|
8.9.2012 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 273/3 |
2012 m. birželio 1 d. pareikštas ieškinys byloje Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė prieš Europos Sąjungos Tarybą, Europos Parlamentą
(Byla C-270/12)
2012/C 273/03
Proceso kalba: anglų
Šalys
Ieškovė: Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, atstovaujama A. Robinson, QC J. Stratford, baristerio A. Henshaw
Atsakovai: Europos Sąjungos Taryba, Europos Parlamentas
Ieškovė Teisingumo Teismo prašo:
|
— |
Panaikinti 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 236/2012 dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo ir tam tikrų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių aspektų 28 straipsnį (1). |
|
— |
Priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. |
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Pagal minėto reglamento 28 straipsnį „Intervenciniai EVPRI įgaliojimai išskirtinėmis aplinkybėmis“ Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI) turi nustatyti draudimą ar sąlygas fiziniams arba juridiniams asmenims sudaryti skolintų vertybinių popierių pardavimo susitarimus ar panašius sandorius arba įpareigoti tokius asmenis pranešti ar atskleisti visuomenei informaciją apie tokias pozicijas.
EVPRI tokių priemonių imasi, jeigu 1) jomis mažinama grėsmė metodiškam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos Sąjungos finansų sistemos arba jos dalies stabilumui, b) daromas tarpvalstybinis poveikis ir c) kompetentingos valdžios institucijos nesiėmė priemonių grėsmei mažinti arba priemonėmis, kurių jos ėmėsi, grėsmė tinkamai nesumažinama. Priemonės galioja ne ilgiau kaip tris mėnesius, tačiau EVPRI yra įgaliota pratęsti jas neribotam laikotarpiui. Šios priemonės turi viršenybę prieš bet kokias ankstesnes priemones, kurių kompetentinga institucija ėmėsi pagal Reglamentą dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo.
Jungtinė Karalystė teigia, kad minėtas 28 straipsnis yra neteisėtas dėl toliau nurodytų motyvų.
Pirma, jis prieštarauja antrajam principui, Teisingumo Teismo nustatytam Sprendime Meroni prieš High Authority (9/56, 1957 ir 1958, Rink. 133), nes:
|
1. |
vertinant kriterijus, susijusius su momentu, kai EVPRI turi imtis veiksmų pagal šį 28 straipsnį, turima didelė diskrecija; |
|
2. |
EVPRI turi didelį pasirinkimą, kokias priemones ir išimtis taikyti, ir šis pasirinkimas turi labai didelę reikšmę ekonominės politikos srityje; |
|
3. |
veiksniai, į kuriuos EVPRI turi atsižvelgti, apima labai subjektyvius kriterijus; |
|
4. |
EVPRI yra įgaliota pratęsti savo priemones neribojant jų bendros trukmės; |
|
5. |
net jeigu (priešingai nei teigia Jungtinė Karalystė) minėtu 28 straipsniu EVPRI nebuvo verčiama priimti makroekonominės politikos sprendimų, ši institucija vis dėlto turi didelę diskreciją taikyti tokią politiką konkrečiu atveju, pavyzdžiui, Meroni byloje. |
Antra, šiuo 28 straipsniu EVPRI įgaliojama priimti visuotinai taikomas priemones, turinčias įstatymo galią, o tai prieštarauja Teisingumo Teismo sprendimui Giuseppe Romano prieš Institut national d'assurance maladie-invalidité (98/80, 1981, Rink. 1241).
Trečia, minėtu 28 straipsniu EVPRI įgaliojama priimti įstatymo galios neturinčius visuotinai taikomus teisės aktus, nors pagal SESV 290 ir 291 straipsnius Taryba pagal Sutartis negali tokių įgaliojimų deleguoti papraščiausiai agentūrai, kuriai netaikomos šios nuostatos.
Ketvirta, jeigu ir tiek, kiek šis 28 straipsnis būtų aiškinamas taip, kad juo EVPRI įgaliojama priimti individualias priemones, skirtas fiziniams ar juridiniams asmenims, tai viršytų įgaliojimus, suteiktus SESV 114 straipsniu.
Minėtą 28 straipsnį galima atskirti nuo likusios Reglamento dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo dalies. Jo pašalinimas iš esmės neturėtų įtakos likusiai šio reglamento daliai.
(1) OL L 86, p. 1.