15.9.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 306/1

1.

pažymi, kad Europos Komisijos baltoji knyga dėl Europos ateities „Kokia ES 27 bus 2025 m.? Apmąstymai ir scenarijai“ yra svarus indėlis į dabartinį debatų raundą dėl tolesnės Sąjungos raidos, ir ji turi duoti apčiuopiamų rezultatų iki 2019 m. Europos rinkimų ir po jų;

2.

palankiai vertina Romos deklaraciją, kurią pasirašiusieji pareiškė: „Dirbsime kartu tokiu lygmeniu, kuriuo užtikrinsime realius pokyčius, – ar tai būtų Europos Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmeniu, laikydamiesi tiek valstybių narių tarpusavio, tiek jų ir ES institucijų pasitikėjimo bei lojalaus bendradarbiavimo idėjos ir vadovaudamiesi subsidiarumo principu“;

3.

yra pasiryžęs besąlygiškai gerbti pagrindines vertybes, susijusias su žmogiškuoju orumu, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, ir siekti ES tikslų, be kita ko, užmojo kurti vis glaudesnę Europos tautų sąjungą, apibrėžtą sutartyse ir ES pagrindinių teisių chartijoje;

4.

pabrėžia, kad Lisabonos sutartyje numatytas svarbus decentralizuotų vietos valdžios institucijų vaidmuo realiai užtikrinti subsidiarumą ir dalyvavimą ES teisėkūros procese dar nėra įgyvendintas. Tokiu būdu vietos valdžios institucijos ir toliau beveik visada yra laikomos Bendrijos politikos vykdytojomis, o ne tikromis jos plėtojimo dalyvėmis, visų pirma kalbant apie teisėkūrą;

5.

primena, kad ES politikos kryptys ir institucijos neatsirado kaip savaiminis tikslas, jos turi tarnauti piliečiams, jeigu norima pasiekti pagrindinius Europos Sąjungos tikslus ir vertybes; pabrėžia, kad šios institucijos ir politika yra grindžiamos bendru sutarimu, kuris būtinas siekiant skirtingų interesų ir nuomonių pusiausvyros, ir atspindi demokratinių procesų rezultatus; todėl tikisi, kad ieškant maksimalaus bendro sutarimo bus vadovaujamasi ne ribotais kompromisais, o solidarumu, kuris yra pamatinis vieningos Europos principas, grindžiamais politiniais sprendimais, kurie taip pat padės įveikti dabartinį skepticizmą, taigi ir atkurti piliečių tikėjimą Europos projektu;

6.

būdamas ES vietos ir regionų atstovų politine asamblėja mano, kad svarbu, jog sprendimai būtų priimami kuo arčiau piliečių, įtvirtinant pasidalijamąjį suverenumą ES lygmeniu kaip būdą didinti kiekvieno ES piliečio galimybę nulemti savo likimą;

7.

pabrėžia, kad ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda ES viduje yra būtina, ir akcentuoja, kad nepaprastai svarbu veiksmingai ir subalansuotai vystyti ekonomiką ir socialinius reikalus mažinant ES regionų nelygybę; šiuo požiūriu sanglaudos politika yra tinkamiausia politikos kryptis, tiesiogiai sudaranti sąlygas vietos ir regionų valdžios institucijoms dalyvauti Europos integracijos procese ir ugdyti solidarumą, taip pat rodanti narystės ES naudą vietos ir regionų lygmeniu. Sanglaudos politika yra būtina ES politikos priemonė, kuri sukuria ypatingą Europos pridėtinę vertę, todėl RK griežtai atmeta bet kokį ES ateities scenarijų, pagal kurį būtų ribojama arba visiškai panaikinama sanglaudos politika, ir išreiškia savo nerimą dėl to, kad oficialiame Komisijos dokumente net galėjo būti svarstoma tokia prielaida;

8.

supranta, kad baltojoje knygoje pateikti scenarijai verčia būti budriems ir deramai įvertinti ES kylančius pavojus ir atsiveriančias galimybes, tuo pat metu perspėja, kad jokios acquis dalies negalima laikyti savaime suprantama; pabrėžia, kad debatai dėl ES integracijos tempo ar intensyvumo neturėtų atitraukti dėmesio nuo fakto, kad tikrasis iššūkis – išvengti daugiakryptės Europos; yra įsitikinęs, kad pagrindinis dėmesys turi būti sutelktas į vienybę ir pagarbą įvairovei bei vietos ypatumams, be kurių negalima užtikrinti tvarios ateities visiems ES piliečiams;

9.

pabrėžia, kad vienas iš unikalių Europos Sąjungos aspektų yra daugiapakopio valdymo struktūra, ir apgailestauja, kad šis aspektas neatsispindi baltojoje knygoje; taip pat apgailestauja, kad baltojoje knygoje nenurodomas skirtingų pristatytų scenarijų teritorinis poveikis; atkreipia dėmesį į tai, kad piliečiai apskritai labiau pasitiki miestais ir regionais; todėl mano, kad visi politiniai veiksmai turi būti sutelkti į piliečius ir jų viltis, lūkesčius ir rūpesčius, ir pabrėžia, kad bet kokios diskusijos apie Europos Sąjungos ateitį ir iš jų išplaukiančios reformos turi būti vykdomos iš apačios į viršų pasitelkiant visus valdymo lygmenis; vis dėlto pabrėžia, kad Bendrijos metodas ir darbo dvasia turi būti aukščiau už „tarpvyriausybinį“ visais Sąjungos sprendimų priėmimo etapais;

10.

pritaria baltojoje knygoje ir Romos deklaracijoje nustatytoms pagrindinėms prioritetinėms sritims ir tvirtai tiki, kad Europos Komisija, būdama viršvalstybine ES sutarčių sergėtoja, institucija, kuriai patikėta puoselėti bendruosius Sąjungos interesus, turėtų pateikti išsamius pasiūlymus šiais klausimais; RK yra pasirengęs pateikti politinius atsakymus ir rekomendacijas iš vietos ir regionų perspektyvos;

11.

siekdamas glaudesnės Europos atstovaujamosios ir dalyvaujamosios demokratijos, ragina persvarstyti ir supaprastinti Europos piliečių iniciatyvą; pabrėžia, kad reikia nustatyti teisinę prievolę Europos Komisijai ne tik apsvarstyti galimybę, bet ir pradėti diskusijas, po kurių būtų balsuojama Europos Sąjungos Taryboje ir Europos Parlamente dėl sėkmingų EPI, kurioms surinktas 1 milijonas parašų, ir siūlo išnagrinėti kitas priemones, kuriomis būtų sudaromos geresnės sąlygos dalyvauti ES sprendimų priėmimo procese (1);

12.

atkreipia dėmesį į keletą aspektų, kurie yra labai svarbūs nustatant patikimą ir plataus užmojo Europos Sąjungos ateities scenarijų žvelgiant iš regionų ir miestų pozicijų:

12.1

aktyvus europinis pilietiškumas, skatinantis su piliečiais vykdomus ir jų tarpusavio mainus ir bendradarbiavimą, siekiant puoselėti Europos tapatybę ir atsakomybės už Europos projektą jausmą;

12.2

partnerystės, daugiapakopio valdymo ir subsidiarumo principų taikymas visose politikos srityse, taip pat visų visuomenės sektorių bendradarbiavimo skatinimas, siekiant demokratiškesnės, veiksmingesnės ir reformuotos ES;

12.3

stipresnis ES ir ekonominės ir pinigų sąjungos socialinis aspektas; tikisi, kad pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europos socialinių teisių ramsčio bus galima spręsti problemas, kurių kyla dėl darbuotojų teisių ir darbuotojų judumo kintančioje darbo rinkoje, kartu laikantis subsidiarumo principo; šis pasiūlymas neturėtų būti tik privalomos teisinės galios neturintis teisės aktas, kuris papildytų galiojančių teisės aktų rinkinį, jame pateiktos priemonės turėtų būti tokio pat poveikio, kaip priemonės, taikomos įgyvendinant ekonominę ir pinigų sąjungą. Žmonės turi suprasti, kad ES yra socialiai atsakingesnė ir sugeba spręsti savo problemas;

12.4

visiškai atskaitinga ir skaidri ES, kurioje piliečiai galėtų aiškiai matyti, kas yra politiškai atsakingas ir atskaitingas už Europos Sąjungoje priimtus sprendimus, ir kurioje visi valdymo lygmenys prisiima savo atsakomybės dalį už sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą;

12.5

visapusiška, tinkamai finansuojama, ilgalaikė ir patikima strategija siekiant ekonominės ir socialinės regionų sanglaudos ES, stiprinant jos pamatus ir užtikrinant didėjančią socialinę konvergenciją, kurią įgyvendinant svarbiausias taikomas principas būtų žmonių saugumas, JT darnaus vystymosi tikslus įtraukiant į savo trumpalaikes ir vidutinės trukmės programas ir įgyvendinant veiksmus, atitinkančius Darbotvarkės iki 2030 m. parametrus;

12.6

aktyvesnis regionų dalyvavimas Europos sprendimų priėmimo procese – teisėkūros ir politinių sprendimų priėmimo procese, o taip pat įgyvendinimo ir sklaidos procesuose – yra būtina teigiamos ir tikros Europos integracijos ir Europos piliečių pasitikėjimo didinimo sąlyga. Todėl planuojant atnaujinti Europos politinę ir institucinę sistemą taip pat reikėtų apsvarstyti galimybę įsteigti Teisėkūros rūmus, kurie atstovautų regionų ir vietos ir regionų valdžios institucijoms;

12.7

socialiai atsakinga ES, kurioje skatinama moterų ir vyrų lygybė, taip pat lygios teisės ir galimybės visiems; ES, kurioje kovojama su nedarbu, diskriminacija, socialine atskirtimi ir skurdu; ES, kurioje jaunuoliams suteikiamas geresnis švietimas ir mokymas ir kurie gali mokytis ir rasti darbą visame žemyne; ES, kuri saugo mūsų kultūros paveldą ir skatina kultūros įvairovę;

12.8

inovatyvi, skaitmeninė ir versli Europa, kurioje miestai ir regionai veikia kaip katalizatoriai ir sudaro sąlygas kurti naujas darbo vietas, visų pirma jaunimui, ir skatinti tvarų augimą;

12.9

tikrais nuosavais ištekliais paremtas ES biudžetas, atitinkantis jos plataus užmojo tikslus ir stiprinantis privačių ir viešųjų investicijų vaidmenį skatinant augimą ir užtikrinant darbo vietas ES piliečiams;

12.10

stipresnė, teisingesnė ir labiau integruota Europos pinigų sąjunga, turinti reikiamų politikos priemonių, kad būtų užkirstas kelias asimetriniams sukrėtimams ir skatinama socialinė, ekonominė ir teritorinė sanglauda, įskaitant fiskalinį pajėgumą, papildantį ES biudžetą;

12.11

visiškai integruota laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė, grindžiama pagrindinėmis teisėmis, visiška judėjimo laisve, bendra išorės sienų apsauga ir bendra migracijos ir prieglobsčio politika, grindžiama žmogaus teisėmis, taip pat bendrais įsipareigojimais, ypač siekiant reaguoti į dabartinius imigracijos reiškinius;

12.12

visiško skaidrumo ir demokratinės kontrolės visais valdymo lygmenimis užtikrinimas sudarant sąžiningus ir subalansuotus tarptautinius prekybos susitarimus;

12.13

bendra užsienio, kaimynystės ir gynybos politika, užtikrinanti visuotinį stabilumą ir pasiryžimą skleisti ES vertybes; atvirumas plėtrai, kai įvykdomos stojimo sąlygos, sykiu atsižvelgiant į ES integracinius pajėgumus.

12.14

arti savo piliečių esanti ES, galinti jiems aiškiai ir suprantamai perteikti savo laimėjimus ir ateities iššūkius;

13.

yra įsipareigojęs per artimiausius mėnesius įsitraukti į „iš apačios į viršų“ principu paremtą procesą dalyvaujant piliečiams, ES regionų, miestų, miestelių ir kaimų išrinktiems atstovams, taip pat kitiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams tam, kad būtų nustatyti jų su ES susiję poreikiai ir lūkesčiai; pabrėžia, kad šio proceso rezultatai kartu su konkrečiomis rekomendacijomis bus pateikti RK nuomonėje „Svarstymai apie Europą: vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo atkuriant pasitikėjimą Europos Sąjunga“;

14.

ragina Europos Parlamentą pakartoti pagrindinių kandidatų (vok. Spitzenkandidaten) procesą 2019 m. vyksiančiuose Europos rinkimuose ir siūlo savo pagalbą didinant informuotumą apie šį procesą ir jo svarbą šiuo tikslu naudojant savo vietos ir regionų politikų tinklus;

15.

yra pasiryžęs padėti užtikrinti skaidrų ir demokratišką institucinės ir politinės reformos procesą, kuriame pagrindinis dėmesys būtų skiriamas ES piliečiams ir atsižvelgiama į ES, valstybių narių, regionų ir vietos valdymo lygmenis, kad rezultatus būtų galima pristatyti Europos piliečiams per 2019 m. Europos Parlamento rinkimus;

16.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, kaip arčiausiai piliečių esantis lygmuo ir pagrindinės viešųjų paslaugų teikėjos, turi atlikti svarbesnį vaidmenį ES sprendimų priėmimo procese, jeigu ES ketina toliau dirbti vietos ir regionų valdžios institucijų kompetencijai priklausančiose srityse; todėl ragina nustatyti, kad teisės aktams, darantiems poveikį vietos ir regionų valdžios institucijoms, turi pritarti RK;

17.

primena, kad kai kuriems pakeitimams, kuriuos piliečiai gali laikyti prioritetu, gali prireikti keisti Sutartis, ir primygtinai teigia, kad tokiu atveju pagal 48 straipsnio 3 dalį turi būti naudojamas Konvento metodas ir tokiame Konvente RK turi būti visateisis atstovas.

15.9.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 306/5

—

atsižvelgdamas į savo nuomonę „Daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio peržiūra“,

—

atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl 2018 m. biudžeto sudarymo procedūros bendrų gairių, III skirsnis – Komisija (2016/2323(BUD)),

1.

palankiai vertina tai, kad priimtame 2017 m. metiniame ES biudžete buvo atsižvelgta į RK rekomendaciją daugiau investuoti į mokslinius tyrimus, inovacijas ir infrastruktūrą, užtikrinti pakankamus įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus Jaunimo užimtumo iniciatyvai ir didesnį finansavimą trūkstamų tarpvalstybinio transporto jungčių kūrimui (1); be to, nurodo, kad vis dar yra daug sričių, kuriose dažniausia dėl riboto ES biudžeto dydžio nebuvo atsižvelgta į RK prašymus ir kuriose būtų reikalingos papildomos pastangos;

2.

pabrėžia, kad 2018 m. ES biudžete būtina Europos Sąjungai užtikrinti priemonių, reikalingų skubiai spręsti bendras Europos problemas, visų pirma migracijos, saugumo, klimato kaitos, ekonomikos atgaivinimo ir socialinėje srityse, ir taip sukurti apčiuopiamos Europos pridėtinės vertės Europos piliečiams;

3.

kartoja, kad ES biudžetui vis dar trūksta tam tikro lankstumo vienu metu reaguojant į gausius nenumatytus atvejus ir kad šiam klausimui spręsti buvo pasiūlyta atlikti DFP laikotarpio vidurio peržiūrą;

4.

apgailestauja, kad Taryba taip ilgai užtruko rengdama savo poziciją dėl Komisijos pasiūlymo atlikti laikotarpio vidurio peržiūrą ir kad dėl šios priežasties biudžeto valdymo institucija negalėjo pasinaudoti visomis Komisijos 2017 m. biudžeto procedūroje pasiūlytomis priemonėmis; tačiau palankiai vertina 2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos galiausiai pasiektą susitarimą, pagal kurį numatytas 6 009 mln. EUR papildymas (15 proc. lėšų perskirstymas, 85 proc. nepaskirstytos lėšos), iš kurio 3,9 mlrd. EUR skiriama su migracija susijusioms priemonėms ES viduje (2,55 mlrd. EUR) ir pagrindinėms migracijos priežastims šalinti užsienyje (1,39 mlrd. EUR), taip pat 2,1 mlrd. EUR darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui, įskaitant 1,2 mlrd. EUR Jaunimo užimtumo iniciatyvai.

5.

palankiai vertina finansavimo didinimą migracijos ir pabėgėlių krizės problemai spręsti 2017 m.; ragina toliau didinti finansavimą siekiant taikyti sisteminį ir darnų požiūrį į migracijos valdymą ir sienų kontrolę, pavyzdžiui, didinti Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF), Europos socialinis fondo (ESF) ir Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšas; kartoja savo raginimą sudaryti palankesnes sąlygas vietos ir regionų valdžios institucijoms tiesiogiai gauti finansavimą migracijos ir integracijos valdymui; taip pat siūlo teikti tinkamą finansavimą savanoriškam grįžimui ir padėti kilmės šalims reintegruoti sugrąžintus piliečius; mano, kad taip pat svarbios gairės, kaip užtikrinti galimą esamų šios paskirties fondų sinergiją;

6.

yra susirūpinęs, kad 2017 m. metiniame ES biudžete atsispindėjo beprecedentis smarkus mokėjimų asignavimų sumažinimas sanglaudos politikos programoms ir kad tik 2016 m. taisomojo biudžeto Nr. 4 projektas užkirto kelią dar didesniam sumažinimui; pabrėžia, kad visi atitinkami subjektai turi dėti visas įmanomas pastangas, kad paspartintų įgyvendinimą ir kad 2018 m. gyvybiškai svarbu užtikrinti pakankamus mokėjimų asignavimus siekiant užkirsti kelią naujam neatliktų mokėjimų kaupimuisi; šiuo požiūriu palankiai vertina Komisijos pasiūlyme atlikti DFP laikotarpio vidurio peržiūrą nurodytą mokėjimų prognozę iki 2020 m.; stengsis nustatyti iki šiol įgytą geriausią patirtį spartinant sanglaudos politikos lėšų panaudojimą ir apie ją informuos biudžeto valdymo instituciją; stengsis nustatyti iki šiol įgytą geriausią patirtį spartinant sanglaudos politikos lėšų panaudojimą ir apie ją informuos biudžeto valdymo instituciją;

7.

kartoja, jog būtina didinti ES finansinę paramą kaimo plėtrai dėl kaimo vietovių svarbos Europai ir ragina suteikti tiesiogiai prieinamų finansinių išteklių Europos ūkininkams, susiduriantiems su stichinėmis nelaimėmis ir įvairiomis krizėmis (2); Ypač pabrėžia, kad svarbu kuo skubiau įgyvendinti priemones, skirtas užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą, ir paramą ūkininkams, nukentėjusiems nuo krizės daugiausia pieno sektoriuje, bet ir mėsos, vaisių ir daržovių sektoriuose;

8.

ragina skirti pakankamai lėšų teritorinio bendradarbiavimo politikai stiprinti, kad būtų užtikrintas jos indėlis siekiant darnaus ekonominio, socialinio ir teritorinio vystymosi visoje Europos Sąjungoje;

9.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą pratęsti ESIF veiklos laikotarpį iki 2020 m., tačiau primygtinai reikalauja patikslinti ir stiprinti sinergiją su Europos struktūriniais ir investicijų fondais (ESI fondais); primena, kad ESIF 2.0 nesiekiama pakeisti esamus ES fondus; prašo paaiškinti papildomumo principo apibrėžtį ir skatinti išlaikyti geografinę pusiausvyrą spartinant regioninių investicijų strategijų vystymą ir naudojimąsi investicijų platformomis; pakartoja, kad griežtai nepritaria ESIF veiklos pratęsimo finansavimui iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP);

10.

kaip nurodyta RK nuomonės „ES atsakas į demografinius iššūkius“ (SEDEC-VI/008) 25 punkte, prašo ES siekti įtraukti demografinius aspektus į visas politikos sritis ir numatyti biudžeto išlaidų kategorijas, kad būtų suteikta galimybė toliau vystyti šią politiką bei veiksmus ir nustatyti prioritetines priemones ypač dideles demografinių pokyčių pasekmes patiriantiems regionams;

11.

ragina užtikrinti tinkamą įsipareigojimų asignavimų lygį programai „Horizontas 2020“ 2018 m., tačiau su susirūpinimu pažymi, kad dėl ribotų išteklių daugelis suinteresuotųjų subjektų, įskaitant MVĮ, nesiryžta pateikti projektų pasiūlymų pagal programą „Horizontas 2020“;

12.

pabrėžia būtinybę padidinti COSME asignavimus siekiant užtikrinti, kad MVĮ turėtų tinkamas galimybes gauti finansavimą ir kad būtų skatinama Sąjungoje kurti darbo vietas;

13.

palankiai vertina Komisijos ketinimą Jaunimo užimtumo iniciatyvai papildomai skirti 500 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų; be to, pabrėžia, jog svarbu nepertraukiamai vystyti Jaunimo garantijų iniciatyvą, nes pasiektų rezultatų vis dar negalima laikyti visiškai patenkinamais;

14.

primena, kad 2018 m. bus atlikta Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) ir programos „Horizontas 2020“ laikotarpio vidurio peržiūra ir bus pateikta pasiūlymų dėl kitos bendrosios programos (BP 9); visas šis procesas yra susijęs su derybomis dėl kitos DFP; pabrėžia, kad diskusijose dėl JK pasitraukimo iš ES reikės išspręsti daug esminių klausimų;

15.

pabrėžia didžiulę programos „Erasmus“ sėkmę sprendžiant jaunimo problemas ieškant tinkamų švietimo ir mokymo arba įsidarbinimo galimybių; ragina Europos solidarumo korpusui skirti tinkamą finansavimą; Suteikus jaunimui galimybių įgyti papildomų įgūdžių dirbant ir vykdant savanorišką veiklą naudos gaus ir viešasis, ir privatusis sektoriai; todėl pabrėžia bendradarbiavimo su privačiuoju sektoriumi svarbą siekiant susieti viešąsias ir privačias lėšas tokioms iniciatyvoms kaip Europos solidarumo korpusas (3);

16.

pabrėžia, kad ES turėtų sutelkti pastangas savo įsipareigojimams aplinkos srityje įgyvendinti taikant konkrečią ir patikimą klimato politiką, pagrįstą nuoseklia reguliavimo sistema ir turinčią pakankamų finansinių išteklių; todėl ragina Komisiją 2018 m. biudžeto projekte numatyti pakankamų asignavimų ir atlikti tarpinį pažangos, daromos siekiant 20 proc. išlaidų su klimato kaita susijusiems veiksmams tikslo pagal 2014–2020 m. DFP, vertinimą;

17.

yra susirūpinęs, kad be didelių papildomų pastangų ES 2020 m. biologinės įvairovės išsaugojimo tikslų pasiekti nepavyks; todėl pabrėžia, kad svarbu į ES biudžetą įtraukti biologinės įvairovės apsaugą, padidinti finansavimą pagal LIFE reglamento 9 straipsnio 4 dalį pagal dabartinę LIFE programą tinklui „Natura 2000“ ir teikti papildomą finansavimą naujoms priemonėms pagal būsimą veiksmų planą dėl geresnio Gamtos direktyvų įgyvendinimo iki 2020 m.; šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 m., kai atlikdama aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūrą Europos Komisija pradės įgyvendinti tarpusavio vertinimo priemonę (angl. Peer-to-Peer tool), reikės tinkamų biudžeto lėšų, kurios turėtų papildyti esamus biudžeto išteklius, naudojamus veiksmingam ES aplinkos teisės aktų įgyvendinimui vadovaujantis geresnio reglamentavimo darbotvarke;

18.

remia Europos Komisijos pasiūlymą iki 90 proc. padidinti finansavimo normą siekiant pagal ERPF investavimo prioritetus remti didelių stichinių nelaimių numatymo, prevencijos ir jų padarinių šalinimo priemones;

19.

laukia, kol 2017 m., atliekant aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūrą, pradės veikti Europos Komisijos tarpusavio vertinimo priemonė ir tikisi, kad 2018 m. jai bus skirta pakankamai asignavimų nedarant neigiamo poveikio kitoms biudžeto eilutėms, skirtoms ES aplinkos teisės aktų įgyvendinimui;

20.

ragina bendradarbiavimui skirtus Europos kaimynystės politikos (EKP) finansinius išteklius laipsniškai sutelkti į subnacionalinio lygmens projektus, kad ES finansiniai ištekliai būtų pritaikyti prie vietos ir regionų suinteresuotųjų subjektų poreikių;

21.

pabrėžia būtinybę išnaudoti esamų fondų sinergiją, pavyzdžiui, Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės (3 mlrd. EUR), ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondo (1,8 mlrd. EUR), Europos Sąjungos regioninio patikos fondo, sukurto reaguojant į krizę Sirijoje (1 mlrd. EUR), ir kitų finansinių priemonių, kurios 2016–2020 m. laikotarpiu galėtų suteikti apie 8 mlrd. EUR susitarimams sudaryti; taip pat reikėtų išnagrinėti tolesnės sinergijos su ESI fondais galimybę;

22.

ragina Komisiją apsvarstyti galimybę vėl įvesti buvusią Vietos administravimo priemonę, kuria naudojosi narystės siekiančios šalys, ir išplėsti jos taikymo sritį apimant EKP šalis ir numatant griežtesnę kompensavimo tvarką, skatinančią įgyvendinti konkretesnius, tvaresnius projektus;

23.

ragina įdiegti Bendrijos stabilizavimo priemonę, kad, pavyzdžiui, Libijos vietos valdžios institucijos, pasinaudodamos gebėjimų stiprinimo programomis, galėtų stiprinti savo pačių gebėjimą teikti paslaugas piliečiams ir skatinti teritorinį vystymąsi bei augimą. Šiomis aplinkybėmis vertinga priemonė galėtų būti Patikos fondas, kuris būtų valdomas bendradarbiaujant su Europos miestais ir regionais, visų pirma pasinaudojant inovatyviomis teisinėmis priemonėmis;

24.

prašo finansuoti programą „Erasmus“ išrinktiems vietos ir regioninės valdžios atstovams“, kuria siekiama padidinti jų gebėjimą keistis tarpusavyje idėjomis ir geriausia praktika, kad būtų skatinamas darnus vietos ir regionų vystymasis;

25.

primena lygių galimybių reikalavimą biudžetui ir prašo šį principą įtraukti į 2018 m. biudžetą;

26.

atkreipia dėmesį į tai, kad rengiant 2018 m. ES biudžetą būtina aiškiai atsižvelgti į lyčių klausimą, remiantis principais, kuriais grindžiamas Europos socialinis modelis siekiant vyrų ir moterų lygybės.

27.

paveda Komiteto pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Audito Rūmams ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkui.

15.9.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 306/8

1.

atkreipia dėmesį į tai, kad ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos stiprinimo politika yra viena iš svarbiausių ir plačiausių ES politikos sričių, nes ji skirta visiems ES gyventojams ir susijusi su svarbiais jų kasdienio gyvenimo aspektais. Ši politika taip pat yra neatsiejama Sutarčių sudedamoji dalis ir Europos integracijos proceso bei Europos ekonomikos augimo ramstis – kaip ir vidaus rinka arba ekonominė ir pinigų sąjunga. Įgyvendinant sanglaudos politiką kaip būtiną vidaus rinkos taisyklių atitikmenį kuriamos teisingos konkurencijos sąlygos, o strateginėmis investicijomis į realiąją ekonomiką padedama išsaugoti esamas ir kurti naujas darbo vietas, visų pirma ten, kur to nepavyko padaryti tradicinei rinkai. Ja užtikrinama, kad silpnesnės valstybės narės, regionai ir savivaldybės apskritai galėtų naudotis ES integracijos pranašumais. Todėl sanglaudos politika labai solidariai padeda stiprinti visą ES ir gerokai padidina Europos pridėtinę vertę, kurią kiekvienas ES pilietis gali konkrečiai pajusti;

2.

po to, kai 2007 m. kilo ekonomikos krizė, regionų skirtumai vėl išaugo daug neproporcingiau nei valstybių skirtumai. Ši tendencija analizuojama 6-ojoje sanglaudos ataskaitoje ir vėliau patvirtinama naujausiais EBPO pateiktais duomenimis; todėl sanglaudos politika ir visi trys jos matmenys – ekonominis, socialinis ir teritorinis – yra aktualūs kaip niekada. Kartu sanglaudos politikai reikia suteikti naujų postūmių, siekiant veiksmingiau spręsti konkrečias atskirų regionų problemas taikant teritorinį požiūrį;

3.

taip pat mano, kad būsimąja sanglaudos politika turi būti stiprinamas piliečiams būtinas solidarumas siekiant atkurti susilpnėjusį ES teisėtumą. Nepasitikėjimas, netolerancija ir užsisklendimas bendruomenėse silpnina mūsų visuomenę ir su šiais reiškiniais reikia kovoti mažinant visų rūšių nelygybę, su kuria Europos gyventojai susiduria kiekvieną dieną. Tačiau norint išspręsti nelygybės problemas, išsaugoti deramas gyvenimo sąlygas, užtikrinti pagarbą teisėms, būtina imtis suderintų veiksmų visais lygmenimis ir sanglaudos politika yra puiki priemonė tokiems veiksmams. Sanglaudos politika turi ne tik padėti pasinaudoti technologijų ar klimato kaitos teikiamomis galimybėmis, ji taip pat turi sudaryti sąlygas vietos ir regionų valdžios institucijoms sukurti geresnes galimybes savo gyventojams;

4.

konstatuoja, kad strategiškai naudojant Europos struktūrinius ir investicijų (ESI) fondus laikantis decentralizuoto principo „iš apačios į viršų“ daugelyje ES regionų labai prisidėta prie teigiamo ekonominio, socialinio ir teritorinio vystymosi. Gausių tyrimų rezultatais patvirtinta pridėtinė ESI fondų vertė ir svarba kuriant darbo vietas, užtikrinant tvarų augimą ir šiuolaikišką infrastruktūrą, įveikiant struktūrines kliūtis, auginant žmogiškąjį kapitalą ir gerinant gyvenimo kokybę. Turėdamos teigiamą poveikį ir pasiekdamos atitinkamose savo ESI fondų programose sutartus strateginius tikslus, pagal sanglaudos politiką remiamos regionų ir vietos valdžios institucijos taip pat padeda įgyvendinti visos Europos augimo tikslus ir išryškinti teigiamą Europos integracijos poveikį;

5.

yra įsitikinęs tuo, kad ESI fondų naudojimo rezultatai patvirtina, jog, įgyvendinant sanglaudos politiką, galima lanksčiai priimti strategijos „Europa 2020“ tikslus ar naujus iššūkius, pavyzdžiui, tokius, kokių dabar randasi tokiose srityse, kaip energetinis saugumas, demografija, migracija ir išorės sienos bei priimant pabėgėlius. Stipri ir veiksminga sanglaudos politika yra kartu ir išankstinė krizių įveikimo sąlyga. Kad ir toliau taip būtų, naujoji vystymosi strategija turi būti kito programavimo laikotarpio pagrindas. Be to, regionams ir vietos valdžios institucijoms ir ateityje sanglaudos politika turi užtikrinti ilgalaikio planavimo tikrumą siekiant išsaugoti jos kaip stabilaus investicijų pagrindo strateginę kryptį ir kartu numatyti galimybę keisti veiksmų programas siekiant jas geriau suderinti su ekonomine, socialine ir aplinkosaugine raida. Taip pat svarbu, kad sanglaudos politikai būtų skiriama pakankamai lėšų. Tai reiškia, kad net ir Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos, kitoje daugiametėje finansinėje programoje sanglaudos politikai turi būti skiriama tokia pat biudžeto procentinė dalis;

6.

pabrėžia, kad didinant sanglaudos politikos po 2020 m. planavimo tikrumą taip pat svarbu laikytis strateginės krypties, kuri galėtų būti atskaitos taškas siekti tvarios pažangos užtikrinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir, jei būtina, kartu atsižvelgti į tarptautinį kontekstą (pavyzdžiui, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus ir JT „HABITAT III“ susitarimą) ir regionų bei vietos valdžios institucijų poreikius siekiant užtikrinti teritorinį požiūrį;

7.

yra įsitikinęs tuo, kad sanglaudos politikos ateitis neatsiejamai susijusi su visos ES ateitimi. Stipriai ir gebančiai veikti Sąjungai būtinai reikia stiprios ir veiksmingos sanglaudos politikos ir veiksmingo ES piliečių informavimo apie šios politikos rezultatus. Sanglaudos politika daro konkretų ir apčiuopiamą poveikį piliečių gyvenimo kokybei, tai patvirtina šimtai tūkstančių sėkmingų ESI fondų finansuojamų projektų, kurie įgyvendinami visoje Europoje; ji, pavyzdžiui, įvertino konkrečius regionų ir savivaldybių poreikius ir padėjo sušvelninti krizės padarinius. Todėl RK ryžtingai pasisako už svarbaus sanglaudos politikos vaidmens Europos Sąjungoje užtikrinimą ir po 2020 m. ir ragina kurti tvirtą visų susijusių ES, nacionalinio, regionų ir vietos lygmens dalyvių aljansą šiam tikslui pasiekti;

8.

mano, kad, įgyvendinant būsimą sanglaudos politikos reformą, reikia rasti tinkamą tęstinumo ir būtinų naujovių pusiausvyrą. Remiantis ligšiolinių finansavimo laikotarpių patirtimi, būtina įvardyti šiandieninės sanglaudos politikos pranašumus ir trūkumus ir rasti būdų didinti jos veiksmingumą. Kartu labai svarbu įvykdyti Sutartyse keliamą užduotį ir atsižvelgti į ilgalaikius strateginius pažangaus, integracinio ir tvaraus augimo tikslus. Lanksčiai įgyvendinant sanglaudos politiką vietos ir regionų valdžios institucijose, turėtų būti stiprinamas jos veiksmingumas, ji turėtų būti priartinama prie piliečių ir ja turėtų būti padedama didinti ES matomumą vietoje. Būtent lanksčiai įgyvendinant ją vietos ir regionų valdžios institucijose sanglaudos politika ir toliau turi atlikti savo vaidmenį kaip viena iš ES matomiausių veiklos sričių. Fabrizio Barca ataskaita „Reformuotos sanglaudos politikos darbotvarkė“ dėl teritorinio požiūrio išlieka aktuali;

9.

ypatinga sanglaudos politikos reikšme laiko tai, kad ja strateginiai uždavinių sprendimo Europos ir pasaulio lygmenimis reikalavimai susiejami su ilgalaikėmis valstybių narių regionų ir vietos lygmens vystymosi strategijomis ir jų įgyvendinimu vietoje. Todėl sanglaudos politika, kitaip nei nacionalinė struktūrinė politika, yra aktyvaus Europos solidarumo išraiška ir ja užtikrinamas darnus teritorinis visos ES vystymasis;

10.

mano, kad šiuo tikslu Europos sutartyse įtvirtintos sanglaudos politikos esminės užduotys ir pamatiniai tikslai, taip pat ten pat pateiktas Europos struktūrinių ir investicijų fondų aprašas išlieka aktualūs, užtikrina, kad ir ateityje būtų galima vykdyti sanglaudos politikos užduotis ir leidžia gerinti teisinį derinimą bei turinio koordinavimą siekiant sinergijos, vengiant spragų, pasikartojimų ir fondų tarpusavio neatitikimų bei siekiant harmoningo visų miesto ir kaimo vietovių vystymosi; šiuo tikslu reikėtų patobulinti integracinę bendro pagrindų reglamento funkciją (žr. p. 71);

11.

laikosi nuomonės, kad bendrojoje žemės ūkio politikoje kaimo plėtrą reikia labiau derinti su ESI fondais, kad būtų užtikrintas subalansuotas teritorinių matmenų traktavimas piliečių naudai ir tai darant atsižvelgta į sąveiką tarp įvairių vietovių;

12.

mano, kad sanglaudos politika nėra apribota vien regionų skirtumų ir vystymosi atotrūkio mažinimu, nors, kaip nurodyta Sutarties dėl ES veikimo (SESV) 174 straipsnyje (mažinti regionų plėtros lygio skirtumus ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimą), tai išlieka prioritetinė užduotis. bet ir turi būti inovacijų, konkurencingumo ir tvaraus augimo mažiau išsivysčiusiuose regionuose, pereinamojo laikotarpio ir stipresniuose Europos regionuose skatinimo strategija. Daug investuojant į ekonominę ir socialinę regionų ir vietos lygmens ateitį, šia politika ir ateityje turėtų būti padedama didinti užimtumą, našumą, tvarumą ir socialinę sanglaudą Europos Sąjungoje. Pagal strategiją „Europa 2020“ įgyvendinant prioritetus, dabartiniu finansavimo laikotarpiu didinamas paramos telkimas pagal temas ir sanglaudos politikos orientavimasis į rezultatus. Labai svarbu užtikrinti Europos veikimo pagrindą. Norint užtikrinti veiksmingą ESI fondų naudojimą, ir ateityje reikės strateginės krypties, kuria būtų užtikrinamas sanglaudos politikos planavimo tikrumas ir kuria remiantis būtų programuojami ESI fondai vietos ir regionų valdžios institucijų naudai. Todėl sanglaudos politikos programavimo laikotarpis ir ateityje turėtų trukti septynerius metus, su sąlyga, kad tai atitiks kitą daugiametės finansinės programos laikotarpį;

13.

vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad strateginis požiūris ES lygmeniu neturi būti pernelyg nelankstus ar verčiantis vienašališkai susitelkti į ES tikslus, nes tai nesprendžia realių vietos problemų kiekvienoje atskiroje teritorijoje. Ir ateityje, įgyvendinant sanglaudos politiką, kaip tik turi būti įmanoma, neapsiribojant atskiromis politikos sritimis ir temomis, regionų ir vietos lygmeniu integruotai, lanksčiai ir diferencijuotai spręsti problemas vietoje, ypač kad būtų galima reaguoti į naujus iššūkius. Sanglaudos politika, kaip ir visa kita ES politika, pagal jai Sutartyse keliamą užduotį turi būti padedama siekti pagrindinių ES tikslų. Tačiau ir kita ES politika turi būti padedama siekti Sutartyse nustatytų sanglaudos politikos tikslų. Šiuo tikslu, likus pakankamai laiko iki naujojo finansavimo laikotarpio pradžios, siekiant sustiprinti teritorinį požiūrį laikantis daugiapakopio valdymo principo, bendromis jėgomis turėtų būti vykdomas už regioninės politikos įgyvendinimą atsakingų institucijų ir sektorių politikos sričių dialogas (visų pirma siekiama sąveikos su Europos sektorių programomis, pavyzdžiui, su „Horizontas 2020“, COSME ir kt.) dėl to, kaip būtų galima tarpusavyje susieti numatytus metodus;

14.

ragina parengti naują Bendrą strateginę programą, apimančią visų sričių ES politikos priemones ir fondus, turinčius teritorinį matmenį. Tai daugiausia susiję su ESI fondais, tačiau taip pat su Europos infrastruktūros tinklų priemone, programa LIFE ir programa „Horizontas 2020“, taip pat su paskolų priemonėmis, konkrečiai – ESIF ir EIB skolinimo politikos priemonėmis. Ši programa turėtų užtikrinti strateginį tikslų ir investicijų nuoseklumą, siekiant išvengti priemonių dubliavimosi ir koordinavimo trūkumo ES ir nacionaliniu lygmeniu;

15.

mano, kad galiausiai tinkamas įvairių sanglaudos politikos tikslų, reikalavimų ir priemonių santykis turi būti nustatomas remiantis tikra trišale partneryste, kurią palaikydamos Komisija, valstybės narės ir regionai, taip pat vietos valdžios institucijos, siekdami geriausių sprendimų pasidalijamojo valdymo srityje, ieškotų sąlyčio taškų. Reglamentuose numatytos regionų ir vietos valdžios institucijų veikimo galimybės turi būti kuo geriau išnaudojamos ir per patvirtinimo procesą negali būti vėl apribojamos; be to, turi būti taip plėtojami valdymo institucijų ir Komisijos santykiai, kad atsirastų visapusiškas abiejų šalių tarpusavio pasitikėjimas. RK ragina Komisiją aktyviau dalyvauti užtikrinant pasidalijamąjį valdymą, ji turi tapti tikra partnere įgyvendinant sanglaudos politiką, o ne apsiriboti tik priežiūros institucijos vaidmeniu;

16.

ragina plėtoti programavimo procesą, kad jis taptų partneryste grindžiamomis Komisijos, valstybių narių ir regionų bei vietos valdžios institucijų, kurios atsakingos už veiklos programų valdymą, derybomis pagal subsidiarumo principą. Tam reikia numatyti teisę tarti savo žodį atsakingiems viešojo administravimo lygmenims derybose dėl finansavimo tikslų ir prioritetų. Todėl partnerystės elgesio kodekso elementai turėtų tapti teisiškai privaloma būsimų reglamentų dalimi ir į tuos reglamentus įtraukti, o ne būti atskiru „elgesio kodeksu“, nes tai verčia abejoti tokio kodekso teisiniu statusu;

17.

pripažįsta, kad stabilizuojantis sanglaudos politikos poveikis strateginiu požiūriu yra labai svarbus visų pirma remiant pagrindines, su visomis valstybėmis narėmis susijusias pastangas investuoti į tvarų augimą, užimtumą ir inovacijas;

18.

todėl iš esmės pritaria tam, kad ES lėšos, papildant reagavimą į svarbius Europos masto iššūkius, kaip, pavyzdžiui, šiuo metu migracija, siekiant didesnio struktūrinio poveikio, būtų daugiausia skiriamos su valstybėmis narėmis ir regionų bei vietos valdžios institucijomis palaikant partnerystę sutartiems politinių ilgalaikių strategijų tikslams įgyvendinti. Vis dėlto RK dar kartą nurodo, kad kol kas pagal Europos semestrą taikant kasmetinę konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų teikimo procedūrą neatsižvelgiama į vidutinės trukmės ir ilgalaikio metodą, kurio reikia ESI fondams. Be to, konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų turinys dažnai nesusijęs su ESI fondų programomis;

19.

todėl yra įsitikinęs tuo, kad sanglaudos politikos įtraukimas į nacionalines reformų programas turi būti – pradedant ES lygmeniu – formuojamas iš naujo, kad būtų išlaikytas teritorinis aspektas ir partnerystės principu paremtas decentralizuotas metodas. Pirmiausia į Europos semestrą būtų galima įtraukti kasmetinį „struktūrinį dialogą dėl sanglaudos padėties Europoje“. Turi būti užtikrinamas vietos ir regionų valdžios institucijų ir socialinių partnerių dalyvavimas ir ESI fondų naudojimo vietoje lankstumas. Tai taip pat pasakytina apie patvirtintų planų ir programų terminus, pasirinktas koordinavimo procedūras ir teisinį tikrumą. RK pakartoja griežtai nepritariąs neigiamai makroekonominių sąlygų koncepcijai, pagal kurią susiejus ESI fondus su ekonominiu valdymu nacionalinių vyriausybių vykdomos politikos įkaitais paverčiami miestai ir regionai. Sanglaudos politikos negali varžyti reikalavimai, kurių laikymasis visiškai nepriklauso nuo vietos ir regionų valdžios institucijų ir kitų paramos gavėjų;

20.

ragina Komisiją pateikti ataskaitą apie sanglaudos politikos įtraukimą į ekonomikos valdymą, nes kol kas dar neturima pakankamai duomenų, kaip pavyksta koordinuoti veiksmų programas su nacionalinėmis reformų programomis ir ar apskritai jas pavyksta koordinuoti;

21.

yra įsitikinęs tuo, kad sprendimai dėl ES ateities, ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo, ekonomikos valdymo, ES finansavimo ir kitų klausimų turės tokį pat poveikį būsimai sanglaudos politikai kaip ir vykstančios diskusijos, pavyzdžiui, subsidiarumo, geresnio reglamentavimo, veiksmingesnio lėšų naudojimo ir poveikio vertinimo klausimais. Be to, reikės priimti iššūkius, susijusius su krizių įveikimu, globalizacija, migracija, demografinėmis tendencijomis, progresuojančio skaitmeninimo nulemtais ekonomikos, darbo srities ir švietimo pokyčiais;

22.

todėl pasisako už tai, kad ateinančiu finansavimo laikotarpiu būtų didinamas sanglaudos politikos lankstumas, nedarant neigiamo poveikio strateginei krypčiai ir regionų ir vietos valdžios institucijų ilgamečių programų planavimo tikrumui. Taip pat turi būti įmanoma to norinčioms valdymo institucijoms, neatsisakant strateginės krypties, lanksčiai reaguoti į krizes ir nenumatytus įvykius;

23.

pabrėžia, kad užtikrinus didesnį ES daugiametės finansinės programos lankstumą, perskirstytos lėšos arba naujos iniciatyvos negali būti finansuojamos jau patvirtintų programų lėšomis. Komitetas nepritaria sanglaudos lėšų naudojimui trumpalaikiams finansiniams ne sanglaudos politikos poreikiams finansuoti, visų pirma saugumo, kovos su terorizmu, migracijos srautų valdymo, pasienio kontrolės srityse;

24.

mano, kad, norint pagerinti sanglaudos politikos lankstumą ir reagavimo galimybes, labai svarbu bus žengti ryžtingą žingsnį į priekį užtikrinant veiksmingą struktūrinių fondų valdymo, stebėsenos, vertinimo, tikrinimo ir kontrolės procedūrų supaprastinimą, vengiant jiems tenkančio pernelyg didelio reglamentavimo. Šiuo atžvilgiu būtina supaprastinti veiksmų programų, koncepcijų (ITI ir kt.) ir priemonių keitimo procesą. Tam reikia, kad už programas, koncepcijas ar priemones atsakingus subjektus įvairiais lygmenimis sietų partneryste ir pasitikėjimu grindžiami santykiai. Be to, į būsimus planus ir programas turėtų būti įtraukiamas, pavyzdžiui, bandomosioms arba eksperimentinėms priemonėms bei nenumatytoms užduotims skirtas planavimo rezervas, dėl kurio naudojimo būtų sprendžiama tik finansavimo laikotarpio metu, su sąlyga, kad šios užduotys atitinka sanglaudos politikos reikalavimus;

25.

ragina Komisiją kitam finansavimo laikotarpiui pasiūlyti supaprastintą planų ir programų keitimo procedūrą, kurią taikant būtų galima lanksčiai ir tikslingai atsižvelgti į krizės reiškinius ir nenumatytus pokyčius, pirmiausia taip pat būtų supaprastintas ir paspartintas balsavimas Komisijoje;

26.

mano, kad, net atsiradus naujų iššūkių ir nenumatytų pokyčių, neišvengiamai būtina laikantis subsidiarumo principo užtikrinti daugiapakopio valdymo ir principo „iš apačios į viršų“ veikimą pasidalijamojo valdymo forma ir užkirsti kelią centralizavimo tendencijoms, siekiant vietoje rasti tinkamus ir veiksmingus sprendimus;

27.

atkreipia dėmesį į tai, kad sanglaudos politika yra viena iš tų ES politikos sričių, kurios nuo seno tiksliausiai vertinamos ir labiausiai analizuojamos. Nuolatinėse Komisijos ataskaitose išsamiai aptariami sanglaudos politikos pasiekimai. Komitetas nurodo daugybę regionų, kuriems, naudojantis ESI fondų finansavimu, pavyko įveikti ypatingą savo vystymosi atotrūkį, pasiekti ES vidurkį ir dėl teigiamų pokyčių pasitraukti iš aukščiausiosios finansavimo kategorijos. Tai, kad sanglaudos politikos tikslai sėkmingai įgyvendinami, patvirtino ir ERPF ir Sanglaudos fondo 2007–2013 m. laikotarpio baigiamasis vertinimas;

28.

mano, kad pagrindinė iš trijų kategorijų vietovių – labiau išsivysčiusių regionų, pereinamojo laikotarpio regionų ir mažiau išsivysčiusių regionų – sudaryta sanglaudos politikos struktūra buvo veiksminga ir todėl turėtų būti išlaikoma. Ji yra konkreti, bet kartu ir pakankamai lanksti, kad būtų galima atsižvelgti į naujus iššūkius, pagrindinius klausimus, priemones ir rodiklius. Suskirstymas į vietovių kategorijas atitinka sanglaudos politikos užduotį, siekiant skatinti darnų visos ES vystymąsi, susieti labiausiai atsilikusioms ir daugiausiai problemų patiriančioms vietovėms teikiamą paramą su visiems regionams skirtu pasiūlymu;

29.

todėl pakartoja savo nuomonę, kad, siekiant per vidutinės trukmės ir ilgalaikį laikotarpį pašalinti mažiausiai išsivysčiusių ir nepalankiausioje padėtyje esančių vietovių bei atokiausių regionų struktūrinius ir ekonominio išsivystymo trūkumus, jiems ir toliau reikia didesnio finansavimo. Šiuo atžvilgiu ir ateityje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama ESI fondų naudojimui. Kartu, kad nekiltų grėsmė tam, kas jau pasiekta, reikia nustatyti tinkamas iš aukščiausiosios finansavimo kategorijos pasitraukusiems regionams pereinamojoje kategorijoje taikytinas taisykles. Reikėtų ieškoti sprendimo, kuris leistų užkirsti kelią žymiems sanglaudos politikos intervencinių priemonių masto pasikeitimams tiems regionams, kurie nežymiai viršija pereinamojo laikotarpio regionų kategorijai nustatytą viršutinę ribą. Būtina stiprinti ir toliau remti regioninį labiau išsivysčiusių regionų kaip augimo varomosios jėgos vystymąsi, kad ir šios vietovės galėtų toliau išnaudoti turimas galimybes ir konkuruoti pasauliniu lygiu. Todėl bendras modelis turėtų remti tinkamą sanglaudos, konvergencijos ir konkurencingumo pusiausvyrą;

30.

remdamasis savo nuomonėmis ir Komisijos darbu tema „BVP ir kiti rodikliai“, nurodo būtinybę planuoti ir vykdyti sanglaudos politiką remiantis patikimais, palyginamais ir stabiliais statistiniais duomenimis. Regioninis bendrasis vidaus produktas, apskaičiuojamas perkamosios galios paritetais, palyginti su ES vidurkiu, veiksmingai taikytas kaip pagrindinis vietovių apribojimo rodiklis ir turėtų būti išlaikomas. Todėl RK pabrėžė, kad kitu daugiametės finansinės programos laikotarpiu kuriant naujos kartos Europos struktūrinius ir investicijų fondus reikia įtraukti BVP papildančias priemones. Šiuo tikslu sanglaudos politikoje po 2020 m. remiantis suderintais ir nuosekliais kriterijais reikėtų labiau atsižvelgti į regionų ir vietos lygmens demografinius iššūkius ir kitus konkrečius iššūkius (pavyzdžiui, socialinius, aplinkos, geografinius ir gamtinius), kaip numatyta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV);

31.

atkreipia dėmesį į tai, kad dėl vien statistinio poveikio, pavyzdžiui, tokio, kuris atsirastų Jungtinei Karalystei išstojus iš ES, nė vienas iš ES27 regionų neturėtų prarasti savo statuso, kaip mažiau išsivystęs ar pereinamojo laikotarpio regionas, nes socialinė ekonominė situacija iš tiesų šiuose regionuose nepasikeis; todėl Europos Komisija į reglamentus, kuriais remiantis bus reguliuojami ESI fondai po 2020 m., turėtų įtraukti įtikinamus pasiūlymus dėl statistinio efekto ar apsauginių sąlygų;

32.

atkreipia dėmesį, kad dažnai NUTS II lygmens regionų tinkamumas finansuoti kai kuriose šalyse neatskleidžia socialinės teritorinės nelygybės regionų viduje ir netgi tarp jų. ES žemėlapių mastelis turi atspindėti vietos problemas, kad žemėlapiai padėtų nukreipti paramą į atitinkamas vietoves;

33.

ragina Jungtinę Karalystę ir ES susitarti, kad Jungtinės Karalystės regionų ir vietos valdžios institucijos galėtų toliau dalyvauti Europos teritorinio bendradarbiavimo ir kitose ES programose, panašiai kaip ES nepriklausančios valstybės, tokios kaip Norvegija ar Islandija;

34.

teigia, kad norint užtikrinti Europos pridėtinę vertę ir realų poveikį vietos lygmeniu būtinas paramos teikimas pagal temas. Tačiau konkretus teminių tikslų pasirinkimas neturėtų būti vienodas visoje ES, taip užtikrinant tų tikslų aktualumą ir tai, kad jie atitiktų realius vietos iššūkius kiekvienoje teritorijoje ir būtų atsižvelgiama į pasienio bendradarbiavimo poreikius;

35.

tvirtina, kad ESI fondai turi remtis orientavimosi į vietos poreikius principu. ES politika ir intervencinės priemonės turėtų būti skirtos vietos problemoms spręsti, nepriklausomai nuo to, ar vietovė yra miesto, kaimo ar turi kokių nors kitokių geografinių savybių, ar regionas, turintis specifinių ypatumų, pavyzdžiui, atokiausi regionai, dėl kurių socialinės, ekonominės ir struktūrinės padėties pagal SESV yra pagrįsta imtis konkrečių priemonių;

36.

primena, kad didelė kliūtis ESI programų sėkmei daugelyje vietos ir regionų savivaldybių buvo nepakankami gebėjimai ir patikimo valdymo trūkumas. Dėl šios priežasties RK ragina naujai įvertinti gebėjimų panaudoti ESI fondus stiprinimo galimybes, kurias turi bet kuri atskira valdžios institucija, kuriai bus patikėta valdyti arba naudoti ESI fondų lėšas. Taip bus užtikrintas patikimas finansų valdymas, tinkamas viešojo pirkimo ir valstybės pagalbos taisyklių taikymas ir bus sudarytos palankesnės sąlygos valdymo ir įgyvendinimo institucijoms keistis žiniomis;

37.

pripažįsta, kad ir ateityje turi būti didinamas ESI fondų naudojimo veiksmingumas ir efektyvumas. RK pritaria, kad būtų išlaikytas paramos telkimo pagal temas principas. Nustatant sanglaudos politikos po 2020 m. teminius tikslus neturėtų kilti kliūčių teikti paramą, kai ji yra būtina su teminiais prioritetais susijusiai infrastruktūrai ir turėtų būti atsižvelgiama į būtiną lankstumą, visų pirma kalbant apie naujus iššūkius, sanglaudos teritorinio aspekto stiprinimą ir daugiapakopį valdymą kuriant programas. Tai turėtų padėti piliečiams suprasti sprendimus dėl projektų tinkamumo finansuoti;

38.

pasisako už tai, kad ESI fondų veiksmingumas būtų vertinamas pirmiausia remiantis fondų reglamentuose sutartais ir visoje Sąjungoje taikomais kriterijais. Siekiant parengti ir įgyvendinti planus ir programas, likus pakankamai laiko iki naujojo finansavimo laikotarpio pradžios, kartu su už ESI fondų naudojimą atsakingais subjektais turėtų būti parengtas aiškus ekonominių, socialinių ir aplinkos rodiklių rinkinys ir pasirinktos ex ante sąlygos, kuriomis remiantis būtų galima tinkamai įvertinti sanglaudos politikos įgyvendinimo pažangą ir įgyvendinant programas pasiektus rezultatus ir taip, remiantis ankstesnio etapo patirtimi, orientuoti naujus programavimo srityje priimtus sprendimus. Šio proceso metu būtina atsižvelgti ne tik į padėtį, vyraujančią nacionaliniu lygmeniu, bet ir į įvairias vietos ir regionų lygmens aplinkybes; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į neseniai parengtą Komisijos ataskaitą (SWD(2017) 127 final), kurioje teigiama, kad iki šiol ex ante sąlygos buvo įvykdytos 86 % ir tai akivaizdžiai prisidėjo įgyvendinant būtinas reformas ir gerinant paramos lėšų naudojimą;

39.

rekomenduoja, kad, remiantis rodikliais ir pasibaigus derybų procesui, būtų parengtos – pirmiausia strateginių dokumentų pobūdžio – veiksmų programos. Ateityje šių programų įgyvendinimą Komisija turėtų papildyti strateginiu partneryste grindžiamu dialogu su regionų ir vietos valdžios institucijomis; šiuo tikslu svarbu, kad būtų nustatyti privalomi tikslai ir susiję rezultatų rodikliai ir kad regionų ir vietos valdžios institucijos, laikydamosi daugiapakopio valdymo principo, galėtų pasirinkti ir įgyvendinti tinkamiausias priemones;

40.

teigiamai vertina Europos Komisijos paskelbtą „atsiliekančių regionų“ iniciatyvą, kuria siekiama padėti tokiems regionams pasivyti kitus, teikiant paramą kliūtims įveikti ir atskleidžiant jų augimo potencialą; ragina apie tokias iniciatyvas pagalvoti ir naujuoju programavimo laikotarpiu;

41.

pripažįsta, kad Europos pridėtinė vertė neabejotinai yra vienas iš svarbiausių sėkmingo ES lėšų naudojimo, o kartu ir sanglaudos politikos sėkmės kriterijų. Vis dėlto vienodos jos apibrėžties kol kas nėra. Todėl ateityje būtų naudinga kartu su fondų reglamentais aptarti ir nustatyti konkrečius kriterijus, pagal kuriuos turėtų būti vertinama įgyvendinant sanglaudos politiką kuriama Europos pridėtinė vertė;

42.

siekiant sumažinti biurokratiją, RK ragina Europos Komisiją atleisti valdymo institucijas nuo įpareigojimo tikrinti ex ante sąlygas ir daugiau vadovautis subsidiarumo ir proporcingumo principais, taip pat sukurti labiau į rezultatus sutelktą metodą;

43.

todėl pasisako už tai, kad būtų parengtas suderintas požiūris, kuriuo remiantis būtų galima įvertinti sanglaudos politikos priemonėmis kuriamą Europos pridėtinę vertę, ir šiuo atžvilgiu taip pat nurodo savo tyrimą The EU Added Value Test to Justify EU Spending: What Impact for Regions and Local Authorities? (liet. „ES pridėtinės vertės tyrimas, skirtas ES išlaidoms pagrįsti: koks poveikis regionams ir vietos valdžios institucijoms?“) (1). Pagrindiniai kriterijai galėtų būti naudojant ES lėšas teiktinos paskatos įgyvendinti Sutartyse nustatytus sanglaudos tikslus, užtikrinti tvarų augimą, užimtumą ir socialinę sanglaudą ir jų indėlis įveikiant bendrus iššūkius. Kartu atsižvelgtina į tai, kad teritorinis požiūris pirmiau apibrėžtose srityse yra veiksmingesnis ir taikant decentralizuotą metodą teikia pridėtinės vertės, palyginti su sektorinėmis ir (arba) centralizuotomis paramos ir finansinėmis priemonėmis;

44.

todėl ragina, kad šiuo požiūriu atskaitos tašku būtų sanglaudos politikos stiprinimas. RK mano, kad tai reiškia socialinių ir ekonominių skirtumų įveikimą, anticiklinį poveikį augimo stabilizavimui ir skatinimui ir krizių įveikimui viešosiomis investicijomis, svarbų vaidmenį siekiant bendrų ES tikslų, į rezultatus nukreiptas paskatas ir mechanizmus, teigiamą poveikį vietos administracinių gebėjimų kokybei, europiniam ir tarpvalstybiniam matmeniui ir įgyvendinimui taikant daugiapakopį valdymą ir principą „iš apačios į viršų“;

45.

atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į teritorinį sanglaudos politikos aspektą, galima įgyvendinti tokias priemones, kurių pagal subsidiarumo principą negali deramai įgyvendinti valstybės narės, regionai ir vietos valdžios institucijos veikdami atskirai, pavyzdžiui, tarptautinį, tarpvalstybinį ir tarpregioninį bendradarbiavimą;

46.

pažymi, kad reglamentavimo reikalavimų sudėtingumas reikalauja didelių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant projektų vykdytojus, pastangų. RK rekomenduoja valdant sanglaudos politiką dėmesį sutelkti į pažangą ir rezultatus. Be to, Regionų komitetas abejoja dėl veiklos lėšų rezervo naudos, nes jo taikymo taisyklėse neatsižvelgiama į rezultatus ir ilgalaikį poveikį;

47.

šiuo požiūriu pakartoja savo nuomonę, kad, tik taikant sanglaudos politikos priemones, silpnesnės valstybės narės ir regionai gali atrasti integracija kuriamos Europos pridėtinės vertės naudą, o stipresni regionai – geriau įveikti pasaulinius iššūkius; Sanglaudos politika vietos ir regionų valdžios institucijas labiau susieja su Europos projektu, o Europos Sąjungai ji suteikia teisėtumą vietos ir regionų lygmeniu;

48.

todėl pasisako už tai, kad būtų labai padidintas sanglaudos politikos intervencijų, kurios yra vienos iš nenuginčijamų piliečiams vietoje teikiamų ES integracijos pranašumų, matomumas įgyvendinant atitinkamą komunikacijos veiklą. Regionai ir miestai taip pat gali svariai prisidėti sprendžiant šį klausimą. Turi būti akcentuojami sanglaudos politikos ekonominiai, socialiniai, teritoriniai, ekologiniai, kultūriniai ir politiniai laimėjimai ir šios politikos potencialas naudojamas įveikti ES identiteto krizę, nes yra svarių įrodymų, kad ši politika duoda ilgalaikius rezultatus ir pridėtinę vertę;

49.

atkreipia dėmesį į tai, kad sanglaudos politika pagal vietos ir regionų metodą remiamos būsimos Europos regionų ir savivaldybių investicijos, kuriomis didinamas konkurencingumas, gerinamas užimtumas ir skatinamas mokymasis visą gyvenimą, taip pat tinklų kūrimas, regionų bendradarbiavimas ir keitimasis patirtimi visoje Europoje. Ji yra vienintelė ES politikos sritis, kurioje, remiantis daugiapakopiu valdymu, daugiausia dėmesio skiriama regionams. Todėl būtina toliau stiprinti teritorinį sanglaudos politikos aspektą ir regioninių valdžios institucijų vaidmenį jį valdant;

50.

mano, kad – siekiant didinti sanglaudą regionų ir vietos lygmeniu, taip pat peržengiant sienas – reikia platesnių veikimo galimybių rengti lanksčius sprendimus vietoje. Į sanglaudos politiką būtina įtraukti lankstų pasiūlymą, iš kurio gavėjai, laikydamiesi Europos taisyklių, galėtų išsirinkti jų regiono arba savivaldybės tikslams pasiekti tinkamiausius sprendimus;

51.

primygtinai ragina toliau skirti paramą tarptautiniam, tarpvalstybiniam ir tarpregioniniam bendradarbiavimui ir ją supaprastinti siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo, įskaitant esamų ir būsimų makroregioninių ir jūrų strategijų, salų, prie jūrų sienų esančių teritorijų ir atokiausių teritorijų rėmimą. Šioje srityje itin gerai matyti Europos pridėtinė vertė. Ji kuriama tiesiogiai įgyvendinant integracijos politikos tikslus ir remiant gerus kaimynystės santykius. Svarbūs ES integracijos aspektai – įvairių valstybių narių projektų partnerių bendradarbiavimas, galimybė visoje Europoje keistis žiniomis ir bendras naujų sprendimų rengimas siekiant gerinti viešuosius administravimo ir privačiuosius vystymosi rezultatus. Dėl matomos Europos pridėtinės vertės teritorinio bendradarbiavimo rėmimą reikėtų ateityje sustiprinti naudojant atitinkamą biudžetą;

52.

atkreipia dėmesį į svarbų pažangiosios specializacijos vaidmenį stiprinant regionų inovacijų sistemas, tarpregioniniams žinių mainams ir skatinant sinergiją visų pirma pasitelkus Europos mokslinių tyrimą paramą; be to, atkreipia dėmesį į savo nuomonę „Pažangiosios specializacijos strategijos (RIS3): poveikis regionams ir tarpregioniniam bendradarbiavimui“ (SEDEC-VI/021);

53.

pripažįsta, kad bendradarbiavimas prie Europos Sąjungos išorės sienų turėtų būti labiau remiamas teritorinės sanglaudos politikos sąveikoje su ES kaimynystės politika. Bendradarbiavimas prie ES išorės sienų turėtų būti finansuojamas pagal kaimynystės politiką ir laikantis sanglaudos politikos taisyklių;

54.

šiuo požiūriu yra įsitikinęs, kad makroregioninės ir jūrų strategijos dalyvaujantiems regionams ir jų gyventojams suteikia didelę papildomą naudą, jei esamas ir būsimas paramos priemones galima koordinuotai naudoti strategijoms įgyvendinti; todėl ragina Europos institucijas užtikrinti, kad makroregininių strategijų tikslai būtų suderinti su būsimos sanglaudos politikos paramos priemonėmis ir kitomis ES paramos priemonėmis (EITP, programa „Horizontas 2020“, ESIF);

55.

pasisako už tai, kad įgyvendinant sanglaudos politiką ir ateityje būtų ypatingai atsižvelgiama į esminius vietos savivaldybių (aplinkos apsaugos, socialinės įtraukties, migracijos, skaitmeninės pertvarkos, darnaus transporto, klimato kaitos, atgaivinimo) iššūkius ir kad sanglaudos politika būtų svarbiausia Europos priemonė skatinti bendradarbiavimą, kuriuo Europos savivaldybėse būtų užtikrinamas augimas, kuriama tinkama gyventi aplinka ir inovacijos ir tam reikalingos išankstinės sąlygos, pavyzdžiui, plačiajuosčio ryšio infrastruktūros ar žiedinės ekonomikos srityse, ir kuo geriau išnaudojamos savivaldybių augimo galimybės. Tvariai savivaldybių plėtrai turėtų būti numatomas kuo platesnis paramos spektras, kuriuo remiantis vietoje būtų galima rengti geriausią priemonių rinkinį. Šie iššūkiai tenka ne tik miestams, bet ir skirtingu mastu visoms vietos savivaldybėms. Todėl ieškant pritaikytų sprendimų ir ateityje turi būti galimybė naudoti integruotas koncepcijas (pavyzdžiui, bendruomenės inicijuota vietos plėtra, integruotos teritorinės investicijos), tačiau joms reikia suteikti pakankamai erdvės programavimo procese, kad jas būtų galima pagal poreikį iš tikrųjų keisti;

56.

atsižvelgdamas į darnų teritorinį vystymąsi ragina stiprinti metropolinių zonų ir miestų, susiduriančių su konkrečiomis problemomis tokiose sritys kaip aplinkos kokybė, miestų drieka, socialinė atskirtis, transportas ir būstas, vaidmuo. Siekiant gerinti miestų ir kaimų santykius turi būti galima įtraukti ir mažesnius miestus ir kaimo savivaldybes. Be to, būtina labai supaprastinti šiuo atžvilgiu taikomas taisykles; kaip jau minėta nuomonėje „ES miestų darbotvarkė“ (COTER-VI/010), mano, kad ES politika neturi skatinti konkurencijos tarp miesto, kaimo ir pakrančių vietovių. Svarbu reikalauti kurti holistinę teritorinę miesto ir kaimo vietovių, kaip viena kitą papildančių funkcinių zonų, viziją; Iš įvairių Europos fondų finansuojamos ir vietos bendruomenės inicijuojamos vietos plėtros atveju reikia geriau tarpusavyje susieti įvairius fondus;

57.

primygtinai ragina sustiprinti ir supaprastinti naujų priemonių, skirtų principui „iš apačios į viršų“ ir daugiapakopiam valdymui, pavyzdžiui, bendruomenės inicijuotos vietos plėtros metodui, arba integruotoms teritorinėms investicijoms (ITI), sustiprinti, naudojimą siekiant dar didesnės integracijos vietos ir regionų lygmeniu ir integruoto bei visa apimančio požiūrio regioninės plėtros srityje. Šiam tikslui pasiekti reikia atitinkamai perkelti sprendimų priėmimo įgaliojimus ir plačiu mastu įtraukti visus susijusius vietos subjektus;

58.

rekomenduoja remti kaimo vietovių vystymąsi ir skatinti kurti integruotas strategijas siekiant stiprinti šias sritis gerinant transporto jungtis ir skaitmeninį plačiajuostį ryšį, kartu užtikrinant tinkamą gamtinės aplinkos apsaugą, kaip nurodoma deklaracijoje „Korkas 2.0“; taip pat pakartoja savo raginimą, išdėstytą nuomonėje „Kaimo ekonomikos modernizavimas ir novatoriškumas“ (NAT-VI/004), parengti baltąją knygą dėl kaimo vietovių, kurioje būtų nagrinėjami iššūkiai, su kuriais susiduria kaimo vietovės, ir didinamos jų galimybės, siekiant išsaugoti turtingą kultūros, architektūros, gamtos, socialinį, kulinarinį ir ekonominį paveldą, kurį saugo jų gyventojai ir kuriuo naudojasi visa Europos visuomenė;

59.

ragina įgyvendinant sanglaudos politiką po 2020 m. atokiausiems regionams taikyti specialias sąlygas atsižvelgiant į specifines ir unikalias kliūtis, kurios jiems kyla Europos erdvėje. RK atkreipia dėmesį į tai, kad SESV 349 straipsnyje šios kliūtys pripažįstamos ir aiškiai numatoma imtis konkrečių šiems regionams skirtų priemonių, ypač sudarant sąlygas gauti struktūrinių fondų finansavimą;

60.

taip pat pripažįsta, kad siekiant subalansuotos teritorinės plėtros turi būti numatyta tinkama parama kaimo vietovėms, netoli miestų ir nepalankioje padėtyje esančioms vietovėms (pavyzdžiui, kalnų, pasienio vietovėms ar kitoms gamtinių arba demografinių trūkumų turinčioms vietovėms), kad būtų galima vykdyti būtinas investicijas į augimą, užimtumą, socialinę įtrauktį ir ekologinį tvarumą. Susijusios vietovės turėtų dalyvauti kuriant priemones, sudarančias sąlygas veiksmingoms daugiasektorinėms iniciatyvoms ir skatinančioms gilesnę miesto ir kaimo funkcinių teritorijų integraciją į regioninę ekonomiką;

61.

atsižvelgiant į ištuštėjusių vietovių reikalavimus ir poreikius siekiant didesnio matomumo, siūlo Europos lygmeniu sukurti forumą, kuris galėtų susitikti kartą per metus ir kuriame tokios vietovės galėtų ne tik stebėti, kaip įgyvendinama konkreti politika šiose vietovėse, bet ir teikti pasiūlymus ir tarpusavyje keistis gera patirtimi. Tai ne tik būtų naudinga joms suteikiant daugiau matomumo, bet ir padėtų joms įveikti savo izoliuotumą ir būti tiesiogiai išgirstoms ES institucijose. Tokiame forume turėtų būti atsižvelgiama į konkrečias kiekvieno regiono ypatybes ir užtikrinamas teisingas atstovavimas;

62.

mano, kad būsima sanglaudos politika, be kita ko, turi būti pagrindinė priemonė, padedanti užtikrinti tvarų didelių geografinių ir demografinių trūkumų turinčių vietovių, pavyzdžiui, labiausiai į Šiaurę nutolusių regionų, kuriuose mažas gyventojų tankumas, taip pat salų, pasienio ir kalnų regionų vystymąsi ir, laikantis integruoto teritorinio požiūrio, joje būtų numatytos konkrečios priemonės, skirtos kompensuoti išlaidų skirtumus, taip pat trūkumus, trukdančius įsikurti gyventojams ir įmonėms, visų pirma siekiant sustabdyti gyventojų skaičiaus mažėjimo tendenciją ir užtikrinti galimybę gauti pagrindines paslaugas ir naudotis kokybiška infrastruktūra. Ypatingas dėmesys turi būti skirtas žemės ūkio stiprinimui, nes tai yra veikla, atliekanti labai svarbų vaidmenį užtikrinant kitos kalnuotų teritorijų ekonominės veiklos tvarumą ir teritorijų – ypač lygumų –apsaugą nuo hidrogeologinės rizikos;

63.

teigia, kad reikia tikslesnių priemonių, kurios sustiprintų vietos ir regionų atskaitomybę ir ESI fondų matomumą vietos lygmeniu, įskaitant regioninių ar nacionalinių ESI programų demokratinės kontrolės užtikrinimą atitinkamu lygmeniu;

64.

pripažįsta, kad ilgainiui, siekiant skatinti investicijas, ES lygmeniu labai reikės Sąjungos lėšų. Tam skirtas finansavimas ir ateityje atsidurs nacionalinių biudžetų konsolidavimo ir valstybių narių pasirengimo finansuoti ES užduotis priešpriešoje. Sanglaudos politikai bus svarbu, jog jos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos stiprinimo užduotis būtų vykdoma taip, kad kartu tai būtų reikšmingas indėlis į Europos regionų ir apskritai ES stiprinimą ir būtų veiksmingai naudojamos lėšos. Šiuo atžvilgiu ne mažiau būtina pakankamai finansuojama sanglaudos politika kaip ir šių lėšų skyrimas atsižvelgiant į konkrečius regionų ir savivaldybių poreikius. Be to, RK atkreipia dėmesį į „Brexit“ neigiamas pasekmes ES biudžetui. Siekiant kuo geriau apsaugoti ES biudžetą, ypač sanglaudos politikos, RK dar kartą primygtinai ragina, kad Jungtinė Karalystė vykdytų visus teisinius įsipareigojimus, susijusius su dabartine vidutinės trukmės finansine programa. Šiuo požiūriu jis atkreipia dėmesį į savo 2017 m. kovo 22 d. rezoliuciją (RESOL VI/022) ir ragina Komisiją sukonkretinti aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais pasiūlymus, pateiktus ataskaitoje dėl ES finansavimo ateityje;

65.

atkreipia dėmesį į tai, kad ESI fondų negalima lyginti su tokiomis centralizuotai valdomomis iniciatyvomis kaip Europos strateginių investicijų fondas (ESIF). Naudojant ESIF teikiamos investicijos Europos ir nacionaliniu lygmenimis atskirų projektų, neturinčių teritorinio elemento, forma, o naudojant ESI fondus ir regionų inovacijų strategijas užtikrinamas tvarus ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos gerinimas regionų ir vietos valdžios institucijose, taigi taip pat subalansuotas ir darnus visos ES vystymasis. Šią ESI fondų specifiką reikia toliau stiprinti taikant strateginį, sąveiką skatinantį požiūrį, kuriuo, taikant tinkamą stebėsenos ir vertinimo sistemą ir į tikslą nukreiptus atrankos metodus, teikiamos akivaizdžios paskatos orientuotis į veiksmingumą ir poveikį. Abi priemonės – ESI fondai ir ESIF – viena kitą papildo ir neturi viena kitai prieštarauti; be to, antroji negali pakeisti pirmosios;

66.

šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į savo 2016 m. gruodžio 7–8 d. nuomonę „ESIF 2.0“ (COTER-VI/019);

67.

mano, kad prasminga taikyti finansines priemones, kad jomis gali būti pakeičiamos arba papildomos dotacijos ir kad jos dėl savo sverto poveikio gali padėti didinti sanglaudos politikos efektyvumą, tačiau negalima leisti, kad paskolų naudai būtų pamažu atsisakyta ESI fondų dotacijų. Naudoti finansines priemones, taip pat atsižvelgiant į susijusias dideles administracines sąnaudas, reikėtų tik tose srityse, kuriose jų naudojimas laikomas prasmingu vietoje. Viešosios teisės reglamentuojamų subjektų, visų pirma regionų, miestų ir savivaldybių, atveju intensyvus finansinių priemonių naudojimas neturi kelti grėsmės jų finansiniam stabilumui. Todėl RK nepritaria galimam įpareigojimui per ateinantį finansavimo laikotarpį toliau didinti finansinių priemonių dalį. Nuostatos dėl ESI fondų lėšų naudojimo finansinėms priemonėms yra griežtos, sudėtingos ir patvirtina, jog esama sunkumų įgyvendinant finansines priemones. Todėl būtina, palyginus su 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu, visiškai pakeisti susijusias įgyvendinimo taisykles. Be to, RK mano, kad dotacijų ir finansinių priemonių sąveika turi būti patrauklesnė ir finansinių priemonių veiklos sąlygos turi būti kuo artimesnės rinkos aplinkybėms;

68.

pasisako už tai, kad būtų stiprinamos sanglaudos politikos ir kitų finansavimo priemonių bei programų tarpusavio sąsajos nustatant bendrus tikslus ir vertinimo kriterijus. Nesilpninant įvairių tikslinių priemonių krypčių, siekiant padidinti skaidrumą ir pagerinti galimybes naudotis įvairiomis finansavimo galimybėmis, būtų galima geriau tarpusavyje suderinti procedūras, taip pat administracinėms ir kontrolės sistemoms taikomus reikalavimus. Į tai turėtų būti atsižvelgiama ir peržiūrint ES finansinį reglamentą užtikrinant, kad atliekant programos „Horizontas 2020“ mokslinių tyrimų projektų vertinimą būtų skiriama daugiau dėmesio tiems projektams, kuriuose numatyta Europos partnerystė ir struktūrinių fondų ištekliai siekiant veiksmingiau susieti įvairias Europos programas;

69.

be to, dėl pasiūlymų peržiūrėti ES finansinį reglamentą atkreipia dėmesį į savo 2017 m. gegužės 11–12 d. nuomonę „Reglamentas dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių“ (COTER-VI/20);

70.

nerimauja dėl to, kad sanglaudos politika kelia grėsmę, jog nebus pasiekti užsibrėžti tikslai, nes administravimo ir kontrolės sistemos sudėtingumo ir siekiamos pridėtinės vertės santykis nebėra proporcingas. Todėl kyla pavojus, kad paramos gavėjai ir piliečiai sanglaudos politiką gali laikyti nebe sėkmės veiksniu, bet dar vienu tariamo ES atotrūkio nuo piliečių ženklu. Todėl visų suinteresuotųjų šalių labui to reikia vengti. Būtina labai sumažinti nereikalingą biurokratinę ir (arba) administracinę programavimo, administravimo, kontrolės ir įgyvendinimo naštą tiek regionų ir vietos valdžios institucijoms, tiek ir galutiniams naudos gavėjams;

71.

pasisako už tai, kad ateityje apsvarstant reformas daug dėmesio būtų skiriama biurokratinių kliūčių šalinimui tiek nustatant bendruosius sanglaudos politikos reikalavimus, tiek įgyvendinant ir vykdant pavienes programas ir projektus. Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad visi susiję Komisijos generaliniai direktoratai ir tarnybos turi prisidėti prie sanglaudos politikos supaprastinimo. Šioje srityje reikėtų nuosekliau nei iki šiol taikyti subsidiarumo principą. Šiuo atžvilgiu svarbu, likus pakankamai laiko iki naujojo finansavimo laikotarpio pradžios, ne vėliau kaip iki 2019 m. vidurio, pateikti naująjį teisinį pagrindą, atsisakyti naujų nuostatų taikymo atgaline data, plėtoti stabilią ir tvirtą teismų praktiką, sutelkti dėmesį į esminius, tikslius ir patikimus reikalavimus, kartu, jei įmanoma, taikant nacionalines nuostatas. Tai padės išspręsti sunkumus, su kuriais valdymo institucijos susiduria kiekvieno programavimo laikotarpio pradžioje, siekiant užtikrinti didesnį nuoseklumą ir tęstinumą bei išvengti vėluojančių mokėjimų. Siekiant pagerinti teisėkūros skaidrumą ir sumažinti sudėtingumą skirtingiems ES fondams turi būti taikomos tokios pat taisyklės tais pačiais klausimais ir kiek įmanoma bendri reikalavimai. Reikia sumažinti daugybės tolesnių teisės aktų ir gairių skaičių. Kad būtų galima užtikrinti teisinį tikrumą, patvirtinimai turi galioti per visą laikotarpį;

72.

atkreipia dėmesį į tai, kad biurokratiniai reikalavimai bendradarbiavimo projektams Europos teritorinio bendradarbiavimo srityje turi būti gerokai sumažinti, siekiant skatinti bendradarbiavimą, o ne atgrasyti nuo jo. Šiuo tikslu ateityje reikalingas atskiras reglamentas, kuris būtų gerokai labiau grindžiamas pasitikėjimu ir partneryste tarp Europos Komisijos ir regionų, o ne kontrole ir siekimu išvengti klaidų. Atsižvelgiant į daugiašalį Europos teritorinio bendradarbiavimo pobūdį, taip pat reikėtų vengti taikyti ex ante sąlygas. Be to, nustatant konkrečius kriterijus, pagal kuriuos turėtų būti vertinama įgyvendinant sanglaudos politiką kuriama Europos pridėtinė vertė, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Europos teritorinis bendradarbiavimas jau vien dėl glaudaus bendradarbiavimo didina sanglaudą tarp ES valstybių narių, o taip pat ir tarp valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių regionų;

73.

ragina Europos Komisiją pateikti išsamią būsimų pasiūlymų dėl sanglaudos politikos formos teritorinio poveikio vertinimą, kuris apimtų ir administracinės naštos vertinimą, ir, remdamasis Komisijos ir RK bendradarbiavimo susitarimo protokolo 23 straipsniu, siūlo savo bendradarbiavimą šioje srityje;

74.

Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad dabar dėl Europos ir nacionalinių teisės sistemų tarpusavio sąveikos sanglaudos politikos įgyvendinimas pernelyg reglamentuojamas, o pagrįstos veiksmų programų įgyvendinimo kontrolės ir administravimo naštos riba jau peržengta. Dėl to prastėja teigiamo ESI fondų poveikio ir įgyvendinimo sąnaudų pusiausvyra;

75.

todėl mano, kad būtina išsamiai patikrinti ESI fondų administravimo ir kontrolės sistemoms taikomus reikalavimus. Be to, reikia didesnio ESI fondų vykdymo teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo ir stengtis užkirsti kelią pertekliniam reglamentavimui. Į tai atsižvelgdamas RK palankiai vertina kiekvieną finansavimo paprastinimo iniciatyvą ir šiuo tikslu įsteigtą nepriklausomų administravimo paprastinimo ekspertų aukšto lygio grupę (angl. High Level Group on Simplification). RK siūlo sumažinti reikalavimus dėl stebėsenos, ataskaitų teikimo ir vertinimo. Taip pat reikėtų plėtoti pasitikėjimu grindžiamus ryšius tarp Komisijos ir valdymo institucijų, siekiant geriau suderinti kontrolę, suteikti daugiau pasitikėjimo valdymo institucijoms ir projektų vykdytojams. Šiuo tikslu labai svarbu pradėti taikyti diferencijavimo principą pasidalijamojo valdymo srityje, atskirti sukčiavimą ir netyčinę klaidą ir padidinti priimtiną klaidų lygį iki 5 %;

76.

pabrėžia, kad deramai taikant subsidiarumo principą turi būti ne tik mažinama administracinė našta ir paprastinami teisės aktai, bet ir remiamos vietos ir regionų valdžios institucijos siekiant stiprinti jų administracinius ir programų valdymo gebėjimus ir įgyvendinti susijusius veiksmus ir projektus;

77.

vis dėlto taip pat primena, kad lig šiol bandant nustatyti ir nuosekliai šalinti sudėtingumo ir pernelyg didelių administracinių ir kontrolės sąnaudų priežastis, administravimo institucijoms ir paramos gavėjams iš dalies sudaryta net dar daugiau sunkumų. Gana dažnai, atsižvelgdamos į didesnio teisinio tikrumo reikalavimus, Komisija ir valstybės narės priėmė papildomas perkėlimo į nacionalinę teisę nuostatas, įgyvendinimo taisykles ir gaires ir galiausiai dėl to vykdyti programą tapo dar sudėtingiau. Kartu padidėjo klaidų tikimybė ir lygis;

78.

todėl siūlo patikrinti, ar galimas esminis programavimo ir programų įgyvendinimo krypties keitimas.- Valstybės narės ir valdymo institucijos turėtų turėti pasirinkimą ateityje nuspręsti, ar administracinis jų programų įgyvendinimas remsis vien Europos ar vien nacionaline teise. Į ES finansinį reglamentą turėtų būti įtrauktos atitinkamos nuostatos. Todėl nesimaišytų nacionalinės ir Europos taisyklės;

79.

taip pat ragina nuosekliai taikyti tikrinimo procedūros ir audito metodą, siekiant išvengti pakartotinių tikrinimų ir dvigubos kontrolės, kai naudos gavėjų daugiau kaip vieną kartą prašomą pateikti tą pačią informaciją, kontrolės tarnybų vertinimo prieštaravimų ir mažinti sąnaudas. ES institucijų patikrinimai turėtų būti apriboti tik tikslų įgyvendinimu ir kova su sukčiavimu ir korupcija;

80.

dėl būsimo valstybės pagalbos režimo pasisako už tai, kad ESI fondai pagal apibrėžtį būtų paskelbti kaip atitinkantys valstybės pagalbos taisykles, jokiems fondams nebūtų taikomas SESV 107 ir paskesni straipsniai, kaip nustatyta EŽŪFKP ir EJRŽF atžvilgiu, arba turėtų būti labai supaprastintas valstybės pagalbos taisyklių taikymas naudojant ESI fondus, pavyzdžiui, nustatant su paprastais kriterijais (pavyzdžiui, atitiktimi patvirtintoms veiksmų programoms) susietą finansavimo iš ESI fondų atitiktį valstybės pagalbos taisyklėms. Nevienodas požiūris į tiesiogiai valdomus ES fondus, pavyzdžiui, ESIF, Europos infrastruktūros tinklų priemonę ir „Horizontas 2020“, ir ESI fondus valstybės pagalbos srityje nepateisinamas, dėl jo didėja administracinė našta ir negalima kurti priemonių tarpusavio sąsajų, be to, atsiranda teisinis netikrumas, nes trūksta vienodo požiūrio į esminius klausimus, pavyzdžiui, skatinamąjį poveikį;

81.

mano, kad teisės aktais reikia raginti ir skatinti keleto valdymo institucijų bendro programavimo iniciatyvas siekiant sudaryti palankias sąlygas veiksmams makroregionų, įskaitant makroregionines jūrines teritorijas, ir transeuropiniu lygmeniu;

82.

be to, prašo Komisijos apsvarstyti galimybę supaprastinti viešuosius pirkimus, susijusius su finansavimu iš ES biudžeto. Tokia priemonė leistų užtikrinti galutiniams naudos gavėjams paprastesnes dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose sąlygas, palengvintų viešųjų pirkimų procesą ir teismo praktiką;

83.

ragina nustatant ESIF fondų programavimo, įgyvendinimo ir kontrolės reikalavimus ateityje laikytis diferenciacijos principo, nes dėl iš esmės skirtingų bendrųjų sąlygų reikia skirtingos įgyvendinimo struktūros. Pagrindiniai kriterijai galėtų būti pirmiausia programos apimtis, rizikos profilis, administravimo kokybė, viešųjų išlaidų dalis ir nuosavo indėlio dydis; į juos turėtų būti atsižvelgiama svarstant, kaip sukurti proporcingas ir diferencijuotas administravimo ir kontrolės sistemas po 2020 m. Tai taip pat pirmiausia taikoma teritoriniam bendradarbiavimui;

84.

administravimo paprastinimo ir įgyvendinimo klausimu taip pat nurodo savo 2016 m. spalio 10–12 d. nuomonę „ESIF supaprastinimas iš vietos ir regionų valdžios institucijų perspektyvos“ (COTER VI/012).

15.9.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 306/20

1.

pabrėžia, kad, nepaisant pastangų sumažinti jaunimo nedarbą, ši problema tebėra ne tik didelis neišspręstas socialinis ir ekonominis uždavinys, bet ir menkina sąžiningumą, lygybę ir solidarumą, kuriais grindžiamas Europos projektas;

2.

palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymą, pateiktą Europos Komisijos Pirmininkui išreiškus susirūpinimą dėl sudėtingos padėties, kurioje šiuo metu yra didelė dalis sunkiai nuo krizės nukentėjusio jaunimo, ir tapusį iniciatyvomis „Investicijos į jaunimą“ ir „Europos solidarumo korpusas“;

3.

pabrėžia, kaip svarbu įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas, taip pat kitus subjektus, įskaitant privatųjį sektorių ir trečiojo sektoriaus subjektus, įgyvendinti priemones jaunimo integracijai į darbo rinką užtikrinti;

4.

ragina Europos Sąjungos institucijas bendradarbiauti su privačiuoju sektoriumi ir trečiuoju sektoriumi, taip pat ragina įtraukiant privatųjį sektorių ir trečiojo sektoriaus subjektus kurti programas, kuriomis būtų siekiama pagerinti darbo rinkos poreikių ir darbuotojų kvalifikacijų atitiktį;

5.

pabrėžia, kad jaunimo nedarbas daro poveikį vietos, nacionaliniu ir Sąjungos lygmeniu ir kad švietimas, profesinis mokymas bei jaunimo reikalai priklauso valstybių narių kompetencijai, o Europos Sąjunga pagal Sutarties dėl ES veikimo 6 straipsnį privalo remti, koordinuoti ir papildyti šalių veiksmus, nes užimtumo skatinimas yra bendro intereso klausimas. Todėl sėkmingas atitinkamų ES veiksmų, kurie turi atitikti subsidiarumo ir proporcingumo principus, įgyvendinimas priklauso nuo bendradarbiavimo su vietos ir regionų valdžios institucijomis;

6.

pakartoja, kad ES jaunimo politikos pagrindiniai tikslai turėtų būti: užtikrinti lygias galimybes, skatinti socialinę įtrauktį ir gerinti jaunimo konkurencingumą darbo rinkoje, kartu skatinant jaunimo dalyvavimą ir atsakomybę renkantis mokymosi ir profesinės veiklos kryptį, stiprinant darbą su jaunimu, nediskriminavimą ir tarpkultūrinį supratimą; šiuo požiūriu pažymi, kad galimybės naudotis transporto infrastruktūra ir prieiga prie informacijos yra svarbūs veiksniai siekiant užtikrinti lygias galimybes ir į tai reikia atsižvelgti;

7.

pritaria, kad reikia integruotai skatinti aktyvią partnerystę visais valdžios lygmenimis, atsakingais už bendradarbiavimą su jaunimu ir jaunimo organizacijomis;

8.

be to, yra įsitikinęs, kad būtina imtis priemonių siekiant jaunimui suteikti kuo geresnes profesinio gyvenimo pradžios sąlygas investuojant į jo technines žinias ir elgsenos įgūdžius, profesinio ir socialinio bendravimo gebėjimus ir patirtį, taip pat padedant jam patekti į darbo rinką – suteikiant galimybių sukurti savo darbo vietą ar padedant jam rasti jo gebėjimus atitinkantį darbą arba investuojant į modelį, suteikiantį galimybę persikvalifikuoti, suteikiant naujų užimtumo galimybių;

9.

siūlo, kad viena iš konkrečių priemonių būtų praktinių seminarų jaunimui plėtojimas ir rėmimas; šių seminarų metu jaunuoliai susipažintų su įvairiomis profesijomis ir tokiu būdu galbūt rastų naują sritį, kurioje jiems būtų įdomu dirbti;

10.

mano, kad įvairių rūšių investicijos į jaunimą, tiek į formalųjį, tiek į neformalųjį mokymą, sudaro pagrindą kuriant sąžiningą, atvirą, įtraukią ir sklandžiai veikiančią demokratinę visuomenę, grindžiamą socialiniu judumu, kultūrų integracija ir tvariu vystymusi bei ekonomikos augimu; be to, yra įsitikinęs, kad svarbu mūsų jaunimui suteikti galimybių, kurios jam sudarytų deramą prieigą prie ES kuriamų bendrų gėrybių ir leistų aktyviau prisidėti prie solidarumo projektų ir Europos ateities kūrimo;

11.

nors pastaraisiais metais jaunimo padėtis darbo rinkoje daugelyje valstybių narių labai pagerėjo, 4 mln. jaunų bedarbių kelia didelį susirūpinimą – skirtumai akivaizdūs ne tik tarp valstybių narių, bet ir valstybių viduje; pažymi, kad, nepaisant veiksmų ir projektų, kurių imtasi Europos ir nacionaliniu lygmeniu pastaraisiais metais siekiant paskatinti jaunuolių aktyvumą ir padidinti jų užimtumą, valstybių narių ir ES veiksmai vis tiek reikalingi;

12.

ypač didelį susirūpinimą kelia tai, kad labai didelės dalies jaunuolių išsilavinimas neatitinka šiuolaikinės darbo rinkos iššūkių ir nėra pakankamos paramos, kad būtų galima kurti verslo projektus, vykdyti inovacijas ir mokslinius tyrimus, o valstybių narių švietimo sistemų tobulinimas neatspindi ekonominių ir socialinių pokyčių dinamikos. Todėl daugelis jaunuolių patenka į rinką neturėdami visuomenės ir jų pačių lūkesčius galinčių pateisinti žinių;

13.

reiškia labai didelį susirūpinimą dėl to, kad, tyrimų duomenimis, daugiau nei pusė Europos jaunuolių mano, jog yra atskirti nuo socialinio, ekonominio ir politinio gyvenimo, nors kartu teigia labai norintys dalyvauti šių sričių veikloje savo šalyse; Komitetas, be kita ko, pažymi, kad kartu auga jaunimo pasyvumas socialinių problemų, ekonominės padėties ir politikos atžvilgiu;

14.

palankiai vertina tai, kad Europos Komisija supranta, kad reikia sutelkti pastangas šioje srityje valstybėse narėse. Komitetas pritaria požiūriui, kad būtent valstybės narės ir jų vietos ir regionų valdžios institucijos privalo rasti tinkamus būdus ir priemones numatytiems tikslams pasiekti. Todėl Komisija turėtų skirti kuo didesnę paramą šiems veiksmams ir sklandžiai ir veiksmingai koordinuoti atskirų šalių veiksmus, kad būtų sustiprintas teigiamas šių priemonių poveikis visoje ES;

15.

todėl ypač atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse pagrindinį vaidmenį įgyvendinant užsibrėžtus veiksmus turėtų atlikti vietos ir regionų valdžios institucijos;

16.

tuo yra įsitikinęs todėl, kad būtent šios struktūros, būdamos arti opių socialinių problemų, geriausiai žino šių problemų konkrečius vietos, aukštesniojo vietos ar regiono lygmens ypatumus. Be to, jos jau turi paprastai gerai veikiančias institucijas, kurios šias problemas sprendžia jau seniai. Pastangų ir išteklių sutelkimas šiose patikrintose institucijose, turinčiose vietos bendruomenių suteiktą demokratinį teisėtumą, bus veiksmingiausias būdas kuo greičiau įgyvendinti planuojamus veiksmus;

17.

palankiai vertina pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą, Europos socialinį fondą ir Europos regioninės plėtros fondą įgyvendintos veiklos mastą. Tikisi, kad DFP būsimoje peržiūroje ir laikotarpiu po 2020 m. toliau bus skiriamas tinkamas dėmesys ES įvairiausiems socialiniams uždaviniams, įskaitant švietimą, jaunimo užimtumą ir socialinę įtrauktį, ir kad ypatingas dėmesys bus skiriamas nepalankiausias sąlygas turintiems regionams, kaip nurodyta SESV 174 straipsnyje;

18.

palankiai vertina Europos investicijų banko pastangas jauniems verslininkams paremti ir pabrėžia, kaip svarbu gauti finansavimą, ragindamas tęsti tokių priemonių įgyvendinimą;

19.

dar kartą išreiškia savo paramą Jaunimo garantijų iniciatyvai. Atsižvelgdamas į tam tikras vietos ir regionų lygmeniu iškylančias problemas ragina Tarybą dirbti stažuočių apmokėjimo procedūrų supaprastinimo klausimu siekiant užtikrinti, kad šios procedūros neturėtų atgrasomojo poveikio;

20.

ragina Europos Komisiją persvarstant Europos jaunimo strategiją po 2018 m. atsižvelgti į vietos ir regionų valdžios institucijų nuomonę;

21.

taip pat pabrėžia, kad Europos Komisijai siekiant užtikrinti aukštos kokybės profesinį mokymą ir sukurti mokymo sistemas, kurios sudarytų palankesnes sąlygas jaunimui patekti į darbo rinką, taip pat reikėtų atsižvelgti į jaunimo galimybių įgyti žinių ir įgūdžių, ypač praktinių, problemą sudarant sąlygas dalyvauti neformaliojo švietimo ir savišvietos programose; Todėl pakartoja savo raginimą partnerystės pagrindu glaudžiau bendradarbiauti nacionalinį, regioninį ir vietos lygmenis, įmones, darbuotojus ir profesines sąjungas, taip pat pilietinės visuomenės dalyvius, kad būtų galima geriau pasinaudoti neformaliojo mokymosi ir savišvietos metu įgytais įgūdžiais ir kvalifikacijomis (1); be to yra įsitikinęs, kad svarbu nustatyti vienodas vertinimo sistemas, kad būtų galima oficialiai pripažinti universaliuosius gebėjimus, įgytus neformaliojo švietimo metu, ir dėti pastangas, kad jų vertė būtų pripažinta darbo rinkoje, kaip pripažįstama formaliojo švietimo kvalifikacija;

22.

ypač palankiai vertina tai, kad Europos Komisija pripažįsta programos „Erasmus+“, kaip vienos pagrindinių priemonių siekiant vystyti tarptautinį jaunų žmonių užimtumą, jiems teikti žinias ir ugdyti jų asmeninius gebėjimus, kartu formuoti jų požiūrį į Europos pilietiškumą ir pasaulinę rinką bei didinti jų informuotumą apie tai, svarbą; palankiai vertina visų pagrindinių subjektų, dalyvaujančių skatinant mainus, įskaitant mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas, tarptautinę veiklą; pabrėžia būtinybę dar labiau plėtoti šią programą, be kita ko, padidinant pagal šią programą turimų lėšų kiekį atsižvelgiant į esamą biudžeto sistemą. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad viena iš galimybių padidinti programos „Erasmus+“ judumo ir mokymo (formaliojo ir neformaliojo) priemonių poveikį yra stiprinti universitetų ir tretinio sektoriaus organizacijų, kaip tiesioginių šios programos įgyvendintojų, vaidmenį. Todėl Komitetas rekomenduoja priimti tokius sprendimus, kurie leistų universitetams ir NVO imtis dar veiksmingesnių tarptautinių judumo ir mokymo plėtros priemonių;

23.

palankiai vertina idėją sukurti Europos solidarumo korpusą (ESK) ir ypač palankiai vertina tai, kad asmenims, besidomintiems Europos solidarumo korpuso siūloma veikla, informacija apie įsidarbinimą, teikiama šiuolaikiškai, siūlant užsiregistruoti tam skirtoje interneto svetainėje. Šį registracijos būdą turi būti galima papildyti kitomis priemonėmis, kuriomis būtų užtikrintas visų jaunuolių, ypač labiau pažeidžiamų, dalyvavimas ir sudarytos tam palankios sąlygos. Šis būdas turėtų padėti propaguoti Europos solidarumo korpuso idėjas, visų pirma pabrėžti solidarumo, kaip pagrindinės Europos bendriją vienijančios vertybės, svarbą. Komitetas taip pat pabrėžia, kad reikia tokių sprendimų, kurie padėtų jaunuoliams prisijungti prie Europos solidarumo korpuso neatsižvelgiant į jų socialinę ir ekonominę padėtį bei išsilavinimą. Būtina rasti sprendimus, kuriais bus sudarytos sąlygos jaunuoliams, turintiems ribotas interneto galimybes, gauti prieigą prie Europos solidarumo korpuso;

24.

ragina Europos Komisiją kuo skubiau nustatyti Europos solidarumo korpuso teisinį pagrindą ir pasiūlyti tvarų finansavimo būdą po 2017 m., kad būtų išvengta per didelės naštos esamoms finansavimo programoms, pavyzdžiui, „Erasmus+“ ir būtų galima reaguoti į sparčiai daugėjančių prie Europos solidarumo korpuso norinčių prisijungti jaunų žmonių lūkesčius;

25.

atkreipia dėmesį į tai, kad ši iniciatyva neturi užkrauti bereikalingos biurokratinės naštos jaunimui, norinčiam dalyvauti Europos solidarumo korpuse; be to, jame turėtų dalyvauti veikiančios jaunimo organizacijos valstybėse narėse, taip pat esamos už jaunimo politiką atsakingos ir jaunimo organizacijas remiančios institucijos, ypač vietos, aukštesniuoju vietos ir regionų lygmeniu;

26.

atkreipia dėmesį, kad Europos solidarumo korpusui propaguoti reikia sukurti administracinę sistemą, kuri padėtų supaprastinti dalyvavimo savanoriškoje veikloje sąlygas tiek dalyviams, tiek pilietinės visuomenės organizacijoms;

27.

pabrėžia, kad abi Europos solidarumo korpuso veiklos sritys (savanoriška ir profesinė veikla) turėtų viena kitą papildyti, bet jos taip pat turi būti aiškiai atskirtos, kad būtų sukurti mechanizmai, kurie būtini siekiant išvengti nedeklaruojamo darbo; kartu Europos solidarumo korpusu neturėtų būti naudojamasi norint apmokamą darbą pakeisti neatlygintina savanoriška veikla;

28.

atkreipia dėmesį į tai, kad Europos solidarumo korpuso chartijoje ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas Europos solidarumo praktiniam aspektui siekiant užmegzti ilgalaikius Europos Sąjungą sudarančių bendruomenių tarpusavio ryšius, kartu stiprinant europinės tapatybės jausmą;

29.

palankiai vertina tai, kad pabrėžiama tarpregioninio ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo nauda, tačiau pažymi, kad Europos solidarumo korpusas didžiausią dėmesį turėtų skirti savanoriškai veiklai vietoje. Didelė dalis savanoriškos veiklos vykdoma tose vietovėse, kuriose gyvena savanoriai. Daugiau dėmesio skiriant šio pobūdžio savanoriškai veiklai, kuri naudinga vietos bendruomenėms, būtų galima sukurti tvirtesnę darbo rinką, užkirsti kelią socialinei atskirčiai ir gyventojų kėlimuisi iš kaimo vietovių į miestus;

30.

reiškia paramą Europos solidarumo korpuso tikslui padėti tiems, kuriems reikia pagalbos. Vietos bendruomenių poreikiai ir lūkesčiai turėtų būti svarbus kriterijus vertinant projektų kokybę;

31.

atkreipia dėmesį į tai, kad reikia parengti bendrą Europos solidarumo korpuso, JT savanorių programos, JAV taikos palaikymo padalinių ir kitų panašaus pobūdžio organizacijų bendradarbiavimo sistemą;

32.

pabrėžia tokio pobūdžio Europos solidarumo korpuso veiklos svarbą, kad būtų galima išnaudoti esamą jaunimo organizacijų ir jų vystomos savanoriškos veiklos potencialą Europoje; Europos solidarumo korpusas negali būti įstaiga, kuri perims arba pakeis šių organizacijų atliekamą darbą, o turėtų jį papildyti. Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant sėkmingai įgyvendinti Europos solidarumo korpuso idėjas itin svarbu įtraukti Europos šalyse veikiančias jaunimo organizacijas ir taip paskatinti jas bendradarbiauti su ESK; be to, pabrėžia, kad rengiant Europos solidarumo korpuso strategiją svarbu pripažinti itin reikšmingą Europos jaunimo organizacijų dešimtmečiais kauptos patirties savanorių veiklos valdymo ir bendruomenių vystymosi srityje vaidmenį ir remtis šia žinių baze;

33.

pabrėžia, kad reikia sukurti stebėsenos ir pagalbos jauniesiems dalyviams priemones siekiant užtikrinti Europos solidarumo korpuso siūlomos veiklos kokybę, taip pat jaunuolių gebėjimus ir pasirengimą dalyvauti įvairioje korpuso siūlomoje veikloje. Be to, priimančiosios organizacijos, dalyvaujančios profesinės veiklos srityje, ypač rengiant stažuotes ir gamybinę praktiką, turėtų laikytis principų ir standartų, kaip nurodyta Europos stažuočių ir pameistrystės kokybės chartijoje, siekiant užtikrinti kokybiškas darbo vietas;

34.

Taip pat reikėtų paaiškinti, kokie bus Europos solidarumo korpuso ir Europos savanorių tarnybos (EST) santykiai, siekiant išvengti dubliavimosi ir užtikrinti Europos Sąjungoje propaguojamų galimybių tęstinumą ir nuoseklumą;

35.

atkreipia dėmesį į tai, kad, įsteigus Europos solidarumo korpusą, turėtų būti sukurta ir savanoriškos veiklos metu įgytų gebėjimų patvirtinimo sistema tiek viešajame ir privačiajame sektoriuose, tiek aukštojo mokslo įstaigose; šie neformaliojo mokymo metu įgyjami gebėjimai šiuo metu nėra įtraukti į oficialią kvalifikacijos reikalavimų sertifikavimo sistemą;

36.

pabrėžia, kad jaunimui suteikiant galimybių įgyti papildomų įgūdžių dirbant ir vykdant savanorišką veiklą naudos gauna ir viešasis, ir privatusis sektoriai, nes taip didinamos jaunimo įsidarbinimo galimybės, sukuriant konkurencingesnį talentų rezervą, iš kurio šie sektoriai gali samdyti darbuotojus. Atsižvelgdamas į tai, ragina bendradarbiauti su privačiuoju sektoriumi siekiant ištirti, kaip įgyti įgūdžiai galėtų labiau atitikti darbo rinkos poreikius.

15.9.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 306/24

1.

atkreipia dėmesį į tai, kad Europos semestras yra pagrindinė ekonominės ir fiskalinės politikos koordinavimo ES lygmeniu priemonė, kuria naudodamosi valstybės narės derina savo biudžeto ir ekonominę politiką su rekomendacijomis, dėl kurių susitarta ES lygmeniu. Europos semestras turi poveikio politikos formavimui, kurį viešosios valdžios institucijos vykdo ES, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis per metinį ciklą; taip pat pabrėžia, kad Europos semestras yra susijęs su sanglaudos politika ir kad vietos ir regionų valdžios institucijų prieigai prie ES struktūrinių ir investicijų fondų taikomos ES ekonomikos valdymo taisyklės;

2.

mano, kad Europos semestro sėkmė taip pat priklauso nuo ES, nacionalinių ir vietos viešojo finansavimo priemonių papildomumo;

3.

pažymi, kad Europos semestras neduoda žadėtų rezultatų, kaip matyti iš prasto konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimo ir žemo šalių atsakomybės lygio; Be to, nepaisant Komisijos pastangų susieti jį su strategija „Europa 2020“, Darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 m. ir Europos struktūriniais ir investicijų fondais, Europos semestras susiduria su daug sudėtingų įvairių orientacinių sistemų;

4.

be to, mano, kad laikotarpis, kai po strategijos „Europa 2020“ bus pereinama prie naujos Europos strateginės programos, bus palankus įgyvendinti Europos semestro valdymo reformas. Rengiant bet kokią ateities ilgalaikio vystymosi strategiją taip pat reikėtų užtikrinti politikos suderinamumą ir nuoseklią valdymo sistemą; atkreipia dėmesį į tai, kad Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. tokia sistema dar nepateikta;

5.

nurodo, kad, atsižvelgiant į dabartinį galių ir kompetencijos sričių pasiskirstymą, kuris yra skirtingas kiekvienoje valstybėje narėje, vietos ir regionų valdžios institucijos ir organizacijos, kurios joms atstovauja palaikant ryšius su nacionalinėmis vyriausybėmis, nėra tik eiliniai suinteresuotieji subjektai, o labai svarbūs politikos formavimo proceso instituciniai veikėjai; pabrėžia, kad daugiau kaip 40 proc. 2016 m. konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų negalėjo būti visapusiškai įgyvendintos be aktyvaus vietos ir regionų valdžios institucijų, atsakingų už daugiau kaip 50 proc. viešųjų investicijų, dalyvavimo.

6.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra arčiausiai piliečių esantis valdžios lygmuo ir kad jų žinios apie teritorines galimybes ir iššūkius bei gebėjimas užmegzti dialogą su piliečiais, įmonėmis, socialiniais partneriais ir pilietine visuomene yra itin svarbus šiuo laikotarpiu, kai į ES ir nacionalinio lygmens viešąsias institucijas ir atstovaujamąją demokratiją žiūrima vis skeptiškiau; nurodo, kad iš neseniai atliktos Eurobarometro apklausos rezultatų matyti, kad vietos ir regionų politikai gali atlikti esminį vaidmenį stiprinant Europos ir jos piliečių ryšius (1);

7.

apgailestauja, kad vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas Europos semestre, įskaitant nacionalinių reformų programų rengimą ir įgyvendinimą, nėra nei struktūruotas, nei aiškiai pripažintas ES valstybėse narėse; atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinė praktika, kuri įvairiose šalyse labai skiriasi, dažniausiai remiasi konsultacijomis su suinteresuotaisiais subjektais, suteikiant vietos ir regionų valdžios institucijoms tokias pačias teises kaip kitoms įstaigoms, pripažįstamoms kaip suinteresuotieji subjektai, tinkamai neatsižvelgiant į jų, kaip būtinai reikalingo valdžios lygmens, įgaliojimus, kompetencijos sritis ir vaidmenis;

8.

apgailestauja, kad Europos semestras grindžiamas analize, kuria nėra sistemingai atsižvelgiama į teritorinį iššūkių ir galimybių valstybėse narėse diferencijavimą, atsirandantį dėl regionų ir miestų skirtingų pradinių sąlygų ir turimų išteklių, įskaitant viešojo administravimo institucijų institucinius ir administracinius gebėjimus;

9.

mano, kad suteikus Europos semestrui teritorinį matmenį – tiek analitiniu (į metinę augimo apžvalgą, nacionalines reformų programas ir konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas įtraukiant teritorinių tendencijų ir ES politikos teritorinio poveikio analizę), tiek veiklos lygmeniu (užtikrinant aktyvesnį ir sistemingesnį vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą, remiantis partnerystės ir daugiapakopio valdymo principais) – jis taps veiksmingesnis ir padidės su juo susijusi atsakomybė vietos lygmeniu. Tai taip pat padėtų sustiprinti ES politikos ir investicijų darbotvarkės ryšį; nurodo, kad vietos ir regionų valdžios institucijos jau teikia išsamius duomenis įgyvendinant ESI fondų reikalavimus, taip pat esama kitos šiuo atveju aktualios informacijos, kuria galima pasinaudoti siekiant suteikti Europos semestrui teritorinį matmenį;

10.

mano, kad aktyvesnis vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas Europos semestre turėtų reikšti, kad jos dalyvauja nuo pat pradžios, be kita ko, kartu rengiant nacionalines reformų programas pagal planavimo metodą, grindžiamą principų „iš viršaus į apačią“ ir „iš apačios į viršų“ derinimu; yra įsitikinęs, kad įgyvendinant nacionalines reformų programas visi valdžios lygmenys turėtų imtis koordinuotų veiksmų, pagrįstų daugiapakopio valdymo principu (2); pabrėžia, kad per visą procesą, kurį vykdant reikėtų labiau remtis faktais ir plačiau naudotis teritorinio poveikio vertinimu, turėtų būti užtikrintas skaidrumas ir atskaitomybė;

11.

tačiau mano, kad, siekiant stiprinti nacionalinių reformų programų taikymo sritį ir pašalinti keletą esamų suvaržymų, labai svarbu regionines/nacionalines investicijas, įskaitant bendrą ESI fondų finansavimą, atskirti nuo skaičiavimų pagal Stabilumo ir augimo paktą, ir mano, kad tai suteiks galimybę nuosekliai suderinti nacionalines reformų programas su ESI fondais siekiant bendrų tikslų;

12.

rekomenduoja priimti elgesio kodeksą, kuris suteiktų Europos semestrui teritorinį matmenį, nes į jo pagrindinius dokumentus būtų įtraukiama teritorinė analizė ir užtikrinamas struktūrinis ir nuolatinis vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas planuojant ir įgyvendinant Europos semestrą;

13.

siūlo, kad šiame elgesio kodekse būtų nustatyti esminiai reikalavimai, kurių turėtų laikytis susiję valdžios lygmenys; nurodo, kad elgesio kodekse turėtų būti atsižvelgta į atitinkamą patirtį taikant sanglaudos politikos Europos struktūrinių ir investicinių fondų Europos partnerystės elgesio kodeksą (3) ir tam tikrų šalių gerąją patirtį, sukauptą vietos ir regionų valdžios institucijoms aktyviai dalyvaujant Europos semestre;

14.

nurodo didelę nacionalinio ir subnacionalinio lygmens institucijų susitarimų, kompetencijų, tradicijų ir išteklių įvairovę ir pabrėžia, kad elgesio kodeksas turi būti parengtas atsižvelgiant į esamus valstybių narių skirtumus – skirtingą konstitucinę sąrangą ir nacionalinių bei subnacionalinių valdymo lygmenų kompetencijų pasidalijimą; mano, kad atsakomybė už konkretų elgesio kodekse išdėstytų nacionalinio lygmens nuostatų įgyvendinimą turėtų tekti valstybėms narėms;

15.

ragina, kad elgesio kodekse būtų visapusiškai laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų; mano, kad elgesio kodeksas turėtų remtis geresnio valdymo metodu ir bendromis pastangomis užtikrinti labiau supaprastintą ir ne tokį sudėtingą semestrą, sutelkiant dėmesį į keletą svarbių klausimų ir užtikrinant paprastumą, ir turėtų būti jų dalimi. Tai reiškia, kad turi būti atsižvelgiama į vietos ir regionų valdžios institucijų kompetencijas, taip pat vengiama užkrauti bereikalingą administracinę naštą vietos ir regionų valdžios institucijoms ir kiek įmanoma labiau naudojamasi esamomis struktūromis ir procesais, pavyzdžiui, nustatytais sanglaudos politikos reglamentais;

16.

džiaugiasi, kad Europos Parlamentas savo rezoliucijoje dėl 2016 m. Europos semestro įgyvendinimo, kuri priimta 2016 m. spalio 26 d., pritarė RK pasiūlymui dėl elgesio kodekso ir 2017 m. vasario 15 d. rezoliucijoje dėl 2017 m. metinės augimo apžvalgos pripažino, kad siekiant geriau įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas reikia aiškiai suformuluotų Europos lygmens prioritetų ir tikrų viešų diskusijų nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, taip pat užtikrinti struktūruotą vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą;

17.

palankiai vertina naujausias pastangas gerinti semestro procesą pasitelkiant Komisijos Europos semestro pareigūnus kiekvienoje valstybėje narėje ir pabrėžia pridėtinę šių pareigūnų, kurie atlieka kontaktinio asmens funkciją visiems valdžios lygmenims ir suinteresuotiesiems subjektams, vertę; atkreipia dėmesį į poreikį papildyti šias pastangas didesniu įsipareigojimu vietos ir regionų valdžios institucijoms su jų kompetencijomis susijusiose semestro srityse;

18.

rekomenduoja į elgesio kodeksą įtraukti šiuos du toliau nurodytus skirsnius ir pagrindinius elementus, skirtus susijusiems instituciniams veikėjams visais lygmenimis; siūlo elgesio kodekso turinį rengti bendradarbiaujant atitinkamoms ES institucijoms, užtikrinant visapusiškas galimybes šalies lygmens nuostatas pritaikyti prie konkrečių nacionalinių ir subnacionalinių aplinkybių pagal subsidiarumo principą;

19.

rekomenduoja, kad, siekiant užtikrinti patikimą teritorinį Europos semestro pagrindą, kuris suteiks galimybę daugiau dėmesio skirti pagrindiniams klausimams kiekvienu valdžios lygmeniu, elgesio kodekse būtų numatyta, kad:

20.

rekomenduoja, kad subnacionalinių valdžios lygmenų dalyvavimo atžvilgiu elgesio kodekse būtų numatyta, kad:

21.

numato, kad elgesio kodeksas turėtų būti įgyvendinamas ES lygmeniu, kai tik jis bus priimtas, o šalių lygmeniu – per dvejų metų laikotarpį, kad nacionalinės ir subnacionalinės valdžios institucijos galėtų pradėti šį kodeksą taikyti, tinkamai pritaikiusios jį prie konkrečių savo aplinkybių;

22.

siūlo ES institucijoms pagal dabartinę teisinę sistemą pradėti kuo skubiau taikyti elgesio kodeksą sudarant tarpinstitucinį susitarimą, į kurį būtų įtrauktas ir RK;

23.

rekomenduoja Komisijai, visų pirma vadovaujantis SESV 121 straipsniu, iki tol pasiūlyti iš dalies pakeisti Europos semestrą apibrėžiantį teisės aktą siekiant aiškiai nustatyti teisinį pagrindą, pagal kurį elgesio kodeksas ateityje būtų teisiškai privalomas;

24.

nurodo, kad elgesio kodekso įgyvendinimą supaprastintų ir sustiprintų esamos struktūros ir vykdoma veikla, pavyzdžiui: Europos regionų ir miestų savaitė, RK, regionų ir miestų ir Europos institucijų atstovų dialogo atgaivinimas, Eurostato ar regionų ir vietos valdžios institucijų jau turimų duomenų panaudojimas;

25.

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares spręsti klausimą, susijusį su administraciniais ir instituciniais gebėjimais visais valdžios lygmenimis, o ypač subnacionaliniu lygmeniu, nes tai kliudo visapusiškai įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas; pakartoja savo raginimą Europos Komisijai parengti bendrą strateginį dokumentą, skirtą orientuoti ir koordinuoti visų krypčių ES finansuojamą techninę pagalbą gebėjimams stiprinti;

26.

ragina apsvarstyti galimybę parengti priemonių, kurios paskatintų valstybes nares priimti elgesio kodeksą;

27.

ragina Europos Komisiją, Tarybą ir Europos Parlamentą pradėti darbą, susijusį su elgesio kodeksu, konsultuojantis su RK, atsižvelgiant į šiame dokumente išdėstytą kodekso struktūrą ir pagrindinį turinį ir laikantis subsidiarumo bei proporcingumo principų.

15.9.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 306/28

1.

Komitetas supranta, kad Europa susiduria su dideliais socialiniais iššūkiais: piliečiai netikri dėl savo ateities, aukštesnis nei prieš prasidedant finansų ir ekonomikos krizei nedarbo lygis (ypač jaunimo atveju), vis akivaizdesni klimato kaitos padariniai, gyventojų senėjimas ir pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų bei migrantų atvykimas – tai nauji vietos ir regionų vadovams kylantys klausimai.

2.

Komiteto nariai yra pokyčių visuomenėje liudininkai. Mūsų visuomenė šiandien yra reiklesnė ir labiau išsilavinusi. Dėl to ji vis labiau nori pati pasirūpinti savo būtimi, pagerinti savo gyvenimo lygį ir aktyviau dalyvauti sprendžiant socialiniu požiūriu aktualius klausimus. Tačiau Komiteto nariai, būdami vietos ir regionų valdžios institucijų atstovai, supranta, kad mūsų piliečių interesai gali būti labai skirtingi.

3.

Be to, visuomenei kylantys uždaviniai tampa vis sudėtingesni: jų nebegalima priskirti vienai konkrečiai politinės veiklos sričiai, jie turi būti sprendžiami ne tik administraciniu lygmeniu ir nebesutampa su administraciniais įgaliojimais. Jiems spręsti būtini ir neatidėliotini veiksmai, ir ilgalaikė vizija bei požiūris, taip pat ES politikos, be kita ko, ekonominės ir pinigų sąjungos, socialinio aspekto paradigmos pokytis, kad būtų įtraukti visi piliečiai ir stiprinamas žmonių ir valstybių narių solidarumas.

4.

Tačiau tuo pat metu regionų ir vietos valdžios institucijos turi vis mažiau finansinių išteklių šiems naujiems ir vis sudėtingesniems sparčiai besivystančios visuomenės uždaviniams spręsti ir bet kokiems šioje srityje įgyvendinamiems veiksmams bus reikalingas nešališkas, pragmatiškas ir veiksmingas įvairių valdymo lygmenų veiklos koordinavimas.

5.

Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinė sistema ir veiksmai yra riboti ieškant sprendimų dabartinėms visuomenės problemoms spręsti. Kartu jis pabrėžia, kad vykstantys pokyčiai atveria perspektyvas šiuolaikiškai ir novatoriškai Europai.

6.

Komitetas mano, kad socialinės inovacijos yra svarbi priemonė, įtraukiant viešąjį, privatųjį ir trečiąjį sektorių, dabartinėms visuomenės problemoms spręsti ir mūsų piliečių gyvenimo kokybei gerinti. Apskritai socialiniu požiūriu novatoriški projektai daro didesnį poveikį visuomenei ir ekonomikai, kai jie sąveikauja su technologijomis ir leidžia priimti mūsų piliečiams tinkamiausius sprendimus.

7.

Komitetas sutinka su socialinių inovacijų apibrėžtimi, pagal kurią tai naujos idėjos (produktai, paslaugos ir modeliai), kurios (veiksmingiau už kitas alternatyvas) vienu metu patenkina visuomenės poreikius ir sukuria naujus socialinius ryšius ir partnerystes (1).

8.

Socialinės inovacijos gali būti svarbi priemonė sprendžiant visus visuomenės uždavinius, pavyzdžiui, mažinant jaunimo nedarbą, gerinant pagyvenusių žmonių priežiūrą ir didinant jų savarankiškumą, integruojant asmenis, kuriems sunku patekti į darbo rinką, ir atgaivinant atokius regionus, su įvairiais demografiniais iššūkiais susiduriančius regionus bei miestų teritorijas, kuriose didelis nedarbas.

9.

Komiteto nuomone, socialinėms inovacijoms būdinga: laikytis principo „iš apačios į viršų“, ieškoti sprendimų kuo glaudžiau bendradarbiaujant su piliečiais (2), kurti poreikius atitinkančius naujus ryšius ir partnerystes tarp viešosios valdžios institucijų, įmonių, mokslo ir švietimo įstaigų, pilietinės visuomenės ir piliečių interesams atstovaujančių organizacijų (3).

10.

Komitetas norėtų išskirti vartotojų grupes, kaip gerą principo „iš apačios į viršų“ pavyzdį. Vartotojų grupės yra ryšių su vartotojais, kurie yra susipažinę su tam tikromis paslaugomis, punktai. Jos yra tinkamos vartotojų grįžtamajai informacijai (pavyzdžiui, naudotojų patirčiai) kaupti, paslaugoms ir produktams kurti, taip pat naujoms idėjoms kurti ir išbandyti (remiantis principu „iš apačios į viršų“). Vartotojų grupės skatina vartotojų įtrauktį ir suteikia jiems realią galimybę išsakyti savo nuomonę.

11.

Viešosios valdžios institucijoms socialinės inovacijos – tai kitoks darbo būdas. Pasirinkus šį būdą, vietos ir regionų valdžios institucijos turi būti atviros piliečių, įmonių, mokslo ir švietimo įstaigų ir pilietinės visuomenės organizacijų iniciatyvoms ir idėjoms. Laikantis tokio požiūrio, svarbu suprasti, kad daugelio šiandienos problemų sprendimus priimti turi ne tik viešosios valdžios institucijos. Tačiau „atviras požiūris“ nereiškia „pasyvaus požiūrio“. Siekiant skatinti socialines inovacijas, vietos valdžios institucijos labai dažnai turi imtis vadovaujančio vaidmens ir koordinavimo visų pirma, kai reikia tarpininkauti kuriant partnerystes, sutelkti suinteresuotuosius subjektus, kurti socialinių inovacijų ekosistemas, nustatyti geras visuomenės ir vietos bendruomenių iniciatyvas, sukurti lanksčias teisines sistemas, užtikrinti dalijimąsi žiniomis ir skatinti dialogą.

12.

Europos Komisija labai teisingai nurodo, kad ES turi siekti konkrečių mūsų piliečių poreikius ir lūkesčius atitinkančių rezultatų. Jei rengiant politiką ir per visą sprendimų priėmimo procesą būtų remiamos ir skatinamos socialinės inovacijos, būtų priimami geresni ir didesnio pritarimo sulaukiantys sprendimai.

13.

Šiuo metu, kai labai susilpnėjęs pasitikėjimas mūsų demokratinėmis institucijomis, piliečių parama yra itin svarbi. Socialines inovacijas inicijuoja piliečiai ir vietos bendruomenės: pradedant konsultacijomis, kuriose nustatomi visuomenės poreikiai, taip pat tolesniuose sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo procesuose užtikrinant dalyvavimą, pasidalijimą, bendrą atsakomybę bei abipusiškumą bei kuriant daugiašalius tinklus. Šie aspektai turėtų būti įtraukti į teritorinį metmenį, kuo geriau atsižvelgiant į individualių asmenų, šeimų ir bendruomenių poreikius.

14.

Komitetas palankiai vertina tai, kad Europos Komisija pripažįsta socialinių inovacijų svarbą, ypač Socialinių inovacijų bendruomenės portalo ir metinio Europos socialinių inovacijų konkurso potencialą. Komitetas norėtų pabrėžti, kad socialinės inovacijos svarbios ne tik ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui. Svarbu, kad jos būtų žinomos ir pripažintos kaip priemonė, kuri gali būti taikoma skirtingose politikos srityse (įskaitant skurdo ir ekonominės atskirties naikinimą), kurios gali pagerinti Europos Sąjungos žmonių gyvenimo kokybę.

15.

Sėkmingi socialinių inovacijų projektai iš tiesų užtikrina socialinės įtraukties ir solidarumo stiprinimo ir augimo bei darbo vietų kūrimo papildomumą. Todėl Komitetas primygtinai tvirtina, jog socialines inovacijas būtina įtraukti į vietos ir regionų vystymosi strategijas.

16.

Be to, socialinės inovacijos leidžia veiksmingiau diegti naujoves. Technologijų plėtra vis spartėja, o tokios tendencijos kaip skaitmeninimas ir automatizavimas iš esmės keičia darbo rinką ir apskritai ekonomiką miestuose ir regionuose: dėl automatizavimo ir robotizavimo kai kurios profesijos nyksta, tačiau atsiranda ir naujų; dideli duomenų kiekiai turi įtakos piliečių privatumui ir ne visi sugeba vienodai sekti ir įsisavinti technologines naujoves. Socialinės inovacijos gali padėti didinti visuomenės atsparumą. Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad visoje Europos Sąjungoje esama gerų regionų ir vietos valdžios institucijų įgyvendinamų socialinių inovacijų pavyzdžių (4).

17.

Būtų apmaudu, jei sėkmingai įgyvendintos socialinės inovacijos išliktų žinomos tik vietos lygmeniu ir jomis nebūtų dalijamasi. Dažnai jos pradedamos diegti vietos lygmeniu ir nedideliu mastu, tačiau gali būti naudingos ir taikytinos visiems Europos piliečiams. Siekiant išnaudoti visą jų potencialą, būtina sukurti jų spartesnei plėtrai ir sklaidai palankias sąlygas.

18.

Yra daug gerosios patirties pavyzdžių, kaip diegiamos socialinės inovacijos, skirtos padėti moterims ir vaikams, priskiriamiems rizikos grupėms. Reikėtų atkreipti dėmesį į šią patirtį, kad ją būtų galima pritaikyti tokioje padėtyje atsidūrusiems Europos piliečiams, jei būtina, jos taikymą finansuojant struktūrinių fondų lėšomis.

19.

Norint visapusiškai pasinaudoti socialinių inovacijų teikiamomis galimybėmis, būtina supaprastinti sanglaudos politiką ir sumažinti su ja susijusią administracinę naštą. Šiuo metu reguliavimo sistemos sudėtingumas ir mastas atgraso galimus paramos prašytojus. Komitetas jau ne kartą ragino Europos institucijas iš esmės supaprastinti sanglaudos politikos teisės aktus (5).

20.

Pagal Europos sanglaudos politiką socialinės inovacijos – sudėtingai taikoma priemonė. Tai, kad projektai yra nedidelio masto, juose dalyvauja maži ir netradiciniai partneriai, o socialinės inovacijos ne visada nurodomos kaip kriterijus, kurį reikia įvykdyti norint pateikti prašymą Europos fondams, dažnai trukdo gauti ES finansavimą atitinkamoms iniciatyvoms.

21.

Todėl ne visi Europos fondai ir programos tinkamos socialinėms inovacijoms. Kaip ir technologinėms, taip ir socialinėms inovacijoms turi būti sudaryta pakankamai galimybių eksperimentuoti ir pasirengta pripažinti, kad kai kurios jų gali būti nesėkmingos.

22.

Socialinių inovacijų diegimą gali sėkmingai paspartinti, be kita ko, socialinė ekonomika. Komitetas šiuo požiūriu primena, kad socialinės ekonomikos iniciatyvos yra grindžiamos bendruomenes sudarančių piliečių bendradarbiavimu ir dalyvavimu, todėl jos padeda didinti socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą bei pasitikėjimą visoje Europos Sąjungoje. Todėl ypač svarbu remti socialines inovacijas išlaisvinant socialinės ekonomikos potencialą, gerinant jos subjektų prieigą prie įvairių formų finansavimo priemonių ir sutelkiant pakankamas finansines lėšas vietos, regionų, nacionaliniu ir ES lygmenimis (6).

23.

Komitetas pritaria minčiai, kad inovacijos yra labai svarbios Europos Sąjungai, siekiant užtikrinti piliečiams geresnį švietimą ir pakankamai darbo vietų, spręsti dabartinius visuomenės uždavinius bei išlaikyti aukšto lygio gerovę ir gyvenimo kokybę. Atsižvelgdamas į tai, Komitetas pabrėžia iniciatyvos „Inovacijų Sąjunga“ svarbą siekiant, kad ES greičiau diegtų inovacijas ir sustiprintų gebėjimą idėjas sparčiau paversti produktais ir paslaugomis.

24.

Komitetas palankiai vertina visas Europos Komisijos pastangas skatinti socialines inovacijas tokiose srityse kaip ES užimtumo ir socialinių inovacijų programa (EaSI), dalijimosi ekonomikos modeliai, programa „Horizontas 2020“, platformos informuotumo kultūros klausimais ir MVĮ priemonės programos.

25.

Vis dėlto Komitetas mano, kad, nors programoje EaSI, be kita ko, siūloma kovoti su ilgalaikiu nedarbu, skurdu ir socialine atskirtimi, iki šiol Europos lygmeniu nėra mechanizmų, kurie padėtų veiksmingai spręsti šias bendras problemas.

26.

Nepaisant šių iniciatyvų, Komitetas mano, kad strategijoje „Europa 2020“ pernelyg daug dėmesio skiriama technologinėms inovacijoms ir nepakankamai pabrėžiamas socialinis aspektas. Jis pabrėžia, kad socialinės ir technologinės inovacijos papildo vienos kitas ir skatinant jų papildomumą galima pasiekti visuomenei naudingų rezultatų.

27.

Dabartinės visuomenės problemos yra tarpvalstybinės ir Europoje jas dažnai tenka spręsti vietos ir regionų valdžios institucijoms. Socialinės inovacijos gali atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą. Todėl pageidautina, kad ES atliktų katalizatoriaus, tarpininko ir koordinatoriaus vaidmenį.

28.

Komitetas ragina Europos Komisiją užtikrinti jos rengiamos politikos įgyvendinamumą vietos ir regionų lygiu ir taip prisidėti įgyvendinant ES miestų darbotvarkę, kuria remdamiesi Komisija, valstybės narės ir miestai įvertina, kaip ES politika ir teisės aktai įgyvendinami vietos lygmeniu. Tai yra ypač aktualu socialinių inovacijų projektams, kuriuos vietos ir regionų valdžios institucijos dažnai remia per visą inovacijų procesą (sukūrimas, bandymai, sklaida ir vertinimas).

29.

Komitetas ragina Europos Komisiją pripažinti ir įtvirtinti socialines inovacijas kaip priemonę, skirtą įveikti įvairius visuomenei kylančius uždavinius ir pagerinti piliečių gyvenimo kokybę.

30.

Europos Komisija turėtų atlikti pirmaujantį vaidmenį plėtojant socialines inovacijas, dalytis žiniomis ir skleisti gerąją praktiką šioje srityje; pavyzdžiui, kalbant apie socialinės ekonomikos subjektus, ji turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma politika (įskaitant integruotas priemones sveikatos, būsto ir aktyvios darbo paieškos srityse), kuria bus skatinamos socialinės inovacijos įvairiais valdymo lygmenimis ir remiamas tikros Europos socialinių inovacijų bendruomenės kūrimas.

31.

Komitetas prašo Europos Komisijos pašalinti pirmiau nurodytas kliūtis ir nurodyti socialines inovacijas kaip vieną iš kriterijų, į kurį turėtų būti atsižvelgta paraiškose, teikiamose Europos fondams, taip pat sudaryti sąlygas kitoms ne tik tradicinėms institucijoms ir grupėms pasinaudoti Europos finansavimu ir programomis, suteikti galimybes eksperimentuoti pripažįstant, kad kai kurie bandymai gali būti nesėkmingi.

32.

Komitetas ragina Europos Komisiją parengti stebėsenos ir poveikio vertinimo priemonę su aiškiais rodikliais, kad būtų galima stebėti socialinių inovacijų pažangą įvairiose valstybėse narėse, ypač socialinės ekonomikos srityje. Taip būtų galima įvertinti socialinių inovacijų rezultatus ir nustatyti jų poveikį, užtikrinti šios informacijos ir sėkmės atvejų sklaidą. Tokios priemonės padėtų pritraukti finansavimą.

33.

Siekiant visapusiškai išnaudoti socialinių inovacijų potencialą, Komitetas taip pat pasirengęs dalyvauti šiame procese. Jis ragina savo narius bandyti įgyvendinti socialines inovacijas vietos lygmeniu, įtraukti kitas valdžios institucijas, įmones, mokslo institucijas bei gyventojus ir dalytis patirtimi.

34.

Komitetas pabrėžia socialinių sąlygų svarbą vertinant pasiūlymus dėl viešųjų pirkimų ir prašo Europos Komisijos užtikrinti, kad valstybės narės jas tinkamai perkeltų į nacionalinę teisę ir įgyvendintų. Komitetas taip pat ragina užtikrinti dabartinių valstybės pagalbos taisyklių lankstumą, kad būtų galima skatinti socialines inovacijas. Be to, jis siūlo išnagrinėti narių kapitalo ir įtraukių inovacijų potencialą atsižvelgiant į esamas socialinių inovacijų ir socialinių investicijų programas, kurios paprastai grindžiamos investuotojų inicijuojamais modeliais.

15.9.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 306/32

1.

palankiai vertina ligšiolines Europos Komisijos, valstybių narių ir regionų pastangas regionų lygmeniu skatinti bioekonomiką pasitelkiant tvarų gamtos išteklių, įskaitant dirvožemį ir vidaus bei jūrų vandenis, valdymą ir pasisako už tai, kad šios pastangos toliau būtų didinamos;

2.

mano, kad bioekonomikos plėtra, ypač ES kaimo ir tinkamose miško vietovėse, sukurs labai dideles vystymosi galimybes ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui, ir pabrėžia, kad šiuo potencialu bus galima pasinaudoti tik tuo atveju, jei regionų ir savivaldybių suinteresuotieji subjektai vietoje glaudžiai bendradarbiaus ir sieks bendrų tikslų;

3.

todėl siūlo, kad ateityje atnaujintoje bioekonomikos strategijoje ir veiksmų plane pagrindinis dėmesys būtų skiriamas bioekonomikos, įskaitant biotechnologijas ir biomasę, potencialo ir jos teikiamos naudos vietos ir regionų vystymuisi išnaudojimui tiek mieste, tiek kaime;

4.

yra įsitikinęs, kad reikalinga didesnė sinergija tarp Europos, nacionalinių, regioninių ir vietos bioekonomikos iniciatyvų vadovaujantis daugiapakopio valdymo principu, siekiant sukurti kiek įmanoma geresnes sąlygas bioekonomikai Europoje plėsti;

5.

ypač ragina pasinaudoti regioninėmis pažangiosios specializacijos strategijomis, kuriose dėmesys sutelkiamas į bioekonomiką, ir peržiūrint bioekonomikos strategiją į jas atsižvelgti;

6.

siūlo – atsižvelgiant į geresnio reglamentavimo iniciatyvą – peržiūrėti esamą reglamentavimo sistemą, skirtą bioekonomikos plėtros reglamentavimui siekiant pašalinti ES taisyklėse esančias kliūtis investicijoms;

7.

ragina Komisiją, valstybes nares ir Europos regionus vykdyti aktyvias komunikacijos strategijas siekiant regionuose didinti bioekonomikos potencialo suvokimą; šiomis aplinkybėmis siūlo vartoti sąvokas „bioregionas“ ir „biobendruomenė“, siekiant apibūdinti kaimo vietoves, miestus ir regionus, kuriuose daug dėmesio skiriama bioekonomikos plėtrai;

8.

siūlo bioekonomikai skatinti skirtas iniciatyvas glaudžiai susieti su tvarios žiedinės ekonomikos plėtra regionų ir vietos lygmeniu, ir ragina remti bioregionus ir biobendruomenes, taip pat įmones ir asociacijas, kurie savo vietos biologinius išteklius naudoja naujų vertės grandinių kūrimui, taip pat skiriant tiesioginį finansavimą patiems regioniniams mokslinių tyrimų centrams, veikiantiems įvairiuose bioekonomikos sektoriuose, įskaitant žemės ūkio maisto produktų pramonės sektorių;

9.

ragina taip pakeisti ES ir valstybių narių paramos politiką, kad prioritetas būtų teikiamas esamų problemų ir iššūkių vietoje sprendimui ir ES paramos bioekonomikai skatinti sąlygos būtų parengtos taip, kad būtų galima remti regionams pritaikytus sprendimus atsižvelgiant ir į ypatingus iššūkius, su kuriais susiduria salos ir atokūs regionai;

10.

pabrėžia, kad investicijas bioekonomikos srityje galima padidinti tik pagerinus galimybę pasinaudoti pagrindinėmis ES finansavimo priemonėmis, pavyzdžiui, ESIF, ESI fondais, programa „Horizontas 2020“, COSME ir kt.;

11.

ragina sudaryti galimybę kurti naujus įvairių ES finansavimo programų derinius, siekiant patenkinti integruotos bioekonomikos plėtros strategijos poreikius (mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų, taip pat investicijų skatinimas, garantijos);

12.

prašo sukurti palankesnes sąlygas regionų interesams ginti Biologinės pramonės sektorių bendrojoje įmonėje, kad būtų galima geriau suderinti priemones, optimaliau išnaudoti sinergiją ir keistis gerąja patirtimi siekiant skatinti investicijas į bioekonomiką;

13.

ragina Europos investicijų banką išnaudoti ESIF 2.0 sukurtas galimybes finansuoti bioekonomiką ir aktyviai megzti ryšius su bioregionais ir biobendruomenėmis;

14.

pasisako už tolesnį tarpregioninio bendradarbiavimo ir lyginamojo mokymosi tarp bioregionų ir biobendruomenių skatinimą pasitelkiant programą „Horizontas 2020“, INTERREG ir kitas programas; šiomis aplinkybėmis ragina bioregionų ir biobendruomenių bendradarbiavimui kaip teisinę priemonę taip pat naudoti Europos teritorinio bendradarbiavimo grupę (ETBG);

15.

ragina Europos Komisiją pakankamai anksti prieš prasidedant naujam finansavimo laikotarpiui imtis veiksmų siekiant remti koordinuotą ES fondų panaudojimą, visų pirma žemės ūkio politikos, įskaitant žemės ūkio maisto produktų ir miškininkystės sektorius, ir sanglaudos politikos srityse, nustatant atitinkamas apsaugos priemones ir suderinant Europos bioregionams skirtų veiksmų programų turinį;

16.

ragina parengti pasiūlymus dėl ribotą laikotarpį taikomų atitinkamų į paklausą orientuotų paskatų sistemų biologiniams produktams nustatymo, siekiant kompensuoti pradines didesnes patekimo į rinką išlaidas; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares ir ES regionus remti biologinius produktus viešuosiuose pirkimuose;

17.

yra įsitikinęs, kad didžiulis Europos regionų potencialas bioekonomikos srityje gali būti geriau išnaudojamas miestams ir regionams bei jų tarpregioninėms asociacijoms suteikiant svarbesnį vaidmenį Bioekonomikos suinteresuotųjų šalių grupėje, ir todėl siūlo kartą per metus skirtinguose Europos bioregionuose arba biobendruomenėse ir biosavivaldybėse rengti „Europos bioregionų ir biobendruomenių forumą“, kuriame dalyvautų ir valstybių narių, Europos regionų komiteto bei Europos Parlamento atstovai;

18.

pabrėžia, kad norint plėsti bioekonomiką turėtų būti iš dalies koreguotos valstybių narių švietimo sistemos, o mokymas, profesinis rengimas ir kvalifikacijos kėlimas bei aukštojo mokslo programos taip pat galėtų būti orientuoti į pasikeitusius poreikius; todėl ragina į šiuos poreikius atsižvelgti ir Europos švietimo darbotvarkėje;

19.

primena, kad bioekonomika atveria galimybių ir sveikatos sektoriui, kadangi tyrimų ir mokslinių tyrimų technologinė pažanga šiuo metu leidžia iš sudėtingų natūralių medžiagų kurti naujoviškus gydomąjį poveikį turinčius produktus, kurie duoda vilčių teikiančių rezultatų, o tai naudinga ir ekosistemai; Kokybiškų maisto produktų ir funkcionaliojo maisto gamyba taip pat padeda gerinti visuomenės sveikatą;

20.

ragina kitoje mokslinių tyrimų programoje ir kuriant bendrą žemės ūkio politiką bei būsimą sanglaudos politiką labiau nei iki šiol atsižvelgti į bioekonomikos plėtrą ir įvertinti bioekonomikos indėlį į ES teritorinę sanglaudą;

21.

mano, kad išsamus teritorinio poveikio vertinimas yra labai svarbus bioekonomikos veiksmų plano peržiūrai ir kad įgyvendinant būsimus veiksmų planus padaryta pažanga turi būti reguliariai peržiūrima parengiant įgyvendinimo ataskaitą;

22.

mano, kad atsižvelgiant į tokius pasaulinius iššūkius, kaip gyventojų skaičiaus augimas, išteklių mažėjimas arba nykimas ir klimato kaita, reikia ieškoti naujų būdų, kaip ir ateityje užtikrinti tvarų augimą, efektyvų žmonėms ir Europos bei jos regionų konkurencingumui gyvybiškai svarbių išteklių naudojimą. Šioje srityje svarbus vaidmuo tenka ekologiškos žemės ūkio praktikos plėtojimui. Europos regionų komitetas (RK) yra įsitikinęs, kad žiniomis pagrįsta ir visapusiškai aplinką tausojanti bioekonomika galėtų prie to labai prisidėti. Bioekonomika yra labai svarbi ateities tema, nes turi ypatingo potencialo skatinti aplinkosauginį tvarumą skatinant nepriklausomybę nuo iškastinio kuro ir, užtikrinant neutralų CO2 balansą, mažinti klimato kaitos poveikį. Tvari produktų gamyba ir paslaugų teikimas naudojant biologinius išteklius gali suderinti tris tvaraus vystymosi aspektus, t. y. ekonominį augimą, socialinį vystymąsi ir aplinkos apsaugą;

23.

neginčija, kad biotechnologinių procesų naudojimas yra susijęs ir su rizika. Todėl dėl biomasės, kaip bioekonomikos vertės grandinės pagrindo, naudojimo biologinių produktų gamybai srityje gali kilti konkurencinė kova dėl žemės ir vandens (diskusija tema „maisto ar kuro gamyba“). Būtent dėl šios priežasties turimos žaliavos turi būti naudojamos tvariai, tausiai ir diversifikuotai. Prie to gali prisidėti pažangus biomasės medžiagos naudojimas taikant pakopinį principą – pakartotinai ir naudojant tiek kartų, kiek įmanoma. Į šį principą reikėtų atsižvelgti rengiant būsimas strategines bioekonomikos skatinimo kryptis; Biotechnologijų naudojimas taip pat gali prisidėti prie biologinės įvairovės nykimo, inter alia, naudojant GMO. Todėl įgyvendinant visus projektus būtina griežtai taikyti atsargumo principą, laikantis Sąjungos teisės, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 191 straipsnyje;

24.

nurodo, kad kuo didesnis biologinių produktų naudojimas kiek galima didesniame sektorių skaičiuje taip pat padeda išsaugoti bei kurti naujas darbo vietas naujose ir tvariose rinkose, ypač nepalankioje padėtyje esančiuose regionuose, kuriuose iki šiol buvo mažai pramonės, taip pat kaimo, kalnų ir pakrančių regionuose. Biologinės chemijos aukštųjų technologijų komponentų ir farmacinių biotechnologijų pramonė gali ne tik padėti atgaivinti sunykusios pramonės arba didelę krizę patiriančias vietoves, bet ir suteikti naudos žmonių sveikatai ir gyvenimo kokybei. Tai suteikia bioekonomikai ir socialinį matmenį, nes ji gali būti vietos ir regionų struktūrinių pokyčių varomąja jėga ir suteikti galimybių;

25.

siekia tikslo per ateinantį dešimtmetį gerokai padidinti inovacinės biopramonės dalį bendrajame vidaus produkte ir yra įsitikinęs, kad šį tikslą pasiekti galima tik padedant regionams;

26.

pažymi, kad bioekonomikos plėtrai lemiamos reikšmės turi tiek sąlygos regione (gamtinių išteklių turėjimas, ekonominio naudojimo laipsnis, vertės grandinių kūrimas, novatoriškos aplinkos egzistavimas), tiek ir strateginiai vietos subjektų sprendimai. Tai reiškia, kad egzistuoja galimybės daryti poveikį tolesnei bioekonomikos plėtrai ir jas reikėtų išnaudoti šiose srityse: mokslo, pramonės technologijų, pirminės gamybos ir infrastruktūros, paklausos ir paskatų sistemų, vartotojų įpročių ir informuotumo, kultūros, politikos ir įstatymų;

27.

palankiai vertina tai, kad daugelyje ES regionų dedamos pastangos plėtoti bioekonomiką, tačiau kartu atkreipia dėmesį į didelius bioekonomikos plėtros regionuose skirtumus ir mano, kad šioje srityje dar esama didelio plėtros potencialo. ES regionuose labai skirtingai suprantama net tai, kas laikytina biotechnologija. Todėl Regionų komitetas mano, kad reikalingos atitinkamos komunikacijos strategijos skleisti informaciją apie bioekonomikos galimybes ir didinti su tuo susijusį informuotumą. Be to, Regionų komitetas ragina Komisiją, o kartu ir valstybes nares ir regionus imtis atitinkamų priemonių arba dėti daugiau pastangų šioje srityje. Šiuo tikslu reikalinga atvira ir skaidri diskusija su vietos suinteresuotaisiais subjektais apie bioekonomikos tikslus, iššūkius ir įgyvendinimo galimybes, taip pat apie neigiamą poveikį arba jos neįgyvendinimo žalą. Visuomenė taip pat turėtų būti informuojama apie bioekonomiką ir – skirtingai nuo biotechnologijos – jai turi būti suteikta galimybių aktyviai prisidėti;

28.

mano, kad kliūtys bioekonomikos plėtrai egzistuoja šiose srityse: neužtikrinta rinkos ir technologijų plėtra, su tuo susijusi didelė projektų rizika ir ilgi infrastruktūros plėtros grąžos laikotarpiai, didelės mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidos, didesnės biologinių produktų sąnaudos, kurias (nepaisant tvarumo) yra sudėtinga perteikti galutiniams vartotojams, daug atskirų subjektų (gamintojai, politikai, mokslininkai), teisinės sistemos ir ilgalaikės strategijos, galinčios paremti visus aplinkos, kuri padėtų sumažinti šiame sektoriuje verslui kylančią didelę riziką, kūrimo ir puoselėjimo etapus, nebuvimas;

29.

palankiai vertina tai, kad investicijoms į mokslinius tyrimus ir plėtrą bioekonomikos srityje skirta 3,85 mlrd. EUR iš programos „Horizontas 2020“ numatytų lėšų, nuspręsta kurti biologinės pramonės sektorių bendrąją įmonę ir ESIF 2.0 finansavimas skiriamas ir projektams bioekonomikos srityje;

30.

pabrėžia, kad reikalingos tolesnės investicijos bioekonomikos kūrimui ir plėtrai, todėl ragina sudaryti palankesnes galimybes pasinaudoti esamomis ES finansavimo priemonėmis (ESIF, ESI fondais, programa „Horizontas 2020“, BŽŪP) pasitelkiant papildomumą ir sinergijas; ragina kurti naujus ir geresnius ES finansavimo programų derinius (inovacijų ir investicijų skatinimas, garantijos) siekiant sumažinti privačių investuotojų riziką ir padėti mažųjų ir vidutinio dydžio įmonių (MVĮ) biologiniams produktams patekti į rinką;

31.

ragina teikti didesnę paramą ir pakankamą rizikos ir inovacijų kapitalą, skirtą sukurti rinkai tinkamos pramoninės gamybos projektus, siekiant sumažinti ypatingą ekonominę riziką MVĮ, visų pirma susijusią su skverbimusi į rinką ir (arba) veiklos komercializavimu;

32.

atkreipia dėmesį į tai, kad regioninės bioekonomikos plėtros sąlygos yra labai skirtingos ir prašo Komisijos parengti pasiūlymus, kaip ankstyvame etape būtų galima įtraukti regionų požiūrį į su paramos galimybėmis susijusį politikos planavimą. Tikslas yra rasti būdą nustatyti tokias paramos galimybes, kad atsižvelgiant į nevienodas regionines sąlygas jomis būtų galima sėkmingai pasinaudoti siekiant įveikti geografinius iššūkius, su kuriais susiduria salos ir atokūs regionai, ir geriau jas susieti su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos lygmens paramos programomis;

33.

ragina išanalizuoti, kokią į paklausą orientuotą paramą bioekonomikai ir kokias paklausos paramos priemones biologiniams produktams būtų galima pradėti taikyti; mano, kad biologiniams produktams skirta rinkos paskatų programa galėtų prisidėti mažinant neigiamą sąnaudų poveikį vartotojams ir ilgalaikėje perspektyvoje gerinti biologinių tvarių produktų patekimo į rinką galimybes;

34.

pabrėžia, kad regionams tenka ypatingas ir vis svarbesnis vaidmuo plėtojant bioekonomiką, nes vietoje esančios biologinės žaliavos yra bioekonominių vertės grandinių pagrindas;

35.

nurodo, kad ES regionams reikalinga didesnė parama kuriant ir įgyvendinant regionines bioekonomikos strategijas ir šiomis aplinkybėmis palankiai vertina tokias iniciatyvas, kaip, pavyzdžiui, „European Sustainable Chemicals Support Service“; siūlo tokias iniciatyvas kurti ir kituose pramoniniuose bioekonomikos sektoriuose (pavyzdžiui, farmacijos, automobilių, statybos, energetikos, biotechnologijų, žemės ūkio maisto produktų ir miškininkystės sektoriuje, įrangos gamybos pramonėje, informacinių ir ryšių technologijų srityje);

36.

ragina didinti kaimo vietovių, miestų ir regionų bei jų tarptautinių asociacijų vaidmenį siekiant nustatyti geriausios praktikos pavyzdžius bei užtikrinti lyginamąjį mokymąsi tarp bioekonomikos regionų; taip pat ragina imtis tinkamų priemonių siekiant didinti miesto bendruomenių vaidmenį bioekonomikos vystymo srityje, įskaitant miestų organizuojamus renginius; reikia atkreipti dėmesį į tai, kad dažnai bioekonomikos procesai pradedami vietos lygmeniu ir nedideliu mastu, todėl labai svarbu remti tokias iniciatyvas;

37.

pabrėžia, kad tarpregioniniai tinklai, pavyzdžiui, Europos bioekonomikos klasteris 3BI, iniciatyva „Vanguard“ arba Europos chemijos pramonės regionų tinklas (ECRN) ir kiti su žemės ūkiu ir kaimo aplinka susiję tinklai (pvz., „Euromontana“, AREPO, ERIAFF ir kt.) svariai prisideda prie bioekonomikos plėtros. Tai svarbios įstaigos, galinčios kurti strategijas ir organizuoti keitimąsi žiniomis vietos bei regionų lygmeniu. Be to, šios įstaigos dažnai susieja vietos, regioninio, nacionalinio ir ES lygmens veiklą;

38.

remia iniciatyvas, pavyzdžiui, Lodzės deklaraciją dėl bioregionų (1) (Vidurio ir Rytų Europos regionų ir įmonių, akademinės bendruomenės, NVO ir ūkininkų suinteresuotųjų atstovų pasirašytą 2016 m. Lodzėje vykusiame bioekonomikos kongrese) ir palankiai vertina sustiprintą tarpregioninę bioeregionų tinklaveiką kuriant tarptautines vertės grandines ir makroregioninį bendradarbiavimą;

39.

yra įsitikinęs, kad plėtojant bioekonomiką reikia laikytis holistinio požiūrio, apimančio įvairias politikos sritis, be to, reikia skirti daugiau paramos pasaulinį potencialą turintiems klasteriams, tinklams ir kitoms platformoms, siekiant labiau remti žinių perdavimą ir dialogą visoje vertės grandinėje;

40.

mano, kad būtina toliau gerinti suderinimą tarp įvairių politikos ir valstybės lygmenų siekiant skatinti bioekonomiką, ypač teisinių sąlygų srityje. Šiuo metu 28 valstybės narės taiko skirtingas taisykles biomasės, kaip bioekonomikos vertės grandinių pagrindo, naudojimui. Be to, atskirose ES valstybėse narėse daugeliui galutinių bioekonomikos produktų taikomos skirtingos taisyklės. RK nuomone, reikia suderinti ir supaprastinti reglamentavimą laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų;

41.

pabrėžia, kad bioekonomikos plėtros procese lemiamas vaidmuo tenka žinių bazės apie tvarų biomasės, kaip bioekonomikos vertės grandinės pagrindo, naudojimo sklaidai. Mokslinių tyrimų intensyvinimas, naujų produktų kūrimas ir jų pateikimas į rinką yra ilgalaikis procesas, kuriam reikia daug žmogiškųjų ir finansinių išteklių;

42.

siūlo toliau didinti paramą mokslininkų tinklams ir įvairių subjektų iš skirtingų vertės grandinių bendradarbiavimui, taip pat bendradarbiavimui su aukštosiomis mokyklomis ir neuniversitetinėmis mokslinių tyrimų įstaigomis, ir glaudžiau susieti mokslo ir pramonės sektorių potencialą. Visų pirma turi būti nacionaliniu ir regionų lygmeniu skatinamos branduolių kūrimo (angl. clustering) iniciatyvos, kurios padėtų perkelti inovacijų rezultatus į rinką sukuriant interaktyvų ir sinergija grindžiamą gamintojų, mokslininkų, verslininkų, investuotojų ir politikos formuotojų tinklą;

43.

ragina parengti išsamią esamų bioekonomikos srities iniciatyvų apžvalgą. Reikia vis labiau skatinti šio sektoriaus bandomųjų, parodomųjų ir gamybos įrenginių ES regionuose finansavimą siekiant plėtoti mažaanglius gamybos ir pramonės procesus ir skatinti keistis patirtimi ir praktinėmis žiniomis. Šios strategijos tikslas – išvengti veiklos dubliavimosi ir padidinti procesų ir produktų vystymo ekonomiškumą;

44.

pažymi, kad bioekonomikos plėtra susijusi su pokyčiais mokymo struktūroje ir kad reikia užtikrinti didesnį mokymo daugiadiscipliniškumą ir mokymo programose daugiau dėmesio skirti naujų profesijų mokymo programoms.

15.9.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 306/37

1.

pripažįsta, kad sveikatos sąvoka yra neatsiejama visuomenės gerovės dalis ir kad ši sąvoka susijusi ne tik su fiziniu išgyvenimu ar ligų nebuvimu – ji apima ir psichologinius aspektus, gamtos, aplinkos, klimato ir gyvenimo sąlygas, profesinį, ekonominį, socialinį ir kultūrinį gyvenimą, kaip apibrėžta Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO);

2.

pabrėžia, kad dėl urbanizacijos reiškinio miestai atlieka svarbų vaidmenį sveikatos ugdymo srityje, nes juose gyvena 70 % visų gyventojų;

3.

pakartoja, kad ES priemonės, finansavimo mechanizmai ir prioritetai dažnai yra orientuojami į didelius miestus ir kad daugiau dėmesio reikėtų skirti svarbiam mažų ir vidutinio dydžio miestų ir miestelių, turinčių 5 000–100 000 gyventojų, akumuliaciniam poveikiui, nes juose gyvena daugiau kaip pusė europiečių (1) ir jie turi didelį potencialą kurti ir įgyvendinti taisykles, skirtas ES visuomenės sveikatai gerinti;

4.

atkreipia dėmesį, kad sąvoka „sveikas miestas“ (žr. PSO) apibūdina bendruomenę, kuri supranta sveikatos, kaip viešosios gėrybės, svarbą, gali skatinti ir įgyvendinti aiškią politiką, kuria siekiama saugoti ir tobulinti dabartines socialinės apsaugos formas, taip pat vykdyti prevenciją siekiant didinti atsparumą ir sveiko gyvenimo trukmę bei mažinti negalios riziką, kartu propaguojant darnaus vystymosi tikslus;

5.

pažymi, kad, nors daugelis iš 12 partnerysčių, pradėtų 2016 m. Amsterdamo paktu dėl ES miestų darbotvarkės įgyvendinimo, yra susijusios su sveikatos klausimais, kol kas neužmegzta nė viena konkrečiai sveikatai skirta partnerystė; be to, apgailestauja, kad ES miestų darbotvarkėje nenumatytas įvairių lygmenų valdžios institucijų bendradarbiavimas atliekant poveikio sveikatai vertinimą ankstyvuoju etapu; todėl ragina sveikatos, sveikatos vertinimo ir sveikatos ugdymo apibrėžtis įtraukti į ES miestų darbotvarkę, pabrėžiant jos poveikį sveikatai;

6.

pabrėžia, kad už visuomenės sveikatos apsaugą yra atsakingos valstybės narės, o ES vaidmuo yra pirmiausia papildyti valstybių narių politiką padedant vyriausybei siekti bendrų tikslų ir skatinti masto ekonomiją;

7.

pabrėžia, kad reikia išnagrinėti ir išanalizuoti sveikatą lemiančius veiksnius, visų pirma susijusius su sveikata miestuose, ir įvertinti dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės atsirandančias galimybes ir problemas;

8.

pabrėžia, kad reikia peržiūrėti socialinės apsaugos mechanizmus remiantis duomenimis apie skirtingus įvairių gyventojų grupių poreikius ir aplinkybes, kurie rodo vyresnio amžiaus žmonių skaičiaus didėjimą, atitinkantį ilgėjančią tikėtiną gyvenimo trukmę, taip pat atsižvelgiant į didėjančią socialinių grupių nelygybę ir kartu vykstantį migracijos reiškinį, dėl kurio socialinės ir sveikatos priežiūros tarnyboms kyla papildomų problemų;

9.

nurodo, kad būtent vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka uždavinys sukurti lygybe ir bendradarbiavimu grindžiamo daugiapakopio valdymo tinklą, kuriame institucijos, įmonės, pilietinės visuomenės organizacijos ir piliečiai galėtų dalyvauti vykdant bendrą, sąžiningą ir darnų miestų planavimą;

10.

pažymi, kad galima siūlyti ir nustatyti veiksmingas priemones sveikatai miestuose, kaip bendrai gėrybei, užtikrinti šiose prioritetinėse politikos srityse:

11.

primygtinai siūlo sveikatą ir jos apibrėžtį įtraukti į ES miestų darbotvarkę skatinant naują bendro projektavimo kultūrą, galinčią padėti užtikrinti, kad teritorijų planavimo srityje būtų skatinamas sveikatingumas ir kuriama sveikatai palanki aplinka;

12.

ragina vietos valdžios institucijas pasinaudoti Europos Komisijos iniciatyva „Inovatyvūs miestų sprendimai“, kuriai 2014–2020 m. iš ERPF skirtas 372 mln. EUR bendras biudžetas (nors sveikata konkrečiai nenurodoma kaip šios iniciatyvos prioritetinė sritis) ir kuria siekiama miestams suteikti išteklių, kad jie galėtų išbandyti naujus ir dar nepatikrintus jiems kylančių problemų sprendimo būdus ir apsvarstyti novatoriškus veiksmus, kurie padėtų įveikti kai kuriuos su sveikata susijusius iššūkius;

13.

ragina parengti politiką, kuria siekiama gerinti skurdžių ar nepalankioje padėtyje esančių rajonų socialines, ekonomines ir aplinkos sąlygas ir jų integraciją į visuomenę ir sveikatos sistemą;

14.

atkreipia dėmesį į labiausiai pažeidžiamų asmenų, ypač motinų ir vaikų, taip pat rizikos grupių gerovės užtikrinimą susiklosčius tam tikroms sveikatos aplinkybėms, pavyzdžiui, psichikos sveikatos problemų, ligos ir negalios atveju, pirmenybę teikiant socialinei sanglaudai miestuose, kovojant su socialiniais ir ekonominiais skirtumais bei didėjančia nelygybe. Iš tikrųjų sveikatos ir socialinių rodiklių (įskaitant bendrą mirtingumą, negalią ir subjektyvią sveikatą) sąsaja rodo, kad šie skirtumai yra pakopiniai (Gini koeficientas), t. y. kiekviena socialinė pakopa atitinka žemesnį nei aukštesnės ir aukštesnį nei žemesnės pakopos sveikatos lygį; tai verčia manyti, jog siekiant, kad kovos su šiuo reiškiniu politika duotų apčiuopiamų rezultatų, nepakanka vadovautis selektyviu požiūriu daugiausia dėmesio skiriant didelės rizikos grupėms, o veikiau reikėtų pasirūpinti, kaip vienodai pagerinti padėtį visose pakopose;

15.

mano, kad labai svarbu plėtoti politiką, kuria būtų užtikrintas kokybiškas, aktyvus ir sveikas senėjimas (angl. healt and active ageing) tiek fizinės, tiek psichinės ir socialinės gerovės bei santykių palaikymo požiūriu, taip pat skatinti dalyvavimą miesto laisvalaikio veikloje ir įvairias kartas apimančiose programose ir tokiu būdu spręsti vienatvės ir socialinės izoliacijos problemas;

16.

pabrėžia, kad būtina stiprinti sveikatos ugdymo strategijas, migrantams skirtą prevencijos ir socialinės bei sveikatos srities integracijos politiką, kuri yra prioritetas siekiant socialinės įtraukties, be kita ko, pasitelkiant miestuose veikiančius kultūros tarpininkus (pvz., RE-HEALTH (2)) ir ypatingą dėmesį skiriant traumų patyrusiems asmenims, visų pirma vaikams;

17.

siūlo įvertinti galimą naudą ir išlaidas, kurios būtų patirtos pagal suderintas Europos apibrėžtis ir metodiką pagrindiniuose miesto centruose įsteigus sveikatą lemiančių veiksnių observatoriją arba informacijos centrą (angl. focal point on HiAP), kuris suteiktų vietos ir regionų valdžios institucijoms galimybę susipažinti su šios srities gerąja praktika, atvejų tyrimais, ataskaitomis, finansavimo galimybėmis ir t. t.;

18.

siūlo tokios pareigybės dar neturintiems miestams įvertinti galimą naudą ir išlaidas, kurios būtų patirtos įsteigus sveiko miesto vadovo (angl. healthy city manager) pareigybę; šis vadovas aiškintųsi miesto poreikius ir vadovautų tobulinimo procesui kartu su vietos valdžios institucijomis derindamas politiką ir užtikrindamas jos įgyvendinimą;

19.

mano, kad tinkamai vykdant teritorijų planavimą siekiant pagerinti piliečių sveikatą būtina numatyti ne tik žaliąsias erdves, bet ir miestų ir regionų ekosistemos bendrą vertinimą;

20.

pabrėžia, kad svarbu plėtoti vietos lygmens miesto viešojo transporto, aktyviųjų transporto priemonių ir judumo mieste planavimo politiką, sutelktą į tvarumą ir piliečių sveikatą. Šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į peržiūrėtą 2016–2017 m. programos „Horizontas 2020“ darbo programą dėl pažangaus, ekologiško ir integruoto transporto (2014–2020 m. jai skirtas 6,3 mln. EUR biudžetas) ir ypač į jos punktą dėl judumo mieste; rekomenduoja politikos formuotojams išnagrinėti šios programos teikiamas galimybes investuoti į jų vietos judumo projektus;

21.

pakartoja, jog pritaria tvaraus judumo mieste planui, ir skatina kurti transporto ir teritorijų planavimo ir (arba) naudojimo pagal tvarią keliavimo būdų hierarchiją politiką pirmenybę teikiant paskatoms ir priemonėms, skirtomis užtikrinti didesnį aktyvaus judėjimo pėsčiomis arba dviračiu saugumą ir patrauklumą, ir propaguojant daugiarūšį viešąjį transportą; prašo jį įtraukti į Europos tvaraus judumo mieste planų platformos koordinavimo grupę;

22.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas pritarti Europos politikai, kuria skatinama naudotis privačiomis ir viešomis elektrinėmis ir elektra varomomis transporto priemonėmis laipsniškai mažinant iškastinio kuro naudojimą ir skatinant naudoti švarų kurą;

23.

pabrėžia, kad sveikata miestuose gali būti užtikrinta tik tuomet, jei miestai bus tvarūs; pažymi, kad gyvenimo kokybė ir bendros aplinkos sąlygos priklauso nuo miesto aplinkos būklės, todėl pabrėžia, kad holistinis ir tvarus požiūris bus būtina išankstinė būsimos miestų plėtros sąlyga (3);

24.

primygtinai prašo parengti naują visuotinę transporto politiką, kad kiekvienas miestas galėtų prisitaikyti prie aukščiausių miesto vietų ir paslaugų prieinamumo ir tinkamumo neįgaliesiems standartų;

25.

ragina numatyti piliečių informavimo apie ekonominiu, aplinkos ir poveikio jų pačių sveikatai požiūriu veiksmingesnius judumo mieste būdus veiklą;

26.

ragina Europos Komisiją tvarių priemonių taikymą įtraukti į žaliųjų viešųjų pirkimų ES transporto sektoriuje kriterijus arba skatinti technologinių inovacijų priemonių vystymą transporto sektoriuje ir jų sklaidą valstybėse narėse;

27.

itin palankiai vertina tokią gerąją praktiką kaip EUROPOS MOBILUMO SAVAITĖ – populiari kampanija, kuri vykdoma nuo 2002 m. ir kurioje 2016 m. dalyvavo rekordiškai daug (net 2 427) miestų ir miestelių (vykdant šią kampaniją kasmet rugsėjo 22 d organizuojami informuotumo didinimo renginiai), ES finansuojamas projektas PASTA (4) (fizinio aktyvumo skatinimas taikant tvaraus transporto metodus, angl. Physical Activity Through Sustainable Transport Approaches) – programa, kuria aiškiai pripažįstamas ryšys tarp sveikatos ir judumo miestuose, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė siekiant vystyti paslaugas į darbą ir atgal vykstantiems piliečiams;

28.

pažymi, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi teisinius įgaliojimus nustatyti saugomas teritorijas, teikti paramą ES tinklams „Natura 2000“ ir įtraukti biologinės įvairovės klausimus į miestų ir teritorijų planavimą; atkreipia dėmesį į tai, kad vis daugiau mokslinių tyrimų rodo, jog gamta gali padėti spręsti sveikatos ir socialines problemas mažinant klimato kaitos poveikį, skatinant fizinę veiklą ir socialinę integraciją bei mažinant stresą;

29.

palankiai vertina 2016 m. gruodžio 7 d. paskelbtą Europos Komisijos sprendimą parengti veiksmų planą, skirtą užtikrinti geresnį Paukščių ir Buveinių direktyvų įgyvendinimą, ir tai, kad ji pripažįsta integruoto miestų valdymo ir planavimo svarbą siekiant biologinės įvairovės išsaugojimo ES tikslų (5);

30.

pakartoja savo prašymą ir įsipareigojimą padidinti biudžetą, skirtą programos LIFE gamtos ir biologinės įvairovės projektams po 2020 m., siekiant miestuose plėtoti ekologišką infrastruktūrą ir sprendimus, kurie pripažinti esminiais sprendžiant klimato kaitos problemą, ES 2020–2030 m. darbotvarkės tikslams klimato ir energetikos srityje, Paryžiaus susitarimui, JTO ir FAO darbotvarkėms ir darnaus vystymosi tikslams (DVT); atsižvelgdamas į tai, ragina tvirčiau remti vietos ir regionų lygmens iniciatyvas dėl Europos miestų prisitaikymo prie klimato kaitos (6) laukiant 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos (2020–2027 m.);

31.

ragina Komisiją imtis veiksmų, susijusių su aplinkos ir klimato veiksniais, siekiant skatinti sveikatingumą miestuose. Urbanizacijos poveikį šių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, taip pat nutukimo ir II tipo diabeto, vystymuisi patvirtina jau baigti mokslinių tyrimų projektai; todėl ragina atlikti neveikimo mažinant oro taršą ir triukšmą, turinčių įtakos sveikatos būklei ir ją lemiančių, sąnaudų ir naudos analizę siekiant didinti informuotumą ir pasirinkti ekonomiškai tinkamiausią viešąją politiką (7);

32.

ragina imtis iniciatyvų, kuriomis skatinamas vietos ir regionų valdžios institucijų bei sveikatos ir gamtos sektorių bendradarbiavimas ir siekiama gerinti piliečių sveikatą ir gerovę suteikiant jiems galimybę atrasti ryšį su gamta, nuolat lankytis netoli esančiose gamtos teritorijose, propaguoti reguliarų fizinį aktyvumą ir naudotis gamtos teritorijomis terapinėms intervencijoms ir kitoms sveikatos priežiūros procedūroms atlikti;

33.

palankiai vertina gerąją patirtį, pavyzdžiui, Europos žaliosios sostinės apdovanojimą, kuriamą Europos solidarumo korpusą, kuris suteiks galimybę jauniems europiečiams tiesiogiai prisidėti prie tinklo „Natura 2000“ teritorijų valdymo vykdant savanorišką veiklą ir taip juos suartins su gamta, išplės jų žinias apie aplinką ir suteiks galimybę patirti gamtos ir biologinės įvairovės teikiamą naudą sveikatai;

34.

primygtinai ragina atsižvelgti į būsto sąlygas ir su būstu susijusias sveikatos problemas, taip pat į sveikatos ir saugos aspektus statant ir prižiūrint viešuosius pastatus, pavyzdžiui, mokyklas ir dienos priežiūros įstaigas, įskaitant patalpų oro kokybę;

35.

rekomenduoja kuo daugiau dėmesio skirti sveikos mitybos svarbai nustatant konkrečias gaires, kuriomis būtų atsižvelgiama į skirtingas aplinkybes ir skirtingas tikslines gyventojų grupes (valgiaraščiai mokyklose ir įmonėse, tinkamos socialinės maitinimo įstaigos). Šiuo požiūriu teigiamai vertina tai, kad paskelbta sveiko maisto produktų mokykloms viešųjų pirkimų techninė ataskaita, ir rekomenduoja visoms vietos ir regionų valdžios institucijoms, kurios perka maisto produktus ir su maistu susijusias paslaugas mokyklose arba joms, naudotis šiuo pagalbiniu dokumentu siekiant geriau integruoti sveikatos ir mitybos klausimus į viešųjų pirkimų specifikacijas;

36.

rekomenduoja remti tiek su gamintojais, tiek su produktais susijusią atsakomybės už žalą aplinkai skatinimo politiką gamybos sektoriuje, įskaitant atliekų sektorių;

37.

rekomenduoja ypatingą dėmesį skirti mitybos sutrikimų ir žalingo alkoholio ir tabako vartojimo, taip pat kitų priklausomybės formų prevencijai ir vietos bei regionų lygmeniu pasiūlyti konkrečių sprendimų ne tik skatinant novatoriškus ir aukštos kokybės mokslinius tyrimus, keičiantis duomenimis ir vertinant reguliavimo priemones, bet ir vykdant kontrolės ir prevencijos politiką viešose vietose ir erdvėse;

38.

pakartoja, kad fizinis aktyvumas yra vienas veiksmingiausių būdų užkirsti kelią neužkrečiamoms ligoms, kovoti su nutukimu ir palaikyti sveiką gyvenseną; atsižvelgdamas į tai, kad daugėja duomenų apie teigiamą ryšį tarp fizinio lavinimo ir psichikos sveikatos bei kognityvinių procesų, ragina vietos ir regionų valdžios institucijas kaupti įkvepiančius, sektinus ir pamokančius gerosios praktikos pavyzdžius ir jais dalytis;

39.

ragina Europos Komisiją stiprinti savivaldybių ir regionų vaidmenį įgyvendinant geresnę sveikatinamojo fizinio aktyvumo politiką, kuri padėtų skatinti fizinio aktyvumo kultūrą visomis piliečių gyvenimo aplinkybėmis – mokyklose, darbo vietose, laisvalaikio metu ir transporto srityje – ir leistų reaguoti į naujausius Tarybos ir Parlamento raginimus imtis sveikos gyvensenos propagavimo iniciatyvų;

40.

pakartoja, kad reikia skatinti mokymą ir gebėjimų stiprinimą sveikatos srityje švietimo įstaigose, nes įrodyta, kad švietimas sveikatos klausimais mokyklose yra veiksminga priemonė mažinant jaunimo sveikatai rizikingą elgseną;

41.

pritaria Europos Komisijos priimtos ir 2016 m. gruodžio mėn. paskelbtos pirmosios Tarybos rekomendacijų dėl sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimo įgyvendinimo visuose sektoriuose ataskaitos (8) turiniui ir rekomenduoja Europos Komisijai išsikelti tikslą sumažinti fizinio aktyvumo trūkumo kainą, kuri 28 ES šalyse siekia daugiau kaip 80 mlrd. EUR per metus (9), aktyviau skatinant fizinį aktyvumą ir nepakankamo fizinio aktyvumo prevenciją ir remiant stebėsenos rodiklių rengimą tiek vietos ir regionų, tiek Sąjungos lygmeniu;

42.

itin palankiai vertina gerąją praktiką ir skatina ja dalytis vietos lygmeniu, pavyzdžiui, sudaromas sąlygas įrengti daugiau dviračių ir pėsčiųjų takelių, skirtų ne tik judumui mieste, bet ir bėgimui ir vaikščiojimui, užtikrinant jų tinkamą saugumą, viešų žaliųjų zonų, įrengtų kaip „sporto salės po atviru dangumi“, naudojimą, mokyklose sportui „visiems“ skirto laiko ir jo kokybės didinimą, galimybes mokyklų sporto infrastruktūra ne pamokų metu naudotis kitoms gyventojų grupėms; remia iniciatyvas, pavyzdžiui, Europos sporto sostinių ir miestų asociacijos (ACES) koordinuojamą kasmetinį Europos sporto sostinės ir miesto rinkimo renginį, Europos sporto savaitę, kuri 2017 m. bus pavadinta „Sportas ir sveikata“, programą „Erasmus+ Sport“ ir veiksmingesnį sveikatinamojo fizinio aktyvumo (HEPA) propagavimą;

43.

pripažįsta, kad finansų ir ekonomikos krizė turėjo didelį poveikį viešųjų sveikatos priežiūros sistemų pajėgumui teikti tinkamas paslaugas, taip pat ir dėl didėjančios paklausos, kurią, be kita ko, lemia gyventojų senėjimas; primena, kad informacinės ir ryšių technologijos gali būti veiksminga priemonė siekiant išsaugoti ekonomiškai efektyvias ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, nes jos bet kokio amžiaus žmonėms suteikia galimybę geriau pasirūpinti savo sveikata ir gyvenimo kokybe tiek miesto, tiek kaimo vietovėse;

44.

siūlo kartu su Europos Komisija išnagrinėti konkrečius būdus, kaip būtų galima paskatinti regionų ir vietos valdžios institucijas aktyviai dalyvauti tinkluose, pavyzdžiui, pažangiųjų miestų tinkle arba Merų pakte, arba prevencijos ir skatinimo veiklos tinkluose, kuriuos remia PSO (WHO Healthy Cities Network, WHO Healthy Ageing Task Force, WHO Age-Friendly Cities Project, WHO Regions for Health Network, Schools for Health in Europe Network ir kt.), taip pat pavyzdinei iniciatyvai „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ (10) labai svarbiose srityse, įskaitant biologinę įvairovę ir žemės naudojimą, atliekų tvarkymą ir vandens išteklių valdymą ar oro taršą;

45.

ragina labiau remti vietos iniciatyvas, kad būtų skatinamas piliečių informavimas ir dalyvavimas pirminės prevencijos programose, ypatingą dėmesį skiriant gyvenimo būdo sukeliamoms ligoms, lėtinėms, užkrečiamosioms ir neužkrečiamosioms ligoms, kurios šiuo metu kelia didžiausią pavojų žmogaus sveikatai ir raidai; ragina remti moksliškai išbandytas antrinės prevencijos programas užtikrinant institucinį ir šviečiamąjį piliečių dalyvavimą;

46.

ragina sukurti tvirtą savivaldybių, universitetų, sveikatos priežiūros įstaigų, mokslinių tyrimų centrų, įmonių, specialistų, savanorių asociacijų ir bendruomeninių organizacijų aljansą, kuris miestų lygmeniu tirtų ir stebėtų piliečių sveikatą lemiančius veiksnius, kad būtų užtikrintas veiksmingesnis ir aktyvesnis daugiapakopis valdymas siekiant patobulinti sveikatos politiką;

47.

pabrėžia, kad visų lygmenų valdžios institucijų ir pačių piliečių atsakomybė yra svariai prisidėti siekiant sumažinti užkrečiamųjų ligų poveikį propaguojant ir skatinant vakcinacijos planus, profilaktiką ir sveiką gyvenseną ir tyrinėjant miesto aplinką (sveikatos priežiūros įstaigos, darbo ir poilsio vietos, sporto infrastruktūra, virtualios vietos, pavyzdžiui, šių institucijų interneto svetainės), kuri labiausiai tiktų informuoti ir motyvuoti piliečius;

48.

atkreipia dėmesį į tai, kad iki šiol mažai padaryta siekiant įvertinti žiedinės ekonomikos poveikį sveikatai. Kalbant apie Europos Komisijos žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio įgyvendinimą ir tolesnį darbą, taip pat nacionalinius projektus žiedinei ekonomikai skatinti, reikėtų išsamiau įvertinti jos poveikį sveikatai ir stiprinti institucijų, atsakingų už atliekų tvarkymą, aplinkos ir sveikatos apsaugą (pavyzdžiui, dėl atliekų naudojimo vykdant žemės darbus ar pakartotinio vandens naudojimo), dialogą;

49.

rekomenduoja gerovės skatinimą ir sveikatos ugdymą įtraukti į vietos ir regionų strategijas, kad į juos būtų galima geriau atsižvelgti priimant sprendimus įvairiuose sektoriuose. Įgyvendinimą būtų galima stebėti internetu teikiant gerovės ataskaitas, kuriose būtų nurodyti nacionaliniu lygmeniu nustatyti rodikliai.

15.9.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 306/43

1.

pareiškia, kad ES plėtros strategija ir naujų narių įstojimas į ES yra ES politikos įgyvendinimo ir apskritai visos Europos sėkmės garantas, ir patvirtina, kad plėtra yra galingiausia ES užsienio politikos priemonė;

2.

pažymi, kad įgyvendinant esamos Europos Komisijos – kurios dabartinės kadencijos (2014–2019 m.) metu tolesnė Europos Sąjungos plėtra nenumatoma, tačiau vykdomas plėtros procesas bus tęsiamas – viziją dabar pasiektas etapas, kai dėl įvairių politinių priežasčių plėtros diskusijos su Turkija buvo įšaldytos. Tuo pat metu su ES valstybėmis narėmis besiribojančios Vakarų Balkanų šalys pradėjo dalyvauti tiesiogiai įgyvendinant Europos Komisijos politiką, nes be plėtros proceso priemonių, jos taip pat aktyviai dalyvauja įgyvendinant ES migracijos politikos (Vakarų Balkanų maršrutas) ir su tuo susijusių politikos sričių, įskaitant saugumą, priemones;

3.

atkreipia dėmesį į tai, kad prie ES prisijungti norinčios Vakarų Balkanų šalys, bendradarbiaudamos su ES institucijomis, ėmėsi konstruktyviai spręsti problemas (įskaitant stiprėjančius išorės bandymus pakeisti europinę kryptį) ir palankiai vertina jų pasirengimą padėti įveikti problemas, kurias Europos Sąjunga patiria imigracijos ir saugumo srityse;

4.

pabrėžia, kad naujiems Europos Komisijos ir Vakarų Balkanų šalių darbo santykiams reikalingas atsakingas elgesys laikantis su ES plėtra susijusių įsipareigojimų ir sąlygų; pabrėžia, kad derybos turi vykti remiantis objektyviu šalių kandidačių pasirengimo ir politinių bei ekonominių stojimo kriterijų įgyvendinimo pažangos vertinimu, be to, proceso metu sąlygos neturėtų būti keičiamos siekiant atsižvelgti į vienai ar kitai derybų šaliai opius klausimus;

5.

mano, kad labai svarbu plėtros proceso eigoje šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių pasiektus rezultatus ir padarytą pažangą laikyti viešu patvirtinimu, kad Europos Sąjunga tebėra atvira visiems, kurie siekia tų pačių tikslų ir vadovaujasi bendromis vertybėmis;

6.

palankiai vertina Komisijos atkreiptą dėmesį į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka ypač svarbus vaidmuo; pabrėžia, kad komunikatuose ir ataskaitose reikėtų veiksmingiau ir išsamiau nagrinėti vietos ir regionų valdymą, net jeigu nėra nei šiai sričiai numatyto atskiro acquis skyriaus, nei šioje srityje nustatyto ES decentralizavimo ir daugiapakopio valdymo modelio;

7.

nurodo, kad atsižvelgiant į naujus pasaulinius iššūkius ir svarbius įvykius tarptautinėje arenoje, visų pirma Vakarų Balkanų šalių kaimynystėje, būtina nuolat ir viešai nagrinėti ES plėtros temą (organizuojant susitikimus, konferencijas ir kt.) regionų ir Europos lygmeniu, kad šių šalių europinė perspektyva išliktų darbotvarkėje;

8.

yra įsitikinęs, kad tiek tiesiogiai su ES susijusiuose Komisijos sprendimuose, tiek ir plėtros strategijai skirtose diskusijose ir sprendimuose būtina aiškiai pabrėžti jaunimo perspektyvą, siekiant naująją kartą informuoti, kad mūsų dabartiniai ir būsimi namai – Europos Sąjunga – visiems jauniems žmonėms užtikrina švietimo, kultūros ir užimtumo galimybes;

9.

palankiai vertina Paryžiaus aukščiausiojo lygio susitikimo metu (2016 m. liepos 4 d.) priimtą sprendimą įsteigti Regioninį jaunimo bendradarbiavimo biurą ir jo pradėtą veiklą bei ragina šioje iniciatyvoje dalyvauti naujų ir sėkmingai besivystančių valstybių narių jaunimo organizacijas;

10.

tvirtai pritaria tam, kad būtų rengiamos metinės ekonominių reformų programos, ir rekomenduoja, atsižvelgiant į įgytą patirtį, įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas ir piliečius į biudžeto planų ir projektų rengimo procesus, kadangi būtent vietos ir regionų lygmuo susiduria su jų taikymu ir praktiniu įgyvendinimu;

11.

pabrėžia svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį informavimo strategijoje per visą plėtros procesą, kuriam galima užtikrinti plačią visuomenės paramą, jei visuomenė bus informuojama apie plėtros teikiamą naudą;

12.

nurodo, kad teisinė valstybė, pagrindinių teisių laikymasis ir sąžininga bei skaidri politika yra pagrindinės plėtros sąlygos; tikisi, kad šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės dės ryžtingas pastangas šiems tikslams pasiekti;

13.

palankiai vertina pagrindinį plėtros strategijos principą, pagal kurį pirmiausia sprendžiami svarbiausi klausimai – todėl visos šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės raginamos užtikrinti spartesnę pažangą stiprinant teisinę valstybę ir teisingumą, užtikrinant pagrindinių teisių paisymą, laisves ir saugumą bei įtvirtinant mažumų apsaugą ir lyčių lygybę; atkreipia dėmesį į bendradarbiavimo su Europos Taryba ir jos Vietos ir regionų valdžios institucijų kongresu svarbą pagrindinių teisių, teisinės valstybės ir vietos demokratijos srityse;

14.

palankiai vertina dėmesį saviraiškos laisvei, tačiau pabrėžia, kad tai turi būti derinama su geresne bendra politine kultūra – geriausias būdas užtikrinti pažangą šioje srityje yra pavyzdinis politikos formuotojų, visų pirma vietos ir regionų lygmens, elgesys (su kaimynais susijusių susirėmimų ir provokacijų vengimas, neigiamų pareiškimų vengimas, jautrus reagavimas į pažeidžiamoms ir nepalankioje padėtyje esančioms grupėms priklausančių asmenų poreikius, atsižvelgimas į mažumų padėtį ir t. t.);

15.

mano, kad spaudos laisvė yra itin svarbi siekiant užtikrinti pliuralizmą demokratinėje visuomenėje. Žiniasklaidos priemonių nuosavybės struktūra yra rimta problema. Iš tiesų, jeigu neužtikrinama piliečių teisė į nepriklausomą informaciją, iš esmės gali būti sunku užtikrinti politiškai neutralų ir skaidrų valdymą ir demokratijos skatinimą;

16.

palankiai vertina Kovos su korupcija agentūros Juodkalnijoje įsteigimą, kaip pavyzdį visoms regiono šalims, ir pabrėžia, kaip svarbu kovoti su korupcija viešąjame ir privačiame sektoriuose visais valdžios ir visuomenės lygmenimis;

17.

pabrėžia, kad reikia kovoti su rasizmu, ksenofobija, ekstremizmu, radikalėjimu ir terorizmu, nes tai kelia pavojų visiems žmonėms svarbioms vertybėms ir teisėms. Jauniems žmonėms skirtas prevencinis darbas yra svarbus, siekiant gerinti jų supratimą, kad ES valstybės narės yra įsipareigojusios kurti jaunimui saugų pasaulį, užtikrinantį geras švietimo ir užimtumo galimybes;

18.

palankiai vertina paramos ir išteklių teikimą šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms; tačiau ši pagalba turi būti pakankama, efektyviai ir skaidriai naudojama bei administruojama;

19.

palankiai vertina ES sujungimo darbotvarkei ir regioninėms iniciatyvoms (Berlyno procesui ir kt.) teikiamą pirmenybę, kurios turėtų būti įtraukesnės; pabrėžia, kad į procesą būtina įtraukti šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių vietos, regionų ir nacionalines valdžios institucijas; ragina atsižvelgti į naujų valstybių narių patirtį ir pakviesti ES ekspertus, visų pirma iš šių šalių dalyvauti rengiant ir įgyvendinant investicijų projektus (transporto, energetikos, skaitmeninių telekomunikacijų, švietimo, jaunimo ir kitose su skaitmenine plėtra susijusiose srityse);

20.

remia nacionalinių investicijų komitetų darbą paramą gaunančiose Vakarų Balkanų šalyse kuriant vieną bendrą projektų portalą; ragina geriau derinti struktūrinės politikos priemones ir mano, kad tai yra galimybė plėtoti skaitmeninės plėtros projektus Vakarų Balkanų šalyse;

21.

palankiai vertina ir skatina visus teigiamus pokyčius šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių santykiuose, ypač susitaikymą ir pasitikėjimo atmosferos kūrimą, tačiau ragina daryti apčiuopiamą pažangą sprendžiant dar neišspręstus klausimus ir siekti ilgalaikių rezultatų laikantis gerų kaimyninių santykių principo; ragina vietos ir regionų bendruomenes veiksmingiau viešinti informaciją apie savo pasiektą pažangą ir iniciatyvas šiame procese bei palankiai vertina geriausios praktikos ir patirties sklaidą;

22.

atkreipia dėmesį į savivaldybių tarpvalstybinio ir tarpvalstybinio lygmens bendros veiklos potencialą, pavyzdžiui, kampaniją „Darom“ (angl. Let‘s do it!), skirtą švariai aplinkai išsaugoti;

23.

ragina šalis kandidates ir potencialias šalis kandidates pasinaudoti esamomis partnerystės ir Techninės pagalbos ir informacijos mainų (TAIEX) programomis, apsvarstyti naujas bendradarbiavimo formas ir kurti atitinkamas iniciatyvas;

24.

palankiai vertina teigiamus pastarųjų Europos regionų komiteto su šiomis šalimis sudarytų jungtinių konsultacinių komitetų ir darbo grupių posėdžių rezultatus; pripažįsta antrąją plėtros dieną (2016 m. birželio 1–2 d.) ir rekomenduoja reguliariai organizuoti tokius renginius;

25.

teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą surengti konferencijas „Speak Up!“ ir įgyvendinti regiono žiniasklaidos konferencijoms skirtą kampaniją. Šie renginiai yra puiki proga stiprinti žiniasklaidą – įskaitant socialinius tinklus – nacionaliniu ir regionų lygmeniu, palyginti plėtros procese dalyvaujančių šalių padarytą pažangą ir kuo geriau pasinaudoti kaimyninių šalių pasiektais rezultatais;

26.

mano, kad viso regiono dalyvavimas viename ir tame pačiame procese gali suteikti postūmį net Vakarų Balkanuose ir kad galima įtikinti žmones, jog vienos šalies sėkmė reiškią sėkmę visoms šalims. Tai iki šiol didino susidomėjimą kaimyninėmis šalimis ir bendravimą su jomis bei sveiką konkurencingumą ir abipusę paramą;

27.

giria ryžtingus Komisijos veiksmus migracijos klausimais ir priimant 2015–2016 m. sprendimus, nes dabartinė pabėgėlių ir ekonominių migrantų padėtis ir ypač greitai susiformavę per Vakarų Balkanus vedantys maršrutai daro poveikį visam regionui; sprendimus galima rasti tik bendromis pastangomis, užtikrinant solidarumą ir dalijantis atsakomybe;

28.

labai palankiai vertina Komisijos iniciatyvą dėl bendros Europos prieglobsčio sistemos reformos (2-asis dokumentų rinkinys, 2016 m. liepos 13 d.), kurioje pateikiami išsamūs sprendimai (saugios trečiosios šalies, pirmosios prieglobsčio šalies, saugios kilmės šalies sąvokos) visoms migracijos krizę patiriančioms grupėms, įskaitant garantijas prieglobsčio prašantiems nelydimiems nepilnamečiams bei teisinės pagalbos sistemą prieglobsčio prašytojams;

29.

teigiamai vertina valstybių narių ir visų pirma šalių kandidačių pastangas įveikiant krizę ir skiriant išteklius; atkreipia dėmesį į tai, kad reikalinga tolesnė ES parama bei investicijos migrantų ir pabėgėlių priėmimui ir integravimui Vakarų Balkanų šalyse, siekiant ten sukurti geresnių užimtumo galimybių;

30.

dėkoja visoms vietos savivaldybėms, palei kurias nusidriekęs migracijos maršrutas, už jų ligšiolinę neįkainojamą pagalbą ir bendradarbiavimą ir ragina jas kaupti patirtį ir toliau ją perduoti bei viešinti geriausią praktiką ir žinias, kurios gali būti naudingos netikėtai atvykus žmonėms, kuriems reikalinga pagalba; ragina vietos valdžios institucijas remti kovą su neteisėtu žmonių gabenimu ir prekyba žmonėmis; kartu pabrėžia, kad vietos valdžios institucijų pajėgumai yra riboti ir nevienodi, todėl reikia sudaryti galimybių skirti joms papildomą paramą;

31.

pabrėžia, kad – atsižvelgiant į 2015 m. Tarybos išvadose nustatytus prioritetus ir priemones – reikia toliau imtis prevencinių priemonių ir sutelkti pastangas pirmiausia į pabėgėlius, kuriems iš tiesų reikalinga tarptautinė apsauga;

32.

kartu tikisi aktyvesnio ES dalyvavimo įgyvendinant migrantų kilmės regionams skirtas iniciatyvas ir politikos priemones, skirtas gerokai sumažinti pabėgėlių, priverstų palikti savo šalį, ir ekonominių migrantų srautą į Europą; be to, taikos procesus nuo konfliktų kenčiančiose šalyse reikia veiksmingiau remti diplomatinėmis iniciatyvomis;

33.

atkreipia dėmesį į balandžio 16 d. įvykusio referendumo dėl Turkijos Konstitucijos pakeitimų rezultatus ir į Tarptautinės referendumo stebėjimo misijos išvadas, kuriose teigiama, kad abi kampanijos šalys neturėjo vienodų galimybių ir kad rinkėjams nebuvo pateikta nešališkos informacijos;

34.

primena nusistovėjusią tarptautinę praktiką vietos lygmeniu, pagal kurią ginčai dėl balsų skaičiavimo gali būti sprendžiami juos iš dalies perskaičiuojant, ir rekomenduoja taip elgtis, kai tai tinkama ir naudinga;

35.

apgailestauja, kad pastarojo meto politiniai įvykiai Turkijoje verčia abejoti Turkijos vyriausybės visapusišku įsipareigojimu laikytis vertybių ir principų, kuriais grindžiama Europos Sąjunga, visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, ir atkreipia dėmesį į tai, kad dėl to kyla abejonių dėl stojimo proceso tęstinumo;

36.

ragina Turkijos vyriausybę aiškiai ir vienareikšmiškai nepritarti mirties bausmei, ir suteikti patikinimą ir akivaizdžių įrodymų, kad ji visapusiškai laikosi teisinės valstybės principų ir gerbia Turkijos opozicijos narių žmogaus teises, taip pat Turkijos ir tarptautinės žiniasklaidos priemonių laisvę ir nepriklausomumą;

37.

ragina Turkijos valdžios institucijas užtikrinti, kad bet kokie konstituciniai pakeitimai ateityje nepažeistų subsidiarumo principo ir Turkijos vietos valdžios institucijų savarankiškumo ir galių;

38.

atsižvelgdamas į oficialų Turkijos, kaip šalies kandidatės, statusą, primena daugelį savo kreipimųsi ir raginimų Turkijos vyriausybei, kviečiančių steigti jungtinį konsultacinį komitetą su RK, kuriame abiejų šalių išrinkti vietos ir regionų valdžios institucijų atstovai, proporcingai atstovaujantys abiem lytims, geografinėms vietovėms ir politinėms pažiūroms, galėtų reguliariai susitikti ir palaikyti nuolatinį dialogą; mano, kad tęsiant stojimo procesą Turkijos ir ES vietos ir regionų valdžios institucijoms būtų labai naudinga palaikyti oficialius ryšius per jungtinį konsultacinį komitetą;

39.

primena beveik trijų milijonų šiuo metu Turkijoje apsistojusių pabėgėlių padėtį ir pripažįsta bei reiškia solidarumą su piliečiais ir merais, visų pirma prie Turkijos sienos su Sirija, kurie turi rasti praktinių sprendimų, kur apgyvendinti labai didelį pabėgėlių skaičių, kuris kartais prilygsta savivaldybės gyventojų skaičiui; pabrėžia, kad bet kurioje savivaldybėje tokie iššūkiai daro milžinišką poveikį įvairioms paslaugoms, pavyzdžiui, vandentvarkai ir atliekų tvarkymui, mokykloms, sveikatos priežiūrai, transportui ir verslui, taip pat vietos infrastruktūrai, ir pabrėžia, kad ši padėtis negali tęstis;

40.

atkreipia dėmesį į Turkijos Vyriausybės kaltinimus dėl to, kad ES nesilaikė savo įsipareigojimų pagal 2016 m. pasiektą susitarimą dėl į Europą per Turkiją vykstančių migrantų ir pabėgėlių srautų valdymo, tačiau taip pat nurodo, kad daugelis provincijų ir savivaldybių turėjo teikti pagalbą migrantams ir pabėgėliams be ES paramos; tačiau taip pat nurodo, kad pabėgėliams iš Sirijos Turkijoje ES teikia labai didelę finansinę paramą per humanitarinės pagalbos organizacijas partneres ir kad lėšos yra skiriamos pagal faktinius poreikius ir atsižvelgiant į įsipareigojimų laikymąsi; atsižvelgia į vietos lygiu patiriamus integracijos iššūkius ir pabrėžia, kad įgūdžių lavinimas gali atlikti svarbų vaidmenį lengvinant integraciją;

41.

apgailestauja dėl to, kad atrodo, jog įstrigo daug žadančios derybos dėl Kipro, ir mano, kad sėkminga šių derybų pabaiga būtų svarbus indėlis atkuriant tam tikrą Turkijos ir ES tarpusavio pasitikėjimą.

42.

yra tvirtai įsitikinęs, kad veiksmingi darbo santykiai tarp abiejų pusių vietos ir regioninių valdžios institucijų taip pat gali padėti – keičiantis geriausia patirtimi praktiniais klausimais – atkurti tam tikrą Turkijos ir ES tarpusavio pasitikėjimą.

43.

patvirtina savo ketinimą toliau plėtoti dialogą su Turkijos merais atitinkamuose RK organuose, siekiant keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ir ginti subsidiarumo principą.

44.

apgailestauja dėl mėginimo įvykdyti valstybės perversmą ir prarastų gyvybių, ir reiškia savo solidarumą su demokratinėmis institucijomis; tačiau reiškia savo susirūpinimą dėl plataus masto priemonių, kurių imtasi po mėginimo įvykdyti valstybės perversmą, pavyzdžiui, masinių atleidimų iš darbo, asmenų sulaikymo ir įkalinimo, visų pirma dėl išrinktų merų įkalinimo ir jų atleidimo iš pareigų, juos pakeičiant ne išrinktais, o „centrinės valdžios institucijų paskirtais merais“, nes tai, kurie ženkliai silpnina pliuralistinę demokratiją vietos lygmeniu;

45.

tikisi, kad Turkija, pirmiausia kaip šalis kandidatė, laikysis aukščiausių demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių laisvių principų; yra labai susirūpinęs dėl toliau blogėjančios padėties, susijusios su teisminių institucijų nepriklausomybe ir veikimu, taip pat saviraiškos laisvės srityje; reiškia susirūpinimą dėl žurnalistams, mokslininkams ir žmogaus teisių gynėjams taikomų apribojimų ir priemonių, taip pat dėl dažnų ir neproporcingų žiniasklaidos priemonėms ir socialiniams tinklams taikomų draudimų;

46.

ragina visapusiškai ir nediskriminuojant įgyvendinti ES ir Turkijos asociacijos susitarimo papildomą protokolą visų ES valstybių narių, įskaitant Kiprą, atžvilgiu; ragina Turkiją tvirtai įsipareigoti palaikyti gerus kaimyninius santykius su visomis savo kaimyninėmis šalimis ir taikiai išspręsti ginčus laikantis JT Chartijos; šiomis aplinkybėmis išreiškia savo susirūpinimą ir ragina Turkiją susilaikyti nuo bet kokių grasinimų valstybėms narėms ar prieš jas nukreiptų veiksmų; pabrėžia, kad būtina gerbti visų valstybių narių teisę sudaryti dvišalius susitarimus ir tirti bei naudoti gamtos išteklius vadovaujantis Bendrijos teisynu ir tarptautine teise, įskaitant JT jūrų teisės konvenciją; toliau pabrėžia būtinybę gerbti valstybių narių suverenitetą ir jų suverenias teises, susijusias su jų išskirtinėmis ekonominėmis zonomis, teritorine jūra ir oro erdve;

47.

ragina Turkiją pradėti savo pajėgų išvedimą iš Kipro ir perduoti JT atskirtą Famagustos zoną pagal JT ST rezoliuciją Nr. 550 (1984 m); pabrėžia, kad tokios pasitikėjimo stiprinimo priemonės taptų abiejų bendruomenių ekonominio, socialinio ir regioninio augimo galimybe; pažymi, kad pilietinės visuomenės dialogas vietos bendruomenėse gali padėti pasiekti susitarimą;

48.

palankiai vertina tai, kad Juodkalnija ryžtingai ruošiasi narystei ES, daro su tuo susijusią pažangą ir pasirašė stojimo į NATO protokolą, todėl 2017 m. Juodkalnija taps NATO nare; be to, palankiai vertina sienų sutarčių su Bosnija ir Hercegovina bei Kosovu pasirašymą;

49.

teigiamai vertina didelį rinkėjų ir partijų aktyvumą 2016 m. spalio mėn. surengtuose parlamento rinkimuose – sklandžią rinkimų eigą sudėtingomis aplinkybėmis lėmė nuoseklus teisinės valstybės principo taikymas, o jų rezultatai patvirtina ligšiolinę vidaus ir išorės politiką;

50.

pabrėžia, kad dabar labai svarbu vietos lygmeniu patikimai užtikrinti teisinės valstybės principų laikymąsi ir pagrindinių teisių paisymą; tikisi, kad nauja kovos su korupcija agentūra paskatins korupcijos prevencijos vietos veiksmų planų įgyvendinimą ir bus sukurta veiksminga kontrolės sistema;

51.

palankiai vertina pastangas vietos valdžios institucijų tarnautojų profesinio ugdymo srityje, tačiau pabrėžia, kad būtina tolesnė pažanga (pvz., rengti daugiau mokymų ir nustatyti skaidresnes įdarbinimo procedūras, paremtas nuopelnų principu); palankiai vertina vietos savivaldos finansavimo įstatymo pakeitimus ir ragina toliau siekti užtikrinti finansinį vietos savivaldos savarankiškumą;

52.

pažymi, kad 2016 m. Serbijoje vyko ne tik vietos ir regionų valdžios rinkimai, bet ir buvo surengti pirmalaikiai parlamento rinkimai, kurie patvirtino didėjančią politinę visuomenės įvairovę ir kartu reikiamą daugumos paramą valdančiajai partijai, kuri laimėjo rinkimus ir sudėtingomis užsienio politikos sąlygomis toliau siekia pagrindinio savo tikslo – ES narystės;

53.

ragina Serbiją toliau įgyvendinti stojimui į ES reikalingas reformas ypatingą dėmesį skiriant teisės sistemai ir kovai su korupcija; palankiai vertina tai, kad buvo sukurtas konkretus veiksmų planas individualių skyrių įgyvendinimui ir kad Serbija yra pirmoji šalis į narystės procesą įtraukusi ES lyčių lygybės indeksą, o tai sulaukė visuotinio pripažinimo;

54.

palankiai vertina pažangą, padarytą įgyvendinant vyriausybės priimtą nacionalinėms mažumoms skirtą veiksmų planą; teigiamai vertina etninėms ir kitoms mažumoms palankią retoriką, kuri dominuoja aukščiausio lygio vyriausybės atstovų kalbose;

55.

palankiai vertina Serbijos ir Kroatijos santykių normalizavimą, taip pat Belgrado ir Prištinos dialogą (Mitrovicos tilto atidarymą), nes tai duoda apčiuopiamų rezultatų žmonėms; ragina toliau siekti pažangos vykdant įsipareigojimus ir įgyvendinant susitarimus, kad būtų stiprinamas bendradarbiavimas ir pasitikėjimas; ragina valdžios institucijas ir viešosios nuomonės formuotojus aktyviai propaguoti padėties normalizavimą;

56.

palankiai vertina viešojo administravimo reformos strategiją bei vietos savivaldos mokymo strategiją; teigiamai vertina Nacionalinio konvento dėl integracijos į Europos Sąjungą veiklą ir konsultacijas vietos lygmeniu;

57.

pabrėžia, kad ši šalis pirmoji pasirašė stabilizacijos ir asociacijos susitarimą (SAS), ir, atsižvelgdamas į tai, reiškia susirūpinimą dėl to, kad integracijos procesas ir įsipareigojimų vykdymas bei reformų įgyvendinimas sustojo. RK yra susirūpinęs dėl užtrukusios politinės krizės buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje ir ragina šalį vėl sukaupti politinę valią tapti ES nare bei vykdyti savo įsipareigojimus;

58.

pažymi, kad vadovaujantis 2015 m. birželio–liepos mėn. tarpininkaujant tarptautinei bendruomenei pasiektu politiniu susitarimu ir 2016 m. liepos–rugpjūčio mėn. pasiektu nauju susitarimu 2016 m. gruodžio mėnesį buvo surengti pirmalaikiai parlamento rinkimai (kartu dviejose apygardose surengti nauji rinkimai buvo teigiamas žingsnis atkuriant pasitikėjimą); galima tikėtis, kad bus tęsiama ligšiolinė politika ir visų pirma įgyvendinamas susitarimas dėl neatidėliotinų politinių reformų. Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija privalo visiškai įgyvendinti 2015 m. birželio–liepos politinį susitarimą ir imtis skubių ir konkrečių priemonių neatidėliotinoms prioritetinėms reformoms skatinti ir įgyvendinti;

59.

pabrėžia, kad sprendimas, ar šaliai bus rekomenduojama pradėti derybas dėl stojimo, kad iki šiol padarytą pažangą vainikuotų logiška pabaiga, priklauso nuo ES nustatytų kriterijų įvykdymo, remiantis 2015 m. gruodžio mėn. ES Tarybos išvadomis ir Slovakijai pirmininkaujant (2016 m. gruodžio 13 d.) priimtomis Bendrųjų reikalų tarybos išvadomis;

60.

atkreipia dėmesį į iki šiol šalies dėtas pastangas sureguliuoti migracijos krizę ir pabrėžia, kad visas su tuo susijusias problemas reikia spręsti bendradarbiaujant su ES ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis; primygtinai pabrėžia, kad tebėra nepaprastai svarbu išsaugoti gerus kaimyninius santykius, o JT vadovaujamose derybose pasiekti abipusiškai priimtiną susitarimą dėl šalies pavadinimo;

61.

džiaugiasi pastebėjęs santykinę Albanijos pažangą pagrindinių reformų prioritetų srityje; Tačiau Albanijai reikia padaryti daugiau tvariai, visuotinai ir įtraukiai įgyvendinant reformas, ypač tuose sektoriuose, kuriems skirti penki svarbiausi prioritetai, daugiausia dėmesio skiriant teisinės valstybės ir žmogaus teisių, įskaitant mažumų teises, užtikrinimo sektoriui. Šiomis aplinkybėmis labai svarbi buvo bendru sutarimu 2016 m. liepos 22 d. parlamento plenariniame posėdyje priimta teisinės sistemos reforma, nes ji atveria naujų galimybių geresnei žmogaus teisių apsaugai (įskaitant antidiskriminacinę politiką, mažumų teises ir ekonomines teises visoje Albanijoje), sprendimams dėl nuosavybės teisių nustatymo, verslo ir investicijų aplinkos gerinimui ir kovai su šešėline ekonomika; taip pat teigiamai vertina kovos su korupcija strategiją ir veiksmų planą; primygtinai ragina daryti tolesnę pažangą kuriant politiką ir teisėkūros priemones ir užtikrinti tinkamą įgyvendinimą, kartu su kovos su organizuotu nusikalstamumu, įskaitant narkotikų, ypač hašišo, gamybą ir kontrabandą, priemonėmis, ir pabrėžia, kad Albanijai ypač svarbu pasiekti apčiuopiamų ir tvarių rezultatų šiose srityse;

62.

pažymi, kad prie Albanijos padarytos pažangos narystės procese prisidėjo ir nuo 2009 m. gegužės mėn. trunkanti šalies narystė NATO, turėjusi teigiamo poveikio nacionalinėms reformoms bei Albanijos ir Graikijos santykių gerinimui;

63.

pastebi, kad 2015 m. po viešojo administravimo reformos surengti vietos valdžios rinkimai vyko be didelių nesklandumų, tačiau ragina užtikrinti didesnį nešališkumą ir profesionalumą; be to, palankiai vertina parlamento įsteigtus rinkimų reformai skirtus ad hoc komitetus ir akcentuoja atitinkamas ESBO ir Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro, taip pat ir Europos Tarybos vietos ir regionų savivaldos kongreso bei RK rinkimų stebėjimo misijos rekomendacijas depolitizuoti viešojo administravimo sritį ir užtikrinti nešališkumą; be to, tikisi, kad pirmiau išdėstytos rekomendacijos bus įgyvendintos per būsimus parlamento rinkimus, kurie turi būti laisvi, sąžiningi ir patikimi bei vykti laikantis tarptautinių standartų;

64.

ragina reformų procesą ir ateityje padaryti įtraukiu, kviečiant dalyvauti visus susijusius politinius (taip pat ir mažumoms atstovaujančius) ir pilietinės visuomenės subjektus, įskaitant opoziciją ir susijusius suinteresuotuosius subjektus, ir šiuo požiūriu pabrėžia Nacionalinės Europos integracijos tarybos darbą kaip teigiamą pavyzdį;

65.

be to, palankiai vertina nacionalinės pilietinės visuomenės valdybos narių išrinkimą ir tai, kad ši valdyba pradėjo savo veiklą;

66.

džiaugiasi, kad šalis atnaujino integracijos procesą, nes europinė perspektyva yra viena svarbiausių paskatų šiai šaliai, ir ragina toliau įgyvendinti reformų darbotvarkę, nes Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo (SAS) įsigaliojimas leidžia manyti, kad įsipareigojimų vykdymas gali atnešti apčiuopiamų rezultatų;

67.

taip pat su pasitenkinimu pažymi, kad Bosnija ir Hercegovina 2016 m. vasario 15 d. pateikė paraišką dėl šalies narystės ES, o tai suteikia postūmį tiek šiai šaliai, tiek plėtros procesui; todėl pabrėžia, jog šią dinamiką reikia išlaikyti, kad būtų galima daryti reikšmingą pažangą įgyvendinant reformų darbotvarkę, kuri būtina norint žengti šiuo keliu;

68.

konstatuoja, kad 2013 m. spalio mėnesį vykusio gyventojų surašymo rezultatų paskelbimas 2016 m. birželio 30 d. padėjo visuomenei geriau suprasti 2016 m. rugsėjo mėn. vykusių vietos valdžios rinkimų nulemtus pokyčius politinėje arenoje, kuri patiria nuolatinį spaudimą ir iš regionui nepriklausančių šalių;

69.

ragina visus Bosnijos ir Hercegovinos politikos formuotojus išnaudoti porinkiminį laikotarpį naujam keitimuisi nuomonėmis su ES ir susijusiomis tarptautinėmis institucijomis siekiant išspręsti istoriškai susiklosčiusias problemas ir etninių grupių santykiuose sukurti naują teigiamą atmosferą; atkreipia dėmesį į tai, kad regiono politinius sprendimus priimantieji ir viešosios nuomonės formuotojai, atsižvelgdami į naujas politines aplinkybes, savo asmeniniu pavyzdžiu ir iniciatyva gali labai prisidėti prie pokyčių vietoje skatinimo;

70.

pabrėžia įvairių valdžios lygmenų veiklos koordinavimo svarbą siekiant pašalinti kliūtis tokiose srityse kaip sklandus šalies funkcionavimas, veiksmingas reformų darbotvarkės įgyvendinimas, judumas, investicijos ir ryšiai įvairiose politikos srityse, taip pat bendros ekonominės erdvės kūrimas; nurodo, kad decentralizacija nereiškia susiskaidymo ir kad reformų įgyvendinimui visais lygmenimis būtinos suderintos bendros strategijos; ragina parengti bendrus tikslus, kurie būtų suderinami, tačiau neapsiribotų pavieniais interesais;

71.

yra įsitikinęs, kad 2016 m. rugpjūčio mėn. sukurtas ES reikalų koordinavimo mechanizmas padės gerinti šalies ir jos autonominių vienetų bendradarbiavimą su ES ir jos institucijomis ir sudarys geresnes galimybes visapusiškai pasinaudoti ES finansavimo teikiama nauda;

72.

palankiai vertina Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo pasirašymą ir jo įsigaliojimą 2016 m. balandžio 1 d., nes tai signalizuoja naują Kosovo santykių su ES etapą; taip pat palankiai vertina specialiųjų teisėjų kolegijų steigimą; skatina Kosovą toliau įgyvendinti su ES susijusias reformas (pvz., priimti žmogaus teisių įstatymų rinkinį, pasiekti, kad įsigaliotų Europos reformų darbotvarkė) ir imtis kitų svarbių priemonių (pvz., plėtoti santykių normalizavimo procesą);

73.

džiaugiasi rezultatais vizų režimo liberalizavimo srityje; pabrėžia, kad svarbu įvykdyti visas nustatytas atitinkamas sąlygas, ir skatina siekti tolesnės pažangos;

74.

pabrėžia, kad norint skubiai pagerinti Kosovo įvaizdį tarptautinėje arenoje šaliai nepaprastai svarbu plėtoti taikų ir daugiašalį politinį dialogą parlamente ir vietos valdžios institucijose;

75.

palankiai vertina ir remia teigiamus Belgrado ir Prištinos dialogo poslinkius (Mitrovicos tilto atidarymą, telekomunikacijų susitarimą), nes tai duoda apčiuopiamų rezultatų žmonėms; ragina toliau siekti pažangos vykdant įsipareigojimus ir įgyvendinant susitarimus, taip stiprinant bendradarbiavimą ir pasitikėjimą; ragina valdžios institucijas, politikos sprendimų priėmėjus ir viešosios nuomonės formuotojus rodyti gerą pavyzdį propaguojant padėties normalizaciją, kad būtų galima sklandžiai pradėti stojimo procesą.

15.9.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 306/51

1.

palankiai vertina Maltos prašymą, kad mūsų institucija dalyvautų ieškant sprendimų, kuriuos diegiant būtų galima paskatinti verslumą salose ir jų ekonominį, socialinį bei teritorinį vystymąsi;

2.

primena, kad Europos Sąjunga yra įsipareigojusi siekti ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos, apibrėžtos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 174 straipsnyje;

3.

primena, kad SESV 174 straipsnyje salų regionai apibrėžti kaip regionai, kuriems reikalingas ypatingas Sąjungos dėmesys, ir nurodyta, kad ji turi mažinti atskirų valstybių narių ir kiekvienos jų regionų išsivystymo lygio skirtumus;

4.

primena, kad Sąjungoje yra 362 salos, turinčios daugiau kaip po 50 gyventojų, o bendras jų gyventojų skaičius siekia 17,7 mln. (iš jų 3,7 mln. gyvena atokiausiuose regionuose); BVP vienam gyventojui (2010 m.) jose sudaro apie 79,2 proc. Sąjungos vidurkio ir didelė jų dalis vis dar priskiriama prie mažiau išsivysčiusių regionų kategorijos;

5.

pažymi, kad, remiantis tyrimo Euroisland (ESPON, 2013 m.) duomenimis, XXI a. pirmąjį dešimtmetį didžiojoje dalyje šių salų regionų ekonominės konvergencijos procesas nevyko, daugelyje jų padėtis dar labiau pablogėjo dėl finansų krizės, migracijos krizės, turizmo srautų svyravimo ar inovacijų trūkumo;

6.

pabrėžia, kad šių salų regionų geografiniai, ekonominiai, demografiniai ir socialiniai ypatumai skiriasi nuo žemyninių regionų ir yra bendri įvairioms saloms. Todėl, įgyvendinant jiems taikomą Europos politiką, šiems regionams tenka spręsti išskirtinius uždavinius, susijusius su:

7.

pabrėžia, kad dėl šių trijų parametrų susiklosto SESV 174 straipsnyje pripažinta teritoriniu, ekonominiu ir socialiniu požiūriu nepalanki padėtis, kelianti grėsmę salų integracijai vienodomis sąlygomis bendrojoje rinkoje bei salų gyventojų visapusiškai teritorinei integracijai; konkrečiai, dėl šių sąlygų gali susidaryti toliau išvardytos situacijos:

8.

palankiai vertina Europos Parlamento jūrų, upių, salų ir pakrančių zonų grupės bei Europos periferinių jūrų regionų konferencijos (CPMR) Salų komisijos atliktą darbą;

9.

nurodo, kad verslininkai ir verslumas atlieka esminį vaidmenį kuriant darbo vietas ir užtikrinant ekonomikos dinamiškumą Europos Sąjungoje; tačiau salose verslas susiduria su ypatingais struktūriniais sunkumais;

10.

primena, kad daugelyje salų įgyvendintos ekonomikos augimo strategijos, grindžiamos ekonominių, visuomeninių, kultūrinių ir gamtinių pranašumų išnaudojimu, pavyzdžiui:

11.

pabrėžia, kad šios strategijos, kuriomis siekiama nustatyti ir panaudoti atskirus ekonominio turto objektus, dažnu atveju parengtos labai kūrybiškai, atsižvelgiant į salų įmonių vadovų prisiimamą riziką ir atsparumą, ir ragina lanksčiau formuoti verslumui salose palankią viešąją politiką;

12.

pažymi, kad salų ekonomikai būdinga nedidelė struktūros įvairovė: dauguma įmonių yra mažosios ir vidutinės įmonės ar net labai mažos įmonės, daug verslininkų vykdo veiklą kelete sričių; ši ekosistema egzistuoja greta keleto didelių specializuotų monopolinių įmonių (turizmo, transporto, gavybos, žuvininkystės ir kt.);

13.

skatina ES institucijas ir valstybes nares daugiau dėmesio skirti laisvos rinkos išsaugojimui atskiruose salų regionų sektoriuose ir kartu spręsti rinkos nepakankamumo problemas;

14.

primena, kad salų produktai – įskaitant žaliavas – gali būti realizuojami nišinėse rinkose, tiksliniams klientams ir aukšta pardavimo kaina; įvairinant gamybą galima išsaugoti pakankamai dideles pelno maržas ir užtikrinti veiklos saloje gyvybingumą. Produkto vertė visų pirma padidinama bendroje prekių ir paslaugų pasiūlos erdvėje pripažįstant kokybės ženklus ir kultūrines nuorodas;

15.

tačiau pabrėžia, kad salose įsisteigusiems verslininkams tenka patirti įvairias papildomas išlaidas (įsigyjant žaliavų, teikiant paslaugas, užtikrinant logistikos procesus ir pan.), ir dėl to in fine jų gaminiai ir paslaugos yra mažiau konkurencingi;

16.

pabrėžia, kad, nors gaminiai yra konkurencingi ir kokybiški, verslininkams nepakanka mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros pajėgumų, salų sąlygoms pritaikytų technologijų, tinkamų veiklos finansavimo priemonių ir kvalifikuotų žmogiškųjų išteklių, nes daug darbuotojų emigruoja, ypač kai saloje gyventojų skaičius mažas;

17.

dėl to palankiai vertina Europos Sąjungos mastu šiose srityse įgyvendinamus veiksmus, bet primygtinai prašo imtis tinkamų priemonių siekiant pagerinti pagrindines sąlygas, kad salos galėtų prisidėti prie integracinio ES ekonomikos augimo. Šiuo tikslu, siekiant užtikrinti teisingą ir veiksmingą Europos Sąjungos verslumo skatinimo politiką, reikia atsižvelgti į konkrečius salų ypatumus ir joms iškylančius uždavinius;

18.

pripažįsta, kad sanglaudos politika yra labai svarbi siekiant Europos Sąjungoje užtikrinti subalansuotą regioninę plėtrą: tai tinkamiausia politika siekiant panaikinti salų ir kitų ES regionų išsivystymo skirtumus; tačiau pabrėžia, kad dabartinėje sanglaudos politikoje salų regionams specialus statusas nesuteiktas;

19.

taip pat primena atokiausių regionų ypatumus, iš kurių aštuoni yra salos, susiduriančios su problemomis, kurias dar labiau apsunkina tam tikri pirminės teisės aktuose pripažinti joms būdingi apribojimai, kurie daro labai didelę įtaką jų ekonominiam ir socialiniam vystymuisi. Į tai reikėtų atsižvelgti;

20.

todėl rekomenduoja, vadovaujantis SESV 174 ir 175 straipsniais, sanglaudos politikoje po 2020 m. saloms skirti ypatingą dėmesį. Pirmasis etapas siekiant šio tikslo – įtraukti salas kaip papildomą kategoriją į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo;

21.

rekomenduoja Europos Komisijos Regioninės ir miestų politikos generaliniame direktorate įsteigti saloms skirtą „vieną langelį“ (Island Desk), kaip Europos Parlamentas siūlė savo 2016 m. vasario 4 d. rezoliucijoje, nes šiuo metu salų subjektai – įmonės ir valdžios institucijos – turi labai ribotą supratimą apie ES finansavimo priemones ir galimybes, nes jos priskirtos keletui generalinių direktoratų ir taikomos pagal įvairius reglamentus;

22.

palankiai vertina iniciatyvą „Inovatyvūs miestų sprendimai“ ir siūlo, remiantis šiuo pavyzdžiu, sukurti interneto svetainę bei nustatyti ES priemones, kurios padėtų sujungti ES salas į tinklą, kuriame būtų keičiamasi ir dalijamasi administravimo inžinerijos ir naujovių diegimo patirtimi;

23.

pabrėžia, kad svarbu kuo geriau pasinaudoti Europos strateginių investicijų fondo ir kitų Sąjungos priemonių (ypač ESI fondų) sinergija siekiant kompensuoti saloms būdingų nepalankių aplinkos sąlygų ekonominius padarinius;

24.

tačiau nurodo, kad, atsižvelgiant į tai, jog daugelis salose įgyvendinamų projektų yra nedidelio masto, ESIF finansavimas ir EIB paskolos labai mažoms įmonėms bei salų vietos valdžios institucijoms praktiškai yra neprieinami, todėl rekomenduoja parengti specialias techninės pagalbos saloms programas, siekiant supažindinti su Sąjungos finansavimo priemonėmis ir skatinti galimybes jomis pasinaudoti;

25.

prašo Europos Komisijos ir EIB išsiaiškinti, ar JASPERS teikiama techninė pagalba galėtų būti teikiama ir saloms bei galėtų būti pritaikyta mažesnio masto projektams;

26.

pabrėžia, kad Reglamento dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) (Nr. 1302/2013) teikiamą naudą ir pranašumus vietos ir regionų valdžios institucijoms bei Europos saloms, nes pagal šį reglamentą įvairių ES valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių saloms leidžiama įsteigti bendrą juridinį asmenį ir toliau siekti bendro tikslo bei užtikrinti joms galimybes gauti ES finansavimą, o kartu sumažinama įprasta tokio bendradarbiavimo administracinė našta;

27.

siūlo sukurti salų įmonių veiklos pagalbos sistemą, siekiant kompensuoti papildomas transporto išlaidas; vadovaujantis regioninės pagalbos teikimo gairėmis ir Bendruoju bendrosios išimties reglamentu (BBIR), šios pagalbos teikimas turėtų būti leidžiamas ir ji turėtų būti atleidžiama nuo mokesčių tokia pat tvarka kaip ir pagalba atokiausiesiems bei retai apgyvendintiems regionams;

28.

siūlo kur kas daugiau nuveikti siekiant išnaudoti dalijimosi ekonomikos teikiamas galimybes, be kita ko, siekiant spręsti problemas, kurios yra susijusios su salų regionų geografiniu atokumu;

29.

pabrėžia, kad svarbu didinti viešosios intervencijos koeficientą pagal ES programas įgyvendinamiems projektams bei padidinti privačiojo sektoriaus intervencijų patrauklumą, jei jais salose kuriamos darbo vietos ir turtas ir kartu jie yra ekologiškai tvarūs;

30.

pabrėžia, kad, rodikliu laikant BVP vienam gyventojui, neatsižvelgiama į daugelį konkrečių kliūčių salų vystymuisi; todėl siūlo išplėsti sanglaudos politikos rodiklių spektrą, siekiant geriau nustatyti salų socialinę ir ekonominę padėtį bei jų patrauklumą;

31.

siūlo kaip galimus rodiklius naudoti regionų konkurencingumo indeksą (RKI) ir prieinamumo indeksą, tačiau rekomenduoja toliau ieškoti kitų rodiklių, pagal kuriuos būtų galima visapusiškai įvertinti salose patiriamas papildomas išlaidas; siūlo Komisijai atlikti salų įmonių ir atitinkamų žemyninių įmonių veiklos rezultatų lyginamuosius tyrimus, net jei žemyninė dalis yra saloje esanti valstybė narė;

32.

vertinant salos gyventojų socialinę ir ekonominę padėtį ir nustatant šių vietovių ekonominį patrauklumą, ragina skirti dėmesio nefinansiniams ir sunkiai įvertinamiems aspektams, įskaitant gamtinę aplinką (jos kokybę ir prieinamumą);

33.

atkreipia dėmesį į tai, kad yra naudinga Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinio direktorato pateikta metinė ataskaita dėl MVĮ; tačiau siūlo į būsimas ataskaitas įtraukti teritorinius duomenis, siekiant geriau suprasti, su kokiomis problemomis susiduria salose įsteigtos MVĮ, ir jų sėkmės ar nesėkmės rodiklius palyginti su žemynuose įsteigtų panašių įmonių rodikliais;

34.

atkreipia dėmesį į tai, kad tokios priemonės kaip teritorinio poveikio analizė yra naudingos vertinant ES politikos poveikį salų regionams, ir siūlo salos kriterijų įtraukti į Europos Komisijos taikomą vertinimo metodą, siekiant numatyti galimas sunkias šios politikos pasekmes saloms;

35.

atkreipia dėmesį, kad nors pažangiosios specializacijos strategijų laikymas išankstine sąlyga skirstant Europos struktūrinių fondų (ESI fondų) lėšas gali prisidėti prie strategijų plėtojimo nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, salų ekonomikos ypatumams reikia specialiai pritaikytų sprendimų; šiuo požiūriu dėl galimos pernelyg didelės priklausomybės nuo tam tikro sektoriaus ar vienos rūšies veiklos gali kilti didelė ekonomikos monokultūros ir netinkamų jos ekonominių padarinių rizika (Dutch disease);

36.

mano, kad ypatingo Komisijos dėmesio vertos išmaniojo įvairinimo ar pertvarkymo iniciatyvos, kuriomis, pavyzdžiui, siekiama nuo masinio turizmo pereiti prie tvariojo turizmo, vystyti kūrybinę pramonę, į tradicinę veiklą integruoti informacines ir ryšių technologijas ar vykdyti tikslinę rinkodarą, pabrėžiant salų išteklių vertingumą;

37.

ragina stiprinti politiką, kuria siekiama didinti ES valstybių narių piliečių informuotumą apie turizmo galimybes Sąjungoje, ir sukurti glaudesnį sąsajų tarp ES vietovių tinklą, kad ES didmiesčių gyventojai galėtų atostogauti salų regionuose ir aplankyti jose esančius gamtinius objektus;

38.

pabrėžia, kad svarbu laikytis Bendrųjų nuostatų reglamento 5 straipsnyje nustatyto partnerystės principo, siekiant sanglaudos politikos strateginio planavimo tikslais apibrėžti teritorijų poreikius (pagal principą „iš apačios į viršų“). Todėl Europos regionų komitetas prašo Europos Komisijos į savo pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl sanglaudos politikos po 2020 m. kaip išankstinę sąlygą įtraukti realų Europos partnerystės elgesio kodekso įgyvendinimą;

39.

primygtinai prašo valstybių narių prižiūrėti, kad partnerystės principas būtų visuomet taikomas, siekiant, kad partnerystės susitarimuose ir veiklos programose būtų atsižvelgiama į konkrečius salų regionų poreikius;

40.

pabrėžia, kad būtina įtraukti vietos ir regionų institucijas į joms taikomos nacionalinės bei ES politikos kūrimo procesą, kad pagal subsidiarumo principą veiksmų reglamentavimo sistemos sutaptų su konkrečiais salų teritorijų poreikiais;

41.

palankiai vertina Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) teikiamas finansavimo galimybes, kiek jos gali būti taikomos saloms; tačiau pažymi, kad jūrų greitkelių finansinis paketas yra orientuotas į pagrindinius ir bendruosius tinklus, bet gali neaprėpti salų jungčių su regionų centrais arba salų tarpusavio jungčių; todėl siūlo bendrajame jūrų greitkelių finansiniame pakete numatyti specialų saloms skirtą finansavimą;

42.

pripažįsta, kad Komisija deda pastangas siekdama paremti verslininkus įgyvendinant tokias programas kaip COSME ir InnovFin pagal veiksmų planą „Verslumas 2020“ arba inovacijų srityje pagal programą „Horizontas 2020“, taip pat vykdant veiklą kapitalo rinkų sąjungos srityje. Vis dėlto Komitetas mano, kad svarbiausia įtraukti teritorinį (ir konkrečiai salų) aspektą į šias programas ir planus, siekiant:

43.

prašo Komisijos parengti programą, kuri padėtų salų ekonomikoje skatinti inovacijų procesus, panaudoti vietos išteklius, remti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą, tvarkyti atliekas, užtikrinti vandentvarką, remti kultūros ir gamtos paveldą ir toliau įgyvendinti žiedinę ekonomiką; terminas „inovacija“ šiuo atveju apima technologines, organizacines, socialines ir aplinkos inovacijas;

44.

pabrėžia valstybės pagalbos svarbą sprendžiant problemas, kylančias dėl Europos Sąjungos salų regionų mažumo, atokumo ir izoliuotumo. Šios nuolatinės gamtinės sąlygos mažina daugelio salų strateginių sektorių, kaip antai transporto, energetikos ir skaitmeninių ryšių, veiksmingumą bei apsunkina jų organizavimą;

45.

primena, kad patikimo vidaus ir išorės transporto infrastruktūra ir organizavimas panašiomis kaip žemyne sąnaudomis yra viena iš būtinų salų ekonomikos vystymosi ir konkurencingumo užtikrinimo sąlygų;

46.

siūlo salose taikyti lankstesnius pagalbos transporto infrastruktūrai ir tinklams (statybos, modernizavimo, įrengimo) tinkamumo kriterijus, siekiant užtikrinti kuo veiksmingesnį jų sujungimą su žemyno transporto sistema ir kuo geriau juos integruoti į Europos erdvę bei ES rinką;

47.

prašo šia pagalba užtikrinti geresnius ryšius tarp salynus sudarančių salų arba kalnuotų salų atveju – salų viduje, ir ragina investuoti į mažaangles transporto priemones (SGD varomus laivus, elektromobilių stotis ir pan.);

48.

pabrėžia, kad salų rinkos dažniausiai būna mažos ir atokios, žemyno įmonės nėra labai suinteresuotos ten tiekti gaminius ar teikti paslaugas, dėl to faktiškai ribojamos vartotojų ir salų įmonių galimybės įgyti konkurencinį pranašumą bendrojoje rinkoje. Tai ypač pasakytina apie transporto jungtis ir energijos tiekimą – salų įmonių konkurencingumui svarbiausius sektorius; todėl rekomenduoja salose šiems sektoriams sudaryti galimybę naudotis su valstybės pagalba susijusiomis išimtimis;

49.

taip pat siūlo į reglamentą dėl de minimis pagalbos įtraukti saloms taikytinas lankstesnes nuostatas dėl viešųjų pirkimų, nes daugeliu atvejų taikant konsultavimosi procedūras, neįmanoma gauti daugiau nei vieną pasiūlymą;

50.

remia lanksčią dabartinę tvarką, pagal kurią saloms gali būti taikomos specialios mokesčių paskatos arba sumažintas įmonių pelno mokesčio tarifas, siekiant kompensuoti didesnes salų sąnaudas, ir tikisi, kad lankstumas bus išsaugotas; siūlo taikyti inovacijų ir investicijų skatinimo sistemą, kuri padėtų skatinti gamybą ir remti ne tik vietos vartojimą, bet ir eksportą;

51.

palankiai vertina Europos Komisijos ketinimą į būsimąją sanglaudos ataskaitą įtraukti saloms skirtą skyrių. Europos regionų komitetas primygtinai prašo Komisijos šiame skyriuje nurodyti, kaip bus įgyvendintos šioje nuomonėje pateiktos rekomendacijos;

52.

ragina ES Tarybai pirmininkaujančią Maltą įgyvendinti šias politines rekomendacijas, glaudžiai bendradarbiaujant su Regionų komitetu.

15.9.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 306/57

1.

ragina Europos Sąjungą jūrų klausimą laikyti nauju bendru Europos integracijos atgaivinimo tikslu;

2.

prašo Europos Sąjungą jūrų klausimu parengti politiką, o ne tik projektą. Būtent šia jūrų politika turi būti remiama mėlynoji ekonomika laikantis plataus ir visus sektorius apimančios požiūrio, aprėpiant plačiau nei penkis iš pradžių mėlynojo augimo strategijoje nustatytus klausimus;

3.

ragina Europos Sąjungą nedelsiant imtis iniciatyvos, kuri paskatintų naują politiką ir užtikrintų pagrindą naujiems jūrų politikos tikslams po 2020 m. Ministrų deklaracija dėl Europos jūrų politikos, kuri bus priimta 2017 m. balandžio 20 d. Maltoje, gali ir turi būti galimybė tai įgyvendinti;

4.

ragina Europos Sąjungą parengti naują Europos jūrų politiką:

5.

pabrėžia, kad jūros ir vandenynai yra būtini gyvybei Žemėje. Jie išskiria 50 proc. deguonies, atlieka labai svarbų vaidmenį reguliuojant klimatą, taip pat yra svarbus biologinės įvairovės ir mūsų maisto išteklių ir sveikatos šaltinis;

6.

apgailestauja, kad šiuo metu dėl klimato kaitos, taršos ir pernelyg intensyvaus išteklių naudojimo yra pažeistas jūrų ekosistemų veikimas;

7.

primena, kad niekas neprilygsta mėlynosios ekonomikos augimo ir užimtumo potencialui. Europos Komisijos teigimu, jūrų ekonomikoje sukuriama vis daugiau darbo vietų; šiuo metu Europoje jų yra 5 mln. 2016 m. EBPO paskelbtoje ataskaitoje Ocean economy in 2030 nurodoma, kad 2010 m. jūrų ekonomikos indėlis į pasaulio turtą siekė 1,3 trln. EUR ir kad iki 2030 m. šis skaičius gali išaugti dvigubai;

8.

pažymi, kad tarptautiniu lygmeniu jūrų klausimams skiriama vis daugiau dėmesio. Vandenynų klausimas taip pat tiesiogiai minimas 2015 m. rugsėjo mėn. Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tiksluose. 2016 m. gegužės mėn. Didžiojo septyneto (G7) lyderiai susitarė stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą jūrų mokslinių tyrimų srityje. Vandenynų klausimas minimas COP 21 ir COP 22 išvadose;

9.

primena, kad Europa yra galingiausia pasaulyje jūrų sektoriaus dalyvė ir po „Brexit“ toliau tokia išliks. Visos kartu Europos Sąjungos valstybės narės turi didžiausią pasaulyje išskirtinę ekonominę zoną. Tokiuose kaip jūrų energijos sektoriuose Europos Sąjunga yra galingiausia ir didžiausia pasaulio ekonomika. Europos Sąjungoje taikomi aukščiausi aplinkos apsaugos standartai;

10.

mano, kad Europa turi stiprinti savo vaidmenį tarptautiniu lygmeniu ir siekti, kad jūrų politika taptų jos klestėjimo priemonė;

11.

mano, kad piliečiai gali pritarti naujajai Europos jūrų vizijai, nes:

12.

primena, kad integruota jūrų politika ir mėlynojo augimo politika buvo sukurtas Europos jūrų politikos pagrindas;

13.

mano, kad Maltos pirmininkavimo laikotarpis yra galimybė suteikti Europos jūrų politikai naują postūmį 2017 m. balandžio 20 d. priimant ministrų deklaraciją;

14.

ragina parengti baltąją knygą „Jūros svarba Europai“, kurioje būtų pateiktas jūrų veiksmų planas kiekvienai Europos Sąjungos politikos sričiai;

15.

mano, kad naujasis Europos integruotos jūrų politikos etapas turės padėti išspręsti šiuos Europos uždavinius:

16.

pabrėžia, kad mėlynoji ekonomika praktiškai įgyvendinama teritorijų lygmeniu. Todėl jūrų politika turėtų padėti sutelkti regionus ir miestus;

17.

mano, kad erdvės planavimas yra labai svarbus ir jis turėtų apimti sausumoje ir jūroje vykdomos veiklos sąveiką, į jį turėtų būti įtraukti miestai ir regionai, taip pat visi suinteresuotieji subjektai, juo reikia siekti tvaraus visos jūrų veiklos vystymosi;

18.

mano, kad infrastruktūros kūrimas atokiose pakrančių teritorijose turi būti Europos prioritetas. Todėl reikia visuose regionuose sutelkti sanglaudos politikos ir J.-C. Junckerio plano lėšas pakrančių teritorijoms ir investuoti visų pirma į uostus ir labai didelės spartos plačiajuostį ryšį;

19.

ragina pradėti diskusijas dėl bendros Europos jūrų erdvės pripažinimo, nes tai leistų sustiprinti šios erdvės sanglaudą socialiniu, aplinkos apsaugos ir saugumo požiūriu;

20.

mano, kad jūrų baseinų strategijos yra būtinas pagrindas. Jos yra vienas iš elementų, į kuriuos turi būti atsižvelgta rengiant pažangiosios specializacijos strategijas ir programuojant Europos lėšas. Reikėtų palankiai įvertinti šiuo metu vykdomą iniciatyvą „West-Med“;

21.

mano, kad pažangiosios specializacijos strategijos turėtų sudaryti galimybę parengti bendras pažangiosios specializacijos strategijas (S3) keletui to paties regiono baseinų;

22.

pabrėžia, kad miestai ir regionai yra svarbiausi mėlynosios ekonomikos vystymo dalyviai. Daugelis regionų savo pažangiosios specializacijos strategijose nustatė konkrečius su mėlynuoju augimu susijusius klausimus. EJRŽF lėšos ir sanglaudos politikos fondo lėšos leido finansuoti daugelį darbo vietų kūrimo projektų;

23.

siekiant suteikti naują postūmį investicijoms į mėlynąją ekonomiką, siūlo pažangiosios specializacijos strategijas ir veiksmų programas papildyti mėlynajai ekonomikai skirtu priedu, kuriame būtų nurodytas jūrų srityje nustatytų gairių poveikis ir užtikrinta atitinkamų projektų stebėsena;

24.

norėtų, kad salų ir pakrančių teritorijų vietos bendruomenės galėtų pasinaudoti visais ES fondais, įskaitant EJRŽF, finansuoti jų jūrų strategijų plėtojimą remiantis bendru pagrindu ir sekant programos „Leader“ pavyzdžiu;

25.

mano, kad pažangiosios specializacijos strategijose pateikti sprendimai, kurie rodo sektorių ir subjektų sąveika grindžiamą jūrų ekonomikos padėtį, ateityje turi būti stebimi ir tapti Europos Sąjungos atspirties tašku nukreipiant jos investicijas į mėlynąjį augimą. Europos mokslinių tyrimų politikoje reikėtų geriau atsižvelgti į regionų veiksmus mėlynosios ekonomikos srityje;

26.

prašo sudaryti galimybę finansuoti baseinų ir pažangiosios specializacijos strategijas atitinkančius tarpvalstybinius, nacionalinius ir tarpregioninius projektus sutelktomis regioninių, nacionalinių ir europinių fondų lėšomis taikant supaprastintą sistemą ir numatyti galimybę gauti ES pagalbą neskelbiant naujų kvietimų teikti projektus;

27.

mano, kad atokiausiems regionams ir toliau turėtų būti taikoma atskira jų plėtros paramos sistema. Šios teritorijos yra puikus pagrindas pabrėžti Europos jūrų aspektą ir pasaulio mastu vykdyti bendradarbiavimą jūrų srityje;

28.

pabrėžia, kad jūrų klausimas palaipsniui buvo įtrauktas į programą „Horizontas 2020“. Iniciatyvos, pavyzdžiui, bendro vandenynų programavimo iniciatyva, taip pat prisidėjo prie Europos jūrų mokslinių tyrimų. Šis metodas turi būti taikomas visiems mėlynosios ekonomikos sektoriams parengiant bendrą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiksmų planą; pabrėžia, kad svarbu skirti konkrečią paramą MVI, norinčioms plėtoti ir taikyti novatoriškus sprendimus įvairiuose sektoriuose, įskaitant pakrančių ir jūrų turizmo;

29.

ragina kitoje bendrojoje programoje numatyti, kad 10 proc. projektų būtų veiksmingai prisidėdama prie jūrų ir jūrininkystės moksliniams tyrimams kylančių uždavinių sprendimo. Tolesniu programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimu turėtų būti sudarytos sąlygos prie šio tikslo priartėti;

30.

ragina plėtoti Europos įgūdžių darbotvarkės jūrų kryptį;

31.

siūlo pradėti Europos lygmens diskusijas dėl galimybės finansuoti bandomąjį jūros gelmių tyrimo ir eksploatavimo projektą;

32.

pabrėžia, kad jūrų pramonėje inovacijos dažnai gali būti išbandytos tik pirmuoju rinkai pateiktu produktu. ES inovacijų politika turi būti sudarytos sąlygos šiuos parodomuosius produktus finansuoti. Be to, reikėtų skatinti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę, skirtą universaliosioms jūrų pramonės technologijoms;

33.

mano, kad turėtų būti išplėstos tokios iniciatyvos kaip pagal EJRŽF numatyta priemonė „mėlynosios darbo vietos“ ir toliau plėtojama iniciatyva jūrų „Blueprint“ siekiant:

34.

stiprinti Europos profesinių kvalifikacijų abipusio pripažinimo sistemą siekiant sudaryti palankias sąlygas laisvam judėjimui ir nustatyti darbuotojų komandiravimo sistemą. Ši sistema turi būti papildyta analogiška priemone, skirta pripažinti gebėjimus ir profesijas, kurie nebuvo sertifikuojami (1);

35.

mano, kad taip pat Europa turėtų daug investuoti į, pavyzdžiui, jūrų pramonę ir jūrų biotechnologijų sektorių, kad šiuose sektoriuose taptų pasaulio lydere;

36.

mano, kad Europa turėtų padėti mėlynajai ekonomikai užtikrinti skaitmeninį, ekologinį ir energetinį perėjimą ir remti tradicinių sektorių, pavyzdžiui, žuvininkystės, laivybos ir pakrančių turizmo, modernizavimą (2);

37.

pabrėžia, kad Europos Sąjungai svarbu remti jūrų biotechnologijas, kuriose naudojami dumbliai ir mikrodumbliai, žuvys, jūriniai bestuburiai ir jūros bakterijos. Jūrų biotechnologijos – tai labai svarbus daugelyje Europos regionų atsirandantis ekonominis potencialas. Europos Sąjungos pagalba turi apimti paramą moksliniams tyrimams, mokslinių tyrimų infrastruktūrai, jos sujungimui į tinklą ir su įmonėmis, taip pat galimybes gauti kapitalą, inovacijų kūrimą ir jų pateikimą rinkai;

38.

pabrėžia žuvininkystės ir akvakultūros, taip pat žuvų gaudymo, auginimo, perdirbimo ir su šia veikla susijusių produktų pateikimo rinkai veiklos svarbą teritorijų ekonomikai ir Europos žmonių mitybai. Žuvininkystė ir akvakultūra taip pat yra ateities sektoriai, todėl Europos Sąjungos jiems teikiama parama turi būti grindžiama pozityvia ir plataus užmojo užimtumo ir mokymo, ypač jaunimo, vizija. Įgyvendinant naują bendrą žuvininkystės politiką, ES turėtų bendradarbiauti su ekonominės veiklos vykdytojais ir valdžios institucijomis, visų pirma regionuose, siekiant paspartinti ir supaprastinti EJRŽF įgyvendinimą, kuris gerokai vėluoja;

39.

pabrėžia būtinybę taikyti integruotą požiūrį į jūros produktų naudojimą plėtojant trumpas tiekimo grandines, kuriose dalyvautų gamintojai, ir stiprinant pakrančių teritorijų pramoninio perdirbimo veiklą. Ši su jūrų produktais susijusi pakrančių teritorijų vertės kūrimo ir užimtumo strategija turi tapti prioritetiniu tikslu ir būti geriau finansuojama tiek iš EJRŽF, tiek pagal sanglaudos politiką;

40.

siūlo sukurti jūrų srities pradedančiosioms įmonėms skirtą Europos priemonę siekiant remti ekonominių, socialinių ir teritorinių inovacijų projektus;

41.

pabrėžia, kad daugelis veiklos sričių ateityje turi būti grindžiama naujos toli nuo pakrantės jūroje esančios infrastruktūros kūrimu. Speciali programa galėtų sudaryti galimybę ištirti naujos pritaikomos infrastruktūros poreikį, jos poveikį aplinkai ir jos energetinio nepriklausomumo klausimą; mano, kad uostai yra svarbiausias mėlynosios ekonomikos plėtojimo pagrindas;

42.

mano, kad uostai yra svarbiausias mėlynosios ekonomikos plėtojimo pagrindas. Jie turi būti remiami, kad galėtų patenkinti naujos veiklos poreikius ir kuo dažniau tai daryti tinklaveikos būdu. Jų veiklos pusiausvyra taip pat priklauso nuo ilgųjų ir trumpųjų nuotolių laivybos jūrų prekybos dinamikos ir jūrų greitkelių plėtojimo;

43.

atkreipia dėmesį į akivaizdų teigiamą mėlynojo augimo poveikį regionų pakrančių ir jūrų turizmui. Ypač remia iniciatyvas, kuriomis ekonominiu, socialiniu ir aplinkos apsaugos lygmeniu skatinamos tvaraus ir atsakingo turizmo formos;

44.

pabrėžia, kad svarbu mėlynojoje ekonomikoje įgyvendinti žiedinės ekonomikos idėją visų pirma siekiant mažinti jūrose ir vandenynuose esančias atliekas ir jas paversti naudingais ištekliais;

45.

mano, kad Europos Sąjunga privalo teikti pirmenybę atsinaujinančiųjų išteklių energijos pramonės plėtojimui. Todėl reikėtų numatyti aukštesnius atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos tikslus, nei siūlo Komisija, t. y. iki 2030 m. jos gamyba turi pasiekti 27 proc. Reikėtų lanksčiau taikyti technologinio neutralumo principą siekiant suteikti pirmenybę atsinaujinančiųjų išteklių energijos pramonės vystymuisi, nes šiame sektoriuje Europa gali pirmauti pasaulio mastu ir sukurti daug darbo vietų;

46.

ragina toliau finansuoti mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą ir parodomuosius projektus, pavyzdžiui, NER300, ir prašo skirti didesnį finansavimą pirmaisiais rinkodaros etapais;

47.

pabrėžia, kad jūros energijos išteklių plėtojimas yra grindžiamas universaliųjų gebėjimų ir horizontaliųjų technologijų baze, kurie perimti iš didžiųjų tradicinių pramonės šakų, pavyzdžiui, naftos ir dujų ir laivų statybos. Šiose šakose būtina didinti paramą inovacijoms ir įvairinimui. Šiuo tikslu, remiantis laivų statybos srities ir jūrų pramonės sektoriaus rekomendaciniu dokumentu „Leadership 2020“, turi būti parengtas Europos horizontalusis veiksmų planas įvairiose ES politikos srityse;

48.

nori, kad per artimiausius penkerius metus Europos Sąjunga daugiausia dėmesio skirtų šiems tikslams:

49.

palankiai vertina tai, kad pagal J.-C. Junckerio planą jau finansuota daug mėlynosios ekonomikos projektų;

50.

mano, kad būtina didinti šią paramą siekiant sumažinti investicijų, skirtų daugeliui potencialių regionuose vykdomų projektų, deficitą ir parengti priemones, kurios leistų geriau finansuoti riziką, kuri yra didelė novatoriškame mėlynosios ekonomikos sektoriuje, ir teikti pirmenybę MVĮ ir pradedančiosioms įmonėms;

51.

siūlo kurti regionines ir tarpregionines mėlynosios ekonomikos platformas. Šios platformos padėtų atrinkti projektus, remti jų įgyvendinimą ir sutelkti vietos, nacionalinio ir Europos lygmens finansines priemones. Šios platformos padėtų atrinkti projektus, remti jų įgyvendinimą ir sutelkti vietos, nacionalinio ir Europos lygmens finansines priemones. Šios platformos galėtų būti svarbūs partneriai įgyvendinant J.-C. Junckerio planą 2.0;

52.

ragina sukurti mėlynosios ekonomikos investicijų Europos mechanizmą arba fondą. Šis fondas (J.-C. Junckerio jūrų srities planas) galėtų vykdyti veiklą dviejose papildomose veiklos srityse:

53.

mano, kad Europa turi daugiau ir tiesiogiai su piliečiais svarstyti jūrų klausimą. Diskusijos jūrų klausimu bus rengiamos Europos regionų komiteto dialogo su piliečiais metu;

54.

ragina parengti mokslinių tyrimų ir komunikacijos apie Europos ir pakrančių zonų jūrų kultūros paveldą;

55.

Siūlo plėtoti Europos programą „Vaikai ir jūra“ siekiant ugdyti bendrą sąmoningumą jūrų klausimais ir rengti pakrančių ir žemyninėse vietovėse gyvenančių vaikų diskusijas;

56.

mano, kad turėtų būti atnaujintos diskusijos dėl galimybės finansuoti vieną ar daugiau Europos vandenynų tyrimo stočių, kuriose būtų vykdomi mokslinių tyrimų darbai ir kurios paskatintų žmonių domėjimąsi jūrų klausimais;

57.

pabrėžia labai didelį žinių apie pakrančių teritorijas ir vandenynus poreikį. Tokios žinios būtinos tvariam jūrų sektoriaus vystymui, kurio tikslas didinti ekonominį ir technologinį, aplinkosauginį, žmogiškąjį ir socialinį kapitalą;

58.

primena Europos Komisijai savo raginimą sukurti žinių ir inovacijų bendriją, kuri didžiausią dėmesį skirtų mėlynajai ekonomikai ir skatintų jūrų mokslinių tyrimų idėjas perkelti į privatųjį sektorių (3);

59.

siūlo Europos Sąjungai remti „Europos jūrų parodą“ kultūros, mokslo, aplinkos ir ekonomikos sankirtoje sekant projekto „Sea XXL“ (2018 m. Nante įvyksianti paroda) pavyzdžiu;

60.

mano, kad į programą „Horizontas 2020“ ir būsimą bendrąją programą būtina įtraukti Europos strategiją apie žinias, susijusias su jūrų biologine įvairove, vandenynų dugnu ir duomenų apie jūrų ir pakrančių zonas (pvz., batimetrinių) rinkimą;

61.

pabrėžia, kad Europos Komisija ir Europos regionų komitetas atliko tyrimus dėl žinių apie mėlynąją ekonomiką trūkumo ir kad dabar, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, regionais, Eurostatu ir Jungtiniu tyrimų centru reikia įsteigti Europos mėlynosios ekonomikos išteklių centrą;

62.

siūlo atsakomybę už jūrų reikalus pavesti Europos Komisijos pirmininko pavaduotojui, kuriam talkintų speciali darbo grupė, įpareigota parengti ir horizontaliai įgyvendinti baltąją knygą „Jūros svarba Europai“;

63.

mano, kad du kartus per metus jūrų reikalai turėtų būti svarstomi specialios sudėties ir jūros klausimams skirtoje Taryboje. Europos Parlamentas ir Europos regionų komitetas turėtų kartu apsvarstyti jų jūrų reikalų valdymo raidą;

64.

mano, kad jūrų klausimams suteiktas politinis prioritetas turėtų atsispindėti daugiametėje finansinėje programoje, visų pirma EJRŽF žuvininkystės, jūrų politikos ir su teritoriniu aspektu susijusiuose dalyse, taip pat įvairiose Europos politikos srityse ir programose;

65.

mano, kad siekiant įtvirtinti naują ES jūrų politiką, diskusijose ir priimant sprendimus reikia labiau pripažinti jūrų sektoriaus dalyvius, taip pat svarbiausias jų asociacijas ir, prireikus, remti jų struktūrų formavimąsi Europos lygmeniu. Turėtų būti remiamas visų pirma regioninių, nacionalinių ir Europos inovacijų grupių horizontalusis požiūris;

66.

ragina regionus ir miestus susitelkti ir parodyti mėlynosios ekonomikos ir daugelio vertingų realių ir kūrybiškų projektų potencialą, kuriuos reikėtų finansuoti keletą ateinančių metų;

67.

pabrėžia, kad Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES turėtų tiesioginį poveikį Europos jūrų politikai. Reikėtų tiksliai įvertinti JK pasitraukimo iš ES poveikį labiausiai su tuo susijusiems ES miestams ir regionams ir viešajai politikai ir parengti būtinas prisitaikymo priemones. Visų pirma būtina pritaikyti nacionalines ir Europos valstybės ir saugumo priemones prie naujų Sąjungos jūrų sienų;

68.

prašo Europos Sąjungos vedamose derybose ginti savo ekonominius interesus ir savo jūrų teritorijas. Reikėtų neleisti prie jos ribų atsirasti socialinio dempingo, mokesčių ir reguliavimo panaikinimo platformai, kuri darytų neigiamą poveikį ekonomikai ir jūrų ištekliams. Sąjunga turi siekti apsaugoti savo žvejų interesus atsižvelgdama į tarptautinę teisę.