|
14.5.2018 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 166/44 |
2018 m. kovo 23 d. pareikštas ieškinys byloje Diusa Rendering ir Assograssi / Komisija
(Byla T-201/18)
(2018/C 166/56)
Proceso kalba: italų
Šalys
Ieškovės: Diusa Rendering Srl (Pjačensa, Italija), Assograssi – Associazione Nazionale Produttori Grassi e Proteine Animali (Bučinaskas, Italija), atstovaujamos advokato M. Moretto
Atsakovė: Europos Komisija
Reikalavimai
Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:
|
— |
pripažinti, kad Europos Komisija neįvykdė įsipareigojimų pagal Reglamentą Nr. 999/2001, Reglamentą Nr. 178/2002 ir Reglamentą Nr. 1069/2009, taip pat pažeidė bendruosius nediskriminavimo ir proporcingumo principus, nes nepateikė, kaip reikalaujama taikant Sprendimo 1999/648/EB 5a straipsnyje numatytą procedūrą, reguliavimo komitetui balsuoti dėl priemonės projekto, skirto peržiūrėti Reglamento Nr. 1069/2009 43 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo eksportuoti organines trąšas ir papildus, gautus iš 2 kategorijos medžiagų, |
|
— |
priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. |
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Ieškovės tvirtina, kad nors nuo 2011 m. organinių trąšų ir papildų (OTP), gautų iš 2 (ir (arba) 3) kategorijos gyvūninės kilmės subproduktų, eksportas į trečiąsias šalis buvo leidžiamas, išskyrus draudimą eksportuoti OTP, kuriuose yra atrajotojų kilmės perdirbtų gyvūninių baltymų (PGB), įsigaliojus 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas) (OL L 300, 2009, p. 1), o Komisijai nepriėmus reikalingų įgyvendinimo nuostatų, OTP, gautų iš 2 kategorijos medžiagų eksportas į trečiasis šalis ir toliau draudžiamas. Toks draudimas ir toliau taikomas, nors beveik visos valstybės narės kvalifikuojamos kaip keliančios labai mažą BSE riziką ir nepaisant to, kad OIE (Office international des épizooties) nustatyti tarptautiniai standartai nenumato tokio draudimo importuoti OTP iš šalių, kurios taip kvalifikuojamos.
Be to, ieškovės taip pat mano, kad nors OTP, gautų iš 2 kategorijos medžiagų net ir iš valstybių narių, keliančių labai mažą riziką, eksportas draudžiamas, Sąjunga leidžia prekiauti šiais produktais savo teritorijoje. Ji pripažįsta, kad realiai OTP, gauti iš 2 kategorijos medžiagų, remiantis Reglamente Nr. 109/2009 ir 2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą (Tekstas svarbus EEE) (OL L 54, 2011, p. 1) nustatytais reikalavimas nekelia rizikos žmonių ir gyvūnų sveikatai.
Ieškovės nurodo, kad nors nustatomas absoliutus draudimas eksportuoti nagrinėjamus OTP, Sąjunga leidžia iš trečiųjų šalių, įskaitant ir tas, kurios kelia kontroliuojamą ar nenustatytą BSE riziką, importuoti maisto produktus ir pašarus, kurie gali būti gauti panaudojus OTP iš trečiųjų šalių, kurios nebūtinai užtikrina tokį patį saugumo lygį, koks taikomas OTP produktams Sąjungoje. Sąjunga taip pat leidžia gyvų gyvūnų (kiaulių ir naminių paukščių), tiesiogiai maitintų pašarais, gautais iš atrajotojų ir jų šviežios mėsos importą.
Žala, kurią patiria Sąjungos ūkio subjektai dėl draudimo eksportuoti OTP, kuriuose yra atrajotojų kilmės PGB, yra milžiniška.
Motyvai ir pagrindiniais argumentai yra panašūs į tuos, kurie buvo nurodyti byloje T-189/18, Lipitalia 2000 ir Assograssi / Komisija.
Konkrečiai nurodomas Reglamento Nr. 1069/2009 43 straipsnio 3 dalies ir 52 straipsnio 4 dalies pažeidimas.