|
30.8.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 223/51 |
2008 m. birželio 23 d. pareikštas ieškinys byloje Konsum Nord prieš Komisiją
(Byla T-244/08)
(2008/C 223/89)
Proceso kalba: švedų
Šalys
Ieškovė: Konsum Nord ekonomisk förening (Umeo, Švedija), atstovaujama advokato U. Öberg
Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija
Ieškovės reikalavimai
|
— |
Panaikinti 2008 m. sausio 30 d. Komisijos sprendimą C(2008) 311 final dėl valstybės pagalbos, kurią Švedija suteikė bendrovei Konsum Jämtland ekonomisk förening. |
|
— |
Priteisti iš Europos Bendrijų Komisijos bylinėjimosi išlaidas. |
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
2008 m. sausio 30 d. Sprendimu dėl valstybės pagalbos Nr. C 35/2006 (ex NN 37/2006), kurią Švedija suteikė bendrovei Konsum Jämtland, 2006 m. susijungusiai su ieškove, Komisija nusprendė, kad Are savivaldybės atliktas neužstatytų žemės sklypo dalių pardavimas už 2 mln. SEK vietoj Konsum Jämtland konkurentės bendrovės Lidl pasiūlytų 6,6 mln. SEK, yra EB 87 straipsnį pažeidžianti valstybės pagalba.
Pagrįsdama ieškinį ieškovė teigia, kad teisiškai kvalifikuodama nagrinėjamą pardavimą kaip valstybės pagalbą, Komisija padarė grubių vertinimo klaidų:
|
— |
Komisija padarė klaidą nuspręsdama, kad pardavimo kaina buvo žemesnė nei rinkos ir todėl bendrovė Konsum Jämtland įgijo ekonominės naudos; |
|
— |
Komisija neatsižvelgė į aplinkybę, kad pardavimas sudarė tik dalį su žeme susijusių sandorių, kurie buvo sudaryti tarp įvairių šalių ir kurių tikslas — įgyvendinti detaliuosius Are gyvenvietės planus; |
|
— |
Komisija padarė klaidą laikydama, kad konkurentės Lidl pateiktas pasiūlymas neatitiko kai kurių sąlygų ir kad jis buvo privalomas bei patikimas; |
|
— |
Komisija neteisingai pritaikė rinkos ekonomikos privataus investuotojo principą. |
Be to, ieškovė tvirtina, kad Komisija nesilaikė jos pačios gairių, pateikiamų Komisijos komunikate dėl valstybės pagalbos elementų valdžios institucijoms parduodant žemę ir pastatus (1) ir neįvykdė pareigos atlikti tyrimą, nes netyrė visų faktinių aplinkybių.
Galiausiai ieškovė nurodo, kad tariama valstybės pagalba neiškraipo konkurencijos ir neturi poveikio prekybai tarp valstybių narių.