9.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/9

1.

2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“) 2 straipsnio i punkte esančią frazę „tuo suteikiantis vartotojui galimybę pirkti“ reikia aiškinti taip, jog kvietimas pirkti yra tada, kai informacijos apie nagrinėjamą produktą ir jo kainą pakanka tam, kad vartotojas galėtų priimti sprendimą dėl sandorio ir nėra būtina, jog komerciniu pranešimu būtų sudaryta konkreti galimybė įsigyti produktą arba kad būtų sudarytos sąlygos pasinaudoti tokia galimybe.

2.

Direktyvos 2005/29 2 straipsnio i punktas turi būti aiškinamas taip, kad reikalavimas nurodyti produkto kainą įvykdytas, jei komerciniame pranešime nurodoma pradinė kaina, t. y. mažiausia kaina, už kurią galima įsigyti reklamuojamą produktą ar reklamuojamos kategorijos produktus, tačiau tuo pačiu metu galima įsigyti ir kitų atmainų ar turinio reklamuojamą produktą ar reklamuojamos kategorijos produktus, kurių kaina nenurodyta. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas privalo patikrinti, ar, atsižvelgiant į produkto pobūdį ir savybes bei naudojamą komercinio pranešimo priemonę, nurodant pradinę kainą vartotojui suteikiama galimybė priimti sprendimą dėl sandorio.

3.

Direktyvos 2005/29 2 straipsnio i punktas turi būti aiškinamas taip, kad produkto žodinis ir vaizdinis pateikimas leidžia įvykdyti sąlygą, susijusią su produkto savybių nurodymu, įskaitant ir tą atvejį, kai tas pats žodinis ar vaizdinis pateikimas naudojamas įvairioms siūlomo produkto atmainoms apibūdinti. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į produkto pobūdį ir savybes bei į naudojamą pranešimo priemonę, kiekvienu konkrečiu atveju privalo nustatyti, ar vartotojui pakanka informacijos tam, kad jis galėtų identifikuoti ir išskirti produktą siekiant priimti sprendimą dėl sandorio.

4.

Direktyvos 2005/29 7 straipsnio 4 dalies a punktą reikia aiškinti taip, kad pakanka nurodyti tik kai kurias pagrindines produkto savybes, jei prekybininkas papildomai nurodo savo interneto svetainę, su sąlyga, kad joje pateikta esminė informacija apie produkto pagrindines savybes, kainą ir kitas sąlygas, kaip reikalaujama šios direktyvos 7 straipsnyje. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į kvietimo pirkti kontekstą, naudojamo pranešimo priemonę ir produkto pobūdį bei savybes, kiekvienu konkrečiu atveju privalo įvertinti, ar vien nuorodos apie tam tikras pagrindines produkto savybes pakanka tam, kad vartotojas galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio.

5.

Direktyvos 2005/29 7 straipsnio 4 dalies c punktas turi būti aiškinamas taip, kad vien pradinės kainos nuoroda kvietime pirkti savaime neturėtų būti traktuojama kaip klaidinantis informacijos neatskleidimas. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas privalo nustatyti, ar pradinės kainos nuorodos pakanka tam, kad Direktyvos 2005/29 7 straipsnio 4 dalies c punkte įtvirtinti reikalavimai dėl kainos būtų laikomi įvykdytais. Šis teismas turės be kita ko patikrinti, ar dėl galutinės kainos apskaičiavimo metodo nenurodymo nebus sutrukdyta vartotojui priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio ir todėl jis nebus paskatintas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėms nebūtų priėmęs. Jis taip pat privalo atsižvelgti į naudojamos pranešimo priemonės ribotumą, produkto pobūdį bei savybes ir į kitas priemones, kurių prekybininkas veiksmingai ėmėsi tam, kad informacija būtų prieinama vartotojui.