|
13.2.2017 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 46/4 |
2016 m. gruodžio 15 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas byloje (Vrhovno sodišče Republike Slovenije (Slovėnija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Drago Nemec/Slovėnijos Respublika
(Byla C-256/15) (1)
((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Direktyva 2000/35/EB - Kova su pavėluotu mokėjimu - Teisingumo Teismo jurisdikcija - Sandoris, sudarytas prieš Slovėnijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą - Taikymo sritis - Sąvoka „komercinis sandoris“ - Sąvoka „įmonė“ - Didžiausia delspinigių suma))
(2017/C 046/05)
Proceso kalba: slovėnų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Vrhovno sodišče Republike Slovenije
Šalys pagrindinėje byloje
Kasatorius: Drago Nemec
Atsakovė: Slovėnijos Respublika
Rezoliucinė dalis
|
1. |
2000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/35/EB dėl kovos su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose 2 straipsnio 1 punktą reikia aiškinti taip, kad fizinis asmuo, turintis leidimą vykdyti veiklą kaip nepriklausomas amatininkas, turi būti laikomas „įmone“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, o jo sudarytas sandoris – „komerciniu sandoriu“, kaip jis suprantamas pagal tą pačią nuostatą, jei šis sandoris, nors ir nesusijęs su tame leidime nurodyta veikla, susijęs su struktūrinės ir tęstinės nepriklausomos ekonominės ar profesinės veiklos vykdymu, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. |
|
2. |
Direktyvą 2000/35 reikia aiškinti taip, kad ji nedraudžia nacionalinės teisės aktų, kaip antai Obligacijski zakonik (Prievolių kodeksas) 376 straipsnio, kuriuose numatyta, kad susikaupę, bet nesumokėti delspinigiai nustojami skaičiuoti, kai jų suma pasiekia pagrindinę sumą. |