Europos Sąjungos C 282/2011

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/2

2011 m. birželio 20 d.Oberlandesgericht Frankfurt am Main (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Chemische Fabrik Kreussler & Co. GmbH prieš John O. Butler GmbH

(Byla C-308/11)

2011/C 282/02

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Oberlandesgericht Frankfurt am Main

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Chemische Fabrik Kreussler & Co. GmbH

Atsakovė: John O. Butler GmbH

Prejudiciniai klausimai

Ar, apibrėžiant Direktyvos 2001/83/EB (1), iš dalies pakeistos Direktyva 2004/27/EB (2), 1 straipsnio 2 punkto b papunktyje vartojamą sąvoką „farmakologinis poveikis“, galima remtis atskirti vaistus ir medicinos prietaisus skirtomis gairėmis „Medical Devices: Guidance document“, parengtomis remiant Europos Komisijai, pagal kurias būtina nagrinėjamos medžiagos molekulių ir ląstelių darinio, paprastai vadinamo receptoriumi, tarpusavio sąveika, kuri pasireiškia tiesiogine reakcija arba kito agento reakcijos blokavimu?

Jei į pirmąjį klausimą reikėtų atsakyti teigiamai: ar sąvoka „farmakologinis poveikis“ reiškia, kad turi būti nagrinėjamos medžiagos molekulių ir ją vartojančio asmens ląstelių tarpusavio sąveika, ar pakanka nagrinėjamos medžiagos ir ląstelių darinio, kuris nėra žmogaus organizmo dalis, tarpusavio sąveikos?

3.	Jei į pirmąjį klausimą reikėtų atsakyti neigiamai arba jei netinka nė vienas iš antrajame klausime pasiūlytų apibrėžimų, kokiu kitu apibrėžimu reikėtų remtis?

(1) 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (OL L 311, p. 67; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 27 t., p. 69).

(2) 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/27/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (OL L 136, p. 34; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 34 t., p. 262).

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/2

2011 m. birželio 20 d.First-tier Tribunal (Tax Chamber) (Jungtinė Karalystė) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Grattan plc prieš The Commissioners of Her Majesty's Revenue & Customs

(Byla C-310/11)

2011/C 282/03

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

First-tier Tribunal (Tax Chamber)

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Grattan plc

Kita proceso šalis: The Commissioners of Her Majesty's Revenue & Customs

Prejudiciniai klausimai

Ar už laikotarpį iki 1978 m. sausio 1 d. apmokestinamasis asmuo pagal 1967 m. balandžio 11 d. Antrosios Tarybos direktyvos Nr. 67/228/EEB (1) 8 straipsnio a punktą ir (arba) pagal mokesčio neutralumo ir vienodo požiūrio principus turi tiesioginio poveikio teisę patiektų prekių apmokestinamąją vertę laikyti atgaline data sumažinta, jeigu po to, kai tokios prekės buvo patiektos, prekių gavėjas gavo iš tiekėjo kreditą, kurį gavėjas nutarė arba paimti pinigais, arba kaip kreditą, atskaitytiną iš tiekėjui mokėtinų sumų už gavėjui jau patiektas prekes?

(1) 1967 m. balandžio 11 d. Antroji Tarybos direktyva dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su apyvartos mokesčiais, suderinimo — Bendros pridėtinės vertės mokesčio sistemos taikymo struktūra ir tvarka (OL 71, p. 1303)

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/3

2011 m. birželio 28 d.Juzgado de lo Mercantil de A Coruña (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Germán Rodríguez Cachafeiro ir María de los Reyes Martínez-Reboredo Varela-Villamor prieš Iberia Líneas Aéreas de España S.A.

(Byla C-321/11)

2011/C 282/04

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Juzgado de lo Mercantil de A Coruña

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Germán Rodríguez Cachafeiro ir María de los Reyes Martínez-Reboredo Varela-Villamor

Atsakovė: Iberia Líneas Aéreas de España S.A.

Prejudicinis klausimas

Ar Reglamento (EB) Nr. 261/2004 (1) 2 straipsnio j punkte, skaitomame kartu su 3 straipsnio 2 dalimi ir 4 straipsnio 3 dalimi, numatyta atsisakymo vežti sąvoka apima atvejį, kai skrydį vykdanti oro transporto bendrovė atsisako vežti, nes pirmasis biliete nurodytas skrydis vėluoja dėl šios bendrovės kaltės ir ji daro klaidingą prielaidą, kad keleiviai laiku neatvyks į antrąjį skrydį, todėl minėtų keleivių vietas leidžia užimti kitiems keleiviams?

(1) 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (OL L 46, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 8 t., p. 10).

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/3

2011 m. birželio 22 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Danijos Karalystę

(Byla C-323/11)

2011/C 282/05

Proceso kalba: danų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama I. Hadjiyiannis ir U. Nielsen

Atsakovė: Danijos Karalystė

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad nepaskelbdama galutinių upės baseino valdymo planų iki 2009 m. gruodžio 22 d. ir Komisijai neišsiųsdama jų kopijų iki 2010 m. kovo 22 d. ir bet kuriuo atveju nepranešdama apie juos Komisijai, Danijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (1).

—	Priteisti iš Danijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Direktyvos 13 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse nustatyta, kad valstybės narės priima teisės aktus ir administracines priemones, kad iki 2009 m. gruodžio 22 d. ši direktyva būtų įgyvendinta, ir iki 2010 m. kovo 22 dienos išsiųsti Komisijai jų kopijas.

Kadangi Komisija neturi jokios informacijos, kuri leistų jai nustatyti, ar buvo priimtos būtinos priemonės, ji turi daryti prielaidą, kad Danija šių nuostatų dar nepriėmė ir todėl neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šią direktyvą.

(1) OL L 327, 2000 12 22, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 5 t., p. 275.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/3

2011 m. birželio 29 d.A Magyar Köztársaság Legfelsőbb Bírósága (Vengrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Tóth Gábor prieš Nemzeti Adó- és Vámhivatal Észak-magyarországi Regionális Adó Főigazgatósága, mint az Adó- és Pénzügyi Ellenőrzési Hivatal Hatósági Főosztály Észak-magyarországi Kihelyezett Hatósági Osztály jogutódja

(Byla C-324/11)

2011/C 282/06

Proceso kalba: vengrų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

A Magyar Köztársaság Legfelsőbb Bírósága

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorius: Tóth Gábor

Kita proceso šalis: Nemzeti Adó- és Vámhivatal Észak-magyarországi Regionális Adó Főigazgatósága, mint az Adó- és Pénzügyi Ellenőrzési Hivatal Hatósági Főosztály Észak-magyarországi Kihelyezett Hatósági Osztály jogutódja

Prejudiciniai klausimai

Ar fiskalinio neutralumo principą (Tarybos direktyvos 2006/112/EB (1) dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 9 straipsnis) pažeidžia teisinis aiškinimas, kad sąskaitos faktūros gavėjas neturi teisės į atskaitą, jeigu savivaldybės pareigūnas panaikino ją išrašiusio individualaus verslininko veiklos licenciją dar prieš šiam visiškai įvykdant sutartį ar išrašant sąskaitą faktūrą?

Ar tai, kad individualus verslininkas, kuris išrašė sąskaitą faktūrą, nedeklaravo įdarbinamų darbuotojų (kurie dėl to dirbo „juodai“), ir kad dėl to mokesčių administratorius konstatavo, jog šis verslininkas „neturėjo deklaruotų darbuotojų“, gali sutrukdyti sąskaitos faktūros gavėjui pasinaudoti teise į atskaitą, atsižvelgiant į fiskalinio neutralumo principą?

Ar galima pripažinti, kad sąskaitos faktūros gavėjas elgėsi nerūpestingai, jeigu nepatikrino, ar egzistuoja teisinis ryšys tarp darbų atlikimo vietoje įdarbintų darbuotojų ir sąskaitą faktūrą išrašiusio asmens ir ar šis įvykdė mokestines su deklaravimu susijusias ar kitas pareigas šių darbuotojų atžvilgiu? Ar galima pripažinti, kad toks elgesys yra objektyvi aplinkybė, parodanti, kad sąskaitos faktūros gavėjas žinojo arba turėjo žinoti, kad dalyvavo sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM srityje?

4.	Atsižvelgiant į fiskalinio neutralumo principą, ar nacionalinis teismas gali atsižvelgti į ankstesnes aplinkybes, jeigu bendrai įvertinęs jis padaro išvadą, kad ekonominis sandoris tarp sąskaitoje faktūroje nurodytų asmenų neįvyko?

(1) 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, p. 1).

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/4

2011 m. birželio 30 d. pareikštas ieškinys byloje Komisija prieš Slovakiją

(Byla C-331/11)

2011/C 282/07

Proceso kalba: slovakų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama A. Marghelis ir A. Tokár

Atsakovė: Slovakijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad leisdama eksploatuoti atliekų sąvartyną Žilina — Považský Chlmec be sąvartyno sutvarkymo plano ir nepriėmus galutinio sprendimo dėl leidimo toliau eksploatuoti sąvartyną remiantis patvirtintu sutvarkymo planu, Slovakijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (1) 14 straipsnio a, b ir c punktus.

—	Priteisti iš Slovakijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Atliekų sąvartynas Žilina — Považský Chlmec eksploatuojamas nepateikus jo sutvarkymo plano ir be galimų sutvarkymo plano pakeitimų patvirtinimo. Todėl Komisija Teisingumo Teismo prašo pripažinti, kad leisdama eksploatuoti atliekų sąvartyną Žilina — Považský Chlmec be sąvartyno sutvarkymo plano ir nepriėmus galutinio sprendimo dėl leidimo toliau eksploatuoti sąvartyną remiantis patvirtintu sutvarkymo planu, Slovakijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų 14 straipsnio a, b ir c punktus.

(1) OL L 182, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 4 t., p. 228.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/4

2011 m. birželio 29 d.Lancôme parfums et beauté & Cie pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. balandžio 14 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-466/08, Lancôme parfums et beauté & Cie prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), Focus Magazin Verlag GmbH

(Byla C-334/11 P)

2011/C 282/08

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Lancôme parfums et beauté & Cie, atstovaujama advokatų A. von Mühlendahl, J. Pagenberg

Kitos proceso šalys: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), Focus Magazin Verlag GmbH

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė prašo Teisingumo Teismo:

—	Panaikinti 2011 m. balandžio 14 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-466/08 ir 2008 m. liepos 29 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 1796/2007-1.

—	Priteisti iš VRDT ir įstojusios į bylą šalies proceso VRDT apeliacinėje taryboje, Bendrajame Teisme ir šiame teisme išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė teigia, kad skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas, nes Bendrasis Teismas pažeidė Reglamento Nr. 40/94 43 straipsnio 2 ir 3 dalis ir padarė teisės klaidą nuspręsdamas, jog nagrinėjamoje byloje penkių metų registracijos laikotarpis, per kurį turėjo būti iš tikrųjų naudojamas ankstesnis Vokietijos prekių ženklas FOCUS, kuriuo pagrįstas protestas dėl Bendrijos prekių ženklo ACNO FOCUS registracijos paraiškos, prasidėjo ne anksčiau kaip 2004 m. sausio 13 d.

Apeliantė neginčija supainiojimo galimybės pripažinimo. Nors apeliantė nesutinka su šiuo pripažinimu, ji mano, jog Bendrasis Teismas nepadarė jokios teisės klaidos.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/5

2011 m. liepos 4 d.Tribunal d'instance de Paris (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Thomson Sales Europe SA prieš Administration des douanes (Direction Nationale du Renseignement et des Enquêtes douanières)

(Byla C-348/11)

2011/C 282/09

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal d'instance de Paris

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Thomson Sales Europe SA

Atsakovė: Administration des douanes (Direction Nationale du Renseignement et des Enquêtes douanières)

Prejudiciniai klausimai

Ar OLAF tyrimas Tailande, pradėtas remiantis lengvatinę prekių kilmę reglamentuojančiomis nuostatomis, yra niekinis kaip prieštaraujantis tarptautinei teisei, t. y. visiško valstybių suvereniteto principui ir 1965 m. gruodžio 21 d. JTO Generalinės asamblėjos deklaracijai dėl kišimosi į valstybių vidaus reikalus neleistinumo ir jų nepriklausomybės bei suverenumo apsaugos?

2.	Ar OLAF tyrimas Tailande, pradėtas remiantis prekių lengvatinę kilmę reglamentuojančiomis nuostatomis, yra niekinis, jei, kaip yra nagrinėjamu atveju, OLAF nesilaikė Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo reglamento 94 straipsnio?

Ar OLAF tyrimas Tailande yra niekinis, o per OLAF tyrimą surinkta informacija gali būti remiamasi kvestionuojant pagal bendrąsias teisės normas nustatytą prekių kilmę, jei:

—	tokią informaciją paprašyta pateikti atliekant tyrimą dėl prekių lengvatinės kilmės;

—	OLAF pažeidė Bendrijos teisę ir visų pirma Reglamentą Nr. 1073/1999 (1) veikdama ne „pagal galiojančius bendradarbiavimo susitarimus trečiosiose šalyse“;

—	vietos kompetentinga valdžios institucija atsisakė bendradarbiauti;

—	surinkta informacija perduota negavus kompetentingos vietos institucijos leidimo ir nesilaikant atitinkamoje vietoje galiojančių teisės normų, taikomų asmens duomenų perdavimui į trečiąsias valstybes;

—	tyrimas atliktas neoficialiai, visiškai slaptai ir nepaisant teisės į gynybą?

Ar 1995 m. kovo 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 710/95 (2), įvedantis galutinį antidempingo muitą Malaizijos, Kinijos Liaudies Respublikos, Korėjos Respublikos, Singapūro ir Tailando kilmės spalvoto vaizdo televizijos signalų imtuvų importui, ir jį iš dalies pakeitęs 1998 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas Nr. 2584/98 (3) negalioja, nes nei jų konstatuojamosiose dalyse, nei anksčiau galiojusio 1994 m. rugsėjo 27 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2376/94 (4), įvedančio laikiną antidempingo muitą Malaizijos, Kinijos Liaudies Respublikos, Korėjos Respublikos, Singapūro ir Tailando kilmės spalvoto vaizdo televizijos signalų imtuvų importui, konstatuojamosiose dalyse nepaminėta, jog skaičiuojama vidutinė dempingo marža sumažinama iki nulio?

Ar 1995 m. kovo 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 710/95, įvedantis galutinį antidempingo muitą Malaizijos, Kinijos Liaudies Respublikos, Korėjos Respublikos, Singapūro ir Tailando kilmės spalvoto vaizdo televizijos signalų imtuvų importui, ir jį iš dalies pakeitęs 1998 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas Nr. 2584/98 negalioja, nes nustatydama tiriamos prekės dempingo maržą Europos Sąjungos Taryba taikė kiekvieno tiriamo produkto neigiamų dempingo maržų sumažinimo iki nulio metodą?

(1) 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (OL L 136, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 91).

(2) OL L 73, p. 3.

(3) OL L 324, p. 1.

(4) OL L 255, p. 50.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/5

2011 m. liepos 4 d.Tribunal de première instance de Liège (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Auditeur du travail prieš Yangwei SPRL

(Byla C-349/11)

2011/C 282/10

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal de première instance de Liège

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Auditeur du travail (Darbo inspektorius)

Atsakovė: Yangwei SPRL

Prejudicinis klausimas

Ar Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną, kurį sudarė Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjunga (UNICE), Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centras (CEEP) ir Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC), esančio 1997 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyvos 97/81/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną, kurį sudarė UNICE, CEEP ir ETUC (1), priede, 5 straipsnio 1 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose nustatyta:

—	pareiga toje vietoje, kur galima susipažinti su darbo nuostatais, saugoti darbo ne visą darbo dieną sutarties kopiją arba ištrauką, kurioje būtų pateikiamas darbo grafikas ir nurodyta abiejų šalių tapatybė bei padėti jų parašai (programinio įstatymo 157 straipsnis),

—	pareiga, kad būtų galima bet kada nustatyti, kada prasideda ciklas (programinio įstatymo 158 straipsnis),

—

kintančio darbo grafiko atveju — darbdavio pareiga prieš 5 dienas pateikti darbuotojui pranešimą, kuris, be to, turi būti paskelbtas prasidedant darbo dienai ir jame turi būti individualiai nurodytas kiekvieno ne visą darbo dieną dirbančio darbuotojo darbo grafikas; šis pranešimas turi būti saugomas vienus metus (programinio įstatymo 159 straipsnis),

—

darbuotojus ne visai darbo dienai įdarbinusio darbdavio pareiga turėti dokumentą, kuriame turi būti žymimi visi atvejai, kai nukrypstama nuo darbo grafiko, nurodyti 157–159 straipsniuose (programinio įstatymo 160 straipsnis); šis dokumentas turi būti surašytas pagal tam tikras programinio įstatymo 161 straipsnyje nurodytas taisykles?

(1) OL L 14, 1998, p. 9; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 267.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/6

2011 m. liepos 4 d.Rechtbank van eerste aanleg te Antwerpen (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Argenta Spaarbank NV prieš Belgijos valstybę

(Byla C-350/11)

2011/C 282/11

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Rechtbank van eerste aanleg te Antwerpen

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Argenta Spaarbank NV

Atsakovė: Belgijos valstybė

Prejudiciniai klausimai

Ar EB 43 straipsnis draudžia nacionalinės mokesčių teisės normą, pagal kurią, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, įmonė, turinti neapribotus mokestinius įsipareigojimus Belgijoje, negali atskaityti mokesčių už rizikos kapitalą, kurį sudaro teigiamas skirtumas tarp, viena vertus, įmonės padalinių, kuriuos įmonė turi kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, turto, jo grynosios buhalterinės vertės, ir visų kitų šių įmonės padalinių įsipareigojimų, nors ji turi teisę atskaityti mokesčius už rizikos kapitalą, jei šis teigiamas skirtumas priskiriamas Belgijoje įsteigtam nuolatiniam padaliniui?

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/6

2011 m. liepos 4 d.Rechtbank van eerste aanleg te Antwerpen (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje KGH Belgium NV prieš Belgische Staat

(Byla C-351/11)

2011/C 282/12

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Rechtbank van eerste aanleg te Antwerpen

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: KGH Belgium NV

Atsakovė: Belgische Staat

Prejudiciniai klausimai

Ar 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307), 217 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad nustatydamos praktines muitų sumų įtraukimo į apskaitą procedūras, valstybės narės gali tik įtraukti į savo nacionalinės teisės aktus nuostatas, kuriose tik reglamentuojama, kad:

—

pagal šiuos nacionalinės teisės aktus — nagrinėjamu atveju pagal Bendrojo muitų ir akcizų įstatymo, suderinto 1977 m. liepos 18 d. Karaliaus dekretu (1977 m. rugsėjo 21 d.Belgisch Staatsblad, p. 11425), patvirtinto 1978 m. liepos 6 d. Muitų ir akcizų įstatymu (1978 m. rugpjūčio 12 d.Belgisch Staatsblad, p. 9013) ir nuo 1994 m. sausio 1 d. pakeisto Bendrojo muitų ir akcizų įstatymo pakeitimo įstatymo (1993 m. gruodžio 30 d.Belgisch Staatsblad, p. 29031) 1 straipsnio 4 punktu, 1 straipsnio 6 punktą — „įtraukimas į apskaitą“ suprantamas kaip „skolą muitinei atitinkančios muito sumos įtraukimas į buhalterines knygas arba kitus vietoje jų naudojamus dokumentus“,

—

nuostatos, reglamentuojančios įtraukimą į apskaitą ir muitų mokėjimo esant skolai muitinei sąlygas, nustatytos Europos Bendrijų reglamentuose — nagrinėjamu atveju pagal Bendrojo muitų ir akcizų įstatymo, suderinto 1977 m. liepos 18 d. Karaliaus dekretu (1977 m. rugsėjo 21 d.Belgisch Staatsblad, p. 11425), patvirtinto 1978 m. liepos 6 d. Muitų ir akcizų įstatymu (1978 m. rugpjūčio 12 d.Belgisch Staatsblad, p. 9013) ir nuo 1990 m. sausio 1 d. pakeisto 1989 m. gruodžio 22 d. Įstatymo dėl mokesčių teisės nuostatų (1989 m. gruodžio 29 d.Belgisch Staatsblad, p. 21141) 72 straipsniu, 3 straipsnį,

ar valstybės narės, įgyvendindamos Muitinės kodekso 217 straipsnio 2 dalį, savo nacionalinės teisės aktuose turi nustatyti, kaip praktiškai vyksta Muitinės kodekso 217 straipsnio 1 dalyje nurodytas įtraukimas į apskaitą, kad skolininkas galėtų patikrinti, ar muitinės tarnybos iš tiesų faktiškai atliko šį įtraukimą?

Ar Muitinės kodekso 217 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad, kai nacionalinės teisės aktuose tik numatoma, kad:

—

muitinės tarnybos gali teigti, kad jų atliktas muito sumos įtraukimas į 1552 B formą arba į PLDA skolų duomenų bazę (informacinė muitų ir akcizų skolų duomenų bazė) ir bet koks kitas jų atliktas muito sumos įtraukimas ar įrašymas į vietoje jų naudojamus dokumentus yra įtraukimas į apskaitą, kaip tai suprantama pagal Muitinės kodekso 217 straipsnio 1 dalį?

Ar tuo atveju, jei muitinės tarnybų atliktas muito sumos įtraukimas į 1552 B formą gali būti laikomas įtraukimu į apskaitą, kaip tai suprantama pagal Muitinės kodekso 217 straipsnio 1 dalį, Muitinės kodekso 217 straipsnį reikia aiškinti taip, kad įtraukimu į apskaitą, kaip tai suprantama pagal Muitinės kodekso 217 straipsnio 1 dalį, laikomas tik tikslios muito sumos, atitinkančios 1552 B formoje nurodytą skolą muitinei, įtraukimas?

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/7

2011 m. liepos 6 d. Maurice Emram pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. gegužės 10 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) priimto sprendimo byloje T-187/10 Emram prieš VRDT

(Byla C-354/11)

2011/C 282/13

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantas: Maurice Emram, atstovaujamas advokato M. Benavï

Kitos proceso šalys: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), Guccio Gucci Spa

Apelianto reikalavimai

—	Panaikinti visą Bendrojo Teismo sprendimą tiek, kiek juo buvo atmestas ieškinys dėl 2010 m. vasario 11 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo panaikinimo.

—	Panaikinti Apeliacinės tarybos sprendimą remiantis Teisingumo Teismo statuto 61 straipsniu.

—	Priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas Bendrajame Teisme bei Teisingumo Teisme ir iš Gucci bendrovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas VRDT ir Bendrajame Teisme.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantas nurodo 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (1) 8 straipsnio 1 dalies b punkto ir 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (2) 17 straipsnio pažeidimą.

Šiuo klausimu apeliantas visų pirma pažymi, jog Bendrasis Teismas nusprendė, kad yra supainiojimo galimybė, tačiau neatsižvelgė į visas reikšmingas bylos aplinkybes, o būtent į tai, kad ankstesni prekių ženklai rinkoje nenaudojami, į ankstesnių prekių ženklų skiriamuosius požymius, į tai, kad iš tikrųjų rinkoje yra kitų tos pačios rūšies prekių, turinčių žymenį „G“, ir į tai, kad atitinkama visuomenė skiria didelį dėmesį šios rūšies žymenims identifikuojant komercinį prekių ženklą. Be to, apeliantas tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė išvadą dėl netinkamo panašių prekių ženklų panašumo vertinimo, kurį lėmė be kita ko aplinkybių iškraipymas, netinkamas ankstesnių prekių ženklų skiriamųjų požymių ir dominuojančio pobūdžio vertinimas bei klaidingas nagrinėjamų prekių pobūdžio vertinimas.

Antra, apeliantas nurodo klaidingą Bendrojo Teismo praktikos vertinimą, nes, pažeidžiant minėto Reglamento 2007/2009 17 straipsnį, nebuvo atsižvelgta į ankstesnius nacionalinius sprendimus.

Galiausiai jis tvirtina, kad Bendrasis Teismas pažeidė vienodo požiūrio principą, nes jis tik iš dalies įvertino žymenų panašumą ir ignoravo prašomo prekių ženklo žodinį turinį ir žymenis lygino tik remdamasis labai plačiais kriterijais.

(1) OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146.

(2) OL L 78, p. 1.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/8

2011 m. liepos 6 d.College van Beroep voor het bedrijfsleven (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje G. Brouwer prieš Staatssecretaris van Economische Zaken, Landbouw en Innovatie

(Byla C-355/11)

2011/C 282/14

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

College van Beroep voor het bedrijfsleven

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas: G. Brouwer

Atsakovas: Staatssecretaris van Economische Zaken, Landbouw en Innovatie

Prejudiciniai klausimai

1.	Ar Direktyvą 91/629/EEB (1) reikia aiškinti taip, kad joje įtvirtinti ūkio valdymo reikalavimai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 (2) 4 straipsnyje, taikomi taip pat veršeliams, kuriuos ūkininkas laiko pieno gamybos tikslais?

Jei į šį klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar aplinkybė, kad ši direktyva valstybėje narėje įgyvendinta teisės nuostatomis, kuriomis minėti reikalavimai pripažinti taikytinais nurodytiems veršeliams, yra pagrindas už šių reikalavimų nesilaikymą šioje valstybėje narėje leisti apriboti ar panaikinti išmokas, remiantis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 6 straipsniu?

(1) 1991 m. lapkričio 19 d. Tarybos direktyva, nustatanti būtiniausius veršelių apsaugos standartus (OL L 340, p. 28; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 12 t., p. 144).

(2) 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1782/2003, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiantis Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001 (OL L 270, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 40 t., p. 269).

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/8

2011 m. liepos 8 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Ispanijos Karalystę

(Byla C-360/11)

2011/C 282/15

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama L. Lozano Palacios

Atsakovė: Ispanijos Karalystė

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad taikydama sumažintą PVM:

—	vaistinėms medžiagoms, kurios gali būti įprastai ir tinkamai naudojamos vaistams gauti, pagal Ispanijos PVM įstatymo 91 straipsnio pirmos pastraipos 1 dalies 5 punktą ir antros pastraipos 1 dalies 3 punktą,

—

medicininiams prietaisams, medžiagoms, įrangai ar instrumentams, kurie, objektyviai vertinant, gali būti naudojami tik žmonių ar gyvūnų ligų ar susirgimų prevencijai, diagnostikai, gydymui, palengvinimui ar išgydymui, tačiau „įprastai nėra skirti negaliai palengvinti ar gydyti, asmeniniam ir išskirtiniam asmenų su negalia naudojimui“, pagal Ispanijos PVM įstatymo 91 straipsnio pirmos pastaripos 1 dalies 6 punktą,

—	aparatams ir priedams, kurie gali būti naudojami daugiausiai ar dažniausiai gyvūnų fizinei negaliai kompensuoti, pagal Ispanijos PVM įstatymo 91 straipsnio pirmos pastraipos 1 dalies 6 punkto pirmą pastraipą,

—

aparantams ir priedams, kurie daugiausiai ar dažniausiai naudojami žmonių negaliai kompensuoti, tačiau kurie neskirti asmeniniam ir išimtiniam „žmonių su negalia“ (šis terminas vartojamas įprastine prasme, t. y. jo prasmė skriasi ir yra siauresnė už termino „ligonis“ prasmę) naudojimui pagal Ispanijos PVM įstatymo 91 straipsnio pirmos pastraipos 1 dalies 6 punkto pirmą pastraipą,

Ispanijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB (1) dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 98 straipsnį, skaitomą kartu su III priedu.

—	Priteisti iš Ispanijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Komisija teigia, kad Ispanijos PVM įstatymo 91 straipsnio pirmos pastraipos 1 dalies 5 ir 6 punktuose bei antros pastraipos 1 dalies 3 punkte numatyta sumažinto mokesčio taikymo sistema viršija PVM dirketyvoje nustatytą leistiną taikymo sritį, nes tame įstatyme nustatyta daugiau, nei valstybėms narėms leidžiama pagal minėtos direktyvos III priedo 3 ir 4 kategorijas. Ispanijos valdžios institucijų aiškinimas prieštarauja direktyvos nuostatoms ir sandarai bei yra nesuderinamas su teismų praktika, pagal kurią išimtys iš PVM bendrosios sistemos bendrųjų taisyklių turi būti aiškinamos siaurai.

(1) OL L 347, p. 1.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/9

2011 m. liepos 8 d.Rechtbank Haarlem (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Hewlett-Packard Europe BV prieš Inspecteur van de Belastingdienst/Douane West, kantoor Hoofddorp Saturnusstraat

(Byla C-361/11)

2011/C 282/16

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Rechtbank Haarlem

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Hewlett-Packard Europe BV

Atsakovas: Inspecteur van de Belastingdienst/Douane West, kantoor Hoofddorp Saturnusstraat

Prejudiciniai klausimai

Remdamasis <…> argumentais dėl spausdinimo ir kopijavimo greičio, Rechtbank prašo Teisingumo Teismo pateikti nuorodų, siekiant atsakyti į tokį klausimą: Kokią reikšmę turi aplinkybė, kad spausdinimo ir kopijavimo greitį lemia tas pats spausdinimo vienetas ir šių funkcijų greitis skiriasi tik todėl, kad kopijavimui iki pradedant spausdinti iš pradžių turi būti atliktas skenavimo veiksmas?

Remdamasis atitinkamais <…> argumentais, Rechtbank prašo Teisingumo Teismo išaiškinti, ar jo nuorodos sujungtose bylose C-362/07 ir C-363/07 į popieriaus talpų skaičių bei į popieriaus įtraukimo vieneto buvimą, aiškintinos taip, kad kelių popieriaus talpų ir popieriaus įtraukimo vienetų buvimas yra objektyvūs požymiai, suteikiantys pagrindą pripažinti, kad tai kalbama veikiau apie kopijavimo aparatą nei apie spausdintuvą?

Remdamasis <…> argumentais dėl klausimo, kas sudaro esminius nagrinėjamų įrenginių požymius, ir atsižvelgdamas į kriterijus, kuriuos šiuo klausimu 2010 m. gegužės 20 d. sprendime suformulavo Cour d’appel de Paris, kiek tai susiję su tokios pačios rūšies įrenginiais, kaip nagrinėjamieji, Rechtbank prašo Teisingumo Teismo pateikti nuorodų, siekiant atsakyti į tokį klausimą: Ar centrinio spausdinimo vieneto (spausdinimo įrangos) vertė ir svoris priskirtini spausdinimo ar kopijavimo funkcijai ir ar skenerio vertė ir svoris turi būti visiškai priskirta kopijavimo funkcijai, visiškai jai nepriskirta ar priskirta jai iš dalies?

Ar, remiantis <…> Rechtbank argumentais, 8443 31 91 KN kodui taikoma 6 % muito norma pagal Reglamentą Nr. 1031/2008 (1) galioja, jeigu kalbama apie daugiafunkcinius spausdintuvus, kurie, importavus juos iki 2007 m. sausio 1 d., pagal Teisingumo Teismo nuorodas sujungtose bylose C-362/07 ir C-363/07 turėjo būti priskirti 8471 60 20 KN kodui?

(1) 2008 m. rugsėjo 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1031/2008, iš dalies keičiantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą (OL L 291, p. 1).

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/10

2011 m. liepos 8 d.Tribunal de Pequena Instância Cível de Lisboa (Portugalija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje João Nuno Esteves Coelho dos Santos prieš TAP Portugal

(Byla C-365/11)

2011/C 282/18

Proceso kalba: portugalų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal de Pequena Instância Cível de Lisboa

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: João Nuno Esteves Coelho dos Santos

Atsakovė: TAP Portugal

Prejudicinis klausimas

Ar priėmus 2009 m. lapkričio 19 d. Teisingumo Teismo sprendimą Sturgeon ir kt. (sujungtos bylos C-402/07 ir C-432/07) (1), kuriame Teisingumo Teismas nusprendė, jog Reglamento Nr. 261/2004 (2) 5, 6 ir 7 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams, kad būtų galima jiems taikyti teisę į žalos atlyginimą, kai dėl atidėto skrydžio jie praranda daugiau nei tris valandas, tuos straipsnius reikia aiškinti taip pat, kai laiku išvykimo oro uoste pradėtas skrydis tranzitiniame oro uoste atidedamas trims valandoms penkiasdešimt penkioms minutėms, nes oro linijų bendrovė nusprendė dėl tam tikrų aplinkybių pakeisti lėktuvą, nors jį pakeitęs kitas lėktuvas buvo sugedęs dar prieš pakylant ir turėjo būti taisomas, todėl keleiviai į paskirties oro uostą atvyko vėluodami tris valandas ir penkiasdešimt penkias minutes?

(1) OL C 24, 2010 1 30, p. 4.

(2) 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (OL L 46, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 8 t., p. 10).

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/10

2011 m. liepos 11 d.Cour de cassation (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Déborah Prete prieš Office national de l'emploi

(Byla C-367/11)

2011/C 282/19

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour de cassation

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: Déborah Prete

Kita proceso šalis: Office national de l'emploi

Prejudiciniai klausimai

Ar Europos Bendrijos steigimo sutarties 1997 m. spalio 2 d. Amsterdame konsoliduotos versijos 12, 17, 18 straipsniais ir, jei reikia, 39 straipsniu draudžiama tokia nacionalinės teisės nuostata, kaip antai 1991 m. lapkričio 25 d. Belgijos Karaliaus dekreto dėl nedarbo 36 straipsnio 1 dalies 2 punkto j papunktis, kuria jauno asmens, Europos Sąjungos piliečio, kuris nėra darbuotojas, kaip tai suprantama pagal Sutarties 39 straipsnį, baigė vidurinį mokslą Europos Sąjungoje, bet ne Belgijos bendruomenių įsteigtoje, pripažintoje ar dotuojamoje mokslo įstaigoje, ir kuris gavo vienos iš šių bendruomenių išduotą šio mokslo kvalifikacijos patvirtinimą, kuris pripažįstamas lygiaverčiu išsilavinimo pažymėjimui, išduodamam vienos iš šių bendruomenių kompetentingos komisijos po studijų vienoje iš šių Belgijos mokslo įstaigų, arba patvirtinimą, suteikiantį teisę stoti į aukštojo mokslo įstaigą, teisei gauti laukimo išmokas nustatoma sąlyga, kad šis jaunas asmuo prieš tai būtų šešerius metus studijavęs vienos iš Belgijos bendruomenių įsteigtoje, pripažintoje ar dotuojamoje mokslo įstaigoje, jei ši sąlyga yra išimtinė ir absoliuti?

Jeigu būtų atsakyta teigiamai, ar aplinkybės, kad pirmame klausime aprašytas jaunas asmuo, kuris nestudijavo šešerius metus Belgijos mokslo įstaigoje, gyvena Belgijoje su sutuoktiniu Belgijos piliečiu ir yra užsiregistravęs kaip darbo ieškantis asmuo Belgijos įdarbinimo tarnyboje, yra veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti siekiant įvertinti jauno asmens ryšį su Belgijos darbo rinka, atsižvelgiant į Sutarties 12, 17, 18 straipsnius ir, jei reikia, 39 straipsnį? Kaip turėtų būti atsižvelgiama į šių gyvenimo šioje valstybėje, santuokos ir užsiregistravimo kaip darbo ieškantis asmuo laikotarpių trukmę?

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/11

2011 m. liepos 11 d.Tribunale di Santa Maria Capua Vetere (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje prieš Raffaele Arrichiello

(Byla C-368/11)

2011/C 282/20

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunale di Santa Maria Capua Vetere (Italija)

Šalis pagrindinėje baudžiamojoje byloje

Raffaele Arrichiello

Prejudicinis klausimas

Kaip reikia aiškinti Europos Sąjungos steigimo sutarties 43 ir 49 straipsnius dėl įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas tiek, kiek tai susiję su lažybomis per sporto renginius, siekiant nustatyti, ar pagal minėtas Sutarties nuostatas nedraudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriose nustatyta valstybės monopolija ir koncesijų bei leidimų sistema, pagal kurią, atsižvelgiant į apibrėžtą koncesijų skaičių: a) bendrai užtikrinama ankstesniu laikotarpiu, remiantis procedūra, kurioje kai kuriems operatoriams buvo neteisėtai uždrausta dalyvauti, suteiktų koncesijų turėtojų apsauga; b) įtvirtintos nuostatos, kurios faktiškai garantuoja, kad bus išsaugotos komercinės pozicijos, įgytos pasibaigus procedūrai, kurioje kai kuriems operatoriams buvo neteisėtai uždrausta dalyvauti (pavyzdžiui, draudimas naujiems koncesininkams savo punktus įrengti arčiau nei per nustatytą atstumą nuo jau esančių); c) koncesija gali būti panaikinta, o labai didelis užstatas — konfiskuotas, jei, pavyzdžiui, koncesininkas tiesiogiai ar netiesiogiai administruoja tarpvalstybinę lošimų veiklą, panašią į tą, dėl kurios suteikta koncesija?

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/11

2011 m. liepos 12 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Italijos Respubliką

(Byla C-369/11)

2011/C 282/21

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama E. Montaguti ir H. Støvlbæk

Atsakovė: Italijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad nepriėmusi iš dalies pakeistos Direktyvos 91/440/EEB (1) 6 straipsnio 3 dalį ir II priedą, Direktyvos 2001/14/EB (2) 4 straipsnio 2 dalį, 14 straipsnio 2 dalį, 4 straipsnio 1 dalį, 30 straipsnio 3 dalį ir 30 straipsnio 1 dalį įgyvendinančių įstatymų ir kitų teisės aktų, Italijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal šias nuostatas.

—	Priteisti iš Italijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Komisijos pareikšti kaltinimai Italijos Respublikai susiję su pagrindines funkcijas prieigos prie infrastruktūros srityje vykdančios institucijos nepriklausomumu, naudojimosi geležinkeliu apmokestinimu (mokesčiu) ir geležinkelių sektoriaus reguliavimo institucijos įgaliojimais bei savarankiškumu.

Visų pirma, sistema, kuria reglamentuojamas infrastruktūros valdytojo pagrindinių funkcijų prieigos prie infrastruktūros srityje vykdymas, nesuteikia pakankamai garantijų, kad toks valdytojas veikia nepriklausomai nuo grupės, kuriai priklauso, kontroliuojančiosios bendrovės, į kurią įeina ir pagrindinė geležinkelių bendrovė rinkoje.

Be to, kadangi Susisiekimo ministerija turi nustatyti naudojimosi tinklu mokesčius, o infrastruktūros valdytojas gali tik teikti pasiūlymus šioje srityje ir numatytas tik jo veiklos uždavinys apskaičiuoti mokesčius, kuriuos turi faktiškai sumokėti kiekviena geležinkelių bendrovė, iš pastarojo būtų atimta galimybė naudotis pagrindine valdymo priemone, o tai prieštarauja valdymo nepriklausomumo reikalavimui.

Galiausiai nebūtų užtikrintas būtinas visiškas reguliavimo institucijos nepriklausomumas nuo visų geležinkelių bendrovių, nes reguliavimo institucijos darbuotojai yra Susisiekimo ministerijos tarnautojai, o pastaroji ir toliau darytų lemiamą įtaką grupės, kuriai priklauso pagrindinė Italijos geležinkelių bendrovė, kontroliuojančiajai bendrovei, taigi ir tokiai Italijos geležinkelių bendrovei.

(1) OL L 237, p. 25; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 1 t., p. 341.

(2) OL L 75, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 5 t. p. 404.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/11

2011 m. liepos 13 d.Hof van beroep te Gent (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Punch Graphix Prepress Belgium NV prieš Belgische Staat

(Byla C-371/11)

2011/C 282/22

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hof van beroep te Gent

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantė: Punch Graphix Prepress Belgium NV

Kita proceso šalis: Belgische Staat

Prejudiciniai klausimai

Ar nacionalinės mokesčių įstaigos gali netaikyti 1990 m. liepos 23 d. Tarybos direktyvos 90/435/EEB (1) dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, 4 straipsnio 1 dalies dėl joje įtvirtintos nuostatos, pagal kurią straipsnis netaikomas dukterinės bendrovės likvidavimui, remdamosi vidaus teisės nuostata (šiuo atveju 1992 m. Pajamų mokesčio kodekso 210 straipsniu), kurioje susijungimas perimant, kai dukterinė bendrovė faktiškai nelikviduojama, prilyginamas susijungimui, kai dukterinė bendrovė likviduojama?

(1) OL L 225, p. 6; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 147.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/12

2011 m. liepos 14 d.Power-One Italy SpA pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. gegužės 24 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimtos nutarties byloje T-489/08 Power-One Italy SpA prieš Europos Komisiją

(Byla C-372/11 P)

2011/C 282/23

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantė: Power-One Italy SpA, atstovaujama advokatų A. Giussani ir R. Giuffrida

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

—

Panaikinti 2011 m. gegužės 24 d. priimtą Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) nutartį byloje T-489/08, ir atitinkamai:

—	Patvirtinti ir pripažinti, kad Europos Komisija pažeidė Reglamento 1655/2000 (1) 10 straipsnio 2 dalį, NAS (2) 14 straipsnį ir bendrąjį teisėtų lūkesčių apsaugos principą.

—

Patvirtinti ir pripažinti, tiek, kiek šioje bylos stadijoje tai galima padaryti, kad tarp Komisijos veiksmų ir žalos, kurią patyrė ir patiria Power One, egzistuoja priežastinis ryšys, ir atitinkamai įpareigoti Europos Sąjungą pagal SESV 268 straipsnį (buvęs EB 235 straipsnis) atlyginti visą Power One Italy SpA patirtą žalą, atitinkančią 2 876 188,99 EUR, t. y. išlaidas, turėtas įgyvendinant projektą PNEUMA, kaip matyti iš prie apeliacinio skundo pridėtų dokumentų, kuriuos bet kuriuo atveju jau turi Komisija, ir kuriais remiamasi teismo procese.

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama savo apeliacinį skundą apeliantė pirmiausia nurodo, kad pažeistas bendrasis teisėtų lūkesčių apsaugos principas, ir kad nurodyti motyvai nepakankami ir prieštaringi, kiek tai susiję su tvirtinimu, jog piktnaudžiauta procedūra.

Ginčijamos nutarties 47 punkte Bendrasis Teismas teigia, kad dėl Komisijos sprendimo panaikinimo apeliantė galėjo gauti daugiau naudos palyginti su grąžintomis sumomis, susigrąžindama visą ginčijamam projektui numatytą finansinę paramą, ir kad „galima teigti, jog tokios sumos žalai atlyginti sumokėjimas yra glaudžiai susijęs su aptariamo sprendimo panaikinimu“, taip pagrįsdamas savo tvirtinimus dėl to, jog piktnaudžiauta procedūra. Taigi Bendrasis Teismas savavališkai suskaidė apeliantės skundą, atskirdamas jį nuo žalingų veiksmų visumos ir nuo žalą sukėlusio įvykio, kurį atspindi visos patirtos išlaidos. Todėl nebuvo nurodytos pagrįstos priežastys, dėl kurių būtų galima pritarti Komisijos pareikštiems prieštaravimams.

Antrasis pagrindas, kuriuo grindžiamas apeliacinis skundas, susijęs su bendrojo teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu ir klaidingu įrodinėjimo bei įrodymų rinkimo pareigos taisyklių taikymu, ir nepakankamais bei prieštaringais tvirtinimų dėl liekamosios žalos motyvais.

Bendrojo Teismo nutarties 55 punkte nurodyta, kad „ieškinyje nenurodytas apeliantės teigimu liekamosios žalos pobūdis ir dydis“ ir kad „ieškinyje visiškai nenurodyta, dėl kokių priežasčių apeliantė teigia, kad liekamoji žala atsirado Komisijai atšaukus ginčijamo projekto finansavimą“. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad apeliacinį skundą pateikusios bendrovės patirta žala yra akivaizdi, nes aptariamas finansavimas turėjo būti skirtas konkrečioms funkcijoms atlikti, kurias galima nustatyti atsižvelgiant į įgyvendintą projektą, o atšaukus finansavimą būtų neišvengiamai patirtos išlaidos, kurių, nesant finansavimo, apeliacinį skundą pateikusi bendrovė nebūtų galėjusi padengti. Minėtų argumentų, jau išdėstytų pastabose dėl Komisijos pareikšto nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo (prie pastabų taip pat pridėtas apeliacinį skundą pateikusios bendrovės balansas), Bendrasis Teismas nenagrinėjo, jis tik teigė, jog tvirtinimai dėl patirtos žalos nepakankamai išsamūs.

Galiausiai apeliantė tvirtina, kad pažeistas bendrasis teisėtų lūkesčių apsaugos principas, klaidingai taikomos įrodinėjimo bei įrodymų rinkimo pareigos taisyklės ir neįvertinti ginčo sprendimui, kiek tai susiję su priežastiniu ryšiu, lemiamos reikšmės turintys faktai.

Ginčijamos nutarties 57 punkte, kiek tai susiję su teiginiais dėl priežastinio ryšio, Bendrasis Teismas tvirtina, kad apeliacinį skundą pateikusi bendrovė „nepateikia jokios informacijos apie tai, kokios įtakos aptariami veiksmai turi tam, jog apeliantė patyrė tokių su ginčijamu projektu susijusių išlaidų, kurios viršija maksimalią sumą, dėl kurios įsipareigojo Komisija“. Apeliantės manymu, akivaizdu, jog šiuo atveju Bendrasis Teismas, remdamasis pateikta bylos medžiaga, klaidingai įvertino faktines aplinkybes. Bendrasis Teismas iš esmės iškraipė pateiktus įrodymus nepripažinęs akivaizdaus priežastinio ryšio tarp Komisijos veiksmų ir apeliacinį skundą pateikusios bendrovės patirtos žalos. Dėl to Bendrasis Teismas savo nutarties motyvuojamoje dalyje nenagrinėjo pirmosios instancijos teisme pateiktame ieškinyje nurodytų aplinkybių ir vėliau pateiktų pastabų. Iš apeliacinį skundą pateikusios bendrovės teiginių visų pirma matyti, kad tariamas jos įsipareigojimų neįvykdymas dėl to, kad ji per vėlai pateikė papildomus dokumentus, yra šalutinis, o ne esminis, atsižvelgiant į visiškai įgyvendintą projektą.

(1) 2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1655/2000 dėl aplinkos finansinio instrumento (LIFE) (OL L 192, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk.. 5 t., p. 121).

(2) Prie pasirašyto Grant Agreement pridėtos Standartinės administracinės nuostatos.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/13

2011 m. liepos 13 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Airiją

(Byla C-374/11)

2011/C 282/24

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama E. White, I. Hadjiyiannis, A. Marghelis

Atsakovė: Airija

Ieškovės reikalavimai

—	pripažinti, kad nepriėmusi reikiamų priemonių Teisingumo Teismo sprendimui C-188/08 Komisija prieš Airiją įvykdyti, Airija neįvykdė įsipareigojimų pagal SESV 260 straipsnį,

—	nurodyti Airijai sumokėti Komisijai vienkartinę 4 771,20 eurų baudą, padaugintą iš dienų, praėjusių nuo Sprendimo C-180/08 priėmimo iki sprendimo priėmimo šioje byloje (arba iki kol Airija įvykdys Sprendimą C-180/08, jei tai įvyktų vykstant šiam procesui), skaičiaus,

—	nurodyti Airijai sumokėti Komisijai periodinę 26 173,44 eurų baudą nuo sprendimo šioje byloje priėmimo iki dienos, kai Airija įvykdys Sprendimą C-180/08, ir

—	priteisti iš Airijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Nuo Teisingumo Teismo sprendimo C-180/08 priėmimo praėjo daugiau nei pusantrų metų. Komisija mano, kad Airijai turėjo pakakti to laiko Teisingumo Teismo sprendimui įvykdyti. Ji pažymi, kad Airija ketino priimti reikiamus teisės aktus iki 2010 m. pabaigos. Tačiau šio plano nesilaikyta ir nepanašu, kad Airija greitai priims tas priemones. Todėl Komisija mano, kad Airija neįvykdė įsipareigojimų pagal SESV 260 straipsnio 1 dalį.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/13

2011 m. liepos 15 d.Cour constitutionnelle (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Belgacom SA, Mobistar SA, KPN Group Belgium SA prieš État belge

(Byla C-375/11)

2011/C 282/25

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour constitutionnelle

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjos: Belgacom SA, Mobistar SA, KPN Group Belgium SA

Kita proceso šalis: État belge

Prejudiciniai klausimai

Ar pagal šiuo metu taikomus 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų direktyva) (1) 3, 12 ir 13 straipsnius valstybės narės gali operatoriams, kurie turi individualias teises naudoti judriojo telefono ryšio dažnius penkiolika metų pagal anksčiau galiojusią tvarką išduotus leidimus įrengti ir naudoti šių valstybių narių teritorijoje judriojo telefono ryšio tinklą, už jų individualių teisių naudoti dažnius pratęsimą taikyti vienkartinį mokestį, kurio dydis, susijęs su dažnių ir mėnesių, į kuriuos operatoriai turi teises naudoti, skaičiumi, apskaičiuojamas atsižvelgiant į anksčiau taikytą vienkartinį koncesijos mokestį už minėtų leidimų išdavimą, kai toks vienkartinis mokestis taikomas papildomai prie, pirma, metinio mokesčio už dažnių suteikimą, skirto visų pirma padengti dažnių suteikimo sąnaudas ir iš dalies atsižvelgti į jų vertę, nes du mokesčiai grindžiami tikslu sudaryti palankias sąlygas optimaliai naudoti dažnius, ir, antra, mokesčio leidimo valdymo išlaidoms padengti?

Ar pagal tos pačios Leidimų direktyvos 3, 12 ir 13 straipsnius valstybės narės operatoriams, kurie siekia iš naujo įgyti teises naudoti judriojo telefono ryšio dažnius, gali taikyti vienkartinį mokestį, kurio dydis nustatomas per aukcioną skirstant dažnius ir taip atsižvelgiant į jų vertę, kai šis vienkartinis mokestis taikomas papildomai prie, pirma, metinio mokesčio už dažnių suteikimą, skirto visų pirma padengti dažnių suteikimo sąnaudas ir iš dalies atsižvelgti į jų vertę, nes du mokesčiai grindžiami tikslu sudaryti palankias sąlygas optimaliai naudoti dažnius, ir, antra, pagal anksčiau galiojusią tvarką išduotų metinių leidimų įrengti ir naudoti judriojo telefono ryšio tinklą valdymo mokesčio?

Ar pagal tos pačios Leidimų direktyvos 14 straipsnio 2 dalį valstybė narė judriojo telefono ryšio operatoriams, naujam laikotarpiui pratęsdama jų individualias teises naudoti judriojo telefono ryšio dažnius, kurias kai kurie iš jų jau turi, gali prieš prasidedant šiam naujam laikotarpiui nustatyti vienkartinį mokestį už teisių naudoti dažnius, kurias jie turėjo šio naujo laikotarpio pradžioje, pratęsimą, grindžiamą tikslu sudaryti palankias sąlygas optimaliai naudoti dažnius atsižvelgiant į jų vertę, kai šis vienkartinis mokestis taikomas papildomai prie, pirma, metinio mokesčio už dažnių suteikimą, skirto visų pirma padengti dažnių suteikimo sąnaudas ir iš dalies atsižvelgti į jų vertę, nes du mokesčiai grindžiami tikslu sudaryti palankias sąlygas optimaliai naudoti dažnius, ir, antra, pagal anksčiau galiojusią tvarką išduotų metinių leidimų įrengti ir naudoti judriojo telefono ryšio tinklą valdymo mokesčio?

Ar pagal tos pačios Leidimų direktyvos 14 straipsnio 1 dalį valstybė narė gali kaip papildomą teisių naudoti dažnius įgijimo ir pratęsimo sąlygą aukciono būdu ir be viršutinės ribos nustatyti vienkartinį mokestį, taikomą papildomai prie, pirma, metinio mokesčio už dažnių suteikimą, skirto visų pirma padengti dažnių suteikimo sąnaudas ir iš dalies atsižvelgti į jų vertę, nes du mokesčiai grindžiami tikslu sudaryti palankias sąlygas optimaliai naudoti dažnius, ir, antra, pagal anksčiau galiojusią tvarką išduotų metinių leidimų įrengti ir naudoti judriojo telefono ryšio tinklą valdymo mokesčio?

(1) OL L 108, p. 21

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/14

2011 m. liepos 19 d.Rechtbank van eerste aanleg te Brussel (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Tate & Lyle Investments Ltd prieš Belgische Staat, dalyvaujant Syral Belgium NV

(Byla C-384/11)

2011/C 282/26

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Rechtbank van eerste aanleg te Brussel (Belgija)

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Tate & Lyle Investments Ltd

Atsakovė: Belgische Staat (Belgijos valstybė)

Kita proceso šalis: Syral Belgium NV

Prejudicinis klausimas

Ar SESV 63 straipsniui (anksčiau — EB sutarties 56 straipsnis) prieštarauja valstybės narės įstatymas, pagal kurį akcinė bendrovė rezidentė, turinti mažiau kaip 10 % kitos bendrovės rezidentės akcijų, kurios vis dėlto vertinamos bent 1,2 milijono eurų, apmokestinama 10 % tarifo mokesčiu prie šaltinio, bet šis mokestis prie šaltinio įskaitomas į Belgijoje mokėtiną pelno mokestį ir galimas skirtumas grąžinamas, be to, tokia bendrovė gali prireikus reikalauti taikyti mokesčių teisės normą („galutinai apmokestintos pajamos“), pagal kurią galima sumažinti apmokestinimo pagrindą ir su akcijomis susijusias išlaidas, tačiau kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigtoms bendrovėms, gaunančioms dividendus ar jiems prilyginamas sumas dėl to, kad taip pat turi bendrovės rezidentės akcijų, taikomas 10 % tarifo mokestis prie šaltinio (mokestis už pajamas, gautas iš akcijų ir paskolinto kapitalo) yra galutinis ir negrąžinamas bei negali būti sumažintas remiantis minėta mokesčių teisės norma („galutinai apmokestintos pajamos“)?

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/14

2011 m. liepos 25 d.First-tier Tribunal (Tax Chamber) (Jungtinė Karalystė) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Field Fisher Waterhouse LLP prieš Commissioners for Her Majesty's Revenue and Customs

(Byla C-392/11)

2011/C 282/27

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

First-tier Tribunal (Tax Chamber)

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantė: Field Fisher Waterhouse LLP

Kita apeliacinio proceso šalis: Commissioners for Her Majesty's Revenue and Customs

Prejudiciniai klausimai

Pagrindinis klausimas šioje byloje yra, ar nuomotojų remiantis su nuomininkais sudaryta nuomos sutartimi teikiamos paslaugos (toliau — paslaugos) turėtų būti laikomos vienos nuo mokesčio atleistos nekilnojamojo turto nuomos paslaugos dalimi todėl, kad šios paslaugos kartu su nuoma objektyviai sudaro vieną ekonomiškai neskaidomą paslaugą, arba todėl, kad jos yra „šalutinės“ nuomos, kuri yra pagrindinė paslauga, (toliau — pagrindinė paslauga) atžvilgiu. Sprendžiant šį klausimą ir atsižvelgiant į ETT sprendimą Tellmer (C-572/07), kiek svarbu yra tai, kad paslaugas galėtų teikti (tačiau iš tikrųjų neteikia) ne nuomotojai, o kiti asmenys, nors pagal nagrinėjamų nuomos sutarčių sąlygas nuomininkai neturėjo kito pasirinkimo kaip tik gauti paslaugas iš nuomotojų?

2.	Ar sprendžiant, ar teikiama viena paslauga, yra svarbu tai, kad nuomininkui nesumokėjus paslaugų mokesčio nuomotojas įgytų teisę ne tik atsisakyti teikti paslaugas, bet ir nutraukti su nuomininku sudarytą nuomos sutartį?

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta, kad galimybė tretiesiems asmenims teikti paslaugas tiesiogiai nuomininkui yra svarbi, ar tai tėra vienas iš veiksnių, remiantis kuriais gali būti nustatyta, ar paslaugos yra arba viena ekonomiškai neskaidoma paslauga, kurią padalyti būtų nenatūralu, arba šalutinė paslauga pagrindinės paslaugos atžvilgiu, ar tai yra lemiamas veiksnys? Jeigu tai tėra vienas iš veiksnių arba tai visiškai nėra svarbu, kurie kiti veiksniai yra svarbūs nustatant, ar paslaugos yra šalutinės? Konkrečiau kalbant, kiek svarbu tai, ar paslaugos yra teikiamos nuomojamose patalpose arba yra susijusios su tokiomis patalpomis, kurios yra nuomos objektas, ar kitose pastato dalyse?

Jeigu galimybė tretiesiems asmenims teikti paslaugas yra svarbi, ar, konkrečiau kalbant, svarbu yra tai, ar teisiniu požiūriu paslaugas galėtų teikti tretieji asmenys, net jeigu praktiškai būtų sunku tai užtikrinti arba suderinti su nuomotoju, ar svarbi aplinkybė yra praktinė galimybė teikti tokias paslaugas arba įprasta tokių paslaugų teikimo praktika?

Šioje byloje paslaugas sudaro keletas paslaugų, kurios yra teikiamos už vieną paslaugų mokestį. Jeigu kai kurios iš šių paslaugų (pavyzdžiui, bendrojo naudojimo patalpų valymas, apsaugos paslaugos) nėra vienos ekonomiškai neskaidomos paslaugos dalis arba turi būti laikomos šalutinėmis pagrindinės paslaugos atžvilgiu, o kitos paslaugos yra vienos ekonomiškai neskaidomos paslaugos dalis, ar būtų teisinga paskirstyti visą užmokestį įvairioms paslaugoms tam, kad būtų galima nustatyti apmokestinamą ir neapmokestinamą mokesčio dalį? Arba ar būtų teisinga manyti, kad keletas teikiamų paslaugų yra taip glaudžiai tarpusavyje susijusios, kad jos sudaro „vieną ekonomiškai neskaidomą paslaugą, kurią padalyti būtų nenatūralu“ ir kuri pati yra viena nuo turto nuomos atskirta paslauga?

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/15

2011 m. liepos 25 d.Consiglio di Stato (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Autorità per l’energia elettrica e il gas prieš Antonella Bertazzi ir kt.

(Byla C-393/11)

2011/C 282/28

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Consiglio di Stato

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Autorità per l’Energia Elettrica e il Gas

Atsakovai: Antonella Bertazzi, Annalise Colombo, Maria Valeria Contin, Angela Filippina Marasco, Guido Giussani, Lucia Lizzi, Fortuna Peranio

Prejudiciniai klausimai

Ar Įstatyminio dekreto Nr. 112/08 75 straipsnio 2 dalis, kurioje visiškai neatsižvelgiama į darbo stažą pagal terminuotas darbo sutartis, sudarytas su nepriklausomomis viešosios administracijos įstaigomis, tais atvejais, kai atitinkami darbuotojai įdarbinami taikant išimtis — nukrypstant nuo Įstatyminio dekreto Nr. 165/01 36 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto principo — išlaikius „atrankos testus“, kurie nėra panašūs į skelbiamo viešo konkurso standartinius testus (siekiant optimaliai įdarbinti konkurso laureatus į laisvas darbo vietas), bet kurioje taikant išimtis galima nustatyti, kas turėtų būti laikoma naujais darbo santykiais, turinčiais „ex nunc“ poveikį, neprieštarauja, kiek ji pagrįsta objektyviais pagrindais, Direktyvos 1999/70/EB (1) priedo 4 punkto 4 daliai (pagal kurią „pagal terminuotas darbo sutartis dirbančių darbuotojų ir nuolatinių darbuotojų kvalifikacija, vertinama atsižvelgiant į jų darbo stažą, yra vienoda, nebent tokios kvalifikacijos skirtumai yra objektyviai pagrįsti“)?

Ar minėta nuostata visiškai ar iš dalies, kiek joje nustatyti per dideli reikalavimai, susiję su dalyvauti šiuose atrankos testuose reikalaujamu darbo stažu arba apsaugos priemonėmis, kurias nacionalinis teisės aktų leidėjas gali būti įpareigotas priimti, siekiant pagrįstai apsaugoti konkurso laureatų pozicijas, prieštarauja tai pačiai Direktyvai 1999/70/EB — ir todėl reikia netaikyti minėtos nacionalinės nuostatos neatsižvelgti ne tik į darbo stažą, bet ir į karjeros raidą įdarbinimo dieną?

(1) OL L 175, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 368.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/15

2011 m. liepos 27 d.Curtea de Apel Constanța (Rumunija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje prieš Ciprian Vasile Radu

(Byla C-396/11)

2011/C 282/29

Proceso kalba: rumunų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Curtea de Apel Constanța

Šalis pagrindinėje byloje

Ciprian Vasile Radu

Prejudiciniai klausimai

Ar Europos arešto orderį vykdančiosios valstybės kompetentingos teisminės institucijos veiksmai, kai iš asmens, kurio atžvilgiu išduotas Europos arešto orderis (asmens, kurį prašoma areštuoti ir perduoti), atimama laisvė ir jis vėliau perduodamas be sutikimo, reiškia, kad orderį vykdančioji valstybė riboja šio asmens teisę į laisvę, Sąjungos teisėje pripažintą ES sutarties 6 straipsniu, skaitant jį kartu su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalimi, ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 6 straipsniu, skaitant jį kartu su 48 ir 52 straipsniais bei atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 ir 4 dalis bei 6 straipsnio 2 ir 3 dalis?

Ar Europos arešto orderį vykdančiosios valstybės teisių ir garantijų, numatytų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnyje, skaitant juos kartu su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 ir 52 straipsniais bei atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 ir 4 dalis bei 6 straipsnio 2 ir 3 dalis, apribojimai turi atitikti būtinumo demokratinėje visuomenėje ir proporcingumo atsižvelgiant į konkrečiai siekiamą tikslą sąlygas?

Ar Europos arešto orderį vykdančiosios valstybės kompetentinga teisminė institucija gali atmesti prašymą perduoti (asmenį) nepažeisdama Steigimo sutartyse ir kitose Bendrijos teisės normose įtvirtintų įsipareigojimų, jei nėra įvykdytos visos būtinos sąlygos, numatytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnyje, skaitant juos kartu su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 ir 52 straipsniais bei atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 ir 4 dalis bei 6 straipsnio 2 ir 3 dalis?

Ar Europos arešto orderį vykdančiosios valstybės kompetentinga teisminė institucija gali atmesti prašymą perduoti (asmenį) nepažeisdama Steigimo sutartyse ir kitose Bendrijos teisės normose įtvirtintų įsipareigojimų, remdamasi tuo, kad Europos arešto orderį išduodančioji valstybė neperkelė, nepilnai ar netinkamai perkelė (nes nesilaikė abipusio pripažinimo taisyklės) Europos Sąjungos Tarybos pagrindų sprendimą 2002/584/TVR (1)?

Ar Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio nuostatos, skaitant jas kartu su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 ir 52 straipsniais bei atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 ir 4 dalis bei 6 straipsnio 2 ir 3 dalis, į kurias nukreipta ES sutarties 6 straipsnyje, prieštarauja Europos Sąjungos valstybės narės — Rumunijos — nacionalinei teisei, būtent Įstatymo Nr. 302/2004 III antraštinei daliai, ir, ar šiomis normomis Europos Sąjungos Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584/TVR buvo tinkamai perkeltas (į nacionalinę teisę)?

(1) 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (OL L 190, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 34).

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/17

2011 m. birželio 30 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Tecnoprocess prieš Komisiją

(Byla T-264/09) (1)

(Ieškinys dėl neveikimo - Raginimas imtis atitinkamų veiksmų - Nepriimtinumas - Ieškinys dėl žalos atlyginimo - Priežastinis ryšys - Žala - Teisiniu atžvilgiu akivaizdžiai nepagrįstas ieškinys)

2011/C 282/30

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Tecnoprocess Srl (Roma, Italija), atstovaujama advokato A. Majoli

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama L. Prete ir A. Bordes

Dalykas

Ieškinys, kuriuo siekiama, pirma, pripažinti, kad Europos Komisija ir Europos Sąjungos delegacija Maroke nesiėmė veiksmų, ir, antra, gauti žalos, tariamai patirtos, be kita ko, dėl šio neveikimo, atlyginimą

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį iš dalies kaip nepriimtiną, o iš dalies — kaip teisiniu atžvilgiu akivaizdžiai nepagrįstą.

2.	Priteisti iš Tecnoprocess Srl bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 220, 2009 9 12.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/17

2011 m. liepos 4 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Sepracor Pharmaceuticals prieš Komisiją

(Byla T-275/09) (1)

(Ieškinys dėl panaikinimo - Žmonėms skirti vaistai - Veiklioji medžiaga eszopiclonas - Leidimas pateikti į rinką - Veikliosios medžiagos nepripažinimas nauja - Aktas, dėl kurio negalima pareikšti ieškinio - Nepriimtinumas)

2011/C 282/31

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Sepracor Pharmaceuticals (Ireland) Ltd (Dublinas, Airija), atstovaujama solisitoriaus I. Dodds-Smith, QC D. Anderson ir baristerio Stratford

Atsakovė: Europos Komisija, iš pradžių atstovaujama A. Sipos, vėliau M. Wilderspin ir M. Šimerdová

Dalykas

2009 m. gegužės 6 d. Komisijos ieškovei adresuotame laiške esančio sprendimo, priimto vykdant leidimo išleisti į rinką Lunivia išdavimo procedūrą, panaikinimas, kiek jis susijęs su veikliosios medžiagos eszopiklono kvalifikavimu.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną.

2.	Priteisti iš Sepracor Pharmaceuticals (Ireland) Ltd bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 220, 2009 9 12.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/17

2011 m. liepos 7 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Acetificio Marcello de Nigris prieš Komisiją

(Byla T-351/09) (1)

(Ieškinys dėl panaikinimo - Saugomos geografinės nuorodos registravimas - Asmeninio suinteresuotumo nebuvimas - Nepriimtinumas)

2011/C 282/32

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Acetificio Marcello de Nigris Srl (Afragola, Italija), atstovaujama advokatų P. Perani ir P. Pozzi

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama P. Rossi ir B. Rasmussen

Atsakovės pusėje į bylą įstojusi šalis: Italijos Respublika, atstovaujama avvocati dello Stato G. Palmieri ir S. Fiorentino

Dalykas

Prašymas panaikinti 2009 m. liepos 3 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 583/2009, kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas (Aceto balsamico di Modena (IGP)) (OL L 175, p. 7).

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną.

2.	Nėra reikalo priimti sprendimą dėl Consorzio Filiera Aceto Balsamico di Modena prašymo leisti įstoti į bylą.

3.	Acetificio Marcello de Nigris Srl padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.	Italijos Respublika ir Consorzio Filiera Aceto Balsamico di Modena padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 256, 2009 10 24.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/18

2011 m. birželio 30 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Tecnoprocess prieš Komisiją

(Byla T-367/09) (1)

(Ieškinys dėl neveikimo - Raginimas imtis atitinkamų veiksmų - Akivaizdus nepriimtinumas - Ieškinys dėl žalos atlyginimo - Priežastinis ryšys - Teisiniu atžvilgiu akivaizdžiai nepagrįstas ieškinys)

2011/C 282/33

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Tecnoprocess Srl (Roma, Italija), atstovaujama advokato A. Majoli

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama L. Prete ir A. Bordes

Dalykas

Ieškinys, kuriuo siekiama, pirma, pripažinti, kad Europos Komisija ir Europos Sąjungos delegacija Nigerijoje nesiėmė veiksmų, ir, antra, gauti žalos, tariamai patirtos dėl šio neveikimo, atlyginimą

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį iš dalies kaip nepriimtiną, o iš dalies — kaip teisiniu atžvilgiu akivaizdžiai nepagrįstą.

2.	Priteisti iš Tecnoprocess Srl bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 267, 2009 11 7.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/18

2011 m. birželio 30 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Tecnoprocess prieš Komisiją

(Byla T-403/09) (1)

(Ieškinys dėl žalos atlyginimo - Nepagrįstas praturtėjimas - Ieškinys - Formos reikalavimai - Nepriimtinumas)

2011/C 282/34

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Tecnoprocess Srl (Roma, Italija), atstovaujama advokato A. Majoli

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama A. Bordes ir L. Prete

Dalykas

Ieškinys, kuriuo siekiama, pirma, kad būtų pripažinta, jog Europos Komisija ir Europos Sąjungos delegacijos Maroke bei Nigerijoje nepagrįstai praturtėjo, ir, antra, įpareigoti Komisiją sumokėti 114 069,94 EUR bei palūkanas nuo šios sumos

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.

2.	Priteisti iš Tecnoprocess Srl bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 297, 2009 12 5.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/18

2011 m. birželio 28 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje van Arum prieš Parlamentą

(Byla T-454/09 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Viešoji tarnyba - Pareigūnai - Vertinimas - Vertinimo ataskaita - 2005 m. vertinimo procedūra - Iš dalies akivaizdžiai nepriimtinas ir iš dalies akivaizdžiai nepagrįstas apeliacinis skundas)

2011/C 282/35

Proceso kalba: olandų

Šalys

Apeliantas: Rinse van Arum (Winksele, Belgija), atstovaujamas advokato W. Van den Muijsenbergh

Kita proceso šalis: Europos Parlamentas, atstovaujamas J. F. De Wachter, K. Zejdová ir R. Ignătescu

Dalykas

Apeliacinis skundas dėl 2009 m. rugsėjo 10 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (antroji kolegija) sprendimo van Arum prieš Parlamentą (F-139/07, dar nepaskelbto Rinkinyje), kuriuo prašoma panaikinti šį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Rinse van Arum padengia savo ir Europos Parlamento bylinėjimosi šiame teisme išlaidas.

(1) OL C 37, 2010 2 13.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/19

2011 m. birželio 30 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Al Saadi prieš Komisiją

(Byla T-4/10) (1)

(Ieškovo mirtis - Teisių perėmėjų netęsiama byla - Nereikalingumas priimti sprendimą)

2011/C 282/36

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovas: Faraj Faraj Hassan Al Saadi (Lesteris, Jungtinė Karalystė), atstovaujamas baristerio J. Jones ir solisitoriaus M. Arani

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama M. Konstantinidis, T. Scharf ir E. Paasivirta

Atsakovės pusėje į bylą įstojusios šalys: Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama R. Szostak ir E. Finnegan; Italijos Respublika, atstovaujama ir pradžių avvocato dello Stato G. Palmieri, vėliau avvocato dello Stato G. Albenzio, ir Prancūzijos Respublika, atstovaujama G. de Bergues, E. Belliard ir L. Butel

Dalykas

Prašymas iš dalies panaikinti 2009 m. spalio 13 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 954/2009, 114-ąjį kartą iš dalies keičiantį 2002 m. gegužės 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 881/2002, nustatantį tam tikras specialias ribojančias priemones, taikomas tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su Usama bin Ladenu, Al-Qaida tinklu ir Talibanu (OL L 269, 2009, p. 20), tiek, kiek juo ieškovas nurodomas asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomos šio reglamento nuostatos, sąraše.

Rezoliucinė dalis

1.	Nėra reikalo priimti sprendimą dėl šio ieškinio.

2.	Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 51, 2010 2 27.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/19

2011 m. liepos 14 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Goutier prieš VRDT — Rauch (ARANTAX)

(Byla T-13/10) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Protestas - Protesto atsiėmimas - Nereikalingumas priimti sprendimą)

2011/C 282/37

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovas: Klaus Goutier (Frankfurtas prie Maino, Vokietija), atstovaujamas advokato E.E. Happe

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), iš pradžių atstovaujama B. Schmidt, vėliau B. Schmidt ir R. Pethke

Kita procedūros VRDT Apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Norbert Rauch (Hercogenaurachas, Vokietija), atstovaujamas advokatų A. Fottner ir M. Müller

Dalykas

Ieškinys dėl 2009 m. lapkričio 10 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1769/2008-4), susijusio su protesto procedūra tarp Norbert Rauch ir Klaus Goutier.

Rezoliucinė dalis

1.	Nebereikia priimti sprendimo dėl ieškinio.

2.	Ieškovas padengia savo ir atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Į bylą įstojusi šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 80, 2010 3 27.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/19

2011 m. birželio 30 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Cross Czech prieš Komisiją

(Byla T-252/10) (1)

(Ieškinys dėl panaikinimo - Šeštoji pamatinė mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo programa - Raštas, kuriuo patvirtinama finansinio audito ataskaita ir informuojama apie tolesnę procedūros eigą - Šio rašto sutartinis, o ne sprendimo galios pobūdis - Nepriimtinumas)

2011/C 282/38

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Cross Czech a.s. (Praha, Čekijos Respublika), atstovaujama advokato T. Schollaert

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama R. Lyal ir W. Roels,

Dalykas

Prašymas panaikinti 2010 m. kovo 12 d. Komisijos raštą Nr. INFSO-O2/FD/GVC/Isc D(2010) 208676, kuriuo patvirtinamos finansinio audito 09-BA74-006 ataskaitos, susijusios su ieškovės, įgyvendinant tris sutartis, sudarytas tarp ieškovės ir Komisijos vykdant Europos bendrijos šeštąją pamatinę mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programą, prisidedančią prie Europos mokslinių tyrimų srities kūrimo ir naujovių (2002–2006 m.), deklaruotomis išlaidomis už laikotarpį nuo 2005 m. vasario 1 d. iki 2008 m. balandžio 30 d., išvados ir ieškovė informuojama apie tolesnę procedūros eigą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną.

2.	Nurodyti Cross Czech a.s. padengti savo pačios bei Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas, patirtas per procedūrą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

(1) OL C 209, 2010 7 31.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/20

2011 m. liepos 15 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Marcuccio prieš Komisiją

(Byla T-366/10 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Viešoji tarnyba - Pareigūnai - Deliktinė atsakomybė - Atlygintinų išlaidų grąžinimas - Prieštaravimas dėl paraleliai nagrinėjamo ieškinio - Procedūriniai pažeidimai - Teisė į gynybą - Apeliacinis skundas iš dalies nepriimtinas ir iš dalies akivaizdžiai nepagrįstas)

2011/C 282/39

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantas: Luigi Marcuccio (Trikazė, Italija), atstovaujamas advokato G. Cipressa

Kita proceso šalis: Europos Komisija, atstovaujama J. Currall ir C. Berardis-Kayser, padedamų advokato A. Dal Ferro

Dalykas

Apeliacinis skundas, pateiktas dėl 2010 m. birželio 22 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) nutarties Marcuccio prieš Komisiją (F-78/09, dar nepaskelbta Rinkinyje) panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Luigi Marcuccio padengia savo ir Europos Komisijos šioje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 288, 2010 10 23.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/20

2011 m. balandžio 13 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartis byloje Westfälische Drahtindustrie ir kt. prieš Komisiją

(Byla T-393/10 R)

(Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas - Konkurencija - Komisijos sprendimas, kuriuo skiriama bauda - Banko garantija - Prašymas sustabdyti vykdymą)

2011/C 282/40

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovės: Westfälische Drahtindustrie GmbH (Hamas, Vokietija); Westfälische Drahtindustrie Verwaltungsgesellschaft mbH & Co. KG (Hamas) ir Pampus Industriebeteiligungen GmbH & Co. KG (Izerlonas, Vokietija), atstovaujamos advokatų C. Stadler ir N. Tkatchenko

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama V. Bottka, R. Sauer ir C. Hödlmayr, padedamų advokato R. Van der Hout

Dalykas

Prašymas atidėti 2010 m. birželio 30 d. Komisijos sprendimo C(2010) 4387 galutinis, susijusio su SESV 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio taikymo procedūra (byla COMP/38.344 — Armatūrinis plienas) su pakeitimais, padarytais 2010 m. rugsėjo 30 d. Komisijos sprendimu C(2010) 6676 galutinis, vykdymą, kiek jis susijęs su ieškovėms skirtomis baudomis.

Rezoliucinė dalis

Atidedamas Westfälische Drahtindustrie GmbH, Westfälische Drahtindustrie Verwaltungsgesellschaft mbH & Co. KG ir Pampus Industriebeteiligungen GmbH & Co. KG nustatytos pareigos pateikti banko garantiją Europos Komisijos naudai, kad nebūtų iš karto išieškotos 2010 m. birželio 30 d. Komisijos sprendimo C(2010) 4387 galutinis, susijusio su SESV 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio taikymo procedūra (byla COMP/38.344 — Armatūrinis plienas) su pakeitimais, padarytais 2010 m. rugsėjo 30 d. Komisijos sprendimu C(2010) 6676 galutinis, 2 straipsnio 1 dalyje nustatytos baudos, vykdymas tokiomis sąlygomis:

—	Westfälische Drahtindustrie, Westfälische Drahtindustrie Verwaltungsgesellschaft ir Pampus Industriebeteiligungen iki 2011 m. birželio 30 d. Komisijai sumoka (konfidencialu) mln. eurų.

—	Kiekvieno mėnesio 15 dieną nuo 2011 m. liepos 15 d. jos Komisijai moka 300 000 eurų mėnesines įmokas iki naujo nurodymo, bet ne ilgiau kaip iki galutinio sprendimo pagrindinėje byloje priėmimo.

2.	Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/20

2011 m. liepos 15 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartis byloje Fapricela prieš Komisiją

(Byla T-398/10 R)

(Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas - Konkurencija - Komisijos sprendimas, kuriuo skiriama bauda - Banko garantija - Prašymas sustabdyti vykdymą - Finansinė žala - Ypatingų aplinkybių nebuvimas - Skubos nebuvimas)

2011/C 282/41

Proceso kalba: portugalų

Šalys

Ieškovė: Fapricela — Indústria de Trefilaria, SA (Ansa, Portugalija), atstovaujama advokatų M. Gorjão-Henriques ir S. Roux

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama F. Castillo de la Torre, P. Costa de Oliveira ir V. Bottka, padedamų advokato M. Marques Mendes

Dalykas

Prašymas atidėti 2010 m. birželio 30 d. Komisijos sprendimo C(2010) 4387 galutinis, susijusio su SESV 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio taikymo procedūra (byla COMP/38.344 — Armatūrinis plienas) vykdymą, kiek juo nurodoma pateikti banko garantiją, kad būtų išvengta pagal minėto sprendimo 2 straipsnį skirtos baudos išieškojimo iš karto.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2.	Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/21

2011 m. liepos 18 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Marcuccio prieš Komisiją

(Byla T-450/10 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Viešoji tarnyba - Pareigūnai - Protingas terminas prašymui atlyginti žalą pateikti - Vėlavimas - Iš dalies akivaizdžiai nepriimtinas ir iš dalies akivaizdžiai nepagrįstas apeliacinis skundas)

2011/C 282/42

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantas: Luigi Marcuccio (Trikazė, Italija), atstovaujamas advokato G. Cipressa

Kita proceso šalis: Europos Komisija, atstovaujama J. Currall ir C. Berardis-Kayser, padedamų advokato A. DaI Ferro

Dalykas

Apeliacinis skundas dėl 2010 m. liepos 9 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) nutarties Marcuccio prieš Komisiją (F-91/09, dar nepaskelbta Rinkinyje) panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Luigi Marcuccio padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir Europos Komisijos šioje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 317, 2010 11 20.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/21

2011 m. liepos 21 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Fuchshuber Agrarhandel prieš Komisiją

(Byla T-451/10) (1)

(Ieškinys dėl žalos atlyginimo - Bendra žemės ūkio politika - Nuolatiniai konkursai grūdams perparduoti vidaus rinkoje - Komisijos teisė kontroliuoti - Pakankamai akivaizdus teisės normos, suteikiančios privatiems asmenims teisių, pažeidimas - Akivaizdžiai visiškai teisiškai nepagrįstas ieškinys)

2011/C 282/43

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Fuchshuber Agrarhandel GmbH (Hörsching, Austrija), atstovaujama advokato G. Lehner

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama G. von Rintelen ir D. Triantafyllou

Dalykas

Ieškinys dėl žalos atlyginimo, kuriuo siekiama, kad būtų atlyginta žala, kurią tariamai patyrė ieškovė dėl to, kad Komisija nekontroliavo nuolatinių konkursų grūdams, nagrinėjamų atveju Vengrijos intervencinės agentūros turimiems kukurūzams, perparduoti vidaus rinkoje įgyvendinimo sąlygų

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį kaip akivaizdžiai visiškai teisiškai nepagrįstą.

2.	Fuchshuber Agrarhandel GmbH padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 317, 2010 11 20.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/21

2011 m. liepos 6 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje SIR prieš Tarybą

(Byla T-142/11) (1)

(Bendra užsienio ir saugumo politika - Ribojamosios priemonės, taikytinos atsižvelgiant į padėtį Dramblio Kaulo Krante - Išbraukimas iš susijusių asmenų sąrašo - Ieškinys dėl panaikinimo - Nereikalingumas priimti sprendimą)

2011/C 282/44

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Société ivoirienne de raffinage (SIR) (Abidžanas, Dramblio Kaulo Krantas), atstovaujama advokato M. Ceccaldi

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama B. Driessen ir A. Vitro

Dalykas

Prašymas panaikinti 2011 m. sausio 14 d. Tarybos sprendimą 2011/18/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2010/656/BUSP, kuriuo atnaujinamos ribojamosios priemonės Dramblio Kaulo Krantui (OL L 11, p. 36), ir 2011 m. sausio 14 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 25/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 560/2005, nustatantis tam tikras konkrečias ribojančias priemones, taikytinas tam tikriems asmenims ir subjektams atsižvelgiant į padėtį Dramblio Kaulo Krante (OL L 11, p. 1), tiek, kiek šiuose aktuose įtvirtintos ribojamosios priemonės nenaudingos ieškovei.

Rezoliucinė dalis

1.	Nebereikia priimti sprendimo dėl ieškinio.

2.	Priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

3.	Nereikia priimti sprendimo dėl Europos Komisijos prašymo įstoti į bylą.

(1) OL C 130, 2011 4 30.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/22

2011 m. liepos 6 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Petroci prieš Tarybą

(Byla T-160/11) (1)

2011/C 282/45

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Société nationale d'opérations pétrolières de la Côte d'Ivoire Holding (Petroci Holding) (Abidžanas, Dramblio Kaulo Krantas), atstovaujama advokato M. Ceccaldi

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama B. Driessen ir A. Vitro

Dalykas

Rezoliucinė dalis

1.	Nebereikia priimti sprendimo dėl ieškinio.

2.	Priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

3.	Nereikia priimti sprendimo dėl Europos Komisijos prašymo įstoti į bylą.

(1) OL C 139, 2011 5 7.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/22

2011 m. liepos 14 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartis byloje Trabelsi ir kt. prieš Tarybą

(Byla T-187/11 R)

(Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas - Bendra užsienio ir saugumo politika - Ribojamosios priemonės, taikytinos tam tikriems asmenims ir subjektams atsižvelgiant į padėtį Tunise - Lėšų įšaldymas - Prašymas sustabdyti vykdymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones - Skubos nebuvimas)

2011/C 282/46

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovai: Mohamed Trabelsi (Paryžius, Prancūzija), Ines Lejri (Paryžius), Moncef Trabelsi (Paryžius), Selima Trabelsi (Paryžius) ir Tarek Trabelsi (Paryžius), iš pradžių atstovaujami advokato A. Metzker, vėliau advokato A. Tekari

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama A. Vitro ir G. Étienne

Dalykas

Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti 2011 m. vasario 4 d. Tarybos įgyvendinimo Sprendimo 2011/79/BUSP, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2011/72/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims ir subjektams atsižvelgiant į padėtį Tunise (OL L 31, p. 40), vykdymą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

2.	Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/23

2011 m. liepos 15 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Colllège des représentants du personnel de la BEI ir kt. prieš Bömcke

(Byla T-213/11 P (I)) (1)

(Apeliacinis skundas - Viešoji tarnyba - Prašymas leisti įstoti į bylą Tarnautojų teisme - Galutinio termino apskaičiavimas - Vėlavimas)

2011/C 282/47

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantai: Europos investicijų banko darbuotojų atstovų kolegija (Liuksemburgas, Liuksemburgas), Jean-Pierre Bodson (Liuksemburgas), Evangelos Kourgias (Senningerberg, Liuksemburgas), Manuel Sutil (Nondkeil, Prancūzija), Patrick Vanhoudt (Gonderange, Liuksemburgas), Marie-Christel Heger (Liuksemburgas), atstovaujami advokatų J. Wilson, A. Senes ir B. Entringer

Kita proceso šalis: Eberhard Bëmcke (Athus, Belgija), atstovaujamas advokato D. Lagasse

Dalykas

Apeliacinis skundas, pareikštas dėl 2011 m. kovo 17 d. Europos Sąjungos Tarnautojų teismo antrosios kolegijos pirmininko nutarties byloje Bömcke prieš EIB (F-95/10 INT, dar nepaskelbtas Rinkinyje), kuriuo prašoma panaikinti šią nutartį

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Europos investicijų banko darbuotojų atstovų kolegija, Jean-Pierre Bodson, Evangelos Kourgias, Manuel Sutil, Patrick Vanhoudt ir Marie-Christel Heger padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 152, 2011 5 21.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/23

2011 m. liepos 29 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartis byloje Cemex ir kt. prieš Komisiją

(Byla T-292/11 R)

(Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas - Konkurencija - Prašymas pateikti informaciją - Reglamento (EB) Nr. 1/2003 18 straipsnio 3 dalis - Prašymas sustabdyti vykdymą - Skubos nebuvimas)

2011/C 282/48

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovės: Cemex SAB de CV (Montėjus, Meksika), New Sunward Holding BV (Amsterdamas, Nyderlandai), Cemex España, SA (Madridas, Ispanija), Cemex Deutschland AG (Ratingenas, Vokietija), Cemex UK (Egamas, Saris, Jungtinė Karalystė), Cemex Czech Operations s.r.o. (Praha, Čekijos Respublika), Cemex France Gestion (Renžisas, Prancūzija) ir Cemex Austria AG (Langencersdorfas, Austrija), atstovaujamos advokatų J. Folguera Crespo, P. Vidal Martínez, H. González Durántez ir B. Martínez Corral

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama É. Gipsini Fournier, F. Castilla Contreras ir C. Hödlmayr, padedamų advokato J. Rivas

Dalykas

Prašymas sustabdyti 2011 m. kovo 30 d. Komisijos sprendimo C(2011) 2360 galutinis, susijusio su Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 18 straipsnio 3 dalies taikymu (byla 39520 — Cementas ir su juo susiję gaminiai) vykdymą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2.	Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/23

2011 m. liepos 29 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartis byloje Holcim (Deutschland) ir Holcim prieš Komisiją

(Byla T-293/11 R)

(Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas - Konkurencija - Prašymas pateikti informaciją - Reglamento (EB) Nr. 1/2003 18 straipsnio 3 dalis - Prašymas sustabdyti vykdymą - Skubos stoka)

2011/C 282/49

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovės: Holcim AG (Hamburgas, Vokietija) ir Holcim Ltd (Rapersvilis-Jona, Šveicarija), atstovaujamos advokatų P. Niggemann ir K. Gaßner

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama M. Kellerbauer, R. Sauer ir C. Hödlmayr

Dalykas

Prašymas sustabdyti 2011 m. kovo 31 d. Komisijos sprendimo C(2011) 2363 galutinis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 18 straipsnio 3 dalies taikymo procedūroje (byla COMP/39.520 — Cementas ir susiję produktai) vykdymą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2.	Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/24

2011 m. liepos 29 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartis byloje Cementos Portland Valderrivas prieš Komisiją

(Byla T-296/11 R)

(Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas - Konkurencija - Prašymas pateikti informaciją - Reglamento (EB) Nr. 1/2003 18 straipsnio 3 dalis - Prašymas sustabdyti vykdymą - Skubos nebuvimas)

2011/C 282/50

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Cementos Portland Valderrivas, SA (Pamplona, Ispanija), atstovaujama advokato L. Ortiz Blanco

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama F. Castilla Contreras, C. Urraca Caviedes ir C. Hödlmayr, padedamų advokato J. Rivas

Dalykas

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2.	Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/24

2011 m. liepos 29 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartis byloje HeidelbergCement prieš Komisiją

(Byla T-302/11 R)

(Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas - Konkurencija - Prašymas pateikti informaciją - Reglamento (EB) Nr. 1/2003 18 straipsnio 3 dalis - Prašymas sustabdyti vykdymą - Skubos stoka)

2011/C 282/51

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: HeidelbergCement AG (Heidelbergas, Vokietija), atstovaujama advokatų U. Denzel, T. Holzmüller ir P. Pichler

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama M. Kellerbauer, R. Sauer ir C. Hödlmayr

Dalykas

Prašymas sustabdyti 2011 m. kovo 31 d. Komisijos sprendimo C(2011) 2361 galutinis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 18 straipsnio 3 dalies taikymo procedūroje (byla COMP/39.520 — Cementas ir susiję produktai) vykdymą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2.	Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/24

2011 m. birželio 14 d. Ioannis Vakalis pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. balandžio 13 d. Tarnautojų teismo sprendimo byloje F-38/10 Vakalis prieš Komisiją

(Byla T-317/11 P)

2011/C 282/52

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantas: Ioannis Vakalis (Luvinate, Italija), atstovaujamas advokato S. A. Pappas

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Reikalavimai

Apeliantas Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti skundžiamą sprendimą;

—	patenkinti pirmojoje instancijoje pateiktus reikalavimus, išskyrus tuos, kurie Tarnautojų teismo sprendimu pagrįstai nepriimtini;

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo apeliaciniu skundu prašoma panaikinti 2011 m. balandžio 13 d. Tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) sprendimą byloje F-38/10 Vakalis prieš Komisiją.

Grįsdamas apeliacinį skundą apeliantas remiasi keturiais teisiniais pagrindais.

1.	Pirmasis pagrindas susijęs su nelogiškais Tarnautojų teismo argumentais, nes nebuvo padaryta išvadų iš jo teiginių, kiek jis konstatavo, kad Komisija turi atsižvelgti į valiutų kursų svyravimus. Tačiau Komisija neatsižvelgia į šį klausimą. Taigi skundžiamame sprendime nurodyti nelogiški motyvai.

Antrasis pagrindas susijęs su tuo, kad Tarnautojų teismas neteisingai suprato jam pateiktą klausimą. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad Tarnautojų teismas suprato, kad ieškovas jo klausė, ar nevienodas pareigūnų, kuriems taikomos 1969 m. Bendrosios Tarnybos nuostatų VIII priedo 11 ir 12 straipsnių įgyvendinimo nuostatos, vertinimas palyginti su tais, kuriems taikomos 2004 m. nuostatos, yra neteisėtas, nors Tarnautojų teismui pateiktu klausimu buvo siekiama sužinoti, ar „ar naujosios įgyvendinimo nuostatos yra diskriminacinės, kiek jomis skirtingos situacijos vertinamos vienodai“. Šiuo atžvilgiu apeliantas tvirtina, kad Tarnautojų teismas klaidingai atmetė pagrindą, susijusį su vienodo vertinimo principo pažeidimu.

Trečiasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Tarnautojų teismas pakeitė motyvus. Apeliantas tvirtina, pirma, kad įgyvendinimo nuostatų pagrindimas su biudžetu susijusiais motyvais buvo pateiktas tik per posėdį ir, antra, kad šie motyvai skyrėsi nuo pateiktųjų ieškovui atmetant jo skundą (motyvai, kuriems Tarnautojų teismas pritarė, be kita ko, buvo netinkami). Remiantis teismo praktika, Tarnautojų teismas neturi panaikinti galimos motyvavimo stokos arba papildyti minėto Komisijos motyvavimo nekylančiais iš paties ginčijamo sprendimo elementais arba juos pakeisti.

Ketvirtasis pagrindas grindžiamas akivaizdžia vertinimo klaida tiek, kiek Tarnautojų teismas atmetė pagrindą, susijusį vienodo požiūrio principu, nes ieškovas neįrodė, kad egzistuoja nepagrįstas nevienodas požiūris. Tačiau ieškovas įrodė, kad aptariamas skirtingas požiūris nebuvo pateisintas euro įvedimu, o tuo buvo motyvuojamas pirminis skundo atmetimas.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/25

2011 m. birželio 23 d. pareikštas ieškinys byloje Régie Networks ir NRJ Global prieš Komisiją

(Byla T-340/11)

2011/C 282/53

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovės: Régie Networks (Lionas, Prancūzija) ir NRJ Global (Paryžius, Prancūzija), atstovaujamos advokatų B. Geneste ir C. Vannini

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:

—

pripažinti Europos Sąjungos atsakomybę dėl:

—	1997 m. lapkričio 10 d. Europos Komisijos sprendimo dėl valstybės pagalbos N 679/97 neteisėtumo,

—	Komisijos neveikimo po to, kai apie šio akto neteisėtumą Prancūzijos valdžios institucijoms buvo pranešta 2003 m. gegužės 8 d. laišku;

—

priteisti iš Europos Komisijos atlyginti visą žalą, kurią ieškovės patyrė dėl ieškinyje esančių klaidų ir kurią sudaro:

—	mokesčio, sumokėto laikotarpiu nuo 1998 m. sausio 1 d. iki 2000 m. gruodžio 31 d., suma,

—	honorarai, sumokėti per teisminę procedūrą, pradėtą siekiant susigrąžinti mokestį, sumokėtą laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d.,

—	honorarai, sumokėti per šią teisminę procedūrą;

—	priteisti iš Komisijos visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamos ieškinį ieškovės remiasi dviem pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su klaida, padaryta dėl 1997 m. lapkričio 10 d. Komisijos sprendimo neteisėtumo. Nagrinėdama 1997 m. pagalbos radijo transliavimui schemą, Komisija ją pripažino suderinama su Sutarties normomis, tačiau neišnagrinėjo šios pagalbos schemos finansavimo būdo, nors privalėjo tai padaryti pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką šioje srityje, nes šis finansavimas buvo nagrinėjamos pagalbos schemos dalis. Taigi Komisijos priimtas sprendimas yra neteisėtas ir yra klaida, galinti užtraukti deliktinę Europos Sąjungos atsakomybę.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su gero administravimo principo pažeidimu dėl to, kad Komisija 2003 m. nesiėmė veiksmų, kad ištaisytų savo 1997 m. sprendimo neigiamą poveikį. Komisija pripažino savo 1997 m. lapkričio 10 d. sprendimo neteisėtumą ne anksčiau kaip 2003 m. gegužės 8 d., kai išsiuntė laišką Prancūzijos valdžios institucijoms, kuriame nurodė, kad pagalbos radijo transliavimui schemos finansavimo būdas, kuriam pritarta 1997 m. lapkričio 10 d. sprendime, prieštarauja Sutarties normoms. Tačiau Komisija nesiėmė jokių priemonių, kad ištaisytų pripažintą neteisėtumą. Tuo remdamosi ieškovės teigia, kad Komisija savo neveikimu, kad ištaisytų neteisėto sprendimo, kurį ji priėmė 1997 m., neigiamą poveikį, pažeidžia gero administravimo principą, kuris yra bendrasis Sąjungos teisės principas, taigi tai gali užtraukti Sąjungos atsakomybę.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/25

2011 m. liepos 7 d. pareikštas ieškinys byloje Hafez Makhlouf prieš Tarybą

(Byla T-359/11)

2011/C 282/54

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Hafez Makhlouf (Damaskas, Sirija), atstovaujamas advokatų P. Grollet ir G. Karouni

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2011 m. gegužės 9 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 442/2011 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje, kiek jis susijęs su ieškovu;

—	panaikinti 2011 m. gegužės 9 d. Tarybos sprendimą 2011/273/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai, kiek jis susijęs su ieškovu;

—	panaikinti įgyvendinimo sprendimą 2011/302/BUSP, kuriuo Sprendimo 2011/273/BUSP priedas pakeičiamas 2011 m. gegužės 23 d. sprendimo priedu, kiek jis susijęs su ieškovu;

—	pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 ir 91 straipsnius priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi šešiais pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su teisės į gynybą ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimu. Ieškovas teigia, kad jo teisė į gynybą buvo pažeista, nes jam pritaikytos nagrinėjamos sankcijos, prieš tai jo neišklausius, nesuteikus galimybės gintis ir jam nežinant aplinkybių, kuriomis remiantis tų priemonių imtasi.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su pareigos motyvuoti, numatytos SESV 296 straipsnio antroje pastraipoje, pažeidimu. Ieškovas kaltina Tarybą, kad ši priėmė ribojamąsias priemones jo atžvilgiu, jam nepranešusi motyvų, kurie jam leistų apsiginti. Ieškovas kaltina atsakovę pasitenkinus bendra stereotipine formuluote, tiksliai neįvardijant faktinių ir teisinių aplinkybių, nuo kurių priklauso teisinis jos sprendimo pagrindimas ir argumentai, paskatinę ją priimti tokį sprendimą.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su garantijos, susijusios su teise į veiksmingą teisminę gynybą, pažeidimu. Ieškovas tvirtina, kad jis ne tik negalėjo tinkamai pareikšti savo nuomonės Tarybai, bet, ginčijamame sprendime nesant jokių jį pagrindžiančių specialių ir konkrečių motyvų, taip pat negalėjo veiksmingai pasinaudoti teise į ieškinį Bendrajame Teisme.

4.	Ketvirtasis ieškinio pagrindas susijęs su bendrojo proporcingumo principo pažeidimu.

5.	Penktasis ieškinio pagrindas susijęs su teisės į nuosavybę pažeidimu, nes ribojamosios priemonės, konkrečiau kalbant, lėšų įšaldymas, yra neproporcingas pagrindinės ieškovo teisės laisvai disponuoti savo turtu pažeidimas.

6.	Šeštasis ieškinio pagrindas susijęs su teisės į privatumą pažeidimu, nes lėšų įšaldymas ir judėjimo laisvės apribojimas taip pat yra neproporcingas ieškovo pagrindinės teisės pažeidimas.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/26

2011 m. liepos 12 d. pareikštas ieškinys byloje Arla Foods prieš VRDT — Artax (Lactofree)

(Byla T-364/11)

2011/C 282/55

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Arla Foods AMBA (Vibiu, Danija), atstovaujama advokato J. Hansen

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Artax Beteiligungs- und Vermögensverwaltungs AG (Lincas, Austrija)

Reikalavimai

—

Panaikinti 2011 m. balandžio 18 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) antrosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 1357/2009-2 ir pripažinti negaliojančia Bendrijos prekių ženklo registraciją Nr. 4647533 5, 29, 30 ir 32 klasių prekių atžvilgiu, kaip nuspręsta 2009 m. rugsėjo 11 d. Anuliavimo skyriaus sprendime.

—	Nurodyti atsakovei ir kitai procedūros Apeliacinėje taryboje šaliai padengti bylinėjimosi išlaidas, patirtas per procedūrą Anuliavimo skyriuje, Apeliacinėje taryboje ir Bendrajame Teisme.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Įregistruotas Bendrijos prekių ženklas, dėl kurio pateiktas prašymas pripažinti jo registraciją negaliojančia: vaizdinis prekių ženklas „Lactofree“ 5, 29, 30 ir 32 klasių prekėms — Bendrijos prekių ženklo paraiška Nr. 4647533

Bendrijos prekių ženklo savininkas: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis

Šalis, prašanti pripažinti Bendrijos prekių ženklo registraciją negaliojančia: ieškovė

Prašymo pripažinti registraciją negaliojančia motyvai: šalis, prašanti pripažinti Bendrijos prekių ženklo registraciją negaliojančia, savo prašymą, kuriame remiamasi ankstesne vaizdinio (spalvoto) Bendrijos prekių ženklo „lactofree“ registracija Nr. 4532751 29 klasės prekėms, grindžia Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 53 straipsnio 1 dalies a punktu ir 8 straipsnio 1 alies b punktu.

Anuliavimo skyriaus sprendimas: pripažinti Bendrijos prekių ženklo registraciją negaliojančia kai kurių prekių atžvilgiu

Apeliacinės tarybos sprendimas: panaikinti Anuliavimo skyriaus sprendimą ir atmesti prašymą dėl negaliojimo

Ieškinio pagrindai: Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 53 straipsnio 1 dalies a punkto ir 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas, nes Apeliacinė taryba padarė klaidą lygindama žymenis ir bendrai vertindama galimybę supainioti vaizdinius prekių ženklus „lactofree“ ir „Lactofree“.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/27

2011 m. liepos 5 d. AO pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. balandžio 4 d. Tarnautojų teismo nutarties byloje F-45/10 AO prieš Komisiją

(Byla T-365/11 P)

2011/C 282/56

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: AO (Briuselis, Belgija), atstovaujama advokato P. Lewisch

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

—	Panaikinti 2011 m. balandžio 4 d. Tarnautojų teismo nutartį byloje F-45/10 AO prieš Komisiją.

—

Jei Bendrasis Teismas turėtų galimybę priimti sprendimą dėl esmės, patenkinti pirmoje instancijoje pateiktus reikalavimus, t. y.:

—	panaikinti sprendimą CMS 07/046 dėl priekabiavimo, blogo administravimo ir teisės būti išklausytam pažeidimo,

—	panaikinti visus Paskyrimų tarnybos sprendimus dėl apeliantės, priimtus nuo 2003 m. rugsėjo mėn. iki jos pašalinimo iš pareigų, dėl priekabiavimo ir blogo administravimo, kurį lėmė apeliantės teisės būti išklausytam pažeidimas,

—	sudaryti galimybes išklausyti apeliantę pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų (1) 7 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnį ir atsižvelgti į 2008 m. vasario ir kovo mėn. pateiktus prašymus,

—	priteisti apeliantei 1 EUR simbolinę kompensaciją jos patirtai neturtinei ir profesinei žalai, nurodytai ieškinyje, atlyginti, nes šiuo apeliaciniu skundu siekiama ne gauti finansinę kompensaciją, o atstatyti apeliantės garbę ir profesinę reputaciją ir

—	Priteisti iš kitos proceso šalies bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama apeliacinį skundą apeliantė remiasi trimis pagrindais.

Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas, susijęs su pagal Tarnautojų teismo procedūros reglamento 76 straipsnį nutartimi priimamų sprendimo sąlygų neįvykdymu ir su tuo, kad ieškinys nebuvo akivaizdžiai atmestinas, nes:

—	Tarnautojų teismas neatsižvelgė į tam tikrus argumentus ir įrodymus, susijusius su priekabiavimu prie apeliantės,

—	apeliantei nebuvo suteikta laiko pašalinti ieškinio trūkumus pagal Tarnautojų teismo procedūros reglamento 36 straipsnį, kiek tai susiję su dviem Paskyrimų tarnybos sprendimais, kuriuos apeliantė mini savo ieškinyje.

Antrasis apeliacinio skundo pagrindas, susijęs su tuo, kad byloje F-45/10 priimdamas nutartį Tarnautojų teismas pažeidė Europos Sąjungos teisę, įtvirtintą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 1 dalyje, nes apeliantė turi teisę į žalos padarytos dėl priekabiavimo atlyginimą.

3.	Trečiasis apeliacinio skundo pagrindas, susijęs su tuo, kad Tarnautojų teismas pažeidė apeliantės teisę būti išklausytai, numatytą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio 2 dalyje.

(1) Reglamentas Nr. 31 (EEB), 11 (EAPB), nustatantis Europos ekonominės bendrijos ir Europos atominės energijos bendrijos pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos ekonominės bendrijos ir Europos atominės energijos bendrijos tarnautojų įdarbinimo sąlygas (OL 1962 p. 1385).

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/28

2011 m. liepos 4 d. pareikštas ieškinys byloje Lyder Enterprises prieš BAVT — Liner Plants NZ (1993) (Southern Splendour)

(Byla T-367/11)

2011/C 282/57

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Lyder Enterprises Ltd (Oklandas, Naujoji Zelandija), atstovaujama solisitoriaus G. Pickering

Atsakovė: Bendrijos augalų veislių tarnyba (BAVT)

Kita procedūros apeliacinėje taryboje šalis: Liner Plants NZ (1993) Ltd (Vaitakerė, Naujoji Zelandija)

Reikalavimai

—	Panaikinti 2011 m. vasario 18 d. Bendrijos augalų veislių tarnybos apeliacinės tarybos sprendimą byloje A007/2010.

—	Sustabdyti bylos nagrinėjimą iki tol, kol High Court of New Zealand priims galutinį sprendimą byloje Nr. CIV:2011:404:2969.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Paraiška suteikti augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje pateikęs asmuo: ieškovė.

Veislė, kuriai prašoma suteikti augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje:„Southern Splendour“ (paraiška suteikti augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje Nr. 2006/1888).

Asmuo, prieštaraujantis tam, kad būtų suteikta augalų veislių teisinė apsauga Bendrijoje: kita procedūros apeliacinėje taryboje šalis.

Prieštaravimo motyvai: prieštaravimas grindžiamas argumentu, kad ieškovė nėra tas asmuo, kuris sukūrė, atrado arba išvedė šią veislę, ar šio asmens teisių perėmėja.

BAVT komiteto sprendimas: atmesti paraišką Nr. 2006/1888 dėl veislės „Southern Splendour“ (Sprendimas Nr. R972).

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją.

Ieškinio pagrindai: audi alteram partum principo pažeidimas, kompetencijos trūkumas, pagrindinių teisingumo principų nesuvokimas ir esminio procesinio reikalavimo pažeidimas, nes apeliacinė taryba nusprendė, kad ieškovės raštuose pateikti įrodymai yra nepriimtini dėl to, kad jie yra ne rašytinio patvirtinimo (prisiekus ir pasirašius) formos.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/28

2011 m. liepos 8 d. pareikštas ieškinys byloje Polyelectrolyte Producers Group ir kt. prieš Komisiją

(Byla T-368/11)

2011/C 282/58

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovės: Polyelectrolyte Producers Group (Briuselis, Belgija), SNF SAS (Andrezjė Buteonas, Prancūzija) ir Travetanche Injection SPRL (Briuselis, Belgija), atstovaujamos advokatų K. Van Maldegem ir R. Cana

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

—

Panaikinti 2011 m. balandžio 14 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 366/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) XVII priedas (akrilamidas) (Tekstas svarbus EEE) (OL L 101, 2011, p. 12).

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamos ieškinį ieškovės remiasi trimis pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas, susijęs su ginčijamame reglamente pateiktu klaidingu vertinimu, nes, pirma, Komisija pasirėmė pagal šiuo metu galiojančius aktus nereikšminga informacija apie poveikį žmonėms ir aplinkai Europos Sąjungoje ir, antra, akrilamido junginių naudojimo pavojų ji nustatė ne atsižvelgusi į šioje srityje taikytinas normas, o pasirėmė informacija, susijusia su kitos medžiagos naudojimu; tad minėto reglamento priėmimas neatitinka reikšmingose teisės nuostatose nustatytų sąlygų.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad ginčijamu reglamentu pažeidžiamas proporcingumo principas.

3.	Trečiasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad ginčijamas reglamentas nėra tinkamai motyvuotas ir dėl to pažeidžiamas SESV 296 straipsnis.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/29

2011 m. liepos 5 d. pareikštas ieškinys byloje Diadikasia Symbouloi prieš Komisiją ir kt.

(Byla T-369/11)

2011/C 282/59

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Diadikasia Symbouloi Epicheiriseon AE (Chalandris, Graikija), atstovaujama advokato A. Krystallidis

Atsakovai: Europos Komisija, ES delegacija Turkijoje (Ankara, Turkija) ir Central Finance & Contracts Unit (CFCU) (Ankara)

Reikalavimai

—

Atlyginti nuostolius, kurie buvo padaryti ieškovei tariamai neteisėtu 2011 m. balandžio 5 d. vieno iš atsakovų (ES delegacijos Turkijoje) sprendimu (ir bet kuriuo kitu paskesniu sprendimu) atšaukti sprendimą sudaryti sutartį konkurse „Europos ir Turkijos verslo centrų tinklo išplėtimas į Sivas, Antakya, Batman ir Van — Europe Aid/128621/D/SER/TR“ su konsorciumu (1) dėl tariamai „klaidingos informacijos“.

—	Priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį, ieškovė remiasi šešiais pagrindais.

Pirmuoju ieškinio pagrindu teigiama, kad:

—	pažeisdami Europos geros administracinės elgsenos kodekso 10 straipsnį, atsakovai nuvylė jos teisėtus lūkesčius, nes netikėtai atšaukė sprendimą sudaryti sutartį dėl nurodyto projekto su konsorciumu, motyvuodami tariamai „klaidingos informacijos“ pateikimu.

Antruoju ieškinio pagrindu teigiama, kad:

—	atsakovai pažeidė bendrąjį teisinio saugumo principą ir Europos geros administracinės elgsenos kodekso 4 straipsnį, nes apkaltino ieškovę pateikus klaidingą informaciją, prieš tai nenurodę dokumento, kuriame yra tariamai klaidinga informacija.

Trečiuoju ieškinio pagrindu teigiama, kad:

—	atsakovai pažeidė jos teisę būti išklausytai, nes neinformavo jos apie savo ketinimą atsisakyti sudaryti sutartį, tuo pažeisdami Europos geros administracinės elgsenos kodekso 16 straipsnį.

Ketvirtuoju ieškinio pagrindu teigiama, kad:

—	atsakovai nepateikė logiškos informacijos apie tai, kokius dokumentus ieškovė tariamai sufalsifikavo, tuo pažeisdami Europos geros administracinės elgsenos kodekso 18 straipsnį.

Penktuoju ieškinio pagrindu teigiama, kad:

—	atsakovai neinformavo ieškovės apie jos nenaudai priimto sprendimo galimus apskundimo būdus, tuo pažeisdami Europos geros administracinės elgsenos kodekso 11 ir 19 straipsnius.

Šeštuoju ieškinio pagrindu teigiama, kad:

—

atsakovai veikė piktnaudžiaudami savo diskrecija priimti sprendimą dėl jiems pateiktų faktinių aplinkybių ir todėl viršijo savo įgaliojimų ribas, nes perkančiosios organizacijos nurodyti motyvai galėjo būti naudojami tik siekiant diskvalifikuoti pasiūlymą vykstant viešųjų pirkimų procedūrai dėl to, kad jis neatitinka vertinimo kriterijų, o ne po to, kai faktiškai buvo priimtas sprendimas sudaryti sutartį.

(1) DIADIKASIA BUSINESS CONSULTANTS S.A. (GR) — WYG INTERNATIONAL LTD (UK) — DELEEUW INTERNATIONAL LTD (TR) — CYBERPARK (TR).

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/29

2011 m. liepos 15 d. pareikštas ieškinys byloje Palirria Souliotis prieš Komisiją

(Byla T-380/11)

2011/C 282/60

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Anonymi Viotechniki kai Emporiki Etairia Kataskevis Konservon — Palirria Souliotis AE (Psacha, Graikija), atstovaujama advokato S. Pappas

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2011 m. gegužės 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 447/2011 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje (OL L 122, 2011, p. 63) ir

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi trimis pagrindais.

1.	Pateikiant pirmąjį ieškinio pagrindą teigiama, kad Komisija pažeidė esminį procedūros reikalavimą, nes tinkamai nepasikonsultavo su Nomenklatūros komitetu. Be to, Komisija neišnagrinėjo ieškovės pateiktos nuomonės.

Antruoju ieškinio pagrindu teigiama, kad Komisija viršijo 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 2 t., p. 382) 9 straipsniu jai suteiktų įgaliojimų ribas.

3.	Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su Komisijos padaryta teisės klaida priskiriant konservuotiems įdarytiems vynmedžio lapams ginčijamo reglamento priede nurodytą KN kodą.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/30

2011 m. liepos 15 d. pareikštas ieškinys byloje Pigui prieš Komisiją

(Byla T-382/11)

2011/C 282/61

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Cristina Pigui (Strejnica, Rumunija), atstovaujama advokato M. Alexe

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

—	Įpareigoti atsakovę atskleisti informaciją, susijusią su bet kurios aukštojo mokslo įstaigos, per internetą dėstančios 2008 — 2010 m. Jean Monnet magistratūros programą, tapatybe;

—	įpareigoti atsakovę sustabdyti programą, jei joje nedalyvauja jokia aukštojo mokslo įstaiga, pateikti raštišką studijų sutartį tarp studentų ir organizatorių bei vieningą visų pagal šią programą besimokančių studentų vertinimo sistemą; ir

—	įpareigoti Komisiją atkurti ab initio situaciją, dėl kurios ieškovė teigia, jog 2008 — 2010 m. programa neatitinka Jean Monnet programos standartų, — bent jau tiek, kiek tai susiję su ieškove.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Savo ieškiniu pagal SESV 265 straipsnį ieškovė prašo pripažinti, kad atsakovė, neatskleisdama ieškovės prašomų viešo tyrimo rezultatų, neteisėtai neveikė.

Grįsdama savo ieškinį ieškovė remiasi keturiais ieškinio pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas yra susijęs su atsakovės padarytu Sprendimo Nr. 1720/2006/EB (1) 6 straipsnio 3 dalies ir 15 straipsnio pažeidimu, nes ji neišnagrinėjo ir neatskleidė ieškovės prašomos informacijos, bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 ir 38 straipsnių pažeidimu, nes ji pažeidė skaidrumo principą ir vartotojų apsaugos tesiės aktus.

Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su atsakovės padarytu Direktyvos 97/7/EB (2) 4 ir 5 straipsnių pažeidimu ir Direktyvos 2005/29/EB (3) 2 straipsnio a ir b punktų bei 5 straipsnio pažeidimais, nes ji neišnagrinėjo ir neįvertino per internetą dėstomos Jean Monet magistro programos atsižvelgiant į jos tikslus pagal Sprendimo Nr. 1720/2006/EB 15 straipsnį.

3.	Trečiasis ieškinio pagrindas, susijęs su atsakovės padarytu Direktyvos 97/7/EB 5 straipsnio ir Direktyvos 2005/29/EB 2 straipsnio a ir b dalių, 6 ir 7 straipsnių pažeidimu, nes ji neišnagrinėjo studentų vertinimo sistemoje naudojamų dvigubų standartų.

4.	Trečiasis ieškinio pagrindas, susijęs su atsakovės padarytu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsniu, o taip pat su šios konvencijos protokolo Nr. 1 2 straipsniu, nes ieškovė per internetą dėstomoje Jean Monnet programoje nebuvo traktuojama vienodai.

(1) 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1720/2006/EB, nustatantis veiksmų programą mokymosi visą gyvenimą srityje (OL L 327, 2006, p. 45)

(2) 1997 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB dėl vartotojų apsaugos, susijusios su nuotolinės prekybos sutartimis (OL L144, 1997, p. 19; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 3 t.. p. 319)

(3) 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“) (OL L 149, 2005, p. 22)

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/30

2011 m. liepos 21 d. pareikštas ieškinys byloje Makhlouf prieš Tarybą

(Byla T-383/11)

2011/C 282/62

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Eyad Makhlouf (Damaskas, Sirija), atstovaujamas advokatų P. Grollet ir G. Karouni

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—	Panaikinti 2011 m. gegužės 23 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą 2011/302/BUSP, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2011/273/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai, ta dalimi, kuria jis susijęs su ieškovu dėl pagrindinių teisių pažeidimo;

—	priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 ir 91 straipsnius.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi septyniais pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas, susijęs su gynybos teisių pažeidimu ir teise į teisingą teismo procesą. Ieškovė nurodo, kad jos gynybos teisės buvo pažeistos, nes jam ginčijamos sankcijos buvo pritaikytos prieš tai jo neišklausius, nesuteikus galimybės gintis, nei nepateikus informacijos, kuria remiantis buvo imtasi šių priemonių.

Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su motyvavimo pareigos, numatytos SESV 296 straipsnio dalyje, pažeidimu. Ieškovė kaltina Tarybą jos atžvilgiu priėmus ribojančias priemones, jai nenurodžius motyvų, kad ji galėtų pasinaudoti savo gynybos teisėmis. Ieškovė kaltina atsakovę pasitenkinus bendra ir stereotipiška formuluote, konkrečiai nenurodant faktinių ir teisinių aplinkybių, nuo kurių priklauso teisinis jos sprendimo pagrindimas ir svarstymai, kuriais vadovaujantis jie buvo priimti.

3.	Trečiasis ieškinio pagrindas, susijęs su motyvavimo pagrįstumu. Ieškovas kaltina Tarybą pasirėmus akivaizdžiai klaidingais motyvais, ir, nedarant jokio skirtumo, veikus prieš visus asmenis, todėl šie motyvai negalėjo būti teisiškai tinkami.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas, susijęs su teisės į veiksmingos teisminės gynybos apsaugos garantiją. Ieškovė teigia, kad ji ne tik negalėjo naudingai pateikti savo poziciją Tarybai, bet ir kad skundžiamajame sprendime nesant jokių nuorodų į jį pateisinančius specifinius ir konkrečius motyvus, ji taip pat negalėjo pasinaudoti teise pateikti ieškinį Bendrajam Teismui.

5.	Penktasis ieškinio pagrindas, susijęs su bendruoju proporcingumo principo pažeidimu.

6.	Šeštasis ieškinio pagrindas, susijęs su nuosavybės teisės pažeidimu, nes ribojančios priemonės, o konkrečiai kalbant lėšų įšaldymo priemonė, sudaro neproporcingą ieškovo pagrindinės teisės nevaržomai disponuoti savo turtu pažeidimą.

7.	Septintasis ieškinio pagrindas, susijęs su teisės į privatų gyvenimą pažeidimu, nes priemonės, susijusios su lėšų įšaldymu ir teisės išvykti iš savo valstybės ir teisės atvykti į kitą valstybę apribojimu, taip pat sudaro neproporcingą ieškovo pagrindinės teisės pažeidimą.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/31

2011 m. liepos 22 d. pareikštas ieškinys byloje Safa Nicu Sepahan prieš Tarybą

(Byla T-384/11)

2011/C 282/63

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Safa Nicu Sepahan (Isfahanas, Iranas), atstovaujama advokato A. Bahrami

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad 2011 m. gegužės 23 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 503/2011, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 961/2010 dėl ribojamųjų priemonių Iranui (OL L 136, 2011, p. 26) redakcijos 2010 m. spalio 25 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 961/2010 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 423/2007 (OL L 281, 2010, p. 1), VIII priedo 19 punktas negalioja.

—	Pripažinti, kad neišnagrinėjusi 2011 m. birželio 7 d. ieškovės prašymo peržiūrėti 19 punktą atsakovė pažeidė SESV 265 straipsnį.

—	Nurodyti išbraukti ieškovės pavadinimą iš ES sankcijų taikymo sąrašo.

—	Priteisti ieškovei nagrinėjant šią bylą nustatytino dydžio, tačiau ne mažesnį kaip 2 000 000 eurų žalos atlyginimą.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi dviem pagrindais.

1.	Pirmasis ieškinio pagrindas: anot ieškovės, Taryba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nes ieškovės pavadinimo įrašymas į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą yra neteisingas, klaidinantis, nespecifinis, neišsamus ir todėl visiškai neteisėtas.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas: ieškovė teigia, kad Taryba akivaizdžiai neišdėstė priežasčių, dėl kurių jos pavadinimas buvo įtrauktas į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/32

2011 m. liepos 21 d. pareikštas ieškinys byloje BP Products North America prieš Tarybą

(Byla T-385/11)

2011/C 282/64

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: BP Products North America, Inc. (Neipervilis, Jungtinės Valstijos), atstovaujama advokatų H.-J. Prieß ir B. Sachs bei solisitoriaus C. Farrar

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2011 m. gegužės 5 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 443/2011 (1) 2 straipsnį tiek, kiek jis susijęs su ieškove,

—	panaikinti 2011 m. gegužės 5 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 444/2011 (2) 2 straipsnį tiek, kiek jis susijęs su ieškove, ir

—	priteisti iš atsakovės ieškovės bylinėjimosi išlaidas pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnį.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį, ieškovė remiasi keturiais pagrindais.

Pirmuoju ieškinio pagrindu teigiama, kad pažeisti pagrindiniai reglamentai dėl antidempingo ir kompensacinių muitų, nes Tarybos reglamentų (EB) Nr. 598/2009 ir Nr. 599/2009 dėl importuojamo Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelino (3) taikymas buvo išplėstas biodyzelino produktams, kuriems reglamentai dėl antidempingo ir kompensacinių muitų iš pradžių nebuvo taikomi, o ne atliktas naujas tyrimas, nors mišiniai, kurie dabar yra Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 444/2011 dalykas, specialiai buvo neįtraukti į Tarybos reglamentų (EB) Nr. 598/2009 ir Nr. 599/2009 taikymo sritį.

Antruoju ieškinio pagrindu teigiama, kad buvo padaryta akivaizdžių klaidų vertinant faktines aplinkybes, visų pirma kiek tai susiję su tuo, jog mišiniai, kuriuose yra mažesnis biodyzelino kiekis (kuriems muitas netaikomas), negali būti paverčiami į mišinius, kuriuose yra didesnis biodyzelino kiekis (kuriems muitas taikomas), taigi išvengti antidempingo priemonių faktiškai neįmanoma, ir kiek tai susiję su tariamu ieškovės įvykdytu vengimu, nes ekonominis ieškovės eksporto pateisinimas buvo įvertintas klaidingai.

3.	Trečiuoju ieškinio pagrindu teigiama, kad buvo pažeisti esminiai procedūros reikalavimai, nes Tarybos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 444/2011 tinkamai nemotyvuojamas galutinių muitų taikymo išplėtimas mišiniams, kuriuose biodyzelino yra 20 % ir mažiau.

4.	Ketvirtuoju ieškinio pagrindu teigiama, kad buvo pažeisti pagrindiniai Europos Sąjungos teisės principai, t. y. nediskriminavimo ir gero administravimo principai, nes nepaisant to, jog ieškovė visiškai bendradarbiavo, jai nebuvo taikytas „bendradarbiaujančioms įmonėms“ taikomas muito tarifas.

(1) 2011 m. gegužės 5 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 443/2011, kuriuo galutinio kompensacinio muito, nustatyto Reglamentu (EB) Nr. 598/2009 importuojamam Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelinui, taikymas išplečiamas iš Kanados siunčiamam importuojamam biodyzelinui, deklaruotam kaip Kanados kilmės arba ne, ir galutinio kompensacinio muito, nustatyto Reglamentu (EB) Nr. 598/2009, taikymas išplečiamas importuojamiems biodyzelino mišiniams, kuriuose Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelinas sudaro 20 % arba mažiau masės, ir baigiamas tyrimas dėl iš Singapūro siunčiamo importuojamo biodyzelino (OL L 122, 2011, p. 1).

(2) 2011 m. gegužės 5 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 444/2011, kuriuo galutinio antidempingo muito, nustatyto Reglamentu (EB) Nr. 599/2009 importuojamam Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelinui, taikymas išplečiamas iš Kanados siunčiamam importuojamam biodyzelinui, deklaruotam kaip Kanados kilmės arba ne, galutinio antidempingo muito, nustatyto Reglamentu (EB) Nr. 599/2009, taikymas išplečiamas importuojamiems biodyzelino mišiniams, kuriuose Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelinas sudaro 20 % arba mažiau masės, ir baigiamas tyrimas dėl iš Singapūro siunčiamo importuojamo biodyzelino (OL L 122, 2011, p. 12).

(3) 2009 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 598/2009, kuriuo nustatomas galutinis kompensacinis muitas ir laikinojo muito, nustatyto importuojamam Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelinui, galutinis surinkimas (OL L 179, 2009, p. 1), ir 2009 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 599/2009, nustatantis galutinį antidempingo muitą ir laikinojo muito, nustatyto importuojamam Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelinui, galutinį surinkimą (OL L 179, 2009, p. 26).

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/32

2011 m. liepos 22 d. pareikštas ieškinys byloje Nitrogénművek Vegyipari prieš Komisiją

(Byla T-387/11)

2011/C 282/65

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Nitrogénművek Vegyipari Zrt. (Pétfürdő, Vengrijos Respublika), atstovaujama advokatų Z. Tamás ir M. Le Berre

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	Panaikinti ginčijamą 2010 m. spalio 27 d. Komisijos sprendimą dėl valstybės pagalbos C 14/09 (ex NN 17/09), kurią Vengrija suteikė Péti Nitrogénművek Zrt. (pranešta dokumentu Nr. C(2010) 7274); ir

—	Priteisti iš Komisijos atlyginti savo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi šešiais pagrindais.

1.	Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad Komisija netaikė rinkos sandorių principo.

2.	Antrajame ieškinio pagrinde nurodoma, kad ginčijamas sprendimas priimtas pažeidžiant SESV 107 straipsnio 1 dalį.

3.	Trečiajame ieškinio pagrinde teigiama, kad ginčijamas sprendimas priimtas pažeidžiant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punktą ir SESV 296 straipsnį.

4.	Ketvirtasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad ginčijamas sprendimas priimtas pažeidžiant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalį.

5.	Penktajame ieškinio pagrinde nurodoma, kad ginčijamas sprendimas priimtas pažeidžiant teisėtų lūkesčių principą.

6.	Šeštajame ieškinio pagrinde (kuris yra alternatyvus pirmajam ir antrajam pagrindams) teigiama, kad ginčijamas sprendimas priimtas pažeidžiant SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/33

2011 m. liepos 22 d. pareikštas ieškinys byloje Deutsche Post prieš Komisiją

(Byla T-388/11)

2011/C 282/66

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Deutsche Post AG (Bona, Vokietija), atstovaujama advokatų J. Sedemund, T. Lübbig ir M. Klasse

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2011 m. gegužės 10 d. Komisijos nutarimą byloje „Valstybės pagalba C 36/2007 — Vokietija, valstybės pagalba Deutsche Post AG“ (K(2011) 3081 galutinis);

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė prašo panaikinti 2011 m. gegužės 10 d. Komisijos nutarimą K(2011) 3081 galutinis byloje „Valstybės pagalba C 36/2007 — Vokietija, valstybės pagalba Deutsche Post AG“, kuriuo Komisija nutarė išplėsti SESV 108 straipsnio 2 dalyje nurodytą tyrimo procedūrą minėtoje byloje. Išplėtimas susijęs su pareigūnų, kurie iki ieškovės įsteigimo dirbo Deutsche Bundespost, pensijų valstybės finansavimu, kuris jau buvo nagrinėjamas 2007 m. rugsėjo 12 d. Komisijos sprendime pradėti procedūrą šioje byloje.

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi šešiais pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimu — akivaizdžiai klaidingas pripažinimas valstybės pagalba

Komisijos padaryta akivaizdi vertinimo klaida yra ta, jog šioje byloje ji netaikė teismų praktikos, suformuluotos byloje Combus (2004 m. kovo 16 d. sprendimas Busvognmænd prieš Komisiją, T-157/01, Rink. p. II-917). Pagal šią teismų praktiką valstybės pagalba nėra priemonės, kurios buvusias valstybės įmones atleidžia nuo pensijų įmokų mokėjimo, kurios viršija paprastai privačioms įmonėms nustatytą dydį. Šią teismų praktiką taikant nagrinėjamos bylos aplinkybėms, būtina konstatuoti, jog valstybinis pensijų įsipareigojimų finansavimas nėra valstybės pagalba.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su Reglamento Nr. 659/1999 (1) 1 straipsnio b punkto, SESV 107 straipsnio, SESV 108 straipsnio pažeidimais — akivaizdi vertinimo klaida pagalbą kvalifikuojant „nauja“ pagalba

Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, neatsižvelgdama į tai, jog valstybės atsakomybės už pensijų įsipareigojimus atveju — jei apskritai įvykdytos pagalbos sąlygos — gali būti tik esama pagalba. Federalinės valdžios institucijų tęstinė atsakomybė už pensijų įsipareigojimus kyla iš Vokietijos Grundgesetz (Pagrindinis įstatymas), todėl, įsigaliojus Sutartims, ji jau egzistavo ir nuo tada nebuvo padaryta jokių esminių pakeitimų. Be to, Komisija privalo laikytis Sprendime Deutsche Post prieš Komisiją (T-266/02) pateikto paaiškinimo, jog atsižvelgiant į pensijų reguliavimą jau 2002 m. birželio 19 d. sprendime ji neigė valstybės pagalbos teisėje nustatytą „naudos“ sąlygą, o tai prilyginama valstybės pagalbos teisės pažeidimo nebuvimui.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimu — akivaizdžiai klaidingas metodas apskaičiuoti tariamą pagalbą

Šiuo atžvilgiu ieškovė tvirtina, kad Komisija neapskaičiavo, ką, remiantis jos argumentais, padaryti buvo būtina, socialinių išmokų, kurias ieškovė faktiškai sumokėjo už pareigūnus, atėmus tariamus „pridėtinius mokesčius“ už konkurenciniu požiūriu neįprastas socialinio draudimo įmokas, turinčias patvirtintus tarifus už reglamentuojamus produktus, ir socialinio draudimo įmokų, kurias normaliomis rinkos sąlygomis patiria privatūs konkurentai. Taikant Komisijos apskaičiavimo metodą, neleistinai visiškai užmirštamas socialinių išmokų, kurias ieškovė faktiškai sumokėjo už pareigūnus, dydis, o tai reiškia, kad Komisijos apskaičiuotos tariamos pagalbos dydžiui nesvarbu, ar ir kokio dydžio socialines išmokas pervedė ieškovė. Be to, ieškovė teigia, kad tariami „pridėtiniai mokesčiai“ nėra tikrinami ir kad bet kuriuo atveju konkurenciniu požiūriu neįprastos socialinės išlaidos faktiškai negali būti padengtos taikant rezultatus.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas susijęs su SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimu — akivaizdžiai klaidingas tariamo nereguliuojamos srities „kryžminio subsidijavimo“, taikant reguliuojamą sritį kvalifikavimas valstybės pagalba

Šiuo atžvilgiu ieškovė pirmiausia tvirtina, kad Komisija neatliko reikiamo permokų apskaičiavimo ir nepatikrino, ar valstybės kompensacija apskritai viršijo išlaidas, už kurias gali būti mokama kompensacija.

Penktasis ieškinio pagrindas susijęs su SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimu — akivaizdi klaida nustatant konkurenciniu požiūriu įprastų socialinio draudimo įmokų etaloną

Šiuo atžvilgiu ieškovė pirmiausia tvirtina, kad, apskaičiuodama privačių darbdavių konkurenciniu požiūriu įprastas socialinio draudimo įmokas, Komisija įtraukė darbuotojų mokamas įmokas, nors jos priskirtinos darbuotojų pajamoms, o ne socialinio draudimo įmokoms, kurias padengia darbdavys; be to, Komisija, siekdama nustatyti etaloną, orientavosi į (pernelyg aukštą) pareigūnų atlyginimų lygį, o ne į privačios įmonės mokamo konkurenciniu požiūriu įprasto darbo užmokesčio lygį. Ištaisius šias dvi klaidas taip, kaip reikalaujama, visiškai išnyksta tariama pagalba.

6.	Šeštasis ieškinio pagrindas susijęs su SESV 296 straipsnio 2 dalies pažeidimu — motyvavimo stoka Galiausiai, ieškovė teigia, kad ginčijama nutartis nėra pakankamai motyvuota.

(1) 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339).

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/34

2011 m. liepos 18 d. pareikštas ieškinys byloje Guccio Gucci prieš VRDT — Chang Qing Qing (GUDDY)

(Byla T-389/11)

2011/C 282/67

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Guccio Gucci SpA (Florencija, Italija), atstovaujama advokato F. Jacobacci

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Chang Qing Qing (Florencija, Italija)

Reikalavimai

—	Panaikinti 2011 m. balandžio 14 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 143/2010-1 tiek, kiek juo buvo atmestas protestas dėl likusių 9 ir 14 klasių prekių; ir

—	Įpareigoti atsakovę padengti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas GUDDY 9, 14, 18 ir 25 klasių prekėms– Bendrijos prekių ženklo paraiška Nr. 6799531

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo remtasi per protesto procedūrą, savininkas: ieškovė

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo remiamasi: žodinis prekių ženklas GUCCI 9, 14, 18 ir 25 klasių prekėms — Bendrijos prekių ženklo registracijos paraiška Nr. 121988

Protestų skyriaus sprendimas: atmesti protestą

Apeliacinės tarybos sprendimas: iš dalies panaikinti Protestų skyriaus sprendimą ir iš dalies atmesti apeliaciją

Ieškinio pagrindai: Tarybos reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas, nes Apeliacinė taryba i) atidžiai neišnagrinėjo pateiktų dokumentų, kad galėtų priimti pagrįstą išvadą dėl aiškesnių prekių ženklo GUCCI skiriamųjų požymių ir dėl garsinio palyginimo tarp prekių ženklų ir todėl ii) padarė klaidą aiškindama ir taikydama Reglamento dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnio 1 dalies b punktą

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/35

2011 m. liepos 26 d. pareikštas ieškinys byloje Masottina prieš VRDT — Bodegas Cooperativas de Alicante (CA' MARINA)

(Byla T-393/11)

2011/C 282/68

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Masottina SpA (Koneljanas (Trevizas), Italija), atstovaujama advokato N. Schaeffer

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Bodegas Cooperativas de Alicante, veikiant kaip Coop. V. BOCOPA (Alikantė, Ispanija)

Reikalavimai

—	Panaikinti 2011 m. gegužės 4 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmosios apeliacinės tarnybos sprendimą byloje R 518/2010-1 ir 2010 m. vasario 2 d. Protestų skyriaus sprendimą.

—	Atmesti Bodegas Cooperativas de Alicante, Coop. V. BOCOPA, pareikštą ieškinį, kuriuo ginčijama prekių ženklo „CA’ MARINA“ registracija ir nurodyti Bendrijos prekių ženklo Nr. 6375216 registracijos, į kurią Masottina SpA turi teisę, paraišką ir

—	Priteisti iš Sentence Bodegas Cooperativas de Alicante, Coop. V. BOCOPA, to visas bylinėjimosi visuose teismuose išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: ieškovė

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas „CA’ MARINA“ 33 klasės prekėms — Bendrijos prekių ženklo paraišką Nr. 6375216

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo remtasi per protesto procedūrą, savininkas: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo remiamasi: žodinis Bendrijos prekių ženklas „MARINA ALTA“ Nr. 1796374 33 klasės prekėms

Protestų skyriaus sprendimas: atmesti Bendrijos prekių ženklo paraišką visų prekių atžvilgiu

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją

Ieškinio pagrindai: Tarybos reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas, nes Apeliacinė taryba neteisingai taikė šį straipsnį, kadangi: i) prekių ženklas „MARINA ALTA“ neatskirtas arba bent nepakankamai apibrėžtas; ii) nėra galimybės supainioti su susijusiais žymenimis ir iii) trūksta argumentų, kad neidentifikuotos prekės, jų paskirstymo kanalai ir tikslinė visuomenė.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/35

2011 m. liepos 26 d. pareikštas ieškinys byloje Elti prieš Europos Sąjungos delegaciją Juodkalnijoje

(Byla T-395/11)

2011/C 282/69

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Elti d.o.o. (Gornia Radgona, Slovėnijos Respublika), atstovaujama advokato N. Zidar Klemenčič

Atsakovė: Europos Sąjunga, atstovaujama Europos Sąjungos delegacijos Juodkalnijoje

Ieškovės reikalavimai

—	Pripažinti, kad atsakovė pažeidė Direktyvos 2004/18/EB (1) 2 straipsnį ir 30 straipsnio 3 dalį.

—

Panaikinti derybų procedūrą, vykdytą per viešojo pirkimo procedūrą „Parama keičiant Juodkalnijos visuomeninę transliaciją skaitmenine forma — įrangos tiekimas, Juodkalnija“ (EuropaAid/129435/C/SUP/ME-NP) (OL 2010/S 178-270613), nes ieškovė nebuvo vertinama vienodai, ir todėl negalėjo ištaisyti ar paaiškinti savo pasiūlymo.

—	Panaikinti sprendimą dėl sutarties sudarymo šioje viešojo pirkimo procedūroje.

—	Jei sutartis jau sudaryta, pripažinti ją negaliojančia.

—

Nepatenkinus šių reikalavimų, jei sutartis būtų jau įvykdyta tuo metu, kai Bendrasis Teismas priims sprendimą, arba jei sprendimas nebegalėtų būti paskelbtas negaliojančiu, pripažinti, jog atsakovė pažeidė Direktyvos 2004/18/EB 2 straipsnį ir 30 straipsnio 3 dalį, ir nurodyti jai atlyginti ieškovei 172 541,56 EUR žalą kaip kompensaciją už nuostolius, patirtus jai dalyvaujant šioje procedūroje.

—	Nurodyti atsakovei padengti ieškovės bylinėjimosi išlaidas, įskaitant visų į bylą įstojusių šalių išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi vienu pagrindu.

Pirmasis ieškinio pagrindas, kuriuo nurodoma, jog atsakovė pažeidė Direktyvos 2004/18/EB 2 straipsnį ir 30 straipsnio 3 dalį, nes:

—	informacija dėl pasiūlymo pateikimo nebuvo vienodai ir tokia pačia apimtimi prieinama visiems viešojo pirkimo procedūros dalyviams,

—	nugalėjęs kandidatas gavo informaciją diskriminuojant kitus ir tai jam suteikė pranašumą, nes jis galėjo pataisyti savo pasiūlymą,

—	derybų procedūra buvo vedama taip, kad prašydama papildomos informacijos ar paaiškinimų tik iš kai kurių dalyvių atsakovė darė įtaką procedūros rezultatui ir taip pažeidė nediskriminavimo ir skaidrumo principą.

(1) 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 134, p. 114; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 132).

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/36

2011 m. liepos 26 d. pareikštas ieškinys byloje Symfiliosi prieš FRA

(Byla T-397/11)

2011/C 282/70

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Symfiliosi (Nikosija, Kipro Respublika), atstovaujama advokato L. Christodoulou

Atsakovė: Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA)

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2011 m. gegužės 23 d. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros sprendimą sudaryti pirmąjį preliminarųjį susitarimą viešojo pirkimo procedūroje F/SE/10/03 — 12 dalis Kipras su First Elements, o antrąjį preliminarųjį susitarimą su Symfiliosi.

—	Nurodyti Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrai padengti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi vienu pagrindu, teigdama, kad agentūra nepagrindė savo sprendimo. Ji taip pat iš esmės tvirtina, kad pasiūlymai buvo vertinami šališkai, neproporcingai ir pažeidžiant teisės nuostatas.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/36

2011 m. liepos 29 d. pareikštas ieškinys byloje Banco Santander ir Santusa prieš Komisiją

(Byla T-399/11)

2011/C 282/71

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovės: Banco Santander, SA (Santanderas, Ispanija), Santusa Holding, SL (Boadilja del Montė, Ispanija) atstovaujamos advokatų J. Buendía Sierra, E. Abad Valdenebro ir R. Calvo Salinero, M. Muñoz de Juan

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:

—	priimti ir pripažinti pagrįstais grindžiant ieškinį nurodytus reikalavimus dėl panaikinimo ir dėl to panaikinti Sprendimo 1 straipsnio 1 dalį tiek, kiek joje skelbiama, kad TRLIS [Ispanijos pelno mokesčio įstatymo konsoliduotas tekstas] 12 straipsnio 5 dalis kvalifikuojama kaip valstybės pagalba,

—	nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti 1 straipsnio 1 dalį, tiek, kiek joje skelbiama, kad TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje yra valstybės pagalbos elementų, kai ji taikoma akcijų daugumos dalies įsigijimams,

—	nepatenkinus antrojo reikalavimo, panaikinti 4 straipsnį, pagal kurį nurodymas išieškoti pagalbą taikomas sandoriams, sudarytiems iki šiuo ieškiniu ginčijamo galutinio sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL 2011 5 21);

—	nepatenkinus trečiojo reikalavimo, panaikinti 1 straipsnio 1 dalį ir 4 straipsnį, tiek, kiek juose daroma nuoroda į Meksikoje, Jungtinės Amerikos Valstijose ir Brazilijoje įvykdytus sandorius, ir

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi šioje instancijoje išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šis ieškinys pareikštas dėl 2011 m. sausio 12 d. Komisijos sprendimo 2011/282/ES dėl Ispanijos įgyvendintos finansinės prestižo vertės amortizacijos mokesčių tikslais įsigyjant užsienio bendrovės akcijų Nr. C 45/07 (ex NN 51/07, ex CP 9/07) [pranešta dokumentu Nr. C(2010) 9566].

Grįsdamos ieškinį ieškovės nurodo tris pagrindus.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su akivaizdžia teisės klaida, padaryta analizuojant atrankumo sąvoką ir nagrinėjamą priemonę kvalifikuojant kaip valstybės pagalbą.

—

Ieškovės mano, kad Komisija neįrodė, jog nagrinėjama mokesčių priemonė palaikė „tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą“, kaip to reikalaujama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Komisija tik teigė, kad ši priemonė yra atrankioji, nes ji buvo taikoma tik įsigyjant užsienio (konkrečiu atveju trečiųjų šalių, kurios nėra ES šalys), o ne nacionalinės bendrovės akcijų. Ieškovės mano, kad toks samprotavimas yra klaidingas ir cikliškas: dėl to, kad nagrinėjamos priemonės taikymas — kaip ir bet kurios kitos mokesčių priemonės — taikymas priklauso nuo tam tikrų objektyvių reikalavimų įvykdymo, ši priemonė netampa atrankiąja de iure ar de facto. Ispanija pateikė duomenis, parodančius, kad tai yra bendro pobūdžio priemonė, de iure ir de facto, taikoma visoms įmonėms, apmokestinamoms Ispanijos pelno mokesčiu, nepaisant jų dydžio, pobūdžio, sektoriaus ar kilmės.

—

Antra, skirtingas prima facie TRLIS 12 straipsnio 5 dalies, kuri visai nėra atrankusis pranašumas, vertinimas skirtas apmokestinimo tikslais sulyginti visus akcijų, nesvarbu ar jos būtų nacionalinės, ar užsienio, įsigijimo sandorius. Tam tikrose trečiosiose šalyse egzistuoja rimtų kliūčių susijungimams, kurios trukdo juos praktiškai įvykdyti; kita vertus, juos galima vykdyti nacionalinėje erdvėje ir būtent jų atžvilgiu suteikiama teisė nurašyti finansinę prestižo vertę. Todėl TRLIS 12 straipsnio 5 dalimi tokia teisė tik išplečiama trečiųjų šalių įmonių akcijų įsigijimui, t. y. sandoriui, kuris yra artimiausias — ir labiausiai įmanomas — funkcinis ekvivalentas nacionaliniams susijungimams ir yra Ispanijos schemos struktūros ir logikos dalis.

—

Komisija suklydo manydama, kad nėra kliūčių susijungimams su trečiųjų šalių įmonėmis ir todėl suklydo nustatydama atskaitos sistemą, būtiną atrankumui įrodyti, bei atmesdama argumentus, susijusius su mokestiniu neutralumu. Ji ypač suklydo analizuodama Jungtinėse Amerikos Valstijose, Brazilijoje ir Meksikoje įvykdytus sandorius.

—	Be to, Sprendimas turėtų būti panaikintas bent atvejais, susijusiais su trečiųjų šalių įmonių akcijų daugumos dalies įsigijimais aplinkybėmis, panašiomis į tas, kuriomis vykdomi nacionaliniai susijungimai ir dėl to juos pateisina Ispanijos schemos struktūra ir logika.

Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su teisės klaida, padaryta nustatant kam priemonė skirta.

—

Papildomai, nors manoma, kad TRILS 12 straipsnio 5 dalyje yra valstybės pagalbos elementų, o taip nėra, Komisija turėjo atlikti išsamią ekonominę analizę tam, kad nustatytų, kas buvo potencialios pagalbos gavėjai. Ieškovės mano, kad pagalbos (kainos perviršio įsigyjant akcijas pavidalu) gavėjai yra akcijų pardavėjai, o ne, kaip teigia Komisija, Ispanijos priemonės, kurios taikė šią priemonę.

Trečiasis ieškinio pagrindas, susijęs su bendrojo teisėtų lūkesčių principo pažeidimu, atsižvelgiant į nurodymo išieškoti pagalbą galiojimą laiko atžvilgiu.

—

Papildomai, tuo atveju, jeigu TRILS 12 straipsnio 5 dalis kvalifikuojama kaip valstybės pagalba, Komisija pažeidžia Sąjungos teismų praktiką apribodama teisėtų lūkesčių taikymą laiko atžvilgiu iki sprendimo pradėti tyrimo procedūrą paskelbimo (2007 12 21) ir todėl įpareigodama išieškoti, kiek tai susiję su po šios datos įvykdytais sandoriais (išskyrus Indijoje ir Kinijoje įvykdytus sandorius, susijusius su akcijų daugumos dalies įsigijimais, kuriems teisėtų lūkesčių principas taikomas iki 2011 5 21, t y. galutinio sprendimo paskelbimo dienos, nes tais atvejais įrodyta, jog egzistavo aiškios teisinės kliūtys tarptautiniams susijungimams).

—

Ieškovės tvirtina, kad pagal Komisijos ir teismų praktiką tyrimo procedūros pradėjimas niekaip nelemia priemonės pobūdžio, todėl šios procedūros pradžia nėra data, kada pasibaigia teisėtų lūkesčio apsauga, bet veikiau ši data bet kuriuo atveju turi sutapti su galutinio sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje data.

—

Be to, materialinės ribos, kurios Sprendimu nustatytos teisėtiems lūkesčiams, pripažintiems nuo sprendimo pradėti tyrimą iki galutinio sprendimo taikymo, negali būti pateisinamos, nes jos susijusios tik su Kinijoje ir Indijoje įvykdytais akcijų daugumos dalies įsigijimo sandoriais. Šie teisėti lūkesčiai turėtų, kaip numatyta teismų praktikoje, apimti visus sandorius, įvykdytus bet kurioje trečiojoje šalyje.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/37

2011 m. liepos 29 d. pareikštas ieškinys byloje Altadis prieš Komisiją

(Byla T-400/11)

2011/C 282/72

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Altadis, SA (Madridas, Ispanija), atstovaujama advokatų J. Buendía Sierra, E. Abad Valdenebro, R. Calvo Salinero, ir M. Muñoz de Juan

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	pripažinti priimtinu prašymą pateikti įrodymų ir jį patenkinti,

—	pripažinti priimtinais šiame prašyme nurodytus panaikinimo pagrindus ir juos patenkinti,

—	panaikinti sprendimo 1 straipsnio 1 dalį tiek, kiek juo pripažįstama, jog TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje yra valstybės pagalbos požymių, kai ši dalis taikoma kontrolės teisę suteikiančių akcijų įsigijimams,

—	subsidiariai panaikinti sprendimo 4 straipsnį tiek, kiek pagal jį išieškojimo tvarka taikoma operacijoms, įvykdytoms iki galutinio sprendimo, dėl kurio pareikštas šis ieškinys, paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

—	subsidiariai panaikinti sprendimo 1 straipsnio 1 dalį ir subsidiariai jo 4 straipsnį tiek, kiek jie susiję su Maroke vykdytomis operacijomis ir

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šis ieškinys pareikštas dėl 2011 m. sausio 12 d. Komisijos sprendimo C(2010) 9566 dėl Ispanijos įgyvendintos finansinės prestižo vertės amortizacijos mokesčių tikslais įsigyjant užsienio bendrovės akcijų.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai yra tokie patys, kaip ir nurodyti byloje T-399/11, Banco de Santander y Santusa Holding prieš Komisiją.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/38

2011 m. liepos 27 d. Livio Missir Mamachi di Lusignano pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. gegužės 12 d. Tarnautojų teismo sprendimo byloje F-50/09 Livio Missir Mamachi di Lusignano prieš Komisiją

(Byla T-401/11 P)

2011/C 282/73

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantas: Livio Missir Mamachi di Lusignano (Kerkhove-Avelgem, Belgija), atstovaujamas advokatų F. Di Gianni, R. Antonini, G. Coppo ir A. Scalini

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Reikalavimai

Apeliantas Bendrojo Teismo prašo:

—

Panaikinti 2011 m. gegužės 12 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimą byloje F-50/09, Livio Missir Mamachi di Lusignano prieš Europos Komisiją, kuriuo buvo atmestas Livio Missir Mamachi di Lusignano skundas, paduotas pagal EB 236 straipsnį ir Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį, kuriuo prašoma panaikinti 2009 m. vasario 3 d. Paskyrimų tarnybos sprendimą ir priteisti iš Komisijos atlyginti neturtinę ir turtinę žalą dėl Alessandro Missir Mamachi di Lusignano ir jo sutuoktinės nužudymo.

—	Nurodyti Komisijai sumokėti apeliantui ir jo atstovaujamiems Alessandro Missir Mamachi di Lusignano teisių perėmėjams pinigų sumą, kaip kompensaciją už jų patirtą neturtinę ir turtinę žalą, ir aukos iki mirties patirtą neturtinę žalą.

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas apeliacinį skundą apeliantas remiasi trimis pagrindais.

Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su tuo, kad Tarnautojų teismas neteisingai nusprendė, jog Alessandro Missir ir jo įpėdinių pateiktas prašymas atlyginti apelianto patirtą neturtinę žalą yra nepriimtinas.

Grįsdamas šį pagrindą apeliantas nurodo, kad, pirma, Tarnautojų teismas nelogiškai, klaidingai ir diskriminuodamas pritaikė vadinamąją atitikties taisyklę, pagal kurią turi sutapti tik pagal Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį pateikto skundo ir pagal Tarnybos nuostatų 91 straipsnį pateikto apeliacinio skundo, o ne pagal 90 straipsnio 1 dalį pateikto prašymo ir pagal 90 straipsnio 2 dalį pateikto skundo pagrindas ir dalykas. Antra, apeliantas teigia, kad dėl Tarnautojų teismo pateikto atitikties taisyklės išaiškinimo apribojamas pagrindinės teisės į veiksmingą teisminę gynybą, įtvirtintos, be kita ko, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje, įgyvendinimas.

Antrasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su tuo, kad Tarnautojų teismas neteisingai nusprendė, jog Komisija atsako tik už 40 % padarytos žalos.

Grįsdamas šį pagrindą apeliantas nurodo, kad Tarnautojų teismas neteisingai įvertino Komisijos neteisėtų veiksmų ir galimų tokio neveikimo pasekmių santykį, nes pareigūno patirta žala buvo tiesioginė ir numatoma aplaidžių institucijos veiksmų padarinys. Be to, apeliantas teigia, kad nors žala atsirado dėl įvairių susijusių priežasčių, laikytina, kad Komisija solidariai atsako už nužudymą, kiek tai susiję su žalos atlyginimu. Todėl apelianto pateiktas prašymas priteisti iš Komisijos žalos atlyginimą turi būti patenkintas 100 %.

Trečiasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su tuo, kad Tarnautojų teismas neteisingai nusprendė, jog Alessandro Missir įpėdiniams pervedusi pagal nuostatus numatytas išmokas Komisija visiškai atlygino žalą, už kurią atsako.

Grįsdamas šį pagrindą apeliantas nurodo, kad atsižvelgiant į iš nusistovėjusios Bendrijos teismų praktikos kylančius principus, pagal nuostatus numatytos išmokos, išskyrus numatytąsias 73 straipsnyje, negali būti prilygintos žalos atlyginimui, nes tai išmokos, kurios skiriasi nuo žalos atlyginimo pagal Bendrijos teisę dėl savo dalyko, nustatytų sąlygų ir tikslo. Todėl kadangi Komisija neatlygino visos žalos, už kurią atsako, ji turi sumokėti apeliantui tokias sumas, kurių pakaktų užtikrinti visišką nužudyto pareigūno ir jo teisių perėmėjų patirtos žalos atlyginimą.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/39

2011 m. liepos 29 d. pareikštas ieškinys byloje Preparados Alimenticios del Sur prieš Europos Komisiją

(Byla T-402/11)

2011/C 282/74

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Preparados Alimenticios del Sur, SL (Mursija, Ispanija), atstovaujama advokato I. Acero Campos

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti sprendimą Ispanijos muitinei grąžinti prašymą atsisakyti išieškoti muitus,

—	nurodyti Komisijai priimti sprendimą dėl Prealisur S.L. pateikto prašymo atsisakyti išieškoti muitus, kuris turi tiesioginės įtakos Zukan S.L. pateiktam prašymui,

—

kad Komisija galėtų priimti sprendimą dėl minėto prašymo, nurodyti jai imtis priemonių ir atlikti reikiamus veiksmus, įskaitant prieš Ispanijos muitinės administraciją, kad būtų gauti visi reikiami duomenys sprendimui dėl šios bylos priimti, įskaitant dokumentus, kuriuos Komisija tvirtina prašiusi Ispanijos muitinės pateikti, tačiau pastaroji jų nepateikė,

—	priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šis ieškinys pareikštas dėl 2011 m. birželio 29 d. Europos Komisijos sprendimo, kuriuo ji Ispanijos muitinei grąžino prašymo atsisakyti išieškoti muitus bylą, kad pastaroji priimtų sprendimą dėl ieškovės pateikto prašymo (byla Nr. 003-004-005-006-2009 RRPP-J Y REC 04/10), nes Komisija neturi pakankamai informacijos, kad galėtų pati priimti sprendimą. Ispanijos muitinės administracija anksčiau minėtą bylą perdavė Komisijai remdamasi 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 dėl Bendrijos muitinės kodekso (OL L 302, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307) 220 straipsnio 2 dalies b punktu.

Ieškiniui pagrįsti ieškovė nurodo keturis pagrindus.

Pirmasis ieškinio pagrindas, susijęs su tam tikrų 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 6 t., p. 3), straipsnių pažeidimu.

—

Ji teigia, kad konkrečiai buvo pažeisti minėto reglamento 872 ir 873 straipsniai, nes ieškovė nebuvo informuota apie Komisijos ketinimą priimti jai nepalankų sprendimą, o gavusi tokios informacijos, ji būtų galėjusi pateikti pastabas dėl šio klausimo; ji taip pat nebuvo informuota apie Europos Komisijos pateiktą prašymą Ispanijos valdžios institucijoms suteikti informacijos ir apie dėl to pailgėjusį terminą sprendimui dėl prašymo atsisakyti išieškoti muitus priimti.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su Muitinės kodekso 220 straipsnio 2 dalies b punkto pažeidimu, nes šioje nuostatoje nenustatyta, kad muitinės klaida turi, Komisijos manymu, lemiamą reikšmę, nes bylos dokumentai buvo grąžinti dėl informacijos trūkumo tam, kas padarė klaidą, t. y. Ispanijos muitinei.

Trečiasis ieškinio pagrindas, susijęs su Komisijos vidaus reglamento, t. y. priedo, kuriame išdėstytas Komisijos darbuotojų geros administracinės elgsenos santykiuose su visuomene kodeksas, pažeidimu.

—

Ieškovė šiuo klausimu teigia, kad ginčijamu sprendimu buvo pažeisti bendrieji gero administravimo principai, gero administracinio elgesio gairės ir teisė būti informuotam apie suinteresuotųjų šalių teises. Pasak ieškovės, Komisija taip pat nepateikė jokio prašomo dokumento ir nieko nenurodė tuo klausimu sprendime, dėl kurio pareikštas ieškinys

Ketvirtasis ieškinio pagrindas, susijęs su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos pažeidimu.

—	Ieškovė teigia, kad buvo pažeisti tos chartijos 41, 42, 47, 48 ir 51 straipsniai.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/40

2011 m. liepos 29 d. pareikštas ieškinys byloje Axa Mediterranean prieš Komisiją

(Byla T-405/11)

2011/C 282/75

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Axa Mediterranean Holding, SA (Maljorkos Palma, Ispanija), atstovaujama advokatų J. Buendía Sierra, E. Abad Valdenebro, R. Calvo Salinero ir M. Muñoz de Juan

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	patenkinti prašymą pateikti įrodymus,

—	pripažinti priimtinais ir pagrįstais grindžiant ieškinį nurodytus reikalavimus dėl panaikinimo,

—	panaikinti Sprendimo 1 straipsnio 1 dalį tiek, kiek joje skelbiama, kad TRLIS [Ispanijos pelno mokesčio įstatymo konsoliduotas tekstas] 12 straipsnio 5 dalis kvalifikuojama kaip valstybės pagalba,

—	nepatenkinus pirmesnio reikalavimo, panaikinti 1 straipsnio 1 dalį, tiek, kiek joje skelbiama, kad TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje yra valstybės pagalbos elementų, kai ji taikoma akcijų daugumos dalies įsigijimams,

—	nepatenkinus pirmesnio reikalavimo, panaikinti Sprendimo 4 straipsnį, pagal kurį nurodymas išieškoti pagalbą taikomas sandoriams, sudarytiems iki šiuo ieškiniu ginčijamo galutinio sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

—	nepatenkinus trečiojo reikalavimo, panaikinti 1 straipsnio 1 dalį ir 4 straipsnį, tiek, kiek juose daroma nuoroda į Meksikoje ir Turkijoje įvykdytus sandorius; ir

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai yra tokie patys kaip byloje T-399/11, Banco de Santander y Santusa Holding prieš Komisiją.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/40

2011 m. liepos 29 d. pareikštas ieškinys byloje Prosegur Compañía de Seguridad prieš Komisiją

(Byla T-406/11)

2011/C 282/76

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Prosegur Compañía de Seguridad, S.A. (Madridas, Ispanija), atstovaujama advokatų J. Buendía Sierra, E. Abad Valdenebro ir M. Muñoz de Juan

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	pripažinti priimtinu prašymą pateikti įrodymų ir jį patenkinti,

—	pripažinti priimtinais šiame prašyme nurodytus panaikinimo pagrindus ir juos patenkinti,

—	panaikinti sprendimo 1 straipsnio 1 dalį tiek, kiek juo pripažįstama, jog TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje yra valstybės pagalbos požymių, kai ši dalis taikoma kontrolės teisę suteikiančių akcijų įsigijimams,

—	subsidiariai panaikinti sprendimo 4 straipsnį tiek, kiek pagal jį išieškojimo tvarka taikoma operacijoms, įvykdytoms iki galutinio sprendimo, dėl kurio pareikštas šis ieškinys, paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

—	subsidiariai panaikinti sprendimo 1 straipsnio 1 dalį ir subsidiariai jo 4 straipsnį tiek, kiek jie susiję su Argentinoje, Peru ir Kolumbijoje vykdytomis operacijomis ir

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai yra tokie patys, kaip ir nurodyti byloje T-399/11, Banco de Santander y Santusa Holding prieš Komisiją.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/41

2011 m. liepos 26 d. pareikštas ieškinys byloje SRF prieš Tarybą

(Byla T-407/11)

2011/C 282/77

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: SRF Ltd (Naujasis Delis, Indija), atstovaujama advokatų F. Graafsma ir J. Cornelis

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Reikalavimai

—

Panaikinti 2011 m. gegužės 13 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 469/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1292/2007, nustatantis galutinį antidempingo muitą importuojamai Indijos kilmės polietileno tereftalato (PET) plėvelei (OL L 343, 2009, p. 1, toliau - ginčijamas reglamentas); ir

—	priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pagrįsdama savo ieškinį ieškovė remiasi vienu pagrindiniu teises pagrindu, teigdama, kad ginčijamu reglamentu pažeidžiama 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) 9 straipsnio 6 dalis tiek, kiek:

Pirma, minėtame straipsnyje nurodyta, kad antidempingo muitas eksportuotojams ar gamintojams, pranešusiems apie save, bet netirtiems, turi neviršyti vidutinio svertinio dempingo skirtumo, nustatyto atrinktoms šalims, ir nepaisoma nulinių ar de minimis skirtumų. Reglamentu, kuriuo SRF nustatomas 15,5 % dydžio antidempingo muitas, ši taisyklė pažeidžiama, nes vidutinis svertinis dempingo skirtumas atrinktoms šalims, kurių dempingo skirtumas nėra nulinis ar de minimis, yra mažesnis nei 15,5 %; ir

Antra, reikalaujant iš eksportuojančio gamintojo prašyti tarpinės peržiūros pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 3 dalį siekiant taikyti 9 straipsnio 6 dalį esant situacijai, kai esami antidempingo muito dydžiai gali būti pakoreguoti atsižvelgiant į kompensuojamų priemonių pasibaigimą, ginčijamu reglamentu į 9 straipsnio 6 dalį įtraukiama sąlyga, kurios nėra aiškiame šios nuostatos tekste, o tai lemia neleistiną Tarybos aiškinimą.

(1) OL L 343, 2009, p. 51 ir klaidų ištaisymas OL L 7, 2010 1 12, p. 22 (konsoliduotas tekstas)

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/41

2011 m. liepos 28 d. pareikštas ieškinys byloje Maharishi Foundation prieš VRDT (TRANSCENDENTAL MEDITATION)

(Byla T-412/11)

2011/C 282/78

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Maharishi Foundation Ltd (St. Helier, Džersis), atstovaujama lawyer A. Meijboom

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Reikalavimai

—	Panaikinti 2011 m. kovo 24 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) antrosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 1293/2010-2.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklas, su kuriuo susijęs ieškinys: žodinis prekių ženklas „TRANSCENDENTAL MEDITATION“ 16, 41, 44 ir 45 klasių prekėms ir paslaugoms — Bendrijos prekių ženklo paraiška Nr. 8246647

Eksperto sprendimas: atmesti Bendrijos prekių ženklo paraišką dalies prekių ir paslaugų atžvilgiu

Apeliacinės tarybos sprendimas: patenkinti apeliaciją ir grąžinti bylą nagrinėti Nagrinėjimo skyriui

Ieškinio pagrindai: ieškovė remiasi keturiais ieškinio pagrindais: i) Tarybos reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio ir 7 straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimu, nes Apeliacinė taryba, nors nepriėmusi aiškaus sprendimo pagal šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą, mano, kad prekių ženklas „TRANSCENDENTAL MEDITATION“ yra bendrinis; ii) Tarybos reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu, nes Apeliacinė taryba neteisingai nusprendė, kad prekių ženklas neturi skiriamojo požymio; iii) Tarybos reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimu, nes Apeliacinė taryba padarė neteisingą išvadą, kad prekių ženklą sudaro tik nuorodos kurios prekyboje gali būti skirtos apibūdinti prekes ir paslaugas, dėl kurių ieškovas prašė įregistruoti prekių ženklą ir iv) Tarybos reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 3 dalies pažeidimu, nes Apeliacinė taryba neteisingai nusprendė, kad prekių ženklas netaps skiriamuoju prekėms ir paslaugoms, dėl kurių pateikta paraiška, dėl jo naudojimo.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/42

2011 m. rugpjūčio 3 d. Carlo De Nicola pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. birželio 28 d. Tarnautojų teismo sprendimo byloje F-49/10 De Nicola prieš EIB

(Byla T-418/11 P)

2011/C 282/79

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantas: Carlo De Nicola (Štrasenas, Liuksemburgas), atstovaujamas advokato L. Isola

Kita proceso šalis: Europos investicijų bankas

Reikalavimai

Apeliantas Bendrojo Teismo prašo:

—	pakeisti 2011 m. birželio 28 d. Tarnautojų teismo sprendimą byloje F-49/10 dėl:

—	sprendimo, apie kurį pranešta 2010 m. gegužės 11 d. elektroniniu laišku, panaikinimo tiek, kiek EIB nepritarė administracinės procedūros užbaigimui ir užkirto kelią bandymui abipusiu susitarimu užbaigti ginčą, netiesiogiai atsisakydamas kompensuoti 3 000 EUR dydžio medicinines išlaidas,

—	EIB įpareigojimo sumokėti 3 000 EUR sumą, kurią ieškovas išleido Italijoje paskirtai ir atliktai lazerio terapijai, taip pat palūkanas, kompensaciją dėl pinigų nuvertėjimo dėl infliacijos ir bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas apeliacinį skundą, apeliantas nurodo tokius pagrindus.

Dėl faktinių aplinkybių

1.	Apeliantas tvirtina, kad vienas jo reikalavimas buvo pakeistas, o dėl kito nebuvo priimtas sprendimas.

2.	Jis taip pat priekaištauja dėl privilegijuotos padėties, suteiktos institucijai, kuri dar kartą tik patvirtino tam tikrus faktus, kuriuos Tarnautojų teismas po to laikė įrodytais.

Dėl panaikinimo prašymo

Apeliantas prašė panaikinti sprendimą, apie kurį jam pranešta 2010 m. gegužės 11 d. elektroniniu laišku, tiek, kiek EIB atsisakė paskirti trečią gydytoją, pradėti Personalo nuostatų 41 straipsnyje numatytą taikinimo procedūrą ir kompensuoti jam 3 000 EUR sumą, išleistą Italijoje paskirtai ir atliktai lazerio terapijai.

Tarnautojų teismas ieškinio dalį dėl atsisakymo paskirti trečią gydytoją ginčijimo pripažino nepriimtina nurodydamas, kad apeliantas turėjo ginčyti neegzistuojantį 2008 m. kovo 24 d. sprendimą, nepaaiškindamas ryšio tarp ginčijamo sprendimo ir sprendimo, kuris, jo manymu, pažeidžia teisę, ir nenurodydamas, pagal kokias taisykles EIB gydytojui patarėjui priskiriama nuomonė tapo neigiamu EIB sprendimu.

Apeliantas tvirtina, kad ši nuomonė, būdama vidaus procedūros aktu, nepažeidžia teisės ir dėl to niekada negali būti ginčijama vien tik ji.

Tačiau Tarnautojų teismas iš esmės pakeitė ankstesnę praktiką ir manė turintis nustatyti trijų mėnesių terminą bet kokiam vidaus procedūros aktui apskųsti, nuspręsdamas, kad terminas, per kurį galima kreiptis į teismą, pradeda eiti nuo tada, kai darbuotojas pateikia prašymą, nepriklausomai nuo to, ar priimamas sprendimas, ir net nežinant jo motyvų.

Apeliantas ginčija visą taisyklių, kurias, skirtas viešosioms institucijoms, Tarnautojų teismas nori taikyti EIB, kuris organizuotas kaip privatus bankas ir su kurio tarnautojais sudaromos privatinės teisės reguliuojamos darbo sutartys, sistemą. Tai reiškia, kad su darbuotojais susiję aktai nėra administraciniai aktai, nėra viešosios valdžios veiksmų vykdymas, nėra viešosios valdžios aktai ir jiems netaikoma teisėtumo prezumpcija, todėl nėra jokios analogijos su viešojoje tarnyboje dirbančiais tarnautojais ir nėra būtina nedelsiant suteikti stabilumą organizaciniams aktams, priimtiems kaip ir bet kuriame privačiame banke.

7.	Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į skundžiamo sprendimo motyvavimo nelogiškumą tiek, kiek atmetama galimybė jam padaryti atleistiną klaidą, preziumuojant, kad jis žino apie aktą, apie kurį buvo pranešta tik jo advokatui.

8.	Galiausiai jis teigia, kad bet kurioje teisės sistemoje niekinis aktas gali būti ginčijamas bet kuriuo metu, o ne tik per trumpą naikinamąjį terminą, nustatytą aktams, kurie gali būti panaikinti.

Dėl Personalo nuostatų 41 straipsnyje numatytos taikinimo procedūros apeliantas tvirtina, kad nekalbama apie procesinę sąlygą ir Tarnautojų teismas siekia šią procedūrą prilyginti administraciniam skundui, kurį turi pateikti Europos Sąjungos pareigūnai ir kuris yra privalomas bei apibrėžia vėlesnio teisminio nagrinėjimo ribas.

10.

Dėl reikalavimo, susijusio su atsisakymu pradėti taikinimo procedūrą apeliantas mano, kad Tarnautojų teismo sprendimas yra neteisėtas, nes bankas niekada negali atsisakyti ją pradėti.

Tai reiškia, kad, pirma, šis atsisakymas negali būti teisėtai pagrįstas jokiais motyvais ir, antra, jei darbuotojo ieškinys tenkinamas, banko atsakomybė turi būti laikoma sunkesne ir iš banko, be jokios abejonės, turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos.

11.

Dėl netiesioginio atsisakymo kompensuoti lazerio terapijos išlaidas C. De Nicola tvirtina, kad motyvavimo nebuvimas yra aiškus diskrecijos viršijimo ženklas, nes teisiškai gali būti atsisakyta kompensuoti tik trimis atvejais, o oficialaus akto nebuvimas reiškia absoliutų negaliojimą, kuris gali būti ginčijamas bet kuriuo metu.

12.	Galiausiai be jokios abejonės neteisėta reikia laikyti sprendimo dalį, kurioje Tarnautojų teismas nepriėmė sprendimo motyvuodamas tuo, kad neturi reikalingos informacijos.

Dėl reikalavimo, susijusio su išlaidų priteisimu

13.

Tarnautojų teismas nusprendė, kad šis reikalavimas yra nepriimtinas dėl lis pendens, nors lis pendens Procedūros reglamente nenumatyta. Be to, jis nepaaiškino, kaip gali būti identiški prašymai byloje, kuri nagrinėjama pirmojoje instancijoje, ir byloje, kuri nagrinėjama apeliacinėje instancijoje, taip pat nenurodė, kaip ir kas įrodė faktus, kuriais remiamasi šiame sprendime.

14.	Galiausiai apeliantas mano, kad tuo atveju, jei apeliacinis skundas bus patenkintas ir skundžiamas sprendimas bus pakeistas, turės būti priimtas naujas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų, taip pat ir patirtų pirmojoje instancijoje.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/43

2011 m. liepos 29 d. pareikštas ieškinys byloje Ellinika Touristika Akinita prieš Komisiją

(Byla T-419/11)

2011/C 282/80

Proceso kalba: graikų

Šalys

Ieškovė: Ellinika Touristika Akinita AE (Atėnai, Graikija), atstovaujama advokato N. Fragkakis

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	patenkinti visą ieškinį,

—	panaikinti ir pripažinti negaliojančiu ginčijamą Graikijos Respublikai skirtą Komisijos sprendimą,

—	atlyginti su palūkanomis bet kurią sumą, kuri galėjo būti iš ieškovės tiesiogiai ar netiesiogiai „išieškotą“ vykdant ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo ieškiniu ieškovė prašo panaikinti 2011 m. gegužės 24 d. Europos Komisijos sprendimą C(2011) 3504 galutinis dėl valstybės pagalbos, kurią Graikijos Respublika suteikė kai kuriems Graikijos lošimo namams, Nr. C 16/2010 (ex NN 22/2010, ex CP 318/2009).

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi šiais panaikinimo pagrindais:

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su neteisingu SESV 107 straipsnio 1 dalies aiškinimu ir taikymu ir motyvavimo stoka pažeidžiant SESV 296 straipsnį. Nagrinėjama priemone būtent: a) nesuteikiama ekonominės naudos Parnitos ir Korfu lošimo namams pervedant valstybės lėšas, b) ji nėra selektyvi ir c) neturi įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai, neiškraipo ir negali iškraipyti konkurencijos.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su neteisingu 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, 1999 m. kovo 27 d., p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339), 14 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio aiškinimu ir taikymu. Būtent: a) neteisėtą valstybės pagalbą galima išieškoti tik iš jos tikrųjų gavėjų, b) nesutampa atitinkamos priemonės tiesioginiai gavėjai (lošimo namų klientai) ir subjektai, kuriems skirtas sprendimas išieškoti (Korfu, Parnitos ir Salonikų lošimo namai), nemokėję įėjimo mokesčio.

Trečiasis ieškinio pagrindas, susijęs su šio reglamento 14 straipsnio 1 dalies antro sakinio neteisingu aiškinimu ir taikymu. Nagrinėjamas pagalbos išieškojimas prieštarauja: a) teisėtų lūkesčių principui ir b) proporcingumo principui.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/44

2011 m. rugpjūčio 6 d. pareikštas ieškinys byloje Qualitest FZE prieš Tarybą

(Byla T-421/11)

2011/C 282/81

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Qualitest FZE (Dubajus, Jungtiniai Arabų Emyratai), atstovaujama advokato M. Catrain González, baristerių E. Wright ir H. Zhu

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Reikalavimai

—

Panaikinti 2011 m. gegužės 23 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 503/2011, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 961/2010 dėl ribojamųjų priemonių Iranui (OL L 136, 2011, p. 26), ir 2011 m. gegužės 23 d. Tarybos sprendimą 2011/299/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui (OL L 136, 2011, p. 65), kiek jie taikomi ieškovei, ir

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi trimis pagrindais.

1.	Pirmasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad atsakovė neįvykdė SESV 296 straipsniu nustatytos pareigos nurodyti ieškovės įtraukimo į ginčijamus teisės aktus motyvus.

Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad ginčijamuose teisės aktuose nenurodydama motyvų atsakovė pažeidė ieškovės teisę į gynybą, nes:

—	nesant jokio pagrindimo ieškovė neturi galimybės pareikšti savo požiūrio į informacija ar medžiagą prieš ją ir

—	šis nenurodymas yra esminis atsakovės pareigų ginčijamų teisės aktų atžvilgiu neįvykdymas ir dėl to jie yra negaliojantys, kiek jie taikomi ieškovei.

3.	Trečiasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad atsakovė padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai priėjo prie išvados, kad iškovė dalyvavo Irano branduolinėje programoje aprūpindama komponentais ir kad buvo įvykdytos teisinės jos įtraukimo į ginčijamus teisės aktus sąlygos.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/44

2011 m. rugpjūčio 4 d. pareikštas ieškinys byloje Cementos Molins prieš Komisiją

(Byla T-424/11)

2011/C 282/82

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Cementos Molins, SA (Sant Visens del Hortsas, Ispanija), atstovaujama advokatų C. Fernández Vicién, I. Moreno-Tapia Rivas ir M. López Garrido

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Remdamasi SESV 263 straipsniu, ieškovė prašo panaikinti 2011 m. sausio 12 d. Komisijos sprendimą dėl Ispanijos įgyvendintos finansinės prestižo vertės amortizacijos mokesčių tikslais įsigyjant užsienio bendrovės akcijų Nr. C 45/07 (ex NN 51/07, ex CP 9/07) (1).

Ieškiniui pagrįsti ieškovė nurodo tris pagrindus:

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su SESV 107 straipsnio pažeidimu.

—

Pasak ieškovės, sprendimu pažeistas SESV 107 straipsnis, nes sprendime nustatyta, kad pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje numatyta finansinės prestižo vertės amortizacija mokesčių tikslais įsigyjant užsienio bendrovės akcijų yra su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba. Ieškovė teigia, kad minėta amortizacija nesuteikia jokio pranašumo, nedaro įtakos prakybai Bendrijoje ir yra neselektyvi.

Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su teisėtų lūkesčių apsaugos principo ir pareigos motyvuoti dėl teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu.

—

Šis ieškinio pagrindas sudarytas iš dviejų dalių, kurios abi susijusios su ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytu laikotarpiu, kuriuo ieškovė galėjo turėti teisėtų lūkesčių:

—

Antrojo ieškinio pagrindo pirma dalis: visų pirma, teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimas. Ieškovė teigia, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas turi apsaugoti nuo pagalbos susigrąžinimo visus pagalbos gavėjus iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos, nes sprendimo pradėti procedūrą nepakanka, kad būtų paneigti teisėti lūkesčiai, atsiradę iš Komisijos pranešimų Europos Parlamente.

—

Antrojo ieškinio pagrindo antra dalis: papildomai ieškovė teigia, kad buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas ir pareiga motyvuoti sprendimą. Ieškovė mano, kad Europos Komisija klaidingai neįskaičiavo į teisėtų lūkesčių terminą visos dienos, kurią ESOL buvo paskeltas sprendimas pradėti procedūrą, kurioje priimtas ginčijamas sprendimas. Pirma, nes Bendrijos taisyklėse numatyta, kad paskutinė termino diena turi būti įskaičiuota visa; antra, nes minėtos dienos neįskaitymas į teisėtų lūkesčių terminą ginčijamo sprendimo rezoliucinėje dalyje prieštarauja jos motyvavimui.

Trečiasis ieškinio pagrindas, susijęs su proporcingumo principo pažeidimu, atsižvelgiant į teisėtų lūkesčių apsaugos principą.

—	Ieškovė teigia, kad Komisijos reikalavimas, jog tam, kad būtų taikomas teisėtų lūkesčių apsaugos principas pagal ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 4 dalį, turi egzistuoti teisinės kliūtys tarpvalstybiniams įmonių santykiams, yra neproporcingas.

(1) Paskelbta 2011 m. gegužės 21 d. ESOL L 135, p. 1.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/45

2011 m. rugpjūčio 3 d. pareikštas ieškinys byloje Graikijos Respublika prieš Komisiją

(Byla T-425/11)

2011/C 282/83

Proceso kalba: graikų

Šalys

Ieškovė: Graikijos Respublika, atstovaujama P. Mylonopoulos ir K. Boskovits

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą ir

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo ieškiniu ieškovė prašo panaikinti 2011 m. gegužės 24 d. Komisijos sprendimą C(2011) 3504 galutinis, kuriuo pagalba, kurią Graikijos valdžios institucijos suteikė kazino (valstybės pagalba Nr. C 16/2010 (ex NN 22/2010, ex CP 318/2009)), pripažinta neteisėta valstybės pagalba.

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi šiais pagrindais.

Pirmasis pagrindas , grindžiamas klaidingu SESV 107 straipsnio 1 dalies, susijusios su valstybės pagalbos sąvoka, aiškinimu.

Konkrečiai ieškovė tvirtina, jog atsakovė klaidingai nusprendė, kad sumažinus įėjimo į kai kuriuos kazino bilieto kainą, jie gavo naudos dėl valstybės pajamų sumažinimo. Be to, tariamų pagalbos gavėjų teisinė ir faktinė situacija nebuvo panaši į kitų Graikijoje veikiančių kazino, o prekyba bendrijos viduje nebuvo paveikta ir konkurencija vidaus rinkoje neiškraipyta.

Antrasis pagrindas susijęs su netinkamais, neišsamiais ir prieštaringais motyvais, apibūdinančiais valstybės pagalbą.

Ieškovė visų pirma pabrėžia, kad motyvai yra prieštaringi, nes, viena vertus, ji pripažįsta, kad sumažinus įėjimo bilieto kainą, gali padaugėti klientų atitinkamuose kazino, tačiau kita vertus, ji nesutinka, kad valstybės išlaidos padidės dėl klientų pagausėjimo. Be to, motyvai yra neišsamūs, kiek tai susiję su įrodymais dėl naudos ir poveikio Bendrijos vidaus prekybai; motyvai yra akivaizdžiai klaidingi, kiek tai susiję su įrodymais dėl priemonės atrankinio pobūdžio.

Trečiasis pagrindas : pagalbos grąžinimas pažeidžia Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 (1) 14 straipsnį.

Ieškovė konkrečiai tvirtina, kad grąžinti prašoma ne iš tikrųjų gavėjų, kurie yra kazino klientai, mokantys mažesnę įėjimo bilieto kainą. Be to, grąžinimas prieštarauja teisėtų lūkesčių principui — dėl ankstesnės Symvoulio tis Epikrateias praktikos ir atsakovės elgesio — taip pat bendrajam proporcingumo principui, kiek dėl jo našta, tenkanti tariamiems pagalbos gavėjams, yra neproporcinga ir nepagrįsta ir kiek dėl jo suintensyvėja konkurencija tarp kazino, nustatančių 12 eurų įėjimo bilieto kainą.

4.	Ketvirtasis pagrindas: atsakovė klaidingai apskaičiavo grąžinamą sumą Ieškovė teigia, kad atsakovė negali tiksliai apskaičiuoti valstybės gavėjų tariamos naudos ir kad atsakovė neatsižvelgė į įtaką, kurią turėjo ar galėjo turėti sumažinta įėjimo bilieto kaina prašymui.

(1) 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 83 1999 m. kovo 27 d., p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339).

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/46

2011 m. rugpjūčio 1 d. pareikštas ieškinys byloje Maharishi Foundation prieš VRDT (MÉDITATION TRANSCENDANTALE)

(Byla T-426/11)

2011/C 282/84

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Maharishi Foundation Ltd (St. Helier, Džersis), atstovaujama advokato A. Meijboom

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Reikalavimai

—	Panaikinti 2011 m. balandžio 6 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) antrosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 1294/2010-2.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklas, su kuriuo susijęs ieškinys: žodinis prekių ženklas „MÉDITATION TRANSCENDANTALE“ 16, 35, 41, 44 ir 45 klasių prekėms ir paslaugoms — Bendrijos prekių ženklo paraiška Nr. 8246704

Eksperto sprendimas: atmesti Bendrijos prekių ženklo paraišką dalies prekių ir paslaugų atžvilgiu

Apeliacinės tarybos sprendimas: patenkinti apeliaciją ir grąžinti bylą nagrinėti Nagrinėjimo skyriui

Ieškinio pagrindai: ieškovė remiasi keturiais ieškinio pagrindais: i) Tarybos reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio ir 7 straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimu, nes Apeliacinė taryba, nors nepriėmusi aiškaus sprendimo pagal šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą, mano, kad prekių ženklas „MÉDITATION TRANSCENDANTALE“ yra bendrinis; ii) Tarybos reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu, nes Apeliacinė taryba neteisingai nusprendė, kad prekių ženklas neturi skiriamojo požymio; iii) Tarybos reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimu, nes Apeliacinė taryba padarė neteisingą išvadą, kad prekių ženklą sudaro tik nuorodos kurios prekyboje gali būti skirtos apibūdinti prekes ir paslaugas, dėl kurių ieškovas prašė įregistruoti prekių ženklą ir iv) Tarybos reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 3 dalies pažeidimu, nes Apeliacinė taryba neteisingai nusprendė, kad prekių ženklas netaps skiriamuoju prekėms ir paslaugoms, dėl kurių pateikta paraiška, dėl jo naudojimo.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/46

2011 m. rugpjūčio 4 d. pareikštas ieškinys byloje Banco Bilbao Vizcaya Argentaria prieš Komisiją

(Byla T-429/11)

2011/C 282/85

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Banco Bilbao Vizcaya Argentaria, SA (Bilbao, Ispanija), atstovaujama advokato J. Ruiz Calzado, Rechtsanwalt M. Núñez-Müller ir advokato J. Domínguez Pérez

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti Sprendimo 1 straipsnio 1 dalį,

—	nepatenkinus pirmojo reikalavimo, iš dalies panaikinti Sprendimo 1 straipsnio 4 ir 5 dalis,

—	nepatenkinus antrojo reikalavimo, panaikinti Sprendimo 4 straipsnį arba atitinkamai iš dalies pakeisti jo taikymo sritį ir

—	priteisti iš Komisijos visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi septyniais pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas, susijęs su SESV 107 ir 108 straipsnių pažeidimu, nes pripažįstama, kad Ispanijos pelno mokesčio įstatymo konsoliduoto teksto (toliau –TRILS) 12 straipsnio 5 dalyje yra valstybės pagalbos elementų tiek, kiek pagal ją leidžiama nurašyti prestižo vertę, susidariusią įsigijus užsienio įmonių akcijų, įsigijimų ne Bendrijoje atveju.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su teisės klaida ir procedūrų pažeidimu, nes tam, kad priemonė būtų pripažinta valstybės pagalba, kuri visa turi būti uždrausta, pakanka, kad ją įgyvendinus susidarytų tam tikros situacijos, kvalifikuotinos valstybės pagalbos elementu.

Trečiasis ieškinio pagrindas, susijęs su proporcingumo principo pažeidimu, nes Sprendime konstatuojama, kad i) visa priemonė yra neteisėta pagalba, įskaitant ir tokias šalis kaip Kinija ar Indija bei kitas šalis tais atvejais, kai buvo arba gali būti įrodyta, jog egzistavo aiškios teisinės kliūtys tarptautiniams susijungimams ir kad ii) su bendrąja rinka nesuderinama valstybės pagalba yra visa priemonė, įskaitant ir leidimą nurašyti prestižo vertę, susidariusią įsigijus akcijų daugumos dalį užsienio įmonėse ne Bendrijoje.

4.	Ketvirtasis ieškinio pagrindas, susijęs su teisėtų lūkesčių ir vienodo požiūrio principų pažeidimu, nes Komisija netaikė rekomendacijų, įtvirtintų komunikate dėl tiesioginių mokesčių, ir administracinės praktikos.

5.	Penktasis ieškinio pagrindas, susijęs su gero administravimo principo pažeidimu, nes Komisija nepatikrino tikslios praktinių kliūčių susijungimų įsigyjant ne Bendrijoje atveju apimties.

6.	Šeštasis ieškinio pagrindas, susijęs su teisės ir vertinimo klaidomis dėl Sprendime pripažįstamų teisėtų lūkesčių apimties.

7.	Septintasis ieškinio pagrindas, susijęs su nepakankamu Sprendimo motyvų nurodymu.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/47

2011 m. rugpjūčio 4 d. pareikštas ieškinys byloje Telefónica prieš Komisiją

(Byla T-430/11)

2011/C 282/86

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Telefónica, SA (Madridas, Ispanija), atstovaujama advokato J. Ruiz Calzado, advokatų M. Núñez-Müller ir J. Domínguez Pérez

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti sprendimo 1 straipsnio 1 dalį,

—	subsidiariai iš dalies panaikinti sprendimo 1 straipsnio 4 ir 5 dalis,

—	subsidiariai panaikinti sprendimo 4 straipsnį arba prireikus pakeisti jo apimtį,

—	priteisti iš Komisijos visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šis ieškinys pareikštas dėl 2011 m. sausio 12 d. Komisijos sprendimo, priimto byloje Nr. C 45/2007 (ex NN 51/2007, ex CP 9/2007), dėl Ispanijos įgyvendintos finansinės prestižo vertės amortizacijos mokesčių tikslais įsigyjant užsienio bendrovės akcijų.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai yra tokie patys, kaip ir nurodyti byloje byloje T-429/11 BBVA prieš Komisiją.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/47

2011 m. rugpjūčio 4 d. pareikštas ieškinys byloje Iberdrola prieš Komisiją

(Byla T-431/11)

2011/C 282/87

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Iberdrola, SA (Bilbao, Ispanija), atstovaujama advokato J. Ruiz Calzado, advokatų M. Núñez-Müller ir J. Domínguez Pérez

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti sprendimo 1 straipsnio 1 dalį,

—	subsidiariai iš dalies panaikinti sprendimo 1 straipsnio 4 ir 5 dalis,

—	subsidiariai panaikinti sprendimo 4 straipsnį arba prireikus pakeisti jo apimtį,

—	priteisti iš Komisijos visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai yra tokie patys, kaip ir nurodyti byloje byloje T-429/11 BBVA prieš Komisiją.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/48

2011 m. rugpjūčio 3 d. pareikštas ieškinys byloje Europäisch-Iranische Handelsbank prieš Tarybą

(Byla T-434/11)

2011/C 282/88

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Europäisch-Iranische Handelsbank AG (Hamburgas, Vokietija), atstovaujama solisitorių S. Gadhia ir S. Ashley, advokato H. Hohmann, Queen's Counsel D. Wyatt ir baristerio R. Blakeley

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Reikalavimai

Ieškovė prašo:

—	panaikinti Tarybos sprendimo 2011/299/BUSP (1) I priedo B lentelės 1 dalį, kiek ji susijusi su ieškove,

—	panaikinti Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 503/2011 (2) I priedo B lentelės 1 dalį, kiek ji susijusi su ieškove,

—	pripažinti Tarybos sprendimo 2010/413/BUSP (3) 20 straipsnio 1 dalies b punktą netaikytinu ieškovei,

—	pripažinti Tarybos reglamento (ES) Nr. 961/2010 (4) 16 straipsnio 2 dalį netaikytina ieškovei ir

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi penkiais pagrindais.

Kaip pirmasis ieškinio pagrindas nurodoma, kad atsakovė pažeidė procedūros reikalavimus, nes

—	nenurodė tinkamų, tikslių ir pakankamų motyvų ir

—	neužtikrino teisės į gynybą ir veiksmingą teisminę apsaugą.

Pateikiant antrąjį ieškinio pagrindą teigiama, kad atsakovė padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nustatydama, ar ginčijamų priemonių taikymo ieškovei kriterijai įvykdyti, nes sandoriai, dėl kurių tikriausiai ieškovė buvo įtraukta į sąrašą, buvo sudaryti turint kompetentingos nacionalinės institucijos (Vokietijos Centrinis Bankas) leidimą arba atitiko jos nurodymus ir rekomendacijas.

Trečiuoju ieškinio pagrindu ieškovė kaltina atsakovę pažeidus jos teisėtus lūkesčius, kad ji nebus baudžiama nustatant ribojančias priemones dėl kompetentingos nacionalinės institucijos sankcionuotų veiksmų. Kita vertus, ieškovės nubaudimas tokiomis aplinkybėmis pažeidė teisinio saugumo principą ir ieškovės teisę į gerą administravimą.

4.	Kaip ketvirtasis ieškinio pagrindas nurodoma, kad įtraukus ieškovę į sąrašą buvo pažeista jos nuosavybės teisė ir (arba) teisė užsiimti verslu ir akivaizdžiai pažeistas proporcingumo principas.

5.	Penktuoju ieškinio pagrindu teigiama, kad net jei atsakovės vykdyti įgaliojimai yra privalomi, jie yra neteisėti, nes prieštarauja proporcingumo principui.

(1) 2011 m. gegužės 23 d. Tarybos sprendimas 2011/299/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui (OL L 136, 2011, p. 65).

(2) 2011 m. gegužės 23 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 503/2011, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 961/2010 dėl ribojamųjų priemonių Iranui (OL L 136, 2011, p. 26).

(3) 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimas 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2007/140/BUSP (OL L 195, 2010, p. 39).

(4) 2010 m. spalio 25 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 961/2010 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 423/2007 (OL L 281, 2010, p. 1).

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/50

2011 m. liepos 5 d. Tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje V prieš Parlamentą

(Byla F-46/09) (1)

(Viešoji tarnyba - Sutartininkas - Įdarbinimo sąlygos - Fizinis tinkamumas - Medicininis patikrinimas įsidarbinant - Fizinių asmenų apsauga asmeninių duomenų tvarkymo atžvilgiu - Medicininė paslaptis - Medicininio pobūdžio duomenų perdavimas tarp institucijų - Teisė į privatų gyvenimą)

2011/C 282/92

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: V (Briuselis, Belgija), atstovaujama advokatų É. Boigelot ir S. Woog

Atsakovas: Europos Parlamentas, atstovaujamas K. Zejdová ir S. Seyr

Ieškovės pusėje į bylą įstojusi šalis: Contrôleur européen de la protection des données, atstovaujamas M. V. Pérez Asinari ir H. Kranenborg

Dalykas

Pirma, prašymas panaikinti 2008 m. gruodžio 18 d. medicininę išvadą dėl fizinio netinkamumo ir, antra, prašymas panaikinti sprendimą atšaukti darbo pasiūlymą, kuris prieš tai buvo pateiktas ieškovei.

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimą, kuriuo Europos Parlamentas atšaukė darbo pasiūlymą, kurį jis pateikė V.

2.	Priteisti iš Europos Parlamento 25 000 eurų V. naudai.

3.	Atmesti likusią ieškinio dalį.

4.	Europos Parlamentas padengia savo ir ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

5.	Į bylą įstojęs Contrôleur européen de la protection des données padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 11, 2010 1 16, p. 40.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/50

2011 m. liepos 20 d. Tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje Gozi prieš Komisiją

(Byla F-116/10) (1)

(Viešoji tarnyba - Pareigūnai - Pareiga padėti - Nuostatų 24 straipsnis - Baudžiamajame procese nacionaliniame teisme patirtų išlaidų advokatui atlyginimas)

2011/C 282/93

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovas: Sandro Gozi (Roma, Italija), atstovaujamas advokato G. Passalacqua

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama J. Currall ir J. Baquero Cruz

Dalykas

Prašymas panaikinti sprendimą, kuriuo buvo atmestas prašymas atlyginti ieškovo baudžiamajame procese valstybės narės teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	S. Gozi sumoka visas bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 55, 2011 2 19, p. 38.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/50

2011 m. liepos 5 d. Tarnautojų teismo pirmosios kolegijos nutartis byloje Coedo Suárez prieš Tarybą

(Byla F-73/10 R) (1)

(Viešoji tarnyba - Pareigūnai - Ieškinys dėl žalos atlyginimo - Implicitinis sprendimas atmesti prašymą dėl žalos atlyginimo, kurį priėmus priimtas eksplicitinis sprendimas atmesti šį prašymą - Vėlavimas pateikti išankstinį skundą dėl implicitinio sprendimo atmesti - Nepriimtinumas)

2011/C 282/94

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Angel Coedo Suárez (Briuselis, Belgija), atstovaujamas advokatų S. Rodrigues, A. Blot ir C. Bernard-Glanz

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama K. Zieleśkiewicz ir M. Bauer

Dalykas

Prašymas panaikinti atsakovės sprendimą atmesti prašymą atlyginti nuostolius ieškovui ir prašymas atlyginti patirtą turtinę bei neturtinę žalą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną.

2.	Europos Sąjungos Taryba padengia visas bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 301, 2010 11 6, p. 63.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/51

2011 m. liepos 5 d. Tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) nutartis byloje Alari prieš Parlamentą

(Byla F-38/11) (1)

(Viešoji tarnyba - Pareigūnai - Pareigų paaukštinimas - 2009 m. pareigų paaukštinimo procedūra - Tarpinstitucinis perkėlimas vykstant paaukštinimo procedūrai, kai pareigūnas būtų buvęs paaukštintas savo ankstesnėje institucijoje - Institucija, kompetentinga priimti sprendimą dėl perkelto pareigūno paaukštinimo)

2011/C 282/95

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Gianluigi Alari (Bertranžas, Liuksemburgas), atstovaujamas advokatų S. Orlandi, A. Coolen, J. N. Louis ir É. Marchal

Atsakovas: Europos Parlamentas, atstovaujamas S. Alves ir M. Ecker

Dalykas

Prašymas panaikinti sprendimą nepaaukštinti ieškovo per 2009 m. pareigų paaukštinimo procedūrą

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį kaip akivaizdžiai nepagrįstą.

2.	Europos Parlamentas padengia savo ir ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 179, 2011 06 18, p. 22.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/51

2011 m. liepos 12 d. pareikštas ieškinys byloje ZZ prieš Komisiją

(Byla F-66/11)

2011/C 282/97

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: ZZ, atstovaujama advokatų S. Rodrigues, A. Blot ir C. Bernard-Glanz

Atsakovė: Europos Komisija

Ginčo dalykas bei aprašymas

Konkurso EPSO/AST/111/10 (AST 1) atrankos komisijos pirmininko sprendimo neleisti ieškovei laikyti egzaminų panaikinimas.

Ieškovės reikalavimai

—

Visų pirma:

—	panaikinti 2011 m. balandžio 7 d. sprendimą neleisti ieškovei laikyti egzaminų konkurse EPSO/AST/111/10 — AST 1 kategorijos sekretoriai,

—	atitinkamai, nurodyti įtraukti ieškovę į įdarbinimo procedūrą, pradėtą minėtu konkursu, prireikus surengiant naujus egzaminus.

—	Alternatyviai, jei nebūtų patenkintas pagrindinis reikalavimas, quod non, priteisti iš atsakovės preliminariai ex aequo et bono nustatytą 20 000 eurų sumą, skirtą atlyginti materialinę žalą, bei sprendimo, kuris bus priimtas, priėmimo dieną galiojančio dydžio delspinigius.

—	Bet kokiu atveju, priteisti iš atsakovės preliminariai ex aequo et bono nustatytą 20 000 eurų sumą, skirtą atlyginti neturtinę žalą, bei sprendimo, kuris bus priimtas, priėmimo dieną galiojančio dydžio delspinigius.

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/52

2011 m. liepos 15 d. pareikštas ieškinys byloje ZZ prieš Komisiją

(Byla F-68/11)

2011/C 282/98

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovas: ZZ, atstovaujamas lawyers S. Rodrigues, A. Blot ir C. Bernard-Glanz

Atsakovė: Europos Komisija

Ginčo dalykas bei aprašymas

Komisijos sprendimo, kuriuo nutraukiama ieškovo neterminuota darbo sutartis, panaikinimas.

Ieškovo reikalavimai

Ieškovas prašo Europos Sąjungos tarnautojų teismo:

—	panaikinti 2010 m. rugsėjo 30 d. Paskyrimų tarnybos sprendimą nutraukti jo neterminuotą darbo sutartį;

—	kartu ir kiek reikia: panaikinti 2011 m. balandžio 14 d. Paskyrimų tarnybos sprendimą, kuriuo atmetamas 2010 m. gruodžio 23 d. pateiktas skunda pagal pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį;

—	Priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/52

2011 m. liepos 20 d. pareikštas ieškinys byloje ZZ prieš Audito Rūmus

(Byla F-69/11)

2011/C 282/99

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: ZZ, atstovaujama advokato L. Levi

Atsakovas: Europos Audito Rūmai

Ginčo dalykas bei aprašymas

Audito Rūmų sprendimo nepaskirti ieškovės į Žmogiškųjų išteklių direktorato direktoriaus postą ir į šį postą paskirti kitą kandidatą panaikinimas.

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti Audito Rūmų sprendimą paskirti į Žmogiškųjų išteklių direktorato direktoriaus postą kitą asmenį ir sprendimą nepaskirti į šį postą ieškovės.

—	Prireikus panaikinti sprendimą atmesti skundą.

—	Priteisti iš Audito Rūmų atlyginti patirtą materialinę žalą, kurią sudaro teisių į išmokas, susijusių su ginčijamais sprendimais (įskaitant atlyginimą ir teises į pensiją), praradimas ir todėl įpareigoti sumokėti šias išmokas nuo 2001 m. sausio 1 d.

—	Priteisti iš Audito Rūmų simbolinį 1 eurą moralinei žalai atlyginti.

—	Priteisti iš Audito Rūmų bylinėjimosi išlaidas.

24.9.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 282/53

2011 m. liepos 25 d. pareikštas ieškinys byloje ZZ prieš Komisiją

(Byla F-73/11)

2011/C 282/101

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: ZZ, atstovaujama advokatų S. Rodrigues, C. Bernard-Glanz ir A. Blot

Atsakovė: Europos Komisija

Ginčo dalykas bei aprašymas

Sprendimo nekviesti ieškovės į vertinimo centro organizuojamus viešojo konkurso EPSO/AD/181/10 egzaminus panaikinimas.

Ieškovės reikalavimai

Apeliantė prašo Europos Sąjungos Tarnautojų Teismą:

—	Panaikinti 2010 m. rugpjūčio 20 d. ir 2010 m. rugsėjo 15 d. Europos personalo atrankos komisijos (toliau — EPSO) sprendimus, kuriais ji informuojama apie atsisakymą kviesti ją į vertinimo centro organizuojamus viešojo konkurso EPSO/AD/181/10 egzaminus (toliau — ginčijamas sprendimas);

—	Prireikus panaikinti 2011 m. balandžio 15 d. EPSO sprendimą atmesti jos 2010 m. lapkričio 10 d. skundą dėl nurodyto sprendimo (toliau — sprendimas atmesti);

—	Nurodyti grąžinti ją į atrankos procedūrą, prireikus organizuojant naujus egzaminus;

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

		ISSN 1725-521X doi:10.3000/1725521X.C_2011.282.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 282

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	54 tomas 2011m. rugsėjo 24d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Sąjungos Teisingumo Teismas
2011/C 282/01	Paskutinis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiamas leidinys OL C 269, 2011 9 10	1