Europos Sąjungos C 223/2015

8.7.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 223/3

Euro kursas (1)

2015 m. liepos 7 d.

(2015/C 223/04)

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,0931
JPY	Japonijos jena	133,88
DKK	Danijos krona	7,4614
GBP	Svaras sterlingas	0,70770
SEK	Švedijos krona	9,3288
CHF	Šveicarijos frankas	1,0383
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	8,9830
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	27,100
HUF	Vengrijos forintas	316,18
PLN	Lenkijos zlotas	4,1949
RON	Rumunijos lėja	4,4813
TRY	Turkijos lira	2,9327
AUD	Australijos doleris	1,4722
CAD	Kanados doleris	1,3925
HKD	Honkongo doleris	8,4771
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,6487
SGD	Singapūro doleris	1,4841
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 238,42
ZAR	Pietų Afrikos randas	13,6408
CNY	Kinijos ženminbi juanis	6,7909
HRK	Kroatijos kuna	7,5730
IDR	Indonezijos rupija	14 576,82
MYR	Malaizijos ringitas	4,1727
PHP	Filipinų pesas	49,489
RUB	Rusijos rublis	62,9407
THB	Tailando batas	37,119
BRL	Brazilijos realas	3,4547
MXN	Meksikos pesas	17,3038
INR	Indijos rupija	69,3950

(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

8.7.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 223/5

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M.7653 – AMF / Ilmarinen / JV)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

(2015/C 223/06)

2015 m. birželio 24 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Europos Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonės „AMF Pensionsförsäkring AB“ („AMF“, Švedija) ir „Ilmarinen Mutual Pension Insurance Company“ („Ilmarinen“, Suomija), pirkdamos (-os) įsteigtos naujos bendros įmonės akcijas, įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte ir 3 straipsnio 4 dalyje, bendrą įmonės „Kiinteistö Oy Ilmarisen Talo 114“ („JV“, Suomija) kontrolę.

Įmonių verslo veikla:

—	„AMF“ užsiima nekilnojamojo turto investicijomis ir plėtra. „AMF“ taip pat vykdo gyvybės draudimo veiklą.

—	„Ilmarinen“ užsiima nekilnojamojo turto investicijomis ir plėtra. „Ilmarinen“ taip pat vykdo profesinių pensijų draudimo veiklą ir vykdo kitas finansines investicijas.

—	„JV“ užsiima nekilnojamojo turto investicijomis, biurų ir sandėliavimo patalpų nuoma trečiosioms šalims.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas Susijungimų reglamentas. Europos Komisijai paliekama teisė dėl šio klausimo priimti galutinį sprendimą. Pagal Komisijos pranešimą dėl supaprastintos tam tikrų koncentracijų nagrinėjimo pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 (2) procedūros reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti šiame pranešime nurodyta tvarka.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), el. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda „M.7653 – AMF / Ilmarinen / JV“ adresu:

European Commission

Directorate-General for Competition

Merger Registry

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

(1) OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

(2) OL C 366, 2013 12 14, p. 5.

8.7.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 223/6

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M.7606 – Grupo Antolín / Magna Interiors)

(Tekstas svarbus EEE)

(2015/C 223/07)

2015 m. birželio 30 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Europos Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė „Grupo Antolín-Irausa S.A.“ („Grupo Antolín“, Ispanija), kombinuotai pirkdama turtą ir akcijas įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, visas nurodytas įmonės „Magna Interiors“ („Magna Interiors“), kuri visiškai priklauso įmonei „Magna International, Inc.“ (Kanada), verslo dalis.

Įmonių verslo veikla:

— „Grupo Antolín“– pasaulinė automobilių vidaus įrangos, įskaitant stogo sistemas ir komponentus, duris, sėdynes, apšvietimo detales ir aksesuarus, gamyba ir tiekimas.

— „Magna Interiors“– pasaulinė automobilių vidaus įrangos, įskaitant stogo sistemas ir komponentus, durų ir aksesuarų sistemas, bagažo valdymo sistemas ir salono sistemas, gamyba ir tiekimas.

3.	Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas Susijungimų reglamentas. Europos Komisijai paliekama teisė dėl šio klausimo priimti galutinį sprendimą.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

European Commission

Directorate-General for Competition

Merger Registry

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

(1) OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

8.7.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 223/7

Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2015/C 223/08)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį (1).

BENDRASIS DOKUMENTAS

„VARAŽDINSKO ZELJE“

ES Nr. HR-PDO-0005–01132–25.6.2013

SKVN ( X ) SGN ( )

1. Pavadinimas (-ai)

„Varaždinsko zelje“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Kroatija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

1.6 klasė. Švieži arba perdirbti vaisiai, daržovės ir grūdai

3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Varaždinsko zelje“ yra daržovė, išvesta iš vietinės saugotinos Varaždin kopūsto veislės (Brassica oleracea var. capitata f. alba). Kopūsto gūžė yra plokščia, lapai prigludę viršutinėje dalyje ir šiek tiek laisvesni apatinėje dalyje, priklausomai nuo auginimo sąlygų. Lapai yra glaudžiai apsisukę aplink gūžę ir uždengia daugiau kaip du trečdalius jos paviršiaus. Prinokusio ir tinkamo nuimti kopūsto išorinių lapų kraštai paprastai pradeda riestis į viršų. Kopūsto lapai yra ploni, su ryškiomis gyslelėmis. Pagrindinė, paprastai ant išorinių lapų esanti gysla turi storą pagrindą. Lapų kraštai lygūs. Lapai yra šviesios alyvuogių spalvos. Kopūstas yra kartaus skonio su aitroku poskoniu bei aštriu šviežio kopūsto kvapu. Sausojo produkto kiekis turi būti ne mažesnis kaip 8 %, o cukraus – ne mažesnis kaip 40 g/kg. Vidiniai sunokusios gūžės lapai yra gelsvai balti. Kopūsto šerdis yra ypač ilga ir gali užimti beveik trečdalį gūžės. Šerdis, iš tiesų, yra stiebas su sutrumpėjusiais tarpubambliais ir gūžės formos pumpuru. „Varaždinsko zelje“ šaknis yra labai stipri, o stiebas gana stambus. Nors tai yra vėlyva veislė, gerai pernešanti šaltį, ji taip pat gali būti auginama kaip pavasarinis kopūstas. Dėl savo specifinės formos ir lapų elastingumo, „Varaždinsko zelje“ paprastai naudojamas vietos firminiams naminiams patiekalams gaminti.

3.3. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

—

3.4. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Visas „Varaždinsko zelje“ auginimo procesas (nuo sėjimo iki derliaus nuėmimo) vykdomas 4 punkte nurodytoje geografinėje vietovėje.

3.5. Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

—

3.6. Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo etiketėmis taisyklės

—

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

„Varaždinsko zelje“ auginamas griežtai tik Varaždino administracinėse ribose. Natūrali Varaždino apskrities riba šiaurėje yra Dravos upė. Į apskritį įeina šie miestai ir rajonai: Varaždinas, Ivanecas, Ludbregas, Novi Marofas, Lepoglava, Varaždinske Toplicė, Bednia, Beretinecas, Breznica, Breznički Humas, Cestica, Donia Voča, Martijanecas, Gorni Kneginecas, Jalžabetas, Klenovnikas, Liubeščica, Mali Bukovecas, Maruševecas, Petrijanecas, Sračinecas, Sveti Džurdžas, Sveti Ilija, Trnovec Bartolovečkis, Veliki Bukovecas, Vidovecas, Vinica ir Visokas.

5. Ryšys su geografine vietove

5.1. Geografinės vietovės ypatumai

Gamtiniai veiksniai

Pagal Köppen klimato klasifikaciją Varaždino apskritis pasižymi vidutiniškai šiltu ir vidutiniškai vėsiu klimatu.

Klimato matavimai, atlikti per kelerius metus birželio – spalio mėnesiais, kai „Varaždinsko zelje“ auginamas lauke, rodo, kad vidutinė apskrities temperatūra yra 14,9–20,1 °C, o vidutinis santykinis drėgnis – 78,3–85 %.

Vidutinis mėnesinis kritulių kiekis – 73–100 mm. Trys vasaros mėnesiai (birželis – rugpjūtis) yra drėgniausi (vidutinis kritulių kiekis didesnis negu 90 mm) ir per juos iškrenta maždaug trečdalis visų metinių kritulių. Apie 60 % šių kritulių iškrenta auginimo laikotarpiu (balandžio – rugsėjo mėn.).

Žiemos Varaždino apskrityje kartais gali būti šaltos ir be sniego, o žemiausia dienos temperatūra gali nukristi žemiau -10 °C ribos.

Esama ryšio tarp „Varaždinsko zelje“ auginimo ir Dravos upės. Labiausiai „Varaždinsko zelje“ auginimui tinkamos vietos yra lygumos ir nedideli Dravos upės baseino šlaitai. Taip pat tinka žemė mažesniuose slėniuose, per kuriuos teka upės ir upeliai.

Skirtingos geologinės bei litologinės savybės lemia skirtingą dirvožemio sudėtį žemumose palei Dravos upę. Didžioji dirvožemio dalis Dravos upės baseine klasifikuojama kaip P-1 dirvožemis. Tai yra iš pleistoceno ir holoceno nuosėdų palei Dravos upę susidaręs dirvožemis: rudas, rūgštingas pasotintasis dirvožemis, kurio pagrindas – žvyras, bei dirvožemis, kurio pagrindas – liosas (nuo priemolingo iki skeletinio) ir smėlis.

Žmogiškieji veiksniai

„Varaždinsko zelje“ produktui poveikį turėjo ir auginimo metodai, kurie buvo pritaikyti prie geografinės vietovės sąlygų: suskaldytų žemės sklypų, nedidelių plotų, smulkiųjų augintojų. Pagrindinis „Varaždinsko zelje“ auginimo elementas yra vietos augintojų įgūdžiai, ypač nuimant derlių. Derliaus nuėmime dalyvauja skirtingų kartų šeimos nariai, perduodantys vieni kitiems patirtį ir meistriškumą, kurių reikia nuimant derlių rankomis. Derliaus nuėmimas labai priklauso nuo žmogaus sugebėjimo nuspręsti, pasiremiant savo patirtimi ir žiniomis, kuri kopūsto gūžė yra sunokusi ir gali būti nuskinta. Remdamasis savo regėjimo ir lytėjimo pojūčiais derlių nuimantis žmogus turi užtikrinti, kad jis pasirinks tik pakankamai sunokusias kopūsto gūžes. Tai, kad derlius nuimamas rankomis, taip pat reiškia, kad derlius labiau apsaugomas ir išvengiama mašinomis nuimant derlių padaromos žalos. Daugelį metų augindami šį produktą ir mokydamiesi, kaip jį auginti šiomis specifinėmis sąlygomis, per „Varaždinsko zelje“ augintojai sugebėjo išauginti daržovę, pasižyminčią unikaliomis kitur nebūdingomis savybėmis (Naše pravice, 1905).

5.2. Produkto ypatumai

„Varaždinsko zelje“ yra vėlyva veislė, gerai toleruojanti šaltį. Sunokęs „Varaždinsko zelje“ kopūstas pasižmi šiomis specifinėmis morfologinėmis šį kopūstą iš kitų kopūstų veislių išskiriančiomis savybėmis: be spalvos ir ryškių lapų gyslelių, kopūstas pasižymi tipine, ne pernelyg didele, labai kieta, tvirta ir plokščia gūže, kuri sveria nuo 1 iki 3 kg, o išorinių lapų kraštai pradeda riestis į viršų. „Varaždinsko zelje“ lapai yra tokie ploni, kad lapą padėjus ant delno, pro jį matomi pirštų galiukai, tačiau lapai yra labai lankstūs ir tuo pačiu atsparūs. Lapai yra šviesios alyvuogių spalvos. Kopūstas kartaus skonio ir pasižymi aitrokais poskoniais bei aštriu šviežio kopūsto kvapu.

Įvairiais tyrimais įrodyta, kad, palyginti su kitomis kopūstų rūšimis, „Varaždinsko zelje“ turi ypatingų savybių. Jis išsiskiria dideliu sausojo produkto kiekiu ir ypač dideliu cukraus kiekiu (F. Vešnik, „Utjecaj sorte na kvalitetu kiselog kupusa“ leidinyje Poljoprivredna znanstvena smotra, 1969 m.).

Technologiškai sunokusio kopūsto lapo ekstrakto tyrimai parodė didžiausią antioksidacinės veiklos lygį. Technologiškai sunokusio „Varaždinsko zelje“ kopūsto visas fenolių kiekis yra 0,94–1,03 mg/ml GAE (galio rūgšties ekvivalento), o visas flavonoidų kiekis – 0,15–0,25 mg/ml CE (cerio ekvivalento). Visas augaluose esantis fenolių ir flavonoidų kiekis priklauso nuo tų augalų genetinių savybių (genties, rūšies, veislės) ir aplinkos bei auginimo sąlygų ir yra tarpusavje susijęs su antioksidacine veikla (D. Šamec ir kt., „Antioxidant potency of white (Brassica oleracea L. var. capitata) and Chinese (Brassica rapa L. var. pekinensis (Lour)) cabbage: The influence of development stage, cultivar choice and seed selection“ („Baltojo ir kinietiško kopūsto antioksidacinė galia: vystymosi etapo, auginimo būdo ir sėklų pasirinkimas“), paskelbta Scientia Horticulturae, 2011 m.).

Vienas iš „Varaždinsko zelje“ privalumų yra tai, kad šį kopūstą galima auginti lauke. Dėl savo atsparumo žemoms temperatūroms „Varaždinsko zelje“ gali būti paliktas lauke iki vėlyvo rudens, todėl jam nereikia papildomos saugojimo vietos. Tai leidžia sausojo produkto ir cukraus kiekiui kopūste didėti tol, kol jis sunoksta ir yra nuskinamas. Specifinis uždarojo ciklo „Varaždinsko zelje“ auginimo metodas (nuo saugotinos veislės sėklų iki galutinio produkto) yra papildoma jo kilmės garantija.

5.3. Priežastinis kilmės vietovės ir kurios nors produkto savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys

Didelis sausojo produkto kiekis ir ypač didelis cukraus kiekis „Varaždinsko zelje“ kopūstuose yra auginimo metodo pasekmė, t. y. dėl to, kad žemas temperatūras galintis toleruoti augalas, paliekamas lauke iki vėlyvo rudens. Tyrimais patvirtinta, kad „Varaždinsko zelje“ dėl savo genetinių savybių bei aplinkos ir auginimo sąlygų pasižymi dideliu fenolių ir flavonoidų kiekiu.

Vidutinė mėnesio dienos temperatūra auginimo laikotarpiu ir kritulių pasiskirstymas nustatytoje geografinėje vietovėje idealiai tinka „Varaždinsko zelje“ auginti – komerciniais tikslais jis auginamas tik šioje vietovėje. Dėl šaltų žiemų be sniego nustatytoje geografinėje vietovėje rudenį išarta dirva užšąla. Tai padeda ne tik lengviau susiformuoti puriai dirvai, bet ir sunaikinti kenksmingus organizmus, taigi užauginami labai sveiki augalai.

Dravos upės baseino žemumose išsidriekę laukai atlieka ypač svarbų vaidmenį, nes jie auginimo vietose užtikrina nuolatinį aprūpinimą vandeniu. Svarbios ne tik pačios upės, bet ir didelis požeminių vandenų kiekis – taip užtikrinamas papildomas drėkinimas vietovėse, kuriose auginamas „Varaždinsko zelje“. Nustatytoje geografinėje vietovėje vyrauja rudas, rūgštingas, pasotintasis priemolingas dirvožemis, tinkamas daržovėms (ypač kopūstams) auginti. Tai patvirtina šimtmečius šioje srityje gyvuojanti kopūstų auginimo tradicija.

Kitas augalo išskirtinumui svarbus veiksnys (be klimato ir dirvožemio sąlygų) yra žodinis vietos augintojų paveldas, perduodamas iš kartos į kartą, siekiant išsaugoti vietinę saugotiną veislę, iš kurios auginami „Varaždinsko zelje“ kopūstai. Derliaus nuėmimo rankomis įgūdžiai, žinios, kada kopūstas yra pakankamai prinokęs nuimti, ir patirties, susijusios su auginimu bei derliaus nuėmimu, perdavimas užtikrina, kad naujos augintojų kartos gali auginti „Varaždinsko zelje“ tokiu pačiu tradiciniu būdu. Derliaus nuėmimas rankomis yra esminė laukuose atliekamo atrankinio proceso dalis, užtikrinanti pastovią „Varaždinsko zelje“ kokybę.

Dėl savo lanksčių plonų lapų ir kartaus skonio su aitriu poskoniu „Varaždinsko zelje“ yra itin svarbi tradicinių vietos patiekalų sudedamoji dalis.

Jo kilmę ir ypatingą reputaciją patvirtinta Vidoveco savivaldybės herbas, kuriame pavaizduota „Varaždinsko zelje“ kopūsto gūžė.

Nuoroda į specifikacijos paskelbimą

(šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa (2))

http://www.mps.hr/UserDocsImages/HRANA/VZ%20ZELJE/Izmijenjena%20Specifikacija%20proizvoda.pdf

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2) Žr. 1 išnašą.

8.7.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 223/10

Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės schemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2015/C 223/09)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį (1).

BENDRASIS DOKUMENTAS

„MOJAMA DE BARBATE“

ES Nr.: ES-PGI-0005–01210–10.03.2014

SKVN ( ) SGN ( X )

1. Pavadinimas

„Mojama de Barbate“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Ispanija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

1.7 klasė. Šviežia žuvis, moliuskai ir vėžiagyviai bei iš jų pagaminti produktai

3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

Gaminys „Mojama de Barbate“ ruošiamas iš aukštos kokybės tuno dalies (filė), tiek iš dviejų viršutinių ketvirčių, tiek iš dviejų apatinių, kurie konservuojami pridedant prieskonių ir vytinant ore arba specialiai tam pritaikytuose tuneliuose.

Gaminys „Mojama de Barbate“ priskiriamas „Ekstra“ ir I klasei.

„Ekstra“ klasė. Šiai klasei priskiriamas sūdytas tunas (mojama) iš ne tokios riebios vidinės filė dalies (t. y. iš tos, kuri liečiasi prie tuno stuburo).

I klasė. Šiai klasei priskiriamas sūdytas tunas (mojama) iš riebesnių filė dalių, esančių šalia „Ekstra“ klasės dalių.

„Mojama de Barbate“ iš išorės yra tamsiai rudos spalvos, o viduje matomi tuno filė ruoželiai, žymiai ryškesni I klasės gaminyje negu „Ekstra“. Perpjautas tunas pasižymi skirtingais tamsiai raudonos spalvos atspalviais (tamsesniais ties kraštais), tankia, lygia ir ne itin pluoštine tekstūra, riebios žuvies kvapu ir skoniu.

Druskos koncentracija – 3–9 %, o santykinis drėgnis – 35–45 %.

Gaminys „Mojama de Barbate“ būna supjaustytas skirtingo svorio gabalėliais arba griežinėliais, įpakuotas vakuume, permatomoje tinkamai paženklintoje plastikinėje pakuotėje alyvuogių arba saulėgrąžų aliejuje. Taip pat šį gaminį galima įsigyti stiklinėse pakuotėse alyvuogių arba saulėgrąžų aliejuje, supjaustytą griežinėliais.

3.3. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

„Mojama de Barbate“ gaminamas iš šių tuno rūšių filė: Thunnus albacares, prekyboje vadinamo gelsvauodegiu tunu, ir Thunnus thynnus, prekyboje vadinamo paprastuoju tunu. Gyvo tuno svoris didesnis nei 200 kg. „Mojama de Barbate“ žaliavų kilmės vietovė neribojama, tačiau gaminiui paruošti naudojami tik laukiniai tunai.

3.4. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Nustatytoje geografinėje vietovėje atliekami šie veiksmai: tunas nuplaunamas; supjaustomas (tradiciškai pjaustymo būdas vadinamas ronqueo); nuplaunamos gautos atskiros dalys; jos pasūdomos; nuplaunamos dar kartą, kad būtų gautas norimas sūrumas; suslegiamos; tuno filė konservuojama vytinant, pjaustant ir atrenkant galutiniam pakavimui.

3.5. Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Gaminys „Mojama de Barbate“ turi būti pakuojamas gamybos vietoje, kad būtų išlaikomos apdirbimo proceso pabaigoje gautos fizinės, cheminės ir organoleptinės savybės, ypač druskos koncentracija ir santykinis drėgnis.

3.6. Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo etiketėmis taisyklės

Kiekvienos pramonės šakos, užsiimančios saugomos geografinės nuorodos statusą turinčio gaminio „Mojama de Barbate“ prekyba, etiketėse privalo būti aiškiai matomas „Mojama de Barbate“ pavadinimas ir Europos Sąjungos SGN logotipas. Be to, būtinai turi būti pateiktas žemiau nurodytas SGN logotipas.

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Gamybos vietovė – Barbatės ir Vecher de la Fronteros savivaldybės, priklausančios Kadiso provincijai.

5. Ryšys su geografine vietove

Nacionalinėje rinkoje „Mojama de Barbate“ yra žinomas kaip gurmaniškas produktas, išsiskiriantis kruopščiu apdirbimu ir aukšta kaina, jis populiarus tarp kulinariją išmanančių vartotojų. Šį gaminį galima rasti specializuotose tipinių regioninių produktų parduotuvėse skirtingose Ispanijos vietose ir įvairiose maitinimo įstaigose.

„Mojama de Barbate“ ryšys su geografine vietove paremtas šio produkto prestižu ir reputacija, susijusiais su žuvų sūdymo tradicija vietovėje, kur buvo ir tebėra gaudomas tunas ir kur perteikta sukaupta nepramoninio apdirbimo patirtis, perduota iš kartos į kartą.

Visoje Kadiso įlankos pakrantėje nuo seno puoselėjamos žvejybos ir tuno apdirbimo bei sūdymo tradicijos, atėjusios iš finikiečių ir tartesų epochos laikų. Šios gentys išmokė vietinius šios vietovės gyventojus žuvininkystės metodų; esama liudijimų, kad jau tais laikais buvo naudojami tunams gaudyti skirti tinklų raizginiai.

Vėliau arabai tinklus patobulino ir įvedė almadraba (Andalūzijos arabų kalba almadraba reiškia vietą, kur mušamasi arba kovojama) tunų gaudymo tradiciją, paremtą tinklų raizginiu, paliktu netoli kranto toje vietoje, kur tunai migruoja tarp Atlanto vandenyno ir Viduržemio jūros neršti.

Per beveik dešimt šimtmečių įvairūs Antikos laikų rašytojai paliko daug liudijimų apie sąsiaurio almadrabas ir stambių tunų gausą šioje vietovėje, išsamiai aprašė jų gaudymą minėtais tinklų raizginiais ir prekybą visoje Viduržemio jūros teritorijoje bei pabrėžė jų aukštą maistinę vertę bei kulinarines savybes.

Jau romėnų laikų Betikoje (taip anksčiau vadinta Andalūzija) klestėjo žuvų sūdymo ir tunų perdirbimo pramonė. Vėliau pietų Ispanijoje įsikūrusios gentys tęsė ir plėtojo šią žuvininkystės veiklą, kuri išliko iki šių dienų ir išlaikė apdirbimo tradicijas bei nepramoninį gamybos būdą.

Geografinėje vietovėje, kurioje gaminamas „Mojama de Barbate“, ir toliau išlaikomos tradicinės perdirbimo pramonės šakos bei organizuojamos įvairios veiklos restoranų ir viešbučių paslaugų bei pramonės profesionalams, mėgėjams arba plačiajai visuomenei. Tarp tokių veiklų yra Barbatės savivaldybės organizuojama Kulinarinė tuno savaitė (Semana Gastronómica del Atún), kurios metu su kulinariniu sektoriumi susiję verslininkai ruošia kulinarinius pristatymus (arba showcookings), kur galima paragauti tradicinių iš paprastojo tuno gaminamų patiekalų, laikomų pagrindine Kadiso pakrantės virtuvės dalimi. Šios savaitės metu taip pat organizuojama ir daugiau renginių, tokių kaip Kulinarinės varžytuvės arba Geriausio užkandžio (isp. tapa) varžytuvės, per kurias varžomasi dėl geriausio paprastojo tuno užkandžio vardo.

Mojama yra svarbiausias sūdyto tuno gaminys, o jį ruošiančiame nepramoniniame sektoriuje vyravo mažos ir vidutinės šeimos įmonės, kuriose dirbo jų įkūrėjai arba šių palikuoniai. Dėl to buvo galima išsaugoti gamybos būdus, laikantis senųjų tradicijų ir pasitelkiant priemones, leidžiančias pagerinti maisto saugą bei geriau kontroliuoti procesus, taip siekiant pagerinti kokybę.

Ruošiant šį gaminį reikalingos toliau aprašytos žinios ir patirtis, apimančios visą procesą: kaip žuvį supjaustyti; išpjauti filė, iš kurių gaminamas „Mojama de Barbate“; įpjauti reikiamose vietose; pasūdyti (tam būtina žinoti, kokį sūrumo lygį norima išgauti); nuplauti (taip, kad būtų panaikintas sūrumo perteklius, bet tik perteklius) ir galiausiai vytinti (priklausomai nuo vietovės mikroklimato, vytinimas atliekamas tinkamiausiomis sąlygomis natūraliu būdu arba pasitelkiant specialiai tam pritaikytus tunelius).

Šio gaminio reputacijos kulinarinėje terpėje įrodymu galima laikyti tai, kad jis dažnai minimas įvairiuose leidiniuose, pavyzdžiui, šiuose dviejuose, kuriuose sūdytas tunas (mojama) aprašomas kaip tradicinis Andalūzijos gaminys, kurio gamyba ypač paplitusi Barbatėje (Kadisas) ir Isla Kristinoje (Huelva): „Inventario Español de Productos Tradicionales“ („Ispanijos tradicinių produktų aprašas“), kurį 1996 m. paskelbė Žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto pramonės ministerija (valstybinė viešoji institucija), ir mokslinis darbas „Catalogación y Caracterización de los Productos Típicos Agroalimentarios de Andalucía“ („Tipinių Andalūzijos žemės ūkio maisto produktų katalogizavimas ir apibūdinimas“), II tomas, kurį 2006 m. išleido Fundación Unicaja.

2009 m. rugpjūčio 30 d. nacionaliniame dienraštyje El País buvo publikuotas kulinarinis straipsnis „Sal para la vida“, kuriame rašyta:

„Šiais laikais išsivysčiusios šalys ir toliau sūdo žuvį, nes taip žuvis įgauna išskirtinį aromatą. Ispanija turi pasaulinio žinomumo gaminių, tokių kaip Santonjos ančiuviai arba Barbatės sūdytas tunas (mojama).“

Leidinio „La Mar de Cádiz“ (provincijos gidas) skyriuje apie kulinariją teigiama: „Kadiso provincijos pakrantės virtuvė yra tokia įvairi ir turtinga kaip ir pats kraštas – nuo Sanlukar de Baramedos ir El Puerto de Santa Marijos vynų iki „Mojama de Barbate“, pakeliui nepamirštant Kadiso kepsnių. Visa tai daro šio krašto virtuvę vieną iš labiausiai vertinamų Ispanijoje.“

Akivaizdus „Mojama de Barbate“ reputacijos įrodymas yra didelis paminėti vertų nuorodų internete skaičius.

Interaktyvaus jūrinės virtuvės restoranų gido (Guía Interactiva de Restaurantes de Cocina Marinera) internetiniame puslapyje pabrėžiama šio gaminio reputacija: „Iš sūdytų žuvų galima išskirti sūdytą tuną (mojama) (tipinį Isla Kristinos ir Barbatės (didžiausių Andalūzijos gamintojų) gaminį).“

„Mojama de Barbate“ galima rasti restoranų tinklo Buentrago, turinčio keletą restoranų Sevilijoje, užkandžių (isp. tapas) meniu.

„Mojama de Barbate“ buvo galima paragauti tarptautinės Madride organizuojamos turizmo mugės FITUR atidaryme.

Įvairiuose Kadiso provincijos leidiniuose buvo paminėta „Mojama de Barbate“ gaminio degustacija tuno savaitės metu.

Los Caños de Meca turistiniame gide „Mojama de Barbate“ minimas kaip tipinis vietovės gaminys.

Taip pat ir restorano Alcaravea meniu galima rasti „Ekstra“ klasės tuno „Mojama de Barbate“.

Internetiniame portale Andalucía yra straipsnis, kuriame kalbama apie „Mojama de Barbate“ gerą vardą: „Barbatės (Kadisas) tradicija pasižymi itin įvairia virtuve, ypač išsiskiriančia savo jūriniais produktais, iš kurių verta paminėti „Mojama de Barbate“.“ Toliau pateikiamas išsamus gaminio aprašymas.

Taip pat ir Kadiso provincijos gide „Mojama de Barbate“ aprašytas kaip tipinis ir itin maistingas produktas, pavadintas „sultingu“.

Kalbant apie šio pavadinimo vartojimą bendrinėje kalboje, galima paminėti 2000 m. rugpjūčio 7 d. Sevilijos dienraščio ABC viename iš straipsnių pavartotą išsireiškimą „<…> tiesos cual mojama de Barbate o de Isla Cristina“, reiškiantį „be skatiko kišenėje“.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa (2))

Visą produkto specifikacijos tekstą galima rasti adresu

http://www.juntadeandalucia.es/agriculturaypesca/portal/export/sites/default/comun/galerias/galeriaDescargas/cap/industrias-agroalimentarias/denominacion-de-origen/Pliegos/Pliego_mojama_barbate.pdf

arba tiesiogiai Andalūzijos Žemės ūkio, žuvininkystės ir kaimo plėtros ministerijos interneto svetainės pagrindiniame puslapyje

(http://www.juntadeandalucia.es/agriculturaypesca/portal), spustelėjus nuorodas „Industrias Agroalimentarias“„Calidad y Promoción“, „Denominaciones de Calidad“ ir „Productos derivados de la pesca“. Specifikaciją galima rasti ties pavadinimu „Mojama de Barbate“.

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2) Žr. 1 išnašą.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 223

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	58 tomas 2015m. liepos 8d.

Pranešimo Nr.	Turinys	Puslapis
	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2015/C 223/01	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.7571 – Dawn Meats / Terrena / Elivia) ( 1 )	1
2015/C 223/02	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.7638 – RTL Nederland Ventures / RF Participatie / Reclamefolder NL) ( 1 )	1
2015/C 223/03	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.7648 – eBook.de / Hugendubel / JV) ( 1 )	2

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Komisija
2015/C 223/04	Euro kursas	3

	V Nuomonės
	ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS
	Europos Komisija
2015/C 223/05	Kvietimas teikti paraiškas Europos maisto saugos tarnybos valdančiosios tarybos nario pareigoms užimti – Paraiškų pateikimo termino atidėjimas ( OL C 158, 2015 5 13 )	4
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2015/C 223/06	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.7653 – AMF / Ilmarinen / JV) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	5
2015/C 223/07	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.7606 – Grupo Antolín / Magna Interiors) ( 1 )	6
	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2015/C 223/08	Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą	7
2015/C 223/09	Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės schemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą	10


	(1) Tekstas svarbus EEE