|
22.9.2014 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 329/8 |
2014 m. liepos 21 d.Dunamenti Erőmű Zrt pateiktas apeliacinis skundas dėl 2014 m. balandžio 30 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-179/09, Dunamenti Erőmű Zrt/Europos Komisija
(Byla C-357/14 P)
2014/C 329/10
Proceso kalba: anglų
Šalys
Apeliantė: Dunamenti Erőmű Zrt, atstovaujama advokatų J. Philippe, F.-H. Boret, A.-C. Guyon
Kita proceso šalis: Europos Komisija
Apeliantės reikalavimai
Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:
|
— |
panaikinti 2014 m. balandžio 30 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-179/09, kiek juo patvirtinamas 2008 m. birželio 4 d. Komisijos sprendimas 2009/609/EB dėl valstybės pagalbos C 41/05, kurią Vengrija skyrė pagal elektros energijos pirkimo sutartis (EEPS) (1), ir EEPS pripažįstamos neteisėta ir su bendrąja rinka nesuderinama valstybės pagalba; |
|
— |
priimti galutinį sprendimą ir panaikinti 2008 m. birželio 4 d. Komisijos sprendimą 2009/609/EB dėl valstybės pagalbos C 41/05, kurią Vengrija skyrė pagal elektros energijos pirkimo sutartis, kiek jame nuspręsta, jog EEPS yra neteisėta ir su bendrąja rinka nesuderinama valstybės pagalba, arba grąžinti bylą Bendrajam Teismui; ir |
|
— |
priteisti iš Komisijos bylinėjimosi Bendrajame Teisme ir Teisingumo Teisme išlaidas. |
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Apeliantė remiasi penkiais pagrindais. Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas atmetė apeliantės ieškinį, kuriuo iš esmės prašoma panaikinti 2008 m. birželio 4 d. Komisijos sprendimą 2009/609/EB dėl valstybės pagalbos C 41/05, kurią Vengrija skyrė pagal elektros energijos pirkimo sutartis, o nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti to sprendimo 2 ir 5 straipsnius.
Pirmuoju pagrindu apeliantė ginčija Bendrojo Teismo vertinimą, kurį atlikęs jis padarė išvadą, jog elektros energijos pirkimo sutartis gali būti laikoma nauja pagalba, ir prieš tai nenustatė, ar EEPS yra apskritai valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.
Antruoju pagrindu apeliantė ginčija Bendrojo Teismo išvadą, kad Komisija nepadarė klaidos, kai nusprendė, jog Vengrijos įstojimo į Europos Sąjungą data yra tinkamas referencinis laikotarpis, norint įvertinti, ar priemonė yra valstybės pagalba, remiantis SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatytais kriterijais. Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, jog IV priede nustatyta taisyklė, pagal kurią vertinant, ar valstybės taikoma priemonė yra valstybės pagalba, atitinkamas laikotarpis yra Vengrijos įstojimo į Europos Sąjungą data. IV priedo prasmė buvo iškraipyta, nes šioje nuostatoje nei numatyta, nei užsiminta, jog analizė, ar priemonė yra valstybės pagalba, turi būti atliekama atsižvelgiant į įstojimo datą.
Pateikdama trečiąjį pagrindą apeliantė pabrėžia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai neatsižvelgęs į sudarant EEPS buvusias aplinkybes, nusprendė, jog buvo suteikta lengvata, kaip ji suprantama pagal 107 straipsnio 1 dalį. Bendrasis Teismas padarė klaidingą išvadą, jog buvo suteikta lengvata, nes i) Magyar Villamos Művek (MVM) veikė kaip privatus investuotojas, kai sudarė EEPS kaip paruošiamąją priemonę, siekdamas palengvinti Dunamenti privatizavimą, ir ii) bet kuriuo atveju, net jeigu pagal EEPS būtų buvusi suteikta kokia nors lengvata (kurią apeliantė neigia), už ją buvo atsiskaityta parduodant Dunamenti.
Ketvirtuoju pagrindu apeliantė ginčija Bendrojo Teismo atliktą rizikos, susijusios su MVM tenkančia pareiga nupirkti minimalų kiekį, vertinimą. Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, jog lengvata kyla iš MVM pareigos pirkti minimalų kiekį, bet neįrodė, jog egzistuoja struktūrinė rizika.
Penktuoju pagrindu apeliantė priekaištauja Bendrajam Teismui, kad šis patvirtino Komisijos taikytą pagalbos kiekio apskaičiavimo metodą. Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai patvirtino nustatytą metodą, kadangi pagal jį išieškotinos sumos apskaičiuojamos kaip pajamų, o ne pelno skirtumas, nes toks skirtumas gali lemti paties valstybės pagalbos egzistavimo paneigimą.