|
18.5.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 141/7 |
2013 m. kovo 14 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Augstākās tiesas Senāts (Latvija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Valsts ieņēmumu dienests prieš Ablessio SIA
(Byla C-527/11) (1)
(PVM - Direktyva 2006/112/EB - 213, 214 ir 273 straipsniai - Apmokestinamųjų asmenų registravimas kaip PVM mokėtojų - Atsisakymas suteikti PVM mokėtojo kodą dėl to, kad apmokestinamasis asmuo neturi materialinių, techninių ir finansinių išteklių deklaruotai ekonominei veiklai vykdyti - Teisėtumas - Kova su sukčiavimu mokesčių srityje - Proporcingumo principas)
2013/C 141/10
Proceso kalba: latvių
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Augstākās tiesas Senāts
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovas: Valsts ieņēmumu dienests
Atsakovė: Ablessio SIA
Dalykas
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Augstākās tiesas Senāts — 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, p. 1) 214 straipsnio ir šios direktyvos 273 straipsnio išaiškinimas — Nacionalinės teisės aktai, kuriais numatyta galimybė atsisakyti įtraukti asmenį į PVM mokėtojų registrą, jei jis nepateikia informacijos arba pateikia neteisingą informaciją apie turimus materialinius, techninius ir finansinius išteklius deklaruotai ekonominei veiklai vykdyti — Atsisakymas įtraukti bendrovę į PVM mokėtojų registrą tuo pagrindu, kad ji neturi galimybių vykdyti deklaruotą ekonominę veiklą.
Rezoliucinė dalis
2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 213, 214 ir 273 straipsnius reikia aiškinti taip, kad jais draudžiama valstybės narės mokesčių administratoriui atsisakyti bendrovei suteikti pridėtinės vertės mokesčio mokėtojos kodą vien dėl to, kad, anot šio administratoriaus, ji neturi materialinių, techninių ir finansinių išteklių deklaruotai ekonominei veiklai vykdyti ir kad šios bendrovės kapitalo dalių savininkas jau yra kelis kartus gavęs tokį kodą realios ekonominės veiklos niekada nevykdžiusioms bendrovėms, kurių kapitalo dalys perleistos netrukus po šio kodo suteikimo, jeigu tas mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į objektyvias aplinkybes, nepatvirtino, jog yra rimtų įrodymų, leidžiančių įtarti, kad suteiktas pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas bus naudojamas sukčiaujant. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi įvertinti, ar šis mokesčių administratorius pateikė rimtų sukčiavimo rizikos egzistavimo įrodymų pagrindinėje byloje.