2019 m. lapkričio 8 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija/Vengrija

(Byla C-821/19)

(2020/C 19/36)

Proceso kalba: vengrų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama M. Condou-Durande, J. Tomkin ir A. Tokár

Atsakovė: Vengrija

Ieškovės reikalavimai

Komisija Teisingumo Teismo prašo:

a)

pripažinti, kad: — nustačiusi naują prieglobsčio prašymo nepriimtinumo pagrindą, kuris papildo Direktyvoje 2013/32/ES aiškiai numatytus pagrindus, Vengrija neįvykdė įsipareigojimų pagal tos direktyvos 33 straipsnio 2 dalį; — priimdama nuostatas, kuriose kaip nusikaltimas kvalifikuojama organizavimo veikla, vykdoma, kad būtų galima pradėti prieglobsčio procedūrą dėl asmenų, kurie neatitinka nacionalinės teisės aktuose dėl prieglobsčio nustatytų kriterijų, ir pagal kurias reikalaujama priimti ribojamąsias priemones prieš kaltinamus ar tokius nusikaltimus padariusius asmenis, Vengrija neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 2013/32/ES 8 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalies c punktą ir 22 straipsnio 1 dalį, taip pat pagal Direktyvos 2013/33/ES 10 straipsnio 4 dalį.

b)	priteisti iš Vengrijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Po to, kai 2015 m. staiga padidėjo prieglobsčio prašymų skaičius, Vengrija kelis kartus pakeitė teisės aktus dėl prieglobsčio suteikimo tvarkos. 2018 m. Vengrijos teisės aktai dėl prieglobsčio teisės buvo pakeisti iš esmės. 2018 m. birželio 20 d. Vengrijos parlamentas priėmė az egyes törvényeknek a jogellenes bevándorlás elleni intézkedésekkel kapcsolatos módosításáról szóló, 2018. Évi VI. törvény (2018 m. Įstatymas Nr. VI, kuriuo iš dalies keičiami tam tikri įstatymai, susiję su priemonėmis prieš nelegalią migraciją) ir septintąjį kartą pakeitė Vengrijos konstituciją. Šis teisės aktų paketas taip pat žinimas kaip Įstatymas „Stop Soros“. Priėmus tuos pakeitimus, dar labiau susiaurėjo asmenų, kurie gali pasinaudoti teisę į prieglobstį, ratas, nes, padarius Įstatymo dėl prieglobsčio teisės pakeitimus, prašymas laikomas nepriimtinu, jeigu pareiškėjas į Vengrijos teritoriją atvyko per šalį, kurioje nebuvo persekiojamas ir nepatyrė tiesioginio persekiojimo pavojaus. Ta pačia proga taip pat pakeistas Büntető Törvénykönyv (Baudžiamasis kodeksas). Padarius šį pakeitimą, kaip nusikaltimas tapo kvalifikuojama bet kokia organizavimo veikla, kuria siekiama pradėti prieglobsčio procedūrą dėl asmenų, kurie nepersekiojami arba neturi pagrindo nuogąstauti dėl tiesioginio persekiojimo dėl rasės, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba dėl religinės ar politinės nuomonės kilmės šalyje, nuolatinės gyvenamosios vietos šalyje arba kitoje šalyje, per kuria jie atvyko į Vengriją.

Nusprendusi, kad 2018 m. priimtos nuostatos prieštarauja Sąjungos teisei, Komisija pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Vengriją. Kadangi per administracinę procedūrą iki ieškinio pareiškimo Vengrijos pateikti argumentai neišsklaidė Komisijos abejonių, ši institucija nusprendė pareikšti ieškinį Teisingumo teisme.