2030 m. ES biologinės įvairovės strategija
DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:
Komunikatas „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“
KOKS ŠIOS STRATEGIJOS TIKSLAS?
- Šia strategija siekiama užtikrinti, kad iki 2030 m. Europos biologinė įvairovė* pradėtų atsigauti žmonių, planetos, klimato ir mūsų ekonomikos labui.
- Šiam tikslui pasiekti strategijoje nustatomi išsamūs įsipareigojimai ir veiksmai, skirti kovoti su pagrindinėmis biologinės įvairovės nykimo priežastimis:
- žemės ir jūrų naudojimo pokyčiais;
- biologinių išteklių eikvojimu;
- klimato kaita;
- tarša;
- invazinėmis svetimomis rūšimis.
- Strategijoje taip pat pateikiamas ES pozicijos dėl pasaulinės biologinės įvairovės sistemos po 2020 m., kuri bus priimta 2021 m. JT aukščiausiojo lygio susitikime dėl biologinės įvairovės, projektas.
- 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija buvo priimta kartu su ES strategija „Nuo ūkio iki stalo“. Jos parengtos taip, kad stiprintų viena kitą ir suburtų drauge gamtą, ūkininkus, įmones ir vartotojus.
- Tai yra pagrindinė Europos žaliojo kurso dalis, kuri skatins pastangas tvariai atsigauti po COVID-19 krizės.
- Ir toliau bus remiamos klimato švelninimo ir prisitaikymo pastangos, pasitelkiant gamtos procesais grindžiamus sprendimus, kurie kaupia bei saugo anglies dioksidą sveikose ekosistemose ir padeda gamtai bei visuomenei prisitaikyti prie neišvengiamo klimato kaitos poveikio.
PAGRINDINIAI ASPEKTAI
Siekiant užtikrinti biologinės įvairovės atsigavimą, strategija nustatomi tikslai ir įsipareigojimai, kurie turėtų būti įvykdyti ne vėliau kaip 2030 m., keturiose pagrindinėse srityse.
1.
Vientisas saugomų teritorijų tinklas
Tinklas:
- taiko teisinę apsaugą ne mažiau kaip 30 % ES sausumos ir 30 % ES jūrų ploto, integruoja ekologinius koridorius kaip transeuropinio gamtinio tinklo dalį;
- taiko griežtą apsaugą bent 30 % ES saugomų teritorijų, įskaitant visus pirmykščius miškus* ir sengires*;
- veiksmingai valdo visas saugomas teritorijas: nustato aiškius išsaugojimo tikslus ir priemones, taip pat tinkamai jas stebi.
Iki 2021 m. pabaigos Europos Komisija kartu su ES šalimis nustatys ir susitars dėl papildomoms saugomoms ir griežtai saugomoms teritorijoms skirtų kriterijų ir gairių.
ES šalys iki 2023 m. pabaigos turės įrodyti padariusios didelę pažangą teisiškai steigdamos naujas saugomas teritorijas ir integruodamos ekologinius koridorius.
Komisija iki 2024 m. įvertins, ar ES yra pajėgi pasiekti savo 2030 m. tikslus, ar reikia imtis griežtesnių veiksmų, įskaitant ES teisės aktus.
2.
ES gamtos atkūrimo planas
Plane numatomi šie įsipareigojimai iki 2030 m.:
- 2021 m. pasiūlyti teisiškai privalomus ES gamtos atkūrimo tikslus, prieš tai įvertinus jų poveikį;
- atkurti didelius plotus nualintų daug anglies turinčių ekosistemų;
- užtikrinti, kad neblogėtų buveinių ir rūšių apsaugos tendencijos ir būklė ir kad bent 30 % apsaugos būklė būtų gera arba bent jau būtų pastebima teigiama tendencija;
- pakeisti apdulkintojų populiacijos mažėjimo tendenciją;
- cheminių pesticidų riziką ir naudojimą sumažinti 50 %, pavojingesnių pesticidų naudojimą taip pat sumažinti 50 %;
- bent 25 % žemės ūkio paskirties žemės valdyti pagal ekologinio ūkininkavimo principus ir žymiai dažniau taikyti agroekologinę praktiką;
- atkurti reikšmingus užteršto dirvožemio plotus;
- pasodinti tris milijardus naujų medžių laikantis ekologinių principų;
- atkurti sąlygas laisvai tekėti bent 25 000 km upių;
- 50 % sumažinti į Raudonąją knygą įtrauktų rūšių, kurioms kelia grėsmę invazinės svetimos rūšys, skaičių;
- maisto medžiagų išplovimą iš trąšų sumažinti 50 % ir todėl naudoti bent 20 % mažiau trąšų;
- remti miestus, kuriuose gyvena bent 20 000 gyventojų, kad iki 2021 m. pabaigos jie turėtų plataus užmojo miesto žalinimo planą;
- panaikinti arba smarkiai sumažinti žvejybos ir gavybos veiklos neigiamą poveikį pažeidžiamoms rūšims ir buveinėms;
- panaikinti jūrų rūšių priegaudą* arba ją sumažinti iki tokio lygio, kad rūšys galėtų atsikurti ir jas būtų galima išsaugoti.
3.
Sąlygų transformaciniams pokyčiams sudarymas
Siekdama užtikrinti įsipareigojimų vykdymą ir skatinti transformacinius pokyčius, Komisija ir ES šalys imsis šių veiksmų:
- nustatys naują ES biologinės įvairovės valdymo sistemą su įgyvendinimo įpareigojimais ir gairėmis, kad užtikrintų visų veikėjų atskaitomybę ir bendrą atsakomybę vykdant biologinės įvairovės įsipareigojimus. Ši sistema taip pat sustiprins suinteresuotųjų šalių įsitraukimą ir skaidrų bei dalyvaujamąjį valdymą. Ji apims stebėsenos ir peržiūros mechanizmą su aiškiu sutartų rodiklių rinkiniu, kad būtų galima reguliariai vertinti pažangą ir prireikus nustatyti taisomuosius veiksmus. Komisija įvertins šią sistemą 2023 m. ir apsvarstys, ar reikia teisiškai privalomos valdymo struktūros;
- paspartins ES aplinkos teisės aktų įgyvendinimą ir jų vykdymo užtikrinimą;
- remsis visos visuomenės integravimu į biologinės įvairovės apsaugą, įtraukdamos verslą, sutelkdamos privatųjį ir viešąjį finansavimą nacionaliniu ir ES lygmenimis, nukreipdamos investicijas į žaliąjį ekonomikos atgaivinimą ir gamtos procesais paremtų sprendimų diegimą, stiprindamos žinias, švietimą ir įgūdžius biologinės įvairovės apsaugos ir atkūrimo srityje.
4.
Plataus užmojo visuotinė biologinės įvairovės darbotvarkė
ES prisidės prie šios darbotvarkės įsipareigodama:
- bendradarbiauti su panašiai mąstančiais partneriais aukšto lygio koalicijoje biologinės įvairovės klausimais ir rodyti pavyzdį priimant plataus užmojo pasaulinės biologinės įvairovės sistemą po 2020 m.;
- vykdyti išorės veiksmus biologinės įvairovės apsaugai ir atkūrimui propaguoti, visų pirma atsižvelgdama į tarptautinį vandenynų valdymą, prekybą, tarptautinį bendradarbiavimą, kaimynystės politiką ir išteklių sutelkimą.
Iki 2024 m. Komisija apžvelgs pažangą ir įvertins, ar strategijos tikslams pasiekti reikalingi tolesni veiksmai.
KONTEKSTAS
SVARBIAUSIOS SĄVOKOS
Biologinė įvairovė – gyvybės įvairovė Žemėje, įskaitant genus, rūšis ir ekosistemas.
Pirmykštis miškas – miškas, kuris niekada nebuvo kirstas ir išsivystė po natūralių trikdžių ir vykstant natūraliems procesams, neatsižvelgiant į jo amžių.
Sengirė – miško dalis, kuriai būdingos struktūros ir rūšys, paprastai susijusios su senu pirmykščiu tokio tipo mišku.
Priegauda – netyčia sugautos nepageidaujamos žuvų ir jūrų gyvūnų rūšys.
PAGRINDINIS DOKUMENTAS
Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (COM(2020) 380 final, 2020 5 20)
SUSIJĘ DOKUMENTAI
Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją Nuo ūkio iki stalo“ (COM(2020) 381 final, 2020 5 20)
Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019) 640 final, 2019 12 11)
Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.“ (KOM(2011) 244 galutinis, 2011 5 3)
paskutinis atnaujinimas 14.09.2020