20.1.2020 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 19/57 |
2019 m. spalio 29 d. pareikštas ieškinys byloje Arris Global/Komisija
(Byla T-731/19)
(2020/C 19/69)
Proceso kalba: anglų
Šalys
Ieškovė: Arris Global Ltd (Londonas, Jungtinė Karalystė), atstovaujama solisitoriaus J. Lesar ir QC K. Beal
Atsakovė: Europos Komisija
Reikalavimai
Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
— |
panaikinti 2019 m. balandžio 2 d. Europos Komisijos priimtą sprendimą dėl valstybės pagalbos SA.44896, kurią Jungtinė Karalystė suteikė dėl kontroliuojamųjų užsienio bendrovių grupės finansavimo išimties, tiek, kiek jis taikomas ieškovei, |
— |
priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, kurias ieškovė patyrė šiame procese. |
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi devyniais pagrindais.
1. |
Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija neteisingai taikė SESV 107 straipsnio 1 dalį ir (arba) padarė akivaizdžią vertinimo klaidą pasirinkdama apmokestinimo tvarkos analizės atskaitos sistemą. Komisija atskaitos sistema turėjo laikyti ne tik kontroliuojamosioms užsienio bendrovėms (KUB) taikomą tvarką, bet Didžiosios Britanijos bendrovių apmokestinimo tvarką. |
2. |
Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės klaidą taikydama SESV 107 straipsnio 1 dalį ir (arba) padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nes pasirinko netinkamą požiūrį į KUB taikomos tvarkos analizę. Komisija ginčijamo sprendimo 124‒126 konstatuojamosiose dalyse neteisingai aiškino Taxation (International and Other Provisions) Act 2010 (2010 m. Apmokestinimo įstatymas (tarptautinės ir kitos nuostatos)) 9A dalies 9 skyriaus nuostatas kaip leidžiančias nukrypti nuo bendro apmokestinimo, numatyto 5 skyriuje. |
3. |
Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės klaidą taikydama SESV 107 straipsnio 1 dalį, kai ginčijamo sprendimo 127‒151 konstatuojamosiose dalyse padarė išvadą, kad atrankumo kriterijaus buvo laikomasi, nes įmonės, esančios faktiškai ir teisiškai panašiose padėtyje, buvo vertinamos skirtingai. |
4. |
Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Taxation (International and Other Provisions) Act 2010 (2010 m. Apmokestinimo įstatymas (tarptautinės ir kitos nuostatos)) 371ID straipsnyje numatytas 75 % atleidimas nuo mokesčių pateisinamas mokesčių sistemos pobūdžiu ir bendra struktūra. |
5. |
Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad atleidimo nuo mokesčių sąlygas, kurios kaip kategorija numatytos nurodytame 9 skyriuje, atitinkančių KUB apmokestinimas pažeidžia SESV 49 straipsnyje įtvirtintą ieškovės įsisteigimo laisvę. |
6. |
Šeštasis ieškinio pagrindas grindžiamas akivaizdžia vertinimo klaida, kiek tai susiję su 75 % atleidimu nuo mokesčių ir nustatytu santykiu. |
7. |
Septintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisijos sprendimas nesuderinamas su bendraisiais Sąjungos teisės principais – nediskriminavimo ir lygybės. |
8. |
Aštuntasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija padarė teisės klaidą pagal analogiją taikydama ar nepagrįstai remdamasi Tarybos direktyvos (ES) 2016/1164 (1) nuostatomis, kurios netaikomos ratione temporis. |
9. |
Devintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad taikydama SESV 107 straipsnio 1 dalį Komisija padarė teisės klaidą, nes ginčijamo sprendimo 176 konstatuojamojoje dalyje konstatavo, kad egzistuoja gavėjų kategorija (kuriai priklauso ir ieškovė) ir kad ji gavo pagalbą, kurią reikia sugrąžinti pagal ginčijamo sprendimo 2 straipsnio 1 dalį. |
(1) 2016 m. liepos 12 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/1164, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės (OL L 193, 2016, p. 1).