Europos Sąjungos C 364/2018

8.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 364/2

2018 m. liepos 13 d. Mylène Troszczynski pateiktas apeliacinis skundas dėl 2018 m. gegužės 16 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-626/16 Troszczynski / Parlamentas

(Byla C-426/18 P)

(2018/C 364/03)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantė: Mylène Troszczynski, atstovaujama advokato F. Wagner

Kita proceso šalis: Europos Parlamentas

Apeliantės reikalavimai

Panaikinti Bendrojo Teismo 2018 m. gegužės 16 d. Sprendimą byloje T-626/16;

Atitinkamai:

—

Panaikinti 2016 m. birželio 23 d. Europos Parlamento generalinio sekretoriaus sprendimą, priimtą pagal iš dalies pakeisto 2008 m. gegužės 19 d. ir liepos 9 d. Parlamento biuro sprendimo 2009/C 159/01 „dėl Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklių“ 68 straipsnį, kuriame nustatyta 56 554 EUR dydžio skola;

—

Panaikinti debetinį dokumentą Nr. 2016-888 (apie jį pranešta 2016 m. birželio 30 d.), kuriuo apeliantė informuota apie 2016 m. birželio 23 d. Generalinio sekretoriaus sprendimu, kuriame numatyta „susigrąžinti sumas, nepagrįstai išmokėtas kaip išmokas Parlamento narių padėjėjams, taikant įgyvendinimo taisyklių 68 straipsnį ir finansinio reglamento 78, 79 ir 80 straipsnius“, nustatytą skolą;

—	Nuspręsti, kokio dydžio turi būti apeliantei priteistina neturtinė žala, patirta tiek dėl nepagrįstų kaltinimų, pateiktų nepasibaigus tyrimui, tiek dėl neigiamos įtakos jos įvaizdžiui ir dėl ginčijamu sprendimu labai sutrikdyto jos asmeninio ir politinio gyvenimo;

—	Nuspręsti dėl apeliantei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos;

—	Priteisti iš Europos Parlamento visas bylinėjimosi išlaidas;

—	Prieš priimant sprendimą: pareikalauti iš Parlamento pateikti su ja susijusios administracinės bylos ir OLAF bylos medžiagą.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su teisės klaida, nes buvo pažeisti esminiai formos reikalavimai. Pirma, Bendrojo Teismo bylos Bilde ir Montel reiškia naują faktinę aplinkybę, atsiradusią užbaigus rašytinę proceso dalį, iš kurios galima sužinoti įrodymų, kurios reikia pateikti, pobūdį ir skaičių. Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalies sąlygos buvo įvykdytos. Antra, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai teigė, kad jis galėjo susipažinti tik su tais faktiniais elementais, kurie buvo pateikti generaliniam sekretoriui. Procedūra dėl nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimo panaši į administracinio skundo nagrinėjimo procedūrą, per kurią visi dokumentai, reikalingi siekiant tinkamai įvertinti ginčą, gali būti pateikti net vykstant procedūrai.

Antras apeliacinio skundo pagrindas susijęs su tuo, kad Bendrasis Teismas pažeidė teisę į gynybą ir nesilaikė esminių reikalavimų. Pirma, neįpareigojęs Parlamento paisyti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 ir 42 straipsnių, jis nesudarė sąlygų, kad ginčas vyktų lojaliai ir pagal rungimosi principą. Parlamentas turi administracinės bylos ir OLAF bylos medžiagą, kuria jis gali pasinaudoti savo nuožiūra, nes darbo įrodymai gali būti abiejose bylose, bet apie juos apeliantė gali nežinoti. Antra, Bendrasis Teismas padarė vertinimo klaidą, kai nusprendė, kad nėra neteisėta tai, jog generalinis sekretorius nesurengė asmeninio pokalbio su apeliante.

Trečiasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su tuo, kad padaryta teisės klaida, teisinio faktinių aplinkybių ir įrodymų kvalifikavimo klaida, taip pat susijęs su diskriminacija, fumus persecutionis, teisinių lūkesčių ir teisėtumo principų pažeidimu bei piktnaudžiavimu įgaliojimais. Pirma, kadangi kritiškai neišanalizuoti įrodymai, tai reiškia motyvavimo nebuvimą. Antra, pažeistos Parlamento narių padėjėjų politinės teisės. Trečia, dėl negrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimo, įrodymų rizika pirmiausia tenka administracijai, kuri turi pateikti pagrįstus motyvus, kurie keltų abejonių dėl įgytų sumų pagrįstumo. Ketvirta, Parlamento pirmininkas ir generalinis sekretorius diskriminavo Front national narius. Galiausiai atsisakymas pateikti administracinės bylos ir OLAF bylos medžiagą sukelia abejonių dėl teisėtų lūkesčių principo laikymosi bei teisėtumo ir reiškia piktnaudžiavimą įgaliojimais.

8.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 364/4

2018 m. liepos 26 d.Cour de cassation (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje UB / VA, Tiger SCI, WZ, veikiantis kaip UB bankroto administratorius, Banque patrimoine et immobilier SA

(Byla C-493/18)

(2018/C 364/04)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour de cassation

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorius: UB

Kitos kasacinio proceso šalys: VA, Tiger SCI, WZ, veikiantis kaip UB bankroto administratorius, Banque patrimoine et immobilier SA

Prejudiciniai klausimai

Ar valstybės narės, kurioje iškelta bankroto byla, paskirto bankroto administratoriaus ieškinys, kuriuo siekiama, kad šioje byloje būtų pripažintas kitoje valstybėje narėje esančių skolininkui priklausančių pastatų hipotekos registracijos ir šioje valstybėje sudarytų tų pastatų pardavimo sandorių negaliojimas, tam, kad šis turtas vėl būtų priskirtas prie skolininko turto, tiesiogiai kyla iš bankroto bylos ir yra glaudžiai su ja susijęs?

Jeigu atsakymas teigiamas, ar valstybės narės, kurioje iškelta bankroto byla, teismai turi išimtinę jurisdikciją nagrinėti šį bankroto administratoriaus ieškinį, ar, priešingai, šiuo tikslu jurisdikciją turi tik valstybės narės, kurioje yra turto buvimo vieta, teismai; ar ir kokiomis sąlygomis egzistuoja šių skirtingų teismų konkuruojanti jurisdikcija?

Ar valstybės narės, kurioje iškelta bankroto byla, teismo sprendimas, leidžiantis bankroto administratoriui pareikšti ieškinį kitoje valstybėje narėje, iš esmės priskiriamas teismo, kuriame iškelta bankroto byla, jurisdikcijai, gali lemti tai, kad bus nustatyta šios kitos valstybės narės teismų jurisdikcija būtent dėl to, kad šis sprendimas gali būti laikomas sprendimu, susijusiu su bankroto bylos eiga, kaip tai suprantama pagal Reglamento [Nr. 1346/2000] (1) 25 straipsnio 1 dalį, ir todėl, remiantis šia nuostata, gali būti pripažįstamas be tolesnių formalumų?

(1) 2000 m. gegužės 29 d. Reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (OL L 160, 2000, p. 1; 2004 m specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 1 t., p. 191).

8.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 364/4

2018 m. liepos 30 d.Administrativen sad Sofia-grad (Bulgarija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje BT / Balgarska narodna banka

(Byla C-501/18)

(2018/C 364/05)

Proceso kalba: bulgarų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Administrativen sad Sofia-grad

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: BT

Atsakovs: Balgarska narodna banka

Prejudiciniai klausimai

Ar pagal Sąjungos teisėje įtvirtintus lygiavertiškumo ir veiksmingumo principus nacionalinis teismas privalo ieškinį ex officio kvalifikuoti kaip pareikštą dėl Europos Sąjungos sutarties (ESS) 4 straipsnio 3 dalyje nustatytos valstybės narės pareigos nevykdymo, kai ieškinio dalykas yra deliktinė valstybės narės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl tariamai valstybės narės institucijos padaryto Sąjungos teisės pažeidimo, ir

—	ieškinyje ESS 4 straipsnio 3 dalis nėra aiškiai nurodyta kaip teisinis pagrindas, tačiau iš ieškinio motyvų matyti, kad žala grindžiama Sąjungos teisės nuostatų pažeidimu;

—

reikalavimas atlyginti žalą grindžiamas nacionalinės teisės nuostata dėl valstybės atsakomybės už vykdant administracinę veiklą atsiradusią žalą, ši atsakomybė yra objektyvioji ir atsiranda šiomis sąlygomis: teisės aktas arba institucijos ar darbuotojo veikimas arba neveikimas vykdant administracinę veiklą arba susiejant su ja yra neteisėtas, padaryta materialinio arba nematerialinio pobūdžio žala, yra tiesioginis ir nedelsiant atsirandantis priežastinis žalos ir neteisėto institucijos veiksmo ryšys;

—	pagal valstybės narės teisę teismas valstybės atsakomybės už teisminių institucijų veiklą teisinį pagrindą, remdamasis aplinkybėmis, kuriomis grindžiamas ieškinys, turi nustatyti ex officio?

Ar, remiantis 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (1), kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), 27 konstatuojamąja dalimi, pagal reglamento 17 straipsnio 3 dalį išleista rekomendacija, kurioje konstatuotas valstybės narės centrinio banko padarytas Sąjungos teisės pažeidimas, susijęs su apdraustųjų indėlių išmokėjimo atitinkamos kredito įstaigos indėlininkams terminais, tokiomis kaip šios pagrindinės bylos aplinkybėmis:

—

šios kredito įstaigos indėlininkams suteikia teisę nacionaliniame teisme remtis rekomendacija, siekiant pagrįsti ieškinį dėl žalos atlyginimo motyvuojant būtent tuo Sąjungos teisės pažeidimu, atsižvelgiant į Europos bankininkystės institucijos turimą aiškų įgaliojimą konstatuoti Sąjungos teisės pažeidimus ir į faktą, kad rekomendacija nėra ir negali būti skirta indėlininkams ir jiems nenustato jokių tiesioginių teisinių pasekmių;

—

galioja esant sąlygai, kad pažeistoje nuostatoje turi būti numatytos aiškios ir besąlyginės pareigos, atsižvelgiant į tai, kad Direktyvos 94/19/EB (2) dėl indėlių garantijų sistemų 1 straipsnio 3 punkto i papunktis, aiškinamas kartu su šios direktyvos 12 ir 13 konstatuojamosiomis dalimis, apima ne visus elementus, būtinus aiškiai ir besąlyginei valstybių narių pareigai pagrįsti, ir indėlininkams nesuteikia jokių tiesioginių teisių, ir atsižvelgiant į faktą, kad šioje direktyvoje numatytas tik minimalus suderinimas, neapimantis kriterijų, pagal kuriuos konstatuotina, jog indėliai yra negrąžinami, ir kad rekomendacija nebuvo pagrįsta kitomis aiškiomis ir besąlyginėmis Sąjungos teisės nuostatomis, susijusiomis su šiais kriterijais, būtent, be kitų, likvidumo trūkumo vertinimu ir tikimybės, kad indėlis artimiausiu metu bus išmokėtas, nebuvimu, taip pat esama pareiga paskirti ankstyvosios intervencijos priemones ir tęsti kredito įstaigos veiklą;

—

atsižvelgiant į dalyką, t. y. indėlių garantijas, ir į Europos bankininkystės institucijos įgaliojimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 26 straipsnio 2 dalį leisti rekomendacijas dėl indėlių garantijų sistemos, galioja nacionaliniam centriniam bankui, kuris neturi jokios sąsajos su nacionaline indėlių garantijų sistema ir nėra kompetentinga institucija pagal šio reglamento 4 straipsnio 2 punkto [iii] papunktį?

Ar iš 2004 m. spalio 12 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo Paul ir kt. (C-222/02, EU:C:2004:606, 38, 39, 43 ir 49–51 punktai), 1996 m. kovo 5 d. Sprendimo Brasserie du pêcheur ir Factortame (C-46/93 ir C-48/93, EU:C:1996:79, 42 ir 51 punktai), 2000 m. birželio 15 d. Sprendimo Dorsch Consult / Taryba ir Komisija (C-237/98 P, EU:C:2000:321, 19 punktas) ir 1971 m. gruodžio 2 d. Sprendimo Zuckerfabrik Schöppenstedt / Taryba (5/71, EU:C:1971:116 11 punktas), taip pat atsižvelgiant į dabartinius pagrindinei bylai reikšmingus Sąjungos teisės aktus, darytina išvada, kad:

Direktyvos 94/19 nuostatos, visų pirma 7 straipsnio 6 dalis, indėlininkams suteikia teisę valstybei narei reikšti reikalavimus atlyginti žalą dėl nepakankamos jų indėlius administruojančios kredito įstaigos priežiūros, atsižvelgiant į klausimą, ar šios teisės būtų apribotos apdraustųjų indėlių suma, ar šioje nuostatoje vartojama sąvoka „teisės į kompensaciją“ aiškintina plačiai?

valstybės narės centrinio banko siekiant reorganizuoti kredito įstaigą paskirtos priežiūros priemonės, tokios kaip pagrindinėje byloje, įskaitant Direktyvos 2001/24/EB (3) 2 straipsnio septintoje įtraukoje numatytą mokėjimų sustabdymą, yra neteisėta ir neproporcinga intervencija į indėlininkų nuosavybės teisę, dėl kurios atsiranda deliktinė atsakomybė už žalą dėl Sąjungos teisės pažeidimo, jei, atsižvelgiant į Zakon za kreditnite institutsii (Kredito įstaigų įstatymas) 116 straipsnio 5 dalį ir Zakon za bankovata nesastoyatelnost (Bankų nemokumo įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 94 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pagal atitinkamos valstybės narės teisę numatyta, kad priemonių taikymo laikotarpiu skaičiuojamos sutartinės palūkanos, apdraustąją indėlių sumą viršijantys reikalavimai patenkinami per bendrąją nemokumo procedūrą ir gali būti mokamos palūkanos?

valstybės narės nacionalinės teisės aktuose nustatytos sąlygos, taikomos deliktinei atsakomybei už žalą, atsiradusią dėl veikimo arba neveikimo, susijusio su valstybės narės centrinio banko turimų priežiūros įgaliojimų, kuriuos apima SESV 65 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo sritis, vykdymu, negali prieštarauti pagal Sąjungos teisę taikomoms šios atsakomybės sąlygoms ir principams, konkrečiai: principui, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo turi nepriklausyti nuo ieškinio dėl panaikinimo ir nacionalinės teisės aktuose nustatytos sąlygos, pagal kurią teisinis veikimas arba neveikimas, dėl kurio prašoma atlyginti žalą, prieš tai turi būti panaikintas, neleistinumo konstatavimo; nacionalinės teisės aktuose nustatytos institucijų arba darbuotojų, dėl kurių veiksmų prašoma atlyginti žalą, kaltės sąlygos neleistinumo principui; ieškinių dėl materialinės žalos atlyginimo sąlygai, pagal kurią ieškovas, reikšdamas ieškinį, turi būti patyręs realią ir tikrą žalą?

pagal Sąjungos teisėje įtvirtintą ieškinio dėl žalos atlyginimo nepriklausomumo nuo ieškinio dėl panaikinimo principą turi būti įvykdyta atitinkamo institucijos veiksmo neteisėtumo sąlyga, kuri yra tapati valstybės narės nacionalinės teisės aktuose nustatytai sąlygai, pagal kurią teisinis veikimas arba neveikimas, dėl kurio prašoma atlyginti žalą, konkrečiai kredito įstaigos reorganizavimo priemonės, turi būti panaikintas, atsižvelgiant į pagrindinės bylos aplinkybes ir į tai, kad:

—	šios priemonės skirtos ne ieškovei, kuri yra kredito įstaigos indėlininkė, ir pagal nacionalinę teisę ir nacionalinę jurisprudenciją ji neturi teisės prašyti panaikinti atskirus sprendimus, kuriais šios priemonės buvo paskirtos, ir šie sprendimai yra galutiniai;

—	pagal Sąjungos teisę, šioje srityje konkrečiai pagal Direktyvą 2001/24, valstybėms narėms nenustatyta aiškios pareigos visiems kreditoriams numatyti priežiūros priemonių apskundimo galimybę tam, kad būtų galima konstatuoti, jog priemonės galioja;

—	valstybės narės teisės aktuose nenumatyta deliktinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl teisėto institucijų arba darbuotojų veiksmo?

tuo atveju, jei būtų remiamasi aiškinimu, jog atitinkamo institucijos veiksmo neteisėtumo sąlyga pagrindinės bylos aplinkybėmis netaikytina, kredito įstaigos indėlininkų ieškiniams dėl žalos atlyginimo, kai jie motyvuojami valstybės narės centrinio banko veikimu arba neveikimu, visų pirma ieškiniams dėl palūkanų mokėjimo, kai apdraustieji indėliai nebuvo išmokėti laiku, ir apdraustąją sumą viršijančių indėlių, kaip kompensacijos dėl SESV 63–65 ir 120 straipsnių, ESS 3 straipsnio ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio pažeidimo, išmokėjimo, taikytinos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nustatytos deliktinės atsakomybės už žalą sąlygos, konkrečiai:

—	kai ši žala atsirado dėl teisėto institucijos veiksmo: visos trys – realios žalos, priežastinio šios žalos ir atitinkamo veiksmo ryšio ir išskirtinio ir ypatingo žalos pobūdžio buvimo – sąlygos, visų pirma ieškiniams dėl palūkanų mokėjimo, kai apdraustieji indėliai nebuvo išmokėti laiku, arba

—

ekonominės politikos srityje: pirmiausia „tik pakankamai akivaizdaus viršesnės asmens apsaugai skirtos teisės normos pažeidimo“ sąlyga, visų pirma indėlininkų ieškiniams dėl apdraustąją sumą viršijančių indėlių išmokėjimo, kai šie ieškiniai reiškiami kaip reikalavimas atlyginti žalą ir jiems taikoma nacionalinės teisės aktuose nustatyta procedūra, atsižvelgiant į didelę valstybių narių diskreciją, susijusią su SESV 65 straipsnio 1 dalies b punktu ir Direktyvoje 2001/24 numatytomis priemonėmis, ir į aplinkybę, kad kredito įstaigai ir atlyginti žalą prašančiam asmeniui reikšmingos aplinkybės susijusios tik su viena valstybe nare, tačiau visiems indėlininkams taikomos tos pačios taisyklės ir Konstitucijoje įtvirtintas lygybės prieš įstatymą principas?

Ar iš Direktyvos 94/19 10 straipsnio 1 dalies, aiškinamos kartu su 1 straipsnio 3 punkto i papunkčiu ir 7 straipsnio 6 dalimi, aiškinimo ir 2016 m. gruodžio 21 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime Vervloet ir kt. (C-76/15, EU:C:2016:975, 82–84 punktai) pateiktų teisinių argumentų darytina išvada, kad direktyvos nuostatų taikymo sritis apima indėlininkus, kai:

—	jų indėliai laikotarpiu nuo kredito įstaigos mokėjimų sustabdymo iki jos turėtos banko licencijos panaikinimo pagal sutartis ir teisės aktų nuostatas nebuvo grąžintini ir atitinkamas indėlininkas nepareiškė, jog reikalauja grąžinti indėlį;

—	jie sutiko su sąlyga, pagal kurią numatyta apdraustąją indėlių sumą išmokėti pagal valstybės narės teisės aktuose nustatytą procedūrą, taip pat konkrečiai panaikinus indėlius administruojančios kredito įstaigos licenciją, ir ši sąlyga yra įvykdyta;

—	pagal valstybės narės teisės aktus nurodyta indėlių sutarties sąlyga susitariančiosioms šalims turi įstatymo galią?

Ar iš šios direktyvos arba kitų Sąjungos teisės aktų nuostatų darytina išvada, kad nacionalinis teismas gali nepaisyti tokios indėlių sutarties sąlygos ir indėlininko ieškinio dėl palūkanų mokėjimo, kai apdraustieji indėliai pagal šią sutartį neišmokami laiku, gali nagrinėti atsižvelgdamas į deliktinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl Sąjungos teisės pažeidimo, sąlygas ir remdamasis Direktyvos 94/19 7 straipsnio 6 dalimi?

(1) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010, p. 12).

(2) 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų (OL L 135, 1994, p. 5; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 2 t., p. 252).

(3) 2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/24/EB dėl kredito įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo (OL L 125, 2001, p. 15; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 4 t., p. 15).

8.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 364/8

2018 m. rugpjūčio 6 d.Supreme Court (Airija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Minister for Justice and Equality / OG

(Byla C-508/18)

(2018/C 364/07)

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Supreme Court

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas / kita apeliacinio proceso šalis: Minister for Justice and Equality

Atsakovas / apeliantas: OG

Prejudiciniai klausimai

1.	Ar prokuratūros nepriklausomumas nuo vykdomosios valdžios turi būti nustatomas atsižvelgiant į jos padėtį atitinkamoje nacionalinėje teisės sistemoje? Jei ne, kokie yra kriterijai, kuriais remiantis turi būti nustatytas nepriklausomumas nuo vykdomosios valdžios?

2.	Ar prokuratūra, kuri, remiantis nacionaline teise, tiesiogiai ar netiesiogiai paklūsta galimoms Teisingumo ministerijos gairėms ar nurodymams, yra pakankamai nepriklausoma nuo vykdomosios valdžios, kad būtų laikoma teismine institucija, kaip apibrėžta Pagrindų sprendimo (1) 6 straipsnio 1 dalyje?

3.	Jei taip, ar prokuratūra taip pat privalo būti nepriklausoma nuo vykdomosios valdžios funkciniu požiūriu, ir kokie yra kriterijai, kuriais remiantis nustatomas nepriklausomumas funkciniu požiūriu?

Jei prokuratūra yra nepriklausoma nuo vykdomosios valdžios, ar ji, inicijuodama ir atlikdama tyrimus bei užtikrindama, kad tokie tyrimai būtų atlikti objektyviai ir teisėtai, teikdama kaltinamąjį aktą, vykdydama teismo sprendimus ir atlikdama baudžiamąjį persekiojimą, neišduodama nacionalinių arešto orderių ir negalėdama atlikti teismo funkcijų, laikytina „teismine institucija“ pagal Pagrindų sprendimo 6 straipsnio 1 dalį?

5.	Ar Liubeko prokuratūra yra teisminė institucija, kaip apibrėžta 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos 6 straipsnio 1 dalyje?

(1) 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (OL L 190, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 34).

8.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 364/8

2018 m. rugpjūčio 6 d.Supreme Court (Airija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Minister for Justice and Equality / PF

(Byla C-509/18)

(2018/C 364/08)

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Supreme Court

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas / kita apeliacinio proceso šalis: Minister for Justice and Equality

Atsakovas / apeliantas: PF

Prejudiciniai klausimai

Ar kriterijai, kuriais remiantis reikia nuspręsti, ar prokuroras, kuris paskirtas išduodančiąja teismine institucija pagal [Pagrindų sprendimo (1)] 6 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į minėtos 2002 m. Pagrindų sprendimo dėl Europos arešto orderio ir perdavimo procedūrų tarp valstybių narių tvarkos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos savarankišką reikšmę, yra teisminė institucija, apima tai, kad, pirma, prokuroras yra nepriklausomas nuo vykdomosios valdžios ir, antra, kad laikoma, jog jis savo teisinėje sistemoje vykdo teisingumą arba dalyvauja jį vykdant?

2.	Jei ne, kokiais kriterijais vadovaudamasis nacionalinis teismas turėtų nustatyti, ar prokuroras, kuris pagal Pagrindų sprendimo 6 straipsnio 1 dalį yra paskirtas išduodančiąja teismine institucija, yra teisminė institucija pagal 6 straipsnio 1 dalį?

3.	Jeigu kriterijai apima reikalavimą, kad prokuroras vykdytų teisingumą arba dalyvautų jį vykdant, ar tas reikalavimas turi būti nustatomas pagal jam jo teisinėje sistemoje suteiktą statusą ar pagal tam tikrus objektyvius kriterijus? Jei tai objektyvūs kriterijai, kokie jie yra?

4.	Ar Lietuvos Respublikos prokuroras yra teisminė institucija atsižvelgiant į minėtos 2002 m. Pagrindų sprendimo dėl Europos arešto orderio ir perdavimo procedūrų tarp valstybių narių tvarkos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos savarankišką reikšmę?

(1) 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų Sprendimas 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (OL L 190, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 34).

8.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 364/12

2018 m. birželio 19 d. pareikštas ieškinys byloje Gollnisch / Parlamentas

(Byla T-375/18)

(2018/C 364/12)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Bruno Gollnisch (Villiers-le-Mahieu, Prancūzija), atstovaujamas advokato B. Bonnefoy-Claudet

Atsakovas: Europos Parlamentas

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—	pripažinti Delegacijos ryšiams su Japonija pirmininko sprendimą, apie kurį pranešta 2018 m. kovo 20 d., neteisėtą,

—	panaikinti tą sprendimą;

—	panaikinti visą numanomą Europos Parlamento pirmininko sprendimą atmesti ir tokį patį Europos Parlamento generalinio sekretoriaus sprendimą dėl 2018 m. gegužės 2 d. jiems pateiktų skundų;

—	panaikinti visus aktus ir priemones, kurių imtasi po minėtų aktų;

—	priteisti ieškovui 1 EUR sumą kaip neturtinės žalos, patirtos neleidus jam dalyvauti parlamentinėje kelionėje ir nepripažinus jo turėtos teisės į žalos atlyginimą;

—	taip pat priteisti jam 3 500 EUR šio ieškinio parengimo išlaidoms atlyginti;

—	priteisti iš Europos Parlamento visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi dviem pagrindais.

1.	Pirmasis ieškinio pagrindas, susijęs su Delegacijų darbą ir misijas už Europos Sąjungos ribų reglamentuojančių įgyvendinimo nuostatų pažeidimu.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir gerą administravimą pažeidimas.

8.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 364/13

2018 m. liepos 3 d. pareikštas ieškinys byloje SFIE-PE / Parlamentas

(Byla T-401/18)

(2018/C 364/13)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Syndicat des fonctionnaires internationaux et européens – Section du Parlement européen (SFIE-PE) (Briuselis, Belgija), atstovaujama advokato L. Levi

Atsakovas: Europos Parlamentas

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	pripažinti šį ieškinį priimtinu ir pagrįstu;

—

todėl:

—	panaikinti 2018 m. liepos 2 d. sprendimą dėl įpareigojimo vertėjams žodžiu grįžti į darbą 2018 m. liepos 3 d. ir būsimus sprendimus dėl įpareigojimo vertėjams žodžiu grįžti į darbą 2018 m. liepos 4, 5, 10 ir 11 d.;

—	priteisti iš atsakovo moralinę žalą, kurią ex aequo et bono sudaro 10 000 eurų;

—	priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi trimis pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su kolektyvinių veiksmų teisės ir teisės į informaciją ir konsultacijas, numatytų Pagrindinių teisių chartijos 28 ir 27 straipsniuose bei 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje (OL L 80, 2002, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 219) ir patikslintų bei įgyvendintų 1990 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir institucijos profesinių sąjungų ar organizacijų pagrindų susitarime, pažeidimu ir Chartijos 41 straipsnyje įtvirtintos teisės į gerą administravimą pažeidimu.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su teisės akto autoriaus kompetencijos nebuvimu ir teisinio saugumo principo pažeidimu.

3.	Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs Chartijos 47 straipsnyje įtvirtintos teisės į veiksmingą teisinę gynybą pažeidimu.

8.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 364/14

2018 m. liepos 6 d. pareikštas ieškinys byloje RATP / Komisija

(Byla T-422/18)

(2018/C 364/15)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Régie autonome des transports parisiens (RATP) (Paryžius, Prancūzija), atstovaujama advokatų E. Morgan de Rivery, P. Delelis ir C. Lavin

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—

remiantis SESV 263 straipsniu, panaikinti 2018 m. kovo 5 d. Komisijos sprendimą, kuriuo pagal 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais buvo suteikta prieiga prie dokumentų, su kuriais susipažinti buvo prašoma remiantis prašymu Nr. GESTDEM 2015/5711, ir

—	bet kuriuo atveju, priteisti iš Komisijos visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi penkiais pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad Komisija pažeidė 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331) 4 straipsnio 4 dalį ir Komisijos darbuotojų gero administracinio elgesio bendraujant su visuomene kodekso, kuris yra Komisijos darbo tvarkos taisyklių (C(2000) 3614 (OL L 308, 2000, p. 26)) priedas, Reglamento Nr. 1049/2001 taikymo nuostatų 5 straipsnio 3 dalies b punktą ir 5 straipsnio 6 dalį, nes Komisija negalėjo pateikti ginčijamų dokumentų, prieš tai neinformavusi ieškovės.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad Komisija pažeidė gero administravimo principą, nustatytą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalyje, neįvykdė rūpestingumo pareigos, kaip ji patikslinta atitinkama jurisprudencija, susijusios su Reglamento Nr. 1049/2001 tikslu, kuriuo, kaip nurodyta 1 straipsnio c dalyje, siekiama „skatinti gerą administracinę patirtį, susijusią su galimybe susipažinti su dokumentais“.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad Komisija pažeidė Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmą, antrą ir trečią įtraukas, nes ji atsisakė taikyti išimtis, kuriomis rėmėsi ieškovė. Šį pagrindą sudaro trys dalys:

—	pirma dalis susijusi su tuo, kad Komisija pažeidė Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečią įtrauką, nes ji sąmoningai atsisakė taikyti dokumentams taikomą konfidencialumo prezumpciją;

—	antra dalis susijusi su tuo, kad Komisija pažeidė Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies antrą įtrauką, nes atsisakė atsižvelgti į tai, kad dokumentų pateikimas nulėmė įsikišimą į teismo procesą;

—

trečia dalis susijusi su tuo, kad Komisija pažeidė Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį, Pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnį ir SESV 339 straipsnį, nes ji neatsižvelgė į ieškovės komercinius, finansinius ir strateginius interesus.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad Komisija pažeidė 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 26 t., p. 102) 4 straipsnio 1 dalies b punktą bei 8 straipsnį, nes ji atsisakė užmaskuoti ginčijamų dokumentų autoriaus, fizinio asmens, tapatybę.

5.	Penktasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad Komisija neįvykdė SESV 296 straipsnyje numatytos pareigos motyvuoti, nes nei prieš dokumentų pateikimą, nei po jų pateikimo ji neinformavo ieškovės apie priežastis, kurios paaiškintų, kodėl ji siekė pateikti minėtus dokumentus.

8.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 364/15

2018 m. liepos 13 d. pareikštas ieškinys byloje Tilly-Sabco / Komisija

(Byla T-437/18)

(2018/C 364/16)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Tilly-Sabco (Guerlesquin, Prancūzija), atstovaujama advokatų R. Milchior ir S. Charbonnel

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	pripažinti priimtinu ieškinį dėl 2013 m. liepos 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 689/2013, kuriuo nustatomos paukštienos eksporto grąžinamosios išmokos (OL L 196, 2013 7 19, p. 13) ieškovėms padarytos žalos,

—	pripažinti, kad Komisija turi ieškovėms atlyginti 3 238 000 EUR sumą iš kurių:

—	2 848 000 EUR atlyginti negautas grąžinamąsias išmokas už pardavimus 2013 m. liepos 19 d.–gruodžio 31 d. laikotarpiu,

—	390 000 EUR atlyginti negautas pajamas dėl nerealizuotų papildomų 3 550 tonų PMO tuo pačiu laikotarpiu,

—	priteisti iš Komisijos 3 238 000 EUR sumą,

—	pridedant kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. iki sprendimo šioje byloje paskelbimo dienos pagal Eurostato (Europos Sąjungos statistikos tarnybos) šių bendrovių įsteigimo valstybėje narėje atitinkamu laikotarpiu nustatytą metinės infliacijos normą,

—	pridedant delspinigius, skaičiuojamus nuo šio sprendimo paskelbimo iki visiško atsiskaitymo, pagal Europos Centrinio Banko (ECB) pagrindinėms refinansavimo operacijoms nustatytą palūkanų normą, padidintą dviem procentiniais punktais,

—	leisti ieškovei patikslinti savo ieškinį ir reikalavimus, jei Komisija iki rašytinės proceso dalies šioje byloje priimtų įgyvendinimo reglamentą, keičiantį Reglamentą 689/2013,

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi trimis pagrindais, atitinkančias tris ieškinio dėl žalos atlyginimo sąlygas, kurios šiuo atveju tariamai tenkinamos, t. y. delikto buvimas dėl neteisėto elgesio, žala ir priežastinis ryšys tarp delikto ir žalos.

Pirma, ieškovė mano, kad Komisija priimdama 2013 m. liepos 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 689/2013, kuriuo nustatomos paukštienos eksporto grąžinamosios išmokos (OL L 196, 2013, p. 13), kurį Teisingumo Teismas panaikino 2017 m. rugsėjo 20 d. Sprendimu Tilly-Sabco / Komisija (C-183/16 P, EU:C:2017:704), padarė Sąjungos teisės pažeidimą, pakankamą įrodyti pakankamai aiškų pažeidimą.

Antra, ji mano, kad Komisija neteisėtai priimdama aktą, kuriuo nustatomos nulinio dydžio grąžinamosios išmokos už šaldytą vištieną, paduodamą į ES nepriklausančias šalis, padarė pakankamai aiškų pažeidimą, t. y deliktą, padariusį jai tam tikros žalos. Ši žalą ieškovės nuomone atsirado dėl to, jog ji negavo grąžinamųjų išmokų iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Trečia, ieškovė nurodo, kad ji pagrįstai gali reikalauti atlyginti nuostolius dėl neteisėto grąžinamųjų išmokų panaikinimo 2013 m. liepos 19 d.–2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu. Neteisėtas Komisijos elgesys turėjo lemiamos reikšmės jos tariamai patirtai žalai, todėl yra tiesioginis ryšys tarp šio neteisėtumo ir minėtos žalos.

8.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 364/17

2018 m. liepos 31 d. pareikštas ieškinys byloje Lotte / EUIPO – Générale Biscuit-Glico France (PEPERO original)

(Byla T-459/18)

(2018/C 364/17)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Lotte Corp. (Seulas, Pietų Korėja), atstovaujama advokato G. Ringeisen

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Générale Biscuit-Glico France (Clamart, Prancūzija)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, savininkė: ieškovė

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: originalus raudonos, rudos, geltonos ir baltos spalvų vaizdinis Sąjungos prekių ženklas PEPERO

Procedūra EUIPO: registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2018 m. gegužės 11 d. EUIPO pirmosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 913/2017-1

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	pripažinti ieškinį priimtinu,

—	panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek juo bendrovės LOTTE priklausančio Sąjungos prekių ženklo Nr. 7 413 651 registracija pripažinta negaliojančia ir šiai bendrovei nurodyta atlyginti bendrovės Générale Biscuit-Glico France patirtas išlaidas ir sumokėtus mokesčius,

—	nurodyti EUIPO ir bendrovei Générale Biscuit-Glico France atlyginti bendrovės LOTTE kiekvienoje procedūroje patirtas profesionalaus atstovavimo išlaidas,

—	priteisti iš EUIPO ir bendrovės Générale Biscuit-Glico France bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindai, kuriais remiamasi

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 64 straipsnio pažeidimas,

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 60 straipsnio 1 dalies a punkto, siejamo su 8 straipsnio 5 dalimi, pažeidimas,

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 94 straipsnio pažeidimas.

8.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 364/17

2018 m. liepos 31 d. pareikštas ieškinys byloje Telenet / Komisija

(Byla T-470/18)

(2018/C 364/18)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Telenet (Mechelenas, Belgija), atstovaujama advokatų Y. Desmedt ir E. Monard

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti visą ginčijamą aktą ir

—	nurodyti Komisijai sumokėti visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šis ieškinys pareikštas dėl 2018 m. gegužės 25 d. Komisijos sprendimo C(2018) 3410 final, priimto remiantis Direktyvos 2002/21/EB (1) 7 straipsnio 3 dalimi, dėl bylos BE/2018/2073: didmeninė vietinė prieiga fiksuotoje vietoje Belgijoje, bylos BE/2018/2074: didmeninė centrinė prieiga fiksuotoje vietoje (Belgijoje) masinės rinkos produktams ir bylos BE/2018/2075: didmeninė prieiga prie televizijos transliacijų Belgijoje.

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi trimis pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad Komisija pažeidė Direktyvos 2002/21/EB 7 straipsnio 4 dalį ir piktnaudžiavo savo diskrecija dėl to, kad nepradėjo II etapo tyrimo.

—	Šiuo aspektu ieškovė teigia, kad Komisija kelis kartus išreiškė susirūpinimą dėl Belgijos nacionalinės reguliavimo institucijos pateikto rinkos apibūdinimo.

—	Ieškovė taip pat teigia, kad, vadovaujantis Direktyvos 2002/21/EB 7 straipsnio 4 dalimi, Komisija privalo pradėti II etapo tyrimą, jei turi rimtų abejonių dėl planuojamos reguliavimo priemonės.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad Komisija nepagrindė savo išvados, jog pasirinktas rinkos apibūdinimas neleis pasiekti kitokio reguliavimo rezultato.

—

Šiuo aspektu ieškovė teigia, kad Komisija padarė teisės klaidą, kai pripažino, jog gali nepradėti II etapo tyrimo dėl to, kad rinkos apibūdinimas, kurį Komisija laikė tinkamesniu, tariamai lemtų tokį pat reguliavimo rezultatą, kaip ir pasiūlytas planuojamoje priemonėje. Tinkamas rinkos apibūdinimas bet kuriuo atveju būtų pakeitęs ieškovės teisinę padėtį.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad Komisija nepaisė Direktyvoje 2002/21/EB numatytų procedūrinių garantijų.

—	Šiuo aspektu ieškovė teigia, kad dėl Belgijos nacionalinės reguliavimo institucijos Komisijai pateiktame priemonės projekte esančio rinkos apibūdinimo nebuvo atlikta vieša konsultacija, kaip to reikalaujama pagal Direktyvos 2002/21/EB 6 straipsnį ir 16 straipsnio 6 dalį.

—	Ieškovė taip pat teigia, kad Komisija pažeidė procedūrinius reikalavimus, komentuodama projektą, dėl kurio nevykdytos viešos konsultacijos.

(1) 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų Direktyva) (OL L 108, 2002, p. 33; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 349).

8.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 364/18

2018 m. rugpjūčio 2 d. pareikštas ieškinys byloje WV / EIVT

(Byla T-471/18)

(2018/C 364/19)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: WV, atstovaujama advokato É. Boigelot

Atsakovė: Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT)

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą „eeas.ba.hr.3(2017)6459331“, pateiktą [konfidencialu] (1), pagal kurį iš ieškovės darbo užmokesčio išskaičiuojama 72 darbo dienų atlygį atitinkanti suma,

—	jei reikia, panaikinti 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą („eeas.ba.hr.3/ED/ld(2018)2309062“), kuriuo aiškiai atmetamas 2018 m. sausio 3 d. pateiktas ieškovės skundas,

—	nuspręsti, kad po panaikinimo ieškovei grąžintinos sumos turi būti sumokėtos kartu su 5 % metinėmis palūkanomis arba Bendrojo Teismo nustatytomis kitokio dydžio palūkanomis, apskaičiuotomis grąžinimo dieną ir atsižvelgiant į skirtingų išskaičiavimų atlikimo datą,

—	priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas, remiantis Europos Sąjungos Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsniu.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi vieninteliu pagrindu, grindžiamu Pareigūnų tarnybos nuostatų 1e straipsnio 2, 12, 12a dalių, 21, 25, 26, 55 ir 60 straipsnių, rūpestingumo pareigos, gero administravimo principo pažeidimu, taip pat Europos Sąjungos Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 1 ir 2 straipsnių ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 26 t., p. 102) pažeidimu. Ji taip pat kaip pagrindą nurodo, be kita ko, Pagrindinių teisių chartijos 41, 47 ir 52 straipsnių, Europos žmogaus teisių apsaugos konvencijos, teisės į gynybą, SESV 296 straipsnio pažeidimą, taip pat piktnaudžiavimą teise ir procedūra, akivaizdų teisėtų lūkesčių principo ir šalių procesinio lygiateisiškumo pažeidimą. Galiausiai ieškovė nurodo principo, jog administracija turi priimti sprendimą tik remdamasi teisiškai priimtinais (tai yra reikšmingais ir be akivaizdžių faktinių ar teisinių vertinimo klaidų) motyvais, pažeidimą, taip pat proporcingumo, rungimosi ir teisinio saugumo principų pažeidimą, be to, 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331) principo pažeidimą.

(1) Konfidencialūs duomenys neskelbiami.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 364

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	61 metai 2018m. spalio 8d.

Turinys		Puslapis
	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Sąjungos Teisingumo Teismas
2018/C 364/01	Paskutiniai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiami leidiniai	1

	V Nuomonės
	TEISINĖS PROCEDŪROS
	Teisingumo Teismas
2018/C 364/02	Byla C-428/18: 2018 m. birželio 28 d.Tribunal Superior de Justicia de Galicia (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Jörg Paul Konrad Fritz Bode / Instituto Nacional de la Seguridad Social ir Tesorería General de la Seguridad Social	2
2018/C 364/03	Byla C-426/18 P: 2018 m. liepos 13 d. Mylène Troszczynski pateiktas apeliacinis skundas dėl 2018 m. gegužės 16 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-626/16 Troszczynski / Parlamentas	2
2018/C 364/04	Byla C-493/18: 2018 m. liepos 26 d.Cour de cassation (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje UB / VA, Tiger SCI, WZ, veikiantis kaip UB bankroto administratorius, Banque patrimoine et immobilier SA	4
2018/C 364/05	Byla C-501/18: 2018 m. liepos 30 d.Administrativen sad Sofia-grad (Bulgarija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje BT / Balgarska narodna banka	4
2018/C 364/06	Byla C-505/18: 2018 m. liepos 30 d.Conseil d'État (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje COPEBI SCA / Établissement national des produits de l'agriculture et de la mer (FranceAgriMer)	7
2018/C 364/07	Byla C-508/18: 2018 m. rugpjūčio 6 d.Supreme Court (Airija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Minister for Justice and Equality / OG	8
2018/C 364/08	Byla C-509/18: 2018 m. rugpjūčio 6 d.Supreme Court (Airija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Minister for Justice and Equality / PF	8
2018/C 364/09	Byla C-517/18: 2018 m. rugpjūčio 6 d.Conseil d'État (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Fédération des fabricants de cigares / Premier ministre, Ministre des Solidarités et de la Santé	9
	Bendrasis Teismas
2018/C 364/10	Byla T-646/16 P: 2018 m. liepos 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Simpson / Taryba (Apeliacinis skundas — Viešoji tarnyba — Pareigūnai — Priskyrimas prie aukštesnio lygio — Priskyrimas lygyje — Sprendimas nepriskirti suinteresuotojo asmens prie AD 9 lygio, jam laimėjus AD 9 lygio bendrąjį konkursą — Bendrojo Teismo grąžinto nagrinėti ieškinio atmetimas pirmojoje instancijoje — Teismo, priėmusio nutartį pirmojoje instancijoje, sudėtis — Tarnautojų teismo teisėjo skyrimo procedūra — Pagal įstatymą įsteigtas teismas — Pagal įstatymą įsteigto teismo principas)	11
2018/C 364/11	Byla T-693/16 P: 2018 m. liepos 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje HG / Komisija (Apeliacinis skundas — Viešoji tarnyba — Pareigūnai — Įdarbinimas trečiojoje šalyje — Administracijos suteiktas būstas — Drausminė nuobauda — Ieškinio atmetimas pirmojoje instancijoje — Sprendimą pirmojoje instancijoje priėmusio teismo sudėtis — Tarnautojų teismo teisėjo skyrimo procedūra — Pagal įstatymą įsteigtas teismas — Pagal įstatymą įsteigto teismo principas)	11
2018/C 364/12	Byla T-375/18: 2018 m. birželio 19 d. pareikštas ieškinys byloje Gollnisch / Parlamentas	12
2018/C 364/13	Byla T-401/18: 2018 m. liepos 3 d. pareikštas ieškinys byloje SFIE-PE / Parlamentas	13
2018/C 364/14	Byla T-402/18: 2018 m. liepos 3 d. pareikštas ieškinys byloje Aquino ir kt. / Parlamentas	14
2018/C 364/15	Byla T-422/18: 2018 m. liepos 6 d. pareikštas ieškinys byloje RATP / Komisija	14
2018/C 364/16	Byla T-437/18: 2018 m. liepos 13 d. pareikštas ieškinys byloje Tilly-Sabco / Komisija	15
2018/C 364/17	Byla T-459/18: 2018 m. liepos 31 d. pareikštas ieškinys byloje Lotte / EUIPO – Générale Biscuit-Glico France (PEPERO original)	17
2018/C 364/18	Byla T-470/18: 2018 m. liepos 31 d. pareikštas ieškinys byloje Telenet / Komisija	17
2018/C 364/19	Byla T-471/18: 2018 m. rugpjūčio 2 d. pareikštas ieškinys byloje WV / EIVT	18
2018/C 364/20	Byla T-482/18: 2018 m. rugpjūčio 10 d. pareikštas ieškinys byloje XF / Komisija	19
2018/C 364/21	Byla T-501/18: 2018 m. rugpjūčio 22 d. pareikštas ieškinys byloje Currency One / EUIPO – Cinkciarz.pl (CINKCIARZ)	20