2020 m. balandžio 28 d.Vengrija pateiktas apeliacinis skundas dėl 2020 m. vasario 12 d. Bendrojo Teismo (devintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-505/18 Vengrija / Europos Komisija

(Byla C-185/20 P)

(2020/C 262/16)

Proceso kalba: vengrų

Šalys

Apeliantė: Vengrija, atstovaujama M. Z. Fehér ir G. Koós

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	Panaikinti 2020 m. vasario 12 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-505/18.

—

Panaikinti 2018 m. birželio 13 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2018/873 dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), kiek jis susijęs su Vengrija, nes juo Sąjungos lėšomis nefinansuojamos pripažintų gamintojų grupėms suteikta pagalba.

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Vengrijos vyriausybė, grįsdama savo apeliacinį skundą, iš esmės remiasi dviem pagrindais, susijusiais su Bendrojo Teismo jurisprudencijoje įtvirtintais kriterijais.

Pirma, kalbant apie pirmąjį ieškinio pagrindą, jį pateikiant pabrėžia, kad Bendrasis Teismas tinkamai neatsižvelgė į Vengrijos pateiktus argumentus ir netinkamai išaiškino ieškinyje pareikštus bei žodžiu per posėdį pateiktus reikalavimus. Bendrasis Teismas šiek tiek supaprastino ir neatsakė į Vengrijos teiginį, kad pertvarkymas į pripažintų gamintojų grupę reiškia esminį gamintojų grupės pertvarkymą ir prireikus jos sudėties pakeitimą. Kai pagalba skiriama grupei, kuri tapo pripažintų gamintojų grupe, ji nėra skiriama pradinei grupei, o naujam subjektui, kuris taip pat atitinka reglamente nustatytus tikslus (palengvinti gamintojų grupių įsteigimą ir administracinį funkcionavimą). Bendrasis Teismas neatsako į šį argumentą iš esmės ir nenagrinėja pripažintų gamintojų grupių ir gamintojų grupių santykių.

Antra, kalbant apie antrąjį Vengrijos vyriausybės ieškinyje nurodytą pagrindą, Bendrasis Teismas taip pat padarė teisės klaidą, dėl kurios jos procesinės teisės buvo labai pažeistos. Skundžiamo sprendimo motyvavimas yra akivaizdžiai nepakankamas, kalbant apie teisinio saugumo užtikrinimą (antrojo ieškinio pagrindo dalis) ir, kalbant apie tai, kad, Bendrojo Teismo teigimu, vienas iš argumentų buvo pateiktas tik ex post, t. y. per posėdį, nes šis teismas apsiribojo vien tik deklaratyviu savo pozicijos išdėstymu be jokių motyvų.

Bendrasis Teismas turėjo išnagrinėti laikotarpį, kuriam taikoma išimtis, ir tuo tikslu išaiškinti Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 (1) 52 straipsnio 4 dalies c ir (arba) b punktus, jei jis manė, kad Vengrijos vyriausybė netinkamai pagrindė šio klausimo ir antrojo ieškinio pagrindo ryšį, įskaitant ryšį su teisinio saugumo principu. Vis dėlto šiuo klausimu Bendrasis Teismas klaidingai išaiškino Sąjungos teisę, ypač Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 52 straipsnio 4 dalį, nelaikydamas, kad šią nuostatą būtina išnagrinėti ex officio.

Galiausiai Vengrijos vyriausybė antrojo pagrindo pabaigoje pateikia kelias papildomas pastabas dėl proporcingumo principo pažeidimo.

---

(1)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013, p. 549).