3.2.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 28/1

1.1

Vadovaudamasi Hagos programa (2001 m.), Komisija pateikia konsultacinę žaliąją knygą dėl testamentų ir paveldėjimų tarptautiniu aspektu, kuri apima šiuos klausimus:

1.2

Su tarptautiniais paveldėjimais turintiems reikalų asmenims iškyla ypatingų sunkumų ir kliūčių, kadangi tenka susidurti su esminių taisyklių, procedūrinių normų ir įstatymų, kuriais yra vadovaujamasi sprendžiant minėtus klausimus valstybėse narėse, skirtumais.

1.3

Taigi žaliojoje knygoje siūloma numatyti Europos Sąjungoje priimti esminių taisyklių ir taisyklių, susijusių su jurisdikcija, taikoma teise ir ne tik teismo sprendimų, bet ir administracinių dokumentų ir sprendimų, susijusių su testamentais ir paveldėjimais, įskaitant atvejus, kai tarptautinis paveldėjimas yra susijęs su trečiąja šalimi, pripažinimu.

2.1

Tarptautiniu lygmeniu šiuo klausimu buvo priimtos trys Hagos konvencijos dėl paveldėjimų ir testamentų bei viena konvencija dėl patikų:

2.2

Konvencija (UNIDROIT), nustatanti bendrą tarptautinio testamento formą, buvo pasirašyta Vašingtone 1973 m. spalio 26 d. ir įsigaliojo 1978 m. vasario 9 d. Konvencijos šalys yra šios: Belgija, Kipras, (Čekoslovakija), Prancūzija, (Šventasis Sostas), Italija, Jungtinė Karalystė, Slovėnija ir daug trečiųjų šalių, tarp kurių Jungtinės Amerikos Valstijos ir Rusijos Federacija. Ši konvencija numato tarptautinę registravimo sistemą ir bendrą registravimo formą.

2.2.1

Padedant Europos Tarybai 1972 m. pasirašytos Bazelio konvencijos dėl testamentų registravimo sistemos sukūrimo šalys yra šios valstybės: Belgija, Kipras, Ispanija, Estija, Prancūzija, Italija, Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Portugalija. Konvencija atvira ir trečiosioms šalims.

2.3

Hagos konvencijos apima jurisdikciją ir taikomą įstatymą, UNIDROIT konvencijos — pagrindinę teisę tarptautiniu aspektu. Tik tarptautines nuostatas dėl testamentų formos ir jų įregistravimo tarptautiniame registre ratifikavo arba prie jų prisijungė nemažai valstybių.

2.4

Kalbama apie nuosavybės teisės (pagrindinės žmogaus teisės) perdavimo dėl mirties ypatingą formą. Bendrijos teisė jurisdikcijos, taikomo įstatymo ir abipusio pripažinimo tarptautinių paveldėjimų srityje turėtų būti įforminta reglamentu.

2.5

Kadangi šis klausimas labai sudėtingas, Komisijos tikslai ir pasiūlymai gan ambicingi, tačiau jie yra svarbūs ir iš esmės būtini vidaus rinkoje, susijusioje su daugybe asmenų. Siekiant padidinti reglamento veiksmingumą ir išvengti prieštaravimų teisinėms nuostatoms ar valstybių narių sprendimų nesuderinamumo, į nuostatas dėl kolizijos normų reikėtų įtraukti kuo daugiau klausimų, nuolat jas funkcionaliai ir iš esmės derinant su paveldėjimo klausimu (pavyzdžiui, vengti įtraukti klausimus, kurie iš esmės yra nuosavybės teisės dalykas).

2.6

Bendrijos teisės aktų ekonominė svarba yra neginčytina, ypač kalbant apie MVĮ perdavimą Europoje, siekiant užtikrinti jų veiklos tęstinumą po savininko mirties. Šis klausimas svarbus ir užimtumui bei konkurencingumui Europoje.

2.7

Turėtų būti numatyti teisės aktų, kurie kai kuriose šalyse draudžia susitarti dėl būsimo palikimo ar dėl ypatingo tam tikros palikimo dalies panaudojimo, pakeitimai šiose šalyse ir apie tai reikėtų informuoti Bendrijos lygmenyje, siekiant geriau suderinti materialinę teisę ir užtikrinti veiklos tęstinumą įmonėse ar žemės ūkio valdose, kuriems, jas padalijus keletui paveldėtojų, iškiltų likvidavimo grėsmė.

2.8

Atsižvelgdamas į didžiulius dabartinių nacionalinių teisės aktų skirtumus, nepaisant tam tikros pažangos, ir turėdamas omeny, kad nedaug šalių ratifikavo svarbias tarptautines konvencijas skaičių, Komitetas pritaria Komisijos nuomonei, kad šiuo metu neįmanoma sukurti bendros pagrindinės teisės dėl tarptautinių testamentų ir paveldėjimų, kuri būtų taikoma visose Sąjungos valstybėse. Komitetas pritaria darbo temoms ir siūlomiems prioritetams, kadangi pažanga šiose srityse padėtų išspręsti daugybę praktinių sunkumų teisių perėmėjams, notarams, valdžios institucijoms, teisėjams ir atitinkamos teisės srities specialistams.

2.8.1

Atsižvelgiant į tarptautinę teisę galima išnagrinėti ir kitas priemones, kurias valstybės narės galėtų naudoti siekiant ratifikuoti kai kurias konvencijas arba prisijungti prie jų (testamentų forma, taikomas įstatymas, tarptautinis testamentas, nacionalinė ir tarptautinė registracija).

2.8.2

Paveldėjimo ir testamentinei teisei kontinentinės teisės šalyse ilgą laiką buvo būdingas pasenęs požiūris į palikimą. De cujus  (1) palikimas buvo laikomas tam tikra jo asmens tęstinumo paveldėtojų asmenyse forma.; Dabar paveldėjimo teisė vis labiau vystosi sutarčių teisės link. Paveldėjimo teisės reforma įvyko Vokietijoje, Šveicarijoje, o šiuo metu vyksta Prancūzijoje. Reformade cujus ir jo paveldėtojų valiai suteikia žymiai didesnį vaidmenį tvarkant paveldėjimus, taip pat ir geriau užtikrinant įmonių veiklos tęstinumą.

2.8.3

Daug laisvės suteikianti tvarka, pagal kurią testatorius gali be priežasties nepalikti palikimo kai kuriems savo palikuonių, jų yra vis dažniau užginčijama, kaip rodo sparčiai augantis teisminių ginčų skaičius.

2.8.4

Galima tikėtis, kad išlaikant kai kuriuos istorinius ir sociologinius skirtingų teisinių sistemų ypatumus, palaipsniui teisė Europoje bus labiau suderinta arba bent pašalinti kai kurie skirtumai, o tai įvyktų greičiau, jei būtų sukurtas europinis testamentas ir pakankamai atvira ir lanksti priemonė dėl taikomo įstatymo, kurie palengvintų tarptautinių testamentų vykdymą ir palikimų reguliavimą. Taip pat galėtų būti svarstoma esminių Bendrijos nuostatų galimybė dėl professio juris  (2)kaip alternatyvos vienai ar daugeliui taikomų nacionalinių teisių, priėmimo.

2.9

Komitetas atkreipia dėmesį, kad 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2101/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, yra inicijavimo pagrindas, ir kad ypač Reglamento Nr. 2201/2003 21 straipsnio 3 dalis ir 46 straipsnis yra svarbus šaltinis ir tiesiog šeimos teisės precedentas, kuriuo remiantis reikėtų parengti kai kurias numatomas teisines nuostatas (3).

2.10

Taigi Komitetas žaliąją knygą vertina teigiamai ir mano, kad joje keliami klausimai yra esminiai ir skubiai spręstini. Jis pasistengs atsakyti į pateiktus klausimus, remdamasis Europos piliečių interesais ir poreikiais, taip pat atsižvelgdamas į augantį jų judumą bei didelę jau ir anksčiau buvusią migraciją.

2.11

Reikėtų pradėti nuo klausimų, susijusių su testamentų forma, teismų tarptautine jurisdikcija, teise, taikytina teisės normų kolizijos sprendimo klausimais, testamentų registravimu, teismų ir kitų kompetentingų valdžios institucijų sprendimų abipusiu pripažinimu bei apostile. Šios temos turi precedentų Europos ir tarptautinėje teisėje.

2.12

Komitetas mano, kad geriau yra turėti bendrą sistemą (bendras paveldėjimo teisės aktas ir bendra paveldėjimo tvarka), nei išskaidyti paveldėjimo reglamentą. Tačiau praktiniais sumetimais kai kuriems atvejams turėtų būti daromos išimtys, ypač nekilnojamajam turtui arba kai kuriam ypatingam užsienyje esančiam kilnojamajam turtui (laivams, lėktuvams, komerciniams fondams ir t. t.).

2.13

Kai kurie klausimai, pvz., paveldėjimų sutartys ar testatoriaus patikos lieka nacionalinei kompetencijai (4), tačiau klausimai, susiję su ginčytinų ar ne teismo sprendimų dėl paveldėjimo pripažinimu be egzekvatūros, gyvenamosios vietos jurisdikcija, ne teisminių valstybinių ar privačių įstaigų sprendimų ar aktų pripažinimu, arba įrašymu į nacionalinius žemės registrus remiantis Europos paveldėtojo sertifikatu turi būti reglamentuojami numatomuose Europos teisės aktuose.

3.1

Tokio, kaip pirmiau minėtas Reglamentas Nr. 2201(2003), taikomo paveldėjimo srityje, nepakaktų sprendžiant dėl tarptautinio paveldėjimo kylančias problemas. Praktikoje dauguma paveldėjimų nėra ginčytini, tad reikia spręsti problemas, kylančias dėl ginčų nebuvimo. Be to, kai kuriose šalyse arba kai kuriais klausimais teisėjo dalyvavimas yra būtinas net jei nėra spręstino ginčo.

3.2

Jei Bendrijos teisės aktu turi būti išspręstos pirmiau iškeltos kompetentingo teismo nustatymo, teismų sprendimų pripažinimo problemos, tai turi būti numatyta galimybė reglamentuoti:

3.3

Komitetas pritaria, kad būtų sukurta Bendrijos Hagos programoje numatoma „Europos paveldėtojo sertifikato“ ir testamentų registravimo sistema. Valstybės narės turės paskirti atsakingą instituciją, kuri išduos tokį sertifikatą ir įsteigti nacionalinį registrų centrą, jei jis iki šiol nėra įsteigtas. Turėtų būti įsteigtas centrinis Bendrijos registras (arba kaip siūlo Europos Taryba — Europos registras; valstybės narės, kurios iki šiol nebuvo ratifikavusios Bazelio konvencijos, raginamos tai padaryti), o teisėjams, notarams ir kitiems taikomų nacionalinių įstatymų numatytiems teisės specialistams turės būti sudaryta galimybė susipažinti su šiame centriniame registre esančia informacija (bent jau turint de cujus vardą, pavardę ir jo gimimo datą, sužinoti kurioje valstybėje narėje ar galbūt trečiojoje šalyje, kada ir kokioje institucijoje buvo pateiktas testamentas, kad būtų galima iš šios nacionalinės institucijos gauti testamento kopiją).

3.3.1

Europos registravimo sistema visais atvejais turėtų atitikti Bazelio bei Vašingtono konvencijose numatytas sistemas, atsižvelgiant į tai, kad daugelis valstybių narių jau yra šių konvencijų dalyvės ir kad Bendrijos teisės akto projektas bus susijęs ir su paveldėjimais, galinčiais įtraukti ir trečiąsias šalis.

3.4

Pripažinus paveldėtojo statusą, sutvarkius ir padalinus paveldėtą turtą, administracinės procedūros turėtų būti kiek įmanoma labiau supaprastintos. Komitetas pasisako už abipusį vietos įstatymais įgaliotų pareigūnų išduotų aktų ir dokumentų bei nuosavybės teisės tiesioginio įrašymo į žemės registrą (arba užregistravimo institucijoje, kompetentingoje registruoti teises į nekilnojamąjį turtą), taip pat servitutų, hipotekų arba galimų padalijimų, dėl kurių būtų apmokestintas turtas, pripažinimą, atsižvelgiant į taikomus nacionalinius įstatymus.

3.5

Komitetas atkreipia Komisijos dėmesį į galinčias paveldėtojams iškilti mokesčių problemas, jei palikimas yra dviejose ar daugiau valstybių. Reikėtų vengti galimo viso ar dalies palikimo dvigubo apmokestinimo, dėl kurio kai kuriais paveldėjimo atvejais palikimas gali būti konfiskuojamas arba paveldėtojams paskirstomas nelygiai, priklausomai nuo kiekvienam iš jų paliekamo turto pobūdžio. Reikėtų valstybėse narėse peržiūrėti tarptautiniams paveldėjimams taikomas mokestines nuostatas ir nustatyti, kurių valstybių mokestinės sistemos pretenduoja į turtą ir vertybes, esančias ne jų teritorijoje, palyginti mokesčius ir numatyti tinkamus šioms valstybėms taikytinus sprendimus. Komisija galėtų pasiūlyti pamatinę konvenciją dėl dvigubo apmokestinimo netaikymo tarptautiniams paveldėjimams valstybėse narėse.

3.6

Ar reikia įvesti „Europos testamentą“ pagal Vašingtono konvencijos „tarptautinio testamento“ modelį ir be europinio registravimo pagal Bazelio konvencijoje nustatytą formą, numatyti jo tarptautinį registravimą? Tai galėtų paskatinti daugiau šalių ratifikuoti Vašingtono ir Bazelio konvencijas ir geriau užtikrintų tarptautinio testamentinio palikimo teisę turinčiųjų interesus, kai įtraukiamos ne tik valstybės narės, bet ir trečiosios šalys. Komitetas siūlo Komisijos tarnyboms eiti šiuo keliu, nes su konvencijomis valstybės narės yra susipažinusios, mat jas ratifikavo arba valstybės pareigūnai ar teisėjai jau yra turėję bylų su testamentais ar jų registravimu, kuriems taikoma ši teisinė tvarka.

3.7

Jei tai būtų įgyvendinta, Europos testamento forma būtų įtvirtinta visose nacionalinėse teisėse. Iš tiesų Europos teisė turi užtikrinti, kad paprasčiausi formos klausimai netrukdytų taikyti visuotinai pripažįstamos testatoriaus valios (favor testamenti),kiek tai leidžia taikoma teisė.

3.8

Siekiant visais atvejais užtikrinti Bendrijos teisės taikymą („specialus Bendrijos įstatymas“tokiu atveju turės viršenybę prieš tarptautinį teisės aktą), būtinas specialus Bendrijos reglamentavimas, kad tas įstatymas būtų taikomas visiems paveldėjimams, susijusiems su dviem ar daugiau valstybių narių ar net su trečiosiomis šalimis, įskaitant ir tas, kurios yra ratifikavusios tarptautines konvencijas.

4.1

Žaliojoje knygoje pateikiami 39 pagrindiniai klausimai kartu su papildomais. Komitetas šiame pirminiame etape į visus juos atsakyti negali, tačiau siūlo Komisijai konsultuotis su šios teisės srities specialistams atstovaujančiomis organizacijomis kiekvienu iš žaliojoje knygoje pateiktų klausimų individualiai.

4.2

Komitetas pasiūlys galimus atsakymus į kai kuriuos, Komiteto nuomone, svarbesnius klausimus. Pagrindinė pasirinkta kryptis bus daugiausia atitikties Hagos, Bazelio ir Vašingtono konvencijoms kryptis, siekiant, kad europinės nuostatos būtų kiek įmanoma labiau suderintos turint omeny būsimą bendrą teisinį sprendimą, kurį plačiai taikys kiek įmanoma daugiau valstybių narių ir trečiųjų šalių.

4.3

Turėtų būti išlaikyti 1961 m. Hagos konvencijoje numatyti tarpusavio ryšio kriterijai dėl teisės aktų, reglamentuojančių testamento nuostatų formą, kolizijos, kadangi jie yra pakankamai įvairūs ir leidžia daugeliu atveju pagrįsti teisės akto, kuriuo vadovaujantis buvo sudarytas testamentas, taikymą.

4.4

Atsižvelgiant į kai kurias kontinentinėje Europoje neseniai atliktas ar šiuo metu atliekamas reformas, ypatinga apsauga turėtų būti taikoma neveiksniems (nepilnamečiams ar pilnamečiams) arba neįgaliems paveldėtojams, jei dėl galimybės paveldėtojams išplėsti sutarčių dėl palikimo sudarymą arba pasirinkti taikytiną įstatymą galėtų pasikeisti paveldimos dalies nustatymo tvarka arba atsirastų nelygybė tarp paveldėtojų. Toks didesnis lankstumas, taikomas testatoriui ar paveldėtojams, neturėtų kaip nors paveikti apsauginių nuostatų, įtvirtintų viename iš taikomų įstatymų kalbant apie tuos paveldėtojus (žiūrėti žaliosios knygos 5 ir 10 klausimus).

4.5

Vieno iš paveldėtojų ar jo įgalioto asmens paveldėjimo tvarkymo dokumentai šalyse, kuriose vykdytojo paskyrimas neprivalomas, neturi būti iš karto laikomi palikimo priėmimu nesudarius palikimo inventoriaus.

4.6

Atsižvelgiant į ilgėjančią vidutinę gyvenimo trukmę turėtų būti numatyta sąlyga, leidžianti paveldėtojams priimti palikimą jam taikomų skolinių įsipareigojimų ribose, taip pat turėtų būti numatytos paveldėtojų arba paveldėjimo sutarties, numatančios pasidalijimą nelygiomis dalimis teisėtais tikslais (ūkio valdos ar įmonės tęstinumas, pasidalijimas neveiksnaus ar neįgalaus paveldėtojo naudai) nuostatos bei nuostatos, numatančios padalijimą lygiomis dalimis skirtingų tėvų vaikams ar bendriems vaikams, jei taikoma teisė nenumato tokio lygaus padalijimo, arba tiesioginio paveldėtojo teisių perdavimą savo palikuonims.

4.7

Taip pat reikėtų suteikti testatoriui ribotą, griežtai reglamentuotą galimybę pasirinkti jo palikimui taikytiną teisę, pavyzdžiui, jei tai yra teisė tos šalies, kurios pilietybę jis turi (ar vienos iš jo turimų pilietybių šalies), arba jei tai yra šalies, kur yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta, teisė.

4.8

Galiausiai Komitetas mano, kad reikėtų tęsti ir plėtoti puikų lyginamąjį darbą, kurį pradėjo Komisijos tarnybos, ir reguliariai jį atnaujinti Bendrijos tinklalapyje, taip pat jį išversti į pakankamą skaičių kalbų, kad juo galėtų naudotis teisės specialistai, valstybės pareigūnai, administratoriai ir teisėjai, susiduriantys su tarptautiniais paveldėjimais. Atskira kiekvieno skyriaus analizė leis Europos piliečiams arba jų paveldėtojams, ketinantiems sudaryti tarptautinį testamentą, geriau suprasti bendrus principus.

4.9

Komitetas laukia Komisijos jau pradėtų ar ketinamų pradėti konsultacijų rezultatų. Jis tikisi, kad pagrindinės kryptys ir konkretesni teisinių aktų pasiūlymai netrukus bus pateikti prašant jo nuomonės, ir Komitetas įsipareigoja juos detaliai išnagrinėti, nes mano, kad testamentų ir paveldėjimų klausimas yra labai svarbus Europos piliečiams. Procedūrų supaprastinimas, kuris užtikrins didžiausią teisinį ir mokestinį saugumą ir paspartins tarptautinių paveldėjimų administravimą, yra būtent tai, ko iš Bendrijos iniciatyvos tikisi tiek privatūs asmenys, tiek įmonės, tiek ūkio valdų ir kitos ekonominės veiklos atstovai, kurių vadovai ar savininkai nori užtikrinti savo veiklos tęstinumą kai jų nebeliks, tad jų nederėtų nuvilti.

3.2.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 28/5

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

1.1

Efektyviai naudojama energija yra mūsų šiandieninės gyvensenos ir kultūros pagrindas. Tik pakankami jos ištekliai lėmė dabartinį gyvenimo lygį. Siekiant įgyvendinti Lisabonos strategiją, Geteborgo ir Barselonos Vadovų Tarybos nutarimus, būtina užtikrinti patikimą, pigų, ekologišką ir ilgalaikį šios energijos tiekimą.

1.2

Iškastinis kuras — anglis (2), žalia nafta ir gamtinės dujos šiuo metu Europoje ir pasaulyje yra pagrindiniai energijos šaltiniai. Ir per artimiausius dešimtmečius jie nepraras savo svarbos ir išliks nepakeičiami.

1.3

Jų gavyba ir naudojimas glaudžiai susijęs su įvairiaus pobūdžio aplinkos tarša bei su šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija, ypač CO2 ir metano, ir dėl to atsirandančiomis pasekmėmis žmogui ir aplinkai. Šiame kontekste kalbama apie baigtiniuų žaliavų panaudojimą.

1.4

Jų sunaudojimas lėmė didelę Europos priklausomybę nuo šių labai svarbių žaliavų importo. Ši priklausomybė, ypač nuo žalios naftos ir gamtinių dujų importo, ateityje gali dar labiau padidėti.

1.5

Prognozuojami pasaulyje esančių anglies, naftos ir dujų resursiniai ir rezerviniai ištekliai (3) priklauso nuo daugelio veiksnių: ekonomikos augimo, tyrimų, techninės raidos. Išteklių pakaks dar daug dešimtmečių (anglies — netgi šimtmečių), nors, dar neįpusėjus šiam šimtmečiui, gali sumažėti naftos rezervai ir jos pasiūla. Šiuo metu naftos rinkose vykstantys procesai rodo, kad kalbant apie kainas, jau labai greitai jos gali beveik nenumatytai išaugti, o tai turėtų didelį poveikį ekonomikai (4).

1.6

Be to, ES energetikos politika turi numatyti visas priemones, galinčias ilgainiui padėti sumažinti priklausomybę nuo importo. Tai galima pasiekti įgyvendinant taupymo priemones, efektyviai naudojant visus energijos šaltinius ir daugiau dėmesio skiriant alternatyvioms energetinėms sistemoms, tokioms kaip atsinaujinanti ir branduolinė energija. Todėl tolesnei alternatyvių atsinaujinančiųjų energijos sistemų plėtrai tenka ypatingas vaidmuo.

1.7

Kita vertus, ES energetikos politika turi užtikrinti aprūpinimą iškastiniu kuru. Aktuali problema yra kai kurių pagrindinių tiekėjų politinis stabilumas. Ypatinga reikšmė skiriama bendradarbiavimui su Rusijos Federacija, NVS, Artimųjų ir Vidurio Rytų valstybėmis bei su ES besiribojančiais regionais (pvz., Alžyru ir Libija).

1.8

Šią priklausomybę galima sumažinti ir veiksmingiau naudojant Europoje esančius gausius anglies telkinius.

1.9

Funkcionuojančioje Europos vidaus rinkoje ir imantis tinkamų klimato apsaugos priemonių iškastinis kuras galėtų būti naudojamas tokiose srityse, kurios atitinka jo specifines savybes ir kainų bei sąnaudų lygį. Tai lemia ekonomišką ir energetiškai ypač efektyvų šio kuro naudojimą.

1.10

Dėl to plieno pramonėje ir jėgainėse daugiausia sunaudojama anglies, o šilumos gamyboje ir neenergetiniame sektoriuje — naftos ir dujų. Transporto srityje daugiausia sunaudojama iš žalios naftos pagamintų produktų.

1.11

Siekiant energijos balanso, turi būti labiau atsižvelgiama į tai, kad ne tokie gausūs ir lanksčiau pritaikytini naftos ir gamtinių dujų resursai būtų naudojami, pavyzdžiui, kaip kuras transporto srityje, kaip chemijos pramonės žaliava, kur anglies naudojimas lemtų papildomas išlaidas, didesnes energijos sąnaudas ir CO2 emisiją.

1.12

CO2 emisija produkto vienetui (pvz., kg CO2/kWh, t CO2/t plieno, g CO2/lengvojo automobilio km) turi būti nuolat mažinama išnaudojant techninės pažangos galimybes. Dėl to turi būti efektyviau naudojama energija visose energijos transformavimo ir naudojimo srityse.

1.13

Taigi energetikos ir ūkio politika turi užtikrinti patikimas bazines sąlygas investicijoms, dėl kurių pramonėje, verslo ir privačiame sektoriuje įdiegiama pažangesnė technika.

1.14

Per artimiausius dešimtmečius Europoje bus pradėta eksploatuoti apie 400 GWel (5) pajėgumo jėgainės. Siekiant apriboti ir (arba) sumažinti CO2 emisiją ir kuro sąnaudas, šios naujos jėgainės turi būti aprūpintos esama pažangiausia technika.

1.15

Transporto srityje turi būti imamasi visų priemonių, siekiant sumažinti specifinį degalų sunaudojimą (pvz., vienam transportavimo kilometrui) ir neleisti, kad ir toliau didėtų bendrasis degalų suvartojimas. Tam būtina ir techninė pažanga daugelyje transporto priemonių ir degalų sričių; ir priemonės, skirtos transporto grūstims išvengti bei padedančios sumažinti transporto srautus (gatvių tiesimas, tunelių statyba; pralaidumą užtikrinančios sistemos) (6). Be to, efektyvesnis elektra varomų transporto priemonių (pvz., elektrinių traukinių) panaudojimas sumažina priklausomybę nuo žalios naftos, nes tai sudaro sąlygas panaudoti įvairesnius pirminės energijos šaltinius (anglį, dujas, atsinaujinančiuosius energijos šaltinius, branduolinę energiją).

1.16

Siekiant didesnio efektyvumo energetikos srityje, būtina ypač iškastinį kurą naudojančiose jėgainėse daugiau dėmesio skirti tyrimams ir plėtrai. Į tai turėtų atsižvelgti pramonės atstovai ir valstybė, taikydama skatinimo priemones.

1.17

Komitetas pritaria, kad į 7-osios bendrosios mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos pagrindų programos pasiūlymą įtraukta tema „Energija“. Tam turėtų būti skiriama pakankamai lėšų ir panaudojamos visos energetikos techninės galimybės. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti iškastinio kuro efektyvesnio panaudojimo priemonėms, nes dėl to ypač pagerėja bendrasis suvartojimo efektyvumas.

1.18

Elektros energijos gamyboje naudojant iškastinį kurą taip pat egzistuoja galimybė ilgainiui žymiai sumažinti CO2 emisiją energijos apyvartoje, taikant CO2 valymo ir CO2 galutinio sandėliavimo metodą (angl.: Clean Coal Technology). Todėl 7-oje pagrindų programoje šiam metodui tobulinti ir įgyvendinti skiriama ypatinga reikšmė.

2.1

Efektyviai naudojama energija (7) yra mūsų šiandieninės gyvensenos ir kultūros pagrindas. Tik pakankami jos ištekliai lėmė dabartinį gyvenimo lygį. Lisabonos, Geteborgo ir Barselonos Vadovų Tarybos nutarimuose ypatingas dėmesys skiriamas būtinybei užtikrinti patikimą, pigų, ekologišką ir tolydų šios energijos tiekimą.

2.2

Komitetas ne kartą konstatavo, kad energijos gamyba ir jos naudojimas susijęs su aplinkos tarša, rizika, politine priklausomybe nuo užsienio tiekėjų ir neprognozuojamais reiškiniais. Nė vienas metodas ar technika, kurie ateityje bus naudojami tiekiant energiją, nėra techniškai tobuli, neturintys jokio poveikio aplinkai, atitinkantys visus reikalavimus, mėginant gana ilgam laikui prognozuoti kainų raidą ir prieinamumą. Čia būtina atsižvelgti ne tik į mažėjančius rezervus ir resursus, bet ir į visas su tuo susijusias pasekmes. Augant gyventojų skaičiui pasaulyje, didėjant energijos poreikiui besivystančiose šalyse, o ypač stambiose naujose pramoninėse šalyse kaip Kinija, Indija ir Brazilija problemos, reikia manyti, labai paaštrės.

2.3

Taigi svarbiausias, artimiausias Europos energetikos politikos tikslas ir toliau privalo išlikti patikimas, ilgalaikis ekologiškos ir konkurencingos energijos tiekimas. Dėl minėtų priežasčių nereikia apsiriboti tik keliais energijos šaltiniais. Energetinių krizių ir kitokios rizikos galima išvengti tik suformavus (atsižvelgiant ir į energijos šaltinių pobūdį, ir į kilmę) įvairove pagrįstą energijos balansą, kur būtų atsižvelgiama į visus disponuojamus energijos šaltinius ir technines galimybes; jos būtų nuolat tobulinamos, kad galiausiai, atsižvelgiant į gamtosaugos reikalavimus, keičiantis aplinkybėms, būtų galima išlikti konkurencingiems.

3.1

Šiuo metu beveik keturi penktadaliai energijos pasaulyje, taip pat ir 25 ES valstybėse narėse, gaminama naudojant iškastinius energijos šaltinius: žalią naftą, gamtines dujas ir anglį.

3.2

Iš esmės visos tolesnės raidos prognozės (jos skiriasi dėl skirtingų požiūrių, o kartais ir dėl interesų) remiasi būsimos demografinės ir ekonominės situacijos, kitokios tyrinėjimo ir įsisavinimo technikos tobulinimo bei bendros politinės situacijos atskirose valstybėse prielaidomis. Tai ypač susiję su branduolinės energetikos sritimi ir priemonių, skirtų skatinti atsinaujinančiųjų energijos šaltinių naudojimą, mastu.

3.2.1

Remiantis 2004 m. Paryžiuje esančios Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) ir JAV energetikos departamento Energetikos informacijos administracijos (angl. Energy Information Administration of US-Departments of Energy ) (EIA) pateiktomis rekomendacinėmis prognozėmis (8), per ateinančius 25 metus dar vis daugiau nei 80 proc. energijos poreikio pasaulyje bus patenkinama naudojant minėtus iškastinius energijos šaltinius.

3.2.2

Nors atsinaujinančiųjų energijos šaltinių svarba tolydžio didės (tiesa, TEA ir EIA vertinimais ne daugiau už bendrąjį energijos suvartojimą), jų dalis atitinkamai išliks nepakitusi. Branduolinės energetikos srityje, atsižvelgiant į egzistuojančias tendencijas, bet matuojant absoliučiais dydžiais, tikimasi nežymaus energijos tiekimo augimo, kuris vis tiek atsiliks nuo bendrojo sunaudojimo lygio, jei Europoje žymiai nepasikeis politinės sąlygos; TEA ir EIA šiuo metu netgi prognozuoja branduolinės energijos sunaudojimo mažėjimo pasaulyje tendenciją.

3.2.3

2004 m. rugsėjo mėnesį Europos Komisijos 25 ES valstybėms narėms pateiktame (9) baseline scenario skelbiama, kad skirtingai nuo TEA ir EIA pateiktų pasaulinės raidos prognozių, 25 ES valstybių narių bendrai suvartojamos energijos atsinaujinančiųjų išteklių dalis išaugs nuo esamų 6 iki 9 proc. 2030 m. Kadangi remiantis šiais vertinimais branduolinės energijos suvartojimas 25 ES valstybėse narėse sumažės, Europos Komisijos baseline scenario taip pat teigiama, kad ir 2030 m. 25 ES valstybėse narėse energijos, gaunamos iš iškastinių energijos šaltinių, dalis vis dar viršys 80 proc. bendrojo energijos sunaudojimo.

3.3

Iškastiniai energijos šaltiniai nėra neišsemiami. Norint įvertinti, kiek laiko žalia nafta, gamtinės dujos ir anglis bus pagrindiniai energijos šaltiniai, būtina išanalizuoti jų potencialą.

3.4

Tam reikalingi sąvokų paaiškinimai ir matavimo dydžiai. Čia vartojamos sąvokos rezervai, resursai ir potencialas. Įprasta, kad energijos šaltiniai matuojami skirtingais matavimo vienetais (10): nafta — tonomis arba bareliais, anglis — akmens anglies ekvivalentais arba metrinėmis tonomis, gamtinės dujos — kubiniais metrais arba kubinėmis pėdomis. Atliekant palyginimus, energijos kiekis matuojamas džauliais arba vatsekundėmis (Ws).

3.5

Bendrasis potencialas (angl.: Estimated Ultimate Recovery , santr.: EUR) — tai visas žemės plutos pirminis energetinių išteklių arsenalas prieš pradedant gavybą. Ekspertų vertinimai čia gali skirtis. Kuo tikslesni žemės plutos tyrimai ir kuo tikslesnė technika, tuo labiau sutampa jų prognozės.

3.6

Bendrajam potencialui priskiriami tik panaudotini telkiniai. Tai priklauso nuo naudojamos technikos efektyvumo. Ją patobulinus, galima padidinti išgavimo mastą. Iš bendrojo potencialo atėmus jau išgautus kiekius, gaunamas likutinis potencialas.

3.7

Likutinį potencialą sudaro rezervai ir resursai. Rezervai — tai energijos šaltinių ištekliai, kurių kiekis tiksliai žinomas ir kuriuos galima išgauti efektyviai panaudojus esamas technines galimybes. Resursai — tai ir išžvalgyti, bet dar ekonomiškai ir (arba) techniškai nepanaudoti, nepakankamai ištirti, ir dar tiksliai neišžvalgyti, bet, remiantis geologinėmis charakteristikomis, prognozuojami energijos šaltinių kiekiai.

3.8

Pagrindinis viešųjų diskusijų objektas — rezervai, nes remiantis jais apskaičiuojami energijos šaltinių ištekliai. Rezervų ir aktualaus metinio išgavimo santykis sudaro vadinamuosius statistinius išteklius. Taikant šį metodą, apskaičiuojami pasaulyje esantys rezerviniai statistiniai ištekliai. Naftos sektoriuje jų turėtų užtekti maždaug 40 metų, dujų — apie 60 metų, o anglies — 200 metų.

3.9

Bet ir rezervai, ir jų statistiniai ištekliai nėra pastovūs dydžiai. Sumažėjus rezerviniams statistiniams ištekliams, suaktyvėja tiriamoji veikla. Dėl to ir dėl techninės pažangos resursai tampa rezervais. (Pavyzdžiui, praeito amžiaus aštuntajame dešimtmetyje buvo manoma, kad statistinių naftos išteklių pakaks maždaug 30 metų).

3.10

Statistiniai išžvalgyti žalios naftos resursai maždaug du kartus didesni nei rezervai. Gamtinių dujų ir akmens anglies resursai yra dešimt kartų didesni nei rezervai.

3.11

Kitas potencialių iškastinių energijos šaltinių kiekio indikatorius yra jau išgauta bendrojo potencialo dalis. Jei ji viršija 50 proc. ir taip priartėjama prie „ištuštėjimo taško“ (ang. „Depletion Mid Point“), sunku toliau didinti gavybą arba bent išlaikyti jos esamą lygį.

3.12

Žalia nafta. Šiuo metu išgaunama daugiau nei trečdalis bendrojo „tradicinio“ žalios naftos potencialo, kuris sudaro apie 380 mlrd. tonų naftos ekvivalento. Pusė šio potencialo, nuolat didinant gavybos mastą, būtų sunaudota maždaug per dešimt metų. Siekiant ateityje didinti gavybą, turėtų būti pradėti naudoti netradiciniai resursai (sunkioji nafta, naftingieji smiltainiai, degieji skalūnai). Taip galima būtų pratęsti laikotarpį iki„ištuštėjimo taško“. Priešingu atveju, dar neįpusėjus šiam šimtmečiui, sumažėtų rezervai ir atsirastų kritinis pasiūlos (11) stygius.

3.13

Gamtinės dujos ir anglis. Gamtinių dujų sektoriuje vyrauja panašios tendencijos, nebent panaudojus netradicinių telkinių potencialą, pavyzdžiui, dujų hidratus, taip pat padidėtų likutinis potencialas. Anglies sektoriuje lig šiol panaudota tik 3 proc. bendrojo 3 400 mlrd. tonų naftos ekvivalentų įvertinto potencialo.

3.14

Kadangi dujų hidratų (metano hidratų) išžvalgymai ir jų gavybos technologija dar tik tiriami, todėl kol kas sunku tiksliai pasakyti, koks galėtų būti jų indėlis energijos tiekimo srityje. Viena vertus, egzistuoja vertinimai, kad galimų iškastinių energijos šaltinių telkinių potencialas kol kas didesnis už esantį jau išžvalgytuose telkiniuose, kita vertus, kol kas visiškai neaišku, kaip juos išgauti (kokie būdai, technika, sąnaudos). Be to, neaiški arba labai rizikinga jų sąveika su aplinka ar žmonėmis, nes atmosferoje gali susikaupti ypač neigiamai klimatą veikiančių, šiltnamio efektą sukeliančių metano dujų.

3.15

Labai skiriasi iškastinių energijos šaltinių gavybos sąnaudos. Naftos gavyboje šiuo metu, priklausomai nuo telkinio, jos siekia 2–20 JAV dolerių už barelį. Daugiau dėmesio reikia skirti mažesniems ir ne tokiems patogiems geologiniu ir geografiniu požiūriu telkiniams išžvalgyti. Šias sąnaudas galima kompensuoti arba net turėti naudos taikant pramoninį išgavimo būdą, kuris dažniausiai grindžiamas techninėmis inovacijomis. Taip pat ir gamtinių dujų srityje atitinkamai skiriasi išgavimo sąnaudos. Anglies gavybos sąnaudos labai priklauso nuo telkinio gylio, klodų masto ir nuo to, ar gavyba vykdoma atviruoju ar tik šachtiniu būdu. Sąnaudų skirtumas išgaunant akmens anglį gali būti labai didelis: nuo kelių JAV dolerių už toną (pvz., Powder River Basin JAV) iki 200 JAV dolerių už toną kai kuriose Europos kasyklose.

3.16

Taip pat nėra tolygus ir regioninis iškastinių rezervų išsidėstymas. Tai ypač būdinga žaliai naftai. 65 proc. žalios naftos rezervų yra Artimuosiuose Rytuose. Ne daug skiriasi ir gamtinių dujų telkinių išsidėstymas — svarbiausi jų yra Artimuosiuose Rytuose (34 proc.) ir buvusios TSRS valstybių teritorijose (39 proc.). Anglies rezervai pasiskirstę gerokai tolygiau: didžiausi glūdi Šiaurės Amerikoje. Be to, dideli anglies telkiniai yra Kinijoje, Indijoje, Australijoje, Pietų Afrikoje ir Europoje.

3.17

Dėl strategiškai svarbių iškastinių energijos šaltinių, o ypač žalios naftos ir gamtinių dujų koncentracijos geopolitiškai rizikinguose Artimųjų ir Vidurio Rytų regionuose, iškyla ypatingų saugumo problemų, susijusių su apsirūpinimu energijos šaltiniais.

4.1

Pirminės energijos sunaudojimas 25 ES valstybėse narėse 2004 m. siekė apie 2,5 milijardų tonų akmens anglies ekvivalentų (SKE) arba apie 75 eksadžaulius (75x1018 džaulių). Tai sudaro 16 proc. pasaulyje sunaudojamos (15,3 mlrd. t SKE) energijos. 25 ES valstybėse vienam gyventojui tenka 5,5 t SKE sunaudojamos energijos. Tai daugiau nei du kartus viršija pasaulio vidurkį, bet, kita vertus, tai tik pusė Šiaurės Amerikoje sunaudojamo kiekio. Atsižvelgiant į pasiektus ekonominius rezultatus, Europoje energijos sunaudojimas siekia tik pusę viso ne Europoje esančių regionų vidurkio, nes energija Europoje yra naudojama kur kas efektyviau nei kitose pasaulio dalyse.

4.2

Atsižvelgiant į bendrąjį pirminės energijos sunaudojimą, pagrindiniai energijos šaltiniai 25 ES valstybėse narėse 2004 metais buvo žalia nafta (39 proc.), gamtinės dujos (24 proc.) ir anglis (17 proc.). Kiti svarbūs ES energijos šaltiniai — branduolinė energija (14 proc.), atsinaujinantieji ir kiti energijos šaltiniai (6 proc.). Iškastinių energijos šaltinių dalis energijos gavyboje atskirose 25 valstybėse narėse labai skiriasi: gamtinių dujų nuo 1 proc. Švedijoje iki beveik 50 proc. Nyderlanduose, žalios naftos — nuo mažiau nei 30 proc. Vengrijoje iki dviejų trečdalių Portugalijoje; anglies — nuo 5 proc. Prancūzijoje iki 60 proc. Lenkijoje. Tai iš esmės priklauso nuo atskirose valstybėse narėse esančių iškastinių energijos šaltinių rezervų.

4.3

25 ES valstybėse narėse esantys energetiniai rezervai nėra gausūs. Jie sudaro maždaug 38 mlrd. t SKE. Tai sudaro beveik 3 proc. pasaulinių rezervų, įskaitant ir netradicinius angliavandenilius. Čia didžiausią dalį sudaro anglies (rusvosios ir akmens anglies) atsargos (maždaug 31 mlrd. t SKE), kurios tarpusavyje beveik vienodai pasiskirsčiusios. Gamtinių dujų rezervai sudaro apie 4 mlrd. t SKE, o naftos rezervai — 2 mlrd. t SKE. Artimiausiu metu 25 ES valstybės narės ir toliau liks didžiausia energijos neto importuotojas. ES Komisijos vertinimu, iki 2030 m. ši priklausomybė išaugs daugiau nei dviem trečdaliais.

4.4

Iškastinių energijos rezervų pasiskirstymas atskirose 25 ES valstybėse narėse labai skiriasi. Pagrindiniai naftos telkiniai išsidėstę Didžiajai Britanijai ir šalia esančiai Danijai priklausančiose Šiaurės jūros dalyse. Kadangi jie jau beveik išnaudoti, todėl sumažės ir gavyba. Pagrindiniai gamtinių dujų rezervai yra Nyderlanduose ir Didžiojoje Britanijoje. Anglies rezervai išsidėstę Vokietijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Graikijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Be to, svarbų vaidmenį vaidina Norvegijos naftos ir dujų rezervai. Nors Norvegija ir nėra ES valstybė narė, bet ji priklauso Europos ekonominei erdvei (EEE).

4.5

Kadangi iškastinių energijos šaltinių rezervai yra riboti, 25 ES valstybės narės jau šiandien privalo importuoti pusę reikalingo energijos kiekio. Remiantis Europos Komisijos Žaliąja knyga, šis kiekis iki 2030 m. padidės iki 70 proc. Ypač didelė priklausomybė nuo naftos importo. Daugiau nei trys ketvirtadaliai reikalingos naftos importuojama iš trečiųjų šalių. Gamtinių dujų importo kvota siekia maždaug 55 proc., o anglies — — trečdalį.

4.6

Tai lėmė didelę Europos priklausomybę nuo gyvybiškai svarbių energijos žaliavų importo, kuris ateityje gali dar labiau išaugti, ypač žalios naftos ir gamtinių dujų. ES net tarptautiniu mastu yra didžiausia energijos šaltinių neto importuotoja.

4.7

ES energetikos politikoje, viena vertus, turi būti numatytos priemonės iškastinio kuro tiekimui užtikrinti. Ypatinga problema yra politinis kai kurių pagrindinių tiekėjų stabilumas. Todėl didelė reikšmė skiriama bendradarbiavimui su Rusijos Federacija ir NVS, Artimųjų ir Vidurio Rytų valstybėmis bei su ES besiribojančiais regionais (pvz., Alžyru ir Libija).

4.8

ES energetikos politikoje, kita vertus, turi būti numatytos visos įmanomos priemonės, skirtos ilgalaikiam šios priklausomybės sumažinimui, pirmiausia efektyviai panaudojant visus energijos šaltinius bei alternatyviąsias energetines sistemas: atsinaujinančius energijos šaltinius (nuolat juos tobulinant ir pritaikant rinkos poreikiams) ir branduolinę energiją. Taigi tolesnei alternatyvių energetinių sistemų plėtrai skiriamas ypatingas dėmesys.

4.9

Atsižvelgiant į tai, šią priklausomybę galima sumažinti efektyviau išnaudojant Europoje esančius nemažus anglies telkinius, juolab kad Europos angliakasyboje jau dabar taikomi gerokai griežtesni aplinkosaugos reikalavimai nei kituose pasaulio regionuose.

5.1

Energijos suvartojimo raida 25 ES valstybėse narėse turėtų atitikti Komisijos „European Energy and Transport Scenarios on Key Drivers (13)“ patvirtintą baseline scenario , kuris grindžiamas aktualiomis tendencijomis ir politika. Dokumente pateikiamos šios prognozės:

5.2

Pirminės energijos suvartojimas iki 2040 m. išaugs iki 2,9 mlrd. t SKE, t.y. tik 0,6 proc. per metus. Bendras vidaus produktas, kaip tikimasi, iki 2030 m. per metus vidutiniškai išaugs 2,4 proc. Todėl būtina mažinti energijos suvartojimo intensyvumą (energijos suvartojimo ir bendro vidaus produkto santykį) daugiau nei 1,7 proc. per metus. Tam būtini struktūriniai pokyčiai, efektyvesnis energijos naudojimas ir pažangios technologijos.

5.3

Iškastinių energijos šaltinių dalis naudojant pirminę energiją iki 2030 m. išaugs netgi 2 proc. ir sieks 82 proc.

5.4

Anglis. Po pradžioje sumažėjusio anglies sunaudojimo, maždaug nuo 2015 m. vėl tikimasi jos augimo. Tą lems padidėjęs šio energijos šaltinio konkurencingumas elektros energijos gamybos srityje, kurį skatina didėjančios gamtinių dujų kainos ir ketinimas įdiegti pažangias technologijas anglies gavybos srityje. Remiantis šiuo vertinimu, 2030 m. anglies sunaudojimas vėl pasieks 2000 m. lygį. Tuomet pagal pirminės energijos sunaudojimą 25 ES valstybėse narėse anglis, kaip ir 2005 m., sudarys apie 15 proc. Kadangi 2005–2030 m. ES prognozuojamas beveik 40 proc. anglies gavybos sumažėjimas ir 125 proc. anglies importo augimas, importo dalis 25 ES valstybėse narėse, skirta anglies poreikiams tenkinti, 2005 m. išaugs trečdaliu, o 2030 m. beveik dviem trečdaliais.

5.5

Nafta. Kadangi tikėtina, kad augimo tempai (0,2 proc. per metus) keisis neproporcingai, prognozuojama, kad naftos dalis pirminės energijos sunaudojime 2030 m. sumažės matyt iki 34 proc., taigi — 5 procentiniais punktais mažiau nei šiuo metu.

5.6

Dujos. Iki 2015 m. labai didės dujų sunaudojimas, t.y. 2,7 proc. per metus. Vėliau šis augimas silpnės. Viena iš priežasčių — sumažėjęs konkurencingumas, lyginant su anglies panaudojimu gaminant elektros energiją. Vis dėlto prognozuojama, kad iki 2030 m. dujų bus sunaudojama daugiau nei kitų iškastinių energijos šaltinių. Pirminės energijos sunaudojimo gamtinių dujų dalis 25 ES valstybėse narėse padidės nuo 26 proc. 2005 m. iki 32 proc. 2030 m. Suskystintos gamtinės dujos (angl.: Liquified Natural Gas (LNG) leidžia paįvairinti dujų tiekimą, nes jas galima tiekti jūra. Šiuo metu SGD tenka beveik 25 proc. tarptautinės dujų prekybos. Pagrindinė SGD eksportuotoja — Indonezija, po jos eina Alžyras, Malaizija ir Kataras.

5.7

Iškastinių energijos šaltinių gavyba 25 ES valstybėse narėse iki 2030 m. mažės maždaug po 2 proc. per metus. Todėl iki 2030 m. daugiau nei dviem trečdaliais padidės priklausomybė nuo visų iškastinių energijos šaltinių importo. Taigi, kaip jau buvo minėta, anglies importo kvota 2030 m. sudarys beveik du trečdalius, dujų — daugiau nei 80 proc., o naftos — beveik 90 proc. Ypač didelė problema yra didėjanti priklausomybė nuo keleto dujų importuotojų.

5.8

Elektros energijos sunaudojimas iki 2030 m. vidutiniškai didės 1,4 proc. per metus. Todėl iki 2030 m. maždaug 400 GW, t.y. iki 1 100 GW turės išaugti elektros energijos gamybiniai pajėgumai, kurie šiandien sudaro maždaug 700 GW (maksimalus elektros galingumas). Be to, būtina atnaujinti senų jėgainių įrengimus. Baseline scenario pateiktame ES Komisijos vertinime tikimasi, kad šis augimas bus pasiektas maždaug 300 GW padidinus iškastinių energijos šaltinių galingumą, apie 130 GW — vėjo, vandens ir saulės energijos galingumą. Taip pat prognozuojama, kad jei nepasikeis politinė situacija, 2005–2030 m. atominių jėgainių pajėgumas sumažės apie 30 GW.

5.9

Todėl per artimiausius 25 metus ES aprūpinimo energija srityje turės įveikti nemažas kliūtis ir išspręsti uždavinius, susijusius su tolesne ekonomikos raida. Tai susiję su tiekimo patikimumu, mažinant priklausomybę nuo importo, vis didėjančių aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimu, konkurencingų energijos kainų užtikrinimu ir būtinomis investicijomis.

6.1

Anglis, žalia nafta ir gamtinės dujos yra gamtiniai angliavandeniliai, per milijonus metų susiformavę iš biologinėse substancijose sukauptos biomasės, taigi, kalbama apie sukauptą saulės energiją. Veikiami skirtingų geologinių sąlygų (pvz., slėgio, temperatūros, trukmės) susiformavo skirtingi produktai. Labiausiai jie skiriasi kure esančiu vandenilio kiekiu. Gamtinėse dujose vandenilio ir grynosios anglies santykis 4: 1, žalioje naftoje — maždaug 1,8: 1, o anglyje — 0,7: 1. Nuo to iš esmės priklauso iškastinių žaliavų panaudojimo sritis.

6.2

Iki šiol anglies, žalios naftos ir gamtinių dujų panaudojimas energetikos srityje, kaip daugelio produktų žaliavos (nuo medikamentų iki serijiniu būdu gaminamų plastmasės dirbinių) ir savo sudėtyje anglies turinčių reduktorių, reikalingų geležies ir plieno gamybai, neturi alternatyvų. Bet jų specifinės fizikinės cheminės savybės (agregatinis būvis, vandenilio, grynosios anglies, pelenų kiekis) lemia tinkamiausią jų panaudojimo sritį. Angliavandenilių panaudojimą lemia ekonominiai, techniniai ir aplinkosaugos kriterijai.

6.3

Apie 7 proc. iškastinių energijos šaltinių ES naudojama vadinamojoje neenergetinėje srityje, t.y. daugiausia chemijos produktų gamyboje. Praėjusio šimtmečio pradžioje iš anglies gaminamos naudingosios medžiagos pirmiausia buvo naudojamos naujiems produktams gaminti. Dabar naudingąsias anglies medžiagas beveik išstūmė gamtinės dujos ir žalios naftos produktai. Jei neiškils tiekimo problemų, šiame rinkos segmente ir ateityje dominuos žalia nafta ir gamtinės dujos. Tam reikalingų naftos ir gamtinių dujų rezervinių išteklių pakaktų gerokai ilgesniam laikui, jei pavyktų šių energijos šaltinių mažiau naudoti energijos ir šilumos gavybos srityse.

6.4

Konverterinio plieno gamybai tiekiant deguonį aukštakrosnėse buvo įdiegtas angliavandenilį naudojantis konverterinis metodas. Aukštakrosnėje ketaus gamybai kaip reduktorius naudojamas akmens anglies koksas, kuris kartu tarnauja kaip rišamoji medžiaga ir degazavimo sistema. Moderniuose Europoje esančiuose įrengimuose vidutinis reduktorių poreikis — 475 kg/ t ketaus. Tai beveik minimalus techniškai įmanomas kiekis.

6.5

Transporto sektoriuje vis dar pastebimos augimo tendencijos. Beveik 25 proc. energijos suvartojama šiame sektoriuje, o kelių transporto sritis beveik visiškai priklauso nuo žalios naftos produktų. Skystam kurui, atsižvelgiant ir į tūrį, ir į masę, būdingas didelis kaloringumas. Todėl jis ekonomiškai ir efektyviai naudojamas transporto sektoriuje. Skystas kuras ir iš jo pagaminti produktai dominuoja kelių transporto sektoriuje. Efektyvesnis elektra varomų transporto priemonių, tokių kaip elektriniai traukiniai, panaudojimas sudaro galimybes įvairesniam pirminės energijos šaltinių (anglies, dujų, atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, branduolinės energijos) panaudojimui ir tokiu būdu gali sumažinti priklausomybę nuo žalios naftos.

6.6

Iš žalios naftos pagaminto skysto kuro konkurentai — degalams tiesiogiai naudojamos gamtinės ir suskystintos dujos (angl. Liquified Natural Gas (LNG). Belieka laukti, norint įsitikinti, ar šių gaminių asortimentas sugebės labiau įsitvirtinti rinkoje (14).

6.7

Namų ūkiai ir smulkieji vartotojai sunaudoja apie 30 proc. energijos. Energijos šaltinį jie pasirenka atsižvelgdami į ekonomiškumo kriterijus bei vis labiau — į patogumo ir aplinkosaugos aspektus. Šiame sektoriuje konkuruoja krosnių kuras, gamtinės dujos, elektros energija, o tankiai apgyvendintose teritorijose ir atominių jėgainių tiekiama centralizuota šiluma.

6.8

ES suvartojama 40 proc. jėgainėse į elektros energiją ir šilumą transformuojamos energijos. Techniškai ir anglį, ir žalią naftą, ir gamtines dujas bei branduolinę energiją galima transformuoti į elektros energiją. Labai efektyvias technines galimybes turinčiose jėgainėse, naudojant gamtines dujas, galima pasiekti beveik 60 proc. naudingumo koeficientą (pirminės energijos elektros energijoje). Naudojant akmens anglį, moderniuose įrengimuose pasiekiamas 40–45 proc. naudingumo koeficientas, naudojant rusvąsias anglis — 43 proc.

6.9

Pasaulyje beveik 40 proc. elektros energijos pagaminama naudojant anglį, ES — apie 30 proc. 63 proc. visos pasaulyje išgaunamos anglies naudojama elektros energijos gamybai. Anglis, palyginti su žalia nafta ar gamtinėmis dujomis, yra pigesnė žaliava elektros energijos gamybai. Anglies tiekimas tarptautiniu mastu yra paprastesnis dėl itin ryškios gavybos sričių įvairovės.

6.10

Skiriant didžiausią dėmesį anglies panaudojimui plieno ir elektros energijos gamyboje, galima pasiekti įvairesnio iškastinių žaliavų pritaikymo, kuriam būdingas ekonomiškumas, ekologiškumas, saugesnio tiekimo užtikrinimas ir resursų taupymas. Anglies atsargos pasaulyje gerokai didesnės už žalios naftos ir gamtinių dujų atsargas.

6.11

Politinė situacija taip pat turėtų skatinti ne tokias gausias ir lanksčiau pritaikytinas žaliavas, tokias kaip žalia nafta ir gamtinės dujos, atitinkamai panaudoti transporto srityje ir chemijos pramonėje, kur anglies bei branduolinės energijos ir iš dalies atsinaujinančiųjų energijos šaltinių panaudojimas susijęs su papildomomis kaštų, technikos ir energijos sąnaudomis (taigi didesnė ir CO2 emisija). Tik taip galima šiuos rezervus būsimų kartų labui išnaudoti ne taip greitai.

6.12

Tai irgi skatina naudoti anglį (taip pat ir atsinaujinančiąją bei branduolinę energiją) jėgainėse elektros energijos gamybai, kad tam nebūtų naudojama žalia nafta ir gamtinės dujos (žr. 8.12 punktą). Vidurio ir Rytų Europoje yra didžiulės akmens anglies ir rusvosios anglies atsargos. Šių rezervų panaudojimas gali ES padėti išvengti dar didesnės priklausomybės nuo energijos importo.

7.1

Iškastinių energijos šaltinių aplinkos analizė ir palyginimai turi apimti visą gamybos ir panaudojimo grandinę: žaliavų gavybą ar iškasimą, transportavimą, energijos transformavimą ir galutinės energijos panaudojimą. Visi veiksmai yra susiję su didesne arba mažesne aplinkos įtaka ir energijos nuostoliais. Importuojant energijos šaltinius reikia atsižvelgti ir į aplinkos poveikį už ES ribų.

7.2

Iškasant ar gaminant anglį, žaliąją naftą ir gamtines dujas reikia atkreipti dėmesį į skirtingą aplinkos poveikį. Išgaunant anglį reikia apriboti kraštovaizdžio sąnaudas ir dulkių emisiją. Gręžiant ir išgaunant žalią naftą reikia užkirsti kelią naftos, gamtinių dujų ir šalutinių produktų išsiveržimui; tas pats taikytina gamtinių dujų gavybai, prijungtiems vamzdynams ir naftos bei dujų gabenimui laivais. Ypatingos priemonės reikalingos gavybai atviroje jūroje (Offshore-Produktion). Iškasant naftą gaunamas metanas neturi būti deginamas, bet panaudojamas pramonėje. Tas pats taikoma ir angliakasyboje išsiskiriančioms kasyklų dujoms, kurios gali turėti daug metano.

7.3

Europos direktyva dėl stambių deginimo įrengimų nustato griežtus aplinkosaugos reikalavimus jėgainių, kurių galingumas ≥ 50 MWth., statybai ir eksploatavimui. Kenksmingų medžiagų koncentracija dujas, naftą ir anglis naudojančių jėgainių išmetamosiose dujose turi būti apribota pagal šioje direktyvoje nustatytą technikos lygį. Senesni įrengimai turi būti patobulinti. Tokiu būdu užtikrinama, kad dulkių emisija (taip pat ir smulkiųjų dulkių, žr. 7.6), sieros dioksido, azoto oksidų ir ypač kenksmingų sunkiųjų metalų, taip pat toksinių, arba vėžį sukeliančių organinių medžiagų kiekis turi būti sumažintas iki gamtos ir žmonių leistino kiekio. Triukšmo emisija turi būti sumažinta tiek, kad jo lygis būtų nežymus.

7.4

Anglyse yra nedegių medžiagų, kurios po sudeginimo jėgainėje išskiriamos kaip pelenai (elektrostatiniuose ar audinių filtruose). Akmens anglyse pelenų paprastai yra iki 10 proc. (atskirais atvejais iki 15 proc.). Priklausomai nuo sudėties, pelenai, kaip papildoma medžiaga, naudojami cemento pramonėje, kelių statyboje, duobių užpildymui arba dirvožemiui.

7.5

Šiek tiek pelenų yra ir žaliojoje naftoje. Perdirbant žaliąją naftą naftos perdirbimo įmonėse pelenai lieka kietose nuosėdose, vadinamajame naftos kokse, juose tarp kitų yra ir vanadžio bei nikelio. Koksas naudojamas likusią energijos dalį naudojant elektrinėse ir deginimo įrengimuose, kurie turi būtinus valymo įrengimus, skirtus visų kenksmingų medžiagų išvalymui.

7.6

Jau keletą metų trunka diskusija dėl smulkiųjų dulkių emisijos (15). Čia kalbama apie plaučiams pavojingas dulkių daleles, kurios yra mažesnės nei 10 μm ir gali sukelti kvėpavimo takų ligas. Tokios dalelės gali pasklisti kūrenant naftą ir anglis, kadangi visiškai atskirti smulkias pelenų daleles filtruose yra neįmanoma. Svarbiausias smulkiųjų dulkių emisijos šaltinis yra savaeigės dyzelinį kurą naudojančios transporto priemonės, jei jose nėra kenksmingų dalelių filtrų. Anglies ir naftos jėgainėse, remiantis Europos direktyva dėl stambių deginimo įrengimų, dulkių emisija yra apribota iki 20 mg/m. Didelėse jėgainėse smulkiųjų dulkių emisija yra papildomai sumažinta taikant drėgną sieros pašalinimo iš dūmų dujų būdą. Siekiant toliau mažinti smulkiųjų dulkių emisiją ir visoje Europoje laikytis maksimalių leistinų užterštumo ribų, Europos Sąjungoje buvo išleisti sugriežtinti reikalavimai dyzelinį kurą naudojantiems automobiliams, pagal kuriuos nuo 2008 m. lengvieji automobiliai privalo turėti kenksmingų dalelių filtrus.

7.7

Kai kuriose ES valstybėse narėse jau XX a. 9-ame dešimtmetyje didelėms anglies jėgainėms ir pramoniniams deginimo įrengimams buvo nurodyta pašalinti sierą iš išmetamųjų dujų. Taip galima sustabdyti pastebėtą dirvožemio ir ežerų rūgštėjimo procesą. Europos reglamento dėl stambių deginimo įrengimų naujausia redakcija įrengimams, kurių galingumas > 300 MW, nurodo SO2 išmetamų dujų maksimalią leistiną 200 mg/m3 normą. Šiandieninė technika gali išvalyti daugiau nei 90 proc. sieros komponentų. Sieros valymo proceso metu pagamintiems produktams, ypač gipsui, buvo atrastos naujos rinkos ir sumažintas gamtinių resursų panaudojimas.

7.8

Deginant iškastinį kurą esant aukštai kuro arba degimo ore esančio azoto temperatūrai ir degimo deguonies susidaro vadinamieji azoto oksidai. Esant didesnei koncentracijai, šie azoto oksidai gali sukelti kvėpavimo takų ligas ir jie yra pirminis aplinkai kenksmingo ozono produktas. Europos Tarybos reglamentas dėl stambių deginimo įrengimų reikalauja, kad azoto oksido emisija jėgainėse, kurių galingumas > 300 MW, sudarytų ne daugiau nei 200 mg/m3 išmetamųjų dujų.

7.9

Mokslas remiasi priežastiniu ryšiu tarp antropogeninio CO2 ir kitų vadinamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų bei žemės paviršiaus temperatūros padidėjimo (šiltnamio efektas). Dėl šiltnamio efekto masto yra dar daug abejonių. Kasmet deginimo procesų metu iš anglies, naftos ir gamtinių dujų susidaro apie 20 mlrd. t CO2 emisijos; tai ir yra antropogeniškai sąlygojamos CO2 emisijos pagrindinis šaltinis. Šalia efektyvumo didinimo ir energijos taupymo priemonių turi būti sukurta CO2 valymo technika (žr. toliau), kuri galėtų gerokai sumažinti taršą.

7.10

Efektyvumo didinimas transformuojant energiją ir energijos panaudojimas yra būtina sąlyga klimato apsaugos sėkmei. Būtina ryžtingai imtis tam reikalingų priemonių. Tuo tarpu kuro pakeitimo strategijos yra, palyginti, ne tokios efektyvios, nes jose vienašališkai siekiama tam tikrų energijos šaltinių naudojimo, pvz., dujų, ir dėl to galėtų kilti abejonių dėl ES energijos aprūpinimo ekonomiškumo ir saugumo. Be to, dujos yra pernelyg svarbi chemijos ir transporto sektoriaus žaliava, kad ją naudotume elektros energijos gamyboje.

7.11

Remiantis sąlyginiu energijos vienetu, gamtinių dujų sudeginimas, palyginti su anglių sudeginimu, išskiria tik 50-60 proc. klimatui kenksmingo CO2, nes be gamtinėse dujose esančios anglies energetiškai panaudojamas (sudeginamas) ir ten esantis vandenilis. Tiesa, metanas kaip gamtinių dujų pagrindinė sudedamoji dalis, palyginti su CO2, yra daug veiksmingesnės šiltnamio dujos (apytikriai faktorius 30). Gaminant ir naudojant iškastinius energijos šaltinius, reikia padaryti viską, kad būtų išvengta metano emisijos. Metanas, kuris išsiskiria išgaunant žalią naftą ir akmens anglį, turi būti surenkamas ir panaudojamas. Taip pat transportuojant gamtines dujas būtina vengti metano nuotėkio. Esant net mažiausiam transportavimo nuostoliui vamzdynuose, gamtinės dujos netenka šio pranašumo, palyginti su anglimis.

7.12

Norint greitai pagerinti aplinkosaugą ir klimato apsaugą naudojant anglį, naftą ir dujas, kaip rodo praeities patirtis, geriausia pakeisti pasenusius įrengimus ir jėgaines šiuolaikine ir itin našia technika. Todėl bendrosios politinės sąlygos, kurios skatina investicijas į naują techniką, ypač tinka pasiekti ambicingus aplinkosaugos tikslus.

7.13

Europos aplinkosaugos įstatymų leidyba per pastaruosius 20 metų suvienodino aplinkosaugos standartus Europos Bendrijos valstybėse. Europos direktyva dėl stambių deginimo įrengimų ir Europos direktyva dėl aplinkos oro kokybės vertinimo ir valdymo ir politika bei priemonės labai prisidėjo prie energijos efektyvumo didinimo ir šiltnamio dujų emisijos sumažinimo.

8.1

ES 25 valstybėse narėse anglies, naftos ir dujų jėgainės sudaro daugiau kaip 60 proc. visų veikiančių jėgainių galingumo ir yra Europos elektros gamybos pagrindas. Dėl būtinybės pakeisti pasenusias jėgaines naujomis ir ir dar patenkinti didėjantį jėgainių pajėgumų poreikį (žr. 5.8 punktą) per artimiausius 25 metus reikės pastatyti nemažai naujų jėgainių. Net įvertinus didesnį atsinaujinančiųjų energijos šaltinių panaudojimą ir branduolinės energijos plėtrą, vis dėlto anglies ir dujų jėgainės turės užpildyti didžiąją dalį šios nišos. Kuo bus geresnis šių jėgainių veiksmingumas ir kenksmingų medžiagų sulaikymas, tuo lengviau bus laikytis klimato ir aplinkos apsaugos reikalavimų.

8.2

Todėl yra būtina sutelkti didesnes mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos pastangas tobulinant jėgaines, naudojančias iškastinį kurą. 10-ame dešimtmetyje nebuvo tam pakankamai skiriama dėmesio ir valstybės skiriamos lėšos moksliniams tyrimams beveik visose valstybėse narėse buvo labai sumažintos.

8.3

Komitetas su pasitenkinimu pažymi, kad buvo pasinaudota jo pakartota rekomendacija į 7-ją bendrąją mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos pagrindų programą įtraukti temą „Energija“. Tačiau būtina atitinkamai suderinti valstybių narių specialias tyrimų programas. Taip galėtų prasidėti svarbus tendencijų posūkis. Tai susiję ir su tolesne jėgainių technikos, naudojančios iškastinius energijos šaltinius, raida, kuri, beje, išeitų į naudą ir Europos pramonės įrengimų gamybos konkurencingumui pasauliniu mastu besiplečiančioje jėgainių rinkoje.

8.4

Šiuolaikinės anglies jėgainės, naudodamos akmens anglį, pasiekia daugiau nei 45 proc. efektyvumą, naudodamos rusvąją anglį — daugiau nei 43 proc. Yra žinoma, kaip iki 2020 m. anglies jėgainėse pasiekti 50 proc. efektyvumą,. Ilgalaikis tikslas būtų padidinti spaudimą ir temperatūrą jėgainių garų cirkuliacijoje iki 700 °C/350bar, tam tikslui reikia sukurti reikiamas medžiagas Kuriant naują rusvųjų anglių jėgainių kartą, reikia išbandyti papildomus skirstomuosius įrengimus rusvųjų anglių džiovinimui. Tokiems ypatingiems tikslams pasiekti būtinas toks tarptautinis bendradarbiavimas, koks vyksta, pvz., ES projektuose AD 700 ir Comtes 700 kuriant 700 °C jėgainę. Naujų jėgainių projektų demonstravimui reikia iki 1 mlrd. eurų investicijų. Kadangi pavienės įmonės beveik neišgali pačios sumokėti visas išlaidas ir atsakyti už riziką, todėl reikia siekti Europos įmonių bendradarbiavimo.

8.5

Aukšto galingumo dujų turbinų sukūrimas per paskutinius dešimtmečius suteikė galimybę gerokai padidinti dujų jėgainių efektyvumą. Naujų gamtinių dujų jėgainių efektyvumas pasiekė beveik 60 proc. Dėl staigaus kainų padidėjimo dujų rinkoje kyla abejonių dėl ilgalaikio dujų jėgainių konkurencingumo ir dėl naujų gamtinių dujų jėgainių statybos.

8.6

Siekiant panaudoti dujų turbinų pažangą gaminant elektrą anglies jėgainėse, būtina anglis pirmiausia paversti dujomis. ES 9-ame ir 10-ame dešimtmetyje savo tyrimo priemonėmis daug prisidėjo prie dujinimo technikos sukūrimo ir parėmė dviejų demonstracinių jėgainių su integruotu anglių dujinimu (IGCC) statybą. Šios vystymosi kryptys turi būti toliau tęsiamos ne tik dėl efektyvumo didinimo anglies jėgainėse, bet jis turi tapti technine baze tolesniam CO2 į aplinką neišskiriančių anglies jėgainių vystymui.

8.7

Efektyvumo didinimas ir CO2 mažinimas negali apsiriboti pramonės sritimi ir elektros energijos gamyba. Šiandien didžiausias taupymo galimybes turi galutiniai vartotojai — namų ūkiai ir verslas, nes lig šiol ten nebuvo stimulo taupyti suvartojimą ir išlaidas naujiems įrengimams įsigyti arba rekonstruoti.

8.8

Kaip ir anksčiau didžiausias energijos poreikis ES transporto sektoriuje, to priežastis yra padidėjęs mobilumas po ES plėtros. Sveikatai kenksmingų medžiagų ir šiltnamio dujų emisijos didėjimas turi būti pirmiausia apribojamas ir vėliau absoliučiai sumažinamas kuriant efektyvesnius ir mažiau kenksmingų medžiagų išmetančius variklius ir automobilius. Išmetamųjų dujų valymo technologijos turi būti nuolat tobulinamos toliau. Šį tikslą turbūt galima pasiekti tik sėkmingai kuriant ir įvedant pažangesnes technologijas visoje Europos Sąjungoje. Dėl to reikia patobulinti vidaus degimo variklius, dyzelio technologiją, hibridinį pavaros mechanizmą, degalus, automobilių pavarų efektyvumą ir sukurti kuro elementus bei vandenilio technologiją.

8.9

Kuro elementai iš esmės tinka tiek automobiliams, tiek ir stacionariam naudojimui namų ūkyje, versle ir pramonėje, siekiant padidinti iki 20 proc. bendros elektros srovės ir šilumos gamybos efektyvumą. Tam reikia dujinio kuro: gamtinių dujų, sintetinių dujų arba gryno vandenilio, kuris, pvz., gali būti išgaunamas iš metanolio per skirstomąjį reformatorių, prijungtą prieš elementą. Tiesa, kuro elementas — nors žinomas jau 150 metų — lig šiol nepasiekė ekonominio technologinio persilaužimo kaip automobilio pavara ar decentralizuotas elektros srovės ir šilumos gamybos agregatas. Nepaisant to, suteikus valstybinę paramą turi būti toliau tęsiami tyrimai ir taikomoji veikla, siekiant nustatyti ir, jei įmanoma, įsisavinti potencialą.

8.10

Nė viena energijos panaudojimo galimybė nesukėlė pastaraisiais metais tokio susidomėjimo, kaip „vandenilis“, kalbama netgi apie būsimą vandenilio visuomenę. Be to, plačiojoje visuomenėje dažnai klaidingai manoma, kad vandenilis, kaip žalia nafta arba anglys, yra pirminės energijos šaltinis. Tai netiesa: vandenilis išgaunamas iš iškastinių angliavandenilių arba iš vandens naudojant elektros energiją; kaip CO2 yra sudegusi anglis, taip ir vanduo (H2O) yra sudegęs vandenilis.

8.11

Be to, vandenilio transportavimas techniškai, energetiškai ir kaštų požiūriu yra brangesnis nei elektros srovės ar skystų angliavandenilių transportavimas. Tai reiškia, kad vandenilis turėtų būti naudojamas tik ten, kur elektros srovės naudojimas netikslingas arba neįmanomas. Siekiant realių tyrimo tikslų, būtina išanalizuoti šį planą be išankstinio nusistatymo.

8.12

Dėl paprasto angliavandenilių (degalų), skirto transportui, transportavimo reikėtų kaip galima labiau tausoti rezervus arba resursus, tai reiškia, kad žalia nafta neturi būti naudojama ten, kur sėkmingai gali būti naudojamos anglys, branduolinis kuras arba atsinaujinantieji energijos šaltiniai.

9.1

Ženklus ir gerokai didesnis nei numatyta Kioto protokole pasaulinis šiltnamio dujų emisijų sumažinimas iki šio šimtmečio vidurio, kurio siekia ES bus pasiektas tik tuomet, jeigu po kelių dešimtmečių jėgainės ir kiti dideli pramoniniai įrenginiai bus projektuojami, statomi ir eksploatuojami kaip CO2 neišmetantys arba mažai CO2 išmetantys įrenginiai. Branduolinė energija ir atsinaujinantieji energijos šaltiniai, net intensyviai juos plėtojant, nesugebės pasiekti šio tikslo ir per kelis dešimtmečius pakeisti iškastinį kurą.

9.2

Pasiūlyta daug metodų, kaip eksploatuoti anglies jėgaines, kad jos neišmestų CO2. Šie metodai su pakeitimais taikytini ir mazuto bei dujų deginimui. Iš esmės einama trimis kryptimis: i) tradicinių jėgainių dūminių dujų CO2 valymas, ii) deguonies deginimo plėtotė, iii) kombinuotoji dujinimo jėgainė su degiųjų dujų CO2 valymu; pastarojoje koncepcijoje pasiekta daugiausia pažangos.

9.3

Šalinant CO2 iš anglies dujinimo degiųjų dujų atsiranda grynasis vandenilis, kuris gali būti naudojamas vandenilio turbinose elektros energijos gamybai. Išmetamosios dujos — tai nekenksmingi vandens garai. Jeigu ši technologija bus sėkminga, galima tikėtis sąveikos su vandenilio technologija kitose srityse.

9.4

Jau daugiau nei 20 metų jėgainių projektai su integruotu anglies dujinimu (angl. Integrated Gasification Combined Cycle (IGCC) buvo intensyviai tiriami ir plėtojami. Dujų valymo etapai iš esmės yra žinomi, tačiau jie turi būti pritaikyti anglies technologijai. Nors tokioje jėgainės koncepcijoje energijos gamybos sąnaudos, palyginti su įprastomis jėgainėmis be CO2 valymo, gali būti dvigubai didesnės, o išteklių sunaudojimas padidėtų trečdaliu. Vis dėlto ši technologija daugeliu atvejų būtų ekonomiškesnė negu kitos energiją gaminančios ir CO2 neišmetančios technologijos, pvz., vėjo, saulės energijos technologijos arba energijos gavyba iš biomasės.

9.5

9-ame dešimtmetyje Europoje buvo sukurtos įvairios iš dalies ES remiamos IGCC koncepcijos. aišku, dar be CO2 valymo. Ispanijoje ir Nyderlanduose buvo sukurti ir eksploatuojami 300 MW demonstraciniai akmens anglių įrenginiai. Gavus ES paramą, rusvosios anglies naudojimui buvo sukurtas, pastatytas ir eksploatuojamas demonstracinis įrengimas sintetinių dujų gamybai ir vėlesnei metanolio sintezei. Taigi Europa turi puikios technologinės patirties kurti CO2 neišmetančias anglies jėgaines ir išbandyti ją demonstraciniuose įrengimuose.

9.6

Ne tik jėgainėse, bet ir kituose pramoniniuose procesuose, kurių metu susidaro didelės CO2 emisijos, pvz., H2 gamyba, įvairūs chemijos ir naftos perdirbimo procesai, taip pat cemento ir plieno gamyboje reikia atlikti tyrimus dėl CO2 valymo. Kai kuriuose iš šių procesų CO2 valymas, ko gero, gali būti pigesnis ir techniškai paprastesnis negu jėgainėse.

9.7

Didelių tyrimų prireiks saugiam, ekologiškam ir pigiam CO2 galutiniam sandėliavimui. Tiriamas sandėliavimas išnaudotose naftos ir dujų telkinių vietose, geologiniuose vandeninguose sluoksniuose, anglies klodų vietose ir vandenyne. Jei sandėliavimas išnaudotose naftos ir dujų telkinių vietose, kur jų esama, galėtų būti pigiausia alternatyva, tai didelių kiekių kaupimui geologiniuose vandeninguose sluoksniuose teikiama pirmenybė ir dėl to, kad tokios geologinės sąlygos yra paplitusios pasaulyje. Tuomet reikia įrodyti, kad tokie sandėliai gali kaupti CO2 ilgą laiką ir saugiai nedarydami žalos aplinkai. Daugelį šio tikslo siekiančių tyrimų projektų remia ES. Iki šiol pasiekti rezultatai yra padrąsinantys, tačiau CO2 sandėliuojant, pvz., vandenyne, išlieka abejonių, ar pakilus vandenyno vandens temperatūrai galimas pakartotinis išsiskyrimas (žr. taip pat 3.14 punktą).

9.8

CO2 valymo ir galutinio sandėliavimo technologija galės būti plačiai naudojama tik po 2020 metų ir tai tik su sąlyga, kad būtini moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla bus atlikti laiku ir sėkmingai. Atlikti tyrimai parodė, kad kiekvienos neišmestos CO2 tonos valymo, transportavimo ir galutinio sandėliavimo sąnaudos yra 30-60 eurų/t, tai yra pigiau nei naudojant daugelį atsinaujinančios energijos gamybos metodų.

3.2.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 28/16

1.1.

Priėmus kovo 31 d. Reglamentą (EB) Nr. 724/2004, pakeičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiantį Europos jūrų saugumo agentūrą (EJSA), Agentūrai buvo iškeltos naujos reagavimo į taršą naftos produktais užduotys.

1.2.

Dabartinis pasiūlymas nustato naujų Agentūros užduočių Bendrijos finansavimo tvarką pagal daugiametį įsipareigojimą, kuris turi būti paskirstytas septynerių metų laikotarpiui nuo 2007 m. iki 2013 m. Būtinam finansavimui, kuris turėtų būti paskirstytas septynerių metų laikotarpiui, Komisija numatė skirti 154 mln. eurų sumą.

1.3.

2004 m. spalio mėn., iškėlus naujas užduotis, Agentūros administracinė taryba priėmė pasirengimo taršai naftos produktais ir reagavimo į ją veiksmų planą. Jame nurodomi veiksmai, kurių Agentūra ketina imtis, atsižvelgdama į reglamentą, tiek reaguodama į naftos produktų išsiliejimą panaudojant ypatingus teršalus šalinančius laivus, tiek pasirengdama organizuoti veiksmingas reagavimo operacijas.

1.4.

EJSA nustatė keturias prioritetines veiksmų zonas: Baltijos jūra, Lamanšo sąsiaurio vakarų prieigos, Atlanto vandenyno pakrantė ir Viduržemio jūra (ypač zona išilgai tanklaivių laivybos maršruto iš Juodosios jūros), kur Agentūra numato išdėstyti reagavimo į taršą laivus, pasirengusius veikti, kai to paprašys viena ar kelios valstybės narės. Turėtų būti nurodyta, kad EJSA vaidmuo šioje srityje papildo (o ne pakeičia) nacionalinius reagavimo į taršą mechanizmus. Be to, veiksmų planas apima papildomus reagavimo pajėgumus įvykus avarijoms, susijusios su pavojingomis ir kenksmingomis medžiagomis (PKM).

1.5.

Pagal 2004 m. pakeistą reglamentą reikalaujama, kad reagavimo į taršą srityje EJSA Komisijai ir valstybėms narėms suteiktų techninę ir mokslinę paramą, kuri yra suskirstyta į tris kategorijas: informavimas, bendradarbiavimas ir koordinavimas bei operatyvinė pagalba.

1.6.

Daugiausia finansinių investicijų reikia operatyvinei pagalbai, kadangi veiksmų plane numatoma steigti Palydovinių vaizdų paslaugų centrą. EJSA sudaromos taršos naftos produktais šalinimo paramos sutartys apima visus veiksmus ir jų finansinius padarinius iki intervencijos inicijavimo išsiliejus naftos produktams. Naftos produktų surinkimo laivų intervencijos išlaidas padengia prašančioji valstybė.

1.7.

Kadangi ši nauja atsakomybė yra ilgalaikė, Komisija siūlo daugiametį biudžetą, kuris galėtų suteikti būtinas ilgalaikes investicijas ir užtikrintų tinkamą finansinį saugumą mažinant išlaidas derybose dėl ilgalaikių sutarčių.

2.1

Savo nuomonėje dėl pasiūlymo suteikti EJSA įgaliojimus vykdyti naujas užduotis reagavimo į taršą srityje (1) EESRK pritarė Komisijos pasiūlymui ir pabrėžė esminį EJSA vaidmenį didinant valstybių narių laivybos saugumą. Tačiau jis išreiškė apgailestavimą dėl to, kad kelios valstybės narės vis dar neturėjo atitinkamos įrangos, kad galėtų tinkamai reaguoti į dideles avarijas, tokias kaip „Erika“ ar „Prestige“.

2.2

Nepaisant pasiektos pažangos, dabartinė padėtis daugeliu atvejų vis dar tobulintina. Kartu su veiksmų planu Agentūra pristatė valstybių narių reagavimo į taršą naftos produktais pajėgumų apžvalgą, kurioje teigiama, kad reagavimo pajėgumai kai kuriuose regionuose turėtų būti sustiprinti papildomais taršos šalinimo laivais ir įranga.

2.3

Negalima tikėtis, kad visos pakrantės valstybės pačios turės visus išteklius, reikalingus įvykus didelio masto laivų avarijoms, ypač išsiliejus dideliam kiekiui naftos produktų. Tačiau dėl to, kad trūksta išteklių, aplinkai buvo padaryta ilgalaikį poveikį turinti žala.

2.4

Dėl šios priežasties EESRK remia pasiūlymą suteikti EJSA reikalingus išteklius valstybių narių taršos prevencijos ir reagavimo mechanizmams papildyti joms to prašant. Tačiau EESRK pabrėžia, kad šie ištekliai gali būti naudojami tik kaip papildymas. Jokiomis aplinkybėmis šios finansinės priemonės negali būti naudojamos pakeisti taršos prevencijos priemones, kurias valstybės narės turėtų nustatyti savarankiškai.

2.5

EESRK ypač pabrėžia šiems mechanizmams finansuoti reikalingos daugiametės finansavimo programos poreikį. Tai vienintelis būdas užtikrinti nuoseklų EJSA veiksmų šioje srityje programavimą ir optimizuoti išteklių naudojimą sudarant sutartis ne trumpiau kaip trejiems metams aprūpinti greito reagavimo (2) laivais.

2.6

EESRK dar kartą kartoja savo nuomonėje pateiktą komentarą, susijusį su 2.1 punktu, jog reikia užtikrinti, kad savininko (-ų) laivai, rezervuoti atlikti šias užduotis, laikytųsi atitinkamų Bendrijos ir tarptautinės teisės normų, ypač tų, kurios reguliuoja saugumą laivuose ir įgulos narių gyvenimo ir darbo sąlygas.

2.7

Kadangi Agentūros priimtame veiksmų plane prioritetai nustatyti pagal ribotai teikiamas lėšas, EESRK reiškia susirūpinimą dėl to, kad, atsižvelgiant į dabartinius sunkumus siekiant susitarti dėl Bendrijos biudžeto, iš tikrųjų skiriamos lėšos gali būti mažesnės negu siūlomos biudžete. Vadinasi, priemonės bus skiriamos pasirinktinai arba kai kurios sritys progresuos kitų sąskaita. EESRK negali pritarti tokiam požiūriui, kadangi valstybių narių sprendimas suteikti Agentūrai papildomų įgaliojimų reiškia, kad reikia užtikrinti būtiną finansavimą, kuris leistų jai pasiekti savo tikslus laivų keliamos taršos prevencijos srityje. Itin svarbu, kad veiksmų reaguojant į laivų keliamą taršą svarba būtų įvertinta Bendrijos lygiu ir kad jie nebūtų vertinami tik iš ekonominės perspektyvos.

2.8

EESRK yra susirūpinęs dėl kai kurių valstybių narių delsimo įgyvendinti tam tikras priemones, jau priimtas reagavimo į laivų keliamą taršą srityje, ypač kuriant prieglobsčio vietas ir saugomas teritorijas, užtikrinant naudojimąsi prisišvartavimo infrastruktūra ar kaupiant jų išteklius veiksmingai uosto valstybės kontrolei. Toks delsimas gali sukelti abejonių dėl šių valstybių įsipareigojimų apsaugoti ir reaguoti į laivų keliamą taršą tikrumo nepaisant nuolat reiškiamų gerų norų, ypač kaskart įvykus naujai didelei laivų avarijai.

2.9

Investicijų taip pat reikia stebėjimo iš oro priemonėms ir įrangai, reikalingai aptikti ir šalinti taršą ir išvengti taršos mažinimo reglamentų pažeidimo.

2.10

Palydoviniai vaizdai taip pat gali būti naudojami stebėjimo ir kontrolės veiksmams papildyti. EESRK remia Komisijos planą įsteigti Palydovinių vaizdų paslaugų centrą, kuris padėtų valstybėms narėms nustatyti, stebėti ir valdyti neteisėtą išleidimą ir atsitiktinius naftos išsiliejimus.

2.11

Atsižvelgdamas į dideles išlaidas (3), susijusias su palydovinių vaizdų tarnyba, EESRK mano, kad išteklių naudojimas turi būti optimizuotas, ir, svarbiausia, kad vaizdų naudojimas turi būti koordinuojamas tarp valstybių narių; tai padėtų sutaupyti daug lėšų. Kartu yra priežasčių investuoti siekiant tobulinti vaizdų surinkimą visose Europos jūrų zonose, kadangi esama aprėptis tikrai nėra pilna, ypač Viduržemio jūros zonoje.

2.12

EESRK labai svarbiomis laiko planuotas informavimo, bendradarbiavimo ir koordinavimo priemones. Jos užtikrins racionalesnį esamų išteklių naudojimą, ir čia esminį vaidmenį turėtų atlikti Agentūra.

3.1

EESRK remia pasiūlymą suteikti EJSA būtinus išteklius papildyti valstybių narių taršos prevencijos ir reagavimo mechanizmus pagal jų prašymą.

3.2

Komitetas vis dėlto apgailestauja, kad daugelis valstybių narių dar neskyrė tam reikalingų išteklių ar nesukūrė savo mechanizmų, ir prašo Komisiją paraginti jas paspartinti procesą.

3.3

EESRK reiškia susirūpinimą dėl to, kad, atsižvelgiant į dabartinius sunkumus siekiant susitarti dėl Bendrijos biudžeto, iš tikrųjų skirtos lėšos gali būti mažesnės negu numatytos siūlomame biudžete. Valstybių narių sprendimas suteikti Agentūrai papildomų įgaliojimų reiškia, kad reikia užtikrinti būtiną finansavimą, kuris leistų jai pasiekti savo tikslus laivų keliamos taršos prevencijos srityje. Itin svarbu, kad veiksmų reaguojant į laivų keliamą taršą svarba būtų įvertinta Bendrijos lygiu ir kad jie nebūtų vertinami tik iš ekonominės perspektyvos.

3.4

Agentūros vaidmuo skatinant valstybių narių bendradarbiavimą ir išteklių ir veiksmų koordinavimą yra esminis siekiant sukurti racionalią ir išlaidų efektyvumu pagrįstą strategiją.

3.2.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 28/18

1.1

Šis Komisijos komunikatas parengtas po daugelio Europos lygmeniu atliktų darbų: 2001 m. sausio mėn. Komisijos pranešimo dėl rizikos valdymo, 2001 m. pavasarį Švedijos pirmininkavimo metu surengtos diskusijos Taryboje, 2002 m. pradžios Ispanijos memorandumo ir Madride surengtos tarptautinės konferencijos „Draudimas žemės ūkio sektoriuje ir pajamų užtikrinimas“, Graikijos memorandumo ir 2003 m. Salonikuose vykusio seminaro dėl stichinių nelaimių ir 2004 m. gruodžio mėn. Olandijos pirmininkavimo metu surengtos konferencijos dėl materialių ir nematerialių kovos su gyvūnų ligomis sąnaudų.

1.2

Tiksliau, komunikatas — tai atsakas į Komisijos 2003 m. birželio mėn. Liuksemburge deklaracijos forma prisiimtą įsipareigojimą dėl BŽŪP reformos:

„Komisija išnagrinės konkrečias priemones, skirtas rizikos, krizių bei stichinių nelaimių valdymui žemės ūkyje ir kartu su atitinkamais pasiūlymais iki 2004 m. pabaigos pateiks ataskaitą Tarybai. Komisija išsamiai ištirs galimybę šias priemones finansuoti vienu procentiniu punktu lėšų, sukauptų moduliacijos būdu, kuris tiesiogiai perskirstomas valstybėms narėms, ir, įvykus krizei Bendrijos mastu, numatyti straipsnį, leidžiantį Komisijai veikti pagal nustatytus bendro jautienos rinkos organizavimo principus kiekvienu bendro rinkos organizavimo atveju“.

1.3

Tai taip pat atsakas į 2003 m. gruodžio mėn. Tarybos išvadas, kuriose prašoma tęsti diskusijas ir įvertinti turimas rizikos valdymo priemones; išnagrinėti pasirinkimo galimybes rizikos valdymo srityje ir galimas naujas priemones (bendrą rinkos organizavimą, finansinius įsipareigojimus, konkurencijos taisykles) ir, galiausiai, įvertinti ir pritaikyti valstybės pagalbos gaires žemės ūkio srityje.

1.4

Anksčiau BŽŪP apsauga buvo teikiama per rinkos ir kainų rėmimo politiką. Tačiau po paskutinės reformos žemdirbiams teks tiesiogiai susidurti su daugeliu grėsmių. Todėl Komisija nori išbandyti naujas priemones BŽŪP srityje, galinčias padėti žemdirbiams padidinti jų gebėjimą valdyti riziką ir krizes.

1.5

Savo darbo dokumentuose Komisija sudarė žemės ūkiui gresiančių pavojų sąrašą: žmogaus (darbuotojų) sukeltas pavojus; pavojus kapitalui (pastatai ir pan.); finansinė rizika; atsakomybės rizika (biotechnologijos ir pan.); pavojus produkcijai (klimato kaita ir pan.); pavojus kainoms. Ji taip pat sudarė turimų rizikos valdymo priemonių sąrašą: skolinimasis ir investavimas (neapmokestinamos santaupos); gamybos technologijų pritaikymas; įvairinimas; rinkodaros priemonės (sutartys, integracija); būsimieji sandoriai; investiciniai ir draudimo fondai.

1.6

Šie abstraktūs pamąstymai turi būti sukonkretinti siekiant geriau patenkinti lūkesčius ir apriboti neigiamą krizių poveikį žemės ūkio sektoriui.

2.1

Pirmuosiuose trijuose komunikato puslapiuose iš naujo išdėstomos rizikos ir krizių valdymo problemos. Daug idėjų aptarta prie komunikato pridėtuose darbo dokumentuose. Toliau, atsakydama į Tarybos išvadose aiškiai nurodytus prašymus, Komisija išdėsto savo pasiūlymus: saugumo tinklo išplėtimas ir trys rizikos ir krizių valdymo finansavimo taikant moduliaciją būdai: draudimas nuo stichinių nelaimių, investicinių fondų rėmimas ir pagrindinio draudimo nuo pajamų krizių teikimas.

2.2

Moduliacijos būdu sukauptų lėšų naudojimui reikalingos priemonės, analogiškos naudojamoms kaimo plėtroje. Šios naujos priemonės turėtų padidinti žemės ūkio valdų konkurencingumą (1 kryptis), jas taikant turės būti laikomasi metinio biudžeto principo ir valstybės pagalbos taisyklių ir jos turi atitikti PPO „žaliosios dėžės“ kriterijus.

2.3

Pirmoji priemonė susijusi su draudimu nuo stichinių nelaimių. Komisijai tai gali padėti sumažinti valstybių narių mokamus ad hoc mokėjimus. Ūkininkui galėtų būti kompensuojama 50 % jo sumokėtos draudimo įmokos. Kompensacija mokama tada, kai nuostoliai viršija 30 % vidutinės žemės ūkio produkcijos per praėjusius trejus metus arba vidutinės paskutinių penkerių metų produkcijos (apskaičiuotą išskyrus didžiausią ir mažiausią penkerių praėjusių metų sumą). Kompensacija neturi viršyti 100 % nuostolių. Norint gauti kompensaciją, nereikia nurodyti būsimos produkcijos tipo arba kiekio. Alternatyva draudimo įmokų subsidijavimui yra privačių draudimo bendrovių perdraudimas.

2.4

Antroji priemonė yra susijusi su investiciniais fondais. Šiuo atveju ūkininkai yra skatinami dalintis rizika tarpusavyje. Jiems gali būti skiriama laikina ir mažėjanti parama administracinėms išlaidoms. Subsidijos apskaičiuojamos pagal dalyvaujančių ūkininkų skaičių. Toks fondas turi būti pripažintas valstybės narės. Kiekvienu atveju turi būti tiriama, ar yra laikomasi PPO „žaliosios dėžės“ kriterijų.

2.5

Trečioji priemonė yra pagrindinis pajamų draudimas. Ši priemonė parengta pagal Kanados modelį ir laikantis „žaliosios dėžės“ nurodymų. Įvykus krizei, didinamas iždas (pajamų rėmimas). Sistema turi būti prieinama visiems ūkininkams. Kompensacija mokama, jeigu nuostoliai viršija 30 % produkcijos per nurodytą laikotarpį (kaip ir taikant pirmąją priemonę). Būtina nustatyti pajamų rodiklį. Kompensacijos dydis neturi siekti 70 % nuostolių, o norint ją gauti nereikia nurodyti būsimos produkcijos tipo ar kiekio.

3.1

Komitetas pritaria Komisijos pasiūlymui, kuris atveria kelią diskusijoms apie esminius žemės ūkio ateities aspektus. Komisija parengė šį komunikatą privalomąja tvarka atsakydama į konkrečius prašymus. Komitetas mano, kad tai tik pirmieji pasiūlymai, kuriuos reikės tobulinti siekiant kovoti su įžangoje aprašytais pavojais ir krizėmis.

3.2

Komunikato 1 skyriuje („Įžanga“) ir 2 skyriuje („Pagrindiniai faktai“) Komisija trumpai pristato naujas po 2003 m. BŽŪP reformos (bendro mokėjimo režimo įvedimas) įsigaliojusias sąlygas ir pateikia įvykdytų ir atliktų Tarybos pavestų užduočių, susijusių su rizikos ir krizių valdymu žemės ūkio sektoriuje, ataskaitą. Nei Komisijos komunikate, nei Žemės ūkio GD darbo dokumente nėra aiškiai nurodyta, kaip pakito Europos žemės ūkiui gresiančių pavojų pobūdis .

3.3

Komitetas pastebi, kad 2003 m. birželio mėn. reforma sukels didelį žemės ūkio produkcijos kainų svyravimą, kuris kartu su jau esančių gamybos sąnaudų kainų svyravimu padidins ekonominės krizės, pakenksiančios žemės ūkio valdoms, tikimybę. Be to, daugelio mokslininkų nuomone, didėja klimato kaitos keliama grėsmė. Ištikus krizei, žemdirbiai visada yra labiausiai pažeidžiama produkcijos gamybos grandis, todėl jiems būtinos veiksmingos priemonės rizikai ir krizėms įveikti.

3.4

Europos Komisijos nuopelnas yra jos pasiūlytos trys priemonės. Valstybių narių lygmeniu jos neprivalomos ir bus naudojamos papildomai. Visos jos savaip naudingos ir nė vienos negalima automatiškai atmesti. Priešingai, kiekvieną jų reikia kuo išsamiau išanalizuoti.

3.5

Svarstydama priemonių finansavimą, Komisija išnagrinėjo moduliacijos naudojimą. Komisija privalėjo atlikti išankstinį siūlomų priemonių finansavimo poreikių įvertinimą. Komitetas pabrėžia, kad Komisijos pasiūlymas biudžetui poveikio neturi, tačiau kelia klausimą, ar numatytų lėšų pakaks poreikiams įgyvendinti.

3.6

Pirmojo ramsčio fondų paskirtis — išlaikyti, kaip pažadėta žemdirbiams, rinkų ir pajamų stabilumą iki 2013 m. Jie būtini daugelio žemės ūkio valdų išlikimui, todėl reikia prižiūrėti, kad nebūtų padidinta tiesioginės paramos moduliacija.

3.7

Valstybėse narėse moduliacijos būdu gaunamos sumos labai skiriasi, o naujose valstybėse narėse jų iš viso negaunama. Todėl Komitetas siūlo alternatyvą šiai moduliacijai: kiekviena valstybė narė galėtų rizikos ir krizių valdymui skirti savo nacionalinio EŽŪFKP paketo dalį, neviršijančią 0,1 % nacionalinio žemės ūkio produkto.

3.8

Siekdama panaudoti moduliacijos fondus, Komisija dirbo kaimo plėtros srityje. Komiteto nuomone, į tai reikėtų pažvelgti plačiau ir numatyti kitus veiklos būdus, ypač kai tai susiję su bendruoju rinkos organizavimu (BRO), konkurencijos politika, prekyba ir pan.

3.9

Kai reikia analizuoti konkrečias krizes ir pavojus, jų valdymas ne visada priklauso nuo Bendrosios žemės ūkio politikos. Rizika, susijusi su stichinėmis nelaimėmis, kurių neįmanoma nei numatyti, nei nuo jų apsidrausti, epidemijomis, pvz., snukio ir nagų liga, negali būti BŽŪP kompetencijos sritis. Siekiant reaguoti į tokias specifines situacijas, turi būti naudojamos kitos esamos priemonės, pavyzdžiui, Veterinarijos fondas arba Solidarumo fondas. Be to, stichinių nelaimių Europoje sistema šiuo metu yra svarstoma (1) ir turi apimti šią žemės ūkio sektoriaus riziką.

3.10

Komitetas reikalauja, kad visos šios priemonės galėtų veikti tik papildydamos esamus rinkos valdymo mechanizmus išlaikant BRO, kur yra veiksmingiausių, įvairiems sektoriams pritaikytų priemonių. Be to, prekybos srityje būtina, kad Doha derybų metu ES ir toliau pirmenybę teiktų Bendrijos lengvatoms.

3.11.1.1

Komitetas primena savo nuomonę (2) dėl „Bendrijos žemės ūkio draudimo tvarkos“. Dauguma šioje nuomonėje pareikštų prašymų vis dar yra aktualūs. Žemės ūkio draudimas yra tinkama priemonė apsisaugoti nuo tam tikrų konkrečių pavojų. Bet išskirtinės rizikos valdymo atveju šios priemonės negali pakeisti valdžios institucijų.

3.11.1.2

Šiuo metu pagal valstybės paramos žemės ūkio sektoriuje gaires leidžiamos paramos dydis gali siekti 80 % draudimo sumos, dengiančios dėl stichinių nelaimių patirtus nuostolius, kaip antai, žemės drebėjimai ir kiti išskirtiniai reiškiniai. Nuostoliai, patirti dėl blogų klimato sąlygų arba gyvulių ar augalų ligų, yra priskiriami prie stichinių nelaimių tik tuo atveju, jeigu padaryta žala siekia tam tikrą ribą: nelaimės paliestuose regionuose — 20 % įprastinės produkcijos dydžio ir 30 % kituose regionuose.

3.11.1.3

Už draudimą, kuris, be stichinių nelaimių, padengia nesiekiančius nustatytų ribų nuostolius, patirtus dėl blogų klimato sąlygų arba gyvulių ar augalų ligų, galima gauti valstybės paramą iki 50 % draudimo įmokų sumos.

3.11.1.4

Komisijos pasiūlymai dėl šio skyriaus nėra tokie svarbūs, palyginti su jau leistomis naudoti priemonėmis valstybės paramos srityje. Kad pasiūlymai iš tiesų skatintų kuo daugiau ūkininkų įgyvendinti šias priemones, būtina numatyti gavėjui palankesnę tvarką.

3.11.1.5

Kai kuriose valstybėse narėse yra išbandytų ir patikrintų mechanizmų, tam tikruose sektoriuose galinčių padėti apsisaugoti nuo pavojų (pvz., draudimas nuo įvairios rizikos). EESRK palaiko Komisijos pasirinkimą sukurti naują papildomą žemės ūkio draudimo priemonę. Iš tiesų, ES lygmeniu priimtos naujos nuostatos neturi skatinti atsisakyti esamos tvarkos, kurios veiksmingumas jau buvo įrodytas nacionaliniu lygmeniu.

3.11.1.6

Nors kaimo plėtros srityje žemės ūkio draudimo priemonė yra horizontalaus pobūdžio, turėtų būti galima ją įgyvendinti sektoriuose siekiant prisitaikyti prie skirtingų Europos Sąjungos regionų poreikių.

3.11.1.7

Daugelyje nepublikuotų darbų buvo nagrinėjamos perdraudimo galimybės. Kuriant perdraudimo fondus, turėtų būti nustatoma investicinių ir privačių draudimo fondų tarpusavio atsakomybė. Perdraudimo įvedimas Europos lygmeniu galėtų sukurti realią Bendrijos pridėtinę vertę.

3.11.2.1

Komisijos numatyta parama nėra pakankamai skatinanti. Steigiant šiuos fondus, mažiausiai turi būti numatyta kapitalo dotacija jų veiklai pradiniu laikotarpiu palaikyti. Kad ši priemonė būtų veiksminga, ją turi remti gamintojų organizacijos.

3.11.2.2

Nesutarimai Taryboje kuriant kiaulienos sektoriaus fondą rodo, kad tai nelengvas uždavinys. Iškilus didelei krizei šiame sektoriuje, profesionalų įmokų nepakaks poreikiams patenkinti. Vis dėlto, daugeliu atveju investiciniai fondai leidžia krizės metu išgyventi ekonomiškai gyvybingoms žemės ūkio valdoms.

3.11.2.3

Gamintojus ir visus šio sektoriaus dalyvius labai paskatintų susitelkti tiesioginis investicinių fondų valdymas, leidžiantis imtis veiksmų rinkoje, pvz., informavimo, transformacijos, sandėliavimo arba pardavimo trečiosiose šalyse. Tai priverstų svarbiausią vaidmenį rinkoje atliekančius dalyvius imtis atsakomybės ir taip būtų laikomasi 2003 m. reformos nurodytos krypties. Be to, kai fondus kuria ekonomikos veikėjai, priemonės dažnai yra geriau pritaikytos veikti nei tada, kai juos kuria valdžios institucijos.

3.11.2.4

Nauja priemonė neturi sudaryti konkurencijos anksčiau sukurtiems investiciniams fondams, priešingai, turėtų būti jiems naudinga.

3.11.3.1

Ši priemonė dar neišbandyta ir reikia tęsti darbus šioje srityje. Europos Sąjungoje tokia pajamų paramos politika daugelyje sektorių vykdoma teikiant tiesioginę paramą. Siūloma priemonė šiuo metu jokiu būdu negali pakeisti tiesioginių išmokų žemdirbiams. Tačiau tai neturėtų trukdyti Komisijai išbandyti kitų ilgalaikių būdų.

Tokios sistemos įgyvendinimo Kanadoje tyrimas (3) rodo, kad tai galėtų būti naudingos priemonės taikant jas Europos Sąjungoje vidutinės trukmės ir ilgą laiką. Iš tiesų kai kuriems mūsų prekybos partneriams tai yra svarbi priemonė, pavyzdžiui, Jungtinėms Amerikos Valstijoms ar Kanadai. Tačiau toks mechanizmas, koks buvo pritaikytas Kanadoje, yra viena pagrindinių jų iš žemės ūkio gaunamų pajamų paramos politikos priemonių. Tam reikia didelio valstybinio biudžeto, kurio ES šiuo metu neturi.

3.11.4.1

Komitetas pritaria Komisijos nuomonei dėl būtinybės skatinti su rinka susijusias rizikos valdymo priemones (draudimas, būsimųjų sandorių rinka, rangovinis ūkininkavimas).

3.11.4.2

Komitetas primena savo nuomonę dėl kaimo plėtros (4) ir prašo, kad Europos socialinis fondas užsiimtų mokymu ir informavimu, o ne kaimo plėtra, kuria siekiama kitokių tikslų.

3.11.5.1

Valstybėse narėse kaimo plėtra vykdoma pagal subsidiarumo principą. Privalomos yra tik žemės ūkio ir aplinkos apsaugos priemonės. Komitetas pripažįsta, kad toks būdas yra vertas dėmesio, jei ši politikos sritis būtų suderinta su realiais ES regionų poreikiais. Tačiau visoje Europos Sąjungoje išaugo pavojų ir krizių galimybė. Todėl reikia tam tikro derinimo, kad visi Europos Sąjungos ūkininkai turėtų vienodas sąlygas ir galėtų pasinaudoti rizikos ir krizių valdymo priemonėmis.

3.12.1.1

ES lygmeniu toks skatinimas galėtų būti finansuojamas skirtingomis priemonėmis: kaimo plėtra, vidaus rinka ar trečiųjų šalių rinka. Kaip jau buvo minėta šiame dokumente, išankstinis skatinimas yra labai veiksminga priemonė krizės sustiprėjimui išvengti. Įvairiuose reglamentuose Komisija turėtų supaprastinti šių veiksmų įgyvendinimą ir suteikti galimybę greičiau veikti.

3.12.2.1

Esant sektoriaus krizei, kai kuriais bendrojo rinkos organizavimo atvejais pasitvirtino sandėliavimo pagalbos priemonės. Iš tiesų jos leidžia išvengti galimų produkcijos perviršio krizių, nes produktų pardavimas išdėstomas ilgesnam laikotarpiui. Europos Sąjunga turėtų leisti gamintojų organizacijoms įgyvendinti šią priemonę esant investiciniams fondams. Be to, tai gera priemonė pagerinti gamintojų organizuotumą.

3.12.3.1

Esant didelėms bendrojo jautienos rinkos organizavimo krizėms, Komisija gali veikti remdamasi reglamento (5) dėl bendrojo rinkos organizavimo jautienos sektoriuje 38 straipsniu, kuriame numatyta: „Jei Bendrijos rinkoje užregistruojamas didelis kainų kilimas arba kritimas ir tikėtina, kad tokia padėtis tęsis sutrikdydama ar keldama grėsmę sutrikdyti rinką, galima imtis būtinų priemonių“.

3.12.3.2

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas apgailestauja dėl Komisijos nuomonės, kad jos apibendrinimas nėra tinkamas, nes kitais BRO atvejais iš to negaunama naudos. Ministrų Taryba Komisijai šiuo klausimu pritarė.

3.12.3.3

Komitetas primena, kad nuo 2003 m. reformos situacija pasikeitė. Be to, kai kuriais atvejais nėra BRO saugumo tinklo. Vartotojų pasitikėjimo kiaulių ar avių sektoriumi krizė, vedanti į staigią vartojimo krizę, privers bankrutuoti daugelį žemės ūkio valdų.

3.12.3.4

Siekdamas vienodo elgesio visuose sektoriuose ir žinodamas, kad Komisijai reikia tik suteikti teisinį pagrindą veikti, jei ji mano tai esant reikalinga, komitetas prašo padaryti vienodą „saugumo tinklo“ punktą visais BRO atvejais, todėl prašo Komisijos ir Tarybos persvarstyti savo pasiūlymą.

3.12.4.1

Tuose sektoriuose, kur produktai gali būti vartojami švieži arba perdirbti, perdirbimo pagalbos priemonės leidžia išvengti šviežių produktų perviršio krizės. Iš karto duodamas leidimas perviršį perdirbti, nes ši rinka yra mažiau kintanti ir ne tokia jautri produkcijos kiekio kaitai. Šiuos veiksmus galėtų vykdyti valstybės narės arba gamintojų organizacijos.

3.12.5.1

Produkcijos mažinimo priemonės yra esamų veiksmingesnių priemonių dalis. Jeigu rinkos perspektyvos leidžia numatyti pasiūlos perviršį, savanoriškas arba priverstinis produkcijos mažinimas prieš derliaus nuėmimą leidžia išvengti krizės. Tai turėtų atlikti valstybės narės arba gamintojų organizacijos.

4.1.1

Europos Komisija krizes apibrėžia kaip „nenumatytą situaciją, keliančią grėsmę žemės ūkio valdų gyvybingumui vietos lygiu arba visame gamybos sektoriuje“ (6). Komitetas mano, kad ekonomines krizes reikia aiškiai skirti nuo kitų krizių, ekonomines krizes reikia apibrėžti naudojant objektyvius ir skaidrius kriterijus.

4.1.2

Komisija turi tiksliai apibrėžti ekonomines krizes, t. y. „regionines krizių“, „valstybinių krizių“ ir „Bendrijos krizių“ požymius. Toks apibrėžimas turėtų būti pagrįstas geru rinkų išmanymu siekiant nustatyti trejų praėjusių metų vidutinę kainą arba penkerių paskutinių metų vidutinę kainą, neskaičiuojant geriausių ir blogiausių metų. Produkcijos kainoms nukritus X proc. per Y dienų laikotarpį, paskelbiama rinkos krizė. Kintamieji X ir Y turi būti nustatomi pagal sektorius, pagal valstybes nares ir pagal produkcijos sritis. Taip valdžios institucijos galės nustatyti krizės pradžios ir pabaigos datas.

4.1.3

Kitas krizes valstybės narės yra pakankamai apibrėžusios, kad esant skirtingiems atvejams galėtų valdyti esamą situaciją.

4.2.1

Krizių metu gamintojams mokamos kainos kritimą ne visada pajaučia vartotojai (7), o tai trukdo optimaliam rinkos veikimui. Taryba, siekdama išplėsti Konkurencijos generalinio direktorato užduotis ir įpareigoti jį užtikrinti gerą rinkos veikimą krizių metu nukrypstant nuo įprastinių principų, turėtų peržiūrėti 1962 m. reglamentą dėl tam tikrų konkurencijos taisyklių taikymo gaminant žemės ūkio produktus ir jais prekiaujant (8).

4.2.2

Siekiant šio tikslo, gali būti naudojamos specialios priemonės, ypač vaisiams ir daržovėms. Komisija turėtų pritarti tokiam valdžios institucijų kišimuisi į rinką pagal išskirtinius reglamentus, taikomus tam tikriems sektoriams, pavyzdžiui, draudimo. Toks nukrypimas nuo konkurencijos taisyklių būtų laikinas ir krizės metu jį kontroliuotų valdžios institucijos.

4.2.3

Tai galėtų būti skirtingų profesijų atstovų susitarimai dėl kainų. Taip galėtų pasielgti įmonės, visą sektorių arba skirstytojus integravę į pirkimo centrus.

4.2.4

Tai galėtų būti skirtumo tarp neperdirbtų produktų supirkimo kainos gamintojui ir pardavimo kainos vartotojui ribojimas.

4.3.1

Atsižvelgiant į 2004 m. rugpjūčio mėn. pagrindų susitarimą dėl PPO žemės ūkio mainų liberalizavimo, buvo sutarta visiškai panaikinti eksporto kompensaciją tik tuo atveju, kad tai bus suderinta su kitomis galiojančiomis priemonėmis. Lieka nustatyti jo panaikinimo datą ir tempą.

4.3.2

Tačiau kuo Europos Sąjungos rinka yra atviresnė, tuo didesnis krizės pavojus kyla gamintojams. Vykstant deryboms, reikia išsaugoti Bendrijos prioritetą. Todėl socialinių, kainų ir ekologinių ES standartų neturėtų užgožti socialinis ir ekologinis pigių gaminių dempingas. Būtina atsižvelgti į maisto suverenumo kriterijus. Dėl nurodytų priežasčių reikia įtvirtinti ir toliau plėtoti tinkamą apsaugos nuo išorės poveikio arba rinkos prieinamumo sistemą.

4.3.3

Krizės laikotarpiu Europos Sąjunga turėtų apriboti importą ir taikyti visas priemones, galimas įgyvendinant būsimus PPO susitarimus eksportui skatinti.

4.3.4

Komisija, siekdama sukurti naują prekybos srautų valdymo priemonę, galėtų numatyti išsaugoti dalį Ženevoje paskelbtų teisių.

4.3.5

Ši PPO išlaikyta priemonė bus naudojama ne sektorių kompensacijoms, o, pavyzdžiui, kaip bendras mechanizmas su trečiosiomis šalimis (kaip jau yra sutarta su Egiptu), taikomas iškilus Bendrijoje krizės pavojui siekiant palengvinti išorės rinkų aprūpinimą neišplečiant krizės.

4.3.6

Susitarimas su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis iš tiesų leidžia nustatyti kainą šaliai gavėjai, kuri nesutrikdys jos pačios rinkos. Europos parama galėtų būti teikiama transporto išlaidoms, administracinėms išlaidoms arba prekių išlaidoms (pagalbos maisto produktais atveju) padengti.

4.4.1

Esant dabartiniam biudžetui, pagrįstam Europos Sąjungos nuosavais ištekliais ir metinėmis išlaidomis, šio principo atsisakyti neįmanoma. Tačiau jo padariniai yra sunkūs ir, siekiant geresnio ES veikimo, jį reiktų persvarstyti.

4.4.2

Greitu laiku bus įmanoma atsikratyti šio suvaržymo. Išeitis galėtų būti, jeigu į stabilumo fondus investuotos sumos būtų laikomos išlaidomis. Šie fondai būtų naudojami tik per krizes, kai tai pasirodys esant būtina.

4.5.1

Tai, kad galima sutelkti gamintojus siekiant jiems sutekti galimybę turėti balsą prekybos derybose, yra gera prekybos rizikos valdymo priemonė. Europos Komisija turi ir toliau dirbti šia kryptimi ir iniciatyvinėmis priemonėmis skatinti gamintojų ekonominį organizuotumą.

4.5.2

Kalbant apie krizių valdymą, komitetas, turėdamas omenyje užduotis, kurios gali būti jam patikėtos, nori ilgam laikui suvienyti gamintojų organizacijas ir sektorius.

5.1

Komisijos pasiūlymai yra pirmasis žingsnis teisinga kryptimi siekiant išspręsti rizikos ir krizių valdymo problemas. Tačiau tai tik pirmas žingsnis.

5.2

Šie pasiūlymai tik papildo PPO vykdomą žemės ūkio rinkos valdymą Europoje ir prekybos mainų reglamentavimą. Jokiu būdu nereikia atmesti šių priemonių, kurios įrodė esančios naudingos.

5.3

Būtina užtikrinti esamų ir ilgalaikių priemonių koordinavimą siekiant įveikti tam tikrą riziką ar krizes. Taigi, reikia palikti ir pagerinti Veterinarijos ir Europos Sąjungos solidarumo fondus, kas kartu su šiame pranešime pateiktais pasiūlymais leistų įveikti žemės ūkio sektoriaus riziką ir krizes.

5.4

2003 m. BŽŪP reforma ir padidėjęs klimato keliamas pavojus turės svarbių padarinių žemės ūkio valdų, kurios taps jautresnės pavojams ir krizėms, valdymui. Todėl būtina, kad, vykdant mainų liberalizaciją, Doha derybų metu būtų išlaikytas Bendrijos prioritetas.

5.5

Trys Komisijos pasiūlytos priemonės turi būti patobulintos ir įgyvendintos per trumpą ar vidutinį laikotarpį. Tačiau, norint rasti išeitį iš prognozuojamos būsimų metų situacijos, šių pasiūlymų nepakanka. Todėl reikia tęsti darbus šioje srityje sektorių lygmeniu ir vykdant būsimas PPO reformas, tačiau tuo pačiu vykdyti ir horizontalų reglamentavimą.

5.6

Kalbant apie finansavimą, be jokios abejonės būtų gerai skirti 1 proc. moduliacijos būdu gautų lėšų, tačiau reikia užtikrinti, kad bus vienodai elgiamasi su visais ES žemdirbiais, pvz., taikant 0,1 proc. nacionalinio žemės ūkio produkto. Ateityje reikėtų surasti kitų finansavimo būdų.

5.7

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas primygtinai prašo, kad ex-ante ir ex-post vertinamieji tyrimai būtų vykdomi siekiant įvertinti naujus rizikos žemės ūkiui lygmenis ir būtinus biudžeto poreikius, visų pirma remiantis BŽŪP reforma, didėjant klimato keliamai rizikai ir vykstant PPO deryboms, taip pat siekiant ištirti siūlomų išeičių iš esamos padėties tinkamumą.

5.8

Gamintojų ir sektorių organizavimas — tai Europos žemės ūkio ateities perspektyva. Komisija turi aktyviau skatinti šį organizavimą.

5.9

Europos Komisijos nuopelnas — trys jos pasiūlytos priemonės. Tai nereiškia, kad reikia galutinai pasirinkti vieną iš jų. Jas reikia palikti atviras ateičiai ir tobulinti.

5.10

Rizikos ir krizių valdymo tema Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui yra pati svarbiausia. Remiantis jau atliktais darbais rizikos ir krizių valdymo srityje, pageidautina, kad artimiausiu metu Komisija pateiktų pasiūlymą dėl teisės akto siekiant įgyvendinti įvairias nuostatas praktikoje. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pageidautų, kad su juo būtų konsultuojamasi šiuo klausimu.

3.2.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 28/25

1.1

Intensyvus viščiukų auginimas mėsai kelia susirūpinimą dėl gyvūnų gerovės ir sveikatos. Gyvūnų sveikatos ir gyvūnų gerovės apsaugos mokslinis komitetas mano, kad dauguma gerovės problemų yra susijusios su veislių atranka, kad gyvūnai greičiau augtų ir geriau įsisavintų pašarus, nekreipiant dėmesio į gyvūnų gerovės ar sveikatos gerinimą. Genetinė atranka sukėlė medžiagų apykaitos sutrikimus ir elgsenos pokyčius, kurių pasekmė — kojų ligos, ascitas, staigios mirties sindromas ir kiti sveikatos sutrikimai. Kartu mokslinis komitetas pažymi, kad neigiamas didelio pulkų tankumo poveikis yra mažesnis pastatuose, kurių viduje gali būti palaikomos geros vidaus klimato sąlygos. (1)

1.2

ES numato tik bendruosius reikalavimus gyvūnams, laikomiems ūkininkavimo tikslams (2). Tačiau kai kurios valstybės narės nacionaliniu mastu pasirūpino viščiukų, laikomų mėsos gamybai, apsauga ir įgyvendino įvairias savanoriškas kokybės užtikrinimo schemas, kurios taip pat apima tam tikrus su gyvūnų gerove susijusius aspektus. Komisija mano, kad bendrieji būtiniausi standartai yra potenciali priemonė spręsti šiuos gerovės klausimus ir sudaryti visoms suinteresuotoms šalims vienodas konkurencijos sąlygas ir kurti veiksmingesnę bendrąją rinką. Tai taip pat atspindi didėjantį pilietinės visuomenės sąmoningumą dėl tinkamos gyvūnų apsaugos standartų poreikio ir atitinka Komisijos veiksmų planą dėl gyvūnų gerovės.

1.3

Komisija siūlo, kad didžiausias viščiukų laikymo tankumas viename kvadratiniame naudojamo ploto metre („gyvūnų tankumas“) įmonėse arba pavieniuose įmonės vienetuose neviršytų 30 kilogramų gyvojo svorio. Tačiau valstybės narės gali leisti, kad tankumas neviršytų 38 kilogramų gyvojo svorio įmonėse arba pavieniuose įmonės vienetuose, jei savininkas arba laikytojas laikosi reikalavimų, susijusių, be kita ko, su tikrinimu, stebėjimu ir tolesnėmis priemonėmis, kurias vykdo atitinkama valstybės narės kompetentinga institucija. Pasiūlyme įmonėms yra nustatyta nemažai privalomų minimalių standartų, taikomų visoms įmonėms. Jie apma tikrinimą ir stebėjimą, girdyklas, šėrimą, pakratus, triukšmą, apšvietimą, valymą, dezinfekciją, informacijos registravimą, chirurgines operacijas, taip pat personalo mokymą ir rekomendacijas. Įmonėms, kuriose laikymo tankumas yra didesnis, keliama papildomų reikalavimų dėl informacijos registravimo ir dokumentacijos, NH3 ir CO2 koncentracijų, temperatūros ir drėgmės, ventiliacijos įrengimo ir priežiūros, vėsinimo ir šildymo sistemų, po pjovimo atliktų tyrimų rezultatų vertinimo ir procedūrų, jei netinkamai laikomasi reikalavimų. Siūloma reglamentavimo tvarka užtikrina vienodą reikalavimų taikymą ir nenutrūkstamą prieduose pateiktų nuostatų tobulinimą, padedant Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniam komitetui.

1.4

Toks „kompleksinis požiūris“ įmonėse ir pavieniuose įmonės vienetuose esant didesniam tankumui užtikrina intensyvesnį gamintojų, kompetentingų institucijų ir skerdyklų keitimąsi informacija, pagrįsta viščiukų skerdenos stebėsena gerovės požiūriu po pjovimo. Komisija mano, kad informacija apie gamybos parametrus, renkama komerciniais tikslais ir siekiant stebėti gyvūnų šėrimo ir maisto įstatymų ir higienos reikalavimų (3) laikymąsi, taip pat gali būti naudojama gyvūnų gerovei didinti. Be to, toks kompleksinis požiūris sudaro tinkamą pagrindą naujoms maisto higienos ir veterinarinės priežiūros teisės normoms. (4)

1.5

Ne vėliau kaip per dvejus metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos, remiantis patirtimi, gauta taikant savanoriškas ženklinimo schemas, Komisija pateikia ataskaitą apie galimą specialią suderintą privalomą paukštienos mėsos, produktų ir gaminių ženklinimo etiketėmis tvarką, pagrįstą gyvūnų gerovės standartais Bendrijos lygiu; be to, ataskaitoje turėtų būti atsižvelgta į tokio režimo atitiktį PPO taisyklėms. Remdamasi tolesne moksline nuomone, Komisija taip pat pateikia ataskaitą — papildytą, jei reikia, atitinkamais pasiūlymais dėl teisės aktų apie genetinių parametrų, bloginančių viščiukų gerovę, įtaką.

2.1

Kaip nurodo Komisija, ES visuomenė vis aktyviau reaguoja į gyvūnų gerovės problemas intensyvios gamybos sistemose. Tai, be kitų dalykų, aiškiai atspindi 2005 m. Eurobarometro tyrimai (5). Todėl gyvūnų gerovė, kaip ir kiti svarbūs veiksniai, turėtų būti laikoma „Europos visuomenės modelio“ dalimi siekiant kompensuoti neigiamą laisvosios prekybos ir didesnės konkurencijos įtaką ES ir visame pasaulyje.

2.2

Atsakomybė dėl mėsai auginamų viščiukų gerovės problemų susijusi ne tik su ES gamybos ir prekybos grandimi. Ji apima tarptautiniuose veislynuose vykdomą genetinę atranką, paukščių tėvų auginimą, peryklas, vieną ar kitą gamybos pakopą, skerdyklas, prekybininkus ir vartotojus. Be to, atskirų šakų dalyvių požiūris į gyvūnų gerovės problemas ir ekonominius bei konkurencijos dalykus yra skirtingas. EESRK, atstovaudamas pilietinei visuomenei ir atsižvelgdamas į savo narių įvairovę, laiko savo uždaviniu dalyvauti kuriant ES tinkamus ir priimtinus minimalius gyvūnų gerovės standartus.

2.3

Komitetas vertina Komisijos atliktą visapusišką parengiamąjį darbą ir pritaria pasiūlytam problemos sprendimo būdui. Bendrosios nuostatos, taikomos visoms įmonėms arba pavieniams įmonės vienetams, yra nesunkiai įgyvendinamos, sustiprinta savikontrole ūkyje pagrįsti reikalavimai neturėtų kelti jokių problemų. EESRK taip pat visiškai pritaria reikalavimams sukurti didesnio tankumo įmonėse arba pavieniuose įmonės vienetuose kompleksinę schemą; pagal šią schemą balais būtų įvertinta pėdų žaizdos, gaištamumas ir kiti netinkamo gyvūnų laikymo rodikliai, o tai būtų pagrindas imtis ryžtingų veiksmų ir pagerinti padėtį įmonėje.

2.4

Pagrindinis klausimas yra laikymo tankumas — jis turėtų būti pagrįstas tinkamu moksliniu požiūriu, siekiant išlaikyti reikiamą fiziologinės būsenos, elgsenos ir sveikatos rodiklių pusiausvyrą. Mokslinio komiteto ataskaita rodo, kad EESRK laiko esant tinkama ir priimtina įvesti bendrą didžiausią leistiną 30 kg/m2 apribojimą įmonėse arba pavieniuose įmonės vienetuose ir 38 kg/m2 įmonėse, kuriose neigiamas tankumo poveikis dėl vidaus klimato sąlygoms keliamų reikalavimų gali būti mažesnis.

2.5

Kartu reikėtų pripažinti, kad tankumas yra kritinis produkcijos savikainos ir konkurencingumo veiksnys. 2005 m. kovo mėn. Nyderlanduose atlikti tyrimai parodė, kad siūlomas didžiausias tankumas turėtų įtakos beveik visoms šalyje esančioms įmonėms. Vidutinio Nyderlandų ūkio, auginančio mėsai viščiukus (broilerius), pajamų vidurkis skaičiuojant vienam viščiukui, sudaro tik 1,89 cento, atėmus kintamas ir fiksuotas išlaidas (6). Tai rodo labai nedidelį šios ūkininkavimo srities pelningumą. Todėl norint išlaikyti tą patį pelną esant 30 ir 38 kg/m2 tankumui, mėsai laikomo viščiuko kainą gamintojas turėtų padidinti atitinkamai 8,0 ir 2,5 cento — atrodytų, toks padidėjimas vartotojui yra minimalus. Tačiau Europos lygiu šios šakos specialistai su tuo nesutinka: nustačius mažesnį nei 42 kg/m2 didžiausią leidžiamą tankumą, tai neišvengiamai sumažintų ES pardavimus tiek Europos, tiek trečiųjų šalių rinkose dėl konkurencijos iš pagrindinių eksporto valstybių, kurios nepriklauso ES.

2.6

Todėl reikalavimai taikyti ES mažesnį laikymo tankumą turėtų būti derinami su tarptautinių prekybos taisyklių pakeitimais taip, kad importuojamai produkcijai iš valstybių, kurios nepriklauso ES, būtų taikomi vienodi arba lygiaverčiai reikalavimai. EESRK pripažįsta, kad negalima svarstyti šio klausimo dabartiniame PPO derybų etape. Tačiau jei ES nuspręstų taikyti tinkamus ir teisėtus gyvūnų apsaugos standartus šioje ar kitose srityse, ji, būdama viena didžiausių pasaulio prekybos partnerių, privalo panaudoti savo įtaką tarptautiniu lygiu, kad būtų įvestas atitinkamas sutarties punktas, užtikrinantis, jog bus laikomasi šių standartų. (7)

2.7

Trečiosios šalys, turinčios santykinį pranašumą ir priimtinus gyvūnų gerovės standartus, galėtų užimti didesnę ES rinkos dalį, todėl jos turėtų paremti tarptautinių standartų įtvirtinimą. Tačiau būtų paradoksalu ir nepriimtina, jei trečiosios šalys, taikančios ne tokius griežtus standartus, dėl Bendrijoje taikomų griežtų standartų laipsniškai perimtų tiek gamybos, tiek ir realizacijos kontrolę ne tik Europos, bet ir trečiųjų šalių rinkose, arba jei ES nebūtų leista tobulinti gyvūnų gerovės standartų remiantis tuo, kad kai kurių pagrindinių prekybos partnerių gamybos sąlygos yra prastos ir yra pavojus, kad gamyba persikels į šias valstybes.

2.8

Todėl ES turėtų remdamasi išankstiniu tarptautiniu susitarimu arba ir nesant jo reikalauti, kad iš visų valstybių, nepriklausančių ES, importuojamai produkcijai būtų taikomos vienodos prekybos taisyklės. Nepasiekus tarptautinio susitarimo, šis žingsnis praverstų siekiant atkreipti dėmesį į tai, kad reikia keisti teisės normas ir skatinti supratimą, kodėl tai turėtų būti padaryta. Bet kuriuo atveju, valstybėse narėse įsigaliojus šiai direktyvai, Komisija turėtų per dvejus metus atlikti išsamią konkurencinės aplinkos ekonominę studiją ir įvertinti susidariusią padėtį.

2.9

Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija (OIE — vartojama pavadinimo prancūzų kalba santrumpa) pastaruoju metu patvirtino rekomendacijas dėl tam tikrų kitų gyvūnų gerovės aspektų, šitaip demonstruodama didėjantį tarptautinį susirūpinimą dėl būtiniausių tarptautinių standartų. OIE rekomendacijų pagrindai sukurti 2004 m. konferencijoje, kurios metu vyko konstruktyvus dialogas dalyvaujant institucijoms, mokslininkams, interesų grupėms ir NVO iš viso pasaulio, tarp jų iš daugelio besivystančių valstybių. Konferencijoje buvo pabrėžta, jog būtina tarptautinius gyvūnų gerovės standartus pagrįsti moksliškai. Komitetas mano, kad PPO turėtų imtis veiklos pritaikant PPO kontekste minimalius standartus, parengtus vadovaujant OIE.

2.10

Atsižvelgiant į neigiamą patirtį, pvz., netinkamą įgyvendinimą arba nacionalinių griežtesnių, konkurenciją iškreipiančių reikalavimų taikymą šioje šakoje, ES lygiu yra paplitusi nuomonė, kad taisyklės turėtų būti nustatomos reglamentais. EESRK pripažįsta reglamento pranašumus, tačiau pažymi, kad valstybės narės teikia pirmenybę direktyvoms, leidžiančioms įgyvendinti nuostatas atsižvelgiant į specifines nacionalines sąlygas. Direktyva, atrodo, geriau atitinka pasiūlytą kompleksinį požiūrį. Bendrosioms taisyklėms trūksta ir būtino lankstumo dėl techninių reikalavimų ūkininkavimo būdams, atsižvelgiant į naudojamas sistemas ir techninę pažangą, kuri užtikrintų veiksmingesnę ir gyvūnų gerovę labiau atitinkančią ūkininkavimo praktiką. Tačiau Komisijai derėtų primygtinai priminti, jog negalima taikstytis su tuo, kad taisyklės neįgyvendinimos arba įgyvendinamos netinkamai.

2.11

Tačiau būtų paradoksalu, jeigu Komisija manytų, kad konkurencijos iškraipymai, kuriuos lemia skirtingos nacionalinės taisyklės, yra viena iš šį pasiūlymą — taip pat bendrąsias taisykles — paskatinusių priežasčių, o pats pasiūlymas atveria kelią griežtesnėms nacionalinėms taisyklėms kai kuriose valstybėse narėse. Bendros taisyklės visoje ES yra pagrindinis išeities taškas Sąjungos pastangoms užtikrinti bendras taisykles tarptautiniu mastu. Valstybei narei neperkėlus direktyvų arba netinkamai jas perkėlus, Komisija privalo ateityje rimtai įvertinti Sutartyje numatytus įsipareigojimus ir užtikrinti, kad taisyklės būtų tinkamai taikomos laikantis nustatyto tvarkaraščio, kurį sudarant dalyvauja valstybės narės.

2.12

EESRK visiškai remia ir kitas savanoriškas schemas praktinių kodeksų pavidalu ir norėtų, kad jos būtų pakeistos bendra europinio lygmens schema, kuri atitiktų, pvz., ekologiškiems produktams numatytą schemą. Tai suteiktų vartotojams pasirinkimo galimybę ir leistų rinkai parodyti, ar esama suinteresuotumo didinti gyvūnų gerovės standartus esant šiuo metu galiojantiems būtiniausiems reikalavimams. EESRK taip pat pritaria ES produkcijos privalomo ženklinimo etiketėmis schemai, jei tokia praktika yra suderinama su PPO taisyklėmis. Tai reiškia, kad turi būti laikomasi ES teisės normų, nepriklausomai nuo ženklinimo etiketėmis būtinumo. Jei viščiukai yra pakuotėse, reikėtų atsižvelgti į galimybę ant pakuotės nurodyti gamybos būdą, kaip yra daroma kiaušinių atveju.

2.13

Komisija turėtų, kaip teigiama, pateikti ataskaitą, pagrįstą naujausiais moksliniais įrodymais ir parengtą atsižvelgus į papildomus mokslinius tyrimus ir praktinę patirtį, kuri leistų toliau gerinti mėsai auginamų viščiukų gerovę. Ataskaitoje turėtų būti įvertinta genetinių parametrų įtaka nustatytiems gyvūnų sveikatos sutrikimams. Tačiau pasiūlyme buvo galima labiau atsižvelgti į genetinės atrankos įtaką netgi dabartiniame etape, taip pat būtina nustatyti paukščių tėvų auginimo taisykles. Dėl šios priežasties darbą reikia pradėti nedelsiant ir prireikus vėliau pataisyti, įvertinus skerdimo duomenis. Kitu atveju, Komisija galės pradėti darbą tik praėjus penkeriems metams po šios direktyvos įsigaliojimo, kai taps prieinami skerdimo duomenys.

2.14

EESRK pripažįsta, kad moksliniai tyrimai yra ilgalaikis procesas ir, atsižvelgiant į naujausias žinias ir technologijų plėtrą, dabartinės taisyklės turi būti nuolat tobulinamos. Kartu turėtų būti spartinami šios ir kitų sričių mokslo tyrimai siekiant pagerinti žinias tose srityse, kuriose šiuo metu atsiliekama. Be kitų dalykų, tai susiję su tankumo ir klimato bei aplinkos sąlygomis. (8) Biologiniam saugumui taip pat reikėtų skirti gerokai daugiau dėmesio, atsižvelgiant į glaudų gyvūnų sveikatos, gerovės ir aplinkos ryšį, pvz., esant paukščių gripui. (9)

3.1

Nepriklausomai nuo gamybos sistemų, laikymo tankumo, techninių priemonių ir kt., ūkininkavimas, valdymas ir gera žemės ūkio praktika yra gyvybiškai svarbūs gyvūnų gerovei ir sveikatai. Visiškai natūralu, kad teisės normos ir kontrolė negali to užtikrinti kasdien prižiūrint gyvūnus ir jais rūpinantis. Pasiūlymo nuostatos dėl nurodymų, rekomendacijų, kursų, mokymo ir tikrinimo ne mažiau kaip dukart per dieną šiuo požiūriu yra akivaizdžios. Tačiau EESRK reiškia susirūpinimą dėl to, kad pasiūlyme nėra reikalavimų darbuotojų kvalifikacijai, ir dėl to mokymąsis gali būti pakeistas turima patirtimi, nesvarbu, kokia.

3.2

Turi būti imtasi priemonių užtikrinti, kad bet kokį gyvūnų gerovės vertinimą atliktų tinkamą išsilavinimą ir patirtį šioje srityje turintys nepriklausomi inspektoriai. Panašiai pagal bendrus reikalavimus valstybėse narėse turėtų būti tvarkoma raštu registruojama informacija.

3.3

Siekiant skaidrumo, turėtų būti visiškai aišku, kad paukštynai, kuriuose laikymo tankumas yra mažesnis, turėtų būti tikrinami tik kaip bendro „higienos patikrinimo“ dalis. Visos kitos įmonės, kurios yra didesnės, privalo patvirtinti nustatytas mokymų schemas ir dokumentais pagrįsti mokymų laikotarpius.

3.4

Didžiausios leistinos NH3 ir CO2 koncentracijos turėtų būti nustatomos taip, kad normaliomis sąlygomis jos nebūtų viršijamos. Esant netipiškoms klimato sąlygoms daugumoje idealių gamybos sistemų tokių ribų viršyti būtų neįmanoma.

3.5

Pasiūlymas numato, kad „visuose pastatuose apšvietimo intensyvumas yra mažiausiai 20 liuksų šviesiųjų ciklų metu, jis išmatuojamas paukščio akies lygyje“ ir kad „šviesos atžvilgiu reikia laikytis 24 valandų ritmo, į kurį turi būti įtraukti iš viso mažiausiai 8 valandas besitęsiantys tamsos ciklai, iš kurių bent vienas nepertraukiamos tamsos ciklas trunka mažiausiai 4 valandas“. Tai visiškai tiksliai atitinka Europos Tarybos rekomendaciją. (10) Tačiau remiantis moksliniais pranešimais ir praktine patirtimi, šioje šakoje yra priimtinas 15 liuksų mažiausias intensyvumas pirmąsias 14 dienų, po jo yra 5 liuksų mažiausias intensyvumas ir ne trumpiau kaip keturias valandas trunkantis nepertraukiamas tamsos ciklas. Patirtis šioje šakoje parodė, kad bandymai su intensyvesniu apšvietimu ir ilgesniais tamsos ciklais yra didesnio pėdų žaizdų skaičiaus ir gyvūnų išbrokavimo dėl odos žaizdų priežastis. EESRK požiūriu, reikia ieškoti pusiausvyros tarp daugybės skirtingų vertinimų, o politika turėtų būti pagrįsta naujausiais moksliniais laimėjimais ir praktine patirtimi. Esant neapibrėžtiems atvejams ir trūkstant dokumentacijos, tolesni tyrimai turėtų būti atliekami taip, kad jau esamos nuostatos būtų tikslinamos, siekiant atspindėti šiuo klausimu vertingiausias ir pažangiausias mokslo žinias.

3.6

Įmonėse, kuriose tankumas yra didesnis, pasiūlymas numato būtinumą imtis veiksmų, jei gaištamumas yra didesnis negu 1 proc. pridedant 0,06 proc. ir dauginant iš pulko pjovimo amžiaus dienomis, t. y. apytiksliai 3,5 proc. Šioje pramonės šakoje yra laikoma, kad didžiausias gaištamumo rodiklis, neviršijantis 0,12 proc. per dieną, yra pateisinamas ir kad jei nėra sąsajos tarp gerovės ir gaištamumo pirmąsias septynias dienas, šis rodiklis galėtų, jei būtina, pagrįstai siekti 1,5 proc. EESRK mano, kad šioje ir kitose srityse turėtų būti nustatyta tokia riba, kuri atspindėtų sklandžiai veikiančios įmonės praktines galimybes. Tokiais atvejais, kai yra pranešimų apie didelius trūkumus, turėtų būti tikrinami ne tik raštu užfiksuoti gaištamumo ir pėdų žaizdų duomenys, bet ir juos papildantys įrašai, pvz., apie įmonėje pasitaikančias kojų problemas ir peritonitą.

3.7

Komisija turėtų išsamiai nustatyti registravimo įrašų, tarp jų įvairių paukščių grupių pėdų žaizdų nuotraukų reikalavimus, siekdama standartizuoti klasifikaciją.

4.1

Atsižvelgdamas į anksčiau pateiktas pastabas, EESRK pritaria Komisijos požiūriui ir išsamioms pasiūlymo nuostatoms. Įvairūs apribojimai dėl šviesos intensyvumo, didžiausių NH3 ir CO2 koncentracijų, gaištamumo, pėdų žaizdų ir kt. turėtų būti nustatyti taip, kad jie atspindėtų sklandžiai veikiančios įmonės praktines galimybes.

4.2

Bet koks šiuo metu nustatytų tankumo normų mažinimas turėtų būti papildytas tarptautinių prekybos taisyklių straipsniais dėl gyvūnų gerovės, tai leistų ES nustatyti vienodus reikalavimus importuojamai produkcijai iš ES nepriklausančių valstybių, tam, kad netinkamos sąlygos tose valstybėse nesudarytų kliūčių užtikrinti tinkamus standartus Sąjungoje. Jei trūksta tarptautinio pritarimo, ES turėtų imtis vienašališkų veiksmų, siekdama atkreipti dėmesį į poreikį keisti teisės normas ir skatinti supratimą, kodėl reikia tai daryti. To nepadarius, gali atsitikti taip, kad didesnė gamybos dalis persikels į valstybes, kur standartai yra žemesni. Per dvejus metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo Komisija turėtų parengti išsamią ekonominę studiją apie padėtį valstybėse narėse.

4.3

Moksliniai tyrimai yra ilgalaikis procesas, ir taisyklės turi būti tobulinamos visą laiką, atspindint naujas mokslo žinias ir technologijos vystymąsi. Moksliniai tyrimai taip pat turėtų būti spartinami siekiant tobulinti žinias tose srityse, kur dar esama spragų.

3.2.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 28/29

1.1

Programa siekiama skatinti įvairių šalių piliečių ir organizacijų bendradarbiavimą, kad jie galėtų susitikti, veikti kartu ir plėtoti savo idėjas europietiškoje aplinkoje, kurioje būtų atsižvelgiama į platesnius negu nacionalinius interesus ir laikomasi įvairovės išsaugojimo principo.. Abipusis supratimas, vienybė ir priklausymo Europai jausmas yra pagrindiniai piliečių dalyvavimą skatinantys veiksniai.

1.2

Ji užtikrina dabartinės piliečių dalyvavimo programos tęstinumą ir atveria galimybes naujai veiklai; yra lanksti ir gali būti pritaikyta prie tolesnės raidos.

1.3

Pasiūlyta programa, kaip teigiama pasiūlyme, siekiama:

1.4

Atsižvelgiant į esamą padėtį ir nustatytus poreikius, svarbiausia tarptautiniu mastu įgyvendinti šiuos konkrečius tikslus:

1.5

Šiems tikslams realizuoti yra numatyti trijų rūšių veiksmai: 1 veiksmas: Aktyvių piliečių Europa (miestų partnerystė, piliečių projektai ir paramos priemonės); 2 veiksmas: Aktyvi Europos pilietinė visuomenė (struktūrinė parama Europos viešosios politikos tyrimų organizacijoms, Europos lygmens struktūrinė parama pilietinės visuomenės organizacijoms, parama pilietinės visuomenės organizacijų inicijuotiems projektams); 3 veiksmas: Kartu Europos labui (patrauklūs renginiai, studijos, informacijos ir sklaidos priemonės).

2.1

Komisija siūlo pagrindinį Sąjungos veiksmų dėmesį skirti europinio pilietiškumo skatinimui (1). Šis „esminio prioriteto suteikimas“, EESRK nuomone, yra ne tik teisingas, bet ir skubus, turintis lemiamą reikšmę Europos kūrimo tąsai. Žemas rinkėjų aktyvumas paskutiniuose Europos Parlamento rinkimuose — tai pabrėžiama programos aiškinamajame memorandume — nėra vienintelis šios skubos pretekstas. Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimo problemos rodo, kad nepakankamas Europos piliečių įtraukimas ir dalyvavimas Sąjungos kūrimo procese lemia nepasitikėjimą institucijomis ir gali baigtis netgi jų atmetimu.

2.2

Tokia padėtis yra bendra visoms valstybėms narėms, ir turi arba turės įtakos šalims kandidatėms, žinoma, kiekvienoje skirtingu lygiu. Šiuo požiūriu, teigiamas programos bruožas yra tai, kad ji vienodai taikoma visoms šioms šalims.

2.3

Padėtis, kai silpnai prisitaikoma prie europinės realybės „jau čia“, nors ji kiekvienoje įstojusioje valstybėje pasireiškia nevienodai dėl kiekvienoje šalyje pasirinkto skirtingo ratifikavimo būdo, ir nors dėl to ji negali būti visur vienodai intensyvi, tačiau, regis, vis dėlto egzistuoja skirtingais lygiais visose valstybėse narėse.

2.4

Nors apie Europos Sąjungą yra diskutuojama, kartais net labai intensyviai ir originaliai, ypač šalyse, kurios norėjo arba galėjo Konstitucinę sutartį ratifikuoti referendumo keliu, tačiau daugiau apie nacionalinę tapatybę ir pilietiškumą (ir jų išsaugojimą dažnai gynybiniu ar net „nacionalistiniu“ būdu), o ne apie teisyno realijas, Konstitucinės sutarties siūlomas naujoves, tarp jų socialinės politikos (tema visiškai pagrįstai laikoma pagrindiniu pilietiškumo rodikliu), demokratinės politikos („užprotestuotos“ beveik bendru išankstiniu nusistatymu ir vis dėlto nenusipelniusios nedemokratiškos, technokratiškos, beveik savanoriškai atitolinančios pilietį nuo sprendimus priimančios Europos) srityse.

2.5

Nors programa apima 2007–2013 metus, ir todėl bus taikoma pasibaigus laikotarpiui, kai visos šalys narės, vienokia ar kitokia forma, jau bus ratifikavusios arba atmetusios Konstitucinę sutartį, siūlomai programai, jos svarstymui ir patvirtinimui dabartiniame kontekste negali nedaryti įtakos pagrindinis Europos Sąjungos pilietybės klausimas, juo labiau dramatizuojamas — „čia ir dabar“. Tuo tarpu programa, apimanti 2007–2013 m., lieka per daug panaši į 2004 m. Tarybos sprendimą (2). Programoje yra numatyta mažai priemonių, o metodai, kuriuos ji numato ir jei jie ir pasitvirtino praktikoje, yra nepakankamai novatoriški, atsižvelgiant į šiandien dar aiškiau iškilusius iššūkius. Problema egzistuoja dabar, o šiandien gimstantys vaikai 2013 metais bus 8 metų ir jų, kaip ateities piliečių, mentalitetas bus iš dalies susiformavęs.

2.6

EESRK yra įsitikinęs, kad dabartinis kontekstas ir programos „Aktyvių piliečių Europa“ 2007–2013 metams svarstymas šiame kontekste, nors ir paradoksalu, tačiau labiau skatina abejones europiniu pilietiškumu. Siekiant baigti šią šiek tiek banalią diskusiją apie vienovę įvairovėje, iš tikrųjų, jei nebūsime budrūs, gali būti pasiekta tik įvairovė arba net heterogeniškumas. Todėl Komitetas pritaria pasiūlymui pratęsti 2004–2006 m. programą, netgi nelaukiant nepriklausomo įvertinimo, kuris numatytas vėliausiai 2006 m. pabaigoje (įvertinimas, kuris turi būti tęsiamas). EESRK nori būti pagrindinis veikėjas, šiai programai teikiamos svarbos kūrėjas. Jis yra įsitikinęs, kad tokia programa turi užtikrinti ir šiuo metu vykdomos pilietinio aktyvumo programos tęstinumą, tačiau pritaria didelei Parlamento ir kai kurių pilietinės visuomenės organizacijų išreikštai kritikai dėl ambicijų stokos šiuo metu vykdomoje pilietinio aktyvumo programoje.

2.7

Akivaizdu, kad ši programa, atsižvelgiant į jai skirtas labai nedideles finansines lėšas, neapima Europos pilietiškumo problematikos visumos, nors to galima būtų tikėtis atsižvelgiant į jos tikslų ir veiksmų įvairiapusiškumą.Tačiau joje yra esminė grandis, tai yra „aktyvus Europos pilietiškumas“, kuris apibrėžiamas kaip piliečių gebėjimas savarankiškai organizuotis valdyti valstybę ir imtis atsakomybės už valstybės politiką, siekiant užtikrinti bendrų interesų apsaugą bei vystymąsi. (3) Todėl EESRK primygtinai prašo, kad numatytas biudžetas (235 milijonai eurų 7 metams!), neatsižvelgiant į galutines svarstymų dėl Europos Sąjungos finansinių perspektyvų išvadas, būtų išlaikytas.

2.8

Nors aplinkybės reikalauja kokybinio šuolio, tačiau jos tam ir sudaro galimybes. Šiuo požiūriu EESRK pageidautų, kad būtų atliktas dabartinio piliečių supratimo apie priklausymą Europos Sąjungai tyrimas arba bent jau būtų atlikta jau atliktų tyrimų analizė, leidžianti pagilinti gana skurdžias išvadas.

2.9

EESRK iš tiesų atrodo, jog tai, kad „Europos piliečiai yra tam tikru požiūriu nutolę nuo Europos Sąjungos institucijų ir jiems yra sunku tapatintis su Europos integracijos procesu,“ (4) yra paradoksalus Europos pilietiškumo, tokio, koks jis dabar yra, ypač jo aktyviausių ir organizuočiausių formų, nepakankamo pripažinimo rezultatas, jau nekalbant apie realaus nepasitenkinimo Bendrijos „mechanizmu“ ir jo „nesuvokimo“, jos pačios logikos, nepaneigiamų nacionalistinių ir protekcionistinių nuopuolių, susijusių su įvairiomis objektyviomis ir subjektyviomis, visuotinės globalizacijos keliamais pavojais ir ir su tuo susijusiais būgštavimais.

2.10

Šiuo požiūriu galėtume tvirtinti, kad nėra pakankamai įvardijami svarbus priartėjimas, mobilumas (net jei daug mažesnis nei leidžia Europos integracija), fizinis ir materialus sienų panaikinimas, bendra valiuta, bendra rinka: „bendras europiečių identitetas nėra jaučiamas, kadangi jis nėra įvardytas“ (5). Nepaisant to, visur yra pažįstamas ir patrauklus tikras „europietiškas gyvenimo būdas“ ir ypač tai pastebima, kai žvelgiama į Europą iš išorės, kai keliaujama ar gyvenama už Europos ribų.

2.11

Todėl dabartinis prisirišimas prie nacionalinės tapatybės neturi užgožti gan aukšto sanglaudos ir europinės gyvenimo kokybės lygio, jo demokratinių ir dalyvavimo formų. Ambicingesnė programa „Aktyvių piliečių Europa“ gali sumažinti, sušvelninti, transformuoti šį prisirišimą.

2.12

Bet kuriuo atveju, nepaisant visų sunkumų arba net laikinos padėties be išeities, susijusių su Konstitucinės sutarties ratifikavimu (įtemptas laikotarpis, lydintis Europos kūrimą), EESRK mano, kad kontekstas yra labai palankus aktyvaus europinio pilietiškumo problematikai. Kad 2007–2013 m. programa, kuri yra nepakankama, turi būti vertinama ir, jei įmanoma, gilinama, kad s piliečiai, nesvarbu, kokia bebūtų jų pozicija, vėl susidomėtų Europa, jų galimybėmis tiesiogiai ir per savarankiškai sukurtas organizacijas dalyvauti priimant europinius sprendimus.

2.13

EESRK siūlo surengti atvirą simpoziumą, kuris leistų globaliai aptarti Europos pilietiškumo problematiką šiame naujame kontekste, realiai apgalvoti koncepcijos išsamumą, o ne tik pateikti atsakymus daugybėje įvairių programų, kurios sunkiai suprantamos ir mažai veiksmingos. EESRK galėtų būti tokio simpoziumo organizatorius. Jis džiaugiasi, kad Komisija teigiamai vertina tokią iniciatyvą. (6)

3.1

EESRK — Europos organizuotos pilietinės visuomenės institucija, įtvirtinta sutartyse, kaip ir kitos Europos Sąjungos institucijos, vertina tai, kad buvo kreiptasi jo nuomonės dėl tokios programos, kas nebuvo formaliai privaloma, ir mano, kad būtų buvę dar daugiau naudos, jei dėl Europos Vadovų Tarybai ir Europos Parlamentui pateikto pasiūlymo būtų buvę kreiptasi dar anksčiau. Žinoma, ši programa buvo plačiai aptarta internete 2004 m. gruodžio — 2005 m. vasario mėnesiais (su tūkstančiu atsakymų) bei konsultaciniame forume (kuriame dalyvavo 350 dalyvių), vykusiame 2005 m. vasario 3–4 d. Tačiau platesnis naudojimasis konsultaciniu Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto, kaip pirmos instancijos, o ne tik kaip „ex poste nuomonės“ teikėjo vaidmeniu būtų vienas iš būdų šalinti daugelį priežasčių, dėl kurių Europos Sąjungos piliečiai jaučiasi neturintys galimybių konkrečiai, individualiai ar per organizacijas įtakoti Sąjungos sprendimų.

3.2

EESRK neigiamai vertina tai, kad programa, kurioje remiamasi Komisijos nustatytais trimis piliečių atitolimo nuo Europos Sąjungos institucijų problemos sprendimo būdais, nesudaro galimybės šios programos pertvarkyti atsižvelgiant į bendrą šios problematikos kontekstą. Jei jam paskirta patikslinti atsakomuosius veiksmus pagal temas, EESRK siūlo, kad šie trijų rūšių atsakomieji veiksmai būtų pateikti ir pagrindinėje programoje. Pagrindinė programa leidžia spręsti problematikos elementų visumą, dirbti prie jų bendrų tikslų, jų suderinamumo ir papildomumo.

3.3

Piliečių turima informacija apie Europos Sąjungos institucijas, informuotumas Europos klausimais, Europos pilietiškumo suteikiamų teisių supratimas ir priklausymo jausmas, Europos identitetas sudaro visumą. Nors Komisijos pateiktoje programoje kalbama apie suderinamumą su kitomis Bendrijos programomis bei priemonėmis, ji šiuo esminiu klausimu išlieka neapibrėžta ir nenumato būdų, kurie leistų užtikrinti tikslų ir veiksmų suderinamumą. Nepakankamai su šiais trimis dalykais susietu metodu bus sunku pakeisti labai blogą dabartinę padėtį, kalbant apie priklausymo ES jausmą ir Europos tapatybę.

3.4

EESRK norėtų būti tikras, kad šios specialios programos metu lygiagrečiai bus duotas stiprus impulsas informacijos ir komunikavimo Europos Sąjungos institucijų bei Europos Sąjungos piliečių teisių srityje. Į šią kampaniją turi būti įtrauktas informacijos teikimas apie EESRK ir jo vaidmenį, kuris nepakankamai vertinamas informuojant apie kitas Europos Sąjungos institucijas. Nors ir pats EESRK turi iš esmės peržiūrėti savo vykdomą informacinę politiką, kuri visiškai neatitinka to vaidmens, kurį Komitetas turėtų atlikti aktyvaus europinio pilietiškumo srityje.

3.5

Nors, regis, pateikta programa suvokia, kiek pilietis yra nutolęs nuo Europos Sąjungos institucijų ir kaip jam sunku surasti savo vietą Europos integracijos procese, tačiau neatrodo, kad būtų padarytos visos galimos išvados. Tai jau matyti iš programoje vartojamų žodžių ir formuluočių, nors žinome, kad netgi tai, kaip bus įvardinta ši, identifikavimosi ir dalyvavimo, krizė, gali turėti lemiamą įtaką ją įveikiant. Todėl atrodo mažai tikėtina, kad tokia menka finansiniu požiūriu, palyginti su iššūkiu, programa galėtų būti laikoma priemone, leisiančia „suteikti piliečiams pagrindinį vaidmenį“ kuriant Europą. Kas gali tuo patikėti? Be to, atsižvelgiant į iššūkio lygį (gerai apibūdintą programos aiškinamajame memorandume), be neabejotinų naujovių (ilgalaikiškumo projektams suteikimas, patirties sutelkimas, partnerių skaičiaus išplėtimas, apribojimų, taikomų programos dalyviams, sumažinimas, didelio mąsto renginių, ypač tarpkultūrinio dialogo srityje, rėmimas), sunkiai sekasi suvokti pagrindines naujoves, kurios gali padėti iš tikrųjų pakeisti dabartinę padėtį.

3.6

Susidaro bendras įspūdis, kad yra per didelis ryšys su 2004–2006 m. programa. Struktūrinė parama, kuri vėl suteikta tam tikram skaičiui programoje išvardintų organizacijų, a priori veikiančių bendro Europos intereso labui, turėtų būti panaikinta ir pakeista atvira naudojimosi fondais procedūra, nustatyta remiantis aiškiais ir skaidriais kriterijais. Tam, kad ji būtų veiksminga, turi būti apibrėžta pati „bendro Europos intereso“ sąvoka.

3.7

EESRK yra visiškai įsitikinęs, kad ši programa yra atviresnė asociacijoms ir NVO, kurios negali, kaip kitos pilietinės visuomenės organizacijos, konkrečiai jų socialiniai partneriai, dalyvauti kitose programose ir kitose priemonėse, kurios joms leistų svariai prisidėti prie aktyvaus Europos pilietiškumo skleidimo.

Vis tik, siekiant pabrėžti socialinių partnerių ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų, socialinės apsaugos susivienijimų, kooperatyvų išreikštą valią savitai ir matomai dalyvauti šiame skleidime, programa turi būti formaliai ir praktiškai atvira ir jiems. Net jei savo ruožtu, kitose biudžetinėse eilutėse, patys socialiniai partneriai tikėtųsi didesnių sąsajų su asociacijomis ir NVO.

3.8

EESRK iš naujo, kaip tai jis jau darė keletą kartų, pabrėžia, kaip svarbu skubiai apibrėžti atvirą Europos pilietybę, suteikiančią aiškias teises, kuriomis gali naudotis bet kuris asmuo, nuolat ir ištisai ar ilgai gyvenantis Europos Sąjungoje. (7) Europos pagrindinių teisių chartijos įtraukimas į Sutartį dėl Konstitucijos Europai bei Europos Sąjungos prisijungimas prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suponuoja „pilietinį“ pilietiškumą, iš dalies nepriklausomą nuo Europos Sąjungos pilietybės, kurią šiuo metu suteikia tik šalių narių nacionalinė pilietybė. Šis pirmas žingsnis dalyvaujančios pilietybės link, skirtos visiems asmenims, nuolat gyvenantiems Europos Sąjungos teritorijoje, turėtų būti „legalizuotas“, jei norima iš tikrųjų pasiekti tapatybę, tikrą Europos pilietybę. Jei realiai norima, kad ši pilietybė nebūtų tik abstrakčios Europos pilietybės sutapatinimas su šalių narių nacionaline pilietybe.

3.9

EESRK požiūriu, yra ir bus sunku progresuoti šioje sudėtingoje srityje, jei palaipsniui nebus subrandinti konkretūs Europos pilietybės materialūs laikmenys, nesumažinami iki nacionalinių pilietybių. O to nebus tol, kol tam tikros pareigos nebus susietos su šios unikalios, vienijančios Europos pilietybės teikiamomis teisėmis. Todėl teisėkūros priemonių nenaudojimas skatinant piliečių dalyvavimą, jei jis gali būti pateisinamas specialių Europos pilietybės materialių laikmenų nebuvimu, yra diskutuotinas, jei netgi palaipsniui orientuojamasi į su šia pilietybe susijusių specialių teisių ir pareigų įvedimą. EESRK nuomone, šiose srityse reikės dar padirbėti, nesvarbu koks ar kokie būtų pasirinkti materialūs laikmenys ir simbolika: pavyzdžiui, be Komisijos jau pasiūlytos Europos jaunimo pilietinės tarnybos įkūrimo, asmeninis Europos išteklių dalies, nors ir minimalios, apmokėjimas, net jei tai yra sudėtinga tema, ir/arba tą pačią dieną visose šalyse vykstantys atstovų rinkimai, balsavimai, kuriuose dalyvauja visos Sąjungos šalys.

4.2.1

EESRK nuomone, šiai programos daliai galėtų būti suteikta daugiau svarbos. Susibūrimas ir bendra veikla transnacionaliniu lygiu yra pats Europos pilietiškumo pagrindas. EESRK mano, kad siekiant suteikti daugiau svarbos solidarumui ir bendriems veiksmams, ypač savanoriškiems, šioje programoje turėtų būti numatyta galimybė galutinai išspręsti Europos asociacijos, Europos savitarpio pagalbos, kaip ir Europos fondų statuso klausimą, net jei šis klausimas ir nepriklauso šiai specifinei programai.

4.2.2

EESRK nuomone ir remiantis programa, Europos tinklų sustiprinimas yra lemiamas elementas. Tačiau EESRK dar kartą pabrėžia, kad visi Europos tinklai turi turėti vienodas galimybes gauti šias struktūrines paramas, nesuteikiant kai kurioms organizacijoms finansavimo a priori, netgi jei Komisija kontroliuoja, kad tai nebūtų „automatinis bilietas“, bet vertintini projektai. Antra vertus, netgi mažos apimties projektų finansavimas yra labai svarbus, nes jis leidžia nacionalinėms ir vietos organizacijoms, turinčions tiesioginį ryšį su piliečiais, įgauti europinį aspektą bei prisidėti prie atstumo tarp piliečių ir Europos Sąjungos institucijų mažinimo. Be to EESRK džiaugiasi, kad programa, subsidijuodama mažus projektus, suteikia galimybę pasinaudojant nacionaliniais tinklais vykdyti transnacionalines iniciatyvas, net jei šios ir neapima visų šalių narių.

4.2.3

EESRK yra labai susirūpinęs dėl tokio pobūdžio Komisijos pasiūlymų, kaip tas, kurį pateikė Teisingumo, laisvės ir saugumo GD (8), kuriais saugumo, kovos su terorizmu vardan NVO ir asociacijoms būtų metami abstraktūs įtarimai. Ir tai tuomet, kai jie dėl savo pobūdžio galėtų patirti tokių fenomenų griaunamąjį poveikį. Tokiuo būdu, sudėtingos biurokratinės nuostatos lemtų, kad įrodinėti šioje srityje privalėtų asociacijos. Tokie veiksmai, jei jie būtų konkretizuoti, materialiai ir konceptualiai visiškai prieštarautų šiai programai.

4.2.4

EESRK mano, kad Regionų komitetui ir jam pačiam, remiantis Europos Parlamento nuomone, turėtų būti aiškiai patikėta atsakomybė koordinuoti konsultavimąsi su visuomeninėmis organizacijomis ir vietos valdžios institucijomis. Taigi, atsakomybė apibendrinti jų nuomones ir pasirūpinti, kad jos pasiektų kitas Bendrijos institucijas. Taip pat stebėti, kad būtų tinkamai pateikiama Bendrijos informacija. Dera pasiūlyti, kad šiuo klausimu Europos Parlamentas reguliariai ir oficialiai konsultuotųsi su EESRK ir RK.

4.2.5

Oficialios (9), o ne epizodinės, pagrįstos lygybe funkcijų įvairovės srityje, Parlamento ir organizuotos pilietinės visuomenės, struktūruotos šių Europos Sąjungos institucijų, partnerystės tikslas tampa lemiamu, nors šiuo metu jis dar anaiptol nėra pasiektas ir net apie jį negalvojama. Aktyvaus Europos pilietiškumo programa turėtų būti siekiama panaikinti bet kokius hierarchinės Europos Sąjungos institucijų vizijos požymius, kadangi Europos kultūra yra ir valdžios bei funkcijų pasidalijimo kultūra.

4.3.1

EESRK nuomone, susitelkimas ties tarpkultūriniu dialogu Europos viduje turėtų būti pagrindinis šios programos tikslas. Šiuo metu vykstantys debatai dėl EB steigimo sutarties rodo, kad buvo neįvertinti: Europos kultūrų skirtumų nežinojimas, didžiulė stereotipų inercija, kartais prieštaringas pačių pagrindinių šaltinių pobūdis, ypač teisės ir konstitucijos, kurios nulemia kiekvienos valstybės narės įsivaizdavimą. Taip pat yra neįvertinami gyvenimo būdo, vertybių, pasaulio supratimo panašumai, įsitikinimas, kad homo europeus pilietiškumo prasme gana aiškiai skiria Europos pilietį nuo bet kokio kito planetos piliečio. Šis homo europeus yra dvasinio ir moralinio Sąjungos paveldo, kuris pagrįstas nedalomomis ir universaliomis pagarbos žmogui, laisvės, lygybės ir solidarumo vertybėmis, konkretaus įgyvendinimo vaisius; šis įgyvendinimas grindžiamas demokratijos ir teisinės valstybės principais. Ji įtraukia asmenį į savo veiklos centrą, įvesdama Sąjungos pilietybę ir sukurdama laisvės, saugumo ir teisės erdvę. Patrauklūs renginiai, informavimo ir sklaidos priemonės, tyrimai, formalizuojantys ne tik realią įvairovę (o ne stereotipinius skirtumus), bet ir ypatingą „european way of life“, turi būti intensyviai remiami. Europos kultūra nėra pagrįsta vien tik paveldėtomis vertybėmis, bet ir vertybėmis, susijusiomis su pačiu Europos Sąjungos susikūrimu, su jos bendra rinka, bendra valiuta, su pačios Europos suvienijimu (plėtra į Rytų Europos šalis). Tačiau tam, kad šie patrauklūs renginiai skatintų priklausymo jausmą ir veiksmingai stiprintų Europos tapatybę, yra labai svarbu, kad piliečiai ir jų organizacijos būtų labai glaudžiai įtraukiami į šių renginių kūrimą ir realizavimą, o dar geriau, kad jie būtų jų organizatoriai, nes tik jie patys gali geriausiai nustatyti pagrindinius tapatybės elementus ir simbolius, su kuriais jie kasdien gyvena.

4.3.2

Iš savo pusės ir atsižvelgdamas į savo kompetenciją, EESRK mano, kad jo indėlis į socialinio kultūros aspekto skatinimą, nuolatinės, aprūpintos partnerystės su Europos Parlamentu šioje srityje organizavimą yra esminė Europos piliečio bendro kultūrinio identiteto nustatymo ir tęstinio formavimo sąlyga. Kultūrinis identitetas, kurio negalima pasiekti vien tik saugant kultūros paveldą, kuris dažnai yra daug mažiau bendras, nei mes norime tai pripažinti. Bendras Europos pilietiškumas turi aiškų šiuolaikiškumo aspektą. Jis vis dar įsivaizduojamas kaip sprendimas labiau suvienyti visos Europos valstybes sunkiu, bet esminiu suvereniteto pasidalijimo darbu. Kadangi, kaip pasakė Claude Lévi Strauss, „aš gyvenau laikotarpiu, kai nacionalinis tapatumas buvo vienintelis suvokiamas santykių tarp valstybių principas. Žinome, kokias katastrofas tai sukelia.“ Pasidalinto, o ne atsisakyto suvereniteto kultūra — tokia yra Europos piliečio kultūra ir tapatumas šiandien ir ateityje.

5.1

Europos pilietiškumas yra neseniai kilusios krizės dėl kai kurių šalių Konstitucinės Sutarties atmetimo pagrindas. Piliečių ir Sąjungos institucijų suartinimas labiau nei kada nors turi būti Komisijos susirūpinimo ir politikos centre, ir tai aktyvaus Europos pilietiškumo skatinimo labui. Todėl iki bus patvirtinta nauja 2007–2013 m. programa, būtina organizuoti išsamius pamąstymus šiuo klausimu, įtraukiant visus sektoriaus veikėjus.

Šie pamąstymai galėtų būti surengti šios nuomonės 2.11 punkte nurodyto simpoziumo metu, kurio organizavimas galėtų būti patikėtas EESRK.

5.2

Šiame simpoziume atvirai turėtų būti aptariamas aktyvaus Europos pilietiškumo, nustatančio Europos piliečių teises ir pareigas, kurios skirtųsi nuo tų, kurias jiems suteikia kiekvienos valstybės narės pilietybė, klausimas.

Turėtų būti galimybė įvertinti ir pateikti bendram Europos visuotiniam balsavimui ekonominių, socialinių, politinių ir t.t. bei aplinkos apsaugos teisių, kylančių iš aktyvaus Europos pilietiškumo, ypač solidarumo ir saugumo srityje (iškart galima galvoti apie visuomenės saugumą), nustatymą ir eksperimentavimą jomis.

5.3

EESRK mano, kad asociacijos europinio statuso konkretizavimas šiame etape, nepaisant realių sunkumų tai padaryti, yra neišvengiamas įsipareigojimas, jei aktyviam Europos pilietiškumui norima nustatyti tinkamas gaires, apimančias daugiau nei paprastas ir abejotinas gero elgesio kodeksas „saugumo“ srityje.

5.4

Bet kuriuo atveju, kad ir kaip pasibaigtų Europos biudžeto svarstymai, EESRK prašo, kad šios programos biudžetas būtų išsaugotas, nes jis yra minimalus, atsižvelgiant į tai, kad tai yra kertinis Europos pilietiškumo plėtros elementas, kurį Komisija iškelia į Sąjungos veiklos „esminio prioriteto“ lygmenį. Todėl EESRK siūlo nesilaikyti paskelbto biudžeto, kuris yra 0,55 euro vienam gyventojui per 6 metus, bet plėtoti bendradarbiavimą tarp įvairių Komisijos Generalinių direktoratų, siekiant apibendrinti tikslus ir priemones srities, kuri, būdama centralizuota ir svarbi ateičiai, yra susijusi su visomis Europos Sąjungos institucijomis. Taip Europos Sąjungos aktyvaus pilietiškumo politika turėtų būti kuriama nuolatinėje tarpinstitucinėje struktūroje, kurioje dalyvautų visi šiuo klausimu suinteresuoti Komisijos Generaliniai direktoratai ir visų kitų Sąjungos institucijų atstovai.

5.5

EESRK mano, kad pradinio mokymo ciklas, o ne tik programos, susijusios su mokymusi visą gyvenimą, būtų Europos pilietiškumo kūrimo laikas ir vieta, kur būtų jo mokoma, ir tai nebūtų tik paviršutiniškų akcijų objektas (spalvos, lipdukai, kepuraitės, šventė...). Pilietiškumas nėra susijęs tik su aktyviomis amžiaus grupėmis.

Taip Komisija galėtų pasiūlyti valstybėms narėms įtraukti į mokymo programas Sąjungos pažinimo ir klausimų, susijusių su Europos pilietiškumu, mokymo metodus ir turinį. Pradiniame mokymo cikle, pritaikytame šiai amžiaus grupei, turėtų būti numatyta „Erazmus“ programa, apimanti daugiau kaip tradicinius kalbinius mainus.

Turi būti panaudotas visas naujųjų informacinių ir komunikavimo technologijų (NTIC) potencialas, ypač jų žaidybinis, interaktyvus, dalyvavimo pobūdis (sukuriant, kodėl gi ne, kiekvienai naujai piliečio paramai psichologinio įvertinimo programą), taip aplenkiant dabartinių europinių „tinklalapių“ statinio mažai patrauklų pobūdį. Tokie pamąstymai ir pasiūlymai atitinka Comenius programą, kurios tikslai yra:

5.6

Visi specialių veiksmų lygiai turi būti skatinami kartu, kad mikroprojektai, kurių dalyviai yra piliečiai, skatinantys vietos ir nacionaliniu lygiu Europos identitetą, galėtų pasinaudoti europiniams tinklams skirta parama. Skirtingiems veiksmams numatyti fondai turi būti skirstomi, atsižvelgiant į vienintelį kriterijų, t.y. tų veiksmų įtaka aktyviam Europos pilietiškumui bei piliečių dalyvavimui Europos Sąjungos kūrimo bei jos politikos nustatymo ir įgyvendinimo procese.

5.7

EESRK visiškai palaiko Komisijos pasiūlymus, kuriais siekiama techniniu požiūriu labai aiškiai supaprastinti srities, kuri dabar mažiau susiduria su biurokratinėmis kliūtimis, procedūras (paties piliečio tiesioginis ir aktyvus dalyvavimas).

5.8

EESRK yra įsitikinęs, kad tik Europos pilietiškumui būdingų požymių, kurie nebūtų tik priedas prie nacionalinės pilietybės, „sukūrimas“ (šie požymiai būtų simboliniai, ekonominiai, socialiniai-politiniai, kultūriniai, teisiniai) nuo šiol yra absoliutus Europos Sąjungos prioritetas ir kad aktyvaus pilietiškumo skatinimas gali prie to žymiai prisidėti. Jis yra pasirengęs įnešti savo dalį į šį „kūrimą“, koordinuodamas konsultavimąsi su organizuotomis pilietinės visuomenės organizacijomis bei skatindamas, kad kitos Bendrijos institucijos susipažintų su jų nuomone ir į ją atsižvelgtų.

3.2.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 28/35

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pritaria Komisijos komunikate dėl su jaunimu susijusių Europos politikos krypčių pateiktam Europos jaunimo paktui ir tolesniam jo plėtojimui. Šis komunikatas numato struktūrą, kuri ateityje gali tapti pagrindu plėtojant būsimos politikos kryptis tose srityse, kurios daro įtaką Europos Sąjungoje gyvenantiems jauniems žmonėms.

1.2

Europos likimas vis labiau priklauso nuo jos gebėjimo puoselėti svetingą vaikų ir jaunimo atžvilgiu visuomenę. 2005 m. Europos Vadovų Tarybos pavasario susitikime buvo priimtas Europos jaunimo paktas, kaip atnaujintos Lisabonos strategijos dalis. Jame daugiausia dėmesio skiriama ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui, be to, juo pripažįstama, kad jaunimo integravimas į visuomeninį ir profesinį gyvenimą bei geresnis jo potencialo panaudojimas yra patys svarbiausi veiksniai, siekiant užtikrinti grįžimą prie ilgalaikio ir tvaraus Europos vystymosi.

1.3

Pripažindamas daugybę iššūkių jauniems žmonėms šiandieninėje visuomenėje, EESRK,daugiau nei dešimtmetį, nuolatos padėdavo plėtoti jaunimo politiką Bendrijos mastu (1). Jis inicijavo svarbias diskusijas svarbiausiose srityse, pavyzdžiui, dėl jaunimo užimtumo, socialinės integracijos, švietimo, mobilumo, NVO vaidmens ir dalyvavimo jose. EESRK taip pat informuotas apie iššūkius su kuriais Europos Sąjunga susiduria dabar ir apie poreikį atgauti pasitikėjimą.

1.4

EESRK siūlo skirti jaunimui svarbiausią vietą šioje sistemoje, kad jauni žmonės būtų skatinami ir jiems. būtų suteikta erdvės aktyviai dalyvauti plėtojant politikos kryptis. Galimybė kažką pakeisti yra pagrindinis jaunimo dalyvavimo stimulas. Valstybės narės ir jų institucijos turi suteikti reikiamus išteklius, paramą ir priemones, kad jaunimui būtų lengviau visais lygiais dalyvauti priimant sprendimus ir vykdant veiklą srityse, kurios daro įtaką jo gyvenimui. Tik tikra įtaka gali paskatinti imtis tikros atsakomybės.

1.5

Dabar labiau nei bet kada Europai reikia nuolatinio jaunimo įsipareigojimo, kuris padėtų kurti integruotą, konkurencingą, saugią ir visa apimančią Europą. Jei siekiama, kad Europos Sąjunga ką nors reikštų jauniems žmonėms, ji turi būti svarbi jų gyvenimui, aktyviai domėtis bei aiškiai ir kūrybiškai tenkinti jų poreikius. Be to, ši iniciatyva bus sėkminga, jei prie jos prisijungs visos suinteresuotos šalys, ypač — jaunimo organizacijos, bei vietos ir regionų valdžios institucijos ir socialiniai partneriai. EESRK prisijungia prie Aukšto lygio grupės pranešime dėl ateities socialinės politikos išsiplėtusioje Europos Sąjungoje iškilusios idėjos dėl „naujojo susitarimo tarp kartų“, kad būtų pereita nuo „susitarimo, susitelkiančio ties pagyvenusiais žmonėmis ir pagrįsto baime… prie naujojo susitarimo, susitelkiančio ties jaunimui ir pagrįsto pasitikėjimu…, kad visos šios baimės virstų abipusiai palankiu procesu, besiremiančiu teigiamu ateities suvokimu ir nauja sąsajų tarp kartų pusiausvyra.“

1.6

Dėl tos priežasties EESRK tikisi, kad šis komunikatas taps pagrindu didesniam bendradarbiavimui tarp priimančiųjų sprendimus ir jaunimo, tiek Europos, tiek ir nacionaliniu lygiu. Faktinis ir nuolatinis jaunimo ir jaunimo organizacijų dalyvavimas plėtojant ir įgyvendinant politikos kryptis užtikrins, kad būtų atkreiptas dėmesys į tikruosius jaunimo poreikius, ir sudarys sąlygas jaunimui jaustis atsakingam už Lisabonos procesą.

2.1

Kovo 22–23 d. Europos Tarybos pavasario susitikime ES valstybių ir vyriausybių vadovai priėmė „Europos jaunimo paktą“ (2). Siūlydami šį paktą Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos ir Švedijos valstybių ir vyriausybių vadovai nurodė keturias pagrindines temas: jaunimo pažeidžiamumą; poreikį plėtoti kartų solidarumą senėjančioje visuomenėje; jaunimo švietimo ir mokymo poreikį; geresnės visų su jaunimu susijusių politikos sričių darnos poreikį.

2.2

Komunikate nagrinėjami įvairūs klausimai ir politikos sritys, kurios ypač aktualios Europos jaunimui ir kuriuos Komisija apibrėžė Baltojoje knygoje „Naujas postūmis Europos jaunimui“ ir vėlesnėje 2002 m. birželio 27 d. Tarybos rezoliucijoje, kurioje išdėstyta programa dėl su jaunimu susijusių Europos politikos krypčių.

2.3

Atsakydama į Europos Vadovų Tarybos pavasario susitikimo išvadas, balandžio 12 d. Europos Komisija priėmė bendras gaires (3). Šis gairių paketas, kuris iš vienos pusės remiasi Plačios ekonominės politikos gairėmis, o iš kitos — patvirtintu pasiūlymu dėl Tarybos sprendimo dėl užimtumo gairių, turi tapti nacionalinių reformų programų, kurias valstybės narės turėtų sudaryti ateinantiems trejiems metams, pagrindu.

2.4

Gairių įžangoje pabrėžta svarbių dalyvių įtraukimo į Lisabonos strategiją svarba ir pažymėta, kad valstybės narės ir ES turėtų pasinaudoti visomis galimybėmis įtraukti regionų ir vietos valdžią, socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę į integruotų gairių įgyvendinimą.

2.5

Ekonominės politikos gairėse daugiausia dėmesio skiriama ekonominės politikos kryptims, plačiau prisidedančioms prie Lisabonos uždavinių įgyvendinimo, o Europos užimtumo gairės ypač susijusios su Europos užimtumo strategija ir skirtos koordinuoti valstybių narių užimtumo politikos kryptis. Remiantis Europos užimtumo gairėmis ir pateikiant specialią nuorodą į Europos jaunimo paktą, dalis pakte nurodytų veiklos krypčių yra įtrauktos į integruotas gaires. Dvi gairės ypač atspindi Europos jaunimo pakto turinį: 18 gairė, apimanti jaunimo užimtumo didinimo ir jaunimo nedarbo mažinimo būdus, taip pat klausimus, susijusius su geresniu darbo ir privataus gyvenimo derinimu ir vaikų priežiūros paslaugomis; 23 gairė, kurioje nurodoma mažinti anksčiau paliekančiųjų mokyklas skaičių, didinant galimybes gauti pradinį, vidurinį ir aukštesnįjį išsilavinimą, įskaitant stažuotes ir verslo mokymus. Be to, 24 gairėje numatyta plėsti švietimo ir mokymo priemonių tiekimą, plėsti programas, skirtas kvalifikacijų teikimo skaidrumui remti, jų veiksmingam pripažinimui, be to, neformalaus ir neinstitucinio mokymosi įvertinimui. Užimtumo gairių pabaigoje dar kartą nurodoma, kad valstybės narės turėtų platesniu mastu bendradarbiauti reformų klausimais, įtraukdamos į šį procesą parlamentinius organus ir suinteresuotus subjektus tiek regionų, tiek vietos lygiu.

2.6

Šia iniciatyva pabrėžiamas jaunimo vaidmuo esminėse Lisabonos partnerystės ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo srityse, ypač pasinaudojant Europos užimtumo ir socialinės integracijos strategiją bei darbo programą „Švietimas ir mokymas 2010“, taip pat raginama nuosekliai derinti iniciatyvas, kurių imamasi atsižvelgiant į minėtas strategijas.

2.7

Pakto priėmimas sutampa su pirmojo 2001 m. Baltosios knygos „Naujas postūmis Europos jaunimui“, įtrauktos į 2002 m. birželio mėn. Tarybos rezoliuciją, įgyvendinimo etapo užbaigimu. Baltojoje knygoje buvo nustatyti Europos bendradarbiavimo jaunimo srityje metmenys, siekiant sustiprinti aktyvų jaunimo pilietiškumą pagal atviro koordinavimo metodą (AKM), bei įtraukti jaunimo aspektą į kitas politikos kryptis.

2.8

Europos jaunimo pakte, kuris galiausiai buvo priimtas Europos Vadovų Tarybos pavasario susitikime, pabrėžiama, kad Europos jaunimui reikia naudingos politikos ir priemonių, sudarančių neatskiriamą Lisabonos strategijos dalį, kuriomis siekiama pagerinti jaunimo švietimą, mokymą, mobilumą, profesinę integraciją ir socialinę integraciją, sudaryti sąlygas profesinę veiklą derinti su šeimyniniu gyvenimu. Šiuo paktu turėtų būti užtikrinta iniciatyvų šiose srityse darna ir duotas postūmis aktyviam, nuolatiniam jaunimo mobilizavimui. Pažymima, kad Europos jaunimo paktas bus sėkmingas, tuo atveju, jei prie jo prisijungs visos suinteresuotosios šalys, pirmiausia — nacionalinės, regionų ir vietos jaunimo organizacijos, taip pat Europos, regionų ir vietos valdžios institucijos bei socialiniai partneriai. Valstybėms narėms pasiūlyta imtis veiksmų trijose srityse: 1) užimtumas, integracija ir socialinė pažanga; 2) švietimas, mokymas ir mobilumas; 3) profesinės veiklos suderinimas su šeimyniniu gyvenimu.

3.1

Rengdamas šios nuomonės projektą, 2005 m. rugsėjo 6 d. EESRK surengė organizacijų, kuriose dalyvauja jaunimas, atstovų pasitarimą. Šio pasitarimo rezultatai įtraukti į šią nuomonę.

3.2

Jaunimo dalyvavimas turėtų būti pradinis visų veiksmų atskaitos taškas. Bet kokios jaunimui skirtos politikos kryptys turi remtis pamatiniu jaunimo dalyvavimo principu, t.y. principu, kuris yra pakartotas Europos ir tarptautiniu mastu (4). Nors EESRK pritaria priemonėms, skirtoms konsultuotis su jaunimu Europos mastu, ypač pasinaudojant „États Généraux“ organizacija 2005 m., tačiau apgailestaudamas pažymi, kad Komunikate nepakankamai apibrėžtos konkrečios rekomendacijos dėl jaunimo ir jaunimo organizacijų dalyvavimo būdų valstybių narių mastu. EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares panaudoti daugiau kūrybiškesnių metodų, kuriais būtų galima pasiekti ir įtraukti jaunimą.

3.3

EESRK pabrėžia jaunimo aktyvaus dalyvavimo ir savarankiškumo svarbą ne tik darbo rinkai, bet ir visai visuomenei iš esmės. Jaunimo aktyvus dalyvavimas visuomenės gyvenime ir jo savarankiškumas turėtų būti tiek tikslas, tiek ir būdas, kuris skatintų jaunų žmonių asmeninį vystymąsi, jų iniciatyvumą, socialinę integraciją ir socialinę sanglaudą apskritai.

3.4

EESRK apgailestaudamas pažymi, kad šiame komunikate nėra aiškiai apibrėžtų priemonių, skirtų faktiniam jaunimo ir jo organizacijų dalyvavimui įgyvendinti. 3.1 punkte minėtame pasitarime studentų organizacijos, pavyzdžiui, pabrėžė, kiek tai, kad jaunimui yra pavesta vadovauti visuotinės svarbos institucijoms, šiuo atveju, privalomo socialinio studentų draudimo sistemai, leidžia jaunimui kaip visumai, o ne vien tik organizuotam jaunimui, imtis atsakomybės ir atstovauti paties jaunimo interesams. EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares plėtoto ir įgyvendinti politikos kryptis, skirtas bendradarbiauti su jaunimu ir jaunimo organizacijomis ir toliau įtraukti juos į veiklą visuose etapuose. Su jaunimu, jaunimo organizacijomis ir socialiniais partneriais turi būti tariamasi dėl šios iniciatyvos priemonių, susijusių su nacionalinėmis Lisabonos reformos programomis,vystymo ir dėl vėlesnio jų įgyvendinimo.

3.5

EESRK tikisi gauti Komisijos jungtinę ataskaitą (5), kurioje bus pateikta informacija apie valstybių narių iki šiol atliktą darbą srityse, susijusiose su jaunimo dalyvavimu būnant AKM (6) proceso dalimi. Tikimasi, kad jungtinėje ataskaitoje bus pateikti geros praktikos pavyzdžiai, kuriais galėtų vadovautis kitos valstybės narės.

3.6

EESRK siekia aiškumo dėl pilietinės visuomenės organizacijų, visų pirma jaunimo organizacijų, vaidmens taikant atviro koordinavimo metodą. Reikėtų atsiminti, kad Europos Tarybos Lisabonos sesijos išvadų 38 dalyje (7) apibrėžtas NVO vaidmuo taikant atviro koordinavimo metodą. Atsižvelgiant į EESRK kompetenciją ir patirtį, Komitetas gali atlikti svarbų vaidmenį šioje srityje ir prisidėti prie priemonių, susijusių su jaunimo ir jaunimo organizacijų dalyvavimu, kūrimo ir įdiegimo savo veiklos srityje.

4.1

EESRK pritaria ypatingam dėmesiui, kurį paktas teikia klausimams, susijusiems su jaunimo užimtumu. Vis dėlto Jaunimo paktas turėtų būti sukurtas ir įdiegtas vadovaujantis nuostata, kad tai svarbus atskiras tikslas, o ne vien Lisabonos strategijos sudėtinė dalis. Be to, nors Lisabonos strategijos įgyvendinimas svarbus jaunimui, jaunimas savo ruožtu taip pat yra svarbus veiksnys, siekiant sėkmingai įgyvendinti Lisabonos strategiją. Investuoti į jaunimą yra būtina, siekiant didesnio ekonomikos augimo ir aukštesnių užimtumo rodiklių, nuolatinio naujovių diegimo ir tvirtesnio verslo. Jaunimo dalyvavimas strategijoje, atsakomybės jausmas ir įsipareigojimas siekti jos tikslų yra svarbios, siekiant užtikrinti Lisabonos strategijos veiksmingumą.

4.2

Europos piliečiams ne mažiau svarbus ir užimtumo klausimas, todėl turi būti imtasi visų priemonių, skirtų kovai su nedarbu, kurio nepriimtinas lygis kelia tikrą pavojų visuomenės sanglaudai8. Jaunimo nedarbo lygis Europoje vis dar daugiau nei dvigubai viršija nedarbo lygio vidurkį. Daug jaunų žmonių susiduria su tikra nedarbo grėsme arba kovoja dėl išgyvenimo gaudami ypač mažas pajamas. Jaunimui, kilusiam iš neturtingų gyventojų sluoksnių, etninių mažumų, imigrantų, taip pat žmonėms su negalia ir moterims kyla didesnis socialinės atskirties pavojus. Bendrai kalbant, jaunimo visumą įtakoja tokie reiškiniai, kaip neužtikrintumas, skurdas ir priklausomybė, kas yra neregėta istorinė drama, ir tuo pat metu nauja galimybė jaunimui ir visuomenei susitelkti, siekiant išeiti iš šios neregėtos Europoje padėties.

4.3

Jaunimas susiduria su didesne nedarbo rizika arba rizika dirbant gauti mažesnes pajamas (8). Lisabonos strategija siekiama sukurti ne tik daugiau, bet ir geresnių darbo vietų. Kad kiekvienas jaunas žmogus turėtų realią galimybę įsilieti į darbo rinką, būtina skirti didesnį dėmesį tinkamam profesiniam mokymui ir švietimui, stažuotėms ir sąlygų sudarymui jaunimui realizuoti save asmeniniame ir profesiniame gyvenime ir įgyti gyvenimui reikalingus įgūdžius. Taip pat svarbu, kad mokyklose įgytas išsilavinimas išmokytų jaunus žmones susidoroti su profesinio gyvenimo sunkumais ir sėkmingai naudotis mokymosi visą gyvenimą priemonėmis.

4.4

EESRK pabrėžia pripažįstantis demografinių pokyčių Europoje ir Komisijos Žaliosios knygos dėl demografinių pokyčių sprendimo (9) sąsajas. Pavyzdžiui, asmenų iki 14 metų amžiaus skaičius nuo 2000 iki 2015 metų sumažės 11 %, o iki 2030 metų sumažės dar 6 %. Kartu su šiuo pokyčiu EESRK pabrėžia socialinius, kultūrinius ir politinius pokyčius Europoje. Demografiniai pokyčiai nėra ne vien statistika ir skaičiai; jie reiškia ir būtinybę atsižvelgti į platesnę perspektyvą, svarstant atitinkamas politikos kryptis ir veiklą. Kaip pažymi Aukšto lygio grupė dėl socialinės politikos išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, ši demografinė padėtis, kurioje bent iki 2025 m. žymiai mažės jaunimo grupės įtaka, gali suteikti galimybę (jei mes sugebėsime ja pasinaudoti), kadangi ji numato „mažesnę visuomenės išteklių paklausą“ bei kitą galimybę žymiai patobulinti šias sritis, panaudojant ribotas sąnaudas.

4.5

Dėl to EESRK tikisi, kad Europos paktas, skirtas jaunimui ir bendradarbiaujant su juo, galės žymiai pagerinti Europos jaunimo gyvenimo sąlygas ir perspektyvas ir kartu sustiprinti Lisabonos strategijos įgyvendinimo veiksmingumą.

5.1

EESRK pritaria Europos Vadovų Tarybos išvadoms, kad jaunimas turėtų gauti naudos iš politikos ir priemonių, kurios būtų neatskiriama Lisabonos strategijos dalis.

5.2

Komunikate įvardyti tokie integruotų gairių aspektai, svarbūs siekiant didinti Jaunimo pakto poveikį:

5.3

EESRK nusivylęs pažymi, kad nors ir buvo numatyti veiksmai minėtoms priemonėms įgyvendinti, komunikate nėra pakankamai aiškiai apibrėžti ir nustatyti nei valstybių narių, nei Komisijos uždaviniai. Tokiu metu, kai piliečiai abejoja Europos Sąjungos vertybėmis, yra gyvybiškai svarbu, kad Europa suvoktų, jog reikia imtis efektyvių veiksmų. Norint to pasiekti, būtina, kad uždaviniai būtų nedviprasmiškai suformuluoti ir kryptingai vykdomi, siekiant rezultato.

5.4

Nacionalinės vyriausybės turi būti raginamos nacionalinių reformų programose apibrėžti tikslus ir nustatyti aiškius uždavinius. Šie tikslai ir uždaviniai turi būti skirti ne tik iššūkiams, kylantiems jaunimui išvardytose srityse, bet ir atkreipti dėmesį į klausimus, turinčius didelės, nors ir netiesioginės, įtakos šiems tikslams pasiekti. Paminėtini Būsto ir gyvenamosios vietos klausimai, taip pat būtinybė sukurti šeimos politiką, skirtą jauniems tėvams. Svarbu, kad tiek Europos, tiek nacionaliniu lygiais veiktų tinkami ir efektyvūs veiklos derinimo mechanizmai, o visose srityse būtų siekiama darnaus požiūrio.

5.5

EESRK reikalauja apsvarstyti tokių uždavinių įtraukimą į valstybių narių nacionalines Lisabonos reformų programas:

5.6

EESRK ragina Komisiją tęsti darbą, susijusį su jaunimo darbo pripažinimu, ir tikisi naujų iniciatyvų, tarp kurių paminėtinas „Jaunimo pasas“. Vis dėlto EESRK mano, kad vien „Jaunimo paso“ nepakanka norint, kad jaunimo darbas taptų labiau pripažįstamas. Todėl jis rekomenduoja Komisijai bendradarbiauti su darbdavių organizacijomis, darbuotojų organizacijomis, oficialios švietimo sistemos atstovais ir atitinkamomis nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios padėtų sukurti universalią metodiką, suteiksiančią daugiau informacijos apie jaunimo darbo indėlį į jaunimo ugdymą, bei apie įgūdžius, vertybes ir požiūrį, kuriuos jaunimas įgyja aktyviai dalyvaudamas jaunimo organizacijose ir jaunimo veikloje. EESRK gali palengvinti šį procesą.

5.7

Europos valstybėse, užimančiose aukščiausias pozicijas Pasaulio ekonominio forumo konkurencingumo skalėje, po socialinių pokyčių (11) padidėjo investicijų į socialinę politiką ir socialinę apsaugą, išaugo užimtumo rodikliai ir sumažėjo skurdas. Jų sėkmės pagrindas yra subalansuotos socialinės apsaugos sistemos, grindžiamos solidarumo principu ir sudarytos tokiu būdu, kad būtų pajėgios apsaugoti nuo pagrindinių grėsmių, su kuriomis savo gyvenime susiduria atskiri žmonės.

5.8

EESRK primygtinai reikalauja didesnį dėmesį skirti jaunimo padėčiai kaimo vietovėse ir skurdžiuose miestuose. Jaunų žmonių padėtis dažnai yra nepalanki dėl vietovės, kurioje jie gyvena. Daugelyje kaimo vietovių ir skurdžiuose miestuose jaunimas negali įgyti aukštos kokybės išsilavinimo ir išsimokslinimo, gauti tinkamų medicinos paslaugų; jų mobilumo, laisvalaikio, įsidarbinimo ar dalyvavimo pilietinės visuomenės gyvenime galimybės yra ribotos. Turėtų būti diegiamos specialios priemonės, užtikrinančios, kad jaunimas tam tikrose geografinėse vietovėse galėtų visapusiškai pasinaudoti galimybėmis ir turėtų gyvenime pasirinkimo laisvę. Daugelio kaimo vietovių atokumas reiškia, kad jaunimo nepasiekia reikiama informacija, ypač susijusi su galimybėmis.

5.9

EESRK pritaria siūlymui 2005 m. pradėti itin socialiai nuskriausto jaunimo socialinės integracijos tyrimus. Vis dėlto valstybės narės turi paspartinti problemų, susijusių su vaikų skurdu, sprendimą ir apibrėžti neatidėliotinus uždavinius. Šių problemų sprendimui būtinai reikalinga plati, ilgalaikė ir tinkamai finansuojama veiksmų programa, atitinkanti vaikų skurdo įvairialypį pobūdį. Vaikų skurdas sukelia įvairių tokių vaikų problemų, susijusių su sveikatos apsauga, švietimu ir netgi vaiko „gyvenimo šansu“ ateityje išsiveržti iš neturto žabangų. Valstybės narės turi nedelsdamos imtis politikos krypčių, apimančių visą šių problemų spektrą, įgyvendinimo.

5.10

Komisija įpareigojama integruoti neįgaliuosius, kaip aiškiai įtvirtinta Europos veiksmų plane dėl žmonių su negalia lygių galimybių (12). Taigi Komisijos pareiga yra visada ir visur kovoti su diskriminacija. Neįgaliųjų integracija būtina, siekiant užtikrinti žmonių su negalia visateisį ir lygų dalyvavimą bei įtraukimą į visuomenės gyvenimą. EESRK pabrėžia, kad siekiant, jog jaunimo politika visiškai apimtų ir jaunus žmones su negalia, į komunikatą turi būti įtraukti šie punktai: lygus dalyvavimas Europos jaunimo programoje; lygios galimybės gauti informaciją apie jaunimo politikos kryptis, jaunimui skirtus projektus ir priemones.

5.11

Jaunimas — nevienalytė kategorija. Todėl EESRK primygtinai nurodo, kad nacionalinių valstybių lygiu įgyvendinamos politikos kryptys turi būti pakankamai diferencijuotos, atsižvelgiant tiek į darbo rinkos poreikius, tiek ir į atskirų asmenų poreikius. Komitetas taip pat ragina Europos Komisiją atlikti Europos jaunimo padėties ir poreikių analizę

6.1

EESRK gerai vertina Komisiją už tai, kad ji į šią iniciatyvą įtraukė aktyvaus jaunimo pilietiškumo principą, nepaisant to, kad jis ir nebuvo įtrauktas į Europos jaunimo paktą. EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui remti ir sujungti keturis dabartinius jos tikslus: dalyvavimą, informavimą, savanorišką veiklą ir žinias apie jaunimo problemas. Tačiau EESRK pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog atviro koordinavimo metodas dabar būtų taikomas siekiant gauti apčiuopiamų rezultatų. Taigi, dėmesys turi būti atkreiptas į AKM sistemos ir jos taikymo trūkumus ir turi būti stengiamasi juos ištirti.

6.2

EESRK pritaria, kad valstybės narės ataskaitas dėl bendrų dalyvavimo ir informavimo tikslų įgyvendinimo pateiktų iki 2005 m. pabaigos, o ataskaitos dėl savanoriškos veiklos ir žinių apie jaunimo reikalus būtų pateiktos 2006 m. Vis dėlto EESRK ragina siekti glaudesnės partnerystės, pabrėždamas, kaip svarbu įtraukti visus suinteresuotus subjektus, ypač jaunimą ir jaunimo organizacijas, rengiant nacionalinės pažangos ataskaitas. Siekiant skaidrumo, svarbu, kad šios ataskaitos būtų rengiamos viešai ir (arba) bent po pateikimo su jomis būtų leidžiama viešai susipažinti. Taip pat ir NVO turėtų būti skatinamos ir remiamos finansiškai, kad pateiktų savo AKM proceso vertinimą.

6.3

Pilietinės visuomenės organizacijos ir socialiniai partneriai yra neatsiejama bet kokios pliuralistinės demokratijos dalis. Jaunimo organizacijos šiame kontekste vaidina svarbų vaidmenį propaguodamos aktyvų pilietiškumą ir dalyvavimą. Jos tai daro dirbdamos tiesiogiai su jaunimu ir jaunimui bei siekia ugdyti jų asmeninius įgūdžius ir pasitikėjimą, kad jie išvystytų savo potencialą ir galėtų išnaudoti savo galimybes bei susikurti aukštą gyvenimo kokybę. Šios organizacijos veikia žemiausiu lygiu ir padedamos pavienių asmenų bei jų grupių sprendžia vietinius klausimus savo teritorijoje. Jų veikla taip pat susijusi su jaunimo tarpusavio paramos propagavimu ir pajėgumų didinimu. Jaunimo NVO turėtų būti suteikiama atitinkama finansinė parama, reikiamas pripažinimas ir priemonės, kurios suteiktų joms galimybę realiai dalyvauti priimant sprendimus ir visų lygių visuomenės gyvenime.

6.4

Nagrinėdamas klausimą dėl atstovavimo Europos pilietinės visuomenės organizacijoms pilietiniame dialoge, EESRK yra jau keletą kartų (13) pabrėžęs, kad tik aiškiai nustatytas atstovavimas pilietinės visuomenės dalyviams gali suteikti teisę veiksmingai dalyvauti procesuose, susijusiuose su Bendrijos sprendimų formavimu ir rengimu, pvz., socialiniai partnerių dalyvavimo Europos socialiniame dialoge atveju.

6.5

EESRK nusivylęs pažymi, kad pagrindinis Komisijos akcentuotas savanorių indėlis visuomenės labui buvo susijęs tik su jų veikla gamtos katastrofų metu. Nepaisant to, kad tai vertinga veikla, EESRK mano, kad Komisija ir valstybės narės turėtų pripažinti ir pažymėti nuolatinį savanorių vaidmenį daugybėje įvairių NVO, veikiančių vietos, regionų, nacionaliniu ir Europos lygiu. Komitetas ypač ragina valstybes nares sudaryti palankias sąlygas savanoriškai veiklai taikant tinkamas mokesčių politikas, pripažįstant, kad savanoriška veikla — tai ne tik psichologinio ir etinio jaunų žmonių pasitenkinimo šaltinis, bet taip pat ji sudaro galimybes teikti daugybę socialinės gerovės paslaugų arba jas atpiginti

6.6

EESRK apgailestauja, kad siūlomi veiksmai yra beveik nereikšmingi, juose nėra keliama jokių uždavinių arba aiškių tikslų. Tai — praleista proga pasiekti su šio labai svarbaus elemento plėtote susijusios pažangos.

6.7

Europos programos vaidina svarbų vaidmenį įgyvendinant tikslus, susijusius su atviro koordinavimo metodo taikymu ir Europos jaunimo pakto įgyvendinimu, taip pat su jaunimo dalyvavimo, įgyvendinant kitas su juo susijusias politikos kryptis, stiprinimu. EESRK remia Komisijos požiūrį, kad vietos, regionų, nacionaliniu ir Europos lygiu įgyvendinant įvairias Europos programas turėtų būti kuriami projektai, kurie skatintų jaunus žmones tapti aktyviais, veikloje dalyvaujančiais piliečiais ir padėtų jiems plėtoti savo sugebėjimus. Vis dėlto, nors daug programų iš tiesų galėtų būti naudojamos siekiant šio tikslo, kyla būtinybė propaguoti šias programas jaunimui bei jaunimo organizacijoms ir labiau pritaikyti jas jaunimo poreikiams. Įvairių programų, visų pirma Europos socialinio fondo ir Struktūrinių fondų, naudojimas yra pagrindinė prielaida jaunimo politikoje žengti nuo retorikos prie veiksmų. Įvairūs projektai, įgyvendinami siekiant skatinti geresnes jaunimo gyvenimo sąlygas arba užimtumą, dažniausiai yra pernelyg smulkūs, kad šie fondai juos galėtų remti. Taigi Komisija ir valstybės narės turėtų veikti kartu su jaunimo organizacijomis, kad būtų palengvintas ES programų finansavimas Europos jaunimo labui.

6.8

EESRK yra tos nuomonės, kad programa, turinti didžiausią potencialą ir siekianti įgyvendinti uždavinius, susijusius su jaunimo asmeninio ir socialinio vystymosi stiprinimu ir aktyvaus pilietiškumo propagavimu, yra Europos jaunimo programa. Mes pritariame iniciatyvai sukurti naują Jaunimo veiksmų programą 2007–2013 metams ir toliau aktyviai dalyvausime ją rengiant. Atsižvelgiant į programos išplėtimą ir didėjantį jaunimo siekį ja naudotis, mes griežtai reikalaujame, kad Europos Vadovų Taryba paremtų pasiūlymą iki 1,200 milijonų € padidinti šios programos biudžetą. Be to, mes manome, kad klausimais, susijusiais su programos įgyvendinimu, turi būti reguliariai konsultuojamasi su jaunimu, jaunimo organizacijomis ir Europos jaunimo forumu. EESRK ragina nacionalines ekonomikos ir socialinių reikalų tarybas imtis naujoviškų eksperimentų, skatinant jaunimo dalyvavimą konsultacinėse procedūrose nacionaliniu lygiu bei keistis jaunimo įsiliejimo į šias institucijas geros praktikos pavyzdžiais.

7.1

EESRK palaiko Komisijos pasiūlymą visų pirma sutelkti dėmesį į tas politikos sritis, kurias apima Europos jaunimo paktas. Vis dėlto, EESRK pabrėžia integruotos ir tarpsektorinės jaunimo politikos svarbą, plėtojant su jaunimu susijusias politikos kryptis.

7.2

Horizontalus požiūris į politikos raidą užtikrins labiau koordinuotą ir veiksmingesnę strategiją. Plėtodamos politikos kryptis, pvz., užimtumo gaires, valstybės narės nuolat konsultuojasi su darbdavių organizacijomis ir profesinėmis sąjungomis. Valstybės narės taip pat privalo konsultuotis su jaunais žmonėmis ir jų organizacijomis dėl juos paveikiančių politikos krypčių.

7.3

EESRK savo nuomonėje „Nutukimas Europoje — pilietinės visuomenės partnerių vaidmuo ir atsakomybė“ (14) pažymi, kad Europoje daugiau nei 14 milijonų vaikų turi viršsvorį, o 3 milijonai iš jų yra nutukę. Dar didesnį nerimą kelia tai, kad kiekvienais metais šis skaičius padidėja 400 000. Į šios problemos sprendimą EESRK kviečia įsitraukti visus suinteresuotus subjektus, įskaitant ir jaunimą.

7.4

Komitetas, kaip ir Komisija, yra labai susirūpinęs dėl veiksmų, skirtų vaikų ir jaunimo sveikatai, ir ypač sveikai gyvensenai. Komitetas yra įsitikinęs, kad šios rūšies veiksmai turi didelio poveikio piliečiams ir yra skubiai reikalingi. Dėl to Komitetas ragina, kad iniciatyva, skirta šiems veiksmams remti ir numatyta 2006 m., būtų atkelta į 2005 m., ir taip pat atitiktų šiuo metu vykstančias konsultacijas ir iniciatyvas.

7.5

EESRK ragina pagal Septintąją mokslinių tyrimų pagrindų programą pradėti tyrimus dėl jaunimo dalyvavimo atstovaujamojoje demokratijoje ir savanoriškoje veikloje poveikio. Tokia ataskaita leistų iš anksto numatyti dalyvavimo poveikį.

3.2.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 28/42

1.1

Logika ir aiškinimai, kuriais remdamasis EESRK didžiąja balsų dauguma priėmė Sutarties dėl Konstitucijos Europai atžvilgiu palankią nuomonę (2004 m. spalio 28 d.), nepakito, ir todėl daugiau nebuvo jokių argumentų ir rekomendacijų. Tiesą sakant, Komitetas mano, jog įnoringa Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimo proceso eiga patvirtina požiūrio, kurio jis laikėsi, pagrįstumą.

1.2

Pavyzdžiui referendumo Prancūzijoje ir Nyderlanduose rezultatai parodė, valstybių narių ir Europos institucijų susilpnėjimą skleidžiant žinias apie Europą tokią, kokia ji yra šiandien, ieškant kompromiso ir tai byloja apie atotrūkį tarp Europos piliečių ir Europos planų. Šis atotrūkis tikriausiai nėra būdingas tik šioms šalims ir tai nėra informacijos trūkumo ar konjunktūros pasekmė, bet kyla klausimas dėl paties kompromiso ir būdų jį pasiekti.

1.3

Prisiminkime, kad Komitetas savo 2004 m. spalio mėn. nuomonėje suformulavo labai „aiškias idėjas“, kurias, jo manymu, turėjo suprasti ir visuomenė:

1.4

Nepaisant kai kurių Sutarties dėl Konstitucijos Europai trūkumų, į kuriuos Komitetas taipogi atkreipė dėmesį, jis vis dėlto neabejodamas tvirtina, kad siekiant įveikti minėtus trūkumus būtina sutelkti Europos pilietinę visuomenę ir atkreipti jos dėmesį į Sutarties dėl Konstitucijos Europai pasiekimus.

1.5

Tokie trūkumai Komiteto nuomone yra:

1.6

Komiteto nuomone, visos šios pastabos tebėra aktualios ir pagrįstos. Savo 2004 m. spalio mėn. nuomonėje Komitetas aiškiai pritarė ne tik Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimui, bet ir tam, kad ES piliečiams būtų aiškinama apie demokratijos pažangą, pasiektą Konstitucijos projektu, ir jos teikiamus privalumus.

1.7

Ratifikavimo proceso metu vykusios diskusijos dar kartą parodė, kad vienas didžiausių Europos Sąjungos išbandymų ateityje — augimo, darbo vietų ir gerovės išlaikymo bei užtikrinimo esamoms ir būsimoms kartoms problema. Paskutinio Eurobarometro tyrimo metu (2005 m. rugsėjo mėn. Eurobarometras–63) paaiškėjo, kad tai yra labiausiai Europos piliečius jaudinantys klausimai.

1.8

Esminis tokios problemos sprendimo elementas glūdi Lisabonos strategijoje numatytuose tiksluose, kuriuos valstybių arba vyriausybių vadovai apibrėžė 2000 metais — tai strategija, kurioje pateikiama konkreti Europos būsimos visuomenės vizija.

1.9

Vis dėlto reikia pripažinti, kad nepaisant penkerius metus trukusių intensyvių diskusijų ir darbo Europos mastu, kol kas rezultatai kelia nusivylimą, o šios strategijos įgyvendinimas yra nepakankamas.

1.10

„Pasiekta neabejotina pažanga, tačiau yra ir trūkumų bei akivaizdaus delsimo atvejų“, teigė Europos Taryba 2005 m. kovo mėn. Šiuos trūkumus ir delsimą galima paaiškinti įvairiausiomis priežastimis, tačiau daugelis tikriausiai pritartų tokioms dviems pastaboms:

1.11

Dėl to 2005 m. kovo mėn. Europos Taryba aiškiai pabrėžė, kad pilietinei visuomenei būtina įsisavinti Lisabonos strategijos tikslus ir aktyviai dalyvauti jų siekiant.

1.12

Esant tokioms aplinkybėms iš esmės aišku, kad Europos visuomenės modelio ateitis, įskaitant ir jo socialinį modelį, kuris yra pagrindinė bendrosios Europos piliečių tapatybės dalis, priklausys nuo Lisabonos strategijos tikslų realizavimo. Taigi, sunkumų kelia ne tik Sutarties dėl Konstitucijos Europai ateitis, nors ji irgi svarbi, bet ir sąlygų, kurios padėtų Europos piliečiams iš naujo įsisavinti Europos kūrimo projektą pagal visuotinę jų pageidaujamos visuomenės viziją, sukūrimas.

1.13

Atsižvelgdamas į tai, Komitetas savo 2004 m. spalio mėn. nuomonėje susieja Sutartį dėl Konstitucijos Europai ir Lisabonos strategiją, pabrėždamas, kad:

„Diskusijose būtina kalbėti apie Lisabonos strategiją, nes joje pateikiama visų ES piliečių ateities vizija, kurios pagrindiniai bruožai yra konkurencingumas, visiškas užimtumas ir bendros žinios; investavimas į žmogiškuosius išteklius; taip pat augimas, tuo pačiu gyvenamosios aplinkos ir gyvenimo kokybės puoselėjimas tvaraus vystymosi sąlygomis ...“

2.1

Siekiant įveikti Europos Sąjungos kūrime pasitaikančius sunkumus, reikėtų „iš naujo įteisinti“ Europos integracinį procesą — įvesti naują demokratinio veiksmo sąvoką lemiamą vaidmenį skiriant pilietinei visuomenei ir jai atstovaujančioms institucijoms.

2.2

Taigi, pilietinės visuomenės dalyvavimas viešajame sprendimų priėmimo procese yra esminė priemonė, padedanti sutvirtinti demokratinį Europos institucijų ir Europoje vykdomų veiksmų teisėtumą. Toks dalyvavimas yra ne mažiau svarbus skatinant suformuoti bendrą požiūrį į „Europos“ tikslą ir jos kelią, taigi ir savotišką sutarimą, kuriuo remiantis būtų galima tęsti Europos integracijos procesą ir apibrėžti bei įgyvendinti ateities Europos projektą, kuris dar geriau atitiktų jos piliečių lūkesčius.

2.3

Europos Sąjungos institucijos ir valstybių narių vyriausybės turi skatinti tikrąjį subsidiarumo principą, kuris apima ne tik skirtingus valdžios lygius, bet ir įvairias visuomenės sudedamąsias dalis, ir tokiu būdu įrodyti Europos piliečiui, kad ES idėja bus veiksminga tik tuo atveju, jei yra aiški pridėtinė vertė ir laikomasi geresnės teisėkūros principo.

2.4

Paskutiniojo Eurobarometro tyrimo duomenimis, 53 proc. visų respondentų mano, kad jų nuomonė Europos Sąjungoje nėra svarbi. Tik 38 proc. yra priešingos nuomonės.

2.5

Šie duomenys rodo, kad būtina rasti ir naudoti tokias priemones, kurios suteiktų Europos piliečiams galimybę tikrai dalyvauti išplėstos Europos projekto kūrime — projekto, kuris privalo turėti reikšmingą turinį ir kuris skatintų remti Europos integracijos procesą ir būti jo dalimi.

2.6

Atsižvelgiant į šias aplinkybes reikėtų pabrėžti, kad demokratinis Europos Sąjungos teisėtumas remiasi ne tik aiškiai apibrėžtomis jos institucijų galiomis ir pareigomis. Jis taip pat reiškia, kad:

2.7

Komiteto nuomone, laikinai nutrauktas ar uždelstas Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimo procesas yra ironiškas: Konstitucijos ir, svarbiausia, VI antraštinės dalies nuostatų dėl demokratinio Europos Sąjungos gyvenimo nebuvimas ypač akcentuoja Konstitucijos poreikį. Taigi, pagrindinė problema, kurią teks spręsti Sąjungai — rasti šios svarbios minties perteikimo kuo suprantamiau būdą.

2.8

Komitetas laikosi nuomonės, kad Konstitucijos nuostatos dėl dalyvaujamosios demokratijos ir pilietinio dialogo yra logikos ir visiškai pagrįstos. Todėl Europos institucijos privalo apginti Sutarties dėl Konstitucijos Europai logiką ir nustatyti patikimą dalyvaujamąją demokratiją.

2.9

Skatinti dalyvavimą reikėtų dar ir dėl to, kad, nepaisant visų nesenų įvykių, Europos Sąjungos piliečiai iš jos tikisi labai daug. To paties jau minėto Eurobarometro tyrimo metu paaiškėjo, kad apie 60 proc. Europos Sąjungos piliečių pasisako už didesnę Sąjungos integraciją (panašūs duomenys gauti atliekant ir kitokius nuomonės tyrimus). Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad net ir turėdami skubiai spręstinų su užimtumu, skurdu ir socialine atskirtimi susijusių problemų, Europos piliečiai norėtų, kad Europos vaidmuo sustiprėtų.

2.10

Dar 2004 m. spalio mėn. Komitetas nurodė, kad siekiant panaikinti Sutarties trūkumus, taip pat užtikrinti jos ratifikavimą sutelkiant pilietinę visuomenę, būtų galima imtis tam tikrų priemonių — sukurti siūlomą institucijų struktūrą ir ją tobulinti operatyvinėmis priemonėmis. Ypač Komitetas pabrėžė, kad:

2.11

Kaip matome, Komitetas siekė įrodyti ES šalių vyriausybėms ir institucijoms, kad uždegti pilietinę visuomenę ir jos organizacijas tiek Konstitucijos dvasia, tiek ir jos raide yra nepaprastai svarbu.

2.12

Komitetas atkreipia dėmesį, kad „plačių diskusijų“, kurias valstybių ar vyriausybių vadovai buvo numatę savo birželio mėn. deklaracijoje, šiuo metu nevyksta. Komiteto nuomone, tokias plačias diskusijas reikėtų dar kartą pradėti, ir kuo greičiau. Vis dėlto Komitetas taip pat laikosi nuomonės, kad tokios diskusijos nebus veiksmingos, jei visuomenės nepavyks kokiu nors būdu įtikinti nenuogąstauti dėl Europos integracijos proceso ir, svarbiausia, dėl demokratinių šio proceso aspektų.

2.13

Apmąstymų laikotarpis, kurį birželio mėn. nustatė valstybių narių vyriausybės arba valstybės vadovai, be jokios abejonės turėtų būti išnaudotas apmąstymams, ką daryti susiklosčius atitinkamoms politinėms ir institucinėms aplinkybėms po Prancūzijoje ir Nyderlanduose vykusių referendumų.

2.14

Vis dėlto ų laikotarpis, Komiteto nuomone, pirmiausia turėtų būti skirtas visuotinės vizijos apie Europos ateitį pagrindų ir dar vieno socialinio susitarimo tarp Sąjungos ir jos piliečių suformavimui — tai būtų visiškai naujas susitarimas, kurį pasiekus atsirastų sąlygos vykdyti politikos kryptis, būtinas augimui, užimtumui ir gerovei garantuoti. Šiuo požiūriu valstybių narių vyriausybės turėtų „laikyti ES savo gimtaisiais namais“.

2.15

Labai svarbu įrodyti, kad „dalyvaujamoji demokratija“ ir „pilietinis dialogas“ nėra vien skambūs žodžiai; kad iš tikrųjų tai yra esminiai principai, nuo kurių priklauso Europos Sąjungos politikos krypčių įgyvendinimo sėkmė, taigi, ir jos ateitis.

2.16

Todėl yra nepaprastai svarbu kuo plačiau — nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu — įtraukti pilietinę visuomenę į visas būsimas diskusijas ir apmąstymus, paraginti Sąjungos piliečius išsakyti savo konkrečius lūkesčius ir, kad tai iš tikrųjų vyktų — nuoširdžiai taikyti strategiją, mokantis išklausyti ir diskutuoti apie Sąjungos politikos kryptis ir jų bendros ateities viziją.

2.17

Esant tokiai situacijai Komitetas nuodugniai išnagrinės Europos Komisijos „D planą“, tuo labiau, jog jis įsitikinęs, kad kol kas nėra pradėta jokia diskusija ir kad metodai, grafikas ir priemonės, kuriais bus pradedamos diskusijos kiekvienoje stojančioje šalyje, taip pat Bendrijos viduje, turės lemiamą reikšmę. EESRK pritaria ir mintims, kurias ne vieną kartą yra išsakiusi Europos Komisijos vicepirmininkė Margot Wallström — kad komunikacija yra dvipusis procesas ir kad „Europa“ turi stengtis įsiklausyti. Komiteto nuomone, „įsiklausyti“ nebūtinai reiškia „vykdyti“, tačiau tai tikrai siejasi su sąvoka „dalyvavimas“ ir, be jokios abejonės, su žodžiu „supratimas“.

3.1

Apskritai, Komitetas pritarė vis dažniau pasigirstančiai idėjai, kad Europos Sąjunga turėtų parengti tikrą komunikacijos strategiją ir peržiūrėti bei sustiprinti savo komunikacijos priemones. Komitetas pritarė Europos Parlamento 2005 m. balandžio 26 d. ataskaitai apie Europos Sąjungos informavimo ir komunikacijos strategijos įgyvendinimą ir pritarė Europos Komisijos 2005 m. liepos 20 d. priimtam veiksmų planui, kaip Europos Komisija galėtų geriau skleisti žinias apie Europą.

3.2

Komitetas irgi yra priėmęs strateginį komunikacijos planą, kurį reguliariai taisė. Be to, 2004 m. gruodžio mėn. Komiteto biuras patvirtino bendrą strateginį principą, taikomą Žinių apie Europą skleidimo iniciatyvai. Abiem atvejais Komitetas siekė pagerinti savo narių ir organizacijų, kurioms jie atstovauja, jungiančiąją funkciją. Komitetas aktyviai dalyvavo 2004 m. vadinamoje Wicklow iniciatyvoje ir Amsterdamo neoficialiame ministrų susitikime pateikė strateginį dokumentą Atotrūkio mažinimas apie tai, kaip organizuota pilietinė visuomenė apskritai ir Komitetas konkrečiai turėtų visapusiškiau dalyvauti komunikacijos procese.

3.3

Komitetas pritarė 2004 m. lapkričio mėn. Europos Vadovų Tarybos prašymui, kad Europos Komisija parengtų darnią Sąjungos komunikacijos strategiją. Komitetas, glaudžiai bendradarbiaudamas su Europos Komisija, organizuoja suinteresuotųjų subjektų forumą dėl komunikacijos iššūkio, kad pilietinės visuomenės organizacijos savo nuomonę galėtų integruoti į dabar vykstančius us ir į ją Europos Komisija galėtų atsižvelgti rengdama savo numatytą konsultacinę Baltąją knygą dėl komunikacijos iššūkio.

3.4

Komitetas, kuris 2005 m. balandžio mėn. buvo suorganizavęs panašų suinteresuotųjų subjektų forumą darnaus vystymosi politikos klausimams spręsti, yra pasirengęs ir nori organizuoti panašų konsultacinį ir klausomojo pobūdžio renginį pagrindiniais politikos klausimais, kuris padėtų išgirsti pilietinės visuomenės balsą, o „Briuseliui“ — geriau įsiklausyti.

3.5

Esant tokioms sąlygoms, Komitetas pabrėžia pagrindinį vaidmenį, kurį, jis tikisi, Europos Parlamentas toliau vaidins kaip pirmoji, gyvybiškai svarbiausia demokratinės jungiančiosios grandies grandis. Komitetas pasirengęs būti Europos Parlamento partneris, kuriuo jis buvo Konvento metu, ir suorganizuoti klausymus ir forumus savo iniciatyva arba klausimais, kuriais Parlamentas nori konkrečiai konsultuotis su organizuota pilietine visuomene.

3.6

Dėl tokių apmąsymų Komitetas pabrėžia du pagrindinius aspektus. Pirmiausia, kadangi Komitetas pritaria nuolat pabrėžiamoms komunikacijos strategijos kryptims ir komunikacijos priemonėms, reikėtų priminti, kad bet koks komunikacinis požiūris gali būti laikomas tinkamu tik atsižvelgiant į jame esantį informacijos turinį. Dėl to komunikacija yra tik papildanti priemonė, o ne savaiminis tikslas. Antra vertus, kadangi Komitetas yra visapusiškai įsipareigojęs siekti dviejų tikslų — parengti Europos komunikacijos strategiją ir sustiprinti komunikacijos priemones, Sąjungos masto veikla turi būti laikoma veikla, kuri papildo valstybėse narėse vykstančius komunikacijos procesus. Taigi, tokia Europos lygio strategija yra gyvybiškai svarbi, bet tikrai nepakankama.

3.7

Esant tokioms sąlygoms, turėtų būti pabrėžiamas valstybių narių lygio atstovaujamųjų ir konsultacinių institucijų — pirmiausia nacionalinių parlamentų ir nacionalinių ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų — ir regioninės bei vietos lygio institucijų vaidmuo.

4.1

Priežastys ir logika, kuriomis Komitetas vadovavosi tokia didele balsų dauguma balsuodamas už Sutartį dėl Konstitucijos, visų pirma dėl Sąjungos demokratinio gyvenimo nuostatų, išlieka tos pačios. Komitetas ir toliau tvirtai mano, kad geriausias būdas Sąjungos demokratiniam gyvenimui užtikrinti — tokias nuostatas įrašyti į nuolatinį konstitucinį susitarimą. Vis tik dabartinis neaiškus laikotarpis neturėtų užkirsti kelio visiems Europos Sąjungos dalyviams imtis priemonių ir nuo dabar siekti, kad dalyvaujamoji demokratija taptų tikrove. Dėl to visos Sąjungos institucijos turėtų aktyviai svarstyti, kaip jos galėtų:

Be to, Europos Komisija turėtų apsvarstyti galimybę anksčiau įgyvendinti Sutarties dėl Konstitucijos I-47 straipsnio 4 dalies nuostatas pasikonsultavusi su pilietine visuomene dėl europinio įstatymo, nustatančio piliečių iniciatyvos teisės įgyvendinimo tvarką (EESRK galėtų būti paprašyta pateikti tiriamąją nuomonę šiuo klausimu).

4.2

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas savo ruožtu dar kartą patvirtina savo pasiryžimą vaidinti svarbų, nors ir papildantį, vaidmenį gerinant pilietinį dialogą ne tik tradicine konsultacine tvarka, bet būnant jungiamąja grandimi tarp Europos ir organizuotos pilietinės visuomenės. Komitetas atkreipia dėmesį į būtinybę naujoviškai mąstyti apie sąveikos su organizuota pilietine visuomene būdus. Komitetas yra pasirengęs, nori ir gali būti visateisis visų veiklos rūšių, skirtų pilietiniam dialogui stiprinti, partneris.

4.3

Europos ekonominės sąlygos yra svarbiausias veiksnys, lemiantis visuomenės požiūrius į Europos integracijos procesą. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas dar kartą patvirtina savo paramą Lisabonos strategijai, bet primygtinai teigia, kad Sąjunga ir jos valstybės narės turi laikytis savo įsipareigojimų. Komitetas įsitikinęs, kad Lisabonos strategija yra geriausias būsimo Sąjungos ekonominio klestėjimo ir socialinės, aplinkos ir kultūrinės gerovės garantas, nors kartą jam ir nepavyko patraukti visuomenės dėmesio, kaip, pvz., pavyko 1992 m. kampanijoje kuriant bendrąją rinką. Valstybės narės turi laikytis savo įsipareigojimų šioje srityje ir juos gerbti. Strategija turi būti ne tokia abstrakti, o jos tikslai (juo labiau pavadinimą) turi būti įtraukti į vietos politinę kalbą. Turi dalyvauti ir pilietinė visuomenė, ir pilietinės visuomenės organizacijos.

4.4

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir toliau dirbs „su valstybių narių ekonomikos ir socialinių reikalų tarybomis ir kitomis organizacijomis partnerėmis, kad sukurtų interaktyvų pilietinės visuomenės iniciatyvų, skirtų strategijos įgyvendinimui skatinti, tinklą“ pagal jam kovo mėn. 22–23 d. Europos Vadovų Tarybos suteiktą mandatą. (Doc. 7619/1/05/ rév. 1 Council, paragraph 9).

4.5

Komitetas ne kartą yra pabrėžęs, kad būtina pagerinti Europos Sąjungos ir piliečių, kurių vardu ji siekia dirbti, komunikaciją. Komitetas pripažįsta, kad ES institucijos, atskirai ir kartu yra nemažai nuveikusios; pateiksime tik du pastarojo meto pavyzdžius: iš esmės buvo pertvarkytas Europos Parlamento tinklalapis ir Europos Komisijos Europe Direct tarnyba. Komitetas pasisako už glaudų tarpinstitucinį bendradarbiavimą komunikacijos srityje. Jis atkreipia dėmesį į Komisijos „D planą“ ir jos ketinimą artimiausioje ateityje parengti Baltąją knygą. Jis visiškai pasiryžęs suteikti paramą tais atvejais, kai reikia padėti sumažinti atotrūkį, kaip buvo patvirtinta lapkričio 7–8 d. suinteresuotųjų subjektų forume ta tema.

4.6

Tačiau, Komiteto nuomone komunikacijos kokybė priklauso nuo jos turinio. Dar savo nuomonėje dėl Lisabonos strategijos jis yra teigęs, kad Europos institucijos, o svarbiausia valstybės narės, turi toliau svarstyti, kaip skleisti žinias apie Europą. Nemažai pasakyta apie tai, kad reikia liautis priekaištavus, tačiau akivaizdu, kad Europa pernelyg dažnai suvokiama kaip neigiamas arba apsauginis reiškinys ir imamasi nepakankamų pastangų „įsiūlyti“ teigiamus integracijos proceso aspektus.

4.7

Atsižvelgdamas į koordinavimo pagerinimą, Komitetas ragina vėl suaktyvinti vadinamąją Wicklow iniciatyvą (Europos reikalų ministrų neoficialius susitikimus), tačiau jai suteikti konkrečius ir nuolatinius įpareigojimus išnagrinėti būdus, kaip geriau skleisti žinias apie Europą ir sudaryti valstybėms narėms neoficialias sąlygas apžvelgti viešąją nuomonę ir keistis geriausia praktika. Tarpinstituciniu lygiu Komitetas ragina panašų mandatą suteikti tarpinstitucinei grupei, kad ji reguliariau ir dažniau susitiktų aptariant komunikacijos klausimus. Tokia tvarka yra ypač svarbi atsižvelgiant į sparčią technologijų (pvz., mobiliųjų telefonų, plačiajuosčio ryšio) raidą ir greitą naujų komunikacijos metodų joms panaudoti raidą.

4.8

Komitetas dar kartą pabrėžia savo įsitikinimą, kad komunikacija turi būti nuolat svarstomas klausimas, o ne konkrečiam klausimui skirtos atsitiktinės kampanijos dalykas.

4.9

Europos Sąjungos institucijos turi saugotis klaidingo, net ir akivaizdžiai gerais ketinimais paremto įsitikinimo, kad dabartinis „atsiejimo“ klausimas gali būti išspręstas centriniu Briuselio lygiu. Iš tikrųjų tai, ką Europos institucijos veikia komunikacijos srityje, gali būti tik papildoma veikla. Pagrindinė atsakomybė priklauso kitoms institucijoms. Europos Parlamento rinkimų rezultatai bei Prancūzijos ir Nyderlandų referendumų dėl Sutarties dėl Konstitucijos rezultatai rodo, kad Europos piliečių požiūris į Europą yra skeptiškas. Tokia nuostata pirmiausia taikoma europiniams teisės aktams dėl gyvenimo ir darbo sąlygų. Valstybės narės atsako už ES svarbos ir konkrečių būtinų Europos teisės aktų svarbos paaiškinimą piliečiams ir informavimą apie atsirandančius poveikius kiekvienai atitinkamai nacionalinei sričiai.

4.10

Viešosios nuomonės formuotojai, įskaitant pilietinę visuomenę, patikės Europos Sąjungos teisėtumu ir bendra ateitimi, tik būdami įsitikinę, kad tai yra tikėtina, kelia pasitikėjimą, teisėkūra yra skaidri ir kad tai yra tinkamai veikianti teisinė valstybė. Pirmiausia, visa tai turi užtikrinti valstybių narių vyriausybės. Vyriausybės turi būti tikraisiais Sąjungos bendrasavininkiais ir atsisakyti modelio „mes-jie“ bei šiame modelyje numatytų nuolatinių dviprasmybių.

4.11

Kaip paaiškėjo Airijos nacionaliniame forume dėl Europos, pilietinės visuomenės organizacijos gali imtis ryžtingų darbų. Labai svarbu pagerinti komunikaciją tam tikru lygiu (vietos, profesiniu, kt.) ir tam lygiui tinkamais ir suprantamais žodžiais paaiškinti sėkmingus Europos politinius ar įstatyminius procesus. Pilietinės visuomenės organizacijos gali puikiai atlikti šį darbą. Dėl to EESRK pasiryžęs padėti ir skatinti valstybių narių pilietinės visuomenės organizacijas, pirmiausia pasinaudodamas savo narių jungiančiąja funkcija. Be to, jeigu iš tikrųjų prasidės plataus masto diskusija apie Europos projektą ir Europos politikos kryptis, tokiu atveju ji turi prasidėti valstybių narių žemesniais pilietinės visuomenės lygiais. Europos masto forumas bus prasmingas tik tuomet, jeigu pateiktas nuomones bus galima išdėstyti ir aukštesniu, ir žemesniu lygiu. Iš tiesų, būtinas ne tiek iš viršaus į apačią arba iš apačios į viršų principas, kiek nuo apačios žemyn principas.

4.12

Šioje nuomonėje sąmoningai vengta daug diskutuoti dėl Sutarties dėl Konstitucijos ateities ir Europos Sąjungai atvertų galimybių. Akivaizdu, kad nuolatinis grįžimas prie Nicos sutarties status quo ante negali būti viena iš galimybių. Bet galbūt valstybių ar vyriausybių vadovų numatyta plati diskusija galėtų padėti rasti geriausią būsimą kelią. Tačiau Komitetas šiek tiek sunerimęs atkreipia dėmesį, kad dažniausiai tokių plačių diskusijų daugelyje valstybių narių trūksta. Nevykstant tokiai diskusijai, sunku suprasti, kaip pasiekti tikrąją pažangą.

3.2.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 28/47

1.1

2020–2030 m. laikotarpiu Europos Sąjunga, kurią šiandien sudaro 25 valstybės narės, be abejo, dar išsiplės. Bus priimta naujų valstybių, iš kurių pirmosios bus Rumunija, Turkija, Bulgarija, Kroatija ir kt. Nedarant prielaidų dėl kitų valstybių galimo įstojimo į Europos Sąjungą, labai tikėtina, kad bendradarbiavimo ir mainų požiūriu ES įtakos zona artimiausiu metu išsiplės iki pakankamai nutolusių valstybių, pavyzdžiui, Ukrainos, Gruzijos ir Rusijos.

1.2

Tokioje didelėje teritorijoje, nusidriekusioje 6 000 km iš rytų į vakarus ir 4 000 km iš šiaurės į pietus, iškils naujų reikalavimų keleiviniam transportui siekiant užtikrinti laisvą asmenų judėjimą pagal laisvės principą, kad būtų užtikrintas kultūriniais mainais pagrįstas europinės demokratijos plėtojimas ir sudarytos palankios sąlygos ekonomikos vystymuisi.

1.3

Prognozuojamą judumo poreikį atitinkančių transporto priemonių vystymas per kitus du ar tris dešimtmečius turi būti vykdomas atsižvelgiant į 2000 m. Europos Vadovų Tarybos Lisabonoje nustatytus tikslus:

„Europa turi tapti pačia konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių ekonomika pasaulyje, galinčia užtikrinti tvarų ekonomikos augimą, kokybiškesnes ir daugiau darbo vietų bei didesnę socialinę sanglaudą.“

1.4

Todėl teikiant pasiūlymus dėl kolektyvinių ir asmeninių keleivinio transporto priemonių vystymo bus būtina atsižvelgti į:

1.5

Siekiant suvienodinti galimybes, bet koks vertinimas ir priemonės, susijusios su keleivinio transporto priemonių plėtojimu, turi būti vykdomos atsižvelgiant į sunkiai judančius keleivius (SJK), t. y. neįgaliuosius, senyvo amžiaus asmenis ir mažus vaikus. Siekiant užtikrinti SJK galimybę judėti laisvai ir netrukdomiems, reikėtų priimti reglamentuojančias nuostatas, užtikrinančias šių asmenų galimybę naudotis būsimomis transporto priemonėmis ir su jomis susijusia infrastruktūra, kokios yra priimtos oro transporto srityje, Komisijai pasiūlius reglamentą, patikslinantį SJK teises (1).

1.6

Komitetas konstatuoja, kad per pastaruosius kelis dešimtmečius Europos Sąjungoje buvo aktyviai domimasi krovininiu transportu ir buvo sukurta daug priemonių, skirtų krovininio transporto pajėgumams didinti, siekiant Europos mastu skatinti prekybą ir ekonominį vystymąsi. Labai padaugėjo ir įgyvendinamų transporto infrastruktūros projektų, ypač gausu jų buvo kelių infrastruktūros srityje. Gerokai rečiau buvo vykdomi geležinkelių infrastruktūros projektai ir visiškai mažai buvo projektų, susijusių su vidaus vandenų keliais.

1.7

2005 m. pabaigoje Komisija turi paskelbti vidurio laikotarpio pasiūlymų, kuriuos ji pateikė Baltojoje knygoje „Europos transporto politika iki 2010 m.: laikas spręsti“ įgyvendinimo ataskaitą. Tai leis įvertinti, ar transporto naudotojų vieta transporto politikoje tapo reikšmingesnė ir ar, atsižvelgiant į tvarų vystymąsi, buvo žengti realūs žingsniai siekiant sumažinti padidėjusį sausumos kelių krovininio transporto krūvį, panaudojant alternatyvius krovinių gabenimo būdus: geležinkelį, vidaus vandenų kelius, gabenimą jūra ir kt. Atitinkamu laiku, remdamasis šia ataskaita, komitetas pateiks savo nuomonę įprastine forma. Šios nuomonės nereikėtų iš anksto numatyti šiame dokumente.

1.8

Belaukdamas šios ataskaitos, komitetas pažymi, kad nors Tarptautinė kelių sąjunga pateikia 2010–2020 m. (2) numatomą vienam kilometrui tenkančių keleivių santykinį skaičių, iki šiol nebuvo atliktas joks bendras keleivinio transporto įvertinimas. Jau kelis dešimtmečius laikomasi nuomonės, kad tenkinant reikalavimus ir poreikius, kylančius krovininio transporto srityje, atitinkamai bus sprendžiamos ir keleivinio transporto srityje kylančios problemos. Iš tokio požiūrio tampa aišku, kaip plėtojama kelių infrastruktūra. Šia infrastruktūra visuomet naudojosi ir krovininis, ir asmeninis bei kolektyvinis keleivinis transportas (automobiliai, autobusai). Keliai visuomet atliko šią dvejopą funkciją. Šiuo metu, kai žymiai pagausėjo kelių transporto, ir krovininiam, ir keleiviniam transportui važinėti tais pačiais pagrindiniais keliais tampa sudėtinga ir net pavojinga. Iškilus poreikiui suteikti pirmenybę krovininiam transportui, prioritetinėmis tapo kelių infrastruktūros, o ne kitų transporto priemonių projektai, nes keliais pervežsmi ir krovinisi, ir keleivisi.

1.9

Komitetas yra įsitikinęs kad tokia padėtis:

1.10

Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto tikslas nėra analizuoti. Todėl Komitetas ragina Komisiją kuo greičiau atlikti bendrą įvertinimą, kuris leistų:

2.1.1

Komitetas ragina Komisiją imtis veiksmų, nukreiptų į tai, kad Europos Sąjungos piliečiai bei politiką formuojantys asmenys geriau suvoktų šiandieninius ir būsimus Europos Sąjungos matmenis. Iš tiesų iki 2020–2030 m. į Europos Sąjungą, kurią šiandien sudaro 25 valstybės narės, be abejo, bus priimta naujų narių, o jos įtakos zona dėl artumo su kitomis valstybėmis arba bendradarbiavimo su kaimyninėmis valstybėmis išsiplės ir apims visą Europos žemyną. Tuomet pasikeis keleivinio ir krovininio transporto problemų mastas.

2.1.2

Šiandien per mažai Europos Sąjungos gyventojų suvokia ES ir jos įtakos zonos teritoriją, kuri iš vakarų į rytus driekiasi nuo Atlanto vandenyno per Juodąją jūrą ir Volgos upę arba per Baltijos jūrą iki pat Rusijos vidurio, o iš šiaurės į pietus siekia Viduržemio jūrą, skalaujančią ir Afrikos žemyno krantus.

2.1.3

Nauji šios teritorijos atstumai ir jiems įveikti reikalingas laikas, atsižvelgiant į technologijų apribojimus ir judėjimo greitį vidutinės trukmės laikotarpiu, negali būti laikomi padidėjusio dabartinio atstumo ar paprasčiausias dabartinės padėties tęsinys.

2.1.4

Be to, dėl globalizacijos ir gyvenimo lygio kilimo, kurio taip siekia daug gyventojų turinčios šalys, didės keleivinio transporto paklausa, nes keli šimtai milijonų ne ES gyventojų kasmet pageidaus arba bus priversti išvykti į palyginti dažnas trumpalaikes keliones po ES. Todėl komitetas mano, kad atsižvelgiant į būsimą Europos Sąjungos dydį derėtų atkreipti dėmesį ir į atitinkamus atstumus (ES teritorijoje, ES artimiausio laikotarpio įtakos zonoje ir tarptautiniu mastu), ir į laiką, reikalingą šiems atstumams įveikti (kelionės trukmę, transporto priemonių greitį, kelionės laiko optimizavimą, atsižvelgiant į keliaujančiųjų pageidavimus ir suvaržymus, su kuriais jie susiduria).

2.2.1

Pagrindinės priežastys, pateisinančios keleivinio transporto poreikį.

2.2.2

Komitetas siūlo panagrinėti bent jau šiame sąraše pateiktas priežastis:

2.2.3

Atliekant minėtą įvertinimą, komitetas rekomenduoja sutelkti visą dėmesį į tas keliones, kurios lemia pasikartojantį arba nuolatinį tam tikros apimties keliaujančiųjų srautą.

—

keliaujantieji individualiai arba labai mažomis grupėmis (keli asmenys, poros, šeimos...).

Atkreipkite dėmesį: „mažą grupę“ galima apibrėžti remiantis, pavyzdžiui, kelių eismo taisyklėse numatytu maksimaliu žmonių skaičiumi, kurį leidžiama pervežti privataus asmens vairuojamu automobiliu;

—

keliaujantieji įvairiomis grupėmis (profesinės, turistų, pensininkų, atostogaujančiųjų ir kt.).

2.2.6

Dėl šios priežasties Komitetas siūlo suskirstyti atstumus į šias kategorijas:

2.2.7

Galiausiai šiame atstumams skirtame skyriuje reikėtų aptarti tarptautines ir tarpžemynines keliones, siekiant atsižvelgti į atvykstančių į Europos Sąjungos teritoriją ir iš jos išvykstančių asmenų judėjimą.

2.2.8

Komitetas, be abejo, norėtų, kad atliekant jo prašomą bendrą įvertinimą būtų atsižvelgta į skirtingas keleivinio transporto priemones ir joms reikalingą infrastruktūrą. Taigi šio įvertinimo tikslas turėtų būti ne tik identifikuoti, įvertinti ir optimizuoti šiuo metu plačiai žinomas ir naudojamas transporto priemones, bet ir be išankstinio nusistatymo ištirti naujas galimybes, kurios leistų į transporto sistemą sparčiai integruoti per ateinančius dešimtmečius sukurtas naujas technologijas. Siekiant šių tikslų būtina, kad Komisija, numatydama būsimus poreikius ir atsižvelgdama į naujiems sprendimams įdiegti reikalingą laiką, pateiktų pasiūlymus dėl mokslinių tyrimų programų, susijusių su naujų transporto priemonių kūrimu ir tobulinimu, skatinimo, organizavimo ir koordinavimo.

2.2.9

Atliekant šį vertinimą, šiuo metu naudojamas keleivinio transporto priemones galima suskirstyti į tokias kategorijas:

2.3.1

Komiteto atlikta turimų duomenų, susijusių su keleivinio transporto prognozėmis ateinančiais dešimtmečiais, analizė atskleidė rimtus trūkumus šioje srityje. Praeityje atlikta tikrai nemažai su transportu susijusių įvertinimų. Tačiau tais įvertinimais negalima remtis, norint patikimai prognozuoti ateities perspektyvas. Pavyzdžiui, atliekant ankstesnius įvertinimus, neatsižvelgta į dabartinį ES valstybių narių skaičiaus padidėjimą iki 25, galimą kitų valstybių prisijungimą prie ES vidutinės trukmės laikotarpiu ar pokyčius, vykstančius valstybėse, kurios yra betarpiškoje ES įtakos zonoje.

2.3.2

EESRK nėra žinomas joks tyrimas, kuriame būtų analizuojama galima įtaka ir padariniai, kuriuos Europos Sąjungai gali sukelti augantis gyvenimo lygis besivystančiose šalyse. Remiantis iš skirtingų šaltinių gauta vienoda informacija, iki 2020 m. Kinijoje ir, ko gero, iki 2030 m. Indijoje dėl gerėjančio gyvenimo lygio atsiras keli šimtai milijonų žmonių, galinčių keliauti už savo šalies ribų. Dažnai minimas skaičius — 100 milijonų kinų, kurie iki 2020 m. jau kasmet galės keliauti po užsienį — šiandien dar neatrodo labai realus. Tačiau tai tik 8 proc. visų Kinijos gyventojų. Pateiktas procentas yra mažesnis už kasmet į užsienį keliaujančių japonų turistų procentą (iš viso apie 12 milijonų žmonių). Neseniai atlikti tyrimai rodo, kad 4 proc. Kinijos gyventojų jau yra pasiekę Europos vidutinį gyvenimo lygį. 4 proc. tai nėra daug, bet, turint omenyje Kinijos gyventojų skaičių, tai daugiau kaip 50 milijonų žmonių!

2.3.3

Net darant prielaidą, kad tik 50 milijonų kinų atvyks į Europą kaip turistai ir neilgos kelionės (vidutiniškai trunkančios dešimt dienų) metu lėktuvu aplankys keletą Europos valstybių Komitetas Europos Sąjungai rekomenduoja, patikrinus šias teorines prognozes, atkreipti dėmesį į būtiną pajėgumų vystymą. Jis ragina valstybes nares imtis atitinkamų priemonių, siekiant ES sudaryti galimybę gauti ekonominės naudos iš padidėjusio turizmo masto. Jei atėjus laikui Kinijos ir Indijos turistams nebus užtikrintas toks judumas, kokio jie tikisi, galimas dalykas, kad jie pasirinks valstybes, kurios turės galimybes juos deramai priimti.

2.3.4

Komitetą sudomino dokumentas „Europos energija ir transportas: pagrindinių veiksnių scenarijus“, kurį Komisija paskelbė 2004 m. rugsėjo mėn. Šiame dokumente, kuriuo turėtų būti remiamasi, pateikti perspektyvų iki 2010, 2020 ir 2030 metų įvairiose srityse tyrimo rezultatai. Pagrindinis dokumento tikslas yra išanalizuoti energijos poreikius ir galimybę naudoti mažiau teršiančias aplinką ir (arba) atsinaujinančias energijos rūšis. Būtų tikslinga peržiūrėti šiuos skaičius, kad būtų galima surasti ir atskirti su keleiviniu ir krovininiu transportu susijusius duomenis. Rengiant šiuos statistinius duomenis, pastaroji transporto rūšis tebeužima dominuojančią padėtį.

2.3.5

Prie šios ataskaitos (3) pridedami vystymosi prognozes atspindintys duomenys.

Pateikti 30 valstybių duomenys (25 valstybės narės, prie kurių Komisija prijungė Rumuniją, Bulgariją, Šveicariją, Norvegiją ir Turkiją). Apskritai prognozuojama, kad keleivinio transporto apimtys šiose valstybėse augs dar keturiasdešimt metų. (Gpkm = mlrd. keleivių, tenkančių vienam kilometrui)

2.3.6

Komitetas atkreipia dėmesį į įdomų faktą, kad per ateinančius dešimtmečius numatomas augimas yra mažesnis, negu užfiksuotas 1990–2000 m. laikotarpiu. Galima daryti prielaidą, kad asmenų judumas jau nebėra ekonomikos gyvybingumo vertinimo kriterijus.

2.3.7

Tam tikri požymiai rodo, kad 2000–2030 m. laikotarpiu keliaujančių nuosavais automobiliais asmenų padaugės 45 proc., o geležinkeliu — tik 30 proc. Per tą patį laikotarpį oro transporto apimtys padidės net 300 proc. Komitetas neturi galimybių patikrinti šių prognozių patikimumo, tačiau siūlo jas giliau paanalizuoti, kad susidarytų bendras įspūdis apie vidutinės trukmės ir ilgalaikę perspektyvą.

2.3.8

Komitetas ragina Komisiją pradėti išsamų ir kryptingą tiriamąjį darbą, siekiant kuo visapusiškiau įvertinti kiekybinius ir kokybinius keleivinio transporto poreikius, kuriuos reikės patenkinti iki 2020 ir 2030 m.

2.3.9

Šis tiriamasis darbas turėtų apimti ne tik tas 30 valstybių, kurias pasirinko Komisija, rengdama anksčiau minėtą dokumentą, bet ir kitas valstybes, esančias betarpiškoje ES įtakos zonoje (Kroatija, Albanija, Ukraina, Rusija, Šiaurės Afrika ir kt.), ir tas, kurios per ateinančius 25 metus bet kokia forma palaikys glaudesnius ryšius su ES.

2.3.10

Remiantis šio tiriamojo darbo rezultatais, turėtų atsirasti galimybė įvertinti tarptautinių kelionių įtaką, ypač turizmo iš besivystančių šalių, pavyzdžiui, iš Kinijos ir Indijos, poveikį, siekiant įvertinti atvykstančių į ES teritoriją, iš jos išvykstančių ir po ES teritoriją judančių asmenų srautus.

3.1

mano, kad siekiant sustiprinti demokratiją ir prisidėti prie ES sanglaudos išsiplėtusioje Europos Sąjungoje būtina užtikrinti asmenų judumą.

3.2

konstatuoja, kad yra mažai tyrimų, kuriuose būtų analizuojamas asmenų judumas iki 2030 m. ir pagal kurių rezultatus galima būtų įvertinti transporto ir atitinkamų infrastruktūrų poreikius.

3.3

pabrėžia, kad bet kokių infrastruktūrų vystymui žemyno mastu įgyvendinti prireiks labai daug laiko (apie dvidešimt metų).

3.4

tikisi, kad atsižvelgdama į tai, jog turima informacija rodo didelį keleivinio transporto paklausos augimą, Komisija turėtų imtis tyrimų, tada bendro ir kryptingo keleivinio transporto vertinimo, greta mokslinių darbų ir pamąstymų apie krovininio transporto vystymą.

3.5

siūlo, kad pagal tuos pamąstymus 2010 m. būtų parengta Baltoji knyga „Transporto politika“, išsamesnė už 2001 m. dokumentą, kuri patenkintų krovininio transporto politikos poreikius iki 2020–2030 m. Joje galėtų būti pateikti šie kriterijai:

3.6

siūlo Komisijai ir atitinkamoms valstybėms narėms suteiktų galimybę įdiegti asmenų judumui reikiamas priemones, kuriomis būtų siekiama optimaliomis sąlygomis ir laikantis tvaraus vystymosi principų atsižvelgiant į:

3.7

Galiausiai pabrėžia, kad Europos Sąjunga turi pasirūpinti, kad valstybės teiktų subalansuotas krovinių ir keleivių pervežimo paslaugas ir pageidauja būti informuotas apie bendro įvertinimo pradžią ir eigą, dalyvauti jame ir formuluojant šio įvertinimo išvadas.

3.2.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 28/52

—

Pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl bendro rinkų organizavimo cukraus sektoriuje

—

Pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies pakeičiančio Reglamentą (EB) 1782/2003, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantį tam tikras paramos schemas ūkininkams

—

Pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, nustatančio laikiną Europos Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo schemą ir iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) 258/1999 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo

1.1

Dvidešimt viena Europos Sąjungos valstybė gamina cukrinių runkelių cukrų. Prancūzijos užjūrio departamentai ir Ispanija gamina cukranendrių cukrų, tačiau jo santykinė dalis nėra didelė (280 000 tonų). Iš viso Europos cukraus rinkos produkcija priklausomai nuo metų svyruoja nuo 17 iki 20 milijonų tonų Europos suvartojamo cukraus kiekiui, siekiančiam 16 milijonų tonų.

1.2

Cukrinius runkelius, kuriems taikoma sėjomaina, augina 320 000 ūkininkų 2,2 milijono hektarų plote (vidutiniškai šiek tiek mažiau nei 7 ha runkelių vienam augintojui). Runkeliai perdirbami 326 cukraus perdirbimo įmonėse, kuriose tiesiogiai dirba beveik 75 000 nuolatinių ir sezoninių darbuotojų. Europos cukrinių runkelių ir (arba) cukraus sektoriuje iš viso tiesiogiai ar netiesiogiai dirba 500 000 darbuotojų.

1.3

Taip pat Europos Sąjungoje pagaminama 500 000 tonų izogliukozės ir 250 000 tonų inulino sirupo bei veikia cukranendrių žaliavinio cukraus rafinavimo pramonė (didžioji tokio žaliavinio cukraus dalis — 1,6 milijono tonų — yra importuojama iš AKR šalių (1)).

1.4

Cukraus, izogliukozės ir inulino sirupo sektoriuje paskutinį kartą kvotų galiojimas buvo pratęstas 2001 m.

1.5

2004 m. liepos 14 d. Komisija pateikė komunikatą dėl cukraus sektoriaus reformos (2), dėl kurios Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas nuomonę priėmė 2004 m. gruodžio 15 d. (3).

1.6

2005 m. birželio 22 d. Komisija pateikė tris teisės aktų pasiūlymus, dėl kurių pateikiama ši nuomonė (4).

Tuo pat metu Komisija pateikė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, nustatančio lydimąsias priemones Cukraus protokolo šalims, kurias paveikė ES cukraus režimo reforma (5).

1.7

Komisijos teisės akto pasiūlymas nuo 2004 m. liepos 14 d. komunikato skiriasi:

2.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas mano, kad bendro cukraus rinkos organizavimo reforma yra būtina. Todėl primena savo 2004 m. gruodžio 12 d. (6) nuomonę ir ypač jos 2.1, 2.4, 2.6, 2.7, 2.8, 2.9, 2.10 punktus.

2.2

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas vis dėlto konstatuoja, kad reformos pasiūlymas apima daug daugiau nei buvo paskelbta 2004 m. liepos 14 d. komunikate. Kainų ir produkcijos sumažinimas yra per didelis, o eksportas panaikintas greitai. Taigi pasiūlymas yra klaidingas ženklas, duotas mūsų konkurentams PPO derybų metu. Be to, jame neginama Europos cukraus gamyba, galinti aprūpinti rinką, ypač tuose regionuose, kur sunkiai vyksta atkūrimas.

2.3

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas nerimauja dėl siūlomo kainų ir produkcijos mažinimo poveikio iš žemės ūkio gaunamoms pajamoms ir užimtumui. Todėl jis pabrėžia cukraus pramonės svarbą daugelio regionų ekonomikai. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas mano, kad šiuo pasiūlymu yra pažeidžiamas Europos žemės ūkio modelis, daugybę kartų TARYBOS išreikštas noras palaikyti tradicinę žemės ūkio produkciją taip pat ir mažiau palankiuose regionuose ar valstybėse narėse, daugiafunkciškumas, tvarumas ir Lisabonos strategija. Dėl reformos pasiūlymų iš tiesų gali būti prarasta 150 000 tiesioginių ar netiesioginių darbo vietų.

2.4

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas nemano, kad Komisijos pasirinktas reformos būdas — ieškoti rinkos pusiausvyros mažinant kainas — pasies tikslą išlaikyti tvirtą Europos cukrinių runkelių auginimą ir pramonę bei gerbti besivystančias šalis, lengvatinėmis sąlygomis tiekiančias cukrų. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas mano, kad reiktų padaryti viską, siekiant išvengti, kad per cukraus mainų programą (SWAP), kuri yra visiškai nenaudinga MVĮ plėtrai, Brazilijai nebūtų atverti nauji keliai į pasaulio rinką.Tokiame kontekste Komitetas pabrėžia, kad cukraus gamyba Brazilijoje, kuriai didelę paramą teikia bioetanolio skatinimas ir palanki finansinė politika, vyksta tokiomis socialinėmis, aplinkos ir žemės nuosavybės sąlygomis, kurios yra nepriimtinos; būtent jomis galima paaiškinti labai žemą Brazilijos cukraus gamybos savikainą, produkcijos apimties ir tuo pačiu jo atsargų pasaulio rinkose didėjimą pastaraisiais metais, dėl kurio krinta kainos šioje rinkoje. EESRK mano, kad jai, siekiant patekti į Bendrijos rinką, reikia laikytis tam tikrų socialinių normų, pavyzdžiui, tokių, kurios minimos 1998 m. Pasaulinės darbo organizacijos konferencijos deklaracijoje.

2.5

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (7)„mano, kad pasiūlytas kainų mažinimas yra svarbus žingsnis visiškai liberalizuojant cukraus rinką. Taigi jis negali atverti ilgalaikių perspektyvų cukrinių runkelių augintojams, cukraus sektoriaus darbuotojams ir Europos šalių vartotojams“.

2.6

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (8)„nesupranta, kodėl Komisija nepalaikė idėjos dėl lengvatinio importo kvotų tartis su mažiausiai išsivysčiusiomis šalimis, kaip, beje, jos to prašo. Tai leistų tiksliau patenkinti vargingiausių besivystančių šalių poreikius ir vienodai aprūpinti rinką Europai pakeliamomis kainomis. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas atkreipia dėmesį į pagrindinį Komisijos prieštaravimą, kuris, viena vertus, pateisina radikalią bendro cukraus rinkos organizavimo reformą iniciatyva“ Viskas, išskyrus ginklus„, kita vertus, atsisako pratęsti mažiausiai išsivysčiusių šalių aiškiai išreikštą norą, kad joms būtų suteikta lengvatinė kvotų sistema“.

2.7

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (9) nemano, kad vartotojams bus naudingas ženklus cukraus kainų sumažinimas. 70 % cukraus suvartojama gaminių, kurių sudėtyje jo yra, pavidalu, ir kurių kainas sumažinti labai sudėtinga, nes tai turėtų įtakos pardavimo kainai. Reikia pabrėžti, kad šalyse, kurios liberalizavo savo cukraus rinką, pardavimo kainos nesumažėjo.

2.8

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas nesupranta, kodėl Komisija siūlo skubiai nutraukti neapdoroto cukraus eksportą. Europos Sąjunga, netgi pralaimėjusi prieš PPO, vis dar turi teisę eksportuoti 1 mln. 273 000 tonų neapdoroto cukraus su subsidijomis, ar tai būtų kvotinis cukrus su grąžinamosiomis išmokomis, ar nekvotinis cukrus be grąžinamųjų išmokų. Be to, auginant cukrinius runkelius šiek tiek svyruoja derlingumas, o rinkai bus taikoma importo įvairovė. Todėl norėtųsi, kad eksportuojant būtų tam tikras lankstumas valdant turimo kvotinio ir nekvotinio cukraus svyravimus. Toks lankstumas yra būtinas siekiant užtikrinti produkcijos tvarumą ir darbuotojų bei įrangos racionalų panaudojimą.

2.9

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas remia Komisijos pasiūlymą dėl savanoriško restruktūrizavimo plano, kuris aiškiai pagerina restruktūrizavimo įgyvendinimo sąlygas. Tačiau jis norėtų, kad šis planas būtų papildytas, siekiant atsižvelgti į cukrinių runkelių augintojų bei cukraus pramonės darbuotojų interesus.

2.10

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (10)iš esmės mano, kad Komisija tinkamai neįvertino savo pasiūlymo, vedančio prie masinio Europos ir besivystančių šalių kaimo (žemės ūkio ir pirminio perdirbimo) sektoriaus išteklių perdavimo didžiosioms tarptautinėms maitinimo ir paskirstymo įmonėms ir tuo pačiu metu sugriaunančio didelę dalį Europos ir Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno šalių cukraus pramonės beveik išskirtinei Brazilijos cukraus pramonės naudai, poveikio (11).

3.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas džiaugiasi, kad kaip jis ir prašė, Komisija pasiūlė reglamentą laikotarpiui nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d.

3.2

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas mano, kad pasiūlytas kainų mažinimas yra perdėtas ir kad jis neturės jokio papildomo poveikio cukraus importui vykdant trišales (pasaulinė rinka, mažiausiai išsivysčiusios šalys, ES) prekybos operacijas, kurių suma svyruos priklausomai nuo pasaulinių kainų ir valiutų kurso svyravimo. Todėl Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas prašo, kad kainos būtų sumažintos tik tiek, kiek yra būtina, atsižvelgiant į PPO derybas, ir kad mažinimas būtų laipsniškas, kaip tai bus daroma mažinant tarifus, visų pirma siekiant naujosioms valstybėms narėms suteikti reikiamo laiko prisitaikyti.

Be to, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas prašo Tarybos ypatingą dėmesį atkreipti į sunkiai besiverčiančių regionų arba regionų, suteikiančių mažai pelningų alternatyvų auginant cukrinius runkeliusūkininkų problemas.

3.3

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas stebisi, kad pasiūlyme yra numatomas produkcijos mokestis augintojams ir gamintojams, o kvotų lygis bus aiškiai mažesnis, palyginti su suvartojamu kiekiu, bei kad Komisija vadovaujasi Europos konkurencijos su importuojamu cukrumi logika. Šiuo požiūriu mokestis diskriminuoja Bendrijos cukraus augintojus ir gamintojus. Todėl Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas prašo panaikinti šį mokestį arba jį padidinti importuojamam cukrui.

3.4

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas mano, kad neįmanoma pasiekti veiksmingo bendro cukraus rinkos organizavimo, jeigu nėra galimybės vienaip ar kitaip kontroliuoti importo. Todėl rekomenduoja įtraukti nuostatas, draudžiančias cukraus mainus (SWAP) su mažiausiai išsivysčiusiomis šalimis, ir jeigu Komisija nuspręs atsiimti iš rinkos tam tikrą kiekį kvotinio cukraus (atsiėmimo procedūra) arba jeigu bus taikoma pagalbos privačiam sandėliavimui priemonė (rinkos kaina mažesnė už referencinę kainą), automatiškai taikyti kiekybinės apsaugos sąlygą mažiausiai išsivysčiusių šalių importui.

3.5

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas mano, kad pasiūlymas dėl reglamento pernelyg apriboja eksportą. Komitetas mano, kad visos PP organizacijai leidžiamos eksporto galimybės turi būti reglamentuojamos, ir ypač papildomo kiekio nekvotinio cukraus eksportas, jei PP organizacijai leidžiamų kiekybinių ir biudžetinių apribojimų subsidijuojamam eksportui nepasiekė eksportas su kvotinio cukraus grąžinamosiomis išmokomis.

Be to, reglamentas turėtų leisti eksportuoti kvotinį cukrų be grąžinamųjų išmokų.

3.6

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas išreiškia nepasitenkinimą Komisijos pasiūlytų rinkos valdymo priemonių pakeičiant intervenciją silpnumu. Galima numatyti, kad esant nereguliariam ir iš anksto nenumatomam importui, vedančiam prie nuolatinio spaudimo rinkai, privatus sandėliavimas ir privalomas atšaukimas neleis užtikrinti, kad rinkos kaina atitiktų referencinę kainą. Todėl Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas prašo palikti intervencinę sistemą.

3.7

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą kompensuoti 60 proc. už cukrinius runkelius gaunamų pajamų nuostolio, atsirandančio dėl kainų sumažinimo. Jis mano, kad kompensacijos turi būti teisingos, ir kad šis procentas turi būti analogiškas kompensacijoms už kitas kultūras. Komitetas konstatuoja, kad faktinis runkelių kainų sumažinimas, atsižvelgiant į įmokas už produkciją ir į riziką, kad kaina gali dar papildomai sumažėti 10 proc., galėtų siekti 50 proc. Esant tokioms sąlygoms, būtų kompensuojamas tik 51 proc. Todėl Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas rekomenduoja mažiau mažinti kainas ir didinti kompensaciją, laikantis pasiūlytų biudžeto apribojimų. Komitetas primygtinai reikalauja, kad skiriant kompensacijas už kainų sumažinimą nebūtų panaikintas ilgalaikis veiksmingų valdymo priemonių poreikis, norint išvengti rinkos žlugimo ir užtikrinti ūkininkų pajamas.

3.8

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas konstatuoja, kad pasiūlyme dėl kompensacijų numatoma atsieta nuo gamybos apimčių pagalba, paskirstyta už runkelių ar cikorijų, dėl kurių buvo sudaryta sutartis dėl A ir B cukraus arba inulino sirupo gamybos, hektarą. Komitetas mano, kad remiantis priimtomis nuostatomis, valstybės narės privalo turėti visišką laisvę runkelių ir cikorijų augintojams skirsti visą pagalbą, laikydamosi pasiūlyme numatytos nacionalinės viršutinės ribos. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pataria, kad Komisija įvertintų atsiejimo nuo gamybos apimčių ilgalaikius padarinius.

3.9

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomone, yra nenormalu, kad Komisija numato nemokamą izogliukozės kvotų padidinimą 300 000 tonų, kai įgyvendinta brangiai atsieinanti restruktūrizavimo programa, kuria siekiama aiškiai sumažinti kvotinio cukraus kiekį, ir kai už milijonus tonų papildomo kvotinio cukraus, kuris gali būti suteiktas, reikės mokėti.

3.10

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pažymi, kad reglamento pradžioje Komisija sutiko su pasiūlymu įgyvendinti savanoriško restruktūrizavimo atlyginant nuostolius programą, pakeičią privalomo kvotų mažinimo ir kvotų perkėlimo į Europos lygmenį mechanizmą.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas reikalauja bendro augintojų ir (arba) gamintojų sprendimo restruktūrizavimo klausimu bei tinkamų kompensacijų už restruktūrizavimą skyrimo jos paliestiems augintojams.

Todėl Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas konstatuoja, kad papildoma 4,68 euro už toną A ir B runkelių kompensacija, skirta 2006–2007 m. restruktūrizavimo paliestiems augintojams, yra tik išankstinis kompensuojamosios pagalbos taikymas šiems augintojams už sumažintas kainas, įsigaliosiančias nuo 2007–2008 m. Taigi tai nėra kompensacija už restruktūrizavimą.

3.11

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas mano, kad Taryba daugiau dėmesio turėtų skirti Komisijos pasiūlymo dėl užimtumo skirtinguose cukraus sektoriaus restruktūrizavimo paliestuose regionuose poveikiui. Jis prašo valstybių narių ir Komisijos palengvinti priėjimą prie Europos struktūrinių fondų ir Europos socialinio fondo, ypač labiausiai restruktūrizavimo paliestuose regionuose ir naujosiose valstybėse narėse, siekiant sumažinti neigiamą reformos poveikį užimtumui socialiniais planais, smarkiai viršijančiais privalomą teisinę sistemą. Iš tiesų reikia palengvinti naujų darbo vietų kūrimą, įvairinimą ir perorientavimą.

3.12

Todėl Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas mano, kad Komisija ir valstybės narės turi skubiai tinkamomis reglamentuojamosiomis ir finansinėmis priemonėmis palaikyti savanorišką biologinio kuro naudojimo politiką, kurioje cukriniai runkeliai turėtų užimti svarbią vietą. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui būtina toliau plėtoti virškvotinio cukraus utilizavimo metodus ne mitybos srityje.

3.13

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas atkreipia Komisijos ir Tarybos dėmesį į smarkiai destabilizuojantį cukraus importavimo iš Balkanų šalių poveikį kaimyninių šalių rinkai. Komitetas siūlo apibrėžti ir taikyti būtinas apsaugos priemones (visų pirma laikytis intervencinės arba referencinės kainos), be to, reikalauja skubiai nustatyti kvotą Kroatijai.

4.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pripažįsta būtinybę taikyti bendrą cukraus rinkos organizavimą, tačiau mano, kad reformos pasiūlymai yra per drąsūs produkcijos ir kainų mažinimo srityje.

Pasiūlymų įgyvendinimas pasireikš nemažais padariniais Europos cukraus sektoriui, ir ypač prarandant mažiausiai 150 000 darbo vietų regionuose, kurie dažnai ir taip yra pažeidžiami ir kuriuose nėra galimybės auginti alternatyvią pelningą žemės ūkio kultūrą.

4.2

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas prašo Tarybos būti ambicingesnei nei Komisija Europos cukrinių runkelių ir cukraus gamybos srityje kiekybiškai kontroliuojant importą ir leidžiant panaudoti visas PPO leistas eksporto galimybes. Iš tiesų yra įmanoma pagaminti 2–3 milijonų tonų daugiau produkcijos, nei siūlo Komisija, ypač kontroliuojant importą. Tai leistų išsaugoti nuo 50 000 iki 75 000 darbo vietų ir apie 50 000 žemės ūkio valdų, kuriose auginami cukriniai runkeliai įvairiuose Bendrijos regionuose.

4.3

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas baiminasi, kad nebūtų pakenkta iniciatyvos „Viskas, išskyrus ginklus“ ir bendro cukraus rinkos organizavimo reformos tikslams plėtros politikos srityje, todėl palaiko mažiausiai išsivysčiusių šalių prašymą derėtis su Europos Sąjunga dėl cukraus importo kvotų. Kad ir kaip būtų, reiktų uždrausti cukraus mainų (SWAP) politiką ir nustatyti automatines apsaugos sąlygas bei elgesio kodeksą su socialinio ir aplinkosaugos tvarumo bei maisto suverenumo kriterijais, kurio reikės laikytis norint patekti į Bendrijos rinką.

4.4

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pataria išlaikyti dabartinį kvotinio ir nekvotinio cukraus eksportą, atitinkantį PPO leidžiamą tonų skaičių, siekiant aptarnauti mūsų artimiausius tradicinius klientus.

4.5

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas reikalauja laipsniško ir griežtai apriboto tarptautiniuose susitarimuose kainų sumažinimo ir, jei reikia, laikyti cukrų pažeidžiamu produktu per Doha darbotvarkės derybas dėl plėtros.

4.6

Komitetas pataria išlaikyti intervencinę sistemą ir ilgą laiką taikyti veiksmingas rinkos valdymo priemones.

4.7

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas prašo kiek įmanoma padidinti ir skirti visas dalines kompensacijas augintojams už pajamų nuostolį, patiriamą dėl runkelių kainų mažinimo. Jis primygtinai pabrėžia, kad yra būtina užtikrinti tokios pagalbos ilgalaikiškumą ir apsaugoti cukraus biudžetą.

4.8

Komitetas palaiko Komisijos pasiūlymą dėl restruktūrizavimo programos, tačiau prašo augintojams suteikti bendro sprendimo teisę ir padidinti pagalbą augintojams, nukentėjusiems uždarius fabriką, jiems suteikiant galimybę pertvarkyti savo žemės ūkio valdas.

4.9

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas reikalauja mobilizuoti struktūrinius fondus ir Europos socialinius fondus, kad be būtino žalos atlyginimo, darbuotojams, nukentėjusiems nuo Europos cukraus pramonės restruktūrizavimo būtų suteikta daugiau persiorientavimo galimybių.

4.10

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas mano, jog yra būtina ir skubu cukraus sektorių įtraukti į debatus dėl energetikos (biologinio kuro politika) kaip priemonę prisidėti kompensuojant neigiamus reformos padarinius.

4.11

Komitetas primygtinai reikalauja, kad destabilizuojantys cukraus importo iš Balkanų šalių padariniai būtų skubiai ištaisyti.

4.12

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas prašo Tarybos atkreipti dėmesį į sunkiai besiverčiančius arba mažai pelningų žemės ūkio alternatyvų teikiančius regionus.

3.2.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 28/57

1.1

Nei EB steigimo sutartyje, nei pasiūlyme dėl naujos Sutarties dėl Konstitucijos bendra miškininkystės politika nenumatyta.

1.2

Europos Komisija komunikatą dėl ES miškininkystės strategijos paskelbė 1998 m. lapkričio 18 d.1998 m. gruodžio 15 d. ES Ministrų Taryba priėmė rezoliuciją dėl Sąjungos miškininkystės strategijos, paremtos Komisijos komunikatu.

1.3

Taryba tvarią miškotvarką ir naudojimą, kaip buvo apibrėžta miškininkystei skirtoje ministrų konferencijoje, įvykusioje 1993 m. Helsinkyje, ir daugiafunkcinį miškų vaidmenį nurodė kaip svarbiausius elementus, sudarančius bendrą miškininkystės strategiją, kuria bus remiamasi imantis veiksmų.

1.4

Vienas iš pagrindinių miškininkystės strategijos principų yra subsidiarumas, pagal kurį atsakomybė už miškininkystės politiką priklauso valstybėms narėms, o Bendrija gali padėti siekti tvarios miškotvarkos ir naudojimo bei daugiafunkcinio miškų vaidmens tais atvejais, kai veiksmai Bendrijos mastu gali suteikti papildomą vertę.

1.5

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas 1999 m. gruodžio 9 d. paskelbė papildomą nuomonę savo iniciatyva dėl ES miškininkystės politikos.

1.6

Taryba savo rezoliucijoje paragino Komisiją per penkerius metus parengti ataskaitą apie ES miškininkystės strategijos įgyvendinimą.

1.7

2005 m. kovo 10 d. Komisija išleido komunikatą dėl ES miškininkystės strategijos įgyvendinimo. Tarnybų darbo dokumente, kuris yra pridėtas prie šio komunikato, pateikiamas išsamus ES miškininkystės strategijos atžvilgiu 1999-2004 m. atliktų veiksmų ir įgyvendintos veiklos aprašymas.

1.8

Komitetas patvirtina, kad jis apskritai pasitiki Komisijos komunikatu, pirmiausia, kai kalbama apie geresnį įgyvendinimą ir koordinavimą. Komitetas mano, kad svarbu nedelsiant įgyvendinti Komisijos siūlomą veiksmų planą dėl tvarios miškotvarkos.

2.1.1

Nuo 1998 m. miškininkystės politikos kontekstas ES labai pasikeitė dėl problemų, susijusių su miškų sektoriumi ir miškininkystės politika; Komisijos komunikate pabrėžiama ES plėtra, ES strateginės politikos tikslų priėmimas ir tarptautinės miškininkystės ir aplinkos politikos sistemos raida.

2.1.2

Po plėtros ES miškų plotas padidėjo apie 20 %, miškų ištekliai — apie 30 %, o miškų savininkų skaičius — nuo 12 iki 16 milijonų. Svarbu padidinti institucijų gebėjimą skatinti tvarią miškininkystę naujose valstybėse narėse; privačių nuosavybės ir institucinių struktūrų kūrimas yra itin probleminis.

2.1.3

2002 m. Johanesburge vykusiame Pasaulio vadovų susitikime dėl tvarios plėtros buvo pabrėžta, kad tvari miškininkystė yra tvarios plėtros šaltinis ir būdas padėti siekti Tūkstantmečio plėtros tikslų apskritai. Vadovų susitikime buvo patvirtintas vyriausybėms privalomas planas, kuriame įtraukta daug su miškais susijusių sprendimų.

2.1.4

ES miškininkystės sektorius turėjo susidurti su vis labiau globalizuota tampančia miškininkystės produktų rinka ir itin koncentruota miškininkystės pramone, reikalaujančia veiksmingesnės medienos gamybos nei anksčiau.

2.1.5

Miškai vaidina svarbų vaidmenį ir teikia visuomenei daug naudos. Kartu tvarus miškų naudojimas ir jų aplinkosaugos funkcijos tampa vis svarbesnės. Pirmiausia ES ir jos valstybių narių pasirašyti tarptautiniai aplinkos susitarimai lėmė naujas su miškininkyste susijusias problemas.

2.1.6

Lisabonos Europos Vadovų Taryba (2000 m. kovo mėn.) patvirtino naują ES strateginį tikslą — tapti konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis paremta ekonomika, galinčia skatinti tvarų ekonomikos augimą, kurti daugiau geresnių darbo vietų ir didesnę socialinę sanglaudą. Geteborgo Europos Vadovų Taryba (2001 m. birželio mėn.) priėmė ES tvarios plėtros strategiją, papildančią Lisabonos strategiją, reikalaujančią, kad ekonominė, socialinė ir aplinkos politika būtų įtvirtinama abipusiškai.

2.1.7

Daug ES politikos krypčių, teisės aktų ir priemonių daro tiesioginį ar netiesioginį poveikį miškininkystei. Jų suderinamumas ir papildomumas, atsižvelgiant į ES miškininkystės strategiją ir jos įgyvendinimą, dar nebuvo įvertinti.

2.2.1

Taryba savo rezoliucijoje, kalbėdama apie miškininkystės strategiją, nurodė, kad Bendrija turėtų aktyviai dalyvauti įgyvendinant ministrų konferencijos miškininkystės klausimais nutarimus ir aktyviai dalyvauti tarptautinėje diskusijoje bei derybose su miškininkyste susijusiais klausimais, pirmiausia Jungtinių Tautų tarpvyriausybiniame miškų forume.

2.2.2

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas savo 1999 m. nuomonėje atkreipė dėmesį į tai, kad ES turėtų tvirtai remti tarptautinės, teisiškai privalomos priemonės, skirtos įvairių rūšių miškotvarkai, miškų saugojimui ir tvariai plėtrai, bei atitinkančios Rio de Žaneire sutartus miškininkystės principus, sukūrimą. Šis tikslas vis dar svarbus dėl didėjančio prekybos miškininkystės produktais tarptautinio masto, miškininkystės pramonės globalizavimo ir nuolatinio miškų praradimo bei dėl būtinybės saugoti vietos gyventojų, priklausančių nuo miškų, teises.

2.2.3

Kad būtų užkirstas kelias nelegaliai medienos ruošai ir jos pardavimui, Komisija priėmė veiksmų planą dėl Miškų įstatymo taikymo, valdymo ir prekybos (FLEGT veiksmų planą) ir pasiūlė teisės akto projektą dėl FLEGT licencijavimo sistemos sukūrimo. Komitetas mano, kad labai svarbu užkirsti kelią nelegaliai medienos ruošai ir nelegaliam medienos pardavimui. Nelegali medienos ruoša lemia didelę aplinkosauginę, ekonominę ir socialinę žalą, o nelegaliai paruošta mediena iškraipo prekybą medienos produktais. Tačiau, kalbant apie nelegalios medienos ruošos išvengimą, pirmiausia turėtų būti pabrėžiamos priemonės, kurių būtų galima imtis kartu su medieną gaminančiomis šalimis, kad sugriežtėtų administraciniai procesai ir pagerėtų įstatymų vykdymas. Tai geriausias būdas, pvz., atsižvelgti į nacionalinius socialinius veiksnius ir poveikį gyvenimo sąlygoms bei nuo miškų priklausančių bendruomenių gerovei. Ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas savaiminės kilmės miškų ir jų įvairovės apsaugai. Žemėnaudos teisių aiškinimas yra labai svarbi pastangų nelegaliai medienos ruošai sumažinti dalis. Siūloma licencijavimo schema nepanaikina būtinybės sugriežtinti šias priemones.

2.2.4

Tarptautinės ekonominės, socialinės ir aplinkos politikos bei JT aplinkos susitarimų poveikis ES miškams ir miškininkystės veiklos sistemai padidėjo. Pagal JT Konvenciją dėl biologinės įvairovės 2002 m. buvo priimta išplėsta darbo programa dėl miškų biologinės įvairovės. Pagal JT konvenciją dėl klimato kaitos buvo sudarytas susitarimas dėl miškų kaip anglies sankaupų vaidmens, kad būtų užkirstas kelias klimato kaitai. Kioto protokolas pirmiausia lėmė miškininkystės sektoriui naujas problemas ir galimybes. Tvari miškininkystė gali turėti didelės įtakos tarptautiniais aplinkos susitarimais priimtų įsipareigojimų vykdymui. Tokia nuostata reikalauja, kad ES tarptautinėje aplinkos, ekonomikos ir socialinėje bei savo pačios politikoje priimtų suderintą ir bendrą požiūrį, kuris padėtų rasti pusiausvyrą tarp tvarios miškininkystės įvairių dimensijų ir miškų įvairių paskirčių.

2.2.5

Visos Europos mastu organizuojama Ministrų konferencija dėl miškų apsaugos Europoje (MKMAE) yra svarbiausias forumas miškininkystės politikai svarstyti, kurioje buvo sukurta veiksminga sistema miškotvarkai ir miško naudojimui skatinti, atsižvelgiant į tvarų ekonominį, ekologinį, socialinį ir kultūrinį aspektą.

2.3.1

4-ojoje Ministrų konferencijoje dėl miškų apsaugos Europoje, įvykusioje 2003 m. balandžio 28-30 d. Vienoje, buvo pabrėžta nacionalinių miškininkystės programų svarba plėtojant miškininkystės ir kitų sektorių tarpusavio bendradarbiavimą. Ministrų konferencijoje buvo sutarta, kad nacionalinė miškininkystės programa yra politikos planavimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo nacionaliniu ir (arba) regioniniu lygiu dalyvaujamasis, holistinis, tarpšakinis ir pasikartojantis procesas siekiant toliau tobulinti tvarią miškotvarką, kaip buvo nurodyta Helsinkyje, ir prisidėti prie tvarios plėtros.

2.3.2

Pagal subsidiarumo principą nacionalinės miškininkystės programos yra pagrindinė priemonė ES miškininkystės strategijos tikslams įgyvendinti. Nacionalinės miškų programos yra holistinės ir daugiašakės pagrindų programos, kuriose svarstomas miškų sektoriaus poveikis kitiems sektoriams ir kitų sektorių poveikis miškų sektoriui. Nacionalinėse miškų programose galima atsižvelgti ir nustatyti pusiausvyrą tarp miškų skirtingų paskirčių ir visuomenės lūkesčių dėl jų, atsižvelgiant į konkrečius nacionalinius ypatumus. Nacionalinės miškų programos lemia darną ir nuoseklumą tarp nacionalinių politikos krypčių ir tarptautinių įsipareigojimų. Šios programos turėtų būti vertinamos siekiant stebėti, ar jos atitinka nustatytus tikslus.

2.3.3

Su tarptautine aplinkos ir miškininkystės politika susiję įsipareigojimai, kuriuos prisiėmė ES ir valstybės narės, geriausiai gali būti įgyvendinti miškininkystės sektoriuje, šiuos įsipareigojimus įrašant į nacionalines miškų programas.

2.3.4

ES turėtų skatinti rengti nacionalines miškų programas, kaip rekomenduota MKMAE, kad būtų skatinama tvari miškininkystė ir įgyvendintas holistinis požiūris į miškininkystės ir miškininkystės politikos vystymą valstybėse narėse ir Bendrijoje.

2.4.1

Pagrindinė priemonė miškininkystės strategijai įgyvendinti Bendrijos lygiu buvo kaimo plėtros politika. 2000-2006 m. laikotarpiu miškininkystės priemonėms pagal kaimo plėtros politiką buvo skirta 4,8 milijardai eurų, pusę šios sumos skiriant žemės ūkio paskirties žemės apželdinimui mišku, o pusę — kitoms miškininkystės priemonėms.

2.4.2

Audito Rūmų 9/2004 specialioje ataskaitoje dėl miškininkystės priemonių pagal Kaimo plėtros politiką nustatyta, kad nei Komisija, nei valstybės narės neprisiėmė atsakomybės įvertinti, ar koks nors projektas padėjo įgyvendinti ES miškininkystės strategiją, ar ne.

2.4.3

Bendrajame reglamente dėl paramos kaimo plėtrai (Nr. 1257/1999, 29 straipsnis) numatyta, kad valstybių narių skirta parama miškininkystei pagal kaimo plėtros politiką turi būti paremta nacionalinėmis ar regioninėmis miškininkystės programomis arba lygiavertėmis priemonėmis. Kai kuriose valstybėse narėse nacionalinės programos dar tik kuriamos, o įgyvendinamos vos keliose šalių.

2.4.4

Pagal kaimo plėtros politiką įgyvendinamas miškininkystės priemones vertinti trukdo tai, kad Komisijai trūksta duomenų apie valstybių narių miškininkystės priemones. Nėra veiksmingos sistemos stebėti ES lėšomis remiamas miškininkystės priemones valstybėse narėse.

2.4.5

Nors nemaža finansavimo dalis yra skirta apželdinimo mišku priemonėms, nebuvo nustatyta jokių aiškių veiklos tikslų, kaip apželdinimo mišku priemonės turėtų būti paskirstytos pagal miškininkystės strategiją, pirmiausia atsižvelgiant į aplinkos apsaugos tikslus.

2.4.6

Daug Komisijos generalinių direktoratų dalyvauja tvirtinant kaimo plėtros planus ir veiklos programas bei miškininkystės priemones. Sudėtingas sprendimų priėmimo procesas apribojo mastą, kuriuo kaimo plėtros politika galėtų būti panaudota įgyvendinant ES miškininkystės strategiją.

2.4.7

Būtina taip pat paaiškinti, ar nevertėtų ES išteklių skirti ne apželdinimui mišku subsidijuoti, bet gamtos apsaugai, moksliniams tyrimams ir informacijai bei kaimo plėtros priemonėms, kad pagerėtų ilgalaikės sąlygos ir užimtumas miškininkystės sektoriuje ir būtų vystomos miškų aplinkosauginės funkcijos.

2.4.8

Būtina prisiminti, kad miškininkystė ir mediena yra rinka paremta pramonė bei atviro ekonomikos sektoriaus dalis. ES vidaus rinka veiks veiksmingai tik tada, jei konkurencijos medienos rinkoje neiškraipys paramos politika.

2.5.1

Miškininkystės praktika turėtų būti ekonomiškai, ekologiškai, socialiai ir kultūriškai tvari. Miškų apsauga, jų būklės stebėsena, žalos atitaisymas ir jų aplinkosaugos funkcijų užtikrinimas yra svarbūs tvarios miškininkystės aspektai. Tvarus miškų naudojimas turėtų būti užtikrintas užtikrinant tinkamą atželdinimą.

2.5.2

Pagrindiniai ES miškams nustatyti tikslai — išsaugoti jų sveikumą ir gyvybingumą apsaugant nuo oro teršalų, miško gaisrų ir kitų kenksmingų organinių (ligų, vabzdžių) ar neorganinių (erozijos) veiksnių.

2.5.3

Kasmet ES išdega apie 0,4 milijonai hektarų miškų. Miškų gaisrai yra didelė problema, dažniausiai pietinėse valstybėse narėse. Siekdama užkirsti kelią miškų gaisrams, Bendrija surinko duomenis apie gaisrus ir stebėjo jų mastą bei priežastis. Bendrija sukūrė sistemą, skirtą sistemingai rinkti duomenis apie gaisrų mastą ir priežastis. Ši sistema skirta valstybių narių ir Komisijos priemonėms, skirtoms miškų gaisrams išvengti, įvertinti ir stebėti. ES miškų ir aplinkos apsauga negali būti sėkmingai įgyvendinta, jeigu nebus veiksmingo požiūrio, kaip kontroliuoti miškų gaisrus ir užkirsti jiems kelią.

2.5.4

Pagrindiniai teisės aktai, susiję su miškų sveikumo ir gyvybingumo išsaugojimu, yra augalų apsaugos direktyva, direktyva dėl miškų dauginamosios medžiagos prekybos ir pagrindų reglamentas dėl miškų ir aplinkos sąveikos monitoringo Bendrijoje (Forest Focus).

2.5.5

Forest Focus reglamentu sukuriama Bendrijos schema, skirta tęsti miškų sveikumo ir programų miškų gaisrams išvengti monitoringą bei parengti ir sukurti įvairias monitoringo sistemas. Tokia nuostata siekiama pateikti patikimus ir palyginamus duomenis apie miškų būklę ir kenksmingus veiksnius, turinčius įtakos Bendrijos miškų ekologinėms sistemoms.

2.5.6

Duomenys jau renkami pagal tarptautinius susitarimus, juos renka Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija, Ekonomikos komisijos Europai medienos komitetas, EUROSTATas ir MKMAE dėl miškų biologinės įvairovės, miško išteklių, anglies sekvestracijos, anglies ciklo ir miško produktų bei apsauginių poveikių. Rengiant Bendrijos monitoringo schemas, svarbu remtis jau esamomis ar rengiamomis nacionalinėmis, visos Europos ir tarptautinėmis monitoringo schemomis bei užtikrinti žemės savininkų privataus gyvenimo apsaugą, kai duomenys yra tvarkomi ir skelbiami.

2.5.7

Bendrijos augalų apsaugos direktyvoje yra nuostatos dėl augalų arba augalinės kilmės produktų apsaugos nuo kenksmingų medžiagų ir kenkėjų kontrolės. Augalų apsaugos direktyvoje taip pat nustatyti tarptautinės prekybos medienos produktais ir sodinamąja medžiaga standartai. Klimato kaita didina riziką, susijusią su kenkėjų paplitimu ir veisimusi. Kad būtų apsaugotas miškų sveikatingumas ir užkirstas kelias pagrindiniams miškų kenkėjams plisti ES teritorijoje, būtina užtikrinti pakankamai griežtas augalų apsaugos taisykles ir jų veiksmingą priežiūrą. Nepaisant to, dėl tokių priemonių neturėtų atsirasti prekybą iškraipančių priemonių, kurias lemia tokios direktyvos kaip netarifinės kliūties prekybai taikymas.