Europos Sąjungos C 269/2007

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/2

Bylą nagrinėjančio teismo sudėtims sudaryti skirti sąrašai

(2007/C 269/04)

Per 2007 m. spalio 9 d. susirinkimą Teisingumo Teismas sudarė tokius Procedūros reglamento 11c straipsnio 2 dalies antrojoje pastraipoje numatytus teisėjų sąrašus trijų teisėjų sudėtimi posėdžiaujančioms kolegijoms sudaryti:

Penktoji kolegija

R. Schintgen

A. E. Borg Barthet

M. Ilešič

E. Levits

Šeštoji kolegija

K. Schiemann

J. Makarczyk

P. Kūris

J.-C. Bonichot

C. Toader

Septintoji kolegija

J. N. Cunha Rodrigues

J. Klučka

A. O'Caoimh

P. Lindh

A. Arabadjiev

Aštuntoji kolegija

R. Silva de Lapuerta

E. Juhász

J. Malenovský

T. von Danwitz

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/3

2007 m. rugsėjo 11 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas Maria-Luise Lindorfer prieš Europos Sąjungos Tarybą

(Byla C-227/04 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Pareigūnai - Teisių į pensiją pervedimas - Profesinė veikla, vykdyta prieš pradedant tarnybą Bendrijose - Pensijų draudimo stažo apskaičiavimas - Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalis - Bendrosios įgyvendinimo nuostatos - Nediskriminavimo principas - Vienodo požiūrio principas)

(2007/C 269/07)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Maria-Luise Lindorfer, atstovaujama advokatų G. Vandersannden ir L. Levi

Kita proceso šalis: Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama F. Anton ir M. Sims-Robertson

Dalykas

Apeliacinis skundas, pateiktas dėl Pirmosios instancijos teismo (penktosios kolegijos) 2004 m. kovo 18 d. Sprendimo Lindorfer prieš Tarybą (T-204/01) atmesti ieškinį dėl prašymo panaikinti 2000 m. spalio 3 d. Tarybos sprendimą, kuriuo nustatytas apeliantės pensijų draudimo stažo apskaičiavimas dėl pagal Austrijos sistemą įgytų teisių į pensiją perkėlimo į Bendrijos sistemą.

Rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2004 m. kovo 18 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo sprendimo Lindorfer prieš Tarybą (T-204/01) dalį, kuria M. L. Lindorfer ieškinys buvo atmestas tuo pagrindu, kad nebuvo diskriminacijos dėl lyties.

2.	Panaikinti 2000 m. lapkričio 3 d. Europos Sąjungos Tarybos sprendimą, nustatantį M. L. Lindorfer pensijų draudimo stažą.

3.	Atmesti likusią ieškinio dalį.

4.	Priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi abiejose instancijose išlaidas.

(1) OL C 190, 2004 7 24.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/4

2007 m. rugsėjo 13 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas Europos Bendrijų Komisija prieš Italijos Respubliką

(Byla C-260/04) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Įsisteigimo laisvė ir laisvė teikti paslaugas - Viešosios paslaugos koncesijos - 329 žirgų lenktynių lažybų sumų administravimo ir rinkimo koncesijų pratęsimas nepaskelbiant konkurso - Viešumo ir skaidrumo pareigos)

(2007/C 269/08)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama K. Wiedner, C. Cattabriga ir L. Visaggio

Atsakovė: Italijos Respublika, atstovaujama I. Braguglia ir advokato G. De Bellis

Atsakovės pusėje į bylą įstojusios šalys: Danijos Karalystė, atstovaujama J. Molde, Ispanijos Karalystė, atstovaujama F. Díez Moreno

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — Iš EB sutarties 43 ir paskesnių straipsnių bei iš 49 ir paskesnių straipsnių kylančių skaidrumo principo ir pareigos paskelbti pažeidimas — 329 koncesijų žirgų lenktynių lažybų sumoms rinkti pratęsimas be išankstinio konkurso

Rezoliucinė dalis

1.	Pratęsusi 329 žirgų lenktynių lažybų administravimo koncesijas be jokio konkurso Italijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 43 ir 49 straipsnius ir, be kita ko, pažeidė bendrąjį skaidrumo principą bei pareigą užtikrinti tinkamą viešumo laipsnį.

2.	Priteisti iš Italijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 217, 2004 8 28.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/4

2007 m. rugsėjo 20 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas (House of Lords (Jungtinė Karalystė) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) The Queen, Veli Tum, Mehmet Dari prieš Secretary of State for the Home Department

(Byla C-16/05) (1)

(EEB ir Turkijos asociacijos sutartis - Papildomo protokolo 41 straipsnio 1 dalis - Status quo sąlyga - Apimtis - Valstybės narės teisės aktai, kuriais po Papildomo protokolo įsigaliojimo nustatyti nauji apribojimai Turkijos piliečių įsileidimui į savo teritoriją naudotis įsisteigimo laisve)

(2007/C 269/09)

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

House of Lords

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: The Queen, Veli Tum, Mehmet Dari

Atsakovas: Secretary of State for the Home Department

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — House of Lords — 1970 m. lapkričio 23 d. papildomo protokolo ir finansinio protokolo, pasirašytų 1970 m. lapkričio 23 d., kurie pridedami prie Susitarimo dėl Europos ekonominės bendrijos ir Turkijos asociacijos įsteigimo, ir susijusių su priemonėmis, kurių imamasi, kad jie įsigaliotų (OL L 293, 1972, p. 4), 41 straipsnio 1 dalies aiškinimas — Valstybės narės galimybė nustatyti naujus apribojimus steigti savo verslą ketinančių Turkijos piliečių atvykimui į jos teritoriją

Rezoliucinė dalis

1970 m. lapkričio 23 d. Papildomo protokolo, Briuselyje pasirašyto ir Bendrijos vardu sudaryto, aprobuoto ir patvirtinto 1972 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2760/72, 41 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama kaip draudžianti nuo šio protokolo įsigaliojimo atitinkamoje valstybėje narėje nustatyti bet kokius naujus naudojimosi įsisteigimo laisve apribojimus, įskaitant tuos, kurie susiję su materialinėmis ir (arba) procedūrinėmis Turkijos piliečių pirmojo įsileidimo į šios valstybės narės teritoriją, kurioje jie ketina užsiimti profesine savarankiškai dirbančių asmenų veikla, sąlygomis.

(1) OL C 69, 2005 3 19.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/5

2007 m. rugsėjo 11 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas (Finanzgericht Köln (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Herbert Schwarz, Marga Gootjes-Schwarz prieš Finanzamt Bergisch Gladbach

(Byla C-76/05) (1)

(EB sutarties 8 A straipsnis (po pakeitimo: EB 18 straipsnis) - Europos Sąjungos pilietybė - EB sutarties 59 straipsnis (po pakeitimo: EB 49 straipsnis) - Laisvė teikti paslaugas - Pajamų mokesčio įstatymas - Mokestis už mokslą - Teisė į atskaitą, taikoma tik nacionalinėms privačioms įstaigoms sumokėtam mokesčiui už mokslą)

(2007/C 269/10)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Finanzgericht Köln

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Herbert Schwarz, Marga Gootjes-Schwarz

Atsakovė: Finanzamt Bergisch Gladbach

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Finanzgericht Köln — Nacionalinio pajamų mokestį reglamentuojančio teisės akto, pagal kurį mokesčius už vaikų mokslą galima įtraukti į atskaitą tik jei vaikai mokosi tam tikrose nacionalinėse mokymo įstaigose, suderinamumas su EB sutarties 18, 39, 43 ir 49 straipsniais — Vaikai, kurie mokosi kitų valstybių narių mokymo įstaigose

Rezoliucinė dalis

Tais atvejais, kai vienos valstybės narės mokesčių mokėtojai savo vaikus leidžia į kitoje valstybėje narėje esančią ir iš esmės iš privačių lėšų finansuojamą mokyklą, EB 49 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jis draudžia tokius valstybės narės teisės aktus, kurie numato, kad specialiosiomis išlaidomis, suteikiančiomis teisę į mokesčių lengvatą, mokesčių mokėtojai gali laikyti tam tikroms šios valstybės teritorijoje įsteigtoms privačioms mokykloms sumokėtus mokesčius už mokslą, tačiau apskritai atmeta tokią galimybę kitoje valstybėje narėje įsteigtai privačiai mokyklai sumokėtų mokesčių atžvilgiu.

Tais atvejais, kai vienos valstybės narės mokesčių mokėtojai savo vaikus leidžia į kitoje valstybėje narėje esančią mokyklą, kurios paslaugos nepatenka į EB 49 straipsnio taikymo sritį, EB 18 straipsnis draudžia tokius valstybės narės teisės aktus, kurie numato, kad specialiosiomis išlaidomis, suteikiančiomis teisę į mokesčių lengvatą, mokesčių mokėtojai gali laikyti tam tikroms šios valstybės teritorijoje įsteigtoms privačioms mokykloms sumokėtus mokesčius už mokslą, tačiau apskritai atmeta tokią galimybę kitoje valstybėje narėje įsteigtai privačiai mokyklai sumokėtų mokesčių atžvilgiu.

(1) OL C 93, 2005 4 16.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/5

2007 m. rugsėjo 11 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas (Centrale Raad van Beroep (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) D.P.W. Hendrix prieš Raad van Bestuur van het Uitvoeringsinstituut Werknemersverzekeringen

(Byla C-287/05) (1)

(Darbuotojų migrantų socialinė apsauga - EB 12, EB 17, EB 18 ir EB 39 straipsniai - Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 - 4 straipsnio 2a dalis ir 10a straipsnis bei IIa priedas - Reglamentas (EEB) Nr. 1612/68 - 7 straipsnio 1 dalis - Specialios neįmokinės išmokos - Nyderlandų išmokos jauniems neįgaliems asmenims - Neeksportuojamumas)

(2007/C 269/11)

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Centrale Raad van Beroep

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: D.P.W. Hendrix

Atsakovė: Raad van Bestuur van het Uitvoeringsinstituut Werknemersverzekeringen

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Centrale Raad van Beroep — 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, iš dalies pakeisto ir atnaujinto 1996 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 118/97 (OL L 28, 1997, p. 1), iš dalies pakeistu 1998 m. birželio 4 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1223/98 (OL L 168, p. 1) 4 straipsnio 2a dalies bei EB 12, EB 18, EB 39 straipsnių ir 1968 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1612/68 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Bendrijoje (OL L 257, p. 2) 7 straipsnio 1 dalies aiškinimas

Rezoliucinė dalis

Tokia išmoka, kaip antai suteikta pagal 1997 m. balandžio 24 d. Įstatymą dėl jaunų neįgalių asmenų draudimo nuo nedarbingumo (Wet arbeidsongeschiktheidsvoorziening jonggehandicapten), turi būti laikoma specialia neįmokine išmoka 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, iš dalies pakeisto ir atnaujinto 1996 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 118/97, iš dalies pakeistu 1998 m. birželio 4 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1223/98, 4 straipsnio 2 dalies prasme, vadinasi, tik koordinavimo taisyklė, numatyta šio reglamento 10a straipsnyje, turi būti taikoma asmenims, esantiems tokioje situacijoje, kaip antai ieškovas pagrindinėje byloje, ir kad ši išmoka gali būti pagrįstai mokama tik asmenims, gyvenantiems valstybės narės, kuri suteikia šią išmoką, teritorijoje. Tai, kad suinteresuotasis asmuo anksčiau gaudavo jauniems neįgaliems asmenims skirtą išmoką, kuri buvo eksportuotina, neturi reikšmės minėtų nuostatų taikymui.

EB 39 straipsnis ir 1968 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1612/68 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Bendrijoje 7 straipsnis turi būti aiškinami taip: jie nedraudžia nacionalinės teisės aktų, įgyvendinančių Reglamento Nr. 1408/71, iš dalies pakeisto ir atnaujinto Reglamentu Nr. 118/97, iš dalies pakeistu Reglamentu Nr. 1223/98, 4 straipsnio 2a dalį ir 10a straipsnį ir numato, kad šio reglamento IIa priede numatyta speciali neįmokinė išmoka gali būti suteikta tik asmenims, kurie gyvena nacionalinėje teritorijoje. Vis dėlto šių teisės aktų įgyvendinimas negali pažeisti asmens, kuris yra tokioje situacijoje, kaip antai ieškovas pagrindinėje byloje, teisių daugiau, negu reikia nacionalinio teisės akto teisėtiems tikslams pasiekti. Nacionalinis teismas, kuris turi pateikti nacionalinio teisės akto išaiškinimą kiek įmanoma suderintą su Bendrijos teise, privalo visų pirma atsižvelgti į tai, kad nagrinėjamas darbuotojas išsaugojo visus savo ekonominius bei socialinius ryšius su kilmės valstybe nare.

(1) OL C 296, 2005 11 26.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/6

2007 m. rugsėjo 20 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas Europos Bendrijų Komisija prieš Nyderlandų Karalystę

(Byla C-297/05) (1)

(Identifikavimas ir privaloma techninė apžiūra prieš registruojant transporto priemones valstybėje narėje - EB 28 ir EB 30 straipsniai - Direktyvos 96/96/EB ir 1999/37/EB - Kitose valstybėse narėse išduotų registracijos liudijimų ir atliktų techninių apžiūrų pripažinimas)

(2007/C 269/12)

Proceso kalba: olandų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama M. van Beek ir D. Zijlstra

Atsakovė: Nyderlandų Karalystė, atstovaujama H. G. Sevenster ir D. J. M. de Grave

Atsakovės pusėje įstojusi į bylą šalis: Suomijos Respublika, atstovaujama E. Bygglin

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — EB 28 ir EB 30 straipsnių pažeidimas — Techninės apžiūros, taikomos anksčiau kitoje valstybėje narėje registruotiems automobiliams prieš juos registruojant Nyderlanduose

Rezoliucinė dalis

1.	Nustatydama, kad senesnėms kaip trejų metų amžiaus transporto priemonėms, kurios anksčiau buvo registruotos kitose valstybėse narėse, prieš jas registruojant Nyderlanduose turi būti atlikta techninės būklės apžiūra, Nyderlandų Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 28 ir EB 30 straipsnius.

2.	Atmesti kitą ieškinio dalį.

3.	Europos Bendrijų Komisija, Nyderlandų Karalystė ir Suomijos Respublika kiekviena padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 296, 2005 11 26.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/7

2007 m. rugsėjo 20 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas Europos Bendrijų Komisija prieš Italijos Respubliką

(Byla C-304/05) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Direktyva 92/43/EEB - Natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsauga - Direktyva 79/409/EEB - Laukinių paukščių apsauga - Slidinėjimo trasų įrengimo darbų poveikio aplinkai įvertinimas)

(2007/C 269/13)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama M. van Beek ir D. Recchia

Atsakovė: Italijos Respublika, atstovaujama I. M. Braguglia ir G. Fiengo

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, p. 7) 6 straipsnio 2–4 dalių ir 7 straipsnio pažeidimas — 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 103, p. 1) 4 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimas — Slidinėjimo zonos Santa Caterina Valfurva, esančios nacionaliniame Stelvio parke (speciali apsaugos zona IT 2040044), išplėtimas, neįvertinus projekto pasekmių aplinkai — Nesiėmimas priemonių, leidžiančių išvengti rūšių, kurioms apsaugoti buvo sukurta speciali apsaugos zona, trikdymo ir buveinių sunaikinimo

Rezoliucinė dalis

—	Leidusi imtis priemonių, galinčių turėti didelės įtakos specialios apsaugos teritorijai IT 2040044, Parco Nazionale dello Stelvio, tinkamai neįvertinusi šių priemonių poveikio šios teritorijos išsaugojimui,

—

leidusi imtis šių priemonių nesilaikydama nuostatų, pagal kurias, nepaisant neigiamų poveikio įvertinimo išvadų, nesant alternatyvių sprendimo būdų projektą galima įgyvendinti tik dėl privalomųjų svarbesnio viešojo intereso pagrindų ir tik patvirtinus visas būtinas kompensacines priemones, kad būtų apsaugotas bendras Natura 2000 vientisumas, bei apie jas pranešus Europos Bendrijų Komisijai,

—	nesiimdama priemonių išvengti natūralių buveinių ir rūšių buveinių pažeidimo bei rūšių, kurioms buvo sukurta ši specialios apsaugos teritorija IT 2040044, Parco Nazionale dello Stelvio, trikdymo,

Italijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos 6 straipsnio 2–4 dalis kartu su šios direktyvos 7 straipsniu bei 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos 4 straipsnio 1 ir 2 dalis.

2.	Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.	Priteisti iš Italijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 229, 2005 9 17.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/7

2007 m. rugsėjo 13 d. Teisingumo Teismo (anroji kolegija) sprendimas (Juzgado de lo Social de San Sebastián (Ispanija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Yolanda Del Cerro Alonso prieš Osakidetza (Servicio Vasco de Salud)

(Byla C-307/05) (1)

(Direktyva 1999/70/EB - Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas darbo sutartis 4 punktas - Nediskriminavimo principas - „Įdarbinimo sąlygų“ sąvoka - Priedai už darbo stažą - Įtraukimas - Priežastys, pateisinančios nevienodą požiūrį - Nebuvimas)

(2007/C 269/14)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Juzgado de lo Social de San Sebastián

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Yolanda Del Cerro Alonso

Atsakovė: Osakidetza (Servicio Vasco de Salud)

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Juzgado de lo Social de San Sebastián — 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvos 1999/70/EB dėl ETUC, UNICE ir CEEP dėl darbo pagal terminuotas sutartis (OL L 175, p. 43) aiškinimas — Finansines sąlygas apimančios arba neapimančios darbo sąlygos — Priedas už darbo stažą — Negavimas dėl susitarimų tarp darbuotojų profesinių sąjungų ir administracijos — Pakankamai objektyvūs pagrindai

Rezoliucinė dalis

1999 m. kovo 18 d. Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis, esančio 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvos 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis priede, 4 punkto 1 papunktyje numatyta „darbo sąlygų“ sąvoka turi būti aiškinama taip, kad ji gali pagrįsti pagrindinėje byloje nagrinėjamą reikalavimą skirti pagal terminuotą darbo sutartį dirbantiems darbuotojams priedą už darbo stažą, kuris pagal nacionalinę teisę skiriamas tik pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantiems darbuotojams.

Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 papunktis turi būti aiškinamas taip, kad jis prieštarauja tam, jog skirtingo požiūrio į pagal terminuotą ir neterminuotą darbo sutartį dirbančius darbuotojus taikymas būtų pateisintas tik tuo, kad jis numatytas valstybės narės įstatymo ar kito teisės akto nuostatoje arba profesinių sąjungų bei darbdavio sudarytoje kolektyvinėje sutartyje.

(1) OL C 257, 2005 10 15.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/8

2007 m. rugsėjo 11 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas Europos Bendrijų Komisija prieš Vokietijos Federacinę Respubliką

(Byla C-318/05) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - EB 18, 39, 43 ir 49 straipsnių pažeidimas - Pajamų mokesčio įstatymas - Mokestis už mokslą - Teisė į atskaitą, taikoma tik nacionalinėms privačioms įstaigoms sumokėtam mokesčiui už mokslą)

(2007/C 269/15)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama K. Gross ir R. Lyal

Atsakovė: Vokietijos Federacinė Respublika, atstovaujama M. Lumma ir U. Forsthoff

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — EB 18, 39, 43 ir 49 straipsnių pažeidimas — Nacionalinis pajamų mokesčio įstatymas, be išimčių atimantis galimybę sumažinti mokestį atsižvelgiant į mokesčius, mokamus už mokyklos lankymą užsienyje

Rezoliucinė dalis

Be išimčių neleisdama atskaityti mokesčių, mokamų už kitoje valstybėje narėje esančios mokyklos lankymą, kaip specialiųjų išlaidų, numatytų 2002 m. spalio 19 d. paskelbtos Vokietijos pajamų mokesčio įstatymo (Einkommensteuergesetz) redakcijos 10 straipsnio 1 dalies 9 punkte, Vokietijos Federacinė Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 18, 39, 43 ir 49 straipsnius.

2.	Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.	Priteisti iš Vokietijos Federacinės Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 257, 2005 10 15.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/8

2007 m. rugsėjo 20 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas Europos Bendrijų Komisija prieš Italijos Respubliką

(Byla C-388/05) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Natūralių buveinių apsauga - Laukinė fauna ir flora - Specialios apsaugos teritorija „Valloni e steppe pedegarganiche“)

(2007/C 269/16)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama A. Aresu ir D. Recchia

Atsakovė: Italijos Respublika, atstovaujama I. Braguglia ir advokato G. Fiengo

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 103, p. 1) 4 straipsnio 4 dalies ir 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, p. 7) 6 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių bei 7 straipsnio pažeidimas — Pareiga imtis atitinkamų priemonių, kad specialiose apsaugos teritorijose būtų išvengta natūralių buveinių ir rūšių buveinių pažeidimo — Pramonės vystymasis, turintis įtakos Gargano nacionaliniam parkui

Rezoliucinė dalis

Nesiėmusi priemonių išvengti SAT „Valloni e steppe pedegarganiche“ buveinių taršos ar pažeidimo arba bet kokio paukščių rūšių, kurių apsaugai įsteigta ši teritorija, trikdymo Italijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų iki 1998 m. gruodžio 28 d. pagal 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos dėl laukinių paukščių apsaugos 4 straipsnio 4 dalį ir po šios datos pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos 6 straipsnio 2 dalį.

2.	Priteisti iš Italijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 22, 2006 1 28.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/9

2007 m. rugsėjo 11 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas (Supremo Tribunal de Justiça (Portugalija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Merck Genéricos-Produtos Farmacêuticos Ld.a prieš Merck & Co. Inc., Merck Sharp & Dohme, Ld.a

(Byla C-431/05) (1)

(Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutartis - TRIPS sutarties 33 straipsnis - Patentai - Minimalus apsaugos terminas - Trumpesnį terminą numatantis valstybės narės teisės aktas - EB 234 straipsnis - Teisingumo Teismo jurisdikcija - Tiesioginis veikimas)

(2007/C 269/17)

Proceso kalba: portugalų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Supremo Tribunal de Justiça

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Merck Genéricos-Produtos Farmacêuticos Ld.a

Atsakovė: Merck & Co. Inc., Merck Sharp & Dohme, Ld.a

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Supremo Tribunal de Justiça — Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS sutarties), pridedamos prie Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutarties (OL L 336, 1994 12 23, p. 214), 33 straipsnio aiškinimas — Teisė išaiškinti — Tiesioginis veikimas

Rezoliucinė dalis

Atsižvelgiant į šiuo metu patentų srityje galiojančius Bendrijos teisės aktus, Bendrijos teisė nedraudžia, kad nacionalinis teismas nacionalinėje teisėje numatytomis sąlygomis tiesiogiai taikytų Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba, kuri sudaro 1994 m. balandžio 15 d. Marakeše pasirašytos ir 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimu 94/800/EB dėl daugiašalių derybų Urugvajaus raunde (1986–1994) priimtų susitarimų patvirtinimo Europos bendrijos vardu jos kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu patvirtintos Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutarties 1 C priedą, 33 straipsnį.

(1) OL C 36, 2006 2 11.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/9

2007 m. rugsėjo 13 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas — Land Oberösterreich, Austrijos Respublika prieš Europos Bendrijų Komisiją

(Sujungtos bylos C-439/05 P ir C-454/05 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Direktyva 2001/18/EB - Sprendimas 2003/653/EB - Apgalvotas genetiškai modifikuotų organizmų išleidimas į aplinką - EB 95 straipsnio 5 dalis - Nuo suderinimo priemonės nukrypstančios nacionalinės nuostatos, pagrįstos naujais mokslo įrodymais ir valstybei narei būdinga problema - Rungimosi principas)

(2007/C 269/18)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovės: Land Oberösterreich (Aukštutinė Austrija), atstovaujama G. Hörmanseder ir advokato F. Mittendorfer, Austrijos Respublika, atstovaujama H. Dossi ir A. Hable

Kita proceso šalis: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama U. Wölker ir M. Patakia

Dalykas

Apeliacinis skundas dėl 2005 m. spalio 5 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimo sujungtose bylose Land Oberösterreich prieš Komisiją (T-366/03) ir Austrijos Respublika prieš Komisiją (T-235/04), kuriuo Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį dėl 2003 m. rugsėjo 2 d. Komisijos sprendimo 2003/653/EB dėl nacionalinių nuostatų, draudžiančių naudoti genetiškai modifikuotus organizmus Aukštutinėje Austrijoje, apie kurias Austrijos Respublika buvo pranešusi pagal EB sutarties 95 straipsnio 5 dalį, panaikinimo — Nuo suderinimo priemonės nukrypstančios nacionalinės nuostatos, pagrįstos valstybei narei būdinga problema

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinius skundus.

2.	Land Oberösterreich (Aukštutinė Austrija) ir Austrijos Respublika padengia bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 48, 2006 2 25.

OL C 60, 2006 3 11.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/10

2007 m. rugsėjo 13 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas Common Market Fertilizers SA prieš Europos Bendrijų Komisiją

(Byla C-443/05 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Antidempingo muitai - Muitinės kodekso 239 straipsnis - Atsisakymas išieškoti importo muitus - Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 907 straipsnio pirmoji pastraipa - Aiškinimas - Teisėtumas - Komisijos sprendimas - Į Muitinės komiteto posėdį atvykusi ekspertų grupė - Savo funkcijomis atskiras subjektas - Tarybos sprendimo 1999/468/EB 2 straipsnis ir 5 straipsnio 2 dalis - Muitinės kodekso komiteto darbo tvarkos taisyklių 4 straipsnis - Muitinės kodekso 239 straipsnio taikymo sąlygos - Akivaizdaus aplaidumo nebuvimas)

(2007/C 269/19)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Common Market Fertilizers SA, atstovaujama Barrister A. Sutton, advokato N. Flandin

Kita proceso šalis: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama X. Lewis

Dalykas

Pateiktas apeliacinis skundas dėl 2005 m. rugsėjo 27 d. Pirmosios instancijos teismo (pirmoji išplėstinė kolegija) sprendimo Common Market Fertilizers prieš Komisiją (sujungtos bylos T-134/03 ir T-135/03), kuriuo Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį dėl 2002 m gruodžio 20 d. Komisijos sprendimų C (2002) 5217 galutinis ir C (2002) 5218 galutinis, kuriuose nutarta, kad atsisakymas išieškoti importo muitus konkrečiu atveju nepateisinamas, panaikinimo

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Common Market Fertilizers SA padengia bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 36, 2006 2 11.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/10

2007 m. rugsėjo 13 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas (Oberster Gerichtshof (Austrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Mohamed Jouini, Okay Gönen, Hasan Bajric, Gerald Huber, Manfred Ortner, Sükran Karacatepe, Franz Mühlberger, Nakil Bakii, Hannes Kranzler, Jürgen Mörth, Anton Schneeberger, Dietmar Susteric, Sascha Wörnhör, Aynur Savci, Elena Peter, Egon Schmöger, Mehmet Yaman, Dejan Preradovic, Andreas Mitter, Wolfgang Sorger, Franz Schachenhofer, Herbert Weiss, Harald Kaineder, Ognen Stajkovski, Jovica Vidovic prieš Princess Personal Service GmbH (PPS)

(Byla C-458/05) (1)

(Socialinė politika - Direktyva 2001/23/EB - Darbuotojų teisių apsauga - Įmonių perdavimas - „Perdavimo“ sąvoka - Laikinojo įdarbinimo įmonė)

(2007/C 269/20)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Oberster Gerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Mohamed Jouini, Okay Gönen, Hasan Bajric, Gerald Huber, Manfred Ortner, Sükran Karacatepe, Franz Mühlberger, Nakil Bakii, Hannes Kranzler, Jürgen Mörth, Anton Schneeberger, Dietmar Susteric, Sascha Wörnhör, Aynur Savci, Elena Peter, Egon Schmöger, Mehmet Yaman, Dejan Preradovic, Andreas Mitter, Wolfgang Sorger, Franz Schachenhofer, Herbert Weiss, Harald Kaineder, Ognen Stajkovski, Jovica Vidovic

Atsakovė: Princess Personal Service GmbH (PPS)

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Oberster Gerichtshof — 2001 m. kovo 12 d. Tarybos direktyvos 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo (OL L 082 p. 16) 1 straipsnio išaiškinimas — Taikymo sritis — Verslo dalies sąvoka — Vienos laikino įdarbinimo įmonės biuro darbuotojo, filialo vadovo, klientų aptarnavimo padalinio vadovo, direktoriaus ir trečdalio laikinai įdarbintų darbuotojų kartu su jų aptarnaujamais klientais perdavimas kitai laikinojo įdarbinimo įmonei

Rezoliucinė dalis

2001 m. kovo 12 d. Tarybos direktyvos 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo 1 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad direktyva taikoma situacijai, kai dalis administracijos ir laikinai įdarbintų darbuotojų perduodama kitai laikinojo įdarbinimo įmonei vykdyti tą pačią veiklą tų pačių klientų naudai, ir kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti, ar vien šių su perdavimu susijusių išteklių pakanka teikti nagrinėjamai ūkinei veiklai būdingas paslaugas, nesinaudojant kitais svarbiais gamybos ištekliais nei kitomis įmonės dalimis.

(1) OL C 178, 2006 7 29.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/11

2007 m. rugsėjo 11 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas (Cour d'appel de Nancy (Prancūzija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Céline SARL prieš Céline SA

(Byla C-17/06) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Prekių ženklai - Pirmosios direktyvos 89/104/EEB 5 straipsnio 1 dalies a punktas ir 6 straipsnio 1 dalies a punktas - Registruoto prekių ženklo savininko teisė uždrausti trečiajam asmeniui naudoti prekių ženklui tapatų žymenį - Žymens naudojimas kaip firmos vardo, komercinio pavadinimo ar iškabos - Trečiojo asmens teisė naudoti savo vardą)

(2007/C 269/21)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour d'appel de Nancy

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Céline SARL

Atsakovė: Céline SA

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Cour d'appel de Nancy — 1988 m. gruodžio 21 d. Pirmosios Tarybos direktyvos 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL L 40, p. 1) 5 straipsnio 1 dalies išaiškinimas — Tokio paties kaip įregistruotasis žodinio prekių ženklo naudojimas prekyboje tokiais pačiais produktais kaip firmos vardo ir iškabos

Rezoliucinė dalis

Jei trečiasis asmuo be sutikimo naudoja registruotą prekių ženklą kaip firmos vardą, komercinį pavadinimą arba iškabą prekiaudamas prekėmis, tapačiomis prekėms, kurioms įregistruotas šis prekių ženklas, jo savininkas pagal 1988 m. gruodžio 21 d. Pirmosios Tarybos direktyvos valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti 5 straipsnio 1 dalies a punktą turi teisę uždrausti tokį naudojimą, jei tai yra naudojimas prekėms, kuris kenkia ar gali pakenkti prekių ženklo funkcijoms.

Tokiu atveju direktyvos 6 straipsnio 1 dalies a punktas gali neleisti jo uždrausti tik tada, kai trečiasis asmuo žymenį kaip firmos vardą, komercinį pavadinimą ar iškabą naudoja laikydamasis sąžiningos praktikos pramoninėje ir komercinėje veikloje.

(1) OL C 74, 2006 3 25.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/11

2007 m. rugsėjo 20 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas Europos Bendrijų Komisiją prieš Graikijos Respubliką

(Byla C-74/06) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - EB 90 straipsnis - Importuotų naudotų automobilių registracijos mokestis - Apmokestinamosios vertės nustatymas - Vien senumu pagrįstas automobilių nuvertėjimas - Apskaičiavimo kriterijų paskelbimas - Galimybė užginčyti nustatyto apskaičiavimo būdo taikymą)

(2007/C 269/22)

Proceso kalba: graikų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama D. Triantafyllou

Atsakovė: Graikijos Respublika, atstovaujama P. Mylonopoulos ir K. Boskovits

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — EB 90 straipsnio pažeidimas — Importuotų naudotų automobilių diskriminacinis apmokestinimas

Rezoliucinė dalis

Pritaikiusi į Graikijos teritoriją iš kitos valstybės narės importuotų naudotų automobilių apmokestinamosios vertės nustatymui vienintelį nuvertėjimo kriterijų, pagrįstą šių automobilio senumu, ir sumažinusi automobilių, kurių amžius nuo 6 mėnesių iki vienerių metų, vertę 7 %, o vienerių metų automobilių — 14 %, nors tai neužtikrina, jog mokėtinas mokestis net ir tam tikrais atvejais nebus didesnis nei mokesčio, įskaičiuoto į panašių jau įregistruotų nacionalinėje teritorijoje naudotų automobilių vertę, likučio dydis, Graikijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 90 straipsnį.

2.	Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.	Europos Bendrijų Komisija ir Graikijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 108, 2006 5 6.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/12

2007 m. rugsėjo 20 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas (Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Staat der Nederlanden prieš Antroposana, Patiëntenvereniging voor Antroposofische Gezondheidszorg, Nederlandse Vereniging van Antroposofische Artsen, Weleda Nederland NV, Wala Nederland NV

(Byla C-84/06) (1)

(Bendrijos kodeksas, reglamentuojantis žmonėms skirtus vaistus - EB 28 ir EB 30 straipsniai - Leidimas pateikti į rinką ir registravimas - Antroposofiniai vaistai)

(2007/C 269/23)

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hoge Raad der Nederlanden

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Staat der Nederlanden

Atsakovės: Antroposana, Patiëntenvereniging voor Antroposofische Gezondheidszorg, Nederlandse Vereniging van Antroposofische Artsen, Weleda Nederland NV, Wala Nederland NV

Dalykas

2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (OL L 311, p. 67), išaiškinimas — Leidimai prekiauti antroposofiniais vaistais, kurie nėra homeopatiniai vaistai pagal direktyvos III dalies 2 skyrių — Nacionalinės teisės aktas, pagal kurį antroposofiniams vaistams taikomi reikalavimai, įtvirtinti direktyvos III dalies 1 skyriuje — EB 28 ir EB 30 straipsniai

Rezoliucinė dalis

Antroposofiniais vaistais galima prekiauti tik gavus leidimą pagal vieną iš 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus, 6 straipsnyje numatytų procedūrų.

(1) OL C 108, 2006 5 6.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/12

2007 m. rugsėjo 20 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas (Tampereen käräjäoikeus (Suomija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Sari Kiiski prieš Tampereen kaupunki

(Byla C-116/06) (1)

(Vienodas požiūris į vyrus ir moteris - Nėščių darbuotojų apsauga - Direktyvos 76/207/EEB 2 straipsnis - Teisė į motinystės atostogas - Direktyvos 92/85/EEB 8 ir 11 straipsniai - Įtaka teisei pakeisti vaiko priežiūros atostogų trukmę)

(2007/C 269/24)

Proceso kalba: suomių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tampereen käräjäoikeus

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Sari Kiiski

Atsakovė: Tampereen kaupunki

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — 1976 m. vasario 9 d. Tarybos direktyvos dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu (OL L 39, 1976, p. 40), iš dalies pakeistos 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/73/EB (OL L 269, 2002, p. 15), 2 straipsnio ir 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo (OL L 348, 1992, p. 1) 8 ir 11 straipsnių išaiškinimas — Darbdavio atsisakymas pakeisti vaiko priežiūros atostogų trukmę — Prieš atostogų pradžią pateiktas suinteresuotosios prašymas, pagrįstas nauju nėštumu — Nacionalinės teisės aktai, numatantys, kad atostogų trukmės pakeitimą galima pagrįsti nenumatomomis ir pagrįstomis priežastimis; pagal kolektyvinę sutartį taikoma praktika, prie tokių priežasčių nepriskirianti neštumo

Rezoliucinė dalis

1976 m. vasario 9 d. Tarybos direktyvos dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu, iš dalies pakeistos 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/73/EB, 2 straipsnis, draudžiantis bet kurią, tiesioginę ar netiesioginę, diskriminaciją dėl lyties darbo sąlygų atžvilgiu, ir 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo (dešimtoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) 8 ir 11 straipsniai dėl motinystės atostogų draudžia vaiko priežiūros atostogas reglamentuojančias nacionalines nuostatas, kuriose neatsižvelgiama į atitinkamai darbuotojai nėštumo sukeltus pokyčius bent 14 savaičių laikotarpiu iki ir po gimdymo, ir dėl to atmetamas prašant suteikti motinystės atostogas suinteresuotosios pateiktas prašymas pakeisti jos vaiko priežiūros atostogų laikotarpį ir ji netenka su pastarosiomis susijusių teisių.

(1) OL C 121, 2006 5 20.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/13

2007 m. rugsėjo 20 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas Europos Bendrijų Komisija prieš Ispanijos Karalystę

(Byla C-177/06) (1)

(Valstybės pagalba - Pagalbos schema - Nesuderinamumas su bendrąja rinka - Komisijos sprendimas - Vykdymas - Pagalbos schemos panaikinimas - Dar nepervestos pagalbos sustabdymas - Suteiktos pagalbos susigrąžinimas - Įsipareigojimų neįvykdymas - Gynybos priemonės - Sprendimo neteisėtumas - Absoliutus negalėjimas vykdyti)

(2007/C 269/25)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama F. Castillo de la Torre ir C. Urraca Caviedes

Atsakovė: Ispanijos Karalystė, atstovaujama N. Díaz Abad.

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — Priemonių, būtinų įgyvendinti 2001 m. gruodžio 20 d. Komisijos sprendimų dėl 1993 metais Ispanijos įgyvendintos valstybės pagalbos schemos tam tikroms Gipuskoa (Ispanija) (C (2001) 4448) (OL L 77, p. 1), Alavos (Ispanija) (C (2001) 4475) (OL L 17, p. 20) ir Biskojos (Ispanija) (C (2001) 4478) (OL L 40, p. 11) provincijose naujai įsteigtoms įmonėms 2 ir 3 straipsnius, nesiėmimas per nustatytą terminą

Rezoliucinė dalis

Per nustatytą terminą nesiėmusi būtinų priemonių įgyvendinti šių sprendimų:

—	2001 m. gruodžio 20 d. Komisijos sprendimo 2003/28/EB dėl 1993 m. Ispanijos įgyvendintos valstybės pagalbos schemos tam tikroms Alavos provincijoje (Ispanija) naujai įsteigtoms įmonėms,

—	2001 m. gruodžio 20 d. Komisijos sprendimo 2003/86/EB dėl 1993 m. Ispanijos įgyvendintos valstybės pagalbos schemos tam tikroms Biskajos provincijoje (Ispanija) naujai įsteigtoms įmonėms,

—	2001 m. gruodžio 20 d. Komisijos sprendimo 2003/192/EB dėl 1993 m. Ispanijos įgyvendintos valstybės pagalbos schemos tam tikroms Gipuskoa provincijoje (Ispanija) naujai įsteigtoms įmonėms

2 ir 3 straipsnių nuostatų, Ispanijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal jas.

2.	Priteisti iš Ispanijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 143, 2006 6 17.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/14

2007 m. rugsėjo 20 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas Société des Produits Nestlé SA prieš Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), Quick restaurants SA

(Byla C-193/06 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Bendrijos prekių ženklas - Reglamentas (EB) Nr. 40/94 - 8 straipsnio 1 dalies b punktas - Vaizdinis prekių ženklas, kuriame yra žodinis elementas QUICKY - Ankstesnio žodinio nacionalinio prekių ženklo QUICKIES savininko protestas - Galimybė supainioti - Visapusiškas vertinimas)

(2007/C 269/26)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Société des Produits Nestlé SA, atstovaujama advokato D. Masson

Kita proceso šalis: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujama A. Folliard-Monguiral, Quick restaurants SA, atstovaujama advokatų E. De Gryse, F. de Visscher ir D. Moreau

Dalykas

Apeliacinis skundas dėl 2006 m. vasario 22 d. Pirmosios instancijos teismo (pirmoji kolegija) Sprendimo Nestlé prieš VRDT, į bylą įstojusi šalis Quick restaurants SA (byla T-74/04), kuriuo Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį dėl 2003 m. gruodžio 17 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 922/2001-2), susijusio su protesto procedūra tarp Société des produits Nestlé SA ir Quick restaurants SA, panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

Panaikinti 2006 m. vasario 22 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą Nestlé prieš VRDTI — Quick (QUICKY) tiek, kiek Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnio 1 dalies b punktą, nagrinėdamas žymenų bendrą įspūdį nevertino jų vizualaus panašumo.

2.	Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.	Grąžinti bylą Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismui.

4.	Atidėti sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų priėmimą.

(1) OL C 165, 2006 7 15.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/14

2007 m. rugsėjo 13 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas Il Ponte Finanziaria SpA prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), F.M.G. Textiles Srl, ankstesnis pavadinimas — Marine Enterprise Projects — Società Unipersonale di Alberto Fiorenzi Srl

(Byla C-234/06 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Bendrijos prekių ženklas - Prekių ženklo BAINBRIDGE registracija - Ankstesnių nacionalinių prekių ženklų, kuriuose yra tokia pati sudedamoji dalis „Bridge“, savininko protestas - Protesto atmetimas - Prekių ženklų šeima - Naudojimo įrodymas - Apsauginių prekių ženklų sąvoka)

(2007/C 269/27)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Il Ponte Finanziaria SpA, atstovaujama advokatų P. Roncaglia, A. Torrigiani Malaspina ir M. Boletto

Kitos proceso šalys: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama O. Montalto ir M. Buffolo, F.M.G. Textiles Srl, ankstesnis pavadinimas — Marine Enterprise Projects — Società Unipersonale di Alberto Fiorenzi Srl, atstovaujama advokato D. Marchi

Dalykas

Apeliacinis skundas dėl 2006 m. vasario 23 d. Pirmosios instancijos teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimo Ponte Finanziaria SpA prieš VRDT (T-194/03), kuriuo šis teismas atmetė žodinių, vaizdinių ir erdvinių prekių ženklų „Bridge“, „Old Bridge“, „The Bridge Basket“, THE BRIDGE, „The Bridge“, FOOTBRIDGE, „The Bridge Wayfarer“ ir OVER THE BRIDGE, skirtų 18 ir 25 klasių prekėms, savininko ieškinį dėl 2003 m. kovo 17 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (VRDT) ketvirtosios apelaicinės tarybos sprendimo R 1015/2001-4 atmesti apeliaciją dėl Protestų skyriaus sprendimo, kuriuo atmetamas protestas dėl paraiškos įregistruoti vaizdinį prekių ženklą „Bainbridge“ 18 ir 25 klasių prekėms, panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Priteisti iš Il Ponte Finanziaria SpA bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 178, 2006 7 29.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/15

2007 m. rugsėjo 20 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas (Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Benetton Group SpA prieš G-Star International BV

(Byla C-371/06) (1)

(Prekių ženklai - Direktyva 89/104/EEB - 3 straipsnio 1 dalies e punkto trečia įtrauka - Žymuo - Prekėms esminę vertę suteikianti forma - Naudojimas - Reklaminės kampanijos - Formos patrauklumas dėl jos, kaip skiriamojo žymens, žinomumo, įgytas iki paraiškos įregistruoti pateikimo)

(2007/C 269/28)

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hoge Raad der Nederlanden

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Benetton Group SpA

Atsakovė: G-Star International BV

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Hoge Raad der Nederlanden — 1988 m. gruodžio 21 d. Pirmosios Tarybos direktyvos 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL L 40, 1989, p. 1) 3 straipsnio 1 dalies e punkto trečiosios įtraukos išaiškinimas — Džinsai, kurių skiriamieji požymiai turi darbo arba motociklininkų drabužių bruožų, su antkeliais — Žymuo, kurį sudaro forma, suteikianti prekei esminę vertę

Rezoliucinė dalis

1988 m. gruodžio 21 d. Pirmosios Tarybos direktyvos 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti 3 straipsnio 1 dalies e punkto trečiąją įtrauką reikia aiškinti taip, kad prekės forma, suteikianti jai esminę vertę, negali būti prekių ženklu pagal šios direktyvos 3 straipsnio 3 dalį, jeigu prieš pateikiant paraišką įregistruoti ji įgijo patrauklumą dėl jos, kaip skiriamojo žymens, žinomumo, organizavus reklamines kampanijas, pristatančias specifinius atitinkamos prekės požymius.

(1) OL C 294, 2006 12 2.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/15

2007 m. rugsėjo 13 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas Europos Bendrijų Komisija prieš Graikijos Respubliką

(Byla C-381/06) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Direktyva 2002/14/EB - Darbuotojų informavimas bei konsultavimasis su jais - Neperkėlimas per nustatytą terminą)

(2007/C 269/29)

Proceso kalba: graikų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama M. Patakia ir J. Enegren

Atsakovė: Graikijos Respublika, atstovaujama N. Dafniou

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — Nuostatų, būtinų įgyvendinti 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje, nepriėmimas per nustatytą terminą — Bendras Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimas dėl darbuotojų atstovavimo (OL L 80, p. 29)

Rezoliucinė dalis

Nepriėmusi per nustatytą terminą 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje įgyvendinančių įstatymų ir kitų teisės aktų, Graikijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal šią direktyvą.

2.	Priteisti iš Graikijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 261, 2006 10 28.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/16

2007 m. rugsėjo 13 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas (Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) byloje Codirex Expeditie BV prieš Staatssecretaris van Financiën

(Byla C-400/06) (1)

(Bendrasis muitų tarifas - Kombinuotoji nomenklatūra - Tarifinė klasifikacija - 0202 30 50 subpozicija - Galvijienos priekinio ketvirčio išpjovos, sušaldytos ir be kaulų)

(2007/C 269/30)

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hoge Raad der Nederlanden

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Codirex Expeditie BV

Atsakovas: Staatssecretaris van Financiën

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Hoge Raad der Nederlanden — 1999 m. spalio 12 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2204/1999, iš dalies keičiančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą (OL L 278, p. 1), 2 skirsnio 1 papildomosios pastabos A dalies h punkto 11 papunkčio išaiškinimas — Sušaldyta mėsa iš priekinio ketvirčio dalies be kaulų

Rezoliucinė dalis

1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo, iš dalies pakeisto 1999 m. spalio 12 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2204/1999, I priedas turi būti aiškinamas taip, kad galvijienos priekinio ketvirčio gabalai, sušaldyti ir be kaulų, klasifikuojami Kombinuotosios nomenklatūros 0202 30 50 subpozicijoje.

Reglamento Nr. 2658/87, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2204/1999, I priedas turi būti aiškinamas taip, kad klasifikavimui 0202 30 50 subpozicijoje nereikia, jog galvijienos priekinio ketvirčio gabalai, sušaldyti ir be kaulų, atitiktų kitas sąlygas, visų pirma sąlygą, kad jie turi būti to paties gyvulio.

(1) OL C 310, 2006 12 16.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/16

2007 m. liepos 9 d.Landesgericht Klagenfurt (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje A-Punkt Schmuckhandels GmbH prieš Claudia Schmidt

(Byla C-315/07)

(2007/C 269/31)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Landesgericht Klagenfurt

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: A-Punkt Schmuckhandels GmbH

Atsakovė: Claudia Schmidt

Prejudiciniai klausimai

Ar valstybės narės teisės norma, pagal kurią sidabro papuošalų platinimas lankantis pas privačius asmenis prekybos tokiais papuošalais ir jų užsakymų priėmimo tikslais, kai vieneto vertė neviršija 40 eurų, draudžiamas, sudaro laisvo prekių judėjimo apribojimą EB 28 ir 30 straipsnių prasme, jei Bendrijos prekės į rinką patekti gali tik patyrus papildomas išlaidas šioms prekėms, siekiant pakeisti platinimo struktūrą ir pakeisti bei išplėsti asortimentą?

Jei į šį klausimą būtų atsakyta teigiamai:

Ar nacionalinės teisės norma, kuri, prieštaraudama EB 28 ir 30 straipsniams, draudžia sidabro papuošalų platinimą lankantis pas privačius asmenis prekybos tokiais papuošalais ir jų užsakymų priėmimo tikslais, kurių vieneto vertė neviršija 40 eurų, yra pateisinama ir proporcinga priemonė, prieštaraujanti privataus asmens teisei platinti sidabro papuošalus, kurių vieneto vertė neviršija 40 eurų, lankantis pas privačius asmenis prekybos tokiais papuošalais ir jų užsakymų priėmimo tikslais?

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/16

2007 m. liepos 9 d.Verwaltungsgericht Gießen (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Markus Stoß prieš Wetteraukreis

(Byla C-316/07)

(2007/C 269/32)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Verwaltungsgericht Gießen (Vokietija)

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Markus Stoß

Atsakovė: Wetteraukreis

Prejudiciniai klausimai

Ar EB 43 ir 49 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad jie draudžia nacionalinį valstybės monopolį tam tikriems azartiniams žaidimams kaip, pavyzdžiui, sporto lažyboms, jei atitinkamoje valstybėje narėje nėra nuoseklios ir sistemingos azartinių lošimų apribojimo politikos visų pirma todėl, kad nacionalines koncesijas turintys organizatoriai skatina dalyvauti kituose azartiniuose lošimuose — kaip, pavyzdžiui, valstybės loterijose ir kazino lošimuose — ir, be to, kitus lošimus, turinčius tokį patį ar didesnį prognozuojamą priklausomybės sukėlimo potencialą — kaip, pavyzdžiui, lažybas dėl tam tikrų sporto įvykių (pavyzdžiui, žirgų lenktynės) ir lošimą lošimo automatais — gali siūlyti privatūs paslaugų teikėjai?

Ar EB 43 ir 49 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad kompetentingų valstybės institucijų išduoti leidimai organizuoti sporto lažybas, kurie nėra apriboti atitinkamos valstybės teritorija, suteikia leidimo savininkui ir jo įgaliotiems asmenims teisę ir kitose valstybėse narėse be papildomų nacionalinių leidimų teikti atitinkamus pasiūlymus sudaryti sutartis ir jas sudaryti?

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/18

2007 m. liepos 20 d.Verwaltungsgericht Stuttgart (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Ibrahim Altun prieš Stadt Böblingen

(Byla C-337/07)

(2007/C 269/35)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Verwaltungsgericht Stuttgart (Vokietija)

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas: Ibrahim Altun

Atsakovas: Stadt Böblingen

Prejudiciniai klausimai

Ar siekiant įgyti EEB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimo Nr. 1/80 7 straipsnio pirmajame sakinyje numatytas teises reikalaujama, kad „pagrindinis teisių turėtojas“, pas kurį šeimos narys teisėtai gyvena trejus metus, atitiktų ATS 7 straipsnio pirmajame sakinyje nustatytas sąlygas per visą šį laikotarpį?

Ar tam, kad šeimos narys gautų ATS Nr. 1/80 7 straipsnio pirmajame sakinyje numatytas teises, pakanka, jog „pagrindinis teisių turėtojas“ šiuo laikotarpiu dvejus metus ir šešis mėnesius dirbo pas skirtingus darbdavius ir galiausiai šešis mėnesius yra bedarbis ne savo noru ir tokiu lieka dar ir ilgesniam laikui?

Ar ATS Nr. 1/80 7 straipsnio pirmuoju sakiniu taip pat gali remtis asmuo, kuris kaip šeimos narys gavo leidimą atvykti apsigyventi pas tokį Turkijos pilietį, kurio teisė gyventi ir teisė teisėtai dirbti valstybės narės darbo rinkoje pagrįsta tik politinio prieglobsčio dėl politinio persekiojimo Turkijoje suteikimu?

Jeigu į 3 klausimą būtų atsakyta teigiamai: ar šeimos narys ir tuomet gali remtis ATS Nr. 1/80 7 straipsnio pirmuoju sakiniu, kai politinio prieglobsčio suteikimas ir juo pagrįsta „pagrindinio teisių turėtojo“ (šiuo atveju — tėvo) teisė gyventi ir teisė teisėtai dirbti valstybės narės darbo rinkoje paremta neteisingais duomenimis?

5.	Jeigu į 4 klausimą būtų atsakyta neigiamai: ar tokiu atveju prieš atsisakant suteikti šeimos nariams ATS Nr. 1/80 7 straipsnio pirmajame sakinyje numatytas teises reikalaujama, kad pirmiau būtų formaliai atimtos arba panaikintos „pagrindinio teisių turėtojo“ (šiuo atveju — tėvo) teisės?

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/18

2007 m. liepos 20 d.Bundesgerichtshof (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Advokatas Christopher Seagon, veikiantis kaip Frick Teppichboden Supermärkte GmbH turto administratorius bankroto byloje, prieš Deko Marty Belgium N.V.

(Byla C-339/07)

(2007/C 269/36)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesgerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: advokatas Christopher Seagon, veikiantis kaip Frick Teppichboden Supermärkte GmbH turto administratorius bankroto byloje

Atsakovė: Deko Marty Belgium N.V.

Prejudiciniai klausimai

Ar, aiškinant 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 (1) dėl bankroto bylų (toliau — Reglamentas Nr. 1346/2000) 3 straipsnio 1 dalį ir 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 (2) dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau — Reglamentas Nr. 44/2001) 1 straipsnio 2 dalies b punktą, valstybės narės, kurios teritorijoje iškelta bankroto byla skolininko turtui, teismai pagal Reglamentą Nr. 1346/2000 turi tarptautinę jurisdikciją nagrinėti ieškinį dėl nuginčijimo bankroto procese asmeniui, kurio registruota buveinė yra kitoje valstybėje narėje?

2.	Jei į pirmą klausimą būtų atsakyta neigiamai: Ar ieškiniui dėl nuginčijimo bankroto procese taikomas Reglamento Nr. 44/2001 1 straipsnio 2 dalies b punktas?

(1) OL L 160, p. 1.

(2) OL L 12, p. 1.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/19

2007 m. rugpjūčio 2 d.Verwaltungsgericht Stuttgart (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Kulpa Automatenservice Asperg GmbH prieš Land Baden-Württemberg

(Byla C-358/07)

(2007/C 269/38)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Verwaltungsgericht Stuttgart (Vokietija)

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Kulpa Automatenservice Asperg GmbH

Atsakovė: Land Baden-Württemberg

Prejudiciniai klausimai

Ar EB 43 ir 49 straipsnius reikia aiškinti taip, kad jie prieštarauja valstybės monopoliui tam tikriems azartiniams lošimams, kaip, pavyzdžiui, sporto lažyboms ir loterijoms, jei atitinkamoje valstybėje narėje apskritai nėra vieningos ir sistemingos azartinių lošimų apribojimo politikos, nes nacionalines koncesijas turintys organizatoriai skatina dalyvauti kituose azartiniuose lošimuose, tokiuose kaip valstybinės sporto lažybos ir loterijos, ir juos reklamuoja, o kitus lošimus, turinčius tokį patį ar net didesnį potencialą sukelti priklausomybę — kaip, pavyzdžiui, lažybas dėl tam tikrų sporto įvykių (žirgų lenktynės), lošimus automatais ir lošimo namuose — gali teikti privatūs paslaugų teikėjai?

Ar EB 43 ir 49 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad valstybių narių kompetentingų institucijų išduoti leidimai rengti sporto lažybas, kurie nėra apriboti atitinkamos valstybės teritorija, leidimo turėtojui ir jo įgaliotiems tretiesiems asmenims suteikia teisę teikti pasiūlymus sudaryti sutartis kitų valstybių narių teritorijoje be papildomų nacionalinių leidimų ir juos įgyvendinti?

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/19

2007 m. rugpjūčio 2 d.Verwaltungsgericht Stuttgart (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje SOBO Sport & Entertainment GmbH prieš Land Baden-Württemberg

(Byla C-359/07)

(2007/C 269/39)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Verwaltungsgericht Stuttgart (Vokietija)

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: SOBO Sport & Entertainment GmbH

Atsakovė: Land Baden-Württemberg

Prejudiciniai klausimai

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/20

2007 m. rugpjūčio 2 d.Verwaltungsgericht Stuttgart (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Andreas Kunert prieš Land Baden-Württemberg

(Byla C-360/07)

(2007/C 269/40)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Verwaltungsgericht Stuttgart (Vokietija)

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Andreas Kunert

Atsakovė: Land Baden-Württemberg

Prejudiciniai klausimai

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/20

2007 m. rugpjūčio 2 d. Conseil de prud'hommes de Beauvais pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Olivier Polier prieš Najar EURL

(Byla C-361/07)

(2007/C 269/41)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Conseil de prud'hommes de Beauvais

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Olivier Polier

Atsakovė: Najar EURL

Prejudiciniai klausimai

Ar 2005 m. rugpjūčio 2 d. Nutarties Nr. 2005-893 (1), kuri leidžia darbuotoją atleisti iš darbo per dviejų metų įsitvirtinimo laikotarpį, numatytą naujojo įdarbinimo sutartyje, nenurodant šio nutraukimo teisinio pagrindo ir iš anksto neinformuojant, galioja

1.	Pagrindinių teisių chartijoje apibrėžtos Europos teisės, kuri numato darbuotojo teisę nebūti atleistam iš darbo be svarbios priežasties, atžvilgiu;

2.	Tarptautinės darbo organizacijos (konvencijos Nr.) 158 dėl atleidimo iš darbo atžvilgiu;

3.	Europos socialinės chartijos nuostatų atžvilgiu?

(1) 2005 m. rugpjūčio 2 d. Nutartis Nr. 2005-893 susijusi su „naujojo įdarbinimo“ darbo sutartimi, JORF, Nr. 197, 2005 m. rugpjūčio 3 d., p. 12689.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/21

2007 m. rugpjūčio 2 d. Tribunale d'instance du VIIème arrondissement de Paris (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Kip Europe SA, Kip UK Ltd, Caretrex Logistiek BV, Utax GmbH prieš Administration des dounes — Direction générale des douanes et droits indirects

(Byla C-362/07)

(2007/C 269/42)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunale d'instance du VIIème arrondissement de Paris

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovės: Kip Europe SA, Kip UK Ltd, Caretrex Logistiek BV, Utax GmbH

Atsakovė: Administration des dounes — Direction générale des douanes et droits indirects

Prejudiciniai klausimai

Ar tokio, kaip antai šioje byloje aprašytojo daugiafunkcinio aparato, sukurto veikti tiesiogiai arba per kompiuterinį tinklą prijungto prie vieno ar kelių kompiuterių, bet kopijavimo funkciją galinčio atlikti atskirai, kopijavimo funkcija yra „specifinė funkcija, tačiau ne duomenų apdorojimo funkcija“ Kombinuotosios nomenklatūros 84 skirsnio 5 pastabos E dalies prasme?

2.	Į pirmąjį klausimą atsakius teigiamai, ar ši specifinė funkcija, dėl kurios aiškiai buvo pripažinta, jog ji nenulemia esminio gaminio požymio, neleidžia taikant 5 pastabos E dalį klasifikuoti šį gaminį 84 skirsnyje, nepaisant spausdinimo ir skaitymo funkcijų, priskiriamų duomenų apdorojimui?

3.	Ar tokiu atveju įrenginį, sudarytą iš trijų materialiai skirtingų modulių (spausdintuvo, skaitytuvo ir kompiuterio), reikia klasifikuoti remiantis 3 bendrosios aiškinimo taisyklės b punktu?

4.	Bendriau kalbant, ar teisingas Suderintos sistemos ir Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimas lemia tai, kad tokius spausdintuvus, kaip antai aprašytuosius byloje, reikia klasifikuoti 8471 60 arba 9009 12 00 pozicijoje?

Ar 2006 m. kovo 8 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 400/2006 (1) yra negaliojantis, nes prieštarauja Suderintai sistemai, Kombinuotajai nomenklatūrai ir Bendrųjų Suderintos sistemos ir Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklių 1 taisyklei ir 3 taisyklės b punktui tiek, kiek jis motyvuojamas nurodant „funkciją, kuri nulemia esminį įrenginio požymį“, ir jis lemia tokių spausdintuvų, kaip antai aprašytieji, klasifikavimą 9009 12 00 pozicijoje?

(1) 2006 m. kovo 8 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 400/2006 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje (OL L 70, p. 9)

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/21

2007 m. rugpjūčio 2 d. Tribunal d'instance du VIIème arrondissement de Paris (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Hewlett Packard International SARL prieš Administration des douanes — Direction générale des douanes et droits indirects

(Byla C-363/07)

(2007/C 269/43)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal d'instance du VIIème arrondissement de Paris

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Hewlett Packard International SARL

Atsakovė: Administration des douanes — Direction générale des douanes et droits indirects

Prejudiciniai klausimai

2.	Į pirmąjį klausimą atsakius teigiamai, ar ši specifinė funkcija, dėl kurios aiškiai buvo pripažinta, jog ji nenulemia esminio gaminio požymio, neleidžia taikant 5 pastabos E dalį klasifikuoti šį gaminį 84 skirsnyje, nepaisant spausdinimo ir skaitymo funkcijų, priskiriamų duomenų apdorojimui?

3.	Ar tokiu atveju įrenginį, sudarytą iš dviejų materialiai skirtingų modulių (spausdintuvo ir skaitytuvo) reikia klasifikuoti remiantis 3 bendrosios taisyklės b punktu?

4.	Bendriau kalbant, ar teisingas Suderintos sistemos ir Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimas turi lemti tai, kad tokie spausdintuvai, kaip antai aprašytieji byloje, turi būti klasifikuoti 8471 60 arba 9009 12 00 pozicijoje?

(1) 2006 m. kovo 8 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 400/2006 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje (OL L 70, p. 9).

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/22

2007 m. rugpjūčio 3 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Graikijos Respubliką

(Byla C-369/07)

(2007/C 269/44)

Proceso kalba: graikų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama E. Righini ir I. Chatzigiannis

Atsakovė: Graikijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad nepriėmusi priemonių 2005 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimui byloje C-415/03, susijusioje su tuo, kad Graikija neįvykdė įsipareigojimų pagal 2002 m. Sprendimo dėl Graikijos suteiktos valstybės pagalbos Olympiaki Aeroporia 3 straipsnį, įvykdyti, Graikijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal šį sprendimą ir pagal EB 228 straipsnio 1 dalį.

—

Nurodyti Graikijos Respublikai sumokėti Komisijai baudos mokestį, kurio suma siūloma 53 611 EUR už kiekvieną sprendimo byloje C-415/03, susijusioje su 2002 m. Sprendimu, neįvykdymo dieną skaičiuojant nuo sprendimo, kuris bus priimtas šioje byloje, paskelbimo dienos iki sprendimo byloje C-415/03 įvykdymo dienos.

—

Nurodyti Graikijos Respublikai sumokėti vienkartinę baudą, kurios dydis bus apskaičiuotas padauginus baudos mokesčio sumą už dieną iš dienų, per kurias tęsiasi įsipareigojimų neįvykdymas, skaičiaus, skaičiuojant nuo sprendimo byloje C-415/03 dienos iki sprendimo, kuris bus priimtas šioje byloje, kiek tai susiję su 2002 m. Sprendimu.

—	Priteisti iš Graikijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Savo 2005 m. gegužės 12 d. Sprendime byloje C-415/03 Teisingumo Teismas nusprendė, kad per nustatytą terminą nesiėmusi visų priemonių, reikalingų susigrąžinti pripažintą neteisėta ir su bendrąja rinka nesuderinama valstybės pagalbą, išskyrus tą, kuri susijusi su įmokomis nacionalinei socialinio draudimo įstaigai, pagal 2002 m. gruodžio 11 d. Komisijos sprendimo 2003/372/EB dėl Graikijos suteiktos pagalbos Olympic Airways 3 straipsnį, Graikijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal šio sprendimo 3 straipsnį.

Pažymėjusi, kad Graikijos Respublika Komisijos tarnyboms neperdavė jokių priemonių Teisingumo Teismo sprendimui byloje C-415/03 įvykdyti, nežiūrint priešingų Graikijos valdžios institucijų tvirtinimų, ir kad ji iki šiol nesusigrąžino su 2002 m. Sprendimu nesuderinama pripažintos pagalbos, Komisija nusprendė kreiptis į Teisingumo Teismą pagal EB 228 straipsnį.

Pagal EB 228 straipsnį ir Teisingumo Teismo praktiką, kadangi Komisija kreipėsi į Teisingumo Teismą dėl to, kad valstybė narė per Komisijos nustatytą terminą nesiėmė priemonių Teisingumo Teismo sprendimui įvykdyti, Komisija nurodo iš tos valstybės narės pagal aplinkybes atitinkamai reikalaujamo sumokėti vienkartinio ir (arba) baudos mokesčio dydį. EB 228 straipsnyje numatytą galutinį sprendimą dėl nustatytino baudos mokesčio priima Teisingumo Teismas, kuris sprendžia naudodamasis savo neribota kompetencija.

4.	Ir baudos mokesčio dydis, ir vienkartinės baudos dydis, kurį Komisija siūlo Teisingumo Teismui pareikšdama savo ieškinį, buvo apskaičiuotas remiantis 2005 m. gruodžio 13 d. Komisijos komunikate dėl EB 228 straipsnio įgyvendinimo įtvirtintu apskaičiavimo metodu.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/23

2007 m. rugpjūčio 3 d.Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Staatssecretaris van Financiën prieš Heuschen & Schrouff Oriental Foods Trading BV

(Byla C-375/07)

(2007/C 269/45)

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hoge Raad der Nederlanden

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Staatssecretaris van Financiën

Atsakovė: Heuschen & Schrouff Oriental Foods Trading BV

Prejudiciniai klausimai

1.	Ar tešlos lakštai, kaip aprašyta 1997 m. birželio 27 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1196/97 (1) priede, patenka į Kombinuotosios nomenklatūros 1905 poziciją, jei tai yra iš ryžių miltų, druskos ir vandens pagaminti tešlos lakštai, kurie buvo išdžiovinti, tačiau neapdoroti šiluma?

2.	Ar minėtas reglamentas atsižvelgiant į atsakymą į pirmąjį klausimą galioja?

Ar 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (2), iš dalies pakeisto 1998 m. birželio 29 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1677/98 (3), 871 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad tuomet, kai muitinė, prieš galėdama priimti savo sprendimą — šiuo atveju dėl vėlesnio įtraukimo į apskaitą (išleidus prekes) — remiantis 871 straipsnio 1 dalimi, privalo pateikti atvejį Komisijai, nacionalinis teismas, nagrinėjantis muitinės skolininko ieškinį dėl muitinės sprendimo dėl vėlesnio muitų įtraukimo į apskaitą, neturi teisės panaikinti vėlesnio įtraukimo į apskaitą manydamas, jog įvykdomos 220 straipsnio 2 dalies b punkte numatytos (privalomo) atsisakymo vėliau įtraukti į apskaitą (išleidus prekes) sąlygos, jei šiai išvadai nepritaria Komisija?

Ar tuo atveju, jei atsakymas į 3 klausimą parodytų, jog aplinkybė, kad Komisija turi įgaliojimus priimti sprendimus papildomo muitų išieškojimo srityje, neapriboja nacionalinio teismo, turinčio priimti sprendimą dėl ieškinio dėl papildomo muitų išieškojimo, įgaliojimų, Bendrijos teisė numato kitokias priemones, užtikrinančias vieningą Bendrijos teisės taikymą, jei konkrečiu atveju Komisija ir nacionalinis teismas skirtingai vertina kriterijus, kurie pagal Muitinės kodekso (4) 220 straipsnį taikomi siekiant nustatyti, ar muitinės skolininkas galėjo pastebėti muitinės klaidą?

(1) Reglamentas dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotoje nomenklatūroje, OL L 170, p. 13.

(2) OL L 253, p. 1.

(3) OL L 212, p. 18.

(4) OL L 302, p. 1.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/23

2007 m. rugpjūčio 3 d.Hoge Raad der Nederlanden pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Staatssecretaris van Financiën prieš Kamino International Logistics BV

(Byla C-376/07)

(2007/C 269/46)

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hoge Raad der Nederlanden

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Staatssecretaris van Financiën

Atsakovė: Kamino International Logistics BV

Prejudiciniai klausimai

Ar 2003 m. rugsėjo 11 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1789/2003 I priede pateikiamos kombinuotosios nomenklatūros 84 straipsnio 5 pastaba turi būti aiškina (1)ma taip, kad spalvoto vaizdo monitorius, galintis atkurti tiek automatinės duomenų apdorojimo mašinos KN 8471 pozicijos prasme, tiek ir kitų šaltinių perduodamus signalus, negali būti klasifikuojamas KN 8471 pozicijoje?

2.	Jeigu pirmajame klausime apibūdintas spalvoto vaizdo monitorius gali būti klasifikuojamas KN 8471 pozicijoje: kokiomis aplinkybėmis reikia remtis nustatant, ar monitorius yra įrenginys, naudojamas vien tik arba daugiausia automatinio duomenų apdorojimo sistemose?

3.	Ar į 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 754/2004 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo kombinuotoje nomenklatūroje (2) taikymo sritį patenka ir ginčijamas monitorius ir jei taip, ar šis reglamentas galioja atsižvelgiant į atsakymus į du pirmuosius klausimus?

(1) Reglamentas, iš dalies keičiantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą, OL L 281, p. 1.

(2) OL L 118, p. 32.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/24

2007 m. rugpjūčio 8 d.Protodikeio Retymni (Graikija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Kyriaki Angelidaki ir kt. prieš Nomarchiaki Aftodioikisi Retymnis

(Byla C-378/07)

(2007/C 269/47)

Proceso kalba: graikų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Protodikeio Retymni

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Kyriaki Angelidaki ir kt.

Atsakovė: Nomarchiaki Aftodioikisi Retymnis

Prejudiciniai klausimai

Ar ETUC, UNICE ir CEEP bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis, kuris yra Tarybos direktyvos 1999/70/EB (OL L 175, 1999 liepos 10 d., p. 42) dalis, 5 punktas ir 8 punkto 1 ir 3 dalys turi būti aiškinami taip, kad Bendrijos teisė neleidžia šio bendrojo susitarimo taikymo pagrindu valstybei narei priimti nuostatų, kai: a) nacionalinėje teisės sistemoje dar iki įsigaliojant direktyvai egzistavo lygiavertės priemonės bendrojo susitarimo 5 punkto 1 dalies prasme ir b) priimtomis nuostatomis bendrajam susitarimui taikyti nacionalinėje teisės sistemoje sumažinamas bendra pagal terminuotas darbo sutartis dirbančių darbuotojų apsauga?

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar pagal terminuotas darbo sutartis dirbančių darbuotojų, su kuriais sudarytos ne kelios paeiliui sudaromos terminuotos darbo sutartys, o vienintelė darbo sutartis, kurios dalykas yra darbuotojo paslaugų teikimas siekiant tenkinti ne laikinus, ypatingus ar skubius, bet „nuolatinius ir ilgalaikius“ poreikius, apsaugos sumažinimas yra susijęs su minėto bendrojo susitarimo ir minėtos direktyvos taikymu ir ar, atsižvelgiant į tai, toks apsaugos sumažinimas yra draudžiamas Bendrijos teisės požiūriu?

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, kai nacionalinėje teisės sistemoje iki įsigaliojant Direktyvai 1999/70/EB jau egzistavo lygiavertės normos bendrojo susitarimo 5 punkto 1 dalies prasme, kaip pagrindinėje byloje aptariama Įstatymo Nr. 2112/1920 8 straipsnio 3 dalis, ar įstatyminės nuostatos, tokios kaip pagrindinėje byloje aptariamas Prezidento dekreto Nr. 164/2004 11 straipsnis, priėmimas, remiantis šio bendrojo susitarimo taikymu, yra draudžiamas bendros pagal terminuotas darbo sutartis dirbančių darbuotojų apsaugos nacionalinėje teisės sistemoje sumažinimas bendrojo susitarimo 8 punkto 1 ir 3 dalių prasme, kai:

į minėtos įstatyminės normos, skirtos taikyti bendrąjį susitarimą, taikymo sritį patenka tik kelios paeiliui sudarytos terminuotos darbo sutartys ar keli paeiliui nustatyti santykiai, bet nepatenka asmenys, kurie sudarė (ne daug paeiliui, bet) vienintelę terminuotą darbo sutartį, kad darbuotojas įgyvendintų „nuolatinius ir ilgalaikius“ darbdavio poreikius, nors ankstesnė lygiavertė norma taikoma visiems terminuotų darbo sutarčių atvejams, įskaitant tuos, kai darbuotojas sudarė vienintelę terminuotą darbo sutartį, kuri vis dėlto realiai sudaryta tam, kad darbuotojas teiktų paslaugas, skirtas tenkinti ne laikinus, ypatingas ar skubius, bet „nuolatinius ir ilgalaikius“ poreikius;

aptariama teisinė priemonė, skirta taikyti bendrąjį susitarimą, kaip teisinę pasekmę pagal terminuotas darbo sutartis dirbančių darbuotojų apsaugai ir piktnaudžiavimo prevencijai bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas darbo sutartis prasme numato terminuotų darbo sutarčių pripažinimą neterminuotomis darbo sutartimis ateityje (ex nunc), nors ankstesnės lygiavertės priemonės numato terminuotas darbo sutartis kvalifikuoti neterminuotomis darbo sutartimis nuo jų sudarymo momento (ex tunc)?

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, kai nacionalinėje teisės sistemoje iki įsigaliojant Direktyvai 1999/70/EB jau egzistavo lygiavertės normos bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis, kuris yra šios direktyvos dalis, 5 punkto 1 dalies prasme, kaip antai pagrindinėje byloje aptariama Įstatymo Nr. 2112/1920 8 straipsnio 3 dalis, ar Graikijos teisės aktų leidėjo pasirinkimas perkeliant šią direktyvą į Graikijos nacionalinę teisę, pirma, į minėtu Prezidento dekretu Nr. 164/2004 numatytos apsaugos taikymo sritį neįtraukti minėtų piktnaudžiavimo atvejų, kai darbuotojas sudarė vienintelę terminuotą darbo sutartį, kuri realiai sudaryta tam, kad darbuotojas teiktų paslaugas siekiant patenkinti ne laikinus, ypatingus ar skubius, bet „nuolatinius ir ilgalaikius“ poreikius, ir, antra, nepriimti panašios veiksmingos priemonės, specifinės konkrečiu atveju, kuri konkrečiu piktnaudžiavimo atveju numatytų darbuotojų apsaugą, papildančią bendrą apsaugą, kuri įprastai taikoma pagal bendrąją Graikijos darbo teisę kiekvienu darbo pagal niekinę darbo sutartį atveju, nesvarbu, ar piktnaudžiaujama bendrojo susitarimo prasme, ir kuri apima darbuotojo reikalavimą sumokėti jam atlyginimą ir išeitinę išmoką, nežiūrint to, ar jis dirbo pagal galiojančią, ar pagal niekinę darbo sutartį, yra neleidžiamas bendros pagal terminuotas darbo sutartis dirbančių darbuotojų apsaugos sumažinimas nacionalinėje teisės sistemoje bendrojo susitarimo 8 punkto 1 ir 3 dalių prasme, atsižvelgiant į tai, kad:

a)	pareiga sumokėti atlyginimą ir išeitinę išmoką nacionalinėje teisėje numatyta kiekvienu darbo santykių atveju ir ji nėra skirta piktnaudžiavimo prevencijai bendrojo susitarimo prasme, ir

b)	jau ankstesnės lygiavertės normos taikymo teisinė pasekmė yra (vienintelės) terminuotos darbo sutarties pripažinimas neterminuota darbo sutartimi?

Jeigu į pirmesnius klausimus būtų atsakyta teigiamai, ar nacionalinis teismas, aiškindamas savo nacionalinę teisę pagal Direktyvą 1999/70/EB, turi netaikyti su šia direktyva nesuderinamų teisinės priemonės nuostatų, kurios buvo priimtos remiantis bendruoju susitarimu, bet nustato mažesnę bendrą pagal terminuotas darbo sutartis dirbančių darbuotojų apsaugą vidaus teisės sistemoje, tokių kaip Prezidento dekreto Nr. 164/2004 nuostatos, pagal kurias numanomai ir netiesiogiai, bet aiškiai netaikoma atitinkama apsauga piktnaudžiavimo atvejais, kai darbuotojas sudarė vieną terminuotą darbo sutartį, pagal kurią jis realiai turi teikti paslaugas, skirtas patenkinti ne laikinus, ypatingus ar skubius, bet „nuolatinius ir ilgalaikius“ poreikius, ir vietoje jų taikyti lygiaverčiame nacionaliniame teisės akte, egzistavusiame dar iki įsigaliojant šiai direktyvai, esančias nuostatas, kaip antai Įstatymo Nr. 2112/1920 8 straipsnio 3 dalis?

Jeigu nacionalinis teismas manytų, kad iš principo nuostata (šiuo atveju — Įstatymo Nr. 2112/1920 8 straipsnio 3 dalis), kuri yra lygiavertė nuostata bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis, kuris yra Direktyvos 1999/70/EB dalis, 5 punkto 1 dalies prasme, yra taikoma ginčo dėl terminuoto darbo atveju, ir kad pagal šią nuostatą, nustačius, jog ir vienintelė darbo sutartis sudaryta kaip terminuota sutartis be objektyvios priežasties, susijusios su darbo pobūdžiu, tipu ir savybėmis, šią sutartį reikia pripažinti neterminuota darbo sutartimi:

ar su Bendrijos teise suderinamas nacionalinio teismo pateiktas nacionalinės teisės išaiškinimas ir taikymas, pagal kurį aplinkybė, kad terminuotas darbo sutartis sudaryta, remiantis teisės norma, reglamentuojančia įdarbinimą pagal terminuotas darbo sutartis sezoniniams, periodiniams, laikiniems ar papildomiems socialiniams poreikiams tenkinti (šiuo atveju — Įstatymo Nr. 3250/2004, FEK A' 124/7-7-2004, nuostatos), kiekvienu atveju yra objektyvi priežastis tokioms sutartims sudaryti, net jeigu realiai buvo tenkinami nuolatiniai ir ilgalaikiai poreikiai;

ar su Bendrijos teise yra suderinamas nacionalinio teismo nacionalinės teisės išaiškinimas ir taikymas, pagal kurį nuostata, draudžianti terminuotas darbo sutartis viešajame sektoriuje pakeisti į neterminuotas darbo sutartis, turi būti aiškinama taip, kad viešajame sektoriuje absoliučiai ir bet kuriuo atveju draudžiama sudarytą terminuotą darbo sutartį ar nustatytus terminuotus darbo santykius pakeisti neterminuota darbo sutartimi ar neterminuotais darbo santykiais, net jeigu ji sudaryta ar jie nustatyti piktnaudžiaujant, t. y. kai realiai tenkinami poreikiai buvo nuolatiniai ir ilgalaikiai, o nacionalinis teismas neturi galimybės panašiu atveju nustatyti tikrojo teisinio nagrinėjamų darbo santykių pobūdžio ir tokią sutartį teisingai pripažinti neterminuota darbo sutartimi; ar vis dėlto toks draudimas turi būti taikomas tik terminuotoms darbo sutartims, kurios buvo iš tiesų sudarytos tam, kad būtų tenkinami laikini, nenumatyti, skubūs, ypatingi ar panašūs poreikiai, bet netaikomas tuo atveju, kai šios sutartys realiai sudarytos siekiant tenkinti nuolatinius ir ilgalaikius poreikius?

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/25

2007 m. rugpjūčio 8 d.Protodikeio Retymni (Graikija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Charikleia Giannoudi prieš Dimos Geropotamu

(Byla C-379/07)

(2007/C 269/48)

Proceso kalba: graikų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Protodikeio Retymni

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Charikleia Giannoudi

Atsakovė: Dimos Geropotamu

Prejudiciniai klausimai

a)	nacionalinėje teisės sistemoje dar iki įsigaliojant direktyvai egzistavo lygiavertės priemonės bendrojo susitarimo 5 punkto 1 dalies prasme ir

b)	priimtomis nuostatomis bendrajam susitarimui taikyti nacionalinėje teisės sistemoje sumažinama bendra pagal terminuotas darbo sutartis dirbančių darbuotojų apsauga?

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, kai nacionalinėje teisės sistemoje iki įsigaliojant Direktyvai 1999/70/EB jau egzistavo lygiavertės normos bendrojo susitarimo 5 punkto 1 dalies prasme, kaip pagrindinėje byloje aptariama Įstatymo Nr. 2112/1920 8 straipsnio 3 dalis, ar įstatyminės nuostatos, tokios kaip pagrindinėje byloje aptariamas Prezidento dekreto Nr. 164/2004 11 straipsnis, priėmimas, remiantis šio bendrojo susitarimo taikymu, yra draudžiamas bendros pagal terminuotas darbo sutartis dirbančių darbuotojų apsaugos nacionalinėje teisės sistemoje sumažinimas bendrojo susitarimo 8 punkto 1 ir 3 dalių prasme, kai:

minėta įstatyminė norma, skirta taikyti bendrąjį susitarimą, priimta pasibaigus Direktyvos 1999/70/EB perkėlimo terminui, tačiau į jos rationae temporis taikymo sritį patenka tik terminuotos darbo sutartys ar santykiai, buvę jos įsigaliojimo momentu ar baigę galioti iki nustatyto laiko prieš jai įsigaliojant, bet pasibaigus direktyvos perkėlimo terminui, nors ankstesnių lygiaverčių normų taikymo sritis nėra apribota laike ir apima visas terminuotas darbo sutartis, kurios buvo sudarytos, galiojo ar baigė galioti Direktyvos 1999/70/EB įsigaliojimo momentu ir pasibaigus jos perkėlimo terminui;

kai į aptariamos teisinės priemonės, skirtos taikyti bendrąjį susitarimą, taikymo sritį patenka tik terminuotos darbo sutartys ar santykiai, kurie, tam, kad būti laikomi nustatytais paeiliui minėtos priemonės tikslais, turi atitikti šias kumuliacines sąlygas:

1)	kad tarp jų būtų praėjęs ne ilgesnis kaip 3 mėnesių laikotarpis ir, be to,

kad jų bendra galiojimo trukmė būtų bent jau 24 mėnesiai iki šiai priemonei įsigaliojant, neatsižvelgiant į tai, kiek kartų jos buvo atnaujintos, arba bendra įdarbinimo trukmė yra bent 18 mėnesių per 24 mėnesius, skaičiuojamus nuo pradinės sutarties sudarymo, jei jos buvo atnaujintos bent 3 kartus po to, kai buvo sudaryta pradinė darbo sutartis, nors ankstesnės lygiavertės normos nenumato šių sąlygų, o apima visas terminuotas (paeiliui sudaromas) darbo sutartis, nesvarbu, kokia minimali įdarbinimo trukmė ar kiek kartų sutartys atnaujintos;

aptariama teisinė priemonė, skirta taikyti bendrąjį susitarimą, kaip teisinę pasekmę pagal terminuotas darbo sutartis dirbančių darbuotojų apsaugai ir piktnaudžiavimo prevencijai bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas darbo sutartis prasme numato terminuotų darbo sutarčių pripažinimą neterminuotomis darbo sutartimis ateityje (ex nunc), nors ankstesnės lygiavertės priemonės numato terminuotas darbo sutartis pripažinti neterminuotomis darbo sutartimis nuo jų sudarymo momento (ex tunc)?

a)	pareiga sumokėti atlyginimą ir išeitinę išmoką nacionalinėje teisėje numatyta kiekvienu darbo santykių atveju ir ji nėra skirta piktnaudžiavimo prevencijai bendrojo susitarimo prasme, ir

jau ankstesnės lygiavertės normos taikymo teisinė pasekmė yra (vienintelės) terminuotos darbo sutarties pripažinimas neterminuota darbo sutartimi, yra neleidžiamas bendros pagal terminuotas darbo sutartis dirbančių darbuotojų apsaugos sumažinimas nacionalinėje teisės sistemoje bendrojo susitarimo 8 punkto 1 ir 3 dalių prasme?

Jeigu nacionalinis teismas manytų, kad iš principo nuostata (šiuo atveju — Įstatymo Nr. 2112/1920 8 straipsnio 3 dalis), kuri yra lygiavertė nuostata bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis, kuris yra Direktyvos 1999/70/EB dalis, 5 punkto 1 dalies prasme, yra taikoma ginčo dėl terminuoto darbo atveju, ir kad pagal šią nuostatą, nustačius, jog paeiliui sudarytos darbo sutartys sudarytos kaip terminuotos sutartys be objektyvios priežasties, susijusios su darbo pobūdžiu, tipu ir savybėmis, šią sutartį reikia pripažinti neterminuota darbo sutartimi:

ar su Bendrijos teise suderinamas nacionalinio teismo pateiktas nacionalinės teisės išaiškinimas ir taikymas, pagal kurį aplinkybė, kad terminuotas darbo sutartis sudaryta, remiantis teisės norma, reglamentuojančia įdarbinimą pagal terminuotas darbo sutartis sezoniniams, periodiniams, laikiniems poreikiams tenkinti, kiekvienu atveju yra objektyvi priežastis tokioms sutartims sudaryti, net jeigu realiai buvo tenkinami nuolatiniai ir ilgalaikiai poreikiai;

ar su Bendrijos teise yra suderinamas nacionalinio teismo nacionalinės teisės išaiškinimas ir taikymas, pagal kurį nuostata, draudžianti terminuotas darbo sutartis viešajame sektoriuje pakeisti į neterminuotas darbo sutartis, turi būti aiškinama taip, kad viešajame sektoriuje absoliučiai ir bet kuriuo atveju draudžiama sudarytą terminuotą darbo sutartį ar nustatytus terminuotus darbo santykius pakeisti neterminuota darbo sutartimi ar neterminuotais darbo santykiais, net jeigu ji sudaryta ar jie nustatyti piktnaudžiaujant, t. y. kai realiai tenkinami poreikiai buvo „nuolatiniai ir ilgalaikiai“, o nacionalinis teismas neturi galimybės panašiu atveju nustatyti tikrojo teisinio nagrinėjamų darbo santykių pobūdžio ir tokią sutartį teisingai pripažinti neterminuota darbo sutartimi; ar vis dėlto toks draudimas turi būti taikomas tik terminuotoms darbo sutartims, kurios buvo iš tiesų sudarytos tam, kad būtų tenkinami laikini, nenumatyti, skubūs, ypatingi ar panašūs poreikiai, bet netaikomas tuo atveju, kai šios sutartys realiai sudarytos siekiant tenkinti „nuolatinius ir ilgalaikius“ poreikius?

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/27

2007 m. rugpjūčio 8 d.Protodikeio Retymni (Graikija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Georgios Karabousanos ir Sofoklis Michopoulos prieš Dimos Geropotamu

(Byla C-380/07)

(2007/C 269/49)

Proceso kalba: graikų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Protodikeio Retymni

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Georgios Karabousanos ir Sofoklis Michopoulos

Atsakovė: Dimos Geropotamu

Prejudiciniai klausimai

Ar ETUC, UNICE ir CEEP bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis, kuris yra Tarybos direktyvos 1999/70/EB (OL L 175, 1999 liepos 10 d., p. 42) dalis, 5 punktas ir 8 punkto 1 ir 3 dalys turi būti aiškinami taip, kad Bendrijos teisė neleidžia šio bendrojo susitarimo taikymo pagrindu valstybei narei priimti nuostatų, kai: a) nacionalinėje teisės sistemoje dar iki įsigaliojant direktyvai egzistavo lygiavertės priemonės bendrojo susitarimo 5 punkto 1 dalies prasme ir b) priimtomis nuostatomis bendrajam susitarimui taikyti nacionalinėje teisės sistemoje sumažinama bendra pagal terminuotas darbo sutartis dirbančių darbuotojų apsauga?

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, kai nacionalinėje teisės sistemoje iki įsigaliojant Direktyvai 1999/70/EB jau egzistavo lygiavertės normos bendrojo susitarimo 5 punkto 1 dalies prasme, kaip pagrindinėje byloje aptariama Įstatymo Nr. 2112/1920 8 straipsnio 3 dalis, ar įstatyminės nuostatos, tokios kaip pagrindinėje byloje aptariamas Prezidento dekreto Nr. 164/2004 11 straipsnis, priėmimas, remiantis šio bendrojo susitarimo taikymu, yra draudžiamas bendros pagal terminuotas darbo sutartis dirbančių darbuotojų apsaugos nacionalinėje teisės sistemoje sumažinimas bendrojo susitarimo 8 punkto 1 ir 3 dalių prasme, kai:

1)	kad tarp jų būtų praėjęs ne ilgesnis kaip 3 mėnesių laikotarpis ir, be to,

aptariama teisinė priemonė, skirta taikyti bendrąjį susitarimą, kaip teisinę pasekmę pagal terminuotas darbo sutartis dirbančių darbuotojų apsaugai ir piktnaudžiavimo prevencijai bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas darbo sutartis prasme numato terminuotų darbo sutarčių pripažinimą neterminuotomis darbo sutartimis ateityje (ex nunc), nors ankstesnės lygiavertės priemonės numato terminuotas darbo sutartis pripažinti neterminuotomis darbo sutartimis nuo jų sudarymo momento (ex tunc)?

a)	pareiga sumokėti atlyginimą ir išeitinę išmoką nacionalinėje teisėje numatyta kiekvienu darbo santykių atveju ir ji nėra skirta piktnaudžiavimo prevencijai bendrojo susitarimo prasme, ir

Jeigu nacionalinis teismas manytų, kad iš principo nuostata (šiuo atveju — Įstatymo Nr. 2112/1920 8 straipsnio 3 dalis), kuri yra lygiavertė nuostata bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis, kuris yra Direktyvos 1999/70/EB dalis, 5 punkto 1 dalies prasme, yra taikoma ginčo dėl terminuoto darbo atveju, ir kad pagal šią nuostatą, nustačius, jog paeiliui sudarytos darbo sutartys sudarytos kaip terminuotos sutartys be objektyvios priežasties, susijusios su darbo pobūdžiu, tipu ir savybėmis, šią sutartį reikia pripažinti neterminuota darbo sutartimi:

ar su Bendrijos teise suderinamas nacionalinio teismo pateiktas nacionalinės teisės išaiškinimas ir taikymas, pagal kurį aplinkybė, kad terminuotas darbo sutartis sudaryta, remiantis teisės norma, reglamentuojančia įdarbinimą pagal terminuotas darbo sutartis sezoniniams, periodiniams, laikiniems poreikiams tenkinti, kiekvienu atveju yra objektyvi priežastis tokioms sutartims sudaryti, net jeigu realiai buvo tenkinami nuolatiniai ir ilgalaikiai poreikiai;

ar su Bendrijos teise yra suderinamas nacionalinio teismo nacionalinės teisės išaiškinimas ir taikymas, pagal kurį nuostata, draudžianti terminuotas darbo sutartis viešajame sektoriuje pakeisti į neterminuotas darbo sutartis, turi būti aiškinama taip, kad viešajame sektoriuje absoliučiai ir bet kuriuo atveju draudžiama sudarytą terminuotą darbo sutartį ar nustatytus terminuotus darbo santykius pakeisti neterminuota darbo sutartimi ar neterminuotais darbo santykiais, net jeigu ji sudaryta ar jie nustatyti piktnaudžiaujant, t. y. kai realiai tenkinami poreikiai buvo „nuolatiniai ir ilgalaikiai“, o nacionalinis teismas neturi galimybės panašiu atveju nustatyti tikrojo teisinio nagrinėjamų darbo santykių pobūdžio ir tokią sutartį teisingai pripažinti neterminuota darbo sutartimi; ar vis dėlto toks draudimas turi būti taikomas tik terminuotoms darbo sutartims, kurios buvo iš tiesų sudarytos tam, kad būtų tenkinami laikini, nenumatyti, skubūs, ypatingi ar panašūs poreikiai, bet netaikomas tuo atveju, kai šios sutartys realiai sudarytos siekiant tenkinti „nuolatinius ir ilgalaikius“ poreikius?

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/29

2007 m. rugpjūčio 8 d.Conseil d'État (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Association nationale pour la protection des eaux et rivières — TOS prieš Ministère de l'écologie, du développement et de l'aménagement durables

(Byla C-381/07)

(2007/C 269/50)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Conseil d'État

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Association nationale pour la protection des eaux et rivières — TOS

Atsakovė: Ministère de l'écologie, du développement et de l'aménagement durables

Prejudicinis klausimas

Ar 2006 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/11/EB dėl tam tikrų į Bendrijos vandenis išleidžiamų pavojingų medžiagų sukeltos taršos (1) 6 straipsnis gali būti aiškinamas ta prasme, kad jis leidžia valstybėms narėms, patvirtinus pagal šį straipsnį priimtas programas dėl vandenų aplinkos taršos sumažinimo, apimančias aplinkos kokybės standartus, nustatyti pranešimo procedūrą įrenginiams, kurie laikomi mažai teršiančiais aplinką, apimančią bendruosius reikalavimus dėl šių teršiančių produktų teršalų išleidimo, o administracinės institucijos turėtų teisę drausti pradėti naudoti šį įrenginį arba aptariamam įrenginiui nustatyti teršalų išleidimo normas?

(1) OL L 64, p. 52.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/29

2007 m. rugpjūčio 13 d.Der Grüne Punkt — Duales System Deutschland GmbH pateiktas apeliacinis skundas dėl 2007 m. gegužės 24 d. priimto sprendimo byloje T-151/01 Der Grüne Punkt — Duales System Deutschland GmbH prieš Europos Bendrijų Komisiją, palaikomą Vfw AG, Landbell AG für Rückhol-Systeme ir Belland Vision GmbH

(Byla C-385/07 P)

(2007/C 269/51)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Der Grüne Punkt — Duales System Deutschland GmbH, atstovaujama Rechtsanwälte W. Deselaers, E. Wagner, B. Meyring,

Kitos proceso šalys: Europos Bendrijų Komisija, Vfw AG, Landbell AG für Rückhol-Systeme ir Belland Vision GmbH

Apeliantės reikalavimai

—	Panaikinti 2007 m. gegužės 24 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo sprendimą byloje T-151/01.

—	Panaikinti 2001 m. balandžio 20 d. Komisijos sprendimą 2001/463/EB, susijusį su (EB) 82 straipsnio taikymo procedūra (byla COMP D3/34493 — DSD) (1).

—	Arba, nepatenkinus antrojo reikalavimo, grąžinti bylą Pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo sprendimą.

—	Bet kuriuo atveju priteisti iš Komisijos bylinėjimosi Pirmosios instancijos teisme ir Teisingumo Teisme išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė pagrindžia savo apeliacinį skundą dėl minėto Pirmosios instancijos teismo sprendimo aštuoniais pagrindais.

Pirma, apeliantė tvirtina, kad Pirmosios instancijos teismas neįvykdė savo pareigos motyvuoti ir taip pažeidė EB 82 straipsnį, prieštaringai įvertinęs elgesį, kuriuo pateisino pažeidimą. Viena vertus, Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad buvo padarytas pažeidimas, nes apeliantė reikalauja iš įmonių, kurios nesinaudoja jos sistema arba ja naudojasi tik tam tikrų pakuočių su jos logotipu atžvilgiu, mokėti visą licenzijos mokestį. Kita vertus, Pirmosios instancijos teismas konstatuoja, kad tik „gali būti“, jog apeliantė prekių pakuočių, kurios nėra jos sistemos dalis, atžvilgiu taikydama ginčijamos logotipo naudojimo sutarties sąlygas, nustato kainą už suteiktas surinkimo ir utilizavimo paslaugas.

Antras, penktas ir šeštas pagrindai susiję su apeliantės teikiamos licenzijos apimties klaidingu, nepakankamu ir net aiškiai iškreipiančiu faktines aplinkybes bei prieštaraujančiu pateiktiems dokumentams ir įrodymams, vertinimu. Pirmosios instancijos teismas, jei būtų teisingai įvertinęs faktines aplinkybes, būtų turėjęs pripažinti, kad apeliantė neteikia licenzijų izoliuotai, ir todėl ginčijamą sprendimą būtų reikėję suprasti kaip pripažįstantį, jog atsisakymas suteikti tokią licenziją būtų pažeidimas, ir kad ginčijamo sprendimo 3 straipsnio nurodymas liautis reikalauti bet kokio licenzijos mokesčio už dalį prekių pakuočių prilygsta privalomos licenzijos įtvirtinimui. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nesilaikė iš teismo praktikos kylančių reikalavimų nurodyti motyvus ir neatsižvelgė į aplinkybę, kad privaloma licencija negalima prekių ženklų ir pakuočių teisės požiūriu. Apeliantė šiuo atžvilgiu tvirtina, kad buvo neįvykdyta motyvavimo pareiga, pažeistas pagrindinis proporcingumo principas, EB 82 straipsnis ir Tarybos reglamento Nr. 17 3 straipsnis.

Trečiu ir ketvirtu pagrindais apeliantė tvirtina, kad Pirmosios instancijos teismas neįvykdė savo pareigos motyvuoti ir taip pažeidė EB 82 straipsnį, nepagrįstai, klaidingai ir priešingai Vokietijos pakuočių ir prekių ženklų teisei nuspręsdamas, kad ženklas „Der Grüne Punkt“ negali naudotis „reikalaujamu išimtinumu“. Pirmosios instancijos teismas tokiu konstatavimu pažeidė ir pagrindinį Bendrijos prekių ženklų teisės principą, pagal kurį registruoto prekių ženklo savininkas įgyja išimtinę teisę, ypač naudoti ženklą prekėms ir paslaugoms, kurios yra tokios pačios arba panašios į tas, kurioms ženklas įregistruotas.

Septintu ir aštuntu pagrindais apeliantė nurodo dvi procesines klaidas. Pirma, Pirmosios instancijos teismas pateikė naujas išvadas arba padarė išvadas sava iniciatyva, nors šios išvados nebuvo susijusios su ginčijamų sprendimų dalyku arba nagrinėjant bylą šalių pateiktais argumentais. Antra, Pirmosios instancijos teismas padarė apeliantei nepalankią procesinę klaidą, nes pažeidė pagrindinę Sąjungos teisę į bylos nagrinėjimą per protingą terminą.

(1) OL L 166, p. 1.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/30

2007 m. rugpjūčio 27 d.Korkein oikeus (Suomija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Mirja Juuri prieš Fazer Amica Oy

(Byla C-396/07)

(2007/C 269/53)

Proceso kalba: suomių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Korkein oikeus (Suomija)

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Mirja Juuri

Atsakovė: Fazer Amica Oy

Prejudiciniai klausimai

Ar Tarybos direktyvos 2001/23/EB (1) 4 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad tuo atveju, kai darbuotojas pats nutraukia darbo sutartį dėl to, kad perdavus verslą labai pablogėjo darbo sąlygos, valstybė narė turi įstatymu užtikrinti darbuotojui teisę gauti iš darbdavio tokią pat piniginę kompensaciją, kaip ir neteisėto darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva atveju, atsižvelgiant į tai, kad darbdavys pagal direktyvos 3 straipsnio 3 dalį laikėsi verslo perdavėją saistančios ir darbuotojams geresnes darbo sąlygas užtikrinančios kolektyvinės sutarties tik iki jos galiojimo pabaigos ir tuo pablogino darbo sąlygas?

2.	Jei darbdavio atsakomybė pagal direktyvą nėra tokia plati, kaip apibrėžta 1 klausime, ar ji vis dėlto turi būti taikoma, pavyzdžiui, kompensuojant darbo užmokestį ir kitas išmokas įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą laikotarpiu, kurio turi laikytis darbdavys?

(1) 2001 m. kovo 12 d. Tarybos direktyva 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo (OL L 82, 2001 3 22, p. 16).

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/31

2007 m. rugpjūčio 27 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Ispanijos Karalystę

(Byla C-397/07)

(2007/C 269/54)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama E. Gippini Fournier ir M. Afonso

Atsakovė: Ispanijos Karalystė

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad:

—	privalomo atleidimo nuo kapitalo mokesčio taikymui numatydama tam tikras išimtis,

—	bendrovių faktinės arba registruotos buveinės perkėlimą, kuriam netaikytas panašus mokestis kilmės valstybėje, apmokestindama netiesioginiu mokesčiu,

—	netiesioginiu mokesčiu apmokestindama kapitalą, kuris naudojamas prekybai per bendrovių filialus ar nuolatines įsisteigimo vietas valstybėje narėje, kuri netaiko Ispanijos mokesčiui analogiško mokesčio,

Ispanijos Karalystė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal 1969 m. liepos 17 d. Tarybos direktyvą 69/335/EEB (1).

—	Priteisti iš Ispanijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

—

Direktyva 69/335 įpareigoja išlaikyti status quo valstybių narių teisės iš naujo nustatyti kapitalo mokestį arba vėl šiuo mokesčiu apmokestinti nuo jo atleistas operacijas atžvilgiu. Todėl Ispanija negali panaikinti šių atleidimų ir apmokestinti visų operacijų, kurioms taikomas specialus Karališkojo dekreto-įstatymo Nr. 4/2004 režimas, bet kurioms netaikomi buvusio 7 straipsnio 1 dalies b ir b bis punktai. Ispanija privalo taikyti Karališkojo dekreto-įstatymo Nr. 1/1993 45 straipsnio 1 dalies B punkto 10 papunkčio išimtis visoms operacijoms, kurioms galioja specialus Karališkojo dekreto-įstatymo Nr. 4/2004 režimas, nesvarbu ar jis realiai taikomas.

—

Direktyvos 69/335 4 straipsnis pateikia baigtinį operacijų, kurios apmokestinamos kapitalo mokesčiu, sąrašą. Pagal 4 straipsnio 1 dalies g punktą kapitalo mokesčiu apmokestinamas bendrovės, asociacijos arba juridinio asmens faktinio valdymo centro perkėlimas iš valstybės narės, kurioje kapitalo mokesčio atžvilgiu jis nėra laikomas kapitalo bendrove, į valstybę narę, kurioje jis tokiu yra laikomas. Todėl Ispanijoje kapitalo mokesčiu negali būti apmokestinamas faktinės arba registruotos kapitalo bendrovės, kuri panašiu mokesčiu neapmokestinama kilmės valstybėje, buveinės perkėlimas. Kapitalo bendrovei perkeliant buveinę į kitą valstybę narę pareiga mokėti kapitalo mokestį nekyla, nors valstybė narė, kurioje ši bendrovė buvo įsteigta, šis mokestis nebuvo sumokėtas. Be to, nėra duomenų, kad Ispanijos teisės aktai taikomi tik mokesčių vengimo ar slėpimo atveju.

—

Ispanija negali kapitalo mokesčiu apmokestinti kapitalo dalies, kuri naudojama prekybinėms operacijoms Ispanijos teritorijoje vykdyti per filialus arba nuolatines įsisteigimo vietas. Kaip aiškiai matyti iš Direktyvos 69/335 2 straipsnio 1 dalies, Ispanija negali kapitalo mokesčio taikyti bendrovėms, kurių faktinė buveinė yra kitoje valstybėje narėje. Direktyvos 69/335 2 straipsnio 3 dalis tokias priemones, kokias taiko Ispanija, numato specifiniu bendrovės, kurios registruota ir faktinė buveinė yra trečiojoje valstybėje, atveju. Kalbant apie mokesčių vengimą ar slėpimą, Komisija pabrėžia, kad Ispanijos nuostatos taikomos neskiriant mokesčių vengimo ar slėpimo atvejų. Todėl Ispanija negali pagrįstai remtis tokiu paaiškinimu.

(1) 1969 m. liepos 17 d. Tarybos direktyva 69/335/EEB dėl netiesioginių mokesčių, taikomų kapitalui pritraukti (OL L 249, p. 25).

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/32

2007 m. rugpjūčio 29 d.Tribunale Amministrativo Regionale del Lazio (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje SALF SpA prieš Agenzia Italiana del Farmaco (AIFA), Ministero della Salute

(Byla C-400/07)

(2007/C 269/55)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunale Amministrativo Regionale del Lazio

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: SALF SpA

Atsakovės: Agenzia Italiana del Farmaco (AIFA), Ministero della Salute

Prejudiciniai klausimai

Po 2 ir 3 straipsniuose (1) esančių nuostatų, kurios reglamentuoja vienos valstybės narės viešosios valdžios institucijų ir farmacinių bendrovių santykius (pirmosioms suteikiant teisę nustatyti vaistų kainas ar jas padidinti remiantis (bendrovių) pateiktais pasiūlymais, bet pritarus valdžios institucijai, taigi remiantis pačių įmonių ir valdžios institucijų, kontroliuojančių farmacines išlaidas, bendradarbiavimu), 4 straipsnio 1 dalis reglamentuoja „visiems vaistams arba tam tikrai vaistų kategorijai kainų įšaldymą“, numatydama, kad tai yra bendrojo pobūdžio priemonė, kurią bent kartą per metus turi būti galima patikrinti siekiant įsitikinti, ar esamomis makroekonominėmis sąlygomis jos yra pateisinamos.

Ši nuostata kompetentingoms valdžios institucijoms suteikia 90 dienų terminą paskelbti, ar kainos padidinamos ar mažinamos.

Prašoma išaiškinti, ar ši nuostatos dalis „ar <…> kainos mažinamos“ turi būti aiškinama taip, kad be bendros priemonės, t. y. visų ar tam tikros vaistų kategorijos kainų įšaldymo, taip pat numatyta ir kita bendra priemonė, t. y. galimybė sumažinti visų ar tam tikros vaistų kategorijos kainas, ar veikiau žodžių junginys „ar <…> mažinamos“ turi būti laikomas susijęs tik su vaistais, kuriems jau taikomas kainų įšaldymas?

Prašoma išaiškinti, ar 4 straipsnio 1 dalis, kurioje kompetentingoms valstybės narės valdžios institucijoms numatyta pareiga kainų įšaldymo atveju bent kartą per metus patikrinti, ar makroekonominėmis sąlygomis yra pateisinamas tolesnis jų įšaldymas, gali būti aiškinama taip, kad, jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų leisti sumažinti kainas, šios priemonės galima imtis keletą kartų tais pačiais metais ir kartojant tai daugelį metų (nuo 2002 m. iki 2010 m.)?

Pagal minėtą 4 straipsnį, kurį reikia suprasti atsižvelgiant į konstatuojamąsias dalis, kurios ypatingą dėmesį skiria pagrindiniam vaistų kainų kontrolės priemonių, priimtų siekiant „visuomenės (sveikatinimo) užtikrinant galimybę įsigyti pakankamai vaistų derama kaina“, ir reikalavimo vengti priemonių nesutapimų, kurie „gali trukdyti arba iškreipti Bendrijos vidaus prekybą vaistais“, tikslui, ar su Bendrijos nuostatomis yra suderinamos priemonės, kurios teikia nuorodą tik į „numatomą“, o ne „patikrintą“ ekonominę išlaidų vertę (klausimas liečia abi situacijas)?

Ar reikalavimai, susiję su ribinėmis farmacinėmis išlaidomis, kurias kiekviena valstybė narė yra kompetentinga nustatyti pati, turi būti konkrečiai susiję tik su farmacinėmis išlaidomis, ar galima manyti, kad diskrecija bet kuriuo atveju atsižvelgti ir į duomenis, susijusius su kitomis sveikatos priežiūros išlaidomis, patenka į valstybių jurisdikciją?

Ar iš direktyvos išplaukiantys skaidrumo ir suinteresuotųjų įmonių dalyvavimo įšaldant ar mažinant vaistų kainas principai turi būti aiškinami taip, kad bet kuriuo atveju visada reikia numatyti galimybę taikyti išimtį dėl nustatytos kainos (direktyvos 4 straipsnio 2 dalis) ir galimybę prašančiajai įmonei dalyvauti procedūroje, kartu nustatant pareigą administracinės valdžios įstaigai motyvuoti galimą prašymo atmetimą?

(1) 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos Direktyva dėl priemonių, reglamentuojančių žmonėms skirtų vaistų kainų nustatymą ir šių vaistų įtraukimą į nacionalinių sveikatos draudimo sistemų sritį, skaidrumo (OL L 40, p. 8).

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/33

2007 m. rugpjūčio 29 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Nyderlandų Karalystę

(Byla C-401/07)

(2007/C 269/56)

Proceso kalba: olandų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama H. Van Vliet,

Atsakovė: Nyderlandų Karalystė

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad per nustatytą terminą Fleuren Compost BV atžvilgiu neįgyvendinusi 2000 m. gruodžio 13 d. Komisijos sprendimo 2001/521/EB dėl valstybės pagalbos schemos, kurią Nyderlandų Karalystė įgyvendino šešių trąšas perdirbančių įmonių atžvilgiu (1), Nyderlandų Karalystė pažeidė įsipareigojimus pagal EB 249 straipsnio ketvirtąją pastraipą ir minėto sprendimo 2 ir 3 straipsnius.

—	Priteisti iš Nyderlandų Respubliką bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Sprendimu 2001/521 Komisija nurodė Nyderlandams susigrąžinti įmonei Fleuren Compost BV (toliau — Fleuren) suteiktą neteisėtą 487 328,13 euro pagalbą ir palūkanas. Ieškinio šioje byloje pateikimo momentu ši suma dar nebuvo grąžinta. Fleuren iki šiol pateikė tik vieną banko garantiją šiai sumai. Ieškovė teigia, kad tai pažeidžia 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (2), 14 straipsnio 3 dalį, kuri numato veiksmingą Komisijos sprendimo įvykdymą nedelsiant. Be to, Pirmosios instancijos teismas 2004 m. sausio 14 d. Sprendimu atmetė Fleuren ieškinį dėl šio sprendimo (byla T-109/01), o Fleuren nepateikė apeliacinio skundo.

Ieškovė, be kita ko, nurodo, kad nagrinėjamu atveju taikytina Nyderlandų teisės nuostata taip, kaip ją aiškina Nyderlandų Raad van State, vykdymą daro pernelyg komplikuotu ir užimančiu daug laiko. Pagal šį išaiškinimą pagrindinė suma turėtų būti išsireikalaujama administracinio proceso, o palūkanos — civilinio proceso tvarka. Be to, banko garantijos suteikimas negali būti prilygintas faktiniam pagalbos sumos grąžinimui. Banko garantija nepašalina finansinės naudos, kuria Fleuren jau kelerius metus naudojasi dėl to, kad atsakovė, pažeisdama EB 88 straipsnio 3 dalį, išmokėjo pagalbą Fleuren negavusi Komisijos pritarimo.

(1) OL L 189, 2001, p. 13.

(2) OL L 83, p. 1.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/33

2007 m. rugsėjo 3 d. Nyderlandų Karalystės pateiktas apeliacinis skundas dėl 2007 m. birželio 27 d. Pirmosios instancijos teismo (ketvirtoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-182/06 Nyderlandų Karalystė prieš Europos Bendrijų Komisiją

(Byla C-405/07 P)

(2007/C 269/57)

Proceso kalba: olandų

Šalys

Apeliantė: Nyderlandų Karalystė, atstovaujama D. J. M. de Grave ir C. M. Wissels

Kita proceso šalis: Europos Bendrijų Komisija

Apeliantės reikalavimai

—	Atmesti ginčijamą sprendimą.

—	Grąžinti bylą Pirmosios instancijos teismui, kad jis priimtų sprendimą ir dėl kitų teisinių pagrindų.

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė, grįsdama savo apeliacinį skundą, nurodo du pagrindus.

Pirmu pagrindu apeliantė teigia, kad Pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino rūpestingumo pareigą ir pareigą motyvuoti pagal EB 253 straipsnį nuspręsdamas, kad Komisija, nors ir be konkrečiai nurodytų priežasčių neatsižvelgė į suinteresuotos valstybės narės pateiktą atitinkamą informaciją prieš Komisijai priimant ginčijamą sprendimą (1), nepažeidė šių pareigų.

Antru kaltinimu apeliantė teigia, kad Pirmosios instancijos teismas patikrinęs, ar egzistavo specifinė problema pagal EB 95 straipsnio 5 dalį, netinkamai taikė teisinius kriterijus darydamas išvadą, kad:

siekiant nustatyti, ar egzistuoja konkreti oro kokybės problema, turi būti tikrinama atsižvelgiant tik į Direktyvoje 1999/30/EB (2) nustatytus kriterijus, paliekant galimybę valstybei narei priimti priemones, skirtas užkirsti kelią tarpvalstybinei taršai bei atsižvelgti į tokius kriterijus kaip didelis gyventojų tankumas, didelis transporto priemonių eismo intensyvumas daugelyje vietovių ir gyvenamųjų rajonų padėtis šalia transporto priemonių kelių eismo.

ii)	negali būti keliamas klausimas dėl konkrečios problemos pirma minėta prasme, jei šią problemą, susijusią su oro kokybe, taip pat patiria tik nedidelis valstybių narių skaičius.

(1) 2006 m. gegužės 3 d. Komisijos sprendimas 2006/372/EB dėl nacionalinių nuostatų projektų, apie kuriuos pagal EB sutarties 95 straipsnio 5 dalį pranešė Nyderlandų Karalystė, nustatančių dyzelinu varomų transporto priemonių išmetamų kietųjų dalelių ribas (OL 2006 L 142, p. 16).

(2) 1999 m. balandžio 22 d. Tarybos direktyva 1999/30/EB dėl sieros dioksido, azoto dioksido, azoto oksidų, kietųjų dalelių ir švino ribinių verčių aplinkos ore (OL 1999 L 163, p. 41).

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/34

2007 m. vasario 4 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Graikijos Respubliką

(Byla C-406/07)

(2007/C 269/58)

Proceso kalba: graikų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama D. Triandafillou

Atsakovė: Graikijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad Graikijos Respublika nevykdo:

a)	įsipareigojimų pagal EB 43 ir 56 straipsnius bei pagal EEE susitarimo 31 ir 40 straipsnius, nes užsienio kilmės dividentams taiko nepalankesnę apmokestinimo schemą, nei taikoma nacionalinės kilmės dividendams;

įsipareigojimų pagal EB 43 straipsnį ir pagal EEE susitarimo 31 straipsnį, nes nepanaikina Pajamų mokesčio kodekso (Įstatymo Nr. 2238/94 redakcija, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Įstatymu Nr. 3296/2004) nuostatų, pagal kurias užsienio personalinės bendrovės Graikijoje apmokestinamos didesniu mokesčiu nei Graikijos bendrovės.

—	Priteisti iš Graikijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Komisija mano, kad valstybės narės užsienio kilmės dividendams negali taikyti didesnio mokesčio, nei taikomas nacionalinės kilmės dividendams.

Graikijos teisės aktuose mokesčių srityje numatytu neapmokestinimu siekiama užkirsti kelią dvigubam akcininkams dalijamos įmonės naudos apmokestinimui, tačiau jis taikomas tik nacionalinės kilmės dividendų atžvilgiu.

Taigi Graikijos teisės aktai mokesčių srityje atgraso Graikijoje apmokestinamus asmenis savo kapitalą investuoti į kitoje valstybėje narėje įsteigtas bendroves.

Graikijos teisės aktų nuostatos taip pat turi ribojantį poveikį kitose valstybėse narėse įsteigtų bendrovių atžvilgiu, kadangi šie teisės aktai šioms bendrovėms sudaro kliūtis sutelkti kapitalą Graikijoje.

Kadangi pajamoms iš ne Graikijos kilmės kapitalo taikomas nepalankesnė apmokestinimo schema, nei Graikijoje įsteigtų bendrovių išdalintiems dividendams, kitose valstybėse narėse įsteigtų įmonių akcijos Graikijoje reziduojantiems investitoriams yra mažiau patrauklios už Graikijoje buveinę turinčių įmonių akcijas.

Iš pirmiau nurodyto aišku, kad tokios, kaip antai nagrinėjamos teisės aktų nuostatos, yra laisvo kapitalo judėjimo apribojimai, kuriuos iš esmės draudžia EB 56 straipsnis.

Kalbant apie asmenis, kurie yra visiškai apmokestinami Graikijoje ir turi užsienio akcijų, kurios jiems leidžia daryti realią įtaką bendrovės sprendimams ir valdyti jos veiklą, tai taip pat yra EB 43 straipsnyje draudžiamas įsisteigimo laisvės apribojimas.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/35

2007 m. rugsėjo 10 d.Wojewódzki Sąd Administracyjny w Krakowie pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Magoora sp. z oo. prieš Dyrektor Izby Skarbowej w Krakowie

(Byla C-414/07)

(2007/C 269/59)

Proceso kalba: lenkų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Wojewódzki Sąd Administracyjny w Krakowie

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Magoora sp. z oo.

Atsakovas: Dyrektor Izby Skarbowej w Krakowie

Prejudiciniai klausimai

Ar Šeštosios PVM direktyvos (1) 17 straipsnio 2 ir 6 dalys draudžia Lenkijos Respublikai nuo 2004 m. gegužės 1 d. visiškai panaikinti iki tol galiojusias nacionalines nuostatas dėl pirkimo mokesčio, sumokėto perkant kurą automobiliams, naudojamiems apmokestinamai veiklai, atskaitos apribojimų taikymo, ir vietoj to nustatyti pirkimo mokesčio, sumokėto perkant kurą automobiliams, naudojamiems apmokestinamai veiklai, atskaitos apribojimus, kai nacionalinė teisė automobilius apibūdina naudodama kitokius nei egzistavusius iki 2004 m. gegužės 1 d. kriterijus ir po to nuo 2005 m. rugpjūčio 22 d. vėl juos pakeisti?

Teigiamai atsakius į pirmajame punkte nurodytą klausimą, ar Šeštosios PVM direktyvos 17 straipsnio 6 dalis draudžia Lenkijos Respublikai taip keisti minėtus kriterijus, kad faktiškai būtų apribota, palyginti su 2004 m. balandžio 30 d. ar su iki 2005 m. rugpjūčio 22 d. dienos pakeitimo galiojusiomis nacionalinėmis nuostatomis, pirkimo mokesčio atskaitų apimtis; ar pripažinus, kad tokie Lenkijos Respublikos veiksmai pažeidžia Šeštosios PVM direktyvos 17 straipsnio 6 dalį, reikėtų pripažinti, kad apmokestinamasis asmuo turi teisę į atskaitą, tačiau tiek, kiek nacionalinių nuostatų pakeitimai išeina už 2004 m. balandžio 30 d. galiojusiose ir tą dieną panaikintose nacionalinėse nuostatose numatytų atskaitos apribojimų ribų?

Ar Šeštosios PVM direktyvos 17 straipsnio 6 dalis draudžia Lenkijos Respublikai, remiantis toje nuostatoje numatyta valstybių narių galimybe apriboti pirkimo mokesčio atskaitą nuo išlaidų, kurios akivaizdžiai nėra verslo išlaidomis, pavyzdžiui, išlaidomis prabangai, pramogoms ar reprezentacijai, apriboti pirkimo mokesčio atskaitą palyginti su 2004 m. balandžio 30 d. galiojusia teisine padėtimi ir neleisti atskaityti pirkimo mokesčio, sumokėto perkant kurą keleiviniams automobiliams bei kitoms transporto priemonėms, kurių leistina bendroji masė neviršija 3,5 tonos, išskyrus automobilius, kurie yra nurodyti 2004 m. kovo 11 d. įstatymo dėl mokesčio nuo prekių ir paslaugų 86 straipsnio 4 dalies 2005 m. rugpjūčio 22 d. redakcijoje?

(1) 1977 m. gegužės 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1).

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/36

2007 m. rugsėjo 14 d.AEPI Elliniki Etaireia pros Prostasian tis Pnevmatikis Idioktisias AE pateiktas apeliacinis skundas dėl 2007 m. liepos 12 d. priimto sprendimo byloje T-229/05 AEPI Elliniki Etaireia pros Prostasian tis Pnevmatikis Idioktisias prieš Europos Bendrijų Komisiją

(Byla C-425/07)

(2007/C 269/61)

Proceso kalba: graikų

Šalys

Apeliantė: AEPI Elliniki Etaireia pros Prostasian tis Pnevmatikis Idioktisias AE, atstovaujama advokato Th. Asprogerakas-Grivas)

Kita proceso šalis: Europos Bendrijų Komisija

Apeliantės reikalavimai

—	Patenkinti šį apeliacinį skundą.

—	Panaikinti visą skundžiamą 2007 m. liepos 12 d. Pirmosios instancijos teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimą byloje T-229/05 AEPI AE prieš Europos Bendrijų Komisiją.

—

Išnagrinėti ir priimti sprendimą (remiantis EB 230 straipsniu) dėl 2005 m. birželio 14 d. Pirmosios instancijos teisme pareikšto ieškinio Nr. 001/4372, 56(2001) A/3603/2 dėl 2005 m. balandžio 18 d. Komisijos sprendimo SG-Greffe (2005) D/201832 atmesti 2001 m. kovo 22 d. apeliantės skundą (2001/4372, 56) (2001 A/ 3603/ 2) arba grąžinti bylą skundžiamą sprendimą priėmusiam Pirmosios instancijos teismui nagrinėti, kad ieškinyje pateikti reikalavimai būtų patenkinti.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Skundžiamame sprendime klaidingai išaiškinti EB 81 ir 82 straipsniai, nes Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, ar ginčijamu sprendimu Komisija viršijo savo diskrecijos ribas, neatsižvelgė į Teisingumo Teismo praktiką šioje srityje ir nepaisė ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių, iš kurių matyti galima žala Bendrijos vidaus prekybai. Galiausiai, klaidingai išaiškinant ir taikant EB 81 ir 82 punktus, buvo padaryta išvada, jog pagal Bendrijos teisės konkurencijos nuostatas būtinai reikalaujama, kad būtų padaryta reali žala Bendrijos vidaus prekybai, nors iš tiesų, jei minėtos nuostatos būtų suprantamos ir taikomos teisingai, pažeidimui nustatyti pakaktų galimos žalos.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/36

2007 m. rugsėjo 14 d. pareikštas ieškinys byloje — Europos Bendrijų Komisija prieš Airiją

(Byla C-427/07)

(2007/C 269/62)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama D. Recchia ir D. Lawunmi

Atsakovė: Airija

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, jog nepriėmusi visų nuostatų, skirtų užtikrinti, kaip reikalauja Tarybos direktyvos 85/337/EEB (1) dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo 2 straipsnio 1 dalis ir 4 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys, kad prieš duodant sutikimą Direktyvos 85/337/EEB II priedo 10 punkto e papunktyje nurodytos rūšies kelių statybos projektams, galintiems turėti žymų poveikį aplinkai, būtų reikalaujama gauti sutikimą dėl planuojamos veiklos ir atlikti direktyvos 5–10 straipsniuose numatytą poveikio aplinkai vertinimą, Airija neįvykė įsipareigojimų pagal Tarybos direktyvą 85/337/EEB.

—

Pripažinti, kad nepriėmusi 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/35/EB (2), nustatančios visuomenės dalyvavimą rengiant tam tikrus su aplinka susijusius planus ir programas ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/337/EEB ir 96/61/EB dėl visuomenės dalyvavimo ir teisės kreiptis į teismus, 3 straipsnio 1, 3, 4, 5, 6 ir 7 dalis bei 4 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 dalis įgyvendinančių įstatymų ir kitų teisės aktų ir bet kuriuo atveju nepateikusi jų Komisijai, Airija neįvykdė įsipareigojimų pagal šios direktyvos 6 straipsnį.

—	Priteisti iš Airijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Direktyvos 85/337/EEB perkėlimas

Komisija mano, kad Airija ne visiškai perkėlė Direktyvą 85/337/EEB, nes jos nacionalinėje teisėje nėra privatiems kelių projektams skirtos nuostatos, kuria būtų pasiekti 2 straipsnio 1 dalies ir 4 straipsnio rezultatai. Komisija mano, kad privatūs kelių projektai (pasiūlyti privačių vystytojų) patenka į Direktyvos 85/337/EEB taikymo sritį. Be to, nepagrįsta preziumuoti, kad tokie projektai neturės žymaus poveikio aplinkai. Reikalavimų netaikymas privačių vystytojų pasiūlytiems projektams yra Airijos įsipareigojimų pagal minėtus direktyvus straipsnius neįvykdymas.

Direktyvos 2003/35/EB perkėlimas

Komisija tvirtina, kad Airija nesiėmė visų priemonių įgyvendinti Direktyvos 2003/35/EB 3 ir 4 straipsnius, kaip to reikalauja šios direktyvos 6 straipsnis, ir neinformavo apie jas Komisijos. Konkrečiau tariant, direktyvos 3 straipsnio 1, 3, 4, 5 ir 6 dalys iš dalies pakeičia konkrečius Direktyvos 85/337/EEB straipsnius. Airija neginčija, kad siekiant juos perkelti, būtina pakeisti Airijos įstatymą dėl urbanizacijos ir sutikimus planuojamai veiklai reglamentuojančius teisės aktus. Airija nepateikė įstatymo dėl urbanizacijos pakeitimų per papildomoje pagrįstoje nuomonėje nurodytą terminą ir bet kuriuo atveju ji vis dar nepateikė kitų sutikimo davimą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimų. Direktyvos 3 straipsnio 7 dalis ir 4 straipsnio 4 dalis reikalauja numatyti ne tik sprendimų peržiūrėjimo, bet ir konkrečiai nurodytų teisių įgyvendinimą užtikrinančias sistemas. Nors Airija tvirtina, jog egzistuojanti teisminio peržiūrėjimo sistema atitinka 3 straipsnio 7 dalies ir 4 straipsnio 4 dalies reikalavimus, tačiau ji nepateikė pakankamai informacijos, kad įrodytų, jog įvykdė direktyvos 6 straipsnio pirmos pastraipos antro sakinio reikalavimą.

(1) OL L 175, p. 40.

(2) OL L 156, p. 17.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/37

2007 m. rugsėjo 18 d.Bouygues SA ir Bouygues Télécom SA pateiktas apeliacinis skundas dėl 2007 m. liepos 4 d. priimto sprendimo byloje T-475/04 Bouygues ir Bouygues Télécom prieš Komisiją

(Byla C-431/07)

(2007/C 269/63)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovės: Bouygues SA ir Bouygues Télécom SA, atstovaujamos advokatų F. Sureau, D. Théophile, S. Perrotet, A. Bénabent, J. Vogel ir L. Vogel,

Kitos proceso šalys: Europos Bendrijų Komisija, Prancūzijos Respublika, Société française du radiotéléphone — SFR, Orange France SA

Ieškovės reikalavimai

—	panaikinti 2007 m. liepos 4 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo sprendimą byloje Bouygues ir Bouygues Télécom prieš Komisiją (T-475/04);

—	nepatenkinus šio reikalavimo, grąžinti bylą Pirmosios instancijos teismui pakartotiniam nagrinėjimui atsižvelgiant į Teisingumo Teismo teisinę nuomonę;

—	priteisti iš Komisijos visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrovės apeliantės savo apeliacinį skundą grindžia keturiais pagrindais.

Pirmuoju pagrindu, jos pirmiausia tvirtina, kad Pirmosios instancijos teismas neįvykdė savo pareigos motyvuoti, nuspręsdamas, kad šioje byloje nagrinėjamas skolinių reikalavimų atsisakymas buvo neišvengiamas dėl „sistemos struktūros“. Iš tikrųjų, kadangi tai yra nuo principo, pagal kurį keletos įmonių skirtingas vertinimas būtinai turi atrankinės naudos, leidžianti nukrypti taisyklė, Pirmosios instancijos teismas turėjo aiškiai motyvuoti sistemos struktūros turinį, į kurį jis daro nuorodą, ir priežastinį ryšį tarp šios sistemos struktūros ir konstatuoto valstybės išteklių atsisakymo.

Antruoju pagrindu, apeliantės toliau tvirtina, kad Pirmosios instancijos teismas padarė teisės klaidą nuspręsdamas, kad Komisija neturėjo pareigos pradėti formalų tyrimo procesą vieninteliu pagrindu, kad nagrinėjant bylą iš esmės buvo nustatyta, jos manymu, kad nebuvo įrodyta nauda Orange ir SFR. Formalaus tyrimo proceso pradėjimas pagal EB 88 straipsnio 2 dalį iš tikrųjų yra pateisinamas kiekvienu atveju, kai Komisija negali nustatyti, atsižvelgiant į jos turimus įrodymus per pirminį patikrinimą, ar priemonė yra suderinama ar nesuderinama su Sutarties taisyklėmis.

Trečiuoju pagrindu, apeliantės nurodo tris Pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas susijusias su teisiniu faktinių aplinkybių kvalifikavimu dėl, pirma, tariamo UMTS licencijų suteikimo procedūrų bendrumo, antra, valstybės skolinių reikalavimų atsisakymo, taip sakant, neiškaus pobūdžio ir, trečia, 2001 m. vasario 22 d. ministro laiško, kuris užtikrino, kad ūkio subjektai bus vertinami teisingai, bet nevienodai, formuluotės.

Ketvirtuoju pagrindu, apeliantės galiausiai tvirtina, kad Pirmosios instancijos teismas padarė keletą teisės klaidų taikydamas EB 87 straipsnio 1 dalį. Šios klaidos atitinkamai susijusios su sistemos struktūra pagrįstos išimties taikymu, su (ne)egzistuojančios konkurencinės naudos vertinimu ir su nediskriminavimo principo taikymu.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/39

2007 m. rugsėjo 14 d. Europos Bendrijų Komisijos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2007 m. liepos 12 d. priimto sprendimo Europos Bendrijų Komisija prieš Efrosyni Alexiadou byloje T-312/05

(Byla C-436/07 P)

(2007/C 269/67)

Proceso kalba: graikų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama D. Triandafillou

Kita proceso šalis: Efrosyni Alexiadou

Ieškovės reikalavimai

—	panaikinti 2007 m. liepos 12 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo sprendimą Komisija prieš E. Alexiadou, byloje T-312/05, kuris Komisijai buvo išsiųstas 2007 m. liepos 18 dieną;

—	patenkinti Komisijos ieškinyje nurodytus reikalavimus;

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje ir pirmojoje instancijose.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pirmosios instancijos teismas klaidingai išaiškino pagrindines sutarties sąlygas (šalių teisės), o konkrečiai sąlygą dėl finansinio audito, kuri laisvą auditą nurodo kaip paprastą galimybę. Kita Pirmosios instancijos teismo iniciatyva nagrinėta sąlyga net nedaro nuorodos į šį auditą, net jei būtų netinkamai vykdoma sutartis. Tokiu atveju pareiga atlikti auditą atsiranda nepriklausomai nuo nurodytos sutarties sąlygos.

Bet kuriuo atveju nebuvo galima reikalauti finansinio audito, kai toks auditas neturėjo realaus dalyko, nes niekas neprivalo daryti neįmanomo, o sutarties sąlygos turi būti aiškinamos kaip turinčios praktinį poveikį.

Biudžeto gero administravimo principas neįpareigoja Komisijos atlikinėti kontrolę be priežasties. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į geros valios ir geros komercinės praktikos principus, kurie būtų galėję turėti įtakos jo išaiškinimui.

Kadangi Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių, jis negali priekaištauti Komisijai nepaaiškinus tam tikrų argumentų (konkrečiai ankstesniame paragrafe išdėstytas argumentas) nepažeisdamas teisės į teisminę gynybą principo.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/40

Teisėjų paskyrimas į kolegijas

(2007/C 269/70)

2007 m. rugsėjo 19 d. ir 25 d. Pirmosios instancijos teismas nusprendė sudaryti aštuonias penkių teisėjų kolegijas ir aštuonias trijų teisėjų kolegijas laikotarpiui nuo 2007 m. rugsėjo 25 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 dienos ir taip paskirti teisėjus į kolegijas:

Pirmoji išplėstinė kolegija, posėdžiaujanti penkių teisėjų sudėtimi:

Kolegijos pirmininkė V. Tiili, teisėjai F. Dehousse, I. Wiszniewska-Białecka, K. Jürimäe ir S. Soldevila Fragoso.

Pirmoji kolegija, posėdžiaujanti trijų teisėjų sudėtimi:

Kolegijos pirmininkė V. Tiili,

teisėjas F. Dehousse,

teisėja I. Wiszniewska-Białecka.

Antroji išplėstinė kolegija, posėdžiaujanti penkių teisėjų sudėtimi:

Kolegijos pirmininkė I. Pelikánová, teisėjai F. Dehousse, I. Wiszniewska Białecka, K. Jürimäe ir S. Soldevila Fragoso.

Antroji kolegija, posėdžiaujanti trijų teisėjų sudėtimi:

Kolegijos pirmininkė I. Pelikánová,

teisėja K. Jürimäe,

teisėjas S. Soldevila Fragoso.

Trečioji išplėstinė kolegija, posėdžiaujanti penkių teisėjų sudėtimi:

Kolegijos pirmininkas J. Azizi, teisėjai J D. Cooke, E. Cremona, I. Labucka ir S. Frimodt Nielsen.

Trečioji kolegija, posėdžiaujanti trijų teisėjų sudėtimi:

Kolegijos pirmininkas J. Azizi,

teisėja E. Cremona,

teisėjas S. Frimodt Nielsen.

Ketvirtoji išplėstinė kolegija, posėdžiaujanti penkių teisėjų sudėtimi:

Kolegijos pirmininkas O. Czúcz, teisėjai J. D. Cooke, E. Cremona, I. Labucka ir S. Frimodt Nielsen.

Ketvirtoji kolegija, posėdžiaujanti trijų teisėjų sudėtimi:

Kolegijos pirmininkas O. Czúcz,

teisėjas J. D. Cooke,

teisėja I. Labucka.

Penktoji išplėstinė kolegija, posėdžiaujanti penkių teisėjų sudėtimi:

Kolegijos pirmininkas M. Vilaras, teisėjai V. Vadapalas, M. Prek, T. Tchipev ir V. Ciucă.

Penktoji kolegija, posėdžiaujanti trijų teisėjų sudėtimi

Kolegijos pirmininkas M. Vilaras,

teisėjas M. Prek,

teisėjas V. Ciucă.

Šeštoji išplėstinė kolegija, posėdžiaujanti penkių teisėjų sudėtimi

Kolegijos pirmininkas A. Meij, teisėjai V. Vadapalas, M. Prek, T. Tchipev ir V. Ciucă.

Šeštoji kolegija, posėdžiaujanti trijų teisėjų sudėtimi

Kolegijos pirmininkas A. Meij,

teisėjas V. Vadapalas,

teisėjas T. Tchipev.

Septintoji išplėstinė kolegija, posėdžiaujanti penkių teisėjų sudėtimi:

Kolegijos pirmininkas N. J. Forwood, teisėjai D. Šváby, S. S. Papasavvas, E. Moavero Milanesi, N. Wahl, A. Dittrich ir L. Truchot.

Septintoji kolegija, posėdžiaujanti trijų teisėjų sudėtimi:

Kolegijos pirmininkas N. J. Forwood,

a)	teisėjai D. Šváby ir E. Moavero Milanesi,

b)	teisėjai D. Šváby ir L. Truchot,

c)	teisėjai E. Moavero Milanesi ir L. Truchot.

Aštuntoji išplėstinė kolegija, posėdžiaujanti penkių teisėjų sudėtimi:

Kolegijos pirmininkė M. E. Martins Ribeiro, teisėjai D. Šváby, S. S. Papasavvas, E. Moavero Milanesi, N. Wahl, A. Dittrich ir L. Truchot.

Aštuntoji kolegija, posėdžiaujanti trijų teisėjų sudėtimi:

Kolegijos pirmininkė M. E. Martins Ribeiro,

a)	teisėjai S. S. Papasavvas ir N. Wahl,

b)	teisėjai S. S. Papasavvas ir A. Dittrich,

c)	teisėjai N. Wahl ir A. Dittrich.

Septintojoje ir aštuntojoje išplėstinėse kolegijose, posėdžiaujančiose penkių teisėjų sudėtimi, teisėjai, kurie posėdžiaus su kolegijos pirmininku, kad sudarytų penkių teisėjų sudėtį, bus trys teisėjai iš tos sudėties teismo, kuris iš pradžių nagrinėjo bylą, ketvirtas šios kolegijos teisėjas ir kitos kolegijos, kurią sudaro keturi teisėjai, teisėjas. Pastarasis, kuris negali būti kolegijos pirmininkas, bus vieneriems metams skiriamas eilės tvarka pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 6 straipsnyje numatytą vyresniškumą.

Septintojoje ir aštuntojoje kolegijose, posėdžiaujančiose trijų teisėjų sudėtimi, kolegijos pirmininkas posėdžiaus iš eilės su a, b ar c punktuose išvardytais teisėjais pagal bylą nagrinėjančio teismo sudėtį, kuriai priklauso teisėjas pranešėjas. Bylose, kuriose kolegijos pirmininkas yra teisėjas pranešėjas, kolegijos pirmininkas posėdžiaus su kiekvienos iš šių sudėčių teisėjais pakaitomis pagal bylų įregistravimo tvarką, nepažeidžiant bylų ryšio.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/42

Bylų paskirstymo kolegijoms kriterijai

(2007/C 269/74)

2007 m. rugsėjo 25 d. Pirmosios instancijos teismas pagal Procedūros reglamento 12 straipsnį nustatė tokius kriterijus, pagal kuriuos bus paskirstomos bylos kolegijoms laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 25 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 dienos:

1.	Dėl Tarnautojų teismo sprendimų pateikti apeliaciniai skundai nuo skundo pateikimo dienos paskiriami apeliacinių skundų kolegijai, nepažeidžiant vėliau taikomų Procedūros reglamento 14 ir 51 straipsnių.

Kitos nei 1 dalyje išvardytosios bylos nuo ieškinio pateikimo dienos ir nepažeidžiant vėliau taikomų Procedūros reglamento 14 ir 51 straipsnių paskiriamos trijų teisėjų kolegijoms.

Šioje dalyje nurodytos bylos paskirstomos kolegijoms pagal tris skirtingas eilės tvarkas, nustatytas pagal bylų registracijos teismo kanceliarijoje tvarką:

—	byloms dėl įmonėms taikomų konkurencijos normų įgyvendinimo, normų, susijusių su valstybės pagalba, ir normų dėl prekybos apsaugos priemonių įgyvendinimo;

—	byloms, susijusioms su intelektinės nuosavybės teisėmis, numatytomis Procedūros reglamento 130 straipsnio 1 dalyje;

—	visoms kitoms byloms.

Taikant šias eilės tvarkas, į dvi kolegijas, posėdžiaujančias trijų teisėjų sudėtimi ir sudarytas iš keturių teisėjų, bus atsižvelgiama dukart kas trečią kartą.

Pirmosios instancijos teismo pirmininkas, siekdamas, kad būtų atsižvelgta į tam tikrų bylų ryšį arba kad būtų užtikrintas tolygus darbo krūvio padalijimas, gali nukrypti nuo šių eilės tvarkų.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/42

2007 m. rugsėjo 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Pelle ir Konrad prieš Tarybą ir Komisiją

(Sujungtos bylos T–8/95 ir T-9/95) (1)

(Deliktinė atsakomybė - Pienas - Papildomas mokestis - Referencinis kiekis - Reglamentas (EEB) Nr. 2187/93 - Kompensacija gamintojams - Senaties termino sustabdymas)

(2007/C 269/76)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovai: Wilhelm Pelle (Kluzė-Alene, Vokietija) ir Ernst-Reinhard Konrad (Liolbache, Vokietija), atstovaujami advokatų B. Meisterernst, M. Düsing, D. Manstetten, F. Schulze ir W. Haneklaus

Atsakovės: Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama iš pradžių A. Brautigam ir A.-M. Colaert, vėliau — A.-M. Colaert, ir Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama iš pradžių D. Booß ir M. Niejahr, vėliau — T. van Rijn ir M. Niejahr, padedamų iš pradžių advokatų H.-J. Rabe, G. Berrisch ir M. Núñez-Müller

Bylos dalykas

Prašymas atlyginti žalą pagal EB sutarties 178 straipsnį (dabar — EB 235 straipsnis) ir EB sutarties 215 straipsnio antrąją pastraipą (dabar — EB 288 straipsnio antroji pastraipa), kurią ieškovai tariamai patyrė dėl 1984 m. kovo 31 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 857/84, nustatančio Reglamento (EEB) Nr. 804/68 5c straipsnyje numatyto mokesčio taikymo pieno ir pieno produktų sektoriuje bendrąsias taisykles (OL L 90, p. 13), papildyto 1984 m. gegužės 16 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 1371/84, nustatančiu Reglamento (EEB) Nr. 804/68 5c straipsnyje numatyto papildomo mokesčio taikymo sąlygas (OL L 132, p. 11).

Sprendimo rezoliucinė dalis

Priteisti iš Tarybos ir Komisijos atlyginti Wilhelm Pelle ir Ernst-Reinhard Konrad dėl 1984 m. kovo 31 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 857/84, nustatančio Reglamento (EEB) Nr. 804/68 5c straipsnyje numatyto mokesčio taikymo pieno ir pieno produktų sektoriuje bendrąsias taisykles, papildyto 1984 m. gegužės 16 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 1371/84, nustatančiu Reglamento (EEB) Nr. 804/68 5c straipsnyje numatyto papildomo mokesčio taikymo sąlygas, taikymo patirtą žalą tiek, kiek šie reglamentai nenumatė referencinio kiekio suteikimo gamintojams, įsipareigojusiems pagal 1977 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1078/77, nustatantį priemokų už pasitraukimą iš pieno ir pieno produktų rinkos ir už melžiamų bandų pakeitimą sistemą, per atitinkamos valstybės narės nustatytus referencinius metus netiekti pieno.

2.	W. Pelle, ieškovui byloje T-8/95, turi būti atlyginta žala, patirta dėl Reglamento Nr. 857/84 taikymo už laikotarpį nuo 1987 m. gruodžio 5 d. iki 1989 m. kovo 28 dienos.

3.	E. R. Konrad, ieškovui byloje T-9/95, turi būti atlyginta žala, patirta dėl Reglamento Nr. 857/84 taikymo už laikotarpį nuo 1986 m. lapkričio 27 d. iki 1989 m. kovo 28 dienos.

4.	Per šešių mėnesių terminą nuo šio sprendimo priėmimo šalys turi nurodyti Pirmosios instancijos teismui bendru susitarimu nustatytas mokėtinas sumas.

5.	Jei sutartis nebus sudaryta, šalys per tą patį terminą turi nurodyti Pirmosios instancijos teismui savo reikalaujamas sumas.

6.	Bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimas atidedamas.

(1) OL C 132, 2005 5 28.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/43

2007 m. rugsėjo 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Akzo Nobel Chemicals ir Akcros Chemicals prieš Komisiją

(Susijusios bylos T-125/03 ir T-253/03) (1)

(Konkurencija - Administracinė procedūra - Komisijos diskrecija patikrinti - Per patikrinimą pateikti dokumentai - Advokato ir kliento bendravimo konfidencialumo apsauga - Priimtinumas)

(2007/C 269/77)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovės: Akzo Nobel Chemicals Ltd (Hersham, Voltonas prie Temzės, Saris, Jungtinė Karalystė) ir Akcros Chemicals Ltd (Hersham), atstovaujamos advokatų C. Swaak, M. Mollica, M. van der Woude

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama iš pradžių R. Wainwright ir C. Ingen-Housz, vėliau — F. Castillo de la Torre ir X. Lewis

Ieškovių pusėje į bylą įstojusios šalys: Europos Sąjungos advokatūrų ir teisinių bendrijų taryba (CCBE) (Briuselis, Belgija), atstovaujama QC J. Flynn, Algemene Raad van de Nederlandse Orde van Advocaten (Haga, Nyderlandai), atstovaujama advokatų O. Brouwer ir C. Schillemans, Europos įmonių teisininkų asociacija (ECLA) (Briuselis), atstovaujama advokatų M. Dolmans, K. Nordlander ir solicitor J. Temple Lang, American Corporate Counsel Association (ACCA) — European Chapter (Paryžius, Prancūzija), atstovaujama advokato G. Berrisch ir solicitor D. Hull ir International Bar Association (IBA) (Londonas, Jungtinė Karalystė), atstovaujama advokato J. Buhart

Bylos dalykas

Pirma, prašymas dėl 2003 m. vasario 10 d. Komisijos sprendimo C(2003) 559/4 ir tiek, kiek reikia, 2003 m. sausio 30 d. Komisijos sprendimo C(2003) 85/4, kuriuo nurodoma Akzo Nobel Chemicals Ltd, Akcros Chemicals Ltd ir Akcros Chemicals bei jų antrinėms įmonėms sutikti, kad būtų atliktas tyrimas pagal 1962 m. vasario 6 d. Tarybos Reglamento Nr. 17, įgyvendinančio (EB 81) ir (82) straipsnius (OL 13, 1962, p. 204), 14 straipsnio 3 dalį, panaikinimo ir dėl nurodymo Komisijai grąžinti per ginčijamą patikrinimą paimtus kai kuriuos dokumentus ir draudimo naudotis jų turiniu (byla T–125/03), ir, antra, prašymas dėl 2003 m. gegužės 8 d. Komisijos sprendimo C(2003) 1533 galutinis, kuriuo buvo atmestas prašymas apsaugoti šiuos dokumentus, susijęs su advokato ir kliento bendravimo konfidencialumu, panaikinimo (byla T–253/03).

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį byloje T–125/03 kaip nepriimtiną.

2.	Atmesti ieškinį byloje T–253/03 kaip nepagrįstą.

Akzo Nobel Chemicals Ltd ir Akcros Chemicals Ltd padengia tris penktadalius savo bylinėjimosi išlaidų pagrindinėje byloje ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūroje. Taip pat jos padengia tris penktadalius Komisijos pagrindinėje byloje ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūroje patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Komisija padengia du penktadalius savo bylinėjimosi išlaidų pagrindinėje byloje ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūroje. Taip pat ji padengia du penktadalius Akzo Nobel Chemicals Ltd ir Akcros Chemicals Ltd pagrindinėje byloje ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūroje patirtų bylinėjimosi išlaidų.

5.	Įstojusios į bylą šalys padengia savo bylinėjimosi išlaidas, patirtas pagrindinėje byloje ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūroje.

(1) OL C 146, 2003 6 21.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/44

2007 m. rugsėjo 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Fachvereinigung Mineralfaserindustrie prieš Komisiją

(Byla T-375/03) (1)

(Valstybės pagalba - Priemonės, kuriomis siekiama skatinti naudoti izoliacines medžiagas, pagamintas iš atsinaujinančių žaliavų - Sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama suderinama su bendrąja rinka - Preliminari tyrimo procedūra - Ieškinys dėl panaikinimo - Priimtinumas - Suinteresuotos šalies EB 88 straipsnio 2 dalies prasme sąvoka - Komisijos pareiga pradėti ginčo procedūrą)

(2007/C 269/78)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Fachvereinigung Mineralfaserindustrie eV Deutsche Gruppe der Eurima — European Insulation Manufacturers Association (Frankurtas prie Maino, Vokietija), atstovaujama advokatų T. Schmidt-Kötters, D. Uwer ir K. Najork

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama V. Kreuschitz ir M. Niejahr

Atsakovės pusėje į bylą įstojusi šalis:Vokietijos Federacinė Respublika, iš pradžių atstovaujama W.-D. Plessing, M. Lumma ir C. Schulze-Bahr, vėliau W.-D. Plessing ir C. Schulze-Bahr

Bylos dalykas

Prašymas panaikinti 2003 m. liepos 9 d. Komisijos sprendimą C(2003) 1473 galutinis, pripažįstantį Vokietijos valdžios institucijų numatytas priimti priemones, skirtas skatinti naudoti izoliacinę medžiagą, pagamintą iš atsinaujinančių žaliavų, suderinamomis su bendrąja rinka (pagalba Nr. 694/2002).

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Fachvereinigung Mineralfaserindustrie eV Deutsche Gruppe der Eurima — European Insulation Manufacturers Association padengia savo ir Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

3.	Vokietijos Federacinė Respublika padengia bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 35, 2004 2 7.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/44

2007 m. rugsėjo 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas La Mer Technology prieš VRDT — Laboratoires Goëmar (LA MER)

(Byla T-418/03) (1)

(„Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Žodinio Bendrijos prekių ženklo LA MER paraiška - Santykinis atmetimo pagrindas - Ženklo naudojimas iš tikrųjų - Reglamento (EB) Nr. 40/94 43 straipsnio 1 ir 2 dalys - Supainiojimo galimybės nebuvimas - Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas“)

(2007/C 269/79)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: La Mer Technology, Inc. (Niujorkas, Niujorkas, Jungtinės Valstijos), atstovaujama iš pradžių advokatų V. von Bomhard, A. Renck ir A. Pohlmann, vėliau — V. von Bomhard ir A. Renck

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama D. Botis

Kita proceso Apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Pirmosios instancijos teisme: Laboratoires Goëmar (Sen Malo, Prancūzija), atstovaujama advokatų E. Baud ir S. Strittmatter

Dalykas

Ieškinys dėl 2003 m. spalio 23 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 814/2000–2), susijusio su protesto procedūra tarp Laboratoires Goëmar ir La Mer Technology, Inc.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį

2.	La Mer Technology, Inc. padengia savo ir Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) bei Laboratoires Goëmar bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 47, 2004 2 21.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/45

2007 m. rugsėjo 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Microsoft prieš Komisiją

(Byla T-201/04) (1)

(Konkurencija - Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi - Kliento asmeninių kompiuterių operacinės sistemos - Tinklo serverių operacinės sistemos - Duomenų srautams pritaikytos medijos leistuvės - Sprendimas, kuriuo konstatuojami EB 82 straipsnio pažeidimai - Dominuojančią padėtį užimančios įmonės atsisakymas pateikti informaciją, susijusią su funkciniu suderinamumu ir leidimu ja naudotis - Dominuojančią padėtį užimančios įmonės siūlymas įsigyti jos asmeninių kompiuterių operacinę sistemą su jos medijos leistuve - Priemonės padėčiai pataisyti - Nepriklausomo įgaliotinio paskyrimas - Bauda - Sumos nustatymas - Proporcingumas)

(2007/C 269/80)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Microsoft Corp. (Redmond, Vašingtono valstija (Jungtinės Amerikos Valstijos), atstovaujama advokato J.-F. Bellis, QC I. Forrester,

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, iš pradžių atstovaujama R. Wainwright, F. Castillo de la Torre, P. Hellström ir A. Whelan, vėliau F. Castillo de la Torre, P. Hellström ir A. Whelan

Ieškovės pusėje į bylą įstojusios šalys: The Computing Technology Industry Association, Inc. (Oakbrook Terrace, Ilinojaus valstija, Jungtinės Amerikos Valstijos), atstovaujama advokatų G. van Gerven, T. Franchoo ir solicitor B. Kilpatrick; DMDsecure.com BV (Amsterdamas, Nyderlandai); MPS Broadband AB (Stokholmas, Švedija); Pace Micro Technology plc (Shipley, Vakarų Jorkšyras, Jungtinė Karalystė); Quantel Ltd (Newbury, Berkšyras, Jungtinė Karalystė); Tandberg Television Ltd (Southampton, Hampšyras, Jungtinė Karalystė), atstovaujamos advokato J. Bourgeois; Association for Competitive Technology, Inc. (Vašingtonas, Kolumbijos apygarda, Jungtinės Amerikos Valstijos), atstovaujama advokatų L. Ruessmann, P. Hecker ir barrister K. Bacon; TeamSystem SpA (Pesaro, Italija); Mamut ASA (Oslas, Norvegija), atstovaujama advokato G. Berrisch ir Exor AB (Upsala, Švedija), atstovaujama advokatų S. Martínez Lage, H. Brokelmann ir R. Allendesalazar Corcho

Atsakovės pusėje į bylą įstojusios šalys: Software & Information Industry Association (Vašingtonas, Kolumbijos apygarda), atstovaujama QC J. Flynn, solicitor C. Simpson, solicitor T. Vinje, advokatų D. Paemen, N. Dodoo ir M. Dolmans; Free Software Foundation Europe eV (Hamburgas, Vokietija), atstovaujama advokato C. Piana; Audiobanner.com (Los Andželas, Kalifornijos valstija, Jungtinės Amerikos Valstijos), atstovaujama advokato L. Alvizar Ceballos ir European Committee for Interoperable Systems (ECIS) (Briuselis, Belgija), atstovaujama advokatų D. Paemen, N. Dodoo, M. Dolmans ir QC J. Flynn)

Bylos dalykas

Prašymas panaikinti 2004 m. gegužės 24 d. Komisijos sprendimą 2007/53/EB dėl EB 82 straipsnio ir EEE susitarimo 54 straipsnio taikymo prieš Microsoft Corporation (Byla Nr. COMP/C-3/37.792 — Microsoft) (OL 2007 L 32, p. 23) arba sumažinti šiuo sprendimu ieškovei skirtą baudą

Sprendimo rezoliucinė dalis

2004 m. gegužės 24 d. Komisijos sprendimo dėl EB 82 straipsnio ir EEE susitarimo 54 straipsnio taikymo prieš Microsoft Corporation (Byla Nr. COMP/C-3/37.792 — Microsoft) 7 straipsnis atmetamas ta dalimi, kuria:

—

Microsoft įpareigojama pateikti pasiūlymą dėl mechanizmo, apimančio nepriklausomo įgaliotinio paskyrimą, turinčio, nepriklausomai nuo Komisijos, įgaliojimus naudotis Microsoft teikiama pagalba, susipažinti su šios įmonės informacija, dokumentais, patekti į jos patalpas, bendrauti su įmonės darbuotojais bei susipažinti su atitinkamų Microsoft produktų pirmine kodavimo kalba (code source), įsteigimo;

—	juo reikalaujama, kad pasiūlyme dėl minėto mechanizmo įsteigimo būtų nustatyta, jog Microsoft padengia visas sąnaudas, susijusias su nepriklausomo įgaliotinio paskyrimu, įskaitant jo atlyginimą;

—	juo suteikiama Komisijai teisė sprendimu nustatyti pirmoje ir antroje įtraukoje minėtą mechanizmą.

2.	Atmesti kitą ieškinio dalį.

Microsoft padengia 80 % savo bylinėjimosi išlaidų ir 80 % Komisijos bylinėjimosi išlaidų, išskyrus tas Komisijos išlaidas, kurias ji patyrė dėl The Computing Technology Industry Association, Inc., Association for Competitive Technology, Inc., TeamSystem SpA, Mamut ASA, DMDsecure.com BV, MPS Broadband AB, Pace Micro Technology plc, Quantel Ltd, Tandberg Television Ltd ir Exor AB įstojimo į bylą.

Microsoft padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir Komisijos bylinėjimosi išlaidas, patirtas laikinųjų priemonių taikymo procedūroje byloje T-201/04 R, išskyrus tas Komisijos išlaidas, kurias ji patyrė dėl The Computing Technology Industry Association, Association for Competitive Technology, TeamSystem, Mamut, DMDsecure.com, MPS Broadband, Pace Micro Technology, Quantel, Tandberg Television ir Exor įstojimo į bylą.

5.	Microsoft padengia Software & Information Industry Association, Free Software Foundation Europe, Audiobanner.com ir European Committee for Interoperable Systems (ECIS) bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir tas, kurias jos patyrė laikinųjų priemonių taikymo procedūroje.

6.	Komisija padengia 20 % savo bylinėjimosi išlaidų ir 20 % Microsoft bylinėjimosi išlaidų, išskyrus tas Microsoft išlaidas, kurias ji patyrė dėl Software & Information Industry Association, Free Software Foundation Europe, Audiobanner.com ir ECIS įstojimo į bylą.

Computing Technology Industry Association, Association for Competitive Technology, TeamSystem, Mamut, DMDsecure.com, MPS Broadband, Pace Micro Technology, Quantel, Tandberg Television ir Exor padengia savo bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir tas, kurias jos patyrė laikinųjų priemonių taikymo procedūroje.

(1) OL C 179, 2004 7 10.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/46

2007 m. rugsėjo 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Prancūzija prieš Komisiją

(Byla T-240/04) (1)

(„Europos atominės energijos bendrija - Investicijos - Pranešimas Komisijai apie investicinius projektus - Įgyvendinimo taisyklės - Reglamentas (Euratomas) Nr. 1352/2003 - Komisijos kompetencijos stoka - AE 41 ir AE 44 straipsniai - Teisės saugumo principas“)

(2007/C 269/81)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Prancūzijos Respublika, atstovaujama iš pradžių F. Alabrune, G. de Bergues, C. Lemaire ir E. Puisais, vėliau G. de Bergues ir S. Gasri

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama M. Patakia

Ieškovės pusėje į bylą įstojusios šalys: Vokietijos Federacinė Respublika, atstovaujama C.-D. Quassowski ir A. Tiemann, bei Belgijos Karalystė, atstovaujama iš pradžių D. Haven, vėliau M. Wimmer ir galiausiai A. Hubert, padedamų advokato J.-F. De Bock

Bylos dalykas

2003 m. liepos 23 d. Komisijos reglamento (Euratomas) Nr. 1358/2003, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1209/2000, nustatantį Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 41 straipsnyje nurodytų pranešimų siuntimo tvarką (OL L 192, p. 15), panaikinimas

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2003 m. liepos 23 d. Komisijos reglamentą (Euratomas) Nr. 1358/2003, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1209/2000, nustatantį Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 41 straipsnyje nurodytų pranešimų siuntimo tvarką.

2.	Komisija padengia Prancūzijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

3.	Vokietijos Federacinė Respublika ir Belgijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 304, 2003 12 13 (anksčiau byla C-455/03).

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/46

2007 m. rugsėjo 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Imagination Technologies prieš VRDT (PURE DIGITAL)

(Byla T-461/04) (1)

(„Bendrijos prekių ženklas - Žodinio Bendrijos prekių ženklo PURE DIGITAL paraiška - Absoliutūs atmetimo pagrindai - Reglamento (EB) Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktai - Dėl naudojimo įgytas skiriamasis požymis - Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 3 dalis“)

(2007/C 269/82)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Imagination Technologies Ltd (Kings Langlis, Harfordšyras, Jungtinė Karalystė), atstovaujama barrister M. Edenborough, solicitor P. Brownlow ir solicitor N. Jenkins

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama iš pradžių D. Schennen, vėliau D. Botis

Dalykas

Prašymas panaikinti 2004 m. rugsėjo 16 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 108/2004–2), susijusį su paraiška įregistruoti žodinį prekių ženklą PURE DIGITAL kaip Bendrijos prekių ženklą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį

2.	Ieškovė padengia bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 57,2005 3 5.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/47

2007 m. rugsėjo 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas EARL Salvat père & fils ir kt. prieš Komisiją

(Byla T-136/05) (1)

(„Valstybės pagalba - Vynininkystės perorientavimo priemonės - Sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama iš dalies suderinama ir iš dalies nesuderinama su bendrąja rinka - Ieškinys dėl panaikinimo - Priimtinumas - Pareiga motyvuoti - Vertinimas EB 87 straipsnio 1 dalies atžvilgiu“)

(2007/C 269/83)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovai: EARL Salvat père & fils (Sen Pol de Fenujė, Prancūzija), Comité interprofessionnel des vins doux naturels et vins de liqueur à appellations contrôlées (CIVDN) (Perpinjanas, Prancūzija) ir Comité national des interprofessions des vins à appellation d'origine (CNIV) (Paryžius, Prancūzija), atstovaujami advokatų H. Calvet ir O. Billard

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama C. Giolito ir A. Stobiecka-Kuik

Ieškovės pusėje į bylą įstojusi šalis: Prancūzijos Respublika, atstovaujama G. de Bergues

Bylos dalykas

Prašymas panaikinti 2005 m. sausio 19 d. Komisijos sprendimo 2007/253/EB dėl Prancūzijos įgyvendinto Rivesaltes plano ir TNSVK parafiskalinių mokesčių (OL L 112, p. 1) 1 straipsnio 1 ir 3 dalis

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

3.	Prancūzijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 132, 2005 5 28.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/47

2007 m. rugsėjo 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Fachvereinigung Mineralfaserindustrie prieš Komisiją

(Byla T-254/05) (1)

(Valstybės pagalba - Priemonės, kuriomis siekiama skatinti naudoti izoliacines medžiagas, pagamintas iš atsinaujinančių žaliavų - Sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama suderinama su bendrąja rinka - Preliminari tyrimo procedūra - Ieškinys dėl panaikinimo - Profesinė asociacija - Suinteresuotos šalies EB 88 straipsnio 2 dalies prasme sąvoka - Su sprendimo motyvavimu susiję reikalavimai - Nepriimtinumas)

(2007/C 269/84)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Fachvereinigung Mineralfaserindustrie eV Deutsche Gruppe der Eurima — European Insulation Manufacturers Association (Frankfurtas prie Maino, Vokietija), atstovaujama advokatų T. Schmidt-Kötters, D. Uwer ir K. Najork

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama V. Kreuschitz

Atsakovės pusėje į bylą įstojusi šalis: Vokietijos Federacinė Respublika, atstovaujama M. Lumma ir C. Schulze-Bahr

Bylos dalykas

Prašymas panaikinti 2005 m. vasario 11 d. Komisijos sprendimą C (2005) 379 dėl valstybės pagalbos N 260b/2004 (Vokietija — Programos, kuria siekiama skatinti naudoti izoliacines medžiagas, pagamintas iš atsinaujinančių žaliavų, pratęsimas)

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną.

2.	Fachvereinigung Mineralfaserindustrie eV Deutsche Gruppe der Eurima — European Insulation Manufacturers Association padengia savo ir Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

3.	Vokietijos Federacinė Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 229, 2005 9 17.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/48

2007 m. rugsėjo 5 d. Pirmosios instancijos teismo nutartis byloje Document Security Systems prieš BCE

(Byla T-295/05) (1)

(„Pinigų sąjunga - Eurų banknotų išleidimas - Tariamas patentuoto išradimo, skirto išvengti klastojimo, naudojimas - Ieškinys dėl Europos patento klastojimo - Pirmosios instancijos teismo kompetencijos nebuvimas - Nepriimtinumas - Ieškinys dėl žalos atlyginimo“)

(2007/C 269/85)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Document Security Systems, Inc. (Rochester, Niujorkas, Jungtinės Valstijos), atstovaujama solicitors L. Cohen, H. Sheraton, B. Uphoff ir QC C. Stanbrook

Atsakovas: Europos Centrinis Bankas (ECB), atstovaujamas C. Zilioli ir P. Machado, padedamų advokatų E. Garayar Gutiérrez ir G. de Ulloa y Suelves

Dalykas

Ieškinys dėl klastojimo, kuriuo siekiama pripažinti, kad ECB pažeidė teises, kurias Europos patentas suteikia ieškovei, ir prašymas atlyginti žalą, kurią ieškovė tariamai patyrė dėl patento pažeidimo.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį dėl patentų klastojimo kaip nepriimtiną.

2.	Atmesti ieškinį dėl žalos atlyginimo.

3.	Document Security Systems, Inc. padengia savo ir Europos Centrinio Banko patirtas bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 229, 2005 9 17.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/48

2007 m. rugsėjo 7 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutartis byloje González Sánchez prieš VRDT — Bankinter (ENCUENTA)

(Byla T-49/06) (1)

(„Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Reglamento (EB) Nr. 40/94 63 straipsnio 4 dalis - Teisės pareikšti ieškinį neturėjimas - Nepriimtinumas“)

(2007/C 269/86)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovas Francisco Javier González Sánchez (Madridas, Ispanija), atstovaujamas advokato G. Justicia González

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujama S. Palmero Cabezas

Kita proceso Apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Pirmosios instancijos teisme: Bankinter, SA (Madridas, Ispanija)

Dalykas

Ieškinys dėl 2005 m. gruodžio 16 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1116/2005–2), susijusio su protesto procedūra tarp Bankinter, SA ir Confederación Española de Cajas de Ahorros, panaikinimo

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną.

2.	Francisco Javier González Sánchez padengia visas bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 310, 2006 12 16.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/48

2007 m. rugpjūčio 9 d. pareikštas ieškinys byloje Offshore Legends prieš VRDT–Acteon [OFFSHORE LEGENDS (juodai baltas)]

(Byla T-305/07)

(2007/C 269/87)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Offshore Legends NV (Nevelė, Belgija), atstovaujama advokatų P. Maeyaert ir N. Clarembeaux

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT).

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Acteon SARL (Sen Tropezas, Prancūzija)

Ieškovės reikalavimai

—	iš dalies panaikinti 2007 m. gegužės 29 d. Antrosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla Nr. R 1031/2006-2);

—	priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: ieškovė.

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: vaizdinis juodai baltas prekių ženklas „Offshore Legends“ 3, 9, 14, 18, 20, 24, 25, 28 ir 35 klasių prekėms — paraiška Nr. 3160231

Ženklo ar žymens, kuriuo remiamasi protesto procedūroje, savininkas: Acteon SARL

Ženklas ar žymuo, kuriuo remiamasi protesto procedūroje: vaizdinis nacionalinis ir tarptautinis prekių ženklas „Offshore One“ 16, 18 ir 25 klasių prekėms

Protestų skyriaus sprendimas: atmesti protestą dėl visų ginčijamų prekių

Apeliacinės tarybos sprendimas: panaikinti protestų skyriaus sprendimą tiek, kiek juo buvo atmestas protestas dėl 18 ir 25 klasių prekių

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 40/94 (1) 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas, nes Apeliacinė taryba klaidingai įvertino supainiojimo galimybę ir nagrinėjamų prekių ženklų panašumą.

(1) 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1).

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/49

2007 m. rugpjūčio 9 d. pareikštas ieškinys byloje Offshore Legends prieš VRDT — Acteon [OFFSHORE LEGENDS (mėlynos, juodos ir žalios spalvų)]

(Byla T-306/07)

(2007/C 269/88)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Offshore Legends NV (Nevelė, Belgija), atstovaujama advokatų P. Maeyaert ir N. Clarembeaux

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT).

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Acteon SARL (Sen Tropezas, Prancūzija)

Ieškovės reikalavimai

—	iš dalies panaikinti 2007 m. gegužės 29 d. Antrosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla Nr. R 038/2006-2)

—	priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: ieškovė

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: vaizdinis mėlynos, juodos ir žalios spalvų prekių ženklas „Offshore Legends“ 3, 9, 14, 18, 20, 24, 25, 28 ir 35 klasių prekėms — paraiška Nr. 2997021

Ženklo ar žymens, kuriuo remiamasi protesto procese, savininkas: Acteon SARL

Ženklas ar žymuo, kuriuo remiamasi protesto procese: vaizdinis nacionalinis ir tarptautinis prekių ženklas „Offshore One“ 16, 18 ir 25 klasių prekėms

Protestų skyriaus sprendimas: atmesti protestą dėl visų ginčijamų prekių

Apeliacinės tarybos sprendimas: panaikinti protestų skyriaus sprendimą tiek, kiek juo buvo atmestas protestas dėl 18 ir 25 klasių prekių

(1) 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1).

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/49

2007 m. rugpjūčio 16 d. pareikštas ieškinys byloje Tegebauer prieš Parlamentą

(Byla T-308/07)

(2007/C 269/89)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovas: Ingo-Jens Tegebauer (Tryras, Vokietija), atstovaujamas advokato R. Nieporte

Atsakovas: Europos Parlamentas

Ieškovės reikalavimai

—	panaikinti 2007 m. birželio 20 d. peticijų komiteto sprendimą dėl peticijos Nr. 95/2007;

—	priteisti iš Europos Parlamento bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovas ginčija 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento peticijų komiteto sprendimą, kuriuo pagal Europos Parlamento procedūros reglamento 191 straipsnio 6 dalį pateikta peticija be išsamesnio tyrimo paliekama nenagrinėta. Ši peticija susijusi su per pasirengimo vyresniojo bendrojo administratoriaus pareigoms praktiką Braunšveigo miesto administracijoje suteiktos išmokos daliniu išieškojimu.

Ieškovas grįsdamas savo ieškinį tvirtina, kad ginčijamas sprendimas yra nepakankamai motyvuotas. Be to jis mano, kad sąlygos, kurias turi atitikti peticija pagal EB 194 straipsnį, būtent būti susijusiai su Europos Sąjungos veiklos sritimi, yra išpildytos.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/50

2007 m. rugpjūčio 27 d. pareikštas ieškinys byloje Komisija prieš B2Test

(Byla T-317/07)

(2007/C 269/90)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija (Briuselis, Belgija), atstovaujama L. Escobar Guerrero, ir advokato E. Bouttier

Atsakovė: B2Test (Gardanne, Prancūzija)

Ieškovės reikalavimai

—	Įpareigoti įmonę B2Test sumokėti ieškovei 50 110,72 EUR sumą, atitinkančią 43 437,94 EUR sumą šioje pagrindinėje byloje, ir iki 2004 m. gruodžio 23 d. apskaičiuotas 6 672,78 EUR pavėluoto mokėjimo palūkanas.

—	Įpareigoti įmonę B2Test nuo 2004 m. gruodžio 24 d. kiekvieną dieną mokėti 8,03 EUR mokėtinų palūkanų iki visiško atsiskaitymo.

—	Priteisti iš bendrovės B2Test šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo ieškiniu, kuriame teismo kompetencija grindžiama sutartyje nustatyta arbitražine išlyga, ieškovė prašo įpareigoti atsakovę grąžinti Bendrijos išmokėtą avansinį mokėjimą bei sumokėti pavėluoto mokėjimo palūkanas, nes buvo pažeista sutartis Nr. BRST-CT-98-5452 dėl projekto „Naujos grindų dangos, pagamintos iš perdirbto plastiko ir gumos, mokslo tyrimai ir plėtra siekiant pridėtinės aplinkos apsaugos ir ekonominės vertės“ (1) (Research and development of a new safety flooring based on recycled plastic and rubber materials for an environmental and economical added value ), sudaryta pagal specialią mokslo tyrimų, plėtros ir demonstravimo programą pramoninių technologijų ir medžiagų technologijų srityje.

Pagal sutartį atsakovė turėjo reguliariai Komisijai teikti joje nurodytus mokslinius ir finansinius dokumentus. Ieškovės manymu, buvo pateikta tik dalis sutartyje nurodytų pateikti dokumentų — juos atsakovė perdavė vėluodama maždaug tris metus, atsižvelgiant į sutartyje nustatytus terminus. Galutinė projekto ataskaita iš viso nebuvo pateikta. Ieškovė teigia, kad atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus ir turi grąžinti Komisijai jai išmokėtą avansinį mokėjimą.

(1) OL 1994, L 222, p. 19.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/50

2007 m. rugpjūčio 28 d. pareikštas ieškinys byloje Lufthansa AirPlus Servicekarten prieš VRDT — Applus Servicios Tecnológicos (A+)

(Byla T-321/07)

(2007/C 269/91)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Lufthansa AirPlus Servicekarten GbmH (Noi Izenburgas, Vokietija), atstovaujama advokatų G. Würtenberger, T. Wittmann

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT).

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Applus Servicios Technologicos, S.L. (buvusi Agbar Automotive, S.L.) (Barselona, Ispanija)

Ieškovės reikalavimai

—	panaikinti 2007 m. birželio 7 d. Antrosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 310/2006-2, susijusį su protestu, pagrįstu Bendrijos prekių ženklu „Airplus International“, registracijos Nr. 2335693, pateiktu dėl Bendrijos prekių ženklo „A+“ paraiškos Nr. 2933356;

—	patenkinti protestą dėl Bendrijos prekių ženklo „A+“ paraiškos Nr. 2933356 ir atmesti šią paraišką;

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: Applus Servicios Technologicos, S.L. (buvusi Agbar Automotive, S.L.)

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: vaizdinis prekių ženklas „A+“ 9, 35, 36, 37, 40, 41 ir 42 klasių prekėms ir paslaugoms — paraiška Nr. 2933356

Ženklo ar žymens, kuriuo remiamasi protesto procese, savininkas: Lufthansa AirPlus Servicekarten GbmH

Ženklas ar žymuo, kuriuo remiamasi protesto procese: žodinis Bendrijos prekių ženklas „Airplus International“ 9, 35, 36 ir 42 klasių prekėms ir paslaugoms

Protestų skyriaus sprendimas: atmesti protestą

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 ir 5 dalių bei 73, 74 ir 79 straipsnių pažeidimas.

Ieškovė teigia, kad Apeliacinė taryba neįvertino prekių ir paslaugų tapatumo kriterijų bei prekių ženklų panašumo ir neatsižvelgė į ankstesnio prekių ženklo žinomumą. Be to, ieškovė nurodo, kad Apeliacinė taryba pažeidė pareigą nurodyti savo sprendimo motyvus. Anot ieškovės, Apeliacinė taryba taip pat neapsiribojo šalių pateiktų neginčijamų faktų, įrodymų ir argumentų vertinimų. Ieškovė taip pat teigia, kad jos teisė į tinkamą bylos nagrinėjimą buvo šiurkščiai pažeista dėl to, kad VRDT neinformavo jos apie prekių ženklo savininko pakeitimą kita bendrove. Galiausiai teigiama, kad Apeliacinė taryba viršijo savo įgaliojimus atsižvelgdama į prekių ženklo savininkės argumentus, be pateisinamos priežasties pateiktus praleidus VRDT nustatytą terminą.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/51

2007 m. rugpjūčio 27 d. pareikštas ieškinys byloje Kenitex Química prieš VRDT — Chemicals International (Kenitex TINTAS A qualidade da cor)

(Byla T-322/07)

(2007/C 269/92)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: portugalų

Šalys

Ieškovė: Kenitex Química, S.A. (Manique, Estoril, Portugalija), atstovaujama advokato M. Pardete Reis

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Chemicals International Establishment

Ieškovės reikalavimai

—

Panaikinti 2007 m. birželio 19 d. VRDT Ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą, apie kurį ieškovei buvo telefaksu pranešta 2007 m. birželio 25 d., anuliavimo procedūroje Nr. 879 C 001553742/1 (Bendrijos prekių ženklo Nr. 1553742; skundo Nr. 1553742) ir pripažinti galiojančiu prekių ženklą Nr. 1553742 „KENITEX TINTAS A QUALIDADE DA COR“, kurį buvo paprašyta įregistruoti 2000 m. kovo 13 d. ir kuris buvo įregistruotas 2001 m. gegužės 22 dieną.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

2001 m. gegužės 22 d. ieškovės prašymu buvo įregistruotas vaizdinis Bendrijos prekių ženklas „KENITEX TINTAS A QUALIDADE DA COR“ Nicos klasifikacijos 1, 2 ir 19 klasių prekėms (chemijos produktai, naudojami pramonės reikmėms, sintetinės dervos, dažai, politūros, lakai, dažymo medžiagos, neapdorotos dervos, milteliai dažytojams; statybinės medžiagos (ne metalinės), asfalto blokai, danga, kelių saugumo žymos, statybinis stiklas).

Chemicals International Establishment paprašė Bendrijos prekių ženklą panaikinti, motyvuojant tuo, kad anksčiau buvo įregistruoti nacionaliniai vaizdiniai prekių ženklai „Kenitex“ 2 klasės prekėms (dekoratyviniai dažai) Portugalijoje; „Kenitex“ 2 ir 19 klasių prekėms (daugiaspalvės pastatų dangos) Prancūzijoje ir „Kenitex“ 1, 2, 17 ir 19 klasių prekėms (nedegios ir izoliacinės medžiagos, dažai ir dangos) Beneliukso valstybėse.

Protestų skyrius prašymą panaikinti patenkino, o apeliacinė taryba atmetė ieškovės skundą dėl šio sprendimo, manydama, kad dėl prekių ar ženklų panašumo egzistuoja galimybė supainioti.

Ieškovė remiasi Tarybos Reglamento Nr. 94/40 (1) 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu, teigdama, kad galimybės supainioti abu ženklus nėra, o ieškovės ženklas atitinka jos įmonės pavadinimą, kuris Portugalijoje yra įregistruotas Instituto Nacional de Propriedade Industrial (INPI).

(1) 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, p. 11).

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/52

2007 m. rugpjūčio 30 d. pareikštas ieškinys byloje El Morabit prieš Europos Sąjungos Tarybą

(Byla T-323/07)

(2007/C 269/93)

Proceso kalba: olandų

Šalys

Ieškovas: Mohamed El Morabit (Amsterdamas, Nyderlandai), atstovaujamas advokato U. Sarikaya

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Ieškovo reikalavimas

—	Panaikinti 2007 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovas ginčija Tarybos sprendimą (1), kuriame ji nusprendė, kad kompetetinga institucija Bendrosios pozicijos 1 straipsnio 4 dalies prasme yra priėmusi sprendimą dėl ieškovo ir kad jam toliau turi būti taikomos ribojančios priemonės pagal Reglamentą (EB) Nr. 2580/2001.

Ieškovas tvirtina, kad nors teismas pripažino jį kaltu dėl dalyvavimo nusikalstamoje organizacijoje, turinčioje teroristinių tikslų, jis dėl šio sprendimo padavė apeliacinį skundą. Todėl Tarybos sprendimas buvo priimtas per skubiai ir pažeidžia EŽTK 6 straipsnį bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 ir 47 straipsnius.

(1) 2007 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimas 2007/447/EB, įgyvendinantis Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalį ir panaikinantis sprendimus 2006/379/EB ir 2006/1008/EB (OL L 169, p. 58).

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/52

2007 m. rugsėjo 3 d. pareikštas ieškinys byloje Caisse Fédérale du Crédit Mutuel Centre Est Europe prieš VRDT

(Byla T-325/07)

(2007/C 269/94)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Caisse Fédérale du Crédit Mutuel Centre Est Europe (Strasbūras, Prancūzija), atstovaujama advokatų P. Greffe ir J. Schouman

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT).

Ieškovės reikalavimai

—

panaikinti 2007 m. birželio 14 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R1130/2006-1 tiek, kiek juo atsisakoma įregistruoti Bendrijos prekių ženklą „SURFCARD“, paraiškos Nr. 3837564, daliai 9, 36 ir 38 klasės prekių ir paslaugų,

—	įregistruoti prašomą įregistruoti Bendrijos prekių ženklą „SURFCARD“ Nr. 3837564 visoms prašomoms prekėms ir paslaugoms.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas „SURFCARD“ 9, 36 ir 38 klasės prekėms ir paslaugoms — paraiška Nr. 3837564

Protestų skyriaus sprendimas: iš dalies atsisakyti įregistruoti

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 40/94 (1) 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas, nes, ieškovės teigimu, ir priešingai nei buvo nuspręsta ginčijamame sprendime terminas „SURFCARD“ yra laisvai pasirinktas ir skiriamąjį požymį prašomų prekių ir paslaugų atžvilgiu turintis ženklas.

(1) 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1).

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/53

2007 m. rugpjūčio 30 d. pareikštas ieškinys byloje Kuiburi Fruit Canning prieš Tarybą

(Byla T-330/07)

(2007/C 269/95)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Kuiburi Fruit Canning Co., Ltd (Bankokas, Tailandas), atstovaujama advokatų F. Graafsma, J. Cornelis

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2007 m. birželio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 682/2007, nustatantį galutinį antidempingo muitą ir galutinai surenkantį laikinąjį muitą, nustatytą tam tikriems importuojamiems Tailando kilmės paruoštiems arba konservuotiems cukriniams kukurūzams, turintiems grūdų pavidalą,

—	Priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo ieškiniu prašoma panaikinti 2007 m. birželio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 682/2007 (1), nes jis tariamai pažeidžia Reglamento (EB) Nr. 384/96 (2) 17 straipsnio 3 dalį ir PPO sutarties (3) 6.10.2 straipsnį, atmesdamas ieškovės prašymą nustatyti individualų dempingo skirtumą, nepaisant fakto, kad jos teigimu, ji yra vienintelis eksportuojantis gamintojas, pateikusi individualiam skirtumui apskaičiuoti reikalingus duomenis.

Pirma, ieškovės nuomone, Taryba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, padarydama išvadą, kad pateiktas daugiau nei vienas prašymas apskaičiuoti individualų skirtumą.

Antra, ieškovė teigia, kad, kadangi tik vienas eksportuojantis gamintojas paprašė apskaičiuoti individualų skirtumą, Taryba neturėjo diskrecijos nustatyti, ar individualus ieškovės nagrinėjimas būtų pernelyg apsunkinęs tyrimą ir trukdęs jį užbaigti laiku.

Trečia, jei Taryba būtų turėjusi tokią diskreciją, ieškovės manymu, ji vis tiek padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, teigdama, kad papildomas vieno eksportuotojo nagrinėjimas būtų pernelyg apsunkinęs tyrimą ir trukdęs jį užbaigti laiku.

Galiausiai, ieškovė teigia, kad Taryba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nustatydama, jog individualaus skirtumo apskaičiavimas būtų buvęs diskriminuojančiu kitų neatrinktų eksportuotojų atžvilgiu.

(1) 2007 m. birželio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 682/2007, nustatantis galutinį antidempingo muitą ir galutinai surenkantis laikinąjį muitą, nustatytą tam tikriems importuojamiems Tailando kilmės paruoštiems arba konservuotiems cukriniams kukurūzams, turintiems grūdų pavidalą (OL L 159, p. 14).

(2) 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 56, p. 1).

(3) Daugiašalės derybos Urugvajaus raunde (1986–1994) — 1 priedas — 1A priedas — Sutartis dėl 1994 m. bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo (WTO–GATT 1994) — antidempingo susitarimas (OL L 336, p. 103).

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/53

2007 m. rugsėjo 4 d. pareikštas ieškinys byloje Vokietija prieš Komisiją

(Byla T-332/07)

(2007/C 269/96)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Vokietijos Federacinė Respublika, atstovaujama M. Lumma ir advokato C. von Donat

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—

panaikinti 2007 m. birželio 25 d. Komisijos sprendimą K(2007) 2619 galut., kuriuo sumažinama Europos regioninės plėtros fondo finansinė pagalba, skirta Komisijos sprendimu Nr. K(94) 3379 pagal vieningą programavimo dokumentą struktūriniam Bendrijų investavimui į 2 tikslui priskirtus Šiaurės Reino-Vestfalijos, Vokietijos Federacinė Respublika, regionus (ERPF Nr. 94.02.13.012);

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Skundžiamu sprendimu Komisija sumažino Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) finansinę pagalbą struktūriniam Bendrijų investavimui į 2 tikslui priskirtus Vokietijos Šiaurės Reino-Vestfalijos regionus.

Paremdama savo ieškinį ieškovė tvirtina, kad atsakovė skundžiamame sprendime klaidingai įvertino faktines aplinkybes.

Be to, ieškovė nurodo, kad Reglamento 4253/88 (1) 24 straipsnio 2 dalyje nustatytos pagalbos sumažinimo sąlygos nėra įvykdytos. Šiuo klausimu ji tvirtina, kad nukrypimai iš esmės nepakeičia programos. Be to, ji tvirtina, kad tik nuorodos į „Struktūrinių fondų veiklos priemonių (1994–1999 m.) finansavimo užbaigimo gaires“ (SEK(1999) 1316) nepakanka nustatyti nagrinėjamų pakeitimų svarbą.

Net jei programa būtų iš esmės pakeista, ieškovė tvirtina, kad Komisija turėjo pasinaudoti Reglamento Nr. 4253/88 24 straipsnio 2 dalies jai suteikta diskrecija konkrečiai įvertinti programos įgyvendinimo būdą. Ieškovės teigimu, Komisija turėjo išnagrinėti aptariamo ERPF pagalbos sumažinimo proporcingumą.

(1) 1988 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 4253/88, nustatantis Reglamento (EEB) Nr. 2052/88 įgyvendinimo nuostatas, susijusias su įvairių struktūrinių fondų veiklos koordinavimu tarpusavyje, taip pat su Europos investicijų banko operacijomis ir kitais esamais finansiniais instrumentais (OL L 374, 1988 12 31, p. 1).

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/54

2007 m. rugsėjo 7 d. pareikštas ieškinys byloje Entrance Services prieš Parlamentą

(Byla T-333/07)

(2007/C 269/97)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Entrance Services NV (Vilvordė, Belgija), atstovaujama advokatų A. Delvaux ir V. Bertrand

Atsakovas: Europos Parlamentas

Ieškovės reikalavimai

—	Pripažinti ieškinį dėl panaikinimo priimtinu.

—	Panaikinti sprendimą, ieškovei įteiktą 2007 m. rugpjūčio 14 d., kuriuo Parlamentas atmetė ieškovės pasiūlymą ir nutarė sudaryti sutartį su kitu konkurso dalyviu.

—	Priteisti iš Parlamento bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo ieškiniu ieškovė prašo panaikinti 2007 m. rugpjūčio 14 d. Parlamento sprendimą, atmetantį jos pasiūlymą, pateiktą konkurse sudaryti automatinių įrenginių, medienos dirbinių ir kitų panašių įrenginių Europos Parlamento pastatuose Briuselyje aptarnavimo ir priežiūros sutartis ((paslaugų teikimo sutartis 2007–2010) (konkursas Nr. IFIN-BATIBRU-JLD-S0765-00)) (1).

Grįsdama savo ieškinį, ieškovė pirmiausia nurodo Finansinio reglamento (2) 10 straipsnio dėl administracinių sąlygų sąrašo ir 93 straipsnio 1 dalies pažeidimus, nes Parlamentas priėmė pasiūlymą to konkurso dalyvio, kuris, ieškovės nuomone, buvo pašalintas pagal 10 straipsnį dėl administracinių sąlygų sąrašo, Komisijai padarius išvadą, kad jis buvo kartelio narys.

Antra, ieškovė tvirtina, kad Parlamentas pažeidė Finansinio reglamento 97 ir 98 straipsnius ir Įgyvendinimo reglamento (3) 137 straipsnį, reikalaudamas, kad konkurso dalyviai įrodytų savo techninį pajėgumą įvykdyti sutartį remdamiesi kitais nei minėtose nuostatose numatytais įrodymais.

Trečia, ieškovė nurodo pagrindą, susijusį su Finansinio reglamento 97 ir 98 straipsnių ir Įgyvendinimo reglamento 135 straipsnio 5 dalies pažeidimu, nes Parlamentas reikalavo, kad konkurso dalyviai įrodytų savo ekonominį ir finansinį pajėgumą įvykdyti sutartį remdamiesi šiuose nuostatose nenumatytais įrodymais, ir jis atmetė ieškovės pasiūlymą dėlto, kad ji nepateikė reikalaujamų įrodymų.

Galiausiai, ieškovė teigia, kad ginčijamas sprendimas turėtų būti panaikintas todėl, kad jis pažeidžia Finansinio reglamento 89 straipsnio 1 dalyje nurodytą lygybės principą, nes Parlamentas atmetė jos pasiūlymą ir sudarė sutartį su kitu konkurso dalyviu, nors pastarojo situacija buvo tokia pati kaip ieškovės, atsižvelgiant į 11 straipsnyje dėl administracinių sąlygų sąrašo reikalaujamą sutikimo nedavimą.

(1) Pranešimas apie sutartį paskelbtas: OL 2006/S 148-159062.

(2) 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (OL L 248, p. 1).

(3) Iš dalies pakeistas 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (OL L 357, p. 1).

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/55

2007 m. rugsėjo 4 d. pareikštas ieškinys byloje Mergel ir kt. prieš VRDT (Patentconsult)

(Byla T-335/07)

(2007/C 269/99)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovai: Volker Mergel (Vysbadenas, Vokietija), Klaus Kampfenkel (Hofheimas, Vokietija), Burkart Bill (Darmštatas, Vokietija) ir Andreas Herden (Vysbadenas, Vokietija), atstovaujami advokato G. Friderichs

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2007 m. birželio 25 d. atsakovės ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą (apeliacinės bylos Nr. R 299/2007-4).

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas „Patentconsult“ 35, 41 ir 42 klasių paslaugoms (paraiška Nr. 4 439 774).

Eksperto sprendimas: atmesti paraišką.

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliacinį skundą.

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 40/94 (1) 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktų pažeidimas dėl to, jog prašomas įregistruoti prekių ženklas nėra nei apibūdinamojo pobūdžio, nei jam trūksta būtino skiriamojo požymio.

(1) 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1).

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/55

2007 m. rugsėjo 10 d. pareikštas ieškinys byloje Telefónica ir Telefónica de España prieš Komisiją

(Byla T-336/07)

(2007/C 269/100)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovės: Telefónica, S.A. ir Telefónica de España, S.A. (Madridas, Ispanija), atstovaujamos advokatų F.-E. González Díaz ir S. Sorinas Jimeno

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovių reikalavimai

—	Remiantis EB sutarties 230 straipsniu, panaikinti 2007 m. liepos 4 d. Europos Bendrijų Komisijos sprendimą byloje COMP/38.784 — Wanadoo España contra Telefónica.

—	Subsidiariai, remiantis EB sutarties 229 straipsniu panaikinti arba sumažinti šiuo sprendimu paskirtą baudą.

—	Priteisti iš Europos Bendrijų Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiame ieškinyje skundžiamas 2007 m. liepos 4 d. Europos Bendrijų Komisijos sprendimas procedūroje pagal EB sutarties 82 straipsnį (byla COMP/38.784 — Wanadoo España contra Telefónica), kuriuo Komisija Telefónica S. A. ir Telefónica de España paskyrė 151 875 000 eurų baudą dėl EB sutarties 82 straipsnio pažeidimo, susijusio su pajamų maržų mažinimo praktika.

Grįsdamos savo reikalavimus, ieškovės remiasi:

—	Teisės į gynybą pažeidimu, nes sprendimas grindžiamas įvairiomis aplinkybėmis, apie kurias joms nebuvo pranešta administracinės procedūros metu ir dėl kurių jos negalėjo pasisakyti.

—

Komisijos padarytomis vertinimo klaidomis, susijusiomis su:

—	Trijų atskirų didmeninių rinkų, o ne vienos didmeninės ADSL rinkos, kuri apima tiek vietinę, tiek nacionalinę ir regioninę prieigą, arba subsidiariai bent pastarąsias, apibrėžimu.

—	Preziumuojama dominuojančia ieškovių padėtimi tiek atitinkamose didmeninėse, tiek mažmeninėse rinkose.

—

EB 82 straipsnio taikymu dėl tariamo piktnaudžiavimo. Pirma, Komisija šį straipsnį taiko dėl faktinio atsisakymo suteikti, nors nagrinėjami didmeniniai produktai nėra „esminė infrastruktūra“, taip pažeidžiant teismo praktiką sprendimo Oscar Bronner prasme. Antra, nors pripažįstama, kad 82 straipsnis gali būti taikomas ieškovių elgesiui, quod nun, sprendime neatsižvelgiama į teismų praktiką sprendime Industrie des Poudres Sphériques, pagal kurį, norint neteisėtu pripažinti pajamų maržos sumažinimą, pirmiau reikia įrodyti, kad aukštesnio lygio produkto kaina yra per didelė arba kad galutinio produkto kaina yra grobikiška.

—

Preziumuojamu piktnaudžiavimu ir jo poveikiu rinkai. Pirma, neteisingai parenkami lyginami didmenininkai ir, antra, padaroma svarbių skaičiavimo klaidų ir netikslumų tiek taikant „periodo“ kriterijų, tiek „diskontuoto srauto“ kriterijų. Šios klaidos tiek individualiai, tiek kartu iškreipia sprendimo metodiką ir skaičiavimus. Be to, sprendime nėra pakankamai įrodomas preziumuojamas neigiamas elgesio poveikis konkurencijai.

—

Komisijos ultra vires veikla, bet kuriuo atveju pažeidžiančia subsidiarumo, proporcingumo, teisinio saugumo, lojalaus bendradarbiavimo ir gero administravimo principus, nes buvo įsikišta į nacionalinės telekomunikacijų reguliavimo institucijos, kuri buvo įsteigta paties Europos teisės aktų leidėjo ir veikė šio jai suteiktos kompetencijos ribose pagal Bendrijos konkurencijos teise grindžiamas taisykles, veiklos sritį.

Dėl baudos panaikinimo arba sumažinimo ieškovės teigia, kad Komisija pažeidė Reglamento (EEB) Nr. 17/62, įgyvendinančio Sutarties 85 ir 86 straipsnius (šiuo metu — 81 ir 82 straipsniai) 15 straipsnio 2 dalį ir 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo 23 straipsnio 2 dalį, manydama, kad pažeidimas padarytas tyčia arba dėl didelio neatsargumo ir jį laikydama „tipiniu piktnaudžiavimu“.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/56

2007 m. rugsėjo 6 d. pareikštas ieškinys byloje Brilliant Hotelsoftware prieš VRDT (BRILLIANT)

(Byla T-337/07)

(2007/C 269/101)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Brilliant Hotelsoftware Limited (Londonas, Jungtinė Karalystė), atstovaujama advokatų J. Croll ir C. Pappas

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2007 m. birželio 14 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą ir įregistruoti prekių ženklą BRILLIANT;

—	priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas BRILLIANT 9 ir 42 klasių prekėms ir paslaugoms (paraiška Nr. 4 345 849).

Eksperto sprendimas: atmesti paraišką.

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją.

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 40/94 (1) 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktų pažeidimas, nes prašomas įregistruoti prekių ženklas nėra apibūdinamasis ir jis turi reikalaujamą skiriamąjį požymį.

(1) 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1).

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/57

2007 m. rugsėjo 4 d. Irène Bianchi pateiktas apeliacinis skundas dėl 2007 m. birželio 28 d. Tarnautojų teismo sprendimo byloje F-38/06 Bianchi prieš Europos mokymo fondą

(Byla T-338/07 P)

(2007/C 269/102)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantė: Irène Bianchi (Turinas, Italija), atstovaujama advokato M.-A. Lucas

Kita proceso šalis: Europos mokymo fondas

Apeliantės reikalavimai

—	panaikinti 2007 m. birželio 28 d. Tarnautojų teismo antrosios kolegijos sprendimą byloje F-38/06;

—	patenkinti pirmojoje instancijoje pateiktus ieškovės reikalavimus;

—	priteisti iš Europos mokymo fondo bylinėjimosi išlaidas abiejose instancijose.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Savo apeliacinį skundą apeliantė grindžia tuo, kad Tarnautojų teismas neatsižvelgė arba iškraipė kai kurias faktines aplinkybes ir todėl neteisingai įvertino su Pareigūnų nuostatų 25 straipsnio 2 pastraipa ir 26 straipsniu susijusias faktines aplinkybes. Ji taip pat tvirtina, kad Tarnautojų teismas, iškraipydamas ieškovės pateiktus įrodymus, pažeidė Bendrijos teisę ir būtent procedūros taisykles. Galiausiai ji remiasi pagrindu, susijusiu su pareigos motyvuoti pažeidimu ir su teisės klaida dėl to, kad nebuvo atsižvelgta ar buvo iškraipytos faktinės aplinkybės, arba jų įrodymai, ir nurodo, jog buvo neteisingai nustatytos faktinės aplinkybės.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/57

2007 m. rugsėjo 11 d. pareikštas ieškinys byloje Juwel Aquarium prieš VRDT — Potschak — Bavaria Aquaristik (Panorama)

(Byla T-339/07)

(2007/C 269/103)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Juwel Aquarium GmbH & Co. KG (Rotenburgas, Vokietija), atstovaujama advokatų D. Jestaedt ir G. Rother

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Christian Potschak — Bavaria Aquaristik

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2007 m. birželio 28 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą (R 214/2006-1);

—	atmesti kitos procedūros Apeliacinėje taryboje šalies prašymą Bendrijos prekių ženklo „Panorama“ (registracijos numeris 2 771 087) registraciją pripažinti negaliojančia;

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Įregistruotas Bendrijos prekių ženklas, dėl kurio pateiktas prašymas pripažinti jo registraciją negaliojančia: žodinis prekių ženklas „Panorama“ 11, 16 ir 20 klasių prekėms (Bendrijos prekių ženklas Nr. 2 771 087).

Bendrijos prekių ženklo savininkas: ieškovė.

Šalis, prašanti pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia: Christian Potschak — Bavaria Aquaristik.

Anuliavimo skyriaus sprendimas: atmesti prašymą pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia.

Apeliacinės tarybos sprendimas: panaikinti Anuliavimo skyriaus sprendimą ir iš dalies pripažinti Bendrijos prekių ženklo registraciją negaliojančia.

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 40/94 (1) 7 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimas, nes Bendrijos prekių ženklas „Panorama“ nėra visiškai apibūdinantis. Todėl pagal Reglamento (EB) Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies d punktą žymuo „Panorama“ nėra įprastas ir todėl nėra tapęs bendriniu.

(1) 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1).

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/57

2007 m. rugsėjo 4 d. pareikštas ieškinys byloje Evropaïki Dynamiki prieš Komisiją

(Byla T-340/07)

(2007/C 269/104)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Evropaïki Dynamiki (Atėnai, Graikija), atstovaujama advokato N. Korogiannakis

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	Priteisti ieškovei iš Komisijos 172 588,62 EUR sumą, kuri yra vykdant sutartį Nr. EDC-53007 EEBO/27873 ieškovės patirtos nepadengtos tinkamos išlaidos;

—	priteisti iš Komisijos simbolinę 1 000 EUR sumą žalai ieškovės geram vardui ir reputacijai atlyginti;

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi ir kitas išlaidas, patirtas dėl šio ieškinio pareiškimo.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo ieškiniu pagal EB 238 ir 235 straipsnius siekiama, kad būtų atlyginta žala 2003 m. gegužės 16 d. Komisijos sprendimu nutraukus su Komisija pasirašytą sutartį Nr. EDC-53007 EEBO/27873 dėl projekto „e-Content Exposure and Business Opportunities“ („EEBO“) įgyvendinimo, padedant išoriniams konsultantams M. Fisher ir M. Marthinsen, pagal daugiametę Bendrijos programą, kuria siekiama skatinti Europos skaitmeninio turinio vystymą ir naudojimą pasauliniuose tinkluose bei kalbinę įvairovę informacinėje visuomenėje (2001-2005).

Pagrįsdama savo ieškinį, ieškovė teigia, kad sutartį pasirašiusios institucijos (GD INFSO) sprendime ją nutraukti yra akivaizdžių vertinimo klaidų, dėl kurių laikytina, kad institucija nesilaikė savo sutartinių įsipareigojimų. Ieškovė teigia, kad ginčijamas sprendimas priimtas pažeidžiant gero administravimo ir skaidrumo principus, be to, keletu atvejų kai kurie Komisijos darbuotojai nepašalino tariamų interesų konfliktų. Ieškovė tvirtina, kad dėl to ji turi teisę į tai, kad jai būtų atlyginta už suteiktas paslaugas, bei į tinkamų išlaidų, patirtų vykdant sutartį, atlyginimą, įskaitant palūkanas nuo tos dienos, kai šios sumos turėjo būti sumokėtos.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/58

2007 m. rugsėjo 10 d. pareikštas ieškinys byloje Sison prieš Tarybą

(Byla T-341/07)

(2007/C 269/105)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovas: J. M. Sison (Utrechtas, Nyderlandai), atstovaujamas advokatų J. Fermon, A. Comte, H. Schultz, D.Gürses, W. Kaleck

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Ieškovės reikalavimai

—

Pagal EB 230 straipsnį iš dalies, kaip nurodyta toliau, panaikinti 2007 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 2007/445/EB, įgyvendinantį Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalį ir panaikinantį sprendimus 2006/379/EB ir 2006/1008/EB, o konkrečiai:

—	Panaikinti šio sprendimo 1.33 punktą, kuriame parašyta: „SISON, Jose Maria (dar žinomas kaip Armando Liwanag, dar žinomas kaip Joma, vadovaujantis Filipinų komunistų partijai, įskaitant NTA), gimęs 1939 2 8 Cabugao, Filipinai“;

—

Iš dalies panaikinti šio Sprendimo 1 straipsnio 2.7 punktą tiek, kiek jame minimas ieškovo vardas: „Filipinų komunistų partija, įskaitant Naują tautų armiją (NTA), Filipinuose, susijusią su Sison Jose Maria C. (dar žinomas kaip Armando Liwanag, dar žinomas kaip Joma, vadovaujantis Filipinų komunistų partijai, įskaitant NTA)“;

—	EB 241 straipsnio pagrindu pripažinti neteisėtu 2001 m. gruodžio 27 d. Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu (OL L 344, p. 70);

—	Priteisti iš Bendrijų pagal EB 235 ir EB 288 straipsnius 291 427,97 eurų kompensaciją, kiekvieną mėnesį iki Teisingumo Teismo sprendimo priėmimo padidinant ją 200,87 eurais, įskaitant palūkanas nuo 2002 m. spalio mėnesio iki galutinio sumokėjimo;

—	Priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Savo ieškiniu ieškovas siekia pagal EB 230 straipsnį iš dalies panaikinti 2007 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 2007/445/EB (1), įgyvendinantį Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 (2) dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalį ir panaikinantį sprendimus 2006/379/EB ir 2006/1008/EB, tiek kiek jame minimas profesorius Jose Maria Sison. Be to ieškovas prašo remiantis EB 241 straipsniu pripažinti, kad Tarybos reglamentas Nr. 2580/2001 yra neteisėtas ir pagal EB 235 ir EB 288 straipsnius prašo atlyginti tariamai patirtą žalą.

Savo reikalavimus ieškovas grindžia šiais pagrindais:

Ieškovas teigia, kad Taryba tariamai pažeidė EB 253 straipsnį nurodydama savo sprendimą motyvuojančias priežastis. Šiuo klausimu ieškovė teigia, kad Taryba priimdama šį sprendimą padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nes jis buvo grindžiamas nepagrįstais faktais ir kaltinimais. Be to, ieškovo teigimu, šis sprendimas pažeidžia gero administravimo principą. Ieškovas taip pat teigia, kad šis sprendimas pažeidžia Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalį ir Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP 1 straipsnio 4 dalį bei proporcingumo principą. Ieškovas taip pat teigia, kad toks sprendimas pažeidžia EB 56 straipsnyje įtvirtintą kapitalo judėjimo laisvę. Galiausiai jis teigia, kad sprendimas buvo priimtas pažeidžiant bendruosius Bendrijos teisės principus, kylančius iš sąžiningo proceso principo, teisės į nešališką teismą, nekaltumo prezumpcijos principo, teisės į gynybą, teisės būti išklausytam, teisėtumo principo, saviraiškos laisvės, asociacijos laisvės bei teisės į nuosavybę, numatytų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. Galiausiai ieškovas teigia, kad Taryba įtraukdama ieškovą į prie šio sprendimo pridėtą sąrašą piktnaudžiavo savo įgaliojimais.

(1) OL L 169, p.58.

(2) OL L 344, 2001 12 28, p. 70.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/59

2007 m. rugsėjo 10 d. pareikštas ieškinys byloje Ryanair prieš Komisiją

(Byla T-342/07)

(2007/C 269/106)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Ryanair Holdings Plc (County Dublin, Airija), atstovaujama QC J. Swift, solicitor V. Power, solicitor A. McCarthy, advokato G. Berrish, solicitor D. Hull,

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti sprendimą;

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė ieškiniu prašo panaikinti 2007 m. birželio 27 d. Komisijos sprendimą C(2007)3104 pripažinti koncentraciją nesuderinama su bendrąja rinka ir EEE susitarimu (Byla Nr. COMP/M.4439 — Ryanair/Aer Lingus).

Ieškovės pagrindinis teiginys yra, kad Komisija tariamai suklydo ir nesugebėjo pakankamai įrodyti, kad koncentracija smarkiai apribotų veiksmingą konkurenciją bendrojoje rinkoje. Subsidiariai ieškovė teigia, kad Komisija suklydo ir nesugebėjo pakankamai įrodyti, jog koncentracija, iš dalies pakeista įvairiais įsipareigojimais, kuriuos ieškovė siūlė prisiimti tyrimo metu smarkiai apribotų veiksmingą konkurenciją.

Pagrįsdama savo teiginius ieškovė nurodo, kad Komisija padarė akivaizdžių vertinimo klaidų susijusių su (a) konkurencija tarp dviejų oro bendrovių; (b) patekimo į rinką ir plėtros kliūtimis; (c) jos maršrutų analize, o taip pat didelių ir akivaizdžių klaidų vertindama efektyvumo padidėjimą, kuris būtų atsiradęs dėl koncentracijos, ir ieškovės pateiktus įsipareigojimus.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/59

2007 m. rugsėjo 12 d. pareikštas ieškinys byloje allsafe Jungfalk prieš VRDT

(Byla T-343/07)

(2007/C 269/107)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: allsafe Jungfalk GmbH & Co. KG (Engenas, Vokietija), atstovaujama advokatų D. Jestaedt ir J. Bühling

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Ieškovės reikalavimai

—	panaikinti 2007 m. liepos 11 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą (R 454/2006-4);

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas „ALLSAFE“ 6, 12, 22, 35, 39 ir 42 klasės prekėms ir paslaugoms (paraiška Nr. 2 940 534).

Eksperto sprendimas: atmesti paraišką.

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją.

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 40/94 (1) 7 straipsnio 1 dalies pažeidimas, nes prašomas įregistruoti prekių ženklas turi skiriamųjų požymių ir nėra apibūdinantis.

(1) 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, p. 1).

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/60

2007 m. rugsėjo 10 d. pareikštas ieškinys byloje O2 (Germany) prieš VRDT (Homezone)

(Byla T-344/07)

(2007/C 269/108)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: O2 (Germany) GmbH & Co. OHG (Miunchenas, Vokietija), atstovaujama advokatų A. Fottner ir M. Müller

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti tą 2007 m. liepos 5 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo byloje R 1583/2006-4 dalį, kuria atmetama apeliacija;

—	priteisti iš VRDT šiame procese ir per procedūrą VRDT patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas „Homezone“ 9, 38 ir 42 klasių prekėms bei paslaugoms (paraiška Nr. 4 677 506).

Eksperto sprendimas: iš dalies atmesti paraišką.

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją.

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 40/94 (1) 7 straipsnio 1 dalies b punkto bei 7 straipsnio 3 dalies pažeidimas.

(1) 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1).

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/60

2007 m. rugsėjo 13 d. pareikštas ieškinys byloje La Banque Postale prieš Komisiją

(Byla T-345/07)

(2007/C 269/109)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: La Banque Postale, atstovaujama advokatų S. Hautbourg ir J.-E. Skovron

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	panaikinti visą ginčijamą sprendimą pagal EB 230 straipsnio 4 dalį;

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo ieškiniu ieškovas prašo panaikinti 2007 m. gegužės 10 d. Komisijos sprendimą C(2007) 2110 galutinis, pripažįstantį Prancūzijos valiutos ir finansų kodekso (Code Monétaire et Financier français) nuostatas, kuriomis tik trims kredito įstaigoms, t. y. ieškovui, Caisses d'Épargne et de Prévoyance ir Crédit Mutuel, suteikiamos specialios teisės platinti Livrets A ir bleu, nesuderinamomis su EB 86 straipsnio 1 dalimi, skaitoma kartu su EB 43 ir 49 straipsniais.

Grįsdama savo ieškinį, ji remiasi keturiais pagrindais.

Pirmuoju pagrindu ieškovas tvirtina, kad Komisija pažeidė jos teisę būti išklausytai per procedūrą, kuri pasibaigė ginčijamo sprendimo priėmimu, nes jai nebuvo suteikta galimybė pateikti savo pastabų dėl skundėjų dviejų Komisijai pateiktų ataskaitų ir kurios, ieškovo manymu, pasirodė esančios esminės Komisijos byloje.

Antra, ji tvirtina, kad Komisija padarė keletą teisės ir vertinimo klaidų nuspręsdama, jog Livrets A platinimo tvarka pažeidė įsisteigimo laisvę ir laisvę teikti paslaugas. Ieškovo manymu Komisija padarė teisės klaidas labai plačiai aiškindama „apribojimų“ sąvoką EB 43 ir EB 49 straipsnių prasme bei aplinkybes, kurioms esant galima remtis abejais principais. Ieškovas taip pat teigia, kad Komisija neteisingai nusprendė, jog dėl specialios teisės sudėtingiau ir daugiau kainuoja įsitvirtinimas Prancūzijos bankų taupomųjų sąskaitų rinkoje.

Trečia, ieškovas tvirtina, kad Komisija ginčijamame sprendime padarė teisės ir vertinimo klaidas, nes nusprendė dabartinė Livret A tvarka negali būti pateisinama EB 86 straipsnio 2 dalimi. Ieškovo manymu Komisija padarė teisės klaidą ir keletą vertinimo klaidų apibrėždama su Livret A susijusių bendrojo intereso banko paslaugų prieinamumą, ir analizuodama, ar speciali teisė buvo būtina ir proporcinga tam, kad būtų galima teikti bendrojo intereso banko paslaugų prieinamumo paslaugą ir bendrojo intereso paslaugą, susijusią su socialiniu būstu.

Ketvirtuoju pagrindu ieškovas tvirtina, kad ginčijamas sprendimas yra prieštaringai ir nepakankamai motyvuotas.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/61

2007 m. rugsėjo 13 d. pareikštas ieškinys byloje Duro Sweden prieš VRDT (EASYCOVER)

(Byla T-346/07)

(2007/C 269/110)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Duro Sweden AB (Jevlė, Švedija), atstovaujama solicitor R. Bird

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT).

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti Ketvirtosios apeliacinės tarybos 2007 m. liepos 3 d. Sprendimą byloje Nr. R 1065/2005-4.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

—	Nurodyti patenkinti Bendrijos prekių ženklo paraišką remiantis reglamentu.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas „EASYCOVER“ 19, 24 ir 27 klasių prekėms — paraiška Nr. 4114567

Eksperto sprendimas: atmesti paraišką

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliacinį skundą

Ieškinio pagrindai: Tarybos reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas, nes Apeliacinė taryba laikėsi nuomonės, jog prekių ženklo paraiška pažeidžia 7 straipsnio 1 dalies b punktą, remdamasi tuo, jog paraiška pažeidžia 7 straipsnio 1 dalies c punktą, nenurodydama jokių nepriklausomų 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimo pagrindų

Reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimas, nes Apeliacinė taryba neatsižvelgė į visus registravimui teikto prekių ženklo aspektus.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/61

2007 m. rugsėjo 12 d. pareikštas ieškinys byloje Al-Aqsa prieš Tarybą

(Byla T-348/07)

(2007/C 269/111)

Proceso kalba: olandų

Šalys

Ieškovas: Stichting Al-Aqsa (Al-Aksa fondas) (Amsterdamas, Nyderlandai), atstovaujamas advokato J. Pauw

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Ieškovo reikalavimai

—	Pripažinti Tarybos sprendimą 2007/445/EB negaliojančiu tiek, kiek jis susijęs su ieškovu, ir, be to, nustatyti, kad Reglamentas (EB) Nr. 2580/2001 ieškovui netaikomas.

—	Priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovo teigimu, 2007 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimas 2007/445/EB, įgyvendinantis Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalį yra negaliojantis tiek, kiek jis susijęs su ieškovu.

Visų pirma ieškovui netaikoma 2001 m. gruodžio 27 d. Tarybos bendroji pozicija dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu (1).

Antra, jokia kompetentinga institucija ieškovo atžvilgiu nepriėmė sprendimo 2001 m. gruodžio 27 d. Tarybos bendrosios pozicijos 1 straipsnio 4 dalies prasme.

Trečia, ieškovo atveju nėra jokios tyčios, kaltės arba žinojimo, kiek tai susiję su teroristinės veiklos rėmimu.

Ketvirta, nei iš ginčijamo sprendimo motyvų, nei iš juo pagrįsto nacionalinio sprendimo neišplaukia, kad vis dar galima daryti prielaidą, jog ieškovas palengvina teroristinius veiksmus.

Galiausiai pažeistas proporcingumo principas, esminės procesinės nuostatos (nes Taryba iš naujo nenagrinėjo, ar patartina ieškovą palikti sąraše), teisė į neapribotą naudojimąsi nuosavybės teise ir pakankamo motyvavimo reikalavimas.

(1) 2001/931/BUSP (OL L 344, p. 93).

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/62

2007 m. rugsėjo 7 d. pareikštas ieškinys byloje FMC Chemical ir kt. prieš Komisiją

(Byla T-349/07)

(2007/C 269/112)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovės: FMC Chemical SPRL (Briuselis, Belgija), Satec Handelsgesellschaft mbH (Elmshornas, Vokietija), Belchim Crop Protection NV (Londerzelis, Belgija), FMC Foret SA (Sant Kugat del Valjesas, Ispanija), F&N Agro Slovensko s.r.o. (Bratislava, Slovakija), F&N Agro Ceská republika s.r.o. (Praha, Čekijos Respublika), F&N Agro Polska sp. z o.o. (Varšuva, Lenkija) ir FMC Corp. (Filadelfija, Jungtinės Amerikos Valstijos), atstovaujamos advokatų C. Mereu ir K. Van Maldegem

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovių reikalavimai

—	Panaikinti Sprendimą Nr. 2007/415/EB.

—	Pripažinti, kad karbosulfano dokumentų rinkinys pagal Reglamento (EB) Nr. 1490/2002 20 straipsnį yra neteisėtas ir netaikytinas pirmųjų ieškovių atžvilgiu bei kad jį reikia peržiūrėti.

—	Priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovių nurodyti ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai yra identiški ar panašūs į tuos, kuriais remtasi byloje Cheminova ir kt. prieš Komisiją, T-326/07.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/62

2007 m. rugsėjo 14 d. pareikštas ieškinys byloje Komisija prieš Rednap

(Byla T-352/07)

(2007/C 269/113)

Proceso kalba: švedų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama D. Triantafyllou ir J. Enegren,

Atsakovė: Rednap (Malmė, Švedija)

Ieškovės reikalavimai

—

Priteisti iš atsakovės

—

Sumokėti ieškovei 516 329,63 (penkis šimtus šešiolika tūkstančių trijų šimtų dvidešimt devynių eurų ir šešiasdešimt trijų centų) sumą, kurią sudaro 334 375,49 euro pagrindinė suma ir 181 954,14 palūkanų nuo paskutinės pagrindinės sumos sumokėjimo dienos, kuri pagal atitinkamą reikalavimą sumokėti skaičiuojama nuo 2007 m. liepos 31 d. imtinai;

—

Sumokėti palūkanas nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. iki galutinio sumokėjimo dienos pagal skolą pagal sutartį DE3010 (DE) „RISE“, sudarančias 72,04 (septyniasdešimt du eurus ir keturis centus) per dieną ir pagal sutartį HC 4007 „HEALTHLINE“ sudarančias 37,89 (trisdešimt septynis eurus ir aštuoniasdešimt devynis centus) per dieną;

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė šioje byloje, kuri grindžiama arbitražine išlyga, reikalauja, kad atsakovė sugrąžintų pernelyg didelę iš Komisijos gautą sumą susijusią su sutarčių Nr. DE 3010 (DE) „RISE“ ir Nr. HC 4007 „HEALTHLINE“ dėl informacinių technologijų projekto, kurias Komisija su atsakove sudarė kaip su konsorciumo nare, vykdymu.

Po atsakovės ataskaitų patikrinimo, Komisija nusprendė, kad atsakovė neišnaudojo visų projekto vykdymui pervestų sumų. Ieškovė ne kartą reikalavo sugrąžinti likutį dėl kurio pateiktas šis ieškinys.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/63

2007 m. rugsėjo 13 d. pareikštas ieškinys byloje Ester prieš VRDT–Coloris Global Coloring Concept (COLORIS)

(Byla T-353/07)

(2007/C 269/114)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: ispanų

Šalys

Ieškovė: Esber, S.A. (Biskaja, Ispanija), atstovaujama abogados J.A. Calderón Chavero, T. Villate Consonni ir A. Yañez Manglano

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Coloris Global Coloring Concept, S.A.S.

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2007 m. birželio 28 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą, priimtą byloje R-1060/2006-1,

—	Atsižvelgiant į tai, jeigu Apeliacinės tarybos sprendimas būtų panaikintas, atmesti kitos šalies pateiktą protestą ir nurodyti įregistruoti ginčijamą prekių ženklą,

—	Priteisti iš VRDT bylinėjimosi šiame procese išlaidas, jeigu ji jas ginčytų ir atmesti jos reikalavimus.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: ieškovė

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: vaizdinis prekių ženklas, kuriame yra žodis COLORIS, 2 klasės prekėms– paraiška Nr. 2.817.732

Ženklo ar žymens, kuriuo remiamasi protesto procese, savininkas: COLORIS GLOBAL COLORING CONCEPT, S.A.S.

Ženklas ar žymuo, kuriuo remiamasi protesto procese: Prancūzijos žodinis nacionalinis prekių ženklas COLORIS 2 klasės prekėms (Nr. 98/717642)

Protestų skyriaus sprendimas: patenkinti protestą

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją

Ieškinio pagrindai: neteisingas Reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnio 1 dalies b punkto taikymas

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/63

2007 m. rugsėjo 18 d. pareikštas ieškinys byloje Pfizer prieš VRDT — Isdin (FOTOPROTECTOR ISDIN)

(Byla T-354/07)

(2007/C 269/115)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Pfizer Ltd (Sandvičas, Jungtinė Karalystė), atstovaujama advokatų V. von Bomhard, A. Renck, T. Dolde ir Solicitor M. Hawkins

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Isdin, SA (Barselona, Ispanija)

Ieškovės reikalavimai

—	panaikinti 2007 m. birželio 28 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 567/2006-1 ir

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Įregistruotas Bendrijos prekių ženklas, dėl kurio pateiktas prašymas pripažinti jo registraciją negaliojančia: žodinis prekių ženklas „FOTOPROTECTOR ISDIN“, skirtas, be kita ko, 5 klasės prekėms — Bendrijos prekių ženklas Nr. 1075597

Bendrijos prekių ženklo savininkas: Isdin, SA

Šalis, prašanti pripažinti Bendrijos prekių ženklo registraciją negaliojančia: ieškovė

Šalies, prašančios pripažinti registraciją negaliojančia, teisės į prekių ženklą: žodinis nacionalinis prekių ženklas „ISTIN“ 5 klasės prekėms

Panaikinimo skyriaus sprendimas: pripažinti Bendrijos prekių ženklo registraciją iš dalies negaliojančia

Apeliacinės tarybos sprendimas: panaikinti Panaikinimo skyriaus sprendimą tiek, kiek juo pripažinta negaliojančia Bendrijos prekių ženklo registracija

Ieškinio pagrindai: Tarybos reglamento Nr. 40/94 73 straipsnyje įtvirtintos ieškovės teisės būti išklausytai pažeidimas bei šio reglamento 52 straipsnio kartu su 8 straipsnio 1 dalies b punktu pažeidimas.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/64

2007 m. rugsėjo 18 d. pareikštas ieškinys byloje Pfizer prieš VRDT — Isdin (ISDIN Pediatrícs)

(Byla T-355/07)

(2007/C 269/116)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Pfizer Ltd (Sandvičas, Jungtinė Karalystė), atstovaujama advokatų V. von Bomhard, A. Renck, T. Dolde ir Solicitor M. Hawkins

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Isdin, SA (Barselona, Ispanija)

Ieškovės reikalavimai

—	panaikinti 2007 m. birželio 28 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 566/2006-1 ir

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Įregistruotas Bendrijos prekių ženklas, dėl kurio pateiktas prašymas pripažinti jo registraciją negaliojančia: vaizdinis prekių ženklas „ISDIN Pediatrícs“, skirtas, be kita ko, 5 klasės prekėms — Bendrijos prekių ženklas Nr. 1243807

Bendrijos prekių ženklo savininkas: Isdin, SA

Šalis, prašanti pripažinti Bendrijos prekių ženklo registraciją negaliojančia: ieškovė

Šalies, prašančios pripažinti registraciją negaliojančia, teisės į prekių ženklą: žodinis nacionalinis prekių ženklas „ISTIN“ 5 klasės prekėms

Panaikinimo skyriaus sprendimas: pripažinti Bendrijos prekių ženklo registraciją iš dalies negaliojančia

Apeliacinės tarybos sprendimas: panaikinti Panaikinimo skyriaus sprendimą tiek, kiek juo pripažinta negaliojančia Bendrijos prekių ženklo registracija

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/64

2007 m. rugsėjo 19 d. pareikštas ieškinys byloje Pfizer prieš VRDT — Isdin (ISDIN 14-8.000)

(Byla T-356/07)

(2007/C 269/117)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Pfizer Ltd (Sandvičas, Jungtinė Karalystė), atstovaujama advokatų V. von Bomhard, A. Renck, T. Dolde ir Solicitor M. Hawkins

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Isdin, SA (Barselona, Ispanija)

Ieškovės reikalavimai

—	panaikinti 2007 m. birželio 28 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 565/2006-1 ir

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Įregistruotas Bendrijos prekių ženklas, dėl kurio pateiktas prašymas pripažinti jo registraciją negaliojančia: žodinis prekių ženklas „ISDIN 14-8.000“, skirtas, be kita ko, 5 klasės prekėms — Bendrijos prekių ženklas Nr. 1243633

Bendrijos prekių ženklo savininkas: Isdin, SA

Šalis, prašanti pripažinti Bendrijos prekių ženklo registraciją negaliojančia: ieškovė

Šalies, prašančios pripažinti registraciją negaliojančia, teisės į prekių ženklą: žodinis nacionalinis prekių ženklas „ISTIN“ 5 klasės prekėms

Panaikinimo skyriaus sprendimas: pripažinti Bendrijos prekių ženklo registraciją iš dalies negaliojančia

Apeliacinės tarybos sprendimas: panaikinti Panaikinimo skyriaus sprendimą tiek, kiek juo pripažinta negaliojančia Bendrijos prekių ženklo registracija

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/65

2007 m. rugsėjo 19 d. pareikštas ieškinys byloje Focus Magazin Verlag prieš VRDT — Editorial Planeta (FOCUS Radio)

(Byla T-357/07)

(2007/C 269/118)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Focus Magazin Verlag GmbH (Miunchenas, Vokietija), atstovaujama advokato B. C. Müller

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Editorial Planeta, SA (Barselona, Ispanija)

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2007 m. liepos 30 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo, susijusio su protesto procedūra Nr. B 516 742, 1, 3 ir 4 punktus (Bendrijos prekių ženklo paraiška Nr. 2 340 289);

—

pakeisti 1 punkte minėtą ginčijamą sprendimą nurodant įregistruoti ginčijamą Bendrijos prekių ženklo paraišką šioms prekėms ir paslaugoms:

—

9 klasė — Kompiuteriai ir duomenų dorojimo automatai; duomenų dorojimo įrenginių atminties įrengimai; mechaniškai nuskaitomos visų rūšių duomenų laikmenos, garso ir vaizdo įrašymo laikmenos, ypač lankstieji diskai, CD-ROM, DVD, elektroninės kortelės, magnetinės kortelės, videokasetės, kompaktiniai diskai ir videodiskai; informacijos, įrašytos į duomenų laikmenas, surinkimas;

—	16 klasė — Spaudiniai, spausdintos medžiagos, periodiniai leidiniai, laikraščiai, knygos, lipdukai, kalendoriai, raštinės reikmenys (išskyrus baldus), mokomoji medžiaga ir vaizdinės priemonės (išskyrus aparatūrą), priskiriami 16 klasei;

—	41 klasė — Pramogos, įskaitant radijo laidų vedimą; pramoginių renginių, tiesioginių renginių, kultūros ir sporto renginių vedimas, priskiriami 41 klasei.

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas per procedūrą Apeliacinėje taryboje ir šiame procese.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: ieškovė.

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas „FOCUS Radio“ 9, 16, 35, 38, 41 ir 42 klasių prekėms ir paslaugoms — paraiška Nr. 2 340 289.

Ženklo ar žymens, kuriuo remiamasi protesto procedūroje, savininkas: Editorial Planeta, SA.

Ženklas ar žymuo, kuriuo remiamasi protesto procedūroje: žodiniai ir vaizdiniai nacionaliniai prekių ženklai FOCUS MILENIUM, PLANETA FOCUS ir PLANETA FOCUS 99 9, 16 ir 41 klasių prekėms ir paslaugoms.

Protestų skyriaus sprendimas: iš dalies patenkinti protestą.

Apeliacinės tarybos sprendimas: iš dalies panaikinti Protestų skyriaus sprendimą ir iš dalies atmesti Bendrijos prekių ženklo paraišką.

Ieškinio pagrindai: Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas, nes prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, yra nepanašūs ir todėl nėra galimybės juos supainioti.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/65

2007 m. rugsėjo 14 d. pareikštas ieškinys byloje El Fatmi prieš Tarybą

(Byla T-362/07)

(2007/C 269/119)

Proceso kalba: olandų

Šalys

Ieškovas: Nouriddin El Fatmi (Amsterdamas, Nyderlandai), atstovaujamas advokato J. Pauw

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Ieškovo reikalavimai

—	Pripažinti Reglamentą (EB) Nr. 2580/2001 netaikytinu, ir panaikinti sprendimą 2007/445 tiek, kiek jie yra susiję su ieškovu;

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pirma, 2001 m. gruodžio 27 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu (1), yra netaikytinas ieškovui, nes tarp jo ir užsienio bei saugumo politikos nėra jokio ryšio.

Antra, Reglamentas Nr. 2580/2001 yra jam netaikytinas, nes jis nedaro nei kėsinasi padaryti teroro aktus, nei juose dalyvauja ar padeda juos įvykdyti.

Galiausia ginčijamas sprendimas pažeidžia proporcingumo principą ir yra nepakankamai motyvuotas.

(1) OL L 344, p. 70.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/66

2007 m. rugsėjo 14 d. pareikštas ieškinys byloje Hamdi prieš Tarybą

(Byla T-363/07)

(2007/C 269/120)

Proceso kalba: olandų

Šalys

Ieškovas: Ahmed Hamdi (Amsterdamas, Nyderlandai), atstovaujamas advokato J. Pauw

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Ieškovo reikalavimai

—	Pripažinti Reglamentą (EB) Nr. 2580/2001 netaikytinu, ir panaikinti sprendimą 2007/445 tiek, kiek jie yra susiję su ieškovu;

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Antra, Reglamentas Nr. 2580/2001 yra jam netaikytinas, nes jis nedaro nei kėsinasi padaryti teroro aktus, nei juose dalyvauja ar padeda juos įvykdyti.

Galiausia ginčijamas sprendimas pažeidžia proporcingumo principą, yra nepakankamai motyvuotas, pažeidžia jo pagrindines teises, ypač teisę į nuosavybę ir teisę į asmeninio gyvenimo privatumą.

(1) OL L 344, p. 70.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/66

2007 m. rugsėjo 26 d. pareikštas ieškinys byloje Latvijos Respublika prieš Europos Bendrijų Komisiją

(Byla T-369/07)

(2007/C 269/121)

Proceso kalba: latvių

Šalys

Ieškovė: Latvijos Respublika, atstovaujama E. Balode-Buraka, K. Bārdiņa

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—

Panaikinti 2007 m. liepos 13 d. Komisijos sprendimą C(2007)3409 dėl nacionalinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų paskirstymo plano, kurį Latvija pateikė taikydama 2006 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendimo C(2006)5612 (galutinė redakcija) dėl nacionalinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų paskirstymo plano, kurį Latvija pateikė pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB (1), 3 straipsnio 3 dalį, dalinio pakeitimo.

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

—	Nagrinėti ieškinį skubos tvarka.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė teigia, kad itin plačiai aiškindama savo teises pagal Direktyvos 2003/87/EB 9 straipsnio 3 dalį Komisija labai suvaržė Latvijos Respublikos suverenias teises energijos srityje, ypač susijusias su energijos šaltinių pasirinkimu ir elektros energijos tiekimu, ir taip nepaisė EB sutarties 175 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytos kompetencijos.

Taip pat ieškovė tvirtina, kad Komisija pažeidė nediskriminavimo principą, nes jos parinkto būdo, kuriuo apskaičiuojama bendra šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų kvota, taikymas sudaro blogesnes sąlygas valstybėms narėms, kurių bendra emisija yra maža.

Ieškovė teigia ir tai, kad pažeistas Direktyvos 2003/87/EB III priede nurodytas pirmasis kriterijus, nes Komisija, priimdama sprendimą, neatsižvelgė į Latvijos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus pagal Kijoto protokolą.

Galiausiai ji teigia, kad sprendimas buvo priimtas pažeidžiant esminius procedūros reikalavimus, nes buvo nesilaikoma Direktyvos 2003/87/EB 9 straipsnio 3 dalyje numatyto termino, per kurį planą galima atmesti.

(1) 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003, p. 32)

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/68

2007 m. spalio 4 d. Tarnautojų teismo sprendimas de la Cruz ir kt. prieš Europos saugos ir sveikatos darbe agentūrą

(Byla F-32/06) (1)

(Viešoji tarnyba - Sutartininkai - Pareigūnų tarnybos nuostatų reforma - Buvę vietos darbuotojai - Priskyrimas lygiui ir atlyginimo nustatymas įdarbinant - Pareigų ir lygio lygiavertiškumas - Konsultavimasis su Personalo komitetu)

(2007/C 269/122)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: María del Carmen de la Cruz (Galdakao, Ispanija) ir kt., atstovaujami advokatų G. Vandersanden ir L. Levi

Atsakovė: Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra, atstovaujama advokatų E. Ortega, C. Georges ir J. G. Blanch, padedamų advokatų S. Orlandi, A. Coolen, J.-N. Louis ir E. Marchal

Bylos dalykas

Paskyrimų tarnybos, atsisakančios ieškovus, II pareigų grupei priskirtus sutartininkus, priskirti III pareigų grupei, sprendimo panaikinimas ir prašymas atlyginti patirtus nuostolius.

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros (ESSDA) sprendimus, kuriais ieškovai, kaip sutartininkai, su kuriais sutartys buvo pasirašytos 2005 m. balandžio 28 ir 29 d., priskiriami II pareigų grupei.

2.	Atmesti likusią reikalavimų dalį.

3.	ESSDA padengia bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 131, 2006 6 3, p. 51.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/69

2007 m. rugsėjo 18 d. Tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) sprendimas Botos prieš Komisiją

(Byla F-10/07) (1)

(Viešoji tarnyba - Pareigūnai - Sveikatos draudimas - Medicininių išlaidų padengimas - Sunki liga - Administravimo komitetas - Medicininis tyrimas)

(2007/C 269/124)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Patricia Botos (Meise, Belgija), atstovaujama advokato L. Vogel

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujama J. Currall ir K. Herrmann

Bylos dalykas

2006 m. spalio 30 d. Paskyrimų tarnybos sprendimo, kuriuo atmetamas ieškovės skundas dėl šešių administracinių sprendimų, be kita ko, susijusių su jos ligos pripažinimu sunkia siekiant nustatyti medicininių išlaidų padengimo dalį, numatytą Pareigūnų nuostatų 72 straipsnio 1 dalyje, panaikinimas.

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2006 m. sausio 23 d. ir spalio 30 d. Europos Bendrijų Komisijos sprendimus, nes jais atsisakoma taikant Europos Bendrijų institucijų bendrąja sveikatos draudimo sistema pagal įprastą normą padengti P. Botos patirtas RED Laboratoiries ir Ategis atliktų tyrimų išlaidas.

2.	Atmesti kitą ieškinio dalį.

3.	Nurodyti P. Botos padengti du trečdalius savo bylinėjimosi išlaidų.

4.	Nurodyti Europos Bendrijų Komisijai padengti savo ir vieną trečdalį P. Botos išlaidų pagal jos pateiktus reikalavimus.

(1) OL C 69, 2007.3.24, p. 31.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/70

2007 m. birželio 29 d. pareikštas ieškinys byloje Aayhan ir kt. prieš Parlamentą

(Byla F-65/07)

(2007/C 269/127)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovai: Laleh Aayhan (Strasbūras, Prancūzija) ir kiti, atstovaujami advokato R. Blindauer

Atsakovas: Europos Parlamentas

Ieškovų reikalavimai

—	Panaikinti 2007 m. balandžio 20 d. Parlamento eksplicitinį sprendimą atmesti 2006 m. gruodžio 19 d. ieškovų skundą.

—	Pakeisti visas ieškovų terminuotas sutartis su Parlamentu į vieną neterminuotą sutartį.

—	Konstatuoti, kad Parlamentas turės pareigą atkurti visų tarnautojų teisę sudaryti neterminuotą sutartį.

—	Konstatuoti, jog Parlamento tarnautojai, vadinamieji pagalbiniai sesijų darbuotojai, turi teisę į kompensaciją, susijusią su teise į apmokamas atostogas, kurią jie įgijo dirbdami, už visą išdirbtą laiką nuo darbo santykių pradžios.

—	Priteisti iš Parlamento po 2 000 eurų kiekvienam ieškovui už proceso metu patirtas kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

—	Priteisti iš Parlamento bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovai yra pagalbiniai darbuotojai, Parlamento įdarbinti plenarinėms sesijoms Strasbūre, 12 tokių sesijų per metus.

Grįsdami savo ieškinį, ieškovai pirmiausia remiasi Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 78 straipsnio neteisėtumu tiek, kiek ši nuostata pagalbinių sesijų darbuotojų kategoriją eliminuoja iš visų ir nacionalinės, ir Bendrijos teisės šaltinių taikymo srities.

Vėliau ieškovai remiasi nediskriminavimo principo, be kita ko, įtvirtinto Europos socialinėje chartijoje bei Tarptautinės Darbo Organizacijos (TDO) konvencijoje Nr. C 111 dėl diskriminacijos darbo ir profesinės veiklos srityje, pažeidimu. Be to, jie tvirtina, kad Parlamentas pažeidė, be kita ko, TDO konvencijos Nr. C 158 dėl darbo santykių nutraukimo darbdavio iniciatyva 4 straipsnyje įtvirtintą principą, kuris įpareigoja visus darbdavius pateikti sprendimo atleisti iš darbo priėmimo motyvus.

Galiausiai ieškovai teigia, jog, kaip, be kita ko, numatyta Direktyvoje 1999/70 (1), normali darbo santykių forma yra neterminuota darbo sutartis.

(1) 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 1999/70/EB dėl ETUC, UNICE ir CEEP bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis (OL L 175, p. 43).

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/70

2007 m. liepos 16 d. pareikštas ieškinys byloje Karatzoglou prieš EAR

(Byla F-71/07)

(2007/C 269/128)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovas: Georgios Karatzoglou (Preveza, Graikija), atstovaujamas advokato S. A. Pappas

Atsakovė: Europos rekonstrukcijos agentūra (EAR)

Ieškovo reikalavimai

—	Priteisti iš EAR 348 965,96 euro kaip turtinės žalos, patirtos dėl 2006 m. vasario 23 d. Pirmosios instancijos teismo ketvirtosios kolegijos sprendimo Georgios Karatzoglou prieš Europos rekonstrukcijos agentūrą, T-471/04 (1), neįgyvendinimo, atlyginimą.

—	Priteisti iš EAR 100 000 eurų kaip neturtinės žalos, patirtos dėl sprendimo byloje T-471/04 neįgyvendinimo, atlyginimą.

—	Priteisti iš EAR 100 000 eurų kaip neturtinės žalos, patirtos dėl EAR tarnybinio pažeidimo, padaryto atsisakius imtis konkrečių sprendimo byloje T-471/04 įgyvendinimo priemonių, atlyginimą.

—	Priteisti iš EAR 3 % palūkanas nuo minėtų sumų, mokėtinas nuo sprendimo byloje T 471/04 paskelbimo.

—	Priteisti iš EAR bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Atsakovas iš esmės tvirtina, kad nesiėmusi priemonių, būtinų įgyvendinti minėtą Pirmosios instancijos teismo sprendimą, EAR pažeidė EB 233 straipsnį.

(1) OL C 96, 2006 4 22, p. 13.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/71

2007 m. rugpjūčio 22 d. pareikštas ieškinys byloje Anselmo ir kt. prieš Tarybą

(Byla F-85/07)

(2007/C 269/129)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Ana Anselmo ir kt. (Briuselis, Belgija) ir kt., atstovaujami advokato S. Pappas

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Ieškovės reikalavimai

—

Panaikinti 2007 m. gegužės 11 d. Paskyrimų tarnybos sprendimus, atmetančius ieškovų skundus dėl nevienodo vidaus konkursą B/277 laimėjusių asmenų ir pareigūnų, kurie pasinaudos 2004 m. gruodžio 2 d. Tarybos sprendime dėl išsamių atestacijos procedūros įgyvendinimo taisyklių nustatyta atestacijos procedūra, vertinimo ir šiuose skunduose ginčijamus sprendimus,

—	Pripažinti Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 5 straipsnio 2 dalies pažeidimą, nepripažinus tarnybos stažo lygyje vidaus konkursą B/277 laimėjusių asmenų atžvilgiu,

—	Pripažinti vienodo vertinimo ir gero administravimo principų pažeidimą, kylantį dėl tarnybos stažo lygyje nesuteikimo ir dėl tik konkursą laimėjusiems asmenims taikomo mobilumo reikalavimo,

—	Todėl suteikti konkursą laimėjusiems asmenims tarnybos stažą lygyje panaikinant ginčijamus sprendimus,

—	Priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovai, Tarybos generalinio sekretoriato 2007 m. liepos 9 d. paskelbtą vidaus konkursą B/277 laimėję asmenys, pirmiausia buvo paskirti į B kategoriją, išlaikant tarnybos stažą lygyje, įgytą C ir D kategorijose. Vėliau, jų tarnybos stažas lygyje skaičiuotas iki naujų pareigų pradžios, nors personalas, kuriam suteikta B kategorija remiantis atestacijos procedūra, o ne laimėjus konkursą, išlaikė minėtą tarnybos stažą. Šiomis aplinkybėmis, ieškovai teigia nuostatų ir reikalavimuose minėtų principų pažeidimą.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/71

2007 m. rugsėjo 6 d. pareikštas ieškinys byloje Kuchta prieš ECB

(Byla F-89/07)

(2007/C 269/130)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovas: Jan Kuchta (Frankfurtas prie Maino, Vokietija), atstovaujamas advokato B. Karthaus

Atsakovas: Europos Centrinis Bankas

Ieškovo reikalavimai

—	Priteisti iš atsakovo 1,00 euro žalos atlyginimą ieškovui.

—	Panaikinti ieškovui skirtą 2006 m. gruodžio 31 d. sprendimą dėl „annual salary & bonus review“ (ASBR) už 2006 metus.

—	Priteisti iš atsakovo ieškovo kitas, su bylos nagrinėjimu susijusias, išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškinys susijęs su nuostatų dėl duomenų teisinės apsaugos pažeidimu, nes visas ieškovo vertinimas už 2006 metus be jo žinios buvo paskirtas atlikti naujam vadovui.

Toliau ieškovas tvirtina, kad vykdant „annual salary & bonus review“ (ASBR) procedūrą buvo pažeistas vienodo vertinimo principas ir kad atliekant ieškovo ASBR 2006 metais, laikantis taisyklų, nebuvo išklausyti atsakovo personalo atstovai.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/72

2007 m. rugsėjo 17 d. pareikštas ieškinys byloje Traore prieš Komisiją

(Byla F-90/07)

(2007/C 269/131)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Amadou Traore (Rhodes Saint Genèse, Belgija), atstovaujamas advokato E. Boigelot

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovo reikalavimai

—	panaikinti sprendimą, kuriuo atmetama ieškovo kandidatūrą į laikinojo reikalų patikėtinio pareigas Komisijos delegacijoje Toge, į kurias buvo paskirtas X,

—	panaikinti sprendimą paskirti X į šias pareigas,

—	panaikinti sprendimą, kuriuo atmetama ieškovo kandidatūrą į už užduočių vykdymą atsakingo vadovo pareigas Komisijos delegacijoje Tanzanijoje, į kurias buvo paskirtas Y,

—	panaikinti sprendimą paskirti Y į šias pareigas,

—	priteisti iš atsakovės 3 500 EUR sumą neturtinei žalai ir ieškovo karjerai padarytai žalai atlyginti,

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas pirmiausia nurodo įdarbinimo procedūros neteisėtumą, nes ginčijamos pareigos buvo priskirtos AD 9-AD 14 lygiams, pažeidžiant Sprendime Economidis prieš Komisiją (1) nustatytus principus, ir nebuvo laikomasi pranešimo apie laisvą darbo vietą dėl pirmųjų iš nagrinėjamų pareigų bei Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų 29 straipsnio 1 dalyje numatytos pirmenybės tvarkos. Be to, jis nurodo, kad nebuvo palyginti nuopelnai, kas įrodo piktnaudžiavimą įgaliojimais ir vienodo požiūrio bei karjeros principų pažeidimą.

Taip pat ieškovas teigia, kad Komisija pažeidė Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnio 1 dalį, nes jo kandidatūrą buvo atmesta dėl jo, kaip afrikiečio, kilmės.

(1) 2006 m. gruodžio 14 d. Tarnautojų teismo sprendimas F-122/05, OL C 331, 2006.12.30, p. 47.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/72

2007 m. rugsėjo 13 d. pareikštas ieškinys byloje Torijano Montero prieš Tarybą

(Byla F-91/07)

(2007/C 269/132)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Javier Torijano Montero (Briuselis, Belgija), atstovaujamas advokatų S. Rodrigues, R. Albelice ir Ch. Bernard-Glanz

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Ieškovo reikalavimai

—	Panaikinti 2006 m. spalio 31 d. Tarybos generalinio sekretoriato skelbimą apie laisvą Tarybos saugumo biuro „išorės saugumo“ vadovo darbo vietą, apie kurį darbuotojams buvo pranešta raštu Nr. 171/06.

—	Panaikinti 2007 m. gegužės 31 d. Paskyrimų tarnybos sprendimą atmesti ieškovo skundą.

—	Įspėti Paskyrimų tarnybą apie pasekmes, susijusias su skundžiamų sprendimų panaikinimu ir, be kita ko, įpareigoti iš naujo apsvarstyti skelbime apie laisvą darbo vietą reikalaujamą lygį tam, kad ieškovas galėtų pateikti savo kandidatūrą.

—	priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovas, AD 6 lygio pareigūnas, ginčija minėtą skelbimą apie laisvą vietą tiek, kiek jis vien tik ne mažesnio nei AD 8 lygio pareigūnams suteikia galimybę pateikti kandidatūras Tarybos saugumo biuro „išorės saugumo“ vadovo, AD 11 lygio, postui užimti.

Priminęs, kad jis byloje F-76/05 (1) reikalauja priskyrimo AD 8 lygiui, ieškovas nurodo teisėtų lūkesčių principo pažeidimą tiek, keik dėl siekiamo aptariamo posto jis kandidato, kuris bus atrinktas, naudai prarastų jo dabartinį „išorės saugumo/misijų apsauga“ sektoriaus vadovo statusą.

Be to, ieškovas nurodo tarnybos interesų pažeidimą tiek, kiek dėl reikalaujamo lygio sąlygos, nurodytos skelbime apie laisvą darbo vietą, jis negali pateikti savo kandidatūros, nepaisant to, kad jis yra asmuo, labiausiai tinkantis vykdyti funkcijas, numatytas skelbime apie laisvą darbo vietą. Be to, administracija nepaaiškino, kokiu būdu tarnybos interesai yra pateisinami nukrypstant nuo Europos Bendrijų Pareigūnų tarnybos nuostatų 31 straipsnio 2 dalies, pagal kurią pareigūnai yra įdarbinami priskiriant AD 5-AD 8 lygiui.

Galiausiai ieškovas tvirtina, kad administracija pažeidė vienodo požiūrio principą ir padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.

(1) OL C 281, 2005 11 12, p. 23 (byla iš pradžių įregistruota Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme numeriu T-302/05, o vėliau 2005 m. gruodžio 15 d. nutartimi perduota Europos Sąjungos Tarnautojų teismui ).

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/73

2007 m. spalio 1 d. pareikštas ieškinys byloje Tsirimiagos prieš Regionų komitetą

(Byla F-100/07)

(2007/C 269/133)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Kyriakos Tsirimiagos (Kraainem, Belgija), atstovaujamas advokato M.-A. Lukas

Atsakovas: Europos Sąjungos Regionų komitetas

Ieškovo reikalavimai

—	Panaikinti 2006 m. lapkričio 21 d. RK administracijos direktoriaus sprendimą dėl reikalavimo grąžinti sumas, sumokėtas ieškovui, remiantis daliai jo nuo 2004 m. balandžio mėnesio iki 2005 m. gegužės mėnesio į Prancūziją pervesto atlyginimo taikytu korekciniu koeficientu, t. y. 2 120,16 euro suma.

—	Jei reikia, panaikinti 2007 m. birželio 21 d. Sprendimą atmesti ieškovo 2007 m. vasario 21 d. administracinį skundą dėl 2006 m. lapkričio 21 d. Sprendimo, tiek, kiek jis patvirtina 2 038,61 euro sumos sugrąžinimą.

—	Įpareigoti Regionų komitetą ieškovui sumokėti iš jo atlyginimo išskaitytą 2 038,61 euro sumą bei 8 % dydžio delspinigius už kiekvienus metus nuo 2006 m. gruodžio 1 d., t. y. sugrąžinimo data, ir iki visiško sumokėjimo.

—	Priteisti iš Europos Sąjungos Regionų komiteto bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grindžiant šį ieškinį ieškovo nurodyti pagrindai yra labai panašūs į nurodytus nagrinėjant bylą F-59/07 (1).

(1) OL C 199, 2007 8 25, p. 51.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/73

2007 m. spalio 3 d. pareikštas ieškinys byloje Cova prieš Komisiją

(Byla F-101/07)

(2007/C 269/134)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovas: Philippe Cova (Briuselis, Belgija), atstovaujamas advokato S. Pappas

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovo reikalavimai

—	Panaikinti 2007 m. birželio 29 d. Paskyrimų tarnybos sprendimą tiek, kiek jame nesuteikiama Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnio 2 dalyje numatyta priemoka už vadovavimą už ilgesnį kaip vienerių metų laikotarpį.

—	Priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

1. Paskyrimų tarnybos padarytas Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnio 2 dalies pažeidimas:

—

Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnio 2 dalies tikslas yra užtikrinti sklandų tarnybos tęstinumą, atsiradus laisvoms pareigoms; pagal teisingą nuostatos aiškinimą darbas laikinose pareigose turėtų būti kuo trumpesnis, todėl administracija, remdamasi teisės aktais, turi nedelsdama nutraukti darbą laikinose pareigose, paskirdama skyriaus vadovą.

—	„Darbo laikinose pareigose trukmė yra ne ilgesnė kaip vieneri metai“ pateikia nuorodą tik į darbo laikinose pareigose trukmę ir neturi poveikio atitinkamam darbo užmokesčiui, jei darbas laikinose pareigose truktų ilgiau nei vienerius metus.

—

Vienerių metų terminas nėra absoliutaus pobūdžio ypač todėl, kad jis taikomas ne tarnautojams, o administracijai, tačiau be jokių papildomų sąlygų, t. y. privalomumo, įpareigojančio pobūdžio ar imperatyvumo; vadinasi, jis turi būti suprantamas, kaip aiškus priminimas administracijai kuo greičiau užpildyti laisvą darbo vietą.

2. Rūpinimosi pareigos ir gero administravimo principo pažeidimas

—	Minėta pareiga reiškia, kad kai institucija priima sprendimą dėl pareigūno posto, ji turėtų atsižvelgti į visus jos sprendimą paveikti galinčius faktorius ir turėti omeny ne tik tarnybos, bet ir atitinkamo pareigūno interesus.

—	Šia prasme gero administravimo principas yra dažnai siejamas su rūpinimosi pareiga.

—

Šioje byloje Komisija neįvykdė savo pareigų, nes žinojo, kad ankstesnis skyriaus vadovas turėtų būti paskirtas į kitas pareigas ir sutiko su P. Cova paskyrimu ad interim ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui. Komisijos aiškinimas sukuria paradoksalią situaciją, kad nors pareigos, atliktos nustatytu laikotarpiu, buvo didesnės, ieškovui galėjo būti suteikta priemoka už vadovavimą tik už vienerius metus.

		ISSN 1725-521X
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 269

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	50 tomas 2007m. lapkričio 10d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Teisingumo Teismas
2007/C 269/01	Paskutinis Teisingumo Teismo Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje skelbiamas leidinys OL C 247, 2007 10 20	1