10.3.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 75/1

Pranešėjas:

Thierry LIBAERT

1.1.

Šia nuomone EESRK išreiškia norą, kad visuomenė pradėtų pereinamąjį procesą ir ekonomikoje būtų pereita nuo perteklinio išteklių naudojimo ir švaistymo prie tvaresnio jų naudojimo, labiau orientuoto ne į kiekybę, o į kokybę ir į intensyvesnį darbo vietų kūrimą. EESRK dar kartą patvirtina norintis, kad Europa imtųsi iniciatyvos kurti naujas ekonomikos formas.

1.2.

EESRK mano, kad reikia remti funkcionalumo ekonomiką (FE), nes ji gali padėti visiškai arba iš dalies įgyvendinti iškeltus uždavinius. FE yra ne savaiminis tikslas, o priemonė pasiekti naujus su vartojimo modeliu siejamus tikslus.

1.3.

Kadangi yra daug neaiškumų ir neatsakytų klausimų dėl galimos FE ekonominės, aplinkosauginės ir socialinės naudos, reikia išsamiai įvertinti gaminių ar paslaugų tipus, siekiant nustatyti jų privalumus ir jei reikia apibrėžti sąlygas, reikalingas, kad FE plėtojimas tikrai būtų naudingas.

1.4.

Po to reikės skatinti informuoti apie produktų ir paslaugų poveikį (socialinį, aplinkosauginį, ekonominį ir pan.), pasiektą FE sprendimais, susijusiais su „prieiga“ arba „naudojimu“ kaip priešingybe „nuosavybei“. Tokios informacijos pateikimas padės vartotojui nuspręsti, ar pirkti gaminį arba paslaugą, ir priimti informacija pagrįstus sprendimus. Žvelgiant iš šios perspektyvos, svarbiausia, kad įmonės teiktų kokybišką ir patikimą informaciją. Taigi, reikia nustatyti, kurios valdžios institucijos ir kokie mechanizmai galėtų užtikrinti tokios informacijos teikimą vartotojams.

1.5.

EESRK rekomenduoja valstybėms narėms ir suinteresuotiesiems subjektams propaguoti atsakingą vartojimą, visų pirma švietimo procesuose, ir pabrėžti FE svarbą. Protingai plėtojama FE galėtų padėti išspręsti daug su vartojimu susijusių šiandienos problemų.

1.6.

Apskritai EESRK rekomenduoja paspartinti su FE susijusių naujų gamybos ir vartojimo būdų mokslinius tyrimus ir plėtrą:

1.7.

ES teisės aktų rinkinys leistų struktūruoti FE paslaugų ir prekių pasiūlą, visų pirma susijusią su naujais klausimais vartojimo srityje: bendradarbiavimu grindžiamas vartojimas, suplanuotas nusidėvėjimas, vartotojų supratimas apie naujus modelius inovacijas diegiančioms įmonėms palankesnės teisinės bei mokestinės sąlygos.

1.8.

Į teritorijas orientuota FE leidžia spręsti naujus darnaus teritorijų vystymosi uždavinius eksperimentuojant su naujais ekonomikos modeliais. FE yra naudinga siekiant išnaudoti teritorijų pranašumus, atsisakyti standartizuotos masinės gamybos, iš dalies nulėmusios dabartinį vartotojų nusivylimą, ir atsižvelgti į visus gamybos sistemos išorinius veiksnius. Be to, tankiai apgyvendinti miestai, kuriuose palanku taikyti dalijimosi tarpusavyje principą, yra viena palankiausių teritorijų FE sprendimams diegti.

1.9.

Siekiant sėkmingo svarbaus perėjimo prie naujojo ekonomikos modelio, kuris turės didelių ir sisteminių pasekmių įvairioms sritims, siūloma EESRK sukurti naują nuolatinę horizontalią struktūrą, kuriai būtų pavesta analizuoti atitinkamus pokyčius.

1.10.

Kadangi gerosios patirties pavyzdžių dar mažai ir apie juos ne visuomet pakankamai informuojama, būtų naudinga sukurti FE iniciatyvų mainų ir informacijos apie jas sklaidos platformą. Ši platforma galėtų būti integruota į ES žiedinės ekonomikos platformos projektą, kuriam EESRK pritarė balsuodamas dėl nuomonės apie Europos Komisijos pristatytą žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinį.

1.11.

Funkcionalumo ekonomika gali padėti iš naujo apibrėžti įvairias turto vertę sudarančias vertes. Funkcionalumo ekonomikoje reikia rasti būdą suderinti naudojimo ir darbo vertes.

1.12.

Siekiant plėtoti naujas FE pasiūlos formas, svarbiausia bus išaiškinti ir supaprastinti FE modeliais susijusius draudimo klausimus, todėl reikėtų šiuos modelius padaryti labiau suprantamus galutiniam vartotojui.

2.1.

Funkcionalumo ekonomika siekiama propaguoti naudojimosi gaminiu, o ne jo nuosavybės idėją. Tačiau reikia ne tik paprasčiausiai apimti su „gaminiu“ susietas „paslaugas“, o aprėpti visus vartojimo pokyčius, geriau atsižvelgti į galutinį vartotoją bei ekonomiškesnius išteklių naudojimo modelius ir net siekti sukurti papildomą naudą teritorijoms. Pagal šią koncepciją įmonės parduoda ne gaminį, bet jo funkciją, o vartotojas moka už panaudojimą. Todėl pramonininkai visų pirma suinteresuoti, taikydami savo ekonominės veiklos modelį, kurti tvirtus, pataisomus, lengvai prižiūrimus daiktus bei užtikrinti tinkamas jų gamybos grandines ir logistikos sistemas.

2.1.1.

Ekonominė paradigma ir toliau grindžiama nuostata, kad vertę lemia iš naudojimo gautas pelnas, t. y. naudojimo vertė, bet taip pat ir pati prekė ar paslauga arba kitų asmenų požiūris į juos, t. y. susijusi darbo vertė ar piniginė vertė.

2.1.2.

Tradicinėje ekonomikos struktūroje gamintojai kuria vertę, o vartotojai vartodami ją naikina. Funkcionalumo ekonomikoje abiejų šalių interesai turi sutapti arba bent jau suartėti, kad kiekviena šių šalių vertę išsaugotų ar net kurtų. Vykstant dabartinei skaitmeninei revoliucijai, duomenys, generuojami ir eksploatuojami vartojant ir panaudojant žinias, yra vienas iš abiejų šalių kuriamų naujų išteklių ir verčių pavyzdys.

2.1.3.

Sprendžiant iš naujųjų tendencijų, susijusių su kol kas dar tik teorine gaminančio vartotojo (angl. „prosumer“, neologizmas, kuriuo siekiama sujungti dvi istoriškai skirtingas – gamintojo ir vartotojo – funkcijas) koncepcija, griežtai linijiniai arba vertikalūs ekonominiai santykiai bus pertvarkyti į sudėtingesnes arba horizontalias schemas ir struktūras.

2.1.4.

FE gali paskatinti dematerializuoti ekonomiką, į galutinę kainą įtraukiant visas sąnaudas. Ji turi padėti paskatinti atsieti ekonominę veiklą ir poveikį aplinkai.

2.2.

Dvi teorinės mokyklos pateikia du daugiau ar mažiau baigtinius FE koncepcijos taikymo modelius. Pirmojo modelio pagrindą sudaro į vartojimą orientuotų paslaugų pasiūla ir bendroji paslaugų ekonomikos idėja. Persvarstomi nuosavybės santykiai, bet nekeliamas gaminių klausimas. Antrajame modelyje orientuojamasi į FE išorinius veiksnius, padedančius kurti naujus sprendimus, pagal kuriuos prekių ir paslaugų pardavimas laikomas integruota visuma (nagrinėjami darbo ir nematerialiųjų išteklių kūrimo klausimai visų pirma teritorijos požiūriu), o vartotojas laikomas sukurto sprendimo sudedamąja dalimi.

2.3.

EESRK rekomenduoja laikytis subalansuoto požiūrio. Reikia siekti funkcionalumo ekonomiką kurti ne be atodairos, o taip, kad ji padėtų spręsti iškylančius naujus uždavinius.

3.1.

FE yra naudinga tiek, kiek gali padėti teoriškai ar bent tam tikromis sąlygomis spręsti įvairius su dabartiniu vartojimu susijusius ekonomikos, visuomenės, kultūros ar aplinkosaugos uždavinius.

3.2.

Taikant integruotą požiūrį, FE gali atnešti papildomos naudos arba sukurti pozityvius išorės veiksnius visų pirma teritorijų lygmeniu. Todėl, pavyzdžiui, taikant bendradarbiavimo ir horizontaliuosius darbo metodus vietos valdžios institucijos į teikiamas gatvių apšvietimo paslaugas įtraukia tokius veiksnius kaip ekonominės veiklos rezultatai, viešųjų erdvių saugumas, šviesinės taršos ir energijos vartojimo mažinimas. Susiejus skirtingus tikslus, o ne sutelkus dėmesį į vieną parametrą galima mažomis sąnaudomis išspręsti daug klausimų.

3.2.1.

Sutelkus investicijas FE tampa priemone skatinti inovacijas naudingas tvariam vystymuisi, visų pirma švariąsias arba žaliąsias technologijų inovacijas. Tokioms inovacijoms paprastai prireikia daugiau kapitalo nei tradiciniams sprendimams įgyvendinti, o FE sudaromos palankios sąlygos vartotojams jas diegti, kurie atskirai neturėtų pakankamų finansinių galimybių. Pavyzdžiui, sudaręs sutartį dėl efektyvaus energijos vartojimo, vartotojas galės naudotis kartais brangiai kainuojančiomis energinio naudingumo technologijomis ir paslaugomis, kas mėnesį mokėdamas nedideles įmokas.

3.3.

Aplinkosaugos srityje taikant dabartinius asmenine nuosavybe grindžiamus vartojimo metodus, turtas panaudojamas nepakankamai, todėl iššvaistoma daug gamtos išteklių (pvz., automobiliu šiuo metu nesinaudojama 95 % laiko, o mieste juo paprastai naudojasi vos daugiau nei vienas asmuo (1,2)).

3.3.1.

Įsigijus judumo paslaugą (vieną vietą tam tikrai ridai, vieną automobilį tam tikram laikui ir ridai ir pan.), galima šiuos išteklius panaudoti intensyviau. Taigi FE gali padidinti daugelio vartojimo prekių naudojimo intensyvumą ir kartu sukurti didesnę vertę darant mažesnį poveikį aplinkai.

3.3.2.

Nustačius FE paslaugų įkainius ir į juos įtraukus visas, o ne vien ribines, gaminio ir paslaugų sąnaudas, vartotojui bus lengviau įvertinti tikrąsias sąnaudas. Taip apskaičiuojamas kainos įvertis, artimesnis tikrajam gamybos poveikiui, ir paskatinama atsakingesnė elgsena (pvz., pirkdamas vieną valandą bendro naudojimosi automobiliu, naudotojas apmoka transporto priemonės amortizaciją, draudimą, laikymą aikštelėje, degalus ir pan., t. y. proporcingai apskaičiuotą visų sąnaudų dalį. Tokiu atveju vartotojas minėta transporto priemone naudosis sąmoningiau nei „savininkas“, kuriam naudojimo sąnaudomis paprastai yra tiktai degalų kaina).

3.4.

Visuomenės atžvilgiu, kai tam tikro gaminio ar paslaugos prieigos sąnaudos sumažėja dėl paskirstymo tarpusavyje, dėl kolektyvinės investicijos arba dėl to, kad norimos naudojimo sąnaudos sumažinamos paliekant tiktai prieigos sąnaudas, FE gali būti sudarytos sąlygos didesniam vartotojų skaičiui gauti prieigą prie paslaugų, į kurias jie iki tol negalėjo pretenduoti. Tokiu atveju kyla ekonominiu, teisiniu ar draudimo požiūriu esminis klausimas, kas investuoja ir valdo naudotojams suteiktą kapitalą. Todėl labai svarbu šiems klausimams spręsti sukurti naujus teisės aktus.

3.4.1.

Socialinių klausimų gausu, tad, kaip ir aplinkosaugos srityje, juos reikia rimtai nagrinėti siekiant išsiaiškinti, ar šioje srityje FE naudinga, ar ne, o ypač – tai, kokiomis sąlygomis FE turi būti plėtojama siekiant socialinės pažangos.

3.5.

Paradigmos pasikeitimas pereinant nuo „nuosavybės“ prie „prieigos“ nėra visiškai nežalingas. Juo grindžiamas perėjimas nuo afišavimu ir mėgdžiojimu grindžiamo vartojimo modelio prie švelnesnio, mažiau priverstinio ir mažiau priklausomo nuo nuosavybės materialiųjų vertybių vartojimo modelio.

3.6.

Skaitmeninimas gali išplėsti FE aprėptį, leisti peržengti išimtines pradines principo „verslas verslui“ (angl. B to B – business to business) ribas. Skaitmeninimas leidžia mažinti platinimo ir pritaikymo sąnaudas, todėl FE galimybės atsiveria kiekvienam labai skirtingose srityse (muzikos, judumo, įrangos, būsto ir pan.). Žvelgiant iš šios perspektyvos ir siekiant sambūvio su esamu ekonominiu modeliu, reikia apsvarstyti ir sparčiai pradėti taikyti tinkamą apmokestinimo ir reglamentavimo sistemą.

3.7.

Pastarojo meto darbai ir keitimasis patirtimi rodo, kad FE praktika būna sėkminga ir pritaikoma tais atvejais, kai atitinkami sprendimai naudingi naudotojo patirčiai ir vartotojo gyvenimo kokybei, o ne tada, kai atsižvelgiama tik į ekonominius ar aplinkosaugos kriterijus. Pavyzdžiui, dalijimosi automobiliu paslaugų sistema leidžia išspręsti sudėtingą automobilių statymo miesto centre problemą, o srautinis duomenų siuntimas sudaro galimybę beveik iškart patekti į didžiulį e. katalogą.

4.1.

Tam tikrais atvejais FE gali paskatinti paspartinti vartojimą ir gaminių atnaujinimą. Pavyzdžiui, vertinant mobiliojo ryšio telefonų ar ilgam laikui išnuomotų transporto priemonių pardavimo sritį, negalima intuityviai nuspręsti, kad, taikant tokius veiklos modelius (paprastai ilgalaikę nuomą su pasirinkimo pirkti galimybe), pailginama gaminių naudojimo trukmė arba palengvinamas jų perdirbimas jai pasibaigus.

4.2.

Nors geriausiai žinomi didelių pramonės grupių įgyvendinti konkretūs pavyzdžiai, svarbų vaidmenį stiprinant ir skatinant visuomenėje funkcionalumo ekonomiką gali atlikti ir labiau tradiciniai sektoriai, tokie kaip žemės ūkio (pvz., per bendrą pirkimą) ir pradedančios įmonės. Be to, MVĮ irgi gali remtis FE koncepcija ir ją įgyvendinti, ieškodamos naujų sprendimų savo klientams. Tam tikros organizacijos, pavyzdžiui, kooperatyvai, gali paskatinti horizontalesnį valdymą, kuriame naudotojas būtų visateisis dalyvis.

4.3.

Dėl mažesnių gaminio ar paslaugos prieigos sąnaudų FE gali būti naudinga kukliausiai gyvenantiems piliečiams. FE sąlygomis, inter alia, gali būti užtikrinamas tam tikras paslaugų ir gaminių prieigos lankstumas. Vis dėlto FE sąlygomis gali padidėti vargingiausių piliečių pažeidžiamumas tuo atveju, jei jie nebegalėtų mokėti paslaugos prieigos, naudojimo ar abonemento mokesčio. Todėl dabartinėmis aplinkybėmis, kai daugelyje Europos šalių didėja nepriteklius, mažas garantijas turinčiai visuomenės daliai nuosavybės turėjimas gali atrodyti tinkamesnis ir saugesnis pasirinkimas. Be to, nevienodas galimybes naudotis tam tikromis prekėmis ir paslaugomis lemia ne tik ekonominis kapitalas (finansiniai ištekliai), bet ir švietimo bei kultūros kapitalas (socialinė aplinka, išsilavinimas).

4.4.

Visuomenės vystymosi perspektyvų požiūriu dėl FE vartotojas, taigi, ir pilietis, gali tapti dar labiau priklausomas nuo ekonominių organizacijų ar tam tikros techninės ir ekonominės sistemos. Tapus paslaugos abonentu, sunku ar net neįmanoma suteiktą naudotis gaminį sutaisyti, pagerinti, iš dalies pakeisti ir pan. Todėl jeigu teikiant paslaugas naudotojai pakankamai neįtraukiami į gaminių ir sprendimų kūrimą, dėl FE gali padidėti jų nesavarankiškumas. Reikia ieškoti ekonominių ir valdymo modelių, kuriais būtų skatinamas vartotojų savarankiškumas (pasirinkimo, vartojimo praktikos ir įpročių srityse), ir remti jų taikymą.

4.5.

Skaitmeninimas gali sudaryti galimybes išplėsti FE taikymo sritį į ją įtraukiant visus vartotojus. Tačiau taip pat kyla nemažai klausimų: vertės pasisavinimas tam tikrose platformose, mokesčio optimizavimas arba jo vengimas, teisė į privatų gyvenimą (konkrečiai turint omenyje surinktų duomenų naudojimą), ekonominė koncentracija (platformų monopolijų), taip pat su darbu susiję klausimai (jau minėti 1.6 punkte).

4.6.

Vertinant visą šią riziką ir kliūtis, paminėtina, kad paprasčiausias perėjimas prie „paslaugų ekonomikos“ negali apsaugoti FE nuo tokių pavojų. Juos įveikti gali padėti labiau integruotas požiūris į FE, kuris apimtų verslo valdymą, darbą ir santykius su teritorija, o į vartotoją būtų atsižvelgiama nuo pat paslaugos sukūrimo ir visą gaminio gyvavimo ciklą.

4.7.

Tačiau daugelyje sričių, visų pirma konkurencijos ir privatumo apsaugos, akivaizdžiai būtini teisiniai veiksmai.

5.1.

Europos Sąjunga turėtų svarstyti FE klausimą dėl daugelio priežasčių. Jos susijusios ne tik su aplinkos apsauga, visuomene, kultūra, bet ir su ekonomika. Be to, atsižvelgiant į pokyčių spartą, svarstant šiuos klausimus svarbūs ir skaitmeninės erdvės uždaviniai, paprastai susiję su naujais ekonomikos modeliais, pavyzdžiui, bendro vartojimo, žiedine ir kt. ekonomika.

5.2.

Europoje FE yra priemonė, kuria pasinaudodamos įmonės gali atkurti pridėtinę vertę ir paskatinti taikyti užimtumą didinančius sprendimus (ypač galutinėje grandyje – priežiūros, remonto srityse, bet ir pradinėje grandyje – kuriant novatoriškus ekonomikos modelius ir su jais susijusias paslaugas), taip pat padidinti tam tikrų tiekimo grandinių konkurencingumą. FE sąlygomis didinant vartotojų poreikius labiausiai atitinkančių paslaugų, o ne standartizuotų ir nepritaikytų gaminių pasiūlą, galima atkurti įmonių ir vartotojų savitarpio pasitikėjimą ir vartojimą padaryti prasmingesnį.

5.3.

Tenka konstatuoti stebinantį faktą, kad, nors didžiųjų įmonių inovacijų padaliniai, teritorijos ir daug ekspertų įsipareigoja skatinti funkcionalumo ekonomiką, Europoje ji vystosi lėtai. Nors funkcionalumo ekonomika yra svarbiausia žiedinės ekonomikos dalis, ji visiškai neminima neseniai paskelbtame Komisijos komunikate šia tema „Uždaro ciklo kūrimas“.

5.3.1.

Nepaisant netikrumo ir apribojimų, esant neaiškiai šiandieninei Europos politinei ir ekonominei padėčiai, FE – tai galimybė Europai geriau panaudoti bei vystyti daugelio suinteresuotųjų subjektų gebėjimus ir įgūdžius.

10.3.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 75/6

Pranešėjas

Antonio GARCÍA DEL RIEGO

1.1.

EESRK ragina Komisiją toliau dėti pastangas rengti politikos pasiūlymus, kuriais siekiama skatinti kurti inovatyvias ir sparčiai augančias įmones, ir rekomenduoja, kad šias iniciatyvas vykdytų, valdytų ir koordinuotų vienas skyrius, atsakingas už skirtingų generalinių direktoratų inovatyvios politikos vertinimą, stebėjimą ir sąveikos užtikrinimą. Šiais politikos pasiūlymais turėtų būti stiprinama bendroji rinka, taip pat klasteriai ir ekosistemos, kuriose steigiamos inovatyvios pradedančiosios įmonės, kuriamas Europos kapitalo rinkų nuosavas kapitalas, skatinama rengti akademines programas, kuriose dėmesys būtų sutelkiamas į ateities darbo vietas ir mažinamos išlaidos bei biurokratizmas, susiję su naujos verslo įmonės steigimu.

1.1.1.

Komisija turėtų toliau dirbti užtikrindama, kad būtų vykdomos dabartinės bendrosios rinkos taisyklės: tokie ilgalaikiai derinimo projektai kaip apskaitos ir nemokumo standartai, automatinis profesinių ir akademinių kvalifikacijų pripažinimas, spartesnis bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos įgyvendinimas ir visapusiškas kapitalo rinkų sąjungos iniciatyvos (1) įgyvendinimas labai padėtų ES išnaudoti visas tikros bendrosios rinkos galimybes. Paprastos ir veiksmingos tarpvalstybinių sutarčių taisyklės turėtų paskatinti tarpvalstybinę elektroninę prekybą, sumažinti teisinį vartotojų teisės aktų nenuoseklumą ir įmonėms tenkančias sąnaudas, susijusias su reikalavimų laikymusi.

1.1.2.

Reikia toliau didinti nuosavo kapitalo finansavimą, siekiant remti kūrimo stadijoje esančias pradedančiąsias įmones. Be kita ko, tai reiškia, kad reikia neutralesnės mokesčių sistemos, pagal kurią skolų ir nuosavo kapitalo finansavimas vertinamas vienodai, leidžiant atskaityti tiek palūkanas, tiek dividendų mokėjimus (2). Pradedančiosios įmonės turėtų turėti galimybę pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandorių paketais talentingiems darbuotojams pritraukti ir išsaugoti.

1.1.3.

Reikėtų sukurti ir skatinti nuosavo kapitalo kultūrą, įskaitant švietimo ir ne teisėkūros iniciatyvas. Siekdama paskatinti mažmeninius investuotojus investuoti į mažas inovatyvias įmones, Europos finansų sistema turi kurti šiems investuotojams pritaikytus likvidžių investicijų produktus.

1.1.4.

Taip pat labai svarbu mažinti nebūtiną biurokratizmą ir perteklinį reglamentavimą siekiant, kad administracinė našta verslininkams būtų kuo mažesnė, jie galėtų išvengti nebūtinų sąnaudų ir veiksmingai išnaudoti laiką.

1.1.5.

Visose valstybėse narėse reikia aktyviau plėtoti ir skatinti naujas universitetų ir įmonių bendradarbiavimo rūšis, įtraukiant ir dideles bendroves, ir mažesnes įmones, taikant naujas politikos priemones, kuriomis siekiama, kad ES taptų gabių specialistų traukos centru.

1.1.5.1.

EESRK ragina Komisiją panaikinti bet kokius jaunųjų verslininkų ir studentų verslininkų mainams (3) taikomus teisinius apribojimus, pavyzdžiui, sukuriant jauniesiems verslininkams skirtą programą „Erasmus“.

1.1.5.2.

Siekdamas padidinti informuotumą apie perspektyvias įmones, EESRK siūlo įsteigti platforma grindžiamą informacijos duomenų bazę, integruotą į Europos investavimo konsultacijų centrą (EIKC) ir Europos investicinių projektų portalą (EIPP) (4). Į ją būtų įtraukta informacija apie sparčiai augančias įvairių sektorių ES įmones, atrinktas remiantis objektyviais ir skaidriais kriterijais, pagal kuriuos būtų galima palyginti įvairias įmones ir atlikti lyginamąją analizę.

1.1.6.

EESRK mano, kad dalijantis gerąja praktika ir ją vertinant galima sukaupti įžvalgų, kurios gali būti vertingos eksperimentuojant su nauja politika (5).

1.2.

Europos investicijų fondo (EIF) ir Europos investicijų banko (EIB) prašoma remti inovatyvias įmones užtikrinant konkretų rizikos ir parengiamojo etapo kapitalą, kad būtų lengviau įgyvendinti technologijų perkėlimą iš universitetų ir tyrimo centrų. Ši parama galėtų būti teikiama pirmosios paskolos garantijų forma, kuri padėtų įveikti pradinį pasipriešinimą privačiam finansavimui.

1.3.

Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) – 21 mlrd. EUR fondas, kurį sudaro Europos Sąjungos garantijos ir Europos investicijų banko kapitalas, – turėtų atlikti esminį vaidmenį padedant inovatyviems projektams augti ir pasiekti rinką. Be to, ESIF galėtų būti pavyzdžiu ateities ES biudžetams – nuo tradicinio subsidijomis grįsto projektų finansavimo metodo pereinama prie veiksmingesnio investicijomis paremto modelio, pagal kurį projektų finansavimas būtų užtikrinamas sutelktomis lėšomis. ESIF pavyko sėkmingai finansuoti gana rizikingas sritis, kurios lengvai galėjo būti nepastebėtos (6).

1.4.

EESRK ragina sukurti platesnį investicijų priemonių rinkinį investicijoms augimo etape skatinti, įskaitant asimetrinius fondus, kuris skirtingų rūšių investuotojams į turtą užtikrintų skirtingą grąžą, ir alternatyvias finansavimo priemones, pavyzdžiui, sutelktinį finansavimą (7). Siekiant, kad Europos MVĮ turėtų palankesnes sąlygas patekti į rinkas, reikėtų taip pat apsvarstyti galimybę kurti subrinkas.

1.5.

Komisija turėtų spręsti nenuoseklaus tvarkos, kuri Europoje ir JAV taikoma investicijoms į programinę įrangą, reglamentavimo problemą ir pašalinti reguliavimo apribojimus, kurie trukdo Europos finansų sektoriui investuoti į skaitmeninio sektoriaus plėtojimą.

2.1.

Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) yra svarbi Europos ekonomikos dalis, esmingai prisidedanti prie darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo (8).

2.1.1.

2015 m. Europos Sąjungoje daugiau kaip 22,3 mln. MVĮ sudarė 99,8 % visų ne finansų bendrovių, jose dirbo 90 mln. žmonių (66,9 % visų darbuotojų), jos sukūrė 57,8 % bendros pridėtinės vertės (9) ir 85 % naujų darbo vietų. Reikia užtikrinti, kad Europoje būtų sukurta nauja MVĮ rūšis, siekiant kompensuoti 200 000 kasmet bankrutuojančių MVĮ (10), su kuriomis tiesiogiai susiję 1,7 mln. darbuotojų. Tačiau būsimam ekonominiam augimui svarbesnės tos įmonės, kurios siekia būti inovatyvios, augti ir eksportuoti.

2.2.

Labai svarbu kurti sparčiai augančias pradedančiąsias įmones, nes jos daug dėmesio skiria inovacijoms greitai augančiuose sektoriuose ir sukuria aukštą pridėtinę vertę. Šios įmonės ateityje kurs darbo vietas ir didins našumą, o tai labai svarbu siekiant gerinti gyvenimo lygį. Nors Europoje pastebima pažanga tam tikrose srityse, ji per lėtai pereina nuo pradinio etapo prie veiklos plėtimo etapo, kuris galiausiai turėtų paskatinti augimą ir darbo vietų kūrimą, kurio reikia Europai (11).

2.3.

Šioje nuomonėje savo iniciatyva daug dėmesio skiriama veiklą plečiančioms įmonėms – tai sparčiai augančios įmonės, kurių darbuotojų skaičius (arba apyvarta) per trejus metus kasmet vidutiniškai augo daugiau kaip 20 % ir kurios stebėjimo laikotarpio pradžioje turėjo 10 arba daugiau darbuotojų (12). Pagrindinis veiklą plečiančių įmonių požymis – jos taiko labai lanksčius verslo modelius. Lankstumas yra gebėjimas augti patekimo į rinką, pajamų ir struktūros atžvilgiu dėl to, kad, pavyzdžiui, skirtingose rinkose greitai atkartojamas verslo modelis arba taikoma nauja valdymo praktika.

2.3.1.

EBPO atliktas 11 šalių tyrimas (13) parodė, kad veiklą plečiančios įmonės sudarė mažiau kaip 10 % įmonių visose 11 šalių, tačiau sukūrė beveik du trečdalius visų naujų darbo vietų (14).

2.4.

Pradedančiosios įmonės paprastai būna mažiau pelningos trumpuoju laikotarpiu ir priklauso nuo išorės finansavimo. Jei šios inovatyvios įmonės negali finansuoti savo plėtros planų, jos negali plėsti veiklos ir tikėtina, kad jos praras esminį potencialą didinti našumą ir kurti darbo vietas.

2.4.1.

Pasaulio banko atliktoje analizėje (15) apskaičiuota, kad 2007 m. vidutinis MVĮ neveiksnių paskolų rodiklis išsivysčiusiose rinkose buvo 6,93 % – daugiau kaip dvigubai didesnis nei didelių įmonių paskolų (2,54 %). Neveiksnių paskolų ypač padaugėjo per krizę Portugalijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Airijoje (iki 10–25 %).

2.4.1.1.

Dėl politikos, kuria bankai skatinami suteikti paskolas rizikingesnėms įmonėms, ypač ankstyvojo etapo įmonėms su ribotu užstatu, gali susidaryti rizikingų bankų grupė, sumažėti kreditai ir padidėti finansinis nestabilumas (16).

2.5.

Europa turi daug dėmesio skirti sklandžiam pereinamosios finansavimo sistemos, kuri šiuo metu neveikia, veikimui.

2.5.1.

Šią finansavimo sistemą sudaro keturi etapai: pradinis etapas (kurioje finansavimas gaunamas iš subsidijų, parengiamojo etapo kapitalo, šeimos ir draugų), nuosavo kapitalo augimo etapas (sutelktinis finansavimas, mikrofinansai, neformalūs investuotojai), tvarus augimas (pakeitimas vertybiniais popieriais, privatus nuosavas kapitalas, rizikos kapitalas, instituciniai investuotojai, neviešas įsiskolinimų platinimas) ir baigiamasis etapas (įsigijimas, viešosios kapitalo rinkos).

3.1.

Sėkmingoms inovacijų ekosistemoms, kurios padeda veiklą plečiančioms įmonėms, būdingi tvirti tarpusavyje susiję tyrimų ir švietimo institucijų tinklai, didelės įmonės, rizikos kapitalo investuotojai bei kūrybingi ir verslūs žmonės (17).

3.1.1.

Paprastai pradedančiosios įmonės kuriamos technologijų centruose, įkurtuose prie geriausių universitetų, kurie atlieka esminį vaidmenį kuriant dinamišką verslo aplinką, kadangi jie yra ir talentingų studentų, ir mokslininkų šaltinis. Galingi, glaudžiai susiję klasteriai didina įmonių našumą, nurodo inovacijų kryptį bei tempą ir skatina kurtis naujas įmones. JAV ir Kinija bei tam tikri centrai Europoje jau ilgą laiką varžosi siekdami pritraukti talentingus žmones ir kapitalą bei skatinti inovacijas.

3.1.2.

Tačiau Europos darbo rinkų susiskaidymas trukdo pradedančiosioms įmonėms tapti veiklą plečiančiomis įmonėmis. Šiuo atžvilgiu labai svarbu sudaryti palankesnes sąlygas darbuotojų judumui visoje Europoje ir pritraukti talentingus žmones iš trečiųjų šalių, kurie pritrauktų kitų gabių specialistų, taip sukuriant nepertraukiamą ciklą.

3.1.3.

Reikėtų skatinti įsteigti jauniesiems verslininkams skirtą programą „Erasmus“. Ji atitinka pagrindinį augimo ir darbo vietų kūrimo principą ir šia iniciatyva būtų galima sudaryti palankias sąlygas judumui. Įmonės ją taip pat vertina teigiamai.

3.1.3.1.

Neseniai buvo priimtos kelios politikos strategijos siekiant pritraukti gabius žmones iš ES nepriklausančių šalių. Taikant 2009 m. įdiegtą mėlynosios kortelės sistemą, kvalifikuoti darbuotojai greičiau pasiekia ES darbdavius (18). Nacionaliniu lygmeniu kai kurios Europos šalys jau įdiegė specialią vizų išdavimo tvarką verslininkams, kitos šalys taip pat pradeda taikyti šią tvarką (19).

3.1.4.

Ypač sėkmingas technologijų centro pavyzdys būtų Oksbridžo (angl. Oxbridge) regionas, apimantis Jungtinės Karalystės Oksfordo ir Kembridžo universitetus. Per užsitęsusį ekonomikos nuosmukio ir sąstingio laikotarpį 2008–2012 m. aukštųjų technologijų bendruomenė Jungtinėje Karalystėje toliau augo ir kūrė inovacijas (20).

3.1.4.1.

Tačiau daugelis Europos universitetų neturi autoriteto, struktūros arba polinkio, kad galėtų sudaryti sąlygas universiteto teritorijose augti verslo įmonėms ar skatinti Vyriausybes įgyvendinti šią programą (21). Universitetų vadovai ir Vyriausybė turėtų plėtoti ryšius su pramone, investuodami į technologijų perdavimo tarnybas universitetų teritorijose ir verslumo ugdymą (22).

3.1.5.

Pumpurinės įmonės (angl. spin-offs), kurios įsisteigia perkėlus technologijas iš universitetų, susiduria su veiklos plėtros sunkumais, nes joms trūksta pinigų ir specialaus valdymo. Todėl labai svarbu, kad šios įmonės galėtų gauti institucinę viešąją paramą, kuri joms padėtų įveikti pradinį privačių finansavimą teikiančių subjektų nenorą investuoti į technologinio profilio pumpurines įmones, nes jos laikomos pernelyg specifinėmis ir rizikingomis, taip pat dažnai nelabai gerai suprantamas jų pobūdis.

3.2.

Nors jų išsilavinimo lygis panašus, Europos piliečiai daug rečiau kuria naujas įmones nei amerikiečiai. Yra įvairių tokios padėties priežasčių, pavyzdžiui, didelė rizikos baimė, administracinė našta, neišvystyta antro šanso kultūra, prastai parengtos su verslumu susijusios švietimo programos ir privataus nuosavo kapitalo kultūros trūkumas. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į ankstyvą verslumo kultūros ugdymą pradinėse ir vidurinėse mokyklose.

3.2.1.

Tiesą sakant, kurdami naujas įmones europiečiai labiausiai bijo susidurti su bankroto rizika (43 % europiečių, palyginti su 19 % amerikiečių). JAV (23) rizikuoti labiau linkstama dėl pakankamai veiksmingos ir nebaudžiamosios įmonių bankroto tvarkos, taip pat šioje šalyje apskritai palankiau žiūrima į įmonių nesėkmes. Politikos formuotojų ir švietimo institucijų prioritetinis tikslas turėtų būti kurti verslumui palankesnę kultūrą.

3.2.1.1.

Neseniai atliktas tyrimas rodo, kad pakartotinai verslą kuriančių verslininkų įkurtų įmonių apyvarta yra didesnė ir jų darbuotojų skaičius didėja greičiau, taip pat jos turi daugiau galimybių gauti išorės finansavimą (24). Ispanijoje pasiseka tik 20 % pirmą pradedančiąją įmonę įkūrusių verslininkų, antrą kartą bandančių verslininkų sėkmės rodiklis padidėja iki stulbinančių 80 %

3.3.

Paprastai labiau tikėtina, kad sparčiai augančioms ir inovatyvioms įmonėms bankai nesutiks suteikti paskolos, nes jos neturi kapitalo, o tai yra pagrindinė banko kredito rizikos vertinimų dalis (25). Todėl pradedančiosioms įmonėms ir įmonėms, turinčioms didelių planų plėsti veiklą, tačiau neapibrėžtus arba numatomus neigiamus pinigų srautus, labai svarbus nuosavo kapitalo finansavimas. Taigi, banko kreditus reikėtų papildyti didinant finansavimo šaltinių įvairovę ir lankstumą, ypatingą dėmesį skiriant nuosavo kapitalo finansavimo svarbai.

3.4.

Europoje reikėtų sukurti ir skatinti nuosavo kapitalo kultūrą; Europos finansų sistemos turi kurti mažmeniniams investuotojams pritaikytus investicijų produktus ir suteikti jiems būtino likvidumo, kad jie investuotų į mažas inovatyvias įmones.

3.4.1.

Kadangi Europos pradedančiosios įmonės nėra finansuojamos vėlesniu etapu, jos negali augti taip sparčiai kaip JAV įmonės, be to, siekiant išsilaikyti joms reikia sparčiau gauti pajamų arba jos bus parduotos skubotai už mažesnę kainą. Iš tiesų iki 2009 m. tik 5 % Europos įmonių, sukurtų nuo pat pagrindų nuo 1980 m., pateko tarp 1 000 geriausių įmonių rinkos kapitalizacijos atžvilgiu. JAV tokių įmonių buvo 22 % (26)

3.4.1.1.

NET daugiau kaip pusė viso pasaulio rizikos kapitalo suteikiama JAV ir tik 15 % Europoje. 2013 m. JAV buvo suteikta 26 mlrd. EUR rizikos kapitalo, Europoje – 5 mlrd. EUR, o į Europos pradedančiąsias įmones verslo angelai investavo 6 mlrd. EUR, o JAV – 20 mlrd. EUR.

3.4.1.2.

Taigi ES labai trūksta verslo angelų ir rizikos kapitalo finansavimo, kurių JAV yra atitinkamai tris ir penkis kartus daugiau. Tai esminis skirtumas, kadangi šios rūšies kapitalo reikia siekiant įmones paversti didesnėmis ir sėkmingesnėmis bendrovėmis.

3.4.1.3.

Pagrindinė šio skirtumo priežastis yra didelis ES rizikos kapitalo pramonės susiskaidymas pagal valstybių sienas. Vidutinis Europos rizikos kapitalo fondo dydis (apie 60 mln. EUR) yra net perpus mažesnis už tokio pačio vidutinio JAV fondo dydį ir 90 % ES investicijų sutelktos tik aštuoniose ES valstybėse narėse (Danijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje) (27). Dėl skirtingų valstybėse narėse taikomų taisyklių rizikos kapitalo įmonės patiria didelių sąnaudų ieškodamos finansavimo visoje Europoje. Todėl jos yra mažos ir turi mažiau kapitalo, kurį galėtų panaudoti augančioms įmonėms remti. Jeigu Europos rizikos kapitalo rinkos būtų tokios stiprios kaip JAV, 2008–2013 m. įmonės būtų galėjusios gauti net 90 mlrd. eurų papildomų lėšų (28).

3.4.1.4.

Taip pat daug problemų kelia nepakankamas privačių investuotojų dalyvavimas. Per pastarąjį dešimtmetį Europos rizikos kapitalo sektorius tapo labai priklausomas nuo viešojo sektoriaus institucijų, kurios 2015 m. prie bendrų investicijų prisidėjo 31 % (29), o 2007 m. ši dalis sudarė tik 15 % (30) Turėtų būti siekiama ne panaudoti mažiau viešųjų lėšų, o gauti lėšų iš didesnio skaičiaus privačių šaltinių. Jei pramonė ilgainiui nori tapti savarankiška, reikia plėsti ir įvairinti investuotojų bazę.

3.4.1.5.

Siekiant skatinti viešojo bei privataus sektorių partnerystes reikėtų apsvarstyti galimybę pasinaudoti asimetriniais fondais. Tai rizikos kapitalo fondai, kuriuose, priklausomai nuo investuotojų investicinių tikslų, jiems taikomos skirtingos sąlygos ir jie gauna skirtingą grąžą, pripažįstant įvairius partnerių interesus pagal bendradarbiavimo tipą. Tokie fondai jau veikia Suomijoje, Graikijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Nyderlanduose.

3.4.2.

Siekiant, kad Europos MVĮ turėtų palankesnes sąlygas patekti į rinkas, reikėtų taip pat apsvarstyti galimybę kurti subrinkas. Šiose subrinkose reikėtų taikyti nedideles įtraukimo į sąrašus kainas ir lankstų bei pritaikytą požiūrį į mažesnių ir dinamiškų įmonių poreikius. Vertėtų paminėti tokius gerus pavyzdžius, kaip Londono alternatyvaus investavimo rinka (AIM), Paryžiaus naujoji rinka arba Madrido alternatyvi birža (MAB). Ši lanksti reguliavimo sistema gali turėti dvi medalio puses. Mažos įmonės gali lengviau patekti į vertybinių popierių biržą ir išleisti akcijas, tačiau, kita vertus, nepatyrusiems investuotojams gali būti sunku įvertinti tikslų įmonės rizikos profilį.

3.4.3.

Konkrečių sektorių reguliavimas kartais riboja ES įmonių pajėgumą investuoti į technologijų plėtrą, palyginti su atitinkamomis JAV įmonėmis. Pavyzdžiui, Europos, JAV ir Šveicarijos finansų bendrovės susiduria su asimetrišku reguliavimu, taikomu reikalingoms investicijoms į programinę įrangą ir kitą nematerialųjį turtą, kurios yra itin svarbios skaitmeninio sektoriaus plėtojimui.

3.4.3.1.

Bankų sektorius yra didžiausias IT sektorius pasaulyje – IT inovacijoms išleidžiama 700 mlrd. USD, o finansų sektorius išleidžia 1 iš 5 EUR ir 5–10 % investicijų (31). Taigi, bankai yra svarbus skaitmeninės pertvarkos veikėjas ir pagrindinis skaitmeninės ekonomikos finansuotojas.

3.4.3.2.

Nepaisant to, reguliavimo sistema trukdo jiems investuoti į informacines technologijas, nors šios investicijos labai reikalingos. Reguliuojant finansų sektorių programinė įranga turėtų būti laikoma įprastu turtu ir ES bankai neturėtų būti verčiami atskaityti šias investicijas dėl kapitalui taikomų reikalavimų.

3.5.

Skirtinga apmokestinimo tvarka, taikoma valstybėse narėse ir skirtingų rūšių finansavimui, trukdo kurti visos Europos kapitalo rinkas, o tai turi įtakos tiek investuotojams, tiek emitentams.

3.5.1.

Dauguma Europos pelno mokesčių sistemų yra palankesnės skolų finansavimui skolomis, o ne nuosavu kapitalu, kadangi leidžiama atskaityti palūkanų išlaidas; nuosavo kapitalo atveju dividendų mokėjimai neatskaitomi. Tokia palankesnių sąlygų skoloms problema galėtų būti sprendžiama atskaitant mokesčius tiek už nuosavo kapitalo, tiek už skolų finansavimo išlaidas (32).

3.5.1.1.

Mokesčių paskatos atlieka svarbų vaidmenį finansuojant sparčiai augančias įmones ankstyvuoju etapu; kai kurių pasaulio šalių Vyriausybės pavieniams asmenims ir įmonėms, investavusiems į aukštųjų technologijų pradedančiąsias įmones arba tinkamus rizikos kapitalo fondus, leidžia atskaityti mokesčius (33).

3.5.1.2.

Įprasta darbuotojams ir pradedantiesiems verslininkams patraukli privilegija yra įdiegti akcijų pasirinkimo sandorių programas, nes daugelis jų taip galėtų atsisakyti darbo užmokesčio koregavimo. Daugumoje valstybių narių akcijų pasirinkimo sandoriams taikoma labai nepalanki apmokestinimo tvarka, nes jie laikomi įprastomis pajamomis ir apmokestinami taikant ribinį tarifą. Reikėtų skatinti akcijų pasirinkimo sandoriams taikyti mokesčių lengvatas, kaip Incentive Stock Options (ISO) (34) JAV.

3.5.2.

Laikydamosi PVM įsipareigojimų įmonės patiria daug sąnaudų, ypač jei įmonė parduoda prekes ar paslaugas tarpvalstybiniu lygmeniu. EESRK džiaugiasi, kad Komisija, remdamasi savo bendrosios skaitmeninės rinkos strategija, paskelbė, kad iki 2016 m. pabaigos pateiks pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, siekdama sumažinti įmonėms tenkančią administracinę naštą, kuri susidaro dėl skirtingų PVM sistemų. Kaip vieną šių priemonių Komisija siūlo nustatyti ribinę vertę be PVM siekiant padėti pradedančiosioms ir labai mažoms įmonėms (35).

3.6.

Svarbu išnaudoti visą bendrosios rinkos potencialą, kad pradedančiosios įmonės ankstyvuoju etapu galėtų teikti paslaugas ir gaminius visoje ES ir greitai plėstis, kad galėtų konkuruoti pasaulinėse rinkose.

3.6.1.

Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos prioritetas turėtų būti paprastos ir veiksmingos tarpvalstybinės sutarčių taisyklės vartotojams ir įmonėms. Jomis būtų pašalintas teisinis nenuoseklumas vartojimo sutarčių teisės srityje ir būtų skatinama tarpvalstybinė e. prekyba ES. Pašalinus dėl vartojimo sutarčių teisės skirtumų kylančias kliūtis, vartojimas ES nuo esamo lygio išaugtų 18 mlrd. EUR, o bendrasis vidaus produktas – 4 mlrd. EUR (36).

3.7.

Dėl bereikalingos administracinės naštos verslininkai taip pat patiria papildomų sąnaudų ir be reikalo gaišta laiką.

3.7.1.

2013–2015 m. vidutinės verslo pradėjimo išlaidos ES sudarė 4,1 % BVP vienam gyventojui, o JAV – 1,17 % (37)

3.7.2.

Kalbant apie laiką, kurio reikia įmonei įkurti ES, įmonės registracija užbaigiama vidutiniškai per 11,6 dienos. JAV įkurti įmonę galima vos per 6 dienas.

3.8.

Informacijos asimetrija yra dar viena priežastis, dėl kurios Europoje yra nedaug greitai augančių įmonių. Investuotojams pateikiama nepakankamai išsami visų investavimo galimybių apžvalga. Be to, investuotojai iš ES nepriklausančių šalių susiduria su papildomomis kliūtimis, nes jiems reikia perprasti skirtingų šalių rinkų specifiką. Specialus, į Europos investavimo konsultacijų centrą (EIKC) ir Europos investicinių projektų portalą (EIPP) (38) integruotas portalas padėtų atkreipti dėmesį į sparčiai augančius projektus ir sumažinti informacijos asimetriją.

4.1.

Keletas šalių išplėtojo gerąją praktiką pradedančiosioms ir veiklą plečiančioms įmonės remti. EESRK siūlo Komisijai atidžiai išnagrinėti galimybę įgyvendinti šią praktiką Europos lygmeniu.

4.1.1.

Vokietijoje nustatytas reikalavimas, kad įmonės taptų Vokietijos prekybos rūmų, kurie savo ruožtu teikia paramą ir konsultacijas, narėmis (39).

4.1.2.

Reikėtų ištirti Vyriausybės paskolų garantijų sistemas, kurios taikomos Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje ir Prancūzijoje, ir valstybės bendro finansavimo programas, kurios taikomos Vokietijoje ir Švedijoje (40).

4.1.3.

Siekiant skirti daugiau lėšų rizikingesniam turtui Jungtinėje Karalystėje taikomos mokesčių paskatų schemos EIS, SEIS ir VCT (41).

4.1.4.

Italijos Pjemonto regione 12 pramonės klasterių sukurti tinklai, vienijantys įmones, universitetus ir vietos valdžią (42).

4.1.5.

Ispanijos Baskijos regione kooperatyvas „Elkar-Lan“ skatina kurti kitus kooperatyvus atliekant visapusišką projektų gyvybingumo analizę, rengiant mokymus ir suteikiant galimybę gauti subsidijas ir finansinę pagalbą (43).

4.1.6.

Valdžios paslaugų skaitmeninimas, kaip matyti iš Estijos pavyzdžio, galėtų reikšti lūžį, po kurio inovatyvioms ir aukštųjų technologijų bendrovėms būtų lengviau augti. E. valdžios sukūrimas turėtų didžiulį poveikį visos Europos mastu.

4.1.7.

Šiuo duomenimis grindžiamos ekonomikos laikotarpiu nematerialusis turtas, kurį sunku įvertinti naudojantis tradiciniais finansavimo mechanizmais, gali būti svarbus konkurencinis pranašumas. Jungtinės Karalystės intelektinės nuosavybės tarnyba parengė būdų, kaip nustatyti ir įvertinti šį turtą pinigų srauto požiūriu (44).

4.1.8.

Jungtinėje Karalystėje speciali grupė „Future Fifty“, priklausanti įmonei „Tech City UK“, remia 50 svarbiausių augančių Jungtinės Karalystės skaitmeninio sektoriaus įmonių. Pagal šią programą sudaromos palankios sąlygos naudotis valstybinio ir privačiojo sektoriaus patirtimi, mezgami ryšiai su Jungtinės Karalystės institucinių investuotojų baze ir siūloma pritaikyta parama siekiant padėti įmonėms sparčiai augti ir padėti joms pasirengti PVAP (45), susijungimams ir įsigijimams bei pasauliniam augimui (46).

4.1.9.

2015 m. JAV federalinė Vyriausybė įdiegė MTIM (angl. STEM) sistemą, kuria siekiama įkvėpti vaikus mokytis mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos. Pagrindinis sistemos tikslas yra paruošti mokinius atsižvelgiant į būsimus darbo rinkos poreikius (47). Vis daugiau dėmesio skiriama universaliesiems gebėjimams ir MTIMM (angl. STEAM) sistemai, kurioje paskutinė M raidė reiškia meną.

5.1.

Europos Komisija deda dideles pastangas verslininkams remti: pastaraisiais metais ji parengė daugybę iniciatyvų, ir šiame procese aktyviai dalyvavo nemažai įvairių generalinių direktoratų, pavyzdžiui, Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generalinis direktoratas (48), Švietimo ir kultūros generalinis direktoratas (49), Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinis direktoratas (50), Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktoratas (51) ir Finansinio stabilumo, finansinių paslaugų ir kapitalo rinkų sąjungos generalinis direktoratas (52).

5.2.

Daugelis šių iniciatyvų yra naujos ir dar per anksti vertinti jų poveikį. Tačiau EESRK mano, kad Komisija eina teisingu keliu, ir skatina ją toliau dirbti šia kryptimi nuolat konsultuojantis su atitinkamais Europos ir nacionaliniais suinteresuotaisiais subjektais.

10.3.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 75/14

Pranešėja

Vladimíra DRBALOVÁ

1.1.

Komitetas mano, jog labai svarbu, kad įmonės būtų skaidrios, ir palaiko bet kokią iniciatyvą, kuria padedama užtikrinti ilgalaikį verslo santykių tvarumą ir nuspėjamumą. Skaidrumas yra svarbus visoms šalims ir pačioms įmonėms, jį taip pat svarbu užtikrinti siekiant gerinti įmonių įvaizdį ir didinti darbuotojų, vartotojų ir investuotojų pasitikėjimą.

1.2.

Komitetas pripažįsta, kad dauguma Europos Sąjungoje veikiančių įmonių yra tikrai skaidrios. Nepaisant to, po neseniai kilusių keleto skandalų paaiškėjo, jog skaidrumą reikia didinti, kad jis taptų įprasta tvarių įmonių strategijų dalimi. Vis daugiau investuotojų ir akcininkų atidžiai stebi ne tik įmonių pelningumo, bet ir įmonių socialinės atsakomybės (1) kokybinius rodiklius, kurie padeda mažinti socialinę riziką ir užtikrinti tvarią įmonių plėtrą. Kad įmonių ir kitų suinteresuotųjų subjektų poreikiai būtų patenkinti, informacija turėtų būti esminė, o jos surinkimas neturėtų daug kainuoti.

1.3.

Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad valstybių narių Vyriausybės turėtų motyvuoti ir skatinti įmones suvokti skaidrumą kaip privalumą, kadangi tai puiki galimybė verslui, ir jas remti, kad būtų vykdomi šie reikalavimai.

1.4.

Komitetas mano, kad svarbu tuo pat metu sutelkti dėmesį į pateikiamos informacijos veiksmingumą ir apimtį bei jos kokybę ir teisingumą. Didinant skaidrumą daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama pasiektiems rezultatams, taip pat ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo procesui. Be informacijos apie pasiektus rezultatus, ataskaitos taip pat turėtų būti orientuotos į perspektyvas.

1.5.

Komitetas rekomenduoja Komisijai nustatyti tolesnius veiksmus, suteiksiančius įmonėms galimybę tenkinti skaidrumo įpareigojimus ir išlaikyti savo pasaulinį konkurencingumą.

1.6.

Apskritai EESRK supranta, kad mažos ir vidutinės įmonės veikia kitokiomis sąlygomis. Dėl šios priežasties joms taikomas taisykles reikėtų supaprastinti, kad įmonės galėtų ataskaitas teikti tinkamesniu būdu, užtikrinant visišką skaidrumą. EESRK teigiamai vertina gebėjimų stiprinimo projektą, kurio tikslas yra padėti MVĮ įveikti šiuos iššūkius.

1.7.

Komitetas mano, kad įgyvendinant bet kokias tolesnes su informacijos atskleidimu susijusias iniciatyvas daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama informacijai, kurios tikrai reikia suinteresuotiesiems subjektams ir kuri turėtų apimti bendrą rodiklių rinkinį ir tuo pat metu atsižvelgti į įmonės ir sektoriaus, kuriame ji veikia, pobūdį.

1.8.

Komitetas pabrėžia, kad įmonių socialinė atsakomybė ir įmonėse taikoma skaidrumo politika yra neveiksminga, jeigu įmonių darbuotojai neprisiima įsipareigojimų, todėl ji turėtų būti nustatyta konsultuojantis su socialiniais partneriais.

1.9.

Įmonių atskaitomybės auditorija auga ir vis daugiau suinteresuotųjų subjektų grupių domisi įvairesniais įmonių reikalų aspektais. Todėl Komitetas mano, jog svarbu įvertinti dabartinį ataskaitų teikimo modelį ir padaryti, kad jis būtų tinkamas pagal savo paskirtį.

2.1.

2010 m. Komisija paskelbė komunikatą, kuriame buvo pateikta 50 pasiūlymų, kaip pagerinti vidaus rinką. Jame buvo teigiama, kad dedant bendras pastangas įmonės taip pat turi atlikti tam tikrą vaidmenį prisiimdamos atsakomybę ir užtikrindamos skaidrumą ne tik savo darbuotojams ir akcininkams, bet ir plačiajai visuomenei. Komisija pabrėžė, kad, siekiant didinti užimtumą ir gerinti verslo ir prekybos sąlygas, esama galimybių gerinti įmonių valdymą, ypač kiek tai susiję su direktorių valdybų sudėtimi ir įvairove, įskaitant moterų atstovavimą (2). Pripažinta, kad verslo etika ir vertybės padeda ekonomikai atsigauti.

2.2.

2011 m. Komisija paskelbė atnaujintą 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) strategiją  (3), kurioje iš naujo apibrėžė ĮSA kaip „įmonių atsakomybę už jų poveikį visuomenei“. Svarbi šios strategijos dalis buvo veiksmų planas, kuriuo siekiama integruoti finansinę ir socialinę atskaitomybę.

2.3.

2012 m. Komitetas priėmė nuomonę dėl atnaujintos ES ĮSA strategijos (4), kurioje pabrėžė, kad sunkiomis ekonominėmis ir politinėmis sąlygomis ĮSA politikos iniciatyva – tai galimybė konstruktyviai bendradarbiauti su verslo bendruomene. Svarbu suprasti įvairius su ĮSA susijusios veiklos motyvus. Komunikate aptarti įvairūs naudos aspektai – šią naudą ir kitus gerosios praktikos pavyzdžius reikėtų aktyviau viešinti ir taip įmones informuoti bei skatinti prisiimti tvirtesnius įsipareigojimus dėl ĮSA.

2.4.

Pastaraisiais metais Komitetas parengė daug kitų nuomonių, kurios yra paminėtos šioje nuomonėje. Šiose nuomonėse pabrėžiama įmonių socialinės atsakomybės, jų skaidrumo, nefinansinės informacijos atskleidimo ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų – investuotojų, vartotojų, darbuotojų ir jų profesinių sąjungų atstovų, NVO – įtraukimo į šį procesą svarba. Šioje nuomonėje Komitetas norėtų dėmesį sutelkti į tinkamą viso proceso sistemą.

3.1.

Dėl 2008 m. ekonomikos krizės ir jos socialinių padarinių šiek tiek sumažėjo piliečių pasitikėjimas verslu, o visuomenė ir investuotojai dėmesį nukreipė į socialinį ir etišką įmonių elgesį. Daugėja suinteresuotųjų subjektų grupių, kurios domisi vis įvairesniais įmonių reikalų aspektais.

3.2.

Investuotojai nori skaidrumo ir savo investicijų kontrolės, taip pat nori žinoti, kokį teigiamą arba neigiamą poveikį jų pinigai daro aplinkai ir visuomenei. Svarbiausi nefinansinės informacijos šaltiniai investuotojams yra tvarumo ar ĮSA ataskaitos ir metinės ataskaitos. Kokybiniai politiniai pareiškimai yra svarbūs finansiniam atlygiui įvertinti, tačiau esminiais laikomi kiekybiniai pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai (PVRR).

3.3.

Jei įmonė nesilaiko teisės normų ir skaidrumo reikalavimų, pirmiausia nukenčia darbuotojai. Tačiau būtent darbuotojai vaidina lemiamą vaidmenį įmonės veiklos vystyme, nuo kurio priklauso jų darbo vietos garantija, darbo užmokestis, sveikata ir darbo sąlygos. Jie turi teisę reikalauti skaidrumo ir būti informuoti bei dalyvauti sprendimuose, susijusiuose su finansine padėtimi ir socialine, aplinkosaugos bei ekonomine savo įmonės politika.

3.4.

Vartotojai labiau nei bet kada anksčiau nori skaidrumo ir tikisi, kad jis bus užtikrinamas konkrečiose jiems svarbiose srityse. Visų pirma pačios įmonės turi būti suinteresuotos laikytis skaidrumo politikos savo santykiuose su kitais suinteresuotaisiais subjektais (darbuotojais, piliečiais ir vartotojais). Dažnai tai tiesiog reiškia, kad klientai turi žinoti faktus, kad remdamiesi turima informacija galėtų apsispręsti, ką pirkti. Galiausia būtent verslas turės naudos iš ištikimų ir geriau informuotų klientų (5). Šiuo požiūriu maisto pramonė yra labai jautri sritis. Remiantis naujausiais Maisto sektoriaus sąžiningumo centro (Centre for Food Integrity) moksliniais tyrimais (6) įrodyta, kad užtikrinant daugiau skaidrumo didėja vartotojų pasitikėjimas maistu ir tampa aišku, kaip tai pasiekti.

3.5.

Dėl globalizacijos daug verslo partnerių ir suinteresuotųjų subjektų norėtų gauti daugiau informacijos apie įvairius įmonių reikalus iš daugelio šalių.

3.6.

Skaidrumas padeda didinti pasitikėjimą, o įmonėms reikia visuomenės pasitikėjimo. Dažnai tai, ko visuomenė tikisi ir kaip mato elgiantis įmones, nesutampa. Toks nesutapimas atsiranda iš dalies dėl neatsakingo kai kurių įmonių elgesio, taip pat dėl to, kad kai kurios įmonės išpučia savo nuopelnus aplinkosaugos ar socialinėje srityje. Nepakankamas visuomenės informuotumas apie įmonių laimėjimus ir jų veiklos suvaržymus taip pat prisideda prie šio neatitikimo.

3.7.

Dėl to 2009 m. Europos Komisija pradėjo rengti praktinius seminarus įmonių skaidrumo klausimais. Europos įmonės tai vertino kaip labai savalaikę iniciatyvą t. y. ištikus krizei, kai skaidrumas ir įmonių socialinė atsakomybė (ĮSA) apskritai galėtų padėti atkurti visuomenės pasitikėjimą verslu, kuriam besitęsianti krizė taip pat tam tikru mastu pakenkė. Iniciatyva buvo skirta įvairioms suinteresuotųjų subjektų (darbdavių, profesinių sąjungų, nevyriausybinių organizacijų ir žiniasklaidos) grupėms, ir šie bandomieji veiksmai turėjo padėti Komisijai suvokti, kokių tolesnių priemonių imtis.

3.7.1.

Ko pasimokyta iš šios iniciatyvos?

4.1.

ES ĮSA strategijoje Komisija nurodo, kad atskleidus socialinę ir aplinkosaugos informaciją, įskaitant su klimatu susijusią informaciją, galima lengviau įtraukti į procesą suinteresuotuosius subjektus ir nustatyti esminę tvarumui kylančią riziką. Šios informacijos atskleidimas – svarbus atskaitomybės elementas, galintis padėti didinti visuomenės pasitikėjimą įmonėmis. Kad įmonių ir kitų suinteresuotųjų subjektų poreikiai būtų patenkinti, informacija turėtų būti esminė.

4.1.1.

Komisija taip pat pripažįsta, kad vis daugiau įmonių atskleidžia socialinę ir aplinkosaugos informaciją. MVĮ tokią informaciją dažnai pateikia neoficialiai ir savanoriškai. Vieno šaltinio duomenimis, maždaug 2 500 Europos įmonių skelbia ĮSA arba tvarumo ataskaitas, taigi ES šioje srityje yra pasaulinė lyderė (7).

4.2.

2013 m., Komisija, remdamasi Europos Parlamento iniciatyva, parengė pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl visų sektorių įmonių teikiamos socialinės ir aplinkosaugos informacijos skaidrumo  (8). „Apskaitos direktyvų“ pakeitimais siekta nustatyti tam tikroms didelėms įmonėms (šiuo metu Europos Sąjungoje yra maždaug 6 000 tokių įmonių ir grupių) taikytiną reikalavimą metinėse ataskaitose atskleisti svarbią nefinansinę ir įvairovės informaciją.

4.2.1.

Po konsultacijų su verslo įmonėmis ši direktyva kai kuriose šalyse perkelta į nacionalinę teisę siekiant užtikrinti, kad įgyvendinant ją būtų pasinaudota jos lankstumu, nebūtų viršyta jos taikymo sritis, būtų užtikrinamas teisinis įmonių saugumas ir būtų tenkinami jų tikrieji poreikiai. Atsižvelgdamas į tai, EESRK parengė nuomonę (9), kurioje pabrėžia teisę pasinaudoti šiuo lanksčiu ir tinkamu mechanizmu, kuriuo siekiama gerinti komunikaciją su akcininkais, investuotojais, darbuotojais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, ir teigiamai vertina tai, kad šis pasiūlymas skirtas tik didelėms įmonėms,

4.2.2.

Komisija, remdamasi viešų konsultacijų rezultatais, rengia neprivalomas gaires dėl nefinansinių ataskaitų teikimo. Siekdama palengvinti tolesnes konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais (10), Europos Komisija, kaip pavyzdį, parengė informacinį dokumentą, kuriame pateiktas pagrindinių nefinansinės informacijos atskleidimo principų sąrašas. Atskleidžiama nefinansinė informacija turi būti esminė, patikima, subalansuota ir suprantama, išsami ir glausta, strateginė ir perspektyvinė, orientuota į suinteresuotuosius subjektus, būdinga įmonei ar sektoriui, kokybinė ir kiekybinė bei nuosekli.

4.3.

Įgyvendindama strategiją „Europa 2020“, kurioje raginama gerinti verslo aplinką Europoje, 2014 m. Komisija paskelbė pasiūlymą dėl direktyvos, kuria siekiama remti modernios ir veiksmingos įmonių valdymo sistemos, skirtos Europos įmonėms, investuotojams ir darbuotojams, kūrimą  (11), nes tai atitinka šiandienos visuomenės poreikius ir kintančias ekonomines sąlygas.

4.3.1.

Pasiūlymu turėtų būti padedama užtikrinti ilgalaikį ES įmonių tvarumą ir tolesnę ilgalaikę perspektyvą akcininkams, nes tai padėtų užtikrinti geresnes veiklos sąlygas įmonėms, kurių akcijomis prekiaujama reguliuojamose ES rinkose. Savo nuomonėje (12) Komitetas pabrėžė, kad įgyvendinus šį pasiūlymą būtų užtikrintas stabilesnis ir tvaresnis įmonių valdymas ir investicijų aplinka Europoje, taip pat pažymėjo, kad atlikdama poveikio vertinimą Komisija teigia, jog įgyvendinus jos pasiūlymus biržinėms bendrovėms tenkanti administracinė našta padidėtų labai nedaug. Vertinant šią direktyvą bus labai svarbu įvertinti šią pusiausvyrą.

4.4.

2015 m. spalio mėn. Komisija paskelbė naują strategiją „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos link“, kurioje siūloma ES politikos, kuria atsižvelgiama į atsakingesnės ir skaidresnės prekybos politikos poreikį, vizija.

4.4.1.

Skyriuje „Vertybėmis grindžiama prekybos ir investicijų politika“ Komisija skelbia, kad reikia stiprinti vartotojų teises sustiprinant įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvas ir visoje gamybos grandinėje užtikrinant deramą stropumą, taip pat daugiausia dėmesio skirti žmogaus teisėms rodomai pagarbai ir socialiniams (įskaitant darbuotojų teises) ir aplinkosaugos vertės grandinių aspektams. Komisija siekia imtis tolesnių veiksmų ir tobulinti laisvosios prekybos susitarimų darnaus vystymosi aspektą.

4.4.2.

Savo nuomonėje (13), kurioje daugiausia dėmesio skiriama deramam darbui ir pasaulinėms tiekimo grandinėms, Komitetas teigia, kad „dalyvaudamas įgyvendinant ir stebint specialiuosius laisvosios prekybos susitarimų (LPS) skyrius, taip pat dalyvaudamas labai įvairiuose pilietinės visuomenės komitetuose, EESRK sukaupė daug tvarumo srities patirties ir ja remdamasis gali siūlyti tinkamą būtinų žmogaus ir darbuotojų teisių srities teisinių reikalavimų, skaidrumo, kovos su korupcija ir daugiašalėms įmonėms būtino lankstumo, kad šios, atsižvelgdamos į įvairias vietos aplinkybes, galėtų veiksmingai organizuoti ir plėtoti savo pasaulines tiekimo grandines, pusiausvyrą“.

4.4.3.

Ataskaitų dėl nefinansinių reikalų skelbimui keliami aukštesni reikalavimai galėtų būti svarbus prekybos politikos klausimas. Reguliavimas pasauliniu lygmeniu, įskaitant prekybos susitarimus, turėtų padidinti nefinansinės informacijos skelbimo skaidrumą tokiose šalyse kaip Jungtinės Amerikos Valstijos ir Kinija, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas Europos įmonėms.

4.4.4.

EK ketina stiprinti paskatas, visų pirma skirtas tarptautinėms įmonėms, teikti informaciją apie išsamų patikrinimą, taikyti platesnio užmojo požiūrį į naudingųjų iškasenų gavybą konfliktų paveiktose vietovėse  (14), ieškoti naujų sričių, kuriose būtų galima užtikrinti glaudesnę partnerystę kuriant atsakingas vertės grandines, ir skelbti įmonių ataskaitų apie atsakingą vertės grandinę apžvalgą.

4.4.5.

Kalbant apie Komisijos reikalavimus, susijusius su etiška prekyba ir žmogaus teisių skatinimu bei jų apsauga, pažymėtina, kad įgyvendinus 2015–2018 m. Komisijos veiksmų planą žmogaus teisių srityje (15) taip pat galima tikėtis, kad bus nustatyti nauji įmonėms taikomi reikalavimai. Savo (2016 m. birželio mėn.) išvadose Užsienio reikalų taryba pabrėžia, jog labai svarbu užtikrinti verslo skaidrumą, kad rinkose būtų galima pripažinti ir skatinti žmogaus teises, taip pat atlyginti už joms rodomą pagarbą.

4.5.

2016 m. sausio mėn. Komisija, siekdama užtikrinti veiksmingą apmokestinimą ir didesnį mokesčių skaidrumą, pateikė savo Kovos su mokesčių vengimu dokumentų rinkinį.

4.5.1.

Viena iš kruopščiai nagrinėjamų sričių, kurioje bus daromas poveikis tarptautinėms įmonėms ir grupėms, yra ataskaitų pagal šalis teikimas (nustatomas įpareigojimas parengti ataskaitą, kurioje būtų nurodomi grupėje vykdyti sandoriai ir pateikiami duomenys apie pajamas, pelną, sumokėtą pajamų mokestį ir pan., ir pateikti ją mokesčių administratoriui). Šiuo etapu į šį dokumentų rinkinį įtrauktas valstybių narių mokesčių administratorių keitimasis informacija.

4.6.

2016 m. balandžio mėn. pradžioje (16) Komisija pasiūlė tarptautinėms įmonėms skelbti atskirą pareiškimą dėl jų mokamo pajamų mokesčio, kuriame būtų pateikiama ir kita su mokesčiais susijusi informacija. Tarptautinės įmonės, kurių konsoliduotosios grynosios pajamos yra didesnės kaip 750 mln. EUR, turės laikytis šių papildomų skaidrumo reikalavimų, neatsižvelgiant į tai, ar jų buveinė yra Europos Sąjungoje, ar ne. Šis reikalavimas taip pat taikomas jų filialams ir patronuojančiosioms įmonėms. Šiomis aplinkybėmis Komitetas neseniai priėmė nuomonę dėl kovos su mokesčių vengimu (17), kurioje ragina Komisiją būti ambicingesnei reikalaujant iš įmonių fiskalinio skaidrumo ir sumažinti apyvartos 750 mln. EUR pajamų ribą arba parengti laipsniško šios ribos mažinimo grafiką.

4.6.1.

Nepaisant to, Komisija turėtų atsižvelgti į ES vidaus rinkos ir Sąjungos konkurencingumo principus. Jei šis įpareigojimas nebus taikomas ES nepriklausančioms įmonėms, ES taikomi vienašaliai reikalavimai gali turėti nenumatytų padarinių. Todėl šis įpareigojimas turėtų būti taikomas ir ES nepriklausančioms įmonėms derantis dėl tarptautinių prekybos susitarimų.

4.7.

Europos Komisija bendradarbiauja su kitomis tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir Tarptautine darbo organizacija (TDO), PSO ir Pasaulio banku, ir stiprina sinergiją su jų gero įmonių valdymo, skaidrumo ir įmonių atsakomybės priemonėmis (18). Šios priemonės yra reguliariai peržiūrimos ir nustatomi įmonėms taikomi atsakomybės ir skaidrumo reikalavimai, susiję su jų vykdoma socialine, aplinkosaugos ir žmogaus teisių politika. Jomis taip pat skatinama rizikos prevencija ir analizė ir nustatomos išsamaus patikrinimo priemonės. Šios priemonės visų pirma skirtos tarptautinėms įmonėms, tačiau jos taip pat laikytinos gairėmis nacionaliniu lygmeniu veikiančioms įmonėms. Visi šių priemonių pakeitimai pirmiausia turėtų užtikrinti jų geresnį įgyvendinimą.

4.8.

Vis griežtėjantys pasauliniai ir Europos įmonių skaidrumo reikalavimai perkeliami valstybėse narėse veikiančioms įmonėms. Europos Komisijos vaidmuo turėtų būti orientuoti ir koordinuoti ES valstybių narių politiką ir mažinti skirtingų principų atsiradimo riziką (19).

4.8.1.

Atsižvelgiant į Komisijos atsakingo verslo strategiją ir valstybėms narėms skirtas rekomendacijas, nacionaliniu lygmeniu dažnai daroma prielaida, kad atsakingą verslą ir skaidrumą turėtų administruoti ir prižiūrėti valstybė.

4.8.2.

Verslas pripažįsta esąs skaidraus ir atsakingo elgesio varomoji jėga. Tai buvo pripažinta ir Komisijos komunikate „Augimo ir užimtumo partnerystės įgyvendinimas. Paversti Europą įmonių socialinės atsakomybės pavyzdžiu“ (20).

4.8.3.

Pagrindinė kiekvienos įmonės pareiga – kurti vertybes, kurios būtų svarbios ne tik akcininkams, bet ir jos darbuotojams, aplinkai ir bendruomenei, taip pat kurti ir išsaugoti darbo vietas. Kad tai būtų lengviau įgyvendinti, valstybės narės turėtų sudaryti tinkamas sąlygas ir remti įmonių pastangas būti atsakingoms ir skaidrioms.

5.1.

Komitetas pripažįsta, kad įmonių ataskaitų teikimui labai svarbios nefinansinės ataskaitos, nes jos padeda susidaryti visapusę nuomonę apie įmonių reikalus.

5.2.

Įmonėms verslo reguliavimo aplinka darosi vis sudėtingesnė. Kad būtų geriau patenkinti suinteresuotųjų subjektų poreikiai, reikia sukurti tinkamą įmonių ataskaitų teikimo sistemą ir tuo pat metu reikėtų vengti papildomos administracinės ir finansinės naštos. Taip pat reikėtų skatinti įmonių socialinę atsakomybę ir skaidrumą ir juos panaudoti kaip galimybę bendrovėms išvengti socialinės rizikos ir užtikrinti savo pačių darnią plėtrą.

5.3.

Per pastarąjį dešimtmetį didėjo dėmesys įvairiems nefinansinės informacijos aspektams. Yra įvairių tarptautinio masto socialinės ir aplinkosaugos informacijos atskleidimo sistemų, įskaitant Visuotinę ataskaitų teikimo iniciatyvą.

5.4.

Keliamas klausimas, ar visiems šiems suinteresuotiesiems subjektams gali pakakti vienos vienodos ataskaitos, ar jiems reikia pateikti įvairių ataskaitų? Ar turėtų būti ataskaitų įvairovė, ar viena bendra išsami ataskaita kaip, pavyzdžiui, 2015 m. Europos apskaitininkų federacijos (FEE) pasiūlyta CORE&MORE koncepcija (21).

5.5.

Aptariant įmonių ataskaitų teikimą ateityje reikia atsižvelgti į skirtingus įvairių suinteresuotųjų subjektų grupių informacijos poreikius, kurie priklauso nuo ataskaitas teikiančio subjekto dydžio ir pobūdžio.

5.6.

EESRK savo nuomonėje „Nefinansinės informacijos atskleidimas“ nurodo, jog reikėtų paraginti Komisiją inicijuoti ar paskatinti procesą, kuriame dalyvautų įvairūs suinteresuotieji subjektai (22) siekiant geriau apibrėžti pagrindinius principus ir bazinius standartus, kurie palengvintų palyginamumą, o ilgainiui – ir derinimą.

5.6.1.

Šiuo atžvilgiu Komitetas jau pabrėžė, kad reikia imtis taisomųjų veiksmų siekiant užtikrinti, kad dėl trumparegiško požiūrio nebūtų iškraipomos įmonių vertybės. Savo nuomonėje dėl darbuotojų dalyvavimo (23) Komitetas taip pat primygtinai ragino nurodyti būdus, kaip ES politika galėtų pakeisti vyraujančią vienapusę tendenciją įtvirtinti tik akcininkams naudingą skaidrumą įmonėse ir suformuoti platesnį supratimą apie „įmonę kaip darnią bendrovę“, kuriuo būtų sudarytos sąlygos ilgalaikiam įmonės vystymuisi.

5.7.

NET jei darnaus verslo ateitis bus glaudžiai susijusi su socialine aplinka ir pagarba vartotojams, įgyvendinant bet kokias tolesnes su informacijos atskleidimu susijusias iniciatyvas daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama tikriesiems suinteresuotųjų subjektų poreikiams.

10.3.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 75/21

Pranešėjas

Simo TIAINEN

1.1.

Bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) pusę šimtmečio padėjo kurti Europos Sąjungą. Šiuo metu, grįžtant prie pagrindinių dalykų, turėtų būti suteikta galimybė kurti naują ilgalaikę BŽŪP viziją siekiant parengti aiškias ir konkrečias gaires ne tik ūkininkams, bet ir milijonams piliečių. Kaip Komitetas ne kartą pažymėjo, įgyvendinant būsimą BŽŪP turėtų būti ginamas Europos žemės ūkio modelis, pagrįstas apsirūpinimo maistu savarankiškumo, tvarumo ir reagavimo į tikruosius Europos piliečių – tiek ūkininkų, tiek žemės ūkio darbuotojų, tiek vartotojų – poreikius principais.

1.2.

EESRK palankiai vertina pradines diskusijas ir mintis apie BŽŪP ateitį po 2020 m. Nors nuo 1957 m. Sutartyje nustatyti ir nepasikeitę BŽŪP tikslai ir nauji BŽŪP tenkantys iššūkiai dar niekada nebuvo tokie aktualūs, labai svarbu atlikti išsamią dabartinės BŽŪP ir ankstesnės reformos rezultatų analizę. Šioje nuomonėje siekiama pateikti tam tikrų pasiūlymų ir prisidėti prie svarstymų apie BŽŪP ateitį.

1.3.

Visų pirma, atsižvelgiant į BŽŪP sudėtingumą ir įgyvendinant pastarąją reformą kilusius sunkumus, ūkininkams reikia politinio stabilumo ir ilgalaikės žemės ūkio politikos vizijos. Konkrečiai vadovaujantis Lisabonos sutarties nuostatomis, neišvengiamai reikės kelerių metų, kad būtų galima apsvarstyti padėtį, užsibrėžti bendrus tikslus, aptarti problemas ir rasti sprendimų. Todėl Europos Sąjungos institucijos turėtų greitai susitarti dabartinės BŽŪP terminą pratęsti bent dvejiems metams.

1.4.

BŽŪP turėtų būti padidinta pagalba jauniesiems ir naujiems ūkininkams ir ūkininkėms įsisteigti, ne tik taikant konkrečias priemones, bet ir užtikrinant tikrą politikos stabilumą. Iš tiesų, ūkininkams reikia daugiau stabilumo, kad jie galėtų investuoti dešimtmečiais ir atremti su kartų kaita susijusius iššūkius.

1.5.

Įgyvendinant būsimą BŽŪP reikėtų atsižvelgti į ūkininkavimo modelių ir regioninių ypatumų įvairovę ir skirtingus tikslus: ekonominius, socialinius ir aplinkos apsaugos. Galimybė patiems gaminti maisto produktus ir užsiimti žemės ūkiu yra svarbi – ji yra kiekvienos pasaulio tautos kultūros dalis. Europos maisto politika turėtų būti grindžiama sveiku ir kokybišku maistu ir sietis su BŽŪP. Vienas pagrindinių BŽŪP principų turėtų būti visuose ES regionuose išlaikyti gyvybingą ir tvarų žemės ūkį.

1.6.

Įgyvendinant kitą BŽŪP reformą supaprastinimas turėtų būti pirmasis esminis prioritetas. BŽŪP įgyvendinimas privalo tapti sklandesnis, ir reikia sukurti racionalesnę kontrolės ir sankcijų sistemą. Nepaprastai svarbu užtikrinti, kad išmokos ūkininkams būtų sumokamos laiku.

1.7.

Atsižvelgiant į tai, kad BŽŪP yra politika, kurią vykdant Europos lygmeniu daroma tiesioginė intervencija, ir kad pirmenybės Bendrijoje pagamintoms prekėms teikimo atšaukimas reiškia gamintojo kainų sumažėjimą, ateityje BŽŪP turi būti pajėgi reaguoti į visus iškylančius iššūkius, įskaitant rinkos svyravimus. Todėl būtina užtikrinti, kad rinkos organizavimas vyktų nauja kryptimi ir žemės ūkio biudžete Europos lygmeniu būtų numatytos atitinkamos priemonės.

1.8.

2017 m. Europos Komisija tęs savo darbą ir plačiu mastu konsultuotis dėl BŽŪP supaprastinimo ir modernizavimo. Svarbu, kad Europos pilietinė visuomenė šiame procese atliktų aktyvų vaidmenį. EESRK turėtų įsteigti tyrimo grupę, kuri stebėtų šį procesą ir prie jo prisidėtų.

2.1.

Žemės ūkis yra labai svarbus, kad galėtume įveikti būsimas strategines, ekonomines, aplinkosaugos ir socialines problemas. BŽŪP Europai buvo sėkminga visų pirma dėl to, kad Europos vartotojai pastaruosius dešimtmečius galėjo vartoti saugesnius maisto produktus vis mažesnėmis kainomis. Tačiau kai kuriose srityse susiduriama su problemomis biologinės įvairovės, aplinkos ir kraštovaizdžio aspektu, ir jas reikia spręsti. Aukštos kokybės maisto produktų gamyba darniai ūkininkaujant yra svarbiausias piliečiams ir vartotojams rūpimas klausimas. Siekiant patenkinti šiuos lūkesčius reikia įgyvendinti bendrą žemės ūkio politiką, kad būtų galima užtikrinti sveikus ir saugius maisto produktus, aukštą kokybę už priimtiną kainą, aplinkos ir kraštovaizdžio apsaugą ir dinamišką ekonomiką kaimo vietovėse.

2.2.

Kai mūsų į rinką orientuotoje visuomenėje ūkininkai gamina maistą, taip užtikrindami apsirūpinimo maistu saugumą, jie taip pat daro įtaką vandens prieinamumui ir kokybei ir oro bei dirvožemio kokybei, taip pat ir gamtinėms sąlygoms, kartu užtikrina užimtumą kaimo vietovėse ir kaimo kraštovaizdžio išsaugojimą. Kai kurie šių šalutinių veiksnių turėtų būti laikomi viešosiomis gėrybėmis.

2.3.

Žemės ūkis ir miškininkystė yra glaudžiai tarpusavyje susiję, nes Europos Sąjungoje užsiimant šių rūšių veikla naudojama didžioji dalis žemės. Todėl miškininkystės sektorius dažnai dalyvauja viešųjų gėrybių teikime.

2.4.

Veiksniai, turintys įtakos BŽŪP po 2020 m., visų pirma yra žemės ūkiui kylantys iššūkiai, tačiau ir tai, kad šis klausimas turi būti sprendžiamas Europos lygmeniu, vykdant konkrečių reformų procesą ir skiriant biudžetą, o svarbiausia – nustatant aiškią ateinančių dešimtmečių viziją.

2.5.

Bendra žemės ūkio politika visada buvo viena pagrindinių ES politikos sričių. BŽŪP iš esmės atitinka Europos pilietinės visuomenės interesus. Todėl svarbu, kad EESRK aktyviai dalyvautų rengiant būsimą BŽŪP reformą, kuri yra susijusi su laikotarpiu po 2020 m.

3.1.

Atsižvelgiant į numatomas pasaulio demografines tendencijas, 2050 m. reikės išmaitinti maždaug 9 mlrd. žmonių. Kelete pasaulio regionų pagerėjus gyvenimo lygiui, pastebime padidėjusią maisto produktų paklausą ir perėjimą prie mitybos, į kurią įeina daugiau gyvūninių produktų. Dėl šių pokyčių 2050 m. maisto produktų paklausa padvigubėtų. ES privalo prisiimti atsakomybę už pasaulio apsirūpinimo maistu saugumą, tačiau Europos žemės ūkio produkcijos eksportu neišspręsime bado pasaulyje problemos. Pažymėtina, kad apsirūpinimo maistu saugumas turėtų būti paremtas vietos maisto sistemomis. Kiekviena tauta turėtų būti atsakinga už savo apsirūpinimo maistu saugumą, tokia yra ir Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) rekomendacija. EESRK nuomone, ES būtina sutelkti dėmesį ir į žinių perdavimą ir keitimąsi patirtimi, kaip kitose pasaulio šalyse būtų galima vietoje tvariai pagaminti daugiau ir geros kokybės maisto produktų.

3.2.

Kartu tikimasi, kad Europoje maisto produktų paklausa išliks gana stabili, tačiau ji bus įvairi kokybės, sveikatos, etikos, kilmės ir pan. požiūriais.

3.3.

Žemės ūkis ir aplinka yra įvairiais būdais glaudžiai tarpusavyje susiję visuose regionuose. Žemės ūkis ir miškininkystė yra labai svarbūs gamtos išsaugojimo, biologinės įvairovės apsaugos, vandens ir dirvožemio kokybės užtikrinimo ir taršos mažinimo srityse.

3.4.

ES klimato ir energetikos politikos strategijoje nustatytas tikslas padidinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį, kad iki 2030 m. bent 27 % suvartojamos energijos būtų pagaminta iš šių išteklių. Ši dalis ateityje turėtų didėti. Nurodytą tikslą pasiekti ir žaliąjį ekonomikos augimą užtikrinti padės biomasė, gaunama iš žemės ūkio ir miškininkystės veiklos. Vykdant šių sektorių veiklą taip pat reikia efektyviau vartoti energiją.

3.5.

2016 m. liepos 20 d. Komisija pristatė pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų rinkinį, kuriame išdėstė išsamias 2030 m. ES klimato ir energetikos politikos strategijos taisykles. Tai bus ES atsakas siekiant sušvelninti klimato kaitos padarinius, kaip numatyta 2015 m. gruodžio mėn. vykusios 21-osios Klimato kaitos konferencijos (COP 21) metu pasiektame susitarime. Žemės ūkis ir miškininkystė būtini sprendžiant išmetamų teršalų kiekio sumažinimo ir anglies sankaupų išlaikymo dirvožemyje ar medienoje klausimus. Siekiant reaguoti į iššūkius, susijusius su apsirūpinimo maistu saugumu, ir sušvelninti klimato kaitos padarinius reikės užtikrinti žaliąjį ekonomikos augimą, laikytis agroekologinio požiūrio ir tvariai intensyvinti veiksmingą žemės ūkio gamybą. Be to, prisitaikymas prie klimato kaitos bus labai svarbus žemės ūkiui ateityje.

3.6.

Žemės ūkis ir miškininkystė, taip pat visos su šiomis veiklos sritimis susijusios bioekonomikos formos, yra labai svarbūs išlaikant kaimo dinamiškumą ir stiprinant subalansuotą kaimo plėtrą. Tai veiklos rūšys, kurios yra svarbios visose ES kaimo vietovėse didinant užimtumą ir skatinant kultūrą, teritorinę sanglaudą ir turizmą. Gyventojų skaičiaus mažėjimas ir senėjanti visuomenė daugelyje atokių ir kalnuotų regionų ar mažiau palankių ūkininkauti vietovių išlieka pagrindine demografine tendencija. Įgyvendinant viešąją politiką, visų pirma BŽŪP, turėtų būti siekiama išlaikyti žemės ūkį ir remti gamintojus visoje Europos Sąjungoje, įskaitant regionus, kuriuose susiduriama su konkrečiomis problemomis. Išmokos ūkiams gamtinių kliūčių turinčiose kaimo vietovėse yra labai svarbios kaimo plėtros požiūriu. Be šių išmokų ūkininkavimas tokiose vietovėse nebūtų perspektyvus.

3.7.

Dviejų BŽŪP ramsčių sąveikumas yra svarbus ir turėtų būti stiprinamas. Įgyvendinant pastarąją reformą užtikrinama geresnė visų ESI fondų sąsaja ir didesnė darna, todėl šį darbą reikėtų tęsti.

3.8.

EESRK pritaria, kad būtų išplėsta ir taptų privaloma bendruomenės inicijuota vietos plėtros strategija panaudojant visų ESI fondų lėšas, skirtas subalansuotai kaimo vietovių plėtrai. Bendradarbiavimas su vietos veiklos grupėmis ir ūkininkų dalyvavimas plėtojant vietos partnerystes siekiant nustatyti ir finansuoti vietos lygmens projektus turi teigiamą poveikį visuomenės gyvenimo kokybei. Tai galėtų padėti veiksmingai spręsti ES kaimo vietovių gyventojų skaičiaus mažėjimo ir senėjimo problemas.

3.9.

Siekiant išlaikyti žemės ūkį, kartų kaita yra labai svarbus klausimas, todėl taikant visas turimas priemones reikia didinti paramą jauniesiems ir naujiems ūkininkams ir ūkininkėms įsisteigti. Susietosios išmokos taip pat būtinos tiems sektoriams arba regionams, kuriuose konkrečių rūšių ūkininkavimas arba konkretūs žemės ūkio sektoriai yra ypač svarbūs dėl ekonominių, socialinių arba ekologinių priežasčių. BŽŪP taip pat turėtų būti suteiktas aiškus tikslas skatinti aktyvius ūkininkus ir gamybą.

3.10.

Žemės ūkis yra specifinė ekonominė veikla, neatitinkanti įprastų ekonominių dėsnių. Rinkos ekonomikoje kainos ir pajamos svyruoja dėl pasiūlos ir paklausos pokyčių. Tačiau, kadangi maisto produktai pagal savo pobūdį yra pirmos būtinybės prekės, jie iš esmės neelastingi kainų atžvilgiu. Be to, į kainų pokyčius negali greitai reaguoti ir maisto produktų pasiūla. Todėl įvykus netikėtiems gamybos apimties pokyčiams dažnai reikia daugiau laiko ir didelių kainų pokyčių, kad būtų galima atkurti rinkos pusiausvyrą. Dėl šių priežasčių žemės ūkio rinkos laikomos labai nepastoviomis. Būtų galima numatyti ir kitus novatoriškus rinkos mechanizmus.

3.11.

Vartotojai reikalauja saugių, tvarių, maistingų ir aukštos kokybės maisto produktų. Jie taip pat nori, kad maistas būtų įperkamas, ir šį reikalavimą dar labiau sustiprino ekonomikos krizė. Daugelis vartotojų vertina atsekamumą ir vietos gamybos maisto produktus. Specialaus Eurobarometro tyrimo Nr. 410 duomenimis, dauguma respondentų visose valstybėse narėse mano, kad būtina žinoti mėsos kilmę. Visų maisto grandinės suinteresuotųjų subjektų pareiga – patenkinti šį reikalavimą.

3.12.

Būsima BŽŪP, kaip ir kitų sričių ES politika, turėtų būti suderinta su darnaus vystymosi tikslais (DVT). BŽŪP yra svarbi daugelio tikslų atžvilgiu, tačiau svarbiausias yra 2 tikslas: „Panaikinti badą, užtikrinti apsirūpinimą maistu ir geresnę mitybą ir skatinti tvarų žemės ūkį“.

3.13.

Tarptautinės prekybos vaidmuo ateityje neišvengiamai didės. Vis dėlto pastaruoju metu Rusijos nustatytas draudimas importuoti maisto produktus iš Europos Sąjungos sukėlė didelį netikrumą tarptautinės prekybos srityje. Rusijos embargas daro didelį spaudimą Europos Sąjungos, ypač kai kurių valstybių narių, žemės ūkio rinkoms. Žemės ūkio ateičiai lemiamos reikšmės turės problemų, susijusių su netikrumu tarptautinės prekybos srityje, šalinimas.

3.14.

Pastaraisiais metais derybinės galios pusiausvyra tarp maisto tiekimo grandinės dalyvių keitėsi daugiausia mažmeninės prekybos sektoriaus ir kai kurių tarptautinių bendrovių naudai ir tiekėjų, visų pirma ūkininkų, nenaudai. Įgyvendinant būsimą BŽŪP, ūkininkams turėtų būti suteikiama daugiau derybinių galių.

4.1.

Žemės ūkis Europos Sąjungai yra labai svarbus klausimas. Bendros žemės ūkio politikos tikslai nustatyti pradinėje 1957 m. Romos sutartyje. Jie vis dar galioja. Atsirado naujų iššūkių, pavyzdžiui, susijusių su aplinkosauga, kaimo vietovių plėtra, kokybės ir sveikatos klausimais bei pasauliniu badu, – tačiau Sutartys iki šiol nepakeistos, kad juos atspindėtų.

4.2.

BŽŪP yra pagrindinė Europos integruota politika, kuri vis labiau siejama su kitomis konkrečią Europos pridėtinę vertę turinčiomis politikos sritimis, pavyzdžiui, užimtumo, aplinkos, klimato, konkurencijos, biudžeto, prekybos ir mokslinių tyrimų.

4.3.

BŽŪP yra būtina sąlyga norint kurti bendrąją rinką ES maisto sektoriuje. Europos maisto pramonė – didžiausias ES pramonės sektorius, kuriame sukurta daugiau kaip penki milijonai darbo vietų.

4.4.

Kalbant apie prisitaikymą prie visų sektorių ir teritorijų, pagrindiniai žodžiai yra sudėtingumas ir subsidiarumas. Įgyvendinant pastarąją reformą šios savybės buvo sustiprintos. Bendrųjų taisyklių rengimas ir derybos dėl jų pagal Lisabonos sutartį, dalyvaujant 28 valstybėms narėms ir Europos Parlamentui, buvo itin sudėtinga užduotis.

4.5.

Dar neįvertintos dabartinės politikos priemonės. Vis dar vertinama, kaip vykdomi žalinimo įpareigojimai pirmaisiais metais. Tas pat pasakytina apie ekologiniu požiūriu svarbias vietoves. Svarbu neskubėti įgyvendinti dar vienos BŽŪP reformos aiškiai ir išsamiai neįvertinus dabartinės BŽŪP ir nenustačius, kokiu mastu įgyvendinant politikos priemones pasiekti jų politikos tikslai. Todėl reikia tinkamai viską įvertinti, visų pirma priemones, kurioms įgyvendinti reikia daugiau laiko, kad būtų galima pamatyti rezultatus, pavyzdžiui, vykdant žalinimo įpareigojimus.

4.6.

Atsižvelgiant į tai, kad pastaroji reforma buvo inicijuota 2010 m., o jos įgyvendinimo pradžia – 2015 m., prireikė penkerių metų reformai užbaigti. Per dabartinę Komisijos ir Europos Parlamento kadenciją nebus laiko kitai BŽŪP reformai užbaigti, kad ją būtų galima įgyvendinti 2021 m. Todėl reikia pereinamojo laikotarpio, kad dabartinę BŽŪP būtų galima toliau vykdyti pakankamą laikotarpį po 2020 m.

4.7.

Nuo 1962 m. BŽŪP buvo grindžiama trimis pagrindiniais principais: rinkos vienybė, pirmenybė Bendrijoje pagamintoms prekėms ir finansinis solidarumas. Bendroji rinka šiais laikais yra savaime suprantamas dalykas, o pirmenybę Bendrijoje pagamintoms prekėms ir finansinį solidarumą politiniu lygmeniu reikia dar kartą patvirtinti.

4.8.

Vykstant globalizacijai, JAV, siekdama skatinti šalies žemės ūkį per vartotojus, naudoja finansinę paramą ir įgyvendina maisto talonų programą bei įstatymą „Buy American Act“. Europos Sąjunga turėtų įgyvendinti atsakomąsias priemones ir galėtų atkreipti dėmesį į strateginę pirmenybės Europoje pagamintoms prekėms principo svarbą priimdama teisės aktą „Buy European Act“.

5.1.

„Brexit“ padarys didelį poveikį ES, visų pirma bendrajai rinkai ir tarptautinei prekybai, taigi ir BŽŪP ateičiai. Per „Brexit“ derybas, jei Jungtinė Karalystė turės pasitraukti iš ES muitų sąjungos, Jungtinei Karalystei ir naujajai ES dalijantis 28 ES valstybėms narėms suteiktas Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) kvotas, turėtų būti remiamasi dabartiniais prekybos srautais.

5.2.

Nuo 1992 m., įvedus tiesiogines išmokas, reformų konkurencingumas tapo svarbiausiu BŽŪP prioritetu. Tačiau, siekiant didinti konkurencingumą, našumą ir tvarumą, reikia naujų paskatų, kad būtų galima daugiau dėmesio skirti inovacijų skatinimui (plėtrai, sklaidai ir naujų technologijų įsisavinimui).

5.3.

Ūkininkavimo sektoriui reikia didelių investicijų, kurių būtų galima gauti, jei numatomos pajamos būtų pakankamos, o ekonominę riziką būtų galima valdyti. Dabartinėmis aplinkybėmis būtina remti ūkių pajamas skiriant tiesiogines išmokas.

5.4.

ES gamintojai nebėra atskirti nuo pasaulinės rinkos ir jos didesnio kainų svyravimo. Be to, žemės ūkis priklauso nuo ekstremalių gamtos reiškinių, taip pat dėl didesnio prekių ir asmenų judumo atsiranda daugiau sveikatos problemų (pandemijų), o dėl to patiriama didelių gamybos nuostolių. BŽŪP turėtų numatyti konkrečias priemones, kurios padėtų žemės ūkio sektoriuje valdyti ir mažinti šių rūšių riziką.

5.5.

Pagal dabartinę BŽŪP taikomos tam tikros rizikos valdymo priemonės. Intervencinė kaina, privatus sandėliavimas, pardavimo skatinimas ar ateities sandorių rinkos, taip pat vykdant bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą numatytos priemonės turėtų būti išlaikytos arba tobulinamos.

5.6.

Tačiau akivaizdu, kad reikia kurti naujas priemones:

5.7.

Su aplinkosauga susiję susirūpinimą keliantys klausimai yra akivaizdus ūkininkavimo prioritetas. Todėl į pastarąją reformą buvo įtrauktas žalinimo aspektas. Politikos formuotojai nuolat atkreipia dėmesį į šiuos didelius BŽŪP pokyčius. BŽŪP aplinkosaugos aspektas yra visuotinis ir sudėtinis, nes ūkininkavimas susijęs su dirvožemiu, vandeniu, biologine įvairove, miškininkyste ir išmetamu CO2 kiekiu. Veiksmingesnė politika turėtų būti suprantamesnė, įvykdoma ir paprastesnė ūkininkų atžvilgiu.

5.8.

Reikia mokėti išmokas, kuriomis ūkininkams atlyginama už teikiamas viešąsias gėrybes (visų pirma ekosistemos paslaugas).

5.9.

ES Tarybai pirmininkavę Nyderlandai labai rėmė idėją sukurti bendrą maisto politiką. Pagal naują BŽŪP ES pripažįsta, kad Europos žemės ūkis turi pasiekti aukštesnį darnios saugaus ir kokybiško maisto gamybos lygį. BŽŪP skatinamos vaisių ir pieno vartojimo mokyklose programos, kad sveikos mitybos įpročiai būtų ugdomi nuo mažens. Ja taip pat skatinama ekologinė gamyba užtikrinant, kad vartotojai galėtų rinktis žinodami aiškias ženklinimo taisykles, ir specialiosios paramos schemos pagal kaimo plėtros politiką.

5.10.

Šiuo metu visuomenės sveikatos stiprinimas, sveika mityba ir sveika gyvensena yra nacionalinės kompetencijos klausimai. Tačiau Europos Sąjunga, diegdama tvarias maisto sistemas, turi užtikrinti sveikos ir kokybiškos mitybos sąlygas visiems Europos piliečiams. Kadangi Europos Sąjungos veiksmais papildomi ir koordinuojami nacionaliniai veiksmai, reikėtų didesnės BŽŪP ir būsimos Europos maisto politikos sinergijos.

5.11.

Atsižvelgiant į visuomenės lūkesčius ir vartotojų poreikius, reikėtų ypač stengtis plėtoti vietos maisto sistemas ir skatinti trumpas tiekimo grandines, ypač viešojo maitinimo sektoriuje.

5.12.

Nuo 1990 m. žemės ūkio aplinkosauginis pėdsakas tapo mažesnis. Nepaisant to, vis dar reikia iki 2030 m. sumažinti žemės ūkio sektoriaus išmetamuosius teršalus. Tai turi būti daroma laikantis Europos žemės ūkio modelio ir vykdant ekonomiškai efektyvią išmetamųjų teršalų mažinimo politiką. Esama galimybių didinti anglies kiekį dirvožemyje ir pakeisti iškastinę energiją ir naftos chemijos produktus žemės ūkio ir miškininkystės produktais.

5.13.

Turėtų būti pripažinti daugialypiai žemės ūkio bei žemės naudojimo sektoriaus tikslai, kuriems būdingas mažesnis klimato kaitos švelninimo potencialas, ir poreikis užtikrinti ES apsirūpinimo maistu saugumo ir klimato politikos tikslų darną (1).

5.14.

Ūkių lygmeniu bandomosiose stotyse ir laboratorijose nuolat atrandama svarbių naujovių. Turėtų būti dedama daugiau pastangų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje siekiant skatinti pokyčius pereinant prie tvaresnio ūkininkavimo sistemų. Taip pat labai svarbu, kad tokios naujovės būtų žinomos kitiems suinteresuotiesiems subjektams. Turėtų būti skatinamos konsultavimo paslaugos, suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas ir kiti naujovių sklaidos būdai, taip pat keitimasis geriausia patirtimi.

5.15.

Siekiant atsižvelgti į problemas ir geostrateginę maisto produktų svarbą XXI a., per kitą programavimo laikotarpį turėtų būti stiprinama ES žemės ūkio mokslinių tyrimų programa. Po XX a. žaliosios revoliucijos skaitmeninė ekonomika galėtų būti kita „žemės ūkio revoliucija“.

5.16.

Esama aiškių įrodymų, kad beveik visose valstybėse narėse yra tiekimo grandinės veikimo sutrikimų, kurių priežastis – didelė vartotojų rinkos koncentracija. Pridėtinė vertė maisto tiekimo grandinės suinteresuotiesiems subjektams paskirstoma nesąžiningai.

5.17.

Kadangi ES suteikta kompetencija nagrinėti konkurencijos ir bendrosios rinkos klausimus, ši problema turėtų būti sprendžiama Europos lygmeniu. Europos Komisija turėtų pasiūlyti Europos reglamentavimo sistemas, taikomas sutartinių santykių užmezgimui šioje grandinėje, ir teisinių galimybių ūkininkams imtis kolesktyvinių veiksmų. Iš tiesų, gamintojų organizacijos yra svarbūs maisto tiekimo grandinės subjektai, padedantys stiprinti gamintojų padėtį. Įgyvendinant būsimą BŽŪP, gamintojų organizacijoms turėtų būti suteikiama daugiau derybinių galių. Turėtų būti atsižvelgta į Žemės ūkio rinkų darbo grupės darbo rezultatus.

5.18.

BŽŪP turi būti pritaikyta prie tikrovės ir sparčiai vykstančių ekonominių pokyčių. Įgyvendinant BŽŪP, Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 219–222 straipsniai turi būti tobulinami, kad jie būtų veiksmingi ir kad Europos Komisija bei gamintojai galėtų pasiekti juose nustatytus tikslus.

5.19.

Dėl pasaulio prekybos ir atvirųjų rinkų didėja konkurencingumas ir gali sumažėti maisto produktų kainos. Nepaisant to, sąžininga prekyba Europos Sąjungai yra itin svarbi, kad taikydama tuos pačius gamybos metodus ir taisykles ji galėtų konkuruoti su trečiosiomis šalimis. Dėl netarifinių kliūčių gali kilti grėsmė tarptautiniam vystymuisi. Taikant daugybę įvairių sprendimų, kuriais siekiama užtikrinti pasaulinį apsirūpinimą maistu, savo vaidmenį turi atlikti prekyba, kurią vykdant būti didinamas žemės ūkio produktų eksportas.

5.20.

Nepaisant to, įgyvendinant BŽŪP ir prekybos politiką Europos gamintojams turėtų būti suteikta galimybė vienodomis sąlygomis konkuruoti su importuojamais produktais. Todėl ES turėtų reikalauti, kad importuojami produktai atitiktų tuos pačius standartus.

5.21.

BŽŪP nuo seno finansuojama Europos Sąjungos lygmeniu. BŽŪP skiriamos lėšos sudaro didelę ES biudžeto dalį (38 % 2015 m.), tačiau siekia tik apie 0,4 % Europos Sąjungos viešųjų išlaidų. BŽŪP biudžetas yra mažesnis nei JAV ar Kinijos atitinkamos politikos biudžetas. Be to, nepaisant ES plėtros, jis jau kelerius metus yra stabilus arba mažėja. BŽŪP turi įveikti daug svarbių iššūkių, kurie jai iškils ateityje; todėl būtina užtikrinti, kad žemės ūkiui biudžetas būtų didinamas Europos lygmeniu.

5.22.

Dėl konkrečių Europos Sąjungos biudžeto aspektų, pavyzdžiui, metinio periodiškumo, rengiant BŽŪP susiduriama su dideliais apribojimais. Dėl jų atitinkamai ribojami savitarpio fondai arba krizių valdymo priemonės. Be to, dėl biudžeto paskirstymo atsiranda politinė įtampa, o tai gali lemti neveiksmingumą.

5.23.

Supaprastinimas daugelį metų nurodomas kaip BŽŪP prioritetas, ypač per keletą pirmųjų 2013 m. BŽŪP reformos įgyvendinimo metų. Vis dėlto, įgyvendinant kitą reformą, supaprastinimas turėtų būti pirmasis esminis prioritetas. Visų pirma, reikia tobulinti adekvačios kontrolės ir proporcingų sankcijų sistemą. Šiuo metu sumažintos išmokos už žalinimo ir kompleksinės paramos priemones gali būti nepagrįstos ir neproporcingos. Nepaprastai svarbu užtikrinti, kad būtų laiku sumokama tiesioginė parama.

5.24.

Pastaraisiais dešimtmečiais BŽŪP struktūra buvo grindžiama dviem ramsčiais. I ramstis yra visiškai finansuojamas iš ES lėšų, o II ramstis yra bendrai finansuojamas ir pritaikytas kiekvienos valstybės narės poreikiams pagal daugiametes programas. Atsižvelgiant į valstybių narių ir regionų įvairovę, taip pat į skirtingus jų poreikius, rengiant būsimą BŽŪP būtina išlaikyti dviejų ramsčių struktūrą.

5.25.

2016 m. spalio 25 d. paskelbtoje 2017 m. darbo programoje Komisija nurodo, kad ji dirbs ir plačiu mastu konsultuotis BŽŪP supaprastinimo ir modernizavimo klausimais, siekdama kuo labiau padidinti šios politikos indėlį įgyvendinant dešimt Komisijos politinių prioritetų ir siekiant darnaus vystymosi tikslų. Svarbu, kad šiame procese aktyviai dalyvautų Europos pilietinė visuomenė.

10.3.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 75/28

Pranešėjas

Thierry LIBAERT

1.1.

Nudges praktika – tai ES valdžios institucijų naudojama papildoma (šalia informavimo ir informuotumo didinimo, finansinių paskatų, teisėkūros ir teigiamų pavyzdžių pateikimo) viešosios politikos priemonė. Tačiau ši priemonė labai svarbi siekiant išspręsti tam tikrus socialinius, aplinkosaugos ir ekonominius uždavinius.

1.2.

Skatinti taikyti nudges praktiką viešojoje politikoje šalia tradicinių priemonių, visų pirma pasinaudoti kitokiais šios praktikos metodais keičiant individualią elgseną. Taigi nudges praktika galėtų būti įtraukta į bendrąją viešąją politiką ir taip paspartinti jos įgyvendinimą mažesnėmis sąnaudomis. Dėl lankstumo ir paprastumo šį metodą tuo pačiu metu įvairiomis aplinkybėmis gali taikyti įvairių kategorijų subjektai: tarpvyriausybinės organizacijos, kiekvienos ministerijos vidaus padaliniai, vietos ir regionų valdžios institucijos, NVO, privatūs subjektai ir pan.

1.3.

Pirmenybę teikti nudges praktikai, kuria siekiama aplinkosaugos, socialinių ir kt. tikslų (perėjimo prie tvarios ir (arba) ekologiškos energijos gamybos modelio, kovos su išteklių švaistymu, socialinės gerovės, visuomenės sveikatos gerinimo ir pan.). Taigi ji gali tapti viena iš priemonių, atitinkančių iš anksto apibrėžtus kolektyvinius tikslus, kurių siekiant tradicinės viešosios politikos priemonės pasirodo esančios neveiksmingos ir (arba) per brangios.

1.4.

Skatinti potencialiai susijusius visų kategorijų subjektus (valdžios institucijas, teritorines bendrijas, įmones, asociacijas, NVO ir pan.) ES lygmeniu keistis informacija ir gerąja nudges praktikos taikymo patirtimi. Būtų galima įsteigti iniciatyvų registravimo platformą ir (arba) stebėsenos centrą.

1.5.

Išsamiau išnagrinėti įvairų nudges praktikos poveikį skirtingomis kultūrinėmis, socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis, skirtingoms teritorijoms ir pan. Tai padėtų geriau suprasti nudges praktikos sklaidos ir perkėlimo į skirtingas šalis, sektorius ir pan. pranašumus bei ribas. Visų pirma reikėtų išsamiau ištirti nudges praktikos poveikio elgsenai trukmę.

1.6.

Nustatyti, kokiomis bendrosiomis nudges praktikos taikymo sąlygomis galima sumažinti jos neigiamą poveikį ir užtikrinti etiškumą. Šias sąlygas būtų galima aprašyti įvairių suinteresuotųjų subjektų kartu parengtoje gerosios patirties chartijoje, kuri būtų priimta ES mastu, o vėliau pritaikyta valstybių narių. Taip pat būtų galima parengti atitinkamą vadovą ir jį išplatinti suinteresuotiesiems subjektams.

1.7.

Diegti informavimo apie įvairių rūšių nudges praktikos panaudojimą procedūras siekiant užtikrinti, kad ši praktika būtų skaidri asmenų, kuriems ji taikoma, atžvilgiu. Siekiant, kad nudges praktika būtų priimta kuo palankiau, reikia ją suprasti, apie ją diskutuoti ir dalytis patirtimi. Tai padėtų išvengti nukrypimų ir galimos manipuliacijos taikant nudges praktiką.

1.8.

Sukurti tikras nudges praktikos etikos taisykles siekiant išvengti neatsakingų tikslų. Su nudges praktika susiję veiksmai turėtų būti vykdomi laikantis keturių sąlygų: proceso skaidrumo, lankstumo suinteresuotųjų asmenų atžvilgiu (jie visuomet turėtų turėti galimybę pasirinkti veiksmų kryptį), jiems teikiamos informacijos patikimumo ir atskirų asmenų nekaltinimo.

1.9.

Sukurti įvairiais (socialiniais, aplinkosaugos, ekonominiais) kriterijais grindžiamų nudges praktikos stebėsenos ir vertinimo priemonių. Todėl pirmuoju etapu gali tekti eksperimentuoti siekiant perprasti konkretų nudges praktikos poveikį atsižvelgiant į jos pobūdį, tikslines gyventojų grupes, aplinkybes ir pan. Tuo etapu būtų galima greitai ištaisyti padėtį, jeigu nudges praktikos rezultatai nuviltų, ar netgi atsisakyti šios praktikos, jeigu ji pasirodytų esanti neveiksminga.

1.10.

Į profesinio mokymo (pradinio ir tęstinio) programas įtraukti su elgsenos ekonomika susijusius dalykus. Tai padėtų pagilinti žinias apie šią priemonę ir paskatinti įvairius visuomenės narius (viešojo sektoriaus darbuotojus, įmonių samdomus darbuotojus, renkamus valdžios organų narius ir pan.) ja naudotis protingai bei kritiškai. Kadangi nudges praktika grindžiama horizontaliu požiūriu, siekiant šio tikslo taip pat reikėtų panaikinti skiriamąsias ribas tarp universitetuose dėstomų disciplinų.

1.11.

Užtikrinti tam tikrą nudges praktikos taikymo lankstumą siekiant kuo geriau išnaudoti jos potencialą. Kaip ir kitos valdžios institucijų turimos priemonės, nudges praktika nėra stebuklinga ar visiškai nauja priemonė, bet ja galima puikiai pasinaudoti tobulinant tam tikrą elgseną. Jos pagrindinis tikslas – skatinti kuriant viešąją politiką atsižvelgti į elgsenos psichologinę plotmę, o ne vien į „ekonominį racionalumą“.

1.12.

EESRK iniciatyva būtų galima surengti pirmuosius svarstymus Europoje nudges praktikos klausimais. Šie svarstymai suinteresuotiesiems subjektams taptų unikalia galimybe pasikeisti nudges praktikos taikymo Europos Sąjungoje patirtimi.

1.13.

Siekiant sėkmingo svarbaus perėjimo prie naujo ekonomikos modelio, kuris turės didelių sisteminių pasekmių daugelyje sričių, sukurti EESRK naują horizontalią nuolatinę struktūrą, kuriai būtų pavesta analizuoti šiuos pokyčius, įskaitant nudges praktiką ir tokius susijusius klausimus kaip žiedinė ekonomika, bendro vartojimo ekonomika, funkcionalumo ekonomika.

2.1.

Siekdamos teigiamų asmenų elgsenos pokyčių, valdžios institucijos tradiciškai taiko keturių tipų priemones: informavimą ir informuotumo didinimą, finansines paskatas, teisėkūrą (draudimą arba prievolės nustatymą) ir teigiamų pavyzdžių rodymą. Tačiau šios keturios priemonės pasirodė esančios ribotos, ypač atsakingos elgsenos ir atsakingo vartojimo (kai siekiama sunaudoti mažiau gamtos išteklių) srityse. Iš tikrųjų dažnu atveju esama atotrūkio tarp asmenų suvokimo ir jų kasdienės elgsenos.

2.2.

Tokio ketinimų ir veiksmų nesutapimo priežastis nagrinėja elgsenos ekonomika ir elgsenos mokslas – disciplina, kurios specializacija – poveikio žmonių elgsenai veiksnių supratimas. Pasak šios srities mokslininkų, individualius veiksmus lemia įvairūs veiksniai. Esame sudėtingos būtybės, nesame visiškai racionalūs, mums didelę įtaką daro ne tik emocijos, kiti asmenys, socialinės sąveikos, bet ir aplinkybės bei aplinka, kurioje priimame sprendimus.

2.3.

Galiausiai mūsų sprendimai ir elgsena labai priklauso nuo to, ką Nobelio ekonomikos premijos laureatas Daniel Kahneman vadina mūsų „1-ąja sistema“ – daugeliu atvejų nesąmoningo, automatiško, ypač greito mąstymo, kuris mums padeda priimti daugybę kasdienių sprendimų dedant labai mažai pastangų ir taupant mūsų dėmesio išteklius, bet minta stereotipais bei asociacijomis ir dažnai mus atitolina nuo matematinio racionalumo.

3.1.

Elgsenos ekonomikos (angl. Behavioral Economics) tyrėjų nuomone, tradicinių viešosios politikos svertų gali nepakakti elgsenai pakeisti, nes juos nustatant neatsižvelgiama į įvairias plotmes, galinčias daryti poveikį sprendimų priėmimui. Būtent remdamiesi šia nuostata, du JAV profesoriai – Richard Thaler (Čikagos universiteto ekonomikos profesorius ir vienas svarbiausių elgsenos ekonomikos tyrėjų) ir Cass Sunstein (Harvardo universiteto teisės profesorius) 2008 m. paskelbė pirmąjį nudges  (1) praktikos tyrimą, paremtą idėja, kad elgsenos pokyčių turi būti siekiama „švelniomis paskatomis“. Autoriai apibrėžia nudges praktiką kaip „bet kokį pasirinkimo struktūros aspektą, kuriuo prognozuojamai iš dalies keičiama žmonių elgsena, bet neuždraudžiama nė viena pasirinkimo galimybė ir iš esmės nekeičiamos finansinės paskatos“. Veiksmas laikomas paprasčiausia nudges praktika, kai galima lengvai jo išvengti, nes nudges praktika yra visiškai neprivaloma.

3.2.

Nudges praktika siekiama kurti „pasirinkimo struktūras“, kuriose pirmenybė būtų teikiama pasirinkimui, laikomam naudingu individui ir (arba) kolektyvui, nekeičiant pasirinkimo galimybių skaičiaus ar pobūdžio. Siekiama paskatinti vartotoją ar naudotoją pasirinkti geriausią galimybę. Nudges praktika turi tris ypatumus: visiška individo pasirinkimo laisvė, taikymo paprastumas ir nedidelės sąnaudos.

3.3.

Tam tikrų šalių valdžios institucijų susidomėjimas nudges praktika sparčiai auga, nes ši praktika turi du didelius privalumus: ja nevaržoma asmens laisvė, ji nedaug kainuoja, o jos poveikis gali būti didelis. Taigi nudges praktika gali tapti papildoma priemone įgyvendinant viešąją politiką, kuria siekiama individualią elgseną padaryti „atsakingesne“ sveikatos, aplinkos ir pan. požiūriu. Individui nudges praktika padeda pasirinkti vieną iš turimų galimybių bei paprasčiau priimti sprendimus.

4.1.

Numatytasis pasirinkimas. Siekiama pasiūlyti vienintelį galimą automatišką sprendimą, kurį siūlanti valdžios institucija laiko labiausiai pageidautinu ir kurį paprasčiausia įgyvendinti. Jis grindžiamas individų inertiškumu. Pavyzdžiui, nuo 2005 m. Prancūzijoje teikiant pajamų mokesčio deklaracijas numatoma, kad namų ūkyje yra vienas televizorius. Tai leido sukčiavimo procentinio koeficiento įvertį sumažinti nuo 6 % iki 1 % Numatomojo pasirinkimo principą vis dažniau naudoja bankai, energijos išteklių tiekėjai ir kitos įmonės, sąskaitas dažniau teikiančios elektronine, o ne popierine forma, iš karto automatiškai spausdinamas abiejose lapo pusėse ir pan.

4.2.

Socialinį standartą nudges praktikos šalininkai laiko galingu elgseną lemiančiu veiksniu. Taigi, jis gali būti panaudojamas siekiant paskatinti asmenis imtis tam tikrų konkrečių veiksmų. Pavyzdžiui, visų pirma nustatoma daugumai artimiausių asmenų (kaimynams, kolegoms ir pan.) būdinga elgsena. Tokiu veiksmu siekiama paskatinti asmenis elgtis taip pat, kad jie atitiktų socialinį standartą. 2011 m. JAV energijos išteklių tiekėjas OPOWER atliko eksperimentą. Remiantis informacija apie elektros energijos vartojimą 600 000 namų ūkių, jiems buvo išsiųsti pranešimai, kuriuose teigiama: „pastarąjį mėnesį jūs suvartojote 15 % daugiau elektros energijos nei taupiausi jūsų kaimynai“. Grafikuose buvo galima palyginti savo namų ūkio suvartotą energijos kiekį su savo kaimynų ir kitų vartotojų suvartotu energijos kiekiu. Jeigu vartojimas buvo sumažėjęs, duomenys buvo paženklinti šypsenėlės simboliu. OPOWER duomenimis, išsiuntus šiuos pranešimus, elektros suvartojimas tuose namų ūkiuose vidutiniškai sumažėjo 2 %, o iš viso sutaupyta 250 mln. JAV dolerių (2). Atliekant daug panašių eksperimentų, sutaupyta nuo 1 iki 20 % energijos.

4.3.

Asmuo informuojamas apie nuostolį (visų pirma finansinį), kuris jam gresia, jeigu jis nepakeis savo elgsenos, pavyzdžiui, energijos taupymo srityje. Taigi jam nurodoma apytikslė suma, kurią jis praranda nekeisdamas įpročių, arba, priešingai, suma, kurią jis galėtų sutaupyti, jeigu juos pakeistų. Nuostolingumas gali būti vizualizuojamas ir nurodant nefinansinius rodiklius (kalorijų kiekį, CO2 išlakų kiekį ir pan.).

4.4.

Rungtyniavimas organizuojant konkursus, kurių tikslas paskatinti tam tikrą praktiką, pavyzdžiui, kovą su švaistymu. Prancūzijos NVO Prioriterre nori atkreipti visuomenės dėmesį į energijos taupymą. Šiuo tikslu ji kasmet rengia konkursą „Pozityvios energijos šeima“, kuriame 2014 m. dalyvavo 7 500 šeimų. Siekdamos laimėti įvairius prizus, jos turėjo energijos suvartojimą sumažinti 8 % (3).

4.5.

Žaidimų ir žaidybinių prezentacijų panaudojimas. Amsterdamo oro uostas pagarsėjo vienu žinomiausių nudges praktikos atvejų: vyrų tualetuose esančiuose pisuaruose pripiešta musių, kad klientai taptų taiklesni. 2009 m. įmonė Volkswagen pavertė Stokholmo Odenplan stoties laiptus didžiule pianino klaviatūra. Kaskart atsistojus ant laiptelio pasigirsdavo muzikos garsas (4). Taip siekta paskatinti keleivius naudotis ne eskalatoriais, o šiais laiptais. Pietų Korėjoje žymomis grindyse informuojama apie galimą eskalatoriais važinėjančių žmonių antsvorį.

4.6.

Nudges praktika taip pat galima siekti pakeisti tam tikrų gaminių pasirinkčių pristatymą arba jų išvaizdą, siekiant į pirmą planą iškelti tuos, kurie laikomi sveikiausiais, ekologiškiausiais ir pan. Tokio tipo nudges praktiką kartais galima prilyginti etiketės principui. Valgyklose atlikta daug eksperimentų siekiant paskatinti klientus vartoti sveikus maisto produktus. Kai tokie maisto produktai buvo išdėstyti prekystalio pradžioje, juos pasirinkusių asmenų skaičius tam tikrais atvejais buvo dvigubai didesnis nei tada, kai tie produktai buvo prekystalio viduryje ar gale. Kitose valgyklose bandyta sumažinti maisto švaistymą pateikiant mažesnes lėkštes: joms užpildyti prireikdavo mažiau produktų (panorėję klientai galėdavo maisto įsidėti pakartotinai) (5).

5.1.

Nuo 2008 m. vis daugiau šalių domisi su nudges praktika susijusių viešosios politikos priemonių potencialu, nes jos teikia trigubą naudą: yra priimtinesnės viešajai nuomonei nei standartai ar mokesčiai, nebrangios ir veiksmingos. Tolesniuose punktuose pateikiama keletas tokių pavyzdžių.

5.2.

2010 m. Davido Camerono valdomoje Jungtinėje Karalystėje įsteigta „Elgsenos įžvalgų komanda“ (angl. Behavioural Insights Team), kurios vadovu buvo paskirtas David Halpern ir kuriai buvo pavesta elgsenos mokslo metodus pritaikyti Britanijos viešajai politikai. Ši komanda iš dalies pakeitė Vyriausybės interneto svetainės puslapį, skirtą potencialiems organų donorams. Puslapyje buvo įrašyta: „Kiekvieną dieną tūkstančiai žmonių, pamatę šį puslapį, nusprendžia užsiregistruoti“ ir paskelbė Britanijos socialinio draudimo įstaigos NHS (angl. National Health Service) logotipą. Per vienerius metus programos dalyvių procentinė dalis išaugo nuo 2,3 % iki 3,2 % (96 000 naujų dalyvių). Nuo 2014 m. Nudge Unit veikia savarankiškai ir konsultuoja užsienio valstybių Vyriausybes, vietos valdžios institucijas, įmones ir pan (6).

5.3.

B. Obamos vadovaujama JAV administracija 2014 m. irgi įsteigė Nudge Squad ir jos vadove paskyrė Maya Shankar. Viename 2015 m. paskelbtame dekrete JAV Prezidentas B. Obama paragino Vyriausybės departamentus ir agentūras pasinaudoti elgsenos mokslo (angl. behavioral science) laimėjimais (7). Elgsenos ekonomikos ekspertų grupes sukūrė ir Singapūro, Australijos ir Vokietijos Vyriausybės.

5.4.

Prancūzijoje nuo 2013 m. įvairius su nudges praktika susijusius eksperimentus vykdo Viešosios administracinės veiklos modernizavimo Generalinis sekretoriatas (SGMAP) ir Viešųjų finansų generalinis direktoratas (DGFIP) (8).

5.5.

Europos Komisija Jungtiniame tyrimų centre įsteigė Perspektyvų tyrimo ir elgsenos įžvalgų padalinį, kuriam vadovauja Xavier Troussard. 2016 m. šis padalinys paskelbė ataskaitą, kuriame pabrėžiama, kad Europos Sąjungos viešojoje politikoje vis dažniau atsižvelgiama į elgsenos ekonomikos indėlį (9). Jo nuomone, reikėtų plėtoti politikos ir mokslo bendruomenių diskusijas šia tema. Jis visų pirma rekomenduoja aktyviau naudotis elgsenos ekonomikos priemonėmis visais viešosios politikos etapais kartu tobulinant informavimą apie jų panaudojimą ir gilinant žinias apie jų poveikį.

6.1.

Nudge praktikai būdingas tam tikras ribotumas. Kuriant ir įgyvendinant koncepcijas turi būti ypač griežtai laikomasi taisyklių, kyla techninių ir etinių problemų. Nudges praktika nepanaikintų piliečių informavimo būtinybės ir šviečiamosios veiklos, kuria siekiama geriau supažindinti piliečius su pasirinkimo galimybėmis bei klasikiniais valdžios veiklos metodais – teisės aktais ir ekonominėmis skatinimo priemonėmis. Be to, reikia atsižvelgti į šios praktikos pavojus ir apribojimus.

6.2.

Kol kas atlikta nedaug nudges praktikos vidutinės trukmės ir ilgalaikio veiksmingumo tyrimų. Kai kuriuose pabrėžiama individualių reakcijų į šią priemonę įvairovė. Per OPOWER vykdytą eksperimentą namų ūkiai, kurių elektros energijos vartojimo rodikliai buvo mažesni nei vidutiniai, gavę informaciją apie savo padėtį, buvo linkę jos suvartoti daugiau. O gyventojams, kurie suvartoja gerokai daugiau elektros nei kaimynai, nudges praktika gali sukelti kaltės ar nevisavertiškumo jausmą. Tam tikrų tyrimų duomenimis, imlumas nudges praktikai gali priklausyti ir nuo asmens vertybių bei nuomonės (10), ir nuo sąlygų (politinių, kultūrinių ir pan.). Apskritai atliktų tyrimų rezultatuose pabrėžiamas nudges praktikos poveikio skirtumas skirtingoms visuomenėms, kultūroms ir sąlygoms. Todėl būtina įvertinti nudges praktikos poveikį tiesiogiai arba atsitiktine tvarka.

6.3.

Taip pat kyla nudge poveikio trukmės klausimas. Vandens ir elektros energijos vartojimo tyrimų rezultatai parodė, kad pakartotinis socialinių standartų poveikis laikui bėgant mažėja, nors nedidelis poveikis gali išlikti ir po daugelio metų (11). Nudges praktikos ilgalaikis poveikis priklauso nuo pajėgumo iš esmės pakeisti įpročius. Jeigu automatiško pasirinkimo galimybė pakeičiama ir išsaugoma ilgą laiką, nėra priežasčių manyti, kad elgsena neišliks tokia pat. Problema susijusi veikiau su galimybe imtis platesnio užmojo arba pritaikomųjų veiksmų. Iš tikrųjų lengviau laipsniškai pritaikyti mokestį ar standartą, o ne nuspėjamąjį pasirinkimą.

6.4.

Nudges praktika gali turėti neigiamą poveikį; po to, kai pasielgė blogai, individas bus linkęs elgtis geriau, ir atvirkščiai. Eksperimentų rezultatai parodė, kad po „žaliųjų“ vartojimo prekių pirkimo tam tikromis aplinkybėmis gali padažnėti neigiamos elgsenos atvejų, kaip antai apgavysčių ar vagysčių (12). Taigi pastangos paskatinti deramą elgseną tam tikrose srityse gali turėti neigiamų padarinių kitose. Jeigu toks neigiamas poveikis pasitvirtins, bus labai sudėtinga įvertinti visuotinį nudges praktikos poveikį. Panašu, kad toks poveikis yra labai retas ir neleidžia abejoti nudges praktikos nauda. Tačiau svarbu atsižvelgti į tokio poveikio galimybę.

6.5.

Nudges praktikos veiksmingumas nustatomas pagal pageidautiną elgseną, todėl kyla klausimas, kas ir kokia apimtimi pageidautina. Iš tikrųjų gali būti labai sudėtinga sužinoti, ką piliečiai mano apie savo pačių gerovę. Taikant nudges praktiką, taip pat kyla klausimas, kas priima sprendimą, koks yra siektinas tikslas, taigi, ko turėtų norėti atskiras asmuo ir (arba) visuomenė. Jeigu sprendimus priima viešasis subjektas, jis gali siekiamą tikslą ir nudges praktiką nukreipti norima linkme, bet taip pat gali to imtis neturėdamas aiškaus ketinimo, nes stokoja informacijos.

6.6.

Galiausiai kartais sudėtinga atskirti informavimą, komunikaciją ir manipuliavimą. Pavyzdžiui, daugelis viešbučių, kurie kviečia savo klientus dar kartą pasinaudoti jų paslaugomis, sąmoningai „išpučia“ juose pakartotinai apsistojančių svečių skaičių (13). Tokiais pranešimais siekiama ne apgauti jų adresatus, o, tam tikra prasme, suformuluoti savaime išsipildančią pranašystę ir siekti, kad nurodyti rezultatai taptų tikrove. Tačiau faktiškai klientų elgsenos pasirinkimai grindžiami melagyste. Toks naudojimasis melagyste, net jeigu ja skatinama elgtis geriau, moralės požiūriu a fortiori nepriimtinas sprendimus priimančiai viešajai institucijai. Dėl jo gali būti sugadinta tokius sprendimus priimančios institucijos reputacija, nudges praktikos veiksmingumas laipsniškai sumažėtų, o vartotojai būtų apgauti.

10.3.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 75/33

Pranešėjas:

Carlos TRIAS PINTÓ

Bendrapranešėjis:

MIHAI MANOLIU

1.1.

Rengiamame decentralizuotos skaitmeninės ekonomikos scenarijuje nurodoma, kad daug naujų ekonominių tarpusavio mainų bus glaudžiai susiję su socialiniais santykiais ir įsitvirtins bendruomenėse, todėl veiklos arba darbo vykdymo sąvokoje bus pereita prie principo „demokratizuoti gamybos, vartojimo, valdymo ir socialinių problemų sprendimo aplinką“ ir iš tikrųjų turės būti siekiama, kad kartu neatsirastų neužtikrintumas dėl darbo, nebūtų vengiama mokesčių ir vertės kūrimas iš esmės nepersikeltų iš įmonių į privačias skaitmenines platformas (1).

1.2.

Atsižvelgdamas į šį naują modelį EESRK ragina Komisiją parengti tikslesnį ir išsamesnį koncepcinį požiūrį į bendro vartojimo ekonomiką, kad nebūtų linkstama šią ekonomiką lyginti su skaitmenine ekonomika. Taigi bendro vartojimo ekonomikai, kuri panašiai kaip ir socialinė ekonomika pasižymi demokratiniu ir dalyvavimu pagrįstu valdymu, būdingi šie aspektai:

1.3.

Galiausiai bendro vartojimo ekonomikai būdingos įvairios formos, kurių kiekviena įneša savo indėlį ir turi savo problemų. Pavyzdžiui, „prieigos ekonomikoje“ į rinką teikiamos nepakankamai naudojamos prekės ir tokiu būdu sukuriama daugiau pasirinkimo galimybių vartotojams ir efektyviau naudojami ištekliai, tačiau kyla pavojus, kad dėl grįžtamojo poveikio bus skatinama bendra gamyba. „Paklausa grįstai ekonomikai“ būdingas labai didelis darbo jėgos susiskaidymas, taigi ir didelis lankstumas, tačiau kartu didėja darbo vietų neužtikrintumo grėsmė. „Dovanų ekonomika“ (angl. gift economy)), kurioje nesavanaudiškai dalijamasi turtu ir paslaugomis, stiprina bendruomenės ryšius, tačiau dažnai lieka nepastebėta valdymo institucijų.

1.4.

Skaitmeninėms platformoms, ypač toms, kuriomis remiama pelninga veikla, Europos Komisija turi skirti daug dėmesio, kad pagal skaidrumo, informavimo, visiškos prieigos, nediskriminavimo ir tinkamo duomenų naudojimo principus būtų reguliuojama ir derinama jų veikla, taip pat užtikrintos vienodos sąlygos. Konkrečiai būtina iš naujo apibrėžti sąvoką „teisinis pavaldumas“, atsižvelgiant į ekonominę darbuotojų priklausomybę, ir užtikrinti darbo teises nepriklausomai nuo veiklos formų.

1.5.

Taigi uždavinys yra nubrėžti skiriamąją liniją tarp įvairių bendro vartojimo ekonomikos formų ir pasiūlyti diferencijuotus reguliavimo metodus (2) pirmenybę teikiant toms skaitmeninėms iniciatyvoms, kurios pagrįstos demokratiniu, solidariu ir įtraukiu valdymu, kuriam būdingos socialinės inovacijos, todėl būtina informuoti vartotojus apie jų tapatybei svarbias vertybes ir jų organizavimo bei valdymo būdus. Šiuo klausimu EESRK rekomenduoja atlikti kokybinį ryšių, kuriuos bendro vartojimo ekonomikos dalyviai palaiko savo aplinkoje, tinklo tyrimą.

1.6.

Taigi EESRK pasisako už tai, kad būtų parengta konkreti naujos skirtingų standartų ekonomikos reguliavimo ir vertinimo metodika. Šiuo požiūriu ir iš informacijos simetrijos perspektyvos pagrindinė vertybė yra pasitikėjimas. Vertinant produktą ar paslaugą, užuot pasikliovus vien tik automatiniais algoritmais, taip pat reikėtų sutvirtinti skaidrumo, sąžiningumo ir objektyvumo kriterijus.

1.7.

EESRK taip pat rekomenduoja įsteigti nepriklausomą Europos skaitmeninių platformų reitingų agentūrą, kurios kompetencijos sritys būtų suderintos visose valstybėse narėse ir pagal kurias ji galėtų vertinti, kaip šios platformos valdomos konkurencijos, užimtumo ir mokesčių srityse.

1.8.

Be to, komunikate pateiktas požiūris į bendro vartojimo ekonomiką neapima svarbių bendro vartojimo ekonomikos klausimų, pavyzdžiui, susijusių su virtualia ir socialine valiuta, kaip šios ekonomikos veiklos priemone, taip pat su žiniomis, informacija ir energetika – sritimis, kuriose veikia ši ekonomika, arba vaidmens, kurį bendro vartojimo ekonomikoje, be kita ko, atlieka bendras kūrimas ir technologijų inovacijos.

1.9.

Atsižvelgdamas į tai, kad dabartinėmis aplinkybėmis bendro vartojimo ekonomika veikia sudėtingomis sąlygomis, EESRK rekomenduoja užtikrinti, kad kartu darniai būtų taikomi modeliai, kuriais ji būtų visapusiškai vystoma nedarant neigiamo išorės poveikio rinkai, ypač konkurencijos, mokesčių ir kokybiško užimtumo apsaugos srityje. Šiuo tikslu būtina numatyti, kad kartu su suinteresuotaisiais subjektais (verslo organizacijomis, profesinėmis sąjungomis, vartotojų asociacijomis ir kt.) būtų sukurta tinkama naujų bendro vartojimo ekonomikos parametrų priežiūros ir stebėsenos sistema.

1.10.

Galiausiai, siekdamas išspręsti perėjimo prie naujos ekonomikos, turėsiančios didelių sisteminių padarinių, klausimą, EESRK rekomenduojama sukurti šiems atsirandantiems reiškiniams nagrinėti skirtą nuolatinę horizontalaus pobūdžio struktūrą, kuri savo pastangas susietų su Europos Komisijos, Regionų komiteto ir Europos Parlamento pastangomis.

2.1.

Socialinė kultūra, vartojimo įpročiai ir būdai patenkinti vartotojų poreikius labai kinta ir yra peržiūrimi racionalizuojant vartojimą iš įtraukesnės perspektyvos: kainos veiksniai yra glaudžiai susiję su prekių ir paslaugų poveikiu aplinkai ir su socialiniu rodikliu, o visam šiam reiškiniui ardomąjį poveikį daro internetas ir socialiniai tinklai.

2.2.

Realios asmeniniam naudojimui skirtos prekės, tvirta valiuta ir nuolatinis darbas in situ pagal darbo sutartis užleis vietą virtualiai prekybai, bendram naudojimui, skaitmeniniams pinigams ir lankstesnei darbo jėgai.

2.3.

Pereinant prie naujų gamybos ir vartojimo formų tam tikri ekonominės veiklos sektoriai patyrė gilų sukrėtimą, kurį sukėlė atsiradę nauji dalyviai – kai kurie jų motyvuoti bendradarbiauti ir įsipareigoti bendruomenei, kiti yra vedini tik galimybės imtis verslo (ne visada vienodomis sąlygomis).

2.4.

Kadangi daug kas reikalavo nustatyti naują bendro vartojimo reglamentavimo sistemą (3) (pagal kurią siekiant išnaudoti perteklinius decentralizuotus pajėgumus būtų skatinama naudoti skaitmenines technologijas, o ne kurti naujas centralizuotas monopolijas), Europos Komisija, nustačiusi, kad Sąjungos nacionalinės ir vietos institucijos situaciją reglamentavo pačiais įvairiausiais teisės aktais, nusprendė parengti Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkę. Šią reglamentavimo įvairovę lėmė tai, kad bendro vartojimo aplinka skiriasi atsižvelgiant į tai, koks yra veiklos sektorius.

2.5.

Dėl tokio nevienodo požiūrio į naujus verslo modelius atsiranda nesaugumas (susijęs su ekonominiais aspektais, teisės aktais, darbo jėga ir kt.) ir netikrumas (dėl pasitikėjimo, naujų skaitmeninių priemonių, pavyzdžiui, duomenų bazių blockchains, apsauginių sąlygų ir privatumo), kuriuos patiria tradiciniai veiklos vykdytojai, nauji paslaugų teikėjai ir vartotojai, todėl ribojamos inovacijos, darbo vietų kūrimas ir augimas.

2.6.

Taigi Komisija, siekdama padėti įvairių valstybių narių rinkos dalyviams ir valdžios institucijoms, paskelbė toliau nurodytas gaires.

3.1.

Kyla painiava dėl to, kad Komisija vienam lygmeniui priskiria skaitmenines platformas ir bendro vartojimo ekonomiką neaptardama, kas sieja bendro vartojimo ekonomiką ir viešąjį interesą, pripažįstant jų teigiamą išorės poveikį praktiškai taikant bendradarbiavimo ir solidarumo vertybes.

3.2.

Komisijos komunikate trūksta to, kas turėtų būti jo pagrindinis tikslas, todėl jis nepateisina teisėtų suinteresuotųjų šalių lūkesčių: nėra modelio ir kriterijų, kad būtų galima nustatyti aiškią ir skaidrią teisinę sistemą, pagal kurią Europos erdvėje galėtų vystytis ir veikti įvairios bendro vartojimo ekonomikos formos, kuri remtų ir padėtų įgyvendinti šią ekonomiką, didintų jos patikimumą ir pasitikėjimą ja.

3.3.

Skaitmeninės ekonomikos modeliui būdingi keturi ypatumai: veiklos perkėlimas, platformoms tenkantis pagrindinis vaidmuo, tinklų svarba ir masinis duomenų naudojimas (4). Nepaisant to, kad šios ekonomikos sritys yra skirtingo pobūdžio, skaitmeninė ekonomika yra susijusi su bendro vartojimo ekonomika, nes dažnai jų veikla vykdoma panašioje aplinkoje: tinkluose, kuriuose be aiškių skiriamųjų ribų dalyvauja privatūs asmenys ir verslo atstovai, nuolatinį ir atsitiktinį darbą dirbantys asmenys, savarankiškai dirbantys ir samdomieji darbuotojai ir kt.

3.4.

Kad būtų lengviau atskirti šias sąvokas, EESRK siūlo Europos Komisijai įtraukti bendro vartojimo ekonomikai būdingos „neabipusės socialinės elgsenos“ sąvoką, kai aiškiai atskiriamas bendras naudojimas nesiekiant pelno ir yra numatyta sąveikos erdvė, skirta vartojimui, gamybai, finansavimui ir dalijimuisi žiniomis.

3.5.

Galiausiai bendro vartojimo ekonomikos modelis savaime apima ne tik ekonominius, bet ir socialinius bei su aplinka susijusius pokyčius. Komunikate tai nurodyta minint tvarumą ir perėjimą prie žiedinės ekonomikos arba apibūdinant socialines rinkas kaip bendro vartojimo ekonomikai būdingą erdvę.

3.6.

Jeigu šių aplinkybių nebus paisoma, dabartinė bendradarbiavimo iniciatyvų svarba bus aptarta iš dalies, kaip ir tuo atveju, jeigu bus nagrinėjama tik prekyba paslaugomis arba tik bendradarbiavimo platformos, neatsižvelgiant į tokius aspektus kaip pakartotinis prekių judėjimas ir mainai, turto naudojimo optimizavimas arba socialinių ryšių mezgimas.

3.7.

Dėl klausimų, susijusių su netikrumu dėl teisinių sistemų taikymo siekiant reguliuoti bendro vartojimo ekonomikos iniciatyvas, pažymėtina, jog Komisijos nurodyti sunkumai, nors ir tikri, taip pat skatina standartizuoti naują ekonomikos modelį ir pritaikyti jį prie „tradicinių vertinimo kriterijų“. Šiuo tikslu gali prireikti imtis veiksmų, kad būtų parengti nauji teisiniai, darbo ir mokestinio reglamentavimo kriterijai ir standartai, ypač atsižvelgiant į perėjimą prie naujo gamybos ir vartojimo modelio, pagal kurį iš naujo apibrėžiami dalyvaujantys subjektai.

3.8.

Apie naują didesnę integraciją ir socialinę sanglaudą skatinančią ekonomiką bus galima kalbėti tik tuomet, jeigu visi piliečiai įgis skaitmeninių ir finansinių pajėgumų, kad galėtų dalyvauti šioje ekonomikoje ir imtis su ja susijusios veiklos. Be to, vykdant viešąją politiką visų pirma turi būti užtikrinta visapusiška prieiga skaitmeninės atskirties požiūriu pažeidžiamiausiems asmenims, pavyzdžiui, neįgaliesiems.

3.9.

Galiausiai EESRK norėtų paminėti toliau nurodytus aspektus, kurie neaptarti Komisijos komunikate:

4.1.1.

EESRK mano, kad pagal galiojančius ES teisės aktus, ypač Paslaugų direktyvą ir Elektroninės prekybos direktyvą, valstybės narės turi skatinti galimybes patekti į bendro vartojimo rinkas (nes įvairesnis produktų asortimentas skatina vartojimą), jei reikia, nustatydamos apribojimus, pagrįstus vien viešuoju interesu, kurį reikėtų tinkamai pagrįsti. Reikia tikėtis, kad kils teisinis konfliktas, nes bendro vartojimo ekonomikos srityje atsiranda naujų jau esamų paslaugų, kurios tradiciškai buvo labai reguliuojamos, teikimo būdų.

4.1.2.

Šiuo klausimu pažymėtina, kad vykdomos labai įvairios bendro vartojimo ekonomikos iniciatyvos, kurios neapsiriboja nei erdve, nei laiku ir turi būti atvirai įgyvendinamos pasaulio mastu, todėl taikant bet kokį apribojimą, pagrįstą teritoriniais ribojamaisiais kriterijais, gali atsirasti mokesčių ir socialinė konkurencija, dėl kurios iškreipiamas teigiamas šių iniciatyvų poveikis.

4.1.3.

Taigi bendro vartojimo ekonomiką reikėtų vertinti ne tik kaip tarpvalstybinį patekimo į rinką veiksnį, o kaip reiškinį, leidžiantį užtikrinti piliečių įgalėjimą (didinti žmogiškąjį kapitalą) ir susijusį su dviem pagrindiniais klausimais: viena vertus, derinimo principu, kurį taikant galima išvengti nevienodo požiūrio, dėl kurio atsiranda naujas rinkos disbalansas, kita vertus, būtinybe siekti pažangos praktiškai taikant bendrą reguliavimą (5) (modeliai: tarpusavio reglamentavimas, savireguliavimo organai ir reglamentavimas pagal įgaliojimą remiantis duomenimis).

4.1.4.

Kaip ir Komisija, EESRK skatina lankstesnį paslaugų rinkų reguliavimą (naujos bendro vartojimo ekonomikos darbo apibrėžtys), taigi pasisako už tai, kad kiekvienoje valstybėje narėje, atsižvelgiant į viešojo intereso tikslus (reglamentavimas, kuriuo siekiama spręsti rinkos nepakankamumo problemą, padedant didinti pasitikėjimą), būtų įvertintas bendro vartojimo ekonomikai taikomų teisės aktų pagrįstumas ir proporcingumas atsižvelgiant į konkrečius įvairių verslo modelių ypatumus ir prieigos, kokybės ir saugumo priemones.

4.1.5.

EESRK taip pat pabrėžia, kad dėl verslo modelio pobūdžio atsiranda priemonių paslaugų teikėjų reitingavimui ir reputacijai vertinti, kurie leidžia įgyvendinti viešojo intereso tikslą mažinti vartotojams dėl informacijos asimetrijos gresiančią riziką, tačiau taip pat gali paskatinti netinkamą pasirinkimą ir neatsakingo elgesio riziką. Šiuo klausimu valdžios institucijos ir skaitmeninių platformų valdytojai turi užtikrinti bendradarbiavimo platformų informacijos, vertinimo ir reitingavimo kokybę ir patikimumą, naudodamiesi nepriklausomomis kontrolės įstaigomis.

4.1.6.

EESRK pritaria nuomonei, kad, nustačius ribas ir kiekvieno sektoriaus profesionalių paslaugų teikimą atskyrus nuo neprofesionalių paslaugų teikimo, gali būti sukurta naudinga metodika ES rinkų susiskaidymui įveikti. Tačiau ši priemonė gali būti ne tokia veiksminga, kaip spėjama, kalbant apie neprofesionalų paslaugų teikimą tarpusavyje.

4.2.1.

EESRK mano, kad, siekiant plėtoti Europos Sąjungos skaitmeninę ekonomiką, labai svarbu išlaikyti dabartinę tarpininkų atsakomybės nustatymo tvarką (6).

4.2.2.

Siekiant didinti patikimumą ir pasitikėjimą, o tai yra itin svarbu bendro vartojimo ekonomikos vystymui, EESRK pritaria Komisijai ir ragina priimti savanoriškų ribojamųjų priemonių, kad vykdant susijusią arba pagrindinę veiklą būtų kovojama su neteisėtu turiniu internete, šiuo tikslu neatsisakant atleidimo nuo atsakomybės taikymo naudos.

4.2.3.

Tačiau EESRK pakartoja, jog bendradarbiavimo veiklą reikėtų nagrinėti plačiai, neatsižvelgiant į skaitmeninių platformų svarbą, kad ši veikla nebūtų nutolinta nuo pilietiškumo idėjos, kuria ji grindžiama.

4.3.1.

Atsižvelgdamas į naują scenarijų, pagal kurį riba tarp gamintojo ir vartotojo nyksta („asmenų įgalėjimą skatinantys subjektai, bendrai veikiantys kūrėjai, bendrą mikrofinansavimą teikiantys subjektai, partneriai, klientai“), EESRK ragina kurti sistemą, kuri užtikrintų vartotojų teises. Tačiau atsižvelgiant į bendro vartojimo ekonomikos ypatumus nereikėtų mažinti šios ekonomikos iniciatyvų įvairovės.

4.3.2.

Todėl į bendro vartojimo ekonomikoje kuriamus daugiašalius santykius reikės įtraukti ir kitus santykius, besiformuojančius atsiradus tokiam subjektui kaip gaminantis vartotojas (šiuo atveju bendro vartojimo ekonomikos skirtas ekonominis įnašas yra didesnis, todėl turi būti saugomas, garantuotas ir aiškus), ir šiam vartotojui, kaip ir bendros vertės kūrimo procesams, turi būti skirta svarbi vieta bendro vartojimo ekonomikoje, ypač atsižvelgiant į žiedinę ir funkcionalumo ekonomiką.

4.3.3.

EESRK visada pasisakė už sąžiningas konkurencijos sąlygas. Pagal pagrindinius nesąžiningos komercinės praktikos principus, siekiant vartotoją atskirti nuo komercinės veiklos subjekto, turi būti įvertinti šie kriterijai (tačiau jie neturi būti įvykdyti visi) (7): paslaugų teikimo dažnumas, pelno siekimas ir apyvarta.

4.3.4.

EESRK remia šį požiūrį, nors įspėja, kad reikės jį peržiūrėti, taip pat atsižvelgti į kitų veiksnių svarbą taikant tinkamo priskyrimo prie tam tikros kategorijos kriterijus, tačiau nereikėtų siekti išsamumo, nes bendro vartojimo ekonomika gali būti sudėtingas ir kintamas reiškinys; be to, sunku numatyti jos ateitį (modelis, kuris turėtų būti nepriklausomas, perduodamas, visuotinis ir palankus inovacijoms).

4.3.5.

EESRK pakartoja, kad tinkamiausias būdas didinti vartotojų pasitikėjimą – tai didinti tarpusavio paslaugų patikimumą ir pasitikėjimą jomis, teikiant internetines vertinimo ir išorės sertifikavimo (kokybės ženklinimo) paslaugas (konkrečių bendro vartojimo ekonomikos platformų „saugus uostas“, leidžiantis teikti tinkamas paslaugas (8), mokyti, užtikrinti saugumą ir kitų formų apsaugą) ir taikant naują „pilietinio teismo“ sistemą. Tai glaudžiai susiję su pasitikėjimu ir reputacija darnaus bendro vartojimo ekonomikos vystymo pagal naują ekonominę, socialinę ir aplinkos koordinačių sistemą atžvilgiu.

4.4.1.

Atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį, EESRK neabejotinai pritaria teisyno peržiūrai, kad būtų užtikrintos teisingos darbo sąlygos ir tinkama socialinė apsauga, remiantis kartu taikomais paslaugų teikėjo pavaldumo, darbo pobūdžio ir darbo užmokesčio kriterijais.

4.4.2.

Konkrečiau tariant, atsižvelgiant į nacionalinę kompetenciją turi būti sukurta darbuotojams skirta teisinė sistema, tiksliai nurodanti atitinkamą užimtumo statusą: deramą darbo užmokestį ir teisę dalyvauti kolektyvinėse derybose, apsaugą nuo savivalės ir teisę daryti pertrauką, kad skaitmeninio darbo laikas atitiktų orumo kriterijus ir kt.

4.4.3.

Be to, EESRK pasisako už tai, kad kuo išsamiau būtų išnagrinėti bendro vartojimo ekonomikos darbo modeliai, susiję su neabipuse socialine elgsena.

4.4.4.

Bendro vartojimo ekonomikos, kaip užimtumo varomosios jėgos, klausimas turi būti sprendžiamas vienodai visose valstybėse narėse, kad vykdant politiką nebūtų iškreipta bendradarbiavimo praktika ir būtų skatinamas didesnis verslumas vykdant inkubacinę veiklą, užtikrinant nepriklausomybę ir kuriant infrastruktūrą.

4.5.1.

EESRK, suprasdamas agresyvaus pelno mokesčio planavimo ir mokesčių neskaidrumo keliamą pavojų skaitmeninės ekonomikos srityje, skatina remti prekybos srautų kontrolės sistemą naudojantis skaitmeninėmis platformomis, nes šiose platformose galima atsekti prekę arba paslaugą ir jos gali padėti nustatyti apmokestinimo momentą. Estijos atvejis (šioje šalyje naudojamos transporto priemonių, kuriomis dalijamasi, platformos) yra pavyzdys, kurį turi įgyvendinti visos kitos valstybės narės.

4.5.2.

Pritaikant mokesčius, ypač PVM, prie bendro vartojimo ekonomikos modelių reikės atlikti reikšmingą peržiūrą. Skaitmeninės platformos, kurių pelnas dažnai gaunamas komercinėms įmonėms pardavus privačių asmenų duomenis, taip pat turi būti visiškai apmokestinamos pelno mokesčiu (ten, kur vykdoma veikla), taip išvengiant valstybių narių mokesčių konkurencijos.

4.5.3.

EESRK, suprasdamas gero mokesčių valdymo svarbą, skatina kurti ad hoc priemones (taikyti vieno langelio principą ir keistis informacija internetu), taip pat administracinio supaprastinimo, derinimo, skaidrumo ir mokesčių administratorių bendradarbiavimo priemones.

4.6.1.

Komunikate siūloma stebėsenos veikla atitinka siekiamą tikslą. Visų pirma EESRK skatina stiprinti suinteresuotųjų subjektų (profesinių sąjungų, verslo organizacijų, vartotojų asociacijų ir kt.) dialogą, kad būtų nustatyta geroji patirtis ir plėtojamos savireguliavimo ir bendro reguliavimo iniciatyvos, kuriomis nauji bendro vartojimo ekonomikos kriterijai (9) taikomi Europos mastu (pvz., apgyvendinimo, transporto, nekilnojamojo komercinio turto, sveikatos priežiūros ir energijos tiekimo sektoriuose).

10.3.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 75/40

Vienintelė pranešėja:

Elżbieta Szadzińska

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas palankiai vertina 2017 m. metinę Sąjungos Europos standartizacijos darbo programą, kuri yra išsamaus standartizacijos dokumentų rinkinio dalis.

1.2.

Komisijos pristatyta metine programa tęsiami ir papildomi 2016 m. programoje numatyti veiksmai, dėl kurių Komitetas jau pateikė pastabas savo ankstesnėse nuomonėse (1).

1.3.

Komitetas jau anksčiau yra ne kartą pabrėžęs standartų svarbą bendrosios rinkos konkurencingumo didinimui ir novatoriškų produktų bei paslaugų vystymui, taip pat jų kokybės ir saugumo didinimui užtikrinant naudą vartotojams, darbuotojams, įmonėms ir aplinkai.

1.4.

Komitetas, kaip organizuotos pilietinės visuomenės atstovas, remia tokią standartizacijos sistemą, kuri tenkina tiek visuomenės, tiek ekonomikos poreikius.

1.5.

Komitetas dar kartą primena, kad Europos standartizacijos sistemos pliuralizmo užtikrinimas įtraukiant organizacijas, kurios minimos Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 III priede, garantuoja didesnį šios sistemos skaidrumą ir galimybes ja naudotis. Visuomenės atstovų dalyvavimas standartizacijos sistemoje neturėtų apsiriboti vien ES lygmeniu; nacionalinės standartizacijos sistemos taip pat turėtų būti atviros suinteresuotiesiems subjektams.

1.6.

Standartai kuriami ES teisės aktams ir politikai remti (standartai, susiję su nauju teisėkūros požiūriu, energetikos sąjunga ir t. t.). Be to, dėl tolesnio pramonės, tiekimo grandinės ir paslaugų skaitmeninimo IRT ir paslaugų standartai yra itin svarbūs visuose ekonomikos sektoriuose vykdomai veiklai. Todėl Komisija pripažino, kad veiksmai šiose dviejose srityse bus prioritetiniai; tam pritaria ir Komitetas.

1.7.

Kartu Komitetas atkreipia dėmesį, kad būtina remti MVĮ konkurencingumą jas įtraukiant į standartų rengimo ir taikymo procesą, taip pat imantis atitinkamų švietimo priemonių, didinančių informuotumą apie standartų teikiamą naudą.

1.8.

Šiuo metu Komisijos vedamos derybos dėl TPIP ir baigtos derybos dėl IEPS rodo, kad standartizacija, atsižvelgiant į skirtingas sistemas, yra pagrindinis diskusijos klausimas. Todėl, Komiteto nuomone, reikia informuoti suinteresuotuosius subjektus apie derybose dalyvaujančių šalių standartizacijos sistemų skirtumus ir nurodyti dėl šių skirtumų galinčius kilti pavojus bei jų teikiamą naudą.

1.9.

Komitetas pritaria pasiūlymui užmegzti tarpinstitucinį dialogą standartizacijos klausimu ir į tai jau yra pateikęs savo požiūrį ankstesnėje nuomonėje (2).

1.10.

Be to, visiškai pritaria Komisijos pasiūlymui atlikti standartų poveikio ekonomikai ir visuomenei tyrimą.

2.1.

Komisija, vadovaudamasi Reglamentu (ES) Nr. 1025/2012, savo komunikate pristatė 2017 m. metinę Sąjungos Europos standartizacijos darbo programą.

2.2.

Metinė programa yra įtraukta į išsamų dokumentų rinkinį, kurį taip pat sudaro Komisijos komunikatas „XXI amžiaus Europos standartai“, Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl paslaugų standartizavimo, taip pat komunikatas dėl 24 straipsnyje nustatytos Reglamento įgyvendinimo ataskaitos.

2.3.

2017 m. standartizacijos darbo programa papildomi 2016 m. programoje numatyti veiksmai, kurių dauguma šiuo metu yra įgyvendinami.

2.4.

Iš 2017 m. Europos standartizacijos programos strateginių prioritetų galima paminėti šiuos:

2.5.

Komisija, siekdama sustiprinti su ES standartizacijos politika susijusių metinio valdymo ciklo faktų bazę, imsis šių dviejų veiksmų:

3.1.

Komitetas palankiai vertina metinę standartizacijos darbo programą, kuria, kaip jau ne kartą pabrėžė, nustatomi prekių ir paslaugų standartai, padedantys didinti konkurencingumą bendrojoje rinkoje.

3.2.

Komitetas teigiamai vertina tai, kad toliau vykdomi Komisijos praėjusių metų programoje numatyti veiksmai, o tai leidžia užtikrinti tęstinumą ir įgyvendinti bendrosios rinkos strategijos prioritetus.

3.2.1.

2017 m. metinė darbo programa patikslinami ir papildomi jau įgyvendinami prioritetai. Taip siekiama Europos standartizacijos sistemą pritaikyti prie kintančių tarptautinių aplinkybių ir iššūkių pasaulinėje rinkoje.

4.1.

Sparčiai vystantis informacinėms technologijoms, būtina parengti tinkamus standartus, kurie užtikrintų sąveikumą ir kibernetinį saugumą.

4.1.1.

Technologijos, pavyzdžiui, 5G ryšys, debesijos kompiuterija, daiktų internetas, didelės apimties duomenų technologijos, yra taikomos tokiose srityse, kaip e. sveikata, pažangioji energetika, išmanieji miestai, pažangiosios technologijos ir pažangiosios gamyklos, prie interneto jungiamos ir automatinės transporto priemonės, todėl priežiūros ir reguliavimo institucijoms reikalingi kibernetinio saugumo, rizikos valdymo ir priežiūros standartai.

4.1.2.

Apsaugos lygį, duomenų apsaugą ir prieigą prie daiktų interneto dar reikia didinti. Standartizacija šioje srityje gali būti būtina sąlyga siekiant užtikrinti daiktų interneto sąveikumą ir vartotojų saugumą tinkle, duomenų apsaugą ir prieinamumą.

4.2.

Komitetas palankiai vertina tai, kad Komisija, prieš siųsdama Europos standartizacijos organizacijoms prašymus sukurti naujus paslaugų standartus, paprašys jų parengti jau esamų tinkamų standartų apžvalgas.

4.2.1.

Be to, Komitetas mano, kad tęsiant darbą naudinga informuoti suinteresuotuosius subjektus, dėl kurių Komisijos pavedimų dar vykdomas darbas ir kurie jau įvykdyti ar panaikinti.

4.2.2.

Vertinant esamus standartus reikia atsižvelgti į tai, ar jie atitinka bendrus pažeidžiamų gyventojų grupių, pavyzdžiui, neįgaliųjų, poreikius. Kaip pavyzdį galima paminėti su elektroniniu parašu susijusius standartus, kurie neatitinka neįgalių vartotojų poreikių. Tokiu atveju būtų pagrįsta rekomenduoti parengti naują standartą.

4.2.3.

Kai pradedami nauji standartizacijos procesai, apibrėžiant jų nuostatas reikalui esant būtina atsižvelgti į specifinius pažeidžiamų grupių, pavyzdžiui, neįgaliųjų, poreikius. Reikėtų priimti naują procedūrą, pagal kurią prieinamumo srities ekspertams ir neįgaliųjų organizacijoms prireikus būtų leidžiama nemokamai dalyvauti standartizacijos procesuose.

4.3.

Komitetas ne kartą pabrėžė esminį standartų poveikį produktų ir paslaugų bendrojoje rinkoje kokybei; todėl teigiamai vertina Komisijos planus, susijusius su geresniu standartų kūrimu remiantis nacionalinių standartų taikymo stebėsenos sistema ir rinkos poreikiais, siekiant nustatyti sritis, kuriose reikalingi nauji standartai.

4.3.1.

Komitetas pritaria Komisijos pasiūlymui, kad nacionalinės standartizacijos institucijos, priimdamos sprendimą dėl nacionalinio paslaugų standarto parengimo, atsižvelgtų į Europos aspektą ir nuspręstų, ar nebūtų naudingiau parengti europinį standartą. Tai padėtų šalinti kliūtis ir galimus konfliktus paslaugų srityje.

4.4.

Vis didesnis internetinių paslaugų, tiek privačių, tiek viešųjų (ligoninės, globos įstaigos, pažangusis transportas ir pan.), visuotinumas reikalauja tokių techninių sprendimų, kurie vartotojams užtikrintų didesnį anonimiškumą ir sumažintų nederamo jų duomenų apdorojimo riziką.

4.5.

Būsima standartizacija turi padidinti transporto paslaugų kokybę, prieinamumą ir saugumą, taip pat apriboti transporto priemonių lemiamą aplinkos taršą.

4.6.

Komisijos veiksmais energetikos srityje bus siekiama susieti infrastruktūros objektus, įvairinti energijos šaltinius, mažinti energijos vartojimą ir propaguoti klimatui nekenkiančias technologijas.

4.6.1.

Komitetas pritaria nuomonei, kad parengus bendrus standartus pažangiesiems energijos tinklams bus pagerintas tinklų sąveikumas, o visų jo elementų optimizavimas lems mažesnes sąnaudas ir didesnį veiksmingumą, taip pat padės integruoti įvairius energijos išteklius, įskaitant atsinaujinančiuosius. Tai suteikia galimybę galutiniams naudotojams visapusiškai naudotis pažangiosiomis energetikos sistemomis.

4.7.

Komitetas palankiai vertina tai, kad Komisijos dokumente kalbama apie pakuotėms gaminti skirto plastiko biologinį skaidumą, iš perdirbtų žaliavų gaminamas tvarias chemines medžiagas, taip pat į sąrašus neįtrauktų medžiagų, susijusių su sąlyčiui su maistu skirtu plastiku ir gaminiais, keliamos rizikos vertinimo metodai.

4.7.1.

Atsižvelgiant į didelę riziką, šios srities standartai turi užtikrinti griežtus reikalavimus, susijusius su vartotojų sveikata ir aplinkos apsauga.

5.1.

Komisija ragina Europos standartizacijos organizacijas pasaulio mastu propaguoti tarptautinius ir Europos standartus, užtikrinančius paramą Europos pramonei ir palankesnes sąlygas patekti į rinką.

5.2.

Esant tokiai padėčiai, kai sudarytas IEPS su Kanada valstybėse narėse yra ginčytinas, o derybos dėl TPIP vis dar vyksta, būtina nuolat pabrėžti standartų vaidmenį pasaulinėje prekyboje.

5.2.1.

Dialogas su ne Europos šalimis partnerėmis (Kinija, Indija ir kt.) dėl techninių kliūčių prekybai panaikinimo naudos turi padėti populiarinti Europos standartizacijos modelį, skatinti Europos ir nacionalinių standartizacijos organizacijų keitimąsi informacija ir įgyvendinti ISO ir IEC standartus, o sektoriuose, kuriuose tarptautinių standartų nepakanka arba trūksta, sukurti ir įgyvendinti Europos standartus.

6.1.

Komitetas pritaria minčiai, kad standartizacija turi būti glaudžiai susieta su moksliniais tyrimais ir kad į standartus turi būti įtraukti mokslo rezultatai.

6.2.

Mokslinių tyrimų institutų ir techninių komitetų CEN ir Cenelec dialogas įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turi padėti paskatinti inovacijas.

10.3.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 75/44

Pagrindinis pranešėjas

Daniel MAREELS

1.1.

Atsižvelgdamas į toliau išdėstytas aplinkybes ir sąlygas, EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui vieneriems metams, t. y. iki 2018 m. sausio 1 d., atidėti reglamento dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP, angl. PRIIP (1)) įsigaliojimą.

1.2.

Reglamente dėl MIPP ir DIP nustatytos priemonės, kuriomis didinant skaidrumą mažmeninio investavimo rinkoje siekiama gerinti mažmeninių vartotojų ir investuotojų apsaugą ir atkurti vartotojų pasitikėjimą finansinių paslaugų sektoriumi. Šiuo reglamentu MIPP ir DIP iniciatoriai įgaliojami parengti pagrindinės informacijos dokumentą (PID, angl. KID (2)).

1.3.

Įsigaliojimą atidėti nuspręsta atsižvelgiant į Europos Parlamento ir daugumos valstybių narių prašymą po to, kai 2016 m. rugsėjo 14 d. Parlamentas atmetė Europos Komisijos deleguotąjį aktą (3) dėl MIPP ir DIP. Šiuo deleguotuoju aktu buvo siekiama, remiantis Europos priežiūros institucijų bendrai parengtu projektu, nustatyti techninius reguliavimo standartus, susijusius su mažmeninių ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų paketų pagrindinės informacijos dokumentu.

1.4.

EESRK savo ankstesnėje nuomonėje (4) palankiai įvertino MIPP ir DIP ir pabrėžė teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo pirmą kartą reglamentuojami įvairūs sudėtingi finansiniai produktai ir suteikiama galimybė juos palyginti neatsižvelgiant į produkto teikėjo tipą (bankai, draudimo ar investicinės bendrovės).

1.5.

Toje pačioje nuomonėje Komitetas ragino sukurti bendrą finansų rinką, kurioje judėtų aiškios, tikslios, suprantamos ir palyginamos informacijos srautai. Jis taip pat teigė, kad suderinta, supaprastinta ir standartizuota informacijos atskleidimo sistema sudarytų galimybes palyginti ir suprasti informaciją, taigi padidėtų rinkos skaidrumas ir veiksmingumas (5).

1.6.

Jei paaiškėtų, kad atsisakoma atidėjimo idėjos, Komiteto nuomone, gali nukentėti pagrindiniai tikslai, kurių siekiama šioje srityje (žr. pirmiau ir toliau), o tai būtų visiškai nepageidautina. Komitetas sutinka, kad reglamente dėl MIPP ir DIP numatytas didesnis skaidrumas ir informacijos atskleidimo reikalavimų suderinimas yra naudingi finansinių paslaugų vidaus rinkai, nes tai sudaro galimybes skirtingiems produktams ir platinimo kanalams konkuruoti vienodomis sąlygomis. Taigi nagrinėjamas reglamentas ne tik bus naudingas mažmeniniams vartotojams ir investuotojams, bet ir padės atkurti vartotojų pasitikėjimą finansinių paslaugų sektoriumi. Be to, deleguotojo akto atmetimas prieš mažiau nei keturis mėnesius iki dokumentų įsigaliojimo dienos būtų lėmęs teisinį neapibrėžtumą rinkos dalyviams ir sukėlęs labai rimtų įgyvendinimo problemų.

1.7.

Dėl tų pačių priežasčių Komitetas mano, kad pasirinktas vienerių metų laikotarpis yra priimtinas, juolab, kad įsigaliojimas sutampa su naujų FPRD II taisyklių taikymo pradžia. Komiteto nuomone, labai svarbu, kad šis atidėjimas būtų išimtis ir įvyktų tik vieną kartą ir kad pereinamuoju laikotarpiu būtų pasinaudota siekiant kuo greičiau parengti ir paskelbti galutinį deleguotąjį aktą. Iš tikrųjų siekiama kuo greičiau užtikrinti aiškumą ir tikrumą rinkos dalyviams ir mažmeniniams vartotojams bei investuotojams.

1.8.

Komitetas mano, kad dėl tokių veiksmų jokiu būdu neturi nukentėti mažmeninių ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų paketo reglamento tikslai ir įgyvendinimas. Todėl galimi deleguotojo akto pakeitimai turi būti įtraukti į minėtą sistemą. Juo labiau, kad reglamento dėl MIPP ir DIP peržiūra bus atliekama praėjus vos vieneriems metams ir kad bus galimybė kelti klausimus atsižvelgiant į pradinę patirtį, susijusią su įgyvendinimu ir stebėsena. Minėti pataisymai turi padėti veiksmingai didinti vartotojų pasitikėjimą. Be to, labai svarbu, kad jie būtų suderinti su taisyklėmis, kurios bus nustatytos būsimame FPRD reglamente.

2.1.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1286/2014 (6) (MIPP ir DIP reglamentas) numatytos nuostatos dėl didesnio skaidrumo mažmeninių investicijų rinkoje. Konkrečiau kalbant, šiuo tekstu MIPP ir DIP iniciatoriai įgaliojami parengti pagrindinės informacijos dokumentą (PID).

2.2.

Šiuo reglamentu Europos priežiūros institucijos (7) (EPI) įgaliojamos parengti techninius reguliavimo standartus (TRS), kuriuose būtų patikslinti pagrindinės informacijos dokumento elementai.

2.3.

Po to, kai EPI pateikė bendrą techninių reguliavimo standartų projektą, Komisija 2016 m. birželio mėn. pabaigoje priėmė deleguotąjį reglamentą dėl veiksmingo nustatytų standartų aiškinimo.

2.4.

2016 m. rugsėjo 14 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas (EP) pareiškė prieštaravimus dėl Komisijos priimto deleguotojo reglamento (8). Jis paprašė Komisijos įvertinti nuostatas, susijusias su skirtingų galimybių mažmeninių ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų paketais, veiklos rezultatų scenarijais ir įspėjimu dėl supratimo.

2.5.

Be to, Europos Parlamentas, kaip ir itin didelė valstybių narių dalis, pageidavo, kad reglamento taikymas būtų atidėtas.

2.6.

Šiuo metu nagrinėti pateiktame pasiūlyme dėl reglamento siūloma vieneriems metams, t. y. iki 2018 m. sausio 1 d., atidėti viso reglamento įsigaliojimą.

3.1.

Iš esmės reglamento dėl MIPP ir DIP tikslas – geriau apsaugoti mažmeninius vartotojus ir investuotojus, ypač tuos, kurie investuoja į MIPP ir DIP. Be to, jame numatytas didesnis skaidrumas ir informacijos atskleidimo reikalavimų suderinimas yra naudingas finansinių paslaugų vidaus rinkai, nes tai sudaro galimybes skirtingiems produktams ir platinimo kanalams konkuruoti vienodomis sąlygomis. Todėl tai dar labiau padės atkurti vartotojų pasitikėjimą finansinių paslaugų sektoriumi.

3.2.

Siekiant šių tikslų, dokumente reikalaujama, kad mažmeninių ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų paketų teikėjai tenkintų tam tikrus reikalavimus dėl informacijos apie produktus ir kad mažmeniniai vartotojai ir investuotojai gautų pagrindinės informacijos apie siūlomus produktų paketus dokumentą. Todėl mažmeniniai investuotojai turėtų galėti susidaryti aiškesnį vaizdą apie tam tikro produkto ekonominį pobūdį ir susijusią riziką ir palyginti įvairius pasiūlymus.

3.3.

Pirminėje redakcijoje buvo numatyta, kad reglamentas įsigalios 2016 m. pabaigoje. Iš esmės ši data taip pat taikoma „įgyvendinimo nuostatoms“, kurias Komisija patvirtino 2016 m. viduryje deleguotuoju aktu, remdamasi techninių reguliavimo standartų projektais (TRS), kuriuos parengė Europos priežiūros institucija (EPI). Šie techninių standartų projektai susiję su pagrindinės informacijos dokumento pateikimu ir turiniu, pagrindinės informacijos dokumento standartizuotu formatu, metodika, kuria grindžiamas rizikos ir grąžos pristatymas ir išlaidų apskaičiavimas, taip pat su informacija, esančios pagrindinės informacijos dokumente, peržiūros sąlygomis bei minimaliu dažniu ir reikalavimu pateikti pagrindinės informacijos dokumentą mažmeniniams investuotojams.

3.4.

Nors Taryba peržiūros laikotarpiu nepareiškė prieštaravimų dėl Komisijos deleguotojo reglamento, Europos Parlamentas jį atmetė priėmęs 2016 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją (9).

3.5.

Nors reglamentas tiesiogiai įsigalios 2016 m. pabaigoje, o pagrindinės informacijos dokumento parengimas nėra susijęs su deleguotojo reglamento priėmimu, Europos Parlamentas tame pačiame dokumente paprašė reglamento dėl MIPP ir DIP taikymą atidėti. Didžioji dalis valstybių narių taip pat pateikė panašius prašymus dėl atidėjimo. Be to, buvo nurodyta, kad be techninių standartų būtų sunku sklandžiai taikyti šį reglamentą.

3.6.

Šiomis konkrečiomis aplinkybėmis EESRK pritaria principui, kad reikia atidėti šio reglamento įsigaliojimą. Jei tai nebus padaryta, kiltų pavojus, kad iškelti tikslai (žr. pirmiau ir toliau) bus nepasiekti arba įgyvendinti nepakankamai. Be to, deleguotasis aktas buvo atmestas prieš mažiau nei keturis mėnesius iki dokumentų įsigaliojimo dienos, todėl rinkos dalyviai būtų susidūrę su teisiniu neužtikrintumu ir didelėmis įgyvendinimo problemomis.

3.7.

Be to, EESRK primena savo nuomonę, kuri jau buvo skirta MIPP ir DIP ir kurioje jis teigiamai įvertino šios srities pasiūlymus ir pasirinktą požiūrį (10). Šioje nuomonėje Komitetas pabrėžė šio teisės akto svarbą, nes juo pirmą kartą reglamentuojami visų formų sudėtingi finansiniai produktai ir suteikiama galimybė juos palyginti neatsižvelgiant į produkto teikėjo tipą, ar tai būtų bankai, draudimo bendrovės ar investicinės bendrovės.

3.8.

Šioje srityje Komitetas taip pat ragino sukurti bendrą finansų rinką, kurioje judėtų aiškios, tikslios, suprantamos ir palyginamos informacijos srautai (11). Jis taip pat tvirtino, kad suderinta, supaprastinta ir standartizuota informacijos atskleidimo sistema sudarytų galimybes informaciją palyginti ir suprasti, todėl padidėtų rinkos skaidrumas ir veiksmingumas (12). Šiandien Komitetas papildo šias pastabas ir nurodo, kad būsimi techniniai reguliavimo standartai turėtų padėti didinti vartotojų pasitikėjimą. Todėl jiems turėtų būti suteikta galimybė aiškiai matyti, kurie produktai yra sudėtingi, priimti pagrįstus sprendimus ir atkreipti dėmesį į sąnaudų ir naudos klausimus. Siekiant išvengti nesuderinamumo, vis dėlto reikės atsižvelgti į taisykles, kurios bus išdėstytos būsimo FPRD reglamento nuostatose (13).

3.9.

Komitetas taip pat mano, kad pasirinktas vienerių metų laikotarpis yra priimtinas su sąlyga, kad atidėjimas bus išskirtinis ir vienintelis ir kad pereinamuoju laikotarpiu bus pasinaudota siekiant parengti ir paskelbti galutinį deleguotąjį aktą. Šis veiksmas turi būti atliktas nedelsiant, kad rinkos dalyviams, mažmeniniams vartotojams ir investuotojams būtų kuo greičiau užtikrintas aiškumas ir tikrumas.

3.10.

Be to, jei bus pasirinktas vienerių metų laikotarpis, reglamento dėl MIPP ir DIP įsigaliojimas vėl sutaps su FPRD II reglamento (14) įsigaliojimu, o tai taip pat yra naudinga vartotojams. FPRD II reglamento taikymas taip pat buvo anksčiau atidėtas vieneriems metams (15), o Komitetas pritarė tokiam atidėjimui (16).

3.11.

Tai darant negalima pakenkti anksčiau nustatytiems tikslams, kuriems Komitetas pritarė. Todėl galimi deleguotojo akto pakeitimai turi būti įtraukti į minėtą sistemą.

3.12.

Kitais klausimais, jei tai reikalinga, mano, kad būtų tikslinga palaukti reglamento dėl MIPP ir DIP persvarstymo, kuris, atsižvelgiant į jo taikymo datos atidėjimą, kaip šiuo metu siūloma, bus atliktas praėjus vieneriems metams po jo įsigaliojimo (17). Tai sudarys galimybę atsižvelgti į pradinę patirtį, susijusią su praktiniu įgyvendinimu ir stebėsena.

„a)

kadangi itin svarbu, kad vartotojams teikiama informacija apie investicinius produktus būtų palyginama, siekiant sudaryti vienodas sąlygas rinkoje nepriklausomai nuo to, koks finansų tarpininkas juos leidžia ar platina;

b)

kadangi neįtraukus kredito rizikos į draudimo produktų rizikos skirstymo pagal kategorijas skaičiavimus būtų klaidinami investuotojai;

c)

kadangi skirtingų galimybių produktų naudojimo tvarką dar reikia patikslinti, ypač atsižvelgiant į tai, kad KIPVPS fondams pagal Reglamentą (ES) Nr. 1286/2014 suteikta išskirtinė išimtis;

d)

kadangi Komisijos priimtas deleguotasis aktas turi trūkumų prognozuojant būsimos veiklos rezultatų scenarijus ir todėl neatitinka Reglamente (ES) Nr. 1286/2014 nustatyto reikalavimo teikti tikslią, teisingą, aiškią ir neklaidinančią informaciją, ypač dėl to, kad kai kurių MIPP ir DIP atveju net nepalankus scenarijus, taip pat informacija apie produktus, į kuriuos investavus per trumpiausią rekomenduojamą laikotarpį nuolat patiriama nuostolių, neparodo, jog investuotojai gali prarasti pinigus;

e)

kadangi tai, jog deleguotajame reglamente nėra išsamių „įspėjimo dėl supratimo“ gairių, kelia didelę riziką, kad šis elementas nebus nuosekliai įtraukiamas į pagrindinės informacijos dokumentą visoje bendrojoje rinkoje;

f)

kadangi Parlamentas ir toliau laikosi nuomonės, kad tolesnis standartizavimas, kada įspėjimas dėl supratimo bus naudojamas, turėtų būti taikomas kaip TRS papildanti priemonė;

g)

kadangi neatlikus pakeitimų esama rizikos, kad deleguotajame reglamente nustatytos taisyklės prieštarautų teisės aktų esmei ir tikslui, t. y. teikti aiškią, palyginamą, suprantamą ir neklaidinančią informaciją apie MIPP ir DIP neprofesionaliems investuotojams;

h)

kadangi 2016 m. birželio 30 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pirmininko Komisijai išsiųstame laiške Parlamento derybų grupė paprašė Komisijos įvertinti, ar nereikėtų atidėti Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 įgyvendinimo;“

10.3.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 75/48

Pranešėjas

Giuseppe GUERINI

Bendrapranešėjis

Michael IKRATH

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina Europos Komisijos ir valstybių narių pastaraisiais metais dėtas pastangas įveikti ekonominį sąstingį. Tačiau jis negali iš ES institucijų nereikalauti daugiau ryžto nustatant ir įgyvendinant visapusišką realiosios ekonomikos finansavimo strategiją.

1.2.

EESRK nuomone, reikia užtikrinti, kad Europos investicijos pirmiausia būtų naudingos realiajai ekonomikai, kuri išsiskiria gebėjimu diegti inovacijas, ekonomikos augimu ir socialine atsakomybe.

1.3.

Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) yra Europos ekonomikos pagrindas. Todėl užtikrinimas, kad MVĮ ir sparčiai augančios įmonės turėtų patenkinamas galimybes gauti finansavimą, yra lemiama tiek šių įmonių plėtros, tiek inovacijų, ekonomikos augimo, užimtumo, Europos konkurencingumo užtikrinimo ir socialinės atsakomybės sąlyga. Pagrindinis MVĮ finansavimo šaltinis ES yra finansavimas paskolomis. Iškilus būtinybei skatinti augimą naujose srityse ir paversti Europą inovacijų lydere, reikia kurti naujus finansavimo būdus, siekiant paremti pradedančiąsias įmones, novatoriškas MVĮ ir sparčiai augančias įmones.

1.4.

EESRK pritaria Europos rizikos kapitalo fondo (EuVECA) ir Europos socialinio verslumo fondo (EuSEF) išplėtimui ir atkreipia dėmesį į tai, kad būtina užtikrinti tinkamą investuotojų apsaugą.

1.5.

Todėl EESRK yra įsitikinęs, kad 1.2 punkte įvardytų įmonių tradicinį finansavimą paskolomis reikia papildyti alternatyviais finansavimo metodais, kaip antai rizikos kapitalas, sutelktinis finansavimas, privatusis kapitalas ir kt. Dėl šios priežasties ES turi imtis konkrečių ir nuoseklių priemonių, kad, viena vertus, bankai ir vėl galėtų atlikti savo pagrindinį uždavinį – finansuoti realiąją ekonomiką, ir, kita vertus, kad iš esmės pagerintų nuosavo kapitalo finansavimo galimybes ir pašalintų finansavimui kylančias kliūtis, sukuriant kapitalo rinkų sąjungą.

1.6.

Todėl EESRK palankiai vertina ir remia Europos Komisijos iniciatyvą paankstinti Reglamento dėl Europos rizikos kapitalo fondų (EuVECA) ir Reglamento dėl Europos socialinio verslumo fondų (EuSEF) peržiūrą.

1.7.

EESRK mano, kad reglamentas yra tinkama priemonė, kurią taikant galima labai sumažinti skirtingo aiškinimo nacionaliniu lygmeniu pavojų ir skatinti kapitalo rinkų sąjungos kūrimą. Komitetas pasisako ir už tai, kad reikia panaikinti esamus nacionalinius aiškinimo skirtumus.

1.8.

Be to, EESRK ragina Europos Sąjungą siekti sustiprinti 2020 m. Europos strategijos tikslų, pavyzdžiui, bendrosios skaitmeninės rinkos, sinergiją su energetikos sąjungos ir 21-osios JTBKKK šalių konferencijos tikslais bei 17 Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslais, kad ilgalaikės investicijos būtų ypač veiksmingos. Ekonominės integracijos didinimas siekiant užtikrinti ES konkurencingumą pasaulyje turėtų būti visų investavimo strategijų prioritetas.

1.9.

EESRK pažymi, kad dalis finansų sektoriaus, užuot investavusi į realiąją ekonomiką, pirmenybę teikia alternatyviems investicijų tikslams. Šie dėl noro maksimaliai padidinti investicijų grąžą dažnai susiję su didele spekuliacijų rizika. Prie to prisideda ir Europos bankų nuosavo kapitalo taisyklės, gerokai palengvinančios investavimą į vertybinius popierius, ypač į Vyriausybės obligacijas, o ne į įmonių finansavimą paskolomis. Be to, reikia pažymėti, kad ES teisės srityje iki šiol stulbinamai mažai nuveikta reglamentuojant vien tik spekuliacine veikla užsiimančias finansų įmones (rizikos draudimo fondus, šešėlinės bankininkystės subjektus). Todėl EESRK ES institucijoms rekomenduoja ryžtingai sudaryti palankesnes sąlygas gamybinėms investicijoms į realiąją ekonomiką ir kovoti su didelės rizikos finansinėmis spekuliacijomis. Aktualus šios raidos pavyzdys: šiais metais Vašingtone vykusio TVF posėdžio pagrindinė tema – žaliosios ekonomikos finansavimas (žaliasis finansavimas). Kinai anksti atpažino šią naują sritį ir pirmininkaudami G 20 spartino jos raidą. Todėl ES raginama ir šioje srityje pagal EuVECA/EuSEF numatyti priemonių, kurios spartintų ir stiprintų žaliosios ekonomikos finansavimą (po COP 21), kad būtų galima užkirsti kelią priešlaikinėms finansinėms spekuliacijoms šioje srityje (žaliasis finansavimas) (1).

1.10.

Konkrečiu šio reglamento atveju EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad ES lygmeniu šiuo metu jau yra daugybė reikšmingų finansavimo šaltinių, kaip antai „InnovFin“ pagal programą „Horizontas 2020“, COSME arba „EaSI“, – tai tik svarbiausi iš jų, greta ESI fondų ir ESIF. Todėl EESRK tikisi, kad nustatant naują EuVECA ir EuSEF kryptį bus užtikrintas glaudus koordinavimas. Reikia siekti, kad Komisija iš esmės sušvelnintų finansavimo kriterijus bei kitas ribojančias sąlygas, kad fondai, siekdami užsibrėžtų tikslų, taptų gerokai veiksmingesni. Didelis lankstumas turi tapti gaire.

1.11.

EESRK tikisi, kad peržiūrėjus reglamentus bus pakeistos ir susitarimu „Bazelis III“ įtvirtintos kreditų taisyklės, kad greta vadinamojo MVĮ rėmimo koeficiento (angl. SME Supporting Factor) būtų nustatytas dar ir socialinių įmonių rėmimo koeficientas (angl. Social Enterprises Supporting Factor). Taip turėtų būti sušvelninti su kredito rizikos padengimu susiję kapitalo reikalavimai, taikomi socialinių įmonių finansiniams įsipareigojimams.

1.12.

Siekiant padidinti dalyvavimą tokiuose investicijų fonduose, EESRK ragina sudaryti sąlygas steigti „fondų fondus“. Jie galėtų paskatinti neinstitucinių investuotojų – taip pat ir interesų sąjungų – dalyvavimą, kuriant viešosiomis lėšomis remiamus, Europos lygmeniu valdomus „garantijų fondus“. Tokie fondai turėtų remti investicijas į įmones ir institucijas, kurios yra ypač orientuotos į socialinę sritį.

1.13.

EESRK nuomone, nemažiau svarbu yra sukurti sąlygas, kuriomis teigiama linkme galėtų vystytis socialinių investicijų fondų finansavimo tikslai, pavyzdžiui, socialinės įmonės (angl. social enterprises, SE) ir socialinio sektoriaus įmonės (angl. social sector organisation, SSO). Tam būtina pašalinti kliūtis, labai trukdančias šiems subjektams veikti vienodomis rinkos sąlygomis. Ypač reikalingos naujoviškos priemonės, kurios leistų viešajam sektoriui imtis socialinių iniciatyvų užmezgant verslo santykius su socialinėmis įmonėmis ir socialinio sektoriaus organizacijomis.

1.14.

Be to, EESRK, atsižvelgdamas į Nuomonę TEN/584 dėl e. senjorų potencialo, reikalauja pagerinti senjorų ekonomikos (angl. silver economy) galimybes gauti finansavimą iš EuVECA ir EuSEF. Tai turėtų teigiamą poveikį konkrečių valstybių biudžetams, nes aktyvūs vyresni įmonių steigėjai sumažintų pensijų sistemoms tenkantį krūvį. Atsirastų nauja vertės kūrimo grandinė, kuri valstybei atvertų naujus pajamų šaltinius. Tas pat pasakytina apie moteris (2) verslininkes ir pradedančiųjų įmonių steigėjas, socialines verslininkes ir kt.

2.1.

Komisijos pasiūlymo tikslas – suderinti „EuVECA“ ir „EuSEF“ fondus su ES lygmeniu jau įgyvendinamomis priemonėmis ekonomikos augimui skatinti, pavyzdžiui, Investicijų planu Europai, Kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų planu, Europos strateginių investicijų fondu.

2.2.

Pasak Komisijos, galimybė gauti rizikos kapitalo ir socialinio verslumo kapitalo yra esminis veiksnys siekiant finansuoti ES pradedančiųjų įmonių, novatoriškų MVĮ ir socialinių įmonių augimą.

2.3.

Tačiau rizikos kapitalo rinkos srityje ES ir toliau atsilieka nuo JAV, užuot jas pasivijusi.

2.4.

Todėl Komisija dar prieš numatytą peržiūrą (2017 m.) keičia EuVECA ir EuSEF pagrindą, siekdama užtikrinti, kad fondai – derinant juos su kitomis priemonėmis – labiau prisidėtų prie rizikos kapitalo ir socialinių investicijų visoje ES rėmimo.

2.5.

Pasiūlyme daugiausia dėmesio sutelkiama į šias nuostatas: i) kaip fondai investuoja į turtą; ii) kaip fondų administratoriai valdo fondus; iii) kaip abu reglamentai sąveikauja su kitais galiojančiais investicinių fondų įstatymais; iv) reikalavimai, kurių turi laikytis fondai, kad galėtų naudotis tarpvalstybinės veiklos pasu.

2.6.

Komisijos pasiūlymas paremtas SESV 114 straipsniu ir išsamiu poveikio vertinimu (3).

3.1.

EESRK palankiai vertina Europos Komisijos iniciatyvą paankstinti reglamentų dėl Europos rizikos kapitalo fondų (EuVECA) ir dėl Europos socialinio verslumo fondų (EuSEF) peržiūrą; EESRK abu reglamentus teigiamai įvertino dar 2012 m. savo nuomonėje dėl Europos rizikos kapitalo fondų (4) ir nuomonėje dėl Europos socialinio verslumo fondų (5), kai buvo pateikti pirmieji pasiūlymai juos priimti, taip pat atsižvelgdamas į „Kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų planą“ (6).

3.2.

EESRK palaiko ir remia pastangas paspartinti naujų įmonių finansavimą. Tikslinė grupė yra MVĮ, visų pirma, pradedančios ir novatoriškos vieno asmens įmonės, ne tik jų veiklos pradžioje, bet pirmiausia antrajame ir trečiajame jų augimo etapuose. Dėmesį reikia sutelkti ypač į tas MVĮ, kurios gali greitai augti, tačiau yra per mažos kapitalo rinkai ir neatitinka kreditų teikimo kriterijų. Taip pat svarbu skirti dėmesio įmonėms, turinčioms visuomeninį tikslą ir tvarų verslo modelį (socialiniams verslininkams).

3.3.

EESRK mano, kad ES institucijos ir valstybės narės privalo imtis priemonių, siekiant sukurti įmonių veiklos kapitalizacijos, investicijų ir finansavimo priemones, papildysiančias bankų kreditus. Tačiau reikia pripažinti, kad daugybė Europos bankų – ypač tokių regioninių bankų, kaip valstybėse narėse veikiantys kooperatiniai ir taupomieji bankai – ėmėsi priemonių paremti naujas įmones ir yra vieni svarbiausių paramos socialiniams verslininkams ir novatoriškoms pradedančiosioms įmonėms teikėjų (7).

3.4.

Tačiau reikia pažymėti, kad dažnai nepakankamai kapitalo turi ne tik MVĮ, bet ir socialiniai verslininkai ir pradedančiosios įmonės. Dėl to jos neatitinka kreditingumo kriterijų bankų kreditams gauti, kurie buvo smarkiai sugriežtinti visų pirma IV-ąja kapitalo reikalavimų direktyva (KRD) ir Kapitalo reikalavimų reglamentu (KRR). Šiai netenkinančiai padėčiai dar labiau pakenkti gali „Bazelis IV“.

3.5.

Šiuo atžvilgiu EESRK laikosi nuomonės, kad EuVECA ir EuSEF reglamentų atnaujinimas yra prasminga, bet ne vienintelė būtina priemonė. Greta šių reglamentų patobulinimo reikia imtis kitų priemonių, kad būtų sukurta dinamiškesnė investicijų kultūra, apimanti visas šiuo metu rinkoje esančias įmonių formas. Tai, viena vertus, sustiprintų verslumą, kita vertus, padėtų įtvirtinti ES socialinį ramstį.

3.6.

Kritiškai vertinti reikia tai, kad dalis finansų sektoriaus visiškai nesuinteresuota tvariu realiosios ekonomikos finansavimu ir investuoja tik į tas sritis, kuriose dažnai per labai trumpą laikotarpį galima gauti didelį pelną, pavyzdžiui, nusipirkus ir perpardavus įmones. ES institucijos mažai nuveikė, kad apribotų tokių vien tik spekuliacinių investicijų fondų ir bankų (rizikos draudimo fondų, šešėlinės bankininkystės subjektų) sukeliamus padarinius ir sukurtų nuoseklią reguliavimo sistemą.

3.7.

ES institucijos turėtų sukurti paskatas, dėl kurių investavimas į realiosios ekonomikos įmonių veiklą – o ne tik į finansines priemones – būtų vis patrauklesnis, ir pateikti plataus užmojo plėtros darbotvarkę.

3.8.

EESRK, kaip ir Komisija, mano, kad novatoriškos įmonės, socialiniai verslininkai bei MVĮ galės gauti bankų kreditus tik toliau vystant EuVECA ir EuSEF fondus ir kad, siekiant teigiamo sverto poveikio, finansavimą kreditais ir rizikos kapitalu galima derinti tarpusavyje. EESRK rekomenduoja sukurti europinį rizikos kapitalo finansavimo būdą (angl. „European way of Venture capital fundings“).

3.9.

Be to, analizuojant Europos rizikos kapitalo fondus galima konstatuoti, kad 8 iš 11 aktyviausių fondų yra remiami viešosiomis lėšomis ar bent reikšmingai dalyvaujant viešosioms įstaigoms, nors konkrečios valstybės narės šiuo atžvilgiu elgiasi skirtingai. Todėl EESRK rekomenduoja nustatant fondo kryptį atsižvelgti į pagrindinius Europos projektus, kaip antai veiksmų planas dėl bendrosios skaitmeninės rinkos, veiksmų planas dėl energijos sąjungos bei ES socialinio ramsčio įtvirtinimas.

3.10.

Nustatant naują EuVECA ir EuSEF priemonių kryptį, jas būtina skubiai suderinti su šiomis priemonėmis: a) Europos investicijų fondu, b) Kapitalo rinkų sąjungos iniciatyva, c) Europos strateginių investicijų fondu (jis tampa vis svarbesnis, tačiau nacionalinės ekonomikos ir bankų sistemos, kurios dar nevisiškai pasinaudoja jo potencialu, turėtų labiau į jį atsižvelgti).

3.11.

Pasiūlymu peržiūrėti EuVECA ir EuSEF reglamentus prisidedama prie pagrindinio ES politikos tikslo įgyvendinimo – suteikti MVĮ ir socialinėms įmonėms daugiau galimybių gauti kreditą. Todėl EESRK įsitikinęs, kad būtina keisti su tuo susijusias susitarimu „Bazelis III“ įtvirtintas kreditų suteikimo taisykles, ES įgyvendintas IV-ąja kapitalo reikalavimų direktyva ir Kapitalo reikalavimų reglamentu; greta vadinamojo MVĮ rėmimo koeficiento (angl. „SME Supporting Factor“) į Kapitalo reikalavimų reglamentą reikia įtraukti dar ir socialinių įmonių rėmimo koeficientą (angl. „Social Enterprises Supporting Factor“), kad būtų smarkiai sumažinti su kredito rizikos padengimu susiję kapitalo reikalavimai, taikomi socialinių įmonių finansiniams įsipareigojimams. Šiuos koeficientus lengva nustatyti ir valstybės narės dėl jų nepatirs sąnaudų. EESRK tai atrodo būtina, nes MVĮ yra ES ekonomikos pagrindas ir užtikrina pasaulinį ES konkurencingumą. Dėl to jos yra pagrindinis augimo ir užimtumo veiksnys.

3.12.

Reikėtų prisiminti, kad labai dažnai stiprus ryšys su vietine bendruomene būdingas ne tik socialinės ekonomikos įmonėms, bet ir įvairioms MVĮ; jos galėtų būti suinteresuotos investuoti į, pavyzdžiui, socialine veikla užsiimančias organizacijas ar į kooperatinį energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių tiekimą (8). Pagal dabartinę reglamentais nustatytą EuVECA ir EuSEF fondų konfigūraciją leidžiamas tik profesionalių investuotojų dalyvavimas. Tačiau jei norima išplėsti investicijas, EESRK nuomone, pageidautina padidinti galinčių būti suinteresuotais investuotojų spektrą.

3.13.

Nepažeidžiant būtinybės užtikrinti tinkamą investuotojų apsaugą, motyvuotiems, nors ir neinstituciniams investuotojams būtų galima leisti dalyvauti fonduose. Jau plinta alternatyvūs lėšų pritraukimo būdai, kaip antai sutelktinis finansavimas, kurie dažnai yra visiškai neformalūs ir kuriems nenustatytos aiškios taisyklės. Dėl to gali būti tikslinga saikingai atverti EuVECA ir EuSEF fondus taip pat ir neinstituciniams investuotojams, numatant galimybę neinstitucinius investuotojus suburti į vieningas grupes.

3.14.

Palankiai vertintinas ir dėmesys, skiriamas vidutinio dydžio įmonėms (turinčioms iki 499 darbuotojų); šių įmonių, kurios neretai yra išaugusios iš MVĮ, jokiu būdu negalima pamiršti, kad būtų užtikrintas ir, jei įmanoma, sustiprintas jų augimas.

3.15.

Pasiūlyme deramai atsižvelgiama į subsidiarumo principą; palankiai vertintinos ES (o ne atskirų valstybių) lygmens EuVECA ir EuSEF fondų priemonės, padėsiančios sukurti suderintą sistemą ES lygmeniu, pernelyg neapribojant valstybių narių laisvės turėti savo bendrą požiūrį į rizikos kapitalą. Šiuo atžvilgiu EESRK palankiai vertina sprendimą priimti reglamentą. Didesnis sistemos suderinimas galėtų padėti užkirsti kelią rizikos kapitalo sutelkimui kelete valstybių narių ir prisidėti prie didesnės jo geografinės plėtros ir veiksmingumo. Šiuo metu rizikos kapitalo investicijos sudaro tik 0,1 % ES BVP ir yra sutelktos kelete valstybių narių.

3.16.

Leisti alternatyvaus investavimo fondų valdytojams, kaip apibrėžta Direktyva 2011/61/ES, naudotis EuVECA ir EuSEF fondų lėšomis atrodo tinkamas sprendimas, siekiant užtikrinti šių fondų panaudojimą ir poveikį darant kryžminę nuorodą į europiniu lygmeniu jau galiojančius teisės aktus.

3.17.

Todėl kokybinis ir kiekybinis įmonių turimų galimybių pasinaudoti fondų lėšomis išplėtimas visiškai atitinka Komisijos užsibrėžtą bendrą tikslą sustiprinti abu fondus.

3.18.

Taip pat prasmingas atrodo sprendimas išsaugoti mažiausią investicijų, reikalingų norint dalyvauti fonduose, dydį. Tačiau kartu reiktų remti mechanizmus, kuriais didinamas dalyvavimas: viena iš galimybių – leidimas steigti „fondų fondus“, kuri, beje, minima ir Europos Komisijos analizėje, pridėtoje prie pasiūlymo peržiūrėti šiuos reglamentus.

3.19.

Labai pagirtinas pasiūlymas sumažinti su registracija susijusias administracines sąnaudas, ypač todėl, kad juo siekiama pašalinti biurokratines kliūtis, trukdančias visiškai įgyvendinti Komisijos remiamas priemones, siekiant išvengti galimus investuotojus atgrasančių dalyvavimo sąnaudų. Pastariesiems turėtų būti sudarytos sąlygos sutelkti dėmesį į įmonių, kurioms suteikiamas rizikos kapitalas, plėtros potencialą, o ne į dalyvavimo pernelyg sudėtingoje sistemoje sąnaudas.

3.20.

Techninį nuosavų lėšų, kurias turi turėti investuotojai, kad galėtų dalyvauti fonde, reguliavimą teisinga perduoti techninei institucijai, tokiai kaip EVPRI. Ji geriausiai geba užtikrinti aukštą itin techninės srities reguliavimo lygį. EESRK tikisi, kad šios antrinės įgyvendinimo taisyklės galėtų būti kuriamos plėtojant dialogą su suinteresuotosiomis šalimis ir įtraukiant socialinius partnerius, taip jiems suteikiant galimybę pateikti pastabas ir komentarus apie preliminarų tekstą, be kita ko, susijusius su kai kuriomis per griežtomis taisyklėmis.

3.21.

Atsižvelgiant į esamus Europos Komisijos prioritetus, EuVECA ir EuSEF fondai galėtų atlikti ypač svarbų vaidmenį nustatant investicijų kryptį ir jas vertinant visų pirma inovacijų, socialinių inovacijų ir ekologinio tvarumo srityse. Šiuo atžvilgiu labai prasminga būtų sukurti „garantijų fondus“, kuriais būtų remiamos ir skatinamos investicijos srityse, turinčiose didelę socialinę, ekologinę vertę ar svarbą užimtumo politikai, ir kurie būtų finansuojami viešosiomis lėšomis ir geriausiai administruojami europiniu lygmeniu. Galiausiai EESRK pabrėžia, kad Europos Komisija turi siekti priimti visapusiškas vystymąsi skatinančias priemones, kad būtų įgyvendinta daugelį sričių apimanti, holistinė strategija. Pavienių priemonių, norint padidinti Europos ekonomikos konkurencingumą vis sudėtingesnėje globalioje aplinkoje, jau nebepakanka.

10.3.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 75/53

Pranešėjas:

Petru Sorin DANDEA

1.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą pratęsti dabartinę Europos statistikos programą (ESP) 2018–2020 m. laikotarpiui ir jam pritaria.

1.2.

EESRK mano, kad Komisijos politinis pasirinkimas geriausiai atitinka statistinių duomenų naudotojų prašymus ir gali padėti rengti statistikos produktus, naudingus politikos formuotojams, kurie tokiu būdu turėtų didesnes galimybes naudotis statistika formuodami politikos kryptis Europos semestrui.

1.3.

EESRK mano, kad būtina gerinti esamus ir kurti naujus produktus siekiant įvertinti ES pažangą įgyvendinant JT darnaus vystymosi strategijoje nustatytus 17 tikslų ir 169 uždavinius ir tai turi būti Europos statistikos sistemos (ESS) prioritetas.

1.4.

EESRK pakartoja savo anksčiau pateiktą pasiūlymą (1) ir rekomenduoja Europos Komisijai pasinaudoti šiuo nagrinėjamu reglamentu suteikiama proga bei nustatyti priemones, kurių reikia ES ir valstybių narių lygmeniu atlikti mokslinį statistikos tyrimą, kuris leistų įvertinti savanoriškos veiklos sukuriamą ekonominę vertę. EESRK mano, kad ši metodika turėtų būti grindžiama Tarptautinės darbo organizacijos parengtu savanoriško darbo įvertinimo vadovu.

1.5.

EESRK mano, kad nauji Komisijos siūlomi globalizacijos vertinimo statistikos produktai turėtų apimti ir statistinius tyrimus, kurie leistų įvertinti teigiamą arba neigiamą poveikį bendrajai rinkai, kaip antai asmenų perkėlimo poveikį ES darbo rinkai arba spaudimą, kurį lemia nesąžininga konkurencija, atsirandanti dėl pigios darbo jėgos ir dėl to, kad nesilaikoma Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) reikalavimų dėl darbo santykių, ypač Europos pramonės ir paslaugų sektoriuje.

1.6.

EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui pradėti tiriamąjį darbą dėl būsimo ES socialinio tyrimo. Per šį tyrimą taip pat turėtų būti surinkti duomenys apie socialinės apsaugos sistemų tinkamumą ir jų tvarumą susidarius naujai demografinei padėčiai.

1.7.

Atsižvelgiant į didėjančius migracijos srautus, EESRK rekomenduoja skubiai nustatyti ir ištaisyti migracijos ir prieglobsčio statistinių tyrimų trūkumus. Būtina visiškai įgyvendinti migracijos statistinių duomenų integracijos programą bendradarbiaujant su nacionaliniais statistikos departamentais.

1.8.

EESRK rekomenduoja valstybėms narėms skirti daugiau investicijų ESS plėtojimui siekiant pritaikyti ją prie didėjančio statistikos poreikio, taip pat užtikrinti, kad naudojantis sistema šią statistiką būtų galima sparčiai rengti ir skleisti.

1.9.

EESRK pakartoja daugelyje ankstesnių nuomonių pateiktą pasiūlymą (2) užtikrinti Eurostatui ir nacionalinėms statistikos institucijoms sustiprintus žmogiškuosius, finansinius ir IT išteklius, nes tai būtina siekiant atlikti vis didesnes užduotis pateikiant kokybišką statistikos informaciją per kuo trumpesnį laikotarpį.

1.10.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad dėl Komisijos ir ESS pastangų gerinti statistikos kokybę ir rengti naujus statistikos produktus neturi pernelyg didėti administracinė našta duomenų teikėjams, namų ūkiams ar įmonėms.

1.11.

Kadangi socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės organizacijos gali labai prisidėti prie statistikos produktų gerinimo, kad jais būtų veiksmingiau reaguojama į prašymus teikti duomenis, Komitetas pritaria Komisijos pasiūlymui nuolat palaikyti duomenų naudotojų ir ESS dialogą.

2.1.

Europos Komisijos pasiūlymu dėl reglamento (3) iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 99/2013 dėl 2013–2017 m. Europos statistikos programos ir ji pratęsiama 2018–2020 m.

2.2.

Reglamente (EB) Nr. 223/2009 nustatyta, kad pagal Europos statistikos programą turi būti numatyta Europos statistikos plėtojimo, rengimo ir sklaidos sistema laikotarpiui, sutampančiam su daugiametės finansinės programos galiojimo laikotarpiu. Reglamentas (ES) Nr. 99/2013 taikomas tik 2013–2017 m. laikotarpiui, o daugiametė finansinė programa tęsiasi iki 2020 m. Todėl reikia pratęsti Europos statistikos programą iki 2020 m.

2.3.

Šio pasiūlymo tikslas – pratęsti ESP 2018–2020 m. laikotarpiui ir suteikti finansinę paramą, kurios ESS reikia, kad ji galėtų:

2.4.

Atlikusi poveikio vertinimą ir pasikonsultavusi su suinteresuotaisiais subjektais (4), Komisija iš penkių pradžioje parengtų politikos galimybių pasirinko tinkamiausią. Pasirinkta galimybė 2c darytų didžiausią teigiamą poveikį duomenų savalaikiškumui, o nauji veiksmai būtų nukreipti į statistinių duomenų nelygybės, skurdo ir materialinio nepritekliaus bei energetikos ir aplinkosaugos klausimais savalaikiškumą.

2.5.

Programos pratęsimui (2018–2020 m. laikotarpiui) numatytas 218,1 mln. EUR biudžetas.

3.1.

Atsižvelgiant į tai, kad Europos statistikos programos taikymo laikotarpį reikia suderinti su daugiametės finansinės programos laikotarpiu, EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą pratęsti dabartinę Europos statistikos programą 2018–2020 m. laikotarpiui ir jam pritaria.

3.2.

Komisijos politinis pasirinkimas turėtų padėti labiau suderinti statistikos rodiklius su 10 Komisijos politinių prioritetų gerinant statistikos priemones ir kuriant naujus produktus. EESRK mano, kad šis politinis pasirinkimas geriausiai atitinka duomenų naudotojų prašymus ir gali padėti rengti statistikos produktus, naudingus politikos formuotojams, kurie tokiu būdu turėtų didesnes galimybes naudotis statistika formuodami politikos kryptis Europos semestrui.

3.3.

EESRK pritaria Komisijos iniciatyvai į naujus statistikos produktus įtraukti tyrimus, kuriais būtų vertinama pažanga įgyvendinant JT darnaus vystymosi tikslus. Būtina gerinti esamus ir kurti naujus produktus ES pažangai įgyvendinant JT darnaus vystymosi strategijoje nustatytus 17 tikslų ir 169 uždavinius vertinti ir tai turi būti Europos statistikos sistemos (ESS) prioritetas.

3.4.

Ilgą laiką vystymuisi vertinti pasaulio lygmeniu buvo taikomas bendrojo vidaus produkto (BVP) statistikos rodiklis. Savo 2009 m. komunikate (5) Komisija pripažino šio rodiklio ribotumą, kadangi jis neleidžia teisingai įvertinti socialinio arba aplinkos vystymosi lygio. EESRK pakartoja pasiūlymus, išdėstytus tiek tuo metu, tiek vėliau pateiktose nuomonėse (6), kurie, jo manymu, yra labai susiję su Komisijos pasiūlymu dėl reglamento.

3.5.

EESRK pakartoja savo anksčiau pateiktą pasiūlymą (7) ir rekomenduoja Komisijai pasinaudoti šiuo reglamentu suteikiama proga ir nustatyti priemones, kurių reikia ES ir valstybių narių lygmeniu atlikti mokslinį statistikos tyrimą, kuris leistų įvertinti savanoriškos veiklos sukuriamą ekonominę vertę. Ši metodika turėtų būti grindžiama Tarptautinės darbo organizacijos parengtu savanoriško darbo įvertinimo vadovu. Jame pateikiama aprašomoji savanoriškos veiklos apibrėžtis pabrėžiant tris pagrindinius požymius: savanoriška veikla – tai neatlyginama, savanoriška ir ne savo namų ūkio naudai atliekama veikla, turinti produktyvaus darbo požymių.

3.6.

Rengiant nacionalines sąskaitas turi būti labiau atsižvelgiama į socialinius ir aplinkos apsaugos rodiklius. EESRK ragina Komisiją ir toliau dėti pastangas ir siekti rezultatų šioje srityje pagal 2018–2020 m. ESP.

3.7.

Atsižvelgdamas į naujus statistikos produktus globalizacijai vertinti, EESRK mano, kad šie produktai turėtų apimti ir statistinius tyrimus, kurie leistų įvertinti teigiamą arba neigiamą poveikį bendrajai rinkai, asmenų perkėlimo poveikį bendrajai rinkai, spaudimą, kurį lemia nesąžininga konkurencija, atsirandanti dėl pigios darbo jėgos ir dėl to, kad nesilaikoma Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) reikalavimų dėl darbo santykių, ypač Europos pramonės ir paslaugų sektoriuje.

3.8.

EESRK mano, kad naudotojų pasitikėjimas statistiniais duomenimis gali padidėti, kai valstybių narių Vyriausybės įgyvendins Europos statistikos valdymo patariamosios tarybos (ESVPT) pateiktą rekomendaciją (8) parengti įsipareigojimus dėl pasitikėjimo statistiniais duomenimis.

3.9.

EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui pradėti tiriamąjį darbą dėl būsimo ES socialinio tyrimo. Atsižvelgiant į senėjančią visuomenę Europoje, į šį tyrimą taip pat turėtų būti įtraukti duomenys apie socialinės apsaugos sistemų tinkamumą ir jų tvarumą susidarius naujai demografinei padėčiai. Statistinių tyrimų dėl migracijos ir prieglobsčio trūkumai turėtų būti skubiai nustatyti ir ištaisyti.

3.10.

EESRK pakartoja daugelyje ankstesnių nuomonių pateiktą pasiūlymą (9) užtikrinti Eurostatui ir nacionalinėms statistikos institucijoms sustiprintus žmogiškuosius, finansinius ir IT išteklius, nes tai yra būtina siekiant atlikti vis didesnes užduotis pateikiant kokybišką statistikos informaciją per kuo trumpesnį laikotarpį. EESRK rekomenduoja valstybėms narėms skirti daugiau investicijų ESS plėtojimui siekiant pritaikyti ją prie didėjančio statistikos poreikio, taip pat užtikrinti, kad naudojantis sistema šią statistiką būtų galima sparčiai rengti ir skleisti.

3.11.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad dėl Komisijos ir ESS pastangų gerinti statistikos kokybę ir rengti naujus statistikos produktus neturi labai padidėti administracinė našta duomenų teikėjams, namų ūkiams ar įmonėms.

3.12.

EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui nuolat palaikyti dialogą, kuris turėtų vykti tarp duomenų naudotojų ir ESS. Pilietinės visuomenės organizacijos gali itin prisidėti prie statistikos produktų gerinimo, kad jais būtų veiksmingiau reaguojama į prašymus teikti duomenis. ESVPT savo 2016 m. metinėje ataskaitoje pateikė šiuo klausimu pasiūlymą.

10.3.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 75/57

Pranešėjas

Alberto MAZZOLA