20.7.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 264/1

Pranešėjas

José María ZUFIAUR NARVAIZA

1.1.

EESRK pritaria tam, kad būtina peržiūrėti dabartinę 2003 m. Europos saugumo strategiją (ESS), siekiant reaguoti į tarptautines aplinkybes, kurios iš esmės pasikeitė. Kaip ES institucijų patariamasis organas, atstovaujantis organizuotai pilietinei visuomenei, Komitetas mano, kad rengiant naują strategiją būtina su juo konsultuotis, taip pat užtikrinti, kad sistemingai dalyvautų pačios pilietinės visuomenės atstovai. EESRK nuomone, bendrąją strategiją būtina peržiūrėti dažniau. Pavyzdžiui, kas penkerius metus, Parlamento ir Komisijos kadencijų metu.

1.2.

ES patiria krizę, kurios pagrindiniai ypatumai – socialinė dezintegracija, tarpusavio priklausomybė, silpnos institucijos ir visuotinai paplitusi nelygybė. Prasidėjo era, kurioje socialinė atskirtis yra pagrindinis konfliktų veiksnys, ir atsižvelgiant į šiuos konfliktus karinės intervencijos aiškiai nepakanka.

1.3.

Sustiprėjusi geopolitinės ir geoekonominės konkurencijos dinamika ir kai kurių galių užsispyrimas padalyti pasaulį į įtakos zonas daro poveikį Europos strateginiam modeliui, kuris grindžiamas bendradarbiavimu ir teigiamų sąlygų taikymu, todėl jį reikia atitinkamai pritaikyti.

1.4.

EESRK nuomone, esant tokioms sudėtingoms tarptautinėms aplinkybėms europiečiai savo vertybes ir interesus galės apginti tik labiau suderinę tikslus, politikos sritis ir priemones. ES užsienio politika prasideda nuo vidaus, nes vidaus politika yra neatsiejama nuo užsienio politikos.

1.5.

ES piliečių nepasitenkinimas, kurį jie šiuo metu jaučia, pasikeis, jie jausis europiečiais ir pritars Sąjungos veiksmams tik tada, jeigu ES pakeis kryptį ir rems piliečių saugumą, laisvę bei klestėjimą, taip pat gins lygybę Europoje ir visame pasaulyje.

1.6.

Būtina didinti ES politinę integraciją, kad globalizuotame pasaulyje būtų siekiama suvereniteto, priimami sprendimai, dėl kurių į ES projektą ir atnaujintą visuomenės sutartį vėl būtų žiūrima su entuziazmu, ir sprendžiama demokratijos stokos problema.

1.7.

Vykdant užsienio politiką ir Europos saugumo ir gynybos politiką, kurioms reikėtų skirti daugiau priemonių, turi būti taikomi lankstesni, taip pat valstybių narių ir ES institucijų labiau suderinti darbo metodai.

1.8.

ES gynybos srityje būtinas geresnis koordinavimas ir bendras planavimas siekiant sukurti Europos gynybos sąjungą. Šiuo tikslu reikia skirti daugiau lėšų bei plėtoti Europos gynybos pramonę ir taikant pajėgumų telkimo ir dalijimosi jais priemones vengti išlaidų dubliavimosi. Pagal tą patį principą labai svarbus geresnis valdymas ir nuosekli institucinė struktūra, taip pat didelių bendrų projektų skatinimas. Visa tai neturėtų kenkti transatlantiniams santykiams ir glaudžiam bendradarbiavimui su aljansais ir organizacijoms, kurios apima daugumą ES šalių, pavyzdžiui, NATO.

1.9.

EESRK nuomone, naujos bendrosios strategijos prioritetai turėtų būti tokie: a) skatinti šalis kandidates, ypač Vakarų Balkanų šalis, daryti pažangą siekiant narystės ir stabilizuoti padėtį rytinėse ir pietinėse kaimyninėse šalyse, įskaitant su migrantų ir pabėgėlių srautais susijusių problemų sprendimą; b) skatinti pajėgesnę, veiksmingesnę ir labiau matomą bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP), pagrįstą stipria ir aiškiau apibrėžta Europos gynybos pramonine ir technologine baze (EGPTB); c) stiprinti veiksmingą ir pertvarkytą daugiašalę saugos, socialinio ir ekonominio bei vystymosi valdymo sistemą ir d) skatinti prekybą ir investicijas. Šie prioritetai turėtų apimti du universalius aspektus: darnų vystymąsi plačiąja prasme ir pilietinės visuomenės organizacijų stiprinimą.

1.10.

Vykdydama savo tradicinę prevencinę ir daugiašalę diplomatinę veiklą, ES turėtų daryti konstruktyvią įtaką, taip pat įtaką reglamentavimo srityje, dėl kurios būtų skatinamas įtraukus valdymas, ir remti besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių dalyvavimą daugiašalėse institucijose.

1.11.

ES, kuri buvo įkurta siekiant įtvirtinti taiką Europoje, bendros strategijos pagrindinis tikslas turi būti palaikyti ir skatinti taiką. Siekiant šio tikslo labai svarbus vaidmuo tenka saugumo ir gynybos politikai, diplomatiniams veiksmams ir pilietinei visuomenei.

1.12.

Atsižvelgdamas į pabėgėlių krizę EESRK mano, kad ES privalo sukurti bendrą prieglobsčio ir imigracijos politiką, kurią vykdytų ES institucija, – tai užtikrintų, kad ES valstybės savo įsipareigojimus vykdytų kartu, proporcingai ir solidariai.

1.13.

EESRK nuomone, reikėtų padaryti sistemos, pagal kurią ES lėšos skiriamos vystymuisi, pakeitimus, kad lėšos būtų daugiatikslės, išmokamos greičiau ir prisitaikius prie konkrečių aplinkybių.

1.14.

Visi tokie plataus masto prekybos susitarimai, dėl kurių deramasi arba kurie šiuo metu ratifikuojami, apima ne tik grynai komercinius aspektus, bet ir akivaizdų geopolitinį aspektą. Labai svarbi būsimos bendrosios ES strategijos dalis bus išspręsti tokio tipo susitarimų geopolitinio poveikio klausimą, stiprinti pagal šiuos susitarimus palaikomus daugiašalius santykius ir vengti įtampos tarp prekybos blokų. EESRK nuomone, kadangi šie susitarimai turi poveikį gyvenimo būdui, būtina atsižvelgti į pilietinės visuomenės ir apskritai piliečių prašymus ir jiems rūpimus klausimus.

1.15.

EESRK mano, kad siekiant įgyvendinti ES užsienio ir saugumo politiką labai svarbu stiprinti pilietinę visuomenę, jos veiklą ir ryšius, palaikomus lygiagrečiai vykdant diplomatinę veiklą. Todėl EESRK pasisako už tai, kad pilietinė visuomenė į BUSP aiškiai būtų įtraukta kaip vienas iš prioritetinių BUSP tikslų.

1.16.

Mūsų nuomone, EESRK, kaip ES institucijų patariamasis organas, atstovaujantis visoms didžiosioms valstybių narių organizuotos pilietinės visuomenės organizacijoms, turi geriausias sąlygas veikti kaip pagrindinis ES institucijų, dalyvaujančių ES užsienio ir saugumo politikoje, ypač Europos išorės veiksmų tarnybos ir Europos Komisijos, partneris.

1.17.

Šiuo tikslu EESRK siūlo kartu išnagrinėti minėtus prioritetus ir būdą, kaip įteisinti EIVT ir EESRK bendradarbiavimą.

1.18.

EESRK siūlosi padėti EIVT parengti vertinimo ataskaitą, kurioje būtų apžvelgtas dabartinis pilietinės visuomenės dalyvavimas ES užsienio politikos srityje.

1.19.

Siūlome, dalyvaujant vyriausiajai įgaliotinei, EESRK surengti metinį klausymą užsienio ir saugumo politikos klausimu, kuriame dalyvautų pagrindinės Europos pilietinės visuomenės organizacijos.

2.1.

EESRK pažymi, kad būtina parengti strategiją, kuri apimtų visas ES išorės veiksmų priemones, įskaitant saugumo ir gynybos priemones, ir būtų įgyvendinama taikant bendrą nuoseklią ir atnaujintą sistemą. Todėl reikia pakeisti ES išorės veiksmų tikslus, prioritetus, interesus ir priemones, taikant visapusišką požiūrį, pagal kurį būtų atsisakoma šališkų požiūrių ir valstybių pasipriešinimo, stiprinamas bendradarbiavimas ir didinamas lankstumas (1)  (2).

2.2.

Nors vertinant pagal įvairius aspektus, kuriuos apima Tūkstantmečio vystymosi tikslai, kiti veiksniai, tokie kaip Vakarų įtakos praradimas, naujų besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių stiprėjimas, didėjantis informacinių technologijų poveikis, demografinės tendencijos ir didesnė nelygybė, leidžia spėti, kad pasaulinė geopolitinė padėtis bus sudėtingesnė ir tokiomis aplinkybėmis bus patiriamas didesnis pasipriešinimas siekiant taikyti atviros visuomenės standartais ir vertybėmis pagrįstą modelį. Tokią padėtį lemia tai, kad veikia daugiašalės institucijos, neprisitaikiusios prie naujo daugiapolio pasaulio. Todėl geopolitikos svarbai įgaunant naują mastą tarptautiniai standartai praranda vertę. Kadangi veikia daugiau dalyvių, įskaitant nevalstybinius subjektus ir tarptautines įmones, taip pat kuriamos radikalios technologijos, sunku parengti strateginę darbotvarkę ir valdyti sudėtingą aplinką.

2.3.

Didžiausios grėsmės ES kyla šiose srityse: migrantų srautų valdymas, žemyno apsauga nuo terorizmo grėsmių ir atgrasymas nuo galimos karinės bei kibernetinės agresijos prieš ES valstybes nares. Šiuo metu kitos problemos, grėsmės ir pavojai daugiausia yra pasaulinio masto: klimato kaita, finansų ir ekonomikos krizės, mokesčių slėpimas, korupcija, organizuotas nusikalstamumas, pandemijos, humanitarinės krizės ir kt. Sąjunga turi atlikti konkretų vaidmenį visose šiose srityse. BUSP turi tapti veiksminga priemone (daug veiksmingesne negu dabar) siekiant ginti Sąjungos ir valstybių narių interesus – tai labai svarbu, kad valstybės narės daug aktyviau dalyvautų ES užsienio ir saugumo politikoje. Kaip pažymėjo Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoja, „mums reikalinga strategija siekiant labai aktyviai ginti savo interesus, atsižvelgiant į tai, kad mūsų vertybės yra neatsiejama mūsų interesų dalis“.

2.4.

Nuo tada, kai parengta 2003 m. strategija, iš esmės įvyko du struktūriniai pokyčiai.

2.4.1.

Pirma, patiriame krizę, kurios pagrindiniai ypatumai – socialinė dezintegracija, tarpusavio priklausomybė, silpnos institucijos ir visuotinai paplitusi nelygybė. Šiuo metu vykstant globalizacijai trumpėja atstumai, didėja matomumas ir gyventojų tankis. Nelygybė tapo visuotiniu reiškiniu. Kadangi socialiniai skirtumai dideli, vyksta masinis asmenų judėjimas. Šiame vis labiau tarpusavyje susijusiame pasaulyje, kuriame nelygybė ypač didelė, atsiranda nestabilumas ir nesaugumas. Prasidėjo socialinės atskirties konfliktų era, ir atsižvelgiant į šiuos konfliktus karinės intervencijos aiškiai nepakanka. Tai pasaulinio masto socialinė problema, kurią būtina nustatyti ir spręsti, kaip Europos valstybėse buvo daroma XIX ir XX amžiais, o tarptautiniu mastu – pagal pažangią 1944 m. Filadelfijos deklaraciją. Tam reikės vykdyti reguliavimo, solidarumo ir bendradarbiavimo politiką.

2.4.2.

Antra, geopolitinė kompetencija vėl įgauna daugiau svarbos, ir ne tik įgyvendinant Europos kaimynystės politiką. Mes priklausomi nuo savo geografinės padėties. Pavyzdžiui, konfliktai Ukrainoje, Sirijoje, Irake, Libijoje ir Sahelyje mums turi tiesioginį poveikį prekybos, džihadistų terorizmo, energijos tiekimo arba pabėgėlių ar imigrantų judėjimo požiūriu. Šie veiksniai turi įtakos Europos strateginiam modeliui, pagrįstam bendradarbiavimu ir teigiamų sąlygų taikymu.

2.4.3.

Vis dar nekyla abejonių dėl šiuo metu galiojančios strategijos teiginio „geriausias mūsų saugumo užtikrinimas – tinkamai valdomų demokratinių valstybių pasaulis“. Tačiau taikant šią strategiją tapo akivaizdžios tam tikros spragos: 1) toks požiūris apskritai nedavė lauktų rezultatų, išskyrus tam tikrus atvejus, ypač susijusius su stojimo į ES procesais; 2) yra kitų paaiškinimų, konkrečiai susijusių su religija (pavyzdžiui, grupuotė, pasivadinusi „Islamo valstybe“) arba su tam tikru autoritariniu nacionalizmu (pavyzdžiui, Rusijos, Kinijos atvejis – tai didelės galingos valstybės, kurios turi tiesioginę įtaką ES platesnio masto kaimynystės politikai ir į geopolitiką žiūri kaip į įtakos zonomis pagrįstą reiškinį); 3) dažnai neatsižvelgiama į šalių, su kuriomis ES stengėsi užmegzti partnerystės ryšius, įvairovę; 4) dažnai ES kalbos neatitinka vykdomos praktinės politikos; 5) nepakankamai atsižvelgta į tai, kad demokratija ir teisinė valstybė nustatomos ne iš išorės, o kuriamos iš vidaus.

2.5.

Gindama savo principus ir visuotines vertybes ES strategiją turi pritaikyti, siekdama šiuos principus ir vertybes remti veiksmingiau ir vadovaudamasi tuo, ką EIVT pavadino „pragmatiniu idealizmu“.

3.1.

Visuotinai pripažįstama, kad užsienio politika yra vidaus politikos tąsa. Todėl, kad ji būtų veiksminga, ją vykdant turi būti siekiama tų pačių tikslų, ji turi būti integruota, koordinuota ir pasižymėti pagrindinių ir bendrų aspektų nuoseklumu. EESRK nuomone, abu svarbiausi bendrosios ES užsienio politikos strategijos ramsčiai kuriami nacionaliniu lygmeniu.

3.1.1.

Pirmasis ramstis (svarbiausias veiksnys, dėl kurio ES pasaulyje atrodo patraukliai) yra jos gyvenimo būdas, pagrįstas laisve, žmogaus teisėmis ir visų gyventojų socialine sanglauda. Atrodo nerealu manyti, kad ES užsienio ir saugumo politika bus sistemingesnė, bendresnė ir veiksmingesnė neužtikrinus, kad nedidėtų ekonominė ir socialinė ES valstybių narių tarpusavio nelygybė ir nesilpnėtų jos socialinis modelis, nepanaikinus nesolidarumo ir nepasitikėjimo simptomų, nesustabdžius polinkio apsiriboti savo valstybe, neįveikus sunkumų, kylančių tariantis dėl bendrų sprendimų, ir vis didėjančio piliečių nepasitenkinimo arba nesustabdžius populistinių, ksenofobinių ir eurofobinių judėjimų plitimo. Būtina gilinti ES politinę integraciją, galbūt tvirčiau bendradarbiaujant, kaip nurodyta Sutartyse, kad globalizuotame pasaulyje būtų siekiama suvereniteto, priimami sprendimai, dėl kurių į ES projektą ir į atnaujintą visuomenės sutartį vėl būtų žiūrima su entuziazmu, ir sprendimai būtų priimami demokratiškai.

3.1.2.

Antrasis ramstis pagrįstas didesne Europos integracija ir bendros politikos bei bendrų veiksmų priemonių kūrimu tokiose srityse kaip migrantų srautai, energijos tiekimas, klimato kaita, tarptautinis terorizmas, aprūpinimas maistu, prekybos politika, kova su organizuotu nusikalstamumu, veiksmingas Europos investicijų ir darbo vietų kūrimo planas, Europos socialinė dimensija, vidaus rinkos sukūrimas. ES piliečių nepasitenkinimas, kurį jie šiuo metu jaučia, pasikeis, jie jausis europiečiais ir pritars Sąjungos veiksmams tik tada, jeigu ES pakeis kryptį ir rems piliečių saugumą, laisvę bei klestėjimą, taip pat gins lygybę Europoje ir visame pasaulyje.

3.2.

EESRK nuomone, ES prioritetas yra tobulinti ES bendrąją rinką, apimančią pramonės politiką, finansų sistemą, telekomunikacijų ir transporto politiką, skaitmenines technologijas ir gynybos pramonę. Be to, rengiant užsienio politiką reikėtų atkreipti dėmesį į vis daugiau susirūpinimą keliančių klausimų, susijusių su kitų sričių ES politika, įskaitant socialinę, aplinkos, energetikos, skaitmeninę, ekonomikos, pramonės, transporto ir kt. Kita vertus, turime nustatyti ilgalaikę viziją, pagal kurią užsienio ekonomikos politika būtų vienas pagrindinių ramsčių skatinant prekybą ir investicijas. Be to, reikia skubiai parengti bendrą energetikos politiką ir bendrą migracijos ir prieglobsčio politiką.

3.3.

Susiklosčius naujai pasaulio geostrateginei konfigūracijai, ES nieko kito nelieka, kaip tik stiprinti savo saugumo ir gynybos pajėgumus. Tam neišvengiamai reikalinga labiau integruota užsienio politika – valstybės narės tampa vis mažiau svarbios tarptautiniu lygmeniu ir bendri veiksmai naudingi joms visoms – ir daugiau dėmesio turi būti skiriama Europos gynybos politikai. Šių tikslų turi būti siekiama taikant daug platesnę saugumo ir gynybos sąvoką, o ne naudojant jėgą. Kartu reikia pažymėti, kad gynybos politika turi būti naudojama kaip prevencinė priemonė, turinti ir atgrasomąjį poveikį, tačiau gali būti ir kraštutinė priemonė, kurios imamasi tada, kai gyvybinių interesų ir atsakomybės užtikrinti apsaugą kitaip apginti neįmanoma. Tam reikia labiau ir geriau naudoti išteklius. Nors ES turi 28 skirtingas karines struktūras, ji išleidžia 40 % Jungtinių Valstijų nacionalinei gynybai skiriamo biudžeto. Be to, reikėtų paminėti didelį dubliavimąsi ir nepakankamą gynybos pramonės plėtrą, o tam reikia daugiau lėšų ir bendrų planavimo bei kontrolės priemonių. ES Vyriausybės ir piliečiai turėtų žinoti, kad saugumas, klestėjimas ir laisvė yra neatsiejami. Didesnis ES strateginis savarankiškumas gynybos srityje vis dėlto neturi būti nesuderinamas arba prieštarauti bendradarbiavimu grindžiamiems transatlantiniams santykiams su aljansais ir organizacijoms, kuriems priklauso dauguma ES šalių, visų pirma NATO, kuri vis dar yra bendros gynybos pamatas.

3.4.

Europos gynybos politika turėtų būti sutelkta dviejose pagrindinėse srityse: 1) atsižvelgdama į dabartinę geopolitinę padėtį, ES, kuri siekia užtikrinti saugumą ir už savo sienų, turi sutelkti dėmesį į platesnio masto kaimynystę ir kartu remti žmogaus teises bei prisidėti prie kaimyninių šalių vystymosi, 2) ji turi padėti užtikrinti laisvą prieigą prie pasaulinių viešųjų gėrybių ir taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką.

3.5.

Užtikrinant Europos Sąjungos strateginę autonomiją svarbų vaidmenį turi atlikti ES gynybos pramonė. Jos konkurencingumas – tai vertybė, susijusi ne tik su privačiojo sektoriaus interesais. Būtina įveikti jos susiskaidymą; kad tai būtų pasiekta, reikia taikyti tam tikras pagrindines priemones, tokias kaip bendradarbiavimo projektų įgyvendinimas, tinkamų lėšų skyrimas būsimiems parengiamiesiems veiksmams (3) ir konkrečios biudžeto eilutės įtraukimas į būsimą daugiametę finansinę programą.

3.6.

Mintis, kad mūsų realios kaimynystės – mūsų kaimynų ir mūsų kaimynų kaimynų – stabilumas yra būtinas mūsų pačių stabilumui, yra ypač aktuali atsižvelgiant į terorizmo grėsmę, kurią kelia „Islamo valstybe“ pasivadinusi grupuotė. Norima pasakyti, kad, pavyzdžiui, ES tenka tiesioginė atsakomybė rasti politinį Sirijos karo sprendimą, nes taip būtų pašalinta viena iš problemos priežasčių. Be to, reikia gerinti užduočių koordinavimą kovos su terorizmu ir žvalgybos srityse. Valstybės narės privalo aktyviau keistis informacija, taip pat būtina sukurti Europos žvalgybos tarnybą. Be to, būtina parengti pasaulinę kovos su terorizmu strategiją, kurioje analizuojamos jo priežastys, vengiama religinių įsitikinimų konfrontacijos ir vietoj to skatinamas skirtingo tikėjimo bendruomenių bendradarbiavimas kovojant su teroristų fanatizmu. Ypač svarbu remti musulmoniškąjį arabų pasaulį (labiausiai nukentėjusį nuo neteisingai vadinamos Islamo valstybės išpuolių), kad jis kovotų su šia grėsme iš vidaus. Europos kovos su terorizmu strategija taip pat turėtų apimti kovos su ginklų prekyba arba finansavimo šaltiniais veiksmus. To siekiant teigiamą vaidmenį gali atlikti pilietinės visuomenės ryšiai su platesnio masto kaimyninėmis šalimis.

3.7.

Reikėtų didinti išorės veiksmų lankstumą. Dėl didesnio lankstumo neturi atsirasti susiskaidymo, o lankstumą reikia užtikrinti visapusiškai naudojantis ES sutartyje ir SESV nurodytomis priemonėmis. Taigi būtina užtikrinti, kad Taryboje sprendžiant su BUSP ir BSGP susijusius klausimus valstybės narės būtų konstruktyvios ir labiau susilaikytų nuo veiksmų. Šiomis aplinkybėmis dėl tarptautinio saugumo stiprinimo EESRK dar kartą nurodo, kad būtina toliau laikytis nustatytų vertybių užsienio politikos srityje, ypač laikytis Jungtinių Tautų Chartijos. Tačiau jeigu nepavyksta rasti patenkinamo sprendimo taikant esamas priemones, reikės sukurti ad hoc grupes, kuriose dalyvautų vyriausioji įgaliotinė arba, jeigu ji negali, kitų ES institucijų organų atstovai, kad vieningumo principas netrukdytų įgyvendinti Sąjungos galimybių užsienio politikoje. Pavyzdžiu kitiems tinklams gali tapti Žaliosios diplomatijos tinklas, kuris visų pirma buvo įsteigtas siekiant skatinti įtraukti aplinkos apsaugos tikslus į ES išorės santykius ir kuris atliko svarbų vaidmenį sutelkiant ir koordinuojant ES diplomatinius veiksmus prieš 21-ąją JTBKKK šalių konferenciją (COP 21).

3.8.

ES neturėtų laukti, kol kils kita krizė, kad užsienio politikos srityje imtųsi platesnio masto priemonių. Priemonės turi būti įgyvendinamos kartu siekiant tam tikrų tikslų, ir jų nereikia iš esmės keisti atsižvelgiant į ekonomikos sąlygas. Vykdant tinkamą planavimą turėtų būti nustatomos sritys, kuriose Sąjungai trūksta išteklių. Taip būtų išvengta tokio reagavimo į įvairias krizes, koks pastaraisiais metais buvo būdingas ES. Būtina didinti išorės veiksmams, ypač humanitarinei sričiai, migracijai, vystymuisi, švietimui, kovai su terorizmu ir diplomatijai, skirtą ES biudžetą, taip pat stiprinti organizuotą pilietinę visuomenę.

4.1.

EESRK mano, kad pagal naują strategiją turi būti peržiūrėta ES atlikta tarptautinių aplinkybių analizė ir vaidmuo, kurį ES ateityje ketina atlikti. Labai svarbu rasti naujų priemonių, pagrįstų aktyviu dalyvavimu užtikrinant piliečių lygybę saugumo, laisvės ir klestėjimo srityse, ir svarbu pabrėžti ES stiprybes. ES yra didžiausia vidaus rinka pasaulyje, ji vykdo aktyvią prekybos politiką, bendradarbiavimo politiką ir humanitarinės pagalbos politiką, kuriai pasauliniu mastu skiriama daugiausia išteklių, gyvenimo būdas joje pagrįstas teisinės valstybės ir demokratijos principų laikymusi, o socialinis modelis – ekonomine ir socialine sanglauda, taip pat joje ginamas darnaus vystymosi modelis, pagrįstas kova su nelygybe ir aplinkosauga, įskaitant aukštus klimato politikos tikslus.

4.2.

ES vaidmuo pasaulyje tradiciškai ribojamas, nes trūksta vidaus sanglaudos ir politinės valios. Sąjunga siekia ne būti supergalybe, bet veiksmingiau daryti įtaką. Todėl daugiausia dėmesio ji turi skirti sritims, kuriose jos veikla turi pridėtinę vertę ir gali daryti didžiausią poveikį, ypač Sąjungoje ir tarptautinėse institucijose, tokiose kaip Jungtinės Tautos, Tarptautinis valiutos fondas (TVF), Pasaulio bankas arba Didysis dvidešimtukas (G 20), kuriose valstybių narių veiksmai koordinuojami nedaug, todėl jų pajėgumas daryti įtaką mažėja. Šiuo klausimu EESRK teigiamai vertina 2015 m. spalio mėn. Komisijos pasiūlymą, kad Tarptautiniame valiutos fonde ir kitose tarptautinėse organizacijose euro zonai būtų atstovaujama bendrai.

4.3.

ES turi tęsti tradicinę savo prevencinę daugiašalę diplomatinę veiklą, siekdama daryti konstruktyvią įtaką, taip pat įtaką reglamentavimo srityje. Pagrindinis bruožas, pagal kurį Sąjunga atpažįstama tarptautinėje arenoje, yra bendros aiškios tvarkos, kuri pagrįsta taisyklėmis, gynimas. Europos Sąjungai, kuri labai galinga prekybos srityje, yra naudinga tai, kad pasaulis tarpusavio ryšiais susijęs tiek energetikos ir finansų, tiek kibernetinės erdvės arba jūrų kelių srityse (apie 90 % ES išorės prekybos vykdoma jūra). Reikia ir toliau skirti dėmesio branduolinei saugai ir energetiniam saugumui.

4.4.

Be to, reikia tęsti bendradarbiavimą vykdant įvairius regioninės integracijos procesus, kaip antai susijusius su Vakarų Afrikos valstybių ekonomine bendrija (VAVEV), Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN) arba Pietų Amerikos šalių bendrąja rinka (Mercosur).

4.5.

ES turi skatinti demokratinį ir įtraukų valdymą ir remti besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių dalyvavimą daugiašalėse institucijose, kad įtampa būtų mažinama taikiai, ir skatinti nekurti dabartiniams mechanizmams alternatyvių arba priešiškų valdymo mechanizmų.

4.6.

ES privalo toliau puoselėti savo vertybes ir principus, žmogaus teisių visuotinumą ir nedalomumą, kovoti su mirties bausme, smurtu prieš moteris ir mergaites, užtikrinti skirtingos lytinės orientacijos asmenų (LGBTI) teisių apsaugą. Taigi išorės ir saugumo politika turi būti grindžiama Sąjungai būdingu socialiniu modeliu, kuris yra jos saugumo, laisvės ir gerovės pagrindas.

5.1.

Dabar rengiama visuotinė strategija turėtų aiškiai parodyti, kokios svarbios yra Europos rytinės ir pietinės kaimyninės šalys pačios Europos saugumui ir klestėjimui, ir turėtų užtikrinti didesnį Europos poveikį ir sverto poveikį pagrindiniams pokyčiams šiose srityse, dėmesį skiriant migrantų ir pabėgėlių srautams ir šių srautų reguliavimui. Šie prioritetai turėtų apimti du universalius aspektus: darnų vystymąsi ir pilietinės visuomenės organizacijų stiprinimą (4)  (5).

5.2.

Platesnio masto arba strateginė kaimynystė (nuo Sahelio iki Persijos įlankos ir nuo Vidurinės Azijos iki Arkties) yra svarbiausia sritis jau ne tik ES išorės veiksmų, bet ir valstybių narių vidaus mastu. Šios kaimynystės šalyse dabar vyksta gili socialinė ir institucinė dezintegracija, kurią lėmė daug priežasčių, tokių kaip kariniai konfliktai, priverstinis perkėlimas, tarptautinis terorizmas, valstybės struktūrų sunaikinimas, korupcija, organizuotas nusikalstamumas, autoritarinių režimų grįžimas į valdžią Turkijos atveju, Rusijos galios demonstravimas ir hibridinė bei karinė agresija. Todėl kyla didelių struktūrinių iššūkių, kurie yra ilgalaikiai ir turi didelį poveikį Sąjungai.

5.3.

Susidarius tokiai blogai situacijai ES turi prisiimti didesnę atsakomybę, kad ekonominė, socialinė ir saugumo padėtis kaimyninėse šalyse gerėtų. ES neturi atsisakyti kaimyninėse šalyse ginti demokratijos, konstitucinės valstybės ir pagrindinių žmogaus bei socialinių teisių, įskaitant asociacijų laisvę ir teisę į kolektyvines derybas, ir šiuo tikslu labai svarbu remti vietos pilietinę visuomenę, įskaitant socialinius partnerius, taip pat išsaugoti jų nepriklausomumą.

5.4.

EESRK teigiamai vertina tai, kad ES kaimynystės politika buvo persvarstyta ir nustatytas ryšys tarp nestabilumo, skurdo, nelygybės ir galimybių trūkumo, dėl kurių atitinkamiems asmenims gali kilti didesnė grėsmė būti radikalizuotiems. Šiuo klausimu pažymėtina, kad vykdant išorės veiksmus gali būti sukurta sinergija derinant saugumą, vystymąsi ir prekybą. Norint pasiekti šį tikslą labai svarbu užtikrinti, kad nebebūtų pažeidžiama darbdavių, darbuotojų arba trečiojo sektoriaus organizacijų teisė jungtis į asociacijas ir laisvai organizuoti savo veiklą. Taip pat svarbu stiprinti ankstyvojo perspėjimo priemones, kad būtų užkirstas kelias galimoms būsimoms krizėms.

5.5.

EESRK pasisako už tai, kad toliau būtų taikomas griežtas, tačiau ne ribojamasis požiūris į vizų režimo platesnį taikymą ir liberalizavimą, visada laikantis sąlygos, kad būtų vykdomos mokesčių reformos.

5.6.

Su šia kaimynyste glaudžiai susijęs Afrikos žemynas, kuris, EESRK nuomone, turėtų būti antroji prioritetinė geografinė teritorija ES užsienio politikoje: ne tik todėl, kad iš šio žemyno kyla daug iššūkių, bet ir dėl galimybių sudaryti sąjungas, kurios gali padėti vystyti ekonomiką ir valdyti pasaulį (6). Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos sudaro aiškias galimybes užmegzti ir stiprinti partnerystes su Afrika.

5.7.

Žvelgiant iš geopolitinės perspektyvos stabilumui mūsų platesnio masto kaimynystėje taip pat svarbu atsižvelgti į didžiąsias galiūnes, visų pirma Rusiją ir Kiniją, kurios jam daro poveikį. Turint galvoje Rusijos atgautą užtikrintumą ir Kinijos politiką „Viena juosta, vienas kelias“ (plataus masto investicijos į susisiekimo infrastruktūrą), ES kaip niekad anksčiau svarbu su šiomis galiūnėmis kalbėti vienu, o ne 28 balsais.

5.8.

Atsižvelgdamas į pabėgėlių krizę EESRK mano, kad ES privalo sukurti bendrą prieglobsčio ir pabėgėlių politiką, kurią vykdytų ES institucija, – tai užtikrintų, kad ES valstybės savo įsipareigojimus vykdytų kartu, proporcingai ir solidariai. Taip pat labai svarbu stiprinti teisėtos migracijos kanalus, siekiant tiek patenkinti darbo ir prieglobsčio prašymus ir migrantų poreikius ES, atsižvelgiant į mažėjantį gyventojų skaičių, tiek išvengti prekybos žmonėmis. Taip pat būtina laikytis tarptautinės ir ES teisės, bendrai reaguoti į humanitarinę krizę, dėl kurios kenčia Sąjungos teritorijoje jau esantys asmenys, didinti išteklius, skirtus bendrų sienų apsaugai ir paieškai bei gelbėjimui jūroje, ir sukurti Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgas, kaip siūlė Europos Komisija.

6.1.

ES savo vidaus ir užsienio politiką turi derinti su Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslais. Vykdydama vystymosi politiką ES ypatingą dėmesį turėtų skirti Adis Abebos veiksmų darbotvarkei. Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos pabrėžiama, kad pasaulis neišvengiamai pereina prie žaliosios ekonomikos, ir ES šioje srityje užima pirmaujančią poziciją.

6.2.

EESRK palankiai vertina veiksmus, kuriais siekiama oficialią paramą vystymuisi (OPV) nukreipti mažiausiai išsivysčiusioms šalims, taip pat palankiai vertina finansavimą, skirtą naujajam kursui bendradarbiavimo su nestabiliomis valstybėmis srityje, strateginį lyčių lygybei skirtos pagalbos vertinimą, biologinės įvairovės apsaugai skirtų lėšų didinimą ir EIB įsipareigojimus kovos su klimato kaita srityje, taip pat ir pagal Paryžiaus susitarimą įsipareigotą skirti 100 mlrd. JAV dolerių per metus finansinę paramą besivystančioms šalims iki 2020 m.

6.3.

Reikėtų stiprinti ES užsienio ir saugumo politikos ekonominį aspektą, neapsiribojant prekybos sritimi. Taip pat būtina remti mokymą, inovacijas ir verslininkystę, nes stabilumas mūsų kaimyninėse šalyse bus pasiektas užtikrinus ekonominį ir socialinį vystymąsi. Tokioms šalims kaip, pavyzdžiui, Tunisui, Libanui ar Jordanijai (be visų kitų) turėtų būti taikomas vystymosi planas, pagal kurį galima stiprinti šių šalių ekonomiką. Egzistuoja abipusės galimybės padėti trečiosioms šalims pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, įskaitant veiksmingą technologijų perdavimą ir bendradarbiavimą.

6.4.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad klimato kaita yra vienas iš veiksnių, prisidedančių prie migracijos, kuri kyla dėl valstybių nestabilumo, nesaugumo ir išteklių trūkumo. ES turi remti besivystančias šalis, visų pirma labiausiai pažeidžiamas, padėti joms tiesiogiai pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir stiprinti jų atsparumą klimato kaitos poveikiui.

6.5.

EESRK pabrėžia, kad, nors daugelyje valstybių narių biudžetai šiuo metu yra apriboti, tikslas ne mažiau kaip 0,7 % bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) skirti oficialiai paramai vystymuisi turi būti prioritetinis. Taip pat būtina didinti politikos suderinamumą vystymosi labui ir skatinti valstybių narių bei ES institucijų veiksmų koordinavimą (7).

6.6.

Finansuojant darnaus vystymosi tikslus (DVT) būtina įtraukti visų tipų subjektus, įskaitant pilietinę visuomenę ir finansines vystymosi institucijas. Taip pat reikia į projektų valdymą labiau įtraukti socialinius partnerius (8).

6.7.

EESRK nuomone, reikėtų padaryti sistemos, pagal kurią ES lėšos skiriamos vystymuisi, pakeitimus, kad lėšos būtų daugiatikslės, išmokamos greičiau ir prisitaikius prie konkrečių aplinkybių. Šiuo klausimu būtina sukurti, be kita ko, tokius mechanizmus kaip preliminariosios sutartys, veiklos subsidijos, etapais teikiamos subsidijos, daugiamečiai susitarimai, lėšos skubiems atvejams arba „priemonių paketo“, apibrėžto plėtojant struktūrinį dialogą, įgyvendinimas (9).

7.1.

EESRK remia laisvąją prekybą, kuri yra vienas iš Europos Sąjungos ramsčių. Kartu jis pažymi, kad būtina atsižvelgti į nevienodą derybose dalyvaujančių šalių galią ir laikytis pagrindinių darbo teisių ir aplinkosaugos standartų. Savo ruožtu jis toliau remia PPO daugiašalį požiūrį į prekybos taisykles. EESRK nuomone, reikia iš esmės persvarstyti organizacijų, kurios platesniu mastu atstovauja organizuotai pilietinei visuomenei, dalyvavimą įgyvendinant susitarimus – konsultacijas su šiomis organizacijomis ir faktinį jų dalyvavimą (10).

7.2.

Tokie plataus masto susitarimai kaip Ramiojo vandenyno šalių partnerystės susitarimas (TTP), Išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimas (CETA), Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimas (TPIP), laisvosios prekybos susitarimai su Japonija ir Indija ar Regioninės išsamios ekonominės partnerystės susitarimas (RCEP) ne tik apima komercinius aspektus, bet ir įgauna akivaizdų geopolitinį matmenį. Jie sulaukia vis daugiau pilietinės visuomenės dėmesio, nes daro poveikį taisyklėms ir standartams, kurie turi didelę įtaką visuomenės gyvenimo būdui. Tai ypač akivaizdu vertinant poveikį, kurį priimant demokratinius sprendimus daro investuotojų ir valstybių ginčų sprendimo mechanizmai, taip pat bendradarbiavimo teisėkūros srityje komitetai.

7.3.

Iššūkis, su kuriuo ES susiduria šioje srityje, yra atsirandant ekonominių ir geostrateginių perspektyvų užtikrinti, kad būtų laikomasi ES taisyklių ir standartų, būtų teikiamos viešosios paslaugos, o svarbiausios sritys, tokios kaip sveikatos priežiūros, darbo ir aplinkosaugos teisės aktai, būtų apsaugotos nuo politinio reguliavimo (11). EESRK, kaip ir pilietinė visuomenė, pasisako už tai, kad investuotojų apsaugą užtikrintų bendrosios jurisdikcijos teismai arba, jeigu jų nėra, nepriklausomas tarptautinis teismas, kurį įsteigtų Jungtinės Tautos. Jis taip pat pasisako už tai, kad organizuota pilietinė visuomenė veiksmingai dalyvautų rengiant susitarimus, – toks dalyvavimas turi įtakos informacijos skaidrumo politikai, vykdomai tikruoju laiku tiek vedant derybas, tiek priimant pilietinei visuomenei įtakos turinčius sprendimus (12).

8.1.

EESRK nuomone, organizuota pilietinė visuomenė yra vienas iš demokratijos veiksnių. Pilietinė visuomenė, kurioje paisoma laisvės ir teisių, veikia stiprūs socialiniai partneriai, kuri veiksmingai dalyvauja priimant sprendimus ir kurią pripažįsta institucijos, labai svarbi siekiant užtikrinti ir stiprinti demokratiją, išvengti polinkio į autoritarizmą, skatinti ekonomikos vystymąsi, taikos kūrimą ir socialinę sanglaudą, kovoti su įvairių formų nelygybe, skatinti darnaus vystymosi modelį, užtikrinti, kad šį modelį būtų galima taikyti, ir tobulinti demokratinę institucijų struktūrą. Pilietinė visuomenė taip pat labai svarbi siekiant palaikyti glaudesnius ryšius su kitų pasaulio šalių ir regionų pilietinėmis visuomenėmis, – veikla turi būti vykdoma kartu imantis diplomatinių pastangų, kurios yra esminės siekiant ieškoti glaudesnių ryšių tarp pasaulio šalių istorijų, kultūrų, religijų ir tikslų.

8.2.

Todėl EESRK pasisako už tai, kad pilietinė visuomenė į BUSP aiškiai būtų įtraukta kaip vienas iš prioritetinių BUSP tikslų. Pilietinei visuomenei stiprinti reikia pasitelkti įvairias priemones, pavyzdžiui, naudotis bendradarbiavimo ir žmogaus teisių vystymo fondais; vykdyti diplomatinę veiklą ir kelti diplomatinius reikalavimus; užtikrinti, kad pilietinė visuomenė iš tikrųjų veiksmingai dalyvautų rengiant prekybos arba asociacijos susitarimus (su ja būtų konsultuojamasi, o ne tik jai leidžiama klausytis), į kuriuos ji būtų įtraukta, taip pat jai būtų suteikti įgaliojimai visose šių susitarimų srityse; stiprinti politiką, kurios tikslas – užtikrinti, kad kitose šalyse ar regionuose veikiančios Europos įmonės laikytųsi pagrindinių TDO konvencijų ir plėtotų ES ginamą įmonių socialinės atsakomybės politiką.

8.3.

EESRK mano, kad šiuo tikslu nustatant ir įgyvendinant BUSP tikslus ir prioritetus būtina įtraukti organizuotą Europos pilietinę visuomenę. EESRK pilietinės visuomenės vaidmenį siūlo didinti:

9.1.

Mūsų nuomone, EESRK, kaip ES institucijų patariamasis organas, atstovaujantis visoms didžiosioms ES valstybių narių pilietinės visuomenės organizacijoms, turi geriausias sąlygas veikti kaip pagrindinis EIVT ir Europos Komisijos partneris stiprinant ir toliau plėtojant veiksmingą ES bendrą užsienio ir saugumo politiką. Šį teiginį patvirtina tai, kad Komitetą sudaro trys grupės ir kad Komitetas susidaro visapusišką vaizdą, turi ilgametę patirtį ir palaiko ryšius su kitų pasaulio dalių pilietine visuomene, daugiausia remdamasis įgaliojimais, suteiktais pagal įvairių tipų ES pasirašytus tarptautinius susitarimus: asociacijos, strateginės partnerystės, laisvosios prekybos susitarimus ir susitarimus su šalimis kandidatėmis (13).

9.1.1.

Siūlome, dalyvaujant vyriausiajai įgaliotinei, EESRK surengti metinį klausymą užsienio ir saugumo politikos klausimu, kuriame dalyvautų pagrindinės Europos pilietinės visuomenės organizacijos.

9.2.

EESRK mano, kad būtų labai naudinga su EIVT palaikyti strateginius ryšius, pagrįstus abiejų šalių palaikomu požiūriu į tai, kad pilietinė visuomenė yra svarbi vykdant ES užsienio politiką, ypač įgyvendinant nustatytus prioritetinius tikslus. Tuo tikslu EESRK siūlo kartu išnagrinėti šiuos prioritetus ir būdą, kaip įteisinti EIVT ir EESRK bendradarbiavimą.

9.3.

EESRK gali padėti EIVT parengti vertinimo ataskaitą, kurioje būtų apžvelgiamas dabartinis pilietinės visuomenės dalyvavimas ES užsienio politikos srityje.

9.4.

Bendros užsienio ir saugumo politikos srityje EESRK stiprins bendradarbiavimą su tokiomis Jungtinių Tautų organizacijomis kaip TDO ar FAO.

20.7.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 264/11

Pranešėja

Laura GONZÁLEZ DE TXABARRI ETXANIZ

Bendrapranešėjė

Dorthe ANDERSEN

1.1.

EESRK mano, kad dabartinėmis politinėmis aplinkybėmis tiek Komisija, tiek valstybės narės turi dėti ypač daug pastangų, kad užtikrintų ir skatintų laisvą darbuotojų judėjimą ES, panaikindamos bet kokią diskriminaciją dėl pilietybės, vengdamos nepagrįstų apribojimų ir darbuotojams, ir įmonėms, nes tai yra SESV įtvirtintos pagrindinės laisvės ir vienas labiausiai vertinamų Europos integracijos proceso laimėjimų. EESRK remia iniciatyvas, kurios gali paskatinti teisingą darbuotojų judumą ES viduje, kaip nurodė ir pirmininkaujantys Nyderlandai, ir Komisijos tikslą skatinti judumą.

1.2.

Teisingomis sąlygomis vykstantis darbuotojų judumas, vertinamas kaip teigiamas pasirinkimas, gali būti vertingas ir naudingas darbuotojams, darbdaviams ir visai visuomenei. Darbuotojų judumas yra vidaus rinkos pagrindas ir gali padėti užtikrinti įdarbinimo galimybes ir gerovę Europos piliečiams ir įmonėms. Tai gali būti svarbus veiksnys siekiant užimtumo ir ekonomikos augimo Europos Sąjungoje tikslų, padedantis suderinti skirtingą užimtumo lygį valstybėse narėse, perkelti darbo jėgą ir specialius gebėjimus ten, kur jų reikia, leidžiantis geriau paskirstyti žmogiškuosius išteklius ir taip pat galintis skatinti žinių perdavimą, inovacijų diegimą ir įgūdžių ugdymą, o tai technologinių pokyčių pasaulyje yra svarbu. Kartu darbuotojų judumas gali padėti sušvelninti darbo jėgos senėjimo problemą priimančiojoje šalyje.

1.3.

Tačiau darbuotojų judumas kai kuriais atvejais ir kai kuriuose sektoriuose taip pat gali sukelti vadinamąjį protų nutekėjimo reiškinį, kai pirmiausia jaunimas iš tam tikrų šalių, kuriose aukštas nedarbo lygis, išvyksta ieškoti darbo ir geresnių galimybių įsidarbinti. Tuo tarpu bet kokios nepagrįstos baimės dėl piktnaudžiavimo negali susilpninti laisvo darbo jėgos judėjimo teigiamo poveikio arba sukelti su tuo susijusias abejones.

1.4.

Kad būtų išvengta tokios padėties, EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares vykdyti ekonominę politiką, kuria siekiama skatinti ekonomikos augimą, didinti darbo našumą ir kurti kokybiškas darbo vietas visose valstybėse narėse siekiant pagerinti visų Europos piliečių gyvenimo sąlygas.

1.5.

Siekiant teisingo judumo, reikia pagal Europos acquis užtikrinti vienodo požiūrio ir nediskriminavimo dėl pilietybės principų laikymąsi mobiliesiems Europos darbuotojams, kurie naudojasi laisvo judėjimo teise, ir kuriems taikomos priimančiosios šalies darbo sąlygos ir darbo užmokesčio nustatymo taisyklės visapusiškai atsižvelgiant į nacionalines kolektyvinių derybų ir darbo santykių sistemas.

1.6.

EESRK ragina Komisiją, konsultuojantis su socialiniais partneriais, spręsti visus būtinus klausimus, susijusius su komandiruotais darbuotojais, siekiant šalinti nesąžiningą praktiką, sukeliančią socialinį dempingą. Be to, Europos lygmeniu imantis bet kokių naujų priemonių turi būti atsižvelgiama į nacionalinę kompetenciją kolektyvinių derybų srityje ir įvairias darbo santykių sistemas.

1.7.

Pasienio darbuotojų klausimu EESRK mano, kad būtina stebėti padėtį ir rinkti duomenis ES lygmeniu, siekiant pašalinti galimas kliūtis ir užtikrinti laisvą ir teisingą šių darbuotojų judėjimą.

1.8.

EESRK ragina Komisiją, laikantis savo įsipareigojimo užkirsti kelią socialiniam dempingui ir išnaudojimui, neleisti, kad tai būtų įmanoma įgyvendinant kitas su vidaus rinka susijusias iniciatyvas (įskaitant planuojamą paslaugų teikėjo pasą).

1.9.

Darbo inspekcijai tenka itin svarbus vaidmuo užtikrinant teisingą judumą. Kad tai būtų įmanoma, EESRK ragina valstybes nares nacionalinėms inspekcijoms ir darbo rinkos priežiūros institucijoms užtikrinti deramą mokymą, suteikti reikiamus įgaliojimus ir skirti pakankamai darbuotojų bei išteklių, kartu remti Europos tarpvalstybinių darbo rinkos tikrinimo priemonių tobulinimą, įskaitant geresnį tarpvalstybinį sankcijų vykdymo užtikrinimą.

1.10.

EESRK pritaria siekiui supaprastinti socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir valstybių narių bendradarbiavimo dėl jų įgyvendinimo taisykles ir pabrėžia, kad atliekant bet kokį Reglamento (EB) Nr. 883/2004 (1) persvarstymą būtina užtikrinti vienodo požiūrio į mobiliuosius darbuotojus principo laikymąsi, kad jie neprarastų turimų teisių arba neliktų be teisių persikeldami dirbti į kitą valstybę narę.

2.1.

EESRK nuomonės dėl teisingesnio darbuotojų judumo ES paprašė ES pirmininkaujantys Nyderlandai, kurie savo išdėstytuose prioritetuose pažymi, kad darbuotojų judumas gali paskatinti ekonomikos augimą ir užimtumą, tačiau reikia išanalizuoti neigiamus aspektus siekiant sustiprinti visuomenės pritarimą laisvam darbuotojų judėjimui.

2.2.

Laisvas darbuotojų judėjimas yra viena iš pagrindinių vidaus rinkos laisvių ir vienas iš Europos integracijos proceso ramsčių. Jis taip pat yra vienas Europos piliečių labiausiai vertinamų laimėjimų. Vidaus rinka, paremta judėjimo laisve, padėjo didinti ekonomikos augimą, užimtumą ir galimybes piliečiams, darbuotojams ir įmonėms. Teisingomis sąlygomis vykstantis darbuotojų judumas gali būti naudingas darbuotojams, įmonėms ir visai visuomenei. Todėl tam reikia sudaryti palankesnes sąlygas, pašalinus kiek galima daugiau kliūčių. Nereikėtų taikstytis su nesąžininga konkurencija arba darbuotojų diskriminavimu vidaus rinkoje.

2.3.

Darbuotojų judumas gali sukelti ir tam tikrų problemų, kurias reikia spręsti siekiant mažinti jų keliamą riziką ir sudaryti sąlygas tiek darbuotojams, tiek įmonėms visapusiškai naudotis darbuotojų judumo suteikiamomis galimybėmis.

2.4.

ES siekia sustiprinti teisingą darbuotojų judumą pašalindama jam trukdančias kliūtis. Europos Komisija savo 2016 m. darbo programoje paskelbė, kad bus pateikta pasiūlymų dėl darbuotojų judumo, kuriuose bus „kovos su piktnaudžiavimu priemonių, įskaitant geresnį teisės vykdymo užtikrinimą ir socialinės apsaugos sistemų koordinavimą, taip pat [bus pateiktas] <…> tikslin[is] Darbuotojų komandiravimo direktyvos (2) persvarstymas, kad užtikrinant vienodą darbo užmokestį už vienodą darbą toje pačioje vietoje būtų išvengta nesąžiningos socialinį dempingą sukeliančios praktikos ir protų nutekėjimo“ ir bus skatinamas darbuotojų judumas ES.

2.5.

Šioje nuomonėje svarstomi įvairūs darbuotojų judumo aspektai, susiję su darbo rinkomis, kurioms vis dar būdingas aukštas nedarbo lygis ir kuriose vyksta didelės permainos, keliamos globalizacijos, socialinių pokyčių ir technologinių inovacijų.

2.6.

Po keleto dešimtmečių, kai judumas ES viduje buvo labai nedidelis, ES plėtra, 2008 m. prasidėjusi krizė ir pakilęs nedarbo lygis lėmė didesnį darbuotojų judumą. 2014 m. ES buvo apie 15 mln. mobiliųjų darbuotojų, palyginti su beveik 12 mln. 2006 m. (3) Tais pačiais metais darbingo amžiaus mobiliųjų darbuotojų, dirbančių ir gyvenančių kitoje valstybėje narėje, skaičius buvo 8,3 mln., t. y. 3,4 proc. visos darbo jėgos, neįskaičiuojant 1,6 mln. žmonių, kurie gyveno vienoje šalyje, o dirbo kitoje (pasienio darbuotojai) (4).

2.7.

Tačiau dėl įvairių veiksnių pradėta abejoti laisvu piliečių ir darbuotojų judėjimu ES. EESRK tokia raida kelia nerimą. Vienam iš vertingiausių Europos integracijos proceso laimėjimų įtakos gali turėti tiek apribojimai, kuriuos tam tikros valstybės narės dėl pabėgėlių antplūdžio (5) taiko Šengeno erdvei, tiek vienodo požiūrio į Europos Sąjungoje dirbančius mobiliuosius darbuotojus išimtys, dėl kurių 2016 m. vasario 18–19 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime sutarta su Jungtine Karalyste (6).

2.8.

Laisvas darbuotojų judėjimas ir bet kokios diskriminacijos dėl pilietybės panaikinimas yra pagrindiniai SESV įtvirtinti principai, kurie turi būti užtikrinti ir propaguojami. Be to, vykstant Europos integracijos procesui ir siekiant tinkamo Europos ekonomikos veikimo Šengeno erdvė yra svarbiausias veiksnys. ES ir jos valstybių narių prioritetas ir pareiga turėtų būti užtikrinti, kad sienos būtų atviros ir ES piliečiai tokiomis pat sąlygomis galėtų judėti, gyventi ir dirbti bet kurioje ES valstybėje narėje.

2.9.

Kadangi tai ypač aktualu darbuotojams ir įmonėms, Komisija privalo konsultuotis su socialiniais partneriais tiek sektorių, tiek tarpsektoriniu lygmeniu dėl būtinybės imtis bet kokių iniciatyvų šioje srityje ir dėl jų galimo turinio. Be to, Europos lygmeniu imantis bet kokių naujų priemonių turi būti atsižvelgiama į nacionalinę kompetenciją kolektyvinių derybų srityje ir įvairias darbo santykių sistemas.

3.1.

Laisvas darbuotojų judėjimas yra reglamentuojamas Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 2 dalyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 4 straipsnio 2 dalies a punkte, 20, 26 ir 45–48 straipsniuose. Juo panaikinama bet kokia valstybių narių darbuotojų diskriminacija pilietybės, įdarbinimo, darbo užmokesčio ir kitų darbo bei užimtumo sąlygų požiūriu. Tai reiškia, kad suteikiama teisė į judumą, teisė gyventi šalyje ir ekonominės bei socialinės teisės, kurios iš esmės reglamentuojamos Direktyvoje 2004/38/EB dėl teisės laisvai judėti ir gyventi ES (7), taip pat Direktyvoje 2014/54/ES dėl priemonių, skirtų padėti naudotis teise dirbti kitoje valstybėje narėje (8).

3.2.

Laisvu darbuotojų judėjimu nustatoma teisė laisvai judėti ir gyventi vienoje iš valstybių narių siekiant joje dirbti pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, taikomas darbuotojų, kurie yra valstybės piliečiai, užimtumui. Taigi laisvas judėjimas apima patį judėjimą ir teisę į vienodą požiūrį užimtumo, socialinių paslaugų, švietimo, mokymo ir kitose srityse.

3.3.

Teisingomis sąlygomis vykstantis darbuotojų judumas gali būti naudingas darbuotojams, įmonėms ir visai visuomenei. Jis gali suteikti daug galimybių piliečiams ir darbuotojams siekti asmeninės, ekonominės ir socialinės raidos, todėl jam turi būti sudarytos geresnės sąlygos.

3.4.

Judumas yra svarbiausias veiksnys ieškant galimybių įsidarbinti bei puoselėti gabumus ir gali būti priemonė įvairių valstybių narių užimtumo skirtumams mažinti, galinti padėti kompensuoti darbuotojų trūkumą ten, kur jis patiriamas, ir labiau pasinaudoti darbuotojų gebėjimais. Jis atveria daugiau įsidarbinimo galimybių darbuotojams, o darbdaviams suteikia platesnį gabių žmonių pasirinkimą. Šiuo požiūriu judumas gali būti svarbus elementas siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų užimtumo ir ekonomikos augimo srityse.

3.5.

Be to, darbuotojų judumas gali padėti skatinti žinių perdavimą, inovacijų diegimą ir žmogiškojo kapitalo vystymą, o tai labai svarbu sparčių technologinių pokyčių ir globalizacijos aplinkybėmis. Esant tinkamoms sąlygoms, teisingas darbuotojų judumas turėtų skatinti Europos piliečių sąveiką, gerinti tarpusavio pažinimą bei priimtinumą ir taip padėti kurti tolerantiškesnę ir įtraukesnę visuomenę.

3.6.

Tačiau negalime pamiršti, kad darbuotojų judumas sukelia ir nemažai sunkumų. Kitoje valstybėje narėje dirbantys ES darbuotojai tam tikrais atvejais ir dėl įvairių priežasčių dažniau patiria išnaudojimą ir diskriminaciją tokiose srityse kaip socialinė apsauga, darbo sąlygos ir užmokesčiai, galimybė gauti socialines išmokas ir išsilavinimą, mokesčiai ir kt. Visa tai taip pat gali iškreipti įmonių konkurenciją, ypač darbo jėgai imliuose sektoriuose, pavyzdžiui, statybos sektoriuje, kuriame didelė labai mažų įmonių koncentracija. Be to, dėl judumo gali prireikti atsiskirti nuo šeimos narių ir kilti sunkumų integruotis kitoje šalyje susiduriant su kalbinėmis bei kultūrinėmis kliūtimis ir pan. EESRK parengė keletą nuomonių, kuriose pažymima, kad svarbu remti judumą Europos Sąjungoje ir pašalinti šias kliūtis (9).

3.7.

Išliekančios blogos ekonominės perspektyvos, aukštas nedarbo lygis ir nepakankamos galimybės įsidarbinti tam tikrose ES šalyse verčia kai kuriuos darbuotojus, visų pirma jaunus žmones, ieškoti darbo arba geresnio darbo užmokesčio bei darbo sąlygų kitose valstybėse. Tai gali turėti teigiamų aspektų, nes jaunimui suteikiama galimybė dirbti užsienyje, įgyti patirties ir vystyti savo gebėjimus, o ne būti bedarbiais savo kilmės šalyje. Be to, jiems sugrįžus, įgyta patirtis bus naudinga gimtajai šaliai. Tačiau tuo pat metu gali kilti vadinamoji „protų nutekėjimo“ problema ir kilmės šalyse pablogėti visuomenės senėjimo pasekmės.

3.8.

Be to, didelis judumas gali sukelti rimtų sunkumų ir įtampą darbo rinkoje priimančiosiose šalyse, visų pirma jei ekonominė padėtis neužtikrina tinkamo ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo lygio, kuris padėtų išvengti didėjančio nedarbo.

3.9.

Viena išankstinių sąlygų siekiant kuo geriau pasinaudoti darbuotojų judumo ES viduje teikiamais privalumais, kartu sumažinti riziką ir tiek darbuotojams, tiek įmonėms suteikti galimybę visapusiškai pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis, yra vykdyti užimtumo politiką, kuria siekiama skatinti ekonomikos augimą, didinti darbo našumą ir kurti darbo vietas siekiant gerinti gyvenimo sąlygas visose šalyse.

3.10.

Kai kurių šalių visuomenės nuomonė, kad darbuotojų judumas gali paskatinti socialinę konkurenciją ir konkurenciją dėl darbo užmokesčio, taip pat nepagrįstas įsitikinimas, kad šie darbuotojai piktnaudžiauja viešosiomis ir socialinėmis paslaugomis (vadinamasis socialinis turizmas), prisideda prie to, kad į darbuotojų judumą žvelgiama neigiamai. Dėl šio įsitikinimo įvairiuose tyrimuose padaryta išvada, kad nėra įrodymų, jog tam tikrose valstybėse teikiama didesnė negu kilmės šalyse socialinė parama yra svarbi darbuotojų judumo priežastis. Šį faktą patvirtina tai, kad šiomis išmokomis ES vidaus mobilieji darbuotojai, palyginti su vietos gyventojais, mažiau naudojasi. Aktyvesnį naudojimąsi tam tikromis išmokomis lemia konkrečios socialinės ir ekonominės aplinkybės, su kuriomis susiduria mobilieji darbuotojai (10). Tyrimai rodo, kad ryšys tarp judumo ir socialinių išmokų yra minimalus; daug svarbesnį vaidmenį atlieka šalyje esantis nedarbas ar darbo užmokesčio lygis (11).

4.1.1

Be to, reikia įveikti administracines, institucines ir kalbines kliūtis, kurios ir toliau varžo darbuotojų judumą, šiuo tikslu imantis konkrečių priemonių, kaip antai geresnis mobiliųjų darbuotojų informavimas ir konsultavimas, bendradarbiaujant su EURES tinklu ir Europos Sąjungos valstybinių užimtumo tarnybų tinklu, priemonės, skirtos gerinti kalbų mokėjimą, profesinių kvalifikacijų pripažinimas ir pan., atsižvelgiant į pasiūlymus, pateiktus ankstesnėse EESRK nuomonėse (12).

4.1.2

Teisingas darbuotojų judumas taip pat turėtų būti papildytas priemonėmis, kurios užtikrina augimą ir darbo vietų kūrimą visose ES šalyse, kad nedidėtų skirtumai tarp valstybių narių ir kad šis reiškinys būtų joms visoms naudingas.

4.1.3

Tik esant šioms sąlygoms galima užtikrinti teisingą darbuotojų judumą, kuris būtų vertinamas kaip teigiamas darbuotojų pasirinkimas, o ne kaip priverstinis sprendimas.

4.2.1

Komandiruotiems darbuotojams taikoma kitokia teisinė sistema, nes jie nesinaudoja laisvo judėjimo teisėmis, o būtent darbdaviui naudingas laisvas paslaugų teikimas, kai darbuotojai laikinai išsiunčiami į kitą šalį. Tiek darbdaviui, tiek darbuotojui naudinga nekeisti sutartyje nurodytos darbo vietos ir socialinio draudimo įmokas toliau mokėti kilmės šalyje.

4.2.2

Komandiruotiems darbuotojams taikoma teisinė sistema reglamentuojama Direktyvoje 96/71/EB (13) ir 2014 m. gegužės mėn. priimtoje Direktyvoje 2014/67/ES dėl teisės aktų, susijusių su darbuotojų komandiravimu, vykdymo užtikrinimo (14).

4.2.3

Nors oficialios statistikos apie komandiruotų darbuotojų darbo užmokesčius nėra, Europos Komisijos užsakymu parengtoje ataskaitoje (15) konstatuojama, kad statybos ir transporto sektoriuose mokami darbo užmokesčiai yra mažesni už tuos, kuriuos gauna vietos darbuotojai (jie gali būti mažesni iki 50 proc.). Šiuos skirtumus galima paaiškinti neteisingu minimalaus darbo užmokesčio taikymu ir kitomis priežastimis, pavyzdžiui, polinkiu komandiruotus darbuotojus priskirti žemesniam lygiui pagal tradicinio klasifikavimo skalę. Skirtumų, nors ir nedidelių, yra ir kituose gamybos sektoriuose; kiekvienoje šalyje jie skirtingi. Atkreiptinas dėmesys į didelę informacinių šaltinių įvairovę: darbo inspekcija, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų ataskaitos, žiniasklaida (16).

4.2.4

ES Teisingumo Teismas sprendė darbo užmokesčio komandiruotiems darbuotojams klausimą ir savo teismo praktika sukėlė daug diskusijų. Tai paskatino Komisiją pasiūlyti Direktyvą 2014/67/ES (17), kurios tikslas – geriau kovoti su sukčiavimu ir piktnaudžiavimu komandiruojant darbuotojus. Valstybės narės įgyvendinimo direktyvą į nacionalinę teisę turi perkelti iki 2016 m. birželio 18 d. EESRK jau nurodė, kad, nors ši direktyva yra žingsnis į priekį siekiant stiprinti vidaus rinkos socialinį aspektą, jos nepakanka, kad būtų įgyvendinti Komiteto lūkesčiai (18).

4.2.5

Įgyvendindama darbuotojų judumo dokumentų rinkinį, Komisija paskelbė pateiksianti tikslinę Darbuotojų komandiravimo direktyvos peržiūrą, „kad užtikrinant vienodą darbo užmokestį už vienodą darbą toje pačioje vietoje būtų išvengta nesąžiningos socialinį dempingą sukeliančios praktikos ir protų nutekėjimo“ (19). Kovo 8 d., prieš pateikiant darbuotojų judumo dokumentų rinkinį ir prieš pasibaigiant įgyvendinimo direktyvos perkėlimo terminui, paskelbtas teisėkūros pasiūlymas dėl direktyvos peržiūros (20). EESRK nagrinėja visus su juo susijusius klausimus konkrečioje nuomonėje dėl Komisijos pasiūlymo.

4.2.6

Bet kuriuo atveju, EESRK susidomėjęs pažymi Europos Komisijos paskelbtą ketinimą nutraukti socialinį dempingą. EESRK pakartoja tai, kas išdėstyta nuomonėje SOC/460: „svarbu užtikrinti komandiruojamų darbuotojų apsaugą, paisyti įvairių valstybėse narėse taikomų darbo rinkos modelių ir atgrasyti nuo socialinio dempingo ir nesąžiningos konkurencijos.“ Svarbu, taip pat ir ateityje, nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp būtinybės skatinti laisvę teikti paslaugas ir būtinybės apsaugoti komandiruotų darbuotojų teises. EESRK prie šio klausimo dar grįš.

4.2.7

EESRK ragina Komisiją, laikantis savo įsipareigojimo užkirsti kelią socialiniam dempingui ir išnaudojimui, neleisti, kad tai būtų įmanoma įgyvendinant kitas su vidaus rinka susijusias iniciatyvas (įskaitant planuojamą paslaugų teikėjo pasą).

4.4.1

EESRK nuomone, nacionalinė darbo inspekcija turi atlikti esminį vaidmenį kovojant su fiktyviomis įmonėmis, per mažu darbo užmokesčiu ir nedeklaruojamu darbu, užtikrinant, kad būtų paisoma mobiliųjų ir komandiruotų darbuotojų teisių, ir jas įgyvendinant, taip pat užkertant kelią piktnaudžiavimui. Taip būtų galima išvengti ir įmonių konkurencijos iškraipymų.

4.4.2

Piktnaudžiavimą skatina tai, kad kai kuriose šalyse nevykdoma kontrolė, nes nėra tinkamos darbo inspekcijos struktūros, trūksta reikiamos kompetencijos, praktinės patirties ar būtinų išteklių. Darbo inspekcija ir kitos darbo rinkos priežiūros institucijos gali būti veiksmingos tik tuo atveju, jei turės pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių ir jų darbuotojai bus atitinkamai parengti. Todėl Europos lygmeniu būtina sukurti taisykles, įskaitant geresnį tarpvalstybinį sankcijų vykdymo užtikrinimą, ir remti valstybes nares, kurios susiduria su sunkumais kurdamos tokią infrastruktūrą.

4.4.3

Be to, Europos tarpvalstybinės inspekcijos gerinimas, kaip pasiūlyta 2014 m. sausio 14 d. Europos Parlamento rezoliucijoje (21), padėtų nustatyti socialinio dempingo atvejus ir su jais kovoti, ypač nustatant fiktyvias įmones.

4.4.4

Tai būtų visiškai suderinama su neseniai sukurta Europos kovos su nedeklaruojamu darbu platforma.

4.5.1

EESRK pritaria siekiui supaprastinti socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir valstybių narių bendradarbiavimo dėl jų įgyvendinimo taisykles ir pabrėžia, kad atliekant bet kokį Reglamento (EB) Nr. 883/2004 persvarstymą būtina užtikrinti vienodo požiūrio į mobiliuosius darbuotojus principo laikymąsi, kad jie neprarastų turimų teisių arba neliktų be teisių persikeldami dirbti į kitą valstybę narę.

4.5.2

Užtikrinti socialinių teisių perkeliamumą mobiliesiems darbuotojams taip pat yra būtina norint garantuoti teisingą judumą tiek tiems, kurie išvyksta dirbti į kitą šalį, tiek tiems, kurie grįžo į savo kilmės šalį po darbo kitoje šalyje.

4.5.3

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas laisvam asmenų judėjimui ir paskatinti darbuotojų judumą, ES sukurtas socialinės apsaugos sistemų koordinavimo mechanizmas, kurio tikslas – sureguliuoti ryšius tarp nacionalinių sistemų nepakeičiant jų taisyklių turinio.

4.5.4

Keičiant Sutartis buvo priimtos taisyklės dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo. Tai apima Reglamentą (EEB) Nr. 1408/71 (pagrindinis reglamentas) ir Reglamentą (EEB) Nr. 574/72 (įgyvendinimo reglamentas), kuriuos pakeitė Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 (pagrindinis) ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009 (22) (įgyvendinimo). Šiuo metu Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 yra persvarstomas.

4.5.5

EESRK ketina pateikti išsamią ataskaitą, kai tik Komisija pateiks pasiūlymą dėl Reglamento (EB) Nr. 883/2004 peržiūros. Kaip jau buvo nurodyta ankstesnėje nuomonėje, teisės aktų sistema turi būti pritaikyta prie kintančių darbo rinkos realijų, naujų užimtumo formų ir ypač prie naujų judumo formų (23).

4.5.6

EESRK mano, kad vienodo požiūrio, laikotarpių sumavimo, išmokų perkeliamumo ir taikytinų teisės aktų nustatymo (vientisumo principo) principai yra ypač svarbūs laisvam darbuotojų judėjimui ir turėtų būti įtvirtinti ateityje peržiūrint Reglamentą (EB) Nr. 883/2004.

4.5.7

Kitoje šalyje darbo ieškančių asmenų klausimu EESRK pažymi Komisijos narės M. Thyssen pareiškimą 2015 m. lapkričio 13 d. Dubline: „Mūsų nuomone, darbo ieškančių asmenų judėjimo teisę taip pat reikia išsaugoti, visų pirma atsižvelgiant į labai skirtingą nedarbo lygį valstybėse narėse. Tačiau labai svarbu, kad dėl to nenukentėtų priimančiosios šalies socialinės apsaugos sistema. Atsižvelgdami į tai norime, kad darbo netekęs asmuo galėtų persikelti savo nedarbo išmoką į kitą šalį, kurioje jo galimybės rasti darbą gali būti didesnės. Šiuo metu tai galima padaryti 3 mėnesių laikotarpiui.“ Komisija norėtų šį laikotarpį pratęsti iki 6 mėnesių.

4.5.8

Kadangi Reglamento (EB) Nr. 883/2004 taisyklės yra sudėtingos, valstybių narių institucijos turi glaudžiai bendradarbiauti siekdamos užtikrinti, kad dėl nacionalinės teisės aktų įvairovės nebūtų apsunkintas laisvas judėjimas ir būtų teikiama kuo aiškesnė informacija, kad paslaugų gavėjai ir įmonės žinotų savo teises bei pareigas. Be to, reikia skatinti elektroninių priemonių naudojimą ir valstybių narių bendradarbiavimą siekiant sumažinti informacijos teikimo darbuotojams ir įmonėms reikalavimus.

20.7.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 264/19

Pranešėja

Christa SCHWENG

Bendrapranešėjis

Panagiotis GKOFAS

2.1.

EESRK įsitikinęs, kad integracija yra būtina mūsų visuomenėms, jei norime išsaugoti socialinę sanglaudą.

2.2.

EESRK mano, kad, siekiant padidinti veiksmingumą ir susigrąžinti pasitikėjimą mūsų visuomenės vertybėmis, nedelsiant turi būti imta diegti bendra Europos prieglobsčio sistema, taip pat imtasi nuodugnios Dublino reglamento reformos ir Europos migracijos plano įgyvendinimo.

2.3.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad integracija yra dvikryptis procesas. Integracijos politikos geriausios praktikos pavyzdžiams būdinga tai, kad priemonės taikomos ne vien pabėgėliams, bet įtraukiami ir vietos gyventojai. Toks požiūris yra labai svarbus priimant integracijos priemones. Svarbų vaidmenį šiame procese vaidina žiniasklaida, vietos valdžios institucijos, profesinės sąjungos, darbdavių ir nevyriausybinės organizacijos. Siekiant sukurti pabėgėliams palankią aplinką juos priimančiosiose šalyse – ypač kai prognozuojamas mažas ekonomikos augimas ir kai kurių šalių darbo rinkose susidariusi įtempta padėtis – integracijos priemones ir socialines investicijas reikėtų taikyti tiek vietos gyventojams, tiek pabėgėliams, atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos tikslinės grupės poreikius.

2.4.

Netrukus po registracijos, jeigu tikimasi teigiamo sprendimo dėl prieglobsčio statuso, turėtų būti organizuojamas kalbos mokymasis. Mokant kalbos reikėtų suteikti ir bendros informacijos apie vertybes, kultūrinius ypatumus ir procesus, taip pat nurodyti pabėgėlio įgūdžius ir kvalifikaciją. Europos profesinio mokymo plėtros centras (Cedefop) galėtų padėti kurti metodus kilmės šalyje įgytiems įgūdžiams nustatyti.

2.5.

EESRK rekomenduoja ypatingą dėmesį skirti nepilnamečiams, ypač nelydimiems, kurie dažnai būna patyrę psichologines traumas ir kuriems būtina suteikti socialinę ir pedagoginę pagalbą. Būtina numatyti spartų integravimą į mokymo sistemą arba konsultavimą dėl profesinio mokymo galimybių.

2.6.

EESRK pabrėžia, kad pabėgėlius būtina informuoti apie jų teises ir pareigas priimančiojoje visuomenėje apskritai ir konkrečiai apie darbo rinką. Siekiant išvengti nesąžiningos konkurencijos, taip pat socialinio ir darbo užmokesčio dempingo, požiūris į pabėgėlius darbo rinkoje turi būti toks pat kaip į vietos gyventojus.

2.7.

EESRK norėtų dar kartą už solidarumą pagirti pilietinės visuomenės grupes, profesines sąjungas, darbdavių organizacijas, pavienius asmenis ir įmones, ypač labai mažas įmones ir amatų MVĮ, kurios savo noru padėjo ir padeda prieglobsčio prašytojams. EESRK pabrėžia, kad svarbu apsaugoti ir remti tokį individualų dalyvavimą, užtikrinant tinkamas paskatas, ypač humanitarinių krizių metu, ir tokiu būdu skatinti pilietinės visuomenės solidarumą.

2.8.

EESRK pabrėžia, kad, atsižvelgiant į solidarumo ir teisingo atsakomybės ir išlaidų pasidalijimo tarp valstybių narių principą, numatytą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 80 straipsnyje, ES būtina nedelsiant reaguoti į situaciją.

2.9.

Valstybės narės, ES kompetentingos institucijos, taip pat ir „tranzito“ šalyse, turėtų bendradarbiauti su pilietinės visuomenės organizacijomis vykdant stebėseną, duomenų atnaujinimo ir koordinavimo veiklą, kad bendra ES prieglobsčio politika būtų veiksmingesnė. Reikėtų sukurti bendras, suderintas ir šiuolaikiškas statistikos sistemas, kad būtų galima nustatyti ES ir valstybių narių politikos alternatyvas.

2.10.

Norint užtikrinti ilgalaikę ir sėkmingą pabėgėlių integraciją reikia, pasitelkus J.-C. Junckerio planą ir ne tik jį, dėti daugiau pastangų užtikrinant investicijas, kuriomis skatinamas ekonomikos augimas ir užimtumas. Papildomas investicijas į integracijos priemones ir socialines investicijas, atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos tikslinės grupės poreikius, reikėtų taikyti tiek vietos gyventojams, tiek pabėgėliams. EESRK atkreipė dėmesį į galimą teigiamą finansinių sandorių mokesčio taikymo poveikį viešiesiems finansams, užtikrinant teisingesnį finansų sektoriaus įnašą. Atsižvelgiant į išimtines aplinkybes ir remiantis Stabilumo ir augimo paktu, papildomos su pabėgėlių priėmimu susijusios išlaidos, jas nuodugniai patikrinus, neturėtų būti įskaičiuojamos į valstybių narių valdžios sektoriaus deficitą. Investicijos į integracijos priemones yra brangios trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu, tačiau jas reikėtų vertinti kaip investicijas į žmones, kurios atsipirks ilgalaikėje perspektyvoje. Jei integracija bus sėkminga, ji užtikrins socialinę sanglaudą, ekonomikos augimą ir naujas darbo vietas. Be to, siekiant pagerinti pabėgėlių integracijos priemonių bendrą finansavimą reikia atitinkamai padidinti tiek Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF), tiek ir Europos socialinio fondo (ESF) išteklius, visų pirma valstybėse narėse, kurios viršijo savo pabėgėlių kvotas.

3.1.

Konfliktai Artimuosiuose Rytuose sukėlė beprecedentį pabėgėlių antplūdį į Europą. Žmonės, bėgantys iš karo draskomų šalių, susimaišė su tais, kurie paliko savo šalis dėl ekonominių priežasčių. Visos Europos šalys pasirašė 1951 m. Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių statuso, pagal kurią, siekiant apsaugoti šią pažeidžiamą grupę, pabėgėliams suteikiamos pagrindinės teisės. Atsižvelgiant į didelį žmonių skaičių ir siekiant laikytis Ženevos konvencijos ir bendrųjų žmogaus teisių principų, svarbu aiškiai atskirti ekonominius migrantus nuo pabėgėlių, t. y. žmonių, kuriems reikia apsaugos statuso (ypač prieglobsčio arba papildomos apsaugos).

3.2.

Nors individo požiūriu visiškai suprantama, kad žmonės palieka savo šalį ieškodami geresnių ekonominių sąlygų užsienyje, dėl dabartinės padėties ir visuomenės nuotaikų daugumoje valstybių narių reikalingas šis aiškus atskyrimas, o ekonominiai migrantai turi grįžti į savo kilmės šalis, jeigu apsaugos statuso jie prašo nepagrįstai. Tais atvejais, kai prašymas dėl tarptautinės apsaugos yra atmetamas, valstybės narės turėtų vykdyti ES veiksmų grąžinimo srityje planą ir laikytis „Grąžinimo vadovo“.

3.3.

Tam reikalinga bendra Europos prieglobsčio sistema, apimanti veiksmingą išorės sienų apsaugą, tinkamą registraciją migrantų antplūdžio vietose, greitą prieglobsčio prašymų nagrinėjimą ir, jeigu atmetus prašymą dėl prieglobsčio prašymo nesuteikiamas tarptautinės apsaugos statusas, grąžinimą į kilmės šalį arba trečiąją šalį, su kuria pasirašytas readmisijos susitarimas. Taip pat galėtų būti reikšminga ir veiksminga trečiosiose šalyje, kurios ribojasi su ES ir turi susitarimus dėl migracijos politikos, taikomos registracijai ir prieglobsčio prašymams, sukurti migrantų antplūdžio valdymo centrus.

3.4.

2015 m. antrojo pusmečio įvykiai parodė, kad trečiųjų šalių piliečiai dažnai atvyksta į Europą turėdami klaidingų lūkesčių ir įsivaizdavimą apie rožinį gyvenimą ES, kuriuos paprastai būna girdėję iš neteisėtai žmones gabenančių asmenų. Susidūrę su realybe, šie trečiųjų šalių piliečiai patiria nusivylimą, o kai kuriais atvejais ir savanoriškai grįžta atgal. Vykdant savanorišką grąžinimo programą jos dalyviai galėtų savo gimtosios šalies piliečiams suteikti realistiškesnės informacijos apie gyvenimą Europoje, kuri galėtų sustabdyti kitus nuo minties leistis į pavojingą kelionę į Europą.

3.5.

Be būtinybės sukurti tinkamai veikiančią bendrą Europos prieglobsčio sistemą, tvariai ir teisingai pasidalyti atsakomybę ir sąnaudas ir siekiant sumažinti dabartinės prieglobsčio sistemos apkrovą, Europai, kaip paskelbė Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris, pirmame 2016 m. ketvirtyje reikės skubiai ieškoti naujo požiūrio į migraciją bei įgyvendinti nuodugnią Dublino reglamento reformą, kad būtų galima spręsti trumpalaikes ir ilgalaikes problemas. Savo poziciją šiuo klausimu EESRK išdėstys atskiroje nuomonėje.

3.6.

Savo rezoliucijoje dėl pabėgėlių, priimtoje 2015 m. gruodžio mėn., EESRK pabrėžė, kad „susiklosčius dabartinei padėčiai ES turi kurti saugius humanitarinius koridorius pabėgėliams iš karo niokojamų ir terorizmo grėsmės varginamų šalių, bendradarbiaudama su šalimis, kuriose tokių pabėgėlių daugiausia“. EESRK dar kartą patvirtina, kad registracijos procesas turėtų prasidėti dar už ES ribų.

3.7.

Karas, klimato kaita ir perspektyvų trūkumas trečiosiose šalyse gali sukelti nenutrūkstamą ir netgi gausesnį pabėgėlių ir migrantų antplūdį. Migraciją skatinančių veiksnių ribojimas apskritai yra pasaulinė problema. Tačiau ši nuomonė yra skirta tik asmenų, kuriems suteiktas apsaugos statusas, arba žmonių, kurie prašo tokį statusą suteikti, integracijai.

4.1.

Nyderlandų pirmininkavimo laikotarpiu teko prisiminti, ko integracijos srityje buvo išmokta per ankstesnes krizes, kurių metu kilo didžiuliai pabėgėlių srautai. EESRK priėjo prie išvados, kad dabartinės pabėgėlių krizės negalima lyginti su ankstesnėmis, pirmiausia, dėl didžiulio judančių žmonių skaičiaus (2015 m. ES sienas iš Graikijos pusės kirto daugiau kaip 900 000 migrantų), o antra, dėl proceso spartos ir dėl to padidėjusio neapibrėžtumo tarp vietos gyventojų. Pažvelgus, pavyzdžiui, į Austrijos atvejį, kai 20 a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje į ją atvyko apie 90 000 pabėgėlių, besigelbėjančių nuo karo buvusioje Jugoslavijoje, aiškiai matyti skirtumas: dažnas Bosnijos gyventojas turėjo Austrijoje giminių ar buvo joje dirbęs. Kilmės šalyje įgyta kvalifikacija buvo labai naudinga Austrijos įmonėms, o moterys galėjo visapusiškai dalyvauti darbo rinkoje. Dėl to padidėjo šeimų pajamos ir šeimos tapo mobilesnės, todėl išvengta specialių zonų atsiradimo ir sudarytos palankesnės sąlygos socialinei įvairovei mokyklose ir darbo rinkoje.

4.2.

Paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio patirties negalima visiškai lyginti su šiandienos situacija. Dabar atvyksta žmonės, turintys įvairesnę patirtį – kai kurie įgiję mokslo laipsnius, kurie palyginami su suteikiamais Europoje, kiti turi tokį išsilavinimą, kurio Europoje iš karto nepanaudosi, dar kiti yra labai menko išsilavinimo, o daugelis moterų apskritai niekada nėra dirbusios. Be to, priimančiųjų šalių gyventojai, vis dar jaučiantys ekonominės krizės padarinius, linkę atsargiau žiūrėti į užsieniečius, su kuriais tenka konkuruoti darbo rinkoje.

5.1.

Anot Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR), nėra bendros nuomonės dėl imigrantų integracijos apibrėžimo išsivysčiusių šalių kontekste, tarptautinėje pabėgėlių teisėje taip pat nepateikiama oficiali jos apibrėžtis. Daugelio valdžios ar akademinės visuomenės atstovų pastangos apibrėžti integraciją arba integruotą visuomenę remiasi plačiu supratimu, kad integracija yra procesinis, individualus ir dvikryptis reiškinys.

5.2.

„UNHCR apibrėžimo esmė yra samprata, kad integracija yra dvikryptis procesas, grindžiamas prielaida, kad viena šalis „prisitaiko“, o kita šalis „maloniai priima“. Tačiau tai nereiškia, kad pabėgėliai turi išsižadėti savo kultūrinio identiteto, todėl integracija skiriasi nuo asimiliacijos“ (1). Šis apibrėžimas atitinka EESRK nuomonę (2).

5.3.

EESRK yra pabrėžęs, kad integraciją reikia susieti su Sutartyje, Pagrindinių teisių chartijoje, Europos žmogaus teisių konvencijoje, strategijoje „Europa 2020“, užimtumo politikoje ir socialinėje darbotvarkėje nustatytomis vertybėmis ir principais. Šių dokumentų paminėjimą EESRK laiko ypatingai svarbiu atsižvelgiant į tam tikruose socialiniuose ir politiniuose Europos sektoriuose vykstančią vertybių krizę. Integracija, ekonominė ir socialinė sanglauda yra dvi to paties medalio pusės (3). Deramų gyvenimo sąlygų ir perspektyvų užtikrinimas kiekvienam paskatins pritarimą integracijos priemonėms.

5.4.

Bendrieji pagrindiniai integracijos principai (2004 m.) ir jų įgyvendinimo priemonė Bendroji integracijos darbotvarkė (2005 m.) yra pagrindas, kuriuo remiantis formuojama migrantų integracijos ES politika; šiuose dokumentuose integracija yra:

5.5.

Nors šie principai taikomi nedarant skirtumo tarp imigrantų ir pabėgėlių integracijos, EESRK šiuos principus laiko ir pabėgėlių integracijos pagrindu. Tačiau dėl didelio į Europą atvykstančių asmenų skaičiaus reikia papildomų pastangų siekiant užtikrinti kalbų mokymą, aprūpinimą būstu ir integraciją į darbo rinką.

5.6.

Siekiant sukurti pabėgėliams palankią aplinką juos priimančiosiose šalyse – ypač kai prognozuojamas mažas ekonomikos augimas ir kai kurių šalių darbo rinkose susidariusi įtempta padėtis – integracijos priemones ir socialines investicijas reikėtų taikyti tiek vietos gyventojams, tiek pabėgėliams, atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos tikslinės grupės poreikius. EESRK yra pabrėžęs, kaip svarbu sujungti ir integruoti socialinius tikslus integracijos kontekste (4).

5.7.

EESRK įsitikinęs, kad pabėgėlių integracija yra absoliučiai būtina mūsų visuomenėms, jei norime išsaugoti socialinę sanglaudą. Integracijos trūkumas gali paskatinti paralelinių visuomenių atsiradimą ir taip destabilizuoti priimančiąsias šalis. Todėl savo pačių labui integracijos priemones turime pradėti įgyvendinti pačiame ankstyviausiame etape. Žiniasklaidos atstovus reikėtų skatinti pripažinti integracijos svarbą ir suvokti savo vaidmenį kuriant palankią politinę ir visuomeninę atmosferą.

5.8.

Iš daugumos Europos šalių demografinės padėties matyti, kad darbingo amžiaus gyventojų jose mažėja. Siekiant, kad mūsų socialinės sistemos išliktų tvarios ateinančioms kartoms, prioritetą reikėtų teikti visos darbo jėgos, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, fizinio pajėgumo, religijos, lytinės orientacijos ar (etninės) kilmės, integravimui į darbo rinką. Investicijos į integracijos priemones yra brangios trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu, tačiau jas reikėtų vertinti kaip investicijas į žmones, kurios atsipirks ilgalaikėje perspektyvoje. Jei integracija bus sėkminga, ji užtikrins socialinę sanglaudą, ekonomikos augimą ir naujas darbo vietas.

5.9.

Integruojantis lemiamą vaidmenį vaidina vietos lygmuo, nes būtent jis yra ta vieta, kur žmonės drauge gyvena ir kur integracijos trūkumas tampa matomas pirmiausia. Bendruomenėms turėtų būti teikiami patarimai ir gairės apie veiksmingas integracijos priemones, pavyzdžiui, kvietimą pabėgėliams dalyvauti savanoriškose vietos asociacijose (pavyzdžiui, profesinėse sąjungose, NVO, ugniagesių draugijose ar sporto klubuose).

5.10.

Integracijai skirtoje Europos Komisijos interneto svetainėje (5) galima rasti daug informacijos apie integraciją pavyzdžių. Naudojant paieškos filtrus galima surasti geriausios praktikos pavyzdžių, juos atsirenkant, tarkime, pagal šalį, integracijos sritį ir tikslinę grupę. Reikia daugiau informuoti apie šią svetainę, kurioje valstybės narės, vietos valdžios institucijos, NVO ir socialiniai partneriai galėtų semtis įkvėpimo integracijos veiklai.

5.11.

Remiantis EESRK pasiūlymu, jau vyksta struktūrinis bendradarbiavimas tarp pilietinės visuomenės organizacijų, EESRK ir Europos Komisijos per Europos migracijos forumą, kuriame sprendžiami visi su migracija, prieglobsčiu ir integracija susiję klausimai. Be to, galėtų būti naudinga išplėsti patariamojo komiteto dėl laisvo asmenų judėjimo įgaliojimus apimant pabėgėlių integraciją, kadangi šis komitetas yra organas, per kurį valdžios institucijos diskutuoja ir keičiasi idėjomis su socialiniais partneriais. Šis komitetas galėtų būti papildoma vieta dalytis geriausia patirtimi.

6.1.

Į Europą po (dažnai) alinančios ir dažnai traumuojančios kelionės atvykstantiems prieglobsčio prašytojams visų pirma reikia vietos apsistoti ir pailsėti. Šį laiką institucijos turėtų išnaudoti tinkamam šių asmenų užregistravimui ir apytikriam įvertinimui, ar jie turi galimybę gauti pabėgėlio statusą. Tokiu atveju integracijos priemonės turėtų būti pradėtos įgyvendinti pačiame ankstyviausiame etape. Remiantis naujausiais Pasaulio sveikatos organizacijos moksliniais tyrimais, pabėgėliams su potrauminio streso sutrikimu (angl. PTSD) būtina suteikti specialią medicininę apsaugą, nes tai dažnai yra viena iš svarbių integracijos kliūčių.

6.2.

Integracija neįmanoma, jei asmuo neturi bent pačių pagrindinių priimančiosios šalies kalbos žinių. Todėl kalbos mokymas turėtų prasidėti kuo anksčiau prieglobsčio suteikimo procedūros metu. Tam reikia kurti naujas struktūras ir gerinti sąsajų valdymą, kad būtų galima patenkinti tokio didelio kiekio prieglobsčio prašytojų poreikius. Kalbos mokymo kursuose prieglobsčio prašytojai turėtų būti supažindinami su priimančiosios šalies vertybėmis (pavyzdžiui, moterų ir vyrų lygybe, saviraiškos laisve ir smurto šeimoje draudimu) ir kultūra. Šiuos kursuose prieglobsčio prašytojams taip pat būtų galima suteikti bendrą informaciją apie organizacijas, institucijas ir informuoti juos, kur galima kreiptis iškilus problemoms. Prieglobsčio prašytojai dažnai atvyksta iš labai skirtingų kultūrų. Veiksmai, kuriuos lemia informuotumo apie pagrindines priimančiosios šalies vertybes, teises ir pareigas, stoka, gali pakenkti integracijai.

6.3.

Pabėgėlių vaikai turėtų kuo greičiau pradėti lankyti mokyklas su vietos vaikais ir gauti pagalbą mokantis nacionalinės kalbos. Ypatingą dėmesį būtina skirti nepilnamečiams, ypač nelydimiems, kurie dažnai būna patyrę psichologines traumas. Jeigu jie, dėl savo amžiaus, jau nebegali lankyti mokyklos, turėtų būti specialiai šiai grupei parengti tinkami pasiūlymai, kad būtų išvengta nusivylimo. Valstybės narės turėtų žinoti apie specialius traumuotų vaikų ir nelydimų nepilnamečių poreikius ir pasiūlyti socialinę-pedagoginę pagalbą (pavyzdžiui, Vienoje, pasitelkus esamas programas, nelydimus nepilnamečius stengiamasi apgyvendinti globėjų šeimose).

6.4.

Ankstyvas pažymėjimų, įgūdžių ir kvalifikacijos nustatymas ir klasifikacija yra būtini siekiant užtikrinti sparčią integraciją į darbo rinką. Jau prieglobsčio suteikimo procedūros pradžioje, dalyvaujant darbo rinkos ekspertams, turėtų būti nustatyti profesiniai prieglobsčio prašytojo įgūdžiai ir kvalifikacija. Šie aspektai yra būtini kryptingam kalbos mokymui, priėmimui į mokymo kursus, profesinės kvalifikacijos pripažinimui, būtiną vidurinį išsilavinimą atitinkančios kvalifikacijos suteikimui ir veiksmingam aprūpinimui tinkamu darbu. Tačiau įgūdžių nustatymas gali būti labai sudėtingas procesas. Daugelis pabėgėlių su savimi neturi asmens dokumentų, jau nekalbant apie atestatus ar pažymėjimus, patvirtinančius jų kvalifikacijos lygį. Skirtingos valstybės narės (pvz., Vokietija, Austrija) yra sukūrusios įvairių metodų, skirtų nustatyti įgūdžius ir kompetenciją. Cedefop galėtų tapti tarpusavio mokymosi ir keitimosi geriausia patirtimi šioje srityje platforma.

6.5.

Prieglobsčio suteikimo procedūros dažnai užtrunka ilgai, ir prieglobsčio prašytojas paliekamas nežinomybėje. Ilgi laikotarpiai, kai prieglobsčio prašytojas negali gyventi savarankiškai, gali sukelti psichologinį nestabilumą, žmogus gali prarasti pasitikėjimą savimi, jam gali išsivystyti priklausomybės sindromas, o tai gali sumenkinti jo galimybes įsidarbinti net ir po to, kai jis pripažįstamas pabėgėliu. Vaikai nukenčia dar labiau, nes jiems reikalinga stabili aplinka. Todėl EESRK ragina valstybes nares kuo skubiau priimti sprendimą dėl prieglobsčio procedūrų. Remiantis EBPO duomenimis (6) apie paramą prieglobsčio prašytojų integracijai, Graikijoje, Belgijoje ir Danijoje prieglobsčio procedūra yra trumpiausia ir apima kalbos mokymą, kuris derinamas su suaugusiųjų švietimu ir su profesija susijusiu mokymu.

6.6.

Atsižvelgdamos į numatomą ekonomikos augimą ir padėtį darbo rinkoje, šalys gali pamėginti imtis priemonių, kuriomis būtų sutrumpintas laukimo laikotarpis norint patekti į darbo rinką. Suomija, Belgija ir Liuksemburgas ėmėsi veiksmų šioje srityje, tuo tarpu Vokietija ir Vengrija jau sutrumpino laukimo laikotarpį norint patekti į darbo rinką. Taikant sąžiningas, skaidrias ir pagrįstas taisykles, suteikiančias galimybę prieglobsčio prašytojams patekti į darbo rinką, užkertamas kelias nedeklaruojamam darbui ir didinamas vietos gyventojų palankumas jų atžvilgiu. Tuo pat metu apsaugos statusą turintiems asmenims reikėtų suteikti perspektyvą pasilikti priimančiojoje šalyje, jeigu jie integruojasi į darbo rinką arba priimančiąją visuomenę. Prieglobsčio prašytojai turėtų žinoti, kad jų galimybė patekti į darbo rinką priklauso nuo šalies, kurioje jie paprašė prieglobsčio. Neturėdami informacijos, kai kurie jų vyksta į kitas valstybes nares, tikėdamiesi ten susirasti darbą. Tačiau iš tikrųjų jie atsiduria tokioje situacijoje, kurioje tenka pažeisti įstatymus, o to būtų lengvai išvengę, jeigu būtų buvę teisingai informuoti.

6.7.

Kalbant apie integraciją, labai svarbus yra būstas: priėmimo centrai patenkina būtiniausią poreikį – turėti vietą pailsėti (ir dažnai kur kas ilgesnį laiką nei planuota), tačiau kuo ilgiau čia apsistojama, tuo sunkesnė tampa integracija. Austrijoje buvo sukurtas privataus būsto projektas „Kosmopolis“. Naujai pastatytame rajone tam tikras butų skaičius rezervuojamas jau dirbantiems pabėgėliams. Siekiant išvengti nesusipratimų tarp pabėgėlių ir kitų čia gyvenančių žmonių, netoliese įkurtas informacijos centras. Portugalijoje, Lisabonos savivaldybei ir Portugalijos nevyriausybinėms organizacijoms pasirašius protokolą, buvo sudarytos sąlygos pabėgėlius aprūpinti būstu bei suteikti jiems galimybę naudotis savivaldybės teikiamomis paslaugomis mokymo, švietimo ir integracijos į darbo rinką srityse (7).

6.8.

Sulaukęs teigiamo sprendimo dėl prieglobsčio statuso, pabėgėlis turi pats susirasti būstą. Šis laikotarpis dažnai būna labai sudėtingas, nes baigiasi iš pradžių valstybės suteikta parama, ir pabėgėlis turi susirasti darbą tokiu pačiu būdu, kaip kiti priimančiosios šalies piliečiai.

6.9.

Šiuo atveju svarbus vaidmuo tenka valstybinei užimtumo tarnybai. Visų pirma, ji turėtų aktyviai atlikti savo, kaip tvaraus užimtumo tarpininko, vaidmenį. Tačiau tarnyba taip pat turi priimti sprendimą dėl papildomos kvalifikacijos, kurią pabėgėliui gali prireikti įgyti, kad jis (ji) galėtų sėkmingai dalyvauti darbo rinkoje. Būtina atkreipti dėmesį ir apsvarstyti tai, kad netgi praėjus 4 metams po atvykimo į šalį, tik 25 % pabėgėlių turi darbą, ir net kai gyvenimo šalyje laikotarpis pasiekia 10 metų, įsidarbinusių tėra apie 50 % (8). Su kiekvienu pabėgėliu gali būti pasirašyta atskira integracijos sutartis ir joje numatyti atitinkami veiksmai, kuriuos privalu atlikti (papildomas mokymas, prašymų priimti į darbą skaičius, ir t. t.), siekiant visiškai integruotis į darbo rinką. EESRK pabrėžia, kad siekiant išvengti nesąžiningos konkurencijos, taip pat socialinio ir darbo užmokesčio dempingo, požiūris į pabėgėlius darbo rinkoje turi būti toks pat kaip į vietos gyventojus. Jei nėra galimybės per pagrįstą laikotarpį surasti darbą pabėgėliui, kaip tinkama alternatyva galėtų būti pasiūlyta savanoriška veikla bendruomenės labui. Tai padėtų įgyti papildomų kalbos įgūdžių, taip pat padėtų pabėgėliui integruotis į visuomenę.

6.10.

Geras pavyzdys yra neseniai Vokietijos priimtas sprendimas įvesti konkrečiai prieglobsčio prašytojams skirtą tapatybės kortelę. Pirmą kartą užsiregistravus, kortelė tampa svarbiausia ir privaloma tapatybės nustatymo priemone, susieta su centrine duomenų baze, kurioje laikoma informacija apie asmens išsilavinimą ir profesinę patirtį.

6.11.

Tarp pabėgėlių, taip, kaip ir tarp vietos gyventojų, yra žmonių, pasižyminčių verslumu ir turinčių verslumo įgūdžių. Jie turėtų gauti informacijos ir patarimų apie tai, kaip pradėti verslą ir tapti darbdaviu.

6.12.

Šiuo metu Vokietijoje ir Slovakijoje vyksta diskusijos, kaip pabėgėliai, turintys aukštą profesinę kvalifikaciją tose srityse, kur trūksta kvalifikuotų darbuotojų, galėtų būti priimti į darbo rinką skubos tvarka.

6.13.

Pabėgėliams reikalinga informacija apie darbo rinką apskritai, apie profesinio mokymo galimybes ir laisvas darbo vietas. Kadangi didelė dalis pabėgėlių yra studentiško amžiaus, t. y. 16–25 metų, pagrindinė informacija arba parengiamieji įvairių profesinių sričių kursai jiems galėtų būti teikiami prieš mokymų pradžią. Vokietijos pramonės ir prekybos rūmai ėmėsi iniciatyvų siekiant padėti pabėgėliams įsidarbinti, pavyzdžiui, rengti trumpus susipažinimo pokalbius. Vokietijos pramonės ir prekybos rūmai (PPR), pasitelkdami projektą „Mokymo įsipareigojimas“ (angl. „Commitment to training“), remia įmones, kurios pabėgėliams suteikia kvalifikaciją ir mokymus. Jie taip pat mėgina pritraukti savanorius rėmėjus, kurie pasirūpintų pabėgėliais ir įmonėmis, teikdami patarimus abiem pusėms. PPR taip pat teikia paramą pabėgėliams, norintiems pradėti savo verslą.

6.14.

Austrijoje pradėtas įgyvendinti projektas, kuriuo, pasitelkus valstybinę užimtumo tarnybą ir meistrus, siekiama į laisvas pameistrių vietas įdarbinti jaunus pabėgėlius. Prieš pasirašant oficialią pameistrystės sutartį, galėtų vykti stažuotės laikotarpis. Be to, Austrijos federalinė geležinkelių tarnyba (ÖBB) pradėjo įgyvendinti projektą „Įvairovė – tai galimybė“ („Diversität als Chance“) ir pasiūlė pameistrystę 50 nelydimų 15–17 m. amžiaus pabėgėlių.

6.15.

Siekdami palengvinti aukštą kvalifikaciją turinčių migrantų integraciją, Austrijos federaliniai ekonomikos rūmai parengė programą „Migrantų kuravimas“ (angl. „Mentoring for migrants“), kuri buvo išplėsta į ją įtraukiant ir aukštą kvalifikaciją turinčius pabėgėlius. Kuratoriai (mentoriai) – tai žmonės, tvirtai integravęsi į Austrijos darbo rinką ir padedantys migrantams ieškoti darbo, t. y. teikiantys jiems informaciją ar netgi sudarantys galimybę patekti į savo srities specialistų tinklą. Ši programa taip pat padeda išvengti kultūrinių nesusipratimų.

6.16.

Daugelyje valstybių narių pabėgėliais rūpinasi vadinamieji „pabėgėlių bičiuliai“. Jie savanoriškai įsitraukia į įvairių organizacijų veiklą ir reguliariai susitinka su vienu pabėgėliu, siekdami užmegzti asmeninius santykius. Tai ypač svarbu, nes daug pabėgėlių yra nelydimi nepilnamečiai, kurių šeimos liko gimtojoje šalyje. Bičiuliai taip pat galėtų veikti kaip pabėgėlių gynėjai ir siekti pagerinti pabėgėlių įvaizdį savo šalyje.

6.17.

Socialinių partnerių organizacijos kai kuriose valstybėse narėse (pvz., Ispanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Austrijoje) paragino savo Vyriausybes pabėgėlių integracijos srityje dirbti efektyviau. Ispanijoje į metinį užimtumo planą buvo įtraukta papildoma priemonė, konkrečiai skirta pabėgėlių integracijai į darbo rinką.

6.18.

Danijoje pabėgėlių integravimui į darbo rinką naudojamas vadinamasis „pakopų metodas“: pirmajame etape (jis trunka nuo 4 iki 8 savaičių) nustatoma konkretaus pabėgėlio kompetencija ir rengiamos danų kalbos pamokos. Antrajame etape (26–52 savaitės) stažuotojas įdarbinamas įmonėje (darbdaviui tai nieko nekainuoja) ir toliau lanko danų kalbos pamokas. Po šių dviejų etapų pabėgėlis yra pasirengęs dirbti, jam skiriama darbo užmokesčio subsidija. Veiksmingas tokių modelių įgyvendinimas turėtų paskatinti kurti papildomas darbo vietas ir užkirsti kelią vietos gyventojų išstūmimui (nebus vadinamojo „sukamųjų durų“ poveikio).

6.19.

Siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją, turi būti visapusiškai laikomasi darbo sąlygų, įskaitant darbo užmokestį, nepriklausomai nuo darbuotojo tautybės ar statuso (lex loci laboris). Kad tai būtų įgyvendinta, valstybės narės turi užtikrinti veiksmingas priemones, mechanizmus ir administracinius gebėjimus. Profesinės sąjungos remia dokumentų neturinčių dirbančių pabėgėlių ar migrantų pastangas išsireikalauti savo teises („Ecole des solidarités“ – Belgijoje, „UNDOK“ – Austrijoje).

7.1.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant ilgalaikio teigiamo poveikio mūsų visuomenei, visos priemonės turės būti tinkamai finansuojamos. Norint užtikrinti ilgalaikę ir sėkmingą pabėgėlių integraciją reikia, pasitelkus J.-C. Junckerio planą ir ne tik jį, dėti daugiau pastangų užtikrinant investicijas, kuriomis skatinamas ekonomikos augimas ir užimtumas. Papildomas investicijas į integracijos priemones ir socialines investicijas, atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos tikslinės grupės poreikius, reikėtų taikyti tiek vietos gyventojams, tiek pabėgėliams. EESRK atkreipė dėmesį į galimą teigiamą finansinių sandorių mokesčio taikymo poveikį viešiesiems finansams, užtikrinant teisingesnį finansų sektoriaus įnašą. Atsižvelgiant į išimtines aplinkybes ir remiantis Stabilumo ir augimo paktu, papildomos su pabėgėlių priėmimu susijusios išlaidos, jas nuodugniai patikrinus, neturėtų būti įskaičiuojamos į valstybių narių valdžios sektoriaus deficitą (9).

7.2.

Šalys, į kurias pirmiausia atvyksta pabėgėliai, tokios kaip Italija, Malta, Ispanija ir Graikija, turėtų gauti tiesioginę ekonominę pagalbą už kiekvieną pabėgėlį arba migrantą, kad būtų galima tiksliai ir sparčiai tvarkyti prašymus suteikti prieglobstį arba organizuoti grąžinimą tuo atveju, kai grąžinamas asmuo neatitinka prieglobsčio suteikimo reikalavimų. Valstybėms narėms, prisiimančioms pareigą integruoti daugiau pabėgėlių į savo visuomenę nei reikalauja solidarumo principas, taip pat reikėtų suteikti galimybę tikėtis finansinės ES paramos.

7.3.

Reikėtų didinti Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo išteklius, kad būtų galima geriau bendradarbiauti su valstybėmis narėmis finansuojant pabėgėlių integraciją, visų pirma finansuojant tas programas, kurias įgyvendina vietos valdžios institucijos ir NVO. Europos socialiniam fondui taip pat reikėtų atitinkamai padidinti išteklius, kad būtų sudarytos sąlygos socialinei pabėgėlių integracijai, moterų lygybei, verslo rėmimui ir pabėgėlių įtraukčiai į darbo rinką – šiems procesams reikia dialogo ir bendradarbiavimo su socialiniais partneriais. Be to, Europos regioninės plėtros fondas turėtų gauti papildomų išteklių darbui su miesto teritorijomis, kuriose įgyvendinamos priemonės, būtinos pabėgėlių priėmimui ir integracijai.

7.4.

Reikėtų išnagrinėti tarptautinio bendradarbiavimo, susijusio su pabėgėlių integracija, galimybes, siekiant ypatingo bendradarbiavimo su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru ir Tarptautine migracijos organizacija.

20.7.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 264/28

Pranešėjas:

Vitas MAČIULIS

1.1.

Energetika yra neatsiejama tarptautinės politikos dalis ir šiuo metu ES darbotvarkėje jai teikiamas prioritetas. Tam tikri tarptautiniai subjektai energetiką bando naudoti kaip priemonę politiniams tikslams pasiekti, todėl, gindama savo piliečių interesus, ES turėtų neprarasti budrumo energetikos klausimais.

1.1.1.

Energetikos politikos išorės dimensijai nepaprastai svarbūs trys veiksniai: įvairinimas, „kalbėjimas vienu balsu“ ir tinkamai išvystyta vidaus energetikos sistema.

1.2.

ES energijos šaltinių, tiekėjų ir maršrutų įvairinimas yra esminės svarbos išorės energetikos politikai. Kaip pabrėžiama ES energetikos sąjungos strategijoje, pagrindinė ES problema yra ta, kad daugiau kaip pusė visos suvartojamos energijos yra importuojama, o tai privaloma užtikrinti tam tikra prekybos politika.

1.2.1.

Energijos importo partnerių ratas turi būti plečiamas nuolat ieškant naujų, patikimų ir nuspėjamų energijos tiekėjų ir užmezgant su jais dialogą.

1.2.2.

Nauji dideli infrastruktūros projektai, kuriais prisidedama prie įvairinimo siekių, turėtų derėti su energetikos sąjungos strategijos tikslais ir visiškai atitikti ES acquis. Jie taip pat turėtų visiškai atitikti tikslą sukurti decentralizuotą energetikos sistemą, kurioje atsinaujinančiųjų išteklių energijai tenka svarbus vaidmuo.

1.2.3.

Turėtų būti skatinamas privačiojo ir politinio sektorių atstovų bendradarbiavimas siekiant rasti tinkamiausius būdus ir partnerius išorės energetikos plėtojimui. Visada turi būti atsižvelgta į energetinio saugumo ir tvarumo tikslus.

1.3.

Nepaisant įvairiose valstybėse narėse esančių skirtingų energijos rūšių derinių, energijos importo struktūros ir įprastų partnerių, privaloma toliau „kalbėti vienu balsu“. Bendra ES vidaus pozicija – tai stiprios išorės dimensijos pagrindas.

1.3.1.

EESRK primygtinai ragina valstybes nares derinti savo individualius energetikos interesus ir nuolat užtikrinti tarpusavio solidarumą ir skaidrumą.

1.3.2.

EESRK palankiai vertina 2016 m. vasario 16 d. Komisijos pasiūlymą sustiprinti esamą keitimosi informacija apie tarpvyriausybinius susitarimus bei teisiškai neprivalomas priemones mechanizmą.

1.3.3.

Svarbus ES išorės energetikos politikos aspektas turėtų būti bendri aplinkosaugos ir branduolinės saugos standartai ES kaimyninėse šalyse vykdomuose energetikos projektuose. Energijos pirkimas iš šalių, kurios nesilaiko šių standartų, turėtų būti ribojamas.

1.4.

Stipri vidaus energetikos sistema yra esminis dalykas siekiant sumažinti išorinį poveikį: vienas iš pagrindinių energetikos sąjungos aspektų – nepriekaištingai veikiančios ir skaidrios ES energijos vidaus rinkos sukūrimas. Ji tiesiogiai paskatintų veiksmingesnį ES požiūrį į išorės energetikos klausimus.

1.4.1.

Turi būti sukurtos visos būtinos energetikos infrastruktūros dalys, kad būtų galima optimizuoti ir racionalizuoti energijos išteklių importą į ES.

1.4.2.

EESRK pabrėžia, kad į ES vidaus rinką būtina visiškai integruoti visų valstybių narių energetikos tinklus ir sistemas ir užtikrinti, kad jie veiktų visiškai sinchroniškai.

1.4.3.

Būtina išsaugoti ES energijos gamintojų konkurencingumą sukuriant vienodas sąlygas Europos ir ne Europos energijos gamintojams.

1.4.4.

EESRK ragina, kad, rengiant ir įgyvendinant ES energetikos išorės politiką būtų atsižvelgiama į būtinybę užtikrinti Europos pramonei ir ypač daug energijos naudojantiems pramonės sektoriams konkurencingą, stabilų ir prognozuojamą energijos tiekimą, kad jie galėtų veikti tokiomis pačiomis sąlygomis kaip jų tarptautiniai konkurentai.

1.5.

Į ateitį orientuotoje energetikos politikoje, kuri padėtų siekti ES išorės tikslų, įskaitant su COP21 susitarimu susijusius tikslus, visų pirma turi būti sistemingai vadovaujamasi Europos klimato kaitos politikos tikslais ir atsižvelgiama į tarptautinės bendruomenės pastangas mažinti klimato kaitą konkrečiai plėtojant tris svarbius veiksnius: atsinaujinančiosios energijos išteklius, energijos vartojimo efektyvumą bei mokslinių tyrimų ir technologinę plėtrą.

1.5.1.

Atsinaujinančiosios energijos ištekliai yra esminis elementas didinant energetinį saugumą ir mažinant priklausomybę nuo importo.

1.5.2.

ES turėtų ypatingai stengtis išlaikyti pirmaujančią poziciją šioje srityje.

1.5.3.

Energijos vartojimo efektyvumas yra vienas svarbiausių dalykų mažinant ES suvartojamos energijos kiekį ir atitinkamai mažinant importuojamos energijos kiekį. Todėl labai svarbu mažinti privačių ir komercinių vartotojų energijos išlaidas.

1.6.

Moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai turėtų būti skiriama pakankamai išteklių, kurie padėtų didinti efektyvumą ir mažinti energijos gamybos sąnaudas. Šiuo atžvilgiu akivaizdžiai svarbus yra ir tarptautinis bendradarbiavimas.

1.7.

Kadangi energija turėtų būti įperkama vartotojams ir prisidėti prie pramonės konkurencingumo, EESRK ragina Komisiją ir nacionalines Vyriausybes suteikti svarbų vaidmenį pilietinei visuomenei, socialiniams partneriams ir vartotojų organizacijoms. Dėl šios priežasties EESRK prašo surengti Europos dialogą energetikos klausimais ir Europos energetikos forumą, kuriuose dalyvautų visi suinteresuotieji subjektai. Tai itin svarbu siekiant sukurti pažangią, veiksmingą ir tvarią ES išorės energetikos politiką.

1.7.1.

EESRK privalo sutelkti savo tarptautines organizacijas, kad jos atliktų aktyvų vaidmenį kuriant veiksmingą ir atsparią ES išorės energetikos politiką.

2.1.

Energetikos klausimai svarbia ES politinių diskusijų tema tapo visai neseniai ir Europos Komisijos darbotvarkėje jiems pradėtas teikti prioritetas. EESRK taip pat vykdo veiklą energetikos politikos išorės dimensijos srityje ir jau paskelbė keletą nuomonių šia tema (1).

2.2.

Atsižvelgiant į didėjančią ES priklausomybę nuo importuojamos energijos, visų pirma naftos ir dujų, ES energetikos politikos išorės dimensija tampa svarbiausia, siekiant užtikrinti energijos tiekimo saugumą.

2.2.1.

Daugiau kaip pusė (53,2 %) ES bendrojo vidaus energijos suvartojimo sudaro importas. ES importuoja 44,2 % kietojo kuro (iš kurio daugiau kaip pusė yra akmens anglis), 87,4 % naftos ir naftos produktų ir 65,3 % gamtinių dujų (2013 m. „Eurostato“ duomenys).

2.2.2.

Šie skaičiai akivaizdžiai parodo ES priklausomybės nuo prekybos su trečiųjų šalių tiekėjais mastą. Todėl tais atvejais, kai tiekėjai yra nepatikimi ar neprognozuojami arba kai infrastruktūra nėra tinkamai prižiūrima, gali kilti didelis pavojus visos ES energetiniam saugumui.

3.1.

Šaltinių, tiekėjų ir maršrutų įvairinimo srityje ES turėtų ieškoti naujų bendradarbiavimo galimybių ir stiprinti esamas energetikos srities partnerystes su trečiosiomis šalimis.

3.2.

Labiausiai tikėtina, kad artimiausioje ateityje Rusija išliks pagrindinė ES energijos importo partnerė. Tai ypač pasakytina apie dujotiekiais tiekiamas dujas.

3.2.1.

Pagrindinis Rusijos prioritetas – bent jau išlaikyti jai palankią padėtį ES energijos rinkoje, kuri yra ir didžiausia jos energijos eksporto rinka, ir labai patikimas klientas.

3.2.2.

„Nord Stream II“ dujotiekio projektas, kuriuo siekiama didinti gamtinių dujų eksporto į ES apimtis, šiuo metu yra vienas pagrindinių klausimų Rusijos darbotvarkėje. Europos Sąjungoje buvo išsakyta nuogąstavimų dėl to, kad šis projektas galbūt galėtų prieštarauti ES energetikos sąjungos strategijai dėl dujų tiekimo įvairinimo. EESRK manymu, svarbiausia, kad Komisija kruopščiai įvertintų projektą „Nord Stream II“ ir jo atitiktį ES aquis ir trečiajam energetikos teisės aktų rinkiniui, taip pat energetikos sąjungos strategijos tikslams, visų pirma dėl energijos išteklių, tiekėjų ir tiekimo kelių įvairinimo.

3.2.3.

Rengiant bendrą ES poziciją dėl „Nord Stream II“, būtina atsižvelgti į kiekvienos valstybės narės interesus. Sprendimas neturėtų būti grindžiamas vien tik komerciniais šio projekto aspektais, visų pirma atsižvelgiant į Rusijos polinkį naudoti energetiką kaip įrankį geopolitiniams tikslams.

3.3.

Tarptautinėje arenoje svarbi ES partnerė yra Norvegija, kuri turi tokius pačius politikos prioritetus, įskaitant energetikos sektorių. Būdama Europos ekonominės erdvės susitarimo nare, Norvegija priklauso ES vidaus rinkai.

3.3.1.

Tikėtina, kad vis svarbesnė taps Šiaurės dimensija ir bendradarbiavimas šiauriniuose regionuose dėl naftos ir dujų telkinių Arkties vandenyne. Tačiau, jeigu ir kai įmonės pradės rimtai žvalgyti galimus išteklius šiame regione, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas ekologiškai pažeidžiamai aplinkai.

3.4.

ES bendradarbiavimas energetikos srityje su pietinėmis ir rytinėmis Viduržemio jūros regiono partnerėmis įgijo naują postūmį neseniai sukūrus regionines platformas tokiose srityse kaip dujos, elektros energija, atsinaujinantieji energijos ištekliai ir energijos vartojimo efektyvumas. Šios platformos, tikėtina, bus naudingos skatinant ir plečiant bendradarbiavimą energetikos srityje.

3.5.

Atsižvelgdama į tai, kad Vidurinė Azija yra turtingas energijos ištekliais strateginės svarbos regionas, Europos Sąjunga nusprendė kurti su ja ilgalaikius ir stabilius santykius. Kaip pažymima Užsienio reikalų tarybos išvadose dėl 2015 m. birželio 22 d. priimtos ES Vidurinės Azijos strategijos, ES ragina stiprinti ryšius energetikos srityje, taip prisidedant prie abipusio energetinio saugumo.

3.6.

Kaspijos jūros regiono jungtis su ES rinka per pietinį dujų koridorių atvers naujas galimybes prekybai dujomis ir padės siekti ES įvairinimo tikslo. Transanatolijos gamtinių dujų dujotiekis (TANAP) bus pagrindinė jungties su Adrijos jūros dujotiekiu (TAP) dalis.

3.7.

Vis svarbesnę vietą ES darbotvarkėje užima santykiai su JAV energetikos srityje, tai taip pat atsispindi ES ir JAV energetikos tarybos darbe. Šiuo metu dėl netradicinės dujų gavybos JAV įsivyravo pigių dujų laikotarpis. ES turėtų pasinaudoti šia proga ir paskatinti transatlantinės prekybos suskystintomis gamtinėmis dujomis (SGD) vystymą, nes tai labai padėtų įvairinti energijos tiekimą.

3.7.1.

Transatlantinė prekybos ir investicijų partnerystė (TPIP) galėtų tapti svarbia priemone, be kita ko, transatlantiniam energetiniam saugumui didinti. EESRK primygtinai ragina šalis dėti visas pastangas, kad būtų tinkamai sprendžiami susitarime numatyti energetikos klausimai.

3.8.

ES energetinis saugumas yra glaudžiai susijęs su kaimyninių šalių energetikos reikalais, ir tai reiškia, kad ES toliau turėtų glaudžiai bendradarbiauti su savo kaimynėmis ir plėsti abipusiai naudingo bendradarbiavimo apimtis.

3.8.1.

EESRK ragina Komisiją toliau stiprinti Energijos bendriją, ypač siekiant ES energetikos acquis įgyvendinimo susitariančiųjų šalių požiūriu (2).

3.8.2.

Pagrindinis Energijos bendrijos tikslas – išplėsti ES energijos vidaus rinką. ES turi toliau stiprinti bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis ir jų pilietine visuomene, kad sukurtų tikrą visos Europos energijos rinką. EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl tiekimo saugumo reguliavimo tiesiogiai įtraukiant Energijos bendrijos šalis.

3.9.

Panaikinus tarptautines sankcijas Iranui, ES turi pasinaudoti proga ir, atsižvelgdama į galimą Irano vaidmenį įvairinant ES energijos tiekimo šaltinius, atkurti santykius energetikos srityje.

3.10.

ES taip pat turėtų paspartinti ir sustiprinti pastangas sutvirtinti partnerystę su tokiomis skirtingomis, tačiau svarbiomis trečiosiomis šalimis kaip Kanada, Turkija ir Alžyras. EESRK palankiai vertina tai, kad 2015 m. su šiomis šalimis vykdytas aukšto lygio dialogas energetikos klausimais.

3.11.

Energetikos matmuo turėtų būti tinkamai įtrauktas į visus prekybos susitarimus su trečiosiomis šalimis. Be to, energetikos susitarimai su trečiųjų šalių tiekėjais turi visiškai atitikti ES teisės aktų nuostatas ir energetinio saugumo principus.

4.1.

2015 m. liepos 20 d. Užsienio reikalų taryba priėmė Diplomatijos energetikos srityje veiksmų planą (EDAP), kad paremtų Energetikos sąjungos strategijos išorės dimensiją. Šiuo planu siekiama stiprinti bendrą poziciją, kad pagrindiniais energetikos srities klausimais ES „kalbėtų vienu balsu“ ir kad energetikos tikslų būtų siekiama solidariai ir vadovaujantis bendrais interesais, o ne grąžinant energetikos politiką nacionalinei kompetencijai.

4.1.1.

Pagrindiniai EDAP punktai apima diplomatinį energijos šaltinių, tiekėjų ir maršrutų įvairinimo rėmimą, bendradarbiavimo su tranzito šalimis (visų pirma Ukraina) ir pagrindiniais trečiųjų šalių partneriais energetikos srityje stiprinimą, tolesnį Energijos bendrijos stiprinimą ir ES strateginio bendradarbiavimo su energetika susijusiomis daugiašalėmis iniciatyvomis palaikymą.

4.2.

2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu buvo sukurtas keitimosi su tarpvyriausybiniais susitarimais susijusios informacija mechanizmas, siekiant užtikrinti tokių susitarimų teisinį aiškumą ir skaidrumą, taip pat jų atitiktį ES teisės nuostatoms. 2016 m. vasario mėn. Komisija pateikė pasiūlymą, sustiprinantį esamą mechanizmą.

4.2.1.

EESRK palankiai vertina pastangas užtikrinti ES susitarimų su trečiosiomis šalimis (3) teisinę atitiktį ir skaidrumą, todėl pritartų galimam dabartinio keitimosi informacija mechanizmo stiprinimui.

4.3.

ES turėtų toliau laikytis savo įsipareigojimo remti ir nuolat tobulinti aplinkosaugos ir branduolinės saugos standartus trečiosiose šalyse.

4.3.1.

Visų pirma būtinas dėmesys ES pasienyje trečiųjų šalių statomoms branduolinėms jėgainėms (pavyzdžiui, Astravo branduolinei jėgainei Baltarusijoje, kuri, kaip nustatyta, neatitinka Espo konvencijos sąlygų). ES turėtų trečiosioms šalims pabrėžti, kad svarbu užtikrinti visapusišką tokių projektų saugą pagal TATENA branduolinės saugos konvenciją ir kitus susijusius tarptautinius susitarimus. Komisija turėtų sustiprinti pastangas užtikrinti, kad šalys, kurios sutiko pagal ES taisykles atlikti branduolinės saugos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kuo skubiau įvykdytų šį savo įsipareigojimą. Be to, nesaugių jėgainių prieiga prie ES energijos turėtų būti ribojama.

5.1.

Stipri vidaus energetikos sistema tiesiogiai sukuria atsparią išorės poziciją. Todėl ES turėtų siekti suvienodinti savo vidinį požiūrį į energetikos klausimus.

5.2.

Energetikos sąjungos strategija – tai prioritetinė iniciatyva, kuria siekiama konsoliduoti bendrą ES atsaką į problemas energetikos srityje. Kadangi energetinis saugumas yra ES ekonominės ir socialinės gerovės pagrindas, tai tampa valstybių narių, energijos gamintojų, vartotojų ir tranzito šalių bei tarptautinės bendruomenės (visos jos dalyvauja dabartinėse globalizuotose energijos rinkose) kolektyvine atsakomybe.

5.2.1.

Pagrindinis energetikos sąjungos ramstis – tai valstybių narių tarpusavio jungčių gerinimas ir visiškas energijos vidaus rinkos acquis įgyvendinimas. Visiškai integravus ES vidaus rinką, padidės energijos tiekėjų konkurencija, o tai savo ruožtu užtikrins galutiniams vartotojams geresnes kainas.

5.2.2.

Kadangi suskystintų gamtinių dujų vis lengviau gauti visame pasaulyje, jos Europos Sąjungai atveria naujų galimybių įvairinti dujų tiekimą. Todėl vidinė SGD infrastruktūra turėtų būti stiprinama ir plečiama. Šiuo požiūriu EESRK palankiai vertina 2016 m. vasario mėn. Komisijos priimtą SGD ir dujų laikymo strategiją.

5.2.3.

Visiška ES integracija reiškia „energetinių salų“ panaikinimą. EESRK pabrėžia, kad būtina visiškai integruoti visų valstybių narių energetikos tinklus ir sistemas į ES vidaus rinką, sukuriant fizinę infrastruktūrą tinklams sujungti ir galiausiai išsprendžiant trijų Baltijos valstybių sinchronizacijos klausimą (4), nes šiuo metu jų elektros energijos sistemos veikimas priklauso nuo trečiosios šalies operatoriaus (Rusijos).

5.2.4.

Būtina išsaugoti ES energijos gamintojų konkurencingumą. Turi būti nustatytos vienodos sąlygos Europos ir ne Europos energijos gamintojams, siekiant užtikrinti, kad ES konkurencijos taisyklių laikytųsi visi energijos rinkos dalyviai.

6.1.

Atsinaujinantieji energijos ištekliai sudaro tiesioginę galimybę ES ne tik sumažinti savo priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro, bet ir padidinti savo energijos gamybos tvarumą. EESRK pripažįsta, kad atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtojimas yra vienas svarbiausių veiksmų siekiant saugesnės ateities energetikos srityje. Tačiau, ES neturėtų pasikliauti buvusia sėkme ir jai vertėtų ypatingai stengtis išlaikyti pirmaujančią poziciją šioje srityje. Be to, ES pareigūnai turėtų skatinti trečiąsias šalis nustatyti plataus užmojo tikslus atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje.

6.1.1.

ES jau dabar žvelgia į ateitį po 2020 m. ir iškėlė dar platesnio užmojo tikslus 2030 metams. Norėdamos pasiekti bendrą tikslą – bent 27 % energijos pagaminti iš atsinaujinančiųjų išteklių – valstybės narės turėtų glaudžiau bendradarbiauti regionų lygmeniu toliau konsoliduodamos ES energetikos sektorių.

6.1.2.

Klimato kaitos mažinimo atžvilgiu EESRK palankiai vertina COP21 susitarimą ir ES įsipareigojimą iki 2030 m. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 40 % (palyginti su 1990 m. lygiu), kaip nustatyta klimato ir energetikos strategijoje. ES turėtų ne tik skatinti savo partnerius aktyviai dirbti šioje srityje, bet ir teikti praktinę pagalbą, jei manoma, kad tai būtina.

6.1.3.

Decentralizuota energijos gamyba ir energijos kooperatyvai padėtų pasiekti ES kovos su klimato kaita ir energetikos tikslus. Jie sudarytų galimybę plačiau įtraukti visuomenę siekti energetinio nepriklausomumo ir saugumo savo šalyse ir visoje ES. Todėl turėtų būti taikoma geriausia praktika ekonomiškos savarankiškos energijos gamybos ir vartojimo srityje.

6.2.

Energijos vartojimo efektyvumas taip pat yra tiesioginis būdas spręsti didelės ES energijos importo dalies klausimą. Visoje ES buvo nustatytas tikslas 2030 m. bent 27 % pagerinti energijos vartojimo efektyvumą (toks pats tikslas taikomas ir atsinaujinantiesiems energijos ištekliams), ir Europos Komisija deda rimtas pastangas įgyvendindama principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“. Savo ruožtu, energetikos sąjunga toliau rems geresnę prieigą prie finansavimo priemonių energijos vartojimo efektyvumui didinti, visų pirma transporto ir statybos sektoriuose, ir skatins valstybes nares savo politikoje didžiausią dėmesį skirti energijos vartojimo efektyvumui.

6.3.

Siekiant išsaugoti technologijų pažangą energijos gamybos ir pažangaus paskirstymo srityse, būtina skirti pakankamai išteklių moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai. Tai ypač svarbu atsinaujinančiosios energijos srityje, siekiant, kad jos gamyba būtų ekonomiška ir patikima. Be to, reikėtų toliau vystyti pažangiąsias technologijas, pavyzdžiui, vandenilio, kuro elementų ir branduolių sintezės naudojimą energijos gamybai.

6.4.

EESRK ragina ES imtis vadovaujamo vaidmens tvariai sprendžiant besivystančių šalių energetikos klausimus politikos priemonėmis ir iniciatyvomis, kuriomis siekiama išplėsti finansinę, techninę ir teisinę pagalbą. Parama švietimui ir mokymui atitinkamose srityse turėtų būti pagrindinė priemonė bendradarbiavimui su besivystančiomis šalimis plėsti.

7.1.

Vartotojai tikisi, kad energija bus prieinama ir skatins pramonės konkurencingumą, todėl EESRK ragina Komisiją ir nacionalines valdžios institucijas į energetikos srities reikalus įtraukti pilietinę visuomenę, socialinius partnerius ir vartotojų organizacijas bei palaikyti su jais atvirą dialogą. Tai labai padėtų geriau suprasti kylančius energetikos klausimus.

7.1.1.

Energijos nepriteklius yra pasaulinė problema, kurios negalima nepaisyti nei ES vidaus, nei išorės energetikos politikoje. Būtina ištiesti pagalbos ranką tiems, kam kyla didžiausia grėsmė.

7.2.

Pilietinė visuomenė turėtų rodyti daugiau iniciatyvos energetikos politikos formavimo procesuose. EESRK palankiai vertina 2016 m. vasario 11 d. ES ir Ukrainos pilietinės visuomenės platformos pasirašytą bendrą deklaraciją dėl energetikos, kuria siekiama stiprinti pilietinės visuomenės vaidmenį ir parengti atitinkamoms valdžios institucijoms rekomendacijas dėl teisinės valstybės principo.

7.2.1.

Energetikos klausimai turi būti įtraukti į EESRK tarptautinių posėdžių darbotvarkę ir tapti svarbia tema diskusijose su šalių partnerių pilietine visuomene.

1)

„Pilietinės visuomenės indėlis į ES ir Vidurinės Azijos strategijos peržiūrą“, EESRK nuomonė, OL C 242, 2015 7 23, p. 1.

2)

„Energetikos sąjungos strateginė programa“, EESRK nuomonė, OL C 383, 2015 11 17, p. 84.

3)

„Energetika – Vakarų Balkanų vystymosi ir aktyvesnio stojimo į ES proceso veiksnys“, EESRK nuomonė, OL C 32, 2016 1 28. p. 8.

4)

„Svarbiausių importuojamų prekių užtikrinimas Europos Sąjungai vykdant dabartinę prekybos ir kitų susijusių sričių politiką“, EESRK nuomonė, OL C 67, 2014 3 6, p. 47.

5)

„Tarpvyriausybiniai valstybių narių ir trečiųjų šalių energetikos susitarimai“, EESRK nuomonė, OL C 68, 2012 3 6, p. 65.

6)

„Pilietinės visuomenės dalyvavimas kuriant būsimą Europos energijos bendriją“, EESRK nuomonė, OL C 68, 2012 3 6, p. 15.

7)

„ES energetikos politikos išorės dimensija“, EESRK nuomonė, 2009 OL C 182, 2009 8 4, p. 8.

20.7.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 264/35

Pranešėja:

Milena ANGELOVA

1.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos paskelbiant šią žaliąją knygą išreikštą tikslą ir tai, kad Komisija siekia įgyvendinti kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų planą ir yra parengusi plataus užmojo jo įgyvendinimo programą (1).

1.2.

EESRK pritaria Komisijos sumanymui pasistengti palengvinti tarpvalstybinę mažmeninių finansinių paslaugų skverbtį ir suteikti daugiau galimybių vartotojams keisti paslaugų teikėjus. Tokios priemonės turėtų užtikrinti konkurencingesnę rinkos struktūrą ir padidinti patogumą finansinių paslaugų naudotojams, be kita ko, skatinant lygias galimybes naudotis teisių gynimo ne teisme priemonėmis skirtingose valstybėse narėse (2).

1.3.

EESRK palankiai vertina Komisijos požiūrį, kuriuo vadovaujamasi šioje žaliojoje knygoje, – siekti nustatyti tinkamą politiką abiem mažmeninių finansinių paslaugų rinkos procesams, t. y. pasiūlai ir paklausai, skatinti.

1.4.

EESRK pritaria sumanymui, kad vartotojams reikėtų suteikti galimybę, kai tik tai įmanoma, palyginti įvairius produktus, kad jie galėtų priimti informacija grindžiamus sprendimus. Šiuo požiūriu EESRK visapusiškai palaiko II finansinių priemonių rinkų direktyvą (FPRD) (Komitetas vis dar rengia nuomonę dėl neseniai pasiūlytų jos pakeitimų (3)) ir Reglamentą dėl mažmeninių ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų paketų, kuriuos įgyvendinant reikia užtikrinti didesnį skaidrumą ir atskleisti daugiau informacijos (4).

1.5.

Vienas iš šios žaliosios knygos tikslų – mažinti mažmeninių finansinių paslaugų rinkos susiskaidymą. Todėl EESRK norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nėra jokių visiškai patikimų įrodymų, kad kainų skirtumus lemia tik ES rinkos nepakankamumas. Produktų ir paslaugų kainoms įtakos turi ir nacionaliniai bei vietos veiksniai, todėl tampa sudėtingiau suderinti kainas valstybėse narėse. Pavyzdžiui, įmoka už lengvojo automobilio draudimo liudijimą vienoje valstybėje narėje ir lygiavertė įmoka kitoje valstybėje narėje gali labai skirtis dėl nuostolingumo rodiklio, kuris kiekvienoje iš šių šalių grindžiamas patirtų eismo įvykių arba sukčiavimo atvejų skaičiumi. Panašiai valstybėse narėse dėl jų blogos skolos lygio gali skirtis ir vartojimo kreditų palūkanų normos. Šioje žaliojoje knygoje tokie vietiniai veiksniai nurodyti tinkamai, tačiau vertėtų juos toliau paanalizuoti. Todėl EESRK nekantriai laukia konsultacijų rezultatų ir ragina Komisiją toliau ieškoti bet kokių nepakankamos konkurencijos įrodymų ir aiškesnių priežasčių, kuriomis būtų galima paaiškinti nustatytus kainų skirtumus. Komisija šį klausimą taip pat turėtų toliau nagrinėti poveikio vertinime, kuris turi būti atliktas prieš pateikiant numatomus pasiūlymus dėl teisės aktų.

1.6.

Kartu EESRK norėtų pabrėžti, kad dauguma 2007 m. Žaliojoje knygoje dėl mažmeninių finansinių paslaugų (5) pabrėžtų problemų po aštuonerių metų tebėra aktualios ir dabartinėje žaliojoje knygoje. EESRK iš esmės palaikė ankstesniąją žaliąją knygą (6) ir palankiai vertino veiksmus, kurių buvo imtasi siekiant surasti tam tikrus praktinius sprendimus (7). Vis dėlto, nors pasiekta tam tikrų teigiamų rezultatų, padaryta pažanga nedidelė, o su mažmeninių finansinių paslaugų bendrosios rinkos veikimu susijusios problemos neišnyko. Todėl, EESRK nuomone, šį kartą konsultacijų dėl šios žaliosios knygos rezultatus reikia paversti platesnio užmojo programa, kuri padėtų įveikti ilgalaikes problemas.

1.7.

Žaliojoje knygoje atsižvelgiama į didelę finansinių produktų įvairovę, dėl kurios vienu metu negalima visiems užtikrinti didesnio visų šių produktų pasirinkimo ir su jais susijusių galimybių. Akivaizdu, kad jiems reikės nustatyti skirtingus prioritetus ir terminus. EESRK siūlo konsultavimosi proceso rezultatus pirmiausia pritaikyti paprastesniems produktams, kuriems vietos veiksniai daro palyginti nedidelę įtaką. Taip finansinių produktų bendrosios rinkos kūrimo procesas įgys pagreitį ir pasitikėjimo. Tokių produktų pavyzdžiai galėtų būti mokėjimo paslaugos, visos Europos asmeninių pensijų produktai (angl. PEPP), taupomosios sąskaitos ir lengvųjų automobilių bei gyvybės draudimas. Vienas iš pirmųjų žingsnių galėtų būti visose valstybėse narėse lengvųjų automobilių draudimo sektoriuje pradėti taikyti progresyviąją nuolaidų sistemą (Bonus Malus), pagal kurią mažiau reikšmės teikiama vietos veiksniams, o draudimo įmokos glaudžiai susiejamos su asmenų charakteristikomis. Tolesnių veiksmų dėl tokių produktų kaip hipotekos paskolos, vartojimo kreditai, profesinis draudimas ir turto valdymas reikėtų imtis pagal nustatytą grafiką.

1.8.

Nors šioje žaliojoje knygoje daugiausia dėmesio skiriama skaitmeninėms technologijoms, EESRK mano, kad yra du svarbūs didesnės tarpvalstybinės produktų paklausos veiksniai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti:

1.9.

EESRK mano, kad būtina daryti viską, kad būtų išvengta neseniai patvirtintų direktyvų (pavyzdžiui, MPD II ir HKD (9)) keitimo. Būtina skirti laiko priemonėms veiksmingai taikyti ir atsargiai diegti naujas reguliavimo priemones, kad finansų rinkos nebūtų pernelyg griežtai reguliuojamos.

2.1.

Europos Komisija, atsižvelgdama į kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų planą (10), šią žaliąją knygą paskelbė siekdama išnagrinėti, kaip būtų galima dar labiau atverti Europos mažmeninių finansinių paslaugų, konkrečiai – draudimo, paskolų, mokėjimų, einamųjų ir taupomųjų sąskaitų ir kitų mažmeninių investicinių produktų, rinką, kad vartotojai ir įmonės galėtų ja geriau naudotis, kartu tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmeniu išsaugant tinkamą vartotojų ir investuotojų apsaugos lygį.

2.2.

Šioje žaliojoje knygoje labai domimasi atsaku į skaitmeninimo keliamus iššūkius, nes skaitmeninimas gali padėti mažinti kainas ir gerinti produktų palyginamumą, todėl vartotojai galės geriau pasirinkti finansines paslaugas. Ilgainiui skaitmeninimas turėtų suteikti galimybių įmonėms savo produktus siūlyti bet kurioje Sąjungos vietoje, taigi Europos bendroji rinka taptų labiau pasiekiama tikrove.

2.3.

Kitas svarbus šioje žaliojoje knygoje iškeltas klausimas yra tai, kaip būtų galima stiprinti pasitikėjimą, nes jis yra labai svarbus bendrosios mažmeninių finansinių paslaugų rinkos plėtojimui. Siekiant šių tikslų, dokumente daugiausia dėmesio skiriama paslaugų ir produktų suprantamumo didinimo būdams.

2.4.

Šioje žaliojoje knygoje taip pat nagrinėjama, ką būtų galima padaryti, kad bendroji finansinių paslaugų rinka padėtų apčiuopiamai pagerinti ES žmonių gyvenimą ir kad paslaugų teikėjams atsirastų naujų rinkos galimybių, taip remiant Europos ekonomikos augimą ir kuriant naujas darbo vietas.

3.1.

EESRK mano, kad mažmeninių finansinių paslaugų rinkų susiskaidymą, kuris pabrėžtas šioje žaliojoje knygoje, lemia bendras nacionalinių ir vietos veiksnių poveikis produktų ir paslaugų kainoms (teisiniai, reglamentavimo, kultūriniai ir valstybinių socialinės apsaugos sistemų ypatumai), taip pat tiek su paklausa, tiek su pasiūla susijusios rinkos problemos, pasiūlos problemas reikės spręsti ateityje.

3.2.

Pagrindinės su pasiūla susijusios problemos yra:

3.3.

Pagrindinės su paklausa susijusios problemos yra:

3.4.

EESRK taip pat sutinka, kad, plėtojant skaitmeninimo veiklą, sukuriama nauja aplinka ir suteikiama gerokai daugiau galimybių teikti naujas paslaugas ir aktyviau vykdyti veiklą tarpvalstybiniu mastu. Tačiau būtina užtikrinti, kad ši skaitmeninė pažanga nebūtų naudojama vartotojų klaidinimui suteikiant informaciją apie finansines paslaugas, kurios yra pernelyg sudėtingos, nereikalingos arba jas sunku palyginti.

3.5.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad žmonių finansinis raštingumas įvairiose vietovėse vis dar labai nevienodas ir, palyginti su kitomis išsivysčiusiomis šalimis, pavyzdžiui, JAV, Australija ir Kanada, gana žemo lygio (12). Prieš pardavimą teikiamos finansinės konsultacijos tinkamai nereglamentuojamos ir nepadeda užtikrinti, kad vartotojai pasirinktų tinkamiausius produktus, o profesionalios finansinių konsultacijų paslaugos, palyginti su kai kuriomis ES nepriklausančiomis šalimis, nepakankamai išplėtotos.

3.6.

Naujos technologijos ir didesnė pasiūla, įskaitant tarpvalstybinę pasiūlą, atveria naujų galimybių, bet taip pat gali kelti tam tikrų pavojų. Jos gali būti didelės skolos, hipotekos įsipareigojimų nevykdymo ir dažnesnių nemokumo atvejų, jeigu vartotojai stokoja būtinų finansinių žinių, priežastys. Vartotojams, kurie internetu perka draudimo ir pensijų produktus, gali kilti pavojus, nes jie neretai nepakankamai išsinagrinėja sąlygas ir gali pasirašyti sutartis to net nežinodami (13). Todėl nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų užtikrinti, kad produktus internetu parduodančios įmonės, siekdamos apsaugoti vartotojus, vykdytų „pareigą teikti konsultacijas“. Yra labai daug argumentų, įrodančių finansinio švietimo ir tinkamų konsultacijų svarbą.

3.7.

Vartotojai, neturintys bendro supratimo apie sudėtines palūkanas, labiau įsiskolina, moka didesnes palūkanas ir patiria didesnes sandorių sąnaudas (14), o finansinių žinių turintys vartotojai geriau planuoja, daugiau lėšų sukaupia pensijai (15) ir įvairina finansinę riziką (16). Tą patį galima pasakyti ir apie makroekonominį lygmenį, iš kurio matyti, kad finansinis raštingumas daro didelį teigiamą poveikį nacionalinėms santaupoms ir nacionalinio turto kaupimui (17). Todėl primygtinai rekomenduojama aiškiau atskirti su produktų rinkodara ir jų pardavimu susijusią veiklą, ypač tais atvejais, kai teikiamos konsultacijos. Konsultacijomis jokiu būdu neturėtų būti naudojamasi kaip rinkodaros priemone, o konsultantai turėtų būti visiškai nepriklausomi. Ikisutartinė informacija turėtų būti teikiama ir pristatoma aiškiai ir suprantamai. EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad, siekiant atkurti pasitikėjimą finansinių paslaugų rinkomis, didinti tarpvalstybinės veiklos mastą ir didinti finansinių produktų perkeliamumą, reikia imtis tikslinių priemonių, skirtų pavieniams investuotojams šviesti ir finansinėms konsultacijoms tobulinti.

4.1.1.

Į žaliąją knygą įtraukta klausimų, susijusių su įvairiais bankų ir ne bankų produktais ir paslaugomis, tačiau yra didelių pagrindinių sandorių produktų (pavyzdžiui, einamųjų sąskaitų arba terminuotųjų indėlių) ir sutartinių produktų (pavyzdžiui, hipotekos arba taupymo ir investicinių produktų) skirtumų. Kalbant apie taupymo ir investicinius produktus, rinkai poveikį darys įsigaliojusios tam tikros kitos ES teisinės priemonės (pavyzdžiui, FPRD arba iniciatyva dėl kapitalo rinkų sąjungos sukūrimo).

4.1.2.

Kalbant apie visus žaliojoje knygoje aptariamus produktus, jų tarpvalstybinis tiekimas gali padėti didinti konkurenciją nacionalinėse rinkose. Vis dėlto šiuo etapu daugiausia tokių galimybių, be abejonės, siejama su pensijų ir investiciniais produktais. Komisijos rezultatų suvestinėmis grindžiamoje sistemoje šių produktų rinka užima paskutinę 31-ą vietą ir laikoma vartotojams netinkamiausia (18). Siūlomiems pensijų produktams būdingi siauri interesai ir dideli mokesčiai. Jei būtų atsižvelgiama į infliaciją, valdymo mokesčius ir papildomus mokėjimus, tikroji šių produktų grąža neretai būna neigiama, o rezultatai – žemesni už atitinkamus rinkos indeksus (19). Todėl EESRK tvirtai palaiko sumanymą sukurti bendrąją pensijų produktų rinką, konkrečiau – visos Europos asmeninių pensijų produktą (20), kuris padėtų užtikrinti didesnę masto ekonomiją, mažesnes kainas ir daugiau vartotojams skirtų pasirinkimo galimybių.

4.1.3.

Kalbant apie draudimo produktus, vienus iš jų, pavyzdžiui, gyvybės draudimo produktus, kurių atveju klientas apsaugomas net kai išvyksta už nustatytos teritorijos ribų, galima lengvai perkelti. Vis dėlto kiti produktai turi vietos lygmeniu reguliuojamų sudedamųjų dalių, todėl, kai subjektai nori juos platinti įvairiose šalyse, juos reikia pritaikyti. Nauja redakcija išdėstytos Draudimo produktų platinimo direktyvos (21) 11 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės turi įsteigti bendrą kontaktinį punktą, atsakingą už informacijos apie visuotinės gerovės taisykles teikimą savo atitinkamoje valstybėje narėje, ir įpareigoti Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją savo interneto svetainėje pateikti nuorodas į kompetentingų institucijų interneto svetaines, kuriose skelbiama informacija apie tas visuotinės gerovės taisykles. Be to, dėl faktinių kliento poreikių, kurie tenkinami šiais produktais, elgsenos skirtumų ir rizikos veiksnių, turinčių įtakos produkto sąlygoms, vis dar nebus įmanoma visapusiškai tiekti tokių produktų tarpvalstybiniu lygmeniu (ir net nepageidaujama). EESRK palankiai vertina sprendimus, kurie padės didinti produktų perkeliamumą, ir rekomenduoja kai kuriais atvejais mėginti surasti bent dalinius sprendimus, pavyzdžiui, suteikti galimybių draudėjams apmokėti tik didesnės ir mažesnės draudimo sumos skirtingose valstybėse narėse skirtumus.

4.1.4.

Didžiausios su pasiūla susijusios kliūtys yra išvardytos 3.2 punkte. Norint jas įveikti, būtina:

4.1.5.

Didžiausios su paklausa susijusios kliūtys yra išvardytos 3.3 punkte.

4.1.6.

Taikant naujas technologijas, visų pirma skaitmeninimą, pirmą kartą finansinių produktų tiekimo tarpvalstybiniu mastu sektoriuje įmanoma padaryti tikrą perversmą. Jos gali atlikti svarbų vaidmenį teikiant daugiau ir geresnės kokybės informacijos, didinant produktų skaidrumą ir gerinant palyginamumą bei atpažįstant klientus. Be to, panaikindamos būtinybę išsaugoti fizinius kontaktinius centrus, jos gali padėti sumažinti sąnaudas. Vis dėlto šiomis technologijomis negalima įveikti kitų svarbių kliūčių, pavyzdžiui, nustatyti vienodo teisinių režimų ir vartotojų apsaugos suderinimo lygio.

4.1.7.

Negali būti jokių abejonių, kad ateityje neišvengiamai vis dar bus žmonių, kurie dėl vienos ar kitos priežasties negalės naudotis skaitmeninėmis technologijomis. Tai neturėtų atgrasyti nuo pastangų skatinti naudoti tokias technologijas tiekiant finansinius produktus. Taip yra todėl, kad, pirma, tradicinės tokių produktų tiekimo priemonės bus taikomos dar ilgai ir, antra, tokie asmenys galės gauti įvairesnių produktų naudodamiesi gerai reguliuojamomis finansinio konsultavimo paslaugomis.

4.1.8.

Plačiai naudojantis skaitmeninėmis technologijomis, be abejonių, kils tam tikrų su informacijos saugumu ir duomenų bei vartotojų apsauga susijusių problemų. Todėl, nustatant įvairias taisykles, kuriomis finansinių produktų pasiūla ir paklausa reguliuojama tokiomis technologijomis, reikėtų atlikti šių problemų keliamos rizikos vertinimą ir pasiūlyti jos mažinimo būdų.

4.1.9.

Nėra visuotinai pripažintos saugių, paprastų ir suprantamų finansinių produktų apibrėžties. Vis dėlto bendrai suprantama, kad tokiems produktams turėtų būti būdingos tam tikros savybės, pavyzdžiui, jų kainos turėtų būti skaidrios, vartotojo kalbos požiūriu jie turėtų būti tinkami veiksmingam bendravimui ir suprantami, juos turėtų būti galima palyginti su panašiais produktais, jie turėtų būti aiškūs ir duoti aiškių rezultatų. Tokiomis sudėtingomis sąlygomis kaip finansų rinka šiuos tikslus nelengva pasiekti.

4.1.10.

Rinkose retai kada galima rasti produktų, kuriems tokios savybės būtų būdingos tiesiogine šių žodžių prasme, todėl vartotojai negali lengvai jų įsigyti. Tai pasakytina tiek apie gerai išvystytų finansų rinkų šalis, tiek apie šalis, kuriose šios rinkos išvystytos mažiau. Tai, kad kai kuriose valstybėse narėse esama daug įvairių produktų, nebūtinai reiškia, kad vartotojai patiria mažiau keblumų, nes gali atsirasti painiava, su sprendimų priėmimu susijusių sunkumų ir galiausiai netinkamo pasirinkimo galimybių.

4.1.11.

Galimybių įsigyti tokių produktų būtų galima suteikti Europos Sąjungos lygmeniu nustatant pagrindinę finansinių produktų (22), kurie, atsižvelgiant į poreikius, kuriuos turėtų patenkinti, atitinka konkrečius standartizuotus reikalavimus, klasę. Kad vartotojai galėtų lengvai atpažinti tokius produktus, jie turėtų būti sertifikuoti ir turėti konkretų pavadinimą. Tokiai klasei būtų galima priskirti tokius bendrus produktus kaip įvairios taupomosios sąskaitos ir terminuotas gyvybės draudimas. Atsižvelgiant į gana aukštą KIPVPS tarpvalstybinės prekybos lygį, galima tikėtis, kad visos Europos asmeninių pensijų produktą būtų galima sukurti remiantis sėkmingos KIPVPS veiklos veiksniais ir įtraukti į tą pačią klasę. Tokia produktų klasė padėtų didinti pasitikėjimą finansų rinkomis.

4.1.12.

Nustatyta, kad daugelyje šalių dėl perteklinio reglamentavimo (23), skirtingo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo, vėlavimo suderinti teisės aktus ir Europos Sąjungos teisės aktų perkėlimo į nacionalinės teisės aktus skirtumų, taip pat dėl nevienodo konkrečių teisės aktų taikymo tam tikra prasme nustatomi pernelyg dideli administraciniai reikalavimai ir atsiranda kliūčių. Visos šios kliūtys trukdo rinkos integracijai ir daro neigiamą poveikį vartotojų pasitikėjimui.

4.1.13.

Už vartotojų apsaugą atsakingos Europos priežiūros institucijos (EPI). EESRK norėtų jas paraginti šią užduotį įgyvendinti laikantis šių principų:

4.1.14.

Galiausiai EPI visada turėtų teikti pirmenybę klientams naudingai praktikai. Pirmenybę reikėtų teikti:

4.1.15.

Žaliojoje knygoje tinkamai sprendžiami su šiuo metu vyraujančiomis tendencijomis, t. y. nepakankama tarpvalstybine mažmeninių finansinių paslaugų konkurencija ir ribotomis vartotojų galimybėmis rinktis finansinius produktus, susiję klausimai.

4.2.1.1.

Geresnė informacija vartotojams ir pagalba norintiems pakeisti paslaugų teikėją

4.2.1.1.1.

Be abejonės labai svarbu didinti finansinį raštingumą ir suteikti galimybių gauti finansinio konsultavimo paslaugas. Vartotojai turėtų ne tik turėti galimybę gauti informaciją, bet ir galėti ją suprasti bei gauti aukštos kokybės ir tinkamas finansinio konsultavimo paslaugas.

4.2.1.2.

Nors vartotojai yra linkę vis dažniau naudotis skaitmeninėmis paslaugomis informacijai gauti, nemaža dalis jų vis dar teikia pirmenybę asmeniniams ryšiams, ypač derėdamiesi dėl produktų. Vis dėlto bankai, atsižvelgdami į dabartinį vartotojų žinių lygį, elgseną ir pageidavimus, galėtų svarstyti galimybes sukurti tinkamesnes vartotojų žinių apie finansines paslaugas gilinimo priemones, pavyzdžiui, visos ES masto vartotojų interneto svetainę. Reikėtų plačiau aptarti šios interneto svetainės finansavimo šaltinius, tačiau tai galėtų būti daroma bendromis nacionalinių Vyriausybių, vietos valdžios institucijų ir trečiųjų šalių pastangomis. Kuriant tokią priemonę reikėtų atsižvelgti į tai, kad draudimo palyginimo priemonės pirmiausia turi būti įvertintos nacionalinio kultūrinio supratimo kontekste. Todėl visos ES masto draudimo palyginimo tarnybai keliamas uždavinys būtų labai sudėtingas: sėkmingai įvertinti Europos vartotojų ir klientų įvairovę, visų pirma atsižvelgiant į draudžiamą riziką konkrečiame nacionaliniame ir vietos, teisiniame, fiskaliniame, socialiniame ir kt. kontekste.

4.2.1.2.1.

EESRK palankiai vertina pastangas užtikrinti didesnį rinkos veiksmingumą, lankstumą ir skaidrumą ir palaiko sumanymą, įgyvendinant dabartinę reguliavimo srities iniciatyvą, daugiausia dėmesio skirti geresnei vartotojų apsaugai. Komitetas laikosi nuomonės, kad taip pat būtų galima gerinti kartu su finansinėmis paslaugomis teikiamų paslaugų kokybę, geriau išnaudojant skaitmeninimo pranašumus ir įvairių tarpininkų teikiamas galimybes, užtikrinant, kad dirbtų tinkamai apmokyti ir kvalifikuoti darbuotojai ir būtų taikoma atitinkama metodika išsamiai, objektyviai ir palyginamai informacijai, susijusiai su vartotojų galimybėmis rinktis, teikti.

4.2.1.2.2.

Teikiama informacija turėtų būti tiksli, suprantama ir vartotojams aktuali. Nereikėtų vartotojams teikti pernelyg daug informacijos, taip pat, siekiant pabrėžti didesnę grąžą, pernelyg supaprastinti tikrovės. Geras šios srities pavyzdys yra finansinių paslaugų teikėjų keitimo praktika Jungtinėje Karalystėje, kur perėjimo nuo paliekamo banko prie priimančiojo banko atitiktį užtikrina nepriklausoma trečioji šalis, kuri garantuoja, kad paslaugų teikėjų keitimo procesas vyktų paprastai ir skaidriai ir būtų užbaigtas per septynias darbo dienas. Dar vienas geriausios praktikos pavyzdys – 2006 m. Italijoje įdiegtas hipotekos paskolų perkeliamumas (25).

4.2.1.3.

Sudėtingų ir pernelyg didelių mokesčių už užsienio operacijas problemos sprendimas

4.2.1.4.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 924/2009 (26) jau buvo panaikinti tarptautiniams mokėjimams eurais ir atitinkamų mokėjimų eurais nacionaliniu lygmeniu taikomų mokesčių skirtumai. Galėtų būti atliktas ad hoc vertinimas siekiant patikrinti, ar šios nuostatos taikymas visoms valiutoms ES (t. y. tarptautinių ir vidaus mokesčių už mokėjimus tam tikra valiuta suvienodinimas) būtų prasmingas ir naudingas vartotojams. Kalbant apie mokėjimo paslaugų naudotojams teikiamą informaciją, pagal MPD2 (27) mokėjimo paslaugų teikėjai turi pranešti klientui – mokėjimo paslaugų naudotojui – prieš jam įsipareigojant pagal sutartį ar pasiūlymą – apie visus mokesčius, kuriuos jis turi sumokėti mokėjimo paslaugų teikėjui, taip pat apie faktinį arba pagrindinį valiutų keitimo kursą, taikomą mokėjimo operacijai, kai taikomas valiutos keitimas. MPD2 yra panašios nuostatos dėl informacijos, kurią mokėjimo paslaugų teikėjai turi pateikti mokėtojui ir gavėjui po to, kai yra įvykdyta mokėjimo operacija. EESRK mano, kad nereikia imtis papildomų veiksmų, kadangi MPD2 jau nustatyti mokėjimo paslaugų teikėjams taikomi aiškūs skaidrumo reikalavimai. Be to, Reglamento (EB) Nr. 924/2009 dėl tarptautinių mokėjimų taikymas gali būti išplėstas ir kitoms nei euras valiutoms Europos Sąjungoje.

4.2.1.5.

EESRK mano, kad MPD2 nustato aiškius skaidrumo reikalavimus, pagal kuriuos mokėtojai ir gavėjai turi būti tinkamai informuoti apie taikomą valiutos keitimo kursą prieš ir po tarpvalstybinės operacijos. Ši direktyva turi būti perkelta į nacionalinę teisę iki 2018 m. sausio 13 d., todėl nereikia imtis papildomų veiksmų.

4.2.2.1.

Draudikams gyvenamoji vieta yra svarbi, nes:

Priimant sprendimus dėl, pavyzdžiui, būsto draudimo sąlygų ir kainodaros, reikia atsižvelgti į tokius vietos veiksnius kaip klimatas arba seismingumas; be tam tikros kritinės masės neįmanoma suteikti paslaugų nesiremiant tinkamu pagrindu. Kai skaičiavimams atlikti įvertinama nepakankamai įvykių, aktuarijų taikomiems modeliams būdinga didelė paklaida. Be to, kai nuo rizikos apsidraudžiama perdraudimu, taikant perdraudimo modelius, atsižvelgiant į vietovę, rizikos draudimas įkainojamas skirtingai.

4.2.2.2.

Produktų perkeliamumo didinimas

4.2.2.2.1.

Apskritai su atlygiu arba paprasta išmoka susijusius draudimo produktus būtų lengviau perkelti negu su paslaugų teikimu arba žalų reguliavimu susijusius draudimo produktus.

4.2.2.2.2.

Gyvybės draudimo produktai jau tam tikru mastu perkeliami, nes klientas apdraudžiamas kelionėms į užsienį, išskyrus tam tikrus atvejus, kai jis keliauja į didelės rizikos šalis. Vietos gyvybės draudimu klientui taip pat suteikiama apsauga, neatsižvelgiant į vietą, kurioje jis yra. Vis dėlto dar yra toks atvejis, kai draudėjas persikelia į kitą šalį ne kaip keliautojas, o kaip nuolatinis gyventojas. Šiuo atveju jis turėtų galėti toliau naudotis savo draudimo suteikiama apsauga, suderindamas draudimo įmokas arba draudimo sutartimi draudžiamą riziką. Visi tokie atvejai priskiriami su nustatyta pinigų suma susijusių draudimo produktų kategorijai.

4.2.2.2.3.

Kiti draudimo produktai per se nėra taip lengvai perkeliami, nes jiems taikomos sąlygos glaudžiai susijusios su atitinkamos šalies aspektais. Pavyzdžiui, sveikatos draudimo atveju produkto modelį ir kainodarą iš esmės lemia kiekvienos konkrečios šalies visuomenės sveikatos sistemoje nustatytas apsaugos lygis.

4.2.2.2.4.

Su šiuo aspektu taip pat susijęs masto klausimas – teoriškai įmanoma konkrečiai pritaikyti produktą prie faktinių kliento aplinkybių, kurios gali susiklostyti jam gyvenant užsienyje, bet tokiu atveju būtų netenkama galimybių pasiekti masto ekonomiją. Toks produktas būtų pernelyg pritaikytas prie kliento aplinkybių, o produktą siūlantis subjektas nebūtų toks konkurencingas kaip faktiniai vietos lygmeniu tokius produktus siūlantys subjektai. Šiuo atveju geriausia pasirinkimo galimybė būtų skatinti įvairiose Europos valstybėse veikiančių draudimo įmonių bendradarbiavimą.

4.2.2.3.

Kitas su paslaugų teikimu susijusių draudimo produktų atvejis yra būsto ir lengvųjų automobilių draudimas. Tokius produktus, kurių paskirtis – atlyginti žalą arba spręsti su lengvųjų automobilių avarijomis susijusias problemas, norinčios siūlyti draudimo įmonės turi sudaryti susitarimus su visos šalies paslaugų teikėjais, o kad ši veikla būtų ekonominiu požiūriu perspektyvi, reikia pasiekti tam tikrą jos mastą. Vis dėlto, norint siūlyti teikti šią paslaugą kitose šalyse, galimas pasirinkimo variantas yra skatinti bendradarbiauti su vietos (draudimo) įmonėmis.

4.2.2.4.

Palankesnės sąlygos naudotis profesinės civilinės atsakomybės draudimu ir tokio draudimo pripažinimas kitose valstybėse narėse

16.

4.2.3.

Vienas iš būdų, kaip būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas kitose šalyse įsigyti būtiną profesinės civilinės atsakomybės draudimą, būtų suderinti būtino profesinės civilinės atsakomybės draudimo įmokas ir sąlygas.

4.2.3.1.

Žmonių pasitikėjimas naudojimosi galimybėmis visoje Europoje

4.2.3.2.

Palankesnės sąlygos naudotis profesinės civilinės atsakomybės draudimu ir tokio draudimo pripažinimas kitose valstybėse narėse

4.2.3.2.1.

EESRK mano, kad viena iš gerų galimybių yra didinti informuotumą naudojantis nepriklausomomis interneto svetainėmis, kuriose teikiama informacija ir sudaromos sąlygos palyginti konkrečius įvairiose valstybėse narėse įvairių paslaugų teikėjų siūlomus produktus ir paslaugas. Jis labai palaiko sumanymą sukurti oficialią šios paskirties interneto svetainę, kurios veikimą galėtų užtikrinti arba teisėkūros lygmeniu paskirtas administratorius, o paslaugų teikėjai įsipareigotų kas tam tikrą laiko tarpą atnaujinti informaciją, arba valstybėse narėse veikiančių vartotojų organizacijų sukurtas tinklas. Įvairias interneto svetaines taip pat būtų galima sujungti į decentralizuotą tarpusavyje sujungtą sistemą.

Kai palyginimui atlikti naudojamasi skaitmeninėmis priemonėmis, tokiomis programomis turėtų būti teikiama aiški informacija, kad būtų galima palyginti lygiaverčius produktus ir riziką, kuri kiltų vartotojams naudojantis tokiais produktais. Tais atvejais, kai esama daugiau skirtumų, nei galima palyginti naudojantis programa (programose paprastai daugiausia dėmesio skiriama kainai), turėtų būti aiškiai nurodomos nelyginamos charakteristikos. Taip pat reikėtų išvardyti visas svarbias su produkto diferenciacija susijusias sąlygas. Vartotojai turėtų būti aiškiai perspėti apie galimas rizikas, susijusias su naudojimusi lyginimo platformomis, (pavyzdžiui, kaupdami savo asmens duomenis).

4.2.3.2.2.

Turėtų būti galima palyginti svarbius parametrus, o palyginimo informacija neturėtų klaidinti. Naudotis asmens duomenimis reikėtų tik absoliučiai būtinais atvejais, siekiant suteikti vartotojui daugiau pranašumų, o informacija turėtų būti teikiama aiškiai ir suprantamai.

4.2.3.3.

Teisių gynimo gerinimas mažmeninių finansinių paslaugų srityje

4.2.3.3.1.

Neteisminis ginčų sprendimas yra daug lankstesnė procedūra nei teismo procesas: ji yra pigesnė, greitesnė ir susijusi su gerokai mažiau formalumų. Tokia procedūra itin naudinga tarptautiniu mastu, todėl, atsižvelgiant į siekį didinti finansinių paslaugų teikimo tarpvalstybiniu mastu pasiūlą ir paklausą, tinklui „FIN-NET“ turėtų turėti svarbesnį vaidmenį. Deja, šiuo etapu vartotojų informuotumo lygis apie tinklo „FIN-NET“ teikiamas galimybes yra gana žemas, taigi reikėtų imtis priemonių šiai padėčiai gerinti. Be to, ne visos ES valstybės narės (tik 22 iš 28) yra tinklo „FIN-NET“ narės (29). Jei tokia padėtis nepasikeis, tinklu „FIN-NET“, be abejonių, nebus galima naudotis kaip infrastruktūra bendrosios finansinių paslaugų rinkos kūrimui lengvinti. Reikėtų atidžiai apsvarstyti galimybes teisės aktuose nustatyti šios srities reikalavimus.

4.2.3.3.2.

Daugeliu atvejų vartotojai tokių galimybių neturi. Kadangi netinkamo pardavimo sąvoka suformuluota neaiškiai, o reguliavimo institucijos šioje srityje neturi daug patirties, ši sąvoka vis dar dažniausiai nesuprantama ir praktiškai netaikoma (30). Daugelyje vietovių klientams tinkamų finansinių produktų nustatymo testai taikomi tik formaliai ir nepadeda atrinkti jiems tinkamiausių produktų.

4.2.3.3.3.

Užtikrinti, kad klientai galėtų gauti kompensaciją, būtų galima nustačius vieną bendrą, tikslią ir praktinę netinkamo pardavimo apibrėžtį ir įtvirtinus visos Europos sankcijų už tokį pardavimą skyrimo reguliavimo praktiką (31).

4.2.3.4.

Nukentėjusiųjų apsauga transporto priemonių draudikų nemokumo atvejais

4.2.3.5.

Turime geriausios praktikos pavyzdį Ispanijoje. Tais atvejais, kai nėra draudimo įmonės, kuri prisiimtų riziką, arba apskritai nėra draudimo įmonės, pavyzdžiui, nemokumo atveju, Ispanijos įmonė „Consorcio de Compensación de Seguros“ (visada subsidiariai) veikia kaip draudikas. Šios įmonės garantijos suteikiamos tik Ispanijos subjektams. Siekdama užtikrinti, kad nukentėjusiesiems eismo įvykiuose būtų suteikiama panašaus lygio apsauga, EK turės reikalauti, kad panaši garantijų sistema būtų įdiegta visose valstybėse narėse. Būtų galima numatyti panašią priemonę išplėsti Europos mastu ir ją taikyti šalyse, kuriose tokios priemonės nėra.

4.2.3.6.

Papildomos draudimo veiklos skaidrumo ir palyginamumo didinimas

4.2.3.6.1.

Naująja Draudimo produktų platinimo direktyva (32) sugriežtinti draudimo produktų platintojų, įskaitant (nors ir nustačius tam tikrus apribojimus, t. y. ribas) papildomos draudimo veiklos tarpininkus, teikiamos informacijos skaidrumo reikalavimai. Be to, 2015 m. penkios didžiausios automobilių nuomos įmonės įsipareigojo patobulinti savo interneto svetaines, kad vartotojai būtų geriau informuojami apie pasirenkamas išimtis ir draudimo produktus. Tai – palankiai vertinti žingsniai į priekį. Valstybės narės Draudimo produktų platinimo direktyvą į nacionalinę teisę turės perkelti iki 2018 m. vasario 23 d., todėl dar per anksti spręsti, ar reikės imtis papildomų priemonių. Kartu, atrodo, Komisijai būtų patartina stebėti, ar automobilių nuomos įmonės vykdo prisiimtus įsipareigojimus (ne tik susijusiuosius su draudimo produktais), ir apsvarstyti galimybę patvirtinti papildomas priemones, kurių paskirtis būtų didinti skaidrumą ir neleisti, kad vartotojai patirtų nuostolių.

4.2.3.6.2.

Kalbant apie nuomojamų automobilių sektorius, svarbu atsižvelgti į tai, kad papildomiems draudimo produktams taikytini reikalavimai neretai diferencijuojami, atsižvelgiant į nuomotojo rizikos pobūdį (kuris paprastai susiejamas su kredito kortelės limitu), su transporto priemone susijusių reikalavimų išmokėti draudimo išmoką skaičių arba kitus valstybės narės rinkos ypatumus. Tačiau bet kuriuo atveju ikisutartinė informacija ir pastangos užtikrinti įvairių pasiūlymų palyginamumą yra svarbios vartotojams, todėl, prieš imantis nagrinėti, ar reikia imtis papildomų priemonių, būtų tikslinga palaukti, kol bus visiškai nustatyti šios direktyvos reikalavimai.

4.3.1.1.

Pagalba įmonėms geriau pasinaudoti skaitmeninimu

4.3.1.1.1.

EESRK palankiai vertina tai, kad visoje Europoje skatinama teikti novatoriškas skaitmenines finansines paslaugas. Vis dėlto Komitetas pripažįsta, kad bankai yra didžiausi finansinių paslaugų teikėjai ir kad juos taip pat reikia skatinti aktyviai išnaudoti skaitmeninės revoliucijos teikiamas galimybes. Todėl bankams turi būti taikomos tokios pat taisyklės, kokios taikomos panašias paslaugas teikiantiems jų konkurentams; norint pasiekti šį tikslą, reikia peržiūrėti daugelyje sričių taikomus pagrindinius bankų reguliavimo reikalavimus, kad vienodos konkurencijos sąlygos būtų nustatytos tokiose srityse kaip:

4.3.1.2.

Galimybės naudotis elektroniniais parašais ir tikrinti tapatybę

4.3.1.2.1.

Vis dar esama elektroninės atpažinties taisyklių ir „pažink savo klientą“ bei kovos su pinigų plovimu reikalavimų skirtumų: Pagal galiojančias taisykles norint pripažinti klientą nuolatiniu klientu, reikalaujama nustatyti asmens tapatybę ir atlikti asmens vertinimus. Tokiais reikalavimais ribojama visiškai skaitmeninių finansinių paslaugų plėtojimas, nes atsiranda didelių kliūčių, trukdančių susirasti naujų vartotojų, ir didėja sąnaudos.

4.3.1.2.2.

Norint išspręsti dėl skirtingos valstybių narių praktikos trūkstamo visos Europos masto elektroninės atpažinties ir elektroninių parašų mechanizmo problemą, reikia imtis papildomų veiksmų: nors taisyklėmis nustatyti bendri valstybėse narėse naudojamų skaitmeninių parašų standartai, jų taikymo nacionaliniu lygmeniu skirtumai trukdo vietos lygmeniu veiklą vykdantiems subjektams skaitmeninius parašus pripažinti tarpvalstybiniu lygmeniu; vietos skaitmeninių paslaugų operatoriai nėra tarpusavyje sujungti, ir tai riboja jų galimybes visiškai suskaitmeninti finansines paslaugas Europos vartotojams.

4.3.1.2.3.

Taip, būtina imtis veiksmų, siekiant:

4.3.1.3.

Daugiau galimybių susipažinti su finansiniais duomenimis ir jais naudotis

4.3.1.3.1.

Nors bendrai sutariama dėl kliento finansinės padėties aspektų, kuriais turėtų būti naudojamasi kreditingumui įvertinti, skolintojai kiekvienam konkrečiam atvejui įvertinti ir valdyti naudoja savo ekspertų vertinimus ir taiko vidaus metodus. Todėl reikėtų vengti imtis iniciatyvų, kuriomis bankai ar kitos kredito įstaigos būtų įpareigojami dalytis įgyjama ir sutvarkyta informacija apie savo klientų kreditingumą. Kartu, gavus atitinkamo kliento leidimą ir laikantis ES duomenų apsaugos standartų, būtų galima dalytis pirminiais (neapdorotais) duomenimis. Tai padėtų geriau palyginti kreditingumo vertinimus.

4.3.1.3.2.

Finansų įstaigos stengiasi geriau susipažinti su vartotojo elgsena, kad galėtų sėkmingiau įvairinti ir konkrečiam asmeniui pritaikyti savo produktus ir paslaugas. Vis dėlto nėra aiškių taisyklių, kaip reikėtų naudoti surinktus duomenis, net jeigu vartotojai ir yra tam davę sutikimą. EESRK palankiai vertina tai, kad reikėtų užtikrinti daugiau aiškumo apie šioje srityje taikomas taisykles, kad būtų užtikrinama vartotojų apsauga ir kartu vartotojams sudaromos sąlygos pasinaudoti finansinėmis naujovėmis.

4.3.1.3.3.

Draudimo istorija apima neskelbtinus klientų asmens duomenis. Buveinės valstybės draudimo įmonė negali perduoti šios informacijos jokiam kitam suinteresuotajam subjektui, tik dabartiniam klientui. Tik klientas turi nuspręsti, ar jis šią draudimo istoriją pateiks naujai draudimo įmonei. Tokia praktika nėra tarpvalstybinių paslaugų teikimo kliūtis, nes klientas savo istoriją gali perkelti į pageidaujamą šalį. Kartu Komisija, padedama Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos, turėtų išnagrinėti būdus, kaip būtų galima skatinti standartizuoti draudimo įmonių keitimosi draudimo išmokų istorijomis procesus ir pripažinti progresyviųjų nuolaidų (bonus malus) sistemas.

4.3.1.4.

Palankesnių sąlygų po pardavimo teikiamoms paslaugoms sudarymas

4.3.1.4.1.

Kitoje valstybėje narėje teikiamos posutartinės paslaugos neturėtų skirtis nuo šalyje, kurioje galima įsigyti atitinkamų produktų, teikiamų paslaugų. Tai reiškia, kad kalbant apie tarpvalstybinį finansinių produktų tiekimą, atitinkamas produktas ir susijusios posutartinės paslaugos turėtų būti laikomos vienu vienetu. Privalu užtikrinti, kad šis principas būtų taikomas, nes kitaip vartotojams nebus sudaroma vienodų sąlygų. Svarbu, kad atitinkamos reguliavimo institucijos stebėtų, kaip taikomas šis principas.

4.3.1.4.2.

Į platformas, padedančias verslui (įmonėms) siūlyti savo produktus tarpvalstybiniu lygmeniu, taip pat reikėtų įtraukti skyrius dėl posutartinių paslaugų. Praktiškai, norint siūlyti teikti tokias posutartines paslaugas, reikėtų skatinti įmones burtis į grupes ir bendradarbiauti, kad jos galėtų užsitikrinti pakankamą veiklos mastą.

4.3.1.5.

Fizinių asmenų bankroto, turto vertinimo ir užstato administravimo procedūrų vienodinimas

4.3.1.5.1.

Pagrindinė šios srities problema susijusi su priverstiniu skolų išieškojimu tais atvejais, kai skolininkai nevykdo kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Todėl šiuo metu skolintojai nemano, kad tarpvalstybinis hipotekinis skolinimas yra patraukli veikla, taigi reikia imtis papildomų priemonių šios srities ES vidaus rinkai stimuliuoti.

4.3.1.5.2.

Hipotekos ir kitos paskolos yra vieni iš finansinių produktų, kurių tarpvalstybinės rinkodaros srityje kyla nemažai kliūčių, ir tas kliūtis sudėtinga įveikti. Tikėtina, kad iš visų finansinių paslaugų grupės tarpvalstybinės hipotekos ir kitos paskolos bus tie produktai, kuriems prireiks daugiausia laiko šioms kliūtims įveikti. Todėl šiuo etapu geriau pradines pastangas sutelkti į kitas mažmenines finansines paslaugas, kurioms kyla mažiau kliūčių, ir, imantis aktyvių veiksmų tose srityse, įgyti praktinės patirties bei pagreitį.

4.3.2.

4.3.2.1.

Pagalba įmonėms siekiant laikytis kitose valstybėse narėse taikomų teisinių reikalavimų

4.3.2.1.1.

Daugelyje sričių, pavyzdžiui, (bet ne tik) investicinių produktų pasiūlos, Europos Sąjungos teisės aktai įvairiose valstybėse narėse taikomi nenuosekliai ir prieštaringai. Todėl, siekiant išvengti perteklinio reglamentavimo, reikalinga nacionalinės valdžios institucijų pagalba.

Kita gera iniciatyva yra vidaus rinkos problemų sprendimo tinklas (SOLVIT), kuris ES lygmeniu padeda įmonėms įveikti problemas, kylančias tais atvejais, kai valdžios institucijos netinkamai taiko ES teisės aktus, o pagal vieno langelio principą veikiantys informacijos centrai padeda įmonėms vykdyti teikiant paslaugas tarpvalstybiniu lygmeniu prisiimtus įsipareigojimus (33).

4.3.2.1.2.

Norint pasinaudoti SOLVIT patirtimi, būtų prasminga pasistengti surasti konkrečiai finansiniams produktams skirtą sprendimo būdą, užtikrinti geresnį nacionalinių reguliavimo institucijų bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą, įskaitant reguliavimo institucijų siekį padėti novatoriškoms įmonėms suprasti savo įsipareigojimus.

4.3.2.2.

Visapusiškas naudojimasis įsisteigimo laisve

Draudikams buvimas vietoje dažnai yra reikalingas siekiant sukaupti geresnių žinių apie rizikos faktorius vietoje ir apie draustinus vartotojus. Todėl įsisteigimo laisvė vietoje yra labai svarbi tiek draudikams, tiek ir savidraudos įmonėms. Tai, kad Europos lygmeniu tam tikros socialinės ekonomikos įmonės, įskaitant savidraudos įmones, yra nepripažįstamos, užkerta kelią tokių įmonių steigimui valstybėse narėse, kuriose jos nepripažįstamos, tokiu būdu stabdomas tarpvalstybinis vystymasis, o kartu ir rinkų bei konkurencijos plėtra. EESRK ragina Komisiją, Tarybą, Europos Sąjungos Tarybą, Europos Parlamentą ir valstybes nares dėti pastangas, kad abipusiškumu grindžiamas modelis būti pripažįstamas Europos Sąjungoje.

4.3.2.3.

Autonominės arba labiau suderintos tvarkos visoje ES nustatymas

4.3.2.3.1.

Kalbant apie tarpvalstybinį platinimą, reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos klausimus:

4.3.2.3.2.

Rizikos vieta paprastai yra įprastinė apdraustojo gyvenamoji vieta, o tam tikros išimtys daromos nekilnojamojo turto atvejais, kai rizikos vieta laikoma pastato vieta. Šis principas dažniausiai standartizuotas visame pasaulyje ir susijusioms šalims turi su teisiniais ir mokestiniais aspektais susijusių padarinių. EESRK mano, kad rizikos vietos principas draudimo srityje atitinka savo paskirtį. Vis dėlto Komitetas supranta, kad reikia pervarstyti visuotinės gerovės taisykles, nes jomis valstybėms narėms suteikiama galimybė priimti teisės aktus, kurie gali trukdyti tarpvalstybiniu lygmeniu platinti draudimo produktus.

20.7.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 264/51

Pranešėjas:

Denis MEYNENT

1.1

EESRK apgailestauja, kad nagrinėjamame komunikate Komisija išdėstė tam tikras gaires, tačiau nepateikė konkretesnių pasiūlymų ir neišreiškė savo nuomonės, o tai trukdo tinkamai organizuoti diskusiją.

1.2

Autorių teisės toliau yra viena pagrindinių priemonių, sauganti kūrinių autorius ir dalyvius, populiarinančius kūrinius bei pasirodymus tarpusavyje susietuose skaitmeniniuose tinkluose, ir teisingai jiems atlyginanti.

1.3

Komitetas ragina skubiai ratifikuoti Marakešo sutartį; pirmenybė turėtų būti teikiama švietimo, mokslinių tyrimų ir žinių sklaidos sričių išimtims; Komitetas taip pat pasisako už nenustatytų autoriaus teisių kūrinių skaitmeninimą.

1.4

EESRK mano, kad galima ir pageidautina ES lygmeniu suvienodinti kopijavimo asmeniniam naudojimui taisykles. Logiška, kad didžioji dalis išteklių, gaunamų iš asmeniniam naudojimui taikomo mokesčio, turėtų būti skirta finansuoti literatūrinę ir meninę kūrybą, kultūrų įvairovės didinimą ir, pavyzdžiui, švietimą ir mokslinius tyrimus.

1.5

EESRK ragina nustatyti teisinį pagrindą, kuris sudarytų palankias sąlygas kurti autorių teisėmis saugomus kūrinius ir skatintų į kuriamą bendros Europos rinkos struktūrą įtraukti naujo pavyzdžio licencijas ir naujus verslo modelius, kartu išsaugant autorių ir kūrėjų laisvę sudaryti sutartis ir teisę visapusiškai pasinaudoti savo kūrybos vaisiais.

1.6

EESRK mano, kad reglamentas yra tinkamiausia bendros skaitmeninės rinkos kūrimo priemonė; taip pat reikėtų sustiprinti esamas teisės nuostatas.

1.7

EESRK ragina Komisiją atlikti tyrimus ir išsamiau ištirti su nemokamomis licencijomis siejamus verslo modelius, jų esamą ir potencialią ekonominę svarbą, pajamas ir darbo vietas, kurias jie galėtų sukurti įvairiose srityse, bei galimus teisinius pasiūlymus, kurie būtų naudojami populiarinant ir taikant šiuos modelius.

1.8

EESRK mano, kad Europos kultūrų įvairovė yra svarbi europinės tapatybės dalis ir kad valstybėse narėse ji turėtų būti skatinama bei remiama.

1.9

Kovojant su autorių teisių pažeidimais reikia visų pirma užkirsti kelią komercinio masto pažeidimams ir už juos bausti; siekiant šio tikslo būtina, kad valstybių narių teisėsaugos ir teisminės institucijos bendradarbiautų ir keistųsi informacija.

1.10

Reikia spręsti vertės perdavimo interneto aplinkoje problemą. Šiuo metu esama padėtimi naudojasi subjektai, save vadinantys tarpininkais, vengiantys kūrėjų sutikimo ir atlygio jiems.

2.1

Nagrinėjamu veiksmų planu siekiama sumoderninti ES autorių teisių taisykles. Savo komunikate Komisija nurodė pagrindinius dalykus, kurių reikia siekiant konkrečiai įdiegti jos bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją: užtikrinti didesnes galimybes pasiekti turinį visoje ES, nustatyti autorių teisių išimtis, sukurti teisingesnę rinką ir kovoti su komerciniu piratavimu, tuo pačiu metu skatinant ilguoju laikotarpiu suvienodinti autorių teises.

2.2

Komunikate pateiktas pasiūlymas priimti reglamentą dėl internetinių turinio paslaugų tarpvalstybinio perkeliamumo užtikrinimo vidaus rinkoje (1), kuris turėtų tapti nauju Europos vartotojų teisės aktu ir būtų pradėtas įgyvendinti 2017 m., kai Sąjungoje bus panaikinti tarptinklinio ryšio (angl. „roaming“) mokesčiai.

3.1

Tarp Europos valstybių yra labai nedaug skaitmeninio turinio judėjimo (viso 4 %), didžioji dalis skaitmeninių paslaugų teikiama JAV, o likusi veikla vyksta valstybių viduje. Kol kas ES bendroji skaitmeninė rinka labai silpnai išvystyta. Vis dar yra kliūčių, trukdančių plėtoti daugelio valstybių pasienio regionuose gyvenančių gausių Europos kalbinių mažumų kultūrinius mainus.

3.2

Savo programoje „Nauja pradžia Europai“ (2) Komisijos pirmininkas prioritetu pripažino didelės skaitmeninės rinkos, į kurią be tautinės diskriminacijos įsijungtų visos ES valstybės narės, kūrimą.

3.3

Autorių teisės yra kūrimo ir kūrėjų, autorių, atlikėjų ir kitų teisių turėtojų atlygio bei apskritai kultūros ir kūrybos veiklos ir pramonės ekosistemos teisinis pagrindas. Autorių teisės – tai teritorinės teisės, kurios valstybėse narėse skiriasi. Pagal jas autorių teisių turėtojams visur suteikiamos išimtinės ir materialinės teisės, o pajamas jie gauna ne tik iš parduodamų licencijų, bet ir tuo atveju, kai paprasčiausiai yra galimybė, jog licencijos pirkėjas nukopijuos kūrinį į kitas laikmenas arba perduos jį trečiajam asmeniui, nesant net pareigos įrodyti, kad kopija iš tiesų buvo padaryta (apmokestinamos privačios kopijos ir tuščios laikmenos, kurios gali būti naudojamos neteisėtoms kopijoms daryti); kai kuriose valstybėse netgi numatyta baudžiamoji atsakomybė už vis dėlto nepiktavališkus ir sąžiningus naudotojų veiksmus, tuo tarpu kitose valstybėse tokie veiksmai yra leidžiami.

3.4

Visose valstybėse autorių teisėms taikomos minimalios išimtys ir apribojimai. Autorių teisės, sukurtos popierinės spaudos laikais ir taikytos tuometinėms technologijoms, visų pirma knygų leidybai, o vėliau – laikraščių ir žurnalų spaudai bei muzikos kūriniams, nevisiškai atitinka nuolat kintančią skaitmeninę ir didelės spartos tarpusavyje susietų tinklų pažangą, todėl jas būtina tobulinti. Kitose srityse, pavyzdžiui, naudojantis naujais būdais įsigyti muzikos bei garso ir vaizdo kūrinių, teisių valdymas yra dar sudėtingesnis dėl suskaidyto repertuaro. Šią problemą reikėtų spręsti naujojoje direktyvoje dėl kolektyvinio autorių teisių administravimo (3). Nuo vaškinių diskų pereinant prie DVD, pokyčiai buvo nedideli, ypač kūrinių platinimo arba skolinimo srityje. Naujosios technologijos visiškai pakeitė šį modelį, ir beveik visos diskų bei DVD parduotuvės buvo uždarytos, nes atsirado naujos platinimo formos arba skaitmeninių kūrinių prieiga internete. Tą patį galima pasakyti apie kiną, televiziją ir visus menus, kurių kūriniai gali būti skelbiami internete.

3.5

Kadangi taikytinos teisės nuostatos smarkiai nepakito, negalima visapusiškai pasinaudoti visomis materialiųjų ir nematerialiųjų kūrinių skaitmeninimo bei platinimo galimybėmis, nes internetas vystosi labai sparčiai ir apima visas sritis.

4.1

EESRK apgailestauja, kad nagrinėjamame komunikate Komisija išdėstė tam tikras gaires, tačiau nepateikė konkretesnių pasiūlymų ir neišreiškė savo nuomonės, o tai trukdo tinkamai organizuoti diskusiją.

4.2

2006 m. spalio 26 d. nuomonėje (4) EESRK ragino Komisiją pateikti pasiūlymų, kaip būtų galima sukurti ir apsaugoti nemokamas licencijas, kaip antai techniniams dokumentams taikomą LGPL ar literatūros ir meno kūriniams taikomą Creative Commons licenciją. Tačiau nepaisant šio klausimo svarbos – labai didelė dalis serverių ūkių visame pasaulyje veikia pagal nemokamas licencijas, kaip antai GNU/Linux sistemai skirtas Debian arba GPL – tenka konstatuoti, kad iki šiol Komisija šioje srityje nepateikė nė vieno pasiūlymo.

4.3

Tai daro neigiamą poveikį tarpvalstybinių duomenų ir paslaugų judėjimui bendroje Europos rinkoje. Creative Commons licencija ir viešoji sritis iš tikrųjų yra naujos universalios erdvės, kurių atsiradimą lėmė skaitmeninimas ir tarpusavyje susietas tinklas, tačiau dėl teisės susiskaidymo kyla tiek pat sunkumų, kiek pasienio kliūčių tarpvalstybinei prekybai.

4.4

Teisė turi padėti autoriams bei kūrėjams ir naudotojams pasinaudoti neįtikėtinai didelėmis interneto galimybėmis, o ne juos riboti ir varžyti. ES teisės aktai turėtų padėti pašalinti kuo daugiau tarpvalstybiniams mainams trukdančių kliūčių, susijusių su tautinių mažumų kalbomis Europos Sąjungoje, ir suteikti lengvesnę prieigą prie paslaugų ir kūrinių.

4.5

Užuot baiminęsi dėl tokių pokyčių, teisių savininkai veikiau turėtų pasinaudoti jų teikiamomis galimybėmis. „Laisva“ savaime nereiškia „nemokama“: pavyzdžiui, diegiant atvirojo kodo programinę įrangą galima rinktis kitokį verslo modelį, kuris grindžiamas paslauga ir padeda kurti darbo vietas, skirtingai nuo tam tikros dabartinės praktikos, kai pirmenybė teikiama savininko pajamoms ir teisinei apsaugai.

4.6

EESRK dar kartą ragina Komisiją atlikti tyrimus ir išsamiau ištirti verslo modelius, susijusius su nemokamomis licencijomis, jų esamą ir potencialią ekonominę svarbą, pajamas ir darbo vietas, kurias jie galėtų sukurti įvairiose srityse, bei galimus teisinius pasiūlymus, kurie būtų naudojami populiarinant ir taikant šiuos modelius.

4.7

Patirtis, kai internete pagal nemokamas licencijas skelbiamos mokslinės publikacijos, viešosiomis subsidijomis paremtų mokslinių tyrimų ataskaitos, universitetinių paskaitų kursai (siekiant kompensuoti neproporcingą aukštojo mokslo kainą kai kuriose valstybėse), pavyzdžiui, visos MIT paskaitos, nusipelno didelio dėmesio ir turi būti ištirta siekiant galbūt pritaikyti ją ES (atviruose masinio nuotolinio mokymo kursuose MOOC). Žvelgiant iš šios perspektyvos, aukštasis mokslas ir kultūra yra bendras turtas, sudarantis palankias sąlygas kurti žinių visuomenę, kurią mes norime ugdyti ES.

4.8

Gamybos būdai keičiasi ir tarpusavyje susietuose tinkluose platinamas nematerialusis turtas bei paslaugos yra naujas ekonominio vystymosi ir darbo vietų bei novatoriškų įmonių kūrimo orientyras. Keičiasi vartojimo būdai ir sparčiai plinta nauji metodai, tačiau reikia pripažinti, kad nepaisant šio fakto vis dar nėra esamus nematerialiųjų paslaugų tiekėjus siejančios bendros ES rinkos. Tai visų pirma lemia skirtingi valstybių narių prioritetai ir kultūrinė praktika, kalba, kuria kalba vartotojai, ir autorių teisių susiskaidymas, kuris nepalengvina Europos rinkos plėtros bei daugiateritorių arba europinių licencijų kūrimo.

4.9

EESRK ragina nustatyti teisinį pagrindą, kuris sudarytų palankias sąlygas kurti autorių teisėmis saugomus kūrinius ir skatintų į kuriamą bendros Europos rinkos struktūrą įtraukti naujo pavyzdžio licencijas ir naujus verslo modelius, kartu išsaugant autorių ir kūrėjų laisvę sudaryti sutartis ir teisę visapusiškai pasinaudoti savo kūrybos vaisiais. Šie nauji modeliai gali būti plėtojami lygiagrečiai su PINO sutartyse pateiktais modeliais. Šis klausimas turėtų tapti neatsiejama Komisijos 2015 m. gegužės mėn. paskelbtos skaitmeninės strategijos ir nagrinėjamo autorių teisių modernizavimo plano dalimi.

4.10

Kita kliūtis yra išimtys. EESRK ragina valstybes nares kuo skubiau ratifikuoti Marakešo sutartį, kurioje nustatytos akliesiems ir silpnaregiams taikomos išimtys. ES pasirašė šią sutartį, bet tam, kad ji įsigaliotų, sutartį turi ratifikuoti kiekviena valstybė narė atskirai. EESRK rekomenduoja Komisijai, vadovaujantis Europos Parlamento 2015 m. liepos 9 d. nuomone, paraginti valstybes nares kuo skubiau ratifikuoti šią svarbią sutartį, kurią sudaryti buvo labai sunku dėl konservatyvaus tam tikrų šalių požiūrio. Be to, Komitetas primygtinai ragina Europos Vadovų Tarybą dėti visas pastangas ratifikavimo procesui pagreitinti.

4.11

Taip pat reikia stiprinti akliesiems ar silpnaregiams prieinamų kūrinių gamybą, nes šiuo metu daugiau kaip 95 % knygų jiems neprieinamos.

4.12

Reikėtų atsižvelgti ir į kitas su skaitmenine era ir tinklais susijusias išimtis, visų pirma susijusias su viešojo sektoriaus moksliniais tyrimais, universitetinių ir viešųjų bibliotekų atliekamu viešajai sričiai priskirtų arba nenustatytų autorių teisių literatūros kūrinių skaitmeninimu, skaitmeninių knygų ir garso bei vaizdo laikmenų skolinimu, turint omenyje sparčiai augantį e. skaityklių skaičių ir didžiulę naujų laikmenų įvairovę. Taip pat svarbu paminėti, kad kai kurių technologijų pramonė vėl bando siekti apsaugos tam, kas jau yra viešoje erdvėje, ir riboja galimybes gauti prieigą komercinės strategijos tikslais.

4.13

Suskirstymas į geografines zonas taip pat trukdo platinti kūrinius. Jis turi poveikio visiems potencialiems naudotojams, bet visų pirma – gausioms ES kalbinėms mažumoms, kurios susidarė dėl Europos politinio ir kalbinio žemėlapio skirtumų ir yra istorinis paveldas bei XIX–XX a. karų padarinys. Dėl vis dažniau pasigirstančių populistinių ir nacionalistinių kalbų, ši problema turėtų būti skubiai sprendžiama politiniu lygmeniu. Europos regioninių arba mažumų kalbų chartija plačiai ratifikuota, bet esamos kliūtys smarkiai mažina, pavyzdžiui, televizijos laidų regioninėmis kalbomis kultūrinį poveikį.

4.14

EESRK mano, kad Europos kultūrų įvairovė yra svarbi europinės tapatybės dalis ir kad valstybėse narėse ji turėtų būti skatinama bei remiama.

4.15

EESRK manymu, šie klausimai yra prioritetiniai. Komitetas ragina Komisiją atsižvelgti į jo pasiūlymus, nes jie neprieštarauja tarptautinėms sutartims dėl autorių teisių ir gali atverti naujas galimybes ES bendrai skaitmeninei rinkai kurti.

5.1

Dėl to artimiausioje ateityje prireiks pokyčių, sietinų su 2015 m. gegužės mėn. paskelbta 16 iniciatyvų strategija ir anksčiau išdėstytomis bendromis pastabomis, kuriose pateikiama nauja didelė bendro turto, sąveikumo ir tarpvalstybinių ryšių bei nemokamų licencijų populiarinimo iniciatyva. Savo nuomonėse dėl Skaitmeninių sutarčių teisės (INT/775) ir dėl Bendro vartojimo ekonomikos ir savireguliacijos (INT/779) EESRK pripažįsta autorių teisės svarbą norint tinkamai apibrėžti suinteresuotųjų subjektų teises skaitmeninių sutarčių ir dalijimosi ekonomikos klausimais.

5.2

EESRK susidomėjęs pažymi, kad Komisija aiškiai nurodė, jog autorių teises Sąjungoje reglamentuojantys teisės aktai turi būti pritaikyti, kad visi rinkos dalyviai ir piliečiai galėtų pasinaudoti šios naujos aplinkos teikiamomis galimybėmis, ir kad siekiant įveikti susiskaidymą ir trintį funkcionalioje bendroje rinkoje turi būti suvienodinta ES teisės sistema. Komitetas pritaria šiam tikslui, bet pažymi, kad Vyriausybės laikosi pozicijos, kad reikia išsaugoti teritoriškumą, nes jį laiko vienintele priemone užtikrinti kūrybos finansavimą. Esama ir kitų priemonių, ir jas reikia ištirti, tad nedera uždaryti durų bent jau tol, kol objektyviai neišnagrinėtos alternatyvos.

5.3

Komitetas netiki, kad neveiklumas ir pokyčių atsisakymas autorių teisių srityje yra suderinami su sparčiais technologijų pokyčiais bei paslaugų ir platinimo inovacijomis, neišvengiamai atsirandančiomis ir plėtojamomis vystantis internetui ir tinklams, įskaitant spartųjį ryšį. Jis pritaria Komisijos nuomonei, kad derėtų, „kur reikalinga, pritaikyti autorių teisių taisykles prie naujų technologijų realijų, kad taisyklės toliau atitiktų uždavinius“.

5.4

Išimčių, glaudžiai susijusių su mokymu, moksliniais tyrimais ir galimybe gauti žinių, yra daug ir įvairių, o ateityje gali būti dar daugiau. Išimtimi gali būti laikomi tiek atvejai, kai kūriniu, knyga ar paskaitų kursu pasiremiama tik kaip pavyzdžiu ar iliustracija, tiek (jeigu ne teisėje, tai praktikoje) atvejai, kai jie naudojami be apribojimų.

5.5

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/29/EB (5) dėl autorių teisių pateikiamas išimčių sąrašas. Galimybės praktiškai įgyvendinti šiame sąraše pateikiamus punktus ir pažanga turėtų būti svarstomos pagal dalyvaujamosios demokratijos principus siekiant pažangos formuojant individualią ir kolektyvinę nuomonę bei nuoseklaus ES išimčių, kurios turi būti tiksliai apibrėžtos siekiant lengviau pritaikyti, teisės suvienodinimo. EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad išimtys mokymo, mokslinių tyrimų ir dalijimosi žiniomis srityse turi būti pripažintos prioritetinėmis; ruošiantis ateities iššūkiams taip pat reikėtų išnagrinėti kitą bendrą turtą.

5.6

EESRK mano, kad galima ir pageidautina ES lygmeniu suvienodinti kopijavimo asmeniniam naudojimui taisykles. Jis rems Komisijos veiksmus šia linkme, kurių reikėtų imtis kuo greičiau, nes nacionaliniai skirtumai yra didelė kliūtis kuriant bendrą elektroninių prekių rinką, nors jau atsirado ir naujų laikmenų. Nuoseklumas būtinas laisvam prekių, kurioms priskiriamos tokios laikmenos, judėjimui. Paskirstant iš mokesčių už laikmenas gaunamas pajamas reikėtų atsižvelgti į tai, kad dauguma šių laikmenų nėra skirtos kūrinių, kurių autorių teisės saugomos, kopijoms; dėl to logiška, kad atitinkama išteklių dalis turėtų būti skirta finansuoti kūrybai ir kultūrų įvairovės rėmimui, kaip tai daroma kai kuriose valstybėse narėse, ir, pavyzdžiui, su švietimu bei moksliniais tyrimais susijusiam bendram turtui.

5.7

Komitetas yra įsitikinęs, kad siekiant griežtai užtikrinti vartotojų lygybę, neatsižvelgiant į jų ekonominę galią, neutralumo principas turi likti vienu esminių interneto principų. Tinklo neutralumo principas yra pamatinis interneto principas, užtikrinantis, kad telekomunikacijų operatoriai laikysis vienodo požiūrio į naudotojų komunikaciją ir tiesiog perduos informaciją. Vadovaujantis šiuo principu, visi naudotojai gali naudotis tuo pačiu tinklu nepriklauso nuo jų turimų lėšų. Ši apibrėžtis ir neutralumo apsaugos nuostata turėtų būti aiškiai išdėstytos ES teisės aktuose.

5.8

Kovojant su autorių teisių pažeidimais reikia padaryti galą komercinio masto pažeidimams, dėl kurių autoriai netenka didelės dalies pajamų. Komitetas jau ne kartą išreiškė nuomonę apie problemas, kurių kyla kovojant su turto klastojimu ir visų formų autorių teisių bei gretutinių teisių pažeidimais; todėl jis pateikia nuorodų į ankstesnes savo nuomones, manydamas, kad gali visapusiškai remtis jose išdėstytomis mintimis (6).

5.9

Autorių teisės toliau yra viena pagrindinių priemonių, sauganti kūrinių autorius ir dalyvius, populiarinančius kūrinius bei pasirodymus tarpusavyje susietuose skaitmeniniuose tinkluose. Siekiant prisitaikyti prie staigių technologijų pokyčių ir inovacijų paslaugų ir platinimo srityje, reikia tobulinti ir autorių teises. Autorių teisių modernizavimas turi vykti tokioje aplinkoje, kuri padėtų užtikrinti kūrėjų ir atlikėjų teises, teisingai atlyginti jiems už kūrybines pastangas, susieti juos su kūrinių komercine sėkme ir išlaikyti aukštą kūrinių apsaugos bei finansavimo lygį. Visų pirma reikia persvarstyti su autorių teisėmis susijusių interneto platformų paslaugų teisinį statusą. Nors šiandien tai pagrindinis būdas naudotojams gauti prieigą prie turinio internete, platformų paslaugų platintojai teigia, kad tėra techniniai tarpininkai ir atsisako atlyginti turinio kūrėjams. Tai kenkia rinkos veiksmingumui, iškreipia konkurenciją ir menkina bendrą kultūros turinio internete vertę.

5.10

Jeigu būtų atsisakyta prisitaikyti prie visuotinio interneto pobūdžio, didelės spartos ir naujų vartotojų lūkesčių, intelektinių kūrinių pažangai ir platinimui naudingos autorių teisės netektų vertės. Tačiau reikės sutikti su išimtimis, kurios grindžiamos kitų suinteresuotųjų šalių, kurių socialiniai poreikiai kinta (pavyzdžiui, neįgaliųjų, studentų ar viešųjų bibliotekų), teisėmis. Tolesnius autorių ir gretutinių teisių pokyčius „europinimo“ linkme turės įgyvendinti valstybės narės, nes iš tikrųjų jos valdo pagrindinius būsimų pokyčių teisinius svertus.

5.11

EESRK mano, kad reglamentas yra tinkama teisinė priemonė kurti bendrą skaitmeninę rinką, nes aišku, kad dėl nacionalinių teisės sistemų įvairovės to padaryti praktiškai neįmanoma ir kad šią kliūtį reikės įveikti be diskriminacijos sutelkiant dialogui visus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant nemokamos programinės įrangos licencijų ir turinio bei su jais susijusių naujų paslaugų ir verslo modelių atstovus. Taip pat derėtų išsamiau išnagrinėti kliūtis daugiateritorėms licencijoms ir nustatyti priemones šioms kliūtims įveikti.

5.12

Prasiveržę įvairūs interesai ir su autorių teisėmis susiję prietarai yra tokie stiprūs, kad pažangos galbūt pavyks pasiekti mažais žingsneliais, atliekant griežtą vertinimą ir ieškant proporcingų sprendimų, tačiau reikia padaryti viską, kad būtų galima iš tiesų sukurti žinių ir informacijos visuomenę, kuri vienintelė pajėgi išvesti Europą iš sąstingio ir krizės, keliančių pavojų patiems Europos idealo pagrindams. Dinamiškos rinkos socialinėje ekonomikoje pirmenybė turėtų būti teikiama bendrajam interesui, o ne tam tikriems specifiniams interesams.

20.7.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 264/57

Pranešėjas

Jorge PEGADO LIZ

1.1.

EESRK sutinka su tuo, kad būtina ir naudinga reglamentuoti tam tikras sritis, kurios išvardytos Komisijos komunikate (COM(2015) 633 final), visų pirma pasiūlymo dėl direktyvos dėl tam tikrų skaitmeninio turinio teikimo sutarčių aspektų nuostatose.

1.2.

Tačiau EESRK mano, kad kiti Komiteto išvardyti aspektai yra daug svarbesni už sutarčių teisių reglamentavimą internetinio kilnojamųjų materialiųjų prekių pardavimo sutarčių srityje, kad jie yra reikšmingesni ir prioritetiniai atsižvelgiant į tikslus, kuriuos Komisija ketina pasiekti ir kurie susiję su bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimu, ir kad jie yra didelės kliūtys, trukdančios vystyti tarpvalstybinę prekybą.

1.3.

Be to, EESRK nesutinka su Komisijos nurodytu teisiniu pagrindu, taikomu nagrinėjamiems aspektams, ir siūlo veikiau remtis SESV 169 straipsniu.

1.4.

Vadovaujantis šio straipsnio 2 dalies a punktu ir 4 dalimi, patvirtintos priemonės iš esmės turi būti paremtos minimalaus suderinimo direktyvomis; Europos teisės aktų leidėjas tam visuotinai pritarė.

1.5.

EESRK mano, kad šių klausimų reglamentavimas dviem direktyvomis, o ne viena priemone, yra priimtinas tik tuo atveju, jei skubiai būtina ir tikslinga reglamentuoti skaitmeninio turinio pardavimą internetu.

1.6.

Jis taip pat mano, kad priežastys, dėl kurių pasirinktas tikslinis visiškas suderinimas, o ne kitos galimybės, pavyzdžiui, neprivaloma Europos pavyzdinė sutartis kartu su ES pasitikėjimo ženklu arba minimalus suderinimas pagal SESV 169 straipsnį, yra nepakankamos.

1.7.

Dėl aspektų, kurie nuo šiol bus reglamentuojami atskirai, kaip nurodyta pasiūlyme dėl internetinio kilnojamųjų materialiųjų prekių pardavimo sutarčių, jis mano, kad būtų teisingiau šiuos aspektus reglamentuoti kartu su kitais aspektais atliekant Direktyvos 1999/44/EB, į kurios vieną skyrių jie įtraukti, peržiūrą, susijusią su programos REFIT įgyvendinimu vartotojų teisės srityje.

1.8.

Be to, pasiūlymu dėl materialiųjų prekių pardavimo internetu Komisija nustatė dvi sistemas, pagal kurias laikomasi skirtingo požiūrio į prekių pardavimą internetu ir ne internetu, o tai yra nepriimtina.

1.9.

Jeigu Komisijos ketinimas būtų patvirtintas toks, koks yra, EESRK siūlo pateiktas nuostatas šiek tiek patobulinti, kad nebūtų apribotos vartotojų teisės ir jiems iš tikrųjų būtų užtikrinta aukšto lygio apsauga, kaip reikalaujama SESV.

1.10.

Tai visų pirma pasakytina apie taisykles dėl skaitmeninio turinio pardavimo, kurį jis laiko prioritetiniu ir dėl kurio vedinas pragmatiškumo sutinka su Komisijos siūlomu maksimalaus tikslinio suderinimo siekiu.

1.11.

Tačiau tai yra sritis, kurioje trūksta iš anksto numatytų priemonių ir kuriai būdingi reglamentavimo trūkumai. Šios priemonės ir trūkumai nesuderinami su maksimalaus suderinimo siekiu, todėl atsiranda neįveikiamų sunkumų nuostatas perkelti į nacionalinę teisę ir taikyti valstybėse narėse; šiuos trūkumus reikėtų pašalinti pateikiant pasiūlymų dėl konkrečių klausimų.

2.1.

Pateikusi nagrinėjamą komunikatą, Komisija žengė pirmą žingsnį, kad būtų taikoma Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija (1), ir įgyvendino vieną svarbiausių savo 2015 m. darbo programos (2) priemonių, pasiūliusi šį dokumentą, kurio vienas iš tikslų yra „vartotojams ir įmonėms užtikrinti geresnes sąlygas pirkti ir parduoti prekes bei paslaugas visoje Europoje“ ir kuris apima šiuos du teisės aktus:

2.2.

Suprasdama, kad sisteminiu požiūriu pagrindiniai abiejų pasiūlymų aspektai glaudžiai susiję su direktyva dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų (3), Komisija nurodė, kad šie aspektai bus „kaip įmanoma suderinti“. Tačiau ji paaiškino savo sprendimą „priimti du teisės aktus“: nurodė, kad „dėl skaitmeninio turinio specifikos reikia tam tikrų taisyklių, kurios reglamentuojamos kitaip nei prekėms taikomos taisyklės“, ir kad „dėl sparčios skaitmeninio turinio technologinės ir komercinės raidos reikės peržiūrėti šios direktyvos taikymą“, taip pat pagrindė jų įtraukimą „į vieną teisinį dokumentą – direktyvą dėl skaitmeninio turinio teikimo“.

2.3.

Abiem pasiūlymais Komisija siekia penkių tikslų:

2.4.

Komisija mano, kad abiem atvejais tinkamiausias metodas yra tikslingas nuostatų suderinimas. Visiškai bus suderintos taisyklės dėl skaitmeninio turinio teikimo ir internetinio prekių pardavimo sutarčių, taip pat privalomos skaitmeninio turinio teikimo arba internetinio prekių pardavimo sutarčių šalių teisės ir pareigos. Tai reiškia, kad visiškai bus suderintos beveik visos direktyvos nuostatos, išskyrus „sutarčių sudarymo, galiojimo ar padarinių taisykl[es], įskaitant sutarties nutraukimo padarinius“ (pasiūlymo dėl nuotolinio pardavimo direktyvos 1 straipsnio 4 dalis), ir kai kurie direktyvos įgyvendinimo aspektai.

2.5.

Dėl taikymo srities pažymėtina, kad Komisija aiškiai nustatė, jog į ją patenka tik įmonių ir vartotojų santykiams taikomos nuostatos dėl sutarčių teisės, nes, kaip nurodyta poveikio vertinime (p. 23), nėra jokio įrodymo, dėl kurio būtų galima manyti, kad sutarčių teisės skirtumai trukdo ES įmonėms pirkti už savo šalies ribų. Komisija pripažįsta, kad MVĮ, kurios yra silpnesnės dėl turimos mažesnės derybinės galios, taip pat patiria su sutarčių teise susijusių sunkumų, visų pirma naudodamosi skaitmeniniu turiniu. Tačiau, pirmiausia atsižvelgdama į suinteresuotųjų subjektų ir valstybių narių išdėstytas pozicijas, Komisija nusprendė šį klausimą išnagrinėti remdamasi kitomis bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje paskelbtomis iniciatyvomis.

2.6.

Dėl teisės akto pasirinkimo pažymėtina, kad Komisija sprendimą priimti direktyvą, o ne reglamentą aiškina tuo, jog direktyvos šiuo atveju tinka labiau nei reglamentai, nes jomis valstybėms narėms paliekama laisvė pritaikyti įgyvendinimą pagal savo nacionalinę teisę. Komisijos teigimu, pasirinkus direktyvą ir kartu visapusiškai bei tikslingai suderinus privalomas vartotojų teises, bus užtikrinta tinkama aukšto lygio vartotojų apsaugos ES lygmeniu ir didesnių naujų galimybių, kurios įmonėms suteikiamos visapusiškai suderinus teises, pusiausvyra.

2.7.

Atsižvelgdama į ekonominius aspektus Komisija nagrinėjamus direktyvų projektus pateisina tam tikromis prielaidomis, visų pirma tuo, kad:

2.8.

Tačiau tam, kad numatyti rezultatai būtų pasiekti, dviejų šiuo metu pasiūlytų direktyvų neužtenka; jos yra platesnio priemonių rinkinio dalis – Komisija visų pirma išskiria tokias šio rinkinio priemones:

2.9.

Galiausiai Komisija paaiškina, kad reikia „imtis veiksmų dabar“, kol nevėlu, nes, vėluojant imtis veiksmų skaitmeninio turinio srityje, galėtų būti priimta nacionalinių nuostatų, dėl kurių didės teisinis susiskaidymas, todėl kils kliūčių tiek tarpvalstybinius sandorius sudarantiems vartotojams, tiek tiekėjams.

3.1.

Ekonominių ir psichologinių priežasčių, kurios parodytų, kaip pasiūlyti teisės aktai susiję su elektroninės prekybos apimties didėjimu, taip pat informacijos, kokią neišvengiamą įtaką šie teisės aktai turės Europos ekonomikos augimui, veikiausiai reikėtų ieškoti prie poveikio vertinimo pridėtame tyrime. Tačiau išsamiai išnagrinėjus šį dokumentą aiškiai ir įtikinamai nenustatyta, kad duomenys, kuriais jis pagrįstas ir kurie jame pateikti kaip galutiniai, yra visiškai patikimi, kad jiems įtakos neturi kiti veiksniai ir kad pasirinkus kitas galimybes nebūtų pasiekta geresnių rezultatų.

3.1.1.

Net pripažinus, kad pradiniai statistikos duomenys yra patikimi (pagal juos 62 % Europos prekybininkų (p. 10), t. y. daugiau kaip 122 000 įmonių, ir daugiau kaip 13,5 % vartotojų (p. 13), t. y. 8–13 mln. vartotojų daugiau – bendras jų skaičius padidėtų iki 70 mln., tarpvalstybinio internetinio pardavimo sistema naudotųsi, jeigu būtų panaikintos tariamos kliūtys ir nebūtų patiriama papildomų išlaidų, tiesiogiai susijusių su šiuo metu taikoma teisine sistema), tai neleidžia aiškiai nustatyti, kad būtų sudaryta daugiau verslo sandorių, ir pagrįsti prielaidos, kad atsirastų neišvengiamas ir išskirtinis padarinys – ES BVP padidėtų 0,03 %, t. y. maždaug 4 mlrd. EUR; tačiau neabejotina, kad kiekviena įmonė turėtų patirti vidutiniškai 7 000 EUR išlaidų, siekdama pritaikyti sutartis prie naujos sistemos.

3.1.2.

Be to, šiame tyrime tinkamai neįvertinta, kokią lemiamą įtaką (galbūt didesnę negu pagal dabartinę teisinę sistemą, apibūdintą poveikio vertinimo 7 ir paskesniuose, taip pat 18 ir paskesniuose puslapiuose) pasirinkimui naudotis tarpvalstybinio internetinio pardavimo sistema toliau turės kiti papildomi veiksniai, kaip antai kalbų vartojimą reglamentuojančios taisyklės, apmokestinimo sistema, kokybė, sparčiojo interneto paslaugų kaina ir galimybė naudotis šiomis paslaugomis, sukčiavimo rizika, teisinės išlaidos, mokėjimo priemonių saugumas, pardavėjų tapatybės ir sąžiningumo patvirtinimas, pasitikėjimo trūkumas vykstant teisminėms arba neteisminėms ginčų sprendimo procedūroms.

3.1.2.1.

Šiuo klausimu labai svarbu tai, kad vėluojama perkelti nuostatas į nacionalinę teisę ir patiriama sunkumų jas taikant, taip pat tai, kad Direktyva 2013/11/ES (5) įdiegtos neteisminio ginčų sprendimo sistemos yra neveiksmingos; šie aspektai minimi visuose Komisijos užsakytuose tyrimuose. Jie dažnai paaiškinami tuo, kad kai kurioms valstybėms narėms trūksta finansinių išteklių, ir dar labiau tuo, kad Reglamentu (ES) Nr. 524/2013 (6), kuris įsigaliojo 2016 m. vasario 15 d. ir yra labai svarbus bendrosios skaitmeninės rinkos veikimui, įdiegta elektroninio ginčų sprendimo (EGS) sistema akivaizdžiai neveikia.

3.1.3.

Be to, aiškiai nenurodyta, kokia yra santykinė pasiūlos ir paklausos lankstumo įtaka apskaičiuojant perteklių rinkoje idealios konkurencijos sąlygomis, o ši įtaka, nors dėl jos ir daroma grynai teorinė prielaida, labai svarbi modelio patikimumui užtikrinti, jau nekalbant apie makroekonominės politikos išorės veiksnius, kurie iš esmės lemia vartotojų sprendimus pirkti, pavyzdžiui, griežtų taupymo priemonių padarinius (palyginti su augimo politika, kuri pagrįsta vartojimu ir taikant keinsistinį požiūrį skiriamomis investicijomis).

3.1.4.

Galiausiai Komisijos vertinimas yra paremtas vien pasiūlytu modeliu ir jame visapusiškai neatsižvelgiama į kitų keturių modelių, kuriuos buvo galima pasirinkti (poveikio vertinimas, p. 23 ir paskesni) ir kurie taip pat galėjo padėti pašalinti šias kliūtis, ekonominius padarinius, kad būtų galima atlikti lyginamąją analizę. Būtent galėjo būti pasirinkta 5 galimybė „neprivaloma Europos pavyzdinė sutartis kartu su ES pasitikėjimo ženklu“ (p. 25), kuri būtų pigi, paprasta ir lemtų nedidelę biurokratinę naštą (p. 38 ir paskesni); kitaip tariant, ši galimybė labiausiai atitinka geresnio reglamentavimo dokumentų rinkinį (7) ir programą REFIT (8), taip pat ji sulaukė daugiausia paramos vykstant parengiamosioms konsultacijoms.

3.2.

Be to, tinkamai nepagrįstas maksimalaus suderinimo direktyvų pasirinkimas. EESRK apskritai jau yra nurodęs, jog labiau pasisako už tai, kad, siekiant suderinti iš esmės su vidaus rinkos veikimu susijusius klausimus, būtų priimti kuo išsamesni reglamentai, o ne direktyvos. Jis taip pat išreiškė pageidavimą, kad tose srityse, kurios turi konkretų poveikį vartotojų teisėms, būtų priimamos minimalaus suderinimo direktyvos, kaip, beje, reikalaujama pagal SESV (169 straipsnio 4 dalis) įtvirtintą principą.

3.2.1.

Kita vertus, EESRK ne kartą yra kritikavęs vyraujančią pastarųjų metų tendenciją, kad Komisija priėmė maksimaliai suderintas direktyvas, pagal kurias suteikiama nedidelė apsauga ir sunku patenkinti verslininkų interesus (9).

3.2.2.

Nagrinėjamu atveju yra daug klausimų, į kuriuos direktyvose neatsižvelgiama, nors labai svarbu juos suderinti, kaip antai amžius, kurio sulaukę nepilnamečiai gali sudaryti sutartis skaitmeninėje aplinkoje (pagal naujausios redakcijos Duomenų apsaugos direktyvą jiems tai leidžiama sulaukus 13–16 metų), konkrečių internetinėse sutartyse pateikiamų netinkamų sąlygų kategorijų, kurioms netaikoma Direktyva 93/13/EEB (10), apibrėžtis, naujausia praktika, kai tam tikrų socialinių tinklų tinklalapiuose pateikiamas mygtukas „mokėti dabar“ (pay now) nenurodant jokios atsakingos platformos interneto svetainės, pageidautinas standartinės bendro reglamentavimo sąlygos dėl bendro reguliavimo įtraukimas.

3.3.

Atrodo, kad dvi direktyvos, o ne viena, taip pat pasirinktos nepagrįstai, nes teisės nuostatos be reikalo padalytos į dvi dalis, ir reikia papildomų pastangų perkelti jas į nacionalinę teisę siekiant užtikrinti, kad jos atitiktų kiekvienos valstybės narės vidaus nuostatas, todėl būtina pateikti išsamesnį aiškinimą. Tačiau to visiškai nereikėtų, jeigu direktyvos dėl internetinio materialiųjų prekių pardavimo nuostatos būtų laikomos pagrindinėmis ir jeigu nematerialiųjų prekių pardavimo ypatumai būtų įtraukti kaip pagrindinės sistemos išimtys, nes neaišku, koks yra skirtumas tarp materialiųjų prekių ir skaitmeninio turinio, ypač kai jie tarpusavyje susiję.

3.4.

Komisijos teigimu, teisės aktas pasirinktas remiantis: 189 visų kategorijų suinteresuotųjų subjektų atsakymais iš visos ES, gautais surengus viešas konsultacijas, konsultacijomis su grupe, kurią sudarė 22 įvairiausiems interesams atstovaujančios organizacijos ir kuri susitiko septynis kartus, seminarais su valstybių narių atstovais, Bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje komiteto posėdyje vykusiu susitikimu su nacionalinėmis institucijomis, atsakingomis už teisės aktų vykdymo užtikrinimą, ir Vartotojų politikos tinklo posėdyje vykusiu susitikimu su nacionalinėmis institucijomis, atsakingomis už vartotojų politiką (2015 m. gegužės mėn.). Vėliau šios imties teisėtumas buvo užginčytas, nes ji yra nedidelė (11).

3.4.1.

Tačiau atsižvelgiant į žinomus ir paskelbtus rezultatus (12) akivaizdu, kad aiškios pritarusiųjų pasirinktai galimybei daugumos nėra: vartotojų organizacijos aiškiai priešinasi tam, kad būtų taikomi prekybininko šalies teisės aktai, tuo tarpu dauguma profesinių organizacijų ir kai kurie akademinės bendruomenės atstovai šiai galimybei pritaria. Dauguma valstybių narių savo ruožtu suabejojo, ar reikia naujo teisės akto, kuriuo reglamentuojamas nuotolinis pirkimas (nes dabartiniame teisės akte jau atsižvelgiama į internetinį pardavimą), ir ypač tuo, ar reikia skelbti dvi direktyvas, nes jose sunku rasti tikslias ir aiškiai nustatytas gaires. Objektyviai nagrinėjant atsakymus, gautus surengus konsultacijas, iš pirmo žvilgsnio matyti, kad penktajai galimybei apskritai pritaria tiek verslininkai, tiek vartotojai, nors šis scenarijus neabejotinai priklauso nuo pavyzdinės sutarties sąlygų turinio, dėl kurio turi susitarti sektoriaus subjektai, taip pat nuo to, kiek ES įmonės naudoja ir pripažįsta pasitikėjimo ženklą; šiai galimybei pritarta taip pat ir dėl to, kad dėl jos verslininkai patiria mažiausiai išlaidų.

3.5.

Galiausiai primintina, kad Komitetas savo nuomonę dėl vartotojų teisių skaitmeninėje aplinkoje turėjo progą išsamiai išdėstyti keliose nuomonėse – jis nustatė pagrindinę gairę, kad sudarant sandorius realiame pasaulyje, t. y. ne internetu (kai sutartys sudaromos dalyvaujant asmeniškai), pripažįstamos teisės turi atitikti teises, kurios pripažįstamos skaitmeninėje aplinkoje, nedarant poveikio skaitmeninio (nematerialiojo) turinio sandorių ypatumams ir atitinkamoms formoms, tačiau visada siekiant stiprinti šiuos sandorius, o ne mažinti jų skaičių ar juos silpninti. Pasiūlymu dėl materialiųjų prekių pardavimo internetu Komisija nustatė dvi sistemas, pagal kurias laikomasi skirtingo požiūrio į prekių pardavimą internetu ir ne internetu, o tai yra nepriimtina.

4.1.

Pirmiau pateiktos pastabos nereiškia, kad EESRK be išlygų nesutinka su tuo, kad būtina ir naudinga reglamentuoti tam tikras nagrinėjamuose pasiūlymuose dėl direktyvos išvardytas sritis, visų pirma susijusias su skaitmeninio turinio pardavimu internetu. Dėl materialiųjų prekių pardavimo internetu EESRK rekomenduoja laiku priimti priemones pagal programą REFIT. Kadangi akivaizdžiai trūksta vietos, aptariant kiekvieną pasiūlymą pastabos pateikiamos tik dėl klausimų, kuriais nuomonė nesutampa su pasiūlytomis nuostatomis.

4.2.

4.2.1.

Dėl teisinio pagrindo vartotojų atstovai ir dauguma EESRK narių mano, kad atsižvelgiant į ankstesnes Komiteto nuomones teisinis pagrindas veikiau turėtų būti SESV 169 straipsnio 2 dalis, nes svarstomas ne išskirtinai bendrosios rinkos sukūrimas, o iš esmės vartotojų teisių apibrėžtis, vartotojų apsauga ir gynimas; tačiau kai kurie EESRK nariai, t. y. verslo atstovai, pabrėžiantys bendrosios rinkos sukūrimo tikslą, pritaria Komisijai.

4.2.2.

Kadangi pasirinkta direktyva, EESRK mano, kad reikėtų atlikti minimalų derinimą remiantis dabartinės direktyvos dėl pardavimo ir garantijų (1999/44/EB) modeliu, nes dėl pasirinktos galimybės didėja susiskaidymas, mažėja teisinis tikrumas ir nustatoma dviejų rūšių apsauga atsižvelgiant į tai, kad patobulintos nuostatos taip pat turėtų būti taikomos pardavimui realiame pasaulyje.

4.2.3.

Kadangi teisės aktai, kuriais reglamentuojamas vartotojų gynimas, yra sudėtingi, pasiūlymas sąveikauja su daugeliu kitų taisyklių, kurios pasiūlymu papildomos (13), tačiau tai reiškia, kad reikia pateikti nereikalingą ir sudėtingą aiškinimą, neatitinkantį geresnio reglamentavimo dokumentų rinkinyje pateiktų gero valdymo taisyklių, ir sunkiau perkelti nuostatas į nacionalinę teisę siekiant suderinti jas su galiojančiais nacionalinės teisės aktais, kuriais į nacionalinę teisę perkeltos ir papildytos Bendrijos nuostatos ir kurie įvairiose valstybėse narėse skiriasi.

4.2.4.

Todėl EESRK norėtų, kad šiame pasiūlyme dėl direktyvos pateiktos taisyklės pagal programą REFIT būtų peržiūrėtos kartu su Direktyva 1999/44/EB.

4.2.5.

Toliau pateikiama tam tikrų pasiūlymų, kaip konkrečiai iš dalies pakeisti keletą pasiūlymo nuostatų.

1.

Komercinės garantijos sąvoka taip pat turėtų apimti kitų formų kompensaciją, nes kitaip šių garantijų nebūtų galima laikyti garantijomis, kurioms taikomos 15 straipsnio nuostatos.

2.

Kilnojamojo materialaus daikto sąvoka apibūdinta neaiškiai, todėl valstybės narės ją aiškina skirtingai.

3.

Taip pat neišbraukti kitų rūšių produktai, kurie reglamentuojami nacionalinės teisės aktais, kaip antai farmacijos produktai ir medicinos prietaisai, kuriems netaikomi kiti vartotojų apsaugos dokumentai.

4.

Nenurodyta, ar internetinės platformos gali būti laikomos pardavėjais.

5.

Taip pat neapibūdinta gamintojo sąvoka siekiant nustatyti tiesioginę jo atsakomybę vartotojams, nurodytą 16 straipsnyje.

1.

Reikėtų įtraukti tvarumo kriterijų (14), nuo kurio turėtų priklausyti garantijos galiojimo laikotarpis.

2.

Atitikties reikalavimai turi būti išdėstyti vartojant neiginį, kad vartotojai aiškiai nebūtų įpareigoti įrodyti, jog prekė netinkama, ir prievolė įrodyti prekės atitiktį tektų pardavėjui.

3.

Straipsnyje nurodytos išimtys apima situaciją, kai pardavėjas apskritai atleidžiamas nuo atsakomybės ir vartotojas negali reikalauti, kad pardavėjas atsakytų, nepažeidžiant teisės grąžinti prekę (ši nuostata taikoma Volkswagen automobilių atveju).

1.

2 dalies pabaigoje reikia įterpti: „išskyrus atvejus, kai dėl ypač sudėtingo instaliavimo pateisinamas ilgesnis terminas, dėl kurio tariamasi su pardavėju“.

2.

Šiuo pasiūlymu suteiktos teisės, susijusios su santykiu su pardavėju, turi būti perduodamos prekę įsigijusioms sąžiningoms trečiosioms šalims.

1.

Šioje nuostatoje kaip viena iš pradinių galimybių nenurodyta galimybė grąžinti prekę ir atgauti sumokėtą kainą, o tai prieštarauja daugelio valstybių narių vartotojų teisėms, kurios yra labai įvairios (Graikijos, Portugalijos, Airijos, Jungtinės Karalystės, Danijos ir Lietuvos).

2.

Sąvoka „protingas terminas“ yra subjektyvi, ir dėl šios sąvokos labai svarbus klausimas į nacionalinę teisę gali būti perkeltas nevienodai, o tai nesuderinama su maksimalaus suderinimo tikslu. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Bulgarijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje ir Liuksemburge, terminas yra 30 dienų, o Vengrijoje, Rumunijoje, Graikijoje ir Estijoje – 15 dienų. Nuostatoje turi būti nustatytas terminas, atitinkantis ilgiausią kai kuriose ES šalyse taikomą terminą, t. y. 15 dienų.

3.

3 dalies a punkte žodis „neįmanomas“ turėtų būti pakeistas žodžiais „technologiškai neįmanomas“.

4.

Be to, sąvoka „dideli nepatogumai“ taip pat yra subjektyvi ir turėtų būti išbraukta arba pakeista Austrijos įstatyme vartojama sąvoka „kuo mažesni nepatogumai“, kartu nurodžius galimybę vartotojo prekę nedelsiant pakeisti panašia preke, kol bus baigtas remontas.

5.

Komisijos pasiūlyme neatsižvelgiama į reikalavimą, kuris jau nustatytas daugelio šalių teisės aktuose (Prancūzijos, Maltos, Graikijos, Rumunijos, Portugalijos ir Slovėnijos) ir pagal kurį verslininkus aprūpinantys gamintojai privalo turėti pakankamas atsarginių dalių atsargas arba galimybę pristatyti šias dalis pardavėjams per numatomą atitinkamos prekės naudojimo laikotarpį, – šis klausimas susijęs su numatytu nusidėvėjimu ir pakeistos dalies garantiniu laikotarpiu.

6.

Komisija turėtų nustatyti pardavėjui prievolę laikinai suteikti pakaitinę prekę.

1.

Komisija nenumatė įstatyme nustatytos garantijos taikymo sustabdyti remonto arba pakeitimo laikotarpiu, o daugelio šalių teisės aktuose tai yra numatyta. Taip pat nenustatyta, kad garantija netaikoma, kol vyksta arbitražas, tarpininkavimo procedūra arba teismo procesas.

2.

Pakeitimo atveju pakeistai prekei turėtų būti taikomas toks pat naujas garantinis laikotarpis, skaičiuojamas nuo prekės pristatymo dienos.

1.

Dėl jau nurodytų priežasčių reikėtų išbraukti žodį „dideli“.

2.

Jeigu trūkumai pasikartoja, vartotojui turi būti suteikta galimybė sutartį nutraukti automatiškai.

1.

Vartotojo pareiga nutraukus sutartį sumokėti už naudotą arba sugadintą prekę arba sumokėti sumažėjusią prekės vertę labai ginčytina.

2.

Be to, Teisingumo Teismas jau yra nurodęs, kad pasinaudojus teise pakeisti prekę vartotojas negali būti įpareigotas mokėti kompensaciją už trūkumų turinčią panaudotą prekę (byla Quelle  (15)).

3.

Kai kelios prekės buvo pirktos už bendrą kainą neišskiriant prekių, nelengva nustatyti, kokią sumą reikia grąžinti.

1.

1 dalyje reikėtų įterpti tokį naują d punktą: „kitose garantijose, kurias pardavėjas suteikė trečiosios šalies vardu ir kurių tikslas – suteikti garantiją (įrangos draudimas, prekių ženklo garantijos ir kt.)“.

2.

Taip pat reikia pateikti informaciją apie galimybę komercinę garantiją perduoti trečiosioms šalims.

1.

Kadangi šis klausimas nesuderintas, direktyva įgyvendinama labai nevienodai, o tai daro neigiamą poveikį komercinei veiklai.

2.

Teisės aktuose turėtų būti nustatyta tiesioginė solidarioji gamintojo atsakomybė vartotojui tuo atveju, kai vartotojas nusprendžia prekę remontuoti arba pakeisti.

3.

Taip pat reikėtų nustatyti, kad tais atvejais, kai pardavėjas pateikia skundą dėl gamintojo, pardavėjas turi teisę susigrąžinti visą patirtų išlaidų sumą.

4.

Kaip ir pirmesnių punktų atveju, reikėtų nustatyti solidariąją internetinių platformų, kuriomis pasinaudojęs vartotojas nusipirko prekę, atsakomybę.

4.3.

4.3.1.

Kaip pažymi pati Komisija, pasiūlymo priežastys, patirties kaupimas ir poveikio vertinimas tinka abiem pasiūlymams, nes abu jie yra pateikti kaip dokumentų, kuriais siekiama bendrų tikslų, rinkinys. Dėl šios priežasties abiejuose pasiūlymuose keliami bendri klausimai nebus aptariami dar kartą. EESRK pateiks tik pastabas dėl konkrečių aspektų. Tačiau iš karto reikėtų pažymėti, kad apskritai EESRK šiam pasiūlymui iš esmės pritaria, ypač šiems punktams:

4.3.2.

Toliau pateikiama pasiūlymų, kaip konkrečiai iš dalies pakeisti tam tikras pasiūlymo (kurį sudaro 24 straipsniai, o ne 20, kaip klaidingai nurodyta kai kurių redakcijų 5 punkte) nuostatas.

1.

EESRK galėtų pritarti tam, kad būtų mokama natūra („už kitą atlygį nei pinigai“), jeigu bus tiksliai apibūdintas šios sąvokos turinys. Aptariant asmens arba kitų duomenų teikimą taip pat reikia patikslinti, kokie tai yra duomenys ir kokiomis sąlygomis bei aplinkybėmis jie teikiami.

2.

Be to, reikėtų nurodyti, ar įtraukiamos tam tikros paslaugos, kaip antai mokama televizija, taip pat Google ir Facebook Messenger paslaugos, ir tai, ar tam tikros fizinės prieigos platformos arba daiktų internetas priskiriami materialiosioms ar nematerialiosioms prekėms.

3.

Neaišku, ar 5 dalies a punkte nurodyta išimtis taip pat taikoma sveikatos priežiūrai, lošimams arba finansinėms paslaugoms. Šį punktą reikėtų patikslinti labiau, nes kitaip atsirastų teisinis netikrumas.

4.

Sunku nustatyti, ar ši nuostata taip pat taikoma paslėptiems mokėjimams, t. y. paslaugoms, kurios teikiamos nemokamai, tačiau jas teikiant gali būti įtraukiamos kitos paslaugos, kurios iš tikrųjų yra mokamos.

5.

3 straipsnio 4 dalis, susijusi su asmens duomenimis, kuriuos tvarkyti griežtai būtina, turi būti taikoma ne tik sutarties įvykdymui, bet ir sudarymui; pagal asmens duomenų teisės aktuose nustatytas taisykles turi būti suteiktas leidimas tvarkyti šiuos duomenis.

6.

Taip pat labai svarbu paaiškinti, kuo internete įsigytos prekės ir internetinės paslaugos skiriasi nuo prekių ir paslaugų, visiškai susijusių su tokiomis materialiosiomis prekėmis kaip nešiojami ar dėvimi įtaisai (wearables) arba daiktų internetas, dėl kurių pagrindinė procedūra vykdoma skaitmeninėje aplinkoje, tačiau šios procedūros pagrindas yra materialioji prekė.

7.

Reikėtų užtikrinti, kad duomenų centrų paslaugos ir, visų pirma, vadinamosios debesijos kompiuterijos paslaugos šiame pasiūlyme būtų aiškiai apibūdintos, būtų nemokamos arba teikiamos už atlygį, nes dažnai jos susijusios su kitomis vartotojams teikiamomis paslaugomis arba tiekiamomis prekėmis, todėl direktyva joms galėtų būti netaikoma.

8.

Šiame dokumente taip pat būtina nurodyti, ar skaitmeninio turinio paslaugos yra susietos su ryšių paslaugomis, pavyzdžiui, Facebook, Messenger arba Google Hangout, nes šiuo metu tokios paslaugos nereglamentuojamos Direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių paslaugų ir paprastai pripažįstama, kad kai kurios iš jų turi būti laikomos elektroninių ryšių paslaugomis, kurias teikiant užtikrinama didesnė vartotojų apsauga.

9.

Be to, atvejai, kai asmens duomenys gaunami tik siekiant vykdyti sutartį, neaiškiai atskirti nuo atvejų, kai turi būti laikomasi teisės aktuose nustatytų įpareigojimų. Todėl EESRK kaip atsargumo priemonę siūlo nustatyti, kad direktyva taikoma visoms paslaugoms, teikiamoms pateikus asmens duomenis, išskyrus tik paslaugas, kurių teikėjas aiškiai įrodo, jog asmens duomenys naudojami vien sutarčiai vykdyti arba teisės aktuose nustatytiems įpareigojimams įgyvendinti.

10.

Dėl 4 dalies taip pat pažymėtina, kad būtina nustatyti, kokiu atveju asmens duomenys renkami siekiant vykdyti sutartį arba laikytis teisės aktuose nustatytų įpareigojimų, nes kituose sektoriuose, kaip antai telekomunikacijų ir energetikos, asmens duomenys dažnai naudojami komercinėms pačių įmonių kampanijoms, nors juos naudoti leidžiama sutarčiai vykdyti, ypač jei tai taikoma kitų tipų atlygiui nei pinigai.

1.

1 dalyje reikėtų išbraukti žodžius „kai taikytina“.

2.

1 dalies b punkte po žodžių „kuriai vartotojui reikia šio turinio“ reikia įterpti žodžius „arba kurios teisėtai galima tikėtis atsižvelgiant į prekę“.

3.

2 dalies įžangoje ir b punkte reikėtų išbraukti žodžius „kai taikytina“.

1.

2 dalies b punkte sakinio dalį „teikėjas imasi visų priemonių, kurių galima iš jo tikėtis, kad nenaudotų“ reikia pakeisti žodžiais „teikėjas nenaudoja“.

2.

c, d ir e punktams įtakos turi dar nežinomas teisės aktas, kuriuo reglamentuojamos autorių teisės.