2021 m. liepos 22 d.Engie Global LNG Holding Sàrl, Engie Invest International SA, Engie SA pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 m. gegužės 12 d. Bendrojo Teismo (antroji išplėstinė kolegija kolegija) priimto sprendimo bylose T-516/18 ir T-525/18 Liuksemburgo Didžioji Hercogystė ir kt. / Komisija

(Byla C-454/21 P)

(2021/C 382/27)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantės: Engie Global LNG Holding Sàrl, Engie Invest International SA, Engie SA, atstovaujamos advokatų C. Rydzynski, B. Le Bret, M. Struys, F. Pili

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliančių reikalavimai

Apeliantės Teisingumo Teismo prašo:

—	pripažinti šį apeliacinį skundą priimtinu ir pagrįstu;

—	panaikinti 2021 m. gegužės 12 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą sujungtose bylose T-516/18 ir T-525/18 Luxembourg ir Engie Global LNG Holding ir kt. / Komisija;

—

priimti galutinį sprendimą dėl bylos esmės pagal Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnį ir patenkinti Engie reikalavimus, pateiktus pirmojoje instancijoje, arba papildomai – panaikinti 2018 m. birželio 20 d. Komisijos sprendimo (ES) 2019/421 dėl valstybės pagalbos SA.44888 (2016/C) (ex 2016/NN), kurią Liuksemburgas suteikė bendrovei „Engie“ (OL L 78, 2019, p. 1), 2 straipsnį, tiek, kiek jame nurodoma susigrąžinti šią pagalbą;

—	jei ir šis reikalavimas nebūtų patenkintas, grąžinti bylą Bendrajam Teismui;

—	priteisti iš Komisijos visas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamos apeliacinį skundą, Engie Global LNG Holding, Engie Invest International ir Engie pateikia tris pagrindus.

Kaip teigia apeliantės, Bendrasis Teismas, apibrėždamas ribotą referencinį pagrindą, padarė teisės klaidų ir iškraipė faktines aplinkybes: i) nes apibrėždamas šį referencinį pagrindą neįtraukė į jį patronuojančiųjų ir patronuojamųjų įmonių direktyvos; ii) nes susiejo Liuksemburgo pajamų mokesčio įstatymo 164 ir 166 straipsnius; iii) nes nusprendė, kad ZORA prieaugis prilygsta paskirstytajam pelnui; ir iv) nes nusprendė, kad aptariamais išankstiniais mokesčių sprendimais buvo suteiktas atrankusis pranašumas.

Be to, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų ir iškraipė faktines aplinkybes, susijusias su atrankiojo pranašumo buvimo įrodinėjimu atsižvelgiant į Liuksemburgo teisės nuostatą dėl piktnaudžiavimo teise i) kiek tai susiję su nustatytu referenciniu pagrindu; ii) nustatydamas atrankųjį pranašumą; ir iii) aiškindamas Liuksemburgo teisę.

Atsižvelgdamos į pirmąjį ir antrąjį apeliacinio skundo pagrindus, apeliantės daro išvadą, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, atmesdamas jų ieškinyje dėl panaikinimo pateiktus argumentus, susijusius su ribota Komisijos kompetencija pagal SESV 2, 3, 4 ir 5 straipsnius, susijusius su kompetencijos padalijimu Europos Sąjungai ir valstybėms narėms, siejant juos su SESV 113–117 straipsniais.

Galiausiai tai, kad Bendrasis Teismas įpareigojo susigrąžinti pagalbą, prieštarauja teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių principams.