2017 m. lapkričio 21 d.VM Vermögens-Management GmbH pateiktas apeliacinis skundas dėl 2017 m. rugsėjo 7 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-374/15, VM Vermögens-Management / Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

(Byla C-653/17 P)

(2018/C 094/04)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: VM Vermögens-Management GmbH, atstovaujama advokatų T. Dolde ir P. Homann

Kita proceso šalis: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pirmajame apeliacinio skundo pagrinde nurodomas Sąjungos prekių ženklo reglamento (1) 65 straipsnio 2 dalies, siejamos su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnyje nustatyta teise būti išklausytam, pažeidimas. Šis pagrindas grindžiamas tuo faktu, kad Bendrasis Teismas neatsižvelgė į Sąjungos prekių ženklu „Vermögensmanufaktur“ žymimų paslaugų sąrašo pakeitimo, padaryto paskelbus pranešimą pagal Sąjungos prekių ženklo reglamento 28 straipsnio 8 dalį, atgalinio veikimo galią, ir kad ginčijamuoju sprendimu taip pat buvo panaikintas Sąjungos prekių ženklas naujai pridėtoms paslaugoms neišnagrinėjus, ar šiuo požiūriu Sąjungos prekių ženklas gali būti įregistruotas. Todėl Bendrasis Teismas neturėjo atmesti kaip nepriimtino apeliantės reikalavimo pakeisti ginčijamą sprendimą.

Antrasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnio pažeidimu, nes Bendrasis Teismas atmetė ieškovės reikalavimą pakeisti visą ginčijamą sprendimą kaip nepriimtiną, tačiau nepriėmė sprendimo dėl Sąjungos prekių ženklu „Vermögensmanufaktur“ pažymėtų paslaugų sąrašo dalinio pakeitimo, padaryto paskelbiant pranešimą pagal Sąjungos prekių ženklo reglamento 28 straipsnio 8 dalį, atgalinio veikimo galios.

Trečiajame apeliacinio skundo pagrinde nurodomas Sąjungos prekių ženklo reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimas, nes Bendrojo Teismo išvados dėl prekių ženklo „Vermögensmanufaktur“ aprašomojo pobūdžio buvo pagrįstos klaidingais svarstymais, susijusiais su atitinkamos visuomenės dalies prekių ženklo „Vermögensmanufaktur“ suvokimu, o Sąjungos prekių ženklas nebuvo pakankamai ir konkrečiai susijęs su nagrinėjamomis paslaugoms, kurias jie aprašo, kad Sąjungos prekių ženklą būtų galima laikyti aprašomuoju.

Ketvirtasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su Sąjungos prekių ženklo reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punktu, nes Bendrasis Teismas Sąjungos prekės ženklo skiriamojo požymio trūkumą pateisino vien tuo, kad atitinkama visuomenės dalis prekės ženklą „Vermögensmanufaktur“ laikys reklaminiu šūkiu ir reklamine informacija, bet nepaaiškino, kodėl Sąjungos prekės ženklas taip pat negali būti vartojamas kaip skiriamąjį požymį turinti kilmės nuoroda.

Penktajame apeliacinio skundo pagrinde nurodomas Sąjungos prekių ženklo reglamento 75 straipsnio 2 dalies pažeidimas, nes Bendrasis Teismas atmetė argumentą, kad buvo pažeista teisė būti išklausytam vien dėl to, jog Apeliacinei tarybai atliekant vertinimą nebuvo atsižvelgta į EUIPO vykdomoje procedūroje pavėluotai pateiktus dokumentus, nors iš bylos medžiagos matyti, kad Apeliacinė taryba savo vertinime pažodžiui pakartojo šiuos įrodymus ir niekuomet nesuteikė apeliantei galimybės pateikti savo pastabas dėl šių įrodymų.

Šeštajame apeliacinio skundo pagrinde nurodomas Sąjungos prekių ženklo reglamento 76 straipsnio 2 dalies pažeidimas, nes ginčijamas sprendimas grindžiamas įrodymais, kurie pirmojoje instancijoje EUIPO buvo pateikti pavėluotai, todėl Apeliacinė taryba turėjo šiuos įrodymus laikyti pateiktais pavėluotai. Bendrasis Teismas skundžiamame sprendime šiuo klausimu padarė klaidą nuspręsdamas, kad Apeliacinė taryba į šiuos įrodymus neatsižvelgė ir kad jie nebuvo lemiami ginčijamam sprendimui.

(1)  2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1).

  翻译：

查看mercari原页面

收藏该商品

立即下单