|
3.6.2006 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 131/1 |
2006 m. vasario 21 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas (VAT and Duties Tribunal, London prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Halifax plc, Leeds Permanent Development Setvices Ltd, County Wide Property Investments Ltd prieš Commissioners of Customs & Excise
(Byla C-255/02) (1)
(Šeštoji PVM direktyva - 2 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnio 1 ir 2 dalys, 5 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnio 1 dalis - Ekonominė veikla - Prekių tiekimas - Paslaugų teikimas - Piktnaudžiavimas - Sandoriai, kurių vienintelis tikslas įgyti mokesčio pranašumą)
(2006/C 131/01)
Proceso kalba: anglų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
VAT and Duties Tribunal, London
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė: Halifax plc, Leeds Permanent Development Setvices Ltd, County Wide Property Investments Ltd
Atsakovė: Commissioners of Customs & Excise
Bylos dalykas
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — VAT and Duties Tribunal, London — 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145) aiškinimas — Sandoriai, kurių vienintelis tikslas įgyti mokestinį pranašumą — Savarankiško ekonominio tikslo neturintys sandoriai
Sprendimo rezoliucinė dalis
|
1. |
Tokie sandoriai kaip nagrinėjamieji pagrindinėje byloje yra prekių tiekimas arba paslaugų teikimas bei ekonominė veikla 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas, iš dalies pakeistos 1995 m. balandžio 10 d. Tarybos direktyva 95/7/EB, 2 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 1 ir 2 dalies, 5 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 1 dalies prasme, jei jie atitinka objektyvius kriterijus, kuriais grindžiamos minėtos sąvokos, net kai jie yra vykdomi vieninteliu tikslu įgyti mokestinį pranašumą neturint jokio kito ekonominio tikslo. |
|
2. |
Šeštoji direktyva turi būti aiškinama taip, jog jai prieštarauja mokesčio mokėtojo teisė atskaityti už pirkimus sumokėtą PVM, jei piktnaudžiaujama sandoriais, kuriais grindžiama ši teisė. Piktnaudžiavimo pripažinimui reikalaujama, pirma, kad nagrinėjamais sandoriais, neatsižvelgiant į formalų atitinkamų Šeštosios direktyvos nuostatų ir šią direktyvą į nacionalinę teisę perkeliančių nacionalinės teisės aktų taikymą, būtų įgyjamas mokestinis pranašumas, kurio suteikimas prieštarautų šiomis nuostatomis siekiamam tikslui. Antra, objektyvių požymių visuma taip pat turi patvirtinti, kad nagrinėjamų sandorių pagrindinis tikslas būtų mokestinio pranašumo įgijimas. |
|
3. |
Nustačius piktnaudžiavimą, sandoriai, sudaryti piktnaudžiaujant, turi būti apibrėžti iš naujo taip, kad būtų atstatyta situacija, kuri būtų egzistavusi nesant tokių sandorių. |