25.5.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 147/5

1.

Ar, atsižvelgiant į bendrąjį Sąjungos teisės principą, susijusį su piktnaudžiavimo teise draudimu, bei ESS 4 straipsnio 2 dalį, susijusią su nacionalinio savitumo gerbimu, 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/5/EB skirtos padėti teisininkams verstis nuolatine advokato praktika kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje buvo įgyta kvalifikacija (1), 3 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nacionalinės administracinės valdžios institucijos privalo įtraukti į įsisteigusių advokatų sąrašą Italijos piliečius, piktnaudžiavusius Sąjungos teise, ir kad jis nesuderinamas su nacionaline praktika, pagal kurią šios institucijos gali atmesti prašymus įtraukti į įsisteigusių advokatų sąrašą, jeigu yra objektyvių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad buvo piktnaudžiauta Sąjungos teise, nepažeisdamos, pirma, proporcingumo ir nediskriminavimo principų ir, antra, suinteresuotojo asmens teisės pareikšti ieškinį teisme dėl tariamų įsisteigimo laisvės pažeidimų, taigi administracijos veiksmų teisminės kontrolės?

2.

Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai: ar taip aiškinamas Direktyvos 98/5/EB 3 straipsnis turi būti laikomas negaliojančiu pagal ESS 4straipsnio 2 dalį dėl to, kad juo leidžiama apeiti valstybės narės reglamentavimą, pagal kurį norint verstis advokato praktika reikia išlaikyti valstybinį egzaminą, kai toks egzaminas numatytas minėtos valstybės Konstitucijoje ir yra vienas iš pagrindinių profesinių paslaugų vartotojų apsaugos ir tinkamo teismingumo vykdymo principų?