2018 m. rugsėjo 19 d.CSTP Azienda della Mobilità SpA pateiktas apeliacinis skundas dėl 2018 m. liepos 11 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) priimto sprendimo byloje T-186/15 CSTP Azienda della Mobilità / Komisija

(Byla C-587/18 P)

(2018/C 399/35)

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantė: CSTP Azienda della Mobilità SpA, atstovaujama advokatų G. Capo, L. Visone

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Asstra Associazione Trasporti

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti skundžiamą sprendimą,

—

remiantis SESV 263 ir 264 straipsniais pripažinti, kad 2015 m. sausio 19 d. Europos Komisijos sprendimas, priimtas per procedūrą dėl valstybės pagalbos Sa.35842 (2014/c) (ex 2012/NN) (dėl 4 951 838,25 EUR), yra visiškai negaliojantis ir netinkamas tiek, kiek juo pripažįstama, kad suma, pripažinta kompensacija už su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus, kaip tai suprantama pagal Reglamentą (EEB) Nr. 1191/69 (kompensacija pagal ankstesnį 11 straipsnį už įsipareigojimus dėl tarifų vietos viešojo transporto sektoriuje) (1), turi būti laikoma priemone, apie kurią nebuvo pranešta ir kuri yra su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį,

—

remiantis SESV 263 ir 264 straipsniais pripažinti, kad 2015 m. sausio 19 d. Europos Komisijos sprendimas, priimtas per procedūrą dėl valstybės pagalbos Sa.35842 (2014/c) (ex 2012/NN) (dėl 4 951 838,25 EUR), yra visiškai negaliojantis tiek, kiek juo Italijos valstybei nustatomos veiklos priemonės pagalbai susigrąžinti. Priteisti iš Komisijos C.S.T.P. – Azienda della Mobilità S.p.A. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliacinis skundas grindžiamas penkiais pagrindais, kuriais remiantis sprendimas turi būti panaikintas:

I.   Skundžiamas sprendimas klaidingas tiek, tiek juo nagrinėjama kompensacija laikoma „nauja pagalba“

Kompensacija apeliantei buvo suteikta remiantis 2009 m. priimtu Consiglio di Stato (Valstybės taryba) sprendimu, patvirtinančiu aptariamos teisės buvimą už su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus pagal Reglamentą Nr. 1191/1969. Toks sprendimas, dėl savo reikšmės, negali būti laikomas įtvirtinančiu kompensavimo priemonę, nes juo tik patvirtinamas jos buvimas.

II.   Skundžiamas sprendimas klaidingas tiek, kiek juo tvirtinama, jog neįvykdytos Altmark sąlygos

Dėl valdžios institucijų ekonominių išlaidų kvalifikavimo nebegali būti taikomas valstybės pagalbos reglamentavimas. Atsižvelgiant į tai, kad tai yra kompensacija už su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus, negali būti laikoma, kad juos vykdžiusi įmonė gavo naudos.

III.   Skundžiamas sprendimas klaidingas tiek, kiek juo ekonominė priemonė laikoma nesuderinama su Europos Sąjungos reglamentavimu valstybės pagalbos srityje, nes priemonė negali „iškraipyti konkurencijos“

Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje nagrinėjamu laikotarpiu (1996-2002 m.) Kampanijoje vietos viešojo transporto sektorius nebuvo atvertas konkurencijai, o koncesijos suteikdavo išimtinę teisę. Todėl konkurencijos negalėjo būti nei „dėl rinkos“ nei „rinkoje“.

IV.   Skundžiamas sprendimas klaidingas tiek, kiek juo patvirtinama Komisijos sprendimo viršenybė nacionalinio teismo sprendimo atžvilgiu; klaidingas Reglamente Nr. 659/99 (2) (Reglamentas Nr. 1589/2015 (3) ) numatytų procesinių garantijų taikymas; klaidingas teisėtų lūkesčių principo taikymas

Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad nacionalinio teismo sprendimas buvo priimtas likus daugiau nei penkeriems metams iki Komisijos sprendimo priėmimo. Todėl jo nurodyta jurisprudencija yra nesvarbi, nes nebuvo konkrečių precedentinių bylų. Tačiau, taikydama Reglamentą Nr. 1191/69, Consiglio di Stato (Valstybės taryba) vykdė Bendrajam Teismui suteiktus įgaliojimus. Komisija taip pat negali tvirtinti, kad turi išimtinę teisę priimti sprendimą šioje byloje. Ilgas laikotarpis tarp sprendimo, kuriame taikyta Europos Sąjungos teisė, ir Komisijos sprendimo priėmimo sukūrė teisėtų lūkesčių. Negalima teigti, kad Consiglio di Stato (Valstybės taryba) nepakankamai atsižvelgė į taikytas normas; Komisija pateikė kitokį jų aiškinimą.

V.   Skundžiamas sprendimas klaidingas tiek, kiek juo netinkamai taikytas Reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 (4) vertinant pagalbos suderinamumą su Sąjungos teisės aktais; motyvavimo trūkumas

Komisija priėmė sprendimą remdamasi klaidingu teisiniu pagrindu, kadangi Reglamentas Nr. 1370/2007 nebuvo taikytinas, nes jis įsigaliojo po to, kai, remiantis Reglamentu Nr. 1191/68, buvo priimtas Consiglio di Stato (Valstybės taryba) sprendimas dėl teisės į kompensaciją pripažinimo.

---

(1)  1969 m. birželio 26 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1191/69 dėl valstybių narių veiksmų, susijusių įsipareigojimais, neatskiriamais nuo viešosios paslaugos geležinkelio, kelių ir vidaus vandenų transporto srityje sąvokos (OL L 156, 1969, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 1 t., p. 19).

(2)  1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, 1999, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339).

(3)  2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/1589, nustatantis išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (OL L 248, 2015, p. 9).

(4)  2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 (OL L 315, 2007, p. 1).