|
20.10.2007 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 247/17 |
2007 m. rugpjūčio 3 d.Mebrom NV pateiktas apeliacinis skundas dėl 2007 m. gegužės 22 d. Pirmosios instancijos (antrosios kolegijos) teismo priimto sprendimo byloje T-216/05 Mebrom NV prieš Europos Bendrijų Komisiją
(Byla C-373/07 P)
(2007/C 247/21)
Proceso kalba: anglų
Šalys
Apeliantė: Mebrom NV, atstovaujama advokatų K. Van Maldegem ir C. Mereu
Kita proceso šalis: Europos Bendrijų Komisija
Ieškovės reikalavimai
|
— |
Pripažinti šį apeliacinį skundą priimtinu ir pagrįstu; |
|
— |
panaikinti 2007 m. gegužės 22 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą byloje T-216/05; |
|
— |
pripažinti apeliantės reikalavimus byloje T-216/05 priimtinais ir pagrįstais; |
|
— |
patenkinti reikalavimą dėl panaikinimo, pareikštą Pirmosios instancijos teisme arba, nepatenkinus šio reikalavimo, perduoti bylą Pirmosios instancijos teismui priimti sprendimą dėl esmės; |
|
— |
priteisti iš Europos Bendrijų Komisijos bylinėjimosi išlaidas. |
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Apeliantė tvirtina, kad Pirmosios instancijos teismas neužtikrino, kad būtų laikomasi teisės aiškinant ir taikant Bendrijos teisę, kaip to reikalauja EB 220 straipsnis. Skundžiamu sprendimu buvo atmestas ieškinys dėl panaikinimo, remiantis neteisingu Reglamento Nr. 2037/2000 (1) 3, 4, 5, 6 ir 7 straipsnių aiškinimu ir taikymu. Be to, sprendimas yra nepakankamai ir netinkamai pagrįstas, jame yra daug teisės klaidų bei iškraipytos bylos aplinkybės. Ieškovė tvirtina, kad Pirmosios instancijos teismas neteisingai nutarė, jog atsakovė teisingai nusprendė, kad importo kvotos daugiau netaikytinos importuotojams, o pagal Reglamento 7 straipsnį nuo 2005 m. kvotos yra taikomos tik fumigatoriams (t. y. vartotojams, o ne importuotojams). Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad Reglamento Nr. 2037/2000 7 straipsnis suteikė atsakovei pasirinkimo teisę šiuo klausimu. Taip pat apeliantė tvirtina, kad Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, ar atsakovė tinkamai pasinaudojo savo tariama diskrecija šioje srityje. Be to, Pirmosios instancijos teismas nepripažino, jog atsakovė veikė ultra vires ir neįvertino klausimo, ar atsakovė pažeidė teisėtus apeliantės lūkesčius, bei tinkamai neatsakė į jį. Galiausiai, tvirtinama, kad Pirmosios instancijos teismas pilnai ir tinkamai neįvertino apeliantės ieškinyje pateiktų argumentų.
(1) 2000 m. birželio 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2037/2000 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (OL L 244, p. 1).