1.

2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, turi būti aiškinamas taip, kad tris ar daugiau valandų atidėto skrydžio keleivis gali skrydį vykdžiusiam oro vežėjui pareikšti ieškinį dėl kompensacijos pagal šio reglamento 6 ir 7 straipsnius priteisimo, net jei šis keleivis ir šis oro vežėjas nėra sudarę sutarties ir aptariamas skrydis yra kelionės paslaugų paketo, kuriam taikoma 1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 90/314/EEB dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų, dalis.

2.

2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 5 straipsnio 1 punktas turi būti aiškinamas taip, kad keleivio pagal Reglamentą Nr. 261/2004 skrydį vykdžiusiam oro vežėjui pareikštas ieškinys dėl kompensacijos priteisimo patenka į sąvoką „bylos, kylančios iš sutarčių“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, net jei šios šalys nėra sudariusios jokios sutarties ir šio oro vežėjo vykdomas skrydis buvo numatytas su trečiuoju asmeniu sudarytoje kelionės paslaugų paketo sutartyje, pagal kurią numatytas ir apgyvendinimas.

3.

Reglamento Nr. 44/2001 15–17 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad ieškinys dėl kompensacijos priteisimo, keleivio pareikštas skrydį vykdžiusiam oro vežėjui, su kuriuo šis keleivis nėra sudaręs sutarties, nepatenka į šių straipsnių, susijusių su specialiąja jurisdikcija bylose dėl vartojimo sutarčių, taikymo sritį.