10.7.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 198/1

1.1

EESRK atsinaujinančiuosius energijos išteklius tvirtai rėmė savo ankstesnėse nuomonėse ir rengiant priemonių paketą „20–20–20“.

1.2

Atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo skatinimu ES lygmeniu siekiama sumažinti su energijos vartojimu susijusį išmetamo CO2 kiekį (prisidedant prie Europos veiksmų klimato apsaugos srityje) ir priklausomybę nuo energijos importo (didinant energijos tiekimo saugumą).

1.3

Didėjanti kintamų atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalis sukėlė intensyvias diskusijas dėl techninių ir ekonominių tokio didėjimo pasekmių. ES pirmininkaujančios Airijos prašymu EESRK parengė šią nuomonę, norėdamas suteikti daugiau informacijos ir skaidrumo šia tema.

1.4

Kintamiems atsinaujinančiosios energijos ištekliams, kai jų dalis energijos rūšių derinyje viršija tam tikrą ribą, reikia papildomų energetikos sistemos komponentų: tinklų išplėtimo, saugyklų įrengimo, rezervinės galios ir lankstaus naudojimo pastangų. Todėl Komitetas ragina ryžtingai projektuoti ir diegti šiuos trūkstamus komponentus.

1.5

Nesant šių komponentų, gali atsitikti taip, kad pagamintos energijos kartais nebus galima naudoti arba kartais gali būti perkrauti tinklai ir reguliavimo sistemos. Dėl to būtų neveiksmingai naudojami įrenginiai ir kiltų pavojus energijos tiekimo saugumui bei Europos energijos rinkos veikimui.

1.6

Todėl reikėtų nustatyti naujas, gerai apgalvotas perteklinės energijos iš atsinaujinančiųjų šaltinių atidavimo į tinklą taisykles, kad visada būtų užtikrintas energijos tiekimo saugumas ir kad energijos gamyba iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių patenkintų paklausą.

1.7

Tolesnei energijos gamybos iš kintamų atsinaujinančių išteklių įrenginių plėtrai reikalingos didelės investicijos, kad būtų galima sukurti ir eksploatuoti trūkstamus sistemos komponentus. Ypač pakankamų energijos saugojimo pajėgumų plėtojimas ir įrengimas yra iššūkis, galimybė ir absoliuti būtinybė.

1.8

Tai reiškia, kad dėl intensyvesnio kintamos atsinaujinančiosios energijos technologijų naudojimo gali labai padidėti išlaidos elektros energijai, kurias perkėlus vartotojams elektros energijos kainos labai padidėtų.

1.9

Tačiau vienintelis ilgalaikis energijos problemos sprendimo būdas – netgi jei, palyginti su iškastinio kuro naudojimu, tai reiškia papildomas sąnaudas – yra tvari energetikos sistema, kurioje didžiausia dalis tenka atsinaujinančiajai energijai. Be to, sąnaudų didėjimo nebus išvengta jau vien dėl susitarimo įtraukti išorės sąnaudas ir nutraukti iškastiniam kurui skirtas subsidijas.

1.10

Todėl Komitetas rekomenduoja Komisijai atlikti atitinkamą išsamų ekonominį tyrimą šios nuomonės nagrinėjama tema, kuriame būtų kiekybiškai išnagrinėti atviri klausimai.

1.11

Kitos tokio kainų padidėjimo pasekmės galėtų būti (i) sumažėjęs Europos pramonės konkurencingumas ir (ii) didesnė našta pirmiausia nepalankioje socialinėje padėtyje esantiems gyventojams.

1.12

Todėl kyla pavojus, kad didesnė dalis gamybos bus perkeliama į ne ES šalis, kuriose energija yra pigesnė. Tai būtų žalinga ne tik klimatui („anglies dioksido nutekėjimas“), bet kartu pakenktų ir Europos ekonomikai ir gerovei.

1.13

Kadangi sąnaudos gali toliau didėti dėl netinkamo subsidijavimo ir paskatų, kurios įvairiose Europos šalyse skiriasi, kainos klausimą, įskaitant alternatyvių energijos išteklių strategijas, reikia atvirai ir skaidriai apsvarstyti, nepamirštant ir įvairių energetikos sistemų išorės sąnaudų ir jų tarpusavio priklausomumo.

1.14

Todėl reikalinga bendra Europos energetikos politika ir energijos vidaus rinka, kurių pagrindu būtų kuriama pasitikėjimą kelianti teisinė sistema, sudaranti galimybes investuoti į energetikos sektorių ir sukurti Europos masto energetikos sistemas. Bendras šių pastangų tikslas - sukurti Europos energetikos bendriją.

1.15

Norint, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijos galėtų konkuruoti laisvose rinkose, reikalinga visoje ES taikoma veiksminga ir labiau į rinkos ekonomiką orientuota paramos priemonė, į kurią būtų įtrauktos galimos išorės sąnaudos ir kuri padėtų įgyvendinti ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos tikslus.

1.16

Šia priemone galėtų tapti tinkama anglies dioksido kaina (pavyzdžiui, mokestis). Komitetas rekomenduoja Komisijai kartu su valstybėmis narėmis sukurti tinkamas politines iniciatyvas tokiai paramos priemonei. Taip būtų galima panaikinti visas kitas priemones, skirtas padėti įvairių išteklių energijai skverbtis į rinką.

1.17

Dėl visuotinio klimato problematikos pobūdžio ir tarptautinės ekonomikos integracijos reikia skirti daugiau dėmesio tarptautinei ekonomikos padėčiai bei pasaulio mastu išmetamam CO2 kiekiui. Todėl pasauliniai susitarimai dėl klimato apsaugos priemonių yra gyvybiškai svarbūs.

1.18

Kalbant apie tolesnę procedūrą svarbi vieta tenka viešam dialogui – Europos dialogui energetikos klausimais, kuris turėtų būti vedamas visoje Europoje, kaip kad pabrėžta neseniai Komiteto priimtoje nuomonėje, sulaukusioje Europos Komisijos pritarimo. Galiausiai, prieš priimant ilgalaikį poveikį turinčius galutinius sprendimus, reikia atlikti „Energetikos veiksmų plano iki 2050 m.“ poveikio ES ekonomikai ir jos konkurencingumui pasaulyje tyrimą.

2.1

Komitetas palankiai vertina ES pirmininkaujančios Airijos prašymą parengti nuomonę, kadangi joje nagrinėjama rimta problema, kurią būtina išspręsti, jei norime įgyvendinti „Energetikos veiksmų planą iki 2050 m.“. EESRK atsinaujinančiuosius energijos išteklius tvirtai rėmė ankstesnėse nuomonėse ir rengiant vadinamąjį priemonių rinkinį „20–20–20“.

2.2

Be to, Komitetas su šios nuomonės tema susijusius klausimus visiškai neseniai nagrinėjo savo nuomonėje „Atsinaujinančiosios energijos integravimas į energijos rinką“ (CESE 1880/2012). Komitetas ragino tęsti įrenginių, skirtų paversti atsinaujinančiąją energiją į elektros energiją, statybą, nors ir subalansuoto energijos rūšių derinio sistemoje. Komitetas rekomendavo daugiau dėmesio skirti ekonominiams ir socialiniams aspektams ir pažaboti sąnaudų didėjimą, visų pirma taikant atitinkamą anglies dioksido apmokestinimą, kaip vienintelę paramos priemonę. Tokio požiūrio laikomasi ir šioje nuomonėje.

2.3

Be to, atsižvelgiant į šios nuomonės aplinkybes ir atskaitos taškus, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad:

3.1

Pagrindinis bet kurios energijos tiekimo sistemos ekonominis klausimas yra visos sistemos – nuo energijos gamintojo iki vartotojo – vystymo ir eksploatavimo sąnaudos ir jų poveikis ekonominiam pajėgumui, konkurencingumui ir socialiniam tvarumui.

3.2

Pastaraisiais metais sąnaudos visuose energijos tiekimo sektoriuose labai padidėjo. Tai pasakytina apie iškastinius energijos išteklius, tokius kaip nafta ir dujos (sąnaudas dar labiau padidino mokesčiai ir rinkliavos), naujai statomas branduolines elektrines (dėl didelių papildomų sąnaudų, susijusių su saugos sistemomis), tačiau pirmiausia tai pasakytina apie atsinaujinančius energijos išteklius dėl jiems būtinų didelių subsidijų ir paramos mechanizmų be kurių jie negalėtų įsiskverbti į rinką. Be to, bendroje sistemoje patiriamos ir netiesioginės sąnaudos, susijusios su tinklų plėtojimu, balansavimo energija ir rezervine galia bei įvairiomis skirtingų energijos technologijų išorės sąnaudomis.

3.3

Dėl to, kad atskiriems energijos šaltiniams valstybėse narėse skiriama nevienoda parama ir (arba) taikomi nevienodi mokesčiai, nepaprastai sunku ir sudėtinga susidaryti visą ES apimantį vaizdą apie skirtingų energijos šaltinių sąnaudas. Šis aspektas dar kartą nagrinėjamas 4 skyriuje.

3.4

Prieš pereinant prie kitame skyriuje nagrinėjamo galimo papildomo ekonominio poveikio ir su tuo susijusių rekomenduojamų veiksmų, šiame skyriuje nagrinėjamos numatomos kintamų atsinaujinančiųjų energijos išteklių didėjančios dalies sąnaudos. Nors kitų energijos išteklių sąnaudos taip pat gali didėti, prognozės dėl iškastinio kuro panaudojimo ir būsimų sąnaudų pokyčių iš esmės atspindi diskusijos dėl skalūnų dujų ir skalūnų alyvos potencialo ir didelio energijos kainos skirtumo ES valstybėse narėse ir, pavyzdžiui, JAV, ir tai gali tapti svarbiu veiksniu įvertinant kintamiems atsinaujinantiesiems energijos ištekliams skirtų įrenginių intensyvesnės statybos ekonominę naudą ir riziką, tačiau šiame skyriuje daugiausia dėmesio skiriama numatomoms intensyvesnio kintamų atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo sąnaudoms.

3.5

Pripažįstama, kad tai tik preliminarūs svarstymai, nes nėra žinoma apie nepriklausomus ir pripažintus tyrimus, kuriais remiantis būtų galima sukurti išsamų energijos sąnaudų modelį, apimantį ne tik visas iki šiol žinomas išorės sąlygas, bet ir naujausius pasiekimus netradicinių iškastinių energijos išteklių aptikimo ir gavybos srityje. Galiausiai, prieš priimant ilgalaikius galutinius sprendimus, reikia atlikti „Energetikos veiksmų plano iki 2050 m.“ poveikio ES ekonomikai ir jos konkurencingumui pasaulyje tyrimą. Vis dėlto taip pat reikėtų įvertinti atsinaujinančiųjų energijos šaltinių socialinę ir ekonominę naudą.

3.6

Diskusijoje apie įvairius energijos išteklius (ypač apie branduolinę energiją) svarbus vaidmuo tenka išorės sąnaudoms. Atsinaujinančių energijos išteklių technologijos taip pat gali būti susijusios su rizika (pavyzdžiui, užtvankos griuvimas, nuodingos medžiagos) ir išorės sąnaudomis (pavyzdžiui, aktyvus žemės naudojimas). Tačiau kiekybinė šių veiksnių ir jų tarpusavio priklausomumo analizė (pavyzdžiui, dėl iškastinį kurą naudojančių rezervinę galią elektrinių) nepatenka į šios nuomonės nagrinėjimo sritį, tačiau turėtų būti aptariama būsimose diskusijose.

3.7

Jei ir toliau bus plečiama kintamiems atsinaujinančios energijos ištekliams skirtų įrenginių statyba, netiesioginės sisteminės sąnaudos viršys tiesiogines „elektros energijos gamybos įrenginių“ sąnaudas. Nors tiesioginės šių „gamybos įrenginių“ sąnaudos pastaruoju metu labai sumažėjo, tačiau negaudamos subsidijų jos vis dar nėra konkurencingos ir toliau didina energijos vartojimo sąskaitas. Tačiau toliau išvardyti papildomi bendros sistemos sąnaudų veiksniai taps daug reikšmingesni tik, kai padidės santykinė atsinaujinančiosios energijos išteklių šaltinių dalis. Toliau šie aspektai nagrinėjami išsamiau.

3.8

Kintamas gamybos pajėgumas: vėjo ir saulės energija gaminama tik tada, kai pučia vėjas ir (arba) šviečia saulė. Tai reiškia, kad kintamus atsinaujinančiuosius energijos išteklius elektros srove paverčiantys įrenginiai maksimaliu našumu gali dirbti tik ribotą valandų skaičių per metus, t. y. fotovoltinių elementų elektrinės energijos (Vokietijoje) atveju įrengtųjų pajėgumų naudojimo laikotarpis yra 800–1 000 valandų ir apie 1 800-2 200 valandų vėjo energijos sausumoje arba maždaug dvigubai daugiau jūroje. Pavyzdžiui, per 2011 m. Vokietijoje fotovoltiniais elementais pagaminta tik daugiau nei 10 proc., o vėjo turbinomis – mažiau nei 20 proc. energijos, kurią, teoriškai būtų galima pagaminti per metus esant pastoviam gamybos pajėgumui (šaltinis: „2011 m. energetikos duomenys“, Vokietijos ekonomikos ministerija). Priešingai, hidro elektrinės, iškastinį kurą naudojančios ir branduolinės elektrinės gali pasiekti daug aukštesnį vidutinį metinį panaudojimo lygį (80–90 proc. t. y. visu pajėgumu dirbti 7 000 valandų), be to šį potencialą galima naudoti ir bazinei apkrovai.

3.9

Perteklinis pajėgumas: norint vidutinį metinį energijos kiekį, pagamintą iš metinę „tradicinių“ – iškastinių arba branduolinių – energijos išteklių pakeisti energijos elektros energija, pagaminta iš kintamų atsinaujinančių energijos išteklių, gamybos pajėgumas turės būti padidintas tiek, kad gerokai viršytų metinę piko apkrovą; prireiks įrengti daug perteklinį pajėgumą turinčių gamybos įrenginių ir užtikrinti jų veikimą, be to, nebus apsieita ir be didelio skaičiaus perteklinį pajėgumą turinčių perdavimo / paskirstymo įrenginių. Dėl saugojimo ir pakartotinio naudojimo metu prarandamos energijos šių įrengimų prireiks dar daugiau.

3.10

Du tipiški atvejai: Tokios padėties padarinius galima apibūdinti dviem tipiškomis situacijomis – kai, viena vertus, nagrinėjamu laikotarpiu dauguma „gamybos įrenginių“ tiekia elektros energiją ( perteklinė pasiūla ) ir, kita vertus, kai veikia tik nepakankama mažoji dalis įrenginių ( perteklinė paklausa ).

3.11

Perteklinė pasiūla. Atsižvelgiant į perteklinių pajėgumų poreikį, kai vėjo ar saulės jėgainių pagamintos elektros energijos pasiūla viršija tinklo pajėgumus ir tuo metu pasiekiamų vartotojų energijos paklausą, galimi trys scenarijai: energijos gamybą reikės iš dalies sustabdyti (tai reiškia, kad dalis potencialaus energijos gamybos pajėgumo liks nepanaudota), įvyks tinklų perkrova arba – jei veikia būtini elektros energijos akumuliacijos įrenginiai – ši perteklinė energija galės būti saugoma ir tiekiama vartotojams, kai bus nepakankama vėjo arba saulės energijos pasiūla. Tikimasi, kad tai šiek tiek palengvins lankstaus vartojimo galimybės (žr. 3.16 punktą).

3.11.1

Tinklo perkrova ir energijos tiekimo saugumas. Jau dabar dėl Vokietijos vėjo ir (arba) saulės jėgainių pagaminamos elektros energijos pertekliaus perkraunami perdavimo tinklai kaimyninėse šalyse (visų pirma, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje, (EurActiv, 2013 m. sausio 21 d.). Tai kelia nepasitenkinimą ir pavojų tinklo eksploatavimui bei patiriamos papildomos sąnaudos dėl padarinių likvidavimo priemonių ir būtinumo investuoti į apsaugomąsias priemones (pavyzdžiui, fazių keitimo transformatorius). Kyla pavojus, kad bus labai viršytas leistinas nuokrypis ir gali gerokai sumažėti energijos tiekimo saugumas.

3.11.2

Saugojimas. Norint i) apsaugoti tinklo sistemą nuo milžiniškų perteklinių pajėgumų pagamintos perteklinės pasiūlos perkrovos – o tai yra neišvengiamas didėjančio kintamų atsinaujinančiųjų išteklių naudojimo padarinys – ir ii) saugoti šią energiją vėlesniam naudojimui, pakankamų energijos saugojimo pajėgumų plėtojimas ir įrengimas yra iššūkis, galimybė ir absoliuti būtinybė.

3.11.3

Energijos saugojimo nuostolių koeficientas. Vandens saugyklų jėgainės patiria mažiausius energijos nuostolius ir jos jau daugelį metų naudojamos plačiu mastu, tačiau dėl ekonominių, gamtinių ir su visuomenės pritarimu susijusių priežasčių jų plėtros potencialas Europoje šiuo metu yra labai menkas. Kitos saugojimo sistemos, skirtos naudoti plačiu mastu, dar kuriamos. Remiantis prognozėmis, iš naujoviškų saugyklų tiekiama elektros energija kainuos dvigubai brangiau nei elektros energija, kuri nebuvo saugojama (Niels Ehlers „Elektros energijos rinkos kūrimas atsižvelgiant į kintamos elektros energijos gamybos plėtrą“ 2011 m.); tai reiškia mažiausiai antro laipsnio nuostolių koeficientą. Šioje srityje ypač reikalingi moksliniai tyrimai ir plėtra.

3.11.4

Pirmaeilis uždavinys - sukurti bendrą elektros energijos tiekimo sistemą. Norint toliau plėsti įrenginių, skirtų energijos gamybai iš kintamų atsinaujinančiųjų išteklių, statybą, pirmiausia reikėtų įrengti iki šiol trūkstamus visos elektros energetikos sistemos komponentus ir užtikrinti jų veikimą, ypatingą dėmesį skiriant tinkamai perdavimo infrastruktūrai ir saugojimo sistemoms bei lankstaus vartojimo sistemoms.

3.11.5

Preliminarios priemonės. Jei pirmenybinis atidavimas į tinklus ir ateityje išliks tikslingu, šių veiksmų reikės imtis taip, kad nebūtų viršijama tinklų reguliavimo paklaida, energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių atitiktų paklausą ir nekiltų pavojaus energijos tiekimo saugumui. Priešingu atveju reikės iš naujo peržiūrėti pirmenybinio atidavimo į tinklą taisykles.

3.12

Perteklinė paklausa: atsižvelgiant į tai, kad iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintos energijos pasiūla yra kintamo pobūdžio, jų indėlis užtikrinant didžiausios metinės energijos paklausos patenkinimą – t. y. papildant „garantuotą galią“ – yra menkas. Vokietijos energetikos agentūros DENA („Integration EE“, Dena, 2012 m.) apskaičiavimais, šis indėlis vėjo energijos atveju galėtų būti 5–10 proc., o saulės energijos – tik 1 proc., palyginti su rusvosiomis anglimis kūrenamos elektrinės indėliu, kuris sudaro 92 proc. Dėl pavienių šalių geografinės padėties ir klimato sąlygų šie dydžiai gali būti didesni arba mažesni.

3.13

Rezervinės elektrinės. Todėl iki šiol reikalingos įprastinės (rezervinės) elektrinės, kad būtų galima kompensuoti iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminamos energijos trūkumą ir teikti patikimus ir valdomus pajėgumus. Kol nėra pakankamo kiekio naujoviškų elektros energijos saugyklų, tai būtina. Kai kurios tradicinės technologijos jau nebėra ekonomiškai pelningos, tačiau jos reikalingos norint užtikrinti tinklo eksploatavimo stabilumą. Jei šiose rezervinėse elektrinėse naudojamas iškastinis kuras (o ne, pavyzdžiui, vandenilis, gautas elektrolizės būdu naudojant elektrą, pagamintą naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius), tai, be kita ko, apsunkins „Energetikos veiksmų plano iki 2050 m.“ tikslo įgyvendinimą.

3.13.1

Atsarginiai pajėgumai: palyginti su „įprastinėmis“ bazinėmis elektrinėmis, rezervinės elektrinės metų eigoje eksploatuojamos ne taip intensyviai, jų naudingumas, atsižvelgiant į aplinkybes, mažesnis, o kintamos sąnaudos didesnės. Todėl jų gyvavimo ciklo sąnaudos yra didesnės nei įprastinių jėgainių. Šiuo metu vyksta diskusijos dėl ekonominių paskatų, reikalingų sukurti būtiną rezervinę galią (Veit Böckers et al., „Braucht Deutschland Kapazitätsmechanismen für Kraftwerke? Eine Analyse des deutschen Marktes für Stromerzeugung“, Vierteljahrshefte zur Wirtschaftsforschung, 2012 m.).

3.14

Regioninių skirtumų panaikinimas Greta rezervinių elektrinių ir energijos kaupimo technologijų, kita egzistuojanti galimybė yra panaikinti regioninius skirtumus, susijusius su tam tikru laiku atsirandančia pertekline pasiūla ir pertekline paklausa, t. y. kai vėjas pučia Šiaurės Vakarų Europoje, o ne pietryčių Europoje. Tačiau tai reiškia, kad labai vėjinguose regionuose konkrečiu laiku taip pat turės būti sumontuota pakankamai perteklinių pajėgumų, kad jie galėtų pagaminti pakankamai energijos tuo metu vėjo trūkumą patiriantiems regionams ir, kad abu šie regionai turės būti sujungti tinkamomis perdavimo linijomis.

3.15

Elektros energijos perdavimo tinklų plėtra: atsižvelgiant į tai, kad dauguma atsinaujinančiosios elektros energijos gamybos pajėgumų energiją atiduoda į vidutinės ir žemos įtampos tinklus, juos reikės plėsti ir stiprinti. Transformatoriai ir kontrolės sistemos („pažangieji tinklai“) taip pat turės būti pritaikyti naujiems perdavimo tinklams. Be to, skubiai reikalingos investicijos į aukštos įtampos elektros perdavimo tinklus, nes nepakankamos jungtys (pavyzdžiui, tarp Šiaurės ir Pietų Vokietijos) lemia neplanuotus energijos srautus, kurie kelia pavojų elektros perdavimo sistemų eksploatavimo saugumui. Iš dalies taip atsitinka todėl, kad dauguma vėjo energijos įrenginių pastatyti toli nuo didelę vartotojų koncentraciją turinčių vietovių arba energijos saugyklų, tačiau papildomi pajėgumai leistų geriau derinti energijos gamybą Europoje, o tai galėtų iš dalies pakeisti energijos saugyklas ir rezervinius pajėgumus.

3.15.1

Norint užtikrinti ekonomiškai perspektyvų atsinaujinančių energijos išteklių potencialo išnaudojimą ir kartu garantuoti energijos tiekimo saugumą, prireiks iš esmės išplėsti esamus elektros energijos tinklus vietos, regionų ir tarpvalstybiniu Europos lygiu siekiant veiksmingiau panaudoti kintamą energijos atidavimą.

3.16

Paklausos valdymas ir elektros energiją naudojančios transporto priemonės: kita galimybė sušvelninti kintamumo poveikį yra paklausos perkėlimas iš piko laikotarpių į ne piko („funkcionalus energijos saugojimas“), įskaitant elektros energiją naudojančias transporto priemones. Tai būtų galima taikyti tam tikrose elektros energijos vartojimo srityse, pavyzdžiui, oro kondicionavimo, vėsinimo ir šildymo sistemoms, elektrolizeriams ir elektrinėms lydymo krosnims. Dar kita galimybė būtų baterijomis varomi automobiliai. Reikėtų nustatyti, kokių finansinių paskatų, įskaitant pažangiuosius skaitiklius, reikėtų norint paraginti vartotojus užtikrinti atitinkamą paklausą.

3.17

Visos sistemos sąnaudos. Ekonomikai kaip visumai, t. y. vartotojams (ir (arba) mokesčių mokėtojams) neišvengiamai teks visa kintamų atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo sąnaudų našta. Tai apima mažiausiai dviejų elektros energijos tiekimo sistemų gyvavimo ciklo sąnaudas: viena vertus, atsinaujinančiųjų išteklių energiją naudojančias elektrines, kurioms neišvengiamai reikia didelės perteklinės galios, kuri turi būti panaudojama, ir, kita vertus, elektrines su įprastine rezervine galia, elektros energijos saugyklas, naujus perdavimo pajėgumus ir galutinių vartotojų paklausos valdymą. Savaime aišku, šios sąnaudos turi būti subalansuotos su tolesnio iškastinio kuro naudojimo elektros energijos gamybai sąnaudomis (žr. 3.3 punktą) ir potencialiomis subsidijomis energijos gamybai iš neatsinaujinančių energijos šaltinių.

3.18

Reikėtų pabrėžti, kad, išskyrus atvejus, kai egzistuoja kitos priežastys, šalyse, kuriose taikoma aktyvi paramos politika kintamų atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybai, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Danijoje, elektros kainos šalies viduje jau dabar yra apie 40–60 proc. didesnės nei ES vidurkis (EUROSTATAS 2012 m.). Tai reiškia, kad dėl intensyvesnio kintamų atsinaujinančiųjų energijos išteklių technologijų naudojimo įgyvendinant Energetikos veiksmų plano iki 2050 m. tikslus gali dar kartą padidėti išlaidos elektros energijai, kurias perkėlus vartotojams elektros energijos kainos, pirminiais apytikriais apskaičiavimais, labai padidėtų. Žr. 3.5 punkte pateiktą su tuo susijusią rekomendaciją.

3.19

Taigi, atsakant į ES pirmininkaujančios Airijos pateiktus klausimus, pirmiausia reikia konstatuoti, kad didinant elektros energijos iš kintamų atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybą įgyvendinant Energetikos veiksmų plano iki 2050 m. tikslus labai padidės elektros vartotojų sąnaudos. Viešose diskusijose iki šiol nebuvo pakankamai atsižvelgiama į visos sistemos sąnaudas – daugiausia dėmesio buvo skiriama (kintamos) energijos tiekimo į tinklą sąnaudoms, kurios sudaro apie pusę visų sąnaudų.

4.1

Atsinaujinančiųjų energijos išteklių sistema kaip visuma. Siekiant užkirsti kelią išvengtinam finansinių išteklių švaistymui ir dar didesnėms energijos kainoms, pirmenybę reikėtų teikti reikalingų visos sistemos komponentų – saugyklų pajėgumų, tinklų ir rezervinių elektrinių – planavimui, kūrimui ir statybai pakankamu mastu, taip padedant pagrindą tolesnei kintamiems atsinaujinančios energijos ištekliams skirtų įrenginių statybai. Vokietijos pavyzdys ir kaimyninių šalių reakcija rodo, ko galima tikėtis, jei šiuo principu nesivadovausime nuo pat pradžios.

4.1.1

Reikalavimai energijos tiekėjams. Tai reiškia, kad norint išvengti atidavimo į tinklą taisyklių persvarstymo (žr. 3.10.5 punktą), būtina sukurti atsinaujinančių išteklių energetikos sistemą, apimančią visą ES. Pavyzdžiui, iš kintamų atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintos elektros energijos tiekėjai galėtų būti įpareigoti laikytis „diena iki termino“ grafiko. Šią užduotį galėtų palengvinti galima sinergija su miestų šildymo ar vėsinimo bei transporto sistemomis.

4.2

Diskusijose dėl būsimų veiksmų, derėtų skirti įvairias kategorijas, terminus ir veiksmų sritis (netgi jei jie susiję), pavyzdžiui:

4.3

Prioritetų sąrašas. Svarstant, kokių veiksmų reikėtų imtis, būtina daugiau dėmesio skirti pasaulinėms tendencijoms ir faktams; būtina parengti aiškų prioritetinį svarbiausių tikslų sąrašą ir pažaboti stiprėjantį nesuderintą įvairių valstybių narių vyriausybių reguliavimą (žr. 4.7 punktą). Vietoje to reikia sukurti pasitikėjimą ir taip išlaisvinti privataus sektoriaus investavimo potencialą. Toliau nuomonėje nagrinėjami kai kurie šios problemos aspektai.

4.4

Visuotinis požiūris: bendras Europos energetikos ir klimato politikos tikslas turėtų būti teisingi veiksmai ir teisingi signalai, kurie – nepaisant ligšiolinių nesėkmių (Kopenhaga, Kankūnas, Durbanas, Doha) – būtų kuo labiau įtikinami siekiant sumažinti pasaulinio anglies dioksido koncentracijos lygio didėjimą, sustiprinti Europos ekonomikos konkurencingumą pasaulio rinkose ir užtikrinti kuo palankesnes energijos kainas Europos rinkose. Kadangi klimato kaita yra pasaulinė problema, vien į Europą orientuotas požiūris yra klaidingas. Pretendavimas į inovacijų kūrėjo vaidmenį gali ne tik paskatinti investicijas ir darbo vietų kūrimą, tačiau ir susilpninti mūsų tarptautinę derybinę poziciją ir realybės suvokimą.

4.5

Skaidrumas, pilietinė visuomenė ir vartotojų interesai: norint užtikrinti konstruktyvų pilietinės visuomenės dalyvavimą šiuose procesuose (TEN/503) ir labiau į vartotojų interesus orientuotų energetikos politikos priemonių įgyvendinimą, turi būti daugiau atvirumo, o Europos piliečiai ir sprendimus priimantys asmenys turi būti geriau informuojami apie kiekybinius faktus ir sąsajas. Tai dažnai apsunkina vienpusiški argumentai ir informacija, kurią pateikia įvairios privilegijuotos suinteresuotųjų subjektų grupės, nuslėpdamos neigiamus jų atstovaujamų pozicijų aspektus. Komitetas palankiai vertina su tuo susijusias Tarybos išvadas (2012 m. gruodžio 3 d. Tarybos išvados dėl atsinaujinančių išteklių energijos), bet kartu ragina taikyti platesnio užmojo ir atviresnę informavimo politiką.

4.6

Europos dialogas energetikos klausimais. Kalbant apie tolesnę procedūrą svarbi vieta tenka viešam dialogui energetikos klausimais, kuris turėtų būti vedamas visoje Europoje, kaip kad pabrėžta neseniai Komiteto priimtoje nuomonėje (TEN/503), sulaukusioje Europos Komisijos pritarimo. Visuomenės įtraukimas, įvairių pokyčių, kuriuos mūsų energetikos sistemai teks patirti ateinančiais dešimtmečiais, suvokimas ir pritarimas jiems yra esminės prielaidos. Šiuo atžvilgiu EESRK dėl savo narių ir sudėties, atspindinčios Europos visuomenę, gali tinkamai bendrauti su valstybių narių piliečiais ir suinteresuotaisiais subjektais ir parengti išsamią programą, aprėpiančią dalyvaujamąją demokratiją ir praktinius veiksmus.

4.7

Europos energetikos bendrija: Komitetas patvirtina savo įsipareigojimus kuriant Europos energetikos bendriją (CESE 154/2012). Tik tokia bendrija gali veiksmingai ginti Europos pozicijas ir interesus santykiuose su tarptautiniais partneriais bei geriausiai pasinaudoti atitinkamomis regioninėmis ir klimato sąlygomis. Be to, tai vienintelė galimybė koordinuoti ir tobulinti nacionalines taisykles ir paramos priemones, kurios dažnai prieštarauja viena kitai, ir tik tokiu būdu galima veiksmingiausiai valdyti ir įgyvendinti tinklų vystymą Europoje.

4.8

Energijos vidaus rinka: Europos energetikos bendrija reiškia ir laisvą energijos vidaus rinką (CESE 2527/2012), apimančią atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Tokiu būdu siekiant iš esmės pertvarkyti energijos tiekimo sistemą, kaip numatyta „Energetikos veiksmų plane iki 2050 m.“, elektros energijos gamybą būtų galima kuo ekonomiškesnėmis sąlygomis pritaikyti vartotojų reikmėms, o investicijos būtų daromos tinkamu laiku, tinkamose vietose (pavyzdžiui, tinkamo klimato regionuose) ir į pačias ekonomiškiausias elektros energijos gamybos technologijas. Todėl atsinaujinantieji energijos ištekliai turi būti integruoti į pagal laisvosios rinkos principus veikiančią Europos energijos vidaus rinką.

4.8.1

Konkurencingi atsinaujinantieji energijos ištekliai: norint, kad atsinaujinantieji energijos ištekliai galėtų konkuruoti energijos rinkoje, iškastinio kuro išmetamas CO2 turi būti atitinkamai įtraukiamas į kainas, taikant tinkamą ir nuoseklų kainodaros ar rinkos instrumentą. Tai reiškia, kad atsinaujinančiųjų išteklių energija vidutinės trukmės laikotarpiu turi būti padaryta „konkurencinga“. Siekiant šio tikslo, pakankama investavimo paskata būtų nereguliuojamos elektros energijos kainos ir deramos anglies dioksido kainos (pavyzdžiui, mokesčiai). Kartu su atitinkamu mokesčiu už naudojimąsi tinklu, tai turėtų būti būtina ir pakankama sąlyga tinkamu laiku, tinkamoje vietoje ir tinkamu mastu investuoti į rezervines elektrines, saugyklas ir paklausos valdymą. Tokiu atveju subsidijų prireiktų tik su naujomis technologijomis susijusiems moksliniams tyrimams, plėtrai ir demonstracinei veiklai.

4.9

Atsargus požiūris į sąnaudų pasidalijimą. Nors numatomas elektros energijos sąnaudų didėjimas dar tik prasideda, tačiau jau dabar svarstoma, kokių priemonių imtis, o ypatingais atvejais, jos jau pradedamos taikyti. Viena vertus, Komitetas ragino (1) apsaugoti mažas pajamas gaunančias socialines grupes nuo energijos nepritekliaus. Kita vertus, energijai imlūs pramonės sektoriai turi būti apsaugoti nuo energijos sąnaudų didėjimo, kad nebūtų pakenkta jų konkurencingumui pasaulyje; to nepavyks padaryti, jų gamybos vietos bus perkeltos už Europos ribų, į šalis, kuriose energija yra pigesnė. Tai jokiu būdu nepadėtų spręsti su klimatu susijusių problemų („anglies dioksido nutekėjimo“) (TEN/492).

4.9.1

Tačiau vienas tokios padėties padarinių būtų tai, kad MVĮ ir vidutinėmis pajamomis disponuojančioms gyventojų grupėms papildomai tektų sąnaudų našta, kurios konkretūs sektoriai išvengė.

4.10

Užkirsti kelią pramonės nykimui: reikėtų stengtis išvengti tolesnio ES pramonės nykimo. Šiuo metu dėl nykstančios pramonės susidaro klaidingas įspūdis, kad Europos pastangos mažinti išmetamą CO2 kiekį yra sėkmingos. Tačiau iš tikrųjų vyksta slaptas „anglies dioksido nutekėjimas“: jei gamyba vykdoma, kaip anksčiau, ne Europoje, o kur nors kitur, su tuo susijęs „anglies pėdsakas“ išlieka ar netgi gali padidėti.

4.11

Didesnės apimties moksliniai tyrimai ir plėtra vietoj skubotų ir nesavalaikių bandymų patekti į rinką. Būtina daryti skirtumą tarp mokslinių tyrimų, plėtros ir demonstracinės veiklos bei bandymų plačiu mastu patekti į rinką ir teikti su tuo susijusią paramą, nes tokiu būdu gali netgi susidaryti inovacijoms nepalankios rinkos sąlygos. Pernelyg didelės subsidijos saulės šviesos energijai (pavyzdžiui, Vokietijoje, Frondel et al. „Economic impacts from the promotion of renewable technologies“, Energy Policy, 2010 m.) nepadėjo sukurti konkurencingos sistemos Europos Sąjungoje (Hardo Bruhns ir Martin Keilhacker, „Energiewende – wohin führt der Weg“, Politik und Zeitgeschichte, 2011 m.). Pigesni saulės kolektoriai gaminami ne Europoje, o Kinijoje! Todėl daugiausia dėmesio reikia skirti visų potencialiai sėkmingų mažai anglies dioksido išmetančių energijos technologijų koncepcijų plėtojimui, ypač susijusių su ištekliais, galinčiais prisidėti prie bazinės apkrovos, pavyzdžiui, geotermine energija ir branduolių sintezės energija. Iki 2050 m. nei Europoje, nei pasaulyje energijos problema nebus iki galo išspręsta!

4.12

Investicijų skatinimas. Atsižvelgiant į dabartinę krizę ir poreikį sukurti tiekimo sistemą, reikia nedelsiant investuoti į naujas technologijas ir infrastruktūrą. Tokios investicijos skatintų optimistines nuotaikas ir padėtų kurti darbo vietas ir pasitikėjimą. Tai pasakytina ir apie investicijas į mažo anglies dioksido kiekio technologijas, pavyzdžiui, atsinaujinančiuosius energijos išteklius, tačiau šiuo atveju yra trūkumų ir prielaidų, keletas kurių jau yra paminėtos šioje nuomonėje. Ypač turėtų būti vengiama reikalauti diegti konkrečias technologijas, nes tai gali lemti tolesnį neteisingą ribotų išteklių skyrimą (žr. pirmiau).

4.13

Bendrosios rekomendacijos. Apskritai, rekomenduojama peržiūrėti visą reguliavimo ir pagrindinių sąlygų sistemą ir užtikrinti, kad jomis būtų kuriama mokslinius tyrimus ir investicijas skatinanti aplinka, palankios sąlygos investicijoms, parama vidaus rinkai ir nekeliamas pavojus energijos tiekimo saugumui. Teikiant paramą daugiausia dėmesio būtina skirti technologijų ir sistemų moksliniams tyrimams, plėtrai ir demonstracinei veiklai. Kartu būtina užtikrinti, kad parama būtų tik atsinaujinančiųjų energijos išteklių konkurencingumui rinkoje ir ši parama turėtų būti susieta su CO2 mažinimo sąnaudų kriterijumi (anglies dioksido apmokestinimas) (CESE 271/2008). Taip pat reikia panaikinti bet kokias subsidijas iškastinio kuro naudojimui.

4.14

Vienodos pasaulinės konkurencijos sąlygos. Norint, kad toks požiūris padėtų atremti visuotinės klimato kaitos iššūkius nesukurdamas Europos pramonei papildomų nepalankių konkurencinių sąlygų tarptautiniu lygmeniu, būtina, kad ir kitos pasaulio šalys nedelsdamos imtųsi panašių veiksmų arba susitartų dėl bendrų realiai įgyvendinamų tikslų, kad būtų užtikrintos sąžiningos ir panašios konkurencinės sąlygos pasaulio lygmeniu. Nepaisydamas ligšiolinių nesėkmių, Komitetas remia nuolatines ES pastangas siekiant šio tikslo.

4.15

Individualūs Europos veiksmai. Tačiau, kol to įgyvendinti nepavyksta, kyla klausimas, kaip ilgai ES dar gali sau leisti veikti viena ir siekti radikalių tikslų, nekeldama rimto pavojaus savo ekonominei galiai, taip prarasdama išteklius, kurių jai reikia pasirengti klimato kaitai - kuri tokiu atveju būtų neišvengiama - kartu su visomis jos ekonominėmis ir politinėmis pasekmėmis.

10.7.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 198/9

1.1

Bendro Europos dangaus sukūrimas yra neatsiejama ES ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo proceso dalis, nes jį sukūrus dar labiau sustiprėtų Europos bendroji rinka. Šio projekto tikslas – Europos piliečiams sudaryti geresnes, veiksmingesnes ir patikimesnes kelionių lėktuvu sąlygas.

1.2

Dėl ES aviacijos sektoriuje, visų pirma oro transporto pramonėje, besitęsiančios krizės reikia kuo skubiau įgyvendinti Bendro Europos dangaus projektą. Visų svarbiausia, kad oro eismo valdymo paslaugos našumo, ekonomikos, kokybės, saugumo ir aplinkos apsaugos aspektais pasiektų tokį veiksmingumo lygį, kuris prilygtų geriausiai pasaulio patirčiai.

1.3

Kaip ir ankstesnėse savo nuomonėse TEN/451 (2011 6 20) ir TEN/354 (2009 1 21), EESRK visapusiškai pritaria, kad būtina laiku ir visapusiškai įgyvendinti Bendro Europos dangaus ir jo oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos (angl. SESAR) iniciatyvas laikantis 2004 m. ir 2009 m. suderintų pirminių užmojų. Šiam tikslui pasiekti pakanka ES reglamentais Europos Komisijai suteiktų teisinių priemonių. Dėl besitęsiančios krizės ES aviacijos pramonėje ir ypač oro transporto sektoriuje gali tekti persvarstyti 2025 m. užsibrėžtus tikslus.

1.4

EESRK apgailestauja, kad dauguma valstybių narių, kurioms buvo nustatyti veiklos rezultatų tikslai, šių tikslų nepasiekė ir dėl to nepatyrė jokių veiksmingų teisinių pasekmių. EESRK taip pat apgailestauja, kad didžioji funkcinių oro erdvės blokų iniciatyvos dalis nedavė rezultatų ir buvo neįgyvendinta iki privalomo termino – 2012 m. gruodžio 4 d.

1.5

EESRK palankiai vertina Komisijos planą pradėti naują, vadinamąją Bendro Europos dangaus II + iniciatyvą ir taip suteikti naują postūmį Bendro Europos dangaus projektui.

1.6

EESRK mano, kad persvarstant dabartinę Bendro Europos dangaus teisinę sistemą reikia sutelkti dėmesį ne tik į institucijų raidą ir teisinio aiškumo didinimą, bet ir sustiprinti šiuos aspektus:

1.7

Europos oro transporto pramonės ekonominė padėtis yra labai sunki, jau prarasta tūkstančiai darbo vietų. Tad įgyvendinti Bendrą Europos dangų ir pagerinti jo veiksmingumą svarbu dar ir dėl to, kad būtų išsaugotos darbo vietos šioje aviacijos vertės grandinės dalyje. Šiuo atveju, norint tinkamai atremti užimtumo, darbuotojų judumo, darbuotojų valdymo pokyčių ir profesinio mokymo iššūkius, labai svarbus yra Bendro Europos dangaus 5-asis ramstis. Todėl socialinis dialogas turėtų būti stiprinamas ir vykti ne tik pačiame oro eismo valdymo sektoriuje, bet jame turėtų dalyvauti ir kiti socialiniai partneriai, ne tik oro navigacijos paslaugų teikėjų atstovai, o tarp nagrinėjamų klausimų turėtų būti ir socialinės pasekmės oro eismo valdymo sektoriaus, oro transporto bendrovių, oro uostų darbuotojams ir būdai, kaip išsaugoti darbo vietas visoje ES aviacijos pramonėje.

1.8

Valstybės narės, įskaitant ir tas, kurios lėtai įgyvendina Bendrą Europos dangų, turėtų pristatyti savo strategijas dėl savo oro transporto sektoriaus vystymo ateityje.

1.9

EESRK mano, kad ir toliau labai svarbu išlaikyti ES pasiektą aukštą saugos lygį. Būtina užtikrinti, kad veiksmais, kurie reikalingi siekiant ekonominių tikslų, ir toliau būtų remiamas saugos lygio stiprinimas.

2.1

Bendro Europos dangaus projekto užbaigimas yra neatsiejama ES ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo proceso dalis, nes jį užbaigus dar labiau sustiprėtų Europos bendroji rinka. Bendro Europos dangaus projekto tikslas – pagerinti bendrą Europos oro erdvės organizavimo ir valdymo efektyvumą. Tai apima išlaidų mažinimą, saugos ir pajėgumų gerinimą, taip pat poveikio aplinkai mažinimą. Siekiamas tikslas – Europos piliečiams sudaryti geresnes, veiksmingesnes ir patikimesnes kelionių lėktuvu sąlygas.

2.2

Remiantis naujausiomis Eurokontrolės ataskaitomis (2010 m. Oro eismo valdymo sąnaudų veiksmingumo lyginamosios analizės ataskaita, 2011 m. Oro eismo valdymo sąnaudų veiksmingumo lyginamosios analizės ataskaitos projektas ir 2011 m. Eurokontrolės veiklos apžvalgos skyriaus ataskaitos projektas) galima teigti, kad per 2007–2011 m. laikotarpį įvyko daug pokyčių. Todėl atliekant bet kokią bendrą sąnaudų veiksmingumo pokyčių analizę reikia atsižvelgti į pagrindinius šio laikotarpio įvykius.

2.3

2010 m. Europos oro erdvės suskaidymas kainavo 4 mlrd. EUR per metus. Į šią sumą įtraukta 19,4 mln. vėlavimo minučių dėl oro eismo srautų valdymo (ATFM); be to, kiekvienas skrydis buvo vidutiniškai 49 km ilgesnis nei tiesioginis skrydžio maršrutas. Europos lygiu sudėtinės skrydžio valandos ekonominės sąnaudos nuo 2006 m. iki 2009 m. šiek tiek padidėjo (t. y. realiai 1 proc. per metus); jos žymiai padidėjo 2010 m. (t. y. realiai 4,6 proc.), o 2011 m. vėl sumažėjo (4.3 proc.) prieš prasidedant Bendro Europos dangaus II pirmajam ataskaitiniam laikotarpiui. 2010 m. oro eismo valdymo ir ryšių / navigacijos / stebėjimo (ATM / CNS) paslaugų kaina sumažėjo 4,8 proc. (realiomis kainomis), tačiau labai padidėjo vėlavimo dėl oro eismo srautų valdymo (ATFM) vieneto kaina (+77,5 proc.), kuri 2011 m. sumažėjo 42 proc.

2.4

Labai skiriasi bendros oro transporto bendrovių išlaidų oro navigacijos paslaugoms sumos; 2010 m. jos svyravo nuo 179 EUR iki 849 EUR, t. y. skyrėsi daugiau nei 5 kartus. Be to, paaiškėjo, kad penki didžiausi oro navigacijos paslaugų teikėjai (angl. ANSP), kurių kiekvienas vykdo veiklą iš esmės panašiomis ekonominėmis ir darbo sąlygomis, taiko labai skirtingas vieneto kainas – nuo 466 EUR iki 720 EUR. Tokie skirtumai yra aiškus signalas, kad oro eismo valdymas Europoje nėra optimalus.

2.5

Bendro Europos dangaus I ir Bendro Europos dangaus II programų (pradėtų atitinkamai 2004 m. ir 2009 m.) rezultatai rodo, kad Bendro Europos dangaus iniciatyvos principai ir bendra kryptis yra tinkami, o įdėtos pastangos pagerinti oro eismo valdymo taisykles pradeda duoti rezultatų. Tačiau šios programos taip pat atskleidė keletą silpnų vietų, dažniausiai dėl valstybių narių nesugebėjimo aiškiai įvardyti savo dabartinius prioritetus aviacijos srityje. Jų prioritetai apima pačius įvairiausius klausimus: nuo pridėtinės vertės kūrimo oro erdvės naudotojams iki jų pačių pajamų iš skrydžių didinimo ir aviacijos panaudojimo regioniniam ir mikroekonomikos vystymui. Todėl oro navigacijos paslaugų našumas ir kokybė Europoje vis dar labai nepakankami ir iki šiol nėra tiesaus paaiškinimo, kodėl taip yra. Be to, dabartinė institucinė struktūra nėra optimali, nes esama daug darbo dubliavimosi ir spragų, nėra įvairių suinteresuotųjų subjektų sutarimo dėl bendros krypties. Todėl reikia sustiprinti Bendro Europos dangaus institucinį pagrindą.

2.6

Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programa (angl. SESAR) yra technologinė Bendro Europos dangaus dalis. SESAR bendrosios įmonės parengto tyrimo duomenimis, dėl SESAR makroekonominio poveikio Europos ekonomikos BVP gali papildomai išaugti 419 mlrd. eurų ir gali būti sukurta apie 320 000 darbo vietų. SESAR programai užbaigti prireiks nemažų visų aviacijos vertės grandinės dalyvių investicijų, kurias sunku pagrįsti, jei nėra priimtinos investicijų grąžos, kurią užtikrintų sinchronizuotas oro ir antžeminių elementų, įskaitant oro erdvės naudotojus, oro navigacijos paslaugų teikėjus ir oro uostus, diegimas. Norint užtikrinti sėkmingą SESAR diegimą, būtina tobulinti institucinę bazę; be to, visos bendradarbiaujančios šalys turi atlikti išsamius sąnaudų ir naudos tyrimus, kad būtų galimą nustatyti investicinių projektų seką visoje aviacijos vertės grandinėje.

2.7

Todėl Europos Komisija planuoja paskelbti teisės aktų rinkinį (Bendras Europos dangus II+), kuris bus paremtas esamomis Bendro Europos dangaus iniciatyvomis ir kuriuo bus siekiama toliau gerinti sąnaudų efektyvumą, pajėgumus, saugą ir reguliavimo kokybę.

2.8

Remiantis iš Europos Komisijos gauta informacija Bendro Europos dangaus II+ iniciatyva bus siekiama:

3.1

Kaip ir ankstesnėse savo nuomonėse TEN/451 (2011 6 20) ir TEN/354 (2009 1 21), EESRK visapusiškai pritaria, kad būtina laiku ir išsamiai įgyvendinti Bendro Europos dangaus ir jo oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos (angl. SESAR) iniciatyvas, tačiau tai reikia daryti daug skubiau, kadangi daugelio Europos oro transporto bendrovių ekonominė padėtis yra labai bloga.

3.2

EESRK tikisi, kad teisės aktų dėl Bendro Europos dangaus rinkinys bus visiškai įgyvendintas, t. y. bus įgyvendinti 2004 m. ir 2009 m. suderinti pirminiai užmojai. Šiam tikslui pasiekti pakanka ES reglamentais Europos Komisijai suteiktų teisinių priemonių.

3.3

Šiomis aplinkybėmis EESRK palankiai vertina Komisijos planą suteikti naują postūmį Bendro Europos dangaus iniciatyvai. Būtina, kad visos ES valstybės narės laikytųsi savo ankstesnių politinių įsipareigojimų laiku ir visapusiškai įgyvendinti Bendro Europos dangaus projektą. Taip pat labai svarbu, kad Europos Komisija išlaikytų tvirtą lyderio vaidmenį ir atsakomybę per visą jo įgyvendinimo procesą.

3.4

Atsižvelgdamas į gana prastus Bendro Europos dangaus projekto įgyvendinimo rezultatus 2004 m. balandžio mėn. įsigaliojus Bendro Europos dangaus I paketui ir 2009 m. gruodžio mėn. – Bendro Europos dangaus II paketui, EESRK mano, kad persvarstant dabartinį Bendro Europos dangaus teisinį pagrindą reikia sutelkti dėmesį ne tik į institucijų raidą, bet ir sustiprinti šiuos aspektus:

4.1

EESRK apgailestauja, kad daugelis valstybių narių, kurioms buvo nustatyti veiklos rezultatų tikslai, šių tikslų nepasiekė ir dėl to nepatyrė jokių veiksmingų teisinių pasekmių. Neseniai pateikti nacionaliniai veiklos planai rodo, kad šios valstybės narės netgi sumažino savo tikslus. Todėl norint užtikrinti, kad valstybės narės savo funkciniuose oro erdvės blokuose ir ypač tarp šių blokų pasiektų daugiau sinergijos, būtina kelti didelius veiklos tikslus ir taikyti veiksmingus sankcijų mechanizmus, o valstybės narės turi parengti nedviprasmiškas ir aiškias strategijas, kurioms įgyvendinti būtina visos Europos mastu suderinti šios srities teisės aktus. Bendras Europos dangus skatintų rengti būtinas bendras Europos teisines priemones (pavyzdžiui, civilinės teisės) ir laikytis bendro požiūrio į Europos oro erdvės gynybos sektorių.

4.2

EESRK mano, kad reikėtų suteikti daugiau įgaliojimų ES ir funkcinių oro erdvės blokų lygiu, nes tai padėtų išspręsti dabartinę problemą, kai valstybės narės daugiausia dėmesio skiria savo nacionalinių oro navigacijos paslaugų teikėjų apsaugai arba jais naudojasi kaip nacionalinės ekonomikos priemone, užuot visą dėmesį sutelkdamos į pridėtinės vertės oro erdvės naudotojams ir klientams (keleiviams) kūrimą. Visai ES bendri veiklos rezultatų tikslai turėtų padėti užtikrinti, kad 2020 m. keliami dideli Bendro Europos dangaus tikslai būtų pasiekti (t. y. kad pajėgumai, kur reikia, išaugtų tris kartus, palyginti su 2005 m., kad skrydžių poveikis aplinkai sumažėtų 10 proc. ir kad oro eismo valdymo paslaugų kaina oro erdvės naudotojams sumažėtų bent 50 proc.), ir kad būtų pereinama prie oro erdvės suskaidymo į nacionalines oro erdves panaikinimo.

4.3

EESRK pabrėžia būtinybę išsaugoti nepriklausomą ES veiklos rezultatų apžvalgos įstaigą (angl. PRB). Jos veikla turėtų būti atskirta nuo Eurokontrolės veiklos ir perkelta į atskirą ES instituciją, atskaitingą Komisijai. ES taip pat turėtų suteikti Veiklos rezultatų apžvalgos įstaigai daugiau galių nustatyti visos ES veiklos rezultatų tikslus ir nacionalinius veiklos rezultatų planus. Pernelyg didelis atstovavimas oro navigacijos paslaugų teikėjams neturėtų tęstis.

4.4

EESRK mano, kad ES lygiu reikia nustatyti sankcijas ir paskatas, taip siekiant užkirsti kelią veiklos rezultatų tikslų nesilaikymui ir užtikrinti, kad tokie tikslai ir toliau būtų atskirti nuo nacionalinių interesų. Visų pirma reikėtų numatyti, kad oro navigacijos paslaugų teikėjų investicijų grąžos norma ir jų akcininkų turtas turėtų būti susieti su veiklos rezultatų gerinimu.

4.5

EESRK apgailestauja, kad didžioji dalis funkcinių oro erdvės blokų iniciatyvos nedavė rezultatų ir kad Bendras Europos dangus II neįgyvendintas iki teisiškai privalomo termino – 2012 m. gruodžio 4 d. Reikėtų stipriau vadovauti ES lygiu pagal principą „iš viršaus į apačią, nes tai funkcinių oro erdvės blokų iniciatyvoms suteiktų naują postūmį. Dažniau taikant principą „iš viršaus į apačią“ galbūt pavyktų pasiekti, kad funkciniai oro erdvės blokai teiktų realią naudą, užuot buvę tuščių pagyrų objektai. Todėl Bendro Europos dangaus tinklo valdytojui turėtų būti suteikta galia siūlyti ir įgyvendinti konkrečius funkcinių oro erdvės blokų projektus siekiant pagerinti funkcinių oro erdvės blokų valdymą, oro erdvę, taip pat techninius ir žmoniškuosius išteklius, remiantis aiškiais terminais. Reikėtų nustatyti sankcijas už tikslų nesilaikymą. Tinklo valdytojui ir suinteresuotiems oro erdvės naudotojams taip pat turėtų būti suteikta stebėtojo vieta pagrindiniuose funkcinių oro erdvės blokų organuose.

4.6

Valstybių narių dalyvavimas ES Bendro Europos dangaus komiteto veikloje yra susijęs labiau su nacionaliniais interesais nei su ES tikslais. Naujausias šio Komiteto sprendimas dėl 2015–2019 m. veiklos rezultatų ir apmokestinimo sistemos – dar vienas žingsnis atgal kuriant Bendrą Europos dangų. EESRK siūlo tiek oro erdvės naudotojams, tiek oro navigacijos paslaugų teikėjams suteikti stebėtojo vietą ir iniciatyvos teisę visoje Bendro Europos dangaus komiteto veikloje.

4.7

EESRK dar kartą pabrėžia, kad pritaria Komisijos ketinimui naujai pažvelgti į pagalbinių oro eismo valdymo paslaugų atskyrimą kaip galimybę labiau orientuotis į klientus ir pagerinti veiksmingumą. Siekiant paspartinti atskyrimo procesą reikėtų pasitelkti ES reguliavimo priemones. EESRK apgailestauja, kad Komisija nesugebėjo iki teisiškai privalomo termino – 2012 m. gruodžio 4 d. – parengti ir Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti tyrimo, kuriame turėjo būti įvertintas rinkos principų taikymo komunikacijos, navigacijos, priežiūros ir aviacinės informacijos paslaugų teikimui poveikis teisiniu, saugumo, pramonės, ekonominiu ir socialiniu požiūriu ir atsižvelgta į funkcinių oro erdvės blokų bei esamų technologijų raidą.

4.8

EESRK mano, kad Bendro dangaus II+ teisės aktuose turėtų būti sprendžiamas klausimas, kaip atskirti pagrindines šiuo metu susietas oro navigacijos paslaugų teikėjų paslaugas ir pagalbines paslaugas, pavyzdžiui, komunikacijos, navigacijos ir priežiūros paslaugas, meteorologijos paslaugas ir mokymą, ir atverti rinką šioms paslaugoms, nes tai galėtų padidinti veiksmingumą, pagerinti kokybę ir sumažinti sąnaudas. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Bendro Europos dangaus II+ teisės aktų poveikio vertinime ir Limasolyje vykusioje aukšto lygio konferencijoje dėl Bendro Europos dangaus buvo pabrėžta, jog svarbu toliau liberalizuoti pagalbines paslaugas. Nors pagal dabartinius teisės aktus galima atskirti šias paslaugas nacionaliniu lygiu, valstybės narės vis dar delsia pasinaudoti šia priemone, kad pagerintų veiklos rezultatus. Kai tik įmanoma, komunikacijos, navigacijos ir priežiūros paslaugoms bei meteorologijos paslaugoms turi būti taikomos rinkos sąlygos ir viešųjų pirkimų procedūros. Be to, rinkos sąlygų nereikėtų derinti su paskyrimo mechanizmu toje pačioje rinkoje, kitaip vyraus pastarasis. Reikėtų uždrausti visas vietos lygmens ir dideles kryžmines subsidijas.

4.9

Reikėtų gerai apsvarstyti naują Eurokontrolės koncepciją dėl centralizuotų paslaugų, tačiau pritarti jai su sąlyga, kad šios paslaugos bus paremtos priimtinais ir skrydžius vykdantiems suinteresuotiesiems subjektams (oro transporto bendrovėms, oro navigacijos paslaugų teikėjams ir oro uostams) pasiteisinusiais verslo modeliais ir kad dėl jų teikimo bus skelbiami vieši konkursai ir sudaromos terminuotos sutartys su tomis įmonėmis, kurios pateiks geriausius pasiūlymus.

4.10

EESRK pabrėžia, kad oro navigacijos paslaugų infrastruktūros susiskaidymą būtų galima įveikti įkūrus konsoliduojančius centrus. Naudingu atskaitos tašku galėtų būti vadinamoji „virtualaus centro“ koncepcija. Pagal šią koncepciją būtų naudojami visiškai standartizuoti metodai, kai oro eismo paslaugų skyriai vykdo veiklą iš skirtingų vietų, bet naudoja visiškai standartizuotus, tačiau prireikus koreguojamus veiklos metodus, procedūras ir įrangą taip, kad oro erdvės naudotojai galvoja, jog tai yra viena sistema. Toks poveikis akivaizdžiai matomas dabartiniame Bendro Europos dangaus programų rinkinyje, pavyzdžiui, SERA ir SESAR. Ši sistema pajėgi užtikrinti visišką dalyvaujančių oro navigacijos paslaugų teikėjų techninį ir veiklos sąveikumą, o tam tikram skyriui priskirti sektoriai gali būti laikinai perkelti kito skyriaus atsakomybėn. Tai leistų optimizuoti rajono skrydžių valdymo centrų panaudojimą naktį ir užtikrinti optimalius veiklos rezultatus bet kuriuo metu.

4.11

Todėl EESRK mano, kad Bendro Europos dangaus II+ teisės aktai turėtų būti tinkamas reglamentavimo pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima nuosekliai ir darniai valdyti standartizavimo priemonių įgyvendinimą. Funkcinių oro erdvės blokų sistemoje turėtų būti sukurtas bendras valdymo organas, kuris užtikrintų nuoseklų ir koordinuotą diegimą. Standartizavimo priemonės yra realistiškas ir veiksmingas būdas pasiekti visos ES veiklos rezultatų tikslus.

4.12

EESRK palankiai vertina Komisijos planus padidinti Bendro Europos dangaus tinklo valdytojo užduotis ir galias. Todėl labai svarbu, kad oro erdvės naudotojams būtų leidžiama dalyvauti priimant strateginius sprendimus, turinčius poveikio tinklo veiklos rezultatams, ir įtraukti oro navigacijos paslaugų teikėjus į sprendimų dėl vietos lygmens veiklos rezultatų priėmimo procesą.

4.13

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija planuoja išplėsti Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) veiklos sritį, kad ji apimtų visą techninį reguliavimą ir priežiūrą, įskaitant su sauga nesusijusias sritis. EESRK sutinka, kad tai gali būti tinkama taktika, tačiau išreiškia susirūpinimą, kad net ir remiantis rizika grindžiama prioritetų koncepcija pernelyg didelis EASA apkrovimas naujomis užduotimis gali sukelti daugiau problemų, nei atnešti naudos, ir gali nukreipti EASA dėmesį nuo jos pagrindinės misijos – užtikrinti saugą. Todėl EESRK mano, kad šiuo metu EASA veiklos srities išplėtimas neturėtų būti prioritetas. Vietoj to, EESRK mano, kad galimą EASA ir Bendro Europos dangaus sistemos dubliavimąsi galima pašalinti taikant tinkamus EASA, Eurokontrolės ir Komisijos darbo koordinavimo mechanizmus nekeičiant institucinės sistemos.

4.14

Eurokontrolės vaidmuo praktiškai įgyvendinant Bendrą Europos dangų yra labai svarbus. Norint ateityje užtikrinti centralizuotų paslaugų, panašių į tas, kurias teikia tinklo valdytojas, našumą prireiks persvarstyti dabartinę Eurokontrolės konvenciją.

4.15

Dėl SESAR Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti pakankamą viešąjį finansavimą, skirtą paremti sinchronizuotą antžeminių ir oro elementų diegimą. Be to, svarbų vaidmenį SESAR diegimo valdyme reikėtų suteikti ir investuotojams į veiklą (oro erdvės naudotojams, oro navigacijos paslaugų teikėjams ir oro uostams), kurie dalyvautų priimant sprendimus dėl prioritetų remiantis aiškiais verslo modeliais. EESRK pabrėžia SESAR kaip vieno svarbiausių Europos infrastruktūros projektų įgyvendinimo svarbą. Komitetas labai nuogąstauja, kad gali būti sumažintas Europos infrastruktūros tinklų priemonės biudžetas, nes tai gali turėti poveikio gebėjimui sparčiau įgyvendinti SESAR. Taip pat labai svarbu parengti galimus būsimus SESAR naudojimo kariniams tikslams finansavimo modelius.

4.16

EESRK nepritaria Komisijos pasiūlymui įvesti kainų moduliavimą maršrutams, kuriose didelės apkrovos. Iš tiesų tai nepagerintų oro erdvės pajėgumų naudojimo, be to, kainų moduliavimo įvedimas gali versti orlaivių naudotojus skristi ilgesnius maršrutus, o tai prieštarautų ES kovos sus klimato kaita tikslams, t. y. mažinti išmetamų teršalų kiekius. Be to, tokia sistema būtų nesąžininga, kadangi orlaivių naudotojai jau moka mokestį už spūstis, nes patiria netiesiogines vėlavimo sąnaudas. Toks požiūris reikštų dvigubą baudimą, o tai yra visiškai nepriimtina, ypač atsižvelgiant į tai, kad orlaivių naudotojai iš maršruto rinkliavų finansuoja infrastruktūros atnaujinimą, dėl kurio spūstys galiausiai turėtų sumažėti.

4.17

EESRK mano, kad kainų moduliavimas turėtų skatinti orlaivių naudotojus įsigyti įrangos, kuri pagerintų bendrus oro eismo valdymo sistemos veiklos rezultatus. Tai galima pasiekti skiriant viešąjį finansavimą, kad mažėtų naudojimo rinkliavos tiems orlaivių naudotojams, kurie anksti investuoja į SESAR technologijas, o toliau būtų galima imtis ir kitų priemonių, pavyzdžiui, taikyti koncepciją „geriausią įrangą turintys aptarnaujami geriausiai“, kurią visapusiškai remia EESRK.

5.1

Europos oro transporto pramonės ekonominė padėtis yra labai sunki, jau prarasta tūkstančiai darbo vietų. Taigi įgyvendinti Bendrą Europos dangų ir pagerinti jo veiksmingumą svarbu dar ir dėl to, kad būtų išsaugotos darbo vietos šioje aviacijos vertės grandinės dalyje. Šiuo atveju, norint tinkamai atremti užimtumo, darbuotojų judumo, darbuotojų valdymo pokyčių ir profesinio mokymo iššūkius, labai svarbus yra Bendro Europos dangaus 5-asis ramstis. Todėl socialinis dialogas turėtų būti stiprinamas ir vykti ne tik pačiame oro eismo valdymo sektoriuje, bet jame turėtų dalyvauti ir kiti socialiniai partneriai, ne tik oro navigacijos paslaugų teikėjų atstovai, o tarp nagrinėjamų klausimų turėtų būti ir socialinės pasekmės oro eismo valdymo sektoriaus, oro transporto bendrovių, oro uostų darbuotojams ir būdai, kaip išsaugoti darbo vietas visoje ES aviacijos pramonėje.

5.2

EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad būtinas veiksmingas nuolatinis socialinis dialogas norint palengvinti perėjimo procesą. Jei darbuotojai nebus visapusiškai įtraukti į šį perėjimo procesą, labai išaugs rizika, jog jis nepavyks. Visų pirma, įdiegus naujas SESAR technologijas ir veiklos koncepcijas pasikeis tradicinis skrydžių vadovų vaidmuo – jie ne tik kontroliuos, bet ir valdys oro eismą.

5.3

Svarbu, kad socialiniame dialoge pagal Bendro Europos dangaus sistemą atsispindėtų visų su įgyvendinimu susijusių šalių interesai. Todėl dabartinis oro navigacijos paslaugų teikėjų dominavimas yra nepateisinamas ir kelia pavojų, jog bus diskriminuojami kiti svarbūs pramonės subjektai.

10.7.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 198/14

1.1

Techninės tekstilės sektorius, kuriame Europos Sąjungoje pastebimos teigiamos ekonominės ir užimtumo tendencijos, yra pavyzdys, kaip „tradicinis sektorius“ gali „persiorientuoti“ į naują verslo modelį, visiškai atitinkantį naujojo (pažangesnio, įtraukesnio ir tvaresnio) pramoninio perversmo poreikius.

1.2

Tekstilės medžiagos ir technologijos – reikšmingos inovacijos, galinčios padėti išspręsti daugybę visuomenei iškylančių iššūkių. Techninė tekstilė atveria naujų galimybių kitoms pramonės šakoms, nes siūlo:

1.3

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas atkreipia Europos Komisijos ir Europos Parlamento dėmesį į esminius sėkmę lemiančius veiksnius, kuriuos reikėtų skatinti norint, kad šis perspektyvus sektorius augtų:

—

neaustinių medžiagų gamybos (augimas praėjusį dešimtmetį sudarė 60 proc.);

—

sudėtinių medžiagų gamybos (augimas praėjusį dešimtmetį sudarė 75 proc.).

—

visokio dydžio įmonėse daugėja MTTP ir inovacijų;

—

efektyvios bendros priemonės inovacijoms nacionaliniu lygmeniu remti (tekstilės klasteriai, MTTP centrai ir kt.) visų pirma Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Italijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose ir Lenkijoje;

—

efektyvios bendros priemonės ES lygmeniu: T (tekstilės) ir D (drabužių) technologijų platforma su daugeliu bendradarbiavimo projektų, kurie buvo naudingi ir taikomosioms rinkoms, ir tekstilės įmonėms, ir mokslininkams; europinis tinklas, apimantis įtakingiausius tekstilės technologijų institutus (Textranet), universitetų tinklai (AUTEX) ir tinklas, apimantis regionus, diegiančius daugiausia inovacijų tekstilės srityje;

—

ES lyderiai augančiose rinkose (Freudenberg arba, pavyzdžiui, Fiberweb neaustinių medžiagų srityje);

—

ES yra tekstilės įrenginių gamybos lyderė ir užima 75 proc. pasaulio rinkos;

—

privalumu laikytina tai, kad šiuo mažo augimo laikotarpiu galutinio panaudojimo būdai yra įvairūs;

—

stipriai skatinama naudoti asmens saugos priemones, Europos Komisijos laikomas viena iš šešių pirmaujančių rinkų;

—

apskritai geresni finansiniai rodikliai nei kitų tekstilės ir drabužių įmonių (didesnė pridėtinė vertė vienam darbuotojui, didesnis grynųjų pinigų srautas, didesnė marža ir kt.);

—

rengiama didžiausia pasaulyje prekybos mugė (Texchtextil).

—

augantis tekstilės sprendimų poreikis iš galutinių vartotojų pusės: aktyviam gyvenimo būdui pritaikyti patogumo ir stebėsenos sprendimai, mažinamas anglies dioksido kiekis, išmetamas iš transporto priemonių (mažinant masę) ir statybos procese (atliekant šiluminę izoliaciją), medicinos technologijų tobulinimas (hospitalinių ligų prevencija, implantai, sveikatos stebėsena) ir kt.;

—

glaudus gamintojų ir vartotojų bendradarbiavimas siekiant patenkinti labai specifinius poreikius („specialiems tikslams sukurti sprendimai“) ir paklausos skatinamos inovacijos;

—

augantis geresnio produktų perdirbamumo (pavyzdžiui, putas pakeisti neaustinėmis, sudėtinėmis medžiagomis ir automobilių oro filtrais) poreikis;

—

spartus techninės tekstilės vartojimo, tenkančio vienam gyventojui, augimas visame pasaulyje, ypač Kinijoje, Indijoje ir Brazilijoje.

—

mažosios ir vidutinės įmonės, turinčios ribotas galimybes investuoti;

—

sunkiau gauti kreditą;

—

jauniems absolventams tekstilės sektorius nepakankamai patrauklus;

—

Europos Sąjungoje menkstanti natūralaus ir cheminio pluošto gamyba ir dėl to kylantys sunkumai diegiant inovacijas: mažas turimo pluošto kategorijų skaičius ir didėjanti priklausomybės nuo importo rizika;

—

kol kas techninės tekstilės gaminiai palyginti su tradicinėmis medžiagomis menkai perdirbami;

—

energijai itin imlus sektorius;

—

specializuojamasi brandžiose rinkose, tokiose kaip transporto priemonių gamybos, įrangos ir įrengimo (turint omenyje kritinę ES automobilių gamybos pramonės padėtį) arba baldų ir grindų dangos sudedamųjų dalių („Hometech“), ypač kilimų, dekoratyvinių audinių ir čiužinių.

—

žaliavų trūkumas ir kylančios kainos (daugiausia sintetinio, atgaminto ar neorganinio pluošto, polimerų, suktų gijų ir gijinių siūlų);

—

kylančios energijos (dujų ir elektros) kainos ES, galinčios paskatinti energijai imlesnius gamintojus (cheminio pluošto, neaustinių medžiagų, dažiklių, apdailos ir kt.) gamyklas perkelti savo veiklą į Jungtines Amerikos Valstijas ar Aziją;

—

didėjanti konkurencija su besiformuojančios rinkos ekonomikos šalimis ir didėjančios kliūtys patekti į šių šalių rinką. Jau 2010 m. Azija buvo daugiausia tonų pagaminęs regionas, savo produkcijos vertę padidinęs 2,6 karto;

—

didėjantis spaudimas kainoms, ypač brandžiose rinkose;

—

didėjanti klastojimo ir kopijavimo rizika.

—

skatindamas geriausią vieno sektoriaus technologijų perdavimo kitam praktiką (kryžminis sektorių vystymasis);

—

stengdamasis savo gamybos procese padidinti energijos vartojimo efektyvumą;

—

technologines inovacijas derindamas su netechnologinėmis inovacijomis (strėnų skausmui gydyti skirtas diržas turi ne tik atlikti savo funkciją, bet ir jo dizainas turi patikti pacientui);

—

skatindamas kūrybingumą produktų ir (arba) medžiagų kūrimo, naudojimo ir gyvavimo ciklo pabaigos etapuose;

—

turėdamas patirties, kaip tobulinti darbuotojų kvalifikaciją siekiant užkariauti naujas rinkas, ir pan.;

—

platindamas IRT kasdieniame gyvenime, t. y. siūlydamas išmaniuosius tekstilės gaminius, galinčius komunikuoti su aplinka („išmanieji drabužiai“ vyresnio amžiaus žmonėms, galintys stebėti ir perduoti paciento kritinius fiziologinius duomenis ligoninėms ir tokiu būdu padėti jiems, pavyzdžiui, likti namuose).

—

gali pateikti į rinką tinkamas ir novatoriškas prekes ir paslaugas neįgaliems, sergantiems ir vyresnio amžiaus žmonėms (specialios paskirties drabužius, specialią sporto ir laisvalaikio įrangą);

—

gali gaminti pagal užsakymą ir taip reaguoti į demografinius ir socialinius pokyčius, dėl kurių didėja sudėtingesnių ir individualiems poreikiams pritaikytų produktų ir paslaugų paklausa (žr. kai kuriuos projektus Europos vartotojų prekių tyrimo iniciatyvos (angl. European Consumer Goods Research Initiative) svetainėje Prosumer.net).

—

gamindamas lengvesnes medžiagas transporto priemonėms (sudedamąsias dalis orlaiviams ir anglies pluoštą automobiliams) ir taip mažindamas išmetamo CO2 kiekį;

—

siūlydamas konkrečius sprendimus tekstilės srityje, pavyzdžiui, filtravimo, sutvirtinimo ir izoliacijos srityje, taip didindamas energijos vartojimo efektyvumą būsto ir statybos sektoriuose;

—

perdirbdamas polietilentereftalatinį pluoštą iš plastikinių butelių poliesteriui gaminti.

—

pagalvoti apie ekologišką produktų dizainą ir gamybos būdus;

—

atlikti savo produktų gyvavimo ciklo poveikio analizę, kuri ateityje įgis vis daugiau reikšmės, – kol kas paprastai pigiau atsieina pakartotinai perdirbti tradicines medžiagas, tokias kaip, pavyzdžiui, metalai.

—

pirmoji – prieš pasibaigiant naftos erai reikėtų natūralaus pluošto pagrindu sukurti ES perdirbamą anglies pluoštą (5);

—

antroji – reikėtų sukurti perdirbimo metodus, leisiančius visiškai perdirbti tekstilės gaminius, pagamintus iš mišriapluoščių audinių (80–90 proc.);

—

trečioji – kiek ambicingesnė – reikėtų padėti pramonei ir mokslo bendruomenei kurti tinkamus procesus, leidžiančius iš CO2, kaip iš ištekliaus, išgauti anglį, pavyzdžiui, transformuojant pagreitintos fotosintezės būdu arba taikant kitus metodus. Kitų pritaikymo būdų atžvilgiu jau atliekami tyrimai, tačiau juos reikėtų vykdyti intensyviau (siekiant „CO2 ekonomikos“ (6)).

—

iššūkiai visuomenei;

—

lyderystė pažangą užtikrinančių ir pramoninių technologijų srityje;

—

mokslinės bazės tobulinimas.

—

numatytas didesnis pramonės ir MVĮ dalyvavimas ir pranašumai;

—

numatyta daugiau mažesnės apimties projektų su mažesne administracine našta (ne ilgesnė kaip dvejų metų trukmė ir 3–6 partneriai);

—

numatytas aiškus įsipareigojimas remti inovacijas, įskaitant netechnologines.

—

reikia sukurti paprastą komunikacijos formą, kaip informuoti MVĮ apie MTTP programas, susijusias su naujais produktais ir medžiagomis, nes didelė jų dalis siejasi su tekstile;

—

reikia padėti pramonės ir akademinei bendruomenei bendradarbiauti ir remti novatoriškus darinius (ES technologijų platformą dėl tekstilės ir drabužių sektorių ateities, nacionalinio lygmens tarybas ir tinklus, regionų lygmens novatoriškus klasterius ir pan.);

—

reikia užtikrinti, kad šie ES dariniai bendrautų ir sąveikautų su panašiais kitų sektorių dariniais, nes tai skatintų inovacijas visuose sektoriuose;

—

reikia programoje „Horizontas 2020“ numatyti naują, ambicingą finansavimą antriniam tekstilės perdirbimui (tiek iš gamybos atliekų, tiek iš baigtų produktų), kad tekstilės perdirbimo rodikliai kiek labiau priartėtų prie popieriaus ar stiklo perdirbamo kiekio. Atliekų direktyvos peržiūra gera proga pradėti kurti antrinio tekstilės perdirbimo sektorių:

—

reikia intensyviau vykdyti mokslinius tyrimus siekiant išsiaiškinti, kaip CO2 būtų galima panaudoti kaip žaliavą (vienas iš būdų galėtų būti pagreitinta fotosintezė).

—

skirti daugiau dėmesio investicijoms (ir ne tik eksportui);

—

skirti daugiau dėmesio visoms muitų pozicijoms, kurios nėra atskirai įtrauktos į 50–63 skyrius (nuo verpalų iki drabužių), pavyzdžiui, stiklo pluošto audiniams (HS 70.19) arba neaustiniams higienos produktams (HS 96.19);

—

toliau gilintis į problemas, su kuriomis susiduria ES įmonės norėdamos dalyvauti už ES ribų vykstančiuose viešuosiuose pirkimuose darbo aprangos, ligoninių ir panašiuose sektoriuose;

—

įtraukti, į, pavyzdžiui, būsimą transatlantinį susitarimą kai kuriuos su standartizavimu susijusius įsipareigojimus.

—

prireikus vykdant „diplomatinę žaliavų politiką“ atsižvelgti į tai, kokių būtiniausių žaliavų reikia tekstilės sektoriui;

—

skatinti natūralaus pluošto (linų, kanapių, vilnos, celiuliozės pluošto) ir biopolimerų gamybą, kad tekstilės pramonei būtų užtikrinti vietoje užauginti žaliaviniai ištekliai.

—

Papildoma nuomonė dėl komunikato „Tekstilės ir aprangos pramonės sektoriaus ateitis išsiplėtusioje Europos Sąjungoje“ (CCMI/009), priimta 2004 m. birželio 7 d., pranešėjas Michel Nollet.

—

Papildoma nuomonė dėl komunikato „Tekstilės ir aprangos pramonės sektoriaus ateitis išsiplėtusioje Europos Sąjungoje“ (INT/009), priimta 2004 m. birželio 7 d., pranešėjas Michel Nollet.

—

CCMI informacinis pranešimas dėl Europos tekstilės ir avalynės pramonės vystymo (CCMI/041), priimtas 2008 m. vasario 4 d., pranešėjas Claudio Cappellini.

—

Nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl tekstilės pavadinių ir atitinkamo tekstilės gaminių ženklinimo (INT/477), priimta 2009 m. gruodžio 16 d., pranešėjas Claudio Cappelini.

10.7.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 198/26

1.1

Arkties regione šiuo metu vyksta labai svarbūs pokyčiai. Klimato kaita daro didelį poveikį visuotiniam atšilimui ir tirpdo ledynus regione, o tai savo ruožtu keičia klimato sąlygas ir lemia aplinkos pokyčius visame pasaulyje. Šie pokyčiai daro poveikį pasaulio ekonomikai, kadangi dėl jų atsiranda naujų ekonominės veiklos galimybių šiame išteklių turtingame regione. Pasaulio žvilgsnis šiuo metu nukreiptas į Arkties regioną, kurio pažeidžiamai ekosistemai ir gyventojams reikalingas tinkamas dėmesys ir apsauga. Šie pokyčiai gali turėti geopolitinių padarinių.

1.2

EESRK ragina ES parengti aiškią Arkties strategiją ir tvirtai įsipareigoti bendradarbiauti su Arkties regiono valstybėmis. Arkties regionas turi didžiulės reikšmės ES, o ES turi kuo praturtinti bendradarbiavimą regione. Komitetas ragina investuoti į atsakingą ekonominę veiklą, vykdomą šalto klimato sąlygomis, ir vystyti infrastruktūrą. Komitetas taip pat ragina toliau drauge vykdyti mokslinius tyrimus klimato kaitos srityje ir dėti daugiau pastangų pažeidžiamai regiono aplinkai apsaugoti.

1.3

Arkties tarybos padėtis ir ES padėtis šioje taryboje turėtų būti sustiprinta. Pilietinė visuomenė turėtų aktyviau dalyvauti plėtojant bendradarbiavimą Arkties regione. Reikia daugiau atvirumo ir ryžtingų pastangų siekiant pagerinti komunikaciją bendradarbiavimo Arkties regione klausimais.

1.4

Šiaurės Suomijoje (Rovaniemyje) kartu su Laplandijos universiteto Arkties centru (1) surengtas viešas klausymas buvo labai naudingas Komitetui. Komitetas norėtų prisidėti prie bendradarbiavimo Arkties regione ir prie ES Arkties politikos bei sustiprinti ryšius su regiono pilietine visuomene.

2.1

Arkties regiono strateginė reikšmė labai išaugo, domėjimasis regionu vis didėja visame pasaulyje. Todėl svarbu, kad ES kuo greičiau baigtų rengti Arkties politiką, kad galėtų bendradarbiavime Arkties regione dalyvauti kaip patikima, konstruktyvi ir iniciatyvi partnerė. ES turi parodyti, kad prisiima įsipareigojimų Arkties regionui ir nori bendradarbiauti. Daugiausia dėmesio reikėtų skirti šiaurinėms ES priklausančių Arkties regiono valstybių narių teritorijoms ir bendradarbiavimo su Arkties regiono valstybėmis, visų pirma su kaimyninėmis Europos Sąjungos šalimis (įskaitant Grenlandiją), stiprinimui. Tam reikalinga išbaigta ES Arkties strategija.

Reikėtų į vieną fondą sutelkti Arkties regionui skirtus ES išteklius arba veiksmingai juos koordinuoti, taip pat į ES biudžetą įtraukti Arkties regionui skirtą išlaidų kategoriją; tai padėtų užtikrinti tinkamą ES Arkties politikos ir (arba) strategijos įgyvendinimą.

2.2

ES Arkties politika ir (arba) strategija ir Arkties šalių strategijos turėtų nuosekliai derėti tarpusavyje; Arkties regiono valdymas turėtų būti plėtojamas ir vykdomas konstruktyviai bendradarbiaujant su tomis šalimis ir pagrindiniais partneriais. Bendradarbiavimas Arkties regione ir Arkties regiono valstybių sambūvis, kai tik įmanoma, turėtų būti grindžiami tarptautiniais susitarimais ir bendradarbiavimu tarptautinėse organizacijose (įskaitant JT, TJO, Maisto ir žemės ūkio organizaciją (angl. FAO) ir TDO). Bendradarbiauti yra lengviau todėl, kad dalyvaujančios šalys yra ratifikavusios pačius svarbiausius susitarimus, aktualius ir Arkties regionui.

2.3

Negalima leisti, kad šiuo metu Arkties regione vykstančios lenktynės peraugtų į konfliktą. ES turėtų skatinti dialogą dėl tarptautinio teisinio ginčų sprendimo mechanizmo, kuris būtų privalomas visoms susijusioms šalims. Todėl, remiantis 2010 m. pateiktu siūlymu, kuriam pritarė Europos Parlamentas (3), reikėtų kaip galima greičiau surengti Arkties tarybos globojamą Arkties aukščiausiojo lygio susitikimą ir sudaryti galimybes pagrindiniams regionu ir bendradarbiavimu suinteresuotiems subjektams pakalbėti apie regiono ateitį ir pabandyti rasti bendrą sutarimą dėl bendradarbiavimo šiame regione principų. Taip pat būtų prasminga ateityje tokius aukščiausiojo lygio susitikimus rengti reguliariai, o sėkmingam bendradarbiavimui Arkties regione prireiks veiksmingų priemonių, pavyzdžiui, šiuolaikinėmis technologijomis pagrįsto bendro komunikacijos ir stebėsenos tinklo.

2.4

EESRK pritaria, kad reikėtų stiprinti Arkties tarybos padėtį ir kad šiai tarybai reikėtų suteikti įgaliojimą būti ta vieta, kurioje vyktų tarptautinės derybos dėl pagrindinių Arkties regiono klausimų. Sėkmingas bendradarbiavimas Arkties taryboje priklausys nuo to, ar bus užtikrintas vienodas požiūris į visas Arkties regiono valstybes.

ES padėtis taryboje turėtų būti tvirtesnė, kadangi taip ji galėtų veiksmingiau prisidėti prie tarybos darbo ir savo dalyvavimu padidintų tarybos įtaką. ES turi kuo praturtinti bendradarbiavimą. Viena iš galimybių stiprinti ES padėtį būtų suteikti jai stebėtojos statusą, o ES priklausančios Arkties regiono valstybės narės taryboje turėtų atsižvelgti ir į ES poziciją.

ES taip pat turėtų stengtis stiprinti bendradarbiavimą Barenco jūros Europos ir Arkties taryboje (ir Barenco regioninėje taryboje), kadangi jos atlieka labai svarbų vaidmenį visų 13 išteklių turtingo Barenco jūros regiono narių (Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje ir Rusijoje) tarpvalstybiniams santykiams. ES turėtų skatinti įvairių regioninių bendradarbiavimo forumų bendradarbiavimą ir raginti naudotis jų sukaupta patirtimi. Šie forumai apima 4 skirsnyje nurodytus forumus, pavyzdžiui, Šiaurės ministrų tarybą, Baltijos jūros valstybių tarybą arba Šiaurės ir Baltijos šalių aštuonetuką (NB8).

2.5

EESRK pritaria, kad reikia išsamesnių ir patikimesnių duomenų apie visame pasaulyje ir Arkties regione, kuriame aplinkos sąlygos yra unikalios ir kurio ekosistema yra pažeidžiama, vykstančią klimato kaitą. Reikėtų toliau didelį dėmesį skirti moksliniams tyrimams ir stebėsenai klimato kaitos srityje, taip pat ekologijos, aplinkos ir meteorologijos klausimams. Arkties klimato poveikio vertinimas (angl. Arctic Climate Impact Assessment, ACIA), klimato kaitos poveikio Arkties sniegui, vandeniui, ledui ir amžinajam įšalui vertinimas (angl. SWIPA) ir „Ice2sea“ programa vykdant ES pėdsako ir politikos Arkties regione vertinimo projektą ir dalyvavimas Arkties išsaugojimo stebėjimo tinkluose (angl. Sustaining Arctic Observing Networks, SAON) gali sudaryti palankesnes sąlygas moksliniam bendradarbiavimui Arkties regione. ES įsteigti ir sklandžiai veikiantys bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir stebėsenos klausimais tinklai turėtų dirbti veiksmingiau, kad būtų galima gilinti žinias ir gerinti gebėjimus.

2.5.1

Iki šiol atliekant mokslinius tyrimus įvairiose pasaulio šalyse didžiausias dėmesys buvo skiriamas klimato kaitos švelninimui ir valdymui, bet regis, klimato kaita ir jos padariniai jau pasiekė tokią ribą, kad vargu ar įmanoma juos sustabdyti (4). Todėl reikėtų daugiau dėmesio skirti tyrimams, susijusiems su Arkties aplinkos išsaugojimu ir tvariu gamtos išteklių valdymu bei prisitaikymu prie socialinių ir ekonominių klimato kaitos padarinių. Moksliniai tyrimai ir jų rezultatai turėtų būti skelbiami viešai; moksliniai tyrimai turėtų apimti visus su šia tema susijusius aspektus, jie turi būti atviri ir įtraukti visų ES šalių pilietinę visuomenę ir mokslininkus (žr. taip pat 2.9 punktą).

2.5.2

ES mokslinių tyrimų programose turėtų būti daugiau dėmesio skiriama tyrimams Arkties regione, o 2014–2020 m. ES finansinėje programoje jiems reikėtų numatyti atskirą finansavimą.

2.6

Arkties regiono ekonomikos reikšmė yra labai didelė vietos gyventojams, visai Europai ir ne tik jai. Verslumą regione, įskaitant perdirbimo pramonę ir verslumą kaime, reikėtų skatinti įvairiais būdais, pavyzdžiui, tokiomis iniciatyvomis, kaip „ArcticStartup“, ir mokymu. Reikėtų skatinti investicijas. Išteklių gavybos ir kitose ekonominės veiklos srityse ES turėtų investuoti į Arkties regiono sąlygoms tinkamas technologijas ir į reikalingos kompetencijos šalto klimato klausimais kaupimą ir naudojimą. Konkrečiai tai apima gręžimą atviroje jūroje, gavybą ir jūrų pramonę, laivų ir mašinų projektavimą ir statybą bei uostų, laivų remonto ir transporto technologijas.

2.6.1

Vystant infrastruktūrą, visų pirma geležinkelių, sausumos kelių, oro ir jūrų transporto bei energijos perdavimo tinklų, taip pat reikėtų remtis technologijomis ir atšiaurios Arkties aplinkos sąlygoms pritaikyta patirtimi. Sklandžiai veikianti infrastruktūra ir gera logistika (Šiaurės–Pietų ir Vakarų–Rytų kryptimis) turi esminės reikšmės Arkties regiono vystymuisi.

2.6.2

Kitos regiono vystymuisi svarbios sritys, kurioms reikalingas finansavimas – gyvenamųjų centrų kūrimas, IT naudojimas retai apgyvendintose teritorijose (nuotolinis mokymasis, e. sveikatos priežiūra) ir turizmas.

2.6.3

Plėtodama transporto kelią per Šiaurės jūrą, kaip ekonomišką, ir kai kuriais aspektais saugesnę alternatyvą už pietinį jūros kelią per Suecą, ES turėtų skirti pakankamai dėmesio su aplinkosauga susijusiems klausimams. Pagal tarptautinius susitarimus (JT Jūrų teisės konvencija (angl. UNCLOS)) ES turėtų siekti tiesti naujus laivybos kelius Arkties vandenyne, prieinamus taikiam plaukimui, taip pat ir tada, kai keliai eina per įvairių šalių išskirtines ekonomines zonas. Tai nepaprastai svarbu ir krovinių, ir keleivių vežimo vystymui regione.

2.6.4

ES turėtų labiau stengtis šiuos prioritetus įtraukti į strategiją „Europa 2020“ augimui užtikrinti ir į kitas programas, pavyzdžiui, „Inovacijų sąjunga“ ir „Horizontas 2020“. ES regioninė ir sanglaudos politika, INTERREG ir Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės (EKPP) programos turi didelės reikšmės atokiausiems šiauriniams ES regionams, tad būtina užtikrinti, kad šie ir kaimyniniai regionai toliau galėtų veiksmingai naudotis šiomis priemonėmis, padedančiomis vykdyti ekonominę ir visuomeninę veiklą bei skatinančiomis tarpvalstybinį bendradarbiavimą.

2.6.5

ES taip pat turi investuoti į bendradarbiavimo iniciatyvas regione, dėl kurių susitarė su savo partneriais. Šiaurės dimensijos partnerystės transporto srityje projektui turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys ir pakankamai išteklių, kadangi jis gali paskatinti transporto kelių plėtrą iš išteklių turtingo Barenco regiono į įvairias, įskaitant Europos, rinkas. Pavyzdžiui, labai svarbu kuo skubiau užtikrinti susisiekimą sausuma tarp ES ir didžiųjų Arkties uostų – Murmansko ir Narviko. Šie projektai turėtų būti vertinami kaip itin skubūs (žr. taip pat 2.6.1 ir 2.6.3 punktus).

Nukreipus išteklius į ekonominės veiklos skatinimą regione galima tikėtis teigiamo poveikio užimtumui, ekonomikos augimui ir žmonių gerovei.

2.7

Svarbiausia – užtikrinti tvarią aplinkos apsaugos ir ekonominės veiklos pusiausvyrą Arkties regione. ES turėtų ryžtingai imtis veiksmų padėti Arkties šalims pasiekti šią pusiausvyrą, kadangi regiono ekosistema yra itin pažeidžiama. Veiklą Arkties regione reikėtų derinti su aukščiausiais tarptautiniais tvaraus vystymosi, kurio reikalauja regiono sąlygos, standartais. Labai svarbi įmonių socialinė atsakomybė, kaip ir EPBO rekomendacijos daugiašalėms įmonėms. Itin didelės gamtinės vertės ar vietos gyventojams brangiose vietose įmonės turėtų veiklą vykdyti ypač atsakingai ir atsargiai. Žvejoti taip pat reikėtų atsakingai ir atsargiai – giliavandenių žuvų išteklius gaudyti tausiai, vadovaujantis ES taisyklėmis dėl žvejybos atviroje jūroje, atitinkamomis FAO gairėmis, ES bendru komunikatu Join(2012) 19 final ir prie jo pridėtu tarnybų darbo dokumentu SWD(2012) 182 final, galbūt taip pat susitarimu su Šiaurės Rytų Atlanto žvejybos komisija (angl. NEAFC) (5). Tai turi lemiamos reikšmės Arkties regiono gyvybingumo ir gerovės išsaugojimui.

2.7.1

Bendradarbiaujant Arkties regione reikėtų aktyviai naudotis ES gairėmis dėl poveikio aplinkai vertinimo ir jūrų politikos bei patirtimi šioje srityje. Atliekant ekonominės veiklos poveikio aplinkai vertinimą visada reikėtų įvertinti ir jos ekonominį poveikį.

2.7.2

ES turėtų stengtis užtikrinti, kad būtų visiškai įgyvendintas naujas Arkties tarybos susitarimas dėl naftos išsiliejimo prevencijos ir prasidėtų derybos dėl gręžimą reguliuojančių principų.

2.7.3

Taip pat gyvybiškai svarbu, kad rezultatyviai baigtųsi derybos dėl TJO laivybos kodekso poliariniams regionams (laivybos poliariniuose vandenyse kodekso). ES taip pat turėtų užtikrinti, kad laivybos keliuose Arkties regione būtų galima naudotis Galileo palydovinės stebėjimo sistemos paslaugomis, gerinančiomis navigacijos ir saugumo sąlygas, ir šią sistemą, kai įmanoma, derinti su kitomis galimybėmis.

2.8

EESRK labai pritaria prasidėjusiam ES dialogui su samiais ir kitomis Arkties regiono čiabuvių tautelėmis ir interesų grupėmis. Reikėtų ryžtingesnių pastangų šiam dialogui palaikyti ir stiprinti. Reikėtų gerbti čiabuvių tautų kultūros paveldą ir tradicinį gyvenimo būdą (įskaitant elnininkystę). Regiono gyventojai – tai daugiausiai ne vietos tautelių grupės (apie 90 proc.), tačiau būtent dėl to dialoge turėtų dalyvauti visų gyventojų atstovai. EESRK taip pat pritaria 2012 m. birželio mėn. komunikate pateiktam požiūriui, kad „Arkties regione kyla uždavinių, tačiau kartu atsiveria galimybių, kurios turės didelį poveikį būsimoms Europos piliečių kartoms“. Pokyčiai padarys poveikį žmonių gyvenimo sąlygoms ne tik Arkties regione ir kaimyninėse teritorijose, bet ir kitose pasaulio vietose (pavyzdžiui, ekonominis potencialas, dažniau pasitaikančios klimato kaitos lemiamos ekstremalios oro sąlygos, vandenynų srovių tėkmės pokyčiai, jūros lygio kilimas, dažnėjantys ir ilgiau trunkantys potvyniai, gausus sniegas ir lietus).

2.8.1

Pilietinė visuomenė kartu su čiabuvių tautelių atstovais turi plačiai ir reguliariai dalyvauti Arkties regionui numatytuose darbuose. Įvairūs suinteresuotieji subjektai – verslininkai, darbuotojai ir aplinkosaugininkai – turėtų dalyvauti ir daugiašalėje, ir ES veikloje Arkties regiono klausimais. Dialogas, apskritojo stalo diskusijos ir klausymai turėtų būti organizuojami su įvairiomis pilietinės visuomenės grupėmis.

2.8.2

EESRK rekomenduoja, kad ES siektų gerinti pilietinės visuomenės dalyvavimą keletu lygmenų:

2.8.3

EESRK norėtų dalyvauti šiame darbe, pateikti ES organizuotos pilietinės visuomenės požiūrius ir pasiūlymus. EESRK taip pat ketina stiprinti ryšius su pilietine visuomene Arkties regiono teritorijose, esančiose ES ar už jos ribų. Pagrindinis tikslas – suteikti galimybę pilietinei visuomenei pareikšti savo poziciją ir organizuotai jai atstovauti Arkties regiono šalyse. Taip pat reikia imtis veiksmų siekiant užtikrinti galimybę subregioniniams ir vietos subjektams pareikšti savo pozicijas ES lygmeniu.

2.9

EESRK sutinka, kad reikia užtikrinti daug didesnį skaidrumą ir plačiau informuoti visuomenę Arkties regiono klausimais bei glaudžiau bendradarbiauti regione. Todėl ES turėtų raginti parengti veiksmingą komunikacijos strategiją bendradarbiavimo Arkties regione klausimais. Tad EESRK labai pritaria 2008 m. Komisijos pateiktam pasiūlymui (6), į kurį 2009 m. atkreipė dėmesį Ministrų Taryba (7), o vėliau ir Europos Parlamentas (8), įsteigti ES Arkties informacinį centrą. Jis visų pirma būtų atsakingas už informavimą apie mokslinių tyrimų rezultatus ir apie kitą su bendradarbiavimu Arkties regione susijusią veiklą. Ši iniciatyva yra svarbi, ypač siekiant didinti skaidrumą. EESRK palankiai vertina tai, kad Europos Komisija pavedė Laplandijos universiteto Arkties centrui atlikti parengiamąjį darbą šio centro steigimui. Informacinis centras galėtų veikti kaip tinklas, kuriame dalyvautų Europos bei kitų pasaulio regionų Arkties mokslinių tyrimų ir komunikacijos institucijos. Svarbus vaidmuo šiais klausimais turėtų tekti ir pilietinei visuomenei.

3.1.1

Didžiąją šio regiono dalį sudaro Arkties vandenynas, kurio didžioji dalis padengta ledu, o Šiaurės ašigalis yra pačiame vandenyno viduryje. Arkties vandenyną sudaro Barenco jūra, Karos jūra, Grenlandijos jūra, Norvegijos jūra, Boforto jūra, Laptevų jūra ir kai kurie kiti jūrų regionai. Arkties vandenyną supa kontinentiniai šelfai. Aštuonių Arkties regiono valstybių – Kanados, Danijos (įskaitant Grenlandiją), Suomijos, Norvegijos (įskaitant Svalbardą), Rusijos, Švedijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (įskaitant Aliaską) teritorijos bent iš dalies įeina į Šiaurės poliarinį ratą ir užima didelę dalį Arkties regiono. Islandija vos liečia Šiaurės poliarinį ratą. Bent penkių valstybių – Norvegijos, Rusijos, Kanados, Danijos/Grenlandijos ir JAV („Arkties penketukas“) krantus skalauja Arkties vandenynas. Arkties regione yra trys ES valstybės narės: Suomija, Švedija ir Danija. Norvegija ir Islandija nėra ES narės, bet priklauso Europos ekonominei erdvei; Islandija siekia narystės Europos Sąjungoje. JAV, Rusija ir Kanada yra strateginės ES partnerės. Grenlandija priklauso Danijai, bet nuo 2009 m. įvairiausiose srityse tvarkosi pagal savivaldos principus; Grenlandija nepriklauso ES, bet yra pasirašiusi partnerystės susitarimą su ja.

3.1.2

Arkties regiono plotas – 14,5 mln. km2, regione gyvena apie 4 mln. gyventojų (dauguma jų Rusijoje), iš kurių 10 proc. – čiabuvių tautos (pvz., samiai, inuitai, nencai, aleutai, atabaskai ir gvičinai). Suomijos ir Švedijos samiai – vienintelės čiabuvių tautos, gyvenančios ES teritorijoje. Murmanskas, įsikūręs Rusijos šiaurės vakaruose, yra didžiausias Arkties regiono uostas (9). Regione veikia bendruomenės, vyksta bendruomenės veiklos planavimas. Pavyzdžiu galima pateikti Laplandijos regiono tarybos kaimo plėtros programą 2014–2020 m. (10). Regione praktikuojamas žemės ūkis, miškininkystė, kailių pramonė ir įvairios verslo formos, tinkančios aršiam Arkties regiono klimatui (11).

3.2.1

Tradiciškai Arktis yra stabilus regionas, o Arkties valstybių sambūvis paremtas konstruktyviu bendradarbiavimu ir pasitikėjimu. Arkties regionas yra svarbus dėl savo geopolitinės padėties, o per pastaruosius dešimtmečius labai išaugo susidomėjimas juo Arkties valstybėse, Europoje ir visame pasaulyje. Dėl įvairių priežasčių Arkties regione šiuo metu vyksta labai svarbūs pokyčiai.

3.2.2

Pasaulinė antropogeninė klimato kaita (visų pirma visuotinis atšilimas) Arkties regione itin didelė ir sparti. Dėl jos tirpsta ledynai ir amžinasis įšalas, o tai savo ruožtu spartina šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikį visame pasaulyje (iš dalies dėl metano dujų išsiskyrimo). Dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio dažnėja ekstremalios oro sąlygos, vėjo ir vandenynų srovės keičia tėkmę, kyla jūros lygis, dažnėja ir ilgiau trunka potvyniai, įvairiose vietose gausiai lyga ir sninga. Dėl tirpstančių ledynų, ypač Antarktidoje ir Grenlandijoje, jūros lygis gali pakilti 1–2 metrus. 2012 m. rugsėjo mėn. duomenimis Arkties ledo dangos plotas sumažėjo iki rekordiškai mažo lygio – 3,41 mln. km2. Itin sparčiai tirpsta sausumos ledas (nuo 1980 m. ištirpo apie 70 proc.); pamažu jį keičia plonas ledas, kuris išsilaiko tik metus. 2008 m. vasarą neužšąlantis Arkties vandenyno plotas sudarė 65 proc., o per keletą kitų dešimtmečių gali ištirpti dar didesni plotai (12).

3.2.3

Šiame regione gausu nepanaudotų tiek vandens, tiek sausumos gamtos išteklių. Dėl klimato atšilimo plonėjant ledo dangai ir mažėjant jos plotui, taip pat dėl kuriamų ir naudojamų naujų technologijų daugėja galimybių vykdyti naujų angliavandenilių (naftos, dujų) ir kitų jūros dugne esančių žaliavų telkinių žvalgybą ir gavybą. Pavyzdžiui, ketvirtadalis atrastų pasaulio dujų telkinių ir 80 proc. Rusijos atrastų gamtinių dujų telkinių yra Arktyje. Preliminariais skaičiavimais šiame regione glūdi 13 proc. neatrastų pasaulio naftos telkinių, 30 proc. neatrastų dujų telkinių ir 20 proc. skystųjų dujų telkinių.

3.2.4

Arkties regione veiklą vykdo dauguma didžiausių pasaulio naftos ir dujų bendrovių, atviroje jūroje veikia daugybė naftos gręžimo platformų, žvalgoma ir ieškoma naujų vietų platformoms įrengti netgi dar toliau į šiaurę (pavyzdžiui, Norvegija Barenco jūroje jau turi 89 platformas, o netrukus pradės gavybą dar devyniose vietose). Net ir augant susidomėjimui energijos gavyba iš skalūnų, šie energijos šaltiniai patrauklumo nepraranda.

3.2.5

Jau keliasdešimt metų įvairiose didžiulius nepanaudotus išteklių klodus turinčio Arkties regiono dalyse vyksta intensyvi metalų ir mineralų gavyba. Pavyzdžiui, 90 proc. į ES patenkančios geležies rūdos ir apie 20 proc. pasaulio nikelio rūdos išgaunama Arkties regione, daugiausia Barenco jūros teritorijoje. Be to, Arkties regione yra dideli miškų plotai, o jie – vienas svarbiausių atsinaujinančių gamtos išteklių.

3.2.6

Arkties vandenyne gyvena ir apie ketvirtadalis visų pasaulio žuvų. Dėl kylančios vandens temperatūros keičiasi žuvų judėjimo kryptys, o tai daro poveikį žvejybai. Žuvys migruoja vis toliau į šiaurę, į anksčiau žvejybai nenaudotus vandens plotus.

3.2.7

Ledo dangai darantis vis trapesnei ir kylant oro temperatūrai randasi vis daugiau galimybių Arkties vandenyne nutiesti ir (arba) plėtoti naujus laivybos kelius (Šiaurės Vakarų kelias ir kelias per Šiaurės jūrą) į Rytų Aziją; šie keliai apie 40 proc. trumpesni negu šiuo metu naudojami maršrutai nuo Arkties vandenyno pakrantės iki Azijos pakrantės valstybių. Dėl to labai sumažėtų praplaukiančių laivų kelionių kaina ir jų išmetami anglies dioksido kiekiai. Didelė dalis viso pasaulio krovinių plukdoma ES laivais, o apie 90 proc. pasaulio krovinių šiuo metu pervežama tradiciniu pietiniu jūros keliu. 2012 m. Šiaurės jūros keliu, jungiančių Barenco jūrą ir Beringo sąsiaurį, praplaukė 46 laivai. Krovinių vežimo veikla intensyvėja, nors vis dar esama nemažai neatsakytų klausimų dėl šio maršruto naudojimo – dauguma jų susiję su navigacijos taisyklėmis, kaina, saugumu ir ekstremaliomis oro sąlygomis regione.

3.2.8

Arkties regiono ekonominis potencialas didžiulis: dėl savo energijos ir žaliavų klodų ir naujų jūrų transporto kelių šis regionas gali tapti vienu svarbiausių pasaulio ekonomikai regionų.

3.2.9

Arkties regiono aplinkos sąlygos unikalios, o jo ekosistema trapi ir pažeidžiama. Todėl aplinkos pokyčių valdymo gerinimas ir žmogaus ekonominės veiklos sukeliamų ekologinių nelaiminių (naftos išsiliejimo ir t. t.) prevencija yra vienas svarbiausių regioninio bendradarbiavimo prioritetų.

3.2.10

Šie pokyčiai daro įtaką čiabuvių tautelių ir kitų Arkties ir kaimyniniuose regionuose gyvenančių žmonių gyvenimo sąlygoms. Kintančios oro ir aplinkos sąlygos, akivaizdžios ekonominės galimybės ir didėjantys geopolitiniai bei saugumo interesai veikia ir Europos bei viso pasaulio gyventojus.

3.2.11

Galima sakyti, kad Arkties regione rasti strateginę grėsmių ir galimybių pusiausvyrą yra gyvybiškai svarbu viso pasaulio ateičiai.

4.1

Visos aštuonios Arkties regiono valstybės turi savas Arkties strategijas (13). Jos visos orientuotos į panašius prioritetus: politinė ir ekonominė Arkties regiono svarba joms; konkreti šalies padėtis regione; gamtinės sąlygos ir ekosistema; būtinybė bendradarbiauti ir kartu priimti sprendimus dėl tvaraus šio regiono valdymo. Visos strategijos parengtos svarbiausiu atskaitos tašku pasirinkus Arkties regiono potencialą energijos ir žaliavų gavybos bei tranzitinių kelių plėtojimo požiūriu. Be to, šios valstybės viena su kita yra užmezgusios dvišalius santykius, siekdamos ginti ir stiprinti bendrus interesus Arkties regione. 2012 m. spalio mėn. NATO Parlamentinė Asamblėja paskelbė rezoliuciją dėl Arkties regiono (14).

4.2

Šiaurės regione veikia keturi regioninio bendradarbiavimo forumai:

Arkties taryba  (15) – svarbiausia regioninio bendradarbiavimo priemonė, turinti aštuonis narius (Arkties valstybės, įskaitant Danijai priklausančias Farerų salas ir Grenlandiją), šešis nuolatinius dalyvius (Arkties šalių čiabuvių tautų bendradarbiavimo forumai) (16) ir daug stebėtojų (Nyderlandai, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Lenkija, Prancūzija, Vokietija ir 18 tarpvyriausybinių organizacijų ir NVO). Teisės būti nuolatiniais stebėtojais paprašė ES, Italija, Kinija, Indija, Pietų Korėja ir Singapūras. Pastaraisiais metais veiklą Arkties regione ir regiono šalyse labai sustiprino Kinija. Valstybės – Arkties tarybos narės yra sudariusios susitarimus dėl paieškos ir gelbėjimo jūroje. Siekiama šiai tarybai kaip tarptautinio bendradarbiavimo priemonei suteikti svarbesnį vaidmenį, platesnę jurisdikciją ir daugiau galių.

4.3

Barenco jūros Europos ir Arkties taryba  (17) vienija Europos Arkties regioną ir subarktinius regionus. Ji skatina bendradarbiavimą išteklių turtingame Barenco regione, kuriam reikia geresnių transporto kelių į Europos ir kitas rinkas. Ši taryba turi septynias nares: Suomiją, Norvegiją, Švediją, Daniją, Islandiją, Rusiją ir Europos Komisiją. Taryboje veikia ir Barenco regioninė taryba  (18), kuri vienija 13 Barenco jūros subregionų ir siekia sudaryti geresnes sąlygas pragmatiniam bendradarbiavimui.

4.4

Šiaurės ministrų taryba  (19) (ir Šiaurės taryba) turi savą Arkties strategiją. Penkios Šiaurės šalys turi gilias glaudaus tarpusavio bendradarbiavimo įvairiose srityse tradicijas ir nemažai patirties ir žinių apie sąlygas šiaurės regione. Kaip visateisė narė šiame bendradarbiavime dalyvauja ir Grenlandija.

4.5

Baltijos Jūros valstybių taryba (BJVT) (20) palaiko aštuonių Baltijos jūros regiono šalių bendradarbiavimą. ES yra parengusi savo Baltijos jūros regiono makroregioninę strategiją.

4.6

Šiaurės dimensija  (21) – bendra ES, Islandijos, Norvegijos ir Rusijos politika – apima didelę geografinę teritoriją, įskaitant Europos Arkties regioną ir subarktinius regionus nuo Šiaurės Vakarų Rusijos rytuose iki Islandijos ir Grenlandijos vakaruose. Bendradarbiavimas vyksta per keturias temines partnerystes (angl. NDEP, NDPHS, NDPTL ir NDPC) ir pagal atskirą programą „Arkties langas“. Bendradarbiavimui Arkties regione labai svarbi Partnerystė transporto ir logistikos srityje (angl. NDPTL), pagal kurią šiuo metu rengiamas pasiūlymas dėl regioninio transporto tinklo. Labai svarbi ir Šiaurės dimensijos partnerystė aplinkosaugos srityje (angl. NDEP), jau vien dėl to, kad ją plėtojant buvo sėkmingai nuo radioaktyviųjų atliekų išvalytas Kolos pusiasalis. 2013 m. vasario mėn. Briuselyje vyks trečiasis Šiaurės dimensijos užsienio reikalų ministrų susitikimas (22). Pagrindinė Šiaurės dimensijos verslo tarybos užduotis (23) – gerinti investavimo sąlygas regione ir didinti regiono konkurencingumą. Šiaurės dimensijos susitikimuose stebėtojų teisėmis dalyvauja ir Jungtinės Amerikos Valstijos bei Kanada.

4.7

Visuose išvardytuose forumuose dalyvauja Arkties regiono šalių parlamentų nariai, kurie taip pat nuolat bendradarbiauja Arkties regiono šalių parlamentų narių konferencijoje (angl. CPAR).

4.8

Nuolatinis bendradarbiavimas vyksta ir šešiuose regiono čiabuvių tautų bendradarbiavimo forumuose.

4.9

Tarptautinis poliarinis fondas palaiko tarptautinį subjektų, turinčių interesų Arkties regione, bendradarbiavimą; 2012 m. rugsėjo mėn. Regionų komiteto būstinėje jis surengė 2012 m. Arkties ateities simpoziumą.

5.1

Bendradarbiavimas Arkties regiono klausimais kiek įmanoma grindžiamas tarptautiniais susitarimais ir vykdomas per tarptautinius forumus.

5.2

Svarbiausias tarptautinis susitarimas dėl Arkties regiono yra 1982 m. JT Jūrų teisės konvencija (angl. UNCLOS) (24), kurioje svarstomi tarp nepriklausomų valstybių esančių vandenynų ir jūrų rajonų klausimai ir pagal kurią buvo įkurta Kontinentinio šelfo ribų komisija (angl. CLCS).

5.3

Šiais susitarimais Arkties vandenyno pakrantės valstybės siekė išspręsti regioninių teritorinių vandenų ir išskirtinių ekonominių zonų ribų (įskaitant teritoriją 200 jūrmylių atstumu nuo kontinentinio šelfo) klausimą. Stengiamasi išvengti ginčų dėl teritorijos, tačiau dar lieka neišspręsti kai kurie nesutarimai dėl geografinių aspektų. Esama grėsmės, kad šie ginčai gali stiprėti. 2008 m. pakrantės valstybės Ilulisate (Grenlandija) priėmė bendrą deklaraciją, kurioje pabrėžė visų ją pasirašiusių šalių suverenią teisę reguliuoti veiklą savo išskirtinėse ekonominėse zonose.

5.4

Šiuo metu plačiai tiriami ir įvairiose bendradarbiavimo forumuose aptariami galimų laivybos kelių – Šiaurės Vakarų kelio (kuris kerta Kanados išskirtinę ekonominę zoną) ir kelio per Šiaurės jūrą (kuris kerta Rusijos išskirtinę ekonominę zoną) – vystymo ir naudojimosi jais sąlygų, infrastruktūros ir saugumo klausimai. Siekiama, kad šalys rastų geriausią bendrą susitarimą dėl principų, kurie turėtų būti taikomi šių kelių naudojimui ir valdymui. Šiuo klausimu jau esama tarptautinių susitarimų, pavyzdžiui, Tarptautinės jūrų organizacijos  (25) susitarimas dėl taikaus plaukimo teisės, o šiuo metu rengiamas TJO laivybos poliariniuose vandenyse kodeksas.

5.5

Klimato kaitos ir tvaraus vystymosi klausimai Arkties regione itin svarbūs. Vienu pagrindiniu atskaitos tašku plėtojant tarptautinius santykius išlieka JT bendroji klimato kaitos konvencija (JTBKKK) (26). Ji bus labai reikšminga ir Arkties regionui.

Pagal Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programą (angl. UNEP ) (27) pradėta įgyvendinti Arkties stebėsenos programa.

5.6

Šiame darbe aktyviai dalyvauja aplinkos apsaugos grupės. Organizacija „Greenpeace“ pasiūlė, kad be išankstinio susitarimo dėl regiono apsaugos principų ekonominė veikla Arkties regione būtų besąlygiškai draudžiama.

6.1

ES geopolitiniai, aplinkosauginiai ir ekonominiai interesai Arkties regione dideli ir vis auga. ES yra viena iš bendradarbiavimo šiame regione dalyvių, jau vien dėl to, kad kai kurios Arkties regiono šalys yra jos valstybės narės.

6.2

ES Arkties politika vis dar formuojama. Šis darbas pagreitį įgavo 2008 m., kai iniciatyvos ėmėsi Europos Parlamentas (28). Komisija šiuo klausimu paskelbė du komunikatus (2008 m. ir 2012 m., žr. 2 ir 7 išnašas). Ministrų Taryba priėmė dvi rezoliucijas (2008 m. ir 2009 m.) (29). Taryba 2013 m. sausio 31 d. posėdyje aptarė dabartinę padėtį.

6.3

2008 m. ir 2012 m. birželio mėn. ES paskelbė ketinimą vykdyti kompleksinę politiką Arkties regione, kurios trys pagrindiniai tikslai yra šie:

Dabartinė politika grindžiama šiais pagrindiniais ramsčiais: žiniomis, atsakomybe ir įsipareigojimu.

6.4

ES dvišaliai santykiai su Arkties regiono valstybėmis apima bendradarbiavimą regione. ES turi atskirą susitarimą su Grenlandija, didelės reikšmės Arkties regionui turi ir daugiašalė Šiaurės dimensija.

6.5

Arkties regione gali būti taikoma ir daugelis esamų ES programų. Per 2007–2013 m. laikotarpį ES investavo apie 1,4 mlrd. eurų, siekdama paskatinti Arkties ir kaimyninių regionų tvarų vystymąsi. Prioritetas teikiamas bendradarbiavimui mokslinių tyrimų srityje: pagal šeštąją bendrąją mokslinių tyrimų programą, kuri pradėta įgyvendinti 2002 m., buvo vykdomi su Arkties regionu susiję projektai. Per kelerius pastaruosius metus ES į Arkties mokslinius tyrimus investavo per 200 mln. eurų ir dalyvauja daugelyje bendrų projektų, daugiausia pagal Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų programą  (30). Įvairiems mokslinių tyrimų institutams (ES ir ne tik) bendradarbiauti padeda gerai veikiantis tinklas. Yra parengtas svarbiausių mokslinių tyrimų projektų 2008–2012 m. ir regioninio bendradarbiavimo finansavimo programų 2007–2013 m. laikotarpiui sąrašas (31). Nemažai projektų Arkties regione vykdyta pagal ES regioninę politiką, jos INTERREG ir Europos teritorinio bendradarbiavimo (ETB) programas, Regioninės pagalbos gaires ir Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę. Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir TEN-T projektas Arkties regiono nepasiekia.

Neseniai Europos Komisija nusprendė patyrinėti, kaip ES turėtų būti organizuojamas informavimas apie Arkties mokslinius tyrimus. Svarstoma galimybė įkurti ES Arkties informacinį centrą.

6.6

ES yra Šiaurės dimensijos politikos dalyvė ir Barenco jūros Europos ir Arkties tarybos narė. Ji taip pat yra ad hoc stebėtoja Arkties taryboje ir yra paprašiusi nuolatinės stebėtojos statuso. Jau kelerius metu ES visapusiškai dalyvauja įvairių šios tarybos darbo grupių veikloje.

6.7

Europos Parlamento nariai dalyvauja Arkties regiono šalių parlamentų narių konferencijos (angl. CPAR) posėdžiuose (žr. 3.3.7 punktą) ir keturių Šiaurės regioninių tarybų parlamentiniame bendradarbiavime bei Šiaurės dimensijoje. Arkties klausimu Europos Parlamentas yra priėmęs dvi rezoliucijas (2008 m. ir 2011 m.) (žr. 9 išnašą ir P6_TA(2008)0474).

6.8

ES pradėjo nuolatinį dialogą su čiabuvių tautelėms ir kitoms pilietinės visuomenės grupėms atstovaujančiomis regiono organizacijomis ir dalyvauja Tarptautinio poliarinio fondo veikloje.

6.9

EESRK keliose savo nuomonėse nagrinėjo Arkties bendradarbiavimo aktualijas: nuomonėse dėl Šiaurės dimensijos, regioninės ir jūrų politikos, tvaraus vystymosi ir santykių su kaimyninėmis šalimis. EESRK palaiko institucinius santykius su Norvegijos, Islandijos ir Rusijos pilietine visuomene (per Europos ekonominės erdvės konsultacinį komitetą, Jungtinį konsultacinį komitetą su Islandija ir su Rusijos Federacijos piliečių rūmais), yra surengęs du Šiaurės dimensijos forumus pilietinei visuomenei (2002 m. ir 2006 m.) ir susitikimą su suinteresuotaisiais subjektais 2013 m. vasario mėn. Šiaurės dimensijos ministrų susitikimo proga.

10.7.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 198/34

1.1

EESRK pritaria Komisijos pasiūlytam planui ir jos pastangoms ieškoti konkrečių sprendimų mokestiniam sukčiavimui ir mokesčių slėpimui sumažinti. Realios pažangos bus galima pasiekti tik tuomet, kai valstybės narės daugiau dėmesio skirs mokesčių administravimo institucijų darbo veiksmingumo didinimui parūpindamos pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių ir užtikrindamos geresnį jų koordinavimą.

1.2

EESRK rekomenduoja Komisijai ir Tarybai į metinę augimo analizę ir Europos semestrą įtraukti ne tik mokestinio sukčiavimo ir mokesčių slėpimo, bet ir agresyvaus mokesčių planavimo klausimus bei imtis konkrečių priemonių kovai su šiais reiškiniais, kad būtų veiksmingiau mokami ir renkami mokesčiai, kad jie būtų sąžiningesni, geriau perskirstomi ir padėtų efektyviau kovoti su skurdu.

1.3

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymus į juodąjį sąrašą įtraukti tas valstybes, kurios veikia kaip mokesčių rojai, nesilaikydamos gero mokesčių valdymo principų, ir prašo Europos lygiu nustatyti bendrus kriterijus šioms valstybėms ir teritorijoms identifikuoti, kad būtų išvengta skirtingų kriterijų taikymo nacionaliniu lygmeniu. Reikėtų siekti, kad į šį sąrašą būtų įtraukiamos ne tik trečiosios šalys ir teritorijos, bet ir valstybėms narėms priklausantys regionai ir juose veikiančios įmonės.

1.4

EESRK laikosi nuomonės, kad Komisija galėtų savo pasiūlymus dėl juodojo sąrašo sudarymo papildyti sankcijomis įmonėms, pavyzdžiui, numatyti galimybę pašalinti įmones iš viešųjų pirkimų arba nutraukti joms skirtą ES finansavimą ar valstybės pagalbą.

1.5

EESRK laikosi nuomonės, kad agresyvus mokesčių planavimas mažina valstybių narių apmokestinimo bazes ir verčia valstybes nares didinti mokesčius, todėl pats savaime yra amoralus, daro didelį neigiamą poveikį vidaus rinkos veikimui ir iškreipia mokesčių sistemų lygybę mokesčių mokėtojų atžvilgiu. Kadangi tai sudėtingas reiškinys, būtina kuo geriau išaiškinti Komisijos pasiūlymus dėl bendros kovos su piktnaudžiavimu taisyklės ir dirbtinių dvišalių susitarimų apibrėžties, kad juos būtų lengviau taikyti visose valstybėse narėse.

1.6

EESRK pripažįsta, kad Komisija dėjo dideles pastangas derybose dėl susitarimų su ES kaimyninėmis valstybėmis dėl gero mokesčių valdymo. Jis rekomenduoja Tarybai įgalioti Komisiją tęsti šias derybas, kadangi šios priemonės gali būti nepaprastai naudingos kovojant su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu.

1.7

EESRK rekomenduoja, kad Komisija ir valstybės narės toliau stengtųsi supaprastinti ir suderinti esamą teisinį pagrindą tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmenimis. Supaprastintas ir labiau suderintas teisinis pagrindas mokesčių srityje, kuris galėtų užtikrinti sąžiningą mokesčių sistemą ir kurį papildytų šiuolaikinės tikrinimui, kontrolei ir keitimuisi duomenimis skirtos IT priemonės, galėtų iš esmės sumažinti mokestinio sukčiavimo ir mokesčių slėpimo galimybes.

1.8

EESRK rekomenduoja Komisijai, Tarybai ir Europos Parlamentui pasistengti įtikinti valstybes nares, kad negalima taikyti tokių skirtingų tiesioginio ar netiesioginio apmokestinimo lygių, skatinančių mokesčių konkurenciją.

1.9

EESRK palankiai vertina Komisijos sprendimą apsvarstyti galimybę įvesti bendrą Europos TIN sistemą. EESRK primena jau ne kartą savo nuomonėse išsakytą prašymą valstybėms narėms suderinti netiesioginio apmokestinimo sistemas. Komitetas ragina Komisiją pateikti pasiūlymų šiuo klausimu. Toks suderinimas, lygiagrečiai įvedus Europos TIN sistemą, labai padėtų sumažinti karuselinio sukčiavimo atvejų.

2.1

Mokestinis sukčiavimas ir mokesčių slėpimas, taip pat vengimas mokėti mokesčius taikant agresyvaus mokesčių planavimo metodą didina dėl ekonomikos krizės ir griežto taupymo programų susidariusią nelygybę ir tokiu būdu kelia didelį pavojų ES valstybėms narėms, kurios stengiasi užtikrinti sklandų mokesčių sistemų veikimą, kad nenutrūktų viešųjų paslaugų finansavimas, būtų perskirstoma gerovė, mažėtų skurdas ir kad neatsirastų mokesčių konkurencijos tarp ES valstybių narių ir trečiųjų šalių. Manoma, kad valstybės narės kasmet praranda virš 1 000 mlrd. eurų per metus (1).

2.2

2012 m. kovo 2 d. Europos Vadovų Taryba paragino Tarybą ir Europos Komisiją parengti konkrečių priemonių kovai su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu.

2.3

2012 m. birželio mėn. Komisija paskelbė komunikatą (2), kuriame nurodo, kaip galima pagerinti mokestinių prievolių vykdymą ir sumažinti mokestinį sukčiavimą ir mokesčių slėpimą. Šiame komunikate Komisija informavo, kad rengiamas veiksmų planas stiprinti kovą su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu.

2.4

2012 m. gruodžio mėn. Komisija paskelbė šį veiksmų planą, kuriame pateikiamos ir neseniai priimtos iniciatyvos, ir naujos priemonės, kurias galima taikyti iš karto ar kurioms įgyvendinti reikia daugiau laiko. Kartu su šiuo planu Komisija pateikė rekomendaciją dėl priemonių, kuriomis trečiosios šalys skatinamos laikytis minimalių gero mokesčių srities valdymo standartų (3) ir rekomendaciją dėl agresyvaus mokesčių planavimo (4).

3.1

EESRK pritaria Komisijos pasiūlytam planui ir jos pastangoms ieškoti konkrečių sprendimų mokestiniam sukčiavimui ir mokesčių slėpimui sumažinti (5). Vis dėl to Komitetas skeptiškai vertina kai kurių siūlomų priemonių įgyvendinimo galimybes, kadangi valstybių narių padėtis labai skiriasi, todėl lėtai vyksta sprendimų priėmimo procesas Taryboje. Dėl pastaraisiais metais daugelyje valstybių narių taikomų griežto taupymo priemonių (6) mokesčių administravimo institucijose teko sumažinti žmogiškuosius ir finansinius išteklius, dabar tai yra pagrindinė kliūtis naujoms priemonėms įgyvendinti. Realios pažangos bus galima pasiekti tik tuomet, kai valstybės narės daugiau dėmesio skirs mokesčių administravimo institucijų darbo veiksmingumo didinimui parūpindamos pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių ir užtikrindamos geresnį jų koordinavimą.

3.2

Didelę dalį dėl šešėlinės ekonomikos patiriamų nuostolių mokesčių surinkimo sistemoms atneša agresyvus mokesčių planavimas. Komisija pripažįsta, kad užsiimant šia praktika naudojamasi dviejų ar keleto valstybių narių mokesčių sistemų neatitikimais; nors pasaulio mastu ši praktika nelaikoma neteisėta, ji pamina įmonių socialinės atsakomybės principus. EESRK laikosi nuomonės, kad agresyvus mokesčių planavimas, mažinantis valstybių narių apmokestinimo bazes, todėl verčiantis valstybes nares didinti mokesčius, pats savaime yra amoralus, daro didelį neigiamą poveikį vidaus rinkos veikimui, kadangi slopina sveiką įmonių, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių, konkurenciją ir pažeidžia mokesčių sistemų sąžiningumo mokesčių mokėtojų atžvilgiu principą.

3.3

EESRK palankiai vertina Komisijos rekomendaciją dėl agresyvaus mokesčių planavimo, bet mano, kad siūlomų priemonių kovai su šia praktika nepakanka. Kadangi agresyvus mokesčių planavimas – sudėtingas reiškinys, laikantis valstybių narių sudarytų tarpusavio susitarimų gali būti sunku taikyti bendrą kovos su piktnaudžiavimu taisyklę ir apibrėžti dirbtinius dvišalius susitarimus. Todėl EESRK mano, kad valstybėms narėms daugiau problemų sukels šių priemonių įgyvendinimas, negu skubus tų susitarimų nutraukimas, visų pirma tų susitarimų, kuriuos sudaro šalys ir teritorijos, visuotinai laikomos mokesčių rojais arba nesilaikančiomis minimalių gero mokesčių srities valdymo standartų.

3.4

Komisija siūlo valstybėms narėms patvirtinti keletą kriterijų, kurie leistų nustatyti, kurios trečiosios šalys nesilaiko minimalių gero mokesčių srities valdymo standartų, ir jas įrašyti į juodąjį sąrašą. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad ši priemonė turi būti taikoma ir ES valstybėms narėms priklausančioms teritorijoms bei įmonėms, kurios ir toliau vykdys sandorius su tose teritorijose veikiančiais subjektais.

3.5

Komisija pateikė pasiūlymų iš dalies pakeisti kai kurias direktyvas (7) siekiant ištaisyti spragas, galinčias skatinti mokestinį sukčiavimą ir mokesčių slėpimą. Komisija taip pat paprašė Tarybos jai leisti derėtis dėl bendradarbiavimo mokesčių srityje ir kovos su mokestiniu sukčiavimu susitarimų su keturiomis kaimyninėmis trečiosiomis šalimis ir pasirašyti sutarties tarp Europos Sąjungos ir jos valstybių narių bei Lichtenšteino projektą. EESRK rekomenduoja Tarybai kuo greičiau atsižvelgti į šiuos pasiūlymus, kadangi šios priemonės gali būti nepaprastai naudingos kovojant su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu.

3.6

EESRK laikosi nuomonės, kad įgyvendindamos veiksmų planą Komisija ir valstybės narės turės toliau stengtis supaprastinti ir suderinti esamą teisinį pagrindą tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmenimis. Supaprastintas ir labiau suderintas teisinis pagrindas mokesčių srityje, kuris galėtų užtikrinti sąžiningą mokesčių sistemą ir kurį papildytų šiuolaikinės tikrinimui, kontrolei ir keitimuisi duomenimis skirtos IT priemonės bei tinkamai parengti darbuotojai, galėtų iš esmės sumažinti mokestinio sukčiavimo ir mokesčių slėpimo galimybes. Tai galėtų palengvinti įmonėms ir piliečiams tenkančią administracinę ir mokestinę naštą ir duotų tiesioginės naudos valstybių pajamoms.

3.7

EESRK rekomenduoja Komisijai, Tarybai ir Europos Parlamentui pasistengti įtikinti valstybes nares, kad negalima taikyti tokių skirtingų tiesioginio ar netiesioginio apmokestinimo lygių, skatinančių mokesčių konkurenciją. EESRK taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad yra tiesioginis ryšys tarp mokesčių dydžio ir mokesčių slėpimo. Veiksminga kova su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu bei su agresyviu mokesčių planavimu gali padėti sumažinti bendrą apmokestinimo lygį, o tai būtų naudinga visiems mokesčių mokėtojams.

4.1

Komisija pripažįsta, kad, atsižvelgiant į laisves, kuriomis naudojasi įmonės vykdydamos veiklą vidaus rinkoje, įmonės savo mokestinius santykius su šalimis ir teritorijomis, kurios yra laikomos mokesčių rojais, gali formuoti per tą valstybę narę, kurioje apsaugos mechanizmas yra silpniausias. Šis reiškinys mažina valstybių narių apmokestinimo bazes ir kelia pavojų sveikai įmonių, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių, konkurencijai, kadangi iškreipia vidaus rinkos veikimą. EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares į juodąjį sąrašą įtraukti tokio pobūdžio praktika užsiimančias įmones. Greta kitų nacionaliniu lygmeniu taikomų priemonių valstybės narės turėtų numatyti galimybę suspenduoti šių įmonių teises dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose arba prireikus atsisakyti joms suteikti prašomą valstybės pagalbą.

4.2

Remiantis Komisijos skaičiavimais, pusė valstybių narių nuostolių susidaro dėl šešėlinėje ekonomikoje praktikuojamo agresyvaus mokesčių planavimo. EESRK nuomone, Komisijos siūlomų priemonių kovai su šia praktika nepakanka (8), todėl jis rekomenduoja konkrečiau suformuluoti bendrą kovos su piktnaudžiavimu taisyklę ir dirbtinių dvišalių susitarimų apibrėžtį, kad valstybės narės galėtų greičiau pradėti jas įgyvendinti ir nesusidarytų sudėtingų situacijų teismuose, iškilus ginčams dėl agresyvaus mokesčių planavimo.

4.3

EESRK nuomone, Komisijos pasiūlymas sukurti gero mokesčių valdymo platformą yra naudingas. Komitetas rekomenduoja Komisijai pakviesti šioje platformoje dalyvauti ir socialinius partnerius, visų pirma tuos, kurių atstovai dirba finansų administravimo institucijose, turinčiose didelę patirtį kovojant su mokestinio sukčiavimo ir mokesčių slėpimo reiškiniais. Taip pat būtina patikslinti, kokia bus platformos sąveika su kitomis Europos lygmens struktūromis, dirbančiomis mokesčių srityje.

4.4

Vykstant EPBO koordinuojamoms deryboms dėl Verslo apmokestinimo elgesio kodekso, Komisija ketina imtis veiksmų panaikinti esamų direktyvų nuostatas, pagal kurias tam tikrais atvejais sudaromos agresyvaus mokesčių planavimo galimybės arba užkertamas kelias tinkamiems sprendimams dėl to, kad jomis leidžiamas visiškas neapmokestinimas. EESRK labai palankiai vertina šią Komisijos iniciatyvą ir rekomenduoja šių priemonių imtis kaip galima greičiau.

4.5

Komisija siūlo aktyviau vykdyti darbus dėl specialios apmokestinimo tvarkos emigrantams ir turtingiems asmenims, kuri yra žalinga vidaus rinkos veikimui ir dėl kurios mažėja bendros mokesčių pajamos. EESRK ragina valstybes nares panaikinti šią specialią apmokestinimo tvarką. EESRK dar kartą ragina (kaip jau ne kartą prašė ankstesnėse ES institucijoms skirtose savo nuomonėse (9)) imtis priemonių, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo gyvenamosios vietos principu, kai nurodomas fiktyvus adresas ar nuosavybė, ir dėl to jokios veiklos nevykdančių patronuojančiųjų bendrovių ar fiktyvių įmonių tikrieji savininkai vengia mokėti mokesčius gyvenamosios vietos šalyje.

4.6

EESRK labai palankiai vertina tai, kad pradėtas naudoti portalas „TIN on EUROPA“. Ši priemonė padės bet kuriai trečiajai šaliai, visų pirma finansų įstaigoms, greitai, paprastai ir teisingai nustatyti ir užregistruoti mokesčių mokėtojų identifikacinius numerius (angl. TIN – tax identification number). Be to, šia priemone galima naudotis veiksmingesniam automatiniam keitimuisi informacija. Atsižvelgdamas į Komisijos sprendimą apsvarstyti galimybę įvesti Europos TIN sistemą, EESRK primena jau ne kartą savo nuomonėse išsakytą prašymą valstybėms narėms suderinti netiesioginio apmokestinimo sistemas. Komitetas ragina Komisiją pateikti pasiūlymų šiuo klausimu. Toks suderinimas, lygiagrečiai įvedus Europos TIN sistemą, labai padėtų sumažinti karuselinio sukčiavimo atvejų ir ateityje mokesčių mokėtojams galėtų tapti vienu identifikatoriumi mokant visų rūšių mokesčius.

4.7

Komisija pradėjo standartizuoti keitimosi informacija mokesčių srityje formas. Sukurta kompiuterinė programa visomis ES kalbomis šioms standartinėms formoms tvarkyti; ji pradėta naudoti nuo 2013 m. sausio 1 d. EESRK palankiai vertina tai, kad šie nauji formatai atliks svarbų vaidmenį užtikrinant administracinį valstybių narių bendradarbiavimą mokesčių srityje, ypač todėl, kad kompiuterinė sistema padės vykdyti automatinį keitimąsi informacija.

4.8

EESRK itin džiaugiasi Komisijos sprendimu peržiūrėti Patronuojančių ir dukterinių bendrovių direktyvą bei persvarstyti kitose direktyvose esančias kovos su piktnaudžiavimu nuostatas. Tai būtina norint įgyvendinti Komisijos rekomendaciją dėl agresyvaus mokesčių planavimo. EESRK rekomenduoja valstybėms narėms paremti Komisijos pastangas, kad ši peržiūra būtų atlikta per priimtiną laiką. Atliekant šią peržiūrą svarbu nustatyti prievolę multinacionalinėms įmonėms kiekvienoje šalyje, kurioje jos vykdo veiklą, vesti atskirą apskaitą ir nurodyti kiekvienoje iš jų vykdytos gamybos apimtis ir gautą pelną. Toks apskaitos duomenų pateikimas padėtų lengviau nustatyti sandorių kainodara piktnaudžiaujančias arba agresyvų mokesčių planavimą skatinančias įmones. EESRK taip pat rekomenduoja remiantis visomis bendromis taisyklėmis parengti reglamentą dėl įmonių pelno apmokestinimo.

4.9

EESRK palankiai vertina Komisijos pastangas propaguoti ES parengtas kompiuterines priemones EPBO organizacijoje. Jeigu EPBO patvirtins elektronines formas, parengtas spontaniškam keitimuisi informacija ir atsiliepimams tiesioginio apmokestinimo srityje, šios priemonės bus nepaprastai naudingos ir veiksmingos kovojant su rimtais mokestinio sukčiavimo ir mokesčių slėpimo atvejais.

4.10

Komisija siūlo sukurti Europos mokesčių mokėtojo kodą, apžvelgiantį geriausią valstybių narių praktiką, kaip padidinti mokesčių administratorių ir mokesčių mokėtojų tarpusavio pasitikėjimą, užtikrinti didesnį mokesčių mokėtojų teisių ir prievolių skaidrumą ir skatinti į paslaugas orientuotą požiūrį. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad mokesčių sistemų supaprastinimas sumažins administracinę naštą mokesčių mokėtojams ir įmonėms ir padidins jų pasitikėjimą. Valstybės narės turėtų numatyti galimybę sumažinti administracinę naštą geriems mokesčių mokėtojams, neatsižvelgiant į tai, ar jie fiziniai asmenys ar įmonės, ir padidinti šią naštą įstatymo pažeidėjams. Gerai žinoma, kad paprastai į veiklą, susijusią su agresyviu mokesčių planavimu, įsitraukia didelės tarptautinės įmonės.

4.11

Komisija rekomenduoja valstybėms narėms kurti vieno langelio principo tarnybas, kuriose mokesčių mokėtojai – rezidentai ir nerezidentai – mokesčių klausimais galėtų gauti visą informaciją. EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui ir mano, kad toks principas padėtų panaikinti dalį kliūčių, iškylančių tarpvalstybinę veiklą vykdantiems mokesčių mokėtojams. Be to, centralizavus turimą informaciją kiekvienos valstybės narės vieno langelio principo tarnybose, Komisija, remdamasi e. teisingumo tinklo pavyzdžiu, galės sukurti mokesčiams skirtą Europos lygmens portalą.

4.12

Komisija siūlo, kad ateityje EUROFISC imtųsi ir tiesioginio apmokestinimo klausimų, remdamasis patirtimi, kurią šis tinklas sukaups kovodamas su sukčiavimu PVM srityje, pasitelkdamas galimybes sparčiai keistis informacija. EESRK tikisi, kad išplėtus EUROFISC veiklos sritį ir į ją įtraukus tiesioginio apmokestinimo klausimus bus galima papildyti visas jau esančias ES lygmens kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu priemones.

4.13

EESRK pritaria pasiūlymui suderinti tam tikrų mokestinių nusikaltimų apibrėžtis, taip pat už tokius nusikaltimus, susijusius su visų rūšių mokesčiais, taikomas administracines ir baudžiamąsias sankcijas. Toks suderinimas padėtų atgrasinti įmones nuo bandymų savo veiklą vykdyti valstybėse narėse, kuriose apsaugos mechanizmas yra silpniausias. Komisija ketina svarstyti, ar toks suderinimas būtų naudingas.

4.14

2012 m. birželio mėn. komunikate Komisija pasiūlė keletą galimų veiksmų, kurie, Tarybos nuomone, šiuo metu nėra prioritetiniai. EESRK mano, kad Komisijos siūlymas užtikrinti tiesioginę prieigą prie nacionalinių duomenų bazių tiesioginio apmokestinimo srityje yra viena veiksmingiausių priemonių, kuria galėtų naudotis valstybės narės, kovodamos su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu. Komisija taip pat siūlo įvertinti galimybę parengti administracinį bendradarbiavimą reglamentuojančią teisinę priemonę, kuri būtų taikoma visiems mokesčiams. EESRK pritaria šiems Komisijos pasiūlymams, kadangi jie gali padėti veiksmingiau kovoti su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu.

10.7.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 198/39

1.1

Komitetas yra įsitikinęs, kad kultūra ir kūryba Europai yra

1.2

EESRK mano, kad, atsižvelgiant į vis didėjančią kūrybos ir kultūros sektorių (KKS) vaidmens svarbą Europos ekonomikos vystymuisi ir jos tarptautinei veiklai, reikalinga vidutinės trukmės ir ilgalaikė strategija, kuria būtų siekiama plėtoti:

1.3

EESRK prašo Komisijos atlikti išsamų Bendrijos teisyno taikymo KKS patikrinimą, visų pirma peržiūrėti taisykles, susijusias su konkurencijos politika, intelektinės nuosavybės teisėmis ir darbo teise, taip pat ES su trečiosiomis šalimis pasirašytų tarptautinių susitarimų sąlygų apsauga.

1.4

Komitetas siūlo Komisijai išnagrinėti galimybes surengti išplėstą kūrybos ir kultūros srities suinteresuotųjų subjektų forumą ir būdus, kaip tą padaryti, siekiant tiksliau nustatyti – taikant ir dalyvaujamąją prognozavimo priemonę – visus šioje srityje veikiančius subjektus ir apibrėžti vidutinės trukmės ir ilgalaikio strateginio veiksmų plano, kuriuo siekiama atgaivinti augimą ir aukštos kokybės darbo vietų kūrimą, pagrindines gaires. Šis veiksmų planas turi būti paremtas įvairias sritis apimančia vietos, regionų ir Europos lygmens strategija, kurioje aktyviai dalyvautų valstybės narės, regionų ir vietos valdžios institucijos, socialiniai partneriai ir pilietinė visuomenė.

1.5

Komitetas ragina nedelsiant imtis konkrečių iniciatyvų siekiant kovoti su mažų garantijų darbu kultūros ir kūrybos sektoriuje, kad būtų užtikrintos vienodos darbo sąlygos visiems šiame sektoriuje dirbantiems asmenims, visų pirma vykdantiems savarankišką ar netipinę veiklą pagal subrangovo sutartį, ypač pagal nutrūkstantį darbo grafiką, ir visiems užtikrinti saugią ir lygiateisę prieigą prie skaitmeninių tinklų.

1.6

EESRK atkreipia Komisijos dėmesį į būtinybę reglamentavimo sistemą priderinti prie KKS specifiniųporeikių, visų pirma susijusių su intelektine nuosavybe, administraciniu ir mokesčių supaprastinimu, vienodu PVM taikymu spausdintiems ir skaitmeniniams pranešimams, ypač mažoms šio sektoriaus įmonėms.

1.7

EESRK nuomone, reikia apsvarstyti galimybę sukurti į piliečius orientuoto dialogo su pilietine visuomene struktūras pasinaudojant tuo, kad šie metai paskelbti Europos piliečių metais.

2.1

Kultūros ir kūrybos sektoriai yra pagrindinis Europos strateginis išteklius: Europos laimėjimai ir konkurencingumas kultūros ir kūrybos sektoriuose yra menininkų, rašytojų, kūrėjų, specialistų ir verslininkų, turinčių tradicinių ir novatoriškų gabumų ir formalių bei neformalių gebėjimų, kuriuos reikia saugoti, skatinti ir vystyti, pastangų rezultatas.

2.2

Komitetas jau yra pabrėžęs, kad „strategijoje „Europa 2020“ patvirtinta, kad Europos kultūros ir kūrybos sektoriams (KKS) tenka pagrindinis vaidmuo užtikrinant ekonomikos augimą, konkurencingumą ir ES ir jos piliečių ateitį. […] Be to, jie kuria papildomą naudą, kurios negali duoti kiti sektoriai ir yra plėtros vietose ir pramonės permainų varomoji jėga“ (1).

2.3

Pagal 2010 m. žaliojoje knygoje (2) pateiktą apibrėžtį „kultūros sektorius – pramonės sektorius, kuriame gaminamos ir platinamos prekės ir paslaugos, kurios jų kūrimo metu yra vertinamos kaip turinčios išskirtinių požymių, išskirtinę naudojimo sritį ar paskirtį, ir įkūnija arba perteikia kultūrų raišką, nepriklausomai nuo galimos jų komercinės vertės“, kaip nustatyta 2005 m. UNESCO konvencijoje (3), o „kūrybos sektorius – pramonės sektorius, kuriame remiantis kultūra siekiama daugiausia funkcinių rezultatų. Šiam sektoriui priklauso architektūra ir dizainas, padedantys integruoti kūrybos aspektą į platesnę veiklą, bei smulkesnės sektoriaus šakos (grafinis dizainas, mados dizainas ar reklama)“.

2.4

Tačiau dar nėra aiškiai apibrėžta (4), kurios sritys priklauso kultūros ir (arba) kūrybos sektoriui, todėl sunku nustatyti, kiek jie realiai prisideda prie bendrojo vidaus produkto ir užimtumo.

2.5

Pasiūlyme dėl programos „Kūrybiška Europa“ (5), dėl kurio Komitetas turėjo galimybę pareikšti nuomonę (6), kultūros ir kūrybos sektoriai apibrėžiami (2 str.) kaip „sektoriai, kurių veikla grindžiama kultūros vertybėmis ir (arba) menine ir kūrybine raiška, nesvarbu, ar ta veikla orientuota į rinką ir koks tos veiklos įgyvendintojų tipas“. Tai turėtų aiškiai apimti leidybos, grafikos, spausdinimo ir skaitmeninių technologijų pramonę.

2.6

2008 m. šie sektoriai sudarė 4,5 proc. viso Europos BVP, juose dirbo 3,8 proc. darbo jėgos, t. y. daugiau nei 8,5 mln. žmonių (7).

2.7

Europos Parlamentas pritaria pirmiau pateiktai apibrėžčiai, tik aiškiai į ją įtraukia muziejus ir madą.

2.8

Nors kultūros ir kūrybos sektorių svarba Europos ekonomikai labai didelė ir vis auga, kaip ir jų įtaka užimtumui (8), apibrėžčių, parengtų PINO, EBPO, JTPPK, UNESCO ir Europos Tarybos, įvairovė neužtikrina tvirto pagrindo darbui ir tarptautiniu mastu palyginamų statistinių duomenų; ES šių sektorių indėlis į BVP vertinamas įvairiai: 2,6 proc. (žalioji knyga), 3,3 proc. (programa „Kūrybiška Europa“), 4,5 proc. (9) ir net 6,5 proc. (Europos Taryba). Šiuose sektoriuose įdarbintų asmenų skaičius taip pat nurodomas įvairiai: nuo 5 mln. iki 8,5 mln. (10) ir netgi beveik 18 mln. (11)

2.9

Europos kultūros ir kūrybos pramonės įvairovę atspindi sektoriaus struktūros ypatumai: joje gausu mažų, vidutinių ir labai mažų įmonių, kurios sudaro beveik 80 proc. visos gamybinės aplinkos. Didžiosios įmonės sudaro mažiau nei 1 proc., tačiau jose dirba daugiau nei 40 proc. šio sektoriaus darbuotojų (12).

2.10

Toks kultūros ir kūrybos sektorių Europoje pobūdis kelia įvairių problemų: gebėjimų ugdymas, galimybės gauti finansavimą, naujų verslo modelių propagavimas, intelektinės nuosavybės teisių apsauga, sunkumai patekti į tarptautines rinkas, ryšių su kitais sektoriais gerinimas, taip pat abipusio kvalifikacijos (formalios, neformalios ir kt.) pripažinimo klausimas (13).

2.11

Europoje nepramoninį branduolį sudarantys sektoriai, t. y. vaizduojamasis ir scenos menas, istorinis ir meninis paveldas, dažnai turi didelę strateginę vertę, tuo tarpu Jungtinėse Valstijose ši vertė visų pirma sutelkta pramonės sektoriuose, aiškiai orientuotuose į rinką.

2.12

JAV modelis yra natūralus atskaitos taškas šalims, kurių pagrindinis rūpestis – sukurti kultūrinės produkcijos sistemą, kuri mažai priklausytų nuo viešojo finansavimo ir kurioje aiškus tikslas – pelnas.

2.13

Japonija gali būti laikoma pavyzdžiu ne tik Azijos šalyse, kadangi ilgainiui išplėtojo labai specifinius šimtmečius gyvuojančius gamybos modelius su naujomis ir originaliomis kultūros pramonės formomis, skirtomis plačiajai visuomenei ir orientuotomis į rinkos poreikius.

2.14

Kinija vykdo didžiules investicijas į kultūros infrastruktūrą, kartu laikosi aiškios strategijos, ribojančios amerikietiškos kultūrinės medžiagos antplūdį, ir labai domisi Europos organizaciniais modeliais ir viešosios politikos vaidmeniu kuriant ir remiant vietos kultūros sistemas.

2.15

Indijoje iš visos kultūros pramonės labiausiai išplėtota kino pramonė, pasižymėjusi didžiausiu apyvartos augimu, nors šio sektoriaus produkcija dar glaudžiai susijusi su tradicine Indijos kultūra, todėl nelabai įdomi publikai, kuriai ši kultūra svetima.

2.16

Lotynų Amerikos kultūros pramonė šiuo metu įspūdingai auga ir dėl ispanų kultūros įtakos Jungtinėse Valstijose, ir dėl spartaus Meksikos ekonominio ir demografinio augimo, o Brazilijoje ryškus kultūros klestėjimas būdingas ne tik muzikos sričiai. Taip pat ir Afrika puoselėja savo originalią kultūrinę dvasią, kurią įkvepia ir įvairūs ryšiai su visos Europos kultūros pasauliu: plėtojant abiejų žemynų tarpusavio santykius ir švietimą meno srityje galima daug sužinoti apie konkretaus regiono kasdienį gyvenimą ir bendrą kultūrą ir taip pašalinti bendradarbiauti trukdančias kliūtis.

2.17

EESRK visuomet pritarė, kad svarbu įgyvendinti strategiją, kuria siekiama visapusiškai išnaudoti ES kultūros ir kūrybos sektorių potencialą užimtumui ir augimui skatinti. Jau 2004 m. Europos Komisijos narės Viviane Reding prašymu parengtoje nuomonėje buvo nurodytos ES kultūros ir kūrybos sektorių problemos (14). Jos buvo pakartotos ir išsamiau išnagrinėtos daugelyje vėlesnių nuomonių (15).

2.18

Europa yra aiški lyderė kūrybos pramonės produktų eksporto srityje. Kad išlaikytume šią poziciją, turime investuoti į tokių sektorių gebėjimą vykdyti veiklą už valstybės sienų. Tokį požiūrį 2009 m. gegužės 12 d. išdėstė Taryba, o 2011 m. gegužės 12 d. rezoliucijoje – Europos Parlamentas.

3.1

Komitetas supranta, kad Europos laimėjimai ir konkurencingumas kultūros ir kūrybos sektoriuose yra menininkų, rašytojų, kūrėjų, specialistų ir verslininkų, pasižyminčių tradiciniais ir novatoriškais gabumais ir formaliaisiais bei neformaliaisiais gebėjimais, kuriuos reikia saugoti, skatinti ir vystyti, pastangų rezultatas.

3.2

EESRK įsitikinimu, kultūra ir kūryba išraiškos įvairovės požiūriu yra pagrindiniai paties ES identiteto ir teisėtumo elementai: vienybė kūrybos ir kultūrų įvairovėje, kuri turi paskatinti žiniomis grindžiamos Europos ekonomikos vystymąsi.

3.3

Kad būtų gerbiamas šis Europos kultūrinis identitetas ir užtikrintas visiškas KKS tvarumas, šiems sektoriams skirtos ES priemonės turi būti parengtos vadovaujantis Europos socialiniu modeliu, laikantis demokratijos principų ir aplinkos standartų.

3.4

Iš daugelio Europos ir nacionaliniu lygmeniu atliktų tyrimų matyti, kad kultūros ir kūrybos sektoriai (KKS) susiduria su šiais bendrais iššūkiais:

3.5

EESRK nuomone, kūrybos ir kultūros sektoriaus yra svarbus ir sudėtingas, todėl būtinas nuoseklaus ES strateginis planas ir kur kas ilgesnis laikotarpis, taip pat išsamios nacionalinės ir regioninės darbo programos ir tikslai, kuriuos būtų galima įvertinti ir patikrinti pagal Komisijos ir Parlamento prižiūrimą veiksmų planą, kuriame būtų nustatytos pareigos ir atsakomybė skirtingiems veiklos lygmenims: vietos, regionų, nacionaliniam ir ES.

3.6

Taigi, Komitetas prašo Komisijos parengti naują suderintą vidutinės trukmės ir ilgalaikę strategiją, paremtą dalyvaujamojo pobūdžio ir bendra vizija iki 2020 m., pagal kurią būtų visapusiškai atsižvelgiama į KKS ypatumus ir nustatyta teisinį tikrumą užtikrinanti sistema, būtina novatoriškoms investicijoms į šiuos sektorius ir žmogiškųjų išteklių kvalifikacijos didinimui.

3.7

Be to, tokioje strategijoje būtinai atsižvelgti į tai, kad KKS yra ypatingai daug netipinių darbo formų, visų pirma paminėtinas darbas pagal nutrūkstantį darbo grafiką, daug laikinų darbo vietų, į kurias priimami laisvai samdomi darbuotojai, didelis savarankiškai dirbančių asmenų ir dažnai vieno asmens įmonių skaičius, taip pat didelė MVĮ, turinčių mažiau nei 10 darbuotojų, grupė (16). Taigi darbuotojų atlyginimas dažnai yra nereguliarus ir kartais jie atsiduria arti ar žemiau skurdo ribos.

3.8

Daug darbuotojų susiduria su sunkiomis darbo sąlygomis ir neturi teisių į būtiniausią socialinę apsaugą. Tai visų pirma pasakytina apie moteris, kurios sudaro didelę šio sektoriaus ddarbuotojų procentinę dalį. Jos yra dar labiau diskriminuojamos, visų pirma turint omenyje įdarbinimo ir darbo sąlygas, taip pat didelius darbo užmokesčio skirtumus.

3.9

Šiame sektoriuje dirba palyginti daug savarankiškai dirbančių asmenų. Šiai kategorijai dažnai būdingi du kraštutinumai: vienas kraštutinumas – tai aukštos kvalifikacijos ir daug patirties turintys specialistai, užimantys tvirtą poziciją rinkoje, kitas – savarankiškai dirbantys asmenys, kuriems šis statusas reikalingas tik tam, kad galėtų siūlyti pigią darbo jėgą ir taip sumažinti klientui tenkančią administracinę ir finansinę naštą. TDO jau yra seniai įspėjusi apie galimą piktnaudžiavimą šiame sektoriuje (17).

3.9.1

Tiesa ir tai, kad ekonomikos krizė sukrėtė visą KKS, jis kenčia dėl griežto taupymo priemonių ir beprecedentio valstybės paramos kultūrai sumažinimo visoje Europoje.

3.10

EESRK mano, kad priemonės, kurias jis išdėstė savo nuomonėse dėl restruktūrizacijos procesų numatymo (18), turi būti taikomos ir KKS. Technologijos ir verslo modeliai KKS sparčiai kinta ir daug stambių įmonių pertvarko savo gamybą dėl spaudos skaitmeninimo, valstybės pagalbos mažinimo, įmonių perėmimo ir jų jungimosi procesų.

3.11

Tokie pokyčiai turi tiesioginės įtakos KKS darbuotojams: darbuotojai atleidžiami iš darbo, spaudimas dėl darbo užmokesčio, ankstyvo išėjimo į pensiją planai, dažnesnis laikinųjų darbuotojų priėmimas, prastesnės darbo sąlygos ir didesnis stresas, darbo sutarčių trukmės mažinimas ir nepakankamas darbuotojų informavimas ir konsultavimasis su jais.

3.12

Komitetas mano, kad, siekiant išsaugoti Europos Sąjungos kultūrų įvairovę ir gausumą, reikia vengti pernelyg didelės koncentracijos tiek gamybos, tiek paskirstymo srityje; EESRK siūlo pirmenybę teikti skaitmeniniams tinklams ir metarajonams, kurie padėtų pasiekti investicijų kritinę masę, skatinti mokslinius tyrimus, patekti į tarptautines rinkas ir taip išsaugoti darbo vietas.

3.13

Be to, EESRK nuomone, būtina bendromis ES ir šalių pastangomis remti mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programas, įgyvendinant mokymosi visą gyvenimą iniciatyvas suteikti naujų profesinių įgūdžių ir atnaujinti senus, kad profesiniai įgūdžiai ir patirtis būtų nuolat pritaikomi prie šiame sektoriuje vykstančių permainų. Būtina paspartinti investicijas į menininkų, kūrėjų ir KKS darbuotojų švietimo ir mokymo sistemų modernizavimą, kad būtų išsaugota dabartinė ES pozicija ir įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslai.

3.13.1

Šios priemonės tampa dar skubesnės turint omenyje gilias vis didėjančios pasaulinės konkurencijos lemiamas permainas, pasireiškiančias ir profesinės intelektinės veiklos srityse ir verčiančias nuolat kurti vis naujas koncepcijas ir priemones, pavyzdžiui, Europos žinių kooperatyvus, padedančius atlikti itin aukšto lygio žinių reikalaujantį darbą.

3.14

Jei, kaip pabrėžia pati Komisija, „finansų institucijos turėtų būti geriau informuotos apie šių sektorių ekonominį potencialą ir gerinti savo gebėjimus vertinti įmones pagal jų nematerialųjį turtą“, tai visų pirma turėtų būti taikoma 2014–2020 m. Bendrijos biudžeto struktūrai pašalinant esamus neaiškumus (tipinis pavyzdys – Erasmus), pertvarkant ES programas ir intervencines priemones (struktūriniai fondai, EIB, EIF ir kt.) taip, kad į jas būtų įtrauktos ir ypač skatinamos ne technologijų inovacijos ir konkurencinga KKS plėtra tarptautiniu mastu.

3.15

Rengiant būsimą sanglaudos politiką po 2014 m., reikia pasimokyti iš projektų ir tyrimų, susijusių su priemonių, padedančių išlaisvinti visą kūrybos pramonės sektorių potencialą, įgyvendinimu. EESRK nuomone, kultūros ir kūrybos sektoriai turi būti įtraukti į integruotas regionų ar vietos vystymosi strategijas bendradarbiaujant su valdžios institucijomis ir organizuotai pilietinei visuomenei atstovaujančiais organais.

3.16

Reikia sukurti Bendrijos sistemą, kuri palengvintų menininkų ir kūrėjų, jų darbų, paslaugų ir platinimo sistemų judumą, užtikrintų abipusį kvalifikacijos pripažinimą, pažangias švietimo ir mokymo priemones Europos kultūris ir kūrybos erdvėje ir už jos ribų, kartu padėtų praktiškai įgyvendinti Komisijos ekspertų grupės dėl menininkų judumo šiuo klausimu parengtas rekomendacijas (19).

3.17

Komitetas pabrėžia, kad kultūros ir kūrybos pramonė padeda skatinti vietos ekonomikos pertvarką, kadangi sudaromos sąlygos pradėti naują ekonominę veiklą, kurti naujas ir ilgalaikes darbo vietas (20), didinti Europos miestų ir regionų patrauklumą, kaip teigiama tyrime The rise of the creative class  (21).

3.18

EESRK nuomone, pagrindinis tikrai naujos KKS strategijos elementas turi būti Bendrijos veiksmų planas Creative Europe Open to the World (CEOW), kad būtų užtikrintas menininkų ir kultūros bei kūrybos pramonės, ypač MVĮ, dalyvavimas svarbiausiose tarptautinėse rinkose sukuriant konkrečias schemas, palengvinančias mainus su trečiosiomis šalimis, ir bendrai susitariant dėl specialių privalomų sąlygų ES dvišaliuose ir daugiašaliuose susitarimuose.

4.1.1

Valstybės narės ir Komisija, visokeriopai remiant ir aktyviai dalyvaujant socialiniams partneriams, turėtų priimti specialias KKS poreikius atitinkančias reglamentavimo priemones, įskaitant atitinkamas konkurencijos taisykles, siekiant išvengti pernelyg didelės rinkos koncentracijos ir išsaugoti kultūrinę įvairovę, taip pat užtikrinti vartotojų ir įvairių verslo formų pasirinkimo galimybės.

4.1.2

Valstybės narės turėtų sumažinti administracinę ir biurokratinę naštą, kuri ypač slegia kultūros ir kūrybos sektoriaus MVĮ ir šiuose sektoriuose savarankiškai dirbančius asmenis, ir šiuo tikslu supaprastinti su paslaugų teikimu susijusias procedūras ir sudararyti palankias sąlygas paslaugų, menininkų ir kultūros veiklos vykdytojų judumui.

4.2.1

Net tuo atveju, kai yra labiau orientuoti į rinką, KKS kuria individualūs kūrėjai, dizaineriai, autoriai, menininkai, aktoriai ir įvairūs atlikėjai. Jiems turi būti užtikrintos galimybės lengvai gauti finansavimą ir kreditą; labai svarbu susieti KKS skiriamą finansinę paramą ir gerų darbo sąlygų, įskaitant finansines, visų kategorijų darbuotojams išlaikymą.

4.2.2

Todėl svarbu sukurti mokesčių aplinką, palankią MVĮ plėtojimui ir savarankiškai dirbantiems asmenims atleidžiant juos nuo dvigubo apmokestinimo tarpvalstybinio ir tarptautinio judumo atveju, ir užtikrinti tinkamas socialinės apsaugos sistemas.

4.2.3

ES ir valstybės narės turi skatinti viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą siekiant užtikrinti KKS tvarumą ir skatinti prekių ir paslaugų kultūrinę įvairovę.

4.2.4

ES ir valstybės narės turi remti su garantijų, paskolų, investicijų, eksporto skatinimo sąlygomis susijusius lyginamosios analizės (angl. benchmarking) mechanizmus, kad kūrybos ir kultūros projektams būtų užtikrintos lankstesnės sąlygos gauti privataus sektoriaus finansavimą ir būtų skatinamos nekomercinių sektorių, kuriems dažnai skiriamos viešosios lėšos ir kurie yra labiau orientuoti į verslo sektorių, pavyzdžiui, dizaino, mados ir reklamos, sąsaja.

4.2.4.1

EESRK rekomenduoja parengti:

4.3.1

Norint kurti naujus verslo modelius būtina įsisavinti naujas skaitmeninimo, remiksavimo formas, mashing ir sampling, t. y. taikyti skaitmeninę daugialypės terpės rinkmeną, kurioje yra vienas arba keletas tekstinių, grafinių, garso, vaizdo ir animacijos duomenų iš jau esmų šaltinių siekiant sukurti išvestinį kūrinį arba atlikti imčių atranką.

4.3.2

Modelis „Kūrybiškumas socialinei kokybei“ (angl. creativity for social quality) iš esmės susijęs su kultūra, teritorijomis ir visuomene kūrybos rajonuose ir apima priemones, padedančias įsisavinti žinias ir skatinančias pasitelkti dizainerius kaip tarpininkus arba kaip asmenis, sudarančius sąlygas kūrimo, technologijų ir gamybos sąsajos procesams.

4.3.3

EESRK mano, kad būtina pasinaudoti naujais verslo modeliais, kuriuose dizainas įtrauktas į vertės grandinę ir visi grandinės dalyviai gali suteikti pridėtinės vertės produktams ir procesams, kurie pasaulio rinkose gali būti įvardyti kaip Europos kompetencijos pavyzdžiai.

4.3.4

EESRK mano, kad taip pat svarbu skatinti tarptautinį ir tarpvalstybinį judumą ir gebėjimą pritraukti kvalifikuotus ir talentingus darbuotojus ir kartu perduoti žinias, dalytis verslo patirtimi ir įgūdžiais, Europos Sąjungoje kurti įvairių ES dalyvių ir įvairių ekonomikos sektorių dalyvių tinklus ir branduolius.

10.7.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 198/45

1.1

EESRK palankiai vertina Komisijos 2012 m. liepos mėn. paskelbtą veiksmų planą dėl statybų sektoriaus tvaraus konkurencingumo.

1.2

Komitetas pripažįsta strateginę statybų sektoriaus svarbą Europos ekonomikai, nes jis prisideda prie BVP ir užimtumo lygio didinimo ir yra ekonomikos augimą skatinantis veiksnys.

1.3

EESRK mano, kad statybų sektorius galėtų aktyviai prisidėti prie ES energijos poreikio mažėjimo, ir taip mažinti žmonijos ekologinį pėdsaką bei padėti švelninti klimato kaitos poveikį bei prisitaikyti prie jo. Komitetas tikisi, kad veiksmų planas padės šiam sektoriui atremti šiuos svarbius visuomenei kylančius iššūkius.

1.4

Statybų sektorius, sukuriantis beveik 10 % ES BVP, yra labai svarbus visos ekonomikos būklei. Siekdami ekonomikos augimo, nacionalinės politikos rengėjai turi bendradarbiauti su statybų sektoriumi, kaip tai darė Komisija rengdama šį komunikatą, ir pasirūpinti, kad sektorius, sudarius jam tinkamas finansines ir reguliavimo sąlygas, galėtų užtikrinti ES piliečiams ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir aplinkos apsaugą, nes jie yra to nusipelnę.

EESRK mano, kad statybų sektoriui nereikalinga tokia tiesioginė finansinė parama kaip subsidijos, tačiau veiksmų planu turėtų būti siekiama parengti tokią politikos ir reguliavimo sistemą, kuri leistų sektoriui optimaliai prisidėti prie ekonomikos augimo, socialinės gerovės ir aplinkos valdymo, o tam būtina užtikrinti pakankamą viešųjų investicijų srautą ir privatų finansavimą perspektyviems projektams, taip pat valstybių narių ekonomikos finansavimą, kuris iš esmės priklauso nuo bankų kreditų; visų pirma būtina numatyti skubias ir veiksmingas priemones palengvinančias MVĮ sąlygas gauti kreditą, įskaitant konkrečius garantijos ir priešpriešinės valstybės garantijos mechanizmus.

1.5

ES reguliavimo ir standartizavimo sistemos paprastumas, stabilumas ir nuoseklumas yra svarbiausi veiksniai, lemiantys Europos statybų sektoriaus vidaus ir išorės konkurencingumą.

1.6

EESRK puikiai supranta, kad nors griežtas taupymas iš naujo subalansuoja struktūrines spragas, vis tik toks taupymas nelemia ekonomikos atsigavimo atnaujinto augimo, o tik dar labiau pagilina ekonomikos krizę daugelyje šalių. Investicijos į tvarius pastatus ir infrastruktūrą yra būtinos norint užtikrinti būsimą Europos augimą ir darbo perspektyvas.

1.7

Organizuota pilietinė visuomenė ragina Komisiją, Europos Parlamentą, Tarybą ir valstybių narių vyriausybes investicijas į pagal tvarumo principą pastatytus pastatus ir gyvybiškai svarbią infrastruktūrą laikyti strategiškai svarbiomis, nes jos prisideda prie būsimo ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo ir nėra tik dar viena viešojo sektoriaus išlaidų forma. Be to, EESRK rekomenduoja į tokias investicijas neatsižvelgti vertinant, kaip šaliai sekasi vykdyti Stabilumo ir augimo paktą.

1.8

Energijos poreikį galima labai sumažinti renovavus senstantį ES pastatų ūkį, kad būtų galima pasiekti ES tikslus dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo 20% ir energijos poreikio sumažinimo 20%. Tokios priemonės taip pat sumažintų iškastinės energijos importą ir padėtų užtikrinti, kad tebesitęsiant finansų ir ekonomikos krizei daugiau ES turto liktų Europoje, nes tai padėtų išsaugoti darbo vietas ir kurti naujas. Kad būtų galima išnaudoti šį potencialą, šalys turi teikti pakankamai finansinių ir fiskalinių paskatų, kad rinka būtų skatinama labiau taupyti energiją ir kad sumažėtų kvalifikacijos spragos.

1.9

Dar vienas didelis uždavinys – atnaujinti Europos transporto, energetikos ir plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą, kad būtų patenkinti būsimų kartų poreikiai ir užtikrintas Europos tarptautinis konkurencingumas ir patrauklumas tiesioginėms užsienio investicijoms (TUI). Jeigu vyriausybės nesupras tokių investicijų svarbos, Europa gali atsilikti nuo kitų pasaulio regionų ekonomikos ir socialinės gerovės srityse.

1.10

Dėl demografinių pokyčių sektoriui iškils naujų iššūkių dėl gyvenamosios aplinkos, pavyzdžiui, senėjant visuomenei teks daugiau galvoti apie gyvenamosios aplinkos prieinamumą. EESRK atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Europos standartizacijos komitetas (CEN) Europos Komisijos pavedimu koreguoja atitinkamus standartus pagal principą „visiems tinkamas“. Be to, statybų sektorius susiduria su senėjančios darbo jėgos problema. Todėl EESRK primena Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“ (1) ir iššūkį visai ekonomikai.

1.11

Statybų sektoriui, padedančiam sušvelninti klimato kaitos padarinius, prisitaikymas prie klimato kaitos padarinių kelia ir naujų, su gyvenamąja aplinka susijusių iššūkių, kuriuos sektorius turės atremti. Tai pasakytina apie ekstremalių oro reiškinių poveikį, dėl kurio reikės atsparesnės gyvenamosios aplinkos ir atitinkamų apsauginių konstrukcijų. EESRK pabrėžia, kad į tai būtina atsižvelgti taikant esamus standartizuotus techninius metodus, pavyzdžiui, Eurokodus.

1.12

Statybos atliks gyvybiškai svarbų vaidmenį sprendžiant šias problemas, jeigu tik tam bus skirta reikalingų investicijų, ir nors projektų obligacijomis galima padidinti papildomo privataus sektoriaus finansavimo projektams poveikį, jų vaidmuo nėra toks svarbus kaip viešųjų investicijų.

1.13

Daug statybų sektoriaus bendrovių, ypač MVĮ, jaučia didelį spaudimą tiek dėl viešojo, tiek dėl privataus sektoriaus klientų pavėluotų mokėjimų. Kad bendrovės išliktų, turi būti tinkamai užtikrintas Direktyvos 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius, vykdymas. EESRK primygtinai pabrėžia, kad siekiant tinkamai įgyvendinti Direktyvos 2011/7/ES nuostatas ir pasiekti joje užsibrėžtų tikslų ypač svarbu viešųjų pirkimų atveju mokėjimo / gavimo terminus sumažinti iki ne daugiau kaip 30 dienų ir užtikrinti, kad jų bus laikomasi iš tiesų apmokant sąskaitas, priimant atitinkamas biudžetines ir administracines priemones (visų pirma susijusias su banko paskolų gavimu įsiskolinimams padengti). EESRK sutinka, kad svarbu pirmenybės tvarka išspręsti iki Direktyvos 2011/7/ES perkėlimo susidariusių įsiskolinimų problemą. Iš tiesų smarkiai vėluojantis sąskaitų apmokėjimas vykstant skirtingiems viešiesiems pirkimams labai kenkia įmonių konkurencingumui, pelningumui ir gyvybingumui. Tos šalys, kurios yra nustačiusios trumpesnius mokėjimo terminus, neturėtų taikyti direktyvos leidžiančių nukrypti nuostatų, kad šiuos terminus pailgintų. Todėl EESRK rekomenduoja 30 dienų mokėjimo terminą laikyti ilgiausiu leistinu terminu sąskaitoms faktūroms apmokėti (įskaitant priėmimą ir patikrinimą).

1.14

Kad nebūtų prarasta ar labai nesumažėtų ekonomikos atsigavimo galimybių, EESRK nuomone, būtina atnaujinti ir sustiprinti banko paskolų teikimą investuotojams ir realiajai ekonomikai. Komitetas rekomenduoja vengti vykdyti pernelyg didelę rizikos ribojimu pagrįstą paskolų teikimo priežiūrą ir užuot pirmenybę teikus investicijų į vertybinius popierius vystymui, skolinti krizę išgyvenusioms įmonėms. Trumpalaikės paskolos yra gyvybiškai svarbios daugelio bendrovių, ypač MVĮ, kasdieniam išlikimui. Todėl šiuo metu ribotas bankų skolinimas kelia realų pavojų tokių įmonių gyvybingumui. Kad ir taip ribotas skolinimas dar labiau nesumažėtų, tokios finansų rizikos ribojimo taisyklės, kokios yra pasiūlytos susitarime „Bazelis III“, neturėtų lemti tolesnio bankų skolinimo realiajai ekonomikai mažėjimo. Tai bus galima pasiekti, jeigu pigiam skolinimuisi iš Europos centrinio banko bus taikoma sąlyga, kad didelė paskolos dalis turi duoti naudos realiajai ekonomikai.

1.15

Labai svarbi tvaraus ir konkurencingo statybų sektoriaus sukūrimo dalis yra tinkamų darbo sąlygų sektoriuje užtikrinimas. 1993 m. Atkins ataskaitoje (2) daroma išvada, kad statybų sektorius, kuriame dažnai taikomos nuo tokios mažų garantijų darbo formos kaip apgaulinga savisamda, neskatina našumo. Todėl veiksmų plane turėtų būti nurodytos ir strategijos, skirtos stabilizuoti užimtumą ir kovoti su neteisėta praktika, pavyzdžiui, netikra savisamda.

1.16

Nepriklausomai nuo užimtumo formos, turi būti nustatytos paskatos darbo jėgos kvalifikacijai kelti ir mokymosi visą gyvenimą galimybėms suteikti.

1.17

Taisyklių ir socialinių įsipareigojimų apėjimas iškreipia statybų rinką. Todėl turi būti užtikrintos vienodos konkurencijos sąlygos, užtikrinant priimančiojoje šalyje galiojančių teisės aktų vykdymą ir prisitaikymą prie socialinių sąlygų. Kad šis tikslas būtų pasiektas, turi būti taikomi tinkami priimančiosios šalies sąlygų vykdymą užtikrinantys mechanizmai.

1.18

EESRK ragina Europos institucijas ir valstybes nares sustiprinti politiką ir imtis konkrečių veiksmų prieš korupciją ir nusikalstamų organizacijų poveikį viešiesiems pirkimams, ypač dėl didelių infrastruktūros projektų; dėl tokio poveikio, kai naudojami gąsdinimai ir smurtas, suvaržoma laisvė ir demokratija, atsiranda nepriimtina ir nesąžininga konkurencija.

1.19

EESRK pabrėžia, kad valstybėms narėms reikėtų leisti taikyti egzistuojančias ir papildomas kontrolės priemones arba administracinius formalumus, kurie laikomi efektyviais ir reikalingais. Jos taip pat privalėtų užtikrinti, kad tokia kontrolė, stebėsenos ir įgyvendinimo mechanizmai, taip pat efektyvūs ir pakankami patikrinimai būtų tikrai vykdomi, siekiant užtikrinti atitiktį nacionalinei teisei ir darbuotojų komandiravimo direktyvai (96/71/EB).

1.20

Darbuotojams migrantams turėtų būti sudarytos būtiniausios socialinės sąlygos ir (arba) vienodos sąlygos pagal priimančiojoje šalyje galiojančias sąlygas ir teisės aktus. Turėtų būti įgyvendinti tinkami vykdymo užtikrinimo mechanizmai kovai su socialiniu dempingu ir nevienodu teisės aktų taikymu darbuotojams migrantams.

1.21

Statybų sektoriuje būtina sustiprinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą, nes tai padėtų didinti našumą. Būtina politika, palanki nuolatinėms inovacijoms, našumo didinimui keliant darbo jėgos kvalifikaciją, pažangiems naujiems produktams ir darbo organizavimo metodams bei kokybiškoms darbo vietoms. Šiuo požiūriu aplinkosaugos technologijos gali tapti teigiamus poslinkius skatinančiu veiksniu.

1.22

EESRK remia sąžiningas ir subalansuotas sutarčių sąlygas, kurios turėtų būti įgyvendintos visose ES valstybėse narėse ir turėtų būti taikomos ir ne ES šalių įmonėms, veikiančioms ES statybos rinkoje. Norint užtikrinti veiksmingą ir sąžiningą konkurenciją, būtina skatinti rinktis ekonomiškai naudingiausius pasiūlymus (vietoj „žemiausios kainos“) ir nuosekliai atmesti pasiūlymus, kuriuose pasiūlyta neįprastai maža kaina.

1.23

Kad statybos padėtų sklandžiau įgyvendinti tvaraus vystymosi principus, EESRK rekomenduoja turtą vertinti ir jo kainą nustatyti remiantis jo viso gyvavimo ciklu. Kai kuriais atvejais tokie vertinimai turėtų būti atliekami remiantis Europos standartizavimo komiteto parengtais ar patvirtintais standartais.

1.24

EESRK palankiai vertina aukšto lygio forumo statybos klausimais sukūrimą ir norėtų jame dalyvauti, kad padidėtų ES politikos, susijusios su statybų sektoriumi, nuoseklumas.

2.1

ES-27 statybų sektorius labai nukentėjo 2008 m. prasidėjus finansų krizei, lėmusiai statybų veiklos ekonominį nuosmukį. Augimas greitai neatsinaujino, nes euro zonai priklausančiose valstybėse narėse prasidėjo valstybės skolos krizė, o daugelyje valstybių narių buvo įgyvendinamos griežto taupymo priemonių programos.

2.2

Nepaisant to, 2011 m. statybų sektoriaus apyvarta pasiekė 1 208 mlrd. eurų, o tai sudaro 9,6% ES-27 BVP ir 51,5% bendrojo pagrindinio kapitalo formavimui skiriamos sumos (3).

2.3

Kalbant apie įmones, statybų sektoriuje veikia 3,1 mln. įmonių, iš kurių 95% yra MVĮ, kuriose dirba ne daugiau kaip 20 darbuotojų, o 93% – mažiau nei 10 darbuotojų.

2.4

Statybų sektorius yra didžiausias Europos pramonės darbdavys; šiame sektoriuje 2011 m. dirbo 14,6 mln. darbuotojų, o tai sudaro 7% bendro dirbančiųjų skaičiaus ir 30,7% dirbančiųjų pramonės sektoriuje skaičiaus. Nuo 2008 m. užimtumo lygis nuolat mažėjo.

2.5

Įskaičiavus didinamąjį poveikį (sukūrus vieną darbo vietą šiame sektoriuje, sukuriamos dar dvi darbo vietos kituose sektoriuose), ES yra 43,8 mln. darbuotojų, tiesiogiai ar netiesiogiai priklausančių nuo statybų sektoriaus.

2.6

Įvairių valstybių narių statybų sektorius nukentėjo nuo tų pačių ekonominių veiksnių:

2.7

Nacionalines pastangas sumenkino biudžeto ir fiskalinio konsolidavimo priemonės bei labai apkarpytos investicijos siekiant įveikti valstybės skolos krizę.

2.8

Tokia padėtis dar labiau susilpnino jau ir taip nestabilų verslą ir pakirto vartotojų pasitikėjimą.

2.9

Prognozuojama, kad dėl nuosmukio visuose statybų sektoriaus segmentuose bendra statybų apimtis 2012 m. sumažės daugiau kaip 2%.

2.10

Pasaulio banko analizėje statybų sektorius buvo nurodytas tarp tų, kuriuose klesti korupcija ir organizuotas nusikalstamumas:

ES valstybės narės nurodo, kad korupcija pasireiškia tokiais būdais:

3.1

Siūlomos strategijos tikslai:

3.2

Šio pasiūlymo paskirtis:

3.3

Siūlomame veiksmų plane daugiausia dėmesio skiriama penkiems tikslams:

3.4

Kalbant apie valdymą, siūlomas trišalis (Komisija, valstybės narės, suinteresuotieji subjektai) strateginis forumas strategijos įgyvendinimo pažangai stebėti.

4.1.1

Klimato kaitos poveikio sušvelninimas ir prisitaikymas prie jo bei žmonijos ekologinio pėdsako sumažinimas.

Statybų veikla yra vietos verslas ir itin imlus darbui. Todėl negalima gamybos perkelti į lengvatinių mokesčių zoną, nes reikia užtikrinti, kad darbo vietos išliktų ES.

43,8 mln. darbuotojų ES-27 vis dar tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso nuo statybų sektoriaus.

Tai, kad daug labai mažų įmonių ir MVĮ dalyvauja statybų versle reiškia, kad ši veikla turi gilias šaknis vietos bendruomenėse, atspindi vietos tradicijų ir kultūrų įvairovę.

Daugelyje valstybių narių statybų sektorius, kartu su profesinio mokymo įstaigomis, atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant jauniems darbuotojams galimybę dalyvauti pameistrystės programose, kartu ir socialinį judumą.

4.2.1

Daugelio šalių statybų sektoriuje yra taisyklių, kurios trukdo veikti įmonių bendradarbiavimo mechanizmams (pvz., atsakomybės taisyklės), jo vertės grandinė – sudėtinga, daug galimybių kilti konfliktams ir atsirasti neefektyviai veiklai. Tokia padėtis trukdo didinti konkurenciją.

4.2.2

Nepaisant teigiamų poslinkių, pavyzdžiui, Europos statybos forumo neoficialios platformos 2010 m. lapkričio mėn. pirmą kartą paskelbto manifesto „Gerovės kūrimas Europos ateičiai“ ir ypač 2013 m. sausio mėn. dar kartą paskelbto dėl Komisijos komunikato, sektorių sudaro tiek daug suinteresuotųjų subjektų, kad jiems sunku derinti savo nuomonę ir kalbėti vieningai nacionaliniu arba Europos lygiu.

4.2.3

Kai kuriais atvejais sektorius neatsparus spekuliaciniams turto burbulams – toks burbulas 21-ojo amžiaus pirmąjį dešimtmetį susidarė daugelyje valstybių narių ir jį lėmė kreditai mažomis palūkanomis nekilnojamam turtui vystyti.

4.2.4

Politikos priemonės, skirtos skatinti konkrečias statybų formas, pavyzdžiui, fiskalinės paskatos pastatų renovacijai arba modifikavimui siekiant padidinti jų energijos vartojimo efektyvumo rodiklius, arba supirkimo tarifai siekiant paremti labai mažus atsinaujinančius energijos šaltinius, dažnai būna nenuspėjamos, trumpalaikės ir nutraukiamos dar prieš tai, kai pradeda duoti juntamą naudą.

4.2.5

Viešųjų pirkimų kriterijus paprastai būna žemiausia kaina. Toks spaudimas mažinti siūlomas kainas trukdo bendrovėms diegti inovacijas savo procesuose ir investuoti į naujas ir inovacines medžiagas. Be to, viešuosiuose pirkimuose dažnai neleidžiama pateikti alternatyvių pasiūlymų. Galimybių pateikti alternatyvius pasiūlymus nebuvimas, kartu su ribojančiomis sąlygomis dėl draudimo, yra papildomos kliūtys, trukdančios didinti inovacijas.

4.2.6

Statybų sektoriuje į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą investuojama mažai, palyginti su kitais pramonės sektoriais; taip yra dėl to, kad sektorius yra susiskaidęs, statybos darbai griežtai ir kategoriškai reglamentuojami, pelno maržos tradiciškai mažos. Visgi EESRK atkreipia dėmesį į viešojo ir privataus sektorių partnerystę siekiant energijos vartojimo efektyvumo, kuri naudoja moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai skiriamą Europos Sąjungos paramą ir atitinkamą privataus sektoriaus skiriamą finansavimą.

4.2.7

Nepaisant pastaraisiais metais pasiektos didelės pažangos, statybų sektoriaus įvaizdis vis dar yra ne koks ir prioritetu išlieka geresnių rezultatų sveikatos ir saugos srityje siekimas. Kalbant konkrečiau, nepaisant nuosmukio, pramonei vis dar nesiseka pritraukti pakankamai kvalifikuotų inžinierių iš universitetų. Dėl demografinių pokyčių ši problema vis gilės. Pats sektorius turi spręsti įvaizdžio problemą ir siekti pritraukti jaunus kvalifikuotus darbuotojus.

4.3.1

Pastatų fondo energijos vartojimo efektyvumas yra didžiulė galimybė sektoriui suintensyvinti veiklą taikant esamas technologijas. Tačiau nacionalinės vyriausybės turi pripažinti tokį potencialą ir skirti reikalingą finansinę paramą bei fiskalines paskatas.

4.3.2

Valstybės narės ir Europos Sąjunga turėtų koordinuoti didelio masto investicijų į pagrindinę infrastruktūrą ir pastatus programas, kurių sumos yra didesnės nei gali būti skiriamos pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę iš kitos daugiametės finansinės programos.

4.3.3

Vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu sektorius gali sukurti tvarią, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką, jei tik bus teikiamos būtinos reguliavimo ir finansinės paskatos.

4.3.4

Statybų sektorius bus vienas pirmųjų, kuris imsis priemonių atremti klimato kaitos padarinių švelninimo ir prisitaikymo prie jų uždavinius.

4.3.5

Tokių naujų technologijų, pagrįstų IT, kaip statinio informacinis modeliavimas, vystymas padeda skatinti šiame sektoriuje diegti inovacijas ir didinti efektyvumą.

4.4.1

Pagrindinė grėsmė, su kuria susiduria statybų sektorius, yra viešųjų ir privačių investicijų trūkumas ir dėl to jau yra bankrutavusios perspektyvios įmonės, o nuo 2008 m. labai sumažėjo užimtumo lygis. Dėl nesibaigiančio nuosmukio statybų sektoriuje bus visam laikui prarasta nemažai architektų, projektuotojų, inžinierių ir amatininkų.

4.4.2

Kita sektoriui kylanti grėsmė, susijusi su pirmiau minėtąja, yra darbo jėgos senėjimas ir jaunų kvalifikuotų darbuotojų, kurie pakeistų senėjančius darbuotojus, trūkumas. Remiantis Vokietijos duomenimis, galima daryti išvadą, kad 2011 m. 44% darbuotojų buvo vyresni nei 45 metų.

4.4.3

Dar viena grėsmė – į ES viešųjų pirkimų rinką ateinantys trečiųjų šalių rangovai. Šios bendrovės, dažnai valstybinės, jau yra pasinaudojusios savo buveinės šalies finansavimu, kad išvengtų sąžiningos konkurencijos; taip yra buvę, pavyzdžiui, vykdant A2 greitkelio Lenkijoje 2009 m. tiesimo projektą, kuriame dalyvavo Kinijos valstybinė bendrovė. Dėl tokios nesąžiningos konkurencijos blogėja statybų kokybė ir mažėja vietos statybininkų atlyginimai.

4.4.4

Valdžios institucijų spaudimas taupyti lėšas viešuosiuose pirkimuose lemia tai, kad labai dažnai siūloma neįprastai maža kaina. Dėl tokių pasiūlymų mažėja gyvenamosios aplinkos kokybė, prastėja darbuotojų socialinė gerovė ir ilgainiui didėja sąnaudos.

4.4.5

Statybų sektorius ir taip yra labai reglamentuotas ir tai daroma dėl rimtų priežasčių, tačiau ES lygiu priimami statybų sektorių reglamentuojantys teisės aktai galėtų duoti priešingą nei norimą rezultatą, jeigu nebus derinami.

4.4.6

Vienas svarbiausių ES statybų sektoriaus ypatumų yra itin didelis mobilumas. Kitų šalių darbuotojai neturėtų būti samdomi, ypač savisamdos pagrindais, ir laikinai komandiruojami vien dėl socialinio dempingo – siekiant išvengti prievolės mokėti priimančiojoje šalyje galiojančias socialinio draudimo įmokas ir vykdyti socialinius įsipareigojimus.

4.4.7

Statybinių medžiagų pramonei gresiantis didelis iššūkis – ateityje gauti žaliavų, taip pat išteklių naudojimo efektyvumas.

5.1

Keičiantis nuomonėmis per 2012 m. gruodžio 19 d. CCMI surengtą klausymą buvo pabrėžti šie pagrindiniai aspektai:

6.1

Statybų sektoriaus būsima raida susijusi su:

6.2

Statybų sektoriuje tarp suinteresuotųjų subjektų būtina trofinė grandinė: statybos bendrovės, planuotojai, architektai, projektuotojai, užsakovai, kt. turėtų dalyvauti tokiose žinių srityse kaip finansavimas, draudimas, viešieji pirkimai, rinkodara ir švietimas.

6.3

Kad būtų galima kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, statybos bendrovės siūlo visą priemonių ir struktūrinių reformų kompleksą, įskaitant:

10.7.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 198/51

1.1

Komitetas palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl išorės politikos aviacijos srityje. Turint omenyje tai, kad Europa tampa vis labiau priklausoma nuo išorės prekybos ir kad oro uostams tenka pagrindinis vaidmuo užtikrinant mūsų žemyno susisiekimą su kitais pasaulio kraštais, EESRK visiškai pritaria didelio užmojo darbotvarkei aviacijos srityje.

1.2

EESRK ypač norėtų sparčios pažangos siekiant išplėstos bendros aviacijos erdvės, kuri apimtų mūsų kaimynes Artimuosiuose Rytuose, Rytų Europą, Rusiją, Turkiją ir kirtus Viduržemio jūrą – Šiaurės Afrikos šalis. Tai suteiktų naujų plėtros galimybių antriniams ir regioniniams oro uostams, nes jie geografiniu požiūriu yra arti šių rinkų ir daugelis jų patiria didelį ekonomikos augimą.

1.3

EESRK taip pat labai pritaria ambicingai liberalizavimo darbotvarkei su BRIC ir ASEAN šalimis siekiant Europos vežėjams sudaryti galimybes daugiau bendradarbiauti su kitais oro vežėjais ir padidinti per Europos oro uostus vykstančio eismo srautus.

1.4

Komisija teisingai nurodo, kad oro susisiekimo sektoriuje reikėtų suvienodinti verslo sąlygas. Komisija, kalbėdama apie problemų keliančius veiksnius, kuriems reikėtų skirti dėmesio, pelnytai nurodo aviacijos mokesčius, nederamą valstybės pagalbą, perpildytus oro uostus ir oro erdvę, atsakomybę už vartotojų apsaugą ir išlaidas dėl anglies dioksido išmetimo.

1.5

EESRK pritaria Komisijos nuogąstavimams, susijusiems su būtinybe investuoti į oro uostų pajėgumus. Europos Sąjungoje reikia skubiai užtikrinti oro uostų pajėgumus, kad ES neprarastų konkurencingumo palyginti su kitais augančiais regionais ir kad eismas atitinkamai nebūtų nukreiptas į kaimyninius regionus.

2.1

Komitetas palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl išorės politikos aviacijos srityje.

2.2

Komitetas visiškai pritaria, kad aviacija yra nepaprastai svarbi Europos ekonomikai – ir pramonei, ir ES piliečiams. Aviacijos sektorius sukuria 5,1 mln. darbo vietų ir 365 mlrd. EUR, arba 2,4 %, Europos BVP, todėl jo poveikis ekonomikos augimui ir užimtumui Europos Sąjungoje yra esminis.

2.3

Europos Komisijai ir ES koordinuojant pastangas, sudaryta 1 000 dvišalių susitarimų su 117 ES nepriklausančių valstybių. Padaryta pažanga kuriant platesnę bendrą aviacijos erdvę su kaimyninėmis valstybėmis: jau pasirašyti susitarimai su Vakarų Balkanų valstybėmis, Maroku, Jordanija, Gruzija ir Moldova.

2.4

Tačiau pereinant nuo tik dvišalių santykių tarp ES valstybių narių ir valstybių partnerių prie mišrių (dvišalių ir ES lygmens santykių) valstybėse partnerėse kartais kildavo sumaišties ir ES interesai ne visada būdavo apibrėžiami ir apginami tinkamiausiu būdu.

2.5

Be to, dėl nacionalinio susiskaidymo aviacijos pramonėje dar pernelyg vaikomasi nacionalinių interesų ir perdaug pasitikima ad hoc iniciatyvomis, pagrįstomis atskirais derybų įgaliojimais, kad būtų galima sudaryti sąlygas veiksmingam patekimui į rinką ir augimui. Atskiros valstybės narės su tam tikromis ES nepriklausančiomis valstybėmis ES valstybių narių lygmeniu liberalizuoja rinką nekoordinuotai tokiu tempu, o akivaizdus valstybių narių nusiteikimas toliau suteikti dvišalių skrydžių teises trečiosioms šalims ne lygiaverčių mainų principu ir neatsižvelgiant į poveikį ES lygmeniu yra toks, kad jei mes dabar nesistengsime nustatyti ambicingesnės ir veiksmingesnės ES išorės politikos, po kelerių metų gali būti jau vėlu.

2.6

Taryba taip pat suteikė Komisijai įgaliojimus derėtis dėl visapusiškų susitarimų su Australija ir Naująja Zelandija. Derybos su šiomis valstybėmis dar nebaigtos. Šiuo metu Europos aviacijai Australijoje atstovauja tik dvi Europos oro linijos – „British Airways“ ir „Virgin Atlantic“. Anksčiau skrydžius į Australiją vykdė kur kas daugiau Europos vežėjų.

2.7

EESRK palankiai vertina išsamias Tarybos išvadas dėl Komisijos pasiūlymo (1), bet mano, kad valstybės narės galėtų aiškiau paremti kai kurias esmines ES derybas, pavyzdžiui, suteikdamos stipresnį įgaliojimą Komisijai „normalizuoti“ aviacijos srityje vyraujančius įtemptus santykius su Rusija.

2.8

Lotynų Amerika – sparčiai auganti rinka. Susijungus oro vežėjams LAN ir TAM gali iškilti reali komercinė grėsmė „Iberia“, „Tap“ ir kitiems skrydžius į Lotynų Ameriką vykdantiems Europos oro vežėjams. Būtina kuo skubiau sudaryti susitarimą su Brazilija.

3.1

Nepaisant pigių vežėjų, kurie savo paslaugas pradėjo teikti ne didžiuosiuose oro uostuose (mazguose), augimo, Europos didieji mazgai tebėra labai svarbūs pasaulinei aviacijai ir išorės santykiams, nes jie dažnai yra susitarimų dėl eismo objektas.

3.2

Augantys didieji mazgai Abu Dabyje, Dubajuje ir kitur kelia didelį pavojų ES bendrovių vykdomų tolimųjų skrydžių konkurencingumui. Pavyzdžiui, neseniai bendrovės „Quantas“ su Jungtiniais Arabų Emyratais sudaryta sutartis kelia rimtą pavojų Europos oro susisiekimo sektoriui.

3.3

Didysis mazgas būna gyvybingas, kai vietos paklausa yra pakankamo lygio ir kai veikia platus logistikos paslaugų tinklas (dėl tos priežasties sėkmingiausi didieji mazgai paprastai yra didžiųjų miestų oro uostuose, o pastarieji vis labiau perpildomi ir nebegali plėstis daugiausia dėl aplinkosauginių priežasčių).

3.4

Kai kuriuose didžiuosiuose Europos oro uostuose (mazguose) dėl pajėgumų stygiaus jau ribojamas jungiamųjų skrydžių, kurie galėtų būti vykdomi, skaičius, – norint išsaugoti Europos konkurencingumą, šį klausimą reikia būtinai išspręsti.

4.1

ES oro vežėjų, kurių daugelis susiduria su rimtomis finansinėmis problemomis, konkurencingumas sumažėja, kai aukštesnes vieneto gamybos sąnaudas lemianti ekonominė našta yra didesnė nei kitų oro vežėjų kituose pasaulio regionuose.

4.2

Vertinant ES aviacijos sektoriaus konkurencingumą, ypač ES oro vežėjų tarptautinį konkurencingumą, svarbu atsižvelgti į visą aviacijos vertės grandinę (oro uostus, oro navigacijos paslaugų teikėjus, gamintojus, kompiuterines rezervavimo sistemas, antžeminių paslaugų teikėjus ir kt.) ir į kitose svarbiausiose rinkose esančią sąnaudų struktūrą, atvirumą konkurencijai kitose vertės grandinės dalyse ir infrastruktūros finansavimo mechanizmus.

4.3

Europos Sąjungoje nepavyko sukurti vienodų verslo sąlygų nei valstybių narių, nei vietos ar regionų lygmeniu: pavyzdžiui, daugeliu atvejų nepavyko išvengti situacijų, kai maži oro uostai oro vežėjams taiko nekomercinius tarifus nesilaikydami privataus rinkos investuotojo principo. Neseniai pradėti išsamūs galimos valstybės pagalbos teikimo oro vežėjams, vykdantiems skrydžius iš keleto ES valstybių narių regioninių oro uostų, atvejų tyrimai rodo, kad reikia nedelsiant baigti nuolat atidėliojamą Europos Komisijos valstybės pagalbos gairių oro uostams rengimą. Neseniai priimtos ES taisyklės dėl ES socialinės apsaugos mobiliems darbuotojams, kaip antai orlaivių įgulos nariams, pagerins bendros rinkos veikimą. Komisija ėmėsi veiksmų dėl daugelio galimos nesąžiningos konkurencijos atvejų.

5.1

Komisijos užsakymu atliktame nepriklausomame tyrime apskaičiuota, kad toliau sudarant ES lygmens visapusiškus oro susisiekimo paslaugų susitarimus su kaimyninėmis valstybėmis ir svarbiausiais partneriais būtų gauta didžiulė ekonominė nauda (daugiau nei 12 mlrd. EUR per metus), ypač sparčiai augančiose ir (arba) apribojimais pasižyminčiose rinkose.

5.2

Europos Sąjungai strategiškai svarbu išlaikyti stiprų ir konkurencingą Europoje veikiantį aviacijos sektorių, kuris jungtų ES su pasauliu. Sparčiausiai augančios aviacijos rinkos dabar yra ne Europoje, todėl būtina, kad Europos sektorius turėtų galimybę augti ir tose rinkose.

5.3

Svarbu užtikrinti, kad tęsiant šį procesą, kai kaimyninės valstybės viena kitai atsiveria ir integruojasi, ilgainiui rastųsi realiai integruota bendra aviacijos erdvė. Nebėra prasmės, kad Taryba kiekvienos konkrečios valstybės atžvilgiu svarstytų, ar suteikti derybų dėl susitarimų įgaliojimus. Būtų daug produktyviau suteikti Komisijai vienintelį įgaliojimą derėtis su likusiomis kaimyninėmis valstybėmis, nors tos derybos ir toliau vyktų su kiekviena valstybe atskirai.

5.4

Trečiąja kryptimi (visapusiški susitarimai su svarbiausiais partneriais) suderėta keletas svarbių susitarimų. Tačiau ir šioje srityje liko pasiekti keletą reikšmingų tikslų, kurie susiję su ES ir JAV bei ES ir Kanados susitarimais dėl nuosavybės teisių ir oro vežėjų kontrolės.

5.5

Dauguma šalių iki šiol išlaikė taisykles, pagal kurias oro vežėjų kontrolinį akcijų paketą turėti ir juos kontroliuoti privalo tų šalių piliečiai; dėl to oro vežėjai netenka prieigos prie platesnio investuotojų rato ir kapitalo rinkų. The effect has been to impose an artificial industry structure on the airline sector that does not exist in other industries. Pavyzdžiui, užsieniečiai negali valdyti daugiau nei 25 % JAV oro vežėjo akcijų su balsavimo teise. Tokie nacionaliniai nuosavybės teisėms ir kontrolei taikomi apribojimai tapo akstinu susiburti trims pasauliniams oro vežėjų aljansams („Star Alliance“, „SkyTeam“ ir „Oneworld“), tiksliau – kai kuriuos jų narius paskatino sukurti bendras įmones skrydžiams tam tikrais maršrutais vykdyti. Tos įmonės tapo į pasaulinius oro vežėjus panašiausiu jų pakaitalu.

5.6

O pagal galiojančią ES teisę ES oro vežėjams nėra keliamas apribojimas, kad jie turį priklausyti šalies piliečiams ar būti jų kontroliuojami; ES oro vežėjai gali priklausyti bet kuriam suinteresuotam ES subjektui.

5.7

Konsolidavimo tendencija Europoje yra unikali tuo, kad tarptautiniai susijungimai ir įsigijimai leidžiami tik ES viduje, o nuosavybės teisių ir kontrolės tvarka iš esmės nepasikeitus nuo to laiko, kai dėl jos buvo susiderėta 1944 m. Čikagos konvencijoje. Taikant nuosavybės teisių ir kontrolės nuostatas susiduriama su rimtais sunkumais, todėl prireikia derybų su valstybėmis partnerėmis ir labai sudėtingų valdymo struktūrų. Aljansų nariai vis glaudžiau bendradarbiauja siekdami pasiūlyti klientams integruoto pasaulinio tinklo, be trūkstamų grandžių jungiančio daugelį didžiųjų mazgų, paslaugą.

5.8

Pribrendo metas imtis papildomų ES ir JAV oro susisiekimo susitarime numatytų žingsnių, kuriais būtų liberalizuotos oro vežėjų nuosavybės teisės ir kontrolė, kad oro vežėjai galėtų pritraukti investicijų netrukdomi apribojimų dėl investuotojo pilietybės.

6.1

ES turėtų toliau aktyviai remti tolesnį atvėrimą ir liberalizavimą aviacijos srityje kartu užtikrindama, kad būtų pasiekta patenkinamo lygio reguliavimo konvergencija. Norint išvengti rinkos iškraipymų ir lenktyniavimo dėl žemesnių standartų, derybose su valstybėmis partnerėmis reikėtų deramą dėmesį skirti darbo ir aplinkos standartams, tarptautinių konvencijų ir susitarimų tose srityse paisymui. Paslaugas Europoje teikiantys oro vežėjai turi laikytis Tarptautinės darbo organizacijos taisyklių ir reglamentų.

6.2

Turint omenyje tai, kad Europa tampa vis labiau priklausoma nuo išorės prekybos ir kad oro uostams tenka pagrindinis vaidmuo užtikrinant mūsų žemyno susisiekimą su kitais pasaulio kraštais, EESRK visiškai pritaria didelio užmojo darbotvarkei aviacijos liberalizavimo srityje.

6.3

Kad gautų kuo daugiau naudos, ES turi paskubėti (kol besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys nepažengė liberalizacijos srityje), kad galėtų pasinaudoti pradininkės pranašumu. Tai apsaugotų Europos aviacijos rinkos pozicijas pasaulyje ir kartu jas sustiprintų. Jeigu šia galimybe nebus pasinaudota, ES kyla grėsmė būsimų pasaulinio oro eismo srautų būti nustumtai į visišką nuošalę.

6.4

Būdama aviacijos liberalizavimo „pradininkė“ ES taip pat galėtų propaguoti Europos techninius standartus, o tai galėtų būti labai naudinga Europos aviacijos ir kosmonautikos pramonei.

6.5

EESRK jau seniai pasisako už tai, kad būtų pašalinti nuosavybės ir kontrolės apribojimai (2), kad oro vežėjai turėtų prieigą prie platesnio investuotojų ir kapitalo rinkų rato. ES ir JAV rinkos yra labai svarbios, todėl reikėtų išlaikyti pradinį užsidegimą tęsti šią politiką ir siūlyti naujas ES–JAV susitarimų pataisas. Taip gali būti nubrėžtos naujos aviacijos eros po Čikagos konvencijos gairės.

6.6

Komisija turės pademonstruoti, kad, palyginti su dvišaliais susitarimais, koordinuotai vedant derybas rezultatų galima pasiekti greičiau ir be reikalo nedelsti, kai atsiranda naujų galimybių. Šiuo metu mums tenka tik apgailestauti, kad taip vėluojama pasirašyti dvišalį susitarimą su Brazilija. Be to, reikia paminėti, kad valstybės narės yra bendrai atsakingos už Europos išorės aviacijos politikos stiprinimą ir kad Komisijai reikalingi tvirti derybų įgaliojimai, ypač tais atvejais, kai valstybes ir regionus, kur aviacijos veikla vykdoma laikantis labai skirtingų standartų, norima įtikinti laikytis ES rinkos taisyklių.

6.7

Europos oro susisiekimo sektoriaus padėtis dar labiau susilpnėtų, jeigu vienas iš Artimųjų Rytų vežėjų perimtų vieną iš šiuo metu finansinių sunkumų slegiamų Indijos oro bendrovių.

7.1

Dėl savo specifikos pasauliniu mastu ypač nukenčia Europos krovinių ir pašto gabenimo sektorius, susiduriantis su ribojamaisiais dvišaliais oro susisiekimo susitarimais, todėl šio sektoriaus patekimo į rinką kliūtis reikėtų stengtis šalinti pirmiausiai.

7.2

EESRK ypač norėtų sparčios pažangos siekiant išplėstos bendros aviacijos erdvės, kuri apimtų mūsų kaimynes Artimuosiuose Rytuose, Rytų Europą, Rusiją, Turkiją ir kirtus Viduržemio jūrą – Šiaurės Afrikos šalis. Tai suteiktų naujų plėtros galimybių antriniams ir regioniniams oro uostams, nes jie geografiniu požiūriu yra arti šių rinkų ir daugelis jų patiria didelį ekonomikos augimą. Konstruktyvi ir pragmatiška bendradarbiavimo su Turkija darbotvarkė sudarytų sąlygas sprendžiant konkrečias atitinkamo regiono problemas siekti abipusiai naudingos pažangos. Ypač reikėtų pasistūmėti rengiant dvišalį saugos susitarimą.

7.3

EESRK taip pat labai pritaria ambicingai liberalizavimo darbotvarkei su BRIC ir ASEAN šalimis. Šios valstybės sparčiai tampa svarbiausiomis pasaulio žaliavų ir pagamintų prekių ir paslaugų tiekėjomis, o jų gyventojai vis daugiau keliauja. Įrodyta, kad visapusiški ES oro susisiekimo susitarimai su Kinija, Indija, Japonija ir Lotynų Amerika galėtų atnešti didelės ekonominės naudos, todėl jų reikėtų siekti toliau. Liberalizavus oro eismą Europos vežėjams turėtų atsiverti galimybės daugiau bendradarbiauti su kitais tų regionų oro vežėjais ir padidinti per Europos oro uostus vykstančio eismo srautus.

7.4

Svarbu ir tai, kad sandoriai būtų naudingi abiem sandorio pusėms – tiek ES, tiek ir trečiosioms šalims. Šiuo atveju Rusija turėtų skubiai parodyti ryžtą vykdyti 2011 m. susitarimą įgyvendinti „Skrydžių per Sibirą sistemos modernizavimo sutartuosius principus“. Jeigu šių įsipareigojimų nebūtų laikomasi, Komisija, valstybių narių padedama, turėtų imtis reikiamų priemonių.

7.5

Santykiai su Persijos įlankos valstybėmis pastaraisiais metais reiškė vienpusį procesą – ES rinkų atvėrimą Persijos įlankos oro vežėjams ir dėl to galimybės tapo labai nevienodos. Kadangi galimas ir tolesnis eismo srautų „nutekėjimas“, artimiausiu metu nepatartina tęsti derybų su Persijos įlankos valstybėmis.

8.1

EESRK pritaria Komisijos nuogąstavimams, susijusiems su būtinybe investuoti į oro uostų pajėgumus. Vis dėlto šią pasiūlymo dalį reikėtų geriau išaiškinti: kokiais veiksmais siūloma siekti nustatytų tikslų ir kaip šie pasiūlymai yra susiję su ankstesniu Komisijos pasiūlymu dėl oro uostų paketo (3).

8.2

Europos Sąjungoje reikia skubiai užtikrinti oro uostų pajėgumus, kad ES neprarastų konkurencingumo palyginti su kitais, augančiais regionais ir kad eismas atitinkamai nebūtų nukreiptas į kaimyninius regionus.

8.3

Žala Europos ekonomikai pasijus gerokai anksčiau nei paklausa ims viršyti pasiūlą. Eurokontrolės duomenimis, kai tik didžiuosiuose oro uostuose (mazguose) bus pradėta išnaudoti daugiau nei 75 proc. jų teorinio didžiausio pajėgumo, sparčiai sumenks jų gebėjimas veiksmingai reaguoti į blogų oro sąlygų ir techninių priežasčių sukeltus vėlavimus bei patikimai užtikrinti jungiamųjų skrydžių paslaugas.

8.4

Be to, piko valandomis keleiviai moka daugiau nei mokėtų, jeigu pajėgumai būtų didesni. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmų Transporto komitetas neseniai buvo informuotas, kad tuo atveju, jeigu pietryčių Anglijoje oro uostai nebus plečiami, keleiviams iki 2030 m. gali tekti už lėktuvo bilietus sumokėti 1,2 mlrd. svarų sterlingų.

8.5

Oro uostų pajėgumus reikia stebėti ES lygmeniu. Reikalingos ir ES gairės, kurios leistų vietos valdžios institucijoms, svarstant oro uostų plėtros planus, remtis bendromis išsamiomis taisyklėmis.

8.6

Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, plėsti didžiųjų oro uostų pajėgumus tiesiog būtina, tačiau kartu reikia ir kuo geriau išnaudoti esamus pajėgumus, ypač oro uostų tarpsnius. Oro uostai turi būti pajėgūs reaguoti į besikeičiančią pasiūlą ir paklausą ir savo tarpsnius galėti panaudoti taip, kad gautų ekonominiu požiūriu optimaliausią rezultatą. Šiuo atveju svarbu, kad dabartinio oro uostų paketo (4) tarpsnių elementas padėtų užtikrinti, kad ir toliau būtų stengiamasi kuo geriau išnaudoti oro uostų pajėgumus, o skirstant tarpsnius būtų atsižvelgiama į vietos aplinkybes, nes tai tikrai būtų vienintelis būdas, leisiantis kai kuriems oro uostams ateityje augti. Daugeliu atveju didžiųjų oro uostų kilimo ir tūpimo takai išnaudojami visu pajėgumu, nors gretimi regioniniai oro uostai savo pajėgumų toli gražu neišnaudoja.

8.7

Didžiųjų mazgų funkcijos neatliekantys oro uostai gali labai padėti sumažinti spūstis didžiuosiuose Europos mazguose ir kartu leisti Europos oro uostų sektoriui išlaikyti lyderio pozicijas. Norint išplėsti didžiųjų oro uostų kilimo ir tūpimo takus ar terminalų infrastruktūrą, reikia daug laiko, todėl reikėtų geriau išnaudoti didžiųjų mazgų funkcijų neatliekančius oro uostus ir į juos tinkamai investuoti, – taip būtų galima greičiau sušvelninti su pajėgumų stoka susijusias problemas. Gerai išplėtojus tokių didžiųjų mazgų funkcijų neatliekančių oro uostų ir regioninių oro uostų tinklą, bus galima padidinti ir keleivių saugumą, t. y. be kitų dalykų užtikrinti, kad pablogėjus oro sąlygoms ar susiklosčius kitoms aplinkybėms bus galima pasinaudoti kitų avarinių ar alternatyvių oro uostų tinklu.

8.8

Be to, EESRK dar kartą kartoja, kad reikia nedelsiant įvesti vienos saugumo patikros (angl. „one-stop security“) principą, nes taip būtų sutaupytos milžiniškos oro vežėjų išleidžiamos sumos ir daug keleivių laiko. Šį klausimą, kaip vieną svarbiausių, reikėtų aptarti su pagrindiniais partneriais.

9.1

Norint pažangos Bendro Europos dangaus srityje reikia funkcinių oro erdvės blokų. Visi funkciniai oro erdvės blokai turėjo būti sukurti ir pradėti veikti nuo 2012 m. gruodžio 4 d. Turint omenyje tai, kad oro navigacijos paslaugų teikimo optimizavimo ir veiksmingo oro eismo apimčių valdymo klausimas yra itin opus, Komisijai privalu Europos Teisingumo Teisme pradėti atitinkamas procedūras prieš tas valstybes nares, kurios to dar nepadarė.

9.2

Jeigu Komisijos pasiūlymai būtų nedelsiant ir nuosekliai įgyvendinami, šis sektorius tolydžio augtų ir visapusiškai padėtų gaivinti Europos ekonomiką.

10.1

Visapusiškuose oro susisiekimo susitarimuose su kaimyninėmis valstybėmis, didžiaisiais partneriais ir panašių nuostatų turinčiais partneriais turėtų būti svarstomas ir vienodinamas reguliavimas, sudarantis sąlygas sąžiningai konkurencijai ir aviacijos sektoriaus tvarumui, įskaitant esminius aspektus, kaip antai saugą, saugumą, aplinkosaugą ir ekonominį reguliavimą.

10.2

Kol kas dar iki galo neaišku, kokią tiksliai formą įgaus naujai siūloma priemonė Europos interesams nuo nesąžiningos praktikos apsaugoti, tačiau ji turėtų būti panaši į bendresnę skundų procedūrą, kuri padėtų spręsti bilietų kainose atsispindinčių „užslėptų subsidijų“ problemą. Teisinio svorio ji turbūt įgytų per „sąžiningos konkurencijos nuostatas“, kurias Komisija ketina pasirašyti su šiomis išorės valstybėmis.

10.3

Komisija teisingai nurodo, kad pastangas užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas tarptautiniu lygmeniu reikia papildyti panašiais Europos lygmens veiksmais. Europos aviacijos pramonė susiduria su vis didėjančia reguliavimo našta ir nuoseklumo stoka. Komisija, kalbėdama apie problemų keliančius veiksnius, kuriems reikėtų skirti dėmesio, pelnytai nurodo aviacijos mokesčius, nederamą valstybės pagalbą, perpildytus oro uostus ir oro erdvę, atsakomybę už vartotojų apsaugą ir išlaidas dėl anglies dioksido išmetimo.

10.4

Reikėtų paminėti ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą. Svarstant išorės aviacijos politiką ši sistema nuolat iškyla kaip itin kontraversiška. Kinija ir Indija atsisakė jos laikytis, o JAV Kongresas priėmė teisės aktą, kuriuo remiantis JAV oro vežėjų veiksmai, kuriais būtų laikomasi ES taisyklių, pripažįstami neteisėtais. Niekas neneigia, kad labai svarbu užtikrinti aplinkos apsaugą, tačiau ES, užuot stūmusi ES aviaciją į konkurenciniu požiūriu nenaudingą padėtį, turi Tarptautinei civilinės aviacijos organizacijai (ICAO) suteikti galimybę pateikti pasaulinio masto pasiūlymą, dėl kurio 2013 m. rudenį ICAO asamblėjoje susitartų visos šalys partnerės (5).

10.7.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 198/56

1.1

EESRK visada pasisakė už tai, kai būtų aktyviau naudojama atsinaujinančioji energija, taip pat ir bioenergija. Tačiau dar savo nuomonėje dėl Atsinaujinančiosios energijos direktyvos jis kritiškai įvertino agrodegalų naudojimą transporto srityje. Todėl Komitetas palankiai vertina Komisijos ketinimą „įprastinių biodegalų“ dalį dabar sumažinti iki 5 proc.

1.2

Komisija dabar nori labiau skatinti energiniams tikslams – degalų gamybai – naudoti likutinius ir šalutinius produktus bei atliekas. EESRK tai vertina iš principo teigiamai, tačiau reikia būti labai apdairiems, kad būtų įgyvendinama nuosekli politika ir nekiltų naujų problemų. Būtent šioje srityje EESRK įžvelgia tam tikrų pavojų Komisijos projekte.

1.3

Nors biomasė yra atsinaujinanti, tačiau jai reikalinga žemė yra ribota. Todėl logiška svarstant politinius ir strateginius klausimus įtraukti netiesioginio žemės paskirties keitimo klausimą, tiek, kiek tai susiję su konkurencija dėl žemės. Tačiau tokie pokyčiai įvyksta arba konkurencija atsiranda tik tuo atveju, kai ligšiolinę maisto ir pašarų gamybą pakeičia, pavyzdžiui, bioenergijos gamyba, o ne tada, kai žemdirbystė perkeliama iš vieno regiono į kitą.

1.4

Komisijos pasirinktas netiesioginio žemės paskirties keitimo metodas yra iškastinių ir biogeninių energijos išteklių lyginamojo vertinimo, kuris vienpusiškai orientuotas į šiltnamio efektą sukeliančių dujų balansą, dalis. Tokie klausimai, kaip tiekimo saugumas arba iškastinių žaliavų baigtinumas, nepatenka į šią matematinę koncepciją, jie yra ignoruojami. Todėl netiesioginio žemės paskirties keitimo metodas neatitinka tvarumo politikos reikalavimų.

1.5

Komisijos pasirinktas netiesioginio žemės naudojimo keitimo metodas kelia abejonių ir dėl to, kad jį numatyta taikyti skystiesiems, bet ne dujiniams ar kietiesiems energijos ištekliams. EESRK su tuo nesutinka.

1.6

Pateiktas pasiūlymas skatina abejoti Europos baltymų gamyba, taigi ir tuo, kad tam tikrose srityse iš tikrųjų būtų labai naudinga energiniams tikslams tiesiogiai naudoti augalinį aliejų, nes augaliniam aliejui Komisija ketina taikyti netiesioginio žemės paskirties keitimo veiksnį ir tokiu būdu jį apriboti. Tai yra neteisinga. Augalinis aliejus nėra „pagrindinis produktas“, jis priskirtinas šalutiniams produktams, kurie susidaro Europoje auginant baltyminius augalus, kaip to yra pageidaujama. Aliejinių augalų, iš kurių vienu metu gaunami baltyminiai pašarai ir augalinis aliejus (taigi, pakeičiantys sojos importą), auginimas turėtų būti skatinamas kaip tvarios žemdirbystės metodas, o ne ribojamas.

1.7

Dėl Komisijos vadinamų „pažangiųjų“ biodegalų, kuriuos Europos Komisija dabar nori skatinti, EESRK būgštauja, kad vertingi potencialūs anglies dioksido absorbentai (pavyzdžiui, mediena, šiaudai, lapai) bus naudojami degalams, o tai gali padidinti CO2 koncentraciją atmosferoje (žr. 4 punktą).

1.8

EESRK nuomone, pateiktas pasiūlymas dėl Atsinaujinančiosios energijos direktyvos keitimo nėra perspektyvus strateginis pagrindas siekiant iš tikrųjų sumažinti iškastinio kuro naudojimą, pagerinti tiekimo saugumą Europoje ir prisidėti prie klimato apsaugos.

1.9

Kokie tai bebūtų biodegalai, tai nėra ilgalaikė priemonė ypač dideliam energijos suvartojimui, kuris yra paplitęs, sumažinti. Atsižvelgiant vien į turimą jų kiekį, iškastinio kuro jais nebus galima pakeisti. Visų pirma lengvųjų automobilių transporto srityje, kurioje atsiranda alternatyvų skystiesiems degalams, tai yra geriausiu atveju laikinas sprendimas, kuris gali turėti ir didelį nepageidaujamą poveikį ir dėl kurio jokiu būdu negalime pamiršti, kad, nepriklausomai nuo atskirų energijos šaltinių, būtinai turime mažinti energijos suvartojimą.

1.10

EESRK supranta, kad kai kuriose transporto srityse ir žemės bei miškų ūkyje skystiesiems degalams dar nėra tinkamų alternatyvų. Grynasis augalinis aliejus gali būti praktiška alternatyva, tačiau jo gamybos mastas taip pat yra ribotas, todėl reikia labai gerai strategiškai numatyti, kur jis bus naudojamas.

1.11

Komisijos komunikate „Transportui – švari energija. Europinė alternatyviųjų degalų strategija“ (1), kuris strateginiu požiūriu yra susijęs su biodegalų politika, taip pat nepateikiama tinkamų sprendimų (2).

1.12

Apskritai EESRK pripažįsta, kad įvairūs Komisijos politikos metodai yra labai nenuoseklūs ir šią problemą reikia kuo skubiau išspręsti. Komitetas ragina Komisiją iš esmės persvarstyti bioenergijos politiką, ypač transporto srityje. Reikia atsižvelgti į ištekliaus „žemė“ (taigi ir biomasės) baigtinumą, atitinkamos bioenergijos rūšies energijos balansą ir efektyvumą (taigi ir skirtingas galimybes sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį), taip pat racionalumą. Daug daugiau dėmesio reikėtų skirti konversijos procesų metu prarandamai energijai, transporto sektoriuje reikėtų plėtoti ir skatinti vidaus degimo variklių alternatyvas (pavyzdžiui, judumą elektra varomomis transporto priemonėmis ir vandenilio technologijas) ir parengti atskirą Europos strategiją, skirtą tvariai baltymų ir augalinio aliejaus gavybai ir jų naudojimui Europoje.

2.1

Direktyvoje 2009/28/EB (Atsinaujinančiosios energijos direktyva) nustatyti privalomi atsinaujinančių energijos išteklių plėtojimo rodikliai; iki 2020 m. iš atsinaujinančių išteklių turės būti pagaminama 20 proc. suvartojamos energijos. Įgyvendinimo srityje valstybėms narėms suteikta didelė veiksmų laisvė, nes jos gali pačios nuspręsti, kokiame pagrindiniame sektoriuje (elektros energija, šiluma / vėsinimas ar transportas) jos nori aktyviai veikti.

2.2

Tačiau transporto sektoriuje nuo šio lankstumo buvo nukrypta: nustatyta minimali privaloma 10 proc. sunaudojamos energijos dalis. Pradžioje buvo planuojama šį rodiklį nustatyti kaip biodegalų (3) dalį, tačiau po EESRK ir EP išsakytos kritikos buvo susitarta atsižvelgti ir į kitas atsinaujinančiosios energijos rūšis (pavyzdžiui, iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gaunamą elektros energiją automobiliams ir traukiniams, biodujas ir kt.).

2.3

Dabar pateiktų pakeitimų pagrindas – 2010 m. Komisijos paskelbta „Ataskaita dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, susijusio su biodegalais ir skystaisiais bioproduktais“ (4), kurioje daroma išvada, „kad su biodegalais susijusio netiesioginio žemės paskirties pakeitimo klausimus svarbu spręsti <…>“.

2.4

Iš esmės laikomasi principo transporto srityje naudoti iš augalinės žaliavos pagamintus degalus, kurį EESRK kritikavo, tačiau dabar ketinama apriboti „įprastinius agrodegalus“ ir pradėti perėjimą prie vadinamųjų pažangiųjų biodegalų, kuriuos naudojant, kaip manoma, neturėtų kilti pavojus netiesiogiai pakeisti žemės paskirtį. Šie biodegalai, kuriuos Komisija apibrėžia kaip „pažangiuosius“, yra skystieji degalai, kurie, pavyzdžiui, gaminami iš biogeninių atliekų ir liekanų arba dumblių. Komisijos manymu, jų gamybą reikia skatinti, nes šiuo metu jie nėra plačiai prieinami rinkoje. Ketinama kurti paskatas didinant pažangiųjų biodegalų svarbą siekiant Direktyvoje 2009/28/EB transporto sektoriui nustatyto 10 proc. planinio rodiklio, palyginti su įprastiniais agrodegalais.

2.5

Pateikdama savo pasiūlymus Komisija, trumpai tariant, siekia šių tikslų:

3.1

EESRK savo nuomonėje (5) dėl tuometinio Atsinaujinančiosios energijos direktyvos projekto palankiai įvertino ir rėmė bendrą direktyvos tikslą, tačiau bioenergijos naudojimą transporto sektoriuje vertino kritiškai.

3.2

Europa turi nuosekliai plėtoti atsinaujinančiąją energiją, tačiau kartu ir nuosekliai taupyti energiją ir didinti energijos efektyvumą, taip pat įvairiose srityse (pavyzdžiui, transporto srityje) įgyvendinti struktūrines permainas.

3.3

Vis dėlto EESRK nepritarė transporto sektoriui sudaromoms ypatingoms sąlygoms ir dėmesio sutelkimui į agrodegalus, argumentuodamas tuo, kad „strateginis reikalavimas iš dalies pakeisti dyzeliną ar benziną agrodegalais yra viena mažiausiai veiksmingų ir brangiausių klimato apsaugos priemonių, tai rodo ypač netinkamą finansinių išteklių paskirstymą. EESRK negali suprasti, kodėl pačios brangiausios priemonės yra politiškai labiausiai remiamos, ypač kai lieka visiškai neišspręsta daugybė aplinkos ir socialinių klausimų, ką jau kalbėti apie ekonominius <…>. Todėl Komitetas nepritaria nustatytam atskiram 10 proc. agrodegalų planiniam rodikliui.“ (6) Komiteto pozicija nuo to laiko nepasikeitė.

3.4

Tačiau Komisijai neturėtų būti svarbiausias politinis 10 proc. tikslas. Veikiau ji turėtų siekti parengti nuoseklią politiką, kurios tikslas – ilgalaikėje perspektyvoje šiuo metu naudojamą iškastinį kurą kaip įmanoma 100 proc. pakeisti kitu kuru.

3.5

Esant dabartiniam transporto mastui agrodegalai gali sudaryti tik labai nedidelę dalį. Maisto ir žemės ūkio organizacija apskaičiavo, kad norint dabartinį pasaulinį transporto sektoriaus energijos poreikį patenkinti agrodegalais, jų gamybai reikėtų panaudoti du trečdalius visos ariamos žemės pasaulyje.

3.6

Aišku, kokios būtų tokios politikos pasekmės turint galvoje netiesioginį žemės paskirties keitimą.

3.7

Taigi, kokie tai bebūtų biodegalai, jie nėra ilgalaikė priemonė ypač dideliam energijos suvartojimui, kuris yra paplitęs, sumažinti. Atsižvelgiant vien į turimą jų kiekį, jie galės pakeisti tik labai nedidelę dalį iškastinio kuro. Visų pirma lengvųjų automobilių transporto srityje, kurioje atsiranda alternatyvų skystiesiems degalams, tai yra geriausiu atveju laikinas sprendimas, kuris gali turėti ir didelį nepageidaujamą poveikį ir dėl kurio jokiu būdu negalime pamiršti, kad, nepriklausomai nuo atskirų energijos šaltinių, būtinai turime mažinti energijos suvartojimą.

3.8

Viena iš priežasčių, kodėl Komitetas kritiškai reagavo į 2008 m. Komisijos pasiūlymą, – netiesioginis žemės paskirties keitimas. Todėl Komitetas palankiai vertina dabartinį metodą, kuriuo siekiama apriboti įprastinių agrodegalų naudojimą.

Netiesioginio žemės paskirties keitimo metodas yra logiškas, tačiau turi didelių trūkumų

3.9

Galima suprasti Komisijos požiūrį į netiesioginį žemės paskirties keitimą: jei žemės ūkio naudmenos, kuriose anksčiau buvo auginamos maistinės arba pašarinės kultūros, bus naudojamos naujose srityse (pavyzdžiui, agrodegalams arba perdirbant augalus ir t. t.), lig šiol vykdytai maisto produktų ir pašarų gamybai reikės kitų žemės plotų, o tai gali turėti neigiamų ekologinių ir socialinių pasekmių.

3.10

Todėl logiška svarstant politinius ir strateginius klausimus įtraukti netiesioginio žemės paskirties keitimo klausimą.

3.11

Komisijos užsakymu atliktame tyrime nurodoma, kad vien padidinus agrodegalų dalį nuo šiuo metu ES taikomų mažiau nei 5 proc. iki 10 proc., netiesiogiai būtų pakeista 1,4 mln. ha žemės paskirtis.

3.12

Komitetas norėtų atkreipti Komisijos, EP ir Tarybos dėmesį į tai, kad žemės paskirtis netiesiogiai keičiama ne tik naudojant skystuosius degalus. Veikiau tai būdinga pačiai biomasės, kuri nėra produktų atliekos, naudojimo sistemai.

3.13

Tai reikštų, kad panašų metodą, kuris dabar taikomas skystiesiems degalams, būtų logiška taikyti ir dujiniams bei kietiesiems energijos ištekliams. Pavyzdžiui, Vokietijoje 2011 m. be 1,2 mln. ha ariamos žemės, kuri buvo naudojama augalams, skirtiems įprastiniams agrodegalams gaminti, net apie 1 mln. ha žemės buvo naudojama biodujoms gaminti skirtų augalų (daugiausia kukurūzų) auginimui. Kai augalai tampa kuru, taikomas netiesioginio žemės paskirties keitimo rodiklis, tačiau jis netaikomas, kai iš augalų gaminama elektros energija. Tai yra nelogiška ir nenuoseklu.

3.14

EESRK mano, kad būtų ypač tikslinga tokius energijos išteklius kaip biomasę, kuriai skiriami atskiri žemės plotai, transporto srityje naudoti tik tada, kai nėra tam tinkamų alternatyvų. Nors biomasė atsinaujina, tačiau dėl jai reikalingos žemės jos kiekis yra ribotas.

3.15

Dažnai alternatyvų yra arba jas galima rasti, pavyzdžiui, judumo elektrinėmis transporto priemonėmis srityje, kurioje vėjo ir saulės energiją galima išgauti naudojant daug mažiau žemės plotų. Pavyzdžiui, norint per metus pagaminti 10 GWh elektros energijos reikia 400 ha žemės kukurūzų auginimui, 8 ha stogų ploto (fotovoltinei saulės energijos sistemai įrengti) arba 0,3 ha naudojant vėjo jėgaines. Kitaip tariant, ten, kur, pavyzdžiui, galimas, ekonominiu požiūriu tikslingas ir praktiškai įgyvendinamas judumas elektrinėmis transporto priemonėmis, šią galimybę reikėtų toliau išplėtoti ir naudoti, kad būtų galima kiek įmanoma išvengti konkurencijos dėl žemės arba užtikrinti, kad ji būtų nedidelio masto.

3.16

Komisijos pateiktame pasiūlyme EESRK pasigenda svarios bendros koncepcijos bioenergijos srityje ir sprendžiant Komisijos vis iškeliamas problemas transporto srityje, kad:

Naujasis metodas nedaug pagerins klimato apsaugą ir tiekimo saugumą

3.17

Komisija supranta, kad vadinamieji pažangieji biodegalai, gaminami iš produktų atliekų arba dumblių, bus gerokai brangesni nei iš maistinių kultūrų gaminami įprastiniai agrodegalai. Kadangi Komisija mano, kad norint pasiekti 10 proc. tikslą tokių pažangiųjų degalų reikės, todėl gudrauja taikydama tam tikrą skaičiavimo metodą, kad šį tikslą būtų galima pasiekti. Vienam litrui pažangiųjų degalų, pagamintų iš Direktyvos projekto IX priedo A dalyje nurodytų žaliavų (taigi, iš dumblių, šiaudų, mėšlo ar nuotekų šlamo, riešutų kevalų arba žievės, medienos drožlių, pjuvenų arba lapų), taikomas veiksnys „4“, taigi, skaičiuojama kaip 4 litrai įprastinių agrodegalų. Degalams, pagamintiems, pavyzdžiui, iš naudoto kepimo aliejaus, gyvulinių riebalų, nemaistinių celiuliozės medžiagų (IX priedo B dalis), bus taikomas veiksnys „2“.