1

Savo apeliaciniu skundu Portugalijos Respublika prašo panaikinti 2016 m. balandžio 19 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo nutartį Portugalija / Komisija (T‑551/15, nepaskelbta Rink., toliau – skundžiama nutartis, EU:T:2016:238); ja šis teismas kaip nepriimtiną atmetė ieškinį, kuriuo prašyta panaikinti 2015 m. birželio 22 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2015/1119 dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (OL L 182, 2015, p. 39; toliau – ginčijamas sprendimas) tiek, kiek juo atsisakoma finansuoti tam tikras šios valstybės narės patirtas išlaidas.

2

2015 m. birželio 22 d. Komisija priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo ji, be kita ko, Portugalijos Respublikai pritaikė 137 mln. EUR dydžio finansinę korekciją, kiek tai susiję su priemone „Kita tiesioginė pagalba – Plotai“ 2010–2012 finansiniams metams.

3

Ginčijamo sprendimo 2 straipsnyje, be kita ko, nurodyta:

„Šis sprendimas skirtas <…> Portugalijos Respublikai <…>.“

4

2015 m. birželio 23 d. apie ginčijamą sprendimą, kuriam suteiktas numeris C(2015) 4076, buvo pranešta Portugalijos Respublikos nuolatinei atstovybei Europos Sąjungoje.

5

2015 m. liepos 10 d. ginčijamas sprendimas buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

6

2015 m. liepos 20 d. Portugalijos Respublikos nuolatinė atstovybė Sąjungoje gavo pranešimą, kuriame anglų kalba buvo nurodyta:

„Dėl techninės klaidos 2015 m. birželio 22 d. [ginčijamo sprendimo], apie kurį pranešta 2015 m. birželio 23 d., priedas gali kelti spausdinimo formato problemų. Dėl šios priežasties siunčiame priedą, kuriame nebeliko spausdinimo formato problemų.“

7

2015 m. rugsėjo 23 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškinį, kuriuo Portugalijos Respublika prašė panaikinti ginčijamą sprendimą.

8

Atskiru dokumentu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2015 m. spalio 8 d.) Komisija pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 130 straipsnio 1 dalį pareiškė nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą. 2015 m. lapkričio 20 d. Portugalijos Respublika pateikė pastabas dėl šio Komisijos prieštaravimo.

9

Taikydamas proceso organizavimo priemonę 2016 m. vasario 4 d. Bendrasis Teismas paprašė Komisijos pateikti informaciją, susijusią su spausdinimo formato problemomis, apie kurias kalbama jos 2015 m. liepos 20 d. pranešime. 2016 m. vasario 17 d. laiške pateikusi prašomą informaciją Komisija įvykdė Bendrojo Teismo prašymą.

10

Skundžiamoje nutartyje Bendrasis Teismas konstatavo, kad Portugalijos Respublikos ieškinys buvo pateiktas akivaizdžiai pasibaigus nustatytam terminui, todėl pareikštas pavėluotai.

11

Šiuo aspektu Bendrasis Teismas nusprendė, kad ieškinio dėl ginčijamo sprendimo pareiškimo terminas prasidėjo nuo 2015 m. birželio 23 d. įvykdyto pranešimo apie šį sprendimą Portugalijos Respublikai. Anot Bendrojo Teismo, remiantis jo Procedūros reglamentu, ieškinio pareiškimo terminas, įskaitant terminą dėl nuotolių, pasibaigė 2015 m. rugsėjo 2 d. vidurnaktį.

12

Dėl šios priežasties Bendrasis Teismas atmetė Portugalijos Respublikos ieškinį kaip nepriimtiną.

13

Apeliaciniame skunde Prancūzijos Respublika Teisingumo Teismo prašo:

14

Komisija Teisingumo Teismo prašo:

15

Grįsdama savo apeliacinį skundą Portugalijos Respublika nurodo tris pagrindus, grindžiamus teisės klaidomis, padarytomis taikant SESV 263 straipsnio šeštą pastraipą.

16

Komisija teigia, kad apeliacinis skundas nepriimtinas, motyvuodama tuo, jog visi Portugalijos Respublikos nurodyti pagrindai nepriimtini, nes ši valstybė narė tiesiog ginčija skundžiamą nutartį, remdamasi tais pačiais argumentais kaip tie, kuriuos ji pateikė Bendrajam Teismui, ir nenurodo aplinkybių ir argumentų, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų.

17

Be to, Portugalijos Respublikos argumentas, kad, nesant įtikinamų priežasčių manyti priešingai, Bendrasis Teismas turėjo teikti pirmenybę SESV 263 straipsnio aiškinimui, pagal kurį terminas pareikšti jos ieškinį nėra pasibaigęs, taip pat nepriimtinas, nes jis susijęs su faktų klausimo vertinimu.

18

Portugalijos Respublika ginčija Komisijos pareikštą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą.

19

Kadangi Komisija ginčija šio apeliacinio skundo priimtinumą, motyvuodama tuo, kad Portugalijos Respublika prašo tiesiog iš naujo išnagrinėti argumentus, kuriais jau buvo remiamasi Bendrajame Teisme, reikia priminti, kad, be kita ko, iš Teisingumo Teismo procedūros reglamento 168 straipsnio 1 dalies d punkto ir 169 straipsnio 2 dalies matyti, jog apeliaciniame skunde turi būti tiksliai nurodytos teismo sprendimo, kurį prašoma panaikinti, skundžiamos dalys ir teisiniai argumentai, konkrečiai pagrindžiantys šį prašymą. Apeliacinis skundas, kuriame tik pakartojami ar pažodžiui atpasakojami Bendrajame Teisme pateikti ieškinio pagrindai ir argumentai, įskaitant grindžiamus faktinėmis aplinkybėmis, kurias tas teismas aiškiai atmetė, neatitinka iš šių nuostatų kylančių motyvavimo reikalavimų (2017 m. sausio 19 d. Sprendimo Komisija / Total ir Elf Aquitaine, C‑351/15 P, EU:C:2017:27, 30 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

20

Tačiau jeigu apeliantas ginčija tai, kaip Bendrasis Teismas išaiškino ar taikė Sąjungos teisę, pirmojoje instancijoje nagrinėti teisės klausimai gali būti iš naujo keliami per apeliacinį procesą. Iš tiesų, jeigu apeliantas negalėtų taip grįsti apeliacinio skundo Bendrajame Teisme jau naudotais pagrindais ir argumentais, apeliacinis procesas netektų dalies prasmės (2017 m. sausio 19 d. Sprendimo Komisija / Total ir Elf Aquitaine, C‑351/15 P, EU:C:2017:27, 31 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

21

Nagrinėjamu atveju Portugalijos Respublikos apeliaciniame skunde neprašoma tiesiog iš naujo išnagrinėti Bendrajame Teisme pareikšto ieškinio, bet juo konkrečiai siekiama užginčyti Bendrojo Teismo pateiktą SESV 263 straipsnio šeštos pastraipos aiškinimą ir teisinius argumentus, dėl kurių tas teismas padarė išvadą, kad šios valstybės narės ieškinys buvo pateiktas akivaizdžiai pasibaigus nustatytam terminui, todėl pareikštas pavėluotai.

22

Iš tiesų Portugalijos Respublika pakankamai tiksliai nurodė kritikuojamas skundžiamos nutarties dalis ir argumentus, kuriais grindžiamas jos reikalavimas ją panaikinti.

23

Be to, kalbant apie argumento, kad, nesant įtikinamų priežasčių manyti priešingai, Bendrasis Teismas turėjo teikti pirmenybę SESV 263 straipsnio aiškinimui, pagal kurį terminas pareikšti jos ieškinį nėra pasibaigęs, priimtinumą, reikia konstatuoti, kad šis argumentas susijęs ne su „faktų klausimo vertinimu“, o su šios nuostatos taikymo sąlygomis.

24

Taigi Portugalijos Respublikos apeliacinis skundas priimtinas.

25

Portugalijos Respublika teigia, kad aiškindamas SESV 263 straipsnio šeštą pastraipą Bendrasis Teismas padarė įvairių klaidų, visų pirma skundžiamos nutarties 31 punkte.

26

Pirma, iš šios nuostatos formuluotės matyti, kad ginčijamo sprendimo paskelbimas Oficialiajame leidinyje turi lemiamos reikšmės, kiek tai susiję su ieškinio pareiškimo terminu. Žodis „[atitinkamai]“ reiškia, kad ieškinio pareiškimo termino eigos pradžia turi būti nustatyta atsižvelgiant į šioje nuostatoje numatytą paskelbimo būdų tvarką. Tuo remiantis darytina išvada, kad pranešimas yra subsidiarus, palyginti su paskelbimu, ir taip yra netgi tuo atveju, kai sprendimų paskelbimas nėra privalomas. Šis aiškinimas yra patvirtintas 1998 m. kovo 10 d. Sprendime Vokietija / Taryba (C‑122/95, EU:C:1998:94) ir leidžia laikytis teisinio saugumo principo, taip pat išvengti valstybių narių diskriminacijos.

27

Antra, Portugalijos Respublika tvirtina, kad Bendrasis Teismas turėjo teikti pirmenybę SESV 263 straipsnio aiškinimui, pagal kurį terminas pareikšti jos ieškinį nėra pasibaigęs, ir šiuo aspektu pateikia nuorodą į 2013 m. rugsėjo 26 d. Sprendimą PPG ir SNF / ECHA (C‑625/11 P, EU:C:2013:594).

28

Šį argumentą Portugalijos Respublika taip pat grindžia 1997 m. sausio 22 d. Sprendimu Opel Austria / Taryba (T‑115/94, EU:T:1997:3, 124 punktas), iš kurio matyti, jog pagal teisinio saugumo principą reikalaujama, kad apie bet kokį aktą suinteresuotasis asmuo būtų informuotas taip, kad galėtų tiksliai žinoti, nuo kada atitinkamas aktas sukelia teisinių padarinių. Iš to sprendimo taip pat matyti, kad teisinio saugumo reikalavimas itin griežtai taikomas tuomet, kai teisės aktas gali turėti finansinių pasekmių, tam, kad suinteresuotieji asmenys turėtų galimybę tiksliai žinoti jiems taikomų įpareigojimų mastą.

29

Be to, Portugalijos Respublika tvirtina, kad skundžiamos nutarties 37 punkte Bendrasis Teismas neatsižvelgė į nusistovėjusios Komisijos praktikos skelbti Oficialiajame leidinyje sprendimus, kuriais patvirtinamos valstybių narių patirtos iš EŽŪGF ir EŽŪFKP dengiamos išlaidos, pasekmes.

30

Šiuo aspektu iš 1998 m. kovo 10 d. Sprendimo Vokietija / Taryba (C‑122/95, EU:C:1998:94) matyti, kad Portugalijos Respublika pagrįstai galėjo tikėtis, kad ginčijamas sprendimas bus paskelbtas Oficialiajame leidinyje ir kad nuo šio paskelbimo dienos bus pradėtas skaičiuoti ieškinio pareiškimo terminas.

31

Be to, Bendrasis Teismas neatsižvelgė į teisinius padarinius, kuriuos turi aplinkybė, kad Komisija patvirtinimo sprendimus skelbia Oficialiojo leidinio L serijoje.

32

Portugalijos Respublika, remdamasi 2007 m. lapkričio 27 d. Nutartimi Diy-Mar Insaat Sanayi ve Ticaret ir Akar / Komisija (C‑163/07 P, EU:C:2007:717, 32 ir 36 punktai), taip pat teigia, kad Komisijos „veiksmai gali lemti priimtiną aiškumo stoką sąžiningam teisės subjektui“ ir kad Teisingumo Teismas pripažįsta, jog tam tikras situacijas galima prilyginti „aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba force majeure atvejui, todėl suinteresuotųjų asmenų atžvilgiu negalima remtis teisės neturėjimu dėl terminų pasibaigimo“.

33

Komisija prašo atmesti antrąjį ir trečiąjį pagrindus.

34

Pagal SESV 263 straipsnio šeštą pastraipą ieškinys dėl panaikinimo pateikiamas per du mėnesius nuo to akto paskelbimo ar nuo pranešimo apie jį ieškovui dienos arba, jei to nebuvo padaryta, nuo tos dienos, kai ieškovas apie jį sužinojo.

35

Be to, iš SESV 297 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos matyti, kad, priešingai nei apie aktus, kurie privalo būti skelbiami Oficialiajame leidinyje, be kita ko, apie sprendimus, kuriuose nurodytas adresatas, turi būti pranešta adresatams ir jie įsigalioja dėl šio pranešimo.

36

Kartu aiškinant šias dvi SESV nuostatas darytina išvada, kad, kiek tai susiję su ieškiniais dėl panaikinimo, data, į kurią atsižvelgiama siekiant nustatyti ieškinio pareiškimo termino eigos pradžią, yra paskelbimo diena, kai šis paskelbimas, kuris lemia akto įsigaliojimą, yra numatytas šioje Sutartyje, ir pranešimo diena kitais SESV 297 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje paminėtais atvejais, tarp kurių yra sprendimai, kuriuose nurodytas jų adresatas.

37

Teisingumo Teismas patvirtino tokį SESV 263 straipsnio šeštos pastraipos aiškinimą, konstatuodamas, kad, kiek tai susiję su aktais, kuriuose nurodyti jų adresatai, patikimas gali būti tik tekstas, apie kurį jiems pranešta, net jeigu šis aktas taip pat buvo paskelbtas Oficialiajame leidinyje (1966 m. liepos 13 d. Sprendimo Consten ir Grundig / Komisija, 56/64 ir 58/64, EU:C:1966:41, p. 491).

38

Tuo remiantis darytina išvada, kad, priešingai, nei teigia Portugalijos Respublika, pranešimas apie aktą nėra subsiadiarus, palyginti su jo paskelbimu Oficialiajame leidinyje, siekiant nustatyti šio akto adresatui taikomo ieškinio pareiškimo termino eigos pradžią.

39

1998 m. kovo 10 d. Sprendimas Vokietija / Taryba (C‑122/95, EU:C:1998:94) neleidžia daryti kitokios išvados. To sprendimo 35 punkte Teisingumo Teismas nusprendė, kad iš pačios SESV 263 straipsnio šeštos pastraipos formuluotės aišku, jog sužinojimo apie aktą dienos, kaip ieškinio pareiškimo termino eigos pradžios, kriterijus yra subsidiarus, palyginti su akto paskelbimo ar pranešimo apie jį kriterijais.

40

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai, be kita ko, skundžiamos nutarties 36 punkte nusprendė, jog skaičiuojant ieškinio pareiškimo terminą reikia atsižvelgti į tai, kada apie ginčijamą sprendimą buvo pranešta Portugalijos Respublikai, o ne į tai, kada šis sprendimas buvo paskelbtas Oficialiajame leidinyje.

41

Šios išvados nepaneigia kiti argumentai, kuriuos Portugalijos Respublika pateikia grįsdama savo antrąjį ir trečiąjį pagrindus.

42

Tas pats pasakytina apie Portugalijos Respublikos teiginį, kad Bendrasis Teismas turėjo teikti pirmenybę SESV 263 straipsnio šeštos pastraipos aiškinimui, pagal kurį terminas pareikšti ieškinį nėra pasibaigęs, nes bet kuriuo atveju šios nuostatos, aiškinamos atsižvelgiant į SESV 297 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą, prasmė yra aiški ir jos formuluotė nekelia abejonių dėl jos aiškinimo.

43

Dėl tos pačios priežasties Portugalijos Respublika neturi pagrindo teigti, kad Komisijos, skelbusios sprendimus, kuriais patvirtinamos valstybių narių patirtos iš žemės ūkio fondų dengiamos išlaidos, veiksmai gali lemti „aiškumo stoką sąžiningam teisės subjektui“, kad aiškindama SESV 263 straipsnio šeštą pastraipą ji padarė atleistiną klaidą (šiuo klausimu žr. 2002 m. gegužės 17 d. Nutarties Vokietija / Parlamentas ir Taryba, C‑406/01, EU:C:2002:304, 21 punktą) ar kad Bendrojo Teismo pateiktas šios nuostatos aiškinimas prieštarauja teisinio saugumo principui.

44

Remiantis visais išdėstytais argumentais darytina išvada, kad reikia atmesti antrąjį ir trečiąjį apeliacinio skundo pagrindus.

45

Portugalijos Respublika teigia, kad po to, kai 2015 m. birželio 23 d. jai buvo pranešta apie ginčijamą sprendimą (šį pranešimą ji laiko preliminariu), apie šį sprendimą „galutinai“ buvo pranešta 2015 m. liepos 20 d. Ieškinio pareiškimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo pastarosios datos, nes, priešingai, nei nurodyta skundžiamos nutarties 42 punkte, 2015 m. birželio 23 d. pranešimas neleido jai visapusiškai susipažinti su ginčijamu sprendimu, o tai Komisija patvirtino pripažindama, kad šis pranešimas nebuvo nei tobulas, nei išsamus. Todėl jos ieškinys buvo pareikštas nepraleidus termino.

46

Komisija prašo atmesti pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą.

47

Kiek tai susiję su pranešimo apie Sąjungos aktus tinkamumu, Teisingumo Teismas jau yra pažymėjęs, kad apie sprendimą pranešta tinkamai, jeigu jis perduotas jo adresatui, o šis turi galimybę su juo susipažinti (2014 m. spalio 2 d. Nutarties Page Protective Services / SEAE, C‑501/13 P, nepaskelbta Rink, EU:C:2014:2259, 30 punktas).

48

Šiuo aspektu iš skundžiamos nutarties 26 ir 27 punktų matyti, kad 2015 m. birželio 23 d. apie ginčijamą sprendimą buvo pranešta Portugalijos Respublikai ir kad ši turėjo galimybę susipažinti su to sprendimo turiniu, taip pat motyvais, kuriais jis grindžiamas. Be to, tos nutarties 42 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad vėlesniu 2015 m. liepos 20 d. pranešimu buvo siekiama vienintelio tikslo – pakeisti ginčijamo sprendimo priedo lentelių spausdinimo formatą ir kad tai nesusiję su versija portugalų kalba, kurioje nebuvo padaryta jokių pakeitimų nei turinio, nei pateikimo formos požiūriu.

49

Kalbant apie Portugalijos Respublikos argumentą, kad Bendrasis Teismas šiuo atžvilgiu iškraipė faktines aplinkybes ir įrodymus, pakanka pažymėti, kad visa ginčijamame sprendime pateikta informacija apie Portugalijos Respubliką aiškiai nurodyta šio sprendimo versijoje, apie kurią pranešta 2015 m. birželio 23 d.

50

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apie ginčijamą sprendimą Portugalijos Respublikai buvo tinkamai pranešta 2015 m. birželio 23 d.

51

Kiek tai susiję su 2015 m. liepos 20 d. pranešimu, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos bet kuriuo atveju matyti, kad dėl sprendimo, kuriuo, kaip akivaizdžiai yra nagrinėjamu atveju, tik patvirtinamas ankstesnis sprendimas, nepradedamas skaičiuoti naujas ieškinio pareiškimo terminas, nes ieškinys dėl sprendimo, kuriuo vien patvirtinamas ankstesnis sprendimas, neužginčytas per nustatytą terminą, panaikinimo yra nepriimtinas (šiuo klausimu žr. 1990 m. lapkričio 21 d. Nutarties Infortec / Komisija, C‑12/90, EU:C:1990:415, 10 punktą).

52

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamos nutarties 27 punkte nusprendė, kad 2015 m. birželio 23 d. pranešimas apie ginčijamą sprendimą leido Portugalijos Respublikai susipažinti su šio sprendimo turiniu ir motyvais, kuriais jis grindžiamas, o skundžiamos nutarties 44 punkte – kad terminas ieškiniui dėl ginčijamo sprendimo pareikšti skaičiuojamas nuo tada, kai 2015 m. birželio 23 d. apie jį buvo pranešta Portugalijos Respublikai, o ne nuo 2015 m. liepos 20 d. pranešimo.

53

Taigi reikia atmesti apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą.

54

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, matyti, kad turi būti atmestas visas apeliacinis skundas.

55

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas.

56

Pagal to paties reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

57

Kadangi Komisija reikalavo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir Portugalijos Respublika pralaimėjo bylą, pastaroji turi jas padengti.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija) nusprendžia: