Europos Sąjungos C 222/2009

15.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 222/2

Belgijos Karalystės, Čekijos Respublikos, Vokietijos Federacinės Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Nyderlandų Karalystės, Slovakijos Respublikos, Suomijos Respublikos, Švedijos Karalystės, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės iniciatyva dėl … m .… … d. Tarybos sprendimo 2009/…/TVR, įkuriančio Europos nusikalstamumo prevencijos tinklą (EUCPN) ir panaikinančio Sprendimą 2001/427/TVR

2009/C 222/02

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 30 straipsnio 1 dalį, 31 straipsnį ir 34 straipsnio 2 dalies c punktą,

atsižvelgdama į Belgijos Karalystės, Čekijos Respublikos, Vokietijos Federacinės Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Nyderlandų Karalystės, Slovakijos Respublikos, Suomijos Respublikos, Švedijos Karalystės, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės iniciatyvą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)

1999 m. spalio 15–16 d. Tamperės Europos Vadovų Taryba nusprendė, kad reikia parengti nusikalstamumo prevencijos priemones, keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ir stiprinti kompetentingų nacionalinių nusikalstamumo prevencijos institucijų tinklą ir šioje srityje besispecializuojančių nacionalinių organizacijų bendradarbiavimą, nustatydama, kad pagrindiniai šio bendradarbiavimo prioritetai yra nepilnamečių, miesto vietovių ir su narkotikais susijęs nusikalstamumas. Šiuo tikslu buvo paraginta atlikti Bendrijos finansuojamos programos galimybių studiją.

(2)

Europos Sąjungos naujojo tūkstantmečio pradžios organizuoto nusikalstamumo prevencijos ir kontrolės strategijos (2) 6 rekomendacijoje numatyta, kad Tarybai turi padėti tinkamą kvalifikaciją turintys nusikalstamumo prevencijos ekspertai, pvz., nacionaliniai kontaktiniai asmenys, arba turi būti įkurtas nacionalinių nusikalstamumo prevencijos organizacijų ekspertų tinklas.

(3)	Tarybos sprendimu 2001/427/TVR (3) buvo įkurtas Europos nusikalstamumo prevencijos tinklas.

(4)	2008–2009 m. atlikto Europos nusikalstamumo prevencijos tinklo išorės vertinimo metu buvo nustatytos galimybės Tinklą sustiprinti; tam pritarė EUCPN valdyba ir todėl būtina panaikinti Sprendimą 2001/427/TVR ir jį pakeisti nauju Tarybos sprendimu dėl Tinklo.

(5)	Vertinimo metu nustatyta, kad nacionaliniai atstovai turėtų aktyviau dalyvauti Tinklo veikloje.

(6)	Siekiant sustiprinti Tinklą reikia padaryti keletą pakeitimų, be kita ko, pakeisti nuostatas dėl kontaktinių atstovų, sekretoriato, valdybos struktūros ir jos užduočių, įskaitant pirmininko skyrimą.

(7)	Kitos nuostatos turėtų būti grindžiamos Sprendimu 2001/427/TVR,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įkūrimas

Įkuriamas Europos nusikalstamumo prevencijos tinklas (toliau – Tinklas). Jis laikomas pagal Sprendimą 2001/427/TVR įkurto Europos nusikalstamumo prevencijos tinklo teisių perėmėju.

2 straipsnis

Tikslas

1. Tinklas prisideda prie įvairių nusikalstamumo prevencijos Sąjungos lygiu aspektų plėtros ir remia nacionaliniu ir vietos lygiais vykdomą nusikalstamumo prevencijos veiklą.

2. Nusikalstamumo prevencija apima visas priemones, kurios yra skirtos sumažinti ar kitaip padėti mažinti nusikalstamumą ir piliečių nesaugumo jausmą, tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai, tiesiogiai užkertant kelią nusikalstamai veiklai arba imantis politinių priemonių ir veiksmų, skirtų mažinti nusikaltimų įvykdymo galimybes ir priežastis. Tai apima vyriausybės, kompetentingų institucijų, baudžiamosios teisenos institucijų, vietos institucijų, Europoje jų įkurtų specialistų asociacijų, privačiojo ir savanoriškos veiklos sektorių, mokslo darbuotojų ir visuomenės veiklą, palaikomą žiniasklaidos.

3 straipsnis

Struktūra ir sudėtis

1. Tinklą sudaro valdyba ir sekretoriatas, taip pat kontaktiniai atstovai, kuriuos gali paskirti kiekviena valstybė narė.

2. Valdybą sudaro nacionaliniai atstovai, pirmininkas ir vykdomasis komitetas.

3. Kiekviena valstybė narė paskiria nacionalinį atstovą. Jam nesant, nacionalinis atstovas nurodo pakaitinį atstovą.

4. Pirmininkas skiriamas iš nacionalinių atstovų.

5. Vykdomajam komitetui vadovauja pirmininkas ir jį sudaro dar ne daugiau kaip šeši valdybos nariai ir Komisijos paskirtas atstovas.

6. Sekretoriate turi būti įdarbinti bent du, bet ne daugiau nei trys, etatiniai darbuotojai. Darbuotojais aprūpina išorės paslaugų teikėjas, kurį taikydama viešųjų pirkimų procedūrą pasirinko Komisija.

4 straipsnis

Tinklo užduotys

Tinklas visų pirma:

a)	sudaro palankesnes sąlygas nusikalstamumo prevencijos srities subjektams bendradarbiauti, palaikyti ryšius ir keistis informacija bei patirtimi;

b)	renka, vertina ir praneša įrodymais grindžiamą informaciją, įskaitant vykdomos nusikalstamumo prevencijos veiklos geros praktikos pavyzdžius;

c)	organizuoja konferencijas, visų pirma metinę geriausios praktikos konferenciją, ir kitus renginius, įskaitant kasmetinius Europos nusikalstamumo prevencijos apdovanojimus, skirtus Tinklo tikslams pasiekti, ir plačiai dalinasi jų rezultatais;

d)	prireikus suteikia galimybę Tarybai ir Komisijai pasinaudoti jo patirtimi;

e)	kiekvienais metais per valdybą teikia Tarybai savo veiklos ataskaitą;

f)	parengia darbo programą, grindžiamą aiškiai apibrėžta strategija, kuri atsižvelgia į susijusių nusikalstamumo pavojų nustatymą ir atsaką į juos, bei šią darbo programą įgyvendina.

5 straipsnis

Keitimasis informacija

Savo užduotims atlikti Tinklas:

a)	teikia pirmenybę daugiafunkciniam požiūriui;

b)	per nacionalinius atstovus ir kontaktinius atstovus palaiko glaudžius ryšius su valstybių narių nusikalstamumo prevencijos įstaigomis, vietos institucijomis, vietiniais partneriais ir pilietine visuomene, taip pat su mokslinių tyrimų institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis;

c)	sukuria savo interneto svetainę, kurioje pateikiamos jo reguliarios ataskaitos ir bet kokia kita naudinga informacija, visų pirma geriausios praktikos pavyzdžių santrauka, ir užtikrina jos techninę priežiūrą;

d)	siekia naudoti ir skatinti pagal Sąjungos programas finansuojamų su nusikalstamumo prevencija susijusių projektų rezultatus.

6 straipsnis

Pareigos

1. Vykdomasis komitetas rengia Tinklo strategiją, kuriai turi pritarti valdyba.

2. Valdybos užduotys apima:

a)	tinkamo Tinklo funkcionavimo pagal šį sprendimą užtikrinimą;

b)	pritarimą Tinklo strategijai, kuria padedama plėtoti nusikalstamumo prevenciją Sąjungos lygiu;

c)	Tinklo darbo programos patvirtinimą ir įgyvendinimo užtikrinimą;

d)	Tinklo veiklos metinės ataskaitos patvirtinimą.

3. Valdyba vieningai patvirtina savo darbo tvarkos taisykles, kuriose, inter alia, yra nuostatos dėl pirmininko ir vykdomojo komiteto narių skyrimo, valdybos sprendimų priėmimo tvarkos, kalbų vartojimo tvarkos ir administracinės tvarkos bendradarbiaujant su kitais subjektais, kaip nurodyta 8 straipsnyje.

4. Sekretoriatas padeda valdybai. Jo užduotys yra tokios:

a)	teikti administracinę ir bendrą paramą rengiant posėdžius, seminarus ir konferencijas; rengti metinės ataskaitos projektą ir darbo programą, padėti įgyvendinti darbo programą ir būti centriniu ryšių palaikymo su Tinklo nariais punktu;

b)	atlikti analitinę ir paramos funkciją siekiant nustatyti vykdomą mokslinių tyrimų veiklą nusikalstamumo prevencijos srityje ir susijusią informaciją, kuri būtų naudinga Tinklui;

c)	būti atsakingam už Tinklo interneto svetainės prieglobą, plėtojimą ir techninę priežiūrą.

Valdyba nusprendžia dėl sekretoriato užduočių apimties ir kartu su Komisija nustato tikslus ir atitinkamą darbuotojų poreikį.

5. Nacionaliniai atstovai skatina Tinklo veiklą nacionaliniu ir vietos lygiais bei sudaro palankesnes sąlygas medžiagos nusikalstamumo prevencijos srityje teikimui, laikymui ir keitimuisi ja tarp jų valstybių narių ir Tinklo.

6. Kontaktiniai atstovai padeda nacionaliniams atstovams Tinkle keistis nacionaline informacija ir patirtimi nusikalstamumo prevencijos srityje.

7. Pagal ryšių protokolą, dėl kurio susitarta su Komisija, sekretoriatas atsiskaito pirmininkui ir vykdomajam komitetui, kurie prižiūri jo veiklą.

8. Sekretoriatas ir jo veikla finansuojami iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto.

7 straipsnis

Valdybos posėdžiai

Pirmininko kvietimu valdyba posėdžiauja bent vieną kartą per pusmetį Briuselyje; posėdžiai vyksta Komisijoje.

8 straipsnis

Bendradarbiavimas su kitais subjektais

Tinklas gali bendradarbiauti su kitais subjektais, kompetentingais nusikalstamumo prevencijos srityje, kai tai svarbu jo tikslams pasiekti.

9 straipsnis

Vertinimas

Taryba įvertina Tinklo veiklą ne vėliau kaip 2012 m. liepos 7 d.

10 straipsnis

Panaikinimas

Sprendimas 2001/427/TVR panaikinamas.

11 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje, …

Tarybos vardu

Pirmininkas

…

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

(2) OL C 124, 2000 5 3, p. 1.

(3) OL L 153, 2001 6 8, p. 1.

15.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 222/5

Euro kursas (1)

2009 m. rugsėjo 14 d.

2009/C 222/03

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,4561
JPY	Japonijos jena	132,30
DKK	Danijos krona	7,4434
GBP	Svaras sterlingas	0,87900
SEK	Švedijos krona	10,2627
CHF	Šveicarijos frankas	1,5133
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	8,6685
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	25,455
EEK	Estijos kronos	15,6466
HUF	Vengrijos forintas	274,33
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,7023
PLN	Lenkijos zlotas	4,2040
RON	Rumunijos lėja	4,2768
TRY	Turkijos lira	2,1853
AUD	Australijos doleris	1,6963
CAD	Kanados doleris	1,5879
HKD	Honkongo doleris	11,2849
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	2,0818
SGD	Singapūro doleris	2,0751
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 783,49
ZAR	Pietų Afrikos randas	10,8991
CNY	Kinijos ženminbi juanis	9,9436
HRK	Kroatijos kuna	7,3276
IDR	Indonezijos rupija	14 495,38
MYR	Malaizijos ringitas	5,1080
PHP	Filipinų pesas	70,614
RUB	Rusijos rublis	44,9152
THB	Tailando batas	49,438
BRL	Brazilijos realas	2,6677
MXN	Meksikos pesas	19,5333
INR	Indijos rupija	70,9630

(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

15.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 222/8

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2009/C 222/06

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pateikti prieštaravimą paraiškai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimas Komisijai turi būti pateiktas per šešis mėnesius nuo šio paskelbimo datos.

SANTRAUKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„TETTNANGER HOPFEN“

EB Nr. DE-PGI-0005-0528-14.03.2006

SKVN ( ) SGN ( X )

Šioje santraukoje informacijos tikslais pateikiama pagrindinė produkto specifikacijos informacija.

1. Kompetentinga valstybės narės įstaiga:

Pavadinimas:

Bundesministerium der Justiz

Adresas:

Mohrenstraße 37

10117 Berlin

DEUTSCHLAND

Tel.

+49 302025-70

Faks.

+49 302025-8251

El. paštas:

—

2. Grupė:

Pavadinimas:

HVG Service Baden-Württemberg e.V.

Adresas:

Kaltenberger Str. 5

88069 Tettnang

DEUTSCHLAND

Tel.

+49 754252136

Faks.

+49 754252160

El. paštas:

j.weishaupt@tettnanger-hopfen.de

Sudėtis:

Gamintojai ir (arba) perdirbėjai ( X ) Kiti ( )

3. Produkto rūšis:

1.8 klasė:

kiti Sutarties I priede išvardyti produktai, apyniai

4. Specifikacija:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 4 straipsnio 2 dalyje pateiktų reikalavimų santrauka)

4.1. Pavadinimas:

„Tettnanger Hopfen“

4.2. Apibūdinimas:

Botanika. Botaniškai apynys (humulus lupulus) priklauso dilgėliečių (urticales) eilei ir kanapinių (cannabaceae) šeimai. Apyniai yra dvinamiai, t. y. ant vieno augalo būna susitelkę tik moteriškieji arba tik vyriškieji žiedynai. Sodinami tik „moteriškieji“ apyniai, iš kurių žiedų susiformuoja spurgai. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 510/2006 prašoma tik moteriškųjų apynio spurgų (natūralių apynių) ir jų produktų, šiuo atveju apynių granulių ir apynių ekstrakto apsaugos. Apynio spurgą sudaro prielapiai, pažiedės, spurgo kotelis ir apynio stiebas. Spurge sukaupiamos alui daryti tinkamos apynių „Tettnanger Hopfen“ sudedamosios dalys. Apyniai yra trumpadieniai augalai, t. y. auga dienai ilgėjant (kai diena ilga), o žydi nuo maždaug birželio 21 d., dienai trumpėjant (kai diena trumpa). Apyniai „Tettnanger Hopfen“ dėl palankių vietos veiksnių (dirvos, kritulių kiekio ir vidutinės temperatūros), skirtingai negu kitose auginimo vietovėse, išauga iki 8,30 m (atramos kitose auginimo vietovėse dažniausiai yra 7–7,50 m aukščio). Apyniai auga greitai (iki 30 cm per dieną), atramą apsiveja iš kairės į dešinę. Apyniai „Tettnanger Hopfen“ yra aromatinių apynių veislės, auginamos Tetnango vietovėje. Be pagrindinių veislių „Tettnanger“ (nuo 1973 m. vienodas pavadinimas „Tettnanger Frühhopfen“; P. Heidtmann „Grünes Gold“ 1994, 342) ir „Hallertauer Mittelfrüher“, auginamos veislės „Hallertauer Tradition“ ir „Perle“. Veislė „Tettnanger“ auginama tik Tetnango vietovėje.

Naudojimas. Apyniai „Tettnanger Hopfen“ naudojami beveik išimtinai (apie 99 %) alaus gamyboje (nedidelė dalis farmacijoje). Apyniai „Tettnanger Hopfen“ klientams tiekiami daugiausia granuliuoti ir tik nedidelė dalis kaip ekstraktas, nes ekstrakcijos metu apyniai „Tettnanger Hopfen“ gali prarasti savo vertingąsias aromatines medžiagas.

Sudedamosios dalys. Vertingosios apynių sudedamosios dalys yra karčiosios medžiagos (apynių dervos), aromatinės medžiagos (eteriniai aliejai) ir rauginės medžiagos (polifenoliai). Tetnangas laikomas aromatinių apynių auginimo vietove. Apyniai „Tettnanger Hopfen“ gerą reputaciją pasaulyje pelnė taip pat, ir ypač, dėl labai subtilių aromatinių medžiagų, kurias sudaro daugiau kaip 300 eterinių aliejų komponentų (vadinamoji apynių aromatų puokštė). Apynių „Tettnanger Hopfen“ aromatų spektras – gėlių, citrusinių, vaisių, serbentų, salsvas ir pikantiškas. Tetnango vietovėje auginamų apynių „visų aromato elementų bendras efektas“ apibūdinamas kaip „harmoningas, išliekantis visas ir švelnus“.

Be šio suskirstymo, parduodamų apynių rūšys oficialiai vertinamos pagal komponentus „labai subtilus aromatas (feinstes Aroma), aromatas (Aroma), kartieji apyniai (Bitterstoffhopfen), apyniai su dideliu alfa karčiosios rūgšties kiekiu (Hochalphahopfen)“. 96 % apynių „Tettnanger Hopfen“ (veislės „Tettnanger“ ir „Hallertauer“) priskiriamos grupei „labai subtilus aromatas“, kiti 4 % („Perle“ ir „Hallertauer Tradition“) – grupei „aromatas“.

Kadangi daugumos iš 300 aromatinių komponentų užuosti neįmanoma, atsakingieji alaus daryklų asmenys ir pirkėjai vis dar renkasi pagal subjektyvų aromato įspūdį (rinkdamasis pirkėjas įkiša nosį į apynius). Žinovai apynius „Tettnanger Hopfen“ laiko labai subtilaus aromato.

4.3. Geografinė vietovė:

Geografinė vietovė atitinka Tetnango auginimo vietovę, kuri apima: 1. Bodeno ežero apskrityje – Ėriskircho, Frydrichshafeno, Hagnau prie Bodeno ežero, Imenštado prie Bodeno ežero, Kresbrono prie Bodeno ežero, Langenargeno, Markdorfo, Mekenboireno, Noikircho, Obertoiringeno ir Tetnango savivaldybes, 2. Ravensburgo apskrityje – Achbergo, Amtcelo, Bergo, Bodnego, Griunkrauto, Ravensburgo, Algojaus Vangeno savivaldybes (buvusių Noiravensburgo ir Šomburgo savivaldybių teritorija), 3. Lindau apskrityje (Bodeno ežeras) – Bodolco, Lindau (Bodeno ežeras), Nonenhorno ir Vaserburgo (Bodeno ežeras) savivaldybes.

4.4. Kilmės įrodymas:

Šių apynių kilmė pirmą kartą buvo nustatyta 1929 m. vadinamajame Apynių kilmės įstatyme (Hopfenherkunftsgesetz), vėliau – 1996 m. Apynių įstatyme (Hopfengesetz). Nuo 1929 m., įsigaliojus Apynių kilmės įstatymui, vietovės pavadinimas – Tetnangas tarsi saugomas, nes jį būtina nurodyti ant apynių pakuotės (taip pat derliaus metus ir veislę). Apynių „Tettnanger Hopfen“ kilmė (atsekamumas) iš Tetnango auginimo vietovės užtikrinama daugelį dešimtmečių – to negalima pasakyti nė apie vieną kitą žemės ūkio produktą. Prisaikdinti pakuočių uždarymo meistrai (specialistai) pasveria kiekvieną pakuotę, ją užantspauduoja ir prie jos prideda lydimąjį dokumentą, kuris prilygintinas „gimimo liudijimui“ ir kuriame nurodomi šie duomenys: kilmė, federacinė žemė, auginimo vietovė, perdirbimo laipsnis, sertifikavimo centro numeris, kiekvienos pakuotės svoris, pakuočių skaičius, veislė ir derliaus metai. Be to, apynių augintojas patvirtina gaminio kilmę vadinamajame apynių kilmės patvirtinime.

4.5. Gamybos būdas:

Apynių augimo laikotarpis Tetnange – nuo kovo iki rugsėjo mėn. Apyniai „Tettnanger Hopfen“ dauginami vadinamaisiais pjautiniais ūgliais iš savų ar kaimyninių laukų, tačiau 100 % iš Tetnango auginimo vietovės. Balandžio mėn. apynių augintojai pradeda žemės apdirbimo darbus (frezuoja, akėja, lėkščiuoja). Tetnango apynių augintojai darbus gali pradėti tik pavasarį, skirtingai negu kitose auginimo vietovėse, kur viela ištempiama jau žiemą. Taip yra dėl specifinių šioje vietovėje naudojamų atramos sistemų. Kitose auginimo vietovėse daugiausia naudojamos vienaeilės atramos sistemos, o Tetnange – šešios eilės, kurios sudaro vadinamąjį „stalčių“, ir tik po to paliekamas pravažiavimo takas. Nuo balandžio mėn. pradžios iki vidurio augalai po viršutiniu žemės sluoksniu nupjaunami, kad išleistų naujus ūglius. Tetnange tai daroma maždaug 2–3 savaitėmis vėliau, palyginti su kitomis auginimo vietovėmis, nes augalai Tetnango auginimo vietovėje dėl palankių klimato sąlygų greičiau auga ir anksčiau bręsta. Tetnange taip pat aukščiausios atramos (iki 8,30 m). Dėl palankių dirvos savybių ir klimato sąlygų (vandens kiekio, saulės šviesos) apyniams reikia didesnės vystymosi erdvės.

Vėliau ištempiama viela – prie atramų pritvirtinamos maždaug 8,50 m ilgio vielos ir įkasamos į žemę. Iš maždaug penkiasdešimt apynio ūglių keturi apvijami apie vertikaliąją vielą. Tada augalai 2–3 kartus patręšiami ir apdorojami augalų apsaugos preparatais. Iki birželio mėn. pabaigos apyniai išauga sulig atrama ir pereina į generatyvųjį augimą – pradeda formuotis spurgai. Ypatumas tas, kad nuo sužydėjimo žemė apželdinama (skirtingai negu kitose auginimo vietovėse, laikomasi savanoriško įsipareigojimo nenaudoti herbicidų) ir daugiau neatliekama jokių žemės apdirbimo darbų. Tuo siekiama užkirsti kelią žemės tankėjimui ir nuplovimui bei skatinti puvenų susidarymą.

Nuo rugpjūčio 20 d. pradedamas imti derlius. Nuo virkščios nuimami ir nuvalomi lapai, ūgliai ir spurgai. Išdžiovinti (ne didesnėje kaip 62 laipsnių temperatūroje, siekiant išsaugoti labai subtilų aromatą), kad drėgmės kiekis liktų maždaug 11 %, apyniai pakuojami ir vežami į vietinį sertifikavimo centrą, kuriame sveriami, apžiūrimi (neutraliai kokybės laboratorijai), pakuotės antspauduojamos ir sertifikuojamos. Tai yra paruošiamasis apynių perdirbimo į granules ir ekstraktą darbų, kurie vyksta ne geografinėje vietovėje, etapas.

4.6. Ryšys su geografine vietove:

Apynių auginimas Tetnango vietovėje istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1150 m. (P. Heidtmann „Grünes Gold“ 1994, p. 12). 1838 m. tuometinėje Tetnango apskrityje minima keturiolika alaus daryklų (plg. Memminger „Beschreibung des Oberamts Tettnang“, 1838, p. 62), trys iš jų mieste. Po trejų metų, 1841 m., jų jau šešios (P. Heidtmann „Grünes Gold“ 1994, p. 13). Jų savininkai apynius augino patys. Planiniam apynių auginimui pradžią davė 1844 m. Tetnango apylinkės gydytojas Johanas Nepomukas fon Lencas (Johann Nepomuk von Lentz), kartu su aštuoniais miestiečiais tikslingai pradėjęs auginti apynius vynuogynų klimato pasikeitimo srityje (P. Heidtmann „Grünes Gold“ 1994, p. 15). Nuo 1860 m. auginimo plotai plėtėsi (1864 m. – 91 ha, 1866 m. – 160 ha, 1875 m. – 400 ha, 1914 m. – 630 ha; P. Heidtmann „Grünes Gold“ 1994, p. 22 ir kt.), o Šiaurėje greitai susijungė su ankstesniu auginimo regionu apie Altshauzeną (čia nuo maždaug 1821 m.; P. Heidtmann „Grünes Gold“ 1994, p. 14). Auginimo vietovė Tetnange labiausiai išsiplėtė paskutiniajame 20-ojo amžiaus dešimtmetyje – iki 1 650 hektarų (1997 m. ES ataskaita apie apynių rinką („EU-Hopfenmarkt-Bericht 1997“), 1997 m. Apynių naudojimo draugijos ataskaita („HVG-Bericht 1997“). Tetnango vietovėje visada buvo selekcionuojami ir kultivuojami tik aromatiniai apyniai.

Apyniai „Tettnanger Hopfen“ sodinami tik vadinamajame žemutinės terasos žvirgžde, viurmo ledynmečio vėlyvojoje morenoje, Šuseno upės baseine, palei Argeno upę ir jos ledynmečio suformuotus krantus. Dėl tokios žemės formacijos su giliai tekančiomis požeminio vandens srovėmis apyniai gali giliai šaknytis (iki 2 m), taip pat jie nuolat gauna drėgmės, net per ekstremalią sausrą. 400–600 m virš jūros lygio vyraujantis, Bodeno ežero veikiamas, vidutinis švelnus klimatas taip pat labai svarbus veiksnys apynių „Tettnanger Hopfen“ aromatui atsiskleisti.

Čia vyraujančios klimato sąlygos (vidutinė metinė temperatūra, vidutinė saulės šviesos trukmė ir vidutinis kritulių kiekis) apyniams „Tettnanger Hopfen“ – išskirtinės. Pavyzdžiui, pastarųjų trisdešimties metų vidutiniai rodikliai – 9,4 laipsnio Celsijaus temperatūra (2009 m. duomenys), beveik 1 800 saulės šviesos valandų ir 1 136 mm kritulių kiekis – daug didesni už trisdešimties pastarųjų metų vidutinius rodiklius kitose Vokietijos auginimo vietovėse.

Geologinio pagrindo (dirvos kokybės) ir klimato sąlygų sąveika yra optimali apyniams „Tettnanger Hopfen“ augti ir jų spurgams formuotis, taip pat formuoja ir jų daugiausia geografiškai nulemtą homogeniškumą. Apynių „Tettnanger Hopfen“ homogeniškumo faktą patvirtino Hohenhaimo universitetas – veislės „Tettnanger“, o Anhoizerio/Bušo alaus darykla – veislės „Hallertauer Mittelfrüher“. Be to, Tetnango apynių laboratorijoje apžiūrimi kiekvienos apynių siuntos išoriniai kokybės požymiai (pvz., kenkėjai, drėgmė, pažiedžiai, veislės grynumas ir homogeniškumas). Kiekvienais metais pažymimas didelis apynių „Tettnanger Hopfen“ homogeniškumas.

Gera apynių „Tettnanger Hopfen“ reputacija žinoma plačiai už vietovės ribų.

Labai subtilus aromatas iš mažo, bet puikaus apynių metropolio Tetnango turi savo gerbėjų visame pasaulyje – Japonijoje mėgstamas ne mažiau negu JAV. Ypatingas įvertinimas ir kokybės išraiška, kai, pavyzdžiui, alaus gamintojas JAV savo siuntą pažymi – „brewed with Tettnang Hops“ (pagaminta su apyniais „Tettnanger Hopfen“), o tai neretas atvejis. Apyniai „Tettnanger Hopfen“ dėl savo kokybės nuolat parduodami brangiausiai (paskutiniojo dešimtmečio ES metinės ataskaitos, 1990–2000 m. metinės ataskaitos „bay. Landgesanstalt“; P. Heidtmann „Grünes Gold“ 1994, p. 368, 369). Bet ir patys žmonės apynių mieste Tetnange gyvena dėl apynių ir su apyniais. Tai matyti iš regioninių struktūrų ir įvykių, susijusių su apyniais „Tettnanger Hopfen“. Pavyzdžiui, nuo 1995 m. veikiančiame Tetnango apynių muziejuje atskleidžiamas visas apynių kultūros žavesys. Susidomėję lankytojai sužino viską apie apynius „Tettnanger Hopfen“ eidami pro apynių laukus 4 km ilgio pažintiniu taku ar važiuodami dviračiu 42 km ilgio Tetnango vingiu. Per kasmet rugpjūčio mėn. prieš pat derliaus nuėmimą Tetnange-Kau vykstančią apynių šventę Tetnango gyventojai pažymi ilgametę „savo Žaliojo aukso“ tradiciją. Paskutinis, bet ne mažiau svarbus akcentas – kas dveji metai renkamos „apynių didenybės“ („apynių karalienė“ ir „dvi princesės“) pristato apynius „Tettnanger Hopfen“ įvairiuose regioniniuose ir tarptautiniuose renginiuose.

4.7. Kontrolės institucija:

Pavadinimas:

Lacon GmbH

Adresas:

Weingartenstr. 15

77654 Offenburg

DEUTSCHLAND

Tel.

+49 781919 3730

Faks.

+49 781919 3750

El. paštas:

lacon@lacon-institut.org

4.8. Ženklinimas etiketėmis:

—

15.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 222/12

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2009/C 222/07

Šis paskelbimas suteikia teisę užprotestuoti paraišką pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimai pateikiami Komisijai per šešis mėnesius nuo šio paskelbimo.

SANTRAUKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„PINTADEAU DE LA DRÔME“

EB Nr.: FR-PGI-0005-0546-30.03.2006

SKVN ( ) SGN ( X )

Šioje santraukoje informacijos tikslais pateikiami pagrindiniai produkto specifikacijos duomenys.

1. Kompetentinga valstybės narės įstaiga:

Pavadinimas:

Institut National de l’Origine et de la Qualité

Adresas:

51 rue d’Anjou

75008 Paris

FRANCE

Telefonas

+33 153898000

Faksas

+33 142255797

El. paštas:

info@inao.gouv.fr

2. Grupė:

Pavadinimas:

Syndicat de défense du Pintadeau de la Drôme

Adresas:

ZA La Pimpie

26120 Montelier

FRANCE

Telefonas

+33 475601500

Faksas

+33 475599950

El. paštas:

pintadeau.drome2@freesbee.fr

Sudėtis:

gamintojai ir (arba) perdirbėjai ( X ) Kiti ( )

3. Produkto rūšis:

1.1. klasė.

Šviežia mėsa (ir subproduktai)

4. Specifikacija:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 4 straipsnio 2 dalyje pateiktų reikalavimų santrauka)

4.1. Pavadinimas:

„Pintadeau de la Drôme“

4.2. Aprašymas:

„Pintadeau de la Drôme“ yra perlinės vištos jauniklis, jam būdingos šios savybės:

—	pintadeau – tai jaunos perlinės vištos, kurių krūtinkaulis yra minkštas, nesukaulėjęs,

—	išvestos iš lėtai augančių veislių, plunksnos pilkai melsvos, kojos tamsios,

—	gyvas „vidutinis“ svoris paukščius pjaunant yra 1 750 g (leidžiamas 450 g nuokrypis),

—	amžius pjaunant – 87–100 dienų,

—	paukščių mėsa turi požymių, būdingų laukiniams paukščiams – mažiau riebalų, intensyvesnis skonis, tekstūra tvirtesnė ir turinti daugiau pluošto.

„Pintadeau de la Drôme“ parduodami švieži, galimi keli pateikimo būdai:

nepjaustyti:

—	iš dalies išdarinėti, neįpakuoti,

—	paruošti gaminti, neįpakuoti ar plėvele aptrauktame dėkle,

supjaustyti:

—	gabaliukai plėvele aptrauktame dėkle arba naudojant modifikuotą atmosferą,

—	palaidi gabaliukai.

4.3. Vietovė:

„Pintadeau de la Drôme“ auginami vietovėje, kuri apima 256 Drôme departamento komunas:

—

Visos Bourg de Péage, Crest-Nord, Crest-Sud, Le Grand-Serre, Grignan, Loriol-sur-Drôme, Marsanne, Montélimar I, Montélimar II, Pierrelatte, Romans I, Romans II, Saint-Donat-sur-l’Herbasse, Saint-Paul-Trois-Châteaux, Saint-Vallier, Tain-l’Hermitage, Bourg-les-Valence, Portesles-Valence kantonų komunos,

—	Bourdeaux kantonas, išskyrus Bézaudun-sur-Bine, Bouvières ir les-Tonils komunas,

—	Buis-les-Baronnies kantonas, išskyrus Beauvoisin, Bellecombe-Tarendol, Bésignan, Plaisians, Poët-en-Percip, Rioms, Rochebrunne, la-Roche-sur-le-Buis, la-Rochette-du-Buis, Saint-Auban-sur-Ouvèze, Sainte-Euphémie-sur-Ouvèze, Saint-Sauveur-Gouvernet ir Vercoiran komunas,

—	Chabeuil kantonas, išskyrus le- Chaffal komuną,

—	Die kantonas, išskyrus Aix-en-Diois, Chamaloc, Laval-d’Aix, Marignac-en-Diois, Molières-Glandaz, Montmaur-en-Diois, Ponet-et-Saint-Auban, Romeyer, Saint-Andéol, Saint-Julien-en-Quint ir Vachères-en-Quint komunas,

—	Dieulefit kantonas, išskyrus Comps, Orcinas, Teyssières ir Vesc komunas,

—	Nyons kantonas, išskyrus Arpavon, Chaudebonne, Eyroles ir Valouse komunas,

—	Rémuzat kantonas, išskyrus la-Charce, Chauvac-Laux-Montaux, Cornillac, Cornillon-sur-l’Oule, Lemps, Montferrand-la-Fare, Pelonne, Poët-Sigillat, Pommerol , Roussieux, Saint-May et Verclause komunas,

—	Saillans kantonas, išskyrus la-Chaudière, Eygluy-Escoulin, Rimon-et-Savel komunas,

—	Saint Jean en Royans kantonas, išskyrus Bouvante ir Léoncel komunas.

Sprendžiant iš bendrų šios vietovės dirvožemio stebėjimų, galima teigti, kad dirvožemio paviršius lengvai įšyla ir taip pat lengvai išgarina drėgmę.

Visų vietovės komunų vidutinis aukštis žemesnis už 500 m. Tik 3 komunos įsikūrusios aukščiau nei 500 m, tačiau su palankia dirvožemio padėtimi susijęs mikroklimatas ten buvo išsaugotas:

—	Poët-Celard (547 m), Bourdeaux kantonas,

—	Gigors et Lozeron (585 m) Crest-Nord kantonas,

—	Montréal les Sources (605 m), Rémuzat kantonas.

Viščiukai nuo pirmosios dienos iki išvežimo auginami nustatytoje vietovėje.

Paukščius perinti ir pjauti, o produktus – pakuoti, galima ne SGN vietovėje.

4.4. Kilmės įrodymas:

Visi sektoriaus dalyviai registruojami (peryklos, lesalo gamintojai, augintojai, skerdyklos).

Kiekvienos viščiukų grupės duomenys įforminami: pildoma peryklos įsigytų naujų viščiukų deklaracija, vienos dienos viščiukų tiekimo dokumentai, siuntimo į skerdyklą deklaracija ir atsiėmimo iš skerdyklos dokumentai, etikečių, naudojamų papjautiems viščiukams žymėti, deklaracija ir žemesnei kategorijai priskirtų viščiukų deklaracija. Visos etiketės numeruojamos. Ant skerdenos dedama etiketė su unikaliu numeriu, lipduko tipo etiketė (iškarpytas į tris dalis lipdukas – taip išvengiama jo visiško atsiklijavimo – su skerdyklos patvirtinimo numeriu) ir (arba) DLC etiketė su sanitarijos tarnybos žyma ar skerdyklos pavadinimu. Tikrinant šių duomenų atitikimą galima užtikrinti produkto atsekamumą.

4.5. Gamybos būdas:

„Pintadeau de la Drôme“ auginamas pagal tokią sistemą:

—	naudojamos lėtai augančios veislės – kelių veislių, kurių atstovai turi bendrų savybių, yra to paties fenotipo, tų pačių organoleptinių savybių ir kurių kilmės vieta – Drôme, kryžminimo rezultatas,

—	paukščių skaičius patalpose ne didesnis kaip 13 paukščių viename kvadratiniame metre; nuo 6–8 savaitės, priklausomai nuo metų laiko, paukščiai nuo 9 val. ryto iki sutemų gali patekti į voljerą, kurio plotas dvigubai didesnis nei patalpos, o aukštis didesnis nei 2 metrai,

—	lesalas vien tik iš augalinių medžiagų, mineralų ir vitaminų; augimo etapo, galutinio penėjimo ir penėjimo vynuogių sėklomis nuo 10-osios savaitės metu 70 % lesalo sudaro grūdai; lesalas barstomas ar pilamas į ne didesnes kaip 250 kg talpos lesyklas patalpos plotui esant 400 kv. metrų,

—	amžius pjaunant ne mažiau kaip 87 dienos ir ne daugiau kaip 100 dienų,

—	skerdenų rūšiavimas skerdykloje (skerdenų su lygia odele, be riebalų pertekliaus, nepridedant vandens, ne mažesnės kaip A klasės, ne mažesnio kaip 850 g svorio išdarinėtos, be kogalvių, arba 1 100 g iš dalies išdarinėtos, atranka ir rūšiavimas),

Visi etapai, išskyrus perinimą, pjovimą ir pakavimą, kurie gali būti atliekami kitur, vyksta nustatytoje vietovėje.

4.6. Ryšys:

Ryšys su vietove grindžiamas:

Istoriniais faktais

Viščiukai regione buvo auginami jau nuo XIX a. pabaigos. Paukščiai auginami nedideliais būriais gausiuose Drôme ūkiuose ir siunčiami į didžiuosius pietryčių miestus, kur iš jų pagaminti patiekalai yra labai paklausūs.

Valence (Drôme) aukščiausios instancijos teismo 1969 m. paskirti ekspertai nustatė, kad viščiukai Drôme pradėti auginti nuo neatmenamų laikų. Tarpukariu, o greičiausiai ir prieš Pirmąjį pasaulinį karą, viščiukais buvo plačiai prekiauta. Iš ketvirtojo dešimtmečio didmenininkų sąskaitų matyti, kokią svarbią vietą jos užėmė rinkoje.

Šiandiena

„Pintadeau de la Drôme“Valence (Drôme) aukščiausios instancijos teismo 1969 m. suteikta kilmės vietos nuoroda patvirtina šį gerą vardą.

„Pintadeau de la Drôme“ užėmė labai svarbią vietą vietinėje gastronomijoje ir yra ypač vertinama regiono didžiųjų restoranų savininkų.

Jo garsumas pasireiškia įvairiuose renginiuose: visuotinėje žemės ūkio parodoje, kur 1996 m. „Pintadeau de la Drôme“ buvo apdovanotas bronzos medaliu, ar degustacijos šventėse, sutraukiančiose daug dalyvių, kaip, pavyzdžiui, 1993 m. Briuselyje, kai dalyvavo daugiau nei 1 500 specialistų.

Šiandien „Pintadeau de la Drôme“ vertina vartotojai, patiekalas minimas regiono restoranų valgiaraščiuose. Jis taip pat priskiriamas prie regiono „vietinių kokybiškų produktų“, kaip matyti iš gido „Gurmaniškas vizitas Drôme — prie stalo ir apylinkėse“ („Promenade gourmande en Drôme — une table et un terroir“).

Gerą dabartinį vardą patvirtino ir 2005 m. „Pintadeau de la Drôme“ apsaugos asociacijos iniciatyva atliktas žinomumo tyrimas:

—	75–85 % vartotojų yra girdėję apie „Pintadeau de la Drôme“,

—	„Pintadeau de la Drôme“ žinomas ir turi gerą vardą tarp prekiautojų viščiukais ir vartotojų Rhône-Alpes regione, ypač Liono apylinkėse.

Kitos būdingos savybės

Drôme regiono ūkiuose, kuriuose iš pradžių buvo vystomos įvairios veiklos rūšys, paukštininkystė visada užėmė svarbią vietą. Tokie ūkiai atsirado 7-ojo dešimtmečio pradžioje, siaurinant produkcijos specializaciją. Ši tendencija paveikė ir „Pintadeau de la Drôme“ auginimą. Paukščių fermos, skirtos šiai produkcijai gaminti, yra specialiai pritaikytos „Pintadeau de la Drôme“ auginimui, jose esantys voljerai įrengti remiantis vietos patirtimi.

Įdomus faktas, kad tokios voljero ir paukščių pasivaikščiojimo vietos sistemos nėra kituose regionuose, kur užsiimama viščiukų auginimu.

„Pintadeau de la Drôme“ augintojai naudoja tik tam regionui būdingą metodą, kuris grindžiamas:

—	zonai būdingų veislių naudojimu: „Pintadeau de la Drôme“ išvestas iš lėtai augančių veislių. Gerai žinomos kilmės, jos yra kelių veislių, kurių atstovai turi bendrą savybę – jų kilmės vieta yra Drôme, kryžminimo rezultatas,

—

palankiu klimatu ir regionui būdinga auginimo sistema: yra aiškiai nustatyta „Pintadeau de la Drôme“ gamybos zona – tai atviros vietovės ir daugiausia filtruojančių savybių turintys dirvožemiai. Saulėtas Drôme klimatas teigiamai veikia viščiukų auginimą, be to, jis yra palankus paukščiams išeiti į voljerą. Dėl tokio auginimo būdo, kuris yra artimas natūraliai viščiuko elgsenai, jie gali laisvai būti lauke, Drôme slėnio saulėje ir vėjyje. Buvimas gryname ore turi tiesioginės įtakos „Pintadeau de la Drôme“ tamsiai odos ir mėsos spalvai bei penėjimuisi,

—	su vietove susietu penėjimu: „Pintadeau de la Drôme“ racione numatyta, kad pagrindinį lesalą sudaro grūdai ir grūdų produktai (augimo etapo ir galutinio penėjimo metu). Jų regione auginama pakankamai (kukurūzai, kviečiai, miežiai...).

Nuo 10-osios savaitės į lesalą dedama vynuogių sėklų. Šiame regione yra įprasta auginant paukščius jiems duoti lesti išspaudas, distiliavimo minkštimus – anksčiau daugumoje Drôme kaimo ūkių savo reikmėms buvo daromas vynas. Iš įvairių šaltinių matyti, kad „išspaudos ir distiliavimo minkštimai“ buvo sulesinami naminiams paukščiams, o „viščiukai labai mėgdavo vynuogių sėklas“.

Tokia tradicinė senoji praktika tebetaikoma ir šiandien, ir nors vynuogių sėklos gaunamos ne tiesiogiai iš ūkio, tačiau jų, kaip lesalo baigiamuoju penėjimo etapu, naudojimas yra specifiškumą „Pintadeau de la Drôme“ suteikianti savybė.

Pagal regiono tradicijas šis baigiamajame etape duodamas lesalas pagerina skonio savybes; tai buvo patvirtinta organoleptiniais testais: išryškinami laukinių paukščių mėsai būdingi požymiai – intensyvesnis skonis, tvirtesnė ir daugiau pluošto turinti tekstūra.

4.7. Kontrolės institucija:

Pavadinimas:

Qualite-France SA

Adresas:

Le Guillaumet

60 Avenue du Général De Gaulle

92046 Paris La Defense Cedex

FRANCE

Telefonas

+33 141970074

Faksas

+33 141970832

El. paštas:

—

4.8. Ženklinimas etiketėmis:

Ant etiketės yra užrašas „Pintadeau de la Drôme“.

Nuoroda į specifikacijos paskelbimą

http://www.inao.gouv.fr/repository/editeur/pdf/CDCIGP/CDCPintadeauDeLaDrome.pdf

15.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 222/16

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2009/C 222/08

Šis paskelbimas suteikia teisę užprotestuoti paraišką pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį. Užprotestavimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo šio paskelbimo.

SANTRAUKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„PEMENTO DA ARNOIA“

EB Nr.: ES-PGI-0005-0590-15.11.2005

SKVN ( ) SGN ( X )

Šioje informuoti skirtoje santraukoje pateikiamos pagrindinės produkto specifikacijos sudėtinės dalys.

1. Kompetentinga valstybės narės įstaiga:

Pavadinimas:

Subdirección General de Calidad y Agricultura Ecológica — Dirección General de Industrias y mercados agroalimentarios — Secretaría General de Medio Rural del Ministerio de Medio Ambiente, y Medio Rural y Marino de España

Adresas:

Paseo Infanta Isabel, 1

28071 Madrid

ESPAÑA

Tel.

+34 913475394

Faksas

+34 913475410

El. paštas:

sgcaae@mapya.es

2. Grupė:

Pavadinimas:

Cooperativa Hortoflor 2 SCG

Adresas:

Barbantes-estación. Cenlle (Ourense)

ESPAÑA

Tel.

+34 988280402

Faksas

+34 988280399

El. paštas:

hortoflor@hortoflor.com

Sudėtis:

gamintojai/perdirbėjai ( X ) kita ( )

3. Produkto rūšis:

Klasė 1.6.

Švieži ar perdirbti vaisiai, daržovės ir grūdinės kultūros

4. Specifikacija:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 4 straipsnio 2 dalyje pateiktų reikalavimų santrauka)

4.1. Pavadinimas:

„Pemento da Arnoia“

4.2. Apibūdinimas:

Saugomos kilmės vietos nuoroda ženklinama paprika Pemento da Arnoia (SKVN) yra Capsicum annuun rūšies vietinis ekotipas, auginamas gamybos zonoje ir skirtas žmonėms vartoti, parduodamas šviežias. Paprikų derlius nuimamas dar iki joms subręstant. Joms būdingos šios savybės:

Fizinės ir organoleptinės savybės:

—	Forma: kūgio arba varpelio forma, 3–4 lizdai, 4 gyslelės ir įvairus skaičius aiškiai matomų išilginių pertvarų.

—	Viršūnė: perskelta arba apvali.

—	Kotelio pagrindas skiltelių pavidalo.

—	Odelė: glotni, blizgi, šviesiai žalios spalvos.

—	Vidutinis daržovės svoris: 50–90 g.

—	Vidutinis daržovės ilgis: 7,5–11 cm.

—	Vidutinis daržovės plotis: 5–7 cm.

—	Vaisiaus tarpinių sienelių arba minkštimo storis: 2,6–7,7 mm.

—	Išilginis pjūvis: trapecijos formos.

—	Degustacijos testas: stiprus kvapas, švelnus skonis, aštrokas.

Cheminės savybės (vidutiniškai):

—	Cheminė sudėtis (g/100 šviežių daržovių svorio): baltymai (0,8), angliavandeniai (3,84), pluoštas (1,63), riebalai (0,22), vitaminas C (109 mg/100 g šviežių daržovių svorio).

—	Makroelementai (g/100 g džiovintų daržovių svorio): kalis (2,91), magnis (0,14), kalcis (0,08), natris (0,015).

4.3. Vietovė:

Pemento da Arnoia saugoma kilmės vietos nuoroda ženklinamų produktų gamybos vietovė užima 23 km2 ir susideda iš Arnojos komunos ir Meréns parapijos, kuri yra Cortegada komunos dalis. Visos šios teritorijos priklauso O Ribeiro apylinkei, Ourensės provincijos vakaruose, autonominio Galisijos regiono pietuose. Šios teritorijos užima Arnojos upės tolimiausio slėnio žemiausius šlaitus.

4.4. Kilmės įrodymas:

Produkto atsekamumas užtikrinamas jį identifikuojant visuose gamybos ir pardavimo etapuose.

Siekiant užtikrinti specifikacijos laikymąsi, kontrolės institucija nuolat atnaujina augintojų ir auginimo sklypų registrą.

SGN Pemento da Arnoia suteikiama tik į registrą įtrauktuose sklypuose ir į jį įtrauktų augintojų išaugintoms paprikoms, laikantis specifikacijos ir kitų papildomų taisyklių.

Visi į registrą įtraukti augintojai, be kitų reikalavimų, dar privalo specialiems registrams teikti faktiškai išauginto ir parduoto paprikų, kurioms suteikta SGN, kiekio deklaracijas. Kontrolės įstaiga patikrina fasuotojų parduoto kiekio ir jiems produkciją tiekiančių ūkininkų išauginto kiekio atitikimą bei ūkininkų išauginto kiekio atitikimą registruotų sklypų agronominiam derlingumui.

Visus į registrą įtrauktus fizinius ir juridinius asmenis bei auginimo sklypus, sandėlius, gamybos įmones ir produktus kontroliuoja ir tikrina kontrolės institucija, kad produktai, kuriems suteikta nuoroda, atitiktų specifikacijos reikalavimus ir papildomas taisykles. Atliekami auginimo sklypų, sandėlių ir gamybos įmonių patikrinimai, dokumentų kontrolė, tikrinama, ar produktai atitinka šio dokumento 4.2 punkte nurodytus privalomus fizinių savybių reikalavimus, ar nuraškytos paprikos nepažeistos, sveikos, švarios, neturi trūkumų ir dėmių. Be to, gali būti tikrinami įvairių rūšių likučiai, siekiant nustatyti, ar neviršijama atitinkamų produktų auginimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta pesticidų norma.

4.5. Gamybos būdas:

Sėjimui tinkamus naudoti daigus ir vaisius, kurių sėklos tinka dauginimui, parenka patys ūkininkai. Remdamiesi įgyta patirtimi, atrinkinėdami jie atsižvelgia į dydį, formą, rūšį, kad išgautų geriausios kokybės paprikas.

Daržovės auginimo procesas aprašomas toliau.

Dauginimas ir persodinimas:

Sunokusi daržovė (raudona) yra išdžiovinama, sėklos išimamos. Sėklos sėjimui paruošiamos sausio mėn. Įrengiamas šiltas kambarys, kad sėklos lengviau sudygtų, daigai apdengiami plastikine plėvele. Kovo mėn. viduryje daigai persodinami į sklypą, kiekvienam daigui skiriant 50 × 40 cm plotą.

Gamybos apribojimai:

Didžiausias leidžiamas derlingumas – 40 000 kg/ha.

Lauko darbai:

Norint tinkamai užauginti paprikas, būtina jas gausiai laistyti. Laistyti galima tik prie pat žemės, kad nebūtų pažeisti žiedai ar net užmegzti vaisiai.

Tręšiama vieną kartą, organinėmis trąšomis, t. y. galvijų arba vištų mėšlu.

Su galimais parazitais ir (arba) ligomis kovojama taikant tokius metodus kaip sėklų dezinfekavimas ar daigų apdorojimas. Jei prireikia naudoti pesticidus, naudojamos mažiausiai neigiamo poveikio aplinkai darančios, veiksmingiausios ir mažai toksinės, nesukeliančios daug su likučiais susijusių problemų, aktyviosios medžiagos, kurios kuo mažiau veikia aplinkinę fauną ir sukelia kuo mažiau atsparumo problemų.

Derlius:

Derlius nuimamas rankomis, paprikoms dar iki galo neprinokus, kai pagal augintojų patirtį joms būdingos pardavimui idealios savybės, nurodytos 4.2 punkte. Derlius nuimamas per tiek kartų, kiek reikia, naudojant priemones (įrankius, dėžutes arba konteinerius ir pan.) bei reikiamą žmonių darbo jėgą, kad paprikos nebūtų pažeistos.

Vežimas ir sandėliavimas:

Paprikos vežamos kietoje taroje, kad nesusitraiškytų. Produkcija iškraunama taip, kad būtų išvengta nukritimų. Sandėliavimo patalpos tinkamai vėdinamos.

Prekyba:

Produkcija prekybai supakuojama į 500–1 000 g tinklelius, pagamintus iš galiojančiais teisės aktais leidžiamų maisto produktams skirtų medžiagų. Gali būti pakuojama ir į kitokią tarą, jei tai nekenkia produkcijos kokybei. Prekybos laikotarpis prasideda birželio 1 d., o baigiasi – spalio 15 d., tačiau laikotarpis gali keistis, jei dėl susidariusių klimato sąlygų tai būtina dėl produkcijos savybių.

4.6. Ryšys su vietove:

Ši paprika priklauso vietiniam ekotipui, kurį šioje geografinėje vietovėje ūkininkai augina jau daugelį metų. Atsižvelgiant į tai, kad per metus nuimamas nedidelis derlius, ši kultūra į kitas vietoves taip ir neišplito.

1980 m. pradėta švęsti šių paprikų populiarinimo šventę Festa do Pemento. Ši kulinarinė Pemento da Arnoia garbei skirta šventė rengiama turistams kasmet pirmąjį rugpjūčio mėn. savaitgalį. Taip pat reikėtų paminėti, kad kulinariniuose giduose dažnai rašoma apie įvairias šių paprikų ruošimo galimybes.

Šį populiarumą lemia daugelio veiksnių sintezė, pvz., sodmenys, slėnių, kuriuose jos auginamos, dirva ir klimato sąlygos.

Sodmenys:

Naudojant tradicinius vietos augintojų metodus, pagal kuriuos atrenkami ir išlaikomi geriausi daigai, kartu prie vietos dirvos sąlygų pritaikant auginimo metodus, buvo sudaryta galimybė auginti daržovę, dėl specifinių savybių ir kokybės turinčią itin gerą vardą.

Klimato ypatybės:

Arnojos upės slėnio klimato sąlygos puikiai tinka Arnojos ekotipui. Dėl klimato sąlygų tampa aišku, kodėl šiame regione išsivystė tokios stiprios šios kultūros auginimo tradicijos.

Pemento da Arnoia, kaip ir daugeliui kitų saldžiųjų paprikų rūšių, reikia daug šviesos, kurios ji gauna šioje teritorijoje dėl pietvakarių išsidėstymo, taip pat svarbu temperatūra – reikšmingas klimato veiksnys, lemiantis kai kurias daržovės savybes, pvz., itin didelį riebalų kiekį.

Sėklos pradeda dygti 13 °C temperatūroje, kuri šioje zonoje pasiekiama nuo trečiosios balandžio mėn. savaitės; vidutinė temperatūra nuo liepos iki rugsėjo mėn. dieną 20–25 °C, o naktį 16–18 °C. Taigi Arnojoje šiuos keturis mėnesius temperatūros vidurkis dieną yra 20,5–23,1 °C, naktį 16–17,9 °C.

Dirvožemio savybės:

Dėl dirvožemio savybių ši kultūra yra dar labiau prisitaikiusi prie šios teritorijos; dirva yra dumblingo smėlio, kuriame daug organinių medžiagų, todėl dirva nusausinama ir vėdinama. Taip pat žemę galima dažnai laistyti, nes augalas nepakenčia sausros, todėl reikia nuolat palaikyti drėgmę, tačiau reikia prižiūrėti, kad nebūtų stovinčio vandens plotų, nes augalas gali užtrokšti arba vaisius gali pradėti pūti nuo viršutinės dalies.

4.7. Kontrolės institucija:

Pavadinimas:

Instituto Galego da Calidade Alimentaria (INGACAL)

Adresas:

Rúa Fonte dos Concheiros, 11 Bajo

15703 Santiago de Compostela

ESPAÑA

Tel.

+34 881997276

Faksas

+34 981546676

El. paštas:

ingacal@xunta.es

L′INGACAL yra viešoji įstaiga, pavaldi la Consellería del Medio Rural de la Xunta de Galicia institucijai.

4.8. Ženklinimas:

Saugomą geografinę nuorodą turinčios Pemento da Arnoia paprikos turi būti parduodamos su gamintojo (arba) fasuotojo prekės ženklo etikete, etikete su kontrolės įstaigos patvirtintu kodifikuotu abėcėliniu skaitmeniniu numeriu saugomos geografinės nuorodos ir saugomos geografinės nuorodos ženklu.

Prekės etiketėje ir nuorodos etiketėje privalo būti įrašas „Indicación Geográfica Protegida Pemento da Arnoia“.

		ISSN 1725-521X doi:10.3000/1725521X.C_2009.222.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 222

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	52 tomas 2009m. rugsėjo 15d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Komisija
2009/C 222/01	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.5467 – RWE/Essent) ( 1 )	1

	III Parengiamieji aktai
	Taryba
2009/C 222/02	Belgijos Karalystės, Čekijos Respublikos, Vokietijos Federacinės Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Nyderlandų Karalystės, Slovakijos Respublikos, Suomijos Respublikos, Švedijos Karalystės, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės iniciatyva dėl … m .… … d. Tarybos sprendimo 2009/…/TVR, įkuriančio Europos nusikalstamumo prevencijos tinklą (EUCPN) ir panaikinančio Sprendimą 2001/427/TVR	2

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Komisija
2009/C 222/03	Euro kursas	5

	V Skelbimai
	ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS
	Europos Parlamentas
2009/C 222/04	Skelbimas dėl rengiamos atrankos PE/119/S	6

	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Komisija
2009/C 222/05	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.5519 – E.ON/Electrabel Acquired Assets) ( 1 )	7

	KITI AKTAI
	Komisija
2009/C 222/06	Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį	8

2009/C 222/07	Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį	12

2009/C 222/08	Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį	16


	(1) Tekstas svarbus EEE