27.4.2015 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 138/20 |
2015 m. vasario 26 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas byloje (Corte suprema di cassazione (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Ministero delle Politiche agricole, alimentari e forestali/Federazione Italiana Consorzi Agrari Soc. coop. arl – Federconsorzi, kuriai taikoma kolektyvinio nemokumo procedūra, Liquidazione giudiziale dei beni ceduti ai creditori della Federazione Italiana Consorzi Agrari Soc. coop. arl – Federconsorzi
(Byla C-104/14) (1)
((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - SESV 288 straipsnio trečia pastraipa - Kova su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius - Direktyva 2000/35/EB - 2, 3 ir 6 straipsniai - Direktyva 2011/7/ES - 2, 7 ir 12 straipsniai - Valstybės narės teisės aktas, pagal kurį skolinių reikalavimų valstybei turinčio kreditoriaus nenaudai gali būti pakeistos palūkanos, mokamos pagal skolinius reikalavimus, kurių atsirado prieš priimant šias direktyvas))
(2015/C 138/26)
Proceso kalba: italų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Corte suprema di cassazione
Šalys pagrindinėje byloje
Kasatorė: Ministero delle Politiche agricole, alimentari e forestali
Kitos proceso šalys: Federazione Italiana Consorzi Agrari Soc. coop. arl – Federconsorzi, kuriai taikoma kolektyvinio nemokumo procedūra, Liquidazione giudiziale dei beni ceduti ai creditori della Federazione Italiana Consorzi Agrari Soc. coop. arl – Federconsorzi
Rezoliucinė dalis
SESV 288 straipsnio trečią pastraipą, 2000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/35/EB dėl kovos su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose 3 straipsnio 3 dalį ir 6 straipsnį, taip pat 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius, 7 ir 12 straipsnius reikia aiškinti taip, kad jais valstybei narei, kuri pasinaudojo pirmosios direktyvos 6 straipsnio 3 dalies b punkte numatyta galimybe, antrosios direktyvos perkėlimo į vidaus teisę laikotarpiu nedraudžiama priimti įstatymo galią turinčių nuostatų, kaip antai nagrinėjamų pagrindinėje byloje, kuriomis remiantis skolinių reikalavimų valstybei turinčio kreditoriaus nenaudai galima pakeisti palūkanas, mokamas pagal skolinius reikalavimus, kurių atsirado vykdant iki 2002 m. rugpjūčio 8 d. sudarytą sutartį.