30.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/1

Pranešėjas

Tony ZAHRA

1.1.

Atsižvelgdamas į tokias kliūtis kaip atstumas, prieinamumas ir izoliuotumas, EESRK mano, kad reikėtų ieškoti saloms palankaus mokesčių režimo atsižvelgiant į ypatingas pastangas investicijų srityje išsaugoti ir kurti darbo vietas ir pritaikyti įmonių darbo laiką siekiant sušvelninti sezoniškumo poveikį.

1.2.

Nepaisant didelio atsparumo ir greito turizmo atsigavimo krizės laikotarpiu, Komitetas mano, jog svarbu analizuoti ir spręsti numatomus laivybos ir jūrų turizmo iššūkius bei tirti jų teikiamas galimybes, ypač Viduržemio jūros regione dėl jo didelės svarbos ir esminio indėlio į Europos ekonomiką. Vertinimo procese reikėtų deramai atsižvelgti į konkuruojančių turistinių vietovių palyginamumą. Pažangesni teisės aktai ir politika yra labai svarbūs, kaip ir MVĮ tenkančios biurokratinės naštos mažinimas.

1.3.

Reikia kurti daugiau maršrutų, apimančių keletą turistinių vietovių regione, ir jas populiarinti, kartu remiant bendras/regionines populiarinimo priemones tarp valstybių narių. EESRK siūlo valstybėms narėms parengti tvirtas rinkodaros įvairinimo strategijas, kuriomis būtų atsižvelgta į besikeičiančius klientų pageidavimus ir pomėgius. Tačiau šiame procese taip pat būtina įvertinti galimą piliečiams siūlomų turizmo paslaugų įperkamumo atotrūkį.

1.4.

Atsižvelgiant į didelę laivybos ir pakrančių turizmo priklausomybę nuo jūrų ekosistemų, svarbu, kad Viduržemio jūros regiono šalys glaudžiau bendradarbiautų siekdamos jas apsaugoti. Šiomis aplinkybėmis Komitetas siūlo sutelkti Vakarų Viduržemio jūros regiono valstybių narių ir trečiųjų šalių išteklius bendram mėlynojo augimo (1) ir mėlynosios ir žaliosios infrastruktūros klausimų sprendimui nualintoms ekosistemoms atkurti.

1.5.

Statybos sekliame žemyniniame šelfe ir jo atgavimas iš jūros negrįžtamai sunaikina povandenines buveines. Viduržemio jūros kontinentinis šelfas yra ribotas ir šias jūros zonas reikia apsaugoti nuo tokio vystymo. Tokio vystymo atveju reikėtų pagalvoti apie kompensacines priemones ir fiskalinius rezervus.

1.6.

Laivybos ir jūrų turizmo vystymas turi būti grindžiamas ilgalaikio darnaus vystymo principais. Tam reikės parengti veiksmingą ir išmatuojamą priemonę. EESRK rekomenduoja sukurti suderintą tvarų šio sektoriaus rodiklių mechanizmą, ypač skirtą salų valstybėms ir regionams, kurie labai priklauso nuo pakrančių veiklos. Europos Komisijos parengta Europos turizmo rodiklių sistema galėtų būti puiki platforma šiam tikslui pasiekti.

1.7.

Norint sukurti tvarų rodiklių mechanizmą taip pat reikia kaupti tikslius ekonominius duomenis. Turizmas yra labai sudėtinga pramonė, susijusi su įvairiais skirtingų suinteresuotųjų subjektų santykiais. Šiuo tikslu ekstrapoliuojant iš palydovinės sąskaitos pavyzdžio galėtų būti parengtos santykinių ekonominių duomenų rinkimo priemonės.

1.8.

Dėl klimato kaitos poveikio jūros aplinkai reikia pradėti dialogą dėl inovatyvių sprendimų. Pirmenybę reikia teikti pažeidžiamoms teritorijoms skirtoms specialioms priemonėms. Komitetas atkreipia dėmesį į naują Komisijos komunikatą dėl tarptautinio vandenynų valdymo ir į jį įtraukto 14 veiksmų rinkinio (2). Septintoji ES aplinkosaugos veiksmų programa iki 2020 m. ir ES prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo tikslai sutelkti į infrastruktūros, pavyzdžiui, energetikos ir transporto, sektorius, ir į su pakrančių ir jūrų turizmu susijusius konkrečius aspektus. Be to, Europos investicijų bankas MVĮ teiks finansavimą investicijoms į turizmą ir (arba) konvergencijos regionus.

1.9.

Didelį susirūpinimą kelianti laivybos ir jūrų turizmo problema yra atliekų tvarkymas, kadangi turizmas yra vienas didžiausių atliekų gamybos šaltinių. Pasaulio gamtos fondo duomenimis, daugiau kaip 80 % jūrų taršos lemia sausumoje vykdoma veikla. Problema tampa dar didesnė dėl į jūrą išmetamų šiukšlių. Dėl to, be suderintų ir veiksmingai vykdomų reglamentų, reikia imtis inovatyvių priemonių, kuriomis galima sušvelninti su atliekomis susijusias problemas. Komitetas ragina darniai įgyvendinti tarptautines konvencijas, kad būtų paskatintas gebėjimų stiprinimas trečiosiose šalyse.

1.10.

Atsižvelgiant į šio sektoriaus augimo perspektyvas, visa atliekų tvarkymo grandinė (nuo surinkimo iki šalinimo) yra didelė problema, ypač tokiose izoliuotose vietovėse kaip salos. Šiomis aplinkybėmis EESRK taip pat siūlo sukurti „gamtos paveldo koaliciją“, apimančią salas ir pakrančių teritorijas ir tokius svarbius aplinkos srities dalyvius kaip fondai ir tarptautinės organizacijos, kad Europos salos ir pakrančių teritorijos pradėtų pirmauti įgyvendinant visuotines švarios aplinkos priemones, kurios skatinamos integruotu požiūriu į turizmą.

1.11.

Kad būtų užtikrintas darnus ir konkurencingas augimas, būtina investuoti į žmones. Vis dėlto šis sektorius nepritraukia pakankamai kvalifikuotų darbuotojų, dažniausiai dėl to, kad jis nėra patrauklus karjeros siekimo ir ilgalaikio darbo požiūriu. Komitetas rekomenduoja į strateginį veiksmų planą įtraukti specialias priemones, kuriomis būtų siekiama pritraukti nuolatinį kvalifikuotų darbuotojų, kuriuos domina ilgalaikis darbas šiame sektoriuje, srautą ir jį išsaugoti. Veiksmų plane turi būti pateikti konkretūs pasiūlymai, pagrįsti moksliniu ir praktiniu požiūriu, kad būtų pasiektas tikslas padidinti pramonės patrauklumą.

2.1.

Tarybai pirmininkaujanti Malta paprašė EESRK pateikti tiriamąją nuomonę Laivybos ir jūrų turizmo įvairinimo strategijos, kurioje būtų platesniu mastu atsižvelgta į inovatyvias konkurencingesnės aplinkos kūrimo Europoje, ypač Viduržemio jūros regione, strategijas.

2.2.

Turizmas yra galinga pasaulio pramonės šaka, turinti dideles užimtumo ir ekonominio vystymosi galimybes, kaip pripažįstama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 195 straipsnyje. 2014 m. turizmo sektoriuje sukurta daugiau kaip 1,6 trln. EUR, t. y. beveik 10 % viso ES BVP, o dėl jo tiesioginio, netiesioginio ir sukelto poveikio sukurta 25 mln. darbo vietų ES (3). Malta jūrų turizmo pasektorį įvardijo viena iš prioritetinių pirmininkavimo ES laikotarpio sričių. Kuriant atitinkamus turizmo produktus ir jūrų paslaugas, būtų galima prisidėti prie augimo potencialo ES pakrančių ir salų vietovėse. Dėl to reikia nustatyti dabartines tendencijas ir prognozes, kad būtų aiškiau apibūdintos inovatyvios galimybės, atitinkančios specifinį laivybos ir jūrų turizmo pobūdį.

2.3.

Laivybos ir jūrų turizmas yra svarbiausias turizmo pasektoris ir didžiausias jūrinės veiklos sektorius Europoje. Jame dirba beveik 3,2 mln. žmonių, kurie bendrai sukuria 183 mlrd. EUR bendrosios pridėtinės vertės (4) ir turi potencialą kurti darbo vietas ir tvarų mėlynąjį augimą. Siekiant populiarinti Europą kaip pagrindinę laivybos turistinę vietovę pasaulyje, Europos pakrančių ir salų turizmo infrastruktūra turi naudotojams teikti tinkamas, inovatyvias ir prieinamas paslaugas, kartu užtikrindama darnų vietos bendruomenių vystymąsi. Šiam sektoriui priklauso vidaus vandenų laivybos turizmas, kuris vykdomas daugybės valstybių narių ežeruose, upėse, kt., ir peržiūros procese turi būti atsižvelgta ir į šį sektorių. Šis sektorius taip pat apima labai svarbią pramoginių ir kruizinių laivų statybos pramonę, kur Europa užima svarbią vietą pasaulio ekonomikoje.

3.1.

Per daugelį metų Komitetas priėmė nuomonių dėl turizmo politikos apskritai ir ypač dėl salų ir pakrančių turizmo. Jis siūlė kurti konkrečiai turizmo sektoriuje dirbantiems salų darbuotojams skirtas mokymosi visą gyvenimą programas ir strateginėje vietoje esančioje saloje įsteigti tarpregioninę mokyklą, kurios koncepcija būtų panaši į programą „Erasmus“ turizmo sektoriaus studentams ir darbuotojams.

3.2.

EESRK mano, kad ES salų apibrėžtis yra netinkama ir turėtų būti persvarstyta siekiant atsižvelgti į naujas išsiplėtusios Europos Sąjungos, į kurią įstojo salose esančios valstybės narės, realijas. Siekiant reklamuoti Europą kaip svarbią turistinę vietovę pasaulio mastu, jis taip pat rekomenduoja vystyti makroregioninį bendradarbiavimą (pvz., Adrijos ir Jonijos jūrų regiono strategija, Baltijos jūros strategija, Dunojaus strategija), kad būtų išspręstos tokios problemos kaip prieinamumas. Tam reikia, kad tarp salų ir žemyno būtų užtikrintas aukštos kokybės veiklos teritorinis tęstinumas.

3.3.

Visose salų ekonomikos srityse dėl klimato kaitos reikia imtis ryžtingų prisitaikymo priemonių, kad būtų sustiprintas salų atsparumas klimato kaitos poveikiui. EESRK rekomendavo atlikti salų pokyčių tyrimą sprendžiant tokius klausimus kaip energetika ir transportas (infrastruktūra ir prieinamumas), kylantis jūros lygis, biologinės įvairovės nykimas ir kitus svarbius klausimus.

3.4.

Salų ekonomika tapo pernelyg priklausoma nuo iš esmės sezoninio turizmo, todėl reikia ją įvairinti. Komitetas pabrėžė, kad nuomonė, jog mėlynoji ekonomika yra neišsenkantis neišnaudotų išteklių šaltinis ir atkaklus rėmimasis mėlynuoju augimu kaip panacėja nuo visų Europos ekonomikos problemų, gali padidinti įvairaus pobūdžio spaudimą, kurį jau patiria ES pakrantės ir jūros. Todėl rengiant ir įgyvendinant priemones ilgalaikis tvarumas turi išlikti visa apimančiu principu.

3.5.

2014 m. priimtame Komisijos komunikate „ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo plėtojant pakrančių ir jūrų turizmą strategija“ (5) aptariami esami valdymo trūkumai ir sukurtas pagrindas viešosios valdžios institucijų ir viešojo ir privataus sektorių partnerysčių bendradarbiavimui, įskaitant teritorinių klasterių kūrimą ir integruotas strategijas. Atsižvelgiant į kiekvieno jūros baseino ypatybes, komunikate siūloma 14 konkrečių veiksmų verslo investicijų, didelio sezoniškumo, produktų įvairinimo ir inovacijų, susisiekimo, prieinamumo, geresnės infrastruktūros, įgūdžių ugdymo ir jūrų aplinkos apsaugos klausimams spręsti. Veiksmų planas šiuo metu yra įgyvendinamas (6).

4.1.1.

Metams bėgant daug padaryta siekiant atkreipti aukšto lygio sprendimus priimančių asmenų ir suinteresuotųjų subjektų dėmesį į vandenynų ir klimato ryšį. Dėl to vandenynai įtraukti į 2015 m. Paryžiaus susitarimą ir į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiąją vandenynams skirtą ataskaitą. Šiais veiksmais raginama remti Paryžiaus susitarimo įgyvendinimą, įskaitant valstybių narių techninių pajėgumų stiprinimą, kad būtų kuriamos technologijos, kuriomis ateityje bus užtikrintas mažataršių technologijų taikymas.

Jūrų transportui tenka maždaug 2,5 % pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. ES ragina laikytis visuotinio požiūrio į dėl tarptautinės laivybos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą, tačiau prognozuojama, kad iki 2050 m. laivų išmetamas teršalų kiekis gerokai padidės. Remiantis 2-uoju Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) šiltnamio efektą sukeliančių dujų tyrimu, taikant veiksmingas priemones ir įgyvendinant dabartines technologijas galima iki 75 % sumažinti laivų suvartojamos energijos ir išmetamą CO2 kiekį. Daugelis šių priemonių yra ekonomiškai efektyvios ir jomis užtikrinama grynoji nauda, nes bet kokios veiklos ar investicinės sąnaudos bus grąžintos mažesnių sąskaitų už kurą forma. Mažinti kuro sąnaudas galima diegiant naujas inovatyvias technologijas.

4.1.2.

Viduržemio jūros regionas dėl išskirtinių biologinės įvairovės savybių yra vienas svarbiausių pasaulyje, tačiau klimato kaitos požiūriu jis pažeidžiamesnis nei kiti regionai. Didelio masto pakrančių turizmas – vienas pagrindinių ekologinės žalos veiksnių regione. Vis dėlto Viduržemio jūros regionas taip pat turi didelę gamtinę vertę, dėl to nepaprastai svarbu apsaugoti jo biologinę įvairovę. Šiuo požiūriu, kad būtų apsaugotos jūrų ekosistemos, privalomas regioninis bendradarbiavimas. Pagal Europos Sąjungos finansavimo programą LIFE+ remiami ES biologinės įvairovės strategijos tikslai ir suteikiama galimybė finansuoti inovatyvius pakrančių ir jūrų turizmo projektus.

4.1.3.

Atliekų tvarkymas kelia didžiulį susirūpinimą, visų pirma salose, kurios labai priklauso nuo sezono. Daugeliui salų gali būti sunku susidoroti su dideliu lankytojų skaičiumi piko laikotarpiais, o tai reikalauja didelių investicijų į aprūpinimą tinkamu vandeniu arba atliekų tvarkymo įrenginius. Biologinės įvairovės konvencijos sudarymas yra visuotinai pripažintas veiksmų pagrindas kovai su grėsmėmis gamtos paveldui – nuo į jūrą išmetamų šiukšlių ir mikroplastiko iki tvaraus vienkartinių plastikinių maišų naudojimo sumažinimo ir panaikinimo.

4.1.4.

Įvairiuose tyrimuose ir ataskaitose pabrėžiama, kad žalinimas – derama Europos pakrančių turizmo pramonės verslo priemonė. ES turi paraginti valstybes nares padidinti pastangas pereiti prie žaliojo turizmo praktikos ir parengti žaliąsias programas, kuriomis būtų sušvelnintas klimato kaitos poveikis. Tai reikėtų remti skatinant ekologinį turizmą kaip laivybos turizmą remiantį segmentą.

4.1.5.

Dėl šių iššūkių svarbu, kad vystant laivybos ir jūrų turizmą būtų laikomasi darnaus vystymosi principų. Tačiau darnumas turi būti grindžiamas veikiančiu ir išmatuojamu modeliu, nustatančiu rodiklių sistemą jūrų turizmo veiklai ir pokyčiams stebėti ir sekti, ypač salų valstybėse ir regionuose. Turistinės vietovės taip pat turi apsvarstyti galimybę nustatyti turizmo intensyvumo ribas, kurių nesilaikant kils įvairių problemų, turėsiančių neigiamos įtakos šiam sektoriui ir jo ilgalaikiam tvarumui. Šios ribos, visų pirma, yra:

4.1.6.

Europos turizmo rodiklių sistema – tai Europos Komisijos 2013 m. parengta ir 2016 m. peržiūrėta (7) savanoriška valdymo priemonė, kuri nustato tam tikrus pagrindinius rodiklius, padedančius turizmo vietovėms stebėti ir įvertinti jose vykdomos tvarios turizmo veiklos rezultatus.

4.1.7.

Šiuo požiūriu Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA) yra vertingiausias informacijos, statistinių duomenų ir patarimų, kurie labai svarbūs nustatant darnumo principus, teikimo šaltinis.

4.1.8.

Taip pat derėtų paminėti EESRK nuomonę „Pažangiosios salos“, ypač dėl joje nustatytos geriausios praktikos.

4.1.9.

Pagal ERA-LEARN 2020 (paramos priemonė – koordinavimo ir paramos veiksmas) vykdomas projektas „Europos veiklos sekimas jūrų ekosistemų srityje“, kuris finansuojamas pagal programą „Horizontas 2020“, gali būti dar vienas vertingas išteklius siekiant šio tikslo.

4.1.10.

Daugelis organizacijų ir institucijų, pavyzdžiui, Pasaulio gamtos fondas, Ocean & Climate Platform, Periferinių jūros regionų konferencija (CPMR), Greenpeace ir įvairios JT struktūros, kurios bendradarbiavo su įvairiomis ES struktūromis, prisidėjo prie aplinkos apsaugos proceso ir glaudesnio Vyriausybių ir viešųjų bei privačių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo. Jeigu norime eiti sėkmingu keliu, šis procesas turi būti darnus.

4.1.11.

Geros būklės jūrų ekosistema ir išsaugotos pakrančių ir (arba) salų vietovės daugeliu atžvilgiu prisideda prie tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo. Turizmas ir žemės ūkis, žuvininkystė, akvakultūra ir miškininkystė yra pagrindiniai sektoriai, kurie daro didelę įtaką ir yra svarbūs integruojant biologinę įvairovę. Darni produktų gamyba ir apsirūpinimo maistu saugumas yra kiti susiję klausimai, kuriems reikia skirti ypatingą dėmesį. Reikia, laikantis integruotos sistemos, parengti sektorių politiką, kuria būtų išsaugota biologinė įvairovė. Jūrų ekosistemų klausimu EESRK atkreipia dėmesį į Jūrinių teritorijų planavimo direktyvą (8) ir į 1995 m. Barselonos konvenciją (9).

4.1.12.

Jūrų taršą dažnai sukelia neapdorotos nuotekos ir žemės ūkis, tačiau grėsmę jūrų ekosistemai taip pat kelia komercinis peržvejojimas, naftos išsiliejimai ir kitos pavojingosios medžiagos bei nevietinių rūšių introdukcija. Netinkamas balastinio vandens tvarkymas taip pat gali turėti didelį poveikį aplinkai (10). Jūrų ekosistemos – svarbus biologinės įvairovės šaltinis, ir Europos Sąjunga imasi įvairių veiksmų, kad jūrų ekosistemos aplinka būtų sveika ir kad taip ekosistemos iki 2020 m. taptų atsparesnės klimato kaitai Europos jūrų vandenyse. Tam reikia, kad visi suinteresuotieji subjektai glaudžiai bendradarbiautų.

4.1.13.

Šiame kontekste strategiškai svarbu pasirinkti įgyvendinimo priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad visiems ekonomikos sektoriams būtų naudingos sveikų ekosistemų teikiamos naujos galimybės. Kartu būtina laikytis skaidrumo, atskaitomybės ir vykdyti tinkamas konsultacijas, kad turizmas patektų į bendrą gero valdymo sąvoką. Kaip teigiama Biologinės įvairovės konvencijoje (11), efektyvus išteklių naudojimas ir žiedinė ekonomika būtini norint pasiekti pažangą ir darnumą šioje srityje.

4.1.14.

Reikia parengti informuotumo didinimo politiką, kad būtų didinama atitiktis, pasitelkiant švarios laivybos ir jūrų turizmo veiklos paskatas (įskaitant tokias susijusias pramonės sritis kaip buriavimas, žuvininkystė, maisto produktų tiekimas ir kt.). Šioje srityje reikia kurti išsamias, keletą sektorių apimančias mokymo programas, kuriomis būtų siekiama sudėtingų tvarių tikslų, o svarbių turistinių vietovių tinklas suteiktų galimybę keistis duomenimis ir gerąja patirtimi.

4.1.15.

Europa turi tinkamai naudotis savo gamtiniais ištekliais ir reklamuoti patraukliausias savo vietoves, kuriose pakrančių ir jūrų vietovių gamta ir teritorijų planavimas dera tarpusavyje. Kadangi pakrantės yra ypatingai svarbios strateginiu aplinkos, ekonominiu ir socialiniu požiūriais, priemonės šių vietovių problemoms spręsti turi būti įgyvendinamos pagal integruotą darnaus vystymosi politiką, kuri teritorijų planavimui, atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo pusiausvyrai ir kitai pakrančių veiklai bei miestų planavimo taisyklėms teikia ypatingą svarbą (12). Reikia užtikrinti, kad valstybės narės kuo geriau įgyvendintų Jūrinių teritorijų planavimo direktyvą. Kadangi šioje direktyvoje nesprendžiamas pakrančių vietovių klausimas, naudinga dar kartą atkreipti dėmesį į Barselonos konvenciją, į kurią įtrauktas protokolas dėl pakrančių valdymo.

4.2.

4.2.1.1.

Reikia tinkamai įvertinti dabartinę padėtį po to, kai baigėsi 2016 m. sausio 18 d. terminas, iki kurio ES valstybės narės turėjo iš dalies pakeisti savo nacionalinės teisės aktus ir į nacionalinę teisę perkelti Direktyvą 94/25/EB dėl pramoginių laivų su pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/44/EB. Ši direktyva priimta tam, kad, nustačius standartinius reikalavimus dėl naudotojų saugos bei išmetalų ir triukšmo skleidimo, būtų skatinamas darnus šio sektoriaus vystymasis ir būtų sumažintas jūroje įvykstančių laivų avarijų skaičius.

4.2.1.2.

Šia Europos teisine sistema siekta panaikinti valstybių narių skirtumus, kurie gali pakenkti judėjimui ES viduje. Dėl šio privalomo suderinimo proceso kilo daugybė sunkumų, kuriuos reikia kuo skubiau nustatyti ir išanalizuoti, nes akivaizdu, kad Europos Sąjungos lygmeniu vis dar netaikomi vienodi reikalavimai. Iš skirtingų nacionalinių kapitonų mokymo sistemų matyti, kad trūksta koordinavimo ir vienodumo (13). Jeigu tarpinis perkėlimo į nacionalinę teisę procesas nebus veiksmingai ir tikslingai valdomas, jis gali būti visiškai nenaudingas ir gali pakenkti pramoginės laivybos pramonės konkurencingumui bei gali turėti pasekmių, kurios būtų priešingos laivybos ir jūrų turizmo sektoriui nustatytiems tikslams.

4.2.2.1.

Pastaraisiais metais įvairiems šios pramonės pasektoriams įtaką darė paklausos kintamumas ir svyravimai visoje turizmo pramonėje, kurią taip pat paveikė kilmės šalyse susidariusi ekonomikos padėtis. Neseniai įvykdyti teroristiniai išpuoliai Europoje ir išaugusios kitos terorizmo grėsmės, be abejonės, turės poveikio turizmui. Vis dėlto laikas parodė, kad turizmas yra labai atsparus, net ir sunkmečiu, ir tai matyti iš greito jo atsigavimo po 2008–2009 m. ekonomikos krizės ir vėlesnių įvairių krizių.

4.2.2.2.

Kokybiški turizmo produktai ir paslaugos tampa vis svarbesni ir turime būti novatoriški, kartu užtikrindami investicijas. Reikia išnagrinėti galimybę visoje vertės grandinėje įvairinti ir gerinti produktus. Ši galimybė gali duoti esminį postūmį laivybos ir jūrų turizmui ir galimų turistinių vietovių patrauklumui. Tai taip pat mums suteiks galimybę prisitaikyti prie besikeičiančių vartojimo įpročių ir demografinių pokyčių, kurie daro įtaką kelionių modeliams.

4.2.2.3.

Klientai vis dažniau renkasi nuotykines keliones ir yra linkę išbandyti naujas keliavimo priemones ir potyrius. Komisijos neseniai paskelbtas kvietimas dalyvauti 1,5 mln. EUR vertės projekte laivybos maršrutams, kuriais būtų skatinamas laivybos turizmas, kurti – žingsnis tinkama linkme. Šia iniciatyva bus padedama skatinti sąsajas su kitais ekonomikos sektoriais ir pritraukti konkrečių interesų, pavyzdžiui, gastronomijos, kultūros ir laisvalaikio veiklos srityse, turinčius lankytojus.

4.2.2.4.

Neviršydama savo kompetencijos, Komisija imasi priemonių, kuriomis remiamas turizmo sektoriaus konkurencingumas ir darnumas, kurios galėtų būti naudingos laivybos ir jūrų turizmo plėtojimui.

4.2.2.5.

Viena tokių priemonių – programa COSME, kuri per pastaruosius šešerius metus padėjo sukurti tarptautinių teminių turizmo produktų ir juos populiarinti tokiose srityse kaip jūrų turizmas, kultūrinis turizmas, gastronomija, sportas ir sveikatingumas (14). Iniciatyva EDEN supažindina su netradicinėmis turistinėmis vietovėmis, kurios demonstruoja aukštą darnaus turizmo plėtojimo lygį (15). 2010 m. iniciatyva pagrindinį dėmesį skyrė turistinėms pakrančių, upių ir ežerų vietovėms, pasižyminčioms inovatyviu požiūriu į jų siūlomą vandens turizmą.

4.2.2.6.

Regionai taip pat gali pasinaudoti Europos struktūriniais ir investicijų fondais (16) investicijoms į pakrančių zonų, prieplaukų ir uostų modernizavimą ir į gamtos bei kultūros paveldo pakrančių zonose išsaugojimą, kai tai padeda įgyvendinti atitinkamus teminius tikslus ir yra teritorinės strategijos dalis. Be to, Komisija paskelbė vadovą (17), kuriame išsamiai apžvelgtos ES turizmo sektoriaus finansavimo galimybės. Pakrančių ir jūrų turizmo sektoriaus suinteresuotosios šalys gali kreiptis dėl šių lėšų skyrimo pagal šias programas.

4.2.2.7.

Šias paslaugas galima susieti ir skatinti sutelkiant produktus ir paslaugas, kuriais galima pagerinti lankytojų patirtį, t. y. skatinant juos visapusiškai pasirinkti pageidaujamus produktus ir paslaugas, kurie juos konkrečiai domina. Turizmo sektoriuje populiarėja klasterių, siūlančių specializuotus turizmo produktus ir paslaugas, kūrimo idėja. Tikslinė rinkodara suteikia galimybę visomis priemonėmis, ypač skaitmeninėmis, tiesiogiai susisiekti su visais potencialiais lankytojais, kad potencialūs lankytojai ir turistinė vietovė užmegztų tiesioginį ryšį.

4.2.3.1.

Savo nuomonėje dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo plėtojant pakrančių ir jūrų turizmą (18) EESRK teigė, kad siūlymas atlikti tyrimą ir nustatyti mokymo poreikius ir sukurti „mėlynųjų darbo vietų“ skiltį EURES portale yra svarbus. Tačiau taip pat svarbu, kad Komisija plačiai tai viešintų ir didintų informuotumą valstybėse narėse apie būtinybę atsižvelgti į šio tyrimo rezultatus savo vidaus mokymo politikoje. Mokymas turėtų būti skirtas ne tik darbuotojams bei darbdaviams, bet ir turizmo institucijoms. Į mokymo programą taip pat turėtų būti įtrauktas platesnis supažindinimas su turizmo, Europos paveldo ir aplinkos svarba. Tai turi būti privalomojo švietimo sistemoje, kad jauni žmonės būtų šviečiami apie tai nuo ankstyvo amžiaus.

4.2.3.2.

Komisija ėmėsi daugelio iniciatyvų, pavyzdžiui, „Nauja įgūdžių darbotvarkė“ (19), kuriomis siekiama ugdyti įgūdžius turizmo srityje, kurie taip pat bus naudingi mėlynosioms darbo vietoms. Šiame svarbiame politikos dokumente pateiktas „sektorių bendradarbiavimo įgūdžių srityje planas“, kuriame pripažįstama, kad turizmas yra vienas iš šešių bandomųjų sektorių, kur konkrečių veiksmų būtų imamasi remiantis pramonės diktuojamu požiūriu. Atsižvelgiant į tai, 2017 m. sausio mėn. pabaigoje buvo paskelbtas kvietimas teikti pasiūlymus pagal programą „Erasmus +“ projektui, kurio biudžetas – 4 mln. EUR. Šio fondo lėšomis bus remiamas pagrindinių sektoriaus suinteresuotųjų subjektų (įskaitant pramonės ir švietimo paslaugų teikėjus) platformos sukūrimas, kur jie galės siūlyti priemones ir rekomendacijas artimiausiems 5–10 metų. Ši platforma analizuos pagrindines tendencijas ir įgūdžių poreikius šiame sektoriuje, parengs konkrečius veiksmus artimiausiems ir vidutinės trukmės laikotarpio įgūdžių poreikiams patenkinti, peržiūrės profesinius profilius, atnaujins mokymo programas, skatins sektoriaus patrauklumą ir studentų bei darbo ieškančių asmenų judumą.

4.2.3.3.

2017 m. kovo mėn. pagal programą COSME bus skelbiamas konkursas projektui, kurio biudžetas 800 000 EUR, remti veiksmus, kuriais gerinamas su turizmu susijusių profesijų įvaizdis. Šie veiksmai apims informuotumo apie esamas iniciatyvas ir priemones, skirtas įgūdžiams turizmo srityje ugdyti, ir apie su turizmu susijusių profesijų įvaizdį didinimo kampanijas, aprūpinant pagalbine medžiaga, darbo pokalbių pavyzdžiais ir rengiant seminarus internete apie teigiamus su turizmu susijusių profesijų aspektus (t. y. kad šios profesijos yra tarptautinio pobūdžio, madingos, dinamiškos). Veiksmai bus orientuoti į turizmo įmones (įskaitant MVĮ) ir pradedančiąsias įmones, taip pat studentus ir darbo ieškančius asmenis.

4.2.4.1.

Laivybos ir jūrų turizmo pramonė labai sudėtinga ir yra susijusi su įvairiais skirtingų suinteresuotųjų subjektų santykiais. Įvairi ekonominė veikla, kuri kartu sudaro šią pramonę, labai skiriasi. Valstybėse narėse ne visada prieinama statistinė informacija apie jūrų ir pakrančių turizmą, o jos rinkimo būdas įvairiose šalyse gali skirtis. Dėl to gali būti gaunami nenuoseklūs duomenys ir pateikiami skaičiai, kuriais remiantis gali būti gauti netikslūs rezultatai. Atsižvelgiant į sektoriaus svarbą Europos ekonomikai, būtini nuoseklūs ir tikslūs duomenys. Tai taip pat padės visiems sektoriaus dalyviams tiksliai suprasti ir išsiaiškinti laivybos pramonės dinamiką ir jos poveikį Europos ekonominei veiklai. Turizmo palydovinės sąskaitos (20) metodika gali būti būtina sektoriaus priemonė. Ekonominiai duomenys, gauti per šią sistemą, gali būti derinami su kitų svarbių duomenų rinkimu ir kartu gali sudaryti tvarių rodiklių mechanizmą. Daugeliui valstybių narių ši priemonė jau žinoma ir tai palengvins šį procesą.

30.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/9

Pranešėjas

Stefano MALLIA

1.1.

ES turi dėti daugiau pastangų, kad būtų atkreiptas dėmesys į išskirtines problemas, su kuriomis susiduria salos. Tokių problemų negalima išspręsti vien sanglaudos politika.

1.2.

Salos susiduria su įvairiomis struktūrinėmis kliūtimis, kurios dažnai lemia sudėtingas sąlygas verslui plėtoti. EESRK yra įsitikinęs, kad tokios svarbios politikos sritys, kaip bendroji rinka, konkurencijos politika, transporto politika, kaimo plėtros ir žuvininkystės politika, taip pat ES iniciatyvos ir programos, kuriomis remiama švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto politika, turi būti lanksčiau taikomos salų ekonomikai.

1.3.

EESRK mano, kad reikėtų iš naujo įvertinti Eurostato taikomus kriterijus, pagal kuriuos nustatoma salų regiono apibrėžtis, ir taikyti tinkamesnius kriterijus (žr. 2.4–2.6 punktus).

1.4.

Neįgaliesiems ir apskritai visiems nepalankioje padėtyje esantiems asmenims reikėtų skirti ypatingą dėmesį, nes paprastai jie daugiau nei kiti junta saloms kylančių problemų poveikį.

1.5.

EESRK manymu, būtina, jog pastangos padėti saloms būtų pirmiausia nukreiptos į galimybę naudotis viešosiomis paslaugomis, į tvaraus augimo ir visiško užimtumo, konkurencingumo ir sanglaudos skatinimą Europos salose.

1.6.

Salos ir salų regionai dažnai suteikia išskirtines galimybes švarios energijos sprendimams įgyvendinti. EESRK remia visas Europos Komisijos pastangas šioje srityje, o konkrečiau – salų perėjimą prie 100 % švarios energijos sprendimų.

1.7.

EESRK remia Europos Parlamento raginimą Komisijai parengti išsamų tyrimą dėl Europos salų patiriamų papildomų sąnaudų.

1.8.

EESRK ragina Komisiją ir Tarybą visus salų regionus arba salas, esančias valstybėmis narėmis, sanglaudos politikoje po 2020 m. laikyti tinkamas su infrastruktūra susijusiam finansavimui. Atsižvelgiant į tai, visoms 2014–2020 m. laikotarpio lėšoms, skirtoms sušvelninti specifiniams suvaržymams, su kuriais susiduria salos, turi būti atliekamas jų veiksmingumo ex post vertinimas.

1.9.

EESRK ragina Komisiją nustatyti tinkamesnę teisės aktų sistemą, susijusią su valstybės pagalbos teikimu salų regionuose ir salose, kurios pačios yra salų valstybės narės.

1.10.

EESRK ragina Komisiją intensyvinti veiksmų koordinavimą per teritorijų ir miestų vystymo tarpžinybinę darbo grupę ir naudojantis teritorinio poveikio vertinimų priemone, peržiūrėti svarbiausius teisės aktus ir nustatyti, kur galėtų būti įtrauktos nuostatos dėl izoliuotumo.

2.1.

Europos salose gyvena daugiau kaip 21 mln. žmonių. Tai sudaro maždaug 4 % visų 28 ES šalių gyventojų. Sudėjus visų ES salų gyventojus (išskyrus salų valstybių – Didžiosios Britanijos, Airijos, Kipro ir Maltos), mes taptume 11-ta tankiausiai apgyvendinta Europos šalimi (1). Reikia skubiai sukurti integruotą politikos sistemą, kad būtų išspręstos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos problemos, kurios kyla Europos saloms.

2.2.

ES turi pripažinti problemų, su kuriomis susiduria salos, išskirtinumą. Šiuo požiūriu būtinos pastangos tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu, kad būtų maksimaliai išnaudotas visas ES salų potencialas.

2.3.

Šia nuomone siekiama atnaujinti ES lygmens diskusijas dėl izoliuotumo vertės Europos politikoje, kuri būtų konkrečiai susijusi su sanglaudos politika po 2020 m., skatinti vadovautis požiūriu „iš apačios į viršų“, kuris grindžiamas konkretesniu pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių dalyvavimu sprendimų priėmimo procese, kad būtų nustatyta tikraisiais žmonių poreikiais pagrįsta politika ir programos. Partnerystė ir daugiapakopis valdymas, kaip nustatyta BNR (2), turi būti toliau stiprinama laikotarpiu po 2020 m.

2.3.1.

Šia nuomone taip pat siekiama patvirtinti tinkamą politinių rekomendacijų rinkinį, į kurį būtų įtraukta „įtraukiųjų salų“ sąvoka, praktiškai įgyvendinti „efektyvumo“ ir „lygybės“ principus, kuriais visose Europos salose būtų remiamasi skatinant konkurencingumą ir socialinę sanglaudą:

2.4.

Remiantis Eurostato apibrėžtimi (3), sala – tai bet kokia teritorija, atitinkanti šiuos penkis kriterijus: 1) ne mažiau kaip vieno kvadratinio kilometro plotas; 2) ne mažiau kaip vieno kilometro atstumas nuo žemyninės dalies; 3) ne mažiau kaip 50 nuolatinių gyventojų; 4) nėra nuolatinio susisiekimo su žemynu; 5) nėra ES kapitalo.

2.5.

Europos salas taip pat galima sugrupuoti pagal geografinius aspektus, NUTS (Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūra) klasifikaciją ir dydį.

2.6.

Izoliuotumą galima apibrėžti pagal šiuos tris aspektus: 1) mažumas, 2) atokumas ir 3) pažeidžiamumas (4).

2.7.

ES pradėjo skirti didesnį dėmesį saloms, kai dvi mažos salų valstybės – Kipras ir Malta – tapo ES narėmis.

2.7.1.

2008 m. Žaliojoje knygoje dėl teritorinės sanglaudos (5) pasiūlyta tokia teritorinės sanglaudos apibrėžtis: „įvairovės pavertimas privalumu, kuriuo prisidedama prie darnaus visos ES vystymosi“. Šiuo atžvilgiu izoliuotumą galima laikyti privalumu ir galimo vystymosi šaltiniu.

2.8.

2014–2020 m. ES sanglaudos politika sudaro pagrindą ES programoms priderinti prie teritorijų, kuriose susiklosčiusios nepalankios sąlygos, pvz., salų, poreikių, ypač atsižvelgiant į pagrindinius teritorinius iššūkius, kurie nurodyti Bendroje strateginėje programoje. Rengiant sanglaudos politiką po 2020 m., naujos priemonės, skirtos remti integruotas teritorijų vystymo strategijas, pvz., integruotų teritorinių investicijų ir bendruomenės inicijuoto vietos vystymo, kurios buvo parengtos 2014–2020 m. laikotarpiui, turi būti toliau analizuojamos iš salų perspektyvos.

2.9.

Atsižvelgiant į EESRK nuomonę „Specifinės salų problemos“ ir „Pažangiosios salos“ (6), ir atlikus strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūrą (7), tapo aišku, kad kalbant apie salas, Sanglaudos politikos fondai nepadarė laukiamo poveikio. Akivaizdu, kad reikia iš naujo svarstyti šį aspektą.

2.10.

2016 m. sausio mėn. rezoliucija dėl ypatingos salų padėties (8) Europos Parlamentas nustatė pagrindą, kuriuo remiantis turi būti peržiūrėta dabartinė ES politika.

3.1.

Remiantis tinklo ESPON atlikto tyrimo Euroislands išvadomis (9), prieš analizuojant problemas, su kuriomis susiduria Europos salos, naudinga glaustai apibrėžti „privalumus ir trūkumus“ ir „galimybes ir grėsmes“, kad būtų geriau atsižvelgta į sunkumus, su kuriais salos susidurs ateityje.

3.1.1.

Kalbant apie „privalumus“, gyvenimo kokybė, didelis gamtinis ir kultūrinis kapitalas ir stipri kultūrinė tapatybė yra realūs svertai, kuriais reikėtų pasinaudoti kuriant naują gerovę ir užimtumą salose.

3.1.2.

Kalbant apie „trūkumus“, izoliuotumas daro tiesioginę ir nuolatinę įtaką tam tikriems svarbiausiems salos patrauklumo kriterijams, pvz., prieinamumui, viešojo intereso paslaugoms, privačioms paslaugoms ir tinklams, masto ekonomijai ir rinkos organizavimui.

3.1.3.

„Galimybės“ gali būti įvardytos kaip gyvenimo kokybės, kokybiškų ir saugių maisto produktų, specifinio pobūdžio turizmo ir apgyvendinimo paslaugų paklausa. Šiais veiksniais reikėtų pasinaudoti ir paversti juos privalumais sprendžiant dėl pagrindinių nepalankių izoliuotumo sąlygų, susijusių su nedideliu dydžiu, atokumu ir pažeidžiamumu, kylančius sunkumus.

3.1.4.

„Grėsmės“ gali būti susijusios su klimato kaita, globalizacija, ekonomikos krizėmis, kylančiomis energijos kainomis, vandens trūkumu, dirvožemio blogėjimu ir žuvų išteklių nykimu.

3.2.

NET jeigu Europos salų patiriamų problemų poveikis smarkiai skiriasi atsižvelgiant į konkrečius veiksnius (10), jį įmanoma sugrupuoti į tris pagrindines grupes: 1) salų ekonomika; 2) socialinė lygybė; 3) aplinkos išsaugojimas.

3.3.

Salų ekonomika. Vidutinis salų BVP, tenkantis vienam gyventojui, mažesnis už 28 ES šalių vidurkį (11). Paprastai jų ekonominės konvergencijos procesas lėtesnis nei likusiuose ES regionuose. Daugelyje salų BVP lygis ir užimtumas užtikrinami turizmu ir dideliu viešuoju sektoriumi, rodančiu mažą ekonomikos konkurencingumą.

3.3.1.

Aukšta transporto kaina ir jungčių su kitomis teritorijomis stygius salų teritorijoms kelia didelę problemą. Reikia pripažinti ir lanksčiai spręsti šią problemą, kad salų ekonomikai būtų suteikta galimybė gyvuoti ir klestėti. Nors teisinė sistema, būtent ES reglamentas (EEB) Nr. 3577/92, leidžia valstybėms narėms pačioms organizuoti viešųjų paslaugų teikimą, siekiant užtikrinti reguliarų susisiekimą su salų teritorijomis, reikia patikrinti, koks iš tikrųjų yra šios priemonės poveikis.

3.3.2.

Kitas aspektas, kuris neigiamai veikia salų ekonomikos konkurencingumą, susijęs su monokultūros ekonomika, kai tam tikrų salų ekonomikos specializacija susijusi tik su viena ar keletu ekonomikos sričių (pvz., turizmu) arba jų ekonominė veikla yra ribota dėl nedidelio salų dydžio.

3.3.3.

EESRK remia Europos Parlamento raginimą Komisijai atlikti išsamų tyrimą/analizę dėl Europos saloms kylančių papildomų išlaidų, susijusių su keleivių ir prekių vežimo sistema, energijos tiekimu ir patekimu į rinką, ypač MVĮ.

3.4.

Socialinė lygybė. Per pastarąjį dešimtmetį Europos salose gerokai pakito socialinė lygybė dėl įvairių vidaus ir išorės veiksnių: transporto, ekonominių pokyčių, gyvenimo būdo, kultūros ir siekių pokyčių. Ekonomikos krizė neigiamai paveikė socialinės lygybės veiksnius.

3.4.1.

Demografinis nuosmukis daro įtaką mažiausiai išsivysčiusioms saloms, kurios paprastai labiau nukenčia dėl senėjančios visuomenės.

3.4.2.

Tam tikrose salų sistemose (pvz., Viduržemio jūros salose) pabėgėlių migracija padarė įtaką socialinės lygybės standartams. Pastaruoju metu į salų teritorijas atvyko didelis skaičius migrantų, kurių tam tikrais atvejais netgi daugiau nei vietos gyventojų, kurie savo ruožtu nėra pasirengę suteikti reikiamos paramos ir pagalbos. EESRK ragina Komisiją toliau stiprinti Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF) ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) sinergiją ir skatina valstybes nares ir regionus naudotis ESI fondais įgyvendinant veiksmingą integracijos politiką, apimančią švietimą, užimtumą, aprūpinimą būstu ir nediskriminavimą.

3.4.3.

ES iniciatyvose ir programose, kuriomis remiama švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto politika, pavyzdžiui, programa „Erasmus +“, reikėtų atsižvelgti į salų izoliuotumą, taip pat į kartais pasitaikantį įgūdžių ir žinių, kurios užtikrintų deramą tarptautinių mainų ir bendrų veiksmų finansavimą ir įgyvendinimą, trūkumą.

3.4.4.

Neįgalieji ir apskritai visi nepalankioje padėtyje esantys asmenys patiria didesnį minėtų problemų poveikį nei kiti. Sanglaudos politikos, pagal kurią reikalaujama, kad galutiniai naudos gavėjai sudarytų galimybę pasinaudoti ESI fondais finansuojamais projektais nepalankioje padėtyje esantiems asmenims, pavyzdžiu turėtų būti vadovaujamasi visose ES politikos srityse.

3.5.

Aplinkos išsaugojimas. Europos salos dažnai įsikūrusios regionuose, kurie dėl biologinės įvairovės laikomi unikaliomis vietomis.

3.5.1.

Viena iš priežasčių, dėl ko taip yra – didelė buveinių fragmentacija. Laikoma, kad daugelyje salų yra itin didelė sausumos ir jūrų biologinė įvairovė. Iš esmės tai rodo faktas, kad daugumoje salų yra saugomų teritorijų.

3.5.2.

Europos salos turi unikalių gamtinių savybių, tačiau jų ekosistemos taip pat yra pažeidžiamos ir joms didelį poveikį daro žmogaus veikla ir kiti išorės veiksniai. Joms taip pat gali būti būdingas ribotas dirbamos žemės plotas, sausra, kylantis jūros lygis ir dirvožemio erozija.

3.5.3.

Visos salos daugiau ar mažiau susiduria su rimtomis problemomis, susijusiomis su jūros tarša, ypač pavojinga tarša plastiko atliekomis, kuri yra endeminė mūsų vandenynuose (kurią daugiausia lemia ne salose vykdoma veikla), dykumėjimu ir kraštovaizdžio būklės blogėjimu, gėlo vandens trūkumu, priklausomybe nuo iškastinio kuro, atliekų ir nuotekų tvarkymu.

4.1.

Šiuos iššūkius pakeisti galima suderinant ir gerinant ekonominio, aplinkos ir socialinio darnumo pusiausvyrą, laikantis „holistinio požiūrio“, kuriuo siekiama įgyvendinti „kokybiškų salų“, „žaliųjų salų“ ir „lygių galimybių salų“ sąvokas.

4.2.

EESRK manymu, labai svarbu Europos salose skatinti darnų augimą (ekonominį, aplinkosauginį ir socialinį) ir skatinti visišką užimtumą, inovacijas, konkurencingumą ir sanglaudą ir šiuo tikslu stiprinti ir įvairinti tam tikrą ekonominę veiklą, siekiant solidarumo tarp pačių salų ir tarp salų bei žemyninės dalies.

4.2.1.

Nepaisant dydžio ir izoliuotumo padarinių, salų gaminiai, pagaminti iš vietos išteklių ir remiantis praktine patirtimi, gali būti konkurencingi. Tokios strategijos, kuri turi būti orientuota į „nišinę sritį“, sėkmingumui būtinos naujos žinios, inovacijos ir kvalifikuoti žmogiškieji ištekliai.

4.3.

EESRK tvirtai įsitikinęs, kad tokios svarbios politikos sritys, kaip bendroji rinka, konkurencijos politika, transporto politika, kaimo plėtros politika ir žuvininkystės politika, turi būti lanksčiau taikomos salų ekonomikai. Norint pasiekti būtinus tikslus, negalima pasikliauti vien sanglaudos politika.

4.3.1.

Siekiant skatinti „kokybiškas salas“, pirmiau minėtose politikos srityse reikia teikti pirmenybę naudojimuisi „atviromis ir socialinėmis inovacijomis“, kad būtų kuriamos naujos darbo galimybės ir įmonės ir taip būtų sukurtos gyventojams patrauklesnės salos.

4.4.

Labai svarbu, kad valstybės narės, pasinaudodamos ESI fondais, tvirčiau laikytųsi įsipareigojimo darniai valdyti aplinką ir užtikrinti jos apsaugą, taip pat didinti salų teritorinius privalumus. Taip pat gyvybiškai svarbu, kad būtų įgyvendintos strategijos, kuriomis siekiama sumažinti tokių išteklių, kaip vanduo, žemė, energija, naudojimą, ir perdirbti tiek įmonių, tiek vietos gyventojų atliekas.

4.5.

EESRK mano, kad Europos salų prioritetas – „žiedinė ekonomika“. Europos salų žiedinės ekonomikos modelio sukūrimas padės apsaugoti salų ekonomiką nuo išteklių tiekimo grėsmių ir nepastovių pagrindinių produktų kainų.

4.6.

Salos ir salų regionai dažnai sudaro išskirtines galimybes švarios energijos sprendimams įgyvendinti. Europos Komisija tai pripažino ir įsipareigojo remti geriausių turimų technologijų plėtojimą ir diegimą ES salose ir salų regionuose, įskaitant keitimąsi geriausia praktika finansavimo ir teisinės bei reglamentavimo tvarkos srityje (12). EESRK ragina Komisiją imtis tokių veiksmų kartu su valstybėmis narėmis ir salų valdžios institucijomis ir siūlo savo visapusišką paramą įgyvendinant nuoseklią teisinę sistemą, kuri padėtų Europos saloms pereiti prie 100 % švarios energijos sprendimų.

4.7.

EESRK remia teritorijų vystymo, pagrįsto vienoda visų salos piliečių prieiga prie visuotinės svarbos paslaugų (VSP), salų ir žemyninės dalies sistemų kooperacija, geresniu paslaugų prieinamumu, darniu judumu ir transporto rūšių bei ryšių infrastruktūros tobulinimu, skatinimą.

4.8.

Labai svarbu skatinti persikvalifikavimo ir mokymosi visą gyvenimą procesus, kurie sudaro galimybę kuo geriau pasinaudoti vietoje esančiais žmogiškaisiais ištekliais, užtikrinti vienodas sąlygas ir galimybes neįgaliesiems ir remti vyresnio amžiaus žmonių aktyvumą, kaip strateginį vietos išteklių. Be to, yra nepaprastai svarbu skatinti salose gyvenančius jaunus žmones aktyviau dalyvauti ES programose, kuriomis siekiama skatinti judumą mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo tikslais, pvz., „Erasmus +“.

4.9.

Dėl iššūkių, su kuriais artimiausiais metais susidurs ES salos, be tvirtos politinės paramos, taip pat reikės aktyvesnio pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių dalyvavimo naujos, saloms skirtos strategijos kūrimo procese, taip pat verslo sistemos, sustiprintos MVĮ konkurencingumui didinti skirtomis priemonėmis.

4.9.1.

Todėl viešieji ir privatūs ekonomikos subjektai, socialiniai partneriai ir įvairios organizuotos pilietinės visuomenės grupės turi turėti praktinių žinių, susijusių su ES politika, programomis ir finansavimo galimybėmis, pasinaudodami ad hoc mokymo programomis, organizacine parama ir technine pagalba.

4.10.

EESRK pabrėžia, kad skaitmeniniai pajėgumai yra būtina priemonė, skirta Europos salų susisiekimo kliūtims kompensuoti. Reikia daugiau investuoti į informacinę ir ryšių infrastruktūrą ir technologijas, kuriomis būtų užtikrintas reikiamas viešųjų paslaugų prieinamumas, kad būtų patenkinti visų salų teritorijų gyventojų poreikiai.

5.1.

EESRK mano, kad reikėtų iš naujo apsvarstyti Eurostato kriterijų, pagal kuriuos nustatoma salų apibrėžtis, tinkamumą.

5.2.

EESRK palankiai vertina tai, kad 2014–2020 m. bendroje strateginėje programoje (13) reikalaujama, kad valstybės narės atsižvelgtų į geografinius ar demografinius ypatumus ir imtųsi veiksmų konkrečioms kiekvieno regiono teritorinėms problemoms spręsti, kad būtų išlaisvintas jų specifinis vystymosi potencialas, tuo pačiu padedant joms siekti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo pačiu veiksmingiausiu būdu. Reikia papildomų pastangų šia kryptimi, kad būtų pasiekta labiau apčiuopiamų rezultatų.

5.3.

Remiant Europos salų konkurencingumą ir sanglaudą, sudėtingiausia padidinti jų patrauklumą. Remiantis tyrimo Euroislands  (14) išvada, planuojant vystymosi procesus, kuriais siekiama užtikrinti pažangų, tvarų ir įtraukų Europos salų augimą, reikia atsižvelgti į du pagrindinius veiksnius: patrauklumą gyventi ir patrauklumą verslui.

5.4.

Atsižvelgdamas į Europos Parlamento rezoliuciją dėl ypatingos salų padėties ir į Periferinių jūros regionų konferencijos (angl. CPMR) rezoliucijas, EESRK numato šiuos tolesnius veiksmus, kuriais bus didinamas salų patrauklumas:

5.5.

EESRK remia RK raginimą atkurti uostamiesčius ir uostų teritorijas intensyviau ir tikslingiau teikiant paramą pagal sanglaudos politiką ar kitas ES politikos sritis bei išnaudojant teritorinės darbotvarkės, miestų darbotvarkės, Leipcigo chartijos ar Amsterdamo pakto teikiamas galimybes (15).

5.6.

Didžioji dalis sanglaudos politikos lėšų skiriamos mažiau išsivysčiusiems regionams. Regionų klasifikacija sanglaudos politikoje iš esmės grindžiama regiono BVP, kuris dėl įvairių priežasčių anaiptol nėra puikus rodiklis.

5.6.1.

Atsižvelgiant į EESRK išvadas dėl strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūros, reikėtų išnagrinėti papildomus struktūrinių fondų lėšų skirstymo metodikos rodiklius, kuriais būtų galima papildyti BVP. Pagal šį scenarijų turėtų padidėti salų teritorijoms skiriamas finansavimas. EESRK ragina Komisiją, be BVP, sukurti kitus rodiklius, kuriais būtų atsižvelgiama į salų ekonominį, socialinį ir aplinkos pažeidžiamumą.

5.6.2.

Laikantis „ne tik BVP“ požiūrio Europos salos galėtų būti klasifikuojamos kaip „mažiau išsivysčiusios teritorijos“. Šiuo atveju visos Europos salos galėtų pasinaudoti sanglaudos fondais strateginei infrastruktūrai kurti ir įgyvendinti, taip pat galėtų būti padidintas pagalbos įmonių konkurencingumui ir šių teritorijų sanglaudai dydis ir šis dydis galėtų būti moduliuojamas pagal jų patrauklumo lygį.

5.6.3.

Komisija turėtų ištirti saloms skirtų inovatyvių veiksmų programos pridėtinę vertę ir siekti nustatyti ir išbandyti inovatyvius darnaus salų vystymo po 2020 m. sprendimus.

5.6.4.

Atsižvelgiant į kai kurių Europos salų (pakrančių, vidaus teritorijos ir kalnų vietovių) geomorfologines bei ekonomines ypatybes, įmanoma įgyvendinti inovatyvų požiūrį, kuriuo siekiama skatinti ESI fondų papildomumą ir strategijų, skirtų remti „mėlynąjį augimą“ ir „kaimo plėtrą“, sinergiją.

30.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/15

Pranešėjas

Mindaugas MACIULEVIČIUS

1.1.

EESRK palankiai vertina Europos Komisijos komunikatą dėl Europos kosmoso strategijos ir pritaria pasiūlytoms gairėms. Šiose gairėse numatyti įvairūs nauji aspektai, įskaitant sektoriaus atvėrimą pilietinei visuomenei, dėmesį mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), postūmį mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje ir poreikį užtikrinti tinkamus finansinius srautus vykdant veiklą kosmoso srityje, įskaitant privataus kapitalo telkimą.

1.2.

EESRK ragina Komisiją toliau eiti šiuo keliu ir nustatyti dar platesnio masto ateities vizijas. Pirmosios komunikato dalies antraštė pavadinta „Siekti, kad visuomenė ir ES ekonomika iš kosmoso gautų kuo daugiau naudos“; šioje dalyje pateikiama nemažai su Komiteto projektu „Kosmosas ir visuomenė“ susijusių rekomendacijų.

1.3.

EESRK supranta, kad kosminiai pajėgumai yra dvejopo pobūdžio. Tačiau jis pakartoja savo tvirtą paramą į pilietinius poreikius (taiką ir bendradarbiavimą) orientuotai kosmoso politikai ir pripažįsta kosmoso stebėjimo sistemų naudojimo siekiant visuomenės saugos ir saugumo svarbą. Šis dvejopas kosmoso politikos naudojimas yra vienas pagrindinių sėkmingai integruotos ir suderintos politikos, kuria siekiama apsaugoti Europos piliečių gerovę, aspektų.

1.4.

Atsižvelgdamas į puikius iki šiol pasiektus rezultatus, susijusius su duomenų tikslumu ir patikimumu, EESRK tikisi, kad Komisija parengs reglamentą, kuriuo GALILEO, kaip geografinės vietos nustatymo sistemos, naudojimui Europoje būtų teikiama pirmenybė ir tam tikrais konkrečiais atvejais ši sistema būtų naudojama kaip pagrindinė priemonė.

1.5.

Artimiausiais metais planuojamos investicijos į „Copernicus“ ir GALILEO programas pakankamos, tačiau jos turi būti garantuotos. Kitais metais bus pradėtos diskusijos dėl Sąjungos daugiametės finansinės programos; Komitetas pageidautų, kad naujiems uždaviniams, susijusiems su klimato kaita, saugumu ir gynyba nuo išorės grėsmių, būtų skirta papildomų lėšų. Siekiant remti plėtros veiklą kosmoso sektoriuje būtų galima pasinaudoti programa „Horizontas 2020“ ir struktūriniais fondais.

1.6.

EESRK prašo Komisijos kartu su Europos investicijų banku nustatyti naujas finansavimo galimybes siekiant paskatinti privačius investuotojus atsižvelgti į kosmoso sektorių. Šiuo tikslu Komisija galėtų bendradarbiauti atskirose suinteresuotose valstybėse narėse organizuodama susitikimus, į kuriuos būtų kviečiami bankų, institucinių investuotojų ir įmonių atstovai, kad ištirtų naujas investavimo formas, įskaitant kosmoso srities klasterius.

1.7.

EESRK mano, kad vienintelis būdas užtikrinti ilgalaikę ES kosmoso strategijos sėkmę yra aktyvus visų valstybių narių dalyvavimas/Tai galima pasiekti pasitelkiant konkrečias ir tikslines pajėgumų stiprinimo priemones, visų pirma skirtas padėti valstybėms narėms su besiformuojančiais kosminiais pajėgumais ir interesais. Tokios priemonės gali būti pradedamos įgyvendinti, be kita ko, organizuojant mokymo kursus, informuotumo didinimo renginius, konsultacijas (tiek techninio pobūdžio, tiek orientuotas į naudotojus), parodomuosius projektus, regionines iniciatyvas, kosmoso srityje pažangių ir dar tik veiklą pradedančių valstybių narių sinergiją ir imantis kitų specialiai pritaikytų priemonių, kuriomis siekiama padėti patenkinti valstybių narių poreikius/

1.8.

Labai svarbu vykdyti švietimo veiklą ir pranešti visuomenei apie informacijos ir duomenų, kurie gaunami vykdant su kosmosu susijusią veiklą, naudą. Taip pat būtų svarbu įtraukti kosmoso srities veiklą į mokyklų, universitetų ir tolesnio švietimo programas.

1.9.

Techninių darbuotojų ir inžinierių mokymas turi labai didelę reikšmę Europos pramonės ateičiai. Europos kosmoso strategijos kertiniai akmenys turėtų būti Europos darbo rinkos stiprinimas, pratybų ir bandymo infrastruktūros tobulinimas ir nuolatinis su kosmoso mokslu susijusių žinių ir įgūdžių kėlimas į naujas aukštumas.

1.10.

Šiuo tikslu Komitetas norėtų, kad Komisija išnagrinėtų galimybę sukurti vieną portalą, kuriame būtų pristatoma visa veikla, kurios imasi įvairios organizacijos ir agentūros/Portalas turėtų būti prieinamas visiems suinteresuotiesiems visuomenės nariams ir veiklos vykdytojams; be to, jame reikėtų pabrėžti visos vykdomos veiklos naudą ir atkreipti dėmesį į kosmoso ekonomikoje, visų pirma MVĮ, atsiveriančias galimybes.

1.11.

Neseniai parengtoje nuomonėje dėl Europos debesų kompiuterijos iniciatyvos (1) Komitetas atkreipė dėmesį į kliūtis, trukdančias Europai naudotis duomenų potencialu, visų pirma susijusias su sąveikumo trūkumu, struktūrų susiskaidymu, jų uždarumu kitai informacijai ir jos mainams/Akivaizdu, kad tos pačios problemos yra aktualios ir antžeminei Europos kosmoso sistemos infrastruktūrai ir jas reikia kuo greičiau išspręsti.

1.12.

Europa turi puikią palydovų paleidimo infrastruktūrą, įskaitant naujos kartos paleidėjus, pavyzdžiui, „Ariane“ ir „Vega“, kurie padeda sutaupyti nemažai lėšų; iš dalies taip yra dėl valstybių narių bendradarbiavimo/Daugkartinio naudojimo raketų kūrimas padės iš esmės sumažinti sąnaudas ir leis su kosmosu susijusią veiklą vykdyti toms šalims, kurios neturi priemonių, kad galėtų kosminėje erdvėje diegti veiksmingą infrastruktūrą.

1.13.

Auga susidomėjimas mažų palydovų naudojimu ryšių ir stebėsenos sistemose. Numatoma, kad naudojant naujas taikomąsias programas mažų palydovų rinka smarkiai išaugs net ir Žemės stebėjimo rinkoje. Todėl norint pasinaudoti šios rinkos teikiamomis galimybėmis svarbu, kad ES daug dėmesio skirtų mini ir nano palydovų kūrimui. Tai suteiks galimybių ne tik mažesnėms valstybėms narėms, bet ir privatiems subjektams. Tačiau EESRK pabrėžia, kad taip padidėjus pigesnių Žemės paviršiaus stebėjimo palydovų skaičiui labai išaugs duomenų kiekis. Todėl reikėtų pirmiausia apsaugoti kiekvieno naudotojo privatumą neprarandant budrumo ir taikant patikimas taisykles (2).

1.14.

Garantuota prieiga prie kosmoso infrastruktūros ir tokios infrastruktūros saugumas yra vieni iš Komisijos nagrinėtinų prioritetų. Siekiant išvengti patogiausių orbitų apkrovos ir menko dėmesio kosminių šiukšlių klausimo sprendimui, būtina bendradarbiauti su kitomis šalimis. Todėl reikia imtis diplomatinės veiklos, susijusios su kosminės erdvės valdymu. Tuo pat metu EESRK rekomenduoja ES stiprinti inovacijas, skirtas kosminių šiukšlių šalinimui.

1.15.

Pastaruoju metu surengtuose pasaulinio lygmens susitikimuose (3) taip pat atkreiptas dėmesys į tokio bendradarbiavimo svarbą. Juose įvardyti keturi ramsčiai: ekonomika, visuomenė, prieiga ir diplomatija. EESRK šiems klausimams visada skiria tinkamą dėmesį; be to, jis ėmėsi iniciatyvos pabrėžti jų svarbą ekonominiu ir visuomeniniu požiūriu.

1.16.

Todėl raginama remtis nauju požiūriu į duomenų naudojimą, sudaryti prieigą MVĮ, kad piliečiai ir MVĮ žinotų apie savo galimybę be jokios diskriminacijos pasinaudoti tais didelio duomenų kiekio kanalais, didinti apsaugą nuo kibernetinių išpuolių ir nuolat tobulinti naujas taikomąsias programas įgyvendinant tikslingas iniciatyvas, pagrįstas mūsų tyrėjų, universitetų ir įmonių kūrybiškumu. EESRK pabrėžia, kad remiantis Orhuso konvencija reikia sudaryti sąlygas prieinama kaina naudoti didelį duomenų kiekį aplinkosaugos tikslams.

2.1.

Šiuo metu kosmoso reikalams skirtas ES viešasis biudžetas yra antras pagal dydį pasaulyje ir ES yra didžiausia Europoje institucinė paleidimo paslaugų užsakovė. Jai priklauso pasaulinės reikšmės kosminės sistemos, įskaitant Žemės stebėjimo sistemą „Copernicus“ ir palydovinės navigacijos ir geografinės vietos nustatymo sistemas EGNOS ir GALILEO. 2014–2020 m. į veiklą kosmoso srityje vien ES investuos 12 mlrd. EUR.

2.2.

Kosminės technologijos tapo neatskiriama kasdienio Europos piliečių gyvenimo dalimi. Be to, kosminėmis technologijomis grindžiami sprendimai yra naudingi įvairiomis aplinkybėmis, įskaitant nelaimių valdymą, žemės ūkį, transportą, energetikos infrastruktūrą ir pasaulinius uždavinius. Kosminėmis technologijomis, duomenimis ir paslaugomis galima pagrįsti įvairias ES politikos sritis ir pagrindinius politinius prioritetus. Kosmosas taip pat turi strateginę reikšmę Europai: jis padeda stiprinti Europos, kaip pasaulinio masto veikėjos, vaidmenį, yra svarbus užtikrinant jos saugumą ir gynybą ir padeda kurti darbo vietas, skatinti ekonomikos augimą ir investicijas. Europa turi klestinčią palydovų gamybos pramonę, kuri užima apytiksliai 33 % atviros pasaulio rinkos, ir dinamišką galutinės grandies paslaugų sektorių, kuriame veikia daug MVĮ. Europos kosmoso ekonomikos sektoriaus vertė 2014 m. buvo 46–54 mlrd. EUR – tai yra maždaug 21 % pasaulinio kosmoso sektoriaus vertės.

2.3.

Remdamasi Sutarties (SESV) 189 straipsniu, Komisija siūlo naują Europos kosmoso strategiją, kurioje daugiausia dėmesio būtų skiriama keturiems strateginiams tikslams:

3.1.

EESRK visada aktyviai teikė paramą Komisijai ir suinteresuotiesiems subjektams sprendžiant kosmoso srities klausimus.

3.2.

EESRK savo nuomonėse kosmoso tema nustatė įvairius prioritetus:

4.1.1.

Plataus užmojo strategijai reikia plataus užmojo biudžeto. Pasak Komisijos, kosmoso reikalams skirtas ES biudžetas yra antras pagal dydį visame pasaulyje. Jį sudaro Europos Sąjungos biudžetas, atskiri valstybių narių kosmoso reikalams skirti biudžetai ir Europos kosmoso agentūros (EKA) biudžetas. JAV biudžetas yra beveik keturis kartus didesnis, palyginti su ES biudžetu. Labai sunku įvertinti Rusijos ir Kinijos faktines išlaidas kosmoso srityje, nes ne visi su jų kosmoso veikla susiję duomenys yra viešai prieinami. Kita vertus, lyginant kosmoso reikalams skirtus biudžetus pagal BPV dalį, Europa yra tik šeštoje vietoje.

4.1.2.

Siekiant įgyvendinti Europos Komisijos plataus užmojo tikslus, reikia sutelkti didžiules investicijas, kurių vien tik viešasis sektorius tiesiog negali sau leisti. Privačių investuotojų, bankų sektoriaus, investicinių fondų ir kitų finansinių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas yra itin svarbus siekiant remti mokslinių tyrimų ir naujų taikomųjų programų vystymą.

4.1.3.

Komunikate nėra pakankamai išsamiai aptariamas arba remiamas esminis MVĮ, ypač novatoriškų pradedančiųjų įmonių, vaidmuo, kuris turėtų būti sustiprintas. Nors daugiau dėmesio skiriama MVĮ potencialui kurti inovacijas, pasiūlyti finansiniai sprendimai neatitinka tikrųjų sektoriaus poreikių, iš kurių vienas yra susijęs su nuolatiniu finansavimo trūkumu. Atsižvelgdama į didelę riziką šioje srityje, bankų sistema nenoriai remia inovacijas. Dauguma MVĮ neturi jokių galimybių dalyvauti viešuose kvietimuose teikti pasiūlymus, nes jie dažnai yra pritaikyti stambiems dalyviams. Todėl MVĮ reikėtų labiau remti ir šiuo tikslu skelbti būtent tokio dydžio įmonėms pritaikytus kvietimus teikti pasiūlymus. Daugiau įvairaus dydžio MVĮ prieinamų atvirų subrangos galimybių įgyvendinant didesnės apimties projektus taip pat būtų žingsnis tinkama kryptimi. Programa „Horizontas 2020“ ir kitos MTTP programos turi atlikti svarbų vaidmenį, be to, reikėtų išnaudoti visus jų privalumus MVĮ atžvilgiu.

4.1.4.

EESRK kelia nerimą galimas „Brexit“ poveikis ir jo pasekmės su kosmosu susijusiai Europos veiklai. Jungtinė Karalystė yra viena pirmaujančių valstybių narių kosmoso srityje. Todėl ES turi apsvarstyti įvairias galimybes, kaip būtų galima su ja bendradarbiauti kosmoso srityje.

4.2.1.

Ne visos ES valstybės narės aktyviai dalyvauja su kosmosu susijusioje veikloje, ir, deja, ne visuose sektoriuose (įskaitant privatų ir viešąjį sektorius) vertinama šios veiklos teikiama nauda. Pavyzdžiui, viešajame sektoriuje su kosmosu susijusi veikla gali būti veiksmingai panaudojama įvairiose skirtingose srityse, įskaitant: teritorijos stebėjimą tikruoju laiku, pastatų apšiltinimo veiksmingumo stebėjimą, neteisėtų sąvartynų aptikimą ir pan.

4.2.2.

Siekiant užtikrinti ES kosmoso sektoriaus konkurencingumą, labai svarbu įtraukti visas valstybes nares su besiformuojančiais kosminiais pajėgumais ir interesais kosmoso srities veikloje, įskaitant jų suinteresuotuosius subjektus, verslo subjektus, tyrėjus ir kitas institucijas. Komisija turėtų numatyti konkrečių priemonių.

4.3.1.

Komitetas palankiai vertina tai, kad baigėsi pastaruoju metu vykusi diskusija dėl valdymo, apie kurią EESRK kalbėjo kelete savo ankstesnių nuomonių. EKA strategija buvo patvirtinta 2016 m. gruodžio mėn. vykusioje EKA ministrų taryboje (įskaitant biudžeto paskirstymą skirtingoms programoms 2017–2021 m. laikotarpiu). ES ir EKA strategijos nebėra skirtingos, jos papildo viena kitą.

4.4.1.

Labai reikia kurti didelių duomenų centrus, kuriuose būtų saugomi, apdorojami ir analizuojami duomenys, parsiųsti iš „Copernicus“. Gebėjimas naudoti ankstesnius duomenis kartu su „Copernicus“ duomenimis taip pat yra labai svarbus kuriant naujas priemones šioje srityje.

4.4.2.

ES įsipareigojo siekti plataus užmojo 21-osios Klimato kaitos konferencijos susitarime nustatytų ir darnaus vystymosi tikslų. EESRK pabrėžia, kad palydovų naudojimu pagrįstos stebėjimo sistemos ir antžeminė didelio duomenų kiekio tvarkymo infrastruktūra yra labai svarbūs norint sėkmingai įgyvendinti vietos ir pasaulinius įsipareigojimus. Akivaizdu, kad būtinos naujos su klimato kaita susijusios priemonės, kaip EESRK nurodė savo ankstesnėse nuomonėse, pavyzdžiui, NAT/696 (5).

4.4.3.

Kaip numatyta 21-osios Klimato kaitos konferencijos susitarime, LULUCF (6) turi atlikti pagrindinį vaidmenį sugeriant dabartinį atmosferoje esantį CO2 kiekį. Miškai yra anglies dioksido absorbentai ir kasdien vykdomas tikslus miškų būklės stebėjimas gali padėti užkirsti kelią neteisėtam medžių kirtimui ir paskatinti aktyvų miškų tvarkymą, pavyzdžiui, sodinant daugiau greitai augančių medžių ir anksti nustatant miškų gaisrus bei užtikrinant jų prevenciją. Dabartiniuose ES pasiūlymuose, kuriais tokiuose sektoriuose kaip pramonė ar transportas leidžiama išmetamą CO2 kiekį kompensuoti miškininkystės priemonėmis (anglies dioksido absorbentais) ar miškų sodinimu, gerokai daugiau dėmesio skiriama ekonominėms, socialinėms ir aplinkos problemoms. Šiuose pasiūlymuose aiškiai pabrėžiamas skubus programos „Copernicus“ paslaugomis pagrįstų stebėjimo priemonių poreikis. Tarptautiniu požiūriu šios priemonės yra labai svarbios, nes jos gali būti naudojamos siekiant tiksliai stebėti faktinę pažangą, susijusią su klimato kaitos poveikio švelninimu ir anglies dioksido sugertimi įvairiose pasaulio valstybėse.

4.4.4.

EESRK pripažįsta, kad palydovų naudojimu pagrįstos stebėjimo sistemos ir duomenų centrai yra labai svarbūs ateityje užtikrinant tvarią maisto gamybą. Visų pirma tikslusis ūkininkavimas duoda didelę naudą jau vien dėl to, kad GALILEO ir GNSS gali padėti taupyti iškastinį kurą. Be to, programinė įranga, kuri naudoja programos „Copernicus“ įvairaus spektro atvaizdus, gali padėti tiksliai nustatyti tuos laukų plotus, kuriuose drėgmės arba maisto medžiagų lygis yra per mažas arba per didelis; tokia funkcija leidžia pakoreguoti vandens ir maisto medžiagų kiekį, taip taupomas geriamasis vanduo ir labai sumažinamas naudojamų trąšų ir pesticidų kiekis. Tai padeda iš esmės didinti ūkininkavimo sistemų tvarumą, skatina ankstyvą augalų ligų nustatymą ir prevenciją, padeda nuspėti būsimą derlių ir garantuoja didelę ekonominę naudą bei daro labai teigiamą socialinį ir ekonominį poveikį.

4.4.5.

Siekiant palengvinti ankstyvą ekstremalių oro sąlygų, dėl kurių ūkiuose gali būti patiriama maisto nuostolių, nustatymą ir jų prevenciją arba pasirengimą jiems, taip pat apsaugoti žmones nuo pavojaus jų sveikatai ir nuosavybei, reikėtų toliau tobulinti tiksliąją meteorologiją.

4.5.1.

2014 m. EESRK pradėjo įgyvendinti savo projektą „Kosmosas ir visuomenė“, kurio partneriai pabrėžė poreikį eiti toliau ir į diskusijas dėl Europos vaidmens kosmoso sektoriuje svarbos įtraukti visą visuomenę. Norėdami suprasti Europos pilietinės visuomenės lūkesčius ir poreikius, turime su ja tinkamai konsultuotis.

4.5.2.

Komisijos komunikate nepateikiama jokių nuorodų į šį strateginį uždavinį, nors 2016 m. buvo surengtos viešos konsultacijos dėl Europos kosmoso strategijos. Diskusijose dėl kosmoso politikos paprastai dalyvaudavo tik pagrindiniai suinteresuotieji subjektai, o faktas, kad kuriant į vartotojus orientuotą rinką vartotojai turi žinoti ir suvokti technologijų suteikiamus privalumus ir galimybes, paprasčiausiai buvo ignoruojamas.

4.5.3.

Kiekvienas svarbus dalyvis turi individualią komunikacijos strategiją, tačiau nėra bendros vizijos arba strateginio plano, kaip ją pristatyti plačiajai visuomenei. EESRK mano, kad jokia strategija negali būti įgyvendinama pilietinės visuomenės suinteresuotųjų subjektų –viešųjų ar privačiųjų – neįtraukiant į veiksmų planą.

4.5.4.

Galutinių naudotojų susitikimai turėtų būti organizuojami regionų, nacionaliniu ir Europos lygmenimis. Taip pat reikėtų rengti informavimo kampanijas, kuriose aktyviai dalyvautų vietos institucijos.

4.5.5.

EESRK ragina Komisiją ir pagrindinius partnerius, bendradarbiaujant su viešosiomis ir privačiosiomis organizacijomis ir verslininkais, sukurti kosmoso ir visuomenės portalą. Informavimas ir sąmoningumo ugdymas turėtų būti tarp naujosios kosmoso politikos prioritetų, o šios politikos pagrindinis tikslas turėtų būti susijęs su faktinių visuomenės poreikių tenkinimu.

30.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/21

Pranešėjas

Antonello PEZZINI

Bendrapranešėjė

Franca SALIS-MADINIER

1.1.

EESRK pritaria pasiūlymui dėl direktyvos dėl prevencinio restruktūrizavimo mechanizmų ir antrosios galimybės, todėl pateikia pilietinės visuomenės organizacijų pasiūlymus, kuriais siekiama papildyti turinį.

1.2.

Atsižvelgdamas į turinį ir būtinybę baigti rengti vidaus rinkos taisykles, EESRK laikosi nuomonės, kad pasiūlymas turi būti pateiktas reglamento forma ir jame neturi būti baiminamasi maksimaliai suderinti esamas sistemas.

1.3.

EESRK ragina direktyvoje oficialiai nustatyti įmonės vadovų pareigą iš anksto ir per derybas informuoti darbuotojus ir su jais konsultuotis. Konkrečiai kalbant, ankstyvuose restruktūrizavimo etapuose didesnis dėmesys turi būti skiriamas darbuotojų interesams, taip pat, vykdant nemokumo procedūrą, turi būti aiškiai remiamasi Direktyvos 2001/23/EB 5 straipsnio 2 dalimi, siekiant tokiomis aplinkybėmis apsaugoti darbuotojų teises.

1.4.

EESRK ragina Komisiją į šią direktyvą kaip pagrindinį principą įtraukti reikalavimą iš anksto numatyti galimą nemokumo būklę nustatant gero elgesio kodeksą. Todėl EESRK siūlo į direktyvą įtraukti „socialinio įspėjimo“ principą pagal atitinkamą tvarką.

1.5.

EESRK rekomenduoja į direktyvą įtraukti pirmumo principą, pagal kurį nemokumo atveju visiems darbuotojams būtų užtikrintas privilegijuotojo kreditoriaus statusas visose valstybėse narėse. Be to, EESRK siūlo tose šalyse, kur to dar nėra, įsteigti nacionalinį rizikos pasidalijimo fondą, kuriuo visose valstybėse narėse būtų užtikrinamas darbuotojų darbo užmokesčio mokėjimas. Tokį fondą, kuris jau veikia kai kuriose valstybėse narėse, galėtų finansuoti darbdaviai specialiomis įmokomis. Valstybės narės galėtų dalyvauti šio fondo valdyme ir būti jo garantai.

1.6.

EESRK rekomenduoja Komisijai skubiai numatyti tvarką ir terminus, kad būtų galima laiku nustatyti įmonės patiriamus sunkumus.

1.7.

Skiriami specialistai, ekspertai ir teisėjai turi turėti atitinkamą vienodą pasirengimą ir įvairios patirties, suteikiančios galimybę dirbti šioje iki šiol mažai ištirtoje srityje.

1.8.

Būtina patikrinti su sąžiningu profesionaliu elgesiu susijusius verslininkų patikimumo kriterijus, kurie patvirtinami atitinkamų institucijų išduotais sertifikatais. Tokie sertifikatai pateisina antrosios galimybės suteikimą.

1.9.

EESRK ragina šioje direktyvoje vadovo piktnaudžiavimą nemokumo procedūra pažeidžiant darbuotojų teises laikyti neteisėta praktika ir todėl tokiam vadovui nesuteikti galimybės taikyti sustabdymą ar pasinaudoti antrąja galimybe.

1.10.

EESRK palankiai vertina tai, kad teismams suteikiamas ribotas vaidmuo, nes jie imasi priemonių tik esant būtinybei.

1.11.

EESRK atkreipia dėmesį į įmonių socialinę vertę ir pastangas, dedamas siekiant palaikyti jų veiklą taikant greitas, nedaug sąnaudų reikalaujančias ir laiku vykdomas procedūras, vadovaujantis Europos Sąjungos sutartyje (3 str.) nustatytomis vertybėmis ir verslininko sąžiningumo (bona fide) principu.

2.1.

2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba priėmė Reglamentą (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų įvairiose valstybėse narėse.

2.2.

Naujajame teisės akte atsižvelgiama į naujus bankroto teisės tikslų aspektus, kuriais remiantis bankroto procedūros nebelaikomos tik likvidavimo procedūromis, o priemonėmis, kuriomis užtikrinamas organizuotų įmonės išteklių išsaugojimas, taigi ginama ir darbuotojų teisė dirbti, jei įmanoma, užtikrinant įmonės išlikimą.

2.3.

Įvairiose valstybėse narėse, kuriose įmonių restruktūrizavimo procedūros yra dažnesnės negu likvidavimo procedūros, išieškoma 83 % skolų, o kitose – 57 % (1).

2.3.1.

Be to, įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi procedūrų trukmė (2), kuri yra nuo vos keleto mėnesių iki kelerių metų.

2.3.2.

Taip pat yra daug neatitikimų, susijusių su galimybe vykdyti restruktūrizavimo procedūras prieš nemokumo paskelbimą.

2.3.3.

Iš neseniai atliktų tyrimų (3) matyti, kad su bankroto procedūromis susiję teisės aktai nevisiškai atitinka savo paskirtį, o valstybių narių įstatymai pernelyg skiriasi, todėl sudaromos kliūtys investicijų judėjimui bendrojoje rinkoje.

2.4.

Verslininkų, kurių maždaug 50 % (4) įsteigtų įmonių žlunga per pirmuosius penkerius veiklos metus, tikslas – turėti galimybę sustabdyti vykdymo užtikrinimo priemones, kai krizė tampa akivaizdi, ir tada pajėgti išmokėti skolas per ne ilgesnį kaip trejų metų laikotarpį, išvengiant gėdos jausmo dėl nesėkmės ir skatinant sąžiningus verslininkus pasinaudoti antrąja galimybe.

2.5.

Svarbi naujovė siekiant sukurti bendrą Europos teisminę erdvę – iki 2019 m. sukurti elektroninę vadinamųjų nemokumo registrų, sąveikos sistemą; šie registrai turės būti įsteigti kiekvienoje valstybėje narėje ir jais bus galima nemokamai naudotis per Europos e. teisingumo portalą.

2.6.

Komisijos teigimu, Europoje kasmet žlunga 200 000 įmonių ir taip prarandama 1,7 mln. darbo vietų. Dažnai to būtų galima išvengti, jeigu būtų taikomos veiksmingesnės nemokumo ir restruktūrizavimo procedūros.

2.7.

Išnagrinėjus 2014 m. Europos Komisijos rekomendaciją dėl restruktūrizavimo ir antrosios galimybės paaiškėjo, kad, nepaisant reformų nemokumo srityje, kai kuriose šalyse šios taisyklės skiriasi ir išlieka neveiksmingos arba jų iš viso nėra. 2015 m. kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plane paskelbta teisėkūros iniciatyva įmonių nemokumo srityje, įskaitant ankstyvą restruktūrizavimą ir antrąją galimybę.

2.8.

Europos Komisijos iniciatyva turėtų būti vertinama atsižvelgiant ir į įvairias rekomendacijas, kurias pateikiame norėdami pabrėžti, kad:

3.1.

Komisijos pasiūlyme, kurio teisinis pagrindas yra SESV 53 ir 114 straipsniai, daugiausia dėmesio skiriama trims pagrindiniams aspektams:

3.2.

Naujose taisyklėse nurodyti kai kurie pagrindiniai principai, kuriais užtikrinama, kad nemokumo ir restruktūrizavimo mechanizmai būtų suderinti ir veiksmingi visoje ES:

3.3.

Pasiūlyme dėl naujos direktyvos atsižvelgiama į besitęsiančios procedūros aspektus, kai verslininkas išlaiko savo veiklos kontrolę ir taikomas automatinis teismo draudimas (angl. automatic stay), t. y. keturių mėnesių laikotarpis, per kurį kreditoriams neleidžiama imtis skolos išieškojimo veiksmų.

4.1.1.

Kalbant apie neprivalomą galimybę siūlomą skolų panaikinimo tvarką taikyti vartotojams, EESRK, atsižvelgdamas į daugelį šioje srityje priimtų savo nuomonių, griežtai nepritaria tokiai galimybei, nes tai prieštarauja jo pateiktiems prašymams dėl būtinybės skubiai nustatyti specialią tvarką dėl pernelyg didelio vartotojų įsiskolinimo.

4.2.1.

EESRK mano, kad būtų pravartu tiksliai nustatyti šios direktyvos taikymo mastą ir sritį (įmonių tipas, darbuotojų skaičius), ypatingą dėmesį skiriant mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) ir jų poveikiui vietos ekonomikai.

4.2.2.

Iš esmės sutariama dėl to, kad būtina padėti įmonėms laiku restruktūrizuotis, kad jos galėtų išsaugoti darbo vietas ir išlaikyti savo vertę, ir taip remti sąžiningus verslininkus.

4.2.3.

Būtų naudinga ir tikslinga nustatyti kriterijus, kuriais remiantis verslininkai būtų laikomi sąžiningais. Tokie objektyvūs kriterijai turėtų būti oficialiai nustatyti direktyvoje. Nederėtų nepaisyti reiškinio, susijusio su taktinėmis nemokumo procedūromis, kurios naudojamos siekiant išvengti teisinių įsipareigojimų pažeidžiant darbuotojų teises. Taikantiems tokią praktiką turėtų būti taikomos atgrasymo priemonės atimant galimybę pasinaudoti sustabdymu ir antrąja galimybe.

4.2.4.

Visuose etapuose turi nuolat dalyvauti darbuotojai ir profesinės sąjungos, kurioms iš anksto turi būti teikiamos veiksmingos konsultacijos ir informacija. Darbuotojų atstovams ir profesinėms sąjungoms turi būti suteikta teisė siūlyti alternatyvius sprendimus, kad būtų išsaugotos darbo vietos, taip pat teisė pasitelkti ekspertą.

4.2.5.

Kada prevencinio restruktūrizavimo mechanizmas įgyvendinamas naudojant bendrus pagrindinius elementus, turėtų būti vadovaujamasi bendru ir visoje Sąjungoje vienodu protokolu.

4.2.6.

EESRK siūlo visose valstybėse narėse numatyti nacionalinio rizikos pasidalijimo fondo, kuriuo būtų užtikrinamas darbuotojų darbo užmokesčio mokėjimas, steigimo procedūras. Tokį fondą galėtų finansuoti darbdaviai specialiomis įmokomis. Valstybės narės galėtų dalyvauti šio fondo valdyme ir būti jo garantai (5).

4.2.7.

Siekiant išsaugoti darbo vietas ir išvengti atleidimų iš darbo, turi būti remiamas „socialinis įspėjimas“, t. y. įmonės pareiga pakankamai anksti pranešti visiems suinteresuotiesiems subjektams ir juos įspėti apie įmonės patiriamus sunkumus. Be to, ši priemonė, kuri turi būti taikoma tinkama tvarka atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, bus naudinga, siekiant aiškiai nustatyti sąžiningą ir socialiai atsakingą verslininko elgesį.

4.2.7.1.

Turi būti propaguojama dalijimosi informacija kultūra su darbuotojų atstovais, profesinėmis sąjungomis, kitomis atstovaujamosiomis organizacijomis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais.

4.2.8.

Siektinas tikslas – mažinti teisminių ir administracinių institucijų, kurios pernelyg dažnai raginamos kuo anksčiau ir drastiškai spręsti nemokumo problemas, kišimąsi.

4.2.9.

Reikia nacionaliniu ir Europos lygmeniu taikyti darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais principą (Direktyva 2009/38/EB), taip pat pripažinti jų teisę įspėti užtikrinant jų apsaugą, nes jie pirmieji sužino apie problemas įmonėje (informatorius kaip prevencijos priemonė).

4.2.10.

Reikėtų patikslinti 3 straipsnio 3 dalį. Visų pirma turėtų būti nurodyti pagrindiniai kriterijai, kuriais remiantis įmonės galėtų būti atleistos nuo perspėjimo mechanizmo taikymo (darbuotojų skaičius, apyvarta ir pan.).

4.3.1.

Reikia sukurti palankią ir iniciatyvią bendrąją sistemą, paremtą patirties ir procedūrų suderinimu.

4.3.2.

Siekiant įgyvendinti SESV 114 straipsnį, t. y. sukurti vidaus rinką, būtina, kad Komisija, taip pat ir priimdama deleguotuosius aktus, suderintų nemokumo procedūras, kurios šiuo metu atskirose valstybėse narėse pernelyg skiriasi.

4.3.3.

Taip pat Sąjungos lygmeniu turi būti pasiūlytos ir suderintos ikibankrotinės procedūros, kuriose būtų atsižvelgta į priežastis, dėl kurių kyla kliūčių normaliam kapitalo judėjimui ir kurios kartais susijusios su mokėjimų vėlavimu (6).

4.3.4.

Reikia parengti gero elgesio kodeksą, taikomą užsakovams ir paslaugų teikėjams, kuriame būtų nustatytas ilgiausias apmokėjimo terminas.

4.3.5.

Kitais atvejais šios priežastys atsiranda dėl politinių motyvų, nepriklausančių nuo verslininko sugebėjimų.

4.3.6.

Naujo finansavimo ir laikino finansavimo apsauga turi būti užtikrinta taikant bendras taisykles ir elgesio modelius, kurie įvairiose šalyse veiktų vienodai, ir jais taip pat būtų galima apsaugoti teisėtas mažumų išreikštas pozicijas.

4.3.7.

Kai kurios Europos šalių vietos valdžios institucijos jau įsteigė jungtines priežiūros institucijas (7), kurios turi laiku imtis priemonių, kai kyla būtinybė imtis veiksmų, kad būtų suteikta parama sunkioje padėtyje esančiai įmonei (8).

4.3.8.

Reikėtų atlikti šių organizacijų tyrimą ir padaryti reikiamas išvadas bei pasinaudoti naudingiausia patirtimi.

4.3.9.

Steigiant priežiūros institucijas, turinčias daug kompetencijų, aiškias vizijas ir tvirtus socialinius tikslus, būtų galima padėti užpildyti išankstinio numatymo ar strateginių inovacijų spragas, susilpninusias darbo rinką ir prisidėjusias prie ekonomikos krizės, kuri nuo 2008 m. įvairiomis formomis pasireiškė visoje Europoje.

4.3.10.

Tiek ankstyvo restruktūrizavimo, tiek antrosios galimybės priemonės yra paskatos, suteikiamos verslininkui, kuris laikėsi perspėjimo ir ankstyvo numatymo procedūrų ir prašo galimybės jomis pasinaudoti; abiejų priemonių paskirtis – sudaryti sąlygas dalyvauti kreditoriams (visų pirma darbuotojams ir profesinėms sąjungoms).

4.3.10.1.

Todėl labai svarbu, kad verslininkas, norintis pasinaudoti šiomis paskatomis, nedelsdamas savo partneriams (darbuotojams, profesinėms sąjungoms, apskritai kreditoriams, krizei šalinti paskirtoms institucijoms) pateiktų visus savo apskaitos įrašus (apskaitą ir atitinkamus priedus, banko, draudimo, atsargų apskaitos ir kitus dokumentus) ir suteiktų galimybę įvairiais būdais kontroliuoti jo veiklą.

4.3.10.2.

Tai būtų ne tik skaidrumo principo laikymasis, bet taip pat ir galimybė įgyvendinti kai kuriuos pagrindinius šiame pasiūlyme dėl direktyvos nustatytus tikslus.

4.3.10.3.

Galimybė nedelsiant susipažinti su įmonės dokumentais sudarytų sąlygas:

4.3.11.

Restruktūrizavimo poveikio vertinimas turėtų apimti poveikį užimtumui, kadangi, žinant iš anksto, galima imtis tinkamų priemonių, pvz., susijusių su darbuotojų mokymu ir gebėjimų tobulinimu, kad darbo vietos būtų išsaugotos.

4.3.12.

Kiek tai susiję su 5 skyriaus 18 straipsniu, vadovams turėtų būti užkertamas kelias sumažinti įmonės turtą iki tokio lygio, kad jo nepakaktų įsipareigojimams darbuotojams įvykdyti.

4.4.1.

Savo 2013 m. nuomonėje dėl nemokumo procedūrų, kurios aktualios ir šioje nuomonėje, EESRK taip pat pabrėžė, kad:

4.4.2.

Antrosios galimybės suteikimo taisyklės, taikomos verslininkams, patyrusiems pirmąją nesėkmę, turi būti aiškios ir vienodos visoje ES, kaip nustatyta 114 straipsnyje dėl bendrosios rinkos, ir joms turi pritarti darbuotojai, kurie nepatyrė žalos ir nebuvo apgauti verslininkui patyrus pirmąją nesėkmę.

4.4.3.

Pernelyg dažnai procedūrų griežtumas daugelyje valstybių narių paskatina drastiškus nemokumo specialistų veiksmus.

4.4.4.

Visose ES valstybėse narėse imantis darnių ir atvirų veiksmų, senasis nemokumo specialistų vaidmuo turi būti pakeistas nauju „užimtumo plėtros specialisto“ vaidmeniu, pasitelkiant visapusišką kultūrinį ir techninį pasirengimą, taip pat IT priemones, numatytas Europos e. teisingumo portale ir sustiprintas Reglamentu (ES) 2015/848.

4.4.5.

Palankiai vertinamas siūlymas palengvinti galimybę pasinaudoti antrąja galimybe. Šiuo požiūriu reikia atkreipti dėmesį į tai, kad pasibaigus skolų panaikinimo laikotarpiui per daug įsiskolinusių verslininkų skolos gali būti panaikinamos be atskiro kreipimosi į teismą ar administracinę instituciją (20 straipsnio 2 dalis).

4.5.1.

Būtų naudinga, jeigu pirminį ir tolesnį teisėjų ir administracinių institucijų darbuotojų, priimančių sprendimus restruktūrizavimo, nemokumo ir antrosios galimybės klausimais, mokymą tiesiogiai organizuotų Komisija (taip pat pasitelkdama agentūras).

4.5.2.

Reikėtų suderinti ES viduje dirbantiems specialistams taikomus reikalavimus: jie turėtų atitikti minimalius standartus, susijusius su mokymais ir profesinėmis kvalifikacijomis, ir būti įregistruoti tokiu statusu, taip pat turi būti nustatytos šių specialistų pareigos ir profesinės etikos kodeksas.

4.5.3.

Reikalingos priemonės, skirtos vidaus priežiūrai, apskaitos metodams, ataskaitų teikimui ir kontrolei, kad būtų padidintas procedūrų veiksmingumas.

4.6.1.

Kaip pabrėžiama 4.3.10.1 punkte, tik galimybė laiku susipažinti su visais įmonės dokumentais galėtų užtikrinti duomenų, kurie turi būti surinkti siekiant veiksmingos procedūrų stebėsenos (29 straipsnis), tikrumą ir išsamumą.

4.6.2.

Dokumentų aiškumas ir išsamumas turi būti pakartotinai nustatytas įgyvendinimo akte, priimtame pagal Reglamentą (ES) Nr. 182/2011.

30.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/28

Pranešėjas

Antonio GARCÍA DEL RIEGO

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) teigiamai vertina siūlomą „pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo sistemą“ (1), kuria Europos Sąjungoje siekiama pereiti prie galutinio ir suderinto pagrindinės sandorio šalies (PSŠ) tarpuskaitos gaivinimo ir pertvarkymo proceso, ir pritaria šios sistemos tikslams ir joje taikomam požiūriui.

1.2.

EESRK pabrėžia, kad labai svarbu įgyvendinti Didžiojo dvidešimtuko (G 20) priimtą sprendimą dėl PSŠ pasaulinio valdymo, taip pat specialias rekomendacijas, kurias pateikė Finansinio stabilumo tarybos (FST) nuolatinis bendradarbiavimo priežiūros ir reguliavimo srityse komitetas, FST bankų pertvarkymo klausimų iniciatyvinė grupė, Mokėjimo ir rinkos infrastruktūrų komitetas, Tarptautinė vertybinių popierių komisijų organizacija (IOSCO) ir Bazelio bankų priežiūros komitetas (BBPK), įtraukiant į suderintus privalomus teisės aktus, kurie patikimai ir saugiai užtikrintų vienodas sąlygas visame pasaulyje.

1.3.

Todėl EESRK palankiai vertintų galimybę lanksčiai pritaikyti siūlomą reglamentą prie būsimos tarptautinio sutarimo dėl PSŠ reguliavimo raidos, t. y. Finansinio stabilumo tarybos (FST) rekomendacijų (2).

1.4.

EESRK manymu, labai svarbu dabartinę individualių PSŠ sprendimų sistemą, grindžiamą tarptautinėmis rekomendacijomis ir nacionalinių priežiūros institucijų veikla, paversti galutiniu gaivinimo ir pertvarkymo reguliavimu, kuris yra aiškus, nuoseklus, griežtas ir išsamus, taip pat, atsižvelgiant į kitus teisės aktus, pvz., Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą (BGPD), proporcingas ir orientuotas į ateitį.

1.4.1.

Šiomis aplinkybėmis EESRK laikosi nuomonės, kad bendra PSŠ priežiūros institucija ir bendra pertvarkymo institucija sudarytų geresnes sąlygas sukaupti patirtį ir duomenis, taip pat užtikrinti, kad naują reglamentą PSŠ visoje Europoje įgyvendintų standartizuotai, taip pašalinant dabartinę skirtingų nacionalinių priežiūros institucijų, kurios taiko šiek tiek besiskiriančius priežiūros kriterijus ir priemones, fragmentaciją.

1.5.

Atsižvelgdamas į pagrindinį Europos Centrinio Banko (ECB) vaidmenį užtikrinant Bendro priežiūros mechanizmo (BPM) bankų sektoriuje veikimą, jo dabartinę kompetenciją, kuria užtikrinamos veiksmingos ir patikimos tarpuskaitos, mokėjimo ir atsiskaitymo sistemos (3), taip pat į jo vaidmenį suteikiant PSŠ galimybę naudotis centrinio banko pinigais, EESRK primygtinai rekomenduoja apsvarstyti galimybę pasinaudoti ECB kompetencija arba ją praplėsti, kad jis taptų pagrindine Europos PSŠ priežiūros institucija pagal BPM ir pagrindine pertvarkymo institucija pagal ECB/Eurosistemą.

1.6.

EESRK mano, kad šioje srityje priežiūros institucijoms reikėtų nustatyti papildomas stebėsenos priemones, kad būtų galima susidaryti išsamesnį vaizdą apie atskirų tarpuskaitos narių, susijusių su įvairiomis PSŠ (įskaitant trečiųjų šalių PSŠ), rizikos poziciją ir PSŠ padėtį įvairiose rinkose, modeliuojant galimą domino efektą įvairių PSŠ pozicijose. Priežiūros institucijoms arba, pageidautina, centrinei priežiūros institucijai turėtų būti suteikti įgaliojimai atlikti savo parengtus holistinius testavimus nepalankiausiomis sąlygomis ir turėti supratimą apie susijusių PSŠ rizikos poziciją ir rizikos švelninimo priemones kas ketvirtį, kas mėnesį arba kiekvieną dieną, kaip būtina konkrečiu atveju, ir visa tai turi papildyti metinį PSŠ testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kurį atlieka ESMA pagal Europos rinkos infrastruktūros reglamentą (ERIR).

1.7.

Nors EESRK daro prielaidą, kad bus nustatyta natūrali seka, pagal kurią visų pirma atliekamas vieno ar keleto atskirų tarpuskaitos narių pertvarkymas pagal BGPD ir tada – jei to reikia – vienos ar keleto PSŠ gaivinimas ir pertvarkymas, reikėtų paaiškinti, kad esama scenarijų, kai prioritetą reikėtų teikti vienos ar keleto PSŠ, o ne vieno ar keleto bankų, kurie yra pagrindiniai šių PSŠ tarpuskaitos nariai, gaivinimui.

1.8.

EESRK prašo PSŠ gaivinimo planuose konkrečiai nurodyti priemones ir būdus, kuriuos bus ketinama taikyti siekiant iš naujo suderinti PSŠ knygą, nes šiame pasiūlyme nenustatoma, kokios konkrečios galimybės turėtų būti nurodytos gaivinimo planuose, o kokias reikia atmesti.

1.9.

Komiteto nuomone, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas poveikiui, kuris galėtų būti daromas ne finansinio sandorio šalims (NFSŠ) ir netiesioginių tarpuskaitos dalyvių atskirtam klientų turtui, jeigu naudojamos pozicijų ir nuostolių paskirstymo priemonės, t. y. tais atvejais, kai nutraukiamos sutartys ir sumažinama bet kokio pelno, kurį turi mokėti PSŠ įsipareigojimus vykdantiems tarpuskaitos nariams, vertė. Lygiai taip pat Komitetas teigiamai vertina faktą, kad dabartiniame pasiūlyme nėra nuostatų dėl „pradinės garantinės įmokos mažinimo“, nes tai nebūtų gaivinimo ir pertvarkymo priemonė, ir dėl „kintamosios garantinės įmokos pelno mažinimo“, nes turi būti tikimasi apdraustų pozicijų.

1.10.

EESRK nuomone, iš siūlomo teisės akto reikia išbraukti bet kokią aiškiai nurodytą galimybę gelbėti PSŠ mokesčių mokėtojų lėšomis, ypač tai neleistina trečiųjų šalių PSŠ gelbėti. Galimybę suteikti nepaprastąją viešąją paramą turėtų pasiūlyti atitinkamos valdžios institucijos, kai tai laikoma tikslinga, ir tokia galimybė toliau turi būti laikoma neeilinio pobūdžio. Dabartiniu metu įtraukta galimybė tam tikromis sąlygomis teikti nepaprastąją viešąją paramą gali sukurti neatsakingo elgesio rizikos galimybę. Dėl šios priežasties bendros priežiūros institucijos ir bendros pertvarkymo institucijos sukūrimas taptų politiškai labiau priimtinas iš nacionalinės perspektyvos.

1.10.1.

Šiomis aplinkybėmis EESRK prašo žengti dar vieną žingsnį ir tokius pat arba panašius privalomus standartus nustatyti ir PSŠ, kurios veikia pagal Europos rinkos infrastruktūros reglamentą (ERIR) (4), vadovaudamosi sprendimu dėl lygiavertiškumo, kaip trečiųjų šalių tarpuskaitos organizacijos (trečiųjų šalių PSŠ).

1.11.

EESRK siūlo, kad, kai PSŠ remia neatidėliotinų sandorių rinkas ir atlieka grynųjų pinigų produktų tarpuskaitą, pertvarkymo institucijos įgaliojimai nutraukti tam tikras arba visas sutartis, susijusias su PSŠ tarpuskaitos paslaugomis, turėtų būti naudojami labai ribotai.

1.12.

EESRK mano, kad taikant laikiną tarpuskaitos prievolės netaikymą pertvarkant vieną PSŠ turi būti atsižvelgiama į galimą poveikį kitoms PSŠ, kurioms leidžiama teikti tarpuskaitos paslaugas toje pačioje turto klasėje.

2.1.

Europos Sąjungos Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvoje (BGPD) ir Jungtinių Amerikos Valstijų Finansų sistemos reformos įstatyme (angl. Dodd–Frank Act) reikalaujama, kad sisteminiu požiūriu svarbūs bankai turėtų likvidavimo planus, kuriais remiantis būtų galima vykdyti organizuotą likvidaciją krizės atveju ir nedarant didelio poveikio platesnei finansų rinkai. ERIR ir Finansų sistemos reformos įstatyme nustačius privalomą centrinę tarpuskaitos sistemą, PSŠ įgijo vis didesnę reikšmę bendram finansų sistemos saugumui ir patikimumui. Todėl, be PSŠ atsparumo užtikrinimo, reikalingas tvirtas gaivinimo ir pertvarkymo planavimas, siekiant užtikrinti, kad dėl didesnio pasitikėjimo centrine tarpuskaitos sistema neatsirastų naujos kategorijos subjektų, kurie būtų „per dideli, kad žlugtų“.

2.1.1.

Nors PSŠ žlugimas statistiniu požiūriu yra mažai tikėtinas dėl jos specifinio verslo modelio ir didelio dėmesio rizikos valdymui, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad PSŠ rinkoje atlieka svarbų vaidmenį veikdama kaip sisteminės svarbos finansų įstaiga (angl. SIFI), ji gali sukelti plintantį neigiamą poveikį finansų sistemoje, taip sukurdama domino efektą tarpuskaitos nariams ir rinkoms, kurias ji remia. Tai mažai tikėtinas, didelį poveikį turintis įvykis.

2.2.

PSŠ atlieka pagrindinį vaidmenį finansų sistemoje, nes valdo sudėtingą sandorio šalies rizikos santykių tinklą. Iš esmės jos tai daro: i) pačios tarpininkaudamos sutarčių, kuriomis prekiaujama vienoje ar daugiau (reguliuojamų arba ne biržos sandorių (angl. OTC)) finansų rinkų, šalims ir ii) pačios apsisaugodamos nuo savo naudotojų nemokumo surinkdamos pakankamas garantines įmokas ir įkaitus iš pirkėjo ir pardavėjo, ir įgyvendindamos nuostolių pasidalijimo taisykles (vadinamieji įsipareigojimų neįvykdymo srautai, kurie turi būti naudojami ypatingais atvejais, paaiškėjus, kad nepakanka individualios garantinės įmokos) (5).

2.3.

PSŠ dalyviui kyla mažesnė rizika, palyginti su dvišale tarpuskaita; taip yra todėl, kad jis naudojasi daugiašaliais užskaitos susitarimais, atitinkamomis užtikrinimo sąlygomis ir tolygaus nuostolių paskirstymo tvarka. PSŠ užskaito dalyvių įsipareigojimus (ilgąsias ir trumpąsias pozicijas) dėl vieno produkto, nustato bendrą daugiašalį balansą dėl kiekvieno produkto ir (arba) dalyvio, nepaisydama sandorio šalies iki novacijos tapatybės. Tais atvejais, kai produktai yra iš esmės susiję, PSŠ gali nustatyti dalyvių garantines įmokas pagal produktus (portfelio garantinės įmokos), taip leisdamos dalyviams užskaityti riziką, atsižvelgiant į turimas pozicijas, susijusias su produktais.

2.4.

Kad visapusiškai išnaudotų PSŠ privalumus, PSŠ privalo: 1) veiksmingai valdyti savo riziką ir turėti pakankamai prieinamų finansinių išteklių ir 2) joms turi būti taikoma griežta reguliavimo priežiūra ir priežiūros reikalavimai. Pirma, PSŠ turi būti pakankamai atsparios ta prasme, kad jų finansiniai ištekliai (įskaitant garantinės įmokos reikalavimus, iš anksto finansuojamus įsipareigojimų neįvykdymo fondus ir likvidumo išteklius) leidžia joms atlaikyti labai tikėtiną tarpuskaitos narių žlugimą ir kitus nepalankius įvykius. Antra, PSŠ privalo turėti gaivinimo planus, kurie leistų joms paskirstyti perteklinius nuostolius ir užtikrinti papildomą likvidumą neužkraunant pernelyg didelės naštos tarpuskaitos nariams ir kitoms finansų įstaigoms, iš kurių, tikėtina, dauguma pačios atlieka svarbų sisteminį vaidmenį. Galiausia turi būti parengti patikimi PSŠ pertvarkymo planai.

2.5.

2009 m. G 20 vadovai įsipareigojo užtikrinti, kad visų standartizuotų ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių centralizuotą tarpuskaitą vykdytų PSŠ. Dažniau vykdant išvestinių finansinių priemonių centralizuotą tarpuskaitą siekiama didinti finansinį stabilumą šiais būdais:

2.6.

Tarptautiniu lygmeniu Mokėjimo ir rinkos infrastruktūrų komitetas (CPMI) kartu su Tarptautine vertybinių popierių komisijų organizacija (IOSCO) ir Finansinio stabilumo taryba (FST) jau 2014 m. priėmė rekomendacijas dėl finansų rinkų infrastruktūros (FRI) gaivinimo ir pertvarkymo. Be to, PSŠ gaivinimas ir pertvarkymas yra svarbūs nuolat įgyvendinamų 2015 m. parengtų tarptautinių darbo planų prioritetai.

2.7.

ES lygmeniu Europos Komisija priėmė pasiūlymą (7), pagrįstą pirmiau minėtu tarptautiniu lygmeniu atliktu darbu, dėl teisės aktais nustatyto PSŠ pertvarkymo ir gaivinimo režimo, kuris aptariamas šioje nuomonėje.

3.1.1.

EESRK pažymi, kad šiandien PSŠ taikomi griežtesni reikalavimai, palyginti su laikotarpiu iki krizės. CPMI ir IOSCO finansų rinkų infrastruktūrų principais (angl. PFMI) nustatoma išsami PSŠ atsparumo ir gaivinimo sistema.

3.1.2.

EESRK giria reikšmingą CPMI ir IOSCO darbą, kurį jos atliko siekdamos spręsti PSŠ atsparumo ir gaivinimo problemą tarptautiniu lygmeniu.

3.1.3.

Todėl Komitetas norėtų, kad siūlomame reglamente būtų nustatytas mechanizmas, leidžiantis lanksčiai prisitaikyti prie būsimo tarptautinio sutarimo dėl PSŠ reguliavimo, t. y. Finansinio stabilumo tarybos (FST) rekomendacijų.

3.1.4.

Komitetas atitinkamai pritaria pasiūlytam reglamentui, kuriame tarptautiniai standartai (kuriuos dabar šiek tiek skirtingai įgyvendina PSŠ atsižvelgdamos į teisinę ir reguliavimo aplinką) yra įtraukiami į vieną standartizuotą pagal ES teisę suderintų ir vienodų įsipareigojimų rinkinį.

3.1.5.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad, iš dalies keičiant kitus susijusius teisės aktus, t. y. Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą (BGPD), svarbu vadovautis visapusišku požiūriu, taip pat svarbu užtikrinti, kad moratoriumo priemonės (BGPD 5 ir 10 straipsniai) ir kiti mechanizmai toliau nebūtų taikomi tam tikrų mokėjimo sistemų, PSŠ, centrinių vertybinių popierių depozitoriumų (CVPD) ir centrinių bankų mokėjimo ir pateikimo pareigoms, siekiant neišbalansuoti PSŠ turimų arba joms perduotų portfelių ir įkaitų.

3.1.6.

Tokiomis aplinkybėmis EESRK tikisi, kad bus nustatyta natūrali seka, pagal kurią visų pirma atliekamas vieno ar keleto atskirų tarpuskaitos narių pertvarkymas pagal BGPD ir tada – jei to reikia – vienos ar keleto PSŠ, kurių tarpuskaitos nariai buvo pagrindiniai klientai, gaivinimas ir pertvarkymas. Gali būti scenarijų, kai prioritetą reikėtų teikti vienos ar keleto PSŠ, o ne vieno ar keleto bankų, kurie yra pagrindiniai šių PSŠ tarpuskaitos nariai, gaivinimui.

3.1.6.1.

Pagal CPSS ir IOSCO nustatytus principus, sisteminės svarbos PSŠ įsipareigojimų neįvykdymo atvejui numatyti ištekliai turėtų būti bent tokio dydžio, kad apsaugotų nuo dviejų tarpuskaitos narių, kurių suvestinė kredito pozicija PSŠ atžvilgiu gali būti didžiausia, įsipareigojimų neįvykdymo susidarius ekstremalioms, bet tikėtinoms rinkos sąlygoms (angl. „Cover 2“). Jei tarpuskaitos nariai, kurių pozicijos vienos arba keleto PSŠ atžvilgiu viršija apsaugą, numatytą pagal „Cover 2“, nevykdo įsipareigojimų ir dėl jų pradedama procedūra pagal BGPD, į šioms PSŠ ir kitiems įsipareigojimus vykdantiems tarpuskaitos nariams daromą poveikį reikia atsižvelgti priimant visus sprendimus, susijusius su sunkumų patiriančiais tarpuskaitos namais pagal BGPD.

3.1.6.2.

Galimai PSŠ reikia stabilizuoti ir paremti pagal šį siūlomą teisės aktą prieš pradedant BGPD procesą sunkumų patiriančių tarpuskaitos narių atžvilgiu. Taip pat gali būti atvejų, kai įsipareigojimus vykdantys tarpuskaitos nariai, pradėjus taikyti siūlomame teisės akte apibrėžtas priemones, nebesugebės įvykdyti savo įsipareigojimų ir tada jų atžvilgiu bus pradėtas BGPD procesas. Vis dėlto, jei tai padėjo stabilizuoti PSŠ, aptarnaujančią keletą tarpuskaitos narių, pirmenybė turėtų būti teikiama PSŠ, o ne atskiro tarpuskaitos nario stabilizavimui.

3.2.1.

Komitetas atkreipia dėmesį, kad siūlomas reglamentas yra orientuotas į ekstremalias ir išimtines rinkos situacijas; tačiau labai svarbu, kad, taikant gaivinimo ir pertvarkymo režimą, būtų galima užtikrinti svarbiausių PSŠ paslaugų tęstinumą nenaudojant viešųjų lėšų, bet kurios viešos paramos mokumui formos arba bet kurios kitos Vyriausybinės finansinės padėties stabilizavimo formos, viešos paramos priemonės nuosavam kapitalui padidinti arba laikino perėmimo valstybės nuosavybėn priemonės. Dabartinė aiškiai nurodyta galimybė tam tikromis sąlygomis teikti nepaprastąją viešąją finansinę paramą turėtų būti panaikinta siekiant nesukurti neatsakingo elgesio rizikos atvejų, nes tarpuskaitos dalyviai gali būti klaidingai skatinami pradiniame etape nemokėti PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo įmokų, palaukti ir pasižiūrėti, ar bus suteikta nepaprastoji viešoji parama ir kokio ji bus masto, taip sąmoningai sutinkant ar net provokuojant šalutinį poveikį viešajai sferai.

3.2.2.

Kadangi konkretūs scenarijai, kuriems susiklosčius būtų taikomas gaivinimo ir pertvarkymo režimas, negali būti tiksliai nuspėjami, PSŠ turėtų išlaikyti lankstumą kuriant ir įgyvendinant gaivinimo priemones, kad sugebėtų valdyti įvairias įsipareigojimų nevykdymo situacijas. Dėl pernelyg griežto reguliavimo gali būti prarastas veiksmingumas. Todėl prieš įsikišant pertvarkymo institucijoms pirmiausia PSŠ turėtų būti leidžiama nustatyti įsipareigojimų nevykdymo valdymo procesą ir galiausiai įgyvendinti savo gaivinimo planą, nebent yra įrodymų, patvirtinančių tikimybę, kad gaivinimo plano nepavyks įgyvendinti arba bus pakenkta finansiniam stabilumui.

3.3.1.

Europos rinkos infrastruktūros reglamente (ERIR) nustatytos finansų sandorio šalims (FSŠ) ir ne finansų sandorio šalims (NFSŠ), kurios sudaro išvestinių finansinių priemonių sutartį, taikomos pareigos ir reikalavimai. Finansų sandorio šalims (FSŠ) priklauso bankai, draudimo bendrovės, investicijų valdytojai, pensijų fondai, kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektai (KIPVPS), alternatyvaus investavimo fondai (AIF), o ne finansų sandorio šalys (NFSŠ) apima NFSŠ+ (šalys, kurių kredito ir akcijų išvestinių finansinių priemonių sutarčių pozicija daugiau kaip 30 dienų yra bent 1 mlrd. EUR ir (arba) palūkanų normų apsikeitimo sandorių, valiutų, prekių ir kitų išvestinių finansinių priemonių sutarčių pozicija – 3 mlrd. EUR bendros sąlyginės vertės) ir NFSŠ–. Be to, ERIR gali būti netiesiogiai taikomas trečiosios šalies subjektams (TŠS), kai jie sudaro sandorius su ES sandorio šalimis.

3.3.1.1.

ERIR nustatyta tarpuskaitos prievolė bus taikoma tuo atveju, jei ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartį sudaro dvi FSŠ, viena FSŠ ir NFSŠ+ arba dvi NFSŠ+ ar FSŠ/NFSŠ+ ir viena TŠS, kuriam būtų taikoma tarpuskaita, jeigu jis būtų įsteigtas Europos Sąjungoje. Nuo reikalavimų leidžiančios nukrypti nuostatos laipsniškai nustos galioti 2017 m.

3.3.2.

Baigus galioti visoms išimtims, tam tikro dydžio ne finansų sandorio šalims, kurios veikia kaip tiesioginiai ar netiesioginiai PSŠ dalyviai, įtaką darys Gaivinimo ir pertvarkymo reglamentas, nes jame nustatyta pareiga vykdyti tam tikrų ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių centralizuotą tarpuskaitą (8). Todėl ne finansų sandorio šalims ir pensijų fondų klientams dėl šio reglamento ir tarpuskaitos pareigos derinio gali atsirasti nenumatytų įsipareigojimų, kuriais būtų sukuriamas dar glaudesnis realiosios ekonomikos/turto valdytojų ir sisteminės svarbos finansų įstaigų (SIFI) ryšys.

3.3.3.

Todėl EESRK prašo Komisijos apsvarstyti galimybę siūlomoje gaivinimo ir pertvarkymo sistemoje ne finansų sandorio šalims – ypač gamybos įmonėms, apsidraudžiančioms nuo fizinės rizikos realiojoje ekonomikoje, – taikyti kitokį požiūrį, jeigu valdžios institucijos yra priverstos imtis nepaprastųjų priemonių viešojo intereso vardan, taip galbūt ribodamos įprastas nuosavybės teises ir paskirstydamos nuostolius konkretiems suinteresuotiesiems subjektams bei kraštutiniu atveju sustabdydamos PSŠ pelno išmokas ne finansų sandorio šalims.

3.3.4.

(Pensijų) fondai ir kiti subjektai, valdantys neprofesionaliųjų investuotojų pinigus ir investuojantys į kapitalo rinkas, turės tiesiogiai ar netiesiogiai per tarpuskaitos narius išlaikyti pozicijas pagrindinėse sandorio šalyse. Šiems subjektams taikoma nacionalinė priežiūra ir griežti investicijų apribojimai siekiant užtikrinti, kad dėl jų nekiltų nepagrįsta rizika galutiniams klientams. Be to, nacionalinės reguliavimo institucijos arba patikėtinio pareiga reikalauja, kad jie laikytų klientų pozicijas netiesiogiai klientų sąskaitose ir kad jos būtų atskirtos. ERIR įtvirtinus nuostatas dėl klientų turto atskyrimo ir perkeliamumo, sudaryta galimybė užtikrinti išskirtinę netiesioginių tarpuskaitos dalyvių turto apsaugą.

3.3.5.

Atsižvelgiant į plataus masto reguliavimą, tokių (pensijų) fondų investuotojams yra susidaręs įspūdis, kad jų turtui taikoma speciali apsauga pagal nacionalinius ir ES teisės aktus. Vis dėlto, siūlomas teisės aktas sudarytų galimybes apriboti įprastas nuosavybės teises ir paskirstyti nuostolius konkretiems suinteresuotiesiems subjektams, taip pat sulaikyti PSŠ pelno išmokas, o tai kartu turėtų poveikio klientams ir atskirtoms klientų sąskaitoms. EESRK ragina Komisiją užtikrinti, kad įprastų nuosavybės teisių (sutarčių nutraukimas, nuostolių paskirstymas, pelno sulaikymas) ribojimo galimybė nebūtų taikoma (atskirtoms) klientų sąskaitoms.

3.4.1.

EESRK primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad perėjimas prie suderintos sistemos būtų tinkamai prižiūrimas ir vyktų tuo pat metu taikant trečiosios šalies PSŠ nustatytus reikalavimus, taip siekiant išvengti galimo reguliuojamojo arbitražo ir nepalankios konkurencinės ES PSŠ padėties, dėl kurios trečiosios šalies PSŠ galėtų teikti ne tokias saugias, taigi ir pigesnes paslaugas.

3.4.2.

Priimdama sprendimą dėl lygiavertiškumo, Europos Komisija turi atsižvelgti į visų šalių, dėl kurių ji ketina tai padaryti, aiškias taisykles ir reglamentus dėl gaivinimo ir pertvarkymo. Jei Europos Komisija jau priėmė sprendimą dėl šalies lygiavertiškumo (9), šį sprendimą reikia peržiūrėti atsižvelgiant į trečiosios šalies gaivinimo ir pertvarkymo reglamentus, siekiant užtikrinti, kad ES bendrojoje rinkoje paslaugas siūlančių trečiųjų šalių PSŠ taikytų lygiaverčius PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo režimus ir kad Europos pertvarkymo kolegijų sprendimai būtų vykdomi pagal trečiosios šalies teisinę sistemą. Reikėtų nustatyti būtiniausią reikalavimą sudaryti keitimosi informacija dėl sisteminės rizikos susitarimus su trečiosios šalies PSŠ reguliavimo institucija ir ES PSŠ priežiūros institucija (-omis) bei pertvarkymo institucija ir užtikrinti tokių reguliavimo institucijų dalyvavimą vadinamosiose krizės valdymo grupėse.

3.4.3.

Pagal ERIR Europos Komisija gali prašyti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) suteikti technines konsultacijas dėl tam tikrų ne ES jurisdikcijų, kuriose veikia pagrindinės išvestinių finansinių priemonių rinkos arba PSŠ ir kurios kreipėsi dėl pripažinimo, lygiavertiškumo (10).

3.4.4.

Žvelgdamas į ateitį, EESRK ragina ESMA įvertinti pagrindinius aspektus, susijusius su teisės aktų, kuriais reglamentuojamas tokių trečiųjų šalių gaivinimas ir pertvarkymas, įtraukimu, siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas ir išvengti reguliuojamojo arbitražo, dėl kurio ES bendrosios rinkos dalyviams ir galbūt ES mokesčių mokėtojams dėl trečiųjų šalių PSŠ teikiamų paslaugų kyla pernelyg didelė rizika. Labai svarbu tarptautiniu lygmeniu sudaryti vienodas sąlygas ir užtikrinti, kad ES mokesčių mokėtojams daromas poveikis Europos Sąjungoje būtų sumažintas iki valdomos rizikos lygmens.

3.5.1.

EESRK nuomone, ES ir pavienės valstybės narės turi stiprinti savo priežiūros institucijų gebėjimą suprasti PSŠ riziką ir rizikos valdymą visais lygmenimis žmogiškųjų, finansinių ir techninių išteklių atžvilgiu. EESRK mano, kad dabar priežiūros institucijos pernelyg priklauso nuo viršnacionalinių organizacijų ir pačių PSŠ. Ši priklausomybė nuo ekspertinių žinių gali būti ypač rizikinga, jeigu priežiūros institucijoms reikėtų staiga perimti problemiškų PSŠ kontrolę, t. y. jeigu būtų pašalinta ir vėliau pakeista vyresnioji vadovybė ar valdyba arba jeigu būtų naudojamasi pertvarkymo įgaliojimais.

3.5.2.

EESRK laikosi nuomonės, kad viena PSŠ priežiūros ir pertvarkymo institucija sudarytų geresnes sąlygas priežiūros institucijoms kaupti patirtį ir duomenis, taip pat užtikrinti, kad naują reglamentą PSŠ visoje Europoje įgyvendintų standartizuotai ir būtų pašalinta tokia reguliavimo vengimo arba reguliuojamojo arbitražo rizika. Be to, būtų pakeista dabartinė PSŠ priežiūros įvairovė. Dabar reguliavimo srityje vadovaujamasi ERIR nustatytu nacionaliniu priežiūros požiūriu, pagal kurį nacionalinėse reguliavimo institucijose kuriamos PSŠ prižiūrinčios kolegijos. Tačiau EESRK mano, kad nepalankiausių sąlygų scenarijaus atveju, kai kyla vienos ar kelių PSŠ žlugimo pavojus, centralizuotas požiūris būtų pats veiksmingiausias, nes sprendimai turi būti priimami visapusiškai atsižvelgiant į PSŠ, tarpuskaitos narius ir pan.

3.5.2.1.

EESRK mano, kad 2012 m. pasirinkta PSŠ reguliavimo tvarka, kuri nustatyta ERIR, lėmė skirtingą PSŠ priežiūrą (11), nes įvairiose šalyse PSŠ priežiūra buvo patikėta centriniams bankams, nacionalinėms bankų reguliavimo institucijoms ar keitimosi informacija priežiūros institucijoms. Šį požiūrį patvirtino ESMA pagal ERIR 21 straipsnį atlikta ir 2016 m. gruodžio 22 d. paskelbta tarpusavio peržiūra „PSŠ garantinės įmokos ir įkaito reikalavimų priežiūros veikla“, kurioje ESMA aiškiai nurodo, kad būtina didinti nacionalinių priežiūros institucijų priežiūros konvergenciją.

3.5.2.2.

Ataskaitoje, nors ir ribotai, jau įvardytos įvairios sritys, kuriose nacionalinės priežiūros institucijos laikosi skirtingų požiūrių, ir pateikiamos rekomendacijos, kaip užtikrinti nuoseklesnę priežiūros praktiką. Kiekvienoje nacionalinėje reguliavimo institucijoje veikia sukurtos kolegijos, kuriose dubliuojasi nemažai pagrindinių PSŠ dalyvių; šios kolegijos turi dirbti kartu tuo atveju, jeigu kyla keleto PSŠ žlugimo pavojus. Atsižvelgiant į kelerių pastarųjų metų įvykius, 2017 m., kai PSŠ vienu metu veikia kotiruojamų vertybinių popierių ir ne biržos sandorių išvestinių finansinių priemonių rinkose, reikėtų apsvarstyti galimybę taikyti naują centralizuotą požiūrį.

3.5.3.

Atsižvelgdamas į pagrindinį ECB ir Bendro priežiūros mechanizmo (BPM) vaidmenį, EESRK siūlo apsvarstyti galimybę praplėsti ECB kompetenciją, kad jis taptų centrine PSŠ priežiūros institucija pagal BPM. Siekiant išvengti vidinio interesų konflikto, pats ECB/Eurosistema turėtų imtis centrinės pertvarkymo institucijos vaidmens. Tai būtų įmanoma pasiekti remiantis dabartine kompetencija arba ją pagrįstai išplėtus. Viena iš pagrindinių ECB užduočių yra „skatinti sklandų mokėjimo sistemų veikimą“ (12). Dauguma Europos PSŠ yra įregistruotos kaip mokėjimo sistemos, kuriose užtikrinamas atsiskaitymų baigtinumas (13). Be to, kai kurios pagrindinės euro zonos PSŠ (t. y. LCH SA ir „Eurex Clearing“) veikia pagal licencijas ir jų veikla reguliuojama kaip ir kredito įstaigų.

3.5.4.

Pagal Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto 22 straipsnį ECB gali priimti reglamentus, kad būtų užtikrintas tarpuskaitos ir mokėjimo sistemų veiksmingumas ir patikimumas Sąjungoje ir su kitomis šalimis. Todėl su tarpuskaitos patikimumu susijusi reguliavimo funkcija jau yra suteikta. Kita vertus, būtų galima įsteigti naują centrinę Europos PSŠ priežiūros instituciją, tačiau tokia alternatyva užimtų daugiau laiko ir būtų brangesnė.

3.5.5.

Įsteigus centrinę bankų ir PSŠ priežiūros instituciją pagal BPM, taip pat būtų paisoma fakto, kad dauguma sisteminiu požiūriu svarbių bankų yra įvairių PSŠ nariai (pvz., „JPMorgan“, kuris yra 70 PSŠ narys visame pasaulyje (14)), todėl jei vienas iš šių didelių narių nevykdytų įsipareigojimų, vienu metu būtų pradedami įsipareigojimų nevykdymo aukcionai pagrindinėse sandorio šalyse, kurių narys yra įsipareigojimų nevykdantis bankas.

3.5.6.

Žvelgiant iš nacionalinės perspektyvos, viena politinė išankstinė sąlyga bendrai priežiūros ir pertvarkymo institucijai įkurti – jau pateiktas reikalavimas pašalinti bet kokią galimybę gelbėti PSŠ mokesčių mokėtojų pinigais tam tikromis sąlygomis teikiamos nepaprastosios viešosios finansinės paramos forma.

3.6.1.

PSŠ pertvarkymo institucija arba pertvarkomos pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos nario kompetentinga institucija gali prašyti Komisijos laikinai sustabdyti pasiūlymo dėl reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nustatytos tarpuskaitos prievolės taikymą tam tikrų klasių ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms, jei įvykdytos tam tikros sąlygos.

3.6.2.

Tačiau sunku suprasti, kaip itin nepalankiomis rinkos sąlygomis visų pirma mažesni tarpuskaitos nariai galėtų dar kartą dvišaliame procese staigiai perimti pozicijų valdymą. Be to, tarpuskaitos prievolė yra pagrįsta konkrečiomis ne biržos sandorių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis visose pagrindinėse sandorio šalyse, o ne tik vienoje pagrindinėje sandorio šalyje. Todėl tarpuskaitos prievolės taikymo sustabdymas gali daryti poveikį kitoms PSŠ, kurios turi įgaliojimus teikti tų pačių produktų tarpuskaitos paslaugas. Turi būti užtikrinta, kad kitoms PSŠ tarpuskaitos prievolės taikymo sustabdymas būtų neprivalomas. Be to, šios PSŠ gali būti nustačiusios garantinių įmokų užskaitos dėl šių ir kitų klasių išvestinių finansinių priemonių taisykles, todėl grįžimas į dvišalę rinką sukelia nepageidaujamų pasekmių.

3.6.3.

Todėl EESRK mano, kad tarpuskaitos prievolės taikymo sustabdymas vykdant pertvarkymą yra pertvarkymo priemonė, kuri turi būti taikoma nedarant poveikio kitoms PSŠ, kurioms leidžiama teikti tarpuskaitos paslaugas toje pačioje turto klasėje.

3.6.4.

Galiausia nacionalinės reguliavimo institucijos prašymas galėtų turėti poveikį visai Europai, o tai, Komiteto nuomone, yra dar vienas argumentas, kodėl reikėtų įsteigti Europos lygmens, bendrą PSŠ priežiūros instituciją ir bendrą pertvarkymo instituciją.

30.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/36

Pranešėjas

Daniel MAREELS

1.1.

EESRK labai palankiai vertina visus Komisijos pasiūlymus ir tikisi, kad jie padės veiksmingai užbaigti po krizės pradėtus finansų sektoriaus reformos darbus.

1.2.

Komitetas pritaria pagrindiniam bendram ir integruotam požiūriui, kurį taikant šiuose pasiūlymuose suderinami ir susiejami tam tikri labai svarbūs skirtingų sričių tikslai, tačiau nenukrypstama nuo principų. Šis požiūris leidžia siekti pažangos kelete labai svarbių sričių siekiant užtikrinti tvaresnę bendrą Europos ateitį ir baigti kurti EPS.

1.3.

Šis požiūris visų pirma taikomas bankų ir finansų srityje nustatytiems tikslams . Komiteto nuomone, įvairios pasiūlytos priemonės neginčijamai padeda stiprinti bankams taikomą Europos rizikos ribojimo ir pertvarkymo sistemą . Šis klausimas labai svarbus įgyvendinant tikslą mažinti riziką finansų sektoriuje ir didinti įstaigų atsparumą . Finansinis stabilumas ir patikima finansų sistema, prisidedanti prie stabilaus ir tvaraus ekonomikos augimo, yra itin svarbūs. Be to, negalima pamiršti šešėlinės bankininkystės sektoriaus, kuris turi būti reglamentuojamas.

1.4.

Komitetas mano, kad visų pirma pagal šiuos pasiūlymus mažinant riziką galima siekti pažangos ne tik kuriant bankų sąjungą , bet ir kuriant jos trečiąjį ramstį – Europos indėlių garantijų sistemą . Tai yra ypač svarbu, nes visavertė bankų sąjunga yra vienas iš svarbiausių EPS sukūrimo veiksnių, todėl ją reikia įgyvendinti nedelsiant. Todėl naudinga padaryti tam tikrus konkrečius pasiūlymų pakeitimus, siekiant sukurti kapitalo rinkų sąjungą .

1.5.

Komiteto nuomone, taip pat svarbu, kad tai padėtų sugrąžinti klientų ir vartotojų pasitikėjimą finansų sektoriumi. Todėl jis palankiai vertina tai, kad daug dėmesio skiriama tiek su sąvoka too big to fail („per didelis, kad būtų leista žlugti“) susijusioms problemoms, taikant bendro nuostolių padengimo pajėgumo (TLAC) priemones, tiek gelbėjimo operacijų taisyklių veiksmingumo didinimui. Bet kuriuo atveju labai svarbu, kad kilus krizei bankai nenaudotų nei viešųjų lėšų, nei mokesčių mokėtojų kapitalo.

1.6.

Be to, Komitetas palankiai vertina ekonomikos finansavimui skiriamą dėmesį. Neaiškiomis ir kintančiomis dabartinėmis aplinkybėmis, taip pat esant ir toliau pernelyg žemam investicijų lygiui, reikėtų pasinaudoti visomis progomis suteikti naujų papildomų galimybių stabiliai ir tvariai atgaivinti realiąją ekonomiką ir kartu užtikrinti augimą, didinti investicijas ir kurti darbo vietas .

1.7.

Svarbų vaidmenį turi atlikti bankai, veikiantys kaip tarpininkai kapitalo rinkose. Be to, bankų paskolos ateityje ir toliau bus pagrindinis namų ūkių ir MVĮ finansavimo šaltinis. Nagrinėjami pasiūlymai yra žingsnis į priekį užtikrinant bankams tinkamas sąlygas atlikti šį vaidmenį, tačiau galima kelti klausimą, ar nereikėtų numatyti dar labiau stiprinti ir suintensyvinti MVĮ skirtas pastangas, nes šios įmonės yra Europos ekonomikos pagrindas. Konkrečiau, EESRK prašo patvirtinti ir labiau išplėtoti MVĮ rėmimo koeficientą (1), kuris sudaro bankams galimybę atidėti mažiau kapitalo MVĮ skiriant paskolas. Be to, Komitetas rekomenduoja panašaus požiūrio laikytis socialinės ekonomikos įmonių atžvilgiu.

1.8.

Be to, EESRK pritaria tam, kad skelbiant kvietimus teikti įrodymus, be kita ko, atsižvelgiama į tam tikrus ES ypatumus . Tai, pavyzdžiui, pasakytina apie šiuose pasiūlymuose nurodytus suderinimus su tarptautiniais susitarimais, atliekamus vykdant bendrą finansų sektoriaus reformą. Tokie pakeitimai padės finansuoti ekonomiką.

1.9.

Dabartiniai pasiūlymai – tai naujas, tačiau ne paskutinis etapas siekiant įgyvendinti tikslą reformuoti finansų sektorių , kuris tarptautiniu lygmeniu nustatytas kilus krizei. Komiteto nuomone, svarbu, kad Europa ir toliau atliktų pagrindinį vaidmenį vykdant dabartinę ir būsimą tarptautinę veiklą. Tarptautiniu lygmeniu turėtų būti nustatytos būtiniausios taisyklės ir išsaugotos Europos vertybės ir interesai. Bet kuriuo atveju reikia užkirsti kelią bet kokiam iškraipymui, kuris galėtų pakenkti Europos įstaigoms.

1.10.

Tačiau, Komiteto nuomone, aptariant poveikį būtinos Europos finansų sektoriaus įvairovės reglamentavimui, per mažai dėmesio skiriama mažų nesudėtingų bankų padėčiai. Dabartiniuose pasiūlymuose vis dar nepakankamai atsižvelgiama į šio tipo įstaigų ypatumus ir galimybes. Visų pirma taip yra proporcingumo principo atveju. Šiuo požiūriu EESRK mano, kad dabartinis požiūris, kuris yra neišsamus ir ribotas, turi būti aiškesnės struktūros ir išsamesnis ir taikomas didesniam skaičiui institucijų ir sričių. Šioms įstaigoms nereikia nustatyti neproporcingų įpareigojimų arba naštos.

1.11.

Be to, visi dalyviai ir suinteresuotieji subjektai, reguliavimo ir priežiūros institucijos, taip pat įstaigos yra suinteresuoti, kad rengiant naujas taisykles (beje, reikėtų numatyti pakankamą pasirengimo taikyti šias taisykles laikotarpį) būtų užtikrintas didesnis skaidrumas ir teisinis tikrumas. Siekiant išvengti galimo neigiamo poveikio ekonomikos finansavimui, pageidautina skubiai patvirtinti teisines pereinamojo laikotarpio nuostatas dėl naujojo 9-ojo TFAS (2) taikymo. Be to, sektoriuje susiduriama su daugeliu iššūkių: technologijų ir skaitmeninė pažanga, mažos palūkanų normos ir kitos krizės pasekmės.

1.12.

Aptardamas rizikos ribojimo sistemos stiprinimą Komitetas palankiai vertina tai, kad daugiau dėmesio skiriama reguliavimo ir priežiūros institucijų vaidmeniui ir joms suteikiamoms galimybėms. Reglamentavimas ir priežiūra yra tarpusavyje susiję, kiekvienas turi atlikti savo vaidmenį, be kita ko, siekiant stiprinti ir gerinti taisyklių bei praktikos derinimą. Prireikus turi būti galima veiksmingai ir efektyviai veikti.

1.13.

Vertinant pertvarkymo sistemą galima pasidžiaugti, kad bendras nuostolių padengimo pajėgumas Sąjungoje įtrauktas į teisės aktus, susijusius su minimaliu nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimu, ir kad yra derinamas nacionaliniu lygmeniu vykdomas subordinuotosios skolos priemonių klasifikavimas įgyvendinant nemokumo procedūrą. Taigi derinami teisės aktai ir gerinamos galimybės konkrečiai taikyti su nuostolių padengimu susijusius teisės aktus.

2.1.

2016 m. lapkričio 23 d. Komisija pateikė keletą pasiūlymų, susijusių su bankams taikytinų teisės aktų reforma. Jais siekiama į nacionalinę teisę teisę perkelti nuostatas, kurias priėmė Bazelio bankų priežiūros komitetas ir Finansinio stabilumo taryba, atsižvelgiant į Komisijos paskelbto kvietimo teikti įrodymus rezultatus, kad būtų išnagrinėtas dabartinių su bankais susijusių teisės aktų veiksmingumas ir efektyvumas.

2.2.

Šiais pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų (4) siekiama iš dalies pakeisti jau taikomus su bankais susijusius teisės aktus, visų pirma:

2.2.1.

2013 m. priimtus Kapitalo reikalavimų reglamentą (KRR) ir Kapitalo reikalavimų direktyvą (KRD), kuriuose nustatyti rizikos ribojimo reikalavimai, taikomi kredito įstaigoms (bankams) ir investicinėms įmonėms, taip pat valdymo ir priežiūros taisyklės;

2.2.2.

2014 m. priimtus Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą (BGPD) ir Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamentą (BPMR), kuriuose nustatytos taisyklės dėl žlugusių įstaigų gaivinimo ir pertvarkymo ir kuriais sukurtas bendras pertvarkymo mechanizmas.

2.3.

Naujuose pasiūlymuose iškelta keletas tikslų, visų pirma:

2.3.1.

gerinti ES įstaigų atsparumą ir stiprinti finansinį stabilumą;

2.3.2.

didinti bankų skolinimo pajėgumą siekiant remti ES ekonomiką ir

2.3.3.

didinti bankų vaidmenį kuriant tvirtesnes ir likvidesnes ES kapitalo rinkas, kad būtų remiamas kapitalo rinkų sąjungos kūrimas.

2.3.4.

Be to, galima pažymėti, kad šiuo metu vykdomi darbai siekiant patikslinti ir išplėtoti proporcingumo principo taikymą mažiems ir (arba) nesudėtingiems bankams.

2.4.1.

2.3.1 dalyje išdėstyti tikslai apima:

2.4.1.1.

labiau nuo rizikos priklausomus kapitalo reikalavimus, visų pirma susijusius su rinkos rizika, sandorio šalies kredito rizika ir pagrindinių sandorio šalių pozicijomis;

2.4.1.2.

metodų, kuriais tiksliau atsižvelgiama į faktinę bankams gresiančią riziką, įgyvendinimą;

2.4.1.3.

privalomą reikalavimą dėl ne mažesnio nei 3 % sverto koeficiento (LR (6)), kad įstaigos vengtų pernelyg didelio sverto;

2.4.1.4.

privalomą reikalavimą dėl grynojo pastovaus finansavimo rodiklio (NSFR (7)), kad būtų išspręsta su pernelyg dažnu trumpalaikiu didmeniniu finansavimu susijusi problema ir sumažinta su ilgalaikiu finansavimu susijusi rizika;

2.4.1.5.

reikalavimą, kad pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos (8) (G-SII (9)) turėtų minimalaus kapitalo ir kitų priemonių nuostoliams padengti pertvarkymo atveju. Šis reikalavimas, vadinamas bendro nuostolių padengimo pajėgumo (TLAC (10)) reikalavimu, bus įtrauktas į dabartinę minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo (MREL (11)) sistemą, taikomą visiems bankams, ir dėl jo sustiprės Europos Sąjungos pajėgumas spręsti problemas, susijusias su pasaulinės sisteminės svarbos įstaigų įsipareigojimų neįvykdymu, išsaugant finansinį stabilumą ir kuo labiau sumažinant mokesčių mokėtojui kylančią riziką. Be to, numatyta suderinti kreditorių klasifikavimą, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas tuo atveju, kai pertvarkant banką vykdomas gelbėjimas valstybės lėšomis.

2.4.2.

2.3.2 dalyje nurodyti tikslai, taip pat keli 2.3.4 dalyje minimi tikslai apima:

2.4.2.1.

bankų pajėgumo skolinti MVĮ ir finansuoti infrastruktūros projektus didinimą;

2.4.2.2.

nesudėtingiems ir mažiems bankams tenkančios administracinės naštos, atsirandančios dėl tam tikrų darbo užmokesčio taisyklių, visų pirma taisyklių, susijusių su perkėlimu ir darbo užmokesčio mokėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, akcijomis, mažinimą;

2.4.2.3.

užtikrinimą, kad Kapitalo reikalavimų direktyvos ir Kapitalo reikalavimų reglamento taisyklės būtų proporcingesnės ir dėl jų tektų mažesnė našta nesudėtingoms ir mažoms įstaigoms, kurioms nustatyti tam tikri dabartiniai įpareigojimai teikti informaciją ir deklaracijas, taip pat kai kurie sudėtingi reikalavimai dėl prekybos knygos neatrodo pagrįsti rizikos ribojimo argumentais.

2.4.3.

2.3.3 dalyje nurodyti tikslai yra tokie:

2.4.3.1.

išvengti neproporcingų kapitalo reikalavimų prekybos knygos pozicijoms, įskaitant su rinkos formavimo veikla susijusius reikalavimus;

2.4.3.2.

sumažinti tam tikrų priemonių (padengtų obligacijų, aukštos kokybės pakeitimo vertybiniais popieriais priemonių, valstybės skolos priemonių, rizikai apdrausti naudojamų išvestinių finansinių priemonių) išleidimo ar laikymo išlaidas;

2.4.3.3.

išvengti galimų neigiamų paskatų įstaigoms, teikiančioms tarpininkavimo paslaugas klientams, kurių sandorių tarpuskaitą atlieka pagrindinės sandorio šalys.

3.1.1.

Šiuos pasiūlymus neabejotinai reikia vertinti palankiai. Jais papildomas ir patikslinamas svarbus darbas, kurio imtasi kilus krizei, kad būtų reformuotas finansų sektorius. Juose taip pat atsižvelgiama į tai, kad Europos bankai ateityje ir toliau atliks labai svarbų vaidmenį visuomenėje, ypač finansuojant ekonomiką. Bankai turi atlikti reikšmingą vaidmenį kaip kapitalo rinkose veikiantys tarpininkai, o bankų paskolos liks pagrindinis namų ūkių ir įmonių, ypač MVĮ, finansavimo šaltinis Europoje. Tuo nereikia abejoti.

3.1.2.

Komitetas turi geriausias galimybes išsakyti nuomonę dėl bendro integruoto požiūrio, kuris buvo svarbiausias rengiant šiuos pasiūlymus ir kurio laikantis atsižvelgta į keletą pagrindinių socialinių tikslų ir pageidautinų pokyčių. Pažymėtina, kad vienas iš labai vertingų pateiktų pasiūlymų aspektų yra tas, jog taikomas praktinis požiūris, tačiau nenukrypstama nuo principų. Iš tikrųjų šių dviejų dalykų negalima atsieti.

3.1.3.

Šiuo metu, kai politinės, socialinės ir ekonominės sąlygos yra sunkios ir sudėtingos, taip pat kyla didelių iššūkių, suderinus ir susiejus keletą įvairiose srityse nustatytų svarbių tikslų būtų galima iš tiesų pasiekti pažangą įvairiose srityse siekiant tvaresnės bendros Europos ateities. Toks subalansuotas požiūris taip pat padeda susigrąžinti pasitikėjimą.

3.1.4.

Be to, Komitetas palankiai vertina tai, kad atsižvelgta į kvietimo teikti paraiškas dėl įnašų rezultatus (12), nes tai leido pasiekti, kad, viena vertus, požiūris būtų labiau suderintas, taip pat dalyvautų visi susiję subjektai, kita vertus, įgyvendinant nustatytus tikslus požiūris būtų sudėtingesnis ir įvairesnis.

3.1.5.

Komitetas ir toliau yra įsitikinęs, kad atspari ir daug kapitalo turinti bankų sistema yra svarbiausia sąlyga siekiant išsaugoti finansinį stabilumą.

3.1.6.

Priemonės, kuriomis siekiama remti ekonomiką, ir veiksmingas ekonomikos finansavimas taip pat yra svarbūs veiksniai norint kuo labiau skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą.

3.1.7.

Kadangi šiais pasiūlymais mažinama kylanti rizika, jie taip pat gali padėti sukurti bankų sąjungą (13) ir, Komiteto nuomone, yra labai svarbūs, nes leidžia pasiekti pažangą įgyvendinant trečiąjį ramstį – Europos indėlių garantijų sistemą. Bankų sąjunga savo ruožtu yra vienas svarbiausių EPS ramsčių, todėl reikia kuo greičiau ją įgyvendinti. Šie pasiūlymai taip pat bus naudingi kuriant kapitalo rinkų sąjungą (14), ir tai yra dar viena pridėtinė vertė.

3.1.8.

Šie pasiūlymai – tai naujas etapas siekiant atkurti pasitikėjimą finansų sektoriumi ir bankais, tačiau tikrai ne paskutinis. Komitetas tikisi, kad būsimi etapai bus panašūs į šį. Tai visų pirma pasakytina apie klausimus (15), kurie dar nagrinėjami, be kita ko, baigiant kurti sistemą „Bazelis III“ (16), ir dėl kurių greitai turėtų būti pateiktos išvados. Bet kuriuo atveju reikia dar labiau sumažinti sektoriuje kylančią riziką ir nepadaryti neproporcingos įtakos Europos bankų sektoriui.

3.1.9.

Be to, taip pat atrodo svarbu atidžiai stebėti tarptautines aplinkybes, juo labiau paaiškėjus, kad ne Europoje esantys partneriai kai kuriuos susitarimus, susijusius su pasauline finansų sektoriaus reforma, aiškina skirtingai ir (arba) ne taip griežtai. Plačiai reformos programai, kuri kilus finansų krizei priimta G 20 susitikime, negali kilti pavojus, taip pat dėl jos pasaulio lygmeniu negali atsirasti susiskaidymo arba pernelyg didelių skirtumų, kurie pakenktų ES įsteigtoms įstaigoms.

3.1.10.

Šiais pasiūlymais turi būti užtikrintas pakankamas aiškumas ir saugumas finansų sektoriui ir veiklos vykdytojams. Turi būti sudarytos sąlygos sektoriuje, kuriame mokamas tinkamas darbo užmokestis, kurio veikla tinkamai įvairinama ir kuris veikia bendroje Europos erdvėje, spręsti kitas problemas, įskaitant susijusias su technologijų bei skaitmenine pažanga ir mažomis palūkanų normomis ir keletą kitų dėl krizės kilusių problemų, pavyzdžiui, kai kuriose šalyse neveiksnių paskolų (17) problemą.

3.1.11.

Galiausiai Komitetas primena, kad reikia atsižvelgti į šešėlinę bankų sistemą ir ją reglamentuoti. Siekiant didinti finansinį stabilumą, taip pat reikia kontroliuoti ir prižiūrėti dėl šios sistemos galinčią kilti riziką. Todėl kartu reikėtų sudaryti vienodas sąlygas visiems finansų sektoriaus dalyviams ir jų tarpusavio veiklai.

3.2.1.

Komitetas palankiai vertina rizikos ribojimo sistemai skiriamą dėmesį, taip pat šios sistemos plėtrą ir stiprinimą naudojantis rodikliais ir imantis kitų veiksmų, nurodytų dabartiniuose pasiūlymuose. Komitetas šiuos pasiūlymus rems, juo labiau kad juose aptariami įvairūs aspektai ir jie visų pirma parengti taip, kad nebūtų netinkamai trukdoma finansuoti ekonomiką.

3.2.2.

Komitetas palankiai vertina tai, kad daugiau dėmesio skiriama reguliavimo ir priežiūros institucijų vaidmeniui šiame sektoriuje, taip pat siekį suteikti joms naujų galimybių, stiprinti ir gerinti taisyklių bei praktikos derinimą. Šis klausimas svarbus ne tik siekiant panaikinti pernelyg didelius skirtumus, susijusius su bankų vertinimu, bet ir atsižvelgiant į būsimą proporcingumo principo taikymo išplėtimą.

3.3.1.

Atsižvelgdamas į savo ankstesnes nuomones, Komitetas džiaugiasi, kad naujuose pasiūlymuose sprendžiamos su sąvoka too big to fail („per didelis, kad būtų leista žlugti“) susijusios problemos. Pagal minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo (MREL) sistemą, kuri apima bendrąją dalį (18) ir specialiąją dalį (19), įvedus Europos pasaulinės sisteminės svarbos įstaigoms nustatytą TLAC, galima taikyti suderintą ir kartu pritaikytą požiūrį.

3.3.2.

Tačiau tuo nereikia apsiriboti. Kaip Komitetas yra nurodęs anksčiau (20), visiškas sistemos „Bazelis III“ įgyvendinimas, Finansinio stabilumo taryba ir bankų, kurie yra per dideli, kad jiems būtų leista žlugti (too big to fail), problemų sprendimas laikantis tarptautinių susitarimų (G20) ateityje (ir toliau) turi būti politiniai prioritetai. Reikėtų toliau didinti finansų sektoriaus stabilumą bei atsparumą ir kartu vengti ateityje naudoti viešąsias lėšas bankams gelbėti. Be to, norint sudaryti sąlygas sukurti pertvarkymo mechanizmą reikėtų toliau dėti pastangas siekiant išsiaiškinti, kaip sumažinti aukštą bankų turimos valstybės skolos lygį (21). Tai taip pat padėtų visapusiškai įgyvendinti bankų sąjungą (22).

3.3.3.

Komitetas labai palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, kuriuo siekiama, įgyvendinant gelbėjimo privačiomis lėšomis sistemą, labiau suderinti kreditorių klasifikavimą sukūrus naują turto kategoriją, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos įvairiose valstybėse narėse (23).

3.4.1.

Be abejo, labai teigiamai reikėtų vertinti tai, kad įvairios numatytos priemonės parengtos atsižvelgiant į jų poveikį realiosios ekonomikos finansavimui ir kad buvo imtasi visų priemonių bankų skolinimo pajėgumui sustiprinti.

3.4.2.

Komitetas visų pirma palankiai vertina tai, kad daug dėmesio skiriama paskolų teikimui MVĮ, kurios yra ir išlieka Europos ekonomikos pagrindas. Jos kuria investicijas ir darbo vietas.

3.4.3.

Pirmiausia Komitetas palankiai vertina MVĮ rėmimo koeficiento (angl. SME Supporting factor) padidinimą ir išplėtimą. Jis primygtinai ragina kruopščiai išnagrinėti galimybę šį koeficientą dar labiau pakeisti siekiant kuo labiau padidinti asignavimus ir patenkinti MVĮ interesus. Komitetas taip pat prašo Komisijos dėti daugiau pastangų siekiant sustiprinti labiausiai nuo finansų krizės nukentėjusių valstybių narių ekonomiką.

3.4.4.

Komitetas taip pat mano, kad panašios pastangos turi būti skiriamos socialinei ekonomikai ir šioje srityje veikiantiems subjektams. Būtų galima nustatyti „socialinių įmonių rėmimo koeficientą“.

3.5.1.

Nors tolesnis kapitalo rinkų sąjungos kūrimas nėra svarbiausias Komisijos pasiūlymų aspektas, Komitetas palankiai vertina jam skiriamą dėmesį.

3.5.2.

Kaip EESRK jau yra nurodęs ankstesnėse savo nuomonėse (24) šiuo klausimu, jis mano, kad reglamentavimo ir priežiūros sistema turi padėti visapusiškai plėtoti kapitalo rinkų privalumus ir stebėti jų trūkumus, pavyzdžiui, nereikalingos arba pernelyg didelės rizikos prisiėmimą. Nauja sistema turi būti atspari neigiamam galimų naujų krizių poveikiui. Todėl taip pat reikia didinti konvergenciją ir stiprinti bendradarbiavimą mikrolygio ir makrolygio rizikos ribojimo priežiūros srityje tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmeniu.

3.6.1.

Visų pirma Komitetas nori dar kartą pabrėžti, kad labai svarbu išlaikyti būtiną bankininkystės įvairovę (25) siekiant ne tik užtikrinti stabilumą, bet ir sudaryti sąlygas kuo geriau patenkinti visų subjektų – indėlininkų, investuotojų, vartotojų arba verslininkų – poreikius.

3.6.2.

Komitetas su dideliu džiaugsmu konstatuoja, kad dabartiniuose pasiūlymuose pateikta keletas pasiūlymų dėl proporcingumo principo, kurį jis anksčiau yra nurodęs kaip pagrindinę mažų nesudėtingų bankų problemą (26).

3.6.3.

Komiteto nuomone, skiriama per mažai dėmesio šių bankų padėčiai. Dabartiniuose pasiūlymuose nepakankamai atsižvelgiama į šio tipo įstaigų ypatumus ir galimybes.

3.6.4.

EESRK šiuo atveju mano, kad dabartinis požiūris, kuris yra neišsamus ir ribotas, turi būti pakeistas aiškios struktūros ir išsamesniu požiūriu į proporcingumo principą.

3.6.5.

Konkrečiau, proporcingumo principas ne tik turėtų būti grindžiamas susijusių įstaigų dydžiu, bet ir jį taikant turėtų būti atsižvelgiama į: i) konkrečius įvairaus tipo įmonių ypatumus, ii) skirtingas šių bankų institucines formas ir iii) konkrečius įvairių rinkoje veikiančių finansų įstaigų tikslus.

3.6.6.

Šioms įstaigoms nereikia nustatyti neproporcingų įpareigojimų arba naštos. Priešingai, dėl tam tikrų specifinių aspektų, pavyzdžiui, reikalavimo teikti informaciją, reikėtų siekti didesnio lankstumo. Reikėtų nuodugniai išnagrinėti papildomas nuostatas dėl administracinės naštos mažinimo.

3.6.7.

Taip pat turėtų būti sudarytos vienodos sąlygos visoms šio tipo įstaigoms, neatsižvelgiant į jų teisinį statusą.

3.6.8.

Apskritai galima teigti, kad laikydamasis nustatytų principų Komitetas pasisako už tai, kad būtų kuo labiau padidintas proporcingumo principo poveikis (kalbant tiek apie įstaigų, kurioms šis principas gali būti taikomas, skaičių, tiek apie sritis ir sektorius, kuriuose jis taikomas), jeigu reguliavimo ir priežiūros įstaigos turi galimybę prireikus veikti greitai ir tinkamai.

4.1.

Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlytas priemones svarbu taikyti konkrečiai ir tinkamai, finansų įstaigoms būtina nustatyti pakankamą įgyvendinimo laikotarpį, kad jos pasirengtų taikyti naujus teisės aktus. Todėl Europos bankininkystės institucija turi greitai nustatyti technines ir įgyvendinimo taisykles, o numatyto įgyvendinimo laikotarpio nereikia pradėti taikyti, kol ši institucija nebaigs rengti visos su reglamentavimu susijusios informacijos.

4.2.

Siekiant išvengti galimo neigiamo poveikio realiosios ekonomikos finansavimui ir jį neutralizuoti, o tai įmanoma įvedant naująjį 9-ąjį tarptautinį finansinės atskaitomybės standartą (27), Komitetas pasisako už tai, kad būtų greitai patvirtintos teisinės pereinamojo laikotarpio nuostatos, numatytos dėl šio naujojo tarptautinio apskaitos standarto taikymo.

30.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/43

Pranešėja

Milena ANGELOVA

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina pirmą kartą paskelbtą kvietimą teikti informaciją kaip novatorišką, informatyvią ir naudingą priemonę, skirtą teisėkūros iniciatyvų poveikiui ES lygmeniu vertinti, ir tikisi, kad ateityje tai taps įprasta praktika.

1.2.

EESRK remia kvietimo teikti informaciją išvadą, kurioje pabrėžiama, kad iš esmės pastarųjų finansinių reformų pagrindiniai principai yra neginčijami ir kad naujomis taisyklėmis padidintas finansų sistemos stabilumas ir atsparumas. EESRK pabrėžia, kad svarbu, jog ES finansinių paslaugų reglamentavimo sistema siekiama sparčiau sudaryti kapitalo rinkų sąjungą (angl. CMU).

1.3.

Kalbant apie proporcingumą, EESRK palankiai vertina požiūrį, pagal kurį šia reforma būtų plačiau siekiama geriau suderinti finansinį stabilumą ir augimo tikslus. Jis ragina valstybes nares perkeliant ES taisykles į nacionalinę teisę neužkrauti nereikalingos naštos ir apribojimų. Jis primena tiek ES, tiek nacionalinės teisės aktų leidėjams, kad reikėtų suplanuoti pagrįstus naujų teisės aktų įsigaliojimo ir taikymo terminus, kad visi suinteresuotieji subjektai galėtų prisitaikyti.

1.4.

EESRK rekomenduoja visų pirma finansinių paslaugų reglamentavimo sistemos srityje griežtai stebėti perkėlimo aspektus, kurie paliekami valstybių narių nuožiūrai, ir nustatyti atitinkamas įgyvendinimo kontrolės priemones, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir skatinamas tolesnis kapitalo rinkų sąjungos vystymas.

1.5.

EESRK pritaria tam, kad bankams reikia skirti ypatingą dėmesį, nes jie plačiajai visuomenei teikia svarbias visuotinės svarbos paslaugas ir yra pagrindinis MVĮ finansavimo šaltinis. ES finansų sistemoje dominuoja universalūs bankai, todėl teisės aktų leidėjams tenka labai sudėtinga užduotis, nes verslo laisvę ir rizikingą elgesį šiame sektoriuje visada reikia kruopščiai suderinti su stabilumo poreikiu.

1.6.

Dėl to EESRK ragina Europos sprendimus priimančius subjektus išspręsti šio pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto (1), kurio bendro sprendimo procedūra šiuo metu yra atsidūrusi aklavietėje, aspektus ir taip paspartinti ES bankų sektoriaus struktūrinę reformą. EESRK primena, kad teisės aktai – ne visada tinkamiausias politinis atsakas, ir jis ragina Komisiją, kai įmanoma, rinktis su teisėkūra nesusijusius ir rinka grindžiamus sprendimus.

2.1.

EESRK remia Europos Komisijos pastangas prieš priimant pasiūlymus dėl reglamentavimo finansinių paslaugų srityje paskelbti kvietimą teikti informaciją ir rekomenduoja, kad tai taptų įprasta teisėkūros proceso praktika. Šis metodas taikomas pirmą kartą ir EESRK mano, kad jį reikėtų laikyti gerąja patirtimi, kuria reikia vadovautis ir ateityje. EESRK taip pat palankiai vertina tai, kad šį metodą taip pat tvirtai remia Europos Parlamentas (2).

2.2.

EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija, kviesdama teikti informaciją, žengia dar vieną žingsnį į priekį reglamentavimo metodikos srityje atsižvelgdama į finansinių paslaugų reglamentavimo visumą ir įvertinama, kokia yra atskirų teisės aktų sąveika. Jis ragina Komisiją apsvarstyti galimybę būsimose teisėkūros iniciatyvose plačiau taikyti šį metodą. Toks metodas atitinka programą REFIT (3) ir geresnio reglamentavimo darbotvarkę (4).

2.3.

EESRK palankiai vertina Komisijos pastangas, susijusias su teisės aktų leidėjų vaidmeniu kuriant tinkamą bankų sektoriaus (ir platesniu mastu – finansų sektoriaus) vystymo pagrindą, kad jis galėtų atlikti savo svarbias ir nepakeičiamas funkcijas teikiant paramą tvariam ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui.

2.4.

Kad būtų veiksmingai pasinaudota jau pasiektais rezultatais ir nebūtų prarastas pagreitis, EESRK ragina Komisiją papildomai ir išsamiai išanalizuoti surinktus skirtingų teisės aktų nenuoseklumo, sutapimų ir nenumatytos sąveikos pavyzdžius.

2.5.

Atsižvelgdamas į tai, kad būtina skubiai atkurti ir skatinti augimą ES, EESRK ragina augimui palankesniu būdu siekti rizikos ribojimo tikslų. Kadangi banko kreditai tebėra pagrindinis daugelio ES įmonių, ypač MVĮ, finansavimo šaltinis, rengiant naujas taisykles visų pirma reikėtų stengtis netrukdyti ekonomikos finansavimo srautui.

2.6.

Kalbant apie proporcingumą, EESRK palankiai vertina požiūrį, pagal kurį šia reforma būtų plačiau siekiama geriau suderinti finansinį stabilumą ir augimo tikslus. EESRK pabrėžia, kad reikėtų stengtis užtikrinti, kad šio požiūrio būtų laikomasi ir valstybių narių lygmeniu ir kad valstybės narės, perkeldamas ES taisykles į nacionalinę teisę, neužkrautų nereikalingos naštos ar apribojimų. Šis siekis dera su pastangomis panaikinti dėl įvairių atskirų reikalavimų dubliavimosi ir neatitikimo atsirandančią naštą. Būtinybę suderinti reikėtų derinti su poreikiu pripažinti įvairovę, užtikrinti proporcingą reglamentavimą ir skatinti deramą naudojimąsi diskrecija.

2.7.

EESRK ragina Komisiją, rengiant pasiūlymus dėl direktyvų, atsižvelgti į tai, kad valstybės narės skirtingai perkelia direktyvas į nacionalinę teisę. Kai kurios šalys jas perkelia pernelyg griežtai ir tiesiogiai ir taip panaikina numatytą direktyvos lankstumą ir dažnai pačios vidaus pramonei nustato gerokai griežtesnes sąlygas nei kitoms šalims. Kitos šalys veikia savo nuožiūra ir menkai vadovaujasi atitinkamais teisės aktais. Tai lemia nevienodas sąlygas ir prieštarauja vienam iš svarbiausių šių teisės aktų tikslų. Dėl to EESRK siūlo labai atidžiai prižiūrėti skirtingą perkėlimą į nacionalinę teisę ir priimti deramas teisės aktų įgyvendinimo kontrolės priemones.

2.8.

EESRK iš esmės remia tolesnes priemones, kurių imtis Komisija pasiūlė savo komunikate (5), ir ragina Komisiją surengti išsamias konsultacijas su tam tikrų sektorių suinteresuotaisiais subjektais dėl atitinkamų teisės aktų, kai jie bus parengti.

2.9.

Komisija, imdamasi papildomų tolesnių priemonių, turėtų atsižvelgti į tai, kad daugeliu atveju perkėlimo į nacionalinę teisę terminai finansinių paslaugų srityje yra susiję su pagrindinių teisių priėmimu (1-asis lygis). Vis dėlto, kad būtų užtikrintas deramas įgyvendinimas, taip pat reikia nurodyti konkrečius išsamių įgyvendinimo priemonių aspektus (2-asis lygis). Dėl to perkėlimo į nacionalinę teisę terminai, susiję su 1-ojo lygio teisės aktais, dažnai yra per trumpi. Dėl to perkėlimo į nacionalinę teisę terminus reikia susieti su galutinių išsamių įgyvendinimo priemonių priėmimu (2-asis lygis). EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, kad parengtų perkėlimo į nacionalinę teisę veiksmų gaires, ir norėtų atidžiai sekti pokyčius.

3.1.1.

EESRK palankiai vertina pasiūlytus pakeitimus svarbiose Kapitalo reikalavimų reglamento (KRR2 dokumentų rinkinys) srityse, kad būtų apsaugoti bankų pajėgumai finansuoti ekonomiką (6).

3.1.1.1.

EESRK labai pritaria minčiai pritaikyti sverto koeficientą, kad būtų atspindėta ES finansų sektoriaus įvairovė ir apsaugotas tarpuskaitos ir viešosios plėtros finansavimo prieinamumas.

3.1.1.2.

EESRK palankiai vertina pasiūlymą laipsniškai panaikinti ir suderinti grynąjį pastovaus finansavimo rodiklį, kad būtų užtikrintas deramas ES prekybos finansavimo veiklos, išvestinių finansinių priemonių rinkų ir atpirkimo sandorių rinkų veikimas.

3.1.2.

Visos Europos MVĮ banko kreditus vis dar laiko pagrindiniu finansavimo šaltiniu (7). EESRK palankiai vertina Komisijos ketinimą išplėsti MVĮ rėmimo koeficiento taikymo sritį į ją įtraukiant didesnes kaip 1,5 mln. EUR dydžio paskolas (8). Kartu jis ragina Komisiją skirti ypatingą dėmesį pakankamo bankų finansavimo vertinimui ir imtis veiksmų, kurie būtų veiksmingiau sutelkti į bankų finansavimą, kad jis atitiktų konkrečius MVĮ poreikius, kurie priklauso nuo jų skirtingų rizikos profilių, vystymosi etapų, pramonės buvimo vietos ir kt. EESRK taip pat siūlo Komisijai apsvarstyti galimybę anticiklinės ar sisteminės rizikos atvejais galimam nuosavų lėšų poreikio reikalavimų didinimui taikyti MVĮ rėmimo koeficientą, nes kitaip gali būti apribotas skolinimas MVĮ.

3.1.3.

EESRK pritartų tam, kad būtų gerokai sumažinti skolos priemonių traktavimo skirtumai, siekiant stiprinti ekonomikos atsparumą ir gerinti kapitalo paskirstymą, nes tai padidins nuosavo kapitalo priemonių patrauklumą emitentams ir investuotojams.

3.1.4.

Kad būtų sukurta kapitalo rinkų sąjunga (9), EESRK pabrėžia, kad įmonės turėtų turėti galimybę patekti į skirtingų rūšių rinkas ES, atsižvelgiant į jų dydį, veiklos aprėptį ir konkrečias savybes.

3.1.5.

ES finansinių paslaugų reglamentavimo sistema – tai nepakeičiama galimybė geriau patenkinti investuotojų ir vartotojų pasirinkimų poreikį ir sukurti aplinką, kurioje bus skatinamos inovacijos finansinių produktų srityje.

3.2.1.

EESRK pabrėžia, kad reikia pamažu tęsti bankų sąjungos sudarymą, ir pažymi, kad šioje srityje reikia visapusiškai ir laiku įgyvendinti teisės aktus.

3.2.2.

EESRK ragina Komisiją toliau stengtis užbaigti bankų sektoriaus struktūrinės reformos reglamentavimą. Komitetas pabrėžia, kad reikia supaprastinti ataskaitų teikimo reikalavimų turinį ir dažnumą ir išnagrinėti, kokių duomenų iš tiesų reikia, suderinti šablonus ir supaprastinti reikalavimus bei užtikrinti išimtis MVĮ, kai įmanoma.

3.2.3.

EESRK ragina Komisiją peržiūrint ERIR (Europos rinkos infrastruktūros reglamentas) įvertinti galimą pagrindinių sandorio šalių (PSŠ) priimamo užstato kokybės mažinimo poveikį jų atsparumui ir apsvarstyti, ar tam tikrus rinkos subjektus, pavyzdžiui, pensijų fondus, būtų galima visam laikui atleisti nuo pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos reikalavimo, jei jų dalyvavimas sumažintų visos finansų sistemos stabilumą dėl to, kad būtų priimamas alternatyvus nepiniginis užstatas.

3.2.4.

EESRK, laikydamasi proporcingumo principo, teigia, kad:

3.3.1.

EESRK tvirtai mano, kad sėkmingas kapitalo rinkų sąjungos sudarymas visų dydžių, sektorių ir gyvavimo ciklų etapų ES įmonėms turėtų suteikti vartotojams palankią, paprastą ir prieinamą prieigą prie ES kapitalo rinkų. EESRK tikisi, kad su Prospekto direktyva bus pateiktas veiksmingas 2 lygmens teisės aktas, kuriuo turėtų būti skatinamas visų pirma MVĮ įtraukimas į biržų sąrašus, ir bus sukurta palankesnė lėšų rinkimo tvarka.

3.3.2.

Nors EESRK pripažįsta, kad nacionalinės priežiūros institucijos turi daugiau informacijos apie vietos rinkos ypatumus, jis įspėja, kad tai jokiu būdu nėra dingstis nustatyti perteklinį reglamentavimą ir kad nacionalinio lygmens reikalavimai neturėtų būti griežtesni už ES teisės aktų nuostatas.

3.3.3.

EESRK yra susirūpinęs dėl vis sudėtingesnių teisės aktų, kuriuos atspindi didesnis visų lygmenų – tarptautinio, ES ir nacionalinio – teisės aktų ir priežiūros kiekis, išsamumas ir lygių skaičius. Žinoma, jis pripažįsta, kad finansų rinkos yra labai sudėtingos, todėl joms reikalingas sudėtingesnis reglamentavimas, tačiau įspėja, kad tai gali turėti neigiamos įtakos investicijoms. EESRK manymu, teisės aktai – ne visada tinkamiausias politinis atsakas, ir jis ragina Komisiją, kai įmanoma, rinktis su teisėkūra nesusijusius ir rinka grindžiamus sprendimus.

3.4.1.

EESRK palankiai vertintų rizika grindžiamą požiūrį į reglamentavimą tai pačiai rizikai taikant vienodas taisykles. Šioje srityje atkreipia dėmesį į turto įvairinimo (tiek turto klasės, tiek turto kilmės atžvilgiu) naudą kaip būdą geriau įvairinti riziką ir atitikti investuotojų poreikius.

3.4.2.

EESRK atkreipia dėmesį į poreikį ES lygmeniu greitai įgyvendinti iniciatyvas, kuriomis skatinama daugiau ir geresnių finansinio švietimo priemonių (10), atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos valstybės narės poreikius. Reikia skirti ypatingą dėmesį MVĮ, taip pat ir dėl to, kaip geriau pasinaudoti kapitalo rinkų teikiamomis galimybėmis.

3.4.3.

Tarpininkai, visų pirma verslo asociacijos, turi atlikti labai svarbų vaidmenį paskirstydami finansavimą realiajai ekonomikai ir gerai išplėtotoms vietos ekosistemoms.

3.4.4.

EESRK, atsižvelgdama į ankstesnėje nuomonėje (11) padarytas išvadas, pabrėžia, kad konsultacijos dėl mažmeninių finansinių paslaugų buvo pernelyg plataus masto, ir siūlo numatomam mažmeninių finansinių paslaugų veiksmų planui taikyti konkretesnį požiūrį, kad būtų pasiekti apčiuopiamesni rezultatai. EESRK taip pat mano, kad šis veiksmų planas turėtų būti parengtas skiriant didelį dėmesį vartotojų apsaugai.

3.4.5.

EESRK visapusiškai pritaria tam, kad rengiant būsimas taisykles visų pirma reikia atsižvelgti į technologinė plėtrą. Vis dėlto jis ragina Komisiją, siekiant šių tikslų, taip pat atsargiai vertinti grėsmę kibernetiniam saugumui. Jis pabrėžia, kad integruotu požiūriu į kapitalo rinkų sąjungos sudarymą derėtų sutelkti dėmesį į bendrosios skaitmeninės rinkos vystymą ir vykdomas reformas įmonių teisės ir įmonių valdymo srityje.

3.4.6.

EESRK siūlo į tolesnes priemones įtraukti papildomą Skaidrumo direktyvos peržiūrą, kuria būtų susitelkta į pranešimus apie kontrolinius akcijų paketus. Šie pranešimai skirtingose šalyse, o kartais ir bendrovėse, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į biržos sąrašus, skiriasi. Tai – nereikalinga našta investuotojams ir jos reikėtų vengti vykdant visapusišką suderinimą, nes ji kenkia kapitalo rinkos sąjungos vystymui.

3.4.7.

Apskritai tarpvalstybinėms investicijoms kenkia tai, kad investuotojai, investuodami į bendroves, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į biržos sąrašus ir kurių registruotoji būstinė yra vienoje iš 28 valstybių narių, turi atsižvelgti į 28 atskiras reglamentavimo sistemas. Išsamūs reglamentai, o ne direktyvos, būtų svarbus žingsnis siekiant sukurti kapitalo rinkų sąjungą. Europos lygmens priežiūra ir įgyvendinimas turėtų papildyti reglamentus.

4.1.

EESRK ragina į bankų sąjungą visapusiškai įtraukti euro zonai nepriklausančias valstybes nares.

4.2.

EESRK, atsižvelgdamas į savo pastarąją nuomonę (12), pabrėžia, kad peržiūrint Prospekto direktyvą turėtų būti siekiama sumažinti MVĮ išlaidas ir supaprastinti jų procedūras kartu užtikrinant deramą investuotojų apsaugos pusiausvyrą. EESRK pabrėžia, kad į poveikio vertinimą bei sąnaudų ir naudos analizę derėtų įtraukti išsamų 2-ojo lygio priemonių, kurios sudaro didelę dalį ES finansų reguliavimo sistemos, poveikio vertinimą.

4.3.

EESRK ragina Komisiją ir atitinkamas priežiūros institucijas atsižvelgti į tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų ir prudencinių reikalavimų sąveiką ir peržiūrėti nuosavų lėšų mokesčių apskaitos poveikį.

4.4.

Kartu EESRK norėtų atkreipti Komisijos dėmesį į tai, kad kartais reglamentai keičiasi taip dažnai, kad atsiranda painiava ir institucijoms bei asmenims tampa labai sudėtinga ar netgi neįmanoma jų laikytis. Reikia numatyti tinkamą laiką, skirtą procedūroms ir formoms pritaikyti, dėl to Komisija, prieš priimdama naujus pokyčius, turėtų numatyti tokį laiko tarpą.

4.5.

Komisija turi užtikrinti, kad būtų numatyta pakankamai laiko deramai įgyvendinti teisės aktus nacionaliniu lygmeniu net ir tais atvejais, kai konsultuojamasi su Europos priežiūros institucijomis rengiant 2 lygio teisės aktus. Kitu atveju reikia arba pratęsti įgyvendinimo terminus (kaip mažmeninių ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų paketo atveju), arba blogiausiu atveju įmonėms ir jų darbuotojams liks per mažai laiko susipažinti su naujais teisės aktais prieš pradedant jų laikytis.

4.6.

EESRK tvirtai tiki, kad finansų sektoriuje, be reglamentavimo pastangų, reikia pakeisti tiek kultūrą, tiek elgesį, ir dėl to ragina visus suinteresuotuosius objektus nuolat stengtis siekti geresnės atitikties, lankstesnio ir skaidresnio valdymo ir ilgalaikio visų rinkos dalyvių orientavimo.

4.7.

Kad būtų skatinama konkurencija labai koncentruotoje rinkoje, EESRK norėtų, kad būtų skatinami papildomi reitingų teikėjai. Tai taip pat turėtų padėti sumažinti pernelyg dideles išlaidas, kurias MVĮ patiria gaudama išorinio kredito reitingą, ir EESRK taip pat ragina Komisiją papildomai išnagrinėti, kaip būtų galima palyginamai ir prieinamai reitinguoti MVĮ.

4.8.

Kad būtų užtikrintas greitas ir veiksmingas įgyvendinimas, atitinkantis 2017 m. Komisijos darbo programos (13) prioritetus, EESRK rekomenduoja imtis veiksmų, kuriais būtų užtikrinta, kad valstybės narės būtų visiškai įsipareigojusios laikytis direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminų ir užtikrinti, kad jos būtų visapusiškai įgyvendintos.

4.9.

EESRK, atsižvelgdama į geresnio reglamentavimo iniciatyvą, ragina Komisiją supaprastinti ankstyvą visų susijusių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant ekspertų grupes ir patariamąsias įstaigas, dalyvavimą, kad būtų užtikrintas suderintas dalyvavimas konsultacijose, atspindintis suinteresuotųjų subjektų įvairovę.

30.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/49

Pranešėja

Christa SCHWENG (AT/I)

Bendrapranešėjė

Giulia BARBUCCI (IT/II)

1.1.

EESRK atsižvelgia į pasiūlymą dėl reglamentų, kuriais įsteigtos trys agentūros – CEDEFOP, EUROFOUND ir ES-OSHA, – peržiūros. Komitetas labai palankiai vertina tai, kad bus išlaikyta subalansuota trišalė valdybos struktūra, priešingai nei pasiūlymuose dėl bendro požiūrio. Trišalis valdymas – įtraukaus požiūrio, kai svarbiu laikomas socialinių partnerių vaidmuo siekiant bendrų sprendimų, išraiška.

1.2.

Bendri visų trijų agentūrų tikslai turėtų būti apibrėžti vienodai ir išsamiau – „remti visų ES institucijų ir įstaigų, valstybių narių ir socialinių partnerių poreikius“.

1.3.

EESRK palaiko tai, kad su darbuotojų skyrimu ir atitinkamos agentūros vidaus struktūrų keitimu susiję įgaliojimai turėtų ir toliau tekti direktoriui. Tik išskirtinėmis aplinkybėmis, kai direktorius negali vykdyti paskyrimų tarnybos funkcijų, valdyba turėtų nuspręsti, kad ši kompetencija perduodama kitam vyresniajam darbuotojui.

1.4.

EESRK nesutinka su vykdomosios valdybos narių skaičiaus mažinimu, nes tai bus nenaudinga interesų grupei, kurios atstovas dabar eina pirmininko pareigas, nes tada grupė vykdomojoje valdyboje neturės jokio kito atstovo. Be to, platesnis atstovavimas vykdomojoje taryboje sudaro galimybes diskutuoti turint daugiau informacijos.

1.5.

EESRK palankiai vertina tai, kad laikomasi standartizuoto požiūrio į vykdomojo direktoriaus skyrimą ES-OSHA nustatyta tvarka.

1.6.

EESRK yra įsitikinęs, kad direktoriaus pavaduotojo pareigos pasirodė esančios naudingos ir jas reikėtų išsaugoti, jei jos yra. Atsižvelgdamas į tai, kad taikoma skirtinga praktika puikiai veikia, Komitetas reikalauja visoms trims agentūroms suteikti tam tikro lankstumo. Galutinį sprendimą dėl direktoriaus pavaduotojo pareigų turėtų priimti valdyba.

1.7.

EESRK laikosi nuomonės, kad ryšių užmezgimo ir bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis klausimais turėtų užtekti tik valdybos, kurioje atstovaujama Komisijai, pritarimo.

2.1.

Šiais siūlomais reglamentais reglamentai, kuriais įsteigtos trys agentūros – Eurofound, Cedefop ir ES-OSHA, – bus suderinti su bendru požiūriu į decentralizuotas agentūras. Šį požiūrį 2012 m. patvirtino Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba ir Europos Komisija, jo laikantis Europos agentūrose turėtų būti tam tikru mastu standartizuoti nuoseklumo, veiksmingumo, atskaitomybės ir skaidrumo reikalavimai. Laikantis bendro požiūrio, agentūros „prisideda prie Sąjungos svarbios politikos įgyvendinimo, taip padėdamos visoms institucijoms, visų pirma Komisijai, daug dėmesio skirti pagrindiniams politikos formavimo uždaviniams. Be to, agentūros remia sprendimų priėmimo procesą, sutelkdamos technines ar specialistų žinias, turimas Europos ir nacionaliniu lygiu, ir taip padeda stiprinti valstybių narių ir ES bendradarbiavimą svarbiose politikos srityse.“ Skirtingai nei kitoms ES agentūroms, šioms trims agentūroms būdinga trišalio valdymo tradicija, t. y. valdant agentūras dalyvauja kiekvienos valstybės narės Vyriausybių, darbuotojų ir darbdavių atstovai. Agentūrų veiklą taip glaudžiai siejant su tuo, kas vyksta valstybėse narėse, užtikrinamas jų veiklos teminis ir politinis aktualumas. Dabartinė užduotis suderinti šių trijų agentūrų steigiamuosius reglamentus suteikia ir galimybę nustatyti bei pabrėžti specifinius trišalio valdymo mechanizmus, bėgant laikui susiformavusius kiekvienoje agentūroje, taip pat užtikrinti nusistovėjusios gerosios patirties tęstinumą.

2.2.

Prieš paskelbiant apie šį bendrą požiūrį buvo atliktas visų Europos agentūrų vertinimas.

3.1.

Visoms trims agentūroms taikytas teisinis pagrindas buvo Europos Sąjungos sutarties 235 straipsnis (dabar SESV 352 straipsnis), o priėmus Teisingumo Teismo sprendimą šį pagrindą reikėjo atnaujinti. Agentūrų Eurofound ir ES-OSHA teisinis pagrindas buvo SESV 153 straipsnio 2 dalies a punktas, agentūros Cedefop – SESV 166 straipsnio 4 dalis, 165 straipsnio 4 dalis ir 149 straipsnis.

3.2.

Keičiant reglamentus nė vienai iš trijų agentūrų nepavesta naujų užduočių, tačiau visų jų užduotys priderintos prie dabartinių aplinkybių, o pasenusios idėjos – atnaujintos.

3.3.1.

Visoms trims agentūroms būdinga tai, kad valdybą sudaro ne tik visų valstybių narių ir Europos Komisijos atstovai, bet ir dvidešimt aštuoni nacionalinių darbdavių ir darbuotojų organizacijų atstovai. Trišalis valdymas – įtraukaus požiūrio, kai svarbiu laikomas socialinių partnerių vaidmuo siekiant bendrų sprendimų, išraiška. Laikantis bendro požiūrio, darbdavių ir darbuotojų organizacijų atstovų skaičius turėjo labai sumažėti. Tai sukėlė Europos ir nacionalinių socialinių partnerių organizacijų nuogąstavimų, taigi pirminė struktūra buvo palikta.

3.3.2.

Valdybos narius ketveriems metams skiria Taryba. Be tam tikrų agentūros veiklos sričių išmanymo, valdybos nariai taip pat turi turėti atitinkamų valdymo, administravimo ir biudžeto srities gebėjimų. Darbdavių ir darbuotojų atstovus skiria Taryba, remdamasi pagrindinių Europos darbdavių ir darbuotojų organizacijų pasiūlymais. Ligi šiol agentūrai ES-OSHA taikytas papildomas kriterijus – skiriami atstovai turėjo būti Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamojo komiteto nariai arba atstovai.

3.3.3.

Valdybos užduotys: tvirtinti programavimo dokumentus, biudžetą, metinę veiklos ataskaitą, finansines taisykles, kovos su sukčiavimu strategiją, interesų konfliktų prevencijos ir valdymo taisykles, darbo tvarkos taisykles, komunikacijos ir sklaidos planus, su darbuotojų skyrimu susijusius įgaliojimus, vykdomojo direktoriaus ir apskaitos pareigūno skyrimą, tolesnius, su OLAF ataskaitomis ir vertinimais susijusius veiksmus, taip pat sprendimus, susijusius su atitinkamos agentūros vidaus struktūra ir darbo susitarimais su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis.

3.3.4.

Metinių ir daugiamečių programavimo dokumentų tvirtinimo ir perdavimo laikotarpiai dar derinami.

3.3.5.

Valdybos pirmininkas ir trys pirmininko pavaduotojai skiriami iš Vyriausybės, darbdavių bei darbuotojų interesų grupių atstovų ir Komisijos; jie dvejiems metams išrenkami 2/3 balsų dauguma (iki šiol ES-OSHA jie rinkti metams). Valdyba posėdžiauja kartą per metus, sprendimus priima paprasta balsų dauguma.

3.3.6.

Vykdomąją valdybą (anksčiau – biuras) sudaro valdybos pirmininkas, trys pirmininko pavaduotojai, grupių koordinatoriai ir vienas Komisijos atstovas. Agentūroms Eurofound ir ES-OSHA tai reiškia, kad vykdomosios valdybos narių bus mažiau; iki šiol valdybą galėjo sudaryti 11 asmenų.

3.3.7.

Iki dabar vykdomosios valdybos užduotis buvo stebėti, kaip įgyvendinami valdybos sprendimai, bet priėmus naująjį reglamentą jai bus suteikta išsamesnių įgaliojimų: rengti sprendimus, kuriuos turi priimti valdyba, ir kartu su valdyba stebėti tolesnius OLAF veiksmus, taip pat konsultuoti direktorių ir teikti jam paramą įgyvendinant valdybos sprendimus. Skubiais atvejais visų trijų agentūrų vykdomosios valdybos gali valdybos vardu priimti laikinuosius sprendimus valdymo klausimais, įskaitant paskyrimų tarnybos funkcijas ir biudžeto klausimus.

3.3.8.

Palyginti su ankstesniais reglamentais, siūlomame reglamente gerokai tiksliau nustatytos direktorių pareigos. Naujas yra ir sprendimas dėl vieno ar kelių vietos biurų steigimo vienoje ar keliose valstybėse narėse siekiant užtikrinti veiksmingesnį agentūros užduočių vykdymą. Tokiam sprendimui reikia gauti išankstinį Komisijos, valdybos ir atitinkamos valstybės narės pritarimą.

3.3.9.

Iš Komisijos siūlomų kandidatų sąrašo direktorių penkeriems metams 2/3 balsų dauguma skiria valdyba. Direktoriaus kadencija gali būti pratęsta vieną kartą atsižvelgiant į jo veiklos rezultatų vertinimą. Ši skyrimo tvarka atitinka ES-OSHA taikomą tvarką. Agentūros Cedefop ir Eurofound turi direktoriaus pavaduotojus.

3.3.10.

Siūlomais reglamentais taip pat suvienodinamos Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, finansinės nuostatos, programavimo nuostatos ir esamos ataskaitų teikimo nuostatos.

3.3.11.

Kiekviename pasiūlyme dėl reglamento taip pat esama naujų standartinių nuostatų dėl teisinio statuso, susitarimo dėl būstinės, kalbos vartojimo tvarkos, skaidrumo, kovos su sukčiavimu, slaptos informacijos saugumo taisyklių, atsakomybės, vertinimo ir bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis.

4.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) laikosi nuomonės, kad bendri standartai visoms trims trišalio valdymo agentūroms turi būti taikomi atsižvelgiant į esamą geriausią patirtį, kuri labai pasikeitė. Taisyklės ir valdymo bruožai turi būti kuo panašesni, tačiau reikia atsižvelgti į specifinį kiekvienos agentūros pobūdį. Pagrindiniai trišalio valdymo struktūros bruožai turėtų būti vienodi visose trijose agentūrose, o jo įgyvendinimo būdai turėtų būti kiek įmanoma panašesni. Įvairūs klausimai, pavyzdžiui, konkretūs tikslai, užduotys ir pagalbinės ar patariamosios struktūros turėtų būti nustatomos kiekvienai agentūrai konkrečiai.

4.2.

Bendri visų trijų agentūrų tikslai turėtų būti apibrėžti vienodai ir išsamiau – „remti visų ES institucijų ir įstaigų, valstybių narių ir socialinių partnerių poreikius“.

4.3.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas labai palankiai vertina tai, kad bus išlaikyta subalansuota trišalė valdybos struktūra, priešingai nei siūlyta pirminiuose pasiūlymuose dėl bendro požiūrio. Visos trys agentūros yra atsakingos už sritis, glaudžiai susijusias su darbu. Dėl šios priežasties itin svarbi darbdavių ir darbuotojų atstovų kompetencija, taip pat būtina užtikrinti, kad agentūrų veikla deramai atitiktų darbdavių ir darbuotojų realijas ir Sąjungos valstybėse narėse sukauptą įvairiausią patirtį. Šioms grupėms tiesiogiai dalyvaujant valdyboje, užtikrinamas geresnis bendradarbiavimas ir stiprinamas atsakomybės jausmas. Tuo taip pat užtikrinama, kad rengiant metines ir daugiametes programas būtų atsižvelgiama į darbdavių ir darbuotojų reikmes ir kad agentūros į tai atsižvelgtų vykdydamos savo užduotis.

4.4.

Skiriant valdybos narius reikia atsižvelgti ne tik į tai, kaip jie išmano tam tikras agentūros veiklos sritis, bet ir į atitinkamus valdymo, administravimo ir biudžeto srities gebėjimus. EESRK požiūriu, pagrindinis valdybos narių skyrimo kriterijus turėtų ir toliau būti jų atitinkamas konkrečios agentūros veiklos srities išmanymas. Nors visiškai suprantama, kad reikalaujama tam tikrų pagrindinių valdymo, administravimo ir biudžeto srities žinių, griežtas šios sąlygos aiškinimas neturėtų reikšti, kad agentūros veiklos srities ekspertams nebus leidžiama dalyvauti valdybos darbe.

4.5.

Naujajame reglamente taip pat nustatyta, kad valdybos užduotys turi būti platesnės nei vien tradicinės priežiūros funkcijos, susijusios su biudžetu ir planavimu, taigi valdyba taip pat galės vykdyti įgaliojimus, susijusius su darbuotojų skyrimu ir keisti atitinkamos agentūros vidaus struktūras. EESRK mano, kad tradiciškai tai direktoriaus pareiga, o ne priežiūros funkcijų vykdymo dalis. Komitetas siūlo šiuos įgaliojimus panaikinti. Tačiau EESRK pripažįsta, kad jeigu, susidarius išskirtinėms aplinkybėms, direktorius negalėtų vykdyti paskyrimų tarnybos funkcijų, ši įgaliojimas turi būti perduodamas kitam vyresniajam darbuotojui. Šį sprendimą valdyba turėtų priimti dviejų trečdalių balsų dauguma.

4.6.

Bilbao mieste veikiančios agentūros valdybos pirmininko kadencija turi būti pratęsta iki dvejų metų; kitose dviejose agentūrose ši tvarka jau taikoma. EESRK požiūriu, reikalinga užuomina į tai, kad visose agentūrose pirmininkas turėtų būti renkamas pagal rotacijos principą, jį renkant iš įvairių interesų grupių. Taip pat reikėtų nustatyti, kad pirmininko pareigas kelis kartus gali eiti tas pat asmuo. EESRK įspėja, kad, pirmininkaujant dvejus metus, ne visoms interesų grupėms bus teikiama vienoda svarba per vieną kadenciją, todėl siūlo, kad valdybos pirmininko kadencijos trukmė nesikeistų ir liktų įvairiose agentūrose taikoma tvarka.

4.7.

Siūloma, kad vykdomosios valdybos narių skaičius būtų sumažintas, tačiau jai būtų pavesta papildomų užduočių; išsamus užduočių sąrašas pateiktas. Dėl praktinių priežasčių ir pirmiausia dėl to, kad vykdomoji valdyba vykdo veiklą laikotarpiu tarp valdybos posėdžių, EESRK siūlo prieš užduočių sąrašą įterpti žodį „pavyzdžiui“, kad būtų aišku, jog sąrašas yra orientacinis. Kaip ir valdybai, vykdomajai valdybai neturėtų būti suteikiama su darbuotojų skyrimu susijusių įgaliojimų. EESRK siekį mažinti Eurofound ir ES-OSHA vykdomųjų valdybų narių skaičių vertina šiek tiek skeptiškai. Visų pirma, interesų grupei, kurios atstovas dabar eina pirmininko pareigas, tai bus nepalanku, nes vykdomojoje valdyboje ji neturės jokio kito atstovo. EESRK siūlo palikti dabartinę sudėtį – po tris narius iš kiekvienos interesų grupės.

4.8.

Pastraipos dėl programavimo dokumento parengimo terminų formuluotė yra klaidinanti. EESRK prašo patikslinti, kad programavimo dokumento, kurį sudaro daugiametė dalis, metinė darbo programa ir biudžetas, įskaitant žmogiškuosius išteklius, projektas būtų valdybos priimamas ir Europos Komisijai, Europos Parlamentui ir Europos Sąjungos Tarybai siunčiamas ne vėliau kaip sausio 31 d. Iki lapkričio 30 d. valdyba turi būti priėmusi galutinį programavimo dokumentą.

4.9.

EESRK palankiai vertina standartizuotą požiūrį į vykdomojo direktoriaus skyrimą, kuris atitinka ES-OSHA taikomą tvarką. Vis dėlto jis siūlytų Komisijai, kad sudarant trumpąjį kandidatų sąrašą dalyvautų stebėtojai iš visų interesų grupių.

4.10.

Visos trys agentūros turi ryšių biurus Briuselyje. EESRK manymu, dėl agentūrų veiklos pobūdžio jokių papildomų biurų valstybėse narėse nereikia. Todėl reglamentuose turėtų būti nurodyti Briuselyje jau įsteigti biurai, o nuoroda į galimybę steigti papildomus vietos biurus turėtų būti išbraukta.

4.11.

Laikantis bendro požiūrio, EUROFOUND direktoriaus pavaduotojo pareigų atsisakoma. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad CEDEFOP taip pat turi direktoriaus pavaduotoją, nors reglamente tai nenumatyta. EESRK yra įsitikinęs, kad direktoriaus pavaduotojo pareigos pasirodė esančios naudingos. Visų pirma, taip galima užtikrinti darbdavių ir darbuotojų interesų pusiausvyrą atitinkamos agentūros vadovybėje, taigi trišaliame valdyme gali dalyvauti ir socialiniai partneriai. Atsižvelgdamas į tai, kad taikoma skirtinga praktika ir tai pasiteisina, Komitetas reikalauja visoms trims agentūroms suteikti tam tikro lankstumo. Ar reikalingos direktoriaus pavaduotojo pareigos, turėtų būti palikta spręsti valdybai.

4.12.

EESRK labai palankiai vertina tai, kad susitarimai dėl būstinės turi būti sudaromi su šalimis, kuriose yra atitinkamų agentūrų būstinės. Visos trys agentūros jau pasirašė tokius susitarimus dėl būstinių; todėl ši nuostata atspindi tai, kas jau padaryta.

4.13.

Remiantis reglamentų projektais, kas penkerius metus atliekamus vertinimus turi atlikti Komisija. EESRK yra įsitikinęs, kad dalyvaujant valdybos atstovams būtų galima geriau prisitaikyti prie bet kokių pasikeitimų, kurių gali būti atlikus vertinimą.

4.14.

Agentūroms, prieš užmezgant ryšius ir pradedant bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, būtina gauti Komisijos pritarimą, tai įtraukta ir į programavimo dokumentą. EESRK laikosi nuomonės, kad pakanka valdybos pritarimo, nes joje atstovaujama ir Komisijai, taigi nebūtina pritarti du kartus.

5.1.1.

Palyginti su esamu reglamentu, išbraukti vidutinės trukmės ir ilgalaikiai moksliniai tyrimai, o tai galima suprasti kaip siekį neberengti Europos apklausų. Nors jos ir daug kainuoja, apklausos yra agentūros Eurofound pagrindinė veikla, kuria ne tik ES institucijoms, valstybėms narėms ir socialiniams partneriams, bet ir daugybei mokslo darbuotojų bei politikos tyrėjų teikiama unikalių visos Europos masto lyginamųjų duomenų apie labai daug ir įvairių gyvenimo ir darbo sąlygų. EESRK palankiai vertina ir remia Europos apklausas, nes jos tiesiogiai prisideda prie tolesnės viso Europos projekto plėtotės.

5.1.2.

EESRK palankiai vertina tai, kad bus tiksliau apibrėžtos patariamųjų komitetų, kuriuos gali steigti ir naikinti valdyba, užduotys.

5.2.1.

EESRK nepritaria agentūrai Cedefop nustatyta, tikslui – padėti Komisijai formuoti ir įgyvendinti profesinio rengimo bei mokymo, įgūdžių ir kvalifikacijų sričių politiką. Komitetas mano, kad Cedefop tikslas turėtų būti suderintas su kitų dviejų agentūrų tikslais. Todėl reglamente turėtų būti aiškiai nustatyta, kad Cedefop tikslas yra kartu su ES įstaigomis ir institucijomis remti valstybes nares ir socialinius partnerius formuojant ir įgyvendinant politiką, t. y. teikti informaciją ir rengti profesinio mokymo, įgūdžių ir klasifikacijų analizę.

5.2.2.

EESRK palankiai vertina tai, kad Komisijos pasiūlyme paminėta, jog Cedefop anksčiau ėmėsi naujų užduočių. Dabartinė Cedefop veikla peržengia profesinio rengimo ir mokymo ribas ir apima darbą kvalifikacijų srityje, visų pirma Europos kvalifikacijų sandaros srityje, įgūdžių analizę bei prognozavimą ir neformaliojo bei savaiminio mokymosi rezultatų patvirtinimą. Tačiau Komitetas pažymi, kad Cedefop veikla ir toliau turėtų būti sutelkta į visų gyventojų grupių (jaunuolių ir suagusiųjų) profesinį rengimą bei mokymą, įskaitant pameistrystę ir mokymąsi darbo vietoje, kad būtų didinamas įsidarbinamumas.

5.3.1.

Pasiūlyme nurodyta, kad ES-OSHA tikslas, be kita ko, yra teikti teisinę informaciją darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. EESRK mano, kad šia nuostata kėsinamasi į Komisijos atsakomybės sritį, todėl jai prieštarauja.

5.3.2.

Komitetas labai palankiai vertina tai, kad ES-OSHA reglamente aiškiai nurodytos informuotumo didinimo ir komunikacijos priemonės, taip pat darbo apsaugos kampanijos. Nuo 2000 m. agentūra rengia dvejų metų informavimo ir informuotumo didinimo kampanijas įvairiomis darbuotojų apsaugos temomis, taigi pasiekia plačią auditoriją ir propaguoja gerus praktinius sprendimus.

5.3.3.

Agentūros informacijos tinklas buvo sukurtas tais pat metais, kai buvo įsteigta agentūra; šis tinklas – pagrindinė veiklos dalis, kuria užtikrinama, kad teikiama informacija būtų ir teisinga faktų atžvilgiu, ir aktuali, atsižvelgiant į tai, kas praktiškai vyksta. Be to, šiais tinklais Europos trišalis požiūris iš esmės plečiamas ir perkeliamas į nacionalinį lygmenį, konstruktyviai ir naudingai sutelkiant Vyriausybių ir socialinių partnerių atstovus. Todėl socialinių partnerių dalyvavimas šiame tinkle labai svarbus, taigi valstybės narės turėtų tai užtikrinti. Tačiau EESRK nemano, kad būtų tikroviška agentūrai, laikantis konkrečių kriterijų, keisti valstybių narių pasirinktą nacionalinį tinklą. Tačiau valdybai turėtų būti leidžiama teikti rekomendacijas dėl narystės.

30.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/54

Pranešėjas

Peter SCHMIDT

1.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos iniciatyvą dabartinį spiritiniams gėrimams taikomą teisinį pagrindą suderinti su Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ir užtikrinti, kad teisės aktai atitiktų naujas ES teisines priemones, susijusias su informacijos apie maistą teikimu vartotojams ir žemės ūkio bei maisto produktų kokybės sistemomis.

1.2.

EESRK ypač remia pastangas užtikrinti glaudesnį ryšį su žemės ūkio sektoriumi. Šis ryšys yra labai svarbus Europos Sąjungoje pagamintų spiritinių gėrimų kokybę ir reputaciją lemiantis veiksnys.

1.3.

Nors EESRK iš esmės pritaria padarytiems pakeitimams, kuriais siekiama užtikrinti suderinimą su SESV ir palengvinti teisėkūros procesą, pusiausvyrą būtų geriau perkelti į įgyvendinimo, o ne į deleguotuosius aktus. Kai kuriose srityse turėtų būti visiškai panaikinta galimybė taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas.

1.4.

EESRK pripažįsta, kad suderinimas yra sudėtingas uždavinys, ir palankiai vertina pastangas patikslinti ir patobulinti tam tikrus dalykus, pavyzdžiui, taisykles, susijusias su sudėtinių terminų, užuominų nurodymu etiketėse ir spiritinių gėrimų mišinių ženklinimu, taip pat su neprivalomu žaliavų kilmės ženklinimu. Vis dėlto pasiūlyme pakeisti kai kurie kiti aspektai, kuriuos reikėtų persvarstyti, kaip toliau nurodyta šioje nuomonėje.

1.5.

Kalbant apie geografines nuorodas (GN), EESRK pritaria tam, kad reikia patikslinti su GN susijusias taisykles ir procedūras, ir palankiai vertina tradicijoms ir vietos ir (arba) teritorinei gamybai teikiamą svarbą.

1.6.

EESRK pabrėžia, kad svarbu išlaikyti dabartinį apsaugos lygį spiritinių gėrimų sektoriuje, siekiant užtikrinti pridėtinę vertę ir užimtumą Europoje. Svarbi yra vieta, kurioje produktas distiliuojamas ir gaminamas, ir pakeisti terminai neturėtų lemti jokių didelių pokyčių šiame sektoriuje.

1.7.

Dėl pateikimo ir ženklinimo Komitetas siūlo tam tikrus šio pasiūlymo patobulinimus, visų pirma pabrėžia, kad svarbu vengti bet kokio netinkamo pateikimo ar klaidingo supratimo, susijusių su „skonio imitacija“ ir galinčių sukelti vartotojų nusivylimą.

1.8.

Nors tai neįtraukta į konkrečią Komisijos pasiūlymo taikymo sritį, EESRK pakartoja savo ankstesnes rekomendacijas laikytis nuoseklaus ir visapusiško politikos požiūrio, pagrįsto pastangomis vengti žalingo alkoholio vartojimo ir skatinimu alkoholinius gėrimus vartoti atsakingai, kad būtų išvengta pavojaus sveikatai ir nepilnamečių girtavimo; tai taikytina ne tik spiritinių gėrimų sektoriui, bet ir apskritai. Šiuo atžvilgiu labai svarbi informacija, švietimas ir informuotumo didinimas, todėl EESRK palankiai vertina daugelį šios srities viešojo ir privačiojo sektorių iniciatyvų.

2.1.

Šiuo siūlomu reglamentu Komisija siekia galiojantį Reglamentą (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų (1) suderinti su Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV). Pagal šį reglamentą Komisijos priimamos nuostatos visų pirma suskirstomos į deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus ir nustatomas žemės ūkio srities teisinis pagrindas (2) siekiant pabrėžti glaudesnį ryšį su žemės ūkio sektoriumi.

2.2.

Šiuo pasiūlymu reglamentas suderinamas su SESV ir numatoma tik keletas nereikšmingų techninių pakeitimų siekiant ištaisyti įgyvendinant Reglamentą (EB) Nr. 110/2008 nustatytus trūkumus ir teisės aktą suderinti su naujais ES teisės aktais, būtent dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams (Reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 (3)) ir dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (Reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 (4)).

2.3.

Visų pirma, pasiūlyme išaiškinamos kai kurios sudėtinių terminų ir užuominų vartojimo ir spiritinių gėrimų mišinių ženklinimo taisyklės, kuriomis siekiama išvengti vidaus rinkos problemų. Jame taip pat pateiktas naujas straipsnis dėl kilmės nurodymo ir nustatytos aiškesnės geografinių nuorodų registravimo procedūros pagal Reglamentą (ES) Nr. 1151/2012.

3.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą užtikrinti, kad dabartinis Reglamentas (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų teisiniu požiūriu būtų suderintas su SESV, o teisės aktai atitiktų naujas ES teisines priemones. Siūloma sistema apskritai išaiškinamos spiritinių gėrimų sektoriui taikomos taisyklės ir užtikrinama jų atitiktis.

3.2.

EESRK pažymi, kad Komisija konsultavosi su spiritinių gėrimų gamintojų asociacijomis. ES spiritinių gėrimų sektorius, kurio pardavimo sandorių užsienyje vertė 2015 m. siekė daugiau kaip 10 mlrd. EUR, yra daugiausiai Europos Sąjungoje eksportuojančio žemės ūkio maisto produktų sektoriaus dalis. Šiame sektoriuje yra milijonas su gamyba ir pardavimu Europoje susijusių darbo vietų ir jis ekonominiu ir socialiniu požiūriu yra glaudžiai susijęs su ūkininkavimo sektoriumi. Iš spiritiniams gėrimams taikomo akcizo ir PVM pajamų per metus gaunama apie 23 mlrd. EUR. Vis dėlto 1980–2014 m. spiritinių gėrimų vartojimas sumažėjo 32 % Tai matyti iš atskirų tendencijų, pavyzdžiui, kai renkamasi aukščiausios kokybės produktus ir geriama mažiau, bet geresnių gėrimų. Pavyzdžiui, 2000–2015 m. spiritinių gėrimų pardavimas jų vartojimo vietose (viešbučiuose, restoranuose, kavinėse) sumažėjo 8 %, t. y. suvartota 23,5 mln. hektolitrų spiritinių gėrimų, tačiau jų vertė padidėjo 30 %

3.3.

Nors Komisijos pasiūlymu iš esmės siekiama teisės aktą suderinti su SESV, juo taip pat suteikiama galimybė spiritinių gėrimų sektoriuje išlaikyti kokybę ir taikyti tradicinius metodus, taip pat apsaugoti jo gerą vardą pasauliniu mastu. Visų pirma, pasiūlyme išaiškinama, kaip gaminamas kiekvienas gėrimas: kokios naudojamos žaliavos, kokia yra mažiausia koncentracija rinkodaros tikslais ir didžiausia distiliavimo koncentracija, kiek laiko brandinama, kokie taikomi saldiklių naudojimo reikalavimai ir t. t. Spiritinių gėrimų skirstymas į kategorijas padeda išsaugoti įvairias tradicijas.

3.4.

EESRK pabrėžia, kad svarbu stiprinti ryšį su žemės ūkio sektoriumi. Gaminti spiritinius gėrimus turėtų būti leidžiama tik iš žemės ūkio žaliavų, o tai taip pat padėtų užtikrinti pagrindinių žemės ūkio produktų realizavimą.

3.5.

Atlikti pakeitimai, kuriais siekiama užtikrinti suderinamumą su SESV ir palengvinti teisėkūros procesą, apskritai yra teigiami. Tačiau pusiausvyrą labiau derėtų perkelti į įgyvendinimo, o ne deleguotuosius aktus. Kai kuriose srityse turėtų būti visiškai panaikinta galimybė taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas, ypač jei jos lemia didelius pokyčius. Pavyzdžiui, Komisija siekia gauti įgaliojimų (16 straipsnio 3 dalis), kad galėtų parengti deleguotuosius aktus, kuriais įregistruotos geografinės nuorodos pavadinimą būtų leidžiama pateikti eksporto rinkos kalba tais atvejais, kai tokią informaciją privaloma pateikti, t. y. kai spiritiniai gėrimai be šios informacijos negali būti pateikti rinkai. Nors dabartiniu ES reglamentu gamintojams jau leidžiama tai daryti, ši nuostata iš suderinto teksto pašalinta. Dabartinės galimybės turėtų būti atnaujintos – tokiu atveju nereikėtų perduoti galių.

3.6.

Spiritinių gėrimų gamintojams vienas svarbiausių susirūpinimą keliančių klausimų yra išsaugoti spiritinių gėrimų gaminimo tradicijas ir geografinių nuorodų (GN) sistemą. EESRK iš esmės pritaria spiritiniams gėrimams taikomų GN taisyklių išaiškinimui.

3.7.

Nors tai neįtraukta į konkrečią Komisijos pasiūlymo taikymo sritį, EESRK pakartoja savo ankstesnes rekomendacijas laikytis nuoseklaus ir visapusiško politikos požiūrio (5), pagrįsto pastangomis vengti žalingo alkoholio vartojimo ir skatinimu alkoholinius gėrimus vartoti atsakingai, kad būtų išvengta pavojaus sveikatai ir nepilnamečių girtavimo; tai taikytina ne tik spiritinių gėrimų sektoriui, bet ir apskritai. Šiuo atžvilgiu labai svarbi informacija, švietimas ir informuotumo didinimas. EESRK pažymi, kad privačiojo sektoriaus atstovai dalyvauja daugelyje visoje Europos Sąjungoje vykdomų iniciatyvų ir socialinių programų, kuriomis siekiama įrodyti, kad galima sumažinti piktnaudžiavimą alkoholiu, ypač jaunimo (6).

3.8.

Klausimas dėl sudedamųjų dalių sąrašo ir informacijos apie mitybą pateikimo spiritinių gėrimų etiketėse nėra įtrauktas į šį Komisijos pasiūlymą. Vis dėlto Komitetas pakartoja, kad vartotojai turi teisę gauti teisingą ir subalansuotą informaciją apie alkoholinius gėrimus, kad galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl jų vartojimo (7). Labai smulkiems ir smulkiems gamintojams reikėtų pagalbos taikant taisykles. Komitetas yra pasirengęs prisidėti prie vykstančios diskusijos, kuri pradėta Komisijai neseniai paskelbus pranešimą (8) šiuo klausimu.

4.1.

EESRK pripažįsta, kad suderinimas yra sudėtingas uždavinys, ir palankiai vertina pastangas patikslinti ir patobulinti tam tikrus dalykus, pavyzdžiui, taisykles, susijusias su sudėtinių terminų, užuominų ir spiritinių gėrimų mišinių ženklinimu, taip pat su neprivalomu žaliavų kilmės ženklinimu. Vis dėlto pasiūlyme pakeisti kai kurie kiti aspektai, kuriuos reikėtų persvarstyti, pavyzdžiui:

4.2.

Komisijos pasiūlymo 8 straipsnio 5 dalyje teigiama, kad prekiniai pavadinimai, papildyti terminu „skonis“ (ar kitais panašiais terminais), gali būti vartojami nurodant kvapiąsias medžiagas, kuriomis imituojamas spiritinis gėrimas, arba norint nurodyti jų naudojimą gaminant kitus nei gėrimai maisto produktus. Komitetas mano, kad ši nuostata galėtų suklaidinti vartotojus.

4.3.

EESRK pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti pridėtinę vertę gamintojams ir apsaugoti vartotojų interesus, svarbu išlaikyti dabartinį spiritinių gėrimų sektoriaus apsaugos lygį, kai kalbama apie „gamybos vietą“ ir „kilmės vietą“. Naujoji terminija neturėtų lemti jokių didelių pokyčių spiritinių gėrimų sektoriuje, kadangi svarbiausia yra vieta, kurioje produktas distiliuojamas ir gaminamas.

4.4.

Valstybės narės yra atsakingos už neteisėto saugomų geografinių nuorodų vartojimo stebėseną, o Komisijai turėtų būti pranešama, kai valstybėse narėse taikomos taisyklės, užtikrinančios tinkamą netikrų spiritinių gėrimų pašalinimo iš rinkos sistemą.

4.5.

Kad suinteresuotosios šalys galėtų pasiekti susitarimą, galima vykdyti protesto procedūrą, nes ji yra paprastesnė ir ją vykdant nedaroma poveikio rezultatams.

4.6.

III priede pakeičiamas spiritinių gėrimų geografinių nuorodų registras turėtų būti vertinamas kaip galimybė modernizuoti modelį nedarant poveikio teisėms, įsipareigojimams ar sistemos skaidrumui.

30.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/58

Pranešėjas

Jan SIMONS

1.1.

Po konsultacijų su atitinkamomis atstovaujančiomis organizacijomis EESRK nusprendė, kad galima pritarti Komisijos pasiūlymui dėl reglamento, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EEB) Nr. 1101/89 (laikinasis reglamentas dėl vidaus vandenų laivų pašalinimo iš apyvartos) ir Reglamentus (EB) Nr. 2888/2000 (dėl leidimų vežti krovinius Šveicarijos teritorija paskirstymo) ir (EB) Nr. 685/2001 (dėl leidimų vežti krovinius Bulgarijoje ir Rumunijai išdavimo iki jų įstojimo į ES).

2.1.

Įgyvendindama programą REFIT ir vykdydama įsipareigojimą dėl geresnio reglamentavimo, kuriuo siekiama užtikrinti, kad teisėkūros sistema atitiktų paskirtį ir būtų aukštos kokybės, kaip nurodyta Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros, Komisija siūlo panaikinti tris reglamentus, kadangi jie yra nebeaktualūs.

2.1.1.

Tai visų pirma laikinasis 1989 m. reglamentas dėl vidaus vandenų laivų pašalinimo iš apyvartos, kuriame numatytos pajėgumų valdymo priemonės po dešimties metų užtikrintos Reglamentu (EB) Nr. 718/1999, tačiau 1989 m. reglamentas nepanaikintas.

2.1.2.

Pasiūlymas taip pat susijęs su dviem kelių transporto srities reglamentais.