11.5.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 136/1

—

atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 18 d. Europos Sąjungos Tarybos, Europos Parlamento ir Europos Komisijos pirmininkų pasirašytą Europos konsensusą dėl humanitarinės pagalbos,

—

atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 29 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą, kuriame nustatytas veiksmų planas, apimantis konkrečias konsensuso įgyvendinimo priemones (SEC(2008)1991),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 214 straipsnį, skirtą humanitarinei pagalbai,

—

atsižvelgdamas į 1996 m. birželio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1257/96 dėl humanitarinės pagalbos (1),

—

atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 23 d. Europos Sąjungos gaires dėl skatinimo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės, atnaujintas 2009 m. gruodžio mėn., ir į 2009 m. gruodžio 8 d. Tarybos išvadas,

—

atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 5 d. Tarybos sprendimą 2007/162/EB, nustatantį civilinės saugos finansinė priemonę (2),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 8 d. Tarybos sprendimą 2007/779/EB, nustatantį Bendrijos civilinės saugos mechanizmą (3),

—

atsižvelgdamas į Tarybos 2007 m. gruodžio mėn. išvadas, kuriose Komisija raginama kuo geriau pasinaudoti Bendrijos civilinės saugos mechanizmu ir stiprinti valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą,

—

atsižvelgdamas į bendrą vyriausiosios įgaliotinės ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojos Catherine Ashton ir Europos Komisijos narės Kristalinos Georgievos dokumentą dėl patirties, įgautos Europos Sąjungai reaguojant į nelaimę Haityje,

—

atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 10 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Parlamentui „Europos Sąjunga ir Jungtinės Tautos: daugiašališkumo galimybė“ (COM(2003)0526), kuriame nuosekliu politiniu dialogu, glaudesniu bendradarbiavimu šioje srityje, geresniu krizių valdymu ir prevencija bei strateginiu Komisijos ir tam tikrų JT organizacijų bendradarbiavimu raginama visapusiškai remti ir stiprinti ES ir JT santykius,

—

atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl ES pajėgumo reaguoti į nelaimes didinimo (COM(2008)0130) ir į Europos Parlamento 2008 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl ES pajėgumo reaguoti į nelaimes gerinimo (4),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 23 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl nelaimių rizikos mažinimo besivystančiose šalyse Europos Sąjungos paramos strategijos (COM(2009)0084),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 31 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Parlamentui dėl humanitarinės pagalbos maistu (COM(2010)0126),

—

atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl 2010 m. Humanitarinės pagalbos generalinio direktorato (ECHO GD) veiklos gairių,

—

atsižvelgdamas į Michelio Barnier 2006 m. gegužės mėn. paskelbtą pranešimą „Europos civilinės saugos pajėgos: Europos pagalba“,

—

atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 10 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtą Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į 1949 m. Ženevos konvencijas ir jų 1977 m. papildomus protokolus,

—

atsižvelgdamas į 1951 m. liepos mėnesį priimtą Konvenciją dėl pabėgėlių statuso,

—

atsižvelgdamas į JT Vaiko teisių konvenciją ir į fakultatyvinį protokolą dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose, 1989 m. lapkričio 20 d. patvirtintą JT Generalinės Asamblėjos,

—

atsižvelgdamas į 1999 m. balandžio 13 d. Londone pasirašytą Pagalbos maistu konvenciją, pagal kurią Europos bendrijai nustatomas įpareigojimas reaguoti į kritines situacijas, susijusias su maistu, ir į kitus maisto poreikius besivystančiose šalyse (5),

—

atsižvelgdamas į 1994 m. Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio judėjimo bei nevyriausybinių organizacijų elgesio kodeksą dėl pagalbos nelaimių atveju,

—

atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 17 d. Stokholme patvirtintus humanitarinės pagalbos teikimo principus ir gerąją patirtį (GHPT),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. Jungtinių Tautų ir humanitarinių organizacijų Visuotinėje humanitarinėje programoje patvirtintus partnerystės principus,

—

atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 27 d. pataisytas Jungtinių Tautų karinių ir civilinės gynybos išteklių naudojimo teikiant pagalbą įvykus nelaimei gaires (Oslo gairės),

—

atsižvelgdamas į 2003 m. kovo mėn. Karinės ir civilinės gynybos išteklių naudojimo, remiant Jungtinių Tautų humanitarinius veiksmus sudėtingų kritinių situacijų atveju, gaires (KCGI gaires),

—

atsižvelgdamas į Hyogo veiksmų programą, patvirtintą 2005 m. sausio 18–22 d. Kobėje, Hyoge, Japonijoje, surengtoje pasaulinėje konferencijoje dėl nelaimių prevencijos,

—

atsižvelgdamas į 2005 m. rugpjūčio mėn. Jungtinių Tautų neatidėliotinos pagalbos koordinatoriaus ir Generalinio Sekretoriaus pavaduotojo humanitariniais reikalais paskelbtą Humanitarinės pagalbos apžvalgą,

—

atsižvelgdamas į Vystomosios paramos mokslinių tyrimų partnerių organizacijos (DARA) parengtą 2010 m. humanitarinio reagavimo rodiklį, kuris padeda analizuoti ir klasifikuoti būdus, kuriais pagrindinės paramą teikiančios šalys reaguoja į žmonių, nukentėjusių per nelaimes, konfliktus ir esant kritinei padėčiai, poreikius,

—

atsižvelgdamas į taisyklių, įstatymų ir principų, taikomų tarptautiniams veiksmams nelaimių atveju (IDRL gairės), priimtų 2007 m. Ženevoje per 30-ąją tarptautinę Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio konferenciją, tarptautinę programą ir į bendrą Europos valstybių narių įsipareigojimą juos remti,

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją dėl Europos konsensuso dėl humanitarinės pagalbos (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl žemės drebėjimo Haityje (7),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. gruodžio 14 d. rekomendaciją Tarybai dėl ES greitojo reagavimo pajėgumų kūrimo (8),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl Izraelio karinės operacijos prieš humanitarinės pagalbos flotilę ir Gazos ruožo blokados (9),

—

atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl humanitarinės krizės Somalyje, kurią pagal Darbo tvarkos taisyklių 120 straipsnį pateikė Oreste Rossi (B7–0489/2010),

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl humanitarinės pagalbos trečiosioms šalims,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto (A7-0375/2010) pranešimą,

A.

primindamas bendrą humanitarinės pagalbos viziją, kuri pateikiama Europos konsensuse dėl humanitarinės pagalbos ir kuri pabrėžia Europos Sąjungos norą šioje srityje artimai bendradarbiauti siekiant gerinti jos efektyvumą, ginti ir skleisti pagrindinius humanitarinius žmogiškumo, neutralumo, nešališkumo ir nepriklausomumo principus bei aktyviai skatinti gerbti tarptautinę humanitarinę teisę,

B.

kadangi konsensuse numatyti įsipareigojimai taikomi ir valstybėms narėms, ir Komisijai ir kadangi veiksmų plane išvardytus veiksmus dažnai įgyvendina Komisija ir valstybės narės, veikdamos drauge,

C.

kadangi dėl žmonių sukeltos klimato kaitos poveikio žymiai išaugo gamtos nelaimių skaičius ir jos suintensyvėjo ir kadangi pramoninės valstybės istoriškai yra už tai atsakingos; kadangi padaugėjo sudėtingų krizių, susijusių su daugeliu veiksnių, įskaitant besikeičiantį konfliktų pobūdį, prastą valdymą ir nestabilią padėtį, pasunkėjo tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai ir sumažėjo humanitarinės pagalbos erdvė,

D.

kadangi teikti pagalbą tampa vis sudėtingiau ir pavojingiau, kadangi didėja humanitarinės pagalbos darbuotojų nesaugumas ir kadangi 2008 m. žuvo 122 humanitarinės pagalbos darbuotojai,

E.

kadangi ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pažeidžiamiausioms grupėms, pavyzdžiui, moterims, vaikams ir priverstinai perkeltiems asmenims, ir kadangi padidėjęs lytimi grindžiamas ir seksualinis smurtas yra pagrindinė humanitarinės srities problema, kai nuolatiniais prievartavimai kartais naudojami kaip karo ginklas,

F.

kadangi dėl padidėjusio nehumanitarinių veikėjų įsitraukimo reaguojant į humanitarines krizes kyla didelis pavojus, kad bus supainioti karinės ir humanitarinės veiklos dalyvių vaidmenys ir kad bus ištrintos neutralios, nešališkos ir nepriklausomos humanitarinės pagalbos ribos,

G.

kadangi naujausios Haityje ir Pakistane įvykusios tragedijos vėl parodė, kad reikia veiksmingumo, greitumo, koordinavimo ir matomumo aspektais stiprinti Europos Sąjungos turimas priemones, skirtas reaguoti į nelaimes (humanitarinė pagalba ir Bendrijos civilinės saugos mechanizmas) ir kadangi šios nelaimės dar kartą parodė, jog reikia įsteigti Europos greito reagavimo pajėgas,

H.

kadangi bendros humanitarinės aplinkybės pablogėjo, kadangi humanitariniai uždaviniai ir poreikiai yra milžiniški ir būtina dirbti siekiant sustiprinti konsensuso ir jo veiksmų plano įgyvendinimą, taip pat koordinavimą viso pasaulio mastu ir naštos pasidalijimą atsižvelgiant į šalių, kurios turi pajėgumus daug prisidėti prie humanitarinės pagalbos, regioninę atsakomybę,

I.

kadangi Komisijos biudžetas, skirtas humanitarinėms nelaimėms, ir konkrečiai ECHO generalinio direktorato biudžetas ne tik buvo įšaldytas, bet ir per pastaruosius penkerius metus realiai šiek tiek sumažėjo;

1.

apgailestauja dėl to, kad Konsensusas dėl humanitarinės pagalbos tebėra pernelyg blogai žinomas kitiems nei humanitarinės pagalbos partneriams, ir prašo, kad šioje srityje būtų teikiamas specifinis mokymas, ypač Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT), valstybių narių diplomatams ir karinės veiklos dalyviams;

2.

apgailestauja dėl to, kad valstybės narės nepakankamai dalyvauja įgyvendinant konsensusą, ir mano, kad Tarybos Humanitarinės pagalbos ir pagalbos maisto produktais darbo grupės (COHAFA) vaidmuo turėtų būti sustiprintas siekiant užtikrinti geresnę šio įgyvendinimo priežiūrą, pavyzdžiui, organizuoti konkrečias konsensuso integravimo į nacionalines humanitarines strategijas sesijas arba pateikti metines veiklos ataskaitas, ir siekiant aktyviau taikyti jos įgaliojimus skatinti kitas Tarybos ir Politinio ir saugumo komiteto darbo grupes nagrinėti humanitarinės pagalbos klausimus, taip pat daug dėmesio skirti veiksmingam ir greitam koordinavimui;

3.

ragina Sąjungos delegacijas trečiosiose šalyse aktyviai skatinti informuoti valstybių narių atstovybes apie konsensusą ir jo veiksmų planą ir jų įgyvendinimą;

4.

ragina Komisiją išnagrinėti galimybę kasmet su ES nacionaliniais parlamentais keistis pažangiąja patirtimi apie tai, kaip jie įgyvendino konsensuso įsipareigojimus;

5.

pataria teikti didesnį finansavimą humanitarinei pagalbai, nes padaugėjo vietų, kur ji reikalinga, ir prašo, kad biudžeto valdymo institucijos iškart perkeltų visas skubiai pagalbai atidėtas rezervo lėšas ar dalį jų į pradinį ECHO GD biudžetą; pabrėžia, kad svarbu pasiekti EBPO Vystymosi paramos komiteto tikslą – 0,7 proc. BNP iki 2015 m.;

6.

taip pat ragina sudaryti realius biudžetus, iš kurių asignavimai veiksmams įvykus gamtos nelaimei ar humanitarinei pagalbai būtų skiriami atsižvelgiant į ankstesnių metų išlaidas;

7.

ragina dėti papildomas pastangas siekiant, kad būtų paspartintas operacijų įvykus gamtos ar kitai nelaimei finansavimas ir būtų supaprastintos sprendimų priėmimo ir leidimų suteikimo procedūros, susijusios su biudžeto vykdymu; pabrėžia, kad Komisijos tarnybos turi glaudžiai bendradarbiauti su EIVT, kad būtų galima užtikrinti greitą pradinį operacijų finansavimą;

8.

primena, kad labai svarbu ir toliau darniai reaguoti į nelaimes bendrai ir ypač didelį dėmesį skirti vadinamoms užmirštoms krizėms;

9.

ragina skirti daugiau lėšų ir plėtoti gebėjimus bei išteklius siekiant užtikrinti, kad humanitarinė pagalba ir civilinė sauga išliktų išimtinai civilinės užduotys;

10.

remia labai svarbų vaidmenį, kurį, šviesdamas ir mokydamas jaunuosius europiečius, atlieka Humanitarinės pagalbos tinklas (angl. NOHA) (pirmasis universitetų, siūlančių išsilavinimą humanitarinės pagalbos srityje Europos lygiu, tinklas) skatinant geriau suvokti humanitarinę padėtį pasaulyje ir ypač vykdant Europos reagavimo į pažeidžiamiausių grupių poreikius politiką;

11.

dar kartą patvirtina konsensuse išdėstytus humanitarinės pagalbos principus ir tikslus; primena, kad Europos Sąjungos humanitarinė pagalba nėra krizės valdymo priemonė, ir apgailestauja dėl didėjančio humanitarinės pagalbos politizavimo ir jo pasekmių pagarbai humanitarinės pagalbos erdvei;

12.

laikosi nuomonės, kad vykdant Lisabonos sutartyje numatytus Europos Sąjungos išorės veiksmus reikia gerbti Konsensuse dėl humanitarinės pagalbos nustatytus principus ir priimtus įsipareigojimus ir mano, kad Sąjunga, atsižvelgdama į savo politinę svarbą ir įtaką, kurią ji daro kaip didžiausia humanitarinės pagalbos teikėja, turėtų ypatingai propaguoti humanitarinius principus;

13.

taip pat ragina, kad karinis ir civilinis personalas bei humanitarinės pagalbos teikėjai, dalyvaujantys reagavimo į nelaimę arba humanitarinės pagalbos operacijose, imtųsi veiksmų vadovaudamiesi neutralumo, nepriklausomumo ir nešališkumo principais;

14.

džiaugiasi, kad 2009 m. gruodžio mėn. pataisytos Europos Sąjungos tarptautinės humanitarinės teisės skatinimo gairės, ir mano, kad Komisija ir valstybės narės turi atlikti pagrindinį vaidmenį įgyvendinant šias gaires; taip pat tikisi, kad EIVT bus teikiami konkretūs tarptautinės humanitarinės teisės mokymai;

15.

prašo Komisijos užtikrinti, kad būtų skirta papildomų lėšų tarptautinės humanitarinės teisės skatinimui ir kad ji teikimo vietoje būtų skleidžiama kariams, jaunimui, politikams ir pilietinei visuomenei;

16.

primena, kad pagal 2003 m. birželio mėnesį patvirtintus humanitarinės pagalbos principus ir pagal šios srities pažangiąją patirtį atkreipiamas dėmesys į tai, kad reikia skatinti atsiskaityti už reagavimo į humanitarines krizes tarptautiniu mastu veiksmus ir nuolat juos vertinti, taip pat vertinti pagalbos teikėjų veiksmingumą, ir pabrėžia, kad šie vertinimai turi būti aptariami plačiau, ypač su subjektais, dalyvaujančiais teikiant humanitarinę pagalbą;

17.

primena, kad pagalbos teikimas turi būti grindžiamas tik nustatytais pagalbos poreikiais ir pažeidžiamumo laipsniu, kad pagalbos kokybę ir kiekį, visų pirma, turi lemti pradinis vertinimas, kurį dar reikia pagerinti, ypač pažeidžiamumo kriterijų taikymo aspektu, ypač atsižvelgiant į moterų, vaikų ir neįgalių asmenų grupes;

18.

primena, kad tikras ir nuolatinis pagalbos gavėjų įtraukimas ir, jeigu įmanoma, dalyvavimas pagalbos teikimo valdyme – viena pagrindinių sąlygų siekiant teikti kokybišką humanitarinę pagalbą, ypač ilgalaikių krizių atvejais;

19.

primygtinai ragina, kad ištikus gamtos ar žmogaus sukeltai nelaimei teikiant Sąjungos pagalbą turėtų būti siekiama padėti vietos ekonomikai, pavyzdžiui, kuo labiau perkami vietoje ar regione pagaminti maisto produktai, taip pat ūkininkams suteikiamos būtinos medžiagos;

20.

ragina suderinti įvairių veikėjų naudojamus metodus ir skatina Jungtinių Tautų humanitarinių reikalų koordinavimo tarnybą (angl. OCHA) tęsti savo darbą siekiant nustatyti bendrą metodologinę sistemą, pagal kurią pirmenybė būtų teikiama greitiems ir efektyviems veiksmams ir nuolat kuo labiau būtų įtraukiami suinteresuoti vietos asmenys, įskaitant suinteresuotus nevyriausybinių organizacijų atstovus;

21.

aktyviai ragina Komisiją tęsti darbą sektorinėse srityse, pvz., maisto, apsaugos, vyrų ir moterų lygybės ir seksualinio smurto, pabėgėlių, grįžtančių asmenų ir asmenų, perkeltų savo šalyje, ir ragina nuosekliai integruoti vyrų ir moterų bei reprodukcinės sveikatos aspektus teikiant humanitarinę pagalbą pirmosios pagalbos sveikatos paslaugų srityje;

22.

ragina Tarybą konkrečiomis priemonėmis įgyvendinti M. Barnier pranešime išdėstytas rekomendacijas, kad atokiausiais ES regionais neišskirtine tvarka turėtų būti naudojamasi kaip paramos bazėmis siekiant palengvinti išankstinį aprūpinimą svarbiais produktais, pervežimų ir tiekimo technika, nes tai padėtų lengviau pasinaudoti turimais Europos žmogiškaisiais ir materialiniais ištekliais vykdant skubią humanitarinę intervenciją už Europos Sąjungos ribų;

23.

skatina Komisiją toliau nagrinėti, kokį neigiamą poveikį gali turėti humanitarinė pagalba toms vietovėms, kuriose ji teikiama, ypač, kaip ji gali destabilizuoti ekonomines ir socialines struktūras ir daryti poveikį gamtinei aplinkai, ir ragina remiantis išvadomis parengti tinkamas strategijas siekiant atsižvelgti į minėtąjį neigiamą poveikį projektų rengimo etape;

24.

ragina gerbti tarptautinių humanitarinės pagalbos programų finansavimo ir įgyvendinimo sistemos dalyvių įvairovę: Jungtinės Tautos, Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio judėjimas, nevyriausybinės organizacijos (NVO), ir ragina stiprinti vietos dalyvių pajėgumus; ragina visus susijusius veikėjus tinkamai koordinuoti veiklą ir keistis informacija,

25.

prašo visų vyriausybinių institucijų atsižvelgti į svarbų NVO vaidmenį renkant privačių rėmėjų lėšas;

26.

pritaria, kad būtų tęsiamos Jungtinių Tautų lygmeniu vykdomos humanitarinės pagalbos reformos, ir ragina stiprinti humanitarinės pagalbos koordinatorių sistemą, skaidriau, atsižvelgiant į konkrečią pagalbos gavėjų padėtį ir lanksčiau naudoti bendras lėšas ir remiantis JT Humanitarinės pagalbos apžvalgoje pateiktomis rekomendacijomis ir stiprinant skaidrumo bei atsiskaitomybės principus pagerinti grupės (sektorinės atsakomybės) metodą, ypač vietos struktūrų ir nevyriausybinių subjektų koordinavimo lygmeniu, taip pat atsižvelgiant į tarpsektorinius aspektus ir koordinuojant grupes;

27.

dar kartą patvirtina, kad Jungtinės Tautos, konkrečiai OCHA, atlieka pagrindinį vaidmenį koordinuojant tarptautinę humanitarinę pagalbą;

28.

palankiai vertina iniciatyvas, kuriomis siekiama užtikrinti didesnį įvairių Europos reagavimo į krizes priemonių nuoseklumą, ir džiaugiasi, kad tas pats generalinis direktoratas rūpinsis humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos reikalais; vis dėlto primygtinai reikalauja, kad šių dviejų sričių įgaliojimai, vaidmenys ir ištekliai liktų oficialiai atskirti;

29.

prašo Tarybos ir Komisijos nustatyti tikslias ir skaidrias EIVT ir Komisijos bendradarbiavimo ir koordinavimo valdant didelio masto krizes už Europos Sąjungos teritorijos ribų taisykles, taip pat aktyviai siekti matomumo, kaip ES šiuos išteklius ir gebėjimus naudoja vietoje;

30.

primena, kad Europos Sąjungos išorės strategija vaikų teisių klausimais turėtų būti grindžiama Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, ypač jos 3, 16, 18, 23, 25, 26 ir 29 straipsniuose, ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje bei jos neprivalomuose protokoluose apibrėžtomis vertybėmis ir principais;

31.

dar kartą patvirtina, kad toliau turi būti labai aiškiai skiriami karinės veiklos dalyvių ir humanitarinės veiklos dalyvių įgaliojimai, ypač regionuose, kuriuos palietė gaivalinės nelaimės ir vyksta kariniai konfliktai, ir kad itin svarbu, jog kariniai ištekliai ir pajėgumai būtų naudojami tik griežtai ribojamais ir kraštutiniais atvejais, siekiant remti humanitarinės pagalbos veiksmus pagal Jungtinių Tautų gaires (KCGI gairės ir Oslo gairės) (10);

32.

primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad humanitarinė pagalba ir civilinė sauga turi būti suprantamos, kaip visiškai civilinės užduotys, ir turi būti įgyvendinamos į tai atsižvelgus;

33.

prašo Komisijos imtis informavimo apie humanitarinės pagalbos specifiką veiksmų vykdant Europos Sąjungos išorės politiką ir prašo valstybių narių užtikrinti, kad jų karinės pajėgos gerbtų ir taikytų Jungtinių Tautų gaires; be to, mano, kad karinės veiklos dalyvių ir humanitarinės veiklos dalyvių dialogas būtinas siekiant skatinti tarpusavio supratimą;

34.

dar kartą tvirtina, kad esant humanitarinėms krizėms civilinės saugos pajėgumais turėtų būti naudojamasi remiantis poreikiais, šių pajėgumų naudojimas turėtų būti papildomojo pobūdžio ir suderintas su humanitarine pagalba ir kad gamtos nelaimių atveju šie ištekliai, jei bus naudojami vadovaujantis Nuolatinio agentūrų bendradarbiavimo komiteto (angl. IASC) principais šiuo klausimu, gali padėti teikiant humanitarinę pagalbą;

35.

prašo, kad Komisija pateiktų ryžtingų pasiūlymų dėl teisės aktų siekiant sukurti Europos civilinės saugos pajėgas, grindžiamas dabartinės Bendrijos sistemos gerinimu ir esamų valstybinių išteklių sutelkimu abipusei pagalbai, taip nesudarant didelių papildomų sąnaudų ir naudojantis būdų, išbandytų vykdant parengiamuosius veiksmus, pavyzdžiu; civilinės saugos pajėgos turi būti finansuojamos atskirai nuo pagalbos humanitarinių nelaimių atvejais finansavimo;

36.

mano, kad Europos civilinės saugos pajėgos galėtų pasinaudoti kai kurių valstybių narių įsipareigojimu savanoriškai teikti pagrindinius iš anksto parengtus civilinės saugos modulius, kurie galėtų būti panaudoti prireikus nedelsiant vykdyti Sąjungos veiksmus, kuriuos koordinuotų Stebėsenos ir informacijos centras, taip pat mano, kad daugelį šių nacionaliniu lygiu jau parengtų modulių kontroliuotų valstybės narės ir būdami rezerve jie sudarytų ES civilinės saugos pagrindą, leisiantį reaguoti į nelaimes pačioje Sąjungoje ir už jos ribų;

37.

džiaugiasi, kad 2009 m. vasario mėn. priimta nauja Europos nelaimių rizikos mažinimo besivystančiose šalyse paramos strategija; taigi primygtinai ragina Komisiją kartu su pagalbą gaunančių šalių nacionalinėmis vyriausybėmis, vietos valdžios institucijomis ir pilietinės visuomenės organizacijomis parengti nelaimių prevencijos ir atsakomųjų veiksmų valdymo pajėgumų programas, taip pat ragina greitai pradėti įgyvendinti šią strategiją;

38.

prašo dėti dideles pastangas siekiant sistemingiau integruoti NRM aspektą į vystomosios pagalbos ir humanitarinės pagalbos politiką;

39.

skatina žymiai padidinti šiai sričiai skiriamas sumas ir pabrėžia, kad svarbu, jog finansavimas išliktų nedidelio masto siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į aplinkybes ir kad projektai būtų įgyvendinami vietos lygmeniu;

40.

prašo su prisitaikymu prie klimato kaitos susijusią darbotvarkę geriau suderinti su NRM veiksmais;

41.

apgailestauja, kad konkreti pažanga siejant skubią pagalbą, reabilitaciją ir vystymąsi vis dar ribota, nepaisant gausesnių politinių įsipareigojimų, prisiimtų pastaraisiais metais;

42.

pabrėžia, kad labai svarbu laiku, remiantis konkrečiais kriterijais ir išsamiai atliktu poreikių vertinimu, pereiti nuo skubios pagalbos prie pagalbos vystymuisi;

43.

prašo skirti daugiau lėšų siekiant užtikrinti pagalbos tęstinumą ir svarstyti, kaip gerinti esamų finansinių priemonių lankstumą ir papildomumą perėjimo nuo skubios pagalbos prie pagalbos vystymuisi etapais;

44.

ragina pagerinti humanitarinės pagalbos ir vystomosios pagalbos agentūrų dialogą ir koordinavimą jų veiksmų teritorijose ir atitinkamose tarnybose Europos institucijų ir valstybių narių lygmeniu;

45.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Jungtinių Tautų humanitarinių reikalų koordinavimo tarnybai (OCHA).

11.5.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 136/8

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl bendrosios žemės ūkio politikos ateities po 2013 m. (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. sausio 13 d. rezoliuciją dėl bendrosios žemės ūkio politikos ir pasaulinės maisto saugos (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl ES žemės ūkio ir klimato kaitos (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl sąžiningų ūkininkų pajamų: veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė (4),

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų, SEC(2010)1058,

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl kylančių maisto kainų Europos Sąjungoje ir besivystančiose šalyse (5),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ES pagalbos besivystančioms šalims sprendžiant aprūpinimo maistu problemas politikos programa“,

—

atsižvelgdamas į JT Tūkstantmečio vystymosi tikslus, iš kurių vienas – iki 2015 m. perpus sumažinti badaujančių pasaulio gyventojų dalį, palyginti su 1990 m.,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A7–0376/2010),

A.

kadangi Europos piliečių aprūpinimas maistu, sveiko ir aukštos kokybės maisto tiekimas vartotojams prieinamomis kainomis ir ūkių pajamų užtikrinimas nuo pat bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) pradžios buvo pagrindiniai jos tikslai ir šiuo metu tebėra vieni iš svarbiausių ES tikslų,

B.

kadangi pastaruoju metu svyruojant maisto ir pagrindinių prekių kainoms kilo didžiulis susirūpinimas dėl Europos ir pasaulinių maisto tiekimo grandinių veikimo, o maisto produktų kainų padidėjimas labiausiai pakenkė pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms,

C.

kadangi kainų svyravimas žemės ūkyje yra nuolatinio pobūdžio, nes nustatant kainas neproporcingai reaguojama į mažus gamybos lygio pokyčius ir tai labai dažnai vyksta dėl spekuliavimo,

D.

kadangi neseniai vykusiame Maisto ir žemės ūkio organizacijos Pasaulio aprūpinimo maistu komiteto posėdyje ES pabrėžė itin didelio kainų svyravimo problemą, o naujajai aukšto lygio ekspertų grupei pavesta pateikti kainų svyravimo priežasčių ir su tuo susijusių priemonių ataskaitą,

E.

kadangi klimato reiškiniai ir kiti įvykiai gali priversti šalis vykdyti protekcionistinę politiką, kaip matyti iš neseniai Rusijos ir Ukrainos paskelbto draudimo eksportuoti kviečius – abi šios šalys iš viso eksportuoja apie 30 proc. pasaulio kviečių,

F.

kadangi pasaulinei maisto gamybai gali nuolat trukdyti įvairūs veiksniai, įskaitant kenkėjų ir ligų poveikį, gamtos išteklių prieinamumą ir gaivalines nelaimes, kaip parodė 2010 m. užsitęsusi sausra ir gaisrai Rusijoje bei masiniai potvyniai Pakistane,

G.

kadangi dėl klimato kaitos vis dažniau kils minėtųjų gaivalinių nelaimių, o tai trukdys užtikrinti aprūpinimą maistu,

H.

kadangi dėl gamtos išteklių stokos kyla uždavinys gaminti daugiau naudojant mažiau išteklių ir reikia skirti dėmesį tvariai gamybai,

I.

kadangi ES yra didžiausia grynoji žemės ūkio produktų importuotoja, o jos gyvulininkystės sektorius pernelyg priklauso nuo baltymų ir aliejinių augalų produktų ir kukurūzų importo, taip pat nuo vaisių ir daržovių importo, ir taip yra, inter alia, dėl to, kad mūsų gamintojams neleidžiama taikyti tų pačių minėtųjų produktų gamybos metodų,

J.

kadangi, remiantis Maisto ir žemės ūkio organizacijos (MŽŪO) prognozėmis, pasaulio gyventojų skaičiui padidėjus nuo 7 iki 9,1 mlrd. iki 2050 m. turės būti tiekiama 70 proc. daugiau maisto,

K.

kadangi Europos Sąjungoje dar egzistuoja skurdas ir badas; kadangi Europos Sąjungoje 79 mln. žmonių vis dar gyvena žemiau skurdo ribos (60 proc. šalies, kurioje asmuo gyvena, vidutinių pajamų); kadangi praėjusią žiemą 16 mln. ES piliečių iš labdaros organizacijų gavo pagalbą maistu,

L.

kadangi aprūpinimas maistu reiškia ne tik maisto tiekimą, bet, pasak MŽŪO, ir visų asmenų teisę gauti maisto ir sveikai maitintis; kadangi tapusi konkurencingesnė Europa galėtų padėti užtikrinti pasaulio aprūpinimą maistu,

M.

kadangi dėl pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės poveikio neturtingiausi visuomenės nariai dar blogiau apsirūpina maistu,

N.

kadangi iš esmės dėl sudėtingų sąlygų rinkoje ir didėjančių gamybos sąnaudų 2009 m. smarkiai sumažėjo ūkininkų pajamos, kurios dešimtmetį nekito; kadangi turint mintyje tai, kad žemės ūkio sektoriuje pajamos daug (40 proc., skaičiuojant pagal darbo vienetą) mažesnės nei kituose ekonomikos sektoriuose, vienam kaimo gyventojui tenka daug (apie 50 proc.) mažesnės pajamos nei miestuose,

O.

kadangi ūkininkams tenka vis mažesnė pridėtinės vertės, sukuriamos maisto tiekimo grandinėje, dalis, tuo tarpu maisto pramonei tenkanti dalis didėja; kadangi būtina užtikrinti tinkamą maisto tiekimo grandinės veiklą norint, kad ūkininkai gautų teisingą atlygį už savo produkciją,

P.

kadangi, kalbat apie visą maisto gamybos, tiekimo ir vartojimo grandinę, prarandama iki 50 proc. ES pagaminamo maisto,

Q.

kadangi tik apie 7 proc. ES ūkininkų jaunesni nei 35 metų,

R.

kadangi aprūpinimas maistu yra esminis Europai kylantis klausimas, reikia užtikrinti, kad įvairiuose sektoriuose vykdoma ES lygmens politika – BŽŪP, energetikos politika, tyrimų programos, vystymosi ir prekybos politika bei finansinis reguliavimas – derėtų ir būtų koordinuojama,

1.

pabrėžia, kad tvirtas ir tvarus ES žemės ūkio sektorius ir klestinti bei tvari kaimo aplinka, kurios pagrindas – tvirta BŽŪP, yra itin svarbūs aspektai siekiant įgyvendinti aprūpinimo maistu uždavinį;

2.

patvirtina, kad ES taiko aukščiausius pasaulyje žemės ūkio ir maisto produktų gamybos standartus ir skiria daug dėmesio maisto saugai, maisto kokybei ir žemės ūkio tvarumui aplinkos požiūriu;

3.

mano, kad reikės visų rūšių ūkininkavimo siekiant būti pajėgiems išmaitinti Europą ir trečiąsias šalis;

4.

mano, kad teisė į apsirūpinimą maistu yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, o tai pasiekiama, kai visi žmonės visą laiką turi fizinių ir ekonominių galimybių gauti tinkamo, saugaus (sveikatos požiūriu) ir maistingo maisto savo kasdieniams mitybos poreikiams patenkinti laikantis savo prioritetų, siekiant užtikrinti aktyvų ir sveiką gyvenimą;

5.

patvirtina, kad ES tenka pareiga maitinti savo piliečius ir nuolatinis ūkininkavimas ES yra labai svarbus šioje srityje; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl augančių gamybos sąnaudų ir kainų svyravimo ES mažėja ūkių pajamos ir tai daro neigiamą įtaką ūkininkų galimybėms išlaikyti gamybą; atkreipia dėmesį į Europos ūkininkų išlaidas, kurios jiems tenka siekiant atitikti aukščiausius pasaulyje maisto saugos, aplinkosaugos, gyvūnų gerovės ir darbo standartus; pabrėžia, kad ūkininkams turi būti atlyginama už šias papildomas išlaidas ir už jų teikiamas prekes visuomenei; pabrėžia, kad į ES įvežamas maistas iš trečiųjų šalių privalo atitikti tuos pačius aukštus standartus, kad nenukentėtų Europos gamintojų konkurencingumas;

6.

pripažįsta, kad pakankamo maisto tiekimo užtikrinimas – esminis aprūpinimo maistu aspektas, tačiau taip pat pripažįsta, jog, norint užtikrinti galimybę gauti maisto ir jo prieinamumą, reikia siekti užtikrinti pakankamą gyvenimo lygį, ypač neturintiems pakankamai ekonominių išteklių – tai dažnai būna vaikai, pagyvenę asmenys, migrantai, pabėgėliai ir bedarbiai;

7.

pritaria formulei „aprūpinimas maistu – mityba – kokybė – artumas – inovacijos – našumas“; mano, kad norint ją įgyvendinti, būsimosiomis BŽŪP priemonėmis turėtų būti atsižvelgiama į visuomenės lūkesčius, kad tai turėtų būti ir žemės ūkio, ir maisto politika, kurią vykdant visuomenei būtų teikiama informacija apie sveiką mitybą;

8.

mano, kad ES turėtų sudaryti geresnes sąlygas valstybėse narėse įgyvendinti mitybos programas, pvz., vaisių ir pieno mokyklose programas, taip pat geriau remti švietimo ir informavimo apie produktų kilmę ir mitybą programas, nes priimant pakankama informacija grindžiamus mitybos sprendimus galima užkirsti kelią ligoms ir sumažinti didelį socialinių išlaidų krūvį Europoje; taip pat ragina įgyvendinti daugiau mitybos rėmimo programų, kurių administracinė našta būtų mažesnė, o šioms programoms skirti biudžetai - didesni; ragina Komisiją įvertinti tokių programų praktinius klausimus;

9.

dar kartą patvirtina savo paramą labiausiai nepasiturinčių asmenų programai; primena, kad pasitelkdamos savo Ūkių įstatymą JAV daug paramos skiria savo Papildomai mitybos rėmimo programai, duodančiai nemažai pajamų sektoriui ir visai ekonomikai, kartu patenkinant dalį neturtingiausių žmonių maisto poreikių;

10.

žino, kokių didelių problemų klimato kaita kelia norint užtikrinti aprūpinimą maistu, ypač kai dažnėja ir didėja gaivalinės nelaimės – sausros, potvyniai, gaisrai, audros ir kt.; pabrėžia, kad didėja vandens trūkumo problema ir atkreipia dėmesį į jos poveikį maisto gamybai; pabrėžia, kad reikia skubiai spręsti vandens valdymo ir klimato kaitos problemas;

11.

primena, kad energetinis saugumas ir aprūpinimas maistu labai glaudžiai susiję; pripažįsta, kad energijos sąnaudos yra vienas iš svarbiausių žemės ūkio, kuris iš esmės priklauso nuo naftos, pelningumo lygio nustatymo veiksnių; ragina imtis priemonių, kurios paskatintų ūkininkus vykdyti labiau energiją taupančią veiklą ir kurti alternatyvius apsirūpinimo energija šaltinius; primena, kad reikia nuoseklesnės paramos mokslinių tyrimų ir konsultavimo paslaugų plėtojimui skatinti;

12.

nepaisant to, mano, kad suteikiant didesnį postūmį plėtoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir pasiekti 2020 m. tikslus privalu atsižvelgti į poveikį maisto gamybai ir aprūpinimui maistu; pabrėžia, kad pusiausvyra sprendžiant maisto ir kuro problemą sudėtinga;

13.

pažymi didelę priklausomybę nuo baltymų ir aliejinių augalų produktų importo iš trečiųjų šalių, šoktelėjus kainoms turinčios neigiamų padarinių maisto ir žemės ūkio pramonei, ypač gyvulininkystės sektoriui;

14.

ragina Komisiją pasiūlyti techninį nedidelio genetiškai modifikuotos medžiagos kiekio importuojamuose genetiškai nemodifikuotuose produktuose problemos sprendimą ir pasiūlyti, kad ES būtų greičiau pritarta naujos genetiškai modifikuotų pašarų rūšies importui, kai tik bus įrodyta, kad ji saugi;

15.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visuomenė turėtų prieigą prie informacijos apie apsirūpinimo maistu kontrolės rezultatus, siekiant, kad būtų daugiau skaidrumo Europos lygmeniu;

16.

yra susirūpinęs dėl žemių užėmimo problemos atsiradimo ir jos pasekmių apsirūpinimui maistu besivystančiose šalyse, žemės ūkio ateičiai ir ūkininkams; ragina Komisiją tirti šią padėtį atsižvelgiant į žemės valdymą ir gamtos išteklius;

17.

pastebi, kad dėl aukštų pašarų kainų gyvulininkystės ūkių padėtis ES pablogėjo; todėl ragina tikslingai panaudoti priemones, kurias galima taikyti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1234/2007 dėl bendro rinkų organizavimo, siekiant stabilizuoti rinką ir išvengti krizės;

18.

mano, kad našumas, kuris padidės naujose valstybėse narėse, padidins turimos žemės plotus ir sudarys galimybę paskatinti baltymų ir aliejinių augalų produktų gamybą ES;

19.

pažymi, kad neįmanoma užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumo, jei nėra nemokamos prieigos prie genetinių išteklių maisto pramonei ir žemės ūkiui; pripažįsta, kad MŽŪO Tarptautinė sutartis dėl augalų genetinių išteklių maisto pramonei ir žemės ūkiui yra svarbi žemės ūkio biologinės įvairovės, kuri padeda išvengti klimato kaitos padarinių, išsaugojimo priemonė;

20.

pabrėžia, kad šiuo metu rengiamos tausių energinių augalų auginimo skatinamosios priemonės jokiu būdu neturi pakenkti visuomenės aprūpinimui maistu;

21.

ragina valstybes nares parengti ir įgyvendinti programas, kurios apimtų konkrečias žemės ūkio priemones, skirtas klimato kaitos padariniams sušvelninti ir prie jų prisitaikyti;

22.

pabrėžia, kad reikia skatinti pradėti vartotojams skirtos informacijos apie ūkininkų ir žemės ūkio sektoriaus pastangas, susijusias su aplinkos apsauga ir aprūpinimu maistu, kampaniją;

23.

mano, kad finansų ir žemės ūkio rinkos šiandien labiau tarpusavyje susijusios negu kada nors anksčiau; mano, kad vien Europos atsako nepakanka ir kad Europa kainų svyravimų ir aprūpinimo maistu klausimais turėtų imtis veiksmų, suderintų su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis; remia veiksmus, kurių šiuo tikslu ėmėsi G20 pirmininkaujanti šalis;

24.

pabrėžia problemas, su kuriomis susiduria ūkininkai, kai rinkos ir kainos labai svyruoja; atkreipia dėmesį į sunkumus, kuriuos ūkininkai patiria bandydami iš anksto planuoti, kai vyksta dideli svyravimai; ragina Komisiją skubiai imtis pastovių ir tvirtų priemonių, kuriomis būtų sprendžiama svyravimų žemės ūkio rinkose problema; mano, kad tai bus svarbiausias veiksnys užtikrinant gamybos išlaikymą Europos Sąjungoje;

25.

pažymi, kad pirminių žemės ūkio prekių kainų indeksas finansų rinkose dar niekada nebuvo toks nepastovus; kaip pavyzdį nurodo neseniai padidėjusią sutarčių dėl kviečių kainą, per du mėnesius pakilusią 70 proc., o prekyba jais Paryžiaus prekių rinkoje išaugo daugiau kaip dvigubai;

26.

pabrėžia, kad šiuos reiškinius tik iš dalies sukėlė pamatiniai rinkos veiksniai – pasiūla ir paklausa – ir kad didelę įtaką jiems susidarant turėjo spekuliacija; pažymi, kad spekuliacinė elgsena sudarė iki 50 proc. pastarojo laikotarpio kainų šuolių; pritaria JT specialiojo pranešėjo išvadoms dėl teisės į maistą, susijusioms su didžiųjų institucinių investuotojų – rizikos draudimo fondų, pensijų fondų ir investicinių bankų, kurie paprastai nesirūpina žemės ūkio rinkomis – atliekamu vaidmeniu, kai šie investuotojai savo veiksmais išvestinių priemonių rinkoje daro įtaką pagrindinių prekių kainų indeksams;

27.

šiomis aplinkybėmis pritaria, kad būtų persvarstyti galiojantys teisės aktai, kuriais reglamentuojamos finansinės priemonės ir kuriais turėtų būti numatyta galimybė prekiauti skaidriau; primena, kad finansinės priemonės turėtų būti naudingos ekonomikai ir padėti žemės ūkio gamintojams įveikti krizes bei pašalinti klimato reiškinių padarinius; kartu neturėtų būti leidžiama, kad spekuliacija keltų grėsmę ūkiams, kurie šiaip jau dirba našiai;

28.

teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą reguliuoti ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų veiklą; nori, kad būtų sukurta apsaugos nuo itin didelių kainų svyravimų priemonių, kurias būtų galima panaudoti kaip greito reagavimo į krizę priemonę; nori, kad siekiant panaikinti spekuliuotojų galimybes pasinaudoti nesąžiningu privalumu dėl įvairių reguliavimo sistemų skirtumų būtų koordinuojami ES ir trečiųjų šalių, pvz., JAV, teisės aktai;

29.

pritaria, kad Europoje būtų imamasi griežtesnių veiksmų spekuliacijos problemai spręsti, įskaitant įgaliojimų riboti spekuliaciją suteikimą reguliavimo ir priežiūros institucijoms; mano, kad pagrindinių biržos prekių išvestinės finansinės priemonės skiriasi nuo kitų išvestinių finansinių priemonių ir kad pagrindinių biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis turėtų prekiauti tik prekybininkai, turintys teisėtų interesų apsaugoti prekiautojų žemės ūkio produktais verslą ir kitus su tikrąja žemės ūkio gamyba tiesiogiai susijusius asmenis; ragina Komisiją užtikrinti, kad teisė prekiauti maisto produktų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis būtų kuo labiau ribojama ir suteikiama tik investuotojams, tiesiogiai susijusiems su žemės ūkio rinkomis;

30.

reiškia savo susirūpinimą dėl galinčios turėti rimtų pasekmių koncentracijos, kuri susidarė prekyboje gūdais ir dėl kurios atitinkami verslo subjektai gali daryti poveikį rinkos kainoms; pažymi, kad tai gali padidinti kainų svyravimus, nes grūdų prekiautojai suinteresuoti dideliais kainų kitimais dėl savo spekuliatyvių sandorių; mano, kad tai taip pat rodo, jog reikia intervencinių atsargų arba kokios nors kitos apsaugos priemonės, siekiant skatinti kainų stabilumą ir apginti ūkininkų bei vartotojų interesus;

31.

pabrėžia, kad neįmanoma imtis realių veiksmų kovojant su dideliais kainų svyravimais, jei neturima intervencinių ar strateginių atsargų; todėl mano, kad būsimoje BŽŪP rinkos intervencinių priemonių vaidmuo turėtų būti didesnis;

32.

pabrėžia, kad reikia daugiau skaidrumo ir sąžiningumo maisto tiekimo grandinėje siekiant užtikrinti teisingą atlygį ūkininkams, priimtiną pelną ir nustatyti atitinkamą kainą maisto tiekimo grandinėje, taip pat užtikrinti tvarų žemės ūkio sektorių, kuriuo bus garantuotas aprūpinimas maistu; primygtinai ragina Komisiją pateikti konkrečius ir veiksmingus pasiūlymus, kad būtų išspręstas šis klausimas;

33.

pažymi, kad susidūrusios su kainų svyravimais mažas pajamas gaunančios ir maisto trūkumą patiriančios šalys dažniausiai būna pažeidžiamesnės;

34.

pažymi, kad šiuo metu bendra pasaulinė maisto pasiūla nėra nepakankama ir kad daugelis žmonių apsirūpinti maistu negali veikiau dėl jo neprieinamumo ir didelių kainų;

35.

nepaisant to, pažymi, kad pasauliniai maisto ištekliai daug mažesni negu praeityje – per 2007 m. maisto krizę jie sumažėjo iki rekordiškai mažo lygio – 12 savaičių pasaulinių maisto atsargų; pažymi, kad pasaulinė maisto gamyba tampa vis labiau pažeidžiama dėl ypatingų gaivalinių reiškinių, susijusių su klimato kaita, dėl pasaulinės didėjančio žemės trūkumo problemos, kuri kyla, visų pirma, dėl didėjančios urbanizacijos, bei dėl gausėjančių kenkėjų ir ligų, kurios gali sukelti staigų, neprognozuojamą maisto trūkumą;

36.

todėl mano, kad būtų naudinga pasaulinė tikslinė maisto atsargų sistema (tiek nenumatytiems atvejams skirtų atsargų badui mažinti, tiek atsargų, kurios būtų naudojamos pagrindinių prekių kainoms reguliuoti), padedanti lengviau vykdyti pasaulinę prekybą, kai šokteli kainos, apsisaugoti nuo nuolatinio protekcionizmo ir padedanti mažinti spaudimą pasaulinėms maisto rinkoms; mano, kad šias atsargas turėtų valdyti bendra Jungtinių Tautų globojama įstaiga arba MŽŪO, kuri turėtų visapusiškai pasinaudoti MŽŪO ir JT Pasaulinės maisto programos vykdytojų sukaupta patirtimi; ragina Komisiją skubiai išnagrinėti situaciją ir pateikti Parlamentui ataskaitą, kaip veiksmingiausiai būtų galima tai pasiekti; dar kartą ragina Komisiją svariai prisidėti propaguojant šią tikslingai nukreiptą pasaulinę maisto atsargų sistemą;

37.

primena, kad ES iki šiol reagavo skirdama pagalbą ir pinigus, pasitelkdama Maisto priemonę ir kitas programas; nori gauti šios priemonės veiksmingumo ataskaitas, įskaitant ataskaitas dėl pažangos kovojant su priežastimis ir simptomais, ir ragina Komisiją išnagrinėti galimybę patvirtinti priemonę, skirtą padėti kovoti su badu pasaulyje;

38.

dar kartą pakartoja, kad žemės ūkio vystymasis labai svarbus besivystančioms pasaulio šalims ir kad labai svarbu skirti tinkamą ES oficialios paramos vystymuisi (OPV) dalį žemės ūkio sektoriui; apgailestauja, kad nuo XX amžiaus 9-ojo dešimtmečio žemės ūkiui skiriamos paramos vystymuisi lygis itin sumažėjo, ir palankiai vertina tai, kad pripažįstama, jog reikia eiti priešinga linkme; ragina Komisiją skirstant savo paramą vystymuisi teikti pirmenybę žemės ūkiui, įskaitant pagalbą ūkininkams, siekiantiems patekti į rinką;

39.

apgailestauja dėl Jungtinių Tautų 2010 m. aukščiausiojo lygio susitikimo išvadų dėl Tūkstantmečio plėtros tikslų (TPT), iš kurių matyti, kad išsivysčiusios šalys dar toli gražu neįvykdė savo įsipareigojimų, susijusių su oficialia parama vystymuisi;

40.

džiaugiasi dėl Pasaulio banko iniciatyvos 2010 m. Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimo metu atliekamų darbų dėl Tūkstantmečio plėtros tikslų (TPT) kontekste, kuria siekiama padidinti paramą žemės ūkio sektoriui norint paskatinti pajamas, užimtumą ir maisto saugą visų pirma mažas pajamas gaunančiuose regionuose;

41.

dar kartą patvirtina pranešime dėl BŽŪP ateities po 2013 m. išdėstytą poziciją; dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą vykdyti tvirtą žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką, kuria būtų užtikrintas visų žmonių aprūpinimas maistu, išsaugotas Europos kaimo gyvybingumas, užtikrintas konkurencingesnis žemės ūkis ir žemės ūkio gamybos tęstinumas visoje ES, remiamos inovacijos, konkurencingumas ir užimtumas ir kuri atliktų tam tikrą vaidmenį sprendžiant didžiąsias pasaulines problemas, pvz., kovos su klimato kaita; be to, pabrėžia, kad būtina ir toliau paprastinti BŽŪP ir panaikinti su ja susijusį biurokratizmą siekiant sumažinti jos įgyvendinimo sąnaudas, tenkančias subjektams, kuriems taikoma ši politika;

42.

pabrėžia vaidmenį, kurį būsimojoje BŽŪP turi atlikti jauni ūkininkai; pažymi, kad tik 7 proc. Europos ūkininkų yra jaunesni nei 35 m., ir kartu pažymi, kad per ateinančius 10 metų į pensiją išeis ne mažiau kaip 4,5 mln. ūkininkų; teikia pirmenybę veiklos pradžios premijų, subsidijuojamų paskolų palūkanų normų ir kitų skatinamųjų jauniems ūkininkams skirtų priemonių, kurias valstybės narės įgyvendino iš savo kaimo plėtros biudžetų, stiprinimui; dar kartą patvirtina savo biudžeto pakeitimo, susijusio su jaunimo mainų programa, turinį ir nori, kad tai būtų įgyvendinta kaip bandomasis projektas; taip pat ragina panaikinti visas administracines kliūtis, užkertančias kelią jauniems žmonėms steigti ūkius;

43.

mano, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos yra nepaprastai svarbūs sprendžiant apsirūpinimo maistu saugumo problemas, kai gamyba didinama sunaudojant mažiau išteklių; pabrėžia, kaip svarbu ūkio sektoriuje skatinti kvalifikacijos kėlimą, užtikrinti galimybę mokytis, perduoti žinias bei keistis gerąja praktika; dar kartą primena, kad kartu įgyvendinant BŽŪP ir kitas politikos sritis būtina koordinuota strategija, siekiant pagerinti galimybes naudotis moksliniais tyrimais ir naujovėmis žemės ūkyje;

44.

ragina Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti visomis pagal Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą teikiamomis galimybėmis mokslinių tyrimų ir technologinių naujovių srityje, siekiant pagerinti našumą ir drauge paisyti energijos vartojimo efektyvumo ir tvarumo reikalavimų;

45.

pažymi, kad kiekvienais metais dėl klimato kaitos ir urbanizacijos mažėja žemės, kuri gali būti naudojama žemės ūkio produktų gamybai;

46.

labiausiai nori pabrėžti, kaip svarbu užtikrinti Europos žemės ūkio įvairovę, įvairių žemės ūkio modelių, ypač smulkių ūkių, kurie kuria darbo vietas ES kaimo vietovėse, sambūvį ir maisto, įskaitant smulkių ūkių ir nepramoninius produktus, pagamintus trumpoje maisto tiekimo grandinėje, ir mitybos kokybę ir įvairovę visoje Europoje, siekiant skatinti kaimo vietovių plėtrą ir apsaugoti regioninių maisto ir vyno sektorių paveldą;

47.

pažymi, kad vietos tradicinė žemės ūkio praktika, šeimų ūkiai, smulkieji ir ekologiniai ūkiai gali vertingai prisidėti prie aprūpinimo maistu, nes ši praktika dažnai yra našus žemės naudojimo būdas pasitelkiant metodus, ilgą laiką specialiai plėtotus atskiruose regionuose, ir padeda išlaikyti glaudų ryšį tarp produkto ir jo kilmės vietos bei parodo šio produkto kokybę ir autentiškumą; pažymi būtinybę, kad šios žemės ūkio rūšys galėtų būti vystomos kartu su tvariais moderniais ūkiais, kurie savo veikloje apjungia didelį našumą ir tvarų žemės naudojimą;

48.

taip pat pabrėžia, kad pernelyg didelis ūkių dalijimas kai kuriose valstybėse narėse trukdo žemės ūkio našumui ir kad reikia imtis priemonių, kuriomis būtų skatinama smulkias ūkio valdas jungtis;

49.

pabrėžia, kad būtina išsaugoti žemės ūkio įvairovę ES ir pripažįsta, kad šviežiais vietos ūkių produktais aprūpinama vietos rinka yra aplinką tausojanti, ir tai taip pat padeda remti susikūrusias ūkių bendruomenes; pažymi, koks svarbus ūkininkavimas mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse; ragina Komisiją į šį įvairialypį Europos žemės ūkio modelį atsižvelgti būsimuose BŽŪP pasiūlymuose, ypač apsvarstant galimybę parengti specialias skatinamąsias finansines priemones ir identifikavimo schemas;

50.

pabrėžia, kad būtina įgyvendinti teisingą BŽŪP – ja turi būti užtikrintas darnus paramos paskirstymas ūkininkams visose valstybėse narėse ir tarp valstybių narių, didesnė teritorinė sanglauda ir laipsniškas eksporto subsidijų panaikinimas, tuo pačiu metu ES prekybos partnerėms laipsniškai panaikinant bet kokias eksporto subsidijas ir numatant kitas lygiaverčio poveikio eksporto priemones;

51.

pripažįsta, kad pagal BŽŪP reformas buvo gerokai sumažintas ES žemės ūkio gamybos poveikis besivystančioms šalims panaikinus iš principo visas eksporto grąžinamąsias išmokas; ragina ES pripažinti, kaip svarbu remti besivystančių šalių žemės ūkio sektorius, ypač užtikrinti, kad žemės ūkiui būtų teikiama pirmenybė besivystančiose šalyse ir rengiant ES užjūrio vystymosi pagalbos biudžetą;

52.

paveda pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

11.5.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 136/16

—

atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (10028/2010) (Kongo Respublika) ir pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (12796/2010) (Kamerūnas),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Kongo Respublikos savanoriško partnerystės susitarimo dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos į Europos Sąjungą importuojama mediena ir medienos produktais (FLEGT) projektą (07636/2010),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Kamerūno Respublikos savanoriško partnerystės susitarimo dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos į Europos Sąjungą importuojama mediena ir medienos produktais (FLEGT) projektą (13187/2010),

—

atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį ir 218 straipsnio 7 dalį (C7–0170/2010 ir C7–0339/2010),

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių, kurią 2007 m. rugsėjo 13 d. rezoliucija Nr. 61/295 patvirtino Generalinė Asamblėja,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos (1),

—

atsižvelgdamas į Kankūno susitarimą,

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. sausio 19 d. pozicijas dėl Tarybos sprendimų dėl savanoriškų partnerystės susitarimų dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos į Europos Sąjungą importuojama mediena ir medienos produktais (angl. FLEGT) sudarymų su Kongo Respublika (2) ir Kamerūno Respublika (3) projektų,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

1.

teigiamai vertina savanoriškus partnerystės susitarimus su Kamerūno Respublika ir Kongo Respublika; mano, jog remiantis derybų dėl šių savanoriškų partnerystės susitarimų patirtimi būtų galima parengti gerosios praktikos gaires, kuriomis būtų remiamasi būsimosiose derybose dėl savanoriškų partnerystės susitarimų su medieną gaminančiomis šalimis;

2.

pabrėžia, jog ir ES, ir į ES rinką atogrąžų medienos produktus tiekiančioms šalims tenka bendra atsakomybė už kovą su nelegalia miško ruoša, už susijusią prekybą ir miško išteklių apsaugos ir tvaraus naudojimo pastangų stiprinimą visame pasaulyje;

3.

todėl teigiamai vertina susijusių šalių įsipareigojimą gerinti miškų valdymą ir, jei reikia, pertvarkyti esamus teisės aktus siekiant užtikrinti, kad veikla miškininkystės sektoriuje būtų skaidri ir ją vykdant būtų gerbiamos čiabuvių tautų teisės ir nebūtų prisidedama prie neigiamo poveikio aplinkai; taip pat teigiamai vertina ES įsipareigojimą remti gebėjimų stiprinimą, be kita ko, sukuriant medieną ruošiančiose šalyse medienos ir jos produktų atsekamumo ir teisėtumo patikrinimo sistemas;

4.

primena, jog savanoriškus partnerystės susitarimus skatina sudaryti sumanymas bendrai stabdyti prekybą neteisėtai paruošta mediena ir iš tokios medienos pagamintais produktais ir padėti stabdyti miškų kirtimą ir naikinimą bei su tuo susijusį anglies dioksido išmetimą ir biologinės įvairovės mažėjimą pasaulio mastu tuo pat metu skatinant tvarų ekonominį augimą, tvarią žmonijos raidą ir pagarbą čiabuvių ir vietinėms tautoms;

5.

primena, kad atogrąžų miškų ir kitų didelę biologinę įvairovę ir dideles anglies sankaupas turinčių miškų plataus masto eksploatacijos plėtimas yra netvarus ir jį vykdant gali toliau būti naikinami ir nykti miškai tokiu būdu prisidedant prie pasaulio aplinkos naikinimo; pažymi, kad savanoriškuose partnerystės susitarimuose esama prieštaravimų: skatindama prekybą medienos produktais iš šalių, turinčių didžiulius natūralių miškų plotus, ES gali kenkti savo tikslams kovoti su klimato kaita, remti biologinės įvairovės apsaugą ir jos tvarų naudojimą, mažinti skurdą ir stabdyti miškų naikinimą visame pasaulyje; taigi ragina Komisiją užtikrinti, kad ES politika būtų nuosekli ir kad savanoriškuose partnerystės susitarimuose remiami veiksmai veiksmingai padėtų įgyvendinti visų savanoriškų partnerystės susitarimų šalių tarptautinius įsipareigojimus; ragina Komisiją ir Tarybą smulkiai išdėstyti, kokios savanoriškus partnerystės susitarimus papildančios iniciatyvos yra numatytos siekiant kovoti su natūralių miškų naikinimu ir nykimu ir skatinti jų apsaugą;

6.

primena, kad, nors miškai ir yra valstybės, kurioje jie auga, nuosavybė, miškų aplinka yra bendras žmonijos paveldas ir turi būti saugoma, išsaugota ir, kur galima, atkurta siekiant pagrindinio tikslo išsaugoti pasaulinę biologinę įvairovę ir ekosistemos funkcijas, apsaugoti klimato sistemą ir užtikrinti čiabuvių tautų ir nuo miško priklausančių bendruomenių teises; taigi ragina Afrikos ir trečiųjų šalių partnerių vyriausybes parengti žemės naudojimo ir išteklių valdymo planus, kuriuos įgyvendinant bus pasiekti šie tikslai, ir nustatyti, kur ir kiek užsienio partnerių ir tarptautinių organizacijų paramos reikėtų siekiant šių tikslų;

7.

atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją didžiausią dėmesį skirti pastangoms užtikrinti, jog savanoriški partnerystės susitarimai neskatintų plėsti pramoninės miškų ruošos veiklą į nepaliestus miškus, ir ateityje bendradarbiauti su Kamerūno Respublikos ir Kongo Respublikos vyriausybėmis ir visomis savanoriškus partnerystės susitarimus pasirašančiomis vyriausybėmis stebint ir stengiantis pašalinti tiesioginį ir netiesioginį neigiamą komercinės miškų ruošos poveikį laukinei gyvūnijai ir augalijai;

8.

teigiamai vertina tai, kad susitarimai buvo pasiekti remiantis savanoriškumu, skaidrumu, bendru dalyvavimu ir noru pasiekti sutarimą; rekomenduoja užtikrinti, kad toks požiūris taptų derybų dėl savanoriškų partnerystės susitarimų su kitomis medieną ruošiančiomis šalimis norma;

9.

pabrėžia, kad nepriklausomoms nacionalinėms pilietinės visuomenės organizacijoms ir nepriklausomiems stebėtojams tenka itin svarbus vaidmuo stebint, kad visos susijusios šalys tinkamai įgyvendintų susitarimus, taip pat ir įsipareigojant užtikrinti nacionalinių suinteresuotųjų šalių dalyvavimą jungtiniuose komitetuose, kurie bus įsteigti prižiūrėti įgyvendinimo procesą; pabrėžia, kad vietos pilietinės visuomenės organizacijos turi būti įgaliotos vykdyti nepriklausomą teisėsaugos ir valdymo reformų miškininkystės sektoriuje įgyvendinimo stebėseną;

10.

prašo Komisiją parengti priemonę užtikrinti, kad savanoriški partnerystės susitarimai įvairiais įgyvendinimo etapais būtų vykdomi veiksmingai ir laiku, ypač užtikrinant vietos suinteresuotųjų šalių pajėgumų stiprinimą ir tiesioginį vietos bendruomenių ir čiabuvių gyventojų dalyvavimą įgyvendinimo etapu, siekiant užtikrinti platesnį pritarimą reformoms, kurios bus vykdomos sudarius savanoriškus partnerystės susitarimus, bei nuodugnų į ES importuojamų prekių patikrinimą;

11.

primena, jog būtina persvarstyti miškininkystės sektoriaus teisės ir reguliavimo sistemą, kad savanoriškas partnerystės susitarimas atitiktų FLEGT veiksmų plano tikslus ir kad įgyvendinant savanorišką partnerystės susitarimą būtų prisidedama prie aplinkos apsaugos ir socialinių konvencijų ir tarptautinių susitarimų, prie kurių yra prisijungusios savanoriško partnerystės susitarimo šalys;

12.

primena, jog savanoriškais partnerystės susitarimais taip pat siekiama pagerinti socialinį teisingumą ir vietos ir čiabuvių bendruomenių teisių užtikrinimą tokiu būdu vienodai užtikrinant skaidrumo ir bendro dalyvavimo principų laikymąsi;

13.

primena, kad šie teisės aktų patobulinimai turi būti atlikti prieš FLEGT licencijų suteikimą;

14.

prašo Komisiją per šešis mėnesius nuo bet kurio savanoriško partnerystės susitarimo įsigaliojimo pateikti ataskaitą dėl priemonių, kurių imtasi siekiant užtikrinti, kad suinteresuotųjų šalių ir pilietinės visuomenės, įskaitant vietos gyventojus ir čiabuvius, dialogas vyksta toliau ir tęsiamas įgyvendinimo etapu; mano, kad šioje ataskaitoje taip pat turėtų būti pateiktas savanoriško partnerystės susitarimo poveikio ES ir pasirašiusios šalies tarptautiniams įsipareigojimams, susijusiems su aplinkos apsauga ir tvariu vystymusi, įskaitant biologinės įvairovės išteklių apsaugą ir tvarų jų valdymą, vertinimas;

15.

prašo abi savanoriško partnerystės susitarimo šalis užtikrinti, kad pilietinė visuomenė, vietos gyventojai ir čiabuviai galėtų laisvai ir realiai prisidėti prie savanoriškų partnerystės susitarimų įgyvendinimo ir vykdymo; mano, jog Jungtinis susitarimo įgyvendinimo komitetas turėtų užtikrinti pilietinės visuomenės, vietos gyventojų ir čiabuvių organizacijų teisę teikti skundą ir, nesėkmės atveju, teisę teikti apeliaciją;

16.

prašo Komisiją užtikrinti, jog ji gerai supranta esamą žmogaus teisių padėtį bet kurioje galimoje savanoriško partnerystės susitarimo šalyje partnerėje, ir rekomenduoja, kad Komisija nebendradarbiautų su jokia šalimi, neturinčioje pagrindinių žmogaus ir socialinių teisių apsaugos teisės sistemos; patvirtina, jog būtina savanoriškais partnerystės susitarimais užtikrinti atvirą dialogą, žodžio laisvę, įskaitant religijos laisvę, ir spaudos laisvę visose susijusiose šalyse, kad bet kokie galimi skundai būtų išklausyti;

17.

prašo Komisiją reguliariai parengti ir pateikti Parlamentui esamų ir būsimų savanoriškų partnerystės susitarimų įvairių nuostatų įgyvendinimo pažangos ataskaitą;

18.

tikisi, jog ateityje bus pasirašyta daugiau savanoriškų partnerystės susitarimų ir reikės konkrečių papildomų lėšų techninių ir žmogiškųjų išteklių kūrimui; prašo Komisiją ir ES valstybes nares patikslinti, kurios lėšos bus naudojamos remiant derybas dėl šių susitarimų ir juos įgyvendinant;

19.

ragina Komisijai teikti Parlamentui derybų dėl savanoriškų partnerystės susitarimų ir esamų bei būsimų savanoriškų partnerystės susitarimų įgyvendinimo pažangos ataskaitas ir laiku informuoti Parlamentą apie Jungtinio susitarimo įgyvendinimo komiteto darbą, nepriklausomo susitarimo auditoriaus misiją ir audito ataskaitas, susitarimo įgyvendinimo įvertinimo ataskaitas, įskaitant jų socialinio ir ekonominio poveikio ir poveikio aplinkai tyrimus, ir įmonių, su kuriomis sudarytos koncesijos sutartys, sąrašus;

20.

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms ir su savanorišku partnerystės susitarimu susijusiai vyriausybei.

11.5.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 136/19

—

atsižvelgdamas į savo 2003 m. rugsėjo 25 d. rezoliuciją dėl penktosios Pasaulio prekybos organizacijos ministrų konferencijos Kankūne (1), 2005 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl Dohos derybų raundo įvertinimo po 2004 m. rugpjūčio 1 d. PPO Generalinės tarybos sprendimo (2), 2005 m. gruodžio 1 d. rezoliuciją dėl pasirengimo šeštajai Pasaulio prekybos organizacijos ministrų konferencijai Honkonge (3), 2006 m. kovo 23 d. rezoliuciją dėl ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) poveikio vystymuisi (4), 2006 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl Dohos derybų raundo įvertinimo po PPO ministrų konferencijos Honkonge (5), 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl prekybos ir skurdo: prekybos politikos krypčių kūrimas siekiant padidinti prekybos indėlį mažinant skurdą (6), 2006 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl derybų dėl PPO Dohos plėtros darbotvarkės sustabdymo (7), 2007 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl ekonominės partnerystės susitarimų (8), 2007 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl ekonominės partnerystės susitarimų (9) ir 2008 m. birželio 5 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymo laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., iš dalies keičiančio reglamentus (EB) Nr. 552/97, (EB) 1933/2006 ir Komisijos reglamentus (EB) Nr. 964/2007 ir (EB) Nr. 1100/2006 (10) ir 2009 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl Europos bendrijos ir Ramiojo vandenyno valstybių laikinojo partnerystės susitarimo (11),

—

atsižvelgdamas į Europos bendrijos ir Ramiojo vandenyno valstybių laikinojo partnerystės susitarimą,

—

atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalių grupės narių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą (Kotonu susitarimą),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1528/2007, kuriuo taikoma prekybos tam tikrų valstybių, kurios yra Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių grupės dalis, kilmės produktais tvarka, nustatyta susitarimais, kuriais vadovaujantis sudaromi ekonominės partnerystės susitarimai arba ketinama juos sudaryti (12),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 23 d. Komisijos komunikatą „Ekonominės partnerystės susitarimai“ (COM(2007)0635),

—

atsižvelgdamas į Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT), ypač į jo XXIV straipsnį,

—

atsižvelgdamas į ministrų deklaraciją, kuri patvirtinta 2001 m. lapkričio 14 d. Dohoje vykusiame ketvirtajame PPO ministrų konferencijos posėdyje,

—

atsižvelgdamas į ministrų deklaraciją, kuri patvirtinta 2005 m. gruodžio 18 d. Honkonge vykusiame šeštajame PPO ministrų konferencijos posėdyje,

—

atsižvelgdamas į Pagalbos prekybai darbo grupės pranešimą ir rekomendacijas, kuriuos PPO Generalinė taryba priėmė 2006 m. spalio 10 d.,

—

atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. Jungtinių Tautų tūkstantmečio deklaraciją, kurioje nustatyti Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT) – tarptautinės bendruomenės bendrai priimti skurdo naikinimo kriterijai,

—

atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 22 d. Ruandoje, Kigalyje, AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos priimtą Kigalio deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į savo 2006 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl padėties Fidžyje (13), kurioje jis griežtai pasmerkė tai, kad valdžią perėmė Fidžio karinės pajėgos,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos 103 rekomendacijų sąrašą, paskelbtą 2010 m. kovo 23 d. Visuotinės reguliarios peržiūros darbo grupės pranešime, ir atsižvelgdamas į oficialų 2010 m. birželio 10 d. Fidžio vyriausybės atsakymą, kuriame teigiama, kad visuotiniai rinkimai, kurių buvo ilgai reikalauta ir kurie buvo dažnai atidedami, dabar numatyti 2014 m. ir dėl šios datos nebus diskutuojama,

—

atsižvelgdamas į Komisijai 2010 m. gruodžio 16 d. pateiktą klausimą dėl Europos bendrijos ir Ramiojo vandenyno valstybių laikinojo partnerystės susitarimo sudarymo (O–0212/2010 – B7–0807/2010),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi ankstesni ES ir AKR šalių prekybos santykiai, kurių pagrindu pastarosios šalys, neatsižvelgdamos į abipusiškumo principą, naudojosi lengvatine prieiga prie ES rinkų, nuo 2008 m. sausio 1 d. nebeatitiko PPO taisyklių,

B.

kadangi ekonominės partnerystės susitarimai (toliau EPS) atitinka PPO reikalavimus ir pagal juos siekiama remti regionų integraciją ir skatinti laipsnišką AKR šalių ekonomikos integraciją į pasaulio ekonomiką, taip puoselėjant tvarią šių šalių socialinę ir ekonominę plėtrą ir prisidedant prie bendro siekio kovoti su skurdu šiose šalyse,

C.

kadangi EPS turėtų būti naudojami siekiant sukurti ilgalaikius santykius, kuriuos plėtojant prekyba skatintų vystymąsi,

D.

kadangi Cukraus protokolas, įtrauktas į vieną po kitos priimtas Lomės konvencijas ir į Kotonu susitarimą, sudarė sąlygas mažoms Ramiojo vandenyno saloms, kurių žemės ūkio sektoriaus diversifikavimo galimybės ribotos, gauti numatomas pajamas,

E.

kadangi laikinieji ekonominės partnerystės susitarimai (toliau LEPS) – tai susitarimai dėl prekybos prekėmis, kuriais siekiama išvengti AKR ir ES prekybos sutrikimo,

F.

kadangi dėl dabartinės finansų ir ekonomikos krizės prekybos politika besivystančioms šalims yra svarbesnė nei kada nors anksčiau,

G.

kadangi iš AKR priklausančių Ramiojo vandenyno valstybių iki šiol tik Papua Naujoji Gvinėja ir Fidžio Salų Respublika 2009 m. pabaigoje pasirašė LEPS; kadangi visos kitos AKR Ramiojo vandenyno valstybės naudojasi arba iniciatyva „Viskas, išskyrus ginklus“, pagal kurią siūloma prieiga prie ES rinkos netaikant jokių kvotų ir muitų, arba įprastine bendrąja ES lengvatų sistema,

H.

kadangi Papua Naujosios Gvinėjos atveju susitarimas laikinai taikomas nuo 2009 m. gruodžio 20 d., kadangi susitarimas Fidžio Salų Respublikai dar nepradėtas taikyti dėl to, kad laukiama Fidžio Salų Respublikos pranešimo apie susitarimo laikinąjį taikymą arba ratifikavimą,

I.

kadangi derybos vis dar vyksta su visomis 14 AKR Ramiojo vandenyno regiono valstybių dėl išsamaus EPS,

J.

kadangi LEPS apima visas pagrindines susitarimo dėl prekybos prekėmis nuostatas,

K.

kadangi į susitarimą įtraukti įsipareigojimai gali daryti labai didelį poveikį susijusioms šalims ir Ramiojo vandenyno regionui,

L.

kadangi LEPS turės įtakos Papua Naujosios Gvinėjos, Fidžio Salų Respublikos ir kitų prekybos partnerių ateityje sudaromų susitarimų taikymo sričiai ir turiniui, taip pat regiono pozicijai derybose dėl EPS,

M.

kadangi ES ir Ramiojo vandenyno regiono valstybės menkai konkuruoja tarpusavyje, nes dauguma ES eksporto prekių – daugiausiai prekės, kurių Ramiojo vandenyno regiono valstybės negamina, tačiau jos dažnai reikalingos šių valstybių tiesioginiam vartojimui arba vidaus pramonės gamybai,

N.

kadangi žuvininkystė ir su ja susijusi veikla bei pramonė turi daug potencialo siekiant ateityje didinti eksportą, su sąlyga, kad bus vykdoma aplinkos požiūriu tvari žvejyba,

O.

kadangi naujos prekybos taisyklės turi būti nustatomos siekiant remti vidaus pramonės šakų plėtrą ir užkirsti kelią išteklių išeikvojimui bei klimato kaitai ir kadangi šios taisyklės turi būti taikomos kartu didinant paramą, susijusią su prekyba,

P.

kadangi skiriant pagalbą prekybai siekiama stiprinti besivystančių šalių gebėjimus pasinaudoti naujomis prekybos galimybėmis,

Q.

kadangi ES ir AKR valstybės vedė derybas dėl naujų, geresnių ir lankstesnių kilmės taisyklių, kurios, jeigu taikomos tinkamai, visapusiškai laikantis susitarimo tikslo ir tinkamai atsižvelgiant į sumažėjusius šių šalių pajėgumus, atneš daug naudos,

R.

kadangi leidimas nukrypti nuo kilmės taisyklių laikinajame EPS apima visą gamybos grandinę – nuo žaliavų gavybos iki perdirbimo, rinkodaros ir eksporto,

S.

kadangi dėl didelės tunų produktų paklausos šie produktai turi specifinių savybių, kaip antai greitas reagavimas į kainų svyravimus, dėl to tarptautinėje rinkoje jie priskiriami „jautrių produktų“ kategorijai ir į tai reikia atsižvelgti visose prekybos derybose,

T.

kadangi Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisija (angl. WCPCF), tarptautinė organizacija, kurios atsakomybė – užtikrinti, kad žuvų ištekliai šioje teritorijoje būtų tvarūs, pranešė, jog trečiosios šalys, ypač Kinija, kurios nuo to laiko, kai buvo nustatytos naujos kilmės taisyklės, investavo į didelio masto pramonės projektus Papua Naujojoje Gvinėjoje, labai padidino savo žvejybos pajėgumus šioje teritorijoje ir jie bus ir toliau didinami, taigi didės žuvų išteklių pereikvojimo pavojus,

1.

yra įsitikinęs, kad plėtojant šio regiono ir ES prekybos santykius turėtų būti skatinama ir didinama prekyba, tvarus vystymasis ir regionų integracija, taip pat reikėtų skatinti ekonomikos įvairinimą ir skurdo mažinimą; pabrėžia, kad remiantis LEPS turi būti prisidedama prie TVT įgyvendinimo;

2.

pabrėžia, kad teigiama derybų dėl LEPS su Papua Naująja Gvinėja ir Fidžiu baigtis rodo didelį ES suinteresuotumą ir toliau palaikyti artimus ir aukšto lygio ekonominius santykius su Ramiojo vandenyno šalimis; tikisi, kad šis LEPS, šiandien sudarytas su dviem šalimis, galėtų būti platesnio pobūdžio susitarimo, į kurį būtų įtrauktos kitos Ramiojo vandenyno regiono šalys, pradžia;

3.

pabrėžia, kad LEPS tikslas – išsaugoti atvirą rinką Papua Naujosios Gvinėjos ir Fidžio Salų Respublikos eksportui ir sudaryti galimybes derėtis dėl išsamaus EPS, jei šios šalys to pageidauja;

4.

pažymi, kad Papua Naujoji Gvinėja ir Fidžio Salų Respublika iki šiol yra vienintelės Ramiojo vandenyno regiono valstybės, kurios daug eksportuoja į ES ir kurios yra pasirašiusios šį susitarimą; visos kitos Ramiojo vandenyno regiono valstybės dėl nedidelio savo prekybos su ES masto nusprendė jo nepasirašyti;

5.

primena, kad, nors LEPS gali būti laikomas pirmuoju žingsniu procese, teisiniu požiūriu tai nepriklausomas tarptautinis susitarimas, po kurio nebūtinai bus priimtas EPS arba nebūtinai visos šalys, pasirašiusios LEPS, pasirašys išsamų EPS;

6.

primena ES institucijoms ir vyriausybėms, kad nei sudarydama EPS, nei atsisakydama jį sudaryti AKR šalis neturėtų atsidurti tokioje padėtyje, kuri būtų mažiau palanki, negu numatyta pagal Kotonu susitarimo prekybos nuostatas;

7.

pabrėžia, kad galimas Parlamento pritarimas LEPS sudarymui neturi lemiamos įtakos Parlamento pozicijai dėl pritarimo išsamaus EPS sudarymui, kadangi kalbama apie dviejų skirtingų tarptautinių susitarimų sudarymo procedūrą;

8.

primena, kad iš tikrųjų veikianti regiono rinka yra esminis sėkmingo LEPS (ateityje bet kokio išsamaus EPS) įgyvendinimo pagrindas ir kad regionų integracija ir bendradarbiavimas labai svarbūs siekiant socialinės ir ekonominės Ramiojo vandenyno valstybių plėtros; mano, kad į tai reikia atsižvelgti įgyvendinant šį susitarimą;

9.

pabrėžia, kad tam tikrų nuostatų dėl žuvininkystės produktų kilmės taisyklių tikslas – vystyti AKR Ramiojo vandenyno regiono valstybių žuvies apdirbimo krante gebėjimus siekiant sukurti darbo vietas vietoje ir suteikti galimybes gauti pajamas;

10.

pabrėžia, kad laikinasis EPS Papua Naujojoje Gvinėjoje sudarė sąlygas rengti pramonės projektus, pvz., Ramiojo vandenyno jūrų pramonės zonos Madange projektą, kurį vykdant tikimasi per dvejus metus pagaminti daugiau kaip 400 000 tonų tuno konservų;

11.

taigi yra susirūpinęs ir sunerimęs dėl tokių priemonių, kaip Papua Naujosios Gvinėjos valdžios institucijų neseniai vykdytas aplinkosaugos teisės aktų persvarstymas, kurį atlikus praktiškai panaikinamas reikalavimas pateikti su tokiais projektais susijusias aplinkos apsaugos ataskaitas ir trukdoma vykdyti skundų procedūras;

12.

pabrėžia žuvininkystės pramonės, kaip pagrindinio Ramiojo vandenyno regiono valstybių moterų darbo šaltinio, svarbą; mano, kad Komisija turėtų teikti techninę, politinę ir finansinę pagalbą, siekdama pagerinti Ramiojo vandenyno regiono valstybių moterų galimybes gauti darbą;

13.

susirūpinęs pažymi, kad Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisijos (WCPFC) duomenimis trečiosios šalys šiuose Ramiojo vandenyno vandenyse padidino žvejybos pajėgumus ir kad dėl to kyla neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos ir žuvininkystės išteklių pernelyg didelio išnaudojimo pavojus, kuris trukdo vietinei žuvininkystės pramonei tvariai vystytis;

14.

pabrėžia, kad, nors Papua Naujosios Gvinėjos ir Fidžio pajėgumai žvejoti nedideli, taigi visos sugaunamos žuvies kiekis mažas ir gebėjimai apdirbti krante riboti, dėl nukrypimo nuo kilmės taisyklių, taikomų perdirbtiems žuvininkystės produktams, kuriuo aktyviai naudojasi Papua Naujoji Gvinėja, ši šalis tapo tikru didelių iš įvairių šaltinių (Filipinai, Tailandas, Kinija, Jungtinės Valstijos ir Australija) gaunamų tuno kiekių perdirbimo centru; atkreipia dėmesį į tai, kad leidimas nukrypti nuo kilmės taisyklių gali ES žuvies perdirbimo ir konservavimo pramonei daryti destabilizuojantį poveikį;

15.

ragina Komisiją kuo skubiau pateikti Parlamentui ataskaitą dėl šių konkrečių Ramiojo vandenyno regiono valstybių žuvininkystės sektoriaus aspektų, taip pat dėl Ramiojo vandenyno žuvų išteklių valdymo, įskaitant tvaraus vystymosi patirtį; ragina Komisiją nedelsiant pradėti konsultacijas, numatytas prie LEPS pridėto II protokolo 6 straipsnio 6 dalies d punkte, ir panaikinti išimtines nuostatas dėl kilmės taisyklių, jei vertinimo ataskaitoje bus įrodyta, kad dėl jų mažėja ES žuvies perdirbimo ir konservavimo pramonės stabilumas;

16.

atkreipia dėmesį į tai, kad tokia specialių kilmės taisyklių įgyvendinimo ataskaita turi būti parengta per 2011 m., t. y. praėjus trejiems metams nuo Papua Naujajai Gvinėjai pateikto pranešimo dėl Reglamente (EB) Nr. 1528/2007 nustatytų taisyklių patvirtinimo, ir kad minėtoje ataskaitoje turėtų būti atsižvelgiama į visuotinio leidimo nukrypti nuo kilmės taisyklių ekonominį, socialinį poveikį ir poveikį aplinkai, kuris būtų daromas Papua Naujosios Gvinėjos gyventojams, ypač pakrančių bendruomenėms; šiuo tikslu ragina nedelsiant pateikti informaciją apie šios ataskaitos rengimo sąlygas ir apie tai, ar rengiant šią ataskaitą bus konsultuojamasi su visomis suinteresuotomis šalimis ir susijusiomis šalimis, įskaitant Papua Naujosios Gvinėjos pilietinės visuomenės organizacijas;

17.

ragina Fidžį vadovautis tarptautinės bendruomenės rekomendacijomis ir įgyvendinti gero valdymo patirtį; mano, kad po to, kai bus imtasi minėtų veiksmų, reikėtų skirti finansinę paramą Fidžio cukraus sektoriui; pripažįsta, kad šių lėšų labai reikia siekiant remti cukraus sektorių, kuris yra pagrindinis darbo šaltinis Fidžyje;

18.

pabrėžia, kad kiekvienas regioninis EPS turėtų priklausyti nuo visų susijusių Fidžio Salų Respublikos politinių grupių pritarimo, pradedant planu ir baigiant demokratiniais rinkimais;

19.

rekomenduoja laikytis lankstaus, asimetriško ir pragmatinio požiūrio tebevykstančiose derybose dėl išsamaus EPS; primygtinai prašo, kad į išsamų EPS būtų įtrauktas skirsnis dėl vystomojo bendradarbiavimo;

20.

pažymi, kad susitarimas gali daryti poveikį Ramiojo vandenyno valstybių ir jų artimiausių ir didžiausių prekybos partnerių Australijos ir Naujosios Zelandijos santykiams ir kad būtina užtikrinti, jog dabartinio susitarimo sąlygos netaptų kliūtimi ateityje sudaryti prekybos susitarimus su šiomis šalimis;

21.

primena, kad EPS privalo padėti pasiekti Ramiojo vandenyno valstybių vystymosi tikslus, įgyvendinti politiką ir nustatyti prioritetus, turint mintyje ne tik susitarimo struktūrą ir turinį, bet ir įgyvendinimo metodus bei pobūdį;

22.

primena, kad 2007 m. spalio mėn. patvirtinta ES pagalbos prekybai strategija, pagal kurią įsipareigojama iki 2010 m. padidinti bendrą ES su prekyba susijusią paramą iki 2 mlrd. eurų per metus (1 mlrd. eurų iš Bendrijos ir 1 mlrd. eurų iš valstybių narių); primygtinai ragina Ramiojo vandenyno regionui skirti tinkamą ir teisingą šios paramos dalį;

23.

ragina kuo greičiau nustatyti ir paskirti Ramiojo vandenyno regionui prekybos tikslams numatytą paramos dalį; pabrėžia, kad šios lėšos turėtų būti papildomi ištekliai, o ne vien tik perskirstytos Europos plėtros fondo lėšos, kad jos turėtų būti naudojamos Papua Naujosios Gvinėjos ir Fidžio Salų Respublikos, taip pat platesnio Ramiojo vandenyno regiono prioritetinėse srityse ir kad išmokos būtų mokamos laiku, pagal planą ir laikantis nacionalinių ir regioninių strateginių vystymosi planų įgyvendinimo tvarkaraščių;

24.

atsižvelgdamas į tai, kad 2007 m. rugsėjo mėn. Taryba, pasirašydama sutartį dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (angl. TRIPS) ir prieiga prie vaistų, prisiėmė įsipareigojimus, ragina Komisiją vedant derybas dėl EPS nesiderėti dėl su vaistais susijusių „TRIPS+“ nuostatų, kurios daro įtaką visuomenės sveikatai ir galimybei gauti vaistų, nereikalauti laikytis Patentinės kooperacijos sutarties ir Patentų teisės sutarties ar jas patvirtinti, atsisakyti reikalavimo įtraukti Direktyvos 2004/48/EB (14) sąlygas ir neįtraukti į EPS tokių taisyklių, kaip neoriginalių duomenų bazių apsauga;

25.

toliau remia išsamų ES ir Ramiojo vandenyno valstybių EPS; pritaria tam, kad derybose turi būti svarstomi šie pagrindiniai klausimai:

26.

tačiau reikalauja, kad Komisija ir toliau siektų išsamesnio susitarimo ir ieškotų galimų alternatyvų, kurios būtų prieinamos ir perspektyvios ir suteiktų galimybę patekti į rinką laikantis PPO taisyklių, kad šalys, kurios nenori sudaryti LEPS, išsamaus EPS ar abiejų susitarimų, galėtų kūrybiškiau pasinaudoti pagal šias taisykles suteikiamu lankstumu, įskaitant atleidimus nuo prievolės;

27.

laikosi nuomonės, kad sudarius išsamų EPS reikėtų įsteigti parlamentinį komitetą, kuris stebėtų, kaip įgyvendinamas susitarimas, ir kad Europos Parlamentas nustatytų komiteto sudėtį atsižvelgdamas į CARIFORUM ir ES jungtinio parlamentinio komiteto sudėtį;

28.

pabrėžia, kad tiek į LEPS, tiek į išsamų EPS reikėtų įtraukti persvarstymo sąlygą, kurioje būtų numatytas nepriklausomas bendras poveikio vertinimas, įskaitant ekonominį ir socialinį poveikį bei poveikį aplinkai, taip pat įgyvendinimo sąnaudas ir pasekmes, kurį reikėtų atlikti per 3–5 metus nuo susitarimo pasirašymo dienos; pabrėžia, kad LEPS, o vėliau ir EPS persvarstymo sąlygoje turėtų būti numatyta nuostata, kad visos pasirašiusios šalys, atsižvelgdamos į minėtąjį poveikio vertinimą, turi teisę taikyti persvarstymo sąlygą; reikalauja, kad peržiūrint susitarimą dalyvautų Europos Parlamentas ir Ramiojo vandenyno valstybių parlamentai;

29.

atsižvelgdamas į tai, remia Komisijos įsipareigojimą užtikrinti, kad šis bendras nukrypimas nuo kilmės šalies taisyklių būtų išimtis, o ne būsimo EPS taisyklė;

30.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, ES valstybių narių ir AKR šalių vyriausybėms ir parlamentams, AKR ir ES Tarybai bei AKR ir ES Jungtinei parlamentinei asamblėjai.

11.5.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 136/24

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją, kurią JT Generalinė Asamblėja priėmė 1989 m. lapkričio 20 d., ypač į jos 21 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 1967 m. Europos konvenciją dėl įvaikinimo,

—

atsižvelgdamas į Konvenciją dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje (pasirašytą Hagoje 1993 m. gegužės 29 d.) ir į 1996 m. sausio 25 d. Europos konvenciją dėl vaikų teisių įgyvendinimo (Europos sutarčių serija Nr. 160),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 ir 5 dalis,

—

atsižvelgdamas į savo 1996 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl su įvaikinimu susijusių teisės aktų tobulinimo ir valstybių narių bendradarbiavimo gerinimo (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl ES vaiko teisų strategijos kūrimo (2),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi kiekvieno vaiko gerovė ir vaikų interesų gynimas itin svarbūs ir kadangi vaiko teisių gynimas yra Europos Sąjungos tikslas,

B.

kadangi įvaikinimo sritis priskirta valstybių narių kompetencijai ir jos įgyvendina atitinkamas procedūras, atsižvelgdamos į vaiko interesus,

C.

kadangi galioja vaikų teisių apsaugos ir tėvų atsakomybės konvencijos, visų pirma 1967 m. Europos konvencija dėl mažamečių įvaikinimo, kuria siekiama suderinti valstybių narių teisės aktus, susijusius su įvaikinimo klausimais, kai vaikas perkeliamas iš vienos šalies į kitą, ir 1993 m. Konvencija dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje (Hagos konvencija),

D.

kadangi visos valstybės narės yra pasirašiusios Hagos konvenciją,

E.

kadangi dėl Hagos konvencijos pasiekta didelės pažangos,

F.

kadangi pagal Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją ir Hagos konvenciją šeima apibrėžiama kaip pagrindinė visuomenės grupė, kaip natūrali vaiko augimo ir gerovės aplinka dauguma atvejų ir kaip pagrindinis pasirinkimas, kai sprendžiami vaikų globos klausimai,

G.

kadangi jei šis pirminis pasirinkimas negalimas, t. y. šeima negali globoti vaikų, įvaikinimas turėtų būti vienas iš savaime suprantamų kitų pasirinkimų, ir kartu vaiko globa įstaigoje turėtų būti paskiausias pasirinkimas,

H.

kadangi Europoje nesaugios vaikystės, ypač tėvų paliktų ir atiduotų auginti įstaigoms vaikų, problema yra labai svarbi ir ją reikėtų spręsti itin rimtai,

I.

kadangi vaikų teisių pažeidimai, smurtas prieš juos ir prekyba jais siekiant įvaikinti, įtraukti juos į prostituciją, taip pat nelegalus vaikų darbas, priverstinės santuokos, išmaldos prašymas gatvėse ir kiti neteisėti veiksmai ES išlieka problema,

J.

kadangi svarbu apginti vaiko teisę į gyvenimą šeimoje ir užtikrinti, kad vaikai nebūtų priversti ilgą laiką gyventi našlaičių prieglaudose,

K.

kadangi, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Pagrindinių teisių chartija tapo teisiškai privaloma; kadangi pagal šios chartijos 24 straipsnį „vaikai turi teisę į jų gerovei būtiną apsaugą ir globą“; be to, kadangi Lisabonos sutarties 3 straipsnyje teigiama, kad „vaiko teisių apsauga yra vienas iš Sąjungos tikslų“,

1.

ragina išnagrinėti galimybę Europos lygmeniu suderinti su tarptautiniu įvaikinimu susijusių priemonių strategiją atsižvelgiant į tarptautines konvencijas, siekiant pagerinti informacijos paslaugų, tarptautinio įvaikinimo parengimo, tarptautinio įvaikinimo prašymų nagrinėjimo ir po įvaikinimo teikiamų paslaugų kokybę atsižvelgiant į tai, kad visose tarptautinėse vaiko teisių apsaugos konvencijose pripažįstama našlaičių arba paliktų vaikų teisė turėti šeimą ir būti saugiems;

2.

ragina Komisiją apsvarstyti nacionalinių sistemų veikimą Europos lygmeniu;

3.

mano, kad esant galimybių ir atsižvelgiant į vaiko interesus pirmenybę reikėtų teikti įvaikinimui vaiko gimtojoje šalyje, o vaiko priežiūros šeimoje alternatyva galėtų būti jo priežiūra globėjų šeimoje arba globos įstaigoje, arba, vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais ir tarptautinėmis konvencijomis, galima surasti įvaikinti norinčią šeimą per tarptautines įvaikinimo tarnybas, taip pat mano, kad vaikų atidavimas globos įstaigoms turėtų būti taikomas tik kaip laikinas sprendimo būdas;

4.

pabrėžia, kad šeimos, siekiančios įsivaikinti vaiką pasinaudojus tarptautiniu įvaikinimu, kilmės šalies teisės aktai turi būti taikomi tada, kai sprendžiama dėl ilgalaikės vaiko teisių apsaugos;

5.

ragina valstybes nares ir Komisiją, bendradarbiaujant su Hagos konferencija, Europos Taryba ir vaikų organizacijomis, sukurti sistemą, kuri užtikrintų skaidrumą ir veiksmingą tendencijų, susijusių su paliktais ir įvaikintais vaikais, vertinimą, įskaitant vaikus, kurių atžvilgiu taikytas tarptautinis įvaikinimas, bei padėtų koordinuoti veiksmus, kad būtų galima užkirsti kelią prekybai vaikais siekiant juos įvaikinti;

6.

ragina ES institucijas aktyviau dalyvauti Hagos konferencijoje ir daryti spaudimą šiai konferencijai siekiant patobulinti, supaprastinti ir palengvinti tarptautinio įvaikinimo procedūras ir pašalinti nereikalingą biurokratizmą, kartu įsipareigojant ginti vaikų iš trečiųjų šalių teises;

7.

ragina kompetentingas nacionalines valdžios institucijas reguliariai teikti ataskaitas vaiko kilmės valstybei narei apie vaiko, kuris buvo įvaikintas naudojantis tarptautiniu įvaikinimu, vystymąsi;

8.

ragina valstybes nares atsižvelgti į psichologinius, emocinius, fizinius ir socialinius ir (arba) edukacinius padarinius, kurių gali kilti išvežus vaiką iš gimtosios vietos, ir ragina suteikti tinkamą pagalbą įvaikinusiems tėvams ir pačiam vaikui;

9.

primygtinai ragina valstybes nares kreipti ypatingą dėmesį į specialiųjų poreikių turinčius vaikus, kaip antai vaikus, kuriems reikalinga medicininė priežiūra, ir neįgalius vaikus;

10.

pripažįsta, kad procedūrinės apsaugos priemonės ir tinkama visų įvaikinimo dokumentų, įskaitant gimimo liudijimą, kontrolė padeda išvengti vaikų teisių pažeidimų, susijusių su abejonėmis dėl vaikų amžiaus ar tapatybės; mano, kad patikima gimimų registravimo sistema galėtų užkirsti kelią prekybai vaikais siekiant įvaikinti, taip pat ragina apsvarstyti į teisinius sprendimus, dėl kurių palengvėtų abipusis dokumentų, reikalingų įvaikinant, pripažinimas;

11.

ragina ES institucijas ir valstybes nares aktyviai dalyvauti kovojant su prekyba vaikais siekiant įvaikinti;

12.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Tarybai, Komisijai, Hagos konferencijai ir valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

11.5.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 136/27

—

atsižvelgdamas į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Serbijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą, kurio ratifikavimo procesas šiuo metu vyksta valstybėse narėse ir Europos Parlamente, ir Europos bendrijos ir Serbijos Respublikos laikinąjį susitarimą dėl prekybos ir su prekyba susijusių klausimų, kuris įsigaliojo 2010 m. vasario 1 d.,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 25 d. Tarybos išvadas, kuriose Komisija raginama parengti savo nuomonę dėl Serbijos prašymo dėl narystės Europos Sąjungoje ir į 2010 m. birželio 14 d. Tarybos išvadas,

—

atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1244 (1999), 2010 m. liepos 22 d. Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) patariamąją nuomonę vienašališko Kosovo nepriklausomybės paskelbimo suderinamumo su tarptautine teise klausimu ir 2010 m. rugsėjo 9 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją, kuria pripažįstamas nuomonės turinys ir teigiamai vertinamas ES pasirengimas palengvinti dialogą tarp Belgrado ir Prištinos (1),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos sprendimą 2008/213/EB dėl Europos partnerystės su Serbija principų, prioritetų ir sąlygų, panaikinantį Sprendimą 2006/56/EB (2),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. Komisijos parengtą Serbijos pažangos ataskaitą (3) ir 2010 m. lapkričio 9 d. Komisijos komunikatą „Plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai (2010-2011)“ (4),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 4–5 d. ES ir Serbijos tarpparlamentinės asamblėjos bendrą pareiškimą,

—

atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 8 d. ES ir Serbijos susitarimą dėl readmisijos (5) ir 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) 1244/2009, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 539/2001, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. spalio 25 d. rekomendaciją Tarybai dėl Europos Sąjungos ir Serbijos santykių (7) ir 2009 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl Komisijos 2009 m. plėtros strategijos dokumento, susijusio su Vakarų Balkanų šalimis, Islandija ir Turkija (8),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 18 d. ir 2010 m. gruodžio 6 d. JT Saugumo tarybai pateiktas TBTBJ vyriausiojo prokuroro ataskaitas,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 8 d. vyriausiosios įgaliotinės - Komisijos pirmininko pavaduotojos Catherine Ashton pareiškimą dėl tolesnių JT veiksmų, susijusių su patariamąja nuomone dėl Kosovo,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi pirmininkaujančios šalies išvadose, parengtose po 2003 m. birželio 19-20 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo Salonikuose, Vakarų Balkanų šalims pažadėta, kad jos prisijungs prie Europos Sąjungos, kai atitiks nustatytus kriterijus, ir šis pažadas pakartotas atnaujintame konsensuse dėl plėtros, kurį 2006 m. gruodžio 14–15 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino, ir 2010 m. spalio 25 d. Tarybos išvadose dėl Serbijos,

B.

kadangi Vakarų Balkanų šalių integracijos į ES tempas yra individualus ir priklauso nuo kiekvienos iš jų laimėjimų, visų pirma, nuo pasiryžimo patenkinti visus reikalavimus, vykdyti visus įsipareigojimus, atlikti reformas ir patvirtinti būtinas priemones, kurios yra narystės ES sąlyga,

C.

kadangi konstruktyvūs regioninio bendradarbiavimo metodai ir geri kaimyniški santykiai yra pagrindiniai stabilizacijos ir asociacijos proceso elementai; kadangi jie turi lemiamos reikšmės paverčiant Vakarų Balkanus ilgalaikio stabilumo ir tvarios plėtros regionu,

D.

kadangi Serbija ketina tapti svarbiu veikėju, užtikrinančiu regiono saugumą ir stabilumą,

E.

kadangi pati ES yra grindžiama susitaikymo, kompromiso ir taikaus sambūvio principais; kadangi ES politika Vakarų Balkanuose siekiama tokių pat tikslų, kad būtų pagerinti regiono tautų santykiai; kadangi, vadovaudamasi šia politika, ES smerkia visus karo nusikaltimus, kurie vyko buvusioje Jugoslavijoje, ir remia TBTBJ ir vietos karo nusikaltimų tribunolų pastangas užtikrinti teisingumą ir traukti už juos atsakomybėn,

1.

patvirtina, kad Serbijos ateitis yra susijusi su Europos Sąjunga, ir ragina šalį toliau dėti pastangas siekiant šio tikslo; palankiai vertina Serbijos pasiektą pažangą vykdant reformas; palankiai vertina Tarybos 2010 m. birželio 14 d. priimtą sprendimą pradėti Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo su Serbija ratifikavimo procedūrą ir tai, kad 11 valstybės narės šį susitarimą jau ratifikavo; ragina likusias valstybes nares nedelsiant pradėti ratifikavimo procedūrą;

2.

palankiai vertina Serbijos 2009 m. gruodžio 22 d. pateiktą prašymą dėl narystės Europos Sąjungoje ir 2010 m. spalio 25 d. Ministrų tarybos sprendimą prašyti Komisijos išnagrinėti Serbijos prašymą; mano, kad Tarybos sprendimu siunčiamas teigiamas signalas Serbijai, ir ragina ją paspartinti reformas, būtinas siekiant atitikti Kopenhagos kriterijus; pabrėžia, kad Tarybos sprendimu reikšmingai prisidedama prie stabilumo Vakarų Balkanuose; ragina Komisiją šiuo klausimu parengti nuomonę, vadovaujantis procedūra, išdėstyta Europos Sąjungos sutarties 49 straipsnyje;

3.

palankiai vertina Tarybos sprendimą dėl vizų režimo liberalizavimo, kuriuo leidžiama Serbijos piliečiams keliauti be vizų Šengeno erdvėje nuo 2009 m. gruodžio 19 d.; palankiai vertina Serbijos vyriausybės sprendimą leisti ES piliečiams keliauti į Serbiją su asmens tapatybės kortelėmis ir ragina imtis tolesnių iniciatyvų, palengvinančių žmonių bendravimą ir jų keliones Vakarų Balkanų regione; ragina Serbijos valdžios institucijas patvirtinti tinkamas priemones ir dėti visas pastangas, kad būtų apribotos galimybės piktnaudžiauti beviziu režimu, ypač užtikrinti, kad Serbijos piliečiai būtų tinkamai informuoti apie jų teises ir pareigas, kylančias dėl bevizio režimo;

4.

su pasitenkinimu pažymi, kad PNPP parama Serbijoje tinkamai įgyvendinama; ragina vyriausybę ir ES supaprastinti finansavimui pagal PNPP taikomas administracines procedūras, kad jis taptų prieinamesnis mažesniems ir necentralizuotiems gavėjams; pabrėžia, kad persvarstant ES finansinę programą reikia išlaikyti tinkamą pasirengimo narystei paramos lygį;

5.

palankiai vertina bendrą ES ir Serbijos rezoliuciją dėl Tarptautinio teisingumo teismo patariamosios nuomonės vienašališko Kosovo nepriklausomybės paskelbimo suderinamumo su tarptautine teise klausimu, kurią 2010 m. rugsėjo 9 d. vienbalsiai priėmė JT Generalinė Asamblėja; palankiai vertina Serbijos vyriausybės norą įsitraukti į atnaujintą dialogą su Kosovu pagal ES programą ir ragina nedelsiant pradėti derybas; ragina Serbiją pradėti dialogą su Kosovu nebeminint naujų derybų dėl statuso; išreiškia savo įsitikinimą, kad gali būti pasirinktas „žingsnis po žingsnio“ metodas visų Kosovo gyventojų labui; pabrėžia, kad norint, jog dialogas būtų sėkmingas, reikės abiejų šalių pasiryžimo ir pasirengimo ieškoti kompromiso žvelgiant į jų bendrą europietišką ateitį ir jų bendrą interesą įtvirtinti ilgalaikę taiką ir stabilumą regione ir pagerinti žmonių gyvenimą; pripažįsta galimybę palengvinti šį procesą, kuris yra ES patikimumo ir politinės vizijos visame regione patikrinimas; primena, kad geri kaimynystės santykiai yra viena iš svarbiausių sąlygų visoms Vakarų Balkanų šalims siekiant narystės ES;

6.

pritaria pagerėjusiam bendradarbiavimui su EULEX, tačiau pabrėžia, kad ir toliau būtų dedamos pastangos, ypač keičiantis informacija; ragina Serbijos valdžios institucijas palengvinti EULEX bendradarbiavimą su Kosovo serbais, siekiančiais Šiaurės Kosove įgyvendinti teisinę valstybę;

7.

ragina Serbijos vyriausybę panaikinti Serbijos analogiškas struktūras Kosove, kurios stabdo decentralizavimo procesą ir užkerta kelią visiškai serbų bendruomenės integracijai Kosovo institucijose; atsižvelgdamas į tai, ragina Serbijos valdžios institucijas imtis konstruktyvaus vaidmens, susijusio su savivaldybių institucijų steigimu ir veikla Serbijos daugiatautėse savivaldybėse į šiaurę ir pietus nuo Ibaro upės;

8.

ragina Serbijos valdžios institucijas laikytis konstruktyvaus požiūrio į artėjančius visuotinius rinkimus Kosove; pažymi, kad pažymi, kad stabilios ir daugiatautės Kosovo institucijos atitiktų tiek Serbijos, tiek ir kitų kaimyninių šalių interesus ir, atsižvelgdamas į tai, mano, kad Kosovo serbų dalyvavimas rinkimų procese yra būtina sąlyga siekiant užkirsti kelią Kosovo serbų bendruomenės socialinei atskirčiai;

9.

pažymi, kad Serbija ir Kosovas deda pastangas ieškodami per 1998–1999 m. konfliktą dingusių asmenų, šį darbą vykdyti padeda asmenų, dingusių per įvykius Kosove, paieškos darbo grupė; pabrėžia šio klausimo išsprendimo svarbą žengiant į priekį po 1998–1999 m. konflikto; taip pat pažymi, kad vis dar ieškoma maždaug 1 862 dingusių asmenų, ir ragina Kosovą ir Serbiją išplėsti visus įmanomus tarpusavio bendradarbiavimo, bendradarbiavimo su Tarptautiniu Raudonojo kryžiaus komitetu (angl. ICRC), EULEX ir kitais šių asmenų ieškančiais subjektais būdus;

10.

pabrėžia, kad regioninio bendradarbiavimo plėtra išlieka pagrindinis ES prioritetas, nes tai esminis susitaikymo proceso, geros kaimynystės ir betarpiškų žmogiškųjų santykių Vakarų Balkanuose veiksnys; todėl ragina Serbiją laikytis konstruktyvaus požiūrio į labiau integruotą regioninį bendradarbiavimą, taip pat ragina propaguoti praktinį ir tvarų sprendimą dėl Kosovo atstovavimo regioniniuose forumuose; šiuo požiūriu palankiai vertina 2010 m. birželio 2 d. Sarajeve įvykusį ES ir Vakarų Balkanų šalių aukšto lygio susitikimą;

11.

primena, kad visapusiškas bendradarbiavimas su TBTBJ yra pagrindinis reikalavimas Serbijai siekiant pažangos kelyje į ES narystę; pažymi, kad Serbija ir toliau tinkamai reaguoja į TBTBJ pagalbos prašymus, ir ragina Serbijos vyriausybę toliau glaudžiai bendradarbiauti su Teismu, įskaitant greitą visų prašomų dokumentų perdavimą ir TBTBJ grąžintų bylų užbaigimą laiku; tačiau, pažymi, kad pagal paskutinį TBTBJ vyriausiojo prokuroro įvertinimą Serbijos pastangos sulaikyti du likusius besislapstančius nusikaltėlius vis dar yra abejotinos; pabrėžia, kad pats įtikinamiausias Serbijos pastangų ir bendradarbiavimo su TBTBJ įrodymas būtų dviejų tebesislapstančių kaltinamųjų sulaikymas ir išdavimas Hagos tribunolui, ir ragina dėti nuoseklias pastangas juos sulaikyti, siekiant užtikrinti, kad Teismo įsipareigojimai būtų įgyvendinti; ypač skubiai ragina peržiūrėti dabartinį metodą, vadovaujantis TBTBJ rekomendacijomis; pabrėžia, kad Serbijai šalies kandidatės statusas gali būti suteiktas ir (arba) stojimo derybos su ES pradėtos tik tada, kai TBTBJ prokuratūra patvirtina, kad ji visapusiškai bendradarbiauja;

12.

palankiai vertina Serbijos parlamento priimtą rezoliuciją dėl Srebrenicos, kaip reikšmingą žingsnį didinant informuotumą apie neseniai įvykdytus žiaurumus ir siekiant susitaikymo regione; palankiai vertina prezidento B. Tadičiaus sprendimą dalyvauti 15-ųjų genocido Srebrenicoje metinių minėjime, kaip tolesnį žingsnį šia linkme bei jo vizitą į Vukovarą, per kurį jis išreiškė pagarbą ir atsiprašė 1991 m. Ovčaros žudynių aukų artimųjų; šis vizitas suteikė naują paskatą gerų kaimyninių Serbijos ir Kroatijos santykių plėtojimui; palankiai vertina Specialiojo prokuroro karo nusikaltimams tirti tarnybos pasiryžimą ir profesionalumą, įskaitant greitą reagavimą į Peručačko ežero tyrimą;

13.

atkreipia dėmesį į teismų sistemos reformą ir ragina dėti papildomų energingų pastangų siekiant užtikrinti teisėjų nepriklausomumą ir nešališkumą ir pagerinti teismų darbo efektyvumą; palankiai vertina politinį sprendimą pradėti naujo teisėjų paskyrimo procedūrą, tačiau pabrėžia, kad ją reikia atlikti skaidriai, užtikrinant teisėjų, kurie nebebus paskirti, teisę veiksmingai apskųsti tokį sprendimą, ir įspėja, kad šis procesas nebūtų politizuojamas; atkreipia dėmesį į tai, kad delsiama priimti atitinkamus teisės aktus, ir ragina vyriausybę skubiai pateikti likusius įstatymų projektus parlamentui; reikalauja visiškai skaidraus teisingumo vykdymo; be to, ragina skirti teismams, įskaitant Konstitucinį teismą, papildomų finansinių ir administracinių išteklių, siekiant pagerinti jų funkcionavimą ir panaikinti neišspręstų bylų sankaupas; šiuo atžvilgiu mano, kad aiškus prioritetas turėtų būti teikiamas nuosavybės grąžinimui buvusiems savininkams; pabrėžia, kad nekaltumo prezumpcija yra viena iš pagrindinių teisinių priemonių, užtikrinančių teisinę valstybę; ragina institucijas ir ypač valdymo poskyrį griežtai laikytis minėtojo principo;

14.

primena, kad svarbiausias valdžios institucijų prioritetas turėtų būti pastangos palaikyti teisinę valstybę; palankiai vertina kovoje su korupcija padarytą pažangą, kurią rodo, be kita ko, pastaruoju metu aukštiems pareigūnams iškeltos bylos ir atitinkamos teisinės sistemos nustatymas, taip pat 2010 m. sausio mėn. pradėta Kovos su korupcija agentūros veikla, tačiau pabrėžia, kad korupcija šalyje vis dar įsigalėjusi, ir ragina dėti daugiau pastangų jai išnaikinti; ypač atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį atliko neteisėta prekyba, ir jos bei kitų neteisėtos veiklos formų neigiamus padarinius palaikant nusikalstamus tinklus; atkreipia dėmesį į tai, kad neretai užimamos dvejos pareigos, o tai kelia didelę interesų konflikto grėsmę – ši problema turi būti sprendžiama kaip prioritetinis klausimas; atsižvelgdamas į tai, reiškia susirūpinimą dėl pastaruoju metu padarytų Kovos su korupcija agentūros įstatymo pakeitimų, kurie veda priešinga kryptimi, ir pažymi, kad ši agentūra kreipėsi į Konstitucinį teismą dėl tos nuostatos atitikimo Konstitucijai; ragina valdžios institucijas teikti visą reikalingą politinę ir administracinę paramą Kovos su korupcija agentūrai ir pabrėžia, kad reikia nedelsiant ištirti korupcijos atvejus, apie kuriuos agentūra yra pranešusi; ragina priimti politinių partijų finansavimo įstatymo pataisas, siekiant užtikrinti visišką partijų finansavimo skaidrumą ir veiksmingą stebėsenos sistemą; ragina valdžios institucijas priimti teisės aktus, kuriais būtų veiksmingai apsaugoti informatoriai; pabrėžia, kad labai svarbus žingsnis vykdant teisingumą yra nuosavybės teisių atkūrimas; pabrėžia, kad svarbu griežtai laikytis nustatytų procedūrų siekiant stiprinti visuomenės pasitikėjimą teisingumo vykdymo nešališkumu;

15.

palankiai vertina viešojo administravimo srityje padarytą pažangą; pabrėžia, kad reikėtų daugiau pastangų kuriant nepriklausomą valstybinę tarnybą, be to, šiuo tikslu ragina įvesti nuopelnais paremtą karjeros sistemą, įskaitant profesionalų ir skaidrų įdarbinimo procesą ir veiksmingas žmogiškųjų išteklių valdymo priemones, ir, turėdamas tai mintyje, atkreipia dėmesį į itin blogą praktiką, kai darbuotojai dažnai samdomi ne pagal valstybės tarnybos įstatymą, o remiantis politiniai ryšiais; atkreipia dėmesį į itin mažą tautinių mažumų atstovų skaičių viešojo administravimo ir teismų sistemose, taip pat valstybinėse įmonėse; atkreipia dėmesį į tai, kad ir toliau reikia kurti tiek nacionalinio, tiek vietos lygmens administracijos pajėgumus, be to, ragina toliau stiprinti integracijos į ES srities viešojo administravimo pajėgumus bei koordinavimą ir ragina Komisiją ir toliau, koordinuojant pagalbą su kitais pagalbos teikėjais, padėti valdžios institucijoms šioje srityje;

16.

palankiai vertina padarytą pažangą reformuojant policiją ir gerėjantį bendradarbiavimą policijos srityje su kaimyninėmis šalimis ir ES šalimis; ypač palankiai vertina susitarimą dėl policijos bendradarbiavimo su Kroatija, Juodkalnija ir Bosnija ir Hercegovina; palankiai vertina bendradarbiavimo su Europolu veiksmų plano pasirašymą, kaip žingsnį veiklos susitarimo su šia ES teisėsaugos agentūra sudarymo link; vis dėlto pabrėžia, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant spręsti veiksmų plane apibrėžtus iššūkius, ypač srityse, susijusiose su asmens duomenų ir slaptų duomenų apsauga, kurie taip pat bus pagrindiniais dalykai sudarant bendradarbiavimo susitarimą su Eurojustu;

17.

tačiau atkreipia dėmesį į netinkamo policijos elgesio atvejus, įskaitant atvejus dėl pernelyg didelės policijos pareigūnų valdžios ir jėgos panaudojimo prieš piliečius, ir ragina dėti papildomas energingas pastangas, kad pažeidėjai būtų nubausti; šiuo atžvilgiu palankiai vertina tai, kad policija bendradarbiauja su nepriklausomomis priežiūros institucijomis ir įgyvendina jų išvadas; laiko policijos pajėgų ir kitų teisėsaugos organų neutralumą, turint reikalų su visų mažumų atstovais, didžiausiu prioritetu ir ragina valdžios institucijas apmokymuose šiam jautriam klausimui skirti daugiau dėmesio; palankiai vertina pastangas padidinti moterų dalyvavimą policijos pajėgose;

18.

palankiai vertina ligšiolines pastangas siekiant pašalinti saugumo pajėgų veiklos praeityje palikimą; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į tai, kad reikalinga tolesnė saugumo sektoriaus reforma, ypač siekiant tobulinti liustracijos nuostatas ir stiprinti parlamentinę priežiūrą; primena institucijoms, kad prieigos prie slaptosios tarnybos archyvų suteikimas visuomenei yra būtina sąlyga sėkmingam regiono sutaikymui, ypač atsižvelgiant į žiaurumus, kurie vyko Antrojo pasaulinio karo metu ir vėliau; vis dėlto atkreipia dėmesį į nepakankamą teisių į privatumą apsaugą, todėl ragina šiuo atžvilgiu vykdyti tolesnes reformas;

19.

palankiai vertina pagerėjusį policijos ir prokuratūros veiksmų koordinavimą, kuris duoda rezultatų kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir prekyba narkotikais, kurie yra bendri ES ir Serbijai iškilę iššūkiai; pažymi bendradarbiavimo memorandumų su besivystančiomis Lotynų Amerikos šalimis, kuriais siekiama efektyviau spręsti su prekyba narkotikais iš užsienio susijusias problemas, pasirašymo svarbą; ragina imtis tolesnių veiksmų siekiant pagerinti vidaus policijos ir teismų pajėgumus, pabrėždamas, kad ES ir toliau kelia susirūpinimą prekyba narkotikais iš Serbijos ir per ją;

20.

primena, kad tinkamas parlamento, kaip itin svarbios demokratinėje sistemoje institucijos, funkcionavimas yra labai svarbus ir pritaria procedūrinėms naujovėms, įvestoms priėmus naują teisės aktą dėl Nacionalinės Asamblėjos; atkreipia dėmesį į vadinamąją „tuščių blankų“ praktiką, kuri leidžia politinėms partijoms kontroliuoti parlamento narių veiklą, ir kurią reikia nedelsiant panaikinti; be to, ragina sustabdyti savavališką parlamento vietų paskirstymą; ragina politines partijas nedelsiant įvesti atitinkamas nuostatas, kurios atitiktų Europos demokratijos standartus, pageidautina dar per šią parlamento kadenciją; palankiai vertina naujų parlamento darbo tvarkos taisyklių priėmimą, ragina stiprinti vyriausybės veiklos priežiūrą ir palankiai vertina tai, kad šiuo tikslu darbo tvarkos taisyklėse oficialiai numatyti vieši posėdžiai; palankiai vertina tai, kad pirmą kartą nuostatos, kuriomis vykdyti priežiūrą leidžiama nepriklausomoms institucijoms, buvo įtrauktos į darbo tvarkos taisykles, tačiau reiškia susirūpinimą dėl parlamento galimo kišimosi į šių įstaigų darbą; ragina parengti naujas nuostatas pagal Komisijos posėdžio Venecijoje rekomendacijas, kuriose apibrėžtas šių įstaigų nepriklausomos veiklos teisinis pagrindas;

21.

palankiai vertina ombudsmeno piliečių teisių apsaugos srityje atliktą darbą, kuris susijęs su tinkama valstybės institucijų veikla, taip pat ir priemones vaikų ir mažumų teisėms remti valstybiniu ir provincijos lygmeniu; ragina valstybės valdžios institucijas ieškoti galimybių palengvinti šių priemonių vykdymą ir užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į ombudsmeno rekomendacijas; palankiai vertina tai, kad buvo įsteigti trys ombudsmeno tarnybos biurai Preševo, Bujanovaco ir Medvedžios savivaldybėse;

22.

primena, kad demokratijai nepaprastai svarbu stipri ir nepriklausoma žiniasklaida, ir ragina imtis veiksmų siekiant užtikrinti jos nepriklausomumą nuo politinio spaudimo ir kitokios įtakos; palankiai vertina Serbijos vyriausybės pastangas sukurti teisinę sistemą, kurioje būtų užtikrinama žodžio laisvė, bet išreiškia susirūpinimą dėl bandymų kontroliuoti žiniasklaidos sektorių ir kištis į jo veiklą; yra susirūpinęs dėl prieštaringai vertinamų dienraščio „Večernje novosti“ privatizacijos aplinkybių ir ragina vyriausybę užtikrinti vienodą požiūrį į visus užsienio ir vidaus investuotojus; smerkia išpuolius ir grasinimus, nukreiptus prieš Serbijos žurnalistus, ir ragina valdžios institucijas visapusiškai juos ištirti ir patraukti kaltininkus atsakomybėn; atkreipia dėmesį į nuosavybės koncentraciją ir skaidrumo stoką žiniasklaidos sektoriuje; atkreipia dėmesį į atvejus, kai buvo paskelbti asmens duomenys, ir pabrėžia, kad reikalingas žurnalistų savireguliavimas, be to, jie turi laikytis etikos kodekso nuostatų; pažymi, kad interneto prieigos lygis išlieka žemas; pripažįsta interneto svarbą užtikrinant žiniasklaidos laisvę ir primygtinai ragina valdžios institucijas imtis tinkamų šios srities veiksmų;

23.

pabrėžia, kad gerinant valstybės funkcionavimą labai svarbus decentralizacijos procesas, priartinant valstybę prie piliečių ir tuo pačiu metu gerbiant jų teisę į provincijos autonomiją ir vietos savivaldą; šiuo atžvilgiu palankiai vertina teisės aktą dėl tautinių mažumų tarybų, kuriame, vadovaujantis tarptautiniais standartais, reglamentuojama tautinių mažumų tarybų kompetencija ir rinkimų į jas tvarka; pripažįsta 2006 m. lapkričio mėn. Konstitucijos įgyvendinimo pažangą, pasiektą priimant Voivodinos statutą ir įstatymą dėl kompetencijų; ragina, kad būtų toliau tęsiamas valdžios perdavimo procesas, t. y. priimtas įstatymas dėl valstybės pajamų ir įstatymas dėl Voivodinos ir vietos savivaldybių valstybės nuosavybės, kurie sudarytų sąlygas Voivodinai pradėti naudotis savo valdžios institucijomis pagal naująjį statutą; be to, ragina dėti tolesnes politines pastangas, kad būtų atsižvelgiama į Preševo albanų mažumos lūkesčius turėti vietos administraciją, ir nedelsiant suteikti atitinkamų lėšų, kurios turi būti paskirstytos konsultuojantis su Preševo, Bujanovaco ir Medvedžios savivaldybių koordinavimo institucija; tuo pat metu pabrėžia albanų mažumos atstovų atsakomybės svarbą ir primygtinai ragina mažumos atstovus neskatinti rėksmingos nacionalistinės ir separatistinės retorikos, kuri griežtai skiriasi nuo pagrindinių Europos vertybių; lygiai taip pat pabrėžia serbų integracijos į šias vietos valdžios institucijas svarbą;

24.

palankiai vertina Serbijos pastangas mažumų apsaugos srityje; vis dėlto pabrėžia, kad galimybės gauti informaciją ir mokytis mažumų kalbomis (ypač bosnių, bulgarų, bunjevcų ir rumunų mažumų atveju) dar turi būti gerinamos;

25.

palankiai vertina tai, kad buvo įsteigta dauguma tautinių mažumų tarybų, kadangi tai sudaro sąlygas joms priimti sprendimus švietimo, kultūros, mažumų kalbų ir visuomenės informavimo srityse; pažymi, jog svarbu, kad būtų visapusiškai įgyvendinta šių mažumų savivaldos vyriausybių kompetencija ir kad jos gautų pakankamai biudžeto subsidijų, kurias garantuoja įstatymas dėl tautinių mažumų tarybų; atkreipia dėmesį į skundus dėl pasirengimo proceso ir tarybų steigimo teisinių reikalavimų trūkumų, taip pat atkreipia dėmesį į skundus dėl kai kurių ministerijų ir savivaldybių vykdomų nacionalinių tarybų garantuotų kompetencijų pažeidimo ir ragina valdžios institucijas į juos atsakyti; yra susirūpinęs dėl bosnių nacionalinės tarybos įsteigimo ir ragina greitai užbaigti procesą laikantis taisyklių ir sudarant sąlygas teisėtam bosnių atstovavimui taryboje; yra susirūpinęs dėl kylančios įtampos Sandžake, kurią rodo, be kita ko, pastarojo meto smurtiniai incidentai, ir griežtai ragina spręsti politinius ginčus dialogu, remiantis demokratinių institucijų sistema;

26.

palankiai vertina lyčių lygybės skatinimo srityje pasiektą pažangą, visų pirma tai, kad priimtas lyčių lygybės įstatymas ir nacionalinis veiksmų planas, skirtas pagerinti moterų padėtį ir skatinti lyčių lygybę; vis dėlto primena, kad šių priemonių įgyvendinimas vis dar vilkinamas ir kad moterys vis dar diskriminuojamos, ypač darbo rinkoje; todėl ragina Serbijos valdžios institucijas skubiai pradėti įgyvendinti naujus teisės aktus dėl lyčių lygybės ir išspręsti platesnio masto lyčių diskriminacijos problemas, pvz., pažaboti didėjantį šeiminio smurto lygį Serbijoje;

27.

ragina imtis tolesnių veiksmų, kad būtų visapusiškai įgyvendintas kovos su diskriminacija įstatymas, ir palankiai vertina šioje srityje pasiektą pažangą, ypač tai, kad įsteigta Lygybės apsaugos komisaro pareigybė, kaip svarbus pirmasis žingsnis užtikrinant vienodą požiūrį į visus Serbijos piliečius;

28.

dar kartą primena, kad žodžio ir susirinkimų laisvė yra kertinės Europos vertybės ir palankiai vertina 2010 m. spalio 10 d. Belgrade įvykusį pirmąjį gėjų paradą; laiko šį įvykį ypatingos svarbos pirmuoju žingsniu siekiant sukurti atvirą ir tolerantišką visuomenę ir vyriausybės įsipareigojimu laikytis ES standartų dėl tolerancijos ir pažeidžiamų visuomenės mažumų apsaugos; išreiškia pasitenkinimą dėl tinkamų saugumo priemonių, kurių buvo imtasi siekiant apsaugoti parado dalyvius;

29.

vis dėlto apgailestauja dėl parado metu įvykusių smurtinių susidūrimų, kuriuose sužeista daug žmonių, daugiausia policininkų; atkreipia dėmesį į tai, kad susijusius ekstremistus netiesiogiai remia tam tikros politinės partijos ir iškilūs dvasininkai; ragina valdžios institucijas užtikrinti teisinės valstybės principų laikymąsi nubaudžiant smurto kaltininkus ir iš esmės uždraudžiant ekstremistų organizacijas, kurioms jie priklauso; pažymi, kad šios organizacijos atsakingos už sunkius smurto atvejus praeityje, visų pirma 2008 m. vasario 17 d.; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į tai, kad daug tokių bylų dabar nagrinėja Konstitucinis Teismas; ragina priimti atitinkamas priemones siekiant veiksmingai kovoti su visų rūšių ekstremizmo bei radikalizmo apraiškomis visuomenėje;

30.

pažymi, kad dauguma romų gyvena ypač didelio skurdo sąlygomis, dėl kurių jaunų romų galimybės gyvenime sumažėja; be to, atkreipia dėmesį, kad jie patiria diskriminaciją darbo rinkoje, o tik 5 proc. iš jų turi nuolatinę darbo vietą; ragina valdžios institucijas imtis skubių veiksmų siekiant išduoti jiems tapatybės korteles, taip pat pagerinti jų būsto sąlygas, prieigą prie švietimo, darbo rinkos ir sveikatos priežiūros; atkreipia dėmesį į besitęsiančią romų gyventojų diskriminaciją ir nesenus smurto prieš juos atvejus, taip pat Serbijos valdžios institucijų vykdyto smurtinio romų perkėlimo atvejus;

31.

atkreipia dėmesį į tai, kad Serbija yra šalis, kurioje gyvena daugiausia pabėgėlių ir šalies viduje perkeltųjų asmenų (ŠVPA) Europoje; pabrėžia, kad jų padėtis dėl būsto stygiaus ir skurdo yra kritinė, todėl ragina Serbijos valdžios institucijas peržiūrėti nacionalinę pabėgėlių strategiją; palankiai vertina Serbijos iškeltas iniciatyvas atgaivinti regioninį procesą siekiant ilgalaikio pabėgėlių problemų sprendimo ir ragina Sarajevo deklaraciją pasirašiusias šalis pasiekti žymiai didesnę pažangą šioje srityje; todėl pažymi bendrą Serbijos ir Kroatijos Prezidentų įsipareigojimą ištirti dingusių asmenų likimą ir surasti sprendimus dėl pabėgėlių ir grįžimo klausimų; ragina Komisiją pasinaudoti savo politine įtaka ES šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms šiame regione, siekiant užtikrinti, kad būtų pašalintos kliūtys, trukdančios grįžti pabėgėliams; be to, primena, kad numatoma, jog dėl readmisijos susitarimų su ES šalimis grįš iki 150 000 gyventojų, ir kad sėkmingai jų integracijai reikės kruopštaus pasirengimo, ypač vietos valdžios institucijų lygmeniu; pabrėžia pilietinės visuomenės organizacijomis vaidmens svarbą šiame procese;

32.

palankiai vertina karinio sektoriaus reformas, ypač Serbijos armijos profesionalizaciją, kuri pradėta 2011 m. sausio 1 d., ir mano, kad tai svarbus žingsnis stiprinant armijos modernizavimą ir tolesnę kariuomenės civilinę kontrolę;

33.

pabrėžia, kad nustatant politikos prioritetus svarbų vaidmenį atlieka pilietinė visuomenė; pabrėžia dialogo su pilietinės visuomenės organizacijomis svarbą ir esminį pilietinės visuomenės veikėjų vaidmenį siekiant glaudesnio regioninio bendradarbiavimo socialiniais ir politiniais aspektais; palankiai vertina tai, kad naujame Susirinkimų įstatyme, priimtame 2009 m., išaiškintas NVO teisinis statusas ir kad pagerėjo Serbijos valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimas; pripažįsta vyriausybės pastangas konsultuotis su pilietine visuomene; ragina valdžios institucijas imtis tolesnių veiksmų siekiant įteisinti ir išplėsti pilietinės visuomenės veikėjų dalyvavimą politinių sprendimų priėmimo procese ir veikloje, susijusioje su institucijų priežiūra; pabrėžia paramos pilietinių teisių gynėjams (ypač LGBT aktyvistams, karo nusikaltimus tiriantiems asmenims, taip pat asmenims, kurie siekia pagerinti Serbijos ir Kosovo santykius) ir jų apsaugos poreikį;

34.

šiuo atžvilgiu išreiškia savo paramą RECOM iniciatyvai (Tiesos ieškojimo ir tiesos sakymo apie karo nusikaltimus ir kitus rimtus žmogaus teisių pažeidimus buvusioje Jugoslavijoje regioninės komisija), kuria siekiama žengti pirmyn supratimo ir susitaikymo proceso keliu visuose Vakarų Balkanuose, ir ragina atitinkamas Serbijos institucijas bei susijusias šalis remti šį procesą;

35.

pabrėžia, kad švietimo sistema yra nepaprastai svarbi šalies jaunimo ir ateities ekonominėms perspektyvoms; pabrėžia, kad moderni ir aukštų standartų švietimo sistema, paruošianti aukštų gebėjimų darbuotojų kartas, yra viena svarbiausių socialinio ir ekonominio vystymosi prielaidų; apgailestauja dėl aukšto nedarbo lygio šalyje (ypač jaunimo) ir mažo baigusiųjų universitetą procento; ragina valdžios institucijas visapusiškai įgyvendinti Bolonijos proceso nuostatas ir užtikrinti, kad Serbijos švietimo sistema atitiktų Europos standartus; palankiai vertina mokslo ir mokslinių tyrimų sričių pažangą, tačiau pabrėžia, kad reikalingos tolesnės pastangos, jei Serbija siekia prisijungti prie Europos mokslinių tyrimų erdvės; be to, ragina valdžios institucijas didinti investicijas į nacionalinių mokslinių tyrimų pajėgumus, siekiant išvengti Serbijos mokslinių tyrimų standartų ir pajėgumų atsilikimo nuo europinių;

36.

pripažįsta išplėstą bendrą kolektyvinę sutartį, kurią 2008 m. lapkričio mėn. Serbijos vyriausybė pasirašė su profesinių sąjungų ir darbdavių asociacija; ragina Serbijos vyriausybę nutraukti dabartinį sutarties galiojimo sustabdymą; pabrėžia, kad, nepaisant konstitucinių garantijų, profesinių sąjungų teisės vis dar išlieka ribotos, todėl ragina Serbiją toliau didinti darbo ir profesinių sąjungų teises; yra susirūpinęs, kad socialinis dialogas tebelieka silpnas ir kad su socialiniais partneriais konsultuojamasi nereguliariai; pripažįsta, kad Ekonomikos ir socialinių reikalų taryba dažniau rengė posėdžius ir kad visos specializuotos įstaigos veikia tinkamai, bet yra susirūpinęs, kad jos pajėgumai tebėra silpni; ragina imtis tolesnių veiksmų siekiant stiprinti Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybą, kad būtų užtikrinta, jog kad ji galės imtis aktyvaus vaidmens stiprinant socialinį dialogą ir atlikti aktyvesnį konsultacinį vaidmenį teisėkūros srityje;

37.

atkreipia dėmesį į sunkią kalėjimų sistemos padėtį ir ragina imtis veiksmų siekiant spręsti kalėjimų perpildymo problemą, pagerinti itin blogas sulaikymo įstaigų sąlygas ir teikti tinkamas kalinių reabilitacijos programas ir mokymą;

38.

pabrėžia itin neigiamas finansų krizės pasekmes šaliai; atkreipia dėmesį į pastarąją rezervinio susitarimo su TVF peržiūrą, prie kurios pridėtas teigiamas šalies makroekonomikos politikos įvertinimas, be to, palankiai vertina Vakarų Balkanų investicijų sistemos, skirtos regiono integracijos pažangai bei jo ekonomikos atkūrimui ir suteikiančios galimybę gauti paskolas, skirtas prioritetiniams infrastruktūros projektams, sukūrimą; ragina plėsti šią sistemą, siekiant įtraukti paramą mažoms ir vidutinėms įmonėms, ir kviečia Serbiją pasinaudoti šiais naujais finansiniais ištekliais, taip pat ir PNPP paramos teikiamomis galimybėmis tam, kad pažeidžiamos visuomenės grupės būtų efektyviau apsaugotos nuo krizės padarinių;

39.

primena, kad egzistuojančios monopolijos labai trukdo rinkos ekonomikos sėkmingam vystymuisi; todėl ragina vyriausybę jas pašalinti ir imtis aktyvių priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų toliau įgyvendinama veiksminga konkurencijos politika; pabrėžia, kad kliūtys, su kuriomis, siekdamos patekti į rinką, susiduria mažos ir vidutinio dydžio įmonės, vis dar didesnės nei norėtųsi; palankiai vertina tai, kad įvairiose srityse buvo įsteigtos rinkos reguliavimo tarnybos, ir tikisi, jog valdžios institucijos užtikrins, kad šios įstaigos būtų nepriklausomos ir netaptų „aukomis“ tų, kuriuos turi reglamentuoti;

40.

taip pat pažymi, kad šalies nacionalinių ir ekonominių statistinių duomenų rinkimas turėtų būti toliau tobulinamas, ir ragina valdžios institucijas juos atnaujinti;

41.

ragina Serbijos valdžios institucijas ir politinius judėjimus prisiimti tvirtesnius įsipareigojimus užimtumo politikos ir socialinės sanglaudos srityse, taip pat sukurti aplinką, palankią demokratijos, teisinės valstybės, laisvos rinkos ekonomikos plėtrai ir pagarbai žmogaus teisėms;

42.

ragina dėti tolesnes pastangas siekiant sukurti tvarų viešojo transporto tinklą Serbijoje ir visuose Vakarų Balkanuose bei siekiant gerinti kelių infrastruktūrą, įskaitant greitą X koridoriaus užbaigimą, tačiau ne mažiau svarbu ir geležinkelių bei vidaus vandenų kelių transportas; pabrėžia integruotos transportavimo sistemos svarbą tiek Serbijos regionų ekonominiam vystymuisi, tiek regioninės prekybos apimties didėjimui; išreiškia ypatingą susidomėjimą Dunojaus strategija, kuria siekiama pagerinti susisiekimo ir ryšių sistemas (kreipiant daugiausiai dėmesio transporto, energetikos ir informacinės visuomenės sritims), išsaugoti aplinką, apsisaugoti nuo gamtinių pavojų ir stiprinti socialinę bei ekonominę plėtrą;

43.

šiuo atžvilgiu apgailestauja dėl prastų viešojo transporto (ypač geležinkelio) sąlygų; ragina Serbijos vyriausybę visapusiškai panaudoti PNPP lėšas siekiant plėtoti, atnaujinti ir modernizuoti geležinkelių tinklą ir gerinti žmonių bei krovinių pervežimui skirtas jungtis su kaimyninėmis šalimis;

44.

palankiai vertina Serbijos pažangą aplinkos apsaugos srityje; vis dėlto ragina dėti daugiau pastangų atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo srityse, pažymėdamas, kad pagrindiniai acquis elementai dėl atsinaujinančiosios energijos dar vis turi būti perkelti į nacionalinius teisės aktus ir kad dar reikia priimti teisės aktus dėl energijos vartojimo efektyvumo;

45.

palankiai vertina tai, kad Cheminių medžiagų agentūra priėmė taisyklių sąvadą, kuriame apribota arba uždrausta cheminių medžiagų, keliančių pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai, gamyba ir dėl kurio cheminių medžiagų pramonės reguliavimas tampa panašesnis į europinį; vis dėlto apgailestauja, kad tam tikrų nuostatų, reikalaujančias pažangių technologijų ir susijusių investicijų, taikymas buvo atidėtas, nes, pasak pramonės atstovų, tai sukeltų finansinių nuostolių ir šios pramonės šakos veiklos sutrikimų Serbijoje; ragina greitai ir visapusiškai įgyvendinti 2009 m. aplinkosaugos teisės aktų paketą;

46.

palankiai vertina susitarimus su Juodkalnija ir Kroatija, kuriais sudaromos sąlygos šių šalių piliečių, įtariamų organizuotais nusikaltimais, ekstradicijai, ir numatomas derybas dėl Serbijos ir Kroatijos sienos demarkacinės linijos; ragina Serbijos vyriausybę sudaryti panašius susitarimus su kitomis kaimyninėmis šalimis ir palankiai vertina veiksmus, kurių šiuo tikslu ėmėsi Serbija ir Juodkalnija; ragina Serbiją ir toliau dalytis su kaimyninėmis šalimis žvalgybos duomenimis ir įrodymais apie tarpvalstybinius nusikaltėlių tinklus, ypač tuos, kurie dalyvauja narkotikų kontrabandoje, siekiant veiksmingai kovoti su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu Balkanų regione;

47.

pabrėžia esminį vaidmenį, kurį atlieka Serbija užtikrinant stabilumą visuose Vakarų Balkanuose ir ypač stabilumą ir sanglaudą Bosnijoje ir Hercegovinoje; todėl ragina Serbijos valdžios institucijas aktyviai remti visus būtinus konstitucinius pokyčius, kurie Bosnijos ir Hercegovinos institucijoms suteiktų galimybę tęsti sudėtingas reformas Europos integracijos procese; ragina Belgradą ypač remti Bosnijos institucijų konsolidaciją, stiprinimą ir racionalizavimą;

48.

ragina Serbijos valdžios institucijas ir toliau derinti savo teisės aktus su ES aplinkosaugos teisės aktais ir normomis, o priimtus teisės aktus įgyvendinti ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi;

49.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Serbijos vyriausybei bei parlamentui.

11.5.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 136/35

—

atsižvelgdamas į EB sutarties 168 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 35 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Tarybos rekomendaciją dėl priemonių kovai su neurodegeneracinėmis ligomis, visų pirma su Alzheimerio liga, taikant bendrą mokslinių tyrimų veiklos programavimą, ir Tarybos išvadas dėl visuomenės sveikatos strategijos kovojant su neurodegeneracinėmis ligomis, susijusiomis su senėjimu, visų pirma Alzheimerio liga,

—

atsižvelgdamas į pacientų programos „Alzheimerio liga Europoje“ ES projekto Bendradarbiavimas demencijos srityje Europoje (EuroCoDe) (2006/2008), kurį finansuoja Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinis direktoratas (DG SANCO), išvadas ir į 2010 m. ataskaitą dėl Alzheimerio ligos pasaulyje, kurį Pasaulinės Alzheimerio ligos dienos proga 2010 m. rugsėjo 21 d. paskelbė Tarptautinė Alzheimerio ligos organizacija („Alzheimer's Disease International“, ADI),

—

atsižvelgdamas į Komisijos finansuojamos pacientų programos „Alzheimerio liga Europoje“ Europos projekto Europos bendradarbiavimas demencijos srityje (EuroCoDe) rezultatus,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Europos iniciatyvos dėl Alzheimerio ligos ir kitų demencijos atmainų (COM(2009)0380),

—

atsižvelgdamas į ES strateginį tikslą propaguoti gerą sveikatos būklę senėjančioje Europoje, nustatytą remiantis Komisijos baltąja knyga „Kartu sveikatos labui. 2008–2013 m. ES strateginis požiūris“, kurioje pabrėžiama būtinybė intensyvinti mokslinius tyrimus siekiant plėtoti paliatyvinę priežiūrą ir geriau suprasti neurodegeneracines ligas,

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją dėl ilgalaikės vyresnio amžiaus asmenų priežiūros (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl moterų vaidmens senėjančioje visuomenėje (2),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A7–0366/2010),

A.

kadangi apytikriai apskaičiuota, kad 2010 m. pasaulyje įvairiomis demencijos atmainomis serga 35,6 mln. žmonių, ir manoma, kad šis skaičius kas 20 metų didės beveik dvigubai ir 2030 m. gali siekti 65,7 mln. (Tarptautinės Alzheimerio ligos organizacijos 2010 m. ataskaita); kadangi Alzheimerio liga sergančių žmonių skaičius nėra tiksliai nustatytas dėl ankstyvos diagnozės sunkumų,

B.

kadangi apskaičiuota, kad Europoje įvairiomis demencijos atmainomis serga 9,9 mln. žmonių ir didžioji jų dalis serga Alzheimerio liga (Tarptautinės Alzheimerio ligos organizacijos 2010 m. ataskaita); kadangi neurodegeneracinėmis ligomis gali susirgti visų amžiaus grupių žmonės, tačiau jos yra viena iš pagrindinių vyresnio amžiaus asmenų neįgalumo bei priklausomybės nuo kitų žmonių priežasčių, ir manoma, kad dėl ilgesnės gyvenimo trukmės ir dėl skurdaus į pensiją išėjusių žmonių socialinio gyvenimo šiomis ligomis sergančių žmonių skaičius iki 2020 m. žymiai padidės; kadangi su jomis susiduriančių žmonių skaičius beveik patrigubėja, jeigu atsižvelgiama ir į neprofesionalių demencija sergančių asmenų globėjų skaičių,

C.

kadangi, remiantis 2009 m. ataskaita dėl Alzheimerio ligos pasaulyje, visų asmenų, sergančių demencija, dalis Europoje viršija 28 proc. ir Europą lenkia tik Azija (35 proc.), o iš visų pasaulio regionų Vakarų Europoje yra didžiausia sergančiųjų dalis (19 proc.),

D.

kadangi Europos gyventojai senėja, beveik visose Europos valstybėse sparčiausiai auga asmenų, kuriems per 80 metų, amžiaus grupė; kadangi mažėja dirbančių ir į pensiją išėjusių žmonių santykis ir kadangi dėl šios priežasties manoma, kad ateinančiais dešimtmečiais demencija bus vienas iš pagrindinių iššūkių nacionalinių socialinių ir sveikatos priežiūros sistemų tvarumui, įskaitant neoficialią priežiūrą ir ilgalaikės priežiūros įstaigas,

E.

kadangi pagal tam tikrus apskaičiavimus (Tarptautinės Alzheimerio ligos organizacijos 2010 m. ataskaita), bendros tiesioginės medicininės ir socialinės Alzheimerio liga sergančių asmenų priežiūros išlaidos Europoje sudaro 135,04 milijardus JAV dolerių,

F.

kadangi ankstyva diagnozė gali padėti valdyti sveikatos priežiūros išlaidas visoje Europoje,

G.

kadangi Europos Sąjunga šiuo metu neturi pakankamai tikslių statistinių duomenų apie demencijos ir ypač neurodegeneracinių ligų paplitimą ir kadangi, skirtingų tyrimų duomenimis, sergančiųjų skaičius gali skirtis net tris kartus; kadangi dėl to būtina atlikti Europos epidemiologinius tyrimus, kurie būtų grindžiami griežtais bendrais rodikliais,

H.

kadangi demencija turi socialinių ir ekonominių pasekmių, kurios daro įtaką visų valstybių narių sveikatos sistemoms,

I.

kadangi siekiant numatyti ekonominius ir socialinius Alzheimerio ir kitų demencijos atmainų padarinius, būtina investuoti į mokslinius tyrimus ir veiksmingas priežiūros sistemų programas,

J.

kadangi daugumą šios srities mokslinių tyrimų atlieka valstybės narės ir jų veikla palyginti mažai koordinuojama tarpvalstybiniu lygmeniu, taigi tyrimai fragmentiški, valstybės narės ribotai dalijasi žiniomis ir pažangiąja patirtimi, ir kadangi Alzheimerio ligos moksliniai tyrimai atsilieka nuo kitų pagrindinių ligų mokslinių tyrimų Europoje,

K.

kadangi naujausios pacientų programos „Alzheimerio liga Europoje“ išvados rodo, kad Alzheimerio liga ES tebėra nepakankamai diagnozuojama ir kad valstybėse narėse egzistuoja daug skirtumų, susijusių su prevencija, galimybėmis gauti gydymą ir atitinkamų paslaugų teikimu,

L.

kadangi dabartinių mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad mityba gali būti svarbus veiksnys, sąlygojantis Alzheimerio ligos vystymąsi, ir dėl to prioritetas turėtų būti teikiamas demencijos prevencijai taikant įvairias priemones ir ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas prevenciniams veiksniams, pvz., sveikai mitybai, fizinio ir protinio aktyvumo skatinimui ir širdies bei kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, pvz., diabeto, didelio cholesterolio kiekio, aukšto kraujo spaudimo ir rūkymo, kontrolei,

M.

kadangi vis labiau suvokiama, kad neurodegeneracinių ligų poveikis Europos gyventojams yra tokio masto, kad nė viena valstybė narė pati viena negali su tuo susidoroti; kadangi todėl siekiant kovoti su Europos šalių visuomenėms kilusiu nelengvu iššūkiu – neurodegeneracinėmis ligomis, visų pirma Alzheimerio liga – valstybėse narėse ir ES reikia labai sustiprinti bendradarbiavimą bei Alzheimerio ligos priežasčių, prevencijos ir gydymo srities naujoviškų ir daugiadisciplinių klinikinių mokslinių tyrimų veiklos ir keitimosi informacija koordinavimą ir didinti finansines investicijas į šią sritį,

N.

kadangi šia Europos iniciatyva nesiekiama pakeisti esamų nacionalinių kovos su Alzheimerio liga ir kitomis demencijos atmainomis planų, tačiau ja turėtų būti naudojamasi kaip svertu siekiant veiksmingiau koordinuoti šios srities Europos mokslinius tyrimus,

O.

kadangi demencija yra gniuždanti liga patiems pacientams, tačiau, jei nebus teikiamos atitinkamos geros kokybės paslaugos, ji taip pat gali tapti labai sunki našta pacientų giminaičiams ir globėjams dėl emocinių, fizinių ir finansinių sunkumų, su kuriais susiduria bet kuria demencijos atmaina sergančiųjų artimieji ir draugai, kadangi kiekvieno paciento šeimoje vidutiniškai trys asmenys tiesiogiai prisiima didžiausią naštą, tai rodo, kad galima numanyti, jog 19 milijonų europiečių tiesiogiai susiduria su demencija,

P.

kadangi jaučiamas personalo, besirūpinančio Alzheimerio liga sergančiais asmenimis, trūkumas priežiūros institucijose ir šis trūkumas ateityje didės; kadangi jaučiamas profesionalių sveikatos priežiūros darbuotojų ir socialinių darbuotojų, besirūpinančių Alzheimerio liga sergančiais pacientais, trūkumas, ir šis trūkumas ateityje didės; kadangi taip pat aišku, kad tokiems asmenims geriausia parama yra jų buvimas namuose jiems įprastoje aplinkoje,

Q.

kadangi sergančiųjų demencija priežiūros ir paramos juos prižiūrintiems asmenims srityje Europos Sąjunga ir valstybės narės turi siekti trejopo tikslo: užtikrinti aukštos kokybės ligonių priežiūrą, garantuoti lūkesčius atitinkantį juos prižiūrinčių asmenų poilsį ir sudaryti sąlygas ligonius prižiūrėti namuose arba aukštos kokybės naujoviškose priežiūros įstaigose,

R.

kadangi šiuolaikiškos telemedicinos paslaugos sudaro galimybes teikti veiksmingą paramą pacientams, sergantiems Alzheimerio liga, ir jais besirūpinantiems asmenims, bei taip gali prisidėti prie kokybiškesnio pacientų gyvenimo jiems įprastoje aplinkoje ir yra gera institucinės priežiūros alternatyva,

S.

kadangi Alzheimerio liga yra stigmatizacijos priežastis ir visuomenės požiūris į šią ligą ir ja sergančius asmenis lemia pacientų ir jų šeimų bei artimųjų izoliaciją; kadangi bendras požiūris į šią problemą vis dar netinkamas ir skatina sergančiųjų ir jų artimųjų socialinę atskirtį; kadangi dėl to reikia geriau suprasti gėdą, išankstinę nuomonę ir diskriminavimą dėl demencijos, taip pat reikalingi moksliniai tyrimai, skirti nustatyti, kaip užkirsti kelią socialinei atskirčiai ir skatinti aktyvų pilietiškumą tam, kad imantis bet kokių veiksmų būtų stengiamasi išsaugoti pagarbą žmonėms, sergantiems demencija, ir jų orumą,

T.

kadangi pacientų gyvenimo kokybės gerinimas dažnai susijęs su emociniu pacientų artimųjų gyvenimu,

U.

kadangi paramos grupės yra tinkama vieta grupiniams apmąstymams, skirtiems palaikyti pacientų artimuosius ir dalytis vadinamąja sąmoninga atsakomybe,

V.

kadangi Alzheimerio liga ir kitos demencijos atmainos neturėtų būti suvokiamos kaip normali žmonėms iškylanti problema, kuri yra senėjimo proceso dalis, nepripažįstant šių žmonių teisės į tinkamą gydymą, medicinos pagalbą ir specializuotą priežiūrą,

W.

kadangi nepaisant to, kad visuomenės informuotumas ir mokslo žinios apie Alzheimerio ligą smarkiai išaugo, visų pirma pabrėžiant, kad šiai ligai būdingi ne tik klinikiniai demencijos simptomai, bet ir prieš tai pasireiškę ankstyvi prasidedančios demencijos požymiai, gydymo galimybės vis dar ribotos ir skiriami simptominiai vaistai; kadangi šiuo metu padėtis skirtingose valstybėse narėse ir net tos pačios valstybės narės teritorijoje labai skiriasi ir yra didelių trūkumų personalo profesinio mokymo ir kvalifikacijos srityse bei trūksta diagnostikai ir moksliniams tyrimams reikalingos įrangos ir kadangi Alzheimerio liga dažnai diagnozuojama praėjus daugeliui metų nuo ligos pradžios ir taip uždelsiamas galimas gydymas, kuris sulėtintų ligos vystymąsi,

X.

kadangi naujausi pažangūs tyrimai taikant patikimus Alzheimerio ligos biologinius žymenis paskatino sukurti naujus kriterijus, apibrėžiančius Alzheimerio ligą kaip klinikinę būklę, kuri apima ne tik atminties ir kognityvinės funkcijos sutrikimo stadiją, bet ir ankstesnę stadiją,

Y.

kadangi Alzheimerio liga ir kitomis demencijos atmainomis gali sirgti ne tik pagyvenę, bet ir jauni žmonės; kadangi dėl to reikia gerinti prieinamumą prie diagnostikos paslaugų, tobulinti mokslinius tyrimus bei gerinti jaunų pacientų slaugos, paramos ir apgyvendinimo paslaugas,

Z.

kadangi didėjant visuomenės ir specialistų informuotumui apie Alzheimerio ligą tiek nacionaliniu, tiek Europos lygiu gyventojai turėtų sugebėti ankstyvoje stadijoje atpažinti pirmuosius ligos požymius, kreiptis dėl ankstyvos diagnozės, ieškoti galimybių gauti gydymą ir paslaugas,

AA.

kadangi didesnis dėmesys ikidemencinei Alzheimerio ligos stadijai galėtų prisidėti prie atitinkamų terapinių priemonių, galinčių sulėtinti ligos vystymąsi, kūrimo ir galiausiai atitolinti sunkios, t. y. labiausiai sekinančios, Alzheimerio ligos atmainos išsivystymą pacientams,

AB.

kadangi veiksmingų ligos eigą keičiančių vaistų (o ne išimtinai simptominių vaistų) kūrimas yra itin svarbi ir būtina pacientams, sergantiems Alzheimerio liga, sritis, kurioje jų poreikiai iki šiol nepatenkinti,

AC.

kadangi, be to, atliekant Alzheimerio ligos diagnostiką, taikomą apie 70 proc. demencijos atvejų, nevisiškai atsižvelgiama į pacientų smegenų pakitimų įvairovę ir į tai, kad jaunų ir pagyvenusių pacientų patologija bei ligos klinikinė eiga skiriasi,

1.

ragina Tarybą paskelbti demenciją ES sveikatos politikos prioritetu ir primygtinai ragina valstybes nares parengti konkrečius Alzheimerio ligai skirtus nacionalinius planus ir strategijas, padėsiančias kovoti su socialinėmis demencijos pasekmėmis bei pasekmėmis sveikatai ir pagal kuriuos būtų teikiamos paslaugos ir parama demencija sergantiems žmonėms ir jų šeimos nariams, kaip tai daroma kai kuriose valstybėse narėse, kuriose nuo 2008 m. įgyvendinamas Alzheimerio ir panašių ligų planas padėjo nacionaliniu mastu koordinuoti medicininę ir socialinę priežiūrą bei klinikinius ir fundamentinius šių ligų mokslinius tyrimus;

2.

džiaugiasi valstybių narių remiama ES bendrojo programavimo iniciatyva, skirta intensyvinti Alzheimerio ligos ir kitų neurodegeneracinių ligų mokslinius tyrimus, ir ragina Komisiją tęsti pradėtą veiklą, kad būtų sprendžiamos sveikatos srities, socialinės, technologinės ir aplinkos problemos, susijusios su Alzheimerio ligos ir kitų neurodegeneracinių ligų gydymu;

3.

ragina Tarybą ir Komisiją rengiant būsimas prevencinės sveikatos politikos srities priemones atsižvelgti į demencijos sampratą, ypač turint mintyje jos sąveiką su širdies ir kraujagyslių ligomis, psichikos sveikata, fiziniu aktyvumu, sveikatos srities švietimu ir naujomis technologijomis;

4.

ragina valstybes nares teikti ES piliečiams informaciją apie gyvenseną, kuri padėtų atitolinti susirgimo Alzheimerio liga ir kitomis demencijos atmainomis pradžią arba užkirstų joms kelią, propaguojant vadinamąją sveikų smegenų gyvensenos koncepciją;

5.

siūlo Tarybai ir Komisijai apsvarstyti galimybę paskelbti Europos psichikos sveikatos metus, kurie papildytų rugsėjo mėn. 21 d. minimą Tarptautinę Alzheimerio ligos dieną, siekiant geriau informuoti apie smegenų ligas, susijusias su senėjimu, ankstyvų tokių ligų požymių nustatymo bei atpažinimo metodus ir rengti smegenų kraujagyslių pažeidimų prevencijos bei informavimo apie jų gydymą kampanijas; šie Europos metai taip pat turėtų padėti skatinti keitimąsi gerąja Europos šalių patirtimi;

6.

atkreipia dėmesį į tai, kad a) vis spartesnis gyventojų senėjimas ir b) didėjantis spaudimas viešiesiems finansams ir asmeniniam darbo našumui dėl padidėjusių išlaidų šiems senstantiems gyventojams bus struktūrinių problemų valstybėse narėse priežastis; todėl Europos Sąjunga savo ilgalaikėje strategijoje turėtų ryžtingai skatinti prevencijos principu pagrįstą politiką (susijusią su medicinos praktika, taip pat su sveikesnės gyvensenos skatinimu). Sveikatos rodikliai padės žymiai pagerinti ekonominius rodiklius;

7.

ragina Tarybą ir Komisiją pripažinti pacientų asociacijų vaidmenį neurodegeneracinių ligų srityje ir įtraukti jas į informavimo ir prevencijos kampanijas bei paramos sergantiesiems demencija priemones, taip pat į mokslinių tyrimų programų rengimo procesą;

8.

siūlo Komisijai apsvarstyti Slaugytojų dienos propagavimą, kad būtų didinamas informuotumas ir pripažintas svarbus profesionalių ir neprofesionalių globėjų vaidmuo visoje Europoje;

9.

pabrėžia, kad veiksmingų priemonių, kurios užkirstų kelią Alzheimerio ligai arba atitolintų jos vystymąsi, atradimas tampa nepaprastai aktualus;

10.

ragina Tarybą ir Komisiją imtis veiksmų, kad būtų didinamas visuomenės Europos Sąjungoje informuotumas apie demenciją, kuris padėtų atpažinti ankstyvus demencijos požymius, siekiant ją anksti diagnozuoti, atitinkamai gydyti ir teikti tinkamą paramą;

11.

pabrėžia ypatingą prevencijos, taip pat ankstyvos diagnozės svarbą siekiant imtis veiksmingų priemonių; pabrėžia, kad reikia tobulinti epidemiologinius ir klinikinius duomenis ir ragina valstybes nares tai daryti siekiant padėti nukreipti mokslinius tyrimus, reabilitacijos priemones ir veiksmus, ypač asimptominiais ligos etapais ir kol pacientas dar nėra neįgalus;

12.

konstatuoja, kad šiuo metu nevykdoma speciali politika Alzheimerio ligos prevencijos srityje, todėl ragina kurti, taip pat ir Europos mastu, šios srities politiką, kuri būtų grindžiama pacientų fizinei ir intelektinei veiklai palankia aplinka, Europos veiksmų dėl mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos platformos rekomendacijas atitinkančia mityba bei visų aktyvaus ir pasyvaus rūkymo mažinimo sričių politikos rėmimu;

13.

yra įsitikinęs, kad Naujų Alzheimerio ligos diagnostikos kriterijų tarptautinės darbo grupės neseniai parengti ankstyvos diagnostikos testai, rizikos veiksnių moksliniai tyrimai ir ankstyvos diagnostikos kriterijų nustatymas yra be galo svarbūs;

14.

skatina visas valstybes nares aktyviai dalyvauti apibrėžiant, rengiant ir įgyvendinant bendrus ankstyvos diagnozės protokolus, nustatyti ligos vystymosi biologinius žymenis, kad būtų galima pasinaudoti naujais demencijos ir ikidemencinės būklės gydymo metodais, ir nustatyti bendrą mokslinių tyrimų darbotvarkę neurodegeneracinių ligų srityje bei keistis geriausia neurodegeneracinių ligų mokslinių tyrimų srities patirtimi ir taip sumažinti tarp valstybių narių ir pačiose valstybėse narėse paplitusius diagnozės ir gydymo skirtumus; pabrėžia, kad standartinės naudojamos ligos žymenų įvertinimo procedūros bus ypač svarbios kuriant naujus vaistus ir užtikrinant veiksmingesnę, technologijomis paremtą Alzheimerio liga sergančių pacientų priežiūrą;

15.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad vaistai, galintys atitolinti susirgimo Alzheimerio liga pradžią, būtų prieinami visiems šia liga sergantiems pacientams, t. y. ne tik pacientams, kuriems diagnozuota sunki Alzheimerio ligos forma;

16.

ragina Komisiją parengti bendrų daugiadiscipliniais paciento atminties būklės tyrimais pagrįstų ankstyvos diagnostikos paslaugų plėtros ir teikimo gaires ir tinkamą skelbimo bei informavimo sistemą, kuri padėtų pacientams ir jų šeimoms sudaryti kuo geresnes sąlygas kokybiškai pradėti gydyti šią ligą;

17.

skatina valstybes nares visoje savo teritorijoje kurti specializuotus centrus ir diegti tinkamą medicinos įrangą (įskaitant magnetinio rezonanso aparatūrą, kurios indėlis į demencijos mokslinius tyrimus nenuginčijamas);

18.

ragina Tarybą ir Komisiją rengiant mokslinių tyrimų veiksmų planus atsižvelgti į spartų demencijos ir Alzheimerio ligos plitimą ir jų poveikį;

19.

ragina valstybes nares, siekiant palengvinti galimybes gauti finansavimą demencijos ir Alzheimerio ligos moksliniams tyrimams, įskaitant prevencijos mokslinius tyrimus, parengti politikos kryptis tinkamai atsižvelgiant į šių ligų ekonominį poveikį visuomenei;

20.

pažymi, kad labai svarbu remtis daugiadiscipliniu požiūriu pasirenkant bendradarbiavimo ir šios srities mokslinių tyrimų koordinavimo Europos lygmeniu būdus, kurie padėtų patobulinti žinias, diagnozavimą, gydymą, prevenciją ir atlikti socialinį pacientų, jų šeimos narių ir globėjų tyrimą; mano, kad naujų diagnostikos kriterijų patvirtinimo moksliniai tyrimai, ankstyvosios patikros testų tobulinimas ir ikidemencinių bei paskesnių ligos vystymosi stadijų rizikos veiksnių nustatymas turi esminę reikšmę; rekomenduoja įtraukti į šį procesą pacientų, sveikatos priežiūros organizacijų ir medicinos paslaugų teikėjų atstovus; šiomis aplinkybėmis aiškiai matoma pridėtinė vertė, kuri bus gauta bendradarbiaujant tarpvalstybiniu mastu atlikus plataus masto epidemiologinius ir klinikinius tyrimus;

21.

pripažįsta dabartinės Europos Sąjungos paramos 34 su neurodegeneracinėmis ligomis susijusiems projektams, kurios bendra suma 159 milijonai eurų, svarbą; vis dėlto mano, kad būsimojoje 8-ojoje bendrojoje mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programoje būtina spręsti mokslinių tyrimų, ypač susijusių su Alzheimerio liga, susiskaidymo klausimą ir kad dera sutelkti dėmesį į projektus, vykdomus nepakankamai ištirtose nemedikamentinės, elgsenos ir kognityvinės terapijos srityse;

22.

mano, kad diagnostiniai ankstyvosios stadijos testai, rizikos veiksnių ir ankstyvos diagnozės kriterijų moksliniai tyrimai yra itin svarbūs; šiomis aplinkybėmis aiškiai matoma pridėtinė vertė, kuri bus gauta bendradarbiaujant tarpvalstybiniu mastu atlikus plataus masto epidemiologinius ir klinikinius tyrimus; mano, kad lygiai toks pats svarbus Europos sveikatos vertinimo tyrimas, kurio metu (taikant pažinimo sutrikimų grupavimo metodą) bus gauta vertingos informacijos apie daugelio ankstyvų pažinimo sutrikimų turinčių asmenų skaičių;

23.

ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares, rengiant medicinos ir socialinių tyrimų, sveikatos, užimtumo ir socialinės apsaugos sričių politikos kryptis, atsižvelgti į ypatingus moterų poreikius, nes jų serga dvigubai daugiau, be to, neproporcingai daug moterų užsiima slauga;

24.

ragina valstybes nares parengti priežiūros ir prevencijos sričių ilgalaikes politikos kryptis ir veiksmų planus, kuriuose būtų atsižvelgta į socialinius ir demografinius pokyčius ir sprendžiami su jais susiję klausimai ir daugiau dėmesio skirti paramai, teikiamai pacientais besirūpinančioms šeimoms, tokiu būdu suteikiant socialinę apsaugą pažeidžiamiems asmenims, sergantiems demencija;

25.

pabrėžia Alzheimerio ligos prevencijos svarbą, t. y. poreikį skatinti sveiką gyvenimo būdą, įskaitant protinę ir socialinę veiklą, taip pat tinkamą mitybą ir fizinį aktyvumą;

26.

skatina valstybes nares parengti strateginių mokslinių tyrimų veiksmų planą, kuriame būtų nustatyti vidutinės trukmės ir ilgalaikiai neurodegeneracinių ligų srities, įskaitant priežiūros paslaugų poreikio, ypač Alzheimerio ligos atveju, mokslinių tyrimų poreikiai ir tikslai; tokie veiksmų planai turėtų padėti padidinti jaunų mokslininkų potencialą ir paremti naujoviškus mokslinių tyrimų metodus, grindžiamus viešojo ir privataus sektorių partneryste; rekomenduoja skatinti konkrečių mokslinių tyrimų sričių kompetencijos centrų plėtrą ir bendradarbiauti su pacientų atstovais, globėjų organizacijomis ir viešojo bei privataus sektorių sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais;

27.

ragina valstybes nares bendradarbiauti su Komisija, siekiant įvertinti galimas Komisijos iniciatyvas, skirtas padėti valstybėms narėms kurti ir įgyvendinti bendrą mokslinių tyrimų darbotvarkę;

28.

ragina valstybes nares parengti veiksmų planus, kuriais būtų siekiama pagerinti pacientų, kenčiančių nuo Alzheimerio ligos ir kitų demencijos atmainų, taip pat jų šeimų narių savijautą ir gyvenimo kokybę;

29.

ragina Europos institucijas kiek įmanoma remti Alzheimerio ligos tyrimams skirtą Europos demencijos mokslinių tyrimų centrą, kaip naudingą gerosios patirties pavyzdžių ir mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos pacientams ir jų globėjams priemonę;

30.

pažymi, kad svarbu tirti senėjimo proceso ir demencijos, taip pat demencijos ir pagyvenusių žmonių depresijos ryšį, be to, ryšį tarp lyties ir įvairių demencijos rūšių bei skirti visus šiuos dalykus; be to, skatina valstybes nares remti konkrečias sveikatos apsaugos ir mokslinių tyrimų programas, kuriose daug dėmesio skiriama paciento galimybei rinktis ir ateities perspektyvai, ir parengti rekomendacijas, kuriose pagrindinis dėmesys būtų skirtas pagrindiniams orumo ir socialinės įtraukties principams, taip pat pacientų savarankiškumo ir apsisprendimo galimybių skatinimui;

31.

ragina valstybes nares skirti pakankamai lėšų Alzheimerio liga sergančių pacientų sveikatos priežiūrai, keitimuisi informacija ir pasiektų rezultatų sklaidos tinklo kūrimui;

32.

pabrėžia pagalbos namuose pacientams ir pagyvenusiems žmonėms svarbą ir didžiulį nepelno ir savanorių organizacijų indėlį į pagalbą Alzheimerio liga ir kitomis senatvės ligomis sergantiems pacientams; skatina valstybes nares diegti įvairias bendradarbiavimo su tokiomis organizacijomis formas ir numatyti paramos jų veiklai būdus; be to, ragina valstybes nares tinkamai įvertinti ir pripažinti šeimos narių atliekamą neprofesionalią šiomis ligomis sergančių asmenų priežiūrą;

33.

pabrėžia, kad susirgus Alzheimerio liga reikalingos ne tik gydymo vaistais priemonės, bet ir prevencinės priemonės, įskaitant maisto ir mitybos srities priemones, kad būtų sumažinta tikimybė susirgti Alzheimerio liga; ragina vykdyti didelės apimties maisto ir mitybos poveikio Alzheimerio ligai mokslinius tyrimus ir konsultacijas, taip pat parengti ligos prevencijai skirtą mitybos vadovą, kuris turėtų būti platinamas visuomenei per visuomenės informavimo kampanijas;

34.

pabrėžia, kad, siekiant suprasti psichologinius ir socialinius demencijos aspektus, taip pat reikalingi sveikatos ekonomikos, humanitarinių ir socialinių mokslų sričių moksliniai tyrimai bei nefarmakologinio gydymo koncepcijos;

35.

mano, kad ankstyvų atminties sutrikimų simptomų diagnozė turėtų būti vienas iš svarbiausių profesinės sveikatos priežiūros uždavinių;

36.

ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares apsvarstyti galimybę nustatyti saugos standartus, kurie būtų taikomi įstaigoms, kurios specializuojasi teikti pagyvenusių žmonių priežiūros paslaugas, taip pat bendruomenėms, kurioms jie priklauso, ir priežiūros namuose paslaugų atveju;

37.

skatina valstybes nares, glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija ir kartu su mokslinių tyrimų organizacijomis, parengti bendras mokymo gaires personalui, kurio darbas bent kiek susijęs su Alzheimerio liga sergančiais pacientais (medicinos ir su medicina susijusios profesijos), ir šeimos narių ir kitų neprofesionalių globėjų mokymo ir stebėsenos gaires, siekiant užtikrinti kompetentingą ir veiksmingą esamų išteklių naudojimą; atkreipia dėmesį į tai, kad vis labiau didėja kvalifikuotų žmonių, dirbančių su demencija sergančiais asmenimis, poreikis;

38.

ragina valstybes nares apsvarstyti galimybes pasinaudoti strategijos „ES 2020“ programomis „Naujų darbo vietų kūrimo darbotvarkė“ ir „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms“, siekiant stiprinti būsimos darbo jėgos gebėjimus, susijusius su rūpinimusi žmonėmis, sergančiais Alzheimerio liga ir kitomis demencijos formomis; siekiant rūpintis vis labiau nuo kitų priklausomais senėjančiais gyventojais, visoje Europoje turi būti skatinama kurti naujas su konkrečiais įgūdžiais susijusias darbo vietas;

39.

ragina Komisiją panaudoti pavyzdinės strategijos „ES 2020“ iniciatyvos „Inovacijų Sąjunga“ išteklius ir inicijuoti bandomąją partnerystę „Aktyvus ir sveikas senėjimas“ (turi būti pradėta 2011 m. pradžioje), kad būtų sprendžiama demencijos Europoje problema;

40.

pabrėžia, kad naujausi pažangūs tyrimai vizualizavimo ir žymenų tyrimo srityje sudaro galimybes neryškiems molekuliniams procesams bei ankstyviesiems Alzheimerio ligos požymiams nustatyti, pvz., pasinaudojant šiuo metu tiriamu žymekliu, kuris padės pamatyti smegenyse esančias amiloido plokšteles – vieną iš dviejų su šia liga siejamų pažeidimų;

41.

pripažįsta gyvybiškai svarbų šeimos, globėjų ir bendruomenių vaidmenį suteikiant galimybių kenčiantiems pacientams pasinaudoti turimu potencialu ir ragina valstybes nares remti šeimos, globėjų ir bendruomenės gyvenimą;

42.

pabrėžia psichologinės paramos pacientams ir jų šeimos nariams svarbą; pabrėžia, kad svarbu derinti psichosocialinį požiūrį į senėjimą ir medicininių bei biomedicininių mokslinių tyrimų rezultatus; remia idėją, kad reikalingi sveikatos ekonomikos srities, taip pat socialinių humanitarinių aspektų bei nefarmakologinio gydymo moksliniai tyrimai, siekiant išsiaiškinti demencijos poveikio psichologinius, ekonominius ir socialinius aspektus ir skatinti naudoti dabartines technologijas (e. sveikatos programą, IRT, pagalbines technologijas ir kt.);

43.

rekomenduoja Komisijai išnagrinėti, kaip būtų galima išplėsti ES iniciatyvų dėl demencija sergančių žmonių teisių, įskaitant nuostatų dėl prašymų dirbtinai nepalaikyti gyvybės taikymą ir globos sistemų, taikymo sritį;

44.

ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę savo pagalbos Alzheimerio ligoniams veiksmų planuose sumažinti vaistų nuo psichozės naudojimą, turint mintyje, kad nors šiuo metu šie vaistai dažniausiai skiriami kovai su demencijos apraiškomis, buvo įrodyta, kad jų teigiamas poveikis yra ribotas, be to, juos skiriant kasmet buvo užfiksuojama papildomų mirties atvejų;

45.

pabrėžia, kad turi būti išsaugotas žmonių, sergančių Alzheimerio liga, orumas, be to, turi būti išgyvendintas gėdijimasis jais ir panaikinta jų diskriminacija;

46.

ragina valstybes nares ir Komisiją parengti naujas politikos nuostatomis grindžiamas paskatas, siekiant palengvinti informacijos sklaidą bei parengti naujoviškų terapijos ir diagnostikos testų, skirtų spręsti problemoms, susijusioms su šiuo metu nepatenkintais Alzheimerio liga sergančių pacientų poreikiais, pateikimo į rinką strategijas;

47.

ragina valstybes nares plėtoti sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas laikantis pagrindinio principo – maksimaliai padidinti draudimą ir užtikrinti lygias galimybes juo naudotis ir pacientų lygybę, skatinti plėtoti integruotą paslaugų teikimą bendruomenėse ir namuose, siekiant, kad tai būtų naudinga demencija sergantiems žmonėms, neatsižvelgiant į jų amžių, lytį, tautybę, turtinę padėtį, negalią arba į tai, ar jie gyvena kaime ar mieste; ragina valstybes nares imtis veiksmų siekiant spręsti problemas dėl šių veiksnių, darančių nevienodą poveikį gyventojų sveikatai, kurio galima būtų išvengti; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau plėsti duomenų apie sveikatos skirtumus rinkimą;

48.

ragina valstybes nares atkreipti dėmesį į prevencinį gydymą, kuris padeda atitolinti susirgimo demencija pradžią, taip pat užtikrinti galimybes naudotis nebrangiomis ir kokybiškomis ligonių priežiūros paslaugomis; atkreipia valstybių narių dėmesį į tai, kad fiskalinės konsolidacijos visoje Europoje laikais tokios paslaugos turi būti apsaugotos;

49.

ragina valstybes nares sukurti susietų orientacinių Europos centrų tinklą, kuriame būtų kaupiami ekspertizės duomenys apie demencijos arba Alzheimerio ligų diagnostiką, gydymą ir ligonių priežiūrą ir kuriuo naudodamosi valstybės narės galėtų keistis informacija ir duomenimis bei juos įvertinti;

50.

skatina valstybes nares plėtoti individualius daugiaprofesinius ir daugiadisciplinius priežiūros ir paramos būdus, nuo pat diagnozės paskelbimo koordinuojamus vieno referento, siekiant palengvinti ligonių priežiūrą namuose intensyviau naudojantis įvairios paskirties specializuotomis pagalbos ir slaugos namuose paslaugomis, namų ūkio technika ir naujomis informacijos bei komunikacijos technologijomis;

51.

ragina valstybes nares plėtoti diversifikuotas, naujoviškas ir aukštos kokybės ligonius prižiūrinčių asmenų poilsio įstaigas, kaip antai apgyvendinimo ir laikino priėmimo centrus, bei užtikrinti ligonius prižiūrinčių asmenų sveikatos stebėseną, siūlant jiems, pvz., tinkamą medicininę priežiūrą ir psichologinę ar socialinę paramą;

52.

ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares stiprinti mokslinius tyrimus, didinti diagnostikos paslaugų prieinamumą ir pritaikyti priežiūros ir paramos paslaugas prie jaunų ligonių poreikių;

53.

skatina valstybes nares, kai tik bus prieinami nauji gydymo būdai, kurių terapinis veiksmingumas bus patikrintas ir nustatytas, kuo greičiau suteikti ligos ištiktiems pacientams galimybę juos išbandyti;

54.

ragina valstybes nares didinti visuomenės ir specialistų, t. y. sveikatos priežiūros kvalifikuotų ir (arba) žemesnės kvalifikacijos specialistų, sveikatos priežiūros politikos formuotojų ir žiniasklaidos informuotumą apie demencijos problemą tam, kad būtų geriau atpažįstami Alzheimerio ligos požymiai ir gilėtų žinios apie ligą ir priežiūrą jos metu; dėmesys turi būti kreipiamas į įvairius dalykus, pvz., diagnostiką, gydymą ir tinkamą paramą;

55.

primena Komisijai 2006 m. J. Bowiso pranešimą, kuriame darbdaviai raginami įgyvendinti Psichikos sveikatos darbe politiką, kaip būtiną jų sveikatos ir saugumo darbe atsakomybės dalį, siekiant į darbo rinką kuo sėkmingiau įtraukti psichikos sutrikimų turinčius žmones, o ši politika turėtų būti skelbiama ir prižiūrima pagal esamus sveikatos ir saugos teisės aktus; primena Komisijai, kad Parlamentas vis dar laukia, kada ši politika bus paskelbta;

56.

pabrėžia, kad dėl Alzheimerio ligos ir kitų demencijos atmainų gydymo patiriamos didelės medicininės išlaidos ir kad svarbu rasti tinkamus sprendimus, kuriais būtų atsižvelgta į: tiesiogines medicinines išlaidas (įskaitant sveikatos priežiūros sistemos išlaidas: išlaidas specialistams, vaistams, medicinos tyrimams ir reguliariems patikrinimams), tiesiogines socialines sąnaudas (įskaitant ne medicinos sistemos oficialių paslaugų kainą: bendruomenės paslaugų, priežiūros namuose paslaugų, maisto, transporto ir pacientų apgyvendinimo specializuotuose gyvenamuosiuose centruose, skirtuose vyresnio amžiaus žmonių priežiūrai, kuriuose jiems gali būti teikiama medicinos pagalba, paslaugų), taip pat į neoficialias išlaidas (įskaitant išlaidas, susijusias su sumažėjusiu darbo našumu ilgesnės darbinės veiklos atveju, produktyvumo sumažėjimu dėl ankstyvo išėjimo pensiją, atostogomis dėl medicininių priežasčių arba mirtimi);

57.

ragina valstybes nares parengti informacines kampanijas plačiajai visuomenei ir atskiroms tikslinėms grupėms, pavyzdžiui, mokiniams, sveikatos priežiūros specialistams ir socialiniams darbuotojams, kuriose būtų palyginama patirtis ir keičiamasi informacija apie paramą, skirtą artimuosius prižiūrintiems šeimos nariams, pacientų asociacijoms ir nevyriausybinėms organizacijoms, ir tą daryti skatinant informacinių leidinių (taip pat internetinių) apie savanorių darbuotojų ir teisinę, psichologinę ar sveikatos priežiūros pagalbą teikiančių asmenų mokymą ir jų darbo organizavimą tiek namuose, tiek ir dienos centruose leidybą ir platinimą, taip pat remiant arba steigiant Alzheimerio ligos asociacijas, kuriose susiję asmenys galėtų keistis patirtimi; pabrėžia, kad visose informavimo ir švietimo kampanijose svarbu skatinti gebėjimą atpažinti demencijos požymius;

58.

ragina valstybes nares skatinti savanoriškus atminties patikrinimus, skirtus toms gyventojų grupėms, kurioms, remiantis moksliniais duomenimis, kyla didelė rizika susirgti Alzheimerio liga arba kitomis demencijos atmainomis;

59.

skatina valstybes nares ir Komisiją remti ligonių poreikių ir etinius požiūrio į juos svarstymus, siekiant užtikrinti pagarbą asmenybės orumui ir pradėti svarstyti neurodegeneracinėmis ligomis sergančių asmenų teisinio statuso klausimą, kad būtų galima apibrėžti paciento laisvės apribojimo ir teisinės apsaugos teisinę sistemą;

60.

ragina pripažinti Alzheimerio asociacijas svarbiausiais partneriais ir kartu su jomis 1) apibrėžti prevencijos rekomendacijas ir geriausią patirtį bei skleisti šią informaciją vietos lygmeniu, 2) teikti labai reikalingą informaciją ir paramą demencija sergantiems žmonėms ir jų globėjams, 3) teikti informaciją apie žmonių, sergančių demencija, ir jų globėjų poreikius politikos formuotojams ir 4) skatinti partnerystę su medicinos darbuotojais, siekiant suformuoti visa apimantį požiūrį; atkreipia dėmesį į tai, kad, norint tai įgyvendinti, Europos institucijos turėtų ištirti reguliaraus pagrindinio Europos Alzheimerio ligos asociacijų finansavimo pagal Europos visuomenės sveikatos programą galimybes ir skatinti valstybes nares remti Alzheimerio asociacijas nacionaliniu lygmeniu;

61.

skatina valstybes nares plėtoti paramos grupes, skirtas įstaigose dirbantiems sveikatos priežiūros specialistams, taip pat paramos grupes hospitalizuotų ligonių giminėms, ligoniams namuose padedantiems artimiesiems ir sveikatos priežiūros specialistams, dirbantiems sveikatos priežiūros paslaugų namuose sektoriuje;

62.

ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares kartu su Europos Parlamentu, pasitelkus sveikatos srities veiksmų planą, didinti žmonių, sergančių demencija, savarankiškumą, ir skatinti jų orumą bei socialinę įtrauktį, be to, teikti informaciją apie geriausią patirtį, susijusią su pagarba pažeidžiamų grupių teisėms ir kova su netinkamo elgesio su demencija sergančiais pacientais apraiškomis;

63.

ragina Komisiją ir Tarybą skatinti su mokslinių tyrimų projektų įgyvendinimu susijusių partnerysčių tarp valstybinių institucijų, taip pat tarp privačių ir valstybinių įstaigų kūrimą ir pasinaudoti privataus ir viešojo sektorių priemonėmis, ištekliais ir patirtimi kovojant su Alzheimerio ligos ir kitų demencijos atmainų pasekmėmis;

64.

pabrėžia, kad reikia dar daug nuveikti siekiant, kad Alzheimerio ir panašiomis ligomis sergantys pacientai galėtų dalyvauti gydymo priemonių tyrimuose, kad būtų įsitikinta naujųjų molekulių veiksmingumu; pabrėžia, kad šios problemos turėtų būti netrukus aptartos peržiūrint ES vaistų klinikinių tyrimų direktyvą (2001/20/EB);

65.

atsižvelgdamas į didelį Alzheimerio ligos poveikį atminčiai ir protiniams gebėjimams, prašo valstybių narių parengti nacionalines strategijas, kad valdžios institucijos, įpareigotos ligoniams teikti finansinę pagalbą, taip pat būtų įpareigotos tikrinti, kad ši pagalba būtų naudojama tik ligonių naudai;

66.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

11.5.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 136/44

—

atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 10 d. klausimą Komisijai dėl Peticijos Nr. 0473/2008 dėl Komisijos neveiksmingumo su konkurencija susijusios bylos atžvilgiu ir dėl to padarytos žalos susijusiai įmonei, kurią pateikė Vokietijos pilietis Christoph Klein (O-0182/2010 – B7-0666/2010),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 227 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 201 ir 202 straipsnius,

A.

kadangi šiuo atveju taikomas teisinis pagrindas yra Tarybos direktyva 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų (1), pagal kurią numatyta, kad I klasės medicinos prietaisų gamintojai gali pateikti prietaisą į rinką nesikišant notifikuotajai įstaigai ar institucijai ir kad gamintojai savo nuožiūra sprendžia, ar nurodyti, jog jo prietaisas atitinka direktyvos nuostatas,

B.

kadangi valstybės narės, siekdamos užtikrinti, kad šie reikalavimai vykdomi, yra įsipareigojusios atlikti rinkos priežiūrą ir imtis būtinų priemonių, įskaitant taikyti pagal 8 straipsnį numatytas apsaugos nuostatas ir pagal 18 straipsnį numatytas priemones blogai uždėjus ženklą „CE“,

C.

kadangi susijęs gamintojas įrodė atsakingajai valstybės narės institucijai, kad jo prietaisas atitiko visus ženklu „CE“ pažymėtam I klasės medicinos prietaisui taikomus teisinius pateikimo į rinką reikalavimus,

D.

kadangi valstybė narė, imdamasi atitinkamų laikinų priemonių prietaisui iš rinkos pašalinti ar jo pateikimui į rinką uždrausti arba apriboti, padedama atsakingosios institucijos, nedelsdama informuoja Komisiją apie bet kurią iš šių priemonių ir nurodo savo sprendimo priežastis,

E.

kadangi Vokietijos valdžios institucijos nuo 1996 m. reiškė susirūpinimą dėl šio prietaiso (inhaliatoriaus) saugos ir informavo Komisiją apie problemą siekdamos, kad būtų taikoma apsaugos procedūra, tačiau Komisija nesikreipė į gamintoją ir nepriėmė jokios nutarties; ir kadangi dėl to iki šiol laukiama, kol šis klausimas bus išspręstas, o peticijos pateikėjui užkirstas bet koks kelias pasinaudoti kokiomis nors teisinio žalos atlyginimo priemonėmis,

F.

kadangi Saksonijos-Anhalto žemės valdžios institucijos, primygtinai raginamos Bavarijos valdžios institucijų, 1997 m. uždraudė parduoti minėtąjį prietaisą,

G.

kadangi iki 1997 m., kai teismas paskelbė pirmąjį draudimą prekiauti, įmonė vertėsi teisėta prekyba ir, kaip pažymėjo atsakingoji valdžios institucija, atitiko visas Tarybos direktyvos 93/42/EEB nuostatas,

H.

kadangi 2003 m. gamintojas pateikė prietaisą į rinką nauju pavadinimu, o 2005 m. Aukštutinės Bavarijos vyriausybė, vadovaudamasi Vokietijos medicinos prietaisų akto nuostatomis, įsakė pašalinti prietaisą iš rinkos neinformavusi apie tai Komisijos,

I.

kadangi 2006 m. gamintojas, siekdamas inicijuoti prieš Vokietiją pažeidimo procedūrą už Direktyvos 93/42/EEB 8 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymą, informavo Komisiją apie antrąjį draudimą prekiauti,

J.

kadangi Komisija teigia, jog nepateikta pakankamai įrodymų, kad inhaliatorius atitiko esminius Direktyvoje 93/42/EEB išdėstytus reikalavimus, ir padarė išvadą, kad nebuvo būtina atlikti naujo produkto saugos vertinimo, nes šis atvejis aiškintinas remiantis ne Direktyvos 8, o 18 straipsniu,

K.

kadangi 2008 m. gamintojas pateikė Europos Parlamentui peticiją, kurioje pabrėžė, kad Komisija, nagrinėdama šį atvejį, pažeidė pagal direktyvą jai suteiktus įgaliojimus ir nesugebėjo tinkamai atlikti sutarčių sergėtojos pareigos,

1.

mano, kad Komisijos atsakyme Peticijų komitetui nepakankamai pagrįstai atsakyta į peticijos pateikėjo ir komiteto narių iškeltą klausimą ir nepakankamai atsižvelgta į problemas, kurias savo pateiktoje nuomonėje nurodė Teisės reikalų komitetas;

2.

ragina Komisiją nedelsiant imtis būtinų veiksmų ir remiantis Direktyvos 93/42/EEB 8 straipsnyje numatyta apsaugos nuostata baigti spręsti 1997 m. inicijuotą ir iki šiol nebaigtą procedūrą;

3.

ragina Komisiją nedelsiant pateikti atsakymus į teisėtus peticijos pateikėjo, kuris 13 metų buvo įstumtas į šią netoleruotiną padėtį, todėl prarado nemažai pajamų, klausimus ir imtis veiksmų, reikalingų peticijos pateikėjui apginti savo teisėms;

4.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir Vokietijos Federalinei Vyriausybei.

11.5.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 136/46

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 31 d. Niujorke vykusią tarptautinę paramos teikėjų konferenciją dėl kitokios Haičio ateities ir į Europos Parlamento Vystymosi komiteto delegacijos vizito Niujorke ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į Haičio atstatymo ir nacionalinio vystymosi veiksmų planą – didelius ateities projektus – parengtą 2010 m. kovo mėn.,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. sausio 18 d. Briuselyje įvykusio neeilinio Užsienio reikalų tarybos posėdžio išvadas,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. sausio 19 d. Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimą dėl žemės drebėjimo Haityje,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. sausio 25 d. Monrealyje įvykusios parengiamosios ministrų konferencijos išvadas,

—

atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio mėn. trijų ES institucijų pasirašytą Europos konsensusą dėl humanitarinės pagalbos,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl žemės drebėjimo Haityje (1),

—

atsižvelgdamas į Europos Parlamento Vystymosi komiteto vizito Haityje (2010 m. birželio 25–27 d.) ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos 2010 m. rugpjūčio 30 d. ataskaitą dėl tiriamosios misijos į Haitį ir Dominikos Respubliką,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. birželio mėn. paskelbtą bendrą Komisijos pirmininko pavaduotojos-Europos Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton ir Europos Komisijos narės Kristalinos Georgievos dokumentą dėl patirties, įgautos ES reaguojant į nelaimę Haityje,

—

atsižvelgdamas į Europos Komisijos 2010 m. spalio 26 d. komunikatą dėl Europos reagavimo į nelaimes pajėgumų (COM(2010)0600),

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų stabilizacijos misijos Haityje (MINUSTAH) veiklą,

—

atsižvelgdamas į Michelio Barnier pranešimą „Europos civilinės saugos pajėgos: Europos pagalba“, kuris buvo paskelbtas 2006 m. gegužės mėn.,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi 2010 m. sausio 12 d. Haitį sukrėtė žemės drebėjimas, kurio stiprumas siekė 7,3 balo pagal Richterio skalę ir kurio metu žuvo 222 750, nukentėjo 3 milijonai ir buvo perkelta beveik 1,7 milijono žmonių, iš kurių daugiau nei milijonas vis gyvena pačių susiręstose stovyklose, kurios turėjo būti laikinos, ir kadangi žmogaus teisių gynimo asociacijos praneša, kad gyvenimo sąlygos šiose neįrengtose stovyklose yra siaubingos ir kad moterims „gresia prievarta ir seksualinis smurtas“,

B.

kadangi nuo 2,5 iki 3,3 mln. žmonių šiuo metu trūksta maisto; tokia padėtis susidariusi šalyje, kurioje 60 proc. gyventojų gyvena kaimo vietovėse ir 80 proc. – visiškame skurde,

C.

kadangi praėjus metams po žemės drebėjimo padėtis Haityje ir toliau yra chaotiška, padėtis šalyje ir toliau yra ekstremali, o atstatymas dar beveik nepradėtas,

D.

kadangi dėl dešimtmečius vyravusio skurdo, kenkimo aplinkai, nukentėjimo nuo daugybės gaivalinių nelaimių, smurto, politinio nestabilumo ir diktatūros ši šalis tapo viena iš skurdžiausių Šiaurės ir Pietų Amerikoje, kurioje prieš nelaimę dauguma iš 12 milijonų Haičio gyventojų išgyvendavo turėdami mažiau nei du dolerius per dieną; kadangi dėl žemės drebėjimo padarinių valstybės negebėjimas suteikti pagrindines viešąsias paslaugas, taigi ir aktyviai dalyvauti neatidėliotinos pagalbos operacijose, dar labiau sustiprėjo,

E.

kadangi iki šiol iš per 2010 m. kovo 31 d. vykusią tarptautinę paramos teikėjų konferenciją Haičio atstatymo klausimu žadėtų 10 milijardų dolerių (2 terminai: 18 mėn. ir 3 m.) realiai pervesta tik 1,2 milijardo dolerių,

F.

kadangi neseniai įvykusi Haičio tragedija parodė, kad reikia veiksmingumo, greitumo, koordinavimo ir regimumo požiūriais stiprinti turimas ES priemones, skirtas reaguoti į nelaimes (humanitarinė pagalba ir Bendrijos civilinės saugos mechanizmas),

G.

kadangi siekiant užtikrinti koordinavimą bei racionalų išteklių naudojimą ir įgyvendinti Haičio vystymosi veiksmų planą Haičio pasiūlymu buvo įsteigta Laikinoji Haičio atstatymo komisija (LHAK); kadangi Europos Komisija, kaip pagrindinė paramos teikėja, yra LHAK narė ir turi balsavimo teisę,

H.

kadangi griuvėsių pašalinimas yra didžiausias šalies atstatymo iššūkis – sutvarkyta tik maža dalis griuvėsių – ir dirbant dabartiniu tempu prireiks ne mažiau kaip 6 metų, kad būtų sutvarkyta milijonų kubinių metrų griuvėsių,

I.

kadangi nuo 2010 m. spalio 19 d. prasidėjusios choleros epidemijos žuvo daugiau nei 3 000 žmonių ir daugiau nei 150 000 nukentėjo; kadangi plintanti epidemija išryškina akivaizdžius Haičio valstybės struktūrinius trūkumus ir tarptautinės pagalbos sistemos bei JT stabilizavimo misijos Haityje (MINUSTAH) ribas ir kadangi kovos su cholera veiksmus labai apsunkino rinkimų sukelta dabartinė politinė krizė,

J.

kadangi iš 174 mln. JAV dolerių Jungtinės Tautos gavo tik 44 mln. JAV dolerių, skirtų kovai su choleros epidemija,

K.

kadangi Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad per kitus 12 mėnesių cholera užsikrės dar 400 000 žmonių, jeigu epidemija nebus sustabdyta,

L.

kadangi 2010 m. lapkričio 28 d. įvykę rinkimai, kurių laikini rezultatai buvo paskelbti gruodžio mėn. pradžioje, iššaukė smurtines protesto akcijas Haityje ir buvo pateikta daugybė skundų dėl sukčiavimo; kadangi tarptautinė bendruomenė turėtų palaikyti skaidrią ir teisėtą rinkimų eigą, kad būtų galima užtikrinti balsavimo rezultatų tikrumą, kuris būtinas norint atstatyti šalį, ir kadangi visų pirma būtina apsaugoti civilius gyventojus,

1.

dar kartą išreiškia solidarumą su Haičio gyventojais, nukentėjusiais nuo žemės drebėjimo ir choleros, ir pabrėžia, kad atstatymo darbai turi būti vykdomi tariantis su Haičio gyventojais ir juos įtraukiant;

2.

primygtinai ragina tarptautinę bendruomenę, taip pat ir ES, tvirtai ir ilguoju laikotarpiu įsipareigoti nedelsiant įvykdyti visus pažadus, kurie buvo duoti per Niujorke vykusią tarptautinę paramos teikėjų konferenciją; be to, pabrėžia, kad visa Europos humanitarinė ir atstatymo pagalba teikiama kaip subsidija, o ne kaip paskola, kuri užtrauktų skolą;

3.

primena veiksmingą tarptautinės bendruomenės susitelkimą Haityje įvykus niokojančiam žemės drebėjimui ir jos parodytą tikrą politinę valią kitaip remti Haičio atstatymą, nekartojant praeities klaidų, ir kartą ir visiems laikams panaikinti pagrindines skurdo Haityje priežastis;

4.

apgailestauja dėl Haityje įvykusios nelaimės masto, kurios poveikis vis dar matomas praėjus metams po žemės drebėjimo; džiaugiasi Europos Komisijos Haičiui suteiktos humanitarinės pagalbos dydžiu, kuris siekia 120 milijonų eurų (iš jų 12 milijonų skirti kovai su cholera), ir ES valstybių narių suteikta beveik 200 milijonų eurų humanitarine pagalba, taip pat Europos Komisijos nario, atsakingo už tarptautinį bendradarbiavimą, humanitarinę pagalbą ir civilinę saugą, Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos generalinio direktorato ir jo specialistų įsipareigojimu;

5.

pabrėžia, kad grupių (angl. clusters) sukūrimas sudarė sąlygas vietoje kontroliuoti humanitarinę intervenciją, tačiau vis dėlto šis metodas nėra tobulas atsižvelgiant į didelį humanitarinės pagalbos teikėjų skaičių ir tai, kad dėl didelės gyventojų koncentracijos miestuose sunku teikti skubią pagalbą;

6.

palankiai vertina humanitarinių organizacijų (Raudonojo kryžiaus, NVO, Jungtinių Tautų) ir valstybių narių dedamas pastangas ir atliktą darbą ir pabrėžia, kad būtina informuoti apie humanitarinių intervencijų nematomą poveikį ir kad padėtį buvo galima suvaldyti pasirūpinant sužeistaisiais, aprūpinant geriamuoju vandeniu ir maistu bei suteikiant laikinus būstus;

7.

pabrėžia, kad choleros epidemija parodė beveik visišką Haičio valstybės nesugebėjimą įveikti ligos, kuriai lengva užkirsti kelią ir kurią nesunku išgydyti, ir tarptautinės pagalbos sistemos trūkumus šalyje, kuriai teikiama didžiulė humanitarinė pagalba (12 000 NVO); pabrėžia, kad humanitarinės pagalbos teikėjai neprivalo ir negali ir toliau užpildyti Haičio valstybės trūkumų ar atlikti jos funkcijų ir kad reikia imtis priemonių siekiant užtikrinti ilgalaikį vystymąsi, ypač kad būtų suteikta prieiga prie sveikatos priežiūros, geriamo vandens ir gerų sanitarijos sąlygų;

8.

džiaugiasi tuo, kad per tarptautinę paramos teikėjų konferenciją Haičio atstatymo klausimu Komisija ir valstybės narės prisiėmė kolektyvinį įsipareigojimą paaukoti 1,2 milijardo eurų, iš kurių 460 milijonų eurų sudarytų Europos Komisijos nehumanitarinė pagalba; dar kartą pabrėžia savo reikalavimą, kad Europos Sąjunga, kaip pagrindinė paramos teikėja, vykdant atstatymą atliktų politinio lyderio vaidmenį;

9.

ragina Komisiją ir valstybes nares, remiantis bendru požiūriu dėl išteklių Haičio atstatymui skyrimo programų sudarymo ir remiantis likusių Komisijos lėšų, t. y. 169 milijonų eurų, kurie dar nepanaudoti iš Niujorke pažadėtų 460 milijonų eurų, programos sudarymo laikotarpio vidurio peržiūra, įtraukti maisto produktų gamybą vietoje ir aprūpinimo maistu saugumą į Haičio atstatymo darbus ir šiuo tikslu kurti kaimo infrastruktūrą ir teikti paramą smulkiesiems ūkininkams; ragina įgyvendinti naują apsirūpinimo maistu saugumo politikos sistemą, kurią Europos Komisija paskelbė 2010 m. kovo mėn.;

10.

apgailestauja, kad Laikinoji Haičio atstatymo komisija, kuri turi vaidinti pagrindinį vaidmenį koordinuojant atstatymą, pradėjo veikti pavėluotai; apgailestauja dėl informacijos apie jos veikimą ir veiksmingumą trūkumo ir ragina Komisiją, kaip LHAK narę, įsikišti, siekiant paspartinti LHAK įgaliojimų įgyvendinimą ir persvarstyti jos veiklą, ir pateikti Parlamentui ataskaitą apie LHAK veiklą, išteklių panaudojimą ir faktiškai atstatymui panaudotas lėšas, pažadėtas Niujorke konferencijoje;

11.

pripažįsta, kad LHAK, kaip pagrindinis atstatymo koordinavimo organas, galės efektyviai veikti tik tuo atveju, jei bus atkurti Haičio valstybės pajėgumai ir pareigas pradės eiti nauji Haičio politiniai vadovai, kurie turi būti išrinkti per skaidrius ir teisėtus rinkimus, ir esant tikrai politinei valiai priimti sprendimus, būtinus norint imtis šio gigantiško projekto;

12.

ragina Haičio vyriausybę laikytis nacionalinio atstatymo plano įsipareigojimų stiprinti valstybės autoritetą, kurti veiksmingesnes vietos valdžios institucijas ir padidinti vietos bei nacionalinių institucijų pajėgumus, taip pat taikyti politinės, ekonominės ir institucinės decentralizacijos požiūrį ir šiuos įsipareigojimus įgyvendinti;

13.

laikosi nuomonės, kad reikėtų labiau remti vietos valdžios institucijas ir pilietinės visuomenės atstovus ir įtraukti juos į sprendimų priėmimo procesą;

14.

apgailestauja dėl to, kad Haičio gyventojai tonų griuvėsių, kuriais užversta sostinė, išvalymui, teturi kastuvus, kirtiklius ir karučius, nes tai visiškai neadekvatu atsižvelgiant į situacijos mastą; pabrėžia, kad norint atstatyti Haitį būtina pašalinti griuvėsius; apgailestauja dėl to, kad šiam tikslui praktiškai nebuvo skirta jokių lėšų, ir ragina Europos Komisiją suteikti finansinę paramą ir techninę pagalbą, kad būtų pašalinti griuvėsiai;

15.

ragina Jungtines Tautas persvarstyti MINUSTAH įgaliojimus ypatingą dėmesį skiriant saugumo klausimams ir nerimauja dėl šios misijos veiksmingumo turint mintyje pastaruosius įvykius, choleros epidemiją ir šiuo metu vykstančius rinkimus;

16.

apgailestauja dėl Haityje vyraujančios didžiulės būsto krizės; pabrėžia, kad dėl esamos žemės stokos, žemės nuosavybės registro nebuvimo ir dėl to, kad daug žemės sklypų priklauso svetur gyvenantiems haitiečiams, sunku rasti naujus būstus benamiams, kurie dažniausiai gyvena laikinose stovyklose, paprastai sostinėje Port o Prense, ir ragina Haičio valdžios institucijas prisiimti politinį įsipareigojimą imtis ryžtingų priemonių, ypač žemės nusavinimo;

17.

reiškia didėjantį susirūpinimą dėl pažeidžiamiausių asmenų, t. y. moterų ir vaikų, padėties po žemės drebėjimo, dėl kurio smarkiai nukentėjo daugiau kaip 800 000 vaikų, kuriems kilo smurto, seksualinės prievartos ir prekybos žmonėmis, išnaudojimo ir palikimo pavojus, ir prašo Europos Sąjungos (Komisijos) ryžtingai siekti, kad būtų atkurta apsaugą užtikrinanti ir saugi aplinka vaikams, paremti socialinės apsaugos įgyvendinimo procesą Haityje ir paskatinti švietimo reformą; ragina gerinti stovyklų gyvenimo ir saugumo sąlygas;

18.

ragina Europos Sąjungą bendradarbiauti su salos vyriausybe, kad būtų parengti bendrieji teisės aktai, kuriais būtų ginamos vaikų teisės, siekiant nacionalinėje teisėje įgyvendinti įsipareigojimus, kylančius iš daugelio tarptautinių priemonių, kurias ratifikavo Haitis vaikų teisių, žmogaus teisių, vergijos panaikinimo ir vaikų teisių apsaugos srityje;

19.

mano, jog nepaprastai svarbu, kad Komisija remtų identifikavimo, gyventojų surašymo ir šeimų, nuo kurių buvo atskirti vaikai, paieškos įgyvendinimo procesą ir imtųsi ypatingų budrumo priemonių pasienyje, kad būtų kovojama su prekyba žmonėmis ir nelegaliu įsivaikinimu;

20.

primygtinai pabrėžia, kad svarbiausia Haičio valstybei nedelsiant įgyti pajėgumą užtikrinti demokratiją ir gerą valdymą šalyje, nes tai būtina, norint atstatyti šalį, ir užtikrinti pilietinės visuomenės ir Haičio gyventojų dalyvavimą;

21.

reiškia gilų susirūpinimą dėl dabartinės politinės krizės po prezidento ir parlamento rinkimų, kurių rezultatai buvo plačiai ginčijami ir kurių rezultatams tik atsargiai pritarė užsienio stebėtojų misijos; balsai šiuo metu yra perskaičiuojami Amerikos valstybių organizacijos pasiųstų ekspertų, kurie savo 2011 m. sausio 13 d., ketvirtadienį, pateiktoje ataskaitoje rekomendavo nušalinti valdančiosios daugumos kandidatą Jude'ą Celestiną dėl išaiškėjusių sukčiavimo atvejų ir taip sudaryti geresnes sąlygas Micheliui Martelly;

22.

prašo Europos Sąjungą daryti viską, kas jos galioje, siekiant stipriai paremti skaidrių ir teisėtų rinkimų procesą ir sklandų antrąjį turą, atidėtą vasario mėn., kad Haityje neprasidėtų dar gilesnė krizė; mano, kad tik rinkimuose išrinktas ir teisėtas prezidentas ir teisėti parlamento nariai galės priimti būtinus sprendimus, ir laikosi nuomonės, kad atstatymui reikia stabilumo ir politinės valios;

23.

ragina tarptautinę bendruomenę ir Europos Sąjungą viso atstatymo proceso metu glaudžiai bendradarbiauti su būsimomis Haičio valdžios institucijomis ir padėti joms įtvirtinti institucijų sąrangą ir valstybės pajėgumus, kuriais būtų užtikrinta nauja pusiausvyra visais lygmenimis, siekiant sukurti visapusiškai veikiančią demokratiją;

24.

pabrėžia itin didelę svetur gyvenančių haitiečių pervedamų lėšų svarbą, nes lėšos keliauja tiesiai į Haičio gyventojų rankas ir jie gali jomis greitai pasinaudoti neatidėliotinais atvejais; ragina valstybes nares ir Haičio vyriausybę palengvinti šių lėšų pervedimą ir siekti sumažinti tokių pervedimų išlaidas;

25.

ragina Sąjungą ir valstybes nares tarp svarbiausių prioritetų įtraukti Haičio atkūrimą ir atstatymą; pabrėžia, kad atėjo laikas padėti Haičiui tapti ekonomiškai ir politiškai stipria ir savarankiška valstybe; ragina tarptautinę bendruomenę pasinaudoti šia proga ir kartą ir visiems laikams panaikinti pagrindines skurdo Haityje priežastis;

26.

prašo Komisiją, kad atsižvelgiant į Europos konsensusą dėl humanitarinės pagalbos būtų dedamos didelės pastangos siekiant integruoti pasirengimo nelaimėms ir nelaimių rizikos mažinimo aspektą, bendradarbiaujant su vyriausybe, vietos valdžios institucijomis ir pilietine visuomene ir skubios pagalbos etapu, ir ilgalaikio vystymosi srityje;

27.

ragina Europos Komisiją nedelsiant pateikti pasiūlymų siekiant sukurti ES civilinės saugos pajėgas, kurios būtų grindžiamos ES civilinės saugos mechanizmu;

28.

konstatuoja, kad humanitarinė pagalba Haičiui teikiama dešimtmečius ir kad ryšys tarp neatidėliotinos pagalbos, atstatymo ir vystymosi įgyja ypatingą prasmę šios krizės metu; pabrėžia, kad itin svarbu, jog Jungtinės Tautos būtų ir toliau išliktų atsakingos už visų civilinių ir karinių operacijų, susijusių su saugumo atkūrimu ir humanitarine pagalba, taip pat su atstatymu ir vystymusi, koordinavimą;

29.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai-Europos Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms, Haičio prezidentui ir vyriausybei, JTO Generalinio Sekretoriaus pavaduotojui humanitariniams reikalams ir neatidėliotinos pagalbos teikimo koordinatoriui, Pasaulio bankui ir TVF.

11.5.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 136/50

—

atsižvelgdamas į tarptautines priemones, kuriomis užtikrinamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės ir draudžiama diskriminacija, ypač atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 6 ir 7 straipsnius ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 19 straipsnį, pagal kuriuos ES ir valstybės narės įpareigojamos gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves ir pagal kuriuos nustatomos Europos kovos su diskriminacija ir žmogaus teisių pažeidimais priemonės,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į 11 straipsnio nuostatas, pagal kurias užtikrinama teisė į saviraiškos laisvę, ir atsižvelgdamas į 21 straipsnio nuostatas, pagal kurias draudžiama diskriminacija dėl seksualinės orientacijos,

—

atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų projektą (Nr. XIP-2595),

—

atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuomonės projektą (Nr. 11-30-01),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos veiklą siekiant kovoti su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir homofobija,

—

atsižvelgdamas į Pagrindinių teisių agentūros 2010 m. lapkričio mėn. pranešimą „Homofobija, transfobija ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės“,

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją dėl padėties Lietuvoje priėmus nepilnamečių apsaugos įstatymą (1),

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl homofobijos, nepilnamečių apsaugos ir nediskriminavimo politikos ir ypač į rezoliucijas dėl homofobijos Europoje (2),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi 2010 m. gruodžio 16 d. Seimas atidėjo balsavimą dėl teisės aktų, kuriais būtų pakeistas Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, projekto, kuriame numatoma, kad už „homoseksualių santykių propagavimą“ turėtų būti skiriama 2 000–10 000 litų (580–2 900 EUR) bauda, nes atitinkami parlamentiniai komitetai dar neišnagrinėjo šių pakeitimų ir juos vis dar svarsto Lietuvos valdžios institucijos,

B.

kadangi Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas 2010 m. gruodžio 8 d. taip pat išbraukė seksualinę orientaciją iš sąrašo, kuriame išvardyti pagrindai, kuriais remiantis įgyjama teisė į apsaugą pagal Švietimo įstatymo lygių galimybių nuostatas (5 straipsnio 1 dalis),

C.

kadangi Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsniui, kuriame numatoma, kad žmogui neturi būti kliudoma ieškoti informacijos, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, ir 29 straipsniui, kuriame nurodoma, kad prieš įstatymą, teismą ir kitas valstybės institucijas ar pareigūnus visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų lyties, rasės, tautybės, kalbos, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu,

D.

kadangi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuomone, Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų projektas pažeidžia Lietuvos įsipareigojimus pagal Konstituciją, Europos pagrindinių teisių chartiją, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

E.

kadangi naujausiame 2010 m. lapkričio mėn. pranešime „Homofobija, transfobija ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės“ Pagrindinių teisių agentūra pateikia išvadą, kad atlikus šiuos pakeitimus prie nusikaltimų galėtų būti priskiriamos beveik visos homoseksualumo išraiškos, jo vaizdavimas arba informavimas apie jį,

F.

kadangi Seimas 2009 m. birželio mėn. didžiule balsų persvara pritarė tam, kad būtų pakeistas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas siekiant uždrausti nepilnamečiams prieigą prie informacijos apie homoseksualumą,

G.

kadangi teisės aktuose dėl reklamos neaiški sąvokos „seksualinės orientacijos demonstravimas“ apibrėžtis,

H.

kadangi šią rezoliuciją parengti paskatino nemažai nerimą keliančių įvykių, pvz., Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo priėmimas, vietos valdžios institucijų mėginimas uždrausti rengti lygybės ir gėjų paradus ir svarbiausių politikų ir parlamento narių kurstančios, grasinančios ir neapykantą skatinančios kalbos,

I.

kadangi 2010 m. gegužės 17 d. Tarptautinės dienos prieš homofobiją proga Komisijos pirmininko pavaduotoja Viviane Reding, Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė Catherine Ashton, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Herman van Rompuy ir Europos Parlamento Pirmininkas Jerzy Buzek vieningai pasmerkė bet kokią homofobiją ir diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos,

J.

kadangi Pasaulio sveikatos organizacija 1990 m. nusprendė nepriskirti homoseksualumo prie psichinių ligų, nes jokie patikimi moksliniai tyrimai neįrodo, kad vaikų ir jaunuolių seksualinis auklėjimas galėtų paveikti jų seksualinę orientaciją, ir kadangi žinių apie seksualinės orientacijos įvairumą teikimas skatina toleranciją ir skatina pripažinti skirtumus,

1.

pritaria vertybėms ir principams, kuriomis remiantis įsteigta Sąjunga, visų pirma pagarbai žmogaus teisėms, įskaitant visų mažumų teises;

2.

dar kartą patvirtina, kad ES institucijų ir valstybių narių pareiga užtikrinti, kad Europos Sąjungoje žmogaus teisės būtų gerbiamos, saugomos ir skatinamos, neatsižvelgiant į seksualinę orientaciją, kaip numatyta Europos žmogaus teisių konvencijoje, Europos pagrindinių teisių chartijoje ir Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje;

3.

ragina Seimą nepritarti Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų projektui, įtraukti seksualinę orientaciją į sąrašą, kuriame nurodyti pagrindai, kuriais remiantis įgyjama teisė į apsaugą pagal Švietimo įstatymo nuostatas, suteikti nepilnamečiams nevaržomą prieigą prie informacijos apie seksualinę orientaciją ir paaiškinti teisės aktuose dėl reklamos numatytą draudimą;

4.

pažymi, kad dėl siūlomų pakeitimų iki šiol nebalsuota Lietuvos parlamento plenariniame posėdyje ir juos vis dar svarsto Lietuvos valdžios institucijos;

5.

pažymi Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės keliais atvejais priimtą tvirtą poziciją, smerkiančią homofobinių teisės aktų projektą, nes jis galėtų pakenkti Lietuvos piliečiams ir Lietuvos įvaizdžiui, ir ragina Prezidentę vetuoti Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimus, jei jie būtų priimti;

6.

džiaugiasi, kad neseniai homofobija buvo priskirta prie nusikaltimą sunkinančių aplinkybių;

7.

palankiai vertina dvišalius veiksmus, kurių ėmėsi Komisija; ragina Komisiją atlikti teisinį siūlomų Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų vertinimą ir parengti ES planą, kuriame būtų numatytos konkrečios kovos su homofobija ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos priemonės;

8.

džiaugiasi tuo, kad Lietuvos valdžios institucijos planuoja persvarstyti siūlomus pakeitimus, kurie, manoma, prieštarauja Europos teisei, ypač susijusiai su nediskriminavimo dėl seksualinės orientacijos principu;

9.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams, Lietuvos Respublikos Prezidentei ir Seimui, ES pagrindinių teisių agentūrai ir Europos Tarybos žmogaus teisių komisarui.

11.5.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 136/53

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, ypač į 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl rimtų įvykių, kurie kelia pavojų krikščionių ir kitų religinių bendruomenių egzistavimui (1), į 2010 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl išpuolių prieš krikščionių bendruomenes (2), į 2010 m. gegužės 6 d. rezoliuciją dėl masinių žiaurumų Džose, Nigerijoje (3), į 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl religijos laisvės Pakistane (4) ir į 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl Irako, ypač mirties bausmės (Tariqo Azizo atvejis) ir išpuolių prieš krikščionių bendruomenes (5),

—

atsižvelgdamas į metinius pranešimus apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje, ypač į savo 2010 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl 2009 m. metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje (6),

—

atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 18 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 1981 m. JT deklaraciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos religijos ir įsitikinimų pagrindu panaikinimo,

—

atsižvelgdamas į JT ypatingosios pranešėjos pranešimus dėl religijos arba įsitikinimų laisvės ir ypač į jos 2009 m. gruodžio 29 d., 2010 m. vasario 16 d. ir 2010 m. liepos 29 d. pranešimus,

—

atsižvelgdamas į 1950 m. Europos žmogaus teisių konvencijos 9 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 10 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 5 dalį,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 17 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos-Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai spaudos atstovo 2011 m. sausio 1 d. pareiškimą po išpuolio prieš koptų bažnyčios tikinčiuosius Aleksandrijoje (Egiptas),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 1 d. Europos Parlamento pirmininko J. Buzeko pareiškimą dėl mirtino sprogimo Egipto bažnyčioje,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi Europos Sąjunga nuolat reiškė savo įsipareigojimą saugoti minties, sąžinės ir religijos laisves ir pabrėžė, kad vyriausybės turi pareigą užtikrinti šias laisves visame pasaulyje; kadangi žmogaus teisių, demokratijos ir pilietinių laisvių vystymas yra bendras pagrindas, kuriuo remdamasi Europos Sąjunga kuria ryšius su trečiosiomis šalimis, ir jis buvo numatytas ES ir trečiųjų šalių susitarimuose taikomoje demokratinėje išlygoje,

B.

kadangi pagal Tarptautinio politinių ir pilietinių teisių pakto 18 straipsnį kiekvienas asmuo turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę; kadangi ši teisė apima laisvę turėti ar pasirinkti religiją arba tikėjimą savo nuožiūra ir laisvę vienam ar kartu su kitais, viešai ar privačiai išpažinti savo religiją ar tikėjimą laikant pamaldas, atliekant tikėjimo apeigas ir mokant jo,

C.

kadangi minties, sąžinės ir religijos laisvė taikoma ne tik tam tikrų religijų šalininkams, bet ir ateistams, agnostikams ir netikintiesiems,

D.

kadangi išpuolių prieš krikščionių bendruomenes skaičius 2010 m. išaugo visame pasaulyje, taip pat kaip ir teismo procesų bei mirties bausmių už šventvagystę, dėl kurių dažnai nukenčia moterys, skaičius; kadangi statistiniai duomenys apie religijos laisvę pastaraisiais metais rodo, kad dauguma religinio smurto aktų vykdomi prieš krikščionis, kaip nurodyta organizacijos „Parama stokojančiai pagalbos bažnyčiai“ parengtame 2009 m. pranešime dėl religijos laisvės pasaulyje; kadangi kai kuriais atvejais krikščionių bendruomenių padėtis tokia, kad kyla pavojus jų egzistavimui ateityje, o jei jos išnyktų, atitinkamose šalyse tai reikštų didelės religinio paveldo dalies praradimą,

E.

kadangi 2011 m. sausio 11 d. per brutalius išpuolius, nukreiptus prieš krikščionių bendruomenę Nigerijoje, vėl žuvo nekalti žmonės; kadangi 2010 m. gruodžio 24 d. įvykdyti kelių Maidugūrio bažnyčių užpuolimai, o 2010 m. gruodžio 25 d. buvo vykdomi sprogdinimai Nigerijos Džoso mieste, ir dėl to žuvo 38 civiliai gyventojai ir daug jų buvo sužeista; kadangi 2010 m. gruodžio 21 d. Turu (Nigerija) kardais ir mačetėmis ginkluoti vyrai užpuolė vietos kaimo krikščionių grupę ir nužudė 3 bei sužeidė 2 žmones; kadangi 2010 m. gruodžio 3 d. po išpuolio Džoso mieste (Nigerija) buvo rasti negyvi septyni krikščionys, įskaitant moteris ir vaikus, o 4 asmenys per išpuolį buvo sužeisti,

F.

kadangi Pandžabo provincijos gubernatoriaus Salmaano Taseero nužudymas 2011 m. sausio 4 d. ir Asia Noreen atvejis Pakistane sukėlė tarptautinės bendruomenės protestų bangą,

G.

kadangi per 2011 m. sausio 1 d. teroristų išpuolį prieš koptų krikščionis Aleksandrijoje žuvo ir buvo sužeisti nekalti civiliai gyventojai,

H.

kadangi 2010 m. gruodžio 25 d. Sulu (Filipinai) Kalėdų dieną sprogdinant koplyčią buvo sužeista iš viso 11 žmonių, tarp jų kunigas ir 9 metų mergaitė,

I.

kadangi 2010 m. gruodžio 25 d. jėga buvo nutrauktos Kalėdų mišios šiaurinėje Kipro dalyje esančiuose Rizokarpaso ir Hagia Triados kaimuose,

J.

kadangi per 2010 m. gruodžio 30 d. d žihado teroristų išpuolius prieš asirų krikščionių šeimas mažiausiai 2 žmonės žuvo ir 14 žmonių buvo sužeista koordinuotų krikščionių namų Bagdade (Irakas) sprogdinimų metu; kadangi 2010 m. gruodžio 27 d. Dulaij (Irakas) pakelėje susprogdinus bombą buvo nužudyta asirų krikščionių bendruomenei priklausanti moteris, o jos vytas buvo sužeistas; kadangi 2010 m. lapkričio 22 d. Mosule buvo nužudyti du Irako krikščionys; kadangi 2010 m. lapkričio 10 d. per išpuolius Bagdade, nukreiptus į krikščionių teritorijas, žuvo nekalti civiliai gyventojai; kadangi per 2010 m. lapkričio 1 d. Šv. Mergelės Išgelbėtojos Sirijos katalikų bažnyčioje Bagdade vykusias žudynes mirė 52 žmonės, tarp jų buvo moterų ir vaikų,

K.

kadangi Irano vyriausybė sustiprino savo kampaniją prieš krikščionis Islamo Respublikoje, per praėjusį mėnesį buvo suimta daugiau nei 100 krikščionių, daugelis buvo priversti bėgti iš šalies, kitaip jiems būtų keliami baudžiamieji kaltinimai ir galbūt grėstų mirties bausmė,

L.

kadangi Vietname taip pat labai persekiojama Katalikų bažnyčios ir kitų religinių bendruomenių veikla – tai rodo Vietnamo montanjarų bendruomenių padėtis; kadangi vis dėlto Vietnamo režimo pozicijos dėl Tėvo Nguyen Van Ly pasikeitimas, dėl kurio jis buvo paleistas, gali būti vertinamas teigiamai,

M.

kadangi žiaurūs islamo ekstremistų išpuoliai taip pat laikomi išpuoliais prieš esamą atitinkamų valstybių režimą, siekiant sukelti neramumus ir tarp įvairių religinių grupių pradėti pilietinį karą,

N.

kadangi Europa, kaip ir kitos pasaulio šalys, nėra išimtis ir joje pasitaiko religijos laisvės pažeidimo atvejų bei išpuolių prieš religinių mažumų atstovus dėl jų tikėjimo, taip pat pasitaiko diskriminacijos dėl religinių priežasčių atvejų,

O.

kadangi bendruomenių dialogas itin svarbus siekiant skatinti taiką ir abipusį tautų supratimą,

1.

smerkia neseniai įvairiose šalyse įvykdytus išpuolius prieš krikščionių bendruomenes ir reiškia solidarumą su aukų šeimomis; išreiškia gilų susirūpinimą dėl netolerancijos krikščionių bendruomenėms ir represijų prieš jas gausėjimo ir dėl įvykdytų smurto išpuolių, ypač Afrikos, Azijos ir Artimųjų Rytų šalyse;

2.

džiaugiasi atitinkamų šalių valdžios institucijų pastangomis nustatyti išpuolių prieš krikščionių bendruomenes sumanytojus ir vykdytojus; primygtinai ragina vyriausybes užtikrinti, kad šių nusikaltimų vykdytojai ir visi už išpuolius ir kitus smurto veiksmus prieš krikščionis ar kitas religines ar kitas mažumas atsakingi asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir teisiami vykdant tinkamą procesą;

3.

griežtai smerkia visus smurto prieš krikščionis ir kitas religines bendruomenes aktus ir visų formų tikinčiųjų, tikėjimo atsisakiusių ir netikinčių diskriminaciją ir netoleranciją jų atžvilgiu religijos ir įsitikinimų pagrindu; dar kartą pabrėžia, kad minties, sąžinės ir religijos laisvė yra pagrindinė žmogaus teisė;

4.

reiškia susirūpinimą dėl pastarųjų metų krikščionių bėgimo iš įvairių šalių, ypač Artimųjų Rytų šalių;

5.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad Pakistano šventvagystės įstatymas, kuriam viešai paprieštaravo paskutinysis vadovas Salman Taseer, yra ir toliau taikomas persekiojant religines grupes, įskaitant krikščionis, pvz., Asia Noreen, penkių vaikų krikščionę motiną, nuteistą mirties bausme, ir pabrėžia, kad valdytojo Salmano Taseero žudiką didžioji dalis Pakistano visuomenės laiko didvyriu;

6.

palankiai vertina Egipto viešosios nuomonės reakciją, kai šis teroristinis aktas buvo griežtai pasmerktas ir greitai suvokta, kad pasikėsinimas buvo suplanuotas siekiant pakenkti giliems ir pastoviems krikščionių ir musulmonų ryšiams Egipte; džiaugiasi dėl bendrų koptų krikščionių ir musulmonų demonstracijų Egipte siekiant protestuoti prieš išpuolį; taip pat palankiai vertina tai, kad Egipto Prezidentas Hosni Mubarak, Al-Azhar Didysis Šeichas ir Egipto Didysis muftijus viešai pasmerkė išpuolį;

7.

smerkia tai, kad Turkijos valdžios institucijos jėga nutraukė Kalėdų mišias, kurias Kalėdų dieną šiaurinėje Kipro dalyje šventė likę 300 krikščionių;

8.

išreiškia savo didelį susirūpinimą dėl to, kad keliose pasaulio vietose surengtų terorizmo aktų kaltininkai piktnaudžiauja religija; smerkia manipuliavimą religija įvairiuose politiniuose konfliktuose;

9.

primygtinai ragina valstybių, kuriose išpuolių prieš religines grupes pasitaiko labai dažnai, valdžios institucijas imtis atsakomybės siekiant užtikrinti visoms religinėms grupėms normalią ir viešą religijos praktiką, sustiprinti pastangas suteikti patikimą ir veiksmingą religinių grupių apsaugą jų šalyse ir taip pat užtikrinti asmeninį saugumą ir fizinę religinių grupių narių neliečiamybę šalyje, tuo būdu įvykdant įsipareigojimus, kuriuos jos tarptautiniu mastu jau yra prisiėmę;

10.

dar kartą pabrėžia, kad pagarba žmogaus teisėms ir pilietinėms laisvėms, įskaitant religijos ar įsitikinimų laisvę, yra pagrindiniai Europos Sąjungos principai ir tikslai ir bendras Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių santykių pagrindas;

11.

ragina Tarybą, Komisiją ir Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai sudarant susitarimus su trečiosiomis valstybėmis, bendradarbiaujant su jomis ir rengiant žmogaus teisių padėties ataskaitas didesnį dėmesį skirti religijos ar įsitikinimų laisvės klausimui ir religinių bendruomenių, įskaitant krikščionis, padėčiai;

12.

ragina per būsimą Užsienio reikalų tarybos susitikimą 2011 m. sausio 31 d. aptarti krikščionių persekiojimo ir pagarbos religijos ar įsitikinimų laisvei klausimą; ši diskusija turėtų duoti konkrečių rezultatų, visų pirma kalbant apie priemones, kuriomis būtų galima naudotis siekiant užtikrinti krikščionių bendruomenių visame pasaulyje, kurioms kyla pavojus, saugumą ir apsaugą;

13.

ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai skubos tvarka kurti ES strategiją dėl žmogaus teisių į religijos laisvę įgyvendinimo, įskaitant sąrašą priemonių prieš valstybes, kurios sąmoningai neapsaugo religinių grupių;

14.

ragina vyriausiąją įgaliotinę, atsižvelgiant į naujausius įvykius ir didėjančią būtinybę analizuoti ir suprasti kultūrinių ir religinių procesų raidą tarptautiniuose santykiuose ir šiuolaikinėse visuomenėse, Europos išorės veiksmų tarnybos Žmogaus teisių direktorate sukurti nuolatinę vyriausybinių ir visuomeninių religijos laisvės ir susijusių teisių apribojimų padėties stebėseną ir kasmet pateikti Parlamentui ataskaitą;

15.

ragina Tarybą, Komisiją, Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Parlamentą į metinį pranešimą apie žmogaus teises įtraukti skyrių dėl religijos laisvės;

16.

primygtinai ragina ES institucijas laikytis SESV 17 straipsnyje numatyto įsipareigojimo palaikyti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su bažnyčiomis ir religinėmis, filosofinėmis ir nereliginėmis organizacijomis, taip užtikrinant, kad krikščionių ir kitų religinių bendruomenių persekiojimo klausimas būtų pirminės reikšmės klausimas, dėl kurio diskutuojama sistemingai;

17.

ragina visų religinių bendruomenių Europoje vadovus pasmerkti išpuolius prieš krikščionių bendruomenes ir kitas tikėjimo bendruomenes, remiantis tuo, kad kiekviena grupė turi būti gerbiama vienodai;

18.

dar kartą pakartoja, kad remia visas iniciatyvas, kurių tikslas – skatinti dialogą ir abipusę religinių ir kitų bendruomenių pagarbą; ragina visas religines institucijas skatinti toleranciją ir imtis iniciatyvos kovojant su neapykanta ir smurtiniu bei ekstremistiniu radikalėjimu;

19.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Egipto parlamentui ir vyriausybei, Irano parlamentui ir vyriausybei, Irako parlamentui ir vyriausybei, Nigerijos parlamentui ir vyriausybei, Pakistano parlamentui ir vyriausybei, Filipinų parlamentui ir vyriausybei, Vietnamo parlamentui ir vyriausybei ir Islamo konferencijos organizacijai.

11.5.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 136/57

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Baltarusijoje, ypač į 2009 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl Baltarusijos (1),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimą 2010/639/BUSP dėl ribojamųjų priemonių tam tikriems Baltarusijos pareigūnams (2), pagal kurį priemonių galiojimas pratęsiamas iki 2011 m. spalio 31 d. ir iki tos pačios datos laikinai sustabdomas kelionių į ES apribojimų taikymas,

—

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2010 m. spalio 25 d. išvadas,

—

atsižvelgdamas į ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (angl. ODIHR) ir ESBO parlamentinės asamblėjos 2010 m. gruodžio 20 d. pareiškimą dėl prezidento rinkimų Baltarusijoje preliminarių rezultatų ir išvadų,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi Prahos aukščiausiojo lygio susitikimo Rytų partnerystės klausimu deklaracijoje dar kartą patvirtinami įsipareigojimai, taip pat ir Baltarusijos, laikytis tarptautinės teisės principų ir pripažinti pagrindines vertybes, įskaitant demokratiją, teisinę valstybę, pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms,

B.

kadangi Taryba 2010 m. spalio 25 d. paragino „Baltarusijos valdžios institucijas užtikrinti, kad (prezidento) rinkimai vyktų laikantis demokratiniams rinkimams taikomų tarptautinių normų bei standartų ir Baltarusijos įsipareigojimų ESBO bei JT“,

C.

kadangi Baltarusija įsipareigojo atsižvelgti į ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių tarnybos (angl. ODIHR) rekomendacijas dėl rinkimų įstatymo pataisų siekiant, kad įstatymas atitiktų tarptautinius demokratiškų rinkimų standartus, ir konsultuotis su ESBO dėl siūlomų pakeitimų, kadangi Baltarusijos nacionalinė asamblėja, prieš tai nesikonsultavusi su ESBO, pritarė rinkimų kodekso reformai,

D.

kadangi Taryba dar kartą patvirtino, kad yra pasirengusi stiprinti santykius su Baltarusija, atsižvelgiant į Baltarusijos pažangą siekiant demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir teisinės valstybės, ir padėti šaliai pasiekti šiuos tikslus. Atsižvelgdama į Baltarusijos pažangą šiose srityse, Taryba pasirengusi imtis veiksmų susitarimais grindžiamiems santykiams su Baltarusija gerinti,

E.

kadangi Taryba, įvertinusi aplinkybes Baltarusijoje, nusprendė pratęsti ribojamųjų priemonių tam tikriems Baltarusijos pareigūnams galiojimą iki 2011 m. spalio 31 d. ir iki tos pačios datos laikinai sustabdyti kelionių į ES apribojimų taikymą,

F.

kadangi, kaip nurodyta ESBO parlamentinės asamblėjos ir ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro pareiškime dėl prezidento rinkimų Baltarusijoje vertinimo preliminarių rezultatų ir išvadų, kai kurios pataisos organizuojant rinkimus įgyvendintos, tačiau jas nustelbė dideli pažeidimai balsavimo dieną ir smurto protrūkis 2010 m. gruodžio 19-osios naktį,

G.

kadangi Minske už dalyvavimą 2010 m. gruodžio 19 d. d emonstracijoje sulaikyta daugiau kaip 700 asmenų, kurių dauguma, atlikę trumpas administracines bausmes, paleisti, o 24 opozicijos aktyvistai ir žurnalistai, įskaitant šešis kandidatus į prezidentus, apkaltinti kursčius masinius neramumus su smurtiniais išpuoliais ir ginkluotu pasipriešinimu, gali būti nuteisti kalėti iki 15 metų; kadangi netrukus gali būti apkaltinti dar 14 asmenų,

H.

kadangi Europos Parlamento pirmininkas, ES vyriausioji įgaliotinė ir JT Generalinis Sekretorius pasmerkė griežtus policijos veiksmus, taikytus 2010 m. gruodžio 19 d. vykusios demonstracijos metu, ir tolesnes teisėsaugos tarnybų priemones prieš demokratinę opoziciją, laisvą žiniasklaidą ir pilietinės visuomenės aktyvistus,

I.

kadangi protestuotojams, politinės opozicijos atstovams arba jų šeimoms atstovaujantiems advokatams kilo grėsmė prarasti licencijas ir (arba) netekti teisės dirbti advokatais,

1.

mano, atsižvelgdamas į ESBO parlamentinės asamblėjos ir ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro vertinimo preliminarius rezultatus ir išvadas, kad 2010 m. gruodžio 19 d. prezidento rinkimai neatitiko tarptautinių laisvų, sąžiningų ir skaidrių rinkimų standartų; mano, kad šis balsavimas – dar viena praleista galimybė pereiti prie demokratijos Baltarusijoje, ir turėdamas mintyje daugybę rimtų pažeidimų, apie kuriuos pranešė ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras, ragina laisvės ir demokratijos sąlygomis surengti naujus rinkimus, kurie atitiktų ESBO standartus;

2.

smerkia brutalios policijos ir KGB tarnybų jėgos panaudojimą prieš protestuotojus rinkimų dieną, ypač piktinasi brutaliu išpuoliu prieš V. Nekliajevą, nes abiem atvejais šiurkščiai pažeisti pagrindiniai demokratiniai principai, kaip antai susirinkimo laisvė ir saviraiškos laisvė, taip pat žmogaus teisės, ir yra susirūpinęs dėl Baltarusijos valdžios institucijų mėginimų į našlaičių namus patalpinti Danilą Sannikovą, kandidato į prezidentus Andrei Sannikovo ir Irinos Khalip, tyrimą atliekančios žurnalistės, kurie abu nuo 2010 m. gruodžio 19 d. rinkimų yra kalėjime, trejų metų amžiaus sūnų; yra ypač susirūpinęs Mikolajaus Statkevičiaus, pastarąsias 31 dieną atliekančio bado streiką, sveikata;

3.

griežtai smerkia taikių protestuotojų ir daugumos kandidatų į prezidentus (pvz., V. Nekliajevo, A. Sannikovo, M. Statkevičiaus ir A. Michalevičiaus), demokratinės opozicijos lyderių (pvz., P. Sevrjarjnetso, A. Lebenko), taip pat daugybės pilietinės visuomenės aktyvistų, žurnalistų, mokytojų ir studentų, kurie gali būti nuteisti iki 15 m. kalėjimo, areštą ir sulaikymą; ragina atlikti nepriklausomą ir bešališką tarptautinį įvykių tyrimą, kurio eigą prižiūrėtų ESBO; ragina nedelsiant panaikinti kaltinimus dėl politinių motyvų;

4.

smerkia represijas ir ragina Baltarusijos valdžios institucijas nedelsiant nutraukti bet kokį priekabiavimą prie pilietinės visuomenės aktyvistų, jų bauginimą ir grasinimus, įskaitant masines privačių butų, žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės organizacijų biurų kratas ir įvairios medžiagos konfiskaciją, taip pat pašalinimą iš universitetų ir darboviečių;

5.

reikalauja nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti visus rinkimų dieną ir vėliau sulaikytus asmenis, taip pat organizacijos „Amnesty International“ pripažintus sąžinės kalinius; ragina Baltarusijos valdžios institucijas sulaikytiems asmenims užtikrinti nevaržomą galimybę susisiekti su artimaisiais, gauti teisinę pagalbą ir medicininę priežiūrą;

6.

apgailestauja dėl Baltarusijos valdžios institucijų sprendimo sustabdyti ESBO biuro Baltarusijoje įpareigojimus ir ragina Baltarusijos valdžios institucijas atšaukti šį sprendimą;

7.

smerkia daugelio pagrindinių interneto svetainių, įskaitant tinklinius kanalus ir opozicijos svetaines, blokavimą rinkimų Baltarusijoje dieną; pabrėžia, kad Baltarusijoje galiojantys žiniasklaidą reglamentuojantys teisės aktai neatitinka tarptautinių standartų, ir todėl ragina Baltarusijos valdžios institucijas juos persvarstyti ir keisti;

8.

ragina Tarybą, Komisiją ir ES vyriausiąją įgaliotinę persvarstyti ES politiką Baltarusijos atžvilgiu, taip pat apsvarstyti konkrečias ekonomines sankcijas ir visos makrofinansinės pagalbos, teikiamos naudojantis TVF paskolomis, ir skolinimo operacijų, vykdomų įgyvendinant EIB ir ERPB programas, įšaldymą; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti tinkamą paramą pilietinei visuomenei, reikėtų perorientuoti EKP kursą ir nacionalinę pagalbą Baltarusijai; primena Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės veiksmingo taikymo svarbą;

9.

ragina Komisiją finansinėmis ir politinėmis priemonėmis remti Baltarusijos pilietinės visuomenės, nepriklausomos žiniasklaidos (įskaitant televiziją „Belsat“, radijo stotis „Europos radijas Baltarusijai“ ir „Radio racyja“, ir kt.) ir nevyriausybinių organizacijų Baltarusijoje pastangas propaguoti demokratiją ir oponuoti režimui; mano, kad reikia stiprinti ir gerinti Baltarusijos NVO santykius su tarptautinėmis NVO; taip pat ragina Komisiją sustabdyti bendradarbiavimą ir atšaukti pagalbą, teikiamą valstybinei Baltarusijos žiniasklaidai; tuo pačiu metu Komisija turėtų finansuoti V. Nekliajevo poezijos knygų, kurias Baltarusijos valdžios institucijos neseniai konfiskavo ir sudegino, perspausdinimą ir platinimą;

10.

ragina Europos Komisiją parengti NVO, kurias dėl politinių priežasčių atsisakyta įregistruoti Baltarusijoje, registracijos sistemą siekiant suteikti joms galimybę turėti naudos iš ES įgyvendinamų programų;

11.

ragina Komisiją toliau teikti ir didinti finansinę paramą Vilniuje (Lietuva) įsteigtam Europos humanitariniam universitetui (EHU), skirti daugiau stipendijų Baltarusijos studentams, persekiojamiems už jų pilietinę veiklą ir pašalintiems iš universitetų, ir prisidėti prie paramos „Solidarumas su Baltarusija“ teikėjų konferencijos Varšuvoje (2011/02/02) ir po to Vilniuje vyksiančios konferencijos (2011/02/3–4);

12.

ragina Tarybą, Komisiją ir ES vyriausiąją įgaliotinę nedelsiant atnaujinti vizų išdavimo vadovaujantiems Baltarusijos valdžios pareigūnams draudimą ir taip pat jį taikyti valstybės pareigūnams, teisėsaugos ir saugumo pareigūnams, kurie gali būti laikomi atsakingais už balsų klastojimą ir brutalų opozicijos narių persekiojimą bei jų areštą po rinkimų, draudimą ir įšaldyti jų turtą; pažymi, kad šios sankcijos turėtų galioti bent jau iki tol, kol bus išlaisvinti visi politiniai kaliniai ir sulaikytieji ir jiems bus panaikinti kaltinimai; palankiai vertina gerą Lenkijos vyriausybės, kuri savo ruožtu nustatė kelionių apribojimus Minsko režimo atstovams, pavyzdį ir tuo pačiu metu numatytą paprastesnį Baltarusijos piliečių patekimą į Europos Sąjungą;

13.

ragina Tarybą apsvarstyti Baltarusijos dalyvavimo Rytų partnerystės veikloje laikiną sustabdymą ne vėliau kaip per Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimą Budapešte, jei nebus Baltarusija nepateiks priimtino paaiškinimo ir jei iš esmės nepagerės padėtis Baltarusijoje; šis laikinas sustabdymas netaikomas NVO ir pilietinei visuomenei;

14.

ragina Komisiją ir Tarybą intensyviau dirbti rengiant derybų gaires dėl readmisijos susitarimų ir vizų režimo supaprastinimo, pagal kurias būtų numatomos priimtinas mokestis už vizą siekiant gerinti žmonių tarpusavio ryšius;

15.

tikisi, kad ES valstybės narės nesilpnins ES veiksmų dvišalėmis iniciatyvomis su Baltarusijos režimu, kurios galėtų pakenkti Europos užsienio politikos patikimumui ir veiksmingumui;

16.

mano, kad kol Baltarusijoje yra politinių kalinių, toje šalyje neturėtų būti rengiami sporto renginiai, pvz., Pasaulio ledo ritulio 2014 m. čempionatas;

17.

apgailestauja dėl to, kad Rusijos Federacija pripažino rinkimus ir represijas apibūdino kaip vidaus reikalą; rekomenduoja Europos Komisijai įsitraukti į dialogą, konsultacijas ir politinį koordinavimą su ES nepriklausančiomis Baltarusijos kaimynėmis, kurios tradiciškai palaiko tam tikrus santykius su ta šalimi ir taip pat yra ES partnerės, būtent Rusija ir Ukraina, siekiant kuo veiksmingesnės ES politikos Baltarusijos atžvilgiu ir siekiant bendradarbiauti tinkamai derinant atsaką į demokratijos stoką ir žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje atsižvelgiant į tai, kad reikia vengti šios šalies tarptautinės izoliacijos;

18.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, ES vyriausiajai įgaliotinei, ES valstybių narių vyriausybėms, Baltarusijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui, Europos Tarybos ir ESBO parlamentinėms asamblėjoms.

11.5.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 136/60

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2009 m. konkurencijos politikos ataskaitą (COM(2010)0282) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pateiktą kartu su Komisijos 2009 m. konkurencijos politikos ataskaita (SEC(2010)0666),

—

atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (1),

—

atsižvelgdamas į 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB susijungimų reglamentas) (2),

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2008 m. spalio 13 d. komunikatą dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo priemonėms, kurių dabartinės pasaulinės finansų krizės sąlygomis imtasi finansų institucijų atžvilgiu (3) (Bankų komunikatas),

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2008 m. gruodžio 5 d. komunikatą „Finansų įstaigų kapitalo atkūrimas esant dabartinei finansų krizei: pagalbos apribojimas iki mažiausios būtinos sumos ir apsaugos priemonės nuo netinkamo konkurencijos iškraipymo“ (4) (Kapitalo atkūrimo komunikatas),

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2009 m. vasario 25 d. komunikatą dėl sumažėjusios vertės turto tvarkymo Bendrijos bankų sektoriuje (5) (Sumažėjusios vertės turto komunikatas),

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2009 m. liepos 23 d. komunikatą dėl finansų sektoriaus gyvybingumo atkūrimo ir restruktūrizavimo priemonių vertinimo pagal valstybės pagalbos taisykles dabartinės krizės sąlygomis (6) (Restruktūrizavimo komunikatas) – toliau visi paskutiniai išvardyti komunikatai vadinami keturiais komunikatais dėl finansų sektoriaus,

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2008 m. gruodžio 17 d. komunikatą „Bendrijos laikinoji valstybės pagalbos priemonių sistema siekiant padidinti galimybes gauti finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis“ (7) (Laikinosios sistemos komunikatas),

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2009 m. vasario 9 d. komunikatą „Įgyvendinimo prioritetų taikant EB sutarties 82 straipsnį dominuojančių įmonių piktnaudžiaujamam antikonkurenciniam elgesiui gairės“ (8),

—

atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą „Geriausios praktikos vykdant valstybės pagalbos kontrolės procedūras kodeksas“ (9), į Komisijos pranešimą apie supaprastintą procedūrą, taikomą tam tikrų rūšių valstybės pagalbai (10) ir į Komisijos pranešimą dėl nacionalinių teismų įgyvendinamos valstybės pagalbos teisės (11) (Supaprastinimo paketas),

—

atsižvelgdamas į Komisijos parengtas „Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai Bendrijos gaires“ (12),