Europos Sąjungos C 190/2004

24.7.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 190/1

EUROPOS BENDRIJŲ TEISINGUMO TEISMAS

EUROPOS BENDRIJŲ TEISINGUMO TEISMO SPRENDIMAS

(antroji kolegija)

2004 m. birželio 10 d.

Byloje C-454/01, Europos Bendrijų Komisija prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (1)

(Direktyva 96/59/EB - Atliekų valdymas - Polichlorintų bifenilų ir polichlorintų terfenilų šalinimas)

(2004/C 190/01)

Bylos kalba: vokiečių

Byloje C-454/01, Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama G. zur Hausen, prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, atstovaujamą W.-D. Plessing ir R. Stüwe, dėl pripažinimo, jog nesudariusi ar nepranešusi Komisijai per nustatytą terminą 1996 m. rugsėjo 16 d. Tarybos direktyvos 96/59/EEB dėl polichlorintų bifenilų ir polichlorintų terfenilų (PCB/PCT) šalinimo (OL L 243, p. 31) 11 straipsnio 1 dalies pirmoje įtraukoje numatyto plano, Vokietijos Federacinė Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal EB sutartį, Teisingumo Teismas (antroji kolegija), susidedantis iš kolegijos pirmininko C. W. A. Timmermans (pranešėjas), teisėjų C. Gulmann, R. Schintgen, F. Macken ir N. Colneric, generalinė advokatė: C. Stix-Hackl, sekretorė: vyriausioji administratorė M.-F. Contet, 2004 m. birželio 10 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

Nesudariusi ir nepranešusi Komisijai per nustatytą terminą 1996 m. rugsėjo 16 d. Tarybos direktyvos 96/59/EEB dėl polichlorintų bifenilų ir polichlorintų terfenilų (PCB/PCT) šalinimo 11 straipsnio 1 dalies pirmoje įtraukoje numatyto plano, Vokietijos Federacinė Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šią Direktyvą.

2)	Priteisti iš Vokietijos Federacinės Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 17, 2002 1 19.

24.7.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 190/1

TEISINGUMO TEISMO

(pirmoji kolegija)

SPRENDIMAS

2004 m. birželio 10 d.

Byloje C-87/02 Europos Bendrijų Komisija prieš Italijos Respubliką (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Aplinka - Direktyva 85/337/EEB - Tam tikrų valstybės ar privačių projektų poveikio vertinimas - „Lotto zero“ projektas)

(2004/C 190/02)

Bylos kalba: italų

Byloje C-87/02 Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama M. van Beek ir R. Amorosi, prieš Italijos Respubliką (atstovai: Massela Ducci Teri), dėl pripažinimo, jog Abruzzes regionui nepatikrinus, ar nemagistralinio užmiesčio kelio tiesimo Terame projektui (žinomas pavadinimu „Lotto zero-Variante, tra Teramo e Giulianova, alla strada statale S.S. 80“), kuris patenka į 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvos 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 175, p. 40) II priede išvardytų projektų sąrašą, reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimą pagal šios direktyvos 5–10 straipsnius, Italijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal šios direktyvos 4 straipsnio 2 dalį, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija), susidedantis iš pirmininko P. Jann, teisėjų A. Rosas, A. La Pergola, R. Silva de Lapuerta ir K. Lenaerts; sekretorius: R. Grass, 2004 m. birželio 10 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

Abruzzes regionui nepatikrinus, ar nemagistralinio užmiesčio kelio Terame tiesimo projektui (žinomam pavadinimu „Lotto zero – Variante, tra Teramo e Giulianova, alla strada statale S.S. 80“), kuris patenka į 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvos 85/337 dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo II priede išvardytų projektų sąrašą, reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimą pagal šios direktyvos 5–10 straipsnius, Italijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal šios direktyvos 4 straipsnio 2 dalį.

2)	Priteisti iš Italijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 109, 2004 5 4.

24.7.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 190/2

TEISINGUMO TEISMO

(antroji kolegija)

SPRENDIMAS

2004 m. birželio 17 d.

Byloje C-168/02 Rudolf Kronhofer prieš Marianne Maier, Christian Möller, Wirich Hofius, Zeki Karan (1) (Oberster Gerichtshof (Austrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

(„Briuselio Konvencija - 5 straipsnio 3 punktas - Jurisdikcija žalos, delikto arba kvazidelikto bylose - Vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis - Turtinė žala, padaryta investuojant kapitalą kitoje Susitariančioje valstybėje“)

(2004/C 190/03)

Bylos kalba: vokiečių

Remdamasis Protokolu dėl 1968 m. rugsėjo 27 d. Konvencijos dėl jurisdikcijos ir sprendimų vykdymo užtikrinimo civilinėse ir komercinėse bylose aiškinimo Teisingumo Teisme, pasirašytu 1971 m. birželio 3 d., Oberster Gerichtshof (Austrija) padavė prašymą priimti prejudicinį sprendimą byloje tarp Rudolf Kronhofer ir Marianne Maier, Christian Möller, Wirich Hofius, Zeki Karan dėl šios pirma minėtos 1968 m. rugsėjo 27 d. Konvencijos 5 straipsnio 3 punkto (OL 1978, L 304, p. 36), su pakeitimais, padarytais 1978 m. spalio 9 d. Konvencija dėl Airijos, Danijos Karalystės, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės įstojimo (OL 1978 m. L 304, p. 1 ir – tekstas su pakeitimais – p. 77), 1982 m. spalio 25 d. Konvencija dėl Graikijos Respublikos įstojimo (OL 1982 m. L 388, p. 1), 1989 m. gegužės 26 d. Konvencija dėl Ispanijos Karalystės ir Portugalijos Respublikos įstojimo (OL 1989 m. L 285, p. 1) ir 1996 m. lapkričio 29 d. Konvencija dėl Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės įstojimo (OL 1997, C 15, p. 1, toliau – Konvencija), išaiškinimo – Teisingumo Teismas (antroji kolegija), susidedantis iš kolegijos pirmininko C. W. A. Timmermans, J.– P. Puissochet, J. N. Cunha Rodrigues (pranešėjas), teisėjų R. Schintgen ir N. Colneric, generalinis advokatas: H. von Holstein, sekretoriaus pavaduotojas: H. von Holstein, 2004 m. birželio 10 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1968 m. rugsėjo 27 d. Konvencijos dėl jurisdikcijos ir sprendimų vykdymo civilinėse ir komercinėse bylose, su pakeitimais padarytais 1978 m. spalio 9 d. Konvencija dėl Airijos, Danijos Karalystės, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės įstojimo, 1982 m. spalio 25 d. Konvencija dėl Graikijos Respublikos įstojimo, 1989 m. gegužės 26 d. Konvencija dėl Ispanijos Karalystės ir Portugalijos Respublikos įstojimo ir 1996 m. lapkričio 29 d. Konvencija dėl Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės įstojimo, 5 straipsnio 3 punkte esanti formuluotė „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“ neapima pareiškėjo gyvenamosios vietos, kur yra „pagrindinė jo turto buvimo vieta“, vien dėl to, kad joje jis patyrė finansinius nuostolius praradęs savo turto dalį kitoje Susitariančioje valstybėje.

(1) OL C 169, 2002 7 13.

24.7.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 190/2

2004 m. birželio 8 d.

TEISINGUMO TEISMO

(didžioji kolegija)

SPRENDIMAS

byloje C-220/02 (Oberster Gerichtshof prašymas priimti prejudicinį sprendimą): Österreichischer Gewerkschaftsbund, Gewerkschaft der Privatangestellten prieš Wirtschaftskammer Österreich (1)

(„Vienodo darbuotojų vyrų ir moterų darbo užmokesčio principas - Darbo užmokesčio sąvoka - Atsižvelgimas į karinės tarnybos laikotarpį, skaičiuojant išeitinę išmoką - Galimybė lyginti karinę tarnybą atliekančius darbuotojus ir darbuotojas moteris, kurios po gimdymo atostogų naudojasi vaiko priežiūros atostogomis, į kurių trukmę nėra atsižvelgiama skaičiuojant išeitinę pašalpą“)

(2004/C 190/04)

Bylos kalba: vokiečių

Byloje C-220/02 dėl Oberster Gerichtshof (Austrija) pagal EB sutarties 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą šio teismo nagrinėjamoje byloje tarp Österreichischer Gewerkschaftsbund, Gewerkschaft der Privatangestellten ir Wirtschaftskammer Österreich dėl EB sutarties 141 straipsnio ir 1975 m. birželio 10 d. Tarybos direktyvos 75/117/EEB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio principo taikymui, suderinimo (OL L 45, p. 19) išaiškinimo Teisingumo Teismas (didžioji kolegija), susidedantis iš V. Skouris, pirmininko, P. Jann, kolegijų pirmininkų C.W.A. Timmermans, J.N. Cunha Rodrigues ir A. Rosas, teisėjų J.-P.Puissochet (pranešėjas), R. Schintgen, F. Macken, N. Colneric, S.von Bahr ir R. Silva de Lapuerta, generalinė advokatė: J. Kokott, sekretorius: sekretoriaus padėjėjas H. von Holstein, 2004 m. birželio 8 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinė dalis yra tokia:

Nauda, kurią karinę tarnybą, arba ją pakeičiančią privalomą civilinę tarnybą, kuri gali būti pratęsiama, atliekantys asmenys gauna dėl to, kad į šios tarnybos trukmę yra atsižvelgiama skaičiuojant jų išeitinę išmoką, kurią jie gali vėliau gauti, turi būti laikoma jų užmokesčio dalimi EB sutarties 141 straipsnio prasme.

EB sutarties 141 straipsniui ir 1975 m. vasario 10 d. Tarybos direktyvai 75/117/EEB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio principo taikymui, suderinimo neprieštarauja tai, kad skaičiuojant išeitinę išmoką atsižvelgiama į karinės tarnybos arba jai analogiškos civilinės tarnybos, kurią daugiausia atlieka vyrai, trukmę, nors neatsižvelgiama į vaiko priežiūros atostogas, kuriomis daugiausia naudojasi moterys.

(1) OL C 202, 2002 8 24.

24.7.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 190/3

TEISINGUMO TEISMO

(trečioji kolegija)

SPRENDIMAS

2004 m. birželio 10 d.

Byloje C-333/03 Europos Bendrijų Komisija prieš Liuksemburgo Didžiąją Kunigaikštystę (1)

(Valstybės įsipareigojimų nevykdymas - Direktyvos 98/50/EB neperkėlimas - Įmonės perdavimas - Darbuotojų teisių apsauga)

(2004/C 190/05)

Bylos kalba: prancūzų

Byloje C-333/03 Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama M.-J. Jonczy, prieš Liuksemburgo Didžiąją Kunigaikštystę, atstovaujama S. Schreiner, dėl pripažinimo, kad Liuksemburgo Didžioji Kunigaikštystė, nepriėmusi įstatymų ir kitų teisės aktų, būtinų, kad būtų laikomasi 1998 m. birželio 29 d. direktyvos Nr. 98/50/EB, iš dalies pakeičiančios Direktyvą Nr. 77/187/EEB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo (OL 1998 L 201, p. 88), arba, bet kuriuo atveju, nepranešusi apie minėtas nuostatas Komisijai, neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šią direktyvą, Teisingumo teismas (trečioji kolegija), susidedantis iš trečiosios kolegijos pirmininko A. Rosas, teisėjų R. Schintgen ir N. Colneric (pranešėja), generalinis advokatas: L. A. Geelhoed, sekretorius: R. Grass, 2004 m. birželio 10 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

Nepriimdama įstatymų ir kitų teisės aktų, būtinų, kad būtų laikomasi 1998 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvos Nr. 98/50/EB, iš dalies pakeičiančios Direktyvą Nr. 77/187/EEB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo, Liuksemburgo Didžioji Kunigaikštystė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šią direktyvą.

2)	priteisti iš Liuksemburgo Didžiosios Kunigaikštystės bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 213, 2003 9 6.

24.7.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 190/3

Europos Bendrijų Komisijos 2004 m. kovo 23 d. pareikštas ieškinys Danijos Karalystei

(Byla C-150/04)

(2004/C 190/06)

2004 m. kovo 23 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos R. Lyal ir S. Tams, nurodžiusios adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, ieškinys Danijos Karalystei.

Europos Bendrijų Komisija Teisingumo Teismo prašo:

pripažinti, kad Danijos Karalystė, priimdama ir palikdama galioti teisės aktus, susijusius su gyvybės draudimo ir pensijų sistema, pagal kuriuos mokesčių išskaitymas ir atleidimas nuo mokesčių (Pensionsbeskatningsloven įstatymo 18 ir 19 straipsniai) taikomas tik tų įmokų atžvilgiu, kurios yra mokamos pagal sutartis, sudarytas su Danijoje įsisteigusiomis pensijų institucijomis, kai tuo tarpu tokia mokesčio lengvata netaikoma įmokoms, mokamoms pagal sutartis, sudarytas su kitose valstybėse narėse įsisteigusiomis pensijų institucijomis (53A ir 53B straipsniai), neįvykdė savo įsipareigojimų pagal ES sutarties 39, 43, 49 ir 56 straipsnius;

2)	priteisti iš Danijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Danijos teisės aktai dėl inter alia mokesčių išskaitymų iš įmokų į gyvybės draudimo ir pensijų draudimo sistemas, prieštarauja EB sutarties 57 straipsnio nuostatoms, reglamentuojančioms laisvę teikti paslaugas, laisvą darbuotojų judėjimą, įsisteigimo laisvę bei laisvą kapitalo judėjimą ir todėl negali būti pateisinami viršesniu viešuoju interesu, kaip numato Teisingumo Teismo praktika.

Laisvė teikti paslaugas (EB sutarties 49 straipsnis)

Neleidžiant išskaityti mokesčių ir neatleidžiant nuo mokesčių už įmokas, sumokėtas į užsienyje veikiančių pensijų draudimo sistemas, sukuria tokią situaciją, kai Danijoje gyvenantys apdrausti asmenys negali dalyvauti pensijų draudimo sistemose kitose pensijų institucijose, įsisteigusiose ne Danijoje. Užsienio pensijų institucijos de facto netenka galimybės siūlyti savo paslaugas Danijos rinkoje. Todėl įsisteigimo Danijoje reikalavimas sudaro laisvės teikti paslaugas ne iš kitos nei Danija valstybės narės, apribojimą.

Laisvas darbuotojų judėjimas ir įsisteigimo laisvė (EB sutarties 39 ir 43 straipsniai)

Danijos teisės normos, neleidžiančios daryti išskaitymo, kai įmokos yra mokamos į užsienio pensijų draudimo sistemas, iš esmės pažeidžia darbuotojų migrantų ir savarankiškai dirbančių asmenų, atvykstančių iš kitų valstybių narių, interesus. Darbuotojai ir savarankiškai dirbantys asmenys, kurie atvyksta į Daniją ir kurie jau dalyvauja pensijų draudimo sistemose kitose valstybėse narėse, norėdami gauti tokias pačias mokesčių lengvatas kaip ir darbuotojai, kurie dalyvauja pensijų draudimo sistemose Danijoje, turi prisijungti prie naujos Danijoje įsisteigusios pensijų institucijos įkurtos pensijų draudimo sistemos.

Laisvas kapitalo judėjimas (EB sutarties 56 straipsnis)

Reikalavimas, kad tam, kad apdraustas asmuo galėtų gauti mokesčio lengvatą, pensijų institucija turi būti įsisteigusi Danijoje, neleidžia apdraustiems asmenims dalyvauti kitose valstybėse narėse įsisteigusių pensijų institucijų, sukurtose pensijų draudimo sistemose. Todėl Danijos nuostatos riboja laisvą kapitalo judėjimą mokant įmokas į pensijų draudimo sistemas ir gaunant iš jų išmokas.

Pagrindai dėl viršesnių viešųjų interesų

—	Veiksminga mokesčių priežiūra

Poreikis užtikrinti veiksmingą mokesčių priežiūrą, kuriuo remiasi Danijos Vyriausybė, negali pateisinti Danijos nuostatų dėl mokesčių išskaitymo, kurios apriboja pirma minėtas laisves. Šios nuostatos prieštarauja proporcingumo principui, kadangi veiksminga mokesčių priežiūra ir mokesčių vengimo prevencija gali būti užtikrinama mažiau ribojančiomis priemonėmis nei Danijos teisės normos, pvz. reikalavimu, kad norėdami gauti mokesčių išskaitymo lengvatą, mokesčių mokėtojai turi pateikti pagrindžiančius dokumentus arba reikalavimu bendradarbiauti su kitų valstybių narių mokesčių institucijomis pagal 1977 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvą Nr. 77/799/EEB (1) dėl valstybių narių kompetentingų institucijų tarpusavio pagalbos tiesioginio apmokestinimo srityje.

—	Mokesčių sistemos nuoseklumas

Teisingumo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad norint užtikrinti mokesčių sistemos nuoseklumą reikia, kad valstybė narė leidžianti daryti mokesčių išskaitymus nuo įmokų, mokamų į kitoje valstybėje narėje esančias pensijų draudimo sistemas, turi turėti galimybę apmokestinti tokių pensijų draudimo sistemų išmokas.

Nuoseklumas turi būti užtikrinamas to individualaus mokesčių mokėtojo lygmenyje, o tarp mokesčių išskaitymų nuo įmokų į pensijų draudimo sistemas ir šių sistemų išmokų apmokestinimo turi būti glaudus ryšys.

Komisijos nuomone, įmokų ir išmokų atžvilgiu taikomas mokesčių simetriškumas vietos ir užsienio sistemose nėra pakankamas, kai vietos įmokų sistemoms leidžiama išskaityti mokesčius arba atleisti nuo mokesčių, o išmokos yra apmokestinamos, o užsienio sistemų atveju nesuteikiamas mokesčių išskaitymas ir neapmokestinamos išmokos.

Vietos pensijų institucijoje sukurtai pensijų draudimo sistemai taikomą mokesčių lengvatą, visų pirma, sudaro atleidimas nuo tokio dydžio mokesčio, kokia yra įmoka. Atleidimas nuo mokesčio daro vietos pensijų draudimo sistemas ypač patrauklias, net jeigu išmokos yra apmokestinamos vėliau. Tai, kad egzistuoja apmokestinimo „simetriškumas“, užsienio pensijų sistemoms negali atstoti prarastos mokesčių lengvatos.

Danija turi pripažinti, kad kitose valstybėse narėse įsisteigusių pensijų institucijų sukurtoms draudimo sistemoms turi būti taikomos tokios pačios mokesčių lengvatos kaip ir vietos pensijų draudimo sistemoms. Tik tais atvejais, kai Danija neturi teisės apmokestinti kitų pensijų draudimo sistemų išmokų, gali būti tinkama kelti klausimą dėl mokesčių sistemos nuoseklumo. Nepriklausomai nuo to, ar pensijų sistema yra įsteigta Danijoje ar kitoje valstybėje, Danija gali apmokestinti visas jų išmokas Danijoje gyvenantiems apdraustiems asmenims. Danija netenka šios teisės tik tuomet, kai apdraustas asmuo persikelia gyventi į kitą šalį.

Komisija taip pat teigia, kad Danijos mokesčių sistemos būtinas nuoseklumas nebuvo užtikrintas, kadangi Danija sudarė konvencijas su kitomis šalimis dėl dvigubo apmokestinimo vengimo, o tai reiškia, kad mokesčių sistemos nuoseklumas nėra užtikrinamas individualių mokesčių mokėtojų lygmenyje glaudaus ryšio tarp išskaitymo iš įmokų bei sistemos išmokų apmokestinimo pagalba.

OECD pavyzdį atitinkančios konvencijos dėl dvigubo apmokestinimo vengimo užtikrina, kad pensijų draudimo išmokos nebūtų vienu metu apmokestinamos šalyje, kurioje apdraustasis gyvena, ir šalyje, kurioje pensijų institucija yra įsisteigusi. Pagal šias konvencijas pensijų draudimo sistemų išmokos gali būti apmokestinamos tik šalyje, kurioje gyvena pensijas gaunantis asmuo. Šie susitarimai rodo, kad Danija atsisakė teisės apmokestinti Danijoje įsisteigusių pensijų institucijų išmokas. Taip yra nepriklausomai nuo to, ar įmokoms į pensijų draudimo sistemas taikomas mokesčių išskaitymas Danijoje. Kita vertus, Danija gali apmokestinti visas Danijoje gyvenantiems apdraustiems asmenims mokamas pensijų išmokas, net jeigu įmokos į sistemą buvo daromos vienoje kurioje nors valstybėje, konvencijos šalyje.

Kitos konvencijos dėl dvigubo apmokestinimo vengimo apima nuostatas, kurios leidžia apdraustiems asmenims daryti išskaitymus nuo įmokų į užsienio pensijų draudimo sistemas. Todėl iš tokios šalies į Daniją atvykstantys asmenys gali išlaikyti savo pensijų draudimo sistemą savo gyvenamojoje valstybėje ir Danijoje apmokestinamas pajamas sumažinti sistemoms sumokėtų įmokų dydžiu. Šiose konvencijose esančios nuostatos dėl išskaitymo rodo, kad Danijos teisės normos, neleidžiančios mokesčių išskaitymo nuo įmokų, į užsienio pensijų sistemas, joms prieštarauja.

(1) OL L 336, p. 15.

24.7.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 190/6

Corte Suprema di Cassazione (penktoji civilinių bylų kolegija) 2004 m. vasario 18 d. nutartimi pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Ministero dell'Economia e delle Finanze ir Agenzia delle Entrate prieš FCE Bank plc.

(Byla C-210/04)

(2004/C 190/09)

Corte Suprema di Cassazione (penktoji civilinių bylų kolegija) 2004 m. vasario 18 d. nutartimi kreipėsi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su prašymu, kurį Teisingumo Teismo sekretoriatas gavo 2004 m. gegužės 12 d., priimti prejudicinį sprendimą byloje Ministero dell'Economia e delle Finanze ir Agenzia delle Entrate prieš FCE Bank plc.

Corte Suprema di Cassazione (penktoji civilinių bylų kolegija) prašo Teisingumo Teismo atsakyti į šiuos klausimus:

Ar pagal Šeštosios direktyvos 2 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnio 1 dalį įmonės, kurios buveinė yra kitoje (Europos Sąjungos ar trečioje) valstybėje, dukterinė įmonė, turinti gamybinio padalinio požymių, yra laikytina savarankišku ūkio subjektu, ar tarp šių dviejų bendrovių egzistuoja teisinis ryšis ir dėl to patronuojančios įmonės teikiamos paslaugos yra apmokestinamos PVM? Ar tam, kad būtų atsakyta į šį klausimą, galima remtis „arm's length“ kriteriju, įtvirtintu OECD sutarties dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo modelio 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir 1988 m. spalio 21 d. Italijos ir Jungtinės Karalystės ir Šiaurės Airijos sutartyje? Ar teisinis ryšis egzistuoja tuo atveju, kai sudarytas „cost-sharing agreement“ dėl dukterinei įmonei teikiamų paslaugų? Jeigu atsakymas yra teigiamas, kokios yra tokio teisinio ryšio egzistavimo sąlygos? Ar teisinio ryšio sąvoka turi būti vertinama atsižvelgiant į nacionalinę ar į Bendrijos teisę?

2)	Ar šių paslaugų kaštų paskirstymas dukterinei įmonei laikytinas ir prireikus, kokiu atveju, atlygiu už suteiktas paslaugas Šeštosios direktyvos 2 straipsnio prasme nepriklausomai nuo paskirstymo dydžio ir komercinės naudos tikslo?

Jeigu laikytume, kad patronuojančios įmonės ir jos dukterinių įmonių teikiamos paslaugos yra iš esmės neapmokestinamos PVM dėl to, kad paslaugų gavėjas nėra savarankiškas ir tarp šių dviejų bendrovių nėra teisinio ryšio, o patronuojanti įmonė turi buveinę ne Europos Sąjungos valstybėje narėje, ar nacionalinė administracinė praktika, pagal kurią tokios paslaugos yra apmokestinamos, prieštarauja įsisteigimo laisvės principui, įtvirtintam EB sutarties 43 straipsnyje?

24.7.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 190/6

Europos Bendrijos Komisijos 2004 m. gegužės 19 d. pareikštas ieškinys Italijos Respublikai

(Byla C-214/04)

(2004/C 190/11)

2004 m. gegužės 19 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas Europos Bendrijos Komisijos, atstovaujamos Ulrich Wölker ir Antonio Aresu ieškinys Italijos Respublikai.

Pareiškėjas Teisingumo Teismo prašo:

—

pripažinti, kad Italijos Respublika, nepanaikindama įstatymo, leidžiančio priešgaisrinės apsaugos įrenginiuose naudoti hidrochlorfluorangliavandenilį viršijant 2000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2037/2000 (1) dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų 5 straipsnio 3 dalyje nustatytus apribojimus ir nesilaikant jame numatytų sąlygų, neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šią nuostatą;

—	priteisti iš Italijos Respublikos atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai:

Komisija tvirtina, kad Ministro dell'ambiente e della tutela del territorio 2001 m. spalio 3 d. priimtu įsakymu nustatytos leidžiančios nukrypti nuostatos taikomos įvairiais atvejais, kuriems netaikomos Reglamento (EB) Nr. 2037/2000 nustatytos leidžiančios nukrypti nuostatos, ir todėl jų taikymo sritis yra žymiai platesnė negu tai leidžiama pagal patį reglamentą. Todėl ta dalimi, kuria Italijos nuostatos leidžia priešgaisrinės apsaugos įrenginiuose naudoti hidrochlorfluorangliavandenilį (HCFA) tais atvejais, kai tai nėra leidžiama pagal Reglamentą (EB) Nr. 2037/2000, šios nuostatos neatitinka Bendrijos teisės.

(1) OL L 244, 2000 9 29, p. 1.

24.7.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 190/7

Østre Landsret 2004 m. gegužės 14 d. sprendimu pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Marius Pedersen A/S contre le Miljøstyrelsen

(Byla C-215/04)

(2004/C 190/12)

Østre Landsret 2004 m. gegužės 14 d. sprendimu kreipėsi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su prašymu, kurį Teisingumo Teismo sekretoriatas gavo 2004 m. gegužės 14 d., priimti prejudicinį sprendimą byloje Marius Pedersen A/S prieš Miljøstyrelsen.

Østre Landsret Teisingumo Teismo prašo atsakyti į šiuos klausimus:

Ar 1993 m. vasario 1 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 259/93 dėl atliekų vežimo Europos bendrijos viduje, į Bendriją ir iš jos priežiūros ir kontrolės 2 straipsnio g punkto ii papunktyje numatytas išsireiškimas (1)„kai to taikyti negalima“ reiškia, kad patvirtintas surinkėjas savaime negali tapti pranešėju apie panaudojimo tikslu eksportuojamas atliekas?

Jeigu taip, ar Teisingumo Teismas galėtų patikslinti, kokiais kriterijais vadovaujantis patvirtintas pranešėjas gali būti pranešėju apie panaudojimo tikslu eksportuojamas atliekas?

Ar šiuo kriterijumi galėtų būti ta aplinkybė, kad atliekų gamintojas nėra žinomas arba gamintojų skaičius ir jų gamyba yra tokia nereikšminga, kad būtų neprotinga, jeigu apie atsargų eksportą jie praneštų atskirai?

Ar Reglamento Nr. 259/93 7 straipsnio 2 dalis, siejant ją su 4 straipsnio a punkto pirmu ir antru papunkčiais, leidžia siunčiančiosios valstybės kompetentingoms institucijoms prieštarauti prašymui eksportuoti atliekas panaudojimo tikslu, jeigu pranešėjas paskirties valstybei nepateikia informacijos apie minėtų atsargų panaudojimą vadovaujantis ekologiškai būdais, lygiaverčiais tiems, kurių reikalauja paskirties valstybės teisės aktai?

3)	Ar Reglamento Nr. 259/93 6 straipsnio 5 dalies pirmoji įtrauka reiškia, kad su atliekų sudėtimi susijęs įpareigojimas informuoti yra pakankamas, jeigu pranešėjas nurodo atliekų kategoriją, pvz. „Elektros prietaisų atliekos“?

Ar Reglamento Nr. 259/93 7 straipsnio 1 ir 2 dalys reiškia, kad 7 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas prasideda, kai siunčiančiosios valstybės kompetentingos institucijoms patvirtina pranešimą apie išsiuntimo gavimą, nepriklausomai nuo to, ar jos gavo visą informaciją numatytą 6 straipsnio 5 dalyje?

Jeigu ne, kokia informacija turi būti pridedama prie pranešimo, kad 7 straipsnio 2 dalyje numatytas trisdešimties dienų terminas galėtų būti pradėtas skaičiuoti?

Ar pasibaigus šiam trisdešimties dienų terminui kompetetingos institucijos negali teisiškai prieštarauti arba reikalauti papildomos informacijos?

(1) 1993 m. vasario 1 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 259/93 dėl atliekų vežimo Europos bendrijos viduje, į Bendriją ir iš jos priežiūros ir kontrolės (OL L 30, p. 1).

24.7.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 190/8

Corte suprema di Cassazione civilinių bylų skyriaus 2004 m. kovo 23 d. nutartimi pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Ministero dell'Economia e delle Finanze prieš Cassa di Risparmio di Firenze SpA, Fondazione Cassa di Risparmio di San Miniato ir Cassa di Risparmio di San Miniato SpA

(Byla C-222/04)

(2004/C 190/14)

Corte suprema di Cassazione civilinių bylų skyrius 2004 m. kovo 23 d. nutartimi, kurią Europos Bendrijų Teisingumo Teismas gavo 2004 m. gegužės 28 d., kreipėsi į Teisingumo Teismą su prašymu, priimti prejudicinį sprendimą byloje Ministero dell'Economia e delle Finanze prieš Cassa di Risparmio di Firenze SpA, Fondazione Cassa di Risparmio di San Miniato ir Cassa di Risparmio di San Miniato SpA.

Corte suprema di Cassazione civilinių bylų skyrius prašo Teisingumo Teismo atsakyti į šiuos klausimus:

Ar reikia manyti, kad Bendrijų konkurencijos taisyklės yra taikomos teisės subjektams (vadinamiems „banko fondais“), įsteigtiems pagal 1990 m. įstatymą Nr. 218 ir 1990 m. įstatyminį dekretą Nr. 356 su vėlesniais pakeitimais dėl kontrolinių banko veiklą vykdančių įmonių akcijų paketų suteikimo ir dėl šių akcijų paketų, susijusių su pakankamai didele rinkos subjektų dalimi, administravimo kartu suteikiant šiems subjektams kontroliuojamų įmonių pelno dalį, įskaitant, kai jie vykdo socialinės reikšmės funkcijas? Ar tokioms įstaigoms 1999 m. įstatyminio dekreto Nr. 153 nuostatomis suteikta galimybė panaudoti pelną, gautą perleidus tokias akcijas, įgyjant ir valdant žymią kitų įmonių, įskaitant bankų įmones ir ne banko įmonių kontrolinių akcijų paketus, įvairiems tikslams, tarp jų ekonominiam sistemos vystymui, laikytinas įmonės veikla, kurios atžvilgiu yra taikoma Bendrijų konkurencijos teisė?

Dėl šios priežasties, ar Bendrijų teisės aktai, susiję su valstybės pagalba (EB sutarties 87 ir 88 straipsniai) yra taikomi tokioms įstaigoms, kurios yra reglamentuojamos 1990 m. įstatymo Nr. 218 ir 1990 m. įstatyminio dekreto Nr. 356 nuostatomis su vėlesniais pakeitimais, taip pat nuostatomis, priimtomis 1998 m. įstatymu Nr. 461 ir 1999 m. įstatyminiu dekretu Nr. 153, taikomo palankaus mokesčių režimo atžvilgiu?

c)	Atsakius teigiamai į pirmesnį klausimą, ar tiesioginio mokesčio dėl gautų šiuo atveju dividendų sumažinimo tvarka yra valstybės pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnį?

Atsakius teigiamai į klausimą, pateiktą b punkte, ar 2002 m. rugpjūčio 22 d. Europos Bendrijų Komisijos sprendimas (1), numatantis nuostatų, susijusių su valstybės pagalba, netaikymą bankų fondams, atsižvelgiant į jo teisėtumą ir į motyvų nebuvimą ir/ar jų nepakankamumą, į ką šioje nutartyje yra atkreipiamas dėmesys, galioja?

Nepriklausomai nuo teisės aktų, susijusių su valstybės pagalba, taikymo, ar palankesnio mokesčių režimo suteikimas išskirtinai nacionalinių fondų, kontroliuojamų banko įmonių pelno paskirstymui, kai pelną gavo jos arba įmonės, dalyvavimas kuriose buvo įgytas perleidžiant dalyvavimą šiose bankų bendrovėse, yra diskriminacija bendrovių, kuriose dalyvavimas yra turimas, naudai ir kitų atitinkamoje veikloje veikiančių įmonių nenaudai ir tuo pačiu pažeidžia steigimosi laisvės ir laisvo kapitalo judėjimo principus, numatytus EB sutarties 12, 43 ir kituose bei 56 ir kituose straipsniuose?

(1) OL L 55, 2003 m. kovo 1 d., p. 56.

24.7.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 190/9

Europos Bendrijų Komisijos 2004 m. birželio 1 d. pareikštas ieškinys Suomijos Respublikai

(Byla C-225/04)

(2004/C 190/15)

2004 m. birželio 1 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos M. Huttunen ir K. Simonsson, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, ieškinys Suomijos Respublikai.

Pareiškėjas Teisingumo Teismo prašo:

pripažinti, kad nepriimdama 2001 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/106/EB (1), iš dalies pakeičiančią Tarybos Direktyvą 95/21/EB dėl laivo saugumo, taršos prevencijos ir darbo bei gyvenimo sąlygų laivuose tarptautinių standartų taikymo laivams, atplaukiantiems į Bendrijos uostus ir plaukiojantiems valstybių narių jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse (uosto valstybės kontrolė), įgyvendinančių įstatymų ir kitų teisės aktų arba bet kuriuo atveju apie tai nepranešdama Komisijai Suomijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šios Direktyvos 2 straipsnį;

2)	priteisti iš Suomijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Terminas įgyvendinti direktyvą baigėsi 2003 m. liepos 22 d.

(1) OL L 19, 2001 1 22, p. 17.

24.7.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 190/9

Tribunale Amministrativo Regionale del Lazio, sezione I bis, 2004 m. balandžio 22 d. nutartimi pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą jo nagrinėjamoje byloje „La Cascina“ Coop.a.r.l. ir Zilch s.r.l. prieš Ministero della Difesa, Ministero dell'Economia e delle Finanze bei Pedus Service P. Dussmann ir kt.

(Byla C-226/04)

(2004/C 190/16)

Tribunale Amministrativo Regionale del Lazio, sezione I bis, 2004 m. balandžio 22 d. nutartimi kreipėsi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su prašymu, kurį Teisingumo Teismo sekretoriatas gavo 2004 m. birželio 2 d., priimti prejudicinį sprendimą jo nagrinėjamoje byloje „La Cascina“ Coop.a.r.l. ir Zilch s.r.l. prieš Ministero della Difesa, Ministero dell'Economia e delle Finanze bei Pedus Service P. Dussmann ir kt.

Tribunale Amministrativo Regionale del Lazio, sezione I bis, prašo Teisingumo Teismo atsakyti į šiuos klausimus:

Ar 1992 m. birželio 18 d. Direktyvos 92/50/EEB (1) 29 straipsnio pirmos pastraipos e ir f punktus reikia aiškinti taip, kad kai įstatymų leidėjui naudojant formuluotes „neįvykdė įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įnašų mokėjimu pagal valstybės, kurioje jis yra įsikūręs, arba perkančiosios organizacijos valstybės teisines nuostatas“ ir „neįvykdė įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu pagal perkančiosios organizacijos šalies teisines nuostatas“, turima omenyje tik vienintelė ir išimtinė aplinkybė, kad įmonė – iki paraiškos dalyvauti konkurse pateikimo termino pabaigos (arba, bet kuriuo atveju, iki sutarties sudarymo) – turėjo įvykdyti šiuos įsipareigojimus, atlikdama visą atitinkamą mokėjimą laiku?

Ar dėl to šias nuostatas įgyvendinanti Italijos nacionalinė nuostata [t. y. 1995 m. kovo 17 d. dekreto-įstatymo Nr. 157 12 straipsnio d ir e punktai] ta apimtimi, kuria, priešingai nei numato minėtos Bendrijos teisės normos, leidžiama pašalinti iš viešųjų pirkimų įmones, kurios „neįvykdo įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įnašų darbuotojų naudai, mokėjimu, numatytų Italijos ar valstybės, kurioje jos yra įsikūrusios, teisės aktuose“ arba „neįvykdo įsipareigojimų, susijusių su mokesčių ar rinkliavų mokėjimu, numatytų Italijos ar valstybės, kurioje jos yra įsikūrusios, teisės aktuose“, turi būti aiškinama darant nuorodą į šių įsipareigojimų iki minėto termino pabaigos (t. y. iki paraiškos dalyvauti konkurse pateikimo termino pabaigos arba iki, net numanomo, sutarties sudarymo momento) neįvykdymą neesant galimybei vėliau „ištaisyti trūkumus“?

Ar [tuo atveju, kai dėl 2 punkte išdėstytų aplinkybių nacionalinė nuostata būtų laikoma nesuderinama su Bendrijos nuostatos ratio ir tikslu] yra priimtina tai, kad įgyvendindamas įsipareigojimus, susijusius su nagrinėjamos Direktyvos, įtvirtinančios Bendrijos teisės nuostatas, perkėlimu, nacionalinis įstatymų leidėjas turi teisę numatyti galimybę leisti viešųjų pirkimų konkursuose dalyvauti įmonėms, kurios nors ir „neįvykdė įsipareigojimų“ iki termino, nustatyto dalyvavimui tokiuose konkursuose, pabaigos, tačiau įrodė, kad gali ištaisyti trūkumus (ir ėmėsi pozityvių veiksmų, siekdamos įgyvendinti šį tikslą), iki viešųjų pirkimų sutarties sudarymo?

Ar tuo atveju, jeigu 3 punkte išdėstytas aiškinimas būtų įmanomas – ir dėl to būtų įmanoma numatyti lankstesnes nuostatas palyginus su Bendrijos teisės aktų leidėjo naudojama formuluote, t. y. „įgyvendinti įsipareigojimus“, – tokia nuostata neprieštarautų pagrindiniams Bendrijos teisės principams, tokiems kaip visų Europos Sąjungos piliečių vienoda traktuotė – tik viešųjų pirkimų požiūriu – arba vienodų sąlygų visoms paraiškas dalyvauti tokiuose konkursuose pateikusioms įmonėms sudarymas?

(1) OL L 209, 1992 7 24, p. 1.

24.7.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 190/10

Marie-Luise Lindorfer 2004 m. birželio 2 d. pateiktas apeliacinis skundas dėl Pirmosios instancijos teismo (penktoji kolegija) 2004 m. kovo 18 d. sprendimo byloje T-204/01, M. - L. Lindorfer prieš Europos Sąjungos Tarybą

(Byla C-227/04 P)

(2004/C 190/17)

2004 m. birželio 2 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo gautas Marie-Luise Lindorfer, atstovaujamos G. Vandersanden ir L. Levi, apeliacinis skundas dėl Pirmosios instancijos teismo (penktoji kolegija) 2004 m. kovo 18 d. sprendimo byloje T-204/01, M. -L. Lindorfer prieš Europos Sąjungos Tarybą.

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimą byloje T-204/01;

—	atitinkamai patenkinti apeliantės reikalavimus pirmojoje instancijoje, ir;

—

panaikinti 2000 m. lapkričio 3 d. atsakovo sprendimą, nustatantį įskaityti 5 metų 5 mėnesių ir 8 dienų pensijų draudimo stažą apeliantės Bendrijos pensijai gauti dėl prieš jos priėmimą į Europos Bendrijų tarnybą Austrijoje įgytų jos teisių į pensiją perkėlimo, ir, prireikus, panaikinti 2001 m. gegužės 31 d. Europos Sąjungos Tarybos sprendimą atmesti apeliantės 2001 m. vasario 2 d. skundą;

—	nurodyti atsakovui, remiantis pataisytu teisiniu pagrindu, iš naujo teisėtai nustatyti pensijų draudimo stažo įskaitymą apeliantės Bendrijos pensijai gauti dėl Austrijoje įgytų jos teisių į pensiją perkėlimo;

—	priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi pirmojoje instancijoje ir apeliacinio proceso išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pirmosios instancijos teismas pažeidė EB sutarties 141 straipsnį, įgyvendinančių bendrųjų nuostatų (1), 10 straipsnio 4 dalies b punktą, nediskriminavimo principą ir pareigą motyvuoti.

Iš tikrųjų konstatuodamas, jog Taryba perskaičiavimo formulėje teisėtai galėjo atsižvelgti į su suinteresuoto asmens amžiumi ir lytimi susijusius aktuarinius veiksnius, Pirmosios instancijos teismas pažeidė nediskriminavimo principo vyrų ir moterų lygios traktuotės išraišką. Dėl pagal pirmąją - nacionalinę – sistemą įgytų teisių į pensiją perskaičiavimo į Bendrijos sistemą formulės Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad teisėtai buvo atsižvelgta į susijusį su darbuotojo lytimi veiksnį, pagal kurį darbuotojos moterys yra traktuojamos mažiau palankiai, ir tokią formulę pateisino biudžetinės tvarkos motyvais. Be to, neatsakydamas į apeliantės argumentavimą, kuriuo ji siekė įrodyti, kad dėl atsižvelgimo į aktuarinį veiksnį perskaičiuojant pensijų draudimo stažą į Bendrijos sistemą biudžeto pusiausvyra pasiekta nebūtų, Pirmosios instancijos teismas pažeidė savo pareigą motyvuoti.

Pirmosios instancijos teismas nepareiškė savo požiūrio dėl dviejų skirtingų Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo būdų, atsižvelgiant į teisių į pensiją perkėlimo datą, į paskyrimo į pareigas datą, galiojimo. Be to, atsižvelgdamas tik į pareigūno bazinę algą jo išėjimo į pensiją metu ir taip pat nenagrinėdamas pensijų draudimo stažo laikotarpio, Pirmosios instancijos teismas neatsakė į apeliantės argumentą ir pažeidė savo pareigą motyvuoti.

Atsižvelgdamas į faktines aplinkybes ir ypač į apeliantės pateiktus pavyzdžius, Pirmosios instancijos teismas pateikia klaidingas teisines išvadas. Teiginys, kad skirtingų nacionalinių valiutų svyravimai vyksta dėl išorinių Bendrijoms aplinkybių, visiškai neatleidžia jų nuo pareigos laikytis, ypač jų personalo atžvilgiu, nediskriminavimo principo, ir šiuo atveju, remiantis minėtu principu, nustatyti nacionaliniame fonde įgytų teisių į pensiją perkėlimui į Bendrijos pensijų sistemą reikalingas taisykles. Tai reiškia, visų pirma, kad Taryba neturi palikti procentų perskaičiavimo formulių, pažeidžiančių nediskriminavimo principą. Tačiau taip yra nustatyta šiuo atveju. Iš tikrųjų, nediskriminavimo principo požiūriu pervestos nacionalinio pensijų fondo sumos, ar jos yra iš „silpnos valiutos“ ar „stiprios valiutos“ šalies, nesiskiria. Antra, Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šių sumų įvertinimas svyruoja pagal nagrinėjamos šalies padėtį – „silpnos valiutos“ šalies pervedimai įvertinami palankiau. Galiausiai, Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir a fortiori nurodė, dėl ko šis įvertinimo skirtumas yra objektyviai pateisinamas. Tokio pateisinimo negalima grįsti faktu, jog jis yra dėl nuo Bendrijų veiksmų nepriklausančių aplinkybių, kadangi būtent Taryba priėmė sprendimą dėl dviejų būdų buvimo ir būtent ji apibrėžia kam juos taikyti.

(1) 1992 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimas dėl Pareigūnų tarnybos nuostatų 11 straipsnio 1 ir 2 dalis bei VIII priedą įgyvendinančių bendrųjų nuostatų nustatymo ir dėl 1970 m. sausio 26 d. Tarybos sprendimo, pakeisto 1994 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimu, IV ir V skyrių panaikinimo.

24.7.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 190/11

Tribunale Amministrativo Regionale del Lazio, sezione I bis, 2004 m. balandžio 22 d. nutartimi pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą jo nagrinėjamoje byloje Consorzio G.f.M. prieš Ministero della Difesa ir Coop.a.r.l. „La Cascina“ ir Zilch s.r.l.

(Byla C-228/04)

(2004/C 190/18)

Tribunale Amministrativo Regionale del Lazio, sezione I bis, 2004 m. balandžio 22 d. nutartimi kreipėsi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su prašymu, kurį Teisingumo Teismo sekretoriatas gavo 2004 m. birželio 2 d., priimti prejudicinį sprendimą jo nagrinėjamoje byloje Consorzio G.f.M. prieš Ministero della Difesa ir Coop.a.r.l. „La Cascina“ ir Zilch s.r.l.

Tribunale Amministrativo Regionale del Lazio, sezione I bis, prašo Teisingumo Teismo atsakyti į šiuos klausimus:

(1) OL L 209, 1992 7 24, p. 1.

24.7.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 190/11

Europos Bendrijų Komisijos 2004 m. birželio 7 d. pareikštas ieškinys Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei

(Byla C-236/04)

(2004/C 190/19)

2004 m. birželio 7 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos M. Shotter, nurodžiusio adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, ieškinys Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei.

Europos Bendrijų Komisija Teisingumo Teismo prašo:

pripažinti, kad nepriimdama įstatymų ar kitų teisės aktų, būtinų įgyvendinti

—	2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva) (1);

—	2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų direktyva) (2);

—	2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (3);

—	2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva) (4),

arba nepateikdama Komisijai jų tekstų, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Prieigos direktyvos 18 straipsnį, Leidimų direktyvos 18 straipsnį, Pagrindų direktyvos 28 straipsnį, Universaliųjų paslaugų direktyvos 38 straipsnį;

2)	priteisti iš Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Direktyvų įgyvendinimo terminas baigėsi 2003 m. liepos 24 d.

(1) OL L 108, 2002 04 24, p. 7.

(2) OL L 108, 2002 04 24, p. 21.

(3) OL L 108, 2002 04 24, p. 33.

(4) OL L 108, 2002 04 24, p. 51.

24.7.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 190/12

Europos Bendrijų Komisijos 2004 m. birželio 7 d. pareikštas ieškinys Prancūzijos Respublikai

(Byla C-238/04)

(2004/C 190/20)

2004 m. birželio 7 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos O. Beynet ir A. Whelan, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, ieškinys Prancūzijos Respublikai.

Europos Bendrijų Komisija Teisingumo Teismo prašo:

pripažinti, kad tinkamai neperkeldama į nacionalinę teisę Direktyvos 90/388/EEB dėl konkurencijos telekomunikacijų paslaugų rinkose (1) su pakeitimais, padarytais Direktyvomis 95/51/EB (2) ir 96/19/EB (3), 1 straipsnio ir 2 straipsnio 3 dalies Prancūzijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šią Direktyvą bei pagal EB sutarties 249 straipsnio (buvęs 189 straipsnis) trečią pastraipą;

2)	priteisti iš Prancūzijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Prancūzijos nustatytas teisinis reguliavimas nesiderina su Bendrijos teise, reguliuojančia leidimo kabelinių paslaugų platintojams teikti telekomunikacijų paslaugas suteikimo sąlygas.

Telefonijos paslaugų teikimo srityje Prancūzijos teisė numato konsultavimosi su komunomis ar jų susivienijimais pareigą prieš suteikiant leidimą teikti telefono paslaugas per kabelinius tinklus. Dėl šios pareigos kyla daug problemų Direktyvos 90/388 2 straipsnio 3 dalies, iš dalies pakeistos Direktyva 96/19/EB prasme, o būtent konsultavimosi procedūros nepakankamas skaidrumas, neproporcingai dideli municipalitetų įgaliojimai pateikiant nuomones, abejotinas procedūros objektyvumas dėl tam tikrų municipalitetų ir operatorių tarpusavio ryšių, diskriminacinis procedūros pobūdis, nes ji netaikoma kitiems telekomunikacijų paslaugų teikėjams, bei skirtingų kabelių operatorių diskriminavimo rizika.

Reglamentavimas, įpareigojantis kabelių operatorius reguliariai pranešti visoms komunoms apie jų tinklų įdiegimą, sukuria jiems papildomą pareigą palyginus su nevaržoma kitų telekomunikacijų paslaugų operatorių laisve teikti paslaugas. Kadangi jokia objektyvi priežastis nepateisina šio skirtingo požiūrio, Prancūzijos teisinis reglamentavimas šiuo atžvilgiu yra diskriminacinis ir prieštarauja Direktyvos 90/388/EEB su pakeitimais, padarytais Direktyvomis 95/51/EB ir 96/19/EB, 1 straipsnio ir 2 straipsnio 3 dalies nuostatoms.

(1) OL L 192, 1990 7 24, p. 10.

(2) 1995 m. spalio 18 d. Komisijos direktyva 95/51/EB iš dalies keičianti Direktyvą 90/388/EEB ir panaikinanti kabelinių televizijos tinklų naudojimo liberalizuotų telekomunikacijų paslaugų teikimui apribojimus (OL L 256, 1995 10 26, p. 49).

(3) 1996 m. kovo 13 d. Komisijos direktyva 96/19/EB iš dalies keičianti Direktyvą 90/388/EEB ir įvedanti neribotą konkurenciją telekomunikacijų rinkose.

24.7.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 190/13

Europos Bendrijų Komisijos 2004 m. birželio 8 d. pareikštas ieškinys Belgijos Karalystei

(Byla C-240/04)

(2004/C 190/21)

2004 m. birželio 8 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos M. Shotter, nurodžiusio adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, ieškinys Belgijos Karalystei.

Europos Bendrijų Komisija Teisingumo Teismo prašo:

pripažinti, kad nepriimdama įstatymų ar kitų teisės aktų, būtinų įgyvendinti

—	2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva) (1);

—	2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų direktyva) (2);

—	2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (3);

—	2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva) (4),

arba nepateikdama Komisijai jų tekstų, Belgijos Karalystė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Prieigos direktyvos 18 straipsnį, Leidimų direktyvos 18 straipsnį, Pagrindų direktyvos 28 straipsnį, Universaliųjų paslaugų direktyvos 38 straipsnį;

2)	priteisti iš Belgijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Direktyvų įgyvendinimo terminas baigėsi 2003 m. liepos 24 d.

(1) OL L 108, 2002 04 24, p. 7.

(2) OL L 108, 2002 04 24, p. 21.

(3) OL L 108, 2002 04 24, p. 33.

(4) OL L 108, 2002 04 24, p. 51.

24.7.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 190/13

M. 2004 m. birželio 9 d. pateiktas apeliacinis skundas dėl Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo (pirmoji kolegija) 2004 m. balandžio 21 d. sprendimo byloje T-172/01, M. prieš Europos Bendrijų Teisingumo Teismą

(Byla C-243/04 P)

(2004/C 190/22)

2004 m. birželio 9 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo gautas M., atstovaujamos advokato H. Tagaras apeliacinis skundas dėl Pirmosios instancijos teismo (pirmoji kolegija) 2004 m. balandžio 21 d. sprendimo byloje T-172/01, M. prieš Europos Bendrijų Teisingumo Teismą.

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	paskelbti šį apeliacinį skundą priimtinu ir pagrįstu;

—	panaikinti ginčijamą sprendimą ir pripažinti jos teisę į maitintojo netekimo pensiją pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 27 straipsnį;

—	priteisti iš atsakovo bylinėjimosi pirmojoje instancijoje bei šiame procese išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ginčijamu sprendimu padarytas „teismo proceso tvarkos pažeidimas“ Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio prasme bei „Bendrijos teisės pažeidimas“ to paties straipsnio prasme. Apeliantė remiasi taip pat Europos žmogaus teisių konvencija, ypač teise į teisingą bylos nagrinėjimą.

Teisinis pagrindas dėl teismo proceso tvarkos pažeidimo yra susijęs su įrodymų klausimais. Šis pažeidimas susideda iš dviejų dalių. Pirma yra Pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti kaip pavėluotai pateiktus du notariškai patvirtintus pareiškimus, pateiktus rašytinei proceso daliai pasibaigus, tačiau siekiant atsakyti į tripliko naujus dokumentus bei argumentaciją. Antra yra faktas, kad Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į kitus du notariškai patvirtintus pareiškimus, pridėtus prie pradinio prašymo bei ieškinio pareiškimo.

Teisinis pagrindas dėl Bendrijos teisės pažeidimo yra tai, kad taikydamas Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 27 straipsnį, Pirmosios instancijos teismas padarė teisės klaidą teisiškai kvalifikuodamas 1999 m. pavasarį sudarytą susitarimą tarp pareiškėjos ir jos buvusio vyro. Apeliaciniu skundu ypač prieštaraujama ginčijamam sprendimui dėl to, kad juo 1999 m. susitarimui nebuvo pripažintas „išlaikymo“ požymis, nepagrįstai ir klaidingai kvalifikuojant jį kaip „paprasto mandagumo“ aktą.

24.7.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 190/14

Cour du travail de Liège Neufchâteau skyriaus 2004 m. birželio 9 d. sprendimu pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje José Allard prieš Institut national d'assurances sociales pour travailleurs indépendants (INASTI)

(Byla C-249/04)

(2004/C 190/23)

Cour du travail de Liège Neufchâteau skyrius 2004 m. birželio 9 d. sprendimu kreipėsi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su prašymu, kurį Teisingumo Teismo sekretoriatas gavo 2004 m. birželio 11 d., priimti prejudicinį sprendimą byloje José Allard prieš Institut national d'assurances sociales pour travailleurs indépendants (INASTI).

Cour du travail de Liège Neufchâteau skyrius prašo Teisingumo Teismo atsakyti į šiuos klausimus:

Ar Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje (1) 13 ir kiti straipsniai draudžia, kad įmokos, kaip sumažinimo įmoka mokama pagal 1984 m. kovo 31 d. A.R. Nr. 289 dėl tam tikrų laikinųjų priemonių, susijusių su savarankiškai dirbančių asmenų pajamų sumažinimu dėl valstybės pajamų ir išlaidų sumažinimo ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinės padėties finansinės pusiausvyros, nustatymui būtų įskaičiuojamas darbo užmokestis, kurį savarankiškai dirbantis asmuo gavo vykdydamas profesinę veiklą kitoje nei jis moka mokesčius valstybėje narėje, tuo tarpu, kai sumokėjęs šią įmoką, savarankiškai dirbantis asmuo šioje valstybėje negali nemokamai gauti jokios socialinės ar kitokios naudos?

2)	Ar 1957 m. kovo 25 d. Romos sutarties, įsteigiančios Europos Bendriją ir būtent jos 39 ir 43 (buvę 48 ir 52) straipsniai nedraudžia apmokestinti judėjimo laisve besinaudojančių savarankiškai dirbančių asmenų šiuo pagrindu apskaičiuota įmoka?

(1) Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, pakeisto 1983 m. birželio 2 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2001/83 (OL L 230, p. 6, 1 priedas).

24.7.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 190/15

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS

EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMAS

2004 m. gegužės 25 d.

Byloje T-154/01, Distilleria F. Palma SpA prieš Europos Bendrijų Komisiją (1)

(Reglamentas (EEB) Nr. 822/87 - Bendras vyno rinkos organizavimas - Reglamentas (EEB) Nr. 1780/89 - Reglamentas (EEB) Nr. 2710/93 - Reglamentas (EB) Nr. 416/96 - Distiliavimo metu gauto alkoholio realizavimas - Reglamentas (EEB) Nr. 3390/90 - Konkursas, skirtas sunaudojimui variklių degalams - Komisijos atsisakymas pakeisti tam tikras konkurso sąlygas - Force majeure - Nesutartinė Bendrijos atsakomybė - Priimtinumas)

(2004/C 190/24)

Bylos kalba: italų

Byloje T-154/01 Distilleria F. Palma SpA, likviduojama įmonė, įsisteigusi Neapolyje (Italija), atstovaujama advokato F. Caruso, prieš Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą L. Visaggio ir C. Cattabriga, padedamų advokato A. Dal Ferro, dėl remiantis EB sutarties 235 straipsniu ir 288 straipsnio antra pastraipa pateikto prašymo atlyginti tariamai Komisijos neteisėtais veiksmais, t. y. 1996 m. lapkričio 11 d. šios institucijos laišku Italijos valdžios institucijoms, padarytą žalą, Pirmosios instancijos teismas (antroji kolegija), susidedantis iš pirmininko J. Pirrung, teisėjų A. W. H. Meij ir N. J. Forwood, sekretorius: vyriausiasis administratorius J. Palacio González, 2004 m. gegužės 25 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1)	Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną.

2)	Pareiškėjas padengia bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 259, 2001 9 15.

24.7.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 190/15

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMAS

2004 m. gegužės 12 d.

Byloje T-191/01 André Hecq prieš Europos Bendrijų Komisiją (1)

(Tarnautojai - Socialinė apsauga - Pareigūnų tarnybos nuostatų 72 straipsnio 1 dalis - Medicininių išlaidų padengimas - Sunki liga - Atsisakymas padengti 100 proc. išlaidas už tam tikras medicinines paslaugas)

(2004/C 190/25)

Bylos kalba: prancūzų

Byloje T-191/01 André Hecq, Europos Bendrijų Komisijos tarnautojas, gyvenantis Mondercange (Liuksemburgas), atstovaujamas advokato C. Mourato, nurodžiusio adresą dokumentams įteikti Liuksemburge prieš Europos Bendrijų Komisiją (atstovas: J. Currall ) dėl ieškinio, pareikšto dėl dviejų išmokų biuro sprendimų, priimtų atitinkamai 2000 m. spalio 13 d. ir 2000 m. lapkričio 6 d., kuriais atsisakoma padengti 100 proc. išlaidas už tam tikras medicinines paslaugas, suteiktas pareiškėjo žmonai, panaikinimo Pirmosios instancijos teismas (trečioji kolegija), susidedantis iš pirmininko J. Azizi, teisėjų M. M. Jaeger ir F. Dehousse; sekretorius: administratorius I. Natsinas, 2004 m. gegužės 12 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1)	Panaikinti išmokų biuro priimtus atitinkamai 2000 m. spalio 13 d. ir 2000 m. lapkričio 6 d. sprendimus, kadangi yra atsisakoma padengti 100 proc. išlaidas už tam tikras medicinines paslaugas, suteiktas pareiškėjo žmonai;

2)	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 55, 2003 3 8.

24.7.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 190/16

Eurodrive Services and Distribution N. V. 2004 m. sausio 28 d. pareikštas ieškinys Vidaus rinkos derinimo tarnybai (VRDT)

(Byla T-31/04)

(2004/C 190/26)

Bylos kalba: ispanų

2004 m. sausio 28 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas Eurodrive Services and Distribution N. V., įsisteigusios Amsterdame (Olandija), atstovaujamos advokatų Enrique Armijo Chávarri ir Antonio Castán Pérez-Gómez, ieškinys Vidaus rinkos derinimo tarnybai (VRDT).

Pareiškėjas Pirmosios instancijos teismo prašo:

—	panaikinti 2003 m. lapkričio 12 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą sujungtose bylose R 419/2001-1 ir R 530/2001-1;

—	priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Prašymą dėl Bendrijos ženklo pateikęs asmuo:	Jesús Gómez Frías
Prašomas įregistruoti ženklas:	Figūrinis (grafinis) prekių ženklas „EUROMASTER“ – prašymo Nr. 728.295 39 (vežimas, automobilių ir jų dalių sandėliavimas) ir 41 (sporto varžybų organizavimas) klasių paslaugoms
Ženklo ar žymens, kuriuo remiamasi protesto procese, savininkas:	Pareiškėjas.
Ženklas ar žymuo, kuriuo remiamasi protesto procese:	Žodinis prekių ženklas „EUROMASTER“: Ispanijoje (Nr 1.613.599 ir 1.613.600), Prancūzijoje (Nr. 1.624.667), Austrijoje (Nr. 172.243), Beneliukse (no 495.020), Danijoje (Nr. VR 08 0221991), Suomijoje (Nr. 119.689), Anglijoje (Nr. 1.454.805 ir 1.455.074), Graikijoje (Nr. 109.184), Airijoje (Nr. B 146.109), Italijoje (Nr. 608.701), Portugalijoje (Nr. 270.847 ir 270.848) ir Švedijoje (Nr. 245.822) 12, 16 ir 37 klasių prekėms ir paslaugoms.
Protestų skyriaus sprendimas:	Patenkinti protestą 39 klasės paslaugų atžvilgiu ir atmestas 41 klasės paslaugų atžvilgiu
Apeliacinės tarybos sprendimas:	Atmesti skundą.
Teisiniai pagrindai:	Neteisingas Reglamento (EB) Nr. 40/94 8straipsnio 1 dalies b punkto taikymas ir šio Reglamento 73 straipsnio pažeidimas

24.7.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 190/16

GfK Aktiengesellschaft 2004 m. balandžio 8 d. pareikštas ieškinys Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

(Byla T-135/04)

(2004/C 190/27)

Bylos kalba bus nustatyta remiantis Pirmosios instancijos teismo darbo reglamento 131 straipsnio 2 dalimi. Ieškinys buvo patektas vokiečių kalba

2004 m. balandžio 8 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas GfK Aktiengesellschaft, įsisteigusios Niurnberge (Vokietija), atstovaujamos advokatų U. Brückmann ir R. Lange, ieškinys Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui).

Proceso apeliacinėje taryboje šalimi taip pat buvo BUS-Betreuungs- und Unternehmensberatungs-GmbH, įsisteigusi Miunchene (Vokietija).

Pareiškėjas Pirmosios instancijos teismo prašo:

—	panaikinti Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmosios apeliacinės tarybos 2004 m. vasario 4 d. sprendimą (apeliacinė byla R 327/2003-1);

—	atmesti trečiosios šalies, Vokietijoje įregistruoto žodinio ir figūrinio (grafinio) prekių ženklo „BUS Betreuungsverbund für Unternehmer und Selbständige e.V.“ (Registro Nr. DE 1 127 415) savininko, 2000 m. spalio 6 d. protestą;

—	priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo:

Pareiškėjas

Prašomas įregistruoti ženklas

Žodinis prekių ženklas „Online Bus“ 35 klasės paslaugoms (intrer alia ekonominės statistinės informacijos parengimas, rinkodara, rinkotyra ir rinkos nagrinėjimas, verslo konsultacijos ir organizacinės konsultacijos)

Ženklo ar žymens, kuriuo remiamasi protesto procese, savininkas

BUS-Betreuungs- und Unternehmensberatungs-GmbH

Ženklas ar žymuo, kuriuo remiamasi protesto procese

Vokietijoje įregistruotas figūrinis (grafinis) prekių ženklas „BUS“ 35, 40, 41 ir 42 klasių paslaugoms (inter alia verslo konsultacijos, ypač organizacinės konsultacijos ir vadybos konsultacijos)

Protestų skyriaus sprendimas:

Atsisakyti registruoti prekių ženklą

Apeliacinės tarybos sprendimas:

Atmesti skundą

Teisiniai pagrindai:

—	trečioji šalis neįrodė įregistruoto prekių ženklo naudojimo, todėl protestas atmestinas pagal Reglamento (EB) Nr. 40/94 43 straipsnio 2 dalies 2 sakinį;

—	kadangi nagrinėjami prekių ženklai vizualiai nėra panašūs, nėra suklaidinimo galimybės Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto prasme.

24.7.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 190/17

Domäne Vorderriss, Rasso Freiherr von Cramer-Klett ir Rechtlerverband Pfronten 2004 m. balandžio 8 d. pareikštas ieškinys Europos Bendrijų Komisijai

(Byla T-136/04)

(2004/C 190/28)

Bylos kalba: vokiečių

2004 m. balandžio 8 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas, Domäne Vorderriss, Lenggriesas (Vokietija), Rasso Freiherr von Cramer-Klett, gyvenančio Aschau im Chiemgau (Vokietija) ir Rechtlerverband Pfronten, įsteigtos Pfrontene (Vokietija), atstovaujamų advokato Th. Schönfeld, ieškinys Europos Bendrijų Komisijai.

Pareiškėjai Pirmosios instancijos teismo prašo:

—	panaikinti 2003 m. gruodžio 22 d. Komisijos sprendimą, patvirtinantį Bendrijos svarbos teritorijų Alpių biogeografiniame regione sąrašą pagal Tarybos direktyvą 92/43/EEB (1);

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovai yra miško sklypų, kuriuose vienam iš jų priklausanti įmonė vykdo ūkinę veiklą ir kurie ginčijamu sprendimu buvo paskelbti Alpių biogeografinio regiono Bendrijos svarbos teritorijomis (BST), savininkai.

Ieškovai teigia, kad ginčijamas sprendimas riboja jų pagrindines teises, kurias užtikrina bendrieji Bendrijos teisės principai. Šis teisių apribojimas yra neteisėtas dėl procedūrinių pažeidimų, kadangi priimant Komisijos sprendimą (ir įgyvendinant Direktyvą 92/43/EEB (2)) nebuvo užtikrinta suinteresuotų žemės sklypų savininkų dalyvavimo teisė.

Be to, ieškovai argumentuoja, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia jų nuosavybės teisę ir materialiosios teisės požiūriu, kadangi nustatant BST ribas niekaip nebuvo atsižvelgta į ieškovų (ir kitų suinteresuotų asmenų) privačios nuosavybės teisę ir todėl nebuvo suderinti numatomo BST steigimo tikslai ir jiems prieštaraujantys ieškovų privatūs interesai. Ginčijamas sprendimas taip pat prieštaraują pačiai Direktyvai 92/43/EEB, nes nėra išspręstas priklausančios finansinės kompensacijos klausimas.

Be anksčiau paminėto ieškovai teigia, kad ginčijamas sprendimas nėra proporcingas, nes jis pats savaime nėra tinkamas sukurti vieningą Europos ekologinį tinklą ir todėl tik vienam biogeografiniam regionui patvirtintas „atskiras sąrašas“ nėra tinkamas direktyvoje numatytiems apsaugos tikslams pasiekti. Be to, ginčijamas sprendimas taip pat nėra tinkamas, kadangi nebuvo atliktas būtinas suderinimas visai Bendrijos teritorijai.

(1) OL L 14, 2004 1 21, p. 21

(2) 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, p. 7).

24.7.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 190/18

Antonietta Camurato Carfagno 2004 m. balandžio 13 d. pareikštas ieškinys Europos Bendrijų Komisijai

(Byla T-143/04)

(2004/C 190/29)

Bylos kalba: prancūzų

2004 m. balandžio 13 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas, Antonietta Camurato Carfagno, gyvenančios Braine-L'Alleud (Belgija), atstovaujamos advokato Carlos Mourato, ieškinys Europos Bendrijų Komisijai.

Pareiškėja Pirmosios instancijos teismo prašo:

—	panaikinti 2003 m. balandžio 9 d. apeliacinio vertintojo sprendimą dėl pareiškėjos tarnybinės veiklos nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. vertinimo ataskaitos (TVVA);

—	panaikinti paskyrimų tarnybos 2003 m. gruodžio 11 d. sprendimą dėl jos skundo atmetimo (R/353/03);

—	pripažinti, kad pareiškėja turi teisę pateikti papildomą teisinį pagrindą dėl paskyrimų tarnybos vertintojų piktnaudžiavimo įgaliojimais;

—	priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas bei pareiškėjos turėtas su procesu susijusias būtinas išlaidas, konkrečiai, apsigyvenimo ir kelionių išlaidos bei advokatams išmokėtus honorarus ir jų turėtas išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pareiškėja ginčija jos tarnybinės veiklos nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. vertinimo ataskaitą (TVVA).

Grįsdama savo ieškinį pareiškėja teigia, kad TVVA pateiktas vertinimas yra akivaizdžiai klaidingas atsižvelgiant į vertinamo laikotarpio metu ir po jo atliktus veiksmus ir įvykusius faktus bei į vertintojo ir tvirtintojo komentarus, neatitinkančius įvertinimo balo ir jo reikšmės. Be to, pareiškėja mano, kad TVVA pažeidžia Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnį, nes dėl naujos vertinimo sistemos pareigūnai gali būti nepakankamai įvertinti, kas, pareiškėjos nuomone, atsitiko jos atveju, atsižvelgiant konkrečiai į pareigą išlaikyti vidurkį 14/20.

Pareiškėja taip pat remiasi:

—	akivaizdžia vertinimo klaida;

—	vienodo traktavimo principo pažeidimu;

—	motyvavimo pareigos pažeidimu.

24.7.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 190/19

Nathalie Heinen 2004 m. gegužės 17 d. pareikštas ieškinys Europos Bendrijų Komisijai

(Byla T-181/04)

(2004/C 190/32)

Bylos kalba: prancūzų

2004 m. gegužės 17 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas Nathalie Heinen, gyvenančios Ottignies (Belgija), atstovaujamos advokatų Sébastien Orlandi, Albert Coolen, Jean-Noël Louis ir Etienne Marchal, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, ieškinys Europos Bendrijų Komisijai.

Pareiškėja Pirmosios instancijos teismo prašo:

—	panaikinti konkurso komisijos sprendimą COM/PB/02, kuriuo atsisakoma įrašyti pareiškėjos pavardę į rezervo sąrašą;

—	priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Dalyvavusi vidinio konkurso COM/PB/02 dėl perkėlimo į B kategoriją iš C kategorijos egzaminuose, pareiškėja skundžia komisijos sprendimą neįrašyti jos į šio konkurso rezervo sąrašą dėl jos gauto egzamino žodžiu nors ir aukštesnio, nei paprastai reikalaujama, tačiau nepakankamo įvertinimo.

Grįsdama savo reikalavimus, pareiškėja teigia, kad buvo pažeista pranešimo apie konkursą sąlygos ir vienodos traktuotės bei nediskriminavimo principai.

Šiuo klausimu pareiškėja nurodo, kad nors pranešime apie konkursą numatyta, jog kandidatai dalyvavimo konkurse anketoje turi nurodyti priešatrankiniams testams ir egzaminui žodžiu jų pasirinktą kalbą su galimybe pasirinkti egzaminui žodžiu kitą kalbą, ir kad toks pasirinkimas yra galutinis, kai kurie kandidatai galėjo pakeisti kalbą po dalyvavimo konkurse anketos pateikimo, o kai kurie netgi egzamino žodžiu dieną.

		ISSN 1725-521X
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 190

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	47 tomas 2004m. liepos 24d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	I Informacija
	Teisingumo Teismas
	EUROPOS BENDRIJŲ TEISINGUMO TEISMAS
2004/C 190/1	2004 m. birželio 10 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimas (antroji kolegija) — Byloje C-454/01, Europos Bendrijų Komisija prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (Direktyva 96/59/EB — Atliekų valdymas — Polichlorintų bifenilų ir polichlorintų terfenilų šalinimas)	1

2004/C 190/2	2004 m. birželio 10 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas — Byloje C-87/02 Europos Bendrijų Komisija prieš Italijos Respubliką (Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — Aplinka — Direktyva 85/337/EEB — Tam tikrų valstybės ar privačių projektų poveikio vertinimas — Lotto zero projektas)	1

2004/C 190/3	2004 m. birželio 17 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas — Byloje C-168/02 Rudolf Kronhofer prieš Marianne Maier, Christian Möller, Wirich Hofius, Zeki Karan (Oberster Gerichtshof (Austrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) (Briuselio Konvencija — 5 straipsnio 3 punktas — Jurisdikcija žalos, delikto arba kvazidelikto bylose — Vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis — Turtinė žala, padaryta investuojant kapitalą kitoje Susitariančioje valstybėje)	2

2004/C 190/4	2004 m. birželio 8 d. — Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje C-220/02 (Oberster Gerichtshof prašymas priimti prejudicinį sprendimą): Österreichischer Gewerkschaftsbund, Gewerkschaft der Privatangestellten prieš Wirtschaftskammer Österreich (Vienodo darbuotojų vyrų ir moterų darbo užmokesčio principas — Darbo užmokesčio sąvoka — Atsižvelgimas į karinės tarnybos laikotarpį, skaičiuojant išeitinę išmoką — Galimybė lyginti karinę tarnybą atliekančius darbuotojus ir darbuotojas moteris, kurios po gimdymo atostogų naudojasi vaiko priežiūros atostogomis, į kurių trukmę nėra atsižvelgiama skaičiuojant išeitinę pašalpą)	2

2004/C 190/5	2004 m. birželio 10 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas — Byloje C-333/03 Europos Bendrijų Komisija prieš Liuksemburgo Didžiąją Kunigaikštystę (Valstybės įsipareigojimų nevykdymas — Direktyvos 98/50/EB neperkėlimas — Įmonės perdavimas — Darbuotojų teisių apsauga)	3

2004/C 190/6	Byla C-150/04 Europos Bendrijų Komisijos 2004 m. kovo 23 d. pareikštas ieškinys Danijos Karalystei	3

2004/C 190/7	Byla C-200/04 Bundesfinanzhof (Vokietija) 2004 m. kovo 18 d. nutartimi pateiktas prašymas priimti preliminarų nutarimą byloje Finanzamt Heidelberg prieš iSt internationale Sprach- und Studienreisen GmbH	5

2004/C 190/8	Byla C-203/04 Landgericht Frankfurt am Main (Vokietija) 2004 m. balandžio 28 d. nutartimi pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Gebrüder Stolle GmbH & Co.KG prieš Heidegold Geflügelspezialitäten GmbH	5

2004/C 190/9	Byla C-210/04 Corte Suprema di Cassazione (penktoji civilinių bylų kolegija) 2004 m. vasario 18 d. nutartimi pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Ministero dell'Economia e delle Finanze ir Agenzia delle Entrate prieš FCE Bank plc.	6

2004/C 190/0	Byla C-213/04 Oberster Gerichtshof (Austrija) 2004 m. balandžio 29 d. nutartimi pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Ewald Burtscher prieš Josef Stauderer	6

2004/C 190/1	Byla C-214/04 Europos Bendrijos Komisijos 2004 m. gegužės 19 d. pareikštas ieškinys Italijos Respublikai	6

2004/C 190/2	Byla C-215/04 Østre Landsret 2004 m. gegužės 14 d. sprendimu pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Marius Pedersen A/S contre le Miljøstyrelsen	7

2004/C 190/3	Byla C-216/04 Consiglio di Stato (penkta kolegija), posėdžiaujančios kaip teismas, 2004 m. sausio 27 d. nutartimi pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje SABA Italia SpA prieš Comune di Bolzano ir SEAB SpA	8

2004/C 190/4	Byla C-222/04 Corte suprema di Cassazione civilinių bylų skyriaus 2004 m. kovo 23 d. nutartimi pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Ministero dell'Economia e delle Finanze prieš Cassa di Risparmio di Firenze SpA, Fondazione Cassa di Risparmio di San Miniato ir Cassa di Risparmio di San Miniato SpA	8

2004/C 190/5	Byla C-225/04 Europos Bendrijų Komisijos 2004 m. birželio 1 d. pareikštas ieškinys Suomijos Respublikai	9

2004/C 190/6	Byla C-226/04 Tribunale Amministrativo Regionale del Lazio, sezione I bis, 2004 m. balandžio 22 d. nutartimi pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą jo nagrinėjamoje byloje La Cascina Coop.a.r.l. ir Zilch s.r.l. prieš Ministero della Difesa, Ministero dell'Economia e delle Finanze bei Pedus Service P. Dussmann ir kt.	9

2004/C 190/7	Byla C-227/04 P Marie-Luise Lindorfer 2004 m. birželio 2 d. pateiktas apeliacinis skundas dėl Pirmosios instancijos teismo (penktoji kolegija) 2004 m. kovo 18 d. sprendimo byloje T-204/01, M. - L. Lindorfer prieš Europos Sąjungos Tarybą	10

2004/C 190/8	Byla C-228/04 Tribunale Amministrativo Regionale del Lazio, sezione I bis, 2004 m. balandžio 22 d. nutartimi pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą jo nagrinėjamoje byloje Consorzio G.f.M. prieš Ministero della Difesa ir Coop.a.r.l. La Cascina ir Zilch s.r.l.	11

2004/C 190/9	Byla C-236/04 Europos Bendrijų Komisijos 2004 m. birželio 7 d. pareikštas ieškinys Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei	11

2004/C 190/0	Byla C-238/04 Europos Bendrijų Komisijos 2004 m. birželio 7 d. pareikštas ieškinys Prancūzijos Respublikai	12

2004/C 190/1	Byla C-240/04 Europos Bendrijų Komisijos 2004 m. birželio 8 d. pareikštas ieškinys Belgijos Karalystei	13

2004/C 190/2	Byla C-243/04 P M. 2004 m. birželio 9 d. pateiktas apeliacinis skundas dėl Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo (pirmoji kolegija) 2004 m. balandžio 21 d. sprendimo byloje T-172/01, M. prieš Europos Bendrijų Teisingumo Teismą	13

2004/C 190/3	Byla C-249/04 Cour du travail de Liège Neufchâteau skyriaus 2004 m. birželio 9 d. sprendimu pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje José Allard prieš Institut national d'assurances sociales pour travailleurs indépendants (INASTI)	14

	PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS
2004/C 190/4	2004 m. gegužės 25 d. Europos Bendrijų Pirmosios Instancijos Teismo sprendimas — Byloje T-154/01, Distilleria F. Palma SpA prieš Europos Bendrijų Komisiją (Reglamentas (EEB) Nr. 822/87 — Bendras vyno rinkos organizavimas — Reglamentas (EEB) Nr. 1780/89 — Reglamentas (EEB) Nr. 2710/93 — Reglamentas (EB) Nr. 416/96 — Distiliavimo metu gauto alkoholio realizavimas — Reglamentas (EEB) Nr. 3390/90 — Konkursas, skirtas sunaudojimui variklių degalams — Komisijos atsisakymas pakeisti tam tikras konkurso sąlygas — Force majeure — Nesutartinė Bendrijos atsakomybė — Priimtinumas)	15

2004/C 190/5	2004 m. gegužės 12 d. Pirmosios Instancijos Teismo sprendimas — Byloje T-191/01 André Hecq prieš Europos Bendrijų Komisiją (Tarnautojai — Socialinė apsauga — Pareigūnų tarnybos nuostatų 72 straipsnio 1 dalis — Medicininių išlaidų padengimas — Sunki liga — Atsisakymas padengti 100 proc. išlaidas už tam tikras medicinines paslaugas)	15

2004/C 190/6	Byla T-31/04 Eurodrive Services and Distribution N. V. 2004 m. sausio 28 d. pareikštas ieškinys Vidaus rinkos derinimo tarnybai (VRDT)	16

2004/C 190/7	Byla T-135/04 GfK Aktiengesellschaft 2004 m. balandžio 8 d. pareikštas ieškinys Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)	16

2004/C 190/8	Byla T-136/04 Domäne Vorderriss, Rasso Freiherr von Cramer-Klett ir Rechtlerverband Pfronten 2004 m. balandžio 8 d. pareikštas ieškinys Europos Bendrijų Komisijai	17

2004/C 190/9	Byla T-143/04 Antonietta Camurato Carfagno 2004 m. balandžio 13 d. pareikštas ieškinys Europos Bendrijų Komisijai	18

2004/C 190/0	Byla T-164/04 Patricia Wauthier ir Viviane Deveen 2004 m. gegužės 10 d. pareikštas ieškinys Europos Bendrijų Komisijai	18

2004/C 190/1	Byla T-171/04 Daniel Surget 2004 m. gegužės 17 d. pareikštas ieškinys Europos Sąjungos Tarybai ir Europos Bendrijų Komisijai	19

2004/C 190/2	Byla T-181/04 Nathalie Heinen 2004 m. gegužės 17 d. pareikštas ieškinys Europos Bendrijų Komisijai	19

	III Pranešimai
2004/C 190/3	Paskutinis Teisingumo Teismo Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje skelbiamas leidinys OL C 179, 2004 7 10	20