Byla C-478/07
Budějovický Budvar, národní podnik
prieš
Rudolf Ammersin GmbH
(Handelsgericht Wien prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Dvišalės valstybių narių sutartys — Valstybėje narėje suteikiama kitos valstybės narės geografinės kilmės nuorodos apsauga — Pavadinimas „Bud“ — Prekių ženklo „American Bud“ naudojimas — EB 28 ir 30 straipsniai — Reglamentas (EB) Nr. 510/2006 — Bendrijos geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos sistema — Čekijos Respublikos įstojimas — Pereinamojo laikotarpio priemonės — Reglamentas (EB) Nr. 918/2004 — Bendrijos sistemos taikymo sritis — Išsamus pobūdis“
Generalinio advokato D. Ruiz-Jarabo Colomer išvada, pateikta 2009 m. vasario 5 d. I ‐ 7724
2009 m. rugsėjo 8 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas I ‐ 7757
Sprendimo santrauka
Laisvas prekių judėjimas – Nukrypti leidžiančios nuostatos – Pramoninės ir komercinės nuosavybės apsauga – Paprastos ir netiesioginės geografinės kilmės nuorodos apsauga – Sąlygos
(EB 28 straipsnis ir EB 30 straipsnis)
Laisvas prekių judėjimas – Nukrypti leidžiančios nuostatos – Pramoninės ir komercinės nuosavybės apsauga – Saugomo pagal valstybių narių dvišalę sutartį pavadinimo kaip geografinės nuorodos arba kilmės vietos nuorodos apsauga – Sąlygos
(EB 30 straipsnis)
Žemės ūkis – Vienodi teisės aktai – Žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsauga – Vienoda ir išsami apsaugos sistema
(Tarybos reglamentas Nr. 510/2006)
Siekdamas nustatyti, ar tam tikras pavadinimas, kuris nėra geografinis pavadinimas, gali būti laikomas paprasta ir netiesiogine geografinės kilmės nuoroda, kurios apsauga pagal valstybių narių sudarytas dvišales sutartis gali būti pateisinama pagal EB 30 straipsnio kriterijus, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar remiantis kilmės valstybėje narėje susiklosčiusiomis faktinėmis aplinkybėmis ir vyraujančia samprata šis pavadinimas, nors savaime nėra geografinis pavadinimas, bent jau gali vartotojui suteikti informacijos, jog juo žymimas produktas kilęs iš tam tikro šios valstybės narės regiono ar vietovės. Jei atlikus tokią analizę paaiškėtų, jog nagrinėjamas pavadinimas neturi šios būtiniausios savybės – užsiminti apie atitinkamo produkto geografinę kilmę, jo apsauga negalėtų būti pateisinama EB 30 straipsnyje numatytu pramoninės ir komercinės nuosavybės apsaugos motyvu ir iš principo prieštarautų EB 28 straipsniui, jei negalėtų būti pateisinama kitu pagrindu.
Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, vėl remdamasis kilmės valstybėje narėje susiklosčiusiomis faktinėmis aplinkybėmis ir vyraujančia samprata, turi patikrinti, ar aptariamas pavadinimas dvišalių sutarčių įsigaliojimo dieną arba vėliau šioje valstybėje narėje nėra tapęs bendrinis, atsižvelgiant į tai, kad jau buvo nuspręsta, jog šiomis sutartimis nustatytos apsaugos sistemos tikslas yra EB 30 straipsnyje numatytos pramoninės ir komercinės nuosavybės apsauga.
Nesant jokių Bendrijos teisės nuostatų šioje srityje, nuspręsti, ar reikia užsakyti nuomonės apklausą, skirtą kilmės valstybėje narėje susiklosčiusioms faktinėms aplinkybėms ir vyraujančiai sampratai išsiaiškinti, siekiant patikrinti, ar pavadinimas gali būti laikomas paprasta ir netiesiogine geografinės kilmės nuoroda ir ar šioje valstybėje narėje jis nėra tapęs bendrinis, turi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, remdamasis savo nacionaline teise. Manydamas, jog nuomonės apklausą užsakyti būtina, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atlikdamas tokius patikrinimus, turi nustatyti, koks procentas vartotojų laikytinas pakankamu, ir šiuo atveju remdamasis savo nacionaline teise.
(žr. 82–84, 89, 94 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)
EB 30 straipsniu nenumatytas konkretus reikalavimas dėl pavadinimo, saugomo pagal valstybių narių sudarytas dvišales sutartis, naudojimo kilmės valstybėje narėje kokybės ir trukmės tam, kad jo apsauga būtų pateisinama šiame straipsnyje numatytos pramoninės ir komercinės nuosavybės apsaugos pagrindu. Klausimą, ar toks reikalavimas taikomas konkrečiu atveju, turi išspręsti nacionalinis teismas, į kurį kreiptasi, atsižvelgdamas į taikytiną nacionalinę teisę, visų pirma į minėtų dvišalių sutarčių, kurias sudarė atitinkamos valstybės narės, numatytą apsaugos sistemą.
(žr. 91, 93–94 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)
Reglamentu Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos numatyta Bendrijos apsaugos sistema yra išsami ir todėl šis reglamentas draudžia taikyti dvi valstybes nares saistančiomis sutartimis, kaip antai dvišalės sutartys, numatytą apsaugos sistemą, pagal kurią pavadinimui, pripažįstamam vienos valstybės narės teisėje kaip sudarančiam kilmės vietos nuorodą, suteikiama apsauga kitoje valstybėje narėje, kurioje šią apsaugą reikalaujama faktiškai taikyti, jei šios kilmės vietos nuorodos nebuvo prašyta įregistruoti pagal minėtą reglamentą.
Reglamento Nr. 510/2006 tikslas yra ne nustatyti papildomą kvalifikuotų geografinių nuorodų sistemą greta nacionalinių taisyklių, kurios ir toliau gali galioti, kaip, pavyzdžiui, sistema, numatyta Reglamentu Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo, o numatyti vienodą ir išsamią tokių nuorodų apsaugos sistemą.
(žr. 114, 129 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)