Europos Sąjungos C 382/2021

2021 9 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 382/2

2021 m. liepos 15 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija / Lenkijos Respublika

(Byla C-791/19) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Teisėjams taikoma drausminė tvarka - Teisinė valstybė - Teisėjų nepriklausomumas - Veiksminga teisminė gynyba Sąjungos teisei priklausančiose srityse - ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa - Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis - Drausmės pažeidimai dėl teismo sprendimų turinio - Nepriklausomi garbės teismai, įsteigti pagal įstatymą - Protingo termino ir teisės į gynybą paisymas per drausmines procedūras - SESV 267 straipsnis - Nacionalinių teismų teisės ir pareigos pateikti Teisingumo Teismui prašymus priimti prejudicinį sprendimą apribojimas)

(2021/C 382/02)

Proceso kalba: lenkų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, iš pradžių atstovaujama K. Banks, S. L. Kalėda ir H. Krämer, po to – K. Banks, S. L. Kalėda ir P. J. O. Van Nuffel

Atsakovė: Lenkijos Respublika, atstovaujama B. Majczyna, D. Kupczak, S. Żyrek, A. Dalkowska ir A. Gołaszewska

Ieškovės pusėje įstojusios į bylą šalys: Belgijos Karalystė, atstovaujama C. Pochet, M. Jacobs ir L. Van den Broeck, Danijos Karalystė, iš pradžių atstovaujama M. Wolff, M. Jespersen ir J. Nymann-Lindegren, po to – M. Wolff ir J. Nymann-Lindegren, Nyderlandų Karalystė, atstovaujama M. K. Bulterman ir J. Langer, Suomijos Respublika, atstovaujama M. Pere ir H. Leppo, Švedijos Karalystė, atstovaujama C. Meyer-Seitz, H. Shev, A. Falk, J. Lundberg ir H. Eklinder

Rezoliucinė dalis

—

Neužtikrindama Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas, Lenkija) Izba Dyscyplinarna (Drausmės bylų kolegija), kuriai pavesta atlikti teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų kontrolę, nepriklausomumo ir nešališkumo (2017 m. gruodžio 8 d. Ustawa o Sądzie Najwyższym (Aukščiausiojo Teismo įstatymas, suvestinė redakcija, paskelbta 2019 m. Dziennik Ustaw Rzeczypospolitej Polskiej (825 pozicija)) (toliau – Aukščiausiojo Teismo įstatymas) 3 straipsnio 5 punktas, 27 straipsnis ir 73 straipsnio 1 dalis, siejami su 2011 m. gegužės 12 d. Ustawa o Krajowej Radzie Sądownictwa (Nacionalinės teismų tarybos įstatymas), iš dalies pakeisto 2017 m. gruodžio 8 d. Ustawa o zmianie ustawy o Krajowej Radzie Sądownictwa oraz niektórych innych ustaw (Įstatymas, kuriuo iš dalies keičiamas Nacionalinės teismų tarybos įstatymas ir tam tikri kiti įstatymai) (2018 m. Dz. U., 3 pozicija) (toliau – NTT įstatymas) 9bis straipsniu);

—

leisdama, kad teismo sprendimų turinys galėtų būti laikomas bendrosios kompetencijos teismų teisėjų drausmės pažeidimu (2001 m. liepos 27 d. Ustawa – Prawo o ustroju sądów powszechnych (Bendrosios kompetencijos teismų santvarkos įstatymas) su vėlesniais pakeitimais, paskelbtais 2019 m. Dziennik Ustaw Rzeczypospolitej Polskiej (52, 55, 60, 125, 1469 ir 1495 pozicijos) (Dz. U. Nr. 98, 1070 pozicija) 107 straipsnio 1 dalis ir Aukščiausiojo Teismo įstatymo (suvestinė redakcija paskelbta 2019 m. Dziennik Ustaw Rzeczypospolitej Polskiej (825 pozicija), 97 straipsnio 1 ir 3 dalys);

—

suteikdama Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) Izba Dyscyplinarna (drausmės bylų kolegija) pirmininkui diskreciją skirti teisėjų garbės teismą, turintį jurisdikciją pirmąja instancija nagrinėti bendrosios kompetencijos teismų teisėjų drausmės bylas (Bendrosios kompetencijos teismų santvarkos įstatymo (redakcija po iš eilės padarytų pakeitimų, paskelbtų 2019 m. Dziennik Ustaw Rzeczypospolitej Polskiej (52, 55, 60, 125, 1469 ir 1495 pozicijos) 110 straipsnio 3 dalis ir 114 straipsnio 7 dalis), ir taip neužtikrindama, kad drausmės bylas nagrinėtų „pagal įstatymą įsteigtas“ teismas; ir

—

neužtikrindama, kad bendrosios kompetencijos teismų teisėjams iškeltos drausmės bylos būtų išnagrinėtos per protingą terminą (to paties įstatymo 112b straipsnio 5 dalies antras sakinys) ir numatydama, kad veiksmai, susiję su gynėjo paskyrimu ir jo pasiruošimu gynybai, nesustabdo drausmės bylos nagrinėjimo (Bendrosios kompetencijos teismų įstatymo 113a straipsnis) ir kad garbės teismas nagrinėja bylą net tuo atveju, kai teisėjas, kuriam iškelta drausmės byla, ar jo gynėjas negali atvykti dėl pateisinamų priežasčių (to paties įstatymo 115a straipsnio 3 dalis), ir taip neužtikrindama bendrosios kompetencijos teismų teisėjų, kuriems iškeltos drausmės bylos, teisės į gynybą paisymo,

Lenkijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.

2.	Leisdama, kad teismų teisė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymais priimti prejudicinį sprendimą būtų ribojama dėl galimybės iškelti drausmės bylą, Lenkijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal SESV 267 straipsnio antrą ir trečią pastraipas.

3.	Lenkijos Respublika padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant tas, kurios susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra.

4.	Belgijos Karalystė, Danijos Karalystė, Nyderlandų Karalystė, Suomijos Respublika ir Švedijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 413, 2019 12 9.

2021 9 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 382/3

2021 m. liepos 15 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Conseil d'État (Prancūzija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Fédération bancaire française (FBF) / Autorité de contrôle prudentiel et de résolution (ACPR)

(Byla C-911/19) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - SESV 263 ir 267 straipsniai - Teisiškai neprivalomas Sąjungos aktas - Teisminė kontrolė - Europos bankininkystės institucijos (EBI) paskelbtos gairės - Mažmeninės bankininkystės produktų valdymo ir priežiūros tvarka - Galiojimas - EBI kompetencija)

(2021/C 382/03)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Conseil d'État

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Fédération bancaire française (FBF)

Atsakovė: Autorité de contrôle prudentiel et de résolution (ACPR)

Rezoliucinė dalis

1.	SESV 263 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad dėl aktų, kaip antai 2016 m. kovo 22 d. Europos bankininkystės institucijos (EBI) Mažmeninės bankininkystės produktų priežiūros ir valdymo gairių (ABE/GL/2015/18), negalima pareikšti ieškinio dėl panaikinimo pagal šį straipsnį.

2.	SESV 267 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal šį straipsnį Teisingumo Teismas turi jurisdikciją vertinti aktų, kaip antai 2016 m. kovo 22 d. Europos bankininkystės institucijos (EBI) Mažmeninės bankininkystės produktų priežiūros ir valdymo gairių (ABE/GL/2015/18), galiojimą.

3.	Pagal Sąjungos teisę nereikalaujama, kad prieštaravimo dėl Sąjungos akto teisėtumo priimtinumas nacionaliniame teisme priklausytų nuo sąlygos, kad šis aktas būtų tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su teisės subjektu, kuris remiasi šiuo prieštaravimu.

4.	Išnagrinėjus trečiąjį prejudicinį klausimą nepaaiškėjo nieko, kas galėtų paveikti 2016 m. kovo 22 d. Europos bankininkystės institucijos (EBI) Mažmeninės bankininkystės produktų priežiūros ir valdymo gairių (ABE/GL/2015/18) galiojimą.

(1) OL C 61, 2020 2 24.

2021 9 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 382/4

2021 m. rugpjūčio 2 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Korkein oikeus (Suomija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) A / B

(Byla C-262/21 PPU) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Laisvės saugumo ir teisingumo erdvė - Jurisdikcija ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimas bei vykdymas - Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 - Taikymo sritis - 2 straipsnio 11 punktas - Sąvoka „neteisėtas vaiko išvežimas ar negrąžinimas“ - 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencija - Prašymas grąžinti mažametį vaiką, kurio tėvams paskirta bendra vaiko globa - Trečiosios šalies pilietis - Vaiko ir jo motinos perdavimas valstybei narei, pagal Reglamentą (ES) Nr. 604/2013 („Dublinas III“) atsakingai už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą)

(2021/C 382/04)

Proceso kalba: suomių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Korkein oikeus

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorius: A

Kita kasacinio proceso šalis: B

Rezoliucinė dalis

2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, 2 straipsnio 11 punktas turi būti aiškinamas taip, kad neteisėtu išvežimu arba neteisėtu negrąžinimu, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, negali būti laikoma tokia situacija, kai vienas iš tėvų, vykdydamas sprendimą dėl perdavimo, kurį viena valstybė narė priėmė pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, be kito iš tėvų sutikimo turi išvežti savo vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės į kitą valstybę narę ir likti toje valstybėje narėje po to, kai buvo panaikintas sprendimas dėl perdavimo, o pirmosios valstybės narės institucijos nėra nusprendusios perduotus asmenis perimti savo žinion arba leisti jiems gyventi šalyje.

(1) OL C 252, 2021 6 28.

2021 9 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 382/5

2021 m. birželio 22 d. Teisingumo Teismo (septintoji kolegija) nutartis byloje (Tribunalul Bucureşti (Rumunija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) SC Mitliv Exim SRL / Agenţia Naţională de Administrare Fiscală, Direcţia Generală de Administrare a Marilor Contribuabili

(Byla C-81/20) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Teisingumo Teismo procedūros reglamento 53 straipsnio 2 dalis ir 94 straipsnis - Pridėtinės vertės mokestis (PVM) - Direktyva 2006/112/EB - Pagrindinės teisės - Non bis in idem principas - Baudžiamųjų ir administracinių sankcijų sutaptis - Netaikymas - Papildomos mokestinės prievolės - Palūkanos už apmokestinamojo asmens atliktą mokėjimą tiriant baudžiamąją bylą)

(2021/C 382/05)

Proceso kalba: rumunų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunalul Bucureşti

Šalys

Pareiškėja: SC Mitliv Exim SRL

Atsakovai: Agenţia Naţională de Administrare Fiscală, Direcţia Generală de Administrare a Marilor Contribuabili

Rezoliucinė dalis

2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 2 ir 63 straipsniai turi būti aiškinami taip: kadangi apmokestinamieji sandoriai buvo įvykdyti ir kadangi atsirado prievolė už juos sumokėti pridėtinės vertės mokestį, net ir laikinas mokėjimas siekiant padengti atitinkamą mokestinį įsiskolinimą negali būti laikomas nepagrįstu ir dėl to šį mokėjimą atlikusio apmokestinamojo asmens naudai negali būti skaičiuojamos palūkanos.

(1) OL C 279, 2020 8 24.

2021 9 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 382/5

2021 m. birželio 22 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) nutartis byloje (High Court of Justice Queen's Bench Division (Administrative Court) (Jungtinė Karalystė) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) – VA išduoto Europos arešto orderio vykdymas

(Byla C-206/20) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Teisingumo Teismo procedūros reglamento 99 straipsnis - Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose - Europos arešto orderis - Pagrindų sprendimas 2002/584/TVR - 8 straipsnio 1 dalies c punktas - Valstybės narės prokuratūros išduotas Europos arešto orderis siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn, remiantis tos pačios institucijos paskirta su laisvės suvaržymu susijusia priemone - Teisminės peržiūros nebuvimas prieš perduodant prašomą perduoti asmenį - Pasekmės - Veiksminga teisminė gynyba - Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija - 47 straipsnis)

(2021/C 382/06)

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

High Court of Justice Queen's Bench Division (Administrative Court)

Šalys

Apeliantas: VA

dalyvaujant: Rusės, Bulgarija, regioninės prokuratūros prokurorui

Rezoliucinė dalis

2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos, iš dalies pakeisto 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pagrindų sprendimu 2009/299/TVR, 8 straipsnio 1 dalies c punktą, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį ir Teisingumo Teismo jurisprudenciją, reikia aiškinti taip, kad veiksmingos teisminės gynybos, kuri turi būti užtikrinta asmeniui, kuriam taikomas Europos arešto orderis siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn, reikalavimai nėra įvykdyti, jeigu tiek Europos arešto orderis, tiek teismo sprendimas, kuriuo pagrįstas šis arešto orderis, yra išduoti prokuroro, kuris gali būti vertinamas kaip „išduodančioji teisminė institucija“, kaip ji suprantama pagal šio pagrindų sprendimo, iš dalies pakeisto Pagrindų sprendimu 2009/299, 6 straipsnio 1 dalį, kai šis Europos arešto orderis ar teismo sprendimas negali būti peržiūrėtas išduodančiosios valstybės narės teismo prieš vykdančiajai valstybei narei perduodant prašomą perduoti asmenį.

(1) OL C 262, 2020 8 10.

2021 9 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 382/6

2021 m. liepos 1 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) nutartis byloje (Pécsi Törvényszék (Vengrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Tolnatext Bt. / Nemzeti Adó- és Vámhivatal Fellebbviteli Igazgatósága

(Byla C-636/20) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Sąjungos muitinės kodeksas - 22 straipsnio 6 dalis - 29 straipsnis - Teisė būti išklausytam - Savo iniciatyva pradėtos procedūros - Teisingumo Teismo procedūros reglamento 53 straipsnio 2 dalis ir 94 straipsnis - Priežasčių, kuriomis grindžiamas atsakymo į prejudicinį klausimą būtinumas sprendimui nagrinėjamoje pagrindinėje byloje priimti, nenurodymas - Akivaizdus prašymo priimti prejudicinį sprendimą nepriimtinumas)

(2021/C 382/07)

Proceso kalba: vengrų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Pécsi Törvényszék

Šalys

Pareiškėja: Tolnatext Bt.

Kita administracinio proceso šalis: Nemzeti Adó- és Vámhivatal Fellebbviteli Igazgatósága

Rezoliucinė dalis

2020 m. spalio 30 d. nutartimi Pécsi Törvényszék (Pėčo apygardos teismas, Vengrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra akivaizdžiai nepriimtinas.

(1) OL C 62, 2021 2 22.

2021 9 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 382/7

2021 m. gegužės 12 d.Juzgado de Primera Instancia no 4 de Castellón de la Plana (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Casilda / Banco Cetelem SA

(Byla C-302/21)

(2021/C 382/11)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Juzgado de Primera Instancia no 4 de Castellón de la Plana

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Casilda

Atsakovė: Banco Cetelem SA

Prejudiciniai klausimai

Pirmasis prejudicinis klausimas

Ar, vadovaujantis Sąjungos teisės viršenybės principu jos kompetencijos srityje, konkrečiai kalbant, vartojimo kreditų ir sutarčių su vartotojais reguliavimo srityje, Ispanijos Aukščiausiojo Teismo, kaip aukščiausios instancijos teismo, jurisprudencijos dėl Ley de 23 de julio de 1908 sobre nulidad de los contratos de préstamos usurarios (1908 m. liepos 23 d. Įstatymas dėl lupikiškų paskolos sutarčių negaliojimo), kaip nacionalinės teisės akto, aiškinimo ir taikymo tiek, kiek šioje jurisprudencijoje numatytas ne tik sudarytos sutarties negaliojimas, bet ir vartojimo kredito sutarties „pagrindinio dalyko“ apibrėžimas, atnaujinamojo kredito tvarka ir teikiamų paslaugų „kokybės ir kainos“ adekvatumas, atitiktį Sąjungos teisei nacionalinis teismas turi įvertinti ex officio, ar, priešingai, kaip teigia Ispanijos Aukščiausiasis Teismas, ši pareiga įvertinti atitiktį Sąjungos teisei ir jos direktyvoms yra sąlygojama arba priklauso nuo ieškovo petitum (dispozityvumo principas), t. y., jei ieškinys dėl vartojimo kredito pripažinimo negaliojančiu dėl „lupikiško pobūdžio“ pareiškiamas kaip „vienintelis arba pagrindinis“ ieškinys, grindžiamas nacionalinėmis nuostatomis, turi būti laikomasi požiūrio, kad Sąjungos teisės viršenybė ir jos suderinimo apimtis neturi reikšmės, nors Ispanijos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija dėl minėto Lupikavimo įstatymo aiškinimo ir taikymo leidžia apibrėžti pagrindinės bylos dalyką ir įvertinti vartojimo kredito kokybės bei kainos adekvatumą: šie klausimai yra nacionalinio teismo nagrinėjamos bylos dalykas?

Ar, turint omenyje minėtą Europos Sąjungos teisės viršenybę ir suderinimo apimtį vartojimo kreditų ir sutarčių su vartotojais reguliavimo srityje ir atsižvelgiant į tai, kad pats Ispanijos Aukščiausiasis Teismas daugelyje savo sprendimų įtvirtintoje jurisprudencijoje pakartojo, kad Direktyvos 93/13/EB (1) 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta „išimtis“, kaip suderinta nuostata, buvo visiškai perkelta į Ispanijos teisinę sistemą, todėl nacionaliniam teismui netikslinga atlikti teisminę kainų kontrolę atsižvelgiant į tai, kad Ispanijos teisinėje sistemoje nėra jokios nuostatos, kurioje apskritai būtų leidžiama ar įgaliojama atlikti tokią teisminę kainų kontrolę, įskaitant patį 1908 m. Lupikavimo įstatymą, be to, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo įvertintas galimas vartojimo kredito kainą nustatančios sąlygos neskaidrumas, aplinkybė, kad nacionalinis teismas, taikydamas nacionalinę nuostatą – minėtą 1908 m. Kovos su lupikavimu įstatymą – peržengdamas jos natūralios taikymo srities, susijusios su sudarytos sutarties pripažinimu negaliojančia, ribas, kaip ex nov[o] įgaliojimą atlieka pagrindinio sutarties dalyko, kuriuo paprastai nustatoma arba vartojimo kredito kaina, vertinama pagal palūkanų normą (PN), arba vartojimo kredito kaina, vertinama pagal bendros kredito kainos metinę normą (MN), „teisminę kontrolę“, prieštarauja Direktyvos 93/13/EEB 4 straipsnio 2 daliai?

Galiausiai, remiantis tuo, kas išdėstyta ir atsižvelgiant į Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatytą reglamentavimo ir suderinimo pagrindą, ypač su vidaus rinkos veikimu susijusioje Europos Sąjungos kompetencijos srityje, kyla klausimas, ar nacionalinio teismo vykdoma bendrojo vartojimo kredito kainos ar išlaidų nustatymo kontrolė, atlikta nesant aiškaus išankstinio nacionalinės teisės aktuose įtvirtinto leidimo, yra „suderinama“ su SESV 120 straipsniu, atsižvelgiant į atviros rinkos ekonomiką ir šalių sutarčių laisvės principą?

Antrasis prejudicinis klausimas

Ar laikantis Sąjungos teisės viršenybės principo jos kompetencijai priklausančioje derinimo srityje, konkrečiai kalbant, direktyvų dėl vartojimo kredito ir sutarčių su vartotojais reguliavimo srityje, atsižvelgiant į tai, kad teisinio saugumo principas yra būtina tinkamo ir veiksmingo vartojimo kreditų vidaus rinkos veikimo sąlyga, MN apribojimas, kuris apskritai gali būti nustatytas vartotojui vartojimo kredito sutartyje siekiant kovoti su lupikavimu ir kurį Ispanijos Aukščiausiasis Teismas įtvirtino remdamasis ne objektyviais ir tiksliais, o tik apytikriais parametrais, taip suteikdamas kiekvienam nacionaliniam teismui diskreciją tiksliai nustatyti šį apribojimą siekiant išspręsti nagrinėjamą bylą, prieštarauja minėtam teisinio saugumo principui, siekiant užtikrinti tinkamą vartojimo kreditų vidaus rinkos veikimą?

(1) 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288).

2021 9 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 382/9

2021 m. gegužės 19 d.Juzgado de lo Mercantil no 3 de Valencia (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Tráficos Manuel Ferrer S.L. ir kt. / Daimler AG

(Byla C-312/21)

(2021/C 382/12)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Juzgado de lo Mercantil no 3 de Valencia

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Tráficos Manuel Ferrer S.L., Ignacio

Atsakovė: Daimler AG

Prejudiciniai klausimai

Ar Ley de Enjuiciamiento Civil (Civilinio proceso įstatymas, LEC) 394 straipsnio 2 dalyje numatyta sistema, pagal kurią dalis bylinėjimosi išlaidų gali tekti nukentėjusiajai šaliai atsižvelgiant į nepagrįstai (kaip per didelę kainą) sumokėtų sumų, jai grąžinamų iš dalies patenkinus reikalavimą atlyginti žalą, dydį, kai šiame reikalavime kaip prielaida nurodyta, kad padarytas antikonkurencinis pažeidimas, priežastiniu ryšiu susijęs su atsiradusia žala, kuri pasibaigus procesui priimtame sprendime neabejotinai pripažįstama, apskaičiuojama ir priteisiama, yra suderinama su SESV 101 straipsnyje įtvirtinta nukentėjusiosios šalies teise į visišką žalos, patirtos dėl antikonkurencinių veiksmų, atlyginimą, remiantis jurisprudencija, kurioje šis straipsnis išaiškintas?

Ar nacionalinio teismo įgaliojimai vertinti žalos dydį suteikia teisę subsidiariai ir savarankiškai nustatyti tą dydį dėl to, kad konstatuota, jog yra informacijos asimetrija arba kilo neįveikiamų sunkumų nustatyti šį dydį, kurie neturi kliudyti nukentėjusiosios šalies teisei į visišką žalos, patirtos dėl antikonkurencinių veiksmų, numatytų su Chartijos 47 straipsniu siejamame SESV 101 straipsnyje, atlyginimą net ir tuo atveju, kai šalis, nukentėjusi dėl antikonkurencinio pažeidimo, t. y. kartelio, lėmusio per didelę kainą, per procesą turėjo galimybę susipažinti su duomenimis, kuriais pati atsakovė grindžia savo eksperto tyrimą, kad paneigtų atlygintinos žalos buvimą?

Ar nacionalinio teismo įgaliojimai vertinti žalos dydį suteikia teisę subsidiariai ir savarankiškai nustatyti tą dydį dėl to, kad konstatuota, jog yra informacijos asimetrija arba kilo neįveikiamų sunkumų nustatyti šį dydį, kurie neturi kliudyti nukentėjusiosios šalies teisei į visišką žalos, patirtos dėl antikonkurencinių veiksmų, numatytų su Chartijos 47 straipsniu siejamame SESV 101 straipsnyje, atlyginimą net ir tuo atveju, kai šalis, nukentėjusi dėl antikonkurencinio pažeidimo, t. y. kartelio, lemiančio per didelę kainą, savo reikalavimą atlyginti žalą nukreipia į vieną iš administracinio sprendimo adresatų, kuris yra solidariai atsakingas už šią žalą, tačiau nepardavinėjo atitinkamos nukentėjusiosios šalies įsigyto produkto ar paslaugos?

2021 9 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 382/9

2021 m. gegužės 25 d.PNB Banka AS pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 m. kovo 12 d. Bendrojo Teismo (dešimtoji kolegija) priimtos nutarties byloje T-50/20 PNB Banka / ECB

(Byla C-326/21 P)

(2021/C 382/13)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: PNB Banka AS, atstovaujama Rechtsanwalt O. Behrends,

Kita proceso šalis: Europos Centrinis Bankas (ECB)

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti skundžiamą nutartį;

—

remiantis SESV 264 straipsniu pripažinti negaliojančiu 2019 m. lapkričio 19 d. ECB sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta nurodyti apeliantės bankroto administratoriui leisti apeliantės valdybos įgaliotam teisininkui patekti į jos patalpas, suteikti prieigą prie jos turimos informacijos, personalo ir išteklių;

—	jei Teisingumo Teismas nuspręstų, kad negali priimti sprendimo dėl esmės, grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis priimtų sprendimą dėl ieškinio dėl panaikinimo ir

—	priteisti iš ECB apeliantės ir bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama apeliacinį skundą apeliantė remiasi dvylika pagrindų.

Apeliacinio skundo pirmasis pagrindas: Bendrasis Teismas klaidingai rėmėsi jurisprudencija, susijusia su subjektų, kuriems neskirtas ES aktas, pareikštu ieškiniu dėl šių bendrojo poveikio aktų, kurie turi būti įgyvendinti arba dėl kurių turi būti priimti nacionaliniai įgyvendinimo aktai ir taikė šią jurisprudenciją šioje byloje, kuri susijusi su tiesioginiu ieškiniu dėl individualaus ES teisės akto, kuris gali būti ginčijamas pareiškiant ieškinį dėl panaikinimo remiantis SESV 263 straipsniu ir kuris turi tiesioginį poveikį nesant jo įgyvendinimo būtinybės.

Apeliacinio skundo antrasis pagrindas: skundžiama nutartimi pažeidžiamas principas, kad teisė kreiptis į Teisingumo Teismą remiantis SESV 263 straipsnis negali priklausyti nuo valstybių narių.

Apeliacinio skundo trečiasis pagrindas: skundžiama nutartis nesuderinama su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išimtine jurisdikcija pagal SESV 263 straipsnį.

Apeliacinio skundo ketvirtasis pagrindas: skundžiama nutartis nesuderinama su principu, kad teisių gynimo priemonė nėra veiksminga, jei dėl struktūrinių priežasčių ji yra teorinė ir numanoma.

Apeliacinio skundo penktasis pagrindas: skundžiama nutartimi pažeidžiamas Chartijos 51 straipsnis.

Apeliacinio skundo šeštasis pagrindas: skundžiama nutartis grindžiama klaidingu teleologiniu ECB rizikos ribojimu pagrįstos kompetencijos sumažinimu.

Apeliacinio skundo septintasis pagrindas: Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad analizė pagal Chartijos 47 straipsnį turi būti grindžiama tuo, kaip tam tikra Europos institucija faktiškai veikia, o ne vien jos galimybe teikti trečiosioms šalims formalius privalomus nurodymus.

Apeliacinio skundo aštuntasis pagrindas: skundžiama nutartis grindžiama klaidingu rizikos ribojimu pagrįstos teisės ir nemokumo teisės atskyrimu.

Apeliacinio skundo devintasis pagrindas: Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad ECB trūksta reikiamos kompetencijos.

Apeliacinio skundo dešimtasis pagrindas: skundžiama nutartis yra grindžiama klaidinga prielaida dėl leidimo panaikinimo poveikio ECB kompetencijai.

Apeliacinio skundo vienuoliktasis pagrindas: Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad ECB laikėsi 2019 m. lapkričio 5 d. Sprendimo ECB ir kt. / Trasta Komercbanka ir kt. (C-663/17 P, C-665/17 P ir C-669/17 P, EU:C:2019:923).

Apeliacinio skundo dvyliktasis pagrindas: Bendrasis Teismas tinkamai neišnagrinėjo apeliantės pagrindus dėl jos teisės būti išklausytai, reikalavimo pateikti argumentus ir nemo auditur principo.

2021 9 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 382/10

2021 m. gegužės 27 d.Juzgado de lo Mercantil no 17 de Madrid (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje European Superleague Company, S.L. / Europos futbolo federacijų asociacija (UEFA) ir Tarptautinė futbolo asociacijų federacija (FIFA)

(Byla C-333/21)

(2021/C 382/14)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Juzgado de lo Mercantil no 17 de Madrid

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: European Superleague Company, S.L.

Atsakovės: Europos futbolo federacijų asociacija (UEFA) ir Tarptautinė futbolo asociacijų federacija (FIFA)

Prejudiciniai klausimai

Ar SESV 102 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiama piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, kai FIFA ir UEFA įstatuose (visų pirma FIFA įstatų 22 ir 71–73 straipsniuose, UEFA įstatų 49 ir 51 straipsniuose, taip pat panašiuose asociacijų narių ir nacionalinių lygų įstatų straipsniuose) yra numatyta, kad reikalingas išankstinis šių įstaigų, turinčių išimtinę kompetenciją organizuoti ar leisti rengti tarptautines klubų varžybas Europoje, leidimas tam, kad trečioji organizacija galėtų įsteigti naujas Europos lygmens klubų varžybas, pavyzdžiui, Superlygą, ypač tuomet, kai nėra objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais pagrįstos teisės aktuose numatytos procedūros, ir atsižvelgiant į galimą FIFA ir UEFA interesų konfliktą?

Ar SESV 101 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiama FIFA ir UEFA savo įstatuose (visų pirma FIFA įstatų 22 ir 71–73 straipsniuose, UEFA įstatų 49 ir 51 straipsniuose, taip pat panašiuose asociacijų narių ir nacionalinių lygų įstatų straipsniuose) reikalauti išankstinio šių įstaigų, turinčių išimtinę kompetenciją organizuoti ar leisti rengti tarptautines klubų varžybas Europoje, leidimo tam, kad trečioji organizacija galėtų įsteigti naujas Europos lygmens klubų varžybas, pavyzdžiui, Superlygą, ypač tuomet, kai nėra objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais pagrįstos teisės aktuose numatytos procedūros, ir atsižvelgiant į galimą FIFA ir UEFA interesų konfliktą?

Ar 101 ir (arba) 102 straipsniai turi būti aiškinami kaip draudžiantys FIFA, UEFA, jų asociacijoms narėms ir (arba) nacionalinėms lygoms grasinti sankcijomis Superlygoje dalyvaujantiems klubams ir (arba) jų žaidėjams, siekiant juos atgrasinti nuo tokio dalyvavimo? Jei būtų pritaikytos sankcijos, pašalinant iš varžybų arba uždraudžiant dalyvauti nacionalinėse atrankos rungtynėse, ar tokios objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais nepagrįstos sankcijos pažeistų SESV 101 ir (arba) 102 straipsnius?

Ar SESV 101 ir (arba) 102 straipsniai turi būti aiškinami kaip nesuderinami su FIFA įstatų 67 ir 68 straipsniais tiek, kiek juose UEFA ir jos nacionalinės federacijos narės įvardijamos kaip „pirminiai visų iš jų kompetencijai priklausančių varžybų <…> kylančių teisių turėtojai“, tokiu būdu iš dalyvaujančių klubų ir kitų alternatyvių varžybų organizatorių atimama pirminė šių teisių nuosavybė, priskiriant UEFA ir jos nacionalinėms federacijoms narėms išimtinę atsakomybę už jų pardavimą?

Jei FIFA ir UEFA, t. y. įstaigos, turinčios išimtinę kompetenciją organizuoti ir leisti tarptautines futbolo klubų varžybas Europoje, remdamosi minėtomis savo įstatų nuostatomis, uždraustų arba prieštarautų Superlygos plėtrai, ar SESV 101 straipsnis turėtų būti aiškinamas taip, kad tokiems konkurencijos apribojimams gali būti taikoma šioje nuostatoje numatyta išimtis, nes iš esmės apribojama gamyba, neleidžiama rinkai pateikti alternatyvių FIFA ar UEFA siūlomų produktų ir ribojamos naujovės, užkertant kelią kitiems produktų formatams ir formoms, užkertant kelią galimai konkurencijai rinkoje ir apribojant vartotojų pasirinkimą? Ar toks apribojimas būtų objektyviai pateisinamas, ir būtų galima teigti, kad dominuojančia padėtimi nėra piktnaudžiaujama, kaip tai suprantama pagal SESV 102 straipsnį?

Ar SESV 45, 49, 56 ir (arba) 63 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad FIFA ir UEFA įstatuose (visų pirma FIFA įstatų 22 ir 71–73 straipsniuose, UEFA įstatų 49 ir 51 straipsniuose, taip pat panašiuose asociacijų narių ir nacionalinių lygų įstatų straipsniuose) įtvirtinta nuostata reiškia apribojimą, prieštaraujantį bet kuriai iš šiose nuostatose pripažintų pagrindinių laisvių apribojimui, nes joje įtvirtintas reikalavimas gauti išankstinį šių įstaigų leidimą, kad valstybės narės ūkio subjektas galėtų įsteigti naujas Europos lygmens klubų varžybas, pavyzdžiui, Superlygą?

2021 9 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 382/12

2021 m. gegužės 27 d.Juzgado de Primera Instancia no 10 bis de Sevilla (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Vicente / Delia

(Byla C-335/21)

(2021/C 382/15)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Juzgado de Primera Instancia no 10 Bis de Sevilla

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Vicente

Atsakovė: Delia

Prejudiciniai klausimai

Ar supaprastinta procedūra dėl advokato pateikto reikalavimo dėl honoraro, kurios atveju teismas neturi galimybių ex officio analizuoti galimo su vartotoju sudarytos sutarties sąlygų nesąžiningumo, atitinka Direktyvą 93/13 (1) ir joje įtvirtintą veiksmingumo principą, siejamą su Chartijos 47 straipsnyje įtvirtinta teise į veiksmingą teisminę gynybą, atsižvelgiant į tai, kad šios procedūros atveju nenumatytas teismo įsikišimas jokioje bylos nagrinėjimo stadijoje, išskyrus tuo atveju, kai klientas užginčija šį reikalavimą, o vėliau kuri nors iš šalių pateikia skundą dėl galutinio teismo kanclerio sprendimo?

Ar tai, kad bet kokia nesąžiningumo patikra, kurią teismas atlieka ex officio arba šalies prašymu, tokios supaprastintos procedūros atveju atliekama nagrinėjant skundą dėl sprendimo, kurį priėmė jurisdikcijos neturinti institucija, kaip antai teismo kancleris, peržiūros, kuri iš esmės turi apsiriboti tik sprendimo dalyku, ir neleidžiama priimti kitų įrodymų, išskyrus šalių jau pateiktus dokumentinius įrodymus, atitinka Direktyvą 93/13 ir joje įtvirtintą veiksmingumo principą, siejamą su Chartijos 47 straipsnyje įtvirtinta teise į veiksmingą teisminę gynybą?

Ar advokato ir vartotojo sutartyje nustatyta sąlyga, kaip antai nagrinėjama šioje byloje, kurioje numatyta pareiga mokėti honorarus konkrečiu atveju, kai klientas be advokatų kontoros žinios ar nesuderinęs su ja atsisako ieškinio nepasibaigus teismo procesui arba susitaria su institucija, turi būti laikoma patenkančia į Direktyvos 93/13 4 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo sritį, nes tai yra pagrindinė sąlyga, susijusi su sutarties dalyku, šiuo atveju – su kaina?

Jei į ankstesnį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar minėta sąlyga, kad honorarai nustatomi darant nuorodą į advokatų asociacijos įkainių lentelę, kurioje nustatytos skirtingos taisyklės, taikytinos kiekvienu konkrečiu atveju, ir apie kurią nebuvo niekaip užsiminta anksčiau pateiktoje informacijoje, gali būti laikoma aiškia ir suprantama pagal minėtą Direktyvos 93/13 4 straipsnio 2 dalį?

Jei į ankstesnį klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar tai, kad į advokato ir vartotojo sudarytą sutartį įtraukta tokia sąlyga, kaip antai nagrinėjama šioje byloje, kurioje advokato honoraras nustatomas tik nurodant advokatų asociacijos įkainių lentelę, kurioje nustatytos skirtingos taisyklės, taikytinos kiekvienu konkrečiu atveju, ir apie kurią nebuvo užsiminta nei komerciniame pasiūlyme, nei anksčiau pateiktoje informacijoje, gali būti laikoma nesąžininga komercine veikla, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2005/29 (2)?

(1) 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288).

(2) 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje (OL L 149, 2005, p. 22).

2021 9 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 382/13

2021 m. birželio 4 d.Tribunal da Relação do Porto (Portugalija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje ING Luxembourg SA / VX

(Byla C-346/21)

(2021/C 382/16)

Proceso kalba: portugalų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal da Relação do Porto

Šalys pagrindinėje byloje

Atsakovė pirmojoje instancijoje ir apeliantė antrojoje instancijoje: ING Luxembourg SA

Ieškovė pirmojoje instancijoje ir atsakovė antrojoje instancijoje: VX

Prejudiciniai klausimai

1.	Ar Reglamento (EB) Nr. 1393/2007 (1) 8 straipsnį galima aiškinti taip, kad šios bylos aplinkybėmis šis įteikimas registruotu laišku kitoje valstybėje narėje įsteigtai bendrovei nenaudojant Reglamento Nr. 1393/2007 II priede nustatytos formos gali būti laikomas galiojančiu?

Ar Reglamentas (EB) Nr. 1393/2007 ir jame įtvirtinti Sąjungos teisės principai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama šioje byloje taikyti Código de Processo Civil (Portugalijos civilinio proceso kodeksas) 191 straipsnio 2 dalį tiek, kiek šioje nuostatoje numatyta, kad įteikimo negaliojimu turi būti pasiremta per tam tikrą laikotarpį (t. y. laikotarpį, kuris numatytas atsiliepimui į ieškinį pateikti)?

(1) 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (dokumentų įteikimas) ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1348/2000 (OL L 324, 2007, p. 79).

2021 9 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 382/13

2021 m. birželio 14 d.Finanzgericht Hamburg (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje R.T. / Hauptzollamt Hamburg

(Byla C-368/21)

(2021/C 382/17)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Finanzgericht Hamburg

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas: R.T.

Atsakovė: Hauptzollamt Hamburg

Prejudiciniai klausimai

Ar Direktyvos 2006/112/EB (1) 30 ir 60 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad trečiojoje šalyje registruotos transporto priemonės, kuri į Sąjungą įvežama pažeidžiant muitų teisės nuostatas, PVM tikslais importo vieta yra toje valstybėje narėje, kurioje buvo pažeistos muitų teisės nuostatos ir transporto priemonė buvo pirmą kartą naudota Sąjungoje kaip transporto priemonė, ar toje valstybėje narėje, kurioje reziduoja pareigų muitinei neįvykdęs asmuo ir naudoja transporto priemonę?

Jeigu importo vieta yra kitoje valstybėje narėje nei Vokietija: ar yra pažeidžiama Direktyva 2006/112/EB, visų pirma jos 30 ir 60 straipsniai, tuo atveju, kai valstybės narės teisės normoje yra nustatyta, kad Reglamento (ES) Nr. 952/2013 (2) 87 straipsnio 4 dalis mutatis mutandis taikoma importo PVM?

(1) 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006, p. 1).

(2) 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, nustatantis Sąjungos muitinės kodeksą (OL L 269, 2013, p. 1).

2021 9 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 382/14

2021 m. birželio 17 d.Verwaltungsgerichtshof (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Freikirche der Siebenten-Tags-Adventisten in Deutschland KdöR

(Byla C-372/21)

(2021/C 382/18)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Verwaltungsgerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: Freikirche der Siebenten-Tags-Adventisten in Deutschland KdöR

Institucija atsakovė: Bildungsdirektion für Vorarlberg

Prejudiciniai klausimai

Ar, atsižvelgiant į SESV 17 straipsnį, tokia situacija, kai vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje pripažinta ir reziduojanti religinė bendruomenė prašo kitoje valstybėje narėje suteikti subsidiją jos konfesine pripažintai privačiai mokyklai, kurią toje kitoje valstybėje narėje valdo pagal jos teisę įregistruota asociacija, patenka į Sąjungos teisės, visų pirma į SESV 56 straipsnio, taikymo sritį?

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai:

2.	Ar SESV 56 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jį pažeidžia nacionalinės teisės norma, kurioje numatyta, kad konfesinės privačios mokyklos subsidiją gali gauti tik tuomet, jeigu pareiškėjas yra pripažintas bažnyčia arba religine bendruomene pagal nacionalinę teisę?

2021 9 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 382/14

2021 m. birželio 24 d.Cour d'appel de Mons (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Ryanair DAC / Happy Flights Srl, buvusi Happy Flights Sprl

(Byla C-386/21)

(2021/C 382/19)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour d'appel de Mons

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Ryanair DAC

Atsakovė: Happy Flights Srl, buvusi Happy Flights Sprl

Prejudiciniai klausimai

Ar 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 (1) dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 7 straipsnio 1 dalies a punktą reikia aiškinti taip, kad sąvoka „bylos, kylančios iš sutarčių“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, apima ieškinį dėl kompensacijos, kurį pagal 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 261/2004 (2), nustatantį bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantį Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, pareiškė skolų išieškojimo bendrovė, kuri yra trečioji šalis vežimo oro transportu sutarties atžvilgiu ir remiasi savo, kaip keleivio reikalavimų perėmėjos, statusu, nors ši bendrovė neįrodo, jog perėmė visas pradinės sutarties šalies teises ir pareigas?

Jeigu atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas, ar 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 7 straipsnio 1 dalies a ir b punktus reikia aiškinti taip, kad prievolės, kuria grindžiamas ieškinys, vykdymo vieta yra vežimo oro transportu sutarties vykdymo vieta, t. y. skrydį vykdančio lėktuvo išvykimo ar atvykimo vieta arba, prireikus, kokia nors kita vieta?

(1) OL L 351, 2012, p. 1.

(2) OL L 46, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 8 t., p. 10).

2021 9 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 382/15

2021 m. birželio 23 d.Landgericht Erfurt (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje A / B

(Byla C-388/21)

(2021/C 382/20)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Landgericht Erfurt

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: A

Atsakovė: B

Prejudiciniai klausimai

Ar Direktyvos 2007/46/EB (1) 18 straipsnio 1 dalies, 26 straipsnio 1 dalies ir 46 straipsnio, siejamų su Reglamento (EB) Nr. 715/2007 (2) 4, 5 ir 13 straipsniais, paskirtis ir tikslas yra apsaugoti ir individualių motorinių transporto priemonių pirkėjų interesus ir jų turtą? Ar ši apsauga apima ir individualaus transporto priemonės pirkėjo interesą neįsigyti Sąjungos teisės reikalavimų neatitinkančios transporto priemonės, visų pirma nepirkti transporto priemonės, kurioje įrengtas pagal Reglamento (EB) Nr. 715/2007 5 straipsnio 2 dalį draudžiamas valdiklis?

Ar pagal Sąjungos teisę, visų pirma veiksmingumo principą ir Europos pagrindines teises, taip pat gamtos teises, transporto priemonės pirkėjas turi galėti iš transporto priemonės gamintojo reikalauti atlyginti žalą remdamasis civiline atsakomybe tuo atveju, kai transporto priemonės gamintojas, pateikdamas rinkai transporto priemonę su pagal Reglamento (EB) Nr. 715/2007 5 straipsnio 2 dalį draudžiamu valdikliu, veikė kaltai – dėl neatsargumo arba tyčia?

(1) 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatanti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (Pagrindų direktyva) (OL L 263, 2007, p. 1).

(2) 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 5 ir Euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos (OL L 171, 2007, p. 1).

2021 9 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 382/16

2021 m. birželio 29 d.Landgericht München I (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje KT, NS / FTI Touristik GmbH

(Byla C-396/21)

(2021/C 382/21)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Landgericht München I

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai ir apeliantai: KT, NS

Atsakovė: FTI Touristik GmbH

Prejudicinis klausimas

Ar dėl infekcinės ligos kelionės tikslo vietoje nustatyti apribojimai reiškia nepakankamą atitiktį, kaip tai suprantama pagal Direktyvos (ES) 2015/2302 (1) 14 straipsnio 1 dalį, net jei tokie apribojimai dėl infekcinės ligos plitimo visame pasaulyje buvo nustatyti tiek keliautojo gyvenamojoje vietoje, tiek kitose šalyse?

(1) 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių, kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2011/83/ES bei panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB (OL L 326, 2015, p. 1).

2021 9 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 382/16

2021 m. birželio 28 d.Conseil d'État (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Conseil national des barreaux, Conférence des bâtonniers, Ordre des avocats du barreau de Paris / Premier ministre, Ministre de l’Economie, des Finances et de la Relance

(Byla C-398/21)

(2021/C 382/22)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Conseil d'État

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjai: Conseil national des barreaux, Conférence des bâtonniers, Ordre des avocats du barreau de Paris

Atsakovai: Premier ministre, Ministre de l’Economie, des Finances et de la Relance

Prejudicinis klausimas

Ar Direktyvos 2011/16 (1) 8ab straipsnio 5 dalimi:

—

pažeidžiama pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį užtikrinama teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, nes pagal ją advokatai, vykdantys su atstovavimu teisme susijusias užduotis, iš esmės priskiriami prie tarpininkų, kurie privalo pateikti mokesčių administratoriui informaciją, būtiną siekiant pranešti apie tarpvalstybinę mokestinę schemą, arba privalo pranešti apie šią prievolę kitam tarpininkui?

—

ar ja pažeidžiamos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintos teisės į susirašinėjimo slaptumą ir privatų gyvenimą, tiek, kiek pagal ją advokatai, vertinantys savo kliento teisinę padėtį, iš principo gali būti priskiriami prie tarpininkų, privalančių pateikti mokesčių administratoriui informaciją, reikalingą siekiant įvykdyti prievolę pateikti informaciją apie tarpvalstybinio pobūdžio mokestinę schemą, arba turinčių pranešti apie šią prievolę kitam tarpininkui?

(1) 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB (OL L 64, 2011, p. 1).

2021 9 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 382/17

2021 m. liepos 6 d. Europos Sąjungos Tarybos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 m. balandžio 21 d. Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-322/19 El-Qaddafi / Taryba

(Byla C-413/21 P)

(2021/C 382/23)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama V. Piessevaux, M. Bishop

Kita proceso šalis: Aisha Muammer Mohamed El-Qaddafi

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti skundžiamą Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą;

—	priimti galutinį sprendimą dėl šiame apeliaciniame skunde keliamų klausimų ir atmesti ieškovės ieškinį; ir

—	priteisti iš ieškovės bylinėjimo išlaidas, patirtas šiame apeliaciniame procese ir byloje T-322/19.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Taryba tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė klaidą skundžiamame sprendime byloje T-322/19 dėl šių aspektų:

—	pirmasis apeliacinio skundo pagrindas: Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio ir 36 straipsnio, siejamo su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 53 straipsnio pirma dalimi, pažeidimas ir klaidingas Tarybos sprendimo (BUSP) 2015/1333 (1) aiškinimas;

—	antrasis apeliacinio skundo pagrindas: klaidingas Tarybos sprendimo 2015/1333 8 straipsnio 1 dalies ir 9 straipsnio 1 dalies, taip pat Tarybos reglamento 2016/44 (2) 6 straipsnio 1 dalies aiškinimas;

—

trečiasis apeliacinio skundo pagrindas: Bendrasis Teismas iškraipė Tarybos argumentus, pažeidė principą, kad procesiniai dokumentai turi būti aiškinami pagal jų faktines sąlygas, klaidingai aiškino Tarybos sprendimą 2015/1333 ir Tarybos reglamentą 2016/44 ir pažeidė Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį;

—

ketvirtasis apeliacinio skundo pagrindas: Bendrasis Teismas iškraipė įrodymus, pažeidė principą, kad dokumentai ir procesiniai dokumentai turi būti aiškinami pagal jų faktines sąlygas, pažeidė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnį, siejamą su 53 straipsnio pirma pastraipa, ir pažeidė SESV 263 straipsnį bei Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį.

(1) 2015 m. liepos 31 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2015/1333 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje ir kuriuo panaikinamas Sprendimas 2011/137/BUSP (OL L 206, 2015, p. 34).

(2) 2016 m. sausio 18 d. Tarybos reglamentas (ES) 2016/44 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 204/2011 (OL L 12, 2016, p. 1).

2021 9 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 382/18

2021 m. liepos 16 d.Ryanair DAC pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 m. gegužės 19 d. Bendrojo Teismo (dešimtoji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-628/20 Ryanair / Komisija (Ispanija, Covid-19)

(Byla C-441/21 P)

(2021/C 382/24)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Ryanair DAC, atstovaujama advokatų V. Blanc, E. Vahida ir F.-C. Laprévote, abogado S. Rating, ir dikigoros I. G. Metaxas-Maranghidis

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Ispanijos Karalystė, Prancūzijos Respublika

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti skundžiamą sprendimą;

—	pripažinti 2020 m. liepos 31 d. Komisijos sprendimą C(2020) 5414 final dėl valstybės pagalbos SA.57659 (2020/N) – Ispanija COVID 19 – Rekapitalizavimo fondai negaliojančiu pagal SESV 263 ir 264 straipsnius, ir

—	priteisti iš Komisijos jos pačios ir Ryanair patirtas bylinėjimosi išlaidas ir įpareigoti įstojusias į bylą šalis pirmoje instancijoje bei apeliacinėje instancijoje (jei tokių esama) padengti savo bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama apeliacinį skundą apeliantė remiasi šešiais pagrindais.

Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas: Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes atmetė apeliantės argumentą, kad nediskriminavimo principas buvo nepagrįstai pažeistas.

Antrasis apeliacinio skundo pagrindas: Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir akivaizdžiai iškraipė faktines aplinkybes, susijusias su apeliantės argumentu dėl įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas pažeidimo.

Trečiasis apeliacinio skundo pagrindas: Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir akivaizdžiai iškraipė faktines aplinkybes, atmesdamas apeliantės pagrindą dėl teigiamo ir neigiamo poveikio palyginimo netaikymo.

Ketvirtasis apeliacinio skundo pagrindas: Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir akivaizdžiai iškraipė faktines aplinkybes, pripažindamas valstybės pagalbą pagalbos sistema.

Penktasis apeliacinio skundo pagrindas: Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir akivaizdžiai iškraipė faktines aplinkybes dėl to, kad Komisija nepardėjo formalios tyrimo procedūros.

Šeštasis apeliacinio skundo pagrindas: Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir akivaizdžiai iškraipė faktines aplinkybes dėl to, kad Komisija nenurodė motyvų.

2021 9 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 382/19

2021 m. liepos 15 d. ITD, Brancheorganisation for den danske vejgodstransport A/S, Danske Fragtmænd A/S pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 m. gegužės 5 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-561/18 ITD ir Danske Fragtmænd / Komisija

(Byla C-442/21 P)

(2021/C 382/25)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantės: ITD, Brancheorganisation for den danske vejgodstransport A/S, Danske Fragtmænd A/S, atstovaujamos advokat L. Sandberg-Mørch

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Jørgen Jensen Distribution A/S, Dansk Distribution A/S, Danijos Karalystė

Apeliančių reikalavimai

Apeliantės Teisingumo Teismo prašo:

—

panaikinti 2021 m. gegužės 5 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-561/18, kiek jame atmesti apeliančių pateikti pagrindai dėl to, kad Komisijai kilo didelių sunkumų padaryti išvadai, kad kompensacija už universaliųjų pašto paslaugų įsipareigojimo (toliau – UPĮ) vykdymą yra suderinama pagalba; kad Komisijai kilo didelių sunkumų konstatuojant, jog valstybės garantija yra esama pagalba; ir kad Komisijai taip pat kilo didelių sunkumų nagrinėjant klaidingą sąnaudų paskirstymą,

—	nurodyti atsakovei padengti savo ir apeliančių bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pirma, apeliantės teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir iškraipė faktines aplinkybes nuspręsdamas, kad Komisijai nekilo didelių sunkumų, kiek tai susiję su GII neįtraukimu į nematerialiąją naudą (t. y. įmonės reputacija ir galėjimas bet kur teikti paslaugas), kuria Post Danmark naudojasi prisiimdama UPĮ.

Antra, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nuspręsdamas, kad Komisijai nekilo didelių sunkumų konstatuojant, kad pagalba yra suderinama remiantis bendrosiomis nuostatomis dėl VESP įsipareigojimui užtikrinti UPĮ vykdymą, tačiau paskui leido teikti pagalbą, iš kurios finansuojamos su darbuotojų atleidimu susijusios išlaidos vykdant Post Danmark pertvarkymą ir (arba) restruktūrizaciją.

Trečia, Bendrasis Teismas pažeidė SESV 107 straipsnio 1 dalį ir 108 straipsnio 2 dalį bei padarė teisės klaidą nuspręsdamas, kad Komisijai nekilo didelių sunkumų padaryti išvadą, kad Post Danmark vykdytas pernelyg didelių bendrųjų išlaidų priskyrimas UPĮ nėra valstybės pagalba.

Pasak apeliančių, klaidinga Bendrojo Teismo išvada grindžiama dviem teisės klaidomis, kurios atitinka dvi pagrindo dalis:

Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nuspręsdamas, kad 2006 m. apskaitos taisyklių 4 straipsnio 4 dalies c punktas ir 2011 m. apskaitos taisyklių 4 straipsnio 4 dalies c punktas yra tik 2006 m. ir 2011 m. apskaitos taisyklių 4 straipsnio 4 dalies a punkte ir 4 straipsnio 4 dalies b punkte nustatytų principų konkretus įgyvendinimas.

b.	Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nuspręsdamas, kad Post Danmark atlikto bendrųjų išlaidų paskirstymo tinkamumas yra pagrįstas aplinkybe, kad Post Danmark apskaita buvo nuolatos audituojama.

2021 9 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 382/19

2021 m. liepos 16 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija / Airija

(Byla C-444/21)

(2021/C 382/26)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama C. Hermes ir M. Noll-Ehlers

Atsakovė: Airija

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad Airija neįvykdė įsipareigojimų pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos Direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (1) (toliau – Direktyva) 4 straipsnio 4 dalį ir 6 straipsnio 1 dalį, nes:

—

kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per šešerius metus, neįsteigė specialių saugomų teritorijų (SST) 217 iš 423 Bendrijos svarbos teritorijų Atlanto biogeografiniame regione Airijos teritorijoje, kurios išvardytos 2004 m. gruodžio 7 d. Komisijos sprendime 2004/813/EB (2), atnaujintame 2007 m. lapkričio 12 d. Komisijos sprendimu 2008/23/EB (3) ir 2008 m. gruodžio 12 d. Komisijos sprendimu 2009/96/EB (4),

—	nenustatė konkrečiai teritorijai taikomų išsamių apsaugos tikslų dėl 140 iš 423 teritorijų, išvardytų minėtuose Komisijos sprendimuose, ir

—	nenustatė būtinų apsaugos priemonių, atitinkančių ekologinius reikalavimus, taikomus Direktyvos I priede nurodytiems natūralių buveinių tipams ir II priede nurodytoms rūšims, dėl visų 423 teritorijų, išvardytų minėtuose Komisijos sprendimuose.

—	Priteisti iš Airijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Komisija mano, kad Airija nesukūrė ir nevaldė savo „Natura 2000“ tinklo pagal Direktyvoje išdėstytus teisinius reikalavimus.

Pirma, Airija neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 4 straipsnio 4 dalį, nes kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per šešerius metus, neįsteigė SST visose 423 teritorijose, kurios išvardytos minėtuose Komisijos sprendimuose. Šis neveikimas iki papildomoje pagrįstoje nuomonėje nurodyto termino pabaigos susijęs su 217 teritorijų.

Antra, Airija nesilaikė Direktyvos 4 straipsnio 4 dalies, nes nenustatė konkrečiai teritorijai taikomų apsaugos tikslų dėl kiekvienos iš nagrinėjamų 423 teritorijų. Šis neveikimas iki papildomoje pagrįstoje nuomonėje nurodyto termino pabaigos susijęs su 140 teritorijų.

Trečia, Airija nenustatė būtinų apsaugos priemonių, atitinkančių ekologinius reikalavimus, taikomus Direktyvos I priede nurodytiems natūralių buveinių tipams ir II priede nurodytoms rūšims, kaip numatyta Direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje, dėl 423 teritorijų, kurias apima šis pažeidimas. Dėl Airijos praktikos, susijusios su apsaugos priemonėmis, susidarė situacija, kai nė vienai iš 423 teritorijų, kurias apima šis pažeidimas, iki papildomoje pagrįstoje nuomonėje nustatyto termino pabaigos nebuvo nustatytos apsaugos priemonės, atitinkančios Direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus. Daugeliui teritorijų nebuvo patvirtinta jokių apsaugos priemonių. Kitose teritorijose apsaugos priemonės buvo patvirtintos tik daliai atitinkamų I priede nurodytų natūralių buveinių tipų ir II priede nurodytų rūšių, kurių gausu tose teritorijose. Be to, daugelyje teritorijų nebuvo apsaugos priemonių, pagrįstų konkrečiai teritorijai taikomais ir aiškiai apibrėžtais apsaugos tikslais. Be to, Airija bendrai ir nuolat nesilaikė Direktyvos 6 straipsnio 1 dalies, nustatydama apsaugos priemones, kurios nepakankamai tikslios, išsamios ir kuriomis nesiimama veiksmų dėl visų reikšmingų problemų ir grėsmių.

(1) OL L 206, 1992, p. 7; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 102.

(2) 2004/813/EB: 2004 m. gruodžio 7 d. Komisijos sprendimas, pagal Tarybos direktyvą 92/43/EEB patvirtinantis Atlanto biogeografinio regiono Bendrijos svarbos teritorijų sąrašą (OL L 387, 2004, p. 1).

(3) 2008/23/EB: 2007 m. lapkričio 12 d. Komisijos sprendimas, pagal Tarybos direktyvą 92/43/EEB patvirtinantis pirmąjį atnaujintą Atlanto biogeografinio regiono Bendrijos svarbos teritorijų sąrašą (OL L 12, 2008, p. 1).

(4) 2009/96/EB: 2008 m. gruodžio 12 d. Komisijos sprendimas, kuriuo pagal Tarybos direktyvą 92/43/EEB patvirtinamas antrasis atnaujintas Atlanto biogeografinio regiono Bendrijos svarbos teritorijų sąrašas (OL L 43, 2009, p. 466).

2021 9 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 382/21

2021 m. liepos 22 d.Engie Global LNG Holding Sàrl, Engie Invest International SA, Engie SA pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 m. gegužės 12 d. Bendrojo Teismo (antroji išplėstinė kolegija kolegija) priimto sprendimo bylose T-516/18 ir T-525/18 Liuksemburgo Didžioji Hercogystė ir kt. / Komisija

(Byla C-454/21 P)

(2021/C 382/27)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantės: Engie Global LNG Holding Sàrl, Engie Invest International SA, Engie SA, atstovaujamos advokatų C. Rydzynski, B. Le Bret, M. Struys, F. Pili

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliančių reikalavimai

Apeliantės Teisingumo Teismo prašo:

—	pripažinti šį apeliacinį skundą priimtinu ir pagrįstu;

—	panaikinti 2021 m. gegužės 12 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą sujungtose bylose T-516/18 ir T-525/18 Luxembourg ir Engie Global LNG Holding ir kt. / Komisija;

—

priimti galutinį sprendimą dėl bylos esmės pagal Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnį ir patenkinti Engie reikalavimus, pateiktus pirmojoje instancijoje, arba papildomai – panaikinti 2018 m. birželio 20 d. Komisijos sprendimo (ES) 2019/421 dėl valstybės pagalbos SA.44888 (2016/C) (ex 2016/NN), kurią Liuksemburgas suteikė bendrovei „Engie“ (OL L 78, 2019, p. 1), 2 straipsnį, tiek, kiek jame nurodoma susigrąžinti šią pagalbą;

—	jei ir šis reikalavimas nebūtų patenkintas, grąžinti bylą Bendrajam Teismui;

—	priteisti iš Komisijos visas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamos apeliacinį skundą, Engie Global LNG Holding, Engie Invest International ir Engie pateikia tris pagrindus.

Kaip teigia apeliantės, Bendrasis Teismas, apibrėždamas ribotą referencinį pagrindą, padarė teisės klaidų ir iškraipė faktines aplinkybes: i) nes apibrėždamas šį referencinį pagrindą neįtraukė į jį patronuojančiųjų ir patronuojamųjų įmonių direktyvos; ii) nes susiejo Liuksemburgo pajamų mokesčio įstatymo 164 ir 166 straipsnius; iii) nes nusprendė, kad ZORA prieaugis prilygsta paskirstytajam pelnui; ir iv) nes nusprendė, kad aptariamais išankstiniais mokesčių sprendimais buvo suteiktas atrankusis pranašumas.

Be to, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų ir iškraipė faktines aplinkybes, susijusias su atrankiojo pranašumo buvimo įrodinėjimu atsižvelgiant į Liuksemburgo teisės nuostatą dėl piktnaudžiavimo teise i) kiek tai susiję su nustatytu referenciniu pagrindu; ii) nustatydamas atrankųjį pranašumą; ir iii) aiškindamas Liuksemburgo teisę.

Atsižvelgdamos į pirmąjį ir antrąjį apeliacinio skundo pagrindus, apeliantės daro išvadą, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, atmesdamas jų ieškinyje dėl panaikinimo pateiktus argumentus, susijusius su ribota Komisijos kompetencija pagal SESV 2, 3, 4 ir 5 straipsnius, susijusius su kompetencijos padalijimu Europos Sąjungai ir valstybėms narėms, siejant juos su SESV 113–117 straipsniais.

Galiausiai tai, kad Bendrasis Teismas įpareigojo susigrąžinti pagalbą, prieštarauja teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių principams.

2021 9 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 382/22

2021 m. rugpjūčio 2 d.China Chamber of Commerce for Import and Export of Machinery and Electronic Products, Cangzhou Qinghong Foundry Co. Ltd, Botou City Qinghong Foundry Co. Ltd, Lingshou County Boyuan Foundry Co. Ltd, Handan Qunshan Foundry Co. Ltd, Heping Cast Co. Ltd Yi County, Hong Guang Handan Cast Foundry Co. Ltd, Shanxi Yuansheng Casting and Forging Industrial Co. Ltd, Botou City Wangwu Town Tianlong Casting Factory, Tangxian Hongyue Machinery Accessory Foundry Co. Ltd pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 m. gegužės 19 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-254/18 China Chamber of Commerce for Import and Export of Machinery and Electronic Products ir kt. / Komisija

(Byla C-478/21 P)

(2021/C 382/28)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantės: China Chamber of Commerce for Import and Export of Machinery and Electronic Products, Cangzhou Qinghong Foundry Co. Ltd, Botou City Qinghong Foundry Co. Ltd, Lingshou County Boyuan Foundry Co. Ltd, Handan Qunshan Foundry Co. Ltd, Heping Cast Co. Ltd Yi County, Hong Guang Handan Cast Foundry Co. Ltd, Shanxi Yuansheng Casting and Forging Industrial Co. Ltd, Botou City Wangwu Town Tianlong Casting Factory, Tangxian Hongyue Machinery Accessory Foundry Co. Ltd, atstovaujamos avvocato R. Antonini, avocats E. Monard ir B. Maniatis

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, EJ Picardie, Fondatel Lecomte, Fonderies Dechaumont, Fundiciones de Odena, SA, Heinrich Meier Eisengießerei GmbH & Co. KG, Saint-Gobain Construction Products UK Ltd, Saint-Gobain Pam, Ulefos Oy

Apeliančių reikalavimai

Apeliantės Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti skundžiamą sprendimą;

—

patenkinti jų reikalavimus, pateiktus Bendrajame Teisme, ir panaikinti 2018 m. sausio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/140, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės ketaus gaminiams nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito galutinis surinkimas ir kuriuo baigiamas tyrimas dėl tam tikrų importuojamų Indijos kilmės ketaus gaminių (1), kiek jis susijęs su CCCME, įvairiomis bendrovėmis ir suinteresuotais nariais; ir

—	nurodyti Komisijai padengti bylinėjimosi išlaidas per procesą Bendrajame Teisme ir Teisingumo Teisme, taip pat apeliančių bylinėjimosi išlaidas, ir nurodyti į bylą įstojusioms šalims padengti savo bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliacinio skundo pirmasis pagrindas. Bendrasis Teismas padarė klaidą, nes nenustatė jokio pagrindinio reglamento (2) 3 straipsnio 2, 3, 5, 6 ir 7 dalių, taip pat gero administravimo principo, kiek tai susiję su importo duomenimis, pažeidimo.

Apeliacinio skundo antrasis pagrindas. Bendrasis Teismas padarė klaidą, nes nenustatė jokio pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2, 3, 5, 6 ir 7 dalių, taip pat gero administravimo principo pažeidimo, nes išvadų dėl žalos ir priežastinio ryšio Komisija nepagrindė pozityviais įrodymais ir objektyviu tyrimu.

Apeliacinio skundo trečiasis pagrindas. Bendrasis Teismas padarė klaidą nuspręsdamas, kad tam, jog būtų tenkinami įsipareigojimai pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalis, nereikalinga jokia analizė pagal segmentus.

Apeliacinio skundo ketvirtasis pagrindas. Bendrasis Teismas padarė klaidą, nes nekonstatavo pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalių pažeidimo, kiek tai susiję su dalies Sąjungos pardavimo priverstinio kainų mažinimo nebuvimu.

Apeliacinio skundo penktasis pagrindas. Bendrasis Teismas taikė klaidingą teisinį kriterijų konstatuodamas, kad ieškinio trečiasis pagrindas iš dalies nepriimtinas. Bendrasis Teismas padarė klaidą nenustatydamas jokio pagrindinio reglamento 6 straipsnio 7 dalies, 19 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 20 straipsnio 2 ir 4 dalių, taip pat teisės į gynybą, kiek tai susiję su reikalavimu atskleisti faktines aplinkybes ir esminius argumentus, pažeidimo.

(1) OJ 2018 L 25, p. 6.

(2) 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL L 176, 2016, p. 21).

2021 9 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 382/25

2021 m. liepos 12 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Ryanair ir Laudamotion/ / Komisija

(Byla T-866/19) (1)

(Ieškinys dėl panaikinimo - Oro transportas - Reglamentas (EB) Nr. 1008/2008 - Oro eismo paskirstymo Schipholio ir Lelistado oro uostams taisyklės - Lelistado oro uostui teikiama pirmenybė paskirstant laiko tarpus - Reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas, dėl kurio reikia patvirtinti įgyvendinamąsias priemones - Konkrečios sąsajos nebuvimas - Nepriimtinumas)

(2021/C 382/35)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovės: Ryanair DAC (Sordsas, Airija), Laudamotion GmbH (Švechatas, Austrija), atstovaujamos advokatų E. Vahida ir I.-G. Metaxas-Maranghidis

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama V. Di Bucci ir W. Mölls

Dalykas

SESV 263 straipsniu grindžiamas prašymas panaikinti 2019 m. rugsėjo 24 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2019/1585 dėl oro eismo paskirstymo Amsterdamo Schipholio ir Amsterdamo Lelistado oro uostams taisyklių nustatymo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 19 straipsnį (OL L 246, 2019, p. 24).

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Nėra reikalo priimti sprendimo dėl Nyderlandų Karalystės prašymo įstoti į bylą.

3.	Ryanair DAC ir Laudamotion GmbH padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas..

4.	Nyderlandų Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su prašymu leisti įstoti į bylą.

(1) OL C 68, 2020 3 2.

2021 9 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 382/25

2021 m. liepos 14 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje AI / ECDC

(Byla T-79/20) (1)

(Ieškinys dėl panaikinimo ir žalos atlyginimo - Viešoji tarnyba - ECDC darbuotojai - Psichologinis priekabiavimas - Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnis - Žala garbei - Pagalbos prašymas - Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnis - Prašymo atmetimas - Teisė būti išklausytam - Pakankamų įrodymų nebuvimas - Rūpestingumo pareiga - Iš dalies akivaizdžiai nepriimtinas ir iš dalies akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas ieškinys)

(2021/C 382/36)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovas: AI, atstovaujamas advokačių L. Levi ir A. Champetier

Atsakovas: Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, atstovaujamas A. Iber ir J. Mannheim, padedamų advokatų D. Waelbroeck ir A. Duron

Dalykas

SESV 270 straipsniu grindžiamas prašymas, pirma, panaikinti 2019 m. balandžio 5 d. ECDC sprendimą atmesti 2018 m. balandžio 10 d. ieškovo pagalbos prašymą ir prireikus 2019 m. lapkričio 4 d. ECDC sprendimą atmesti skundą dėl 2019 m. balandžio 5 d. sprendimo ir, antra, atlyginti ieškovo tariamai patirtą žalą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš AI bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 129, 2020 4 20.

2021 9 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 382/26

2021 m. liepos 15 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Roxtec / EUIPO – Wallmax (Juodų apskritimų, išdėstytų ant oranžinio kvadrato, vaizdas)

(Byla T-455/20) (1)

(Europos Sąjungos prekių ženklas - Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra - Vaizdinis Europos Sąjungos prekių ženklas, kuriame pavaizduoti juodi apskritimai, išdėstyti ant oranžinio kvadrato - Absoliutus atsisakymo registruoti pagrindas - Žymuo, kurį sudaro vien prekės forma, būtina techniniam rezultatui gauti - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktis (dabar – Reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktis))

(2021/C 382/37)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Roxtec AB (Karlskruna, Švedija), atstovaujama advokatų J. Olsson ir J. Adamsson

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), atstovaujama V. Ruzek

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Wallmax Srl (Milanas, Italija), atstovaujama advokatų A. Bergmann, F. Ferrari ir L. Goglia

Dalykas

Ieškinys dėl 2020 m. balandžio 20 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 2385/2018-2), susijusio su registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra tarp Wallmax ir Roxtec.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Roxtec AB padengia savo ir Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) bylinėjimosi išlaidas.

3.	Wallmax Srl padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 304, 2020 9 14.

2021 9 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 382/27

2021 m. liepos 12 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartis byloje Jalkh / Parlamentas

(Byla T-230/21 R)

(Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas - Institucinė teisė - Europos Parlamento narys - Privilegijos ir imunitetai - Parlamento nario imuniteto panaikinimas - Prašymas sustabdyti vykdymą - Skubos nebuvimas)

(2021/C 382/38)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Jean François Jalkh (Gres Armenviljė, Prancūzija), atstovaujamas advokato F. Wagner

Atsakovas: Europos Parlamentas, atstovaujamas N. Lorenz ir A.-M. Dumbrăvan

Dalykas

SESV 278 straipsniu grindžiamas prašymas sustabdyti 2021 m. kovo 25 d. Europos Parlamento sprendimo P9_TA(2021)0092 dėl prašymo panaikinti ieškovo neliečiamybę (2020/2110 IMM) vykdymą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2.	Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

2021 9 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 382/27

2021 m. liepos 30 d. pareikštas ieškinys byloje Natixis / Komisija

(Byla T-449/21)

(2021/C 382/39)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Natixis (Paryžius, Prancūzija), atstovaujama barrister-at-law J. Stratford ir advokato J.-J. Lemonnier

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	pripažinti, kad visas 2021 m. gegužės 20 d. priimtas Komisijos sprendimas C(2021) 3489 final dėl procedūros pagal SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį byloje AT.40324: Europos vyriausybių obligacijos (toliau – ginčijamas sprendimas), kiek jis susijęs su ieškove, yra negaliojantis, ir

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi ir kitas su šia byla susijusias išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi keturiais pagrindais.

1.	Pirmajame ieškinio pagrinde nurodoma, kad ginčijamam sprendimui priimti Komisija neturėjo teisėto intereso, kaip tai suprantama pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 (1) 7 straipsnio 1 dalies paskutinį sakinį.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas: a) ieškovės teisės į gynybą, b) Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 27 straipsnio 1 dalies ir (arba) c) Komisijos reglamento (EB) Nr. 773/2004/EB (2) 10 straipsnio 1 dalies ir 11 straipsnio 2 dalies pažeidimu.

—	Ieškovė tvirtina, kad ginčijamame sprendime Komisija, grįsdama savo išvadą apie teisėtą interesą, rėmėsi teisiniu poveikiu ir atgrasomuoju poveikiu, kylančiais iš pažeidimo konstatavimo, nors tai nebuvo ieškovei pateiktas prieštaravimas, dėl kurio ji turėjo galimybę tinkamai pateikti pastabas.

Trečiajame ieškinio pagrinde nurodoma, kad ginčijamas sprendimas buvo grindžiamas netinkamais motyvais ir (arba) buvo neproporcingas. Ieškovė teigia:

—	Jeigu Komisija turėjo teisėtą interesą pažeidimui ieškovės atžvilgiu konstatuoti (ieškovė su tuo nesutinka), Komisija nenurodė tinkamų priežasčių pasinaudoti šia diskrecija, kad galėtų tai konstatuoti.

—	Naudodamasi diskrecija Komisija pažeidė proporcingumo principą, nes ginčijamo sprendimo nereikėjo veiksmingam konkurencijos teisės įgyvendinimo tikslui pasiekti, o neigiamos pasekmės ieškovei dėl pažeidimo konstatavimo buvo neproporcingos tam tikslui.

Ieškovė tvirtina, kad tuo atveju, jeigu būtų pritarta pirmajam, antrajam ar trečiajam ieškinio pagrindui arba jiems visiems, turėų būti panaikintas visas ginčijamas sprendimas. Vis dėlto, jeigu prireiktų, ieškovė pateikia dar vieną ieškinio pagrindą.

Ketvirtajame ieškinio pagrinde nurodoma, kad ginčijamo sprendimo 3 straipsnis yra neteisėtas, nes Komisija:

—	viršijo savo įgaliojimus nurodydama nutraukti pažeidimą ir uždrausdama jį kartoti, nors pažeidimas jau buvo nutrauktas;

—	pažeisdama nekaltumo prezumpciją apgręžė įrodinėjimo pareigą, nes naudojosi savo įgaliojimais, kadangi negalėjo būti tikra, kad pažeidimas buvo nutrauktas;

—	padarė fakto klaidą nusprendusi, kad pažeidimas, kiek jis susijęs su ieškove ir (arba) apskritai, nebuvo nutrauktas; ir (arba)

—	veikė neproporcingai, nes jai nebuvo nei būtina, nei tinkama naudotis įgaliojimais, siekiant išvengti to, kad ieškovė nepažeistų konkurencijos teisės.

(1) 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003 p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205).

(2) 2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal Sutarties 81 ir 82 straipsnius tvarkos (OL L 123, 2004, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 3 t., p. 81).

2021 9 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 382/28

2021 m. rugpjūčio 2 d. pareikštas ieškinys byloje Quantic Dream / EUIPO – Quentia (Q)

(Byla T-458/21)

(2021/C 382/40)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Quantic Dream (Paryžius, Prancūzija), atstovaujama advokato A. Grolée

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Quentia GmbH (Gersthofen, Vokietija)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, paraišką pateikęs asmuo: ieškovė Bendrajame Teisme

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo Q paraiška – Registracijos paraiška Nr. 18 069 734

Procedūra EUIPO: protesto procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2021 m. birželio 2 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 2070/2020-4

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	ir, jį ištaisant, atmesti protestą Nr.oB 3 092 566 dėl 2019 m. gegužės 21 d. Europos Sąjungos prekių ženklo registracijos paraiškos Q Nr.o18 069 734,

—	priteisti iš EUIPO ir/arba Quentia GmbH ieškovės patirtas bylinėjimosi EUIPO ir Bendrajame Teisme išlaidas.

Pagrindai, kuriais remiamasi

—	Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2018/625 71 straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimas,

—	SESV 7 straipsnio pažeidimas,

—	Teisingumo Teismo statuto 58a straipsnio pažeidimas,

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

2021 9 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 382/29

2021 m. rugpjūčio 3 d. pareikštas ieškinys byloje Calrose Rice / EUIPO – Ricegrowers (Sunwhite)

(Byla T-459/21)

(2021/C 382/41)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Calrose Rice (Sofija, Budapeštas), atstovaujama advokato H. Raychev

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Ricegrowers Ltd (Litonas, Naujasi Pietų Velsas, Australija)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, paraišką pateikęs asmuo: ieškovė Bendrajame Teisme

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo „Sunwhite“ paraiška – Registracijos paraiška Nr. 18 115 808

Procedūra EUIPO: protesto procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2021 m. birželio 4 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 2465/2020-4

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą ir grąžinti EUIPO Europos Sąjungos prekių ženklo paraišką Nr. 18 115 808 SUNWHITE, kad šis prekių ženklas būtų įregistruotas,

—	nurodyti EUIPO ir į bylą įstojusioms šalims padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir priteisti iš jų ieškovės bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą Ketvirtojoje apeliacinėje taryboje.

Pagrindai, kuriais remiamasi

—	Apeliacinė taryba padarė klaidingą prielaidą, kad ieškovė savo skundo pagrinduose pripažino, jog tarpusavyje lyginamos 30 klasės prekės yra identiškos.

—	Apeliacinė taryba klaidingai nusprendė, kad sutampa visi nagrinėjamų žymenų elementai.

—	Apeliacinė taryba padarė klaidą, kai grįsdama savo išvadas dėl žymenų panašumo apsiribojo ar atsižvelgė tik į žodines žymenų sudedamąsias dalis.

—	Apeliacinė taryba nepakankamai atsižvelgė į tai, kad prekių ženklai vizualiai skiriasi, ir priėjo prie bendrų išvadų šiuo klausimu, nepateikdama konkrečių motyvų.

2021 9 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 382/30

2021 m. rugpjūčio 4 d. pareikštas ieškinys byloje Ionfarma / EUIPO – LG Electronics (AION)

(Byla T-465/21)

(2021/C 382/42)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Ionfarma, SL (Barselona, Ispanija), atstovaujama advokato S. Correa Rodríguez

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: LG Electronics, Inc. (Seulas, Pietų Korėja)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, paraišką pateikęs asmuo: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: žodinio Europos Sąjungos prekių ženklo AION paraiška – Registracijos paraiška Nr. 17 892 367

Procedūra EUIPO: protesto procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2021 m. gegužės 25 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 2223/2020-4

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą ir atmesti Europos Sąjungos prekių ženklo AION paraišką Nr. 17 892 367 dėl visų prekių,

—	priteisti iš EUIPO ir, jei LG Electronics nuspręstų įstoti į šią bylą, iš LG Electronics bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

2021 9 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 382/31

2021 m. rugpjūčio 4 d. pareikštas ieškinys byloje Baumberger / EUIPO – Nube (Lío)

(Byla T-466/21)

(2021/C 382/43)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovas: Dino Baumberger (Vėzelis, Vokietija), atstovaujamas advokatų J. Fusbahn ir D. Dawirs

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Nube, SL (Ibisa, Ispanija)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, savininkas: ieškovas Bendrajame Teisme

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: vaizdinis Europos Sąjungos prekių ženklas Lío, kurį sudaro geltona aukso ir juodos spalvos – Europos Sąjungos prekių ženklas Nr. 14 194 872

Procedūra EUIPO: registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2021 m. birželio 2 d. EUIPO penktosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 1221/2020-5

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą ir atitinkamai 2020 m. balandžio 28 d. Anuliavimo skyriaus sprendimą (registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra Nr. 000025762 C),

—	atmesti prašymą pripažinti registraciją negaliojančia ir palikti galioti ginčijamo prekių ženklo Nr. 14 194 872 registraciją,

—	priteisti iš EUIPO ir Nube SL bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 59 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

2021 9 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 382/31

2021 m. rugpjūčio 4 d. pareikštas ieškinys byloje DBM Videovertrieb / EUIPO – Nube (Lío)

(Byla T-467/21)

(2021/C 382/44)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: DBM Videovertrieb GmbH (Vėzelis, Vokietija), atstovaujama advokatų J. Fusbahn ir D. Dawirs

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Nube, SL (Ibisa, Ispanija)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, savininkė: ieškovė Bendrajame Teisme

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: vaizdinis Europos Sąjungos prekių ženklas Lío, kurį sudaro geltona aukso ir juodos spalvos – Europos Sąjungos prekių ženklas Nr. 17 225 939

Procedūra EUIPO: registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2021 m. birželio 2 d. EUIPO penktosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 1220/2020-5

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą ir atitinkamai 2020 m. balandžio 28 d. Anuliavimo skyriaus sprendimą (registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra Nr. 000025781 C),

—	atmesti prašymą pripažinti registraciją negaliojančia ir palikti galioti ginčijamo prekių ženklo Nr. 17 225 939 registraciją,

—	priteisti iš EUIPO ir Nube SL bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindas, kuriuo remiamas

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 59 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

2021 9 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 382/32

2021 m. rugpjūčio 4 d. pareikštas ieškinys byloje RTE / ACER

(Byla T-472/21)

(2021/C 382/45)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovas: RTE Réseau de transport de l’électricité (Paryžius, Prancūzija), atstovaujamas advokato M. Levitt, solisitoriaus B. Byrne ir advokato D. Vasbeck

Atsakovė: Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti, kiek jis susijęs su ieškovu, atsakovės Apeliacinės tarybos 2021 m. gegužės 28 d. Sprendimą A-001-2021 (konsoliduota versija) (toliau – Sprendimas), kuriuo paliktas galioti 2020 m. lapkričio 30 d. atsakovės Sprendimas 30/2020,

—	patenkinti ieškovo pranešime apie apeliacinį skundą, pateiktame atsakovės Apeliacinei tarybai, nurodytus reikalavimus ir

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi keturiais pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad Sprendime padaryta teisės klaida, nes palikdama galioti atsakovės 2020 m. lapkričio 30 d. Sprendimą 30/2020 atsakovės Apeliacinė taryba neteisėtai išplėtė Elektros energijos reglamento (1) 16 straipsnio 13 dalies ir PPPV (2) 74 straipsnio taikymo sritį ir pažeidė pagrindinį suteikimo principą, nustatytą ESS 5 straipsnio 2 dalyje.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad Sprendime padaryta teisės klaida, nes atsakovės Apeliacinė taryba neteisingai aiškino atitinkamus teisės aktus ir neteisingai taikė parametrus, būtinus bendrai metodikai dėl Pagrindinio pralaidumo apskaičiavimo regiono apkrovų perskirstymo ar kompensacinės prekybos išlaidų pasidalijimo nustatyti.

3.	Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad Sprendimu pažeisti gero administravimo principas ir pareiga nurodyti motyvus, taip pat nesilaikyta teisinių pareigų, tenkančių atsakovės Apeliacinei tarybai kaip peržiūros instancijai.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad Sprendime padaryta teisės klaida, nes atsakovės Apeliacinė taryba neteisingai aiškino ir taikė Reglamento (3) 3 straipsnį ir susijusias ES teisės nuostatas ir principus, nustatančius kalbas, kuriomis atsakovė privalo priimti sprendimus, įskaitant SESV 342 straipsnį, ESS 3 straipsnio 3 dalį, ES pagrindinių teisių chartijos 22 straipsnį, ACER Reglamento (4) 44 straipsnio 1 dalį, teisinio saugumo principą ir teisę į gynybą.

(1) 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos (OL L 158, 2019, p. 54).

(2) 2015 m. liepos 24 d. Komisijos reglamentas (ES) 2015/1222, kuriuo nustatomos pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo gairės (OL L 197, 2015, p. 24).

(3) Tarybos reglamentas Nr. 1, nustatantis kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje (OL P 17, 1958, p. 385), su paskutiniais pakeitimais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos reglamentu 517/2013 (OL L 158, 2013 p. 1).

(4) 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/942, kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (OL L 158, 2019, p. 22).

2021 9 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 382/33

2021 m. rugpjūčio 4 d. pareikštas ieškinys byloje Schenk Italia / EUIPO – Consorzio per la tutela dei vini Valpolicella (AMICONE)

(Byla T-474/21)

(2021/C 382/46)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: italų

Šalys

Ieškovė: Schenk Italia SpA (Ora, Italija), atstovaujama advokatų D. Caneva ir M. Lucchini

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Consorzio per la tutela dei vini Valpolicella (San Pjetro in Karianas, Italija)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, savininkė: ieškovė Bendrajame Teisme

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: žodinis Europos Sąjungos prekių ženklas AMICONE – Europos Sąjungos prekių ženklas Nr. 11 005 725

Procedūra EUIPO: registracijos panaikinimo procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2021 m. birželio 10 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 2885/2019-2

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—

konstatuoti ir pripažinti, kad Europos Sąjungos prekių ženklas AMICONE Nr. 11 005 725 nesietinas su saugoma kilmės vietos nuoroda „Amarone della Valpolicella“, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 (1) 103 straipsnio 2 dalies b punktą, kad jam netaikomi kiti absoliutūs ir santykiniai negaliojimo motyvai, kuriuos nurodė Consorzio per la tutela dei vini Valpolicella, ir kad todėl jis galioja;

—	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas, įskaitant tas, kurias patyrė Consorzio per la tutela dei vini Valpolicella ir galimos kitos į bylą įstojusios šalys.

Pagrindai, kuriais remiamasi

—	Klaidingas saugomos kilmės vietos nuorodos „Amarone della Valpolicella“ dalies nurodymas Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 103 straipsnio 2 dalies b punkto tikslais;

—	klaidingas Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 103 straipsnio 2 dalies b punkto taikymas, kiek tai susiję su saugomos kilmės vietos nuorodos nurodymo dėl ginčijamo prekių ženklo vertinimu;

—	klaidingas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 95 straipsnio 2dalies, siejamos su Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2018/625 27 straipsnio 4 dalimi, taikymas;

—	dėl prekių ženklo AMICONE Consorzio per la tutela dei vini Valpolicella nurodyti absoliutūs ar santykiai negaliojimo pagrindai yra netinkami.

(1) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013, p. 671).

2021 9 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 382/34

2021 m. rugpjūčio 9 d. pareikštas ieškinys byloje Glaxo Group / EUIPO – Cipla Europe (Inhaliatoriaus forma)

(Byla T-477/21)

(2021/C 382/47)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Glaxo Group Ltd (Brentfordas, Jungtinė Karalystė), atstovaujama advokatų T. de Haan ir F. Verhoestraete

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Cipla Europe NV (Antverpenas, Belgija)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, savininkė: ieškovė Bendrajame Teisme

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: erdvinis Europos Sąjungos prekių ženklas (Inhaliatoriaus forma) – Europos Sąjungos prekių ženklas Nr. 2 179 562

Procedūra EUIPO: registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2021 m. gegužės 19 d. EUIPO pirmosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 1835/2016-1

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas, įskaitant tas, kurias ieškovė patyrė nagrinėjant bylą Tarnybos pirmojoje apeliacinėje taryboje.

Pagrindai, kuriais remiamasi

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 94 straipsnio 1 dalies ir ES pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies pažeidimas,

—	Tarybos reglamento (EB) 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas,

—	Tarybos reglamento (EB) 207/2009 52 straipsnio 2 dalies pažeidimas.

2021 9 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 382/35

2021 m. rugpjūčio 9 d. pareikštas ieškinys byloje Les Éditions P. Amaury / EUIPO – Golden Balls (BALLON D’OR)

(Byla T-478/21)

(2021/C 382/48)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Les Éditions P. Amaury (Bulonė-Bijankūras, Prancūzija), atstovaujama advokatų T. de Haan ir M. Laborde

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Golden Balls Ltd (Londonas, Jungtinė Karalystė)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, savininkė: ieškovė Bendrajame Teisme.

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: žodinis Europos Sąjungos prekių ženklas BALLON D’OR – Europos Sąjungos prekių ženklas Nr. 4 226 148.

Procedūra EUIPO: registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra.

Ginčijamas sprendimas: 2021 m. birželio 7 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 1073/2020-4.

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	iš dalies panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš EUIPO ir įstojusios į bylą šalies bylinėjimosi išlaidas, įskaitant tas, kurias ieškovė patyrė nagrinėjant bylą ketvirtojoje apeliacinėje taryboje.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Tarybos reglamento (EB) 207/2009 51 straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimas.

2021 9 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 382/35

2021 m. rugpjūčio 9 d. pareikštas ieškinys byloje TenneT TSO ir TenneT TSO / ACER

(Byla T-482/21)

(2021/C 382/49)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovės: TenneT TSO GmbH (Bairoitas, Vokietija), TenneT TSO BV (Arnhemas, Nyderlandai), atstovaujamos advokatų D. Uwer, J. Meinzenbach, P. Rieger, R. Klein ir S. Westphal,

Atsakovė: Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra

Reikalavimai

Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:

—

panaikinti 2021 m. gegužės 28 d. ACER apeliacinės tarybos sprendimą A-001-2021 (konsoliduotas), kuriuo visa apimtimi buvo patvirtintas 2020 m. lapkričio 30 d. ACER sprendimas Dėl pagrindinių pralaidumo skaičiavimo regiono perdavimo sistemos operatorių pasiūlymo dėl apkrovų perskirstymo ir kompensacinės prekybos išlaidų pasidalijimo metodikos (RDCTCS);

—	įpareigoti atsakovę padengti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamos ieškinį ieškovės remiasi trimis pagrindais.

Ieškinio pirmasis pagrindas grindžiamas tuo, kad patvirtintos apkrovų perskirstymo ir kompensacinės prekybos išlaidų pasidalijimo metodikos taikymo sritis yra neteisėta. Pagal šią sritį iš principo dėl „visų“ 220 kilovoltų ir didesnės įtampos tinklo elementų gali būti taikomas išlaidų pasidalijimas vadovaujantis principu „teršėjas moka“ pagal 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos (toliau – ER) 16 straipsnio 13 dalį. Tai yra neteisėta. Išlaidų pasidalijimo metodikos taikymo sritis turi atitikti pajėgumų apskaičiavimo procesą, pagal kurį tik tinklo elementai, kurių energijos perdavimo pasiskirstymo veiksnys (PTDF) yra bent 5 % gali techniškai riboti tarpvalstybinę prekybą, taigi ir reikalauti tarpvalstybinės svarbos apkrovų perskirstymo ir kompensacinės prekybos priemonių.

Ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas, nes juo pažeidžiami visų pirma ER 16 straipsnio 13 dalis ir 2015 m. liepos 24 d. Komisijos reglamento (ES) 2015/1222, kuriuo nustatomos pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo gairės (toliau – PPPV reglamentas), 74 straipsnio 2 ir 4 dalys. Apeliacinė taryba klaidingai mano, kad būtinas teisinis pagrindas išlaidų paskirstymą taikant principą „teršėjas moka“ išplėsti ir tinklo elementams, kurių energijos perdavimo pasiskirstymo veiksnys yra mažiau kaip 5 %. Vis dėlto toks teisinis pagrindas neegzistuoja. Be to, įtraukiant beveik visus tinklo elementus į nagrinėjamos metodikos taikymo sritį pažeidžiamas PPPV reglamento 74 straipsnis, nes tai lemia neteisingas paskatas ir yra nesuderinama su teisės aktuose numatytų susijusių PSO pareigomis ir atsakomybe.

Ieškinio antrasis pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas, nes Apeliacinė taryba neteisėtai patvirtino Power Flow Colouring Method (toliau – PFC) kaip taikytiną srauto skaidymo metodą nagrinėjamai metodikai.

PFC yra nesuderinamas su ER 16 straipsnio 13 dalies tikslu įtvirtinti principą „teršėjas moka“. PFC nėra grindžiamas esamais fiziniais srautais, bet veikiau virtualios rinkos rezultatais. Vis dėlto visuotinai žinoma, kad fizinius srautus lemia rinkos rezultatai. Taigi PFC rezultatas neleidžia patikimai nustatyti faktinį perkrovos sukėlėją. Tai lemia, kad PFC nesukuria tinkamų perkrovos valdymo, kompensacinių veiksmų ir veiksmingų investicijų paskatų, o tai prieštarauja PPPV reglamento 74 straipsniui. Be to, Apeliacinė taryba tinkamai neįvertino techninių aspektų, susijusių su PFC neteisėtumu ir padarė netinkamas išvadas, grindžiamas netinkamais įrodymais.

Dėl srauto išskaidymo Apeliacinė taryba taip pat neteisėtai patvirtino tam tikras prielaidas, kurios taikomos tik HVDC tinklo elementams. Šios prielaidos yra fiziškai nepagrįstos, yra nesuderinamos su ER 16 straipsnio 13 dalimi ir lemia padidintą išlaidų paskirstymą HVDC tinklo elementams. Be to, šios prielaidos lemia HVDC tinklo elementų diskriminuojantį vertinimą palyginus su AC tinklo elementais. Apeliacinė taryba tinkamai neįvertino šių prielaidų HVDC tinklo elementų atžvilgiu ir padarė netinkamas išvadas, grindžiamas netinkamais įrodymais.

Ieškinio trečiasis pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas, nes juo ACER neteisėtai patvirtinto 10 % bendrą žiedinio srauto ribą, grindžiamą numatomomis išlaidomis. Tai prieštarauja ER 16 straipsnio 13 daliai, nes ši riba nėra grindžiama patikimais faktiniais duomenimis, susijusiais su žiedinių srautų lygiu, kuris būtų nesant struktūrinių perkrovų. ACER neturėjo kompetencijos nustatyti 10 % ribą. Šia riba taip pat nepaisoma ER 16 straipsnio 8 dalies, pagal kurią perdavimo sistemų operatoriai gali panaudoti iki 30 % vidaus srautams, patikimumo riboms ir žiediniams srautams. Be to, Apeliacinės tarybos vertinimas yra grindžiamas faktinėmis klaidomis ir nustatomos klaidingos paskatos tinklo investuotojams, o tai prieštarauja PPPV reglamento 74 straipsniui. Apeliacinė taryba taip pat padarė teisės klaidą, kai padarė prielaidą, kad pagal ER 16 straipsnio 13 dalį reikalaujama tik žiedinio srauto riba prekybos zonai, bet ne prekybos zonos riboms.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 382

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	64 metai 2021m. rugsėjo 20d.

Turinys		Puslapis
	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Sąjungos Teisingumo Teismas
2021/C 382/01	Paskutiniai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiami leidiniai	1

	V Nuomonės
	TEISINĖS PROCEDŪROS
	Teisingumo Teismas
2021/C 382/02	Byla C-791/19: 2021 m. liepos 15 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija / Lenkijos Respublika (Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – Teisėjams taikoma drausminė tvarka – Teisinė valstybė – Teisėjų nepriklausomumas – Veiksminga teisminė gynyba Sąjungos teisei priklausančiose srityse – ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis – Drausmės pažeidimai dėl teismo sprendimų turinio – Nepriklausomi garbės teismai, įsteigti pagal įstatymą – Protingo termino ir teisės į gynybą paisymas per drausmines procedūras – SESV 267 straipsnis – Nacionalinių teismų teisės ir pareigos pateikti Teisingumo Teismui prašymus priimti prejudicinį sprendimą apribojimas)	2
2021/C 382/03	Byla C-911/19: 2021 m. liepos 15 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Conseil d'État (Prancūzija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Fédération bancaire française (FBF) / Autorité de contrôle prudentiel et de résolution (ACPR) (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – SESV 263 ir 267 straipsniai – Teisiškai neprivalomas Sąjungos aktas – Teisminė kontrolė – Europos bankininkystės institucijos (EBI) paskelbtos gairės – Mažmeninės bankininkystės produktų valdymo ir priežiūros tvarka – Galiojimas – EBI kompetencija)	3
2021/C 382/04	Byla C-262/21 PPU: 2021 m. rugpjūčio 2 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Korkein oikeus (Suomija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) A / B (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Laisvės saugumo ir teisingumo erdvė – Jurisdikcija ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimas bei vykdymas – Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 – Taikymo sritis – 2 straipsnio 11 punktas – Sąvoka neteisėtas vaiko išvežimas ar negrąžinimas – 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencija – Prašymas grąžinti mažametį vaiką, kurio tėvams paskirta bendra vaiko globa – Trečiosios šalies pilietis – Vaiko ir jo motinos perdavimas valstybei narei, pagal Reglamentą (ES) Nr. 604/2013 (Dublinas III) atsakingai už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą)	4
2021/C 382/05	Byla C-81/20: 2021 m. birželio 22 d. Teisingumo Teismo (septintoji kolegija) nutartis byloje (Tribunalul Bucureşti (Rumunija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) SC Mitliv Exim SRL / Agenţia Naţională de Administrare Fiscală, Direcţia Generală de Administrare a Marilor Contribuabili (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teisingumo Teismo procedūros reglamento 53 straipsnio 2 dalis ir 94 straipsnis – Pridėtinės vertės mokestis (PVM) – Direktyva 2006/112/EB – Pagrindinės teisės – Non bis in idem principas – Baudžiamųjų ir administracinių sankcijų sutaptis – Netaikymas – Papildomos mokestinės prievolės – Palūkanos už apmokestinamojo asmens atliktą mokėjimą tiriant baudžiamąją bylą)	5
2021/C 382/06	Byla C-206/20: 2021 m. birželio 22 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) nutartis byloje (High Court of Justice Queen's Bench Division (Administrative Court) (Jungtinė Karalystė) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) – VA išduoto Europos arešto orderio vykdymas (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teisingumo Teismo procedūros reglamento 99 straipsnis – Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Europos arešto orderis – Pagrindų sprendimas 2002/584/TVR – 8 straipsnio 1 dalies c punktas – Valstybės narės prokuratūros išduotas Europos arešto orderis siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn, remiantis tos pačios institucijos paskirta su laisvės suvaržymu susijusia priemone – Teisminės peržiūros nebuvimas prieš perduodant prašomą perduoti asmenį – Pasekmės – Veiksminga teisminė gynyba – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – 47 straipsnis)	5
2021/C 382/07	Byla C-636/20: 2021 m. liepos 1 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) nutartis byloje (Pécsi Törvényszék (Vengrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Tolnatext Bt. / Nemzeti Adó- és Vámhivatal Fellebbviteli Igazgatósága (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Sąjungos muitinės kodeksas – 22 straipsnio 6 dalis – 29 straipsnis – Teisė būti išklausytam – Savo iniciatyva pradėtos procedūros – Teisingumo Teismo procedūros reglamento 53 straipsnio 2 dalis ir 94 straipsnis – Priežasčių, kuriomis grindžiamas atsakymo į prejudicinį klausimą būtinumas sprendimui nagrinėjamoje pagrindinėje byloje priimti, nenurodymas – Akivaizdus prašymo priimti prejudicinį sprendimą nepriimtinumas)	6
2021/C 382/08	Byla C-95/21: 2021 m. vasario 16 d.Landgericht Köln (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Deutsche Lufthansa AG / AirHelp Germany GmbH	6
2021/C 382/09	Byla C-142/21: 2021 m. kovo 5 d.Landgericht Köln (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Deutsche Lufthansa AG / AirHelp Germany GmbH	7
2021/C 382/10	Byla C-173/21: 2021 m. kovo 22 d.Landgericht Köln (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Deutsche Lufthansa AG / GE	7
2021/C 382/11	Byla C-302/21: 2021 m. gegužės 12 d.Juzgado de Primera Instancia no 4 de Castellón de la Plana (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Casilda / Banco Cetelem SA	7
2021/C 382/12	Byla C-312/21: 2021 m. gegužės 19 d.Juzgado de lo Mercantil no 3 de Valencia (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Tráficos Manuel Ferrer S.L. ir kt. / Daimler AG	9
2021/C 382/13	Byla C-326/21 P: 2021 m. gegužės 25 d.PNB Banka AS pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 m. kovo 12 d. Bendrojo Teismo (dešimtoji kolegija) priimtos nutarties byloje T-50/20 PNB Banka / ECB	9
2021/C 382/14	Byla C-333/21: 2021 m. gegužės 27 d.Juzgado de lo Mercantil no 17 de Madrid (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje European Superleague Company, S.L. / Europos futbolo federacijų asociacija (UEFA) ir Tarptautinė futbolo asociacijų federacija (FIFA)	10
2021/C 382/15	Byla C-335/21: 2021 m. gegužės 27 d.Juzgado de Primera Instancia no 10 bis de Sevilla (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Vicente / Delia	12
2021/C 382/16	Byla C-346/21: 2021 m. birželio 4 d.Tribunal da Relação do Porto (Portugalija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje ING Luxembourg SA / VX	13
2021/C 382/17	Byla C-368/21: 2021 m. birželio 14 d.Finanzgericht Hamburg (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje R.T. / Hauptzollamt Hamburg	13
2021/C 382/18	Byla C-372/21: 2021 m. birželio 17 d.Verwaltungsgerichtshof (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Freikirche der Siebenten-Tags-Adventisten in Deutschland KdöR	14
2021/C 382/19	Byla C-386/21: 2021 m. birželio 24 d.Cour d'appel de Mons (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Ryanair DAC / Happy Flights Srl, buvusi Happy Flights Sprl	14
2021/C 382/20	Byla C-388/21: 2021 m. birželio 23 d.Landgericht Erfurt (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje A / B	15
2021/C 382/21	Byla C-396/21: 2021 m. birželio 29 d.Landgericht München I (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje KT, NS / FTI Touristik GmbH	16
2021/C 382/22	Byla C-398/21: 2021 m. birželio 28 d.Conseil d'État (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Conseil national des barreaux, Conférence des bâtonniers, Ordre des avocats du barreau de Paris / Premier ministre, Ministre de l’Economie, des Finances et de la Relance	16
2021/C 382/23	Byla C-413/21 P: 2021 m. liepos 6 d. Europos Sąjungos Tarybos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 m. balandžio 21 d. Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-322/19 El-Qaddafi / Taryba	17
2021/C 382/24	Byla C-441/21 P: 2021 m. liepos 16 d.Ryanair DAC pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 m. gegužės 19 d. Bendrojo Teismo (dešimtoji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-628/20 Ryanair / Komisija (Ispanija, Covid-19)	18
2021/C 382/25	Byla C-442/21 P: 2021 m. liepos 15 d. ITD, Brancheorganisation for den danske vejgodstransport A/S, Danske Fragtmænd A/S pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 m. gegužės 5 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-561/18 ITD ir Danske Fragtmænd / Komisija	19
2021/C 382/26	Byla C-444/21: 2021 m. liepos 16 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija / Airija	19
2021/C 382/27	Byla C-454/21 P: 2021 m. liepos 22 d.Engie Global LNG Holding Sàrl, Engie Invest International SA, Engie SA pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 m. gegužės 12 d. Bendrojo Teismo (antroji išplėstinė kolegija kolegija) priimto sprendimo bylose T-516/18 ir T-525/18 Liuksemburgo Didžioji Hercogystė ir kt. / Komisija	21
2021/C 382/28	Byla C-478/21 P: 2021 m. rugpjūčio 2 d.China Chamber of Commerce for Import and Export of Machinery and Electronic Products, Cangzhou Qinghong Foundry Co. Ltd, Botou City Qinghong Foundry Co. Ltd, Lingshou County Boyuan Foundry Co. Ltd, Handan Qunshan Foundry Co. Ltd, Heping Cast Co. Ltd Yi County, Hong Guang Handan Cast Foundry Co. Ltd, Shanxi Yuansheng Casting and Forging Industrial Co. Ltd, Botou City Wangwu Town Tianlong Casting Factory, Tangxian Hongyue Machinery Accessory Foundry Co. Ltd pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 m. gegužės 19 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-254/18 China Chamber of Commerce for Import and Export of Machinery and Electronic Products ir kt. / Komisija	22
2021/C 382/29	Byla C-345/20: 2021 m. birželio 25 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartis byloje Europos Komisija / Portugalijos Respublika	23
2021/C 382/30	Byla C-629/20: 2021 m. birželio 17 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartis byloje (Landgericht Köln (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Deutsche Lufthansa AG / LE	23
2021/C 382/31	Byla C-9/21: 2021 m. birželio 21 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartis byloje (Landgericht Köln (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) AX / Deutsche Lufthansa AG	23
2021/C 382/32	Byla C-37/21: 2021 m. birželio 29 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartis byloje (Amtsgericht Hamburg (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) flightright GmbH / Ryanair DAC	23
2021/C 382/33	Byla C-106/21: 2021 m. birželio 18 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartis byloje (Landgericht Köln (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Deutsche Lufthansa AG / BC	24
2021/C 382/34	Byla C-182/21: 2021 m. birželio 24 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartis byloje (Landgericht Düsseldorf (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Nokia Technologies Oy / Daimler AG, dalyvaujant: Continental Automotive GmbH ir kt.	24
	Bendrasis Teismas
2021/C 382/35	Byla T-866/19: 2021 m. liepos 12 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Ryanair ir Laudamotion/ / Komisija (Ieškinys dėl panaikinimo – Oro transportas – Reglamentas (EB) Nr. 1008/2008 – Oro eismo paskirstymo Schipholio ir Lelistado oro uostams taisyklės – Lelistado oro uostui teikiama pirmenybė paskirstant laiko tarpus – Reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas, dėl kurio reikia patvirtinti įgyvendinamąsias priemones – Konkrečios sąsajos nebuvimas – Nepriimtinumas)	25
2021/C 382/36	Byla T-79/20: 2021 m. liepos 14 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje AI / ECDC (Ieškinys dėl panaikinimo ir žalos atlyginimo – Viešoji tarnyba – ECDC darbuotojai – Psichologinis priekabiavimas – Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnis – Žala garbei – Pagalbos prašymas – Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnis – Prašymo atmetimas – Teisė būti išklausytam – Pakankamų įrodymų nebuvimas – Rūpestingumo pareiga – Iš dalies akivaizdžiai nepriimtinas ir iš dalies akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas ieškinys)	25
2021/C 382/37	Byla T-455/20: 2021 m. liepos 15 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Roxtec / EUIPO – Wallmax (Juodų apskritimų, išdėstytų ant oranžinio kvadrato, vaizdas) (Europos Sąjungos prekių ženklas – Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra – Vaizdinis Europos Sąjungos prekių ženklas, kuriame pavaizduoti juodi apskritimai, išdėstyti ant oranžinio kvadrato – Absoliutus atsisakymo registruoti pagrindas – Žymuo, kurį sudaro vien prekės forma, būtina techniniam rezultatui gauti – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktis (dabar – Reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktis))	26
2021/C 382/38	Byla T-230/21 R: 2021 m. liepos 12 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartis byloje Jalkh / Parlamentas (Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Institucinė teisė – Europos Parlamento narys – Privilegijos ir imunitetai – Parlamento nario imuniteto panaikinimas – Prašymas sustabdyti vykdymą – Skubos nebuvimas)	27
2021/C 382/39	Byla T-449/21: 2021 m. liepos 30 d. pareikštas ieškinys byloje Natixis / Komisija	27
2021/C 382/40	Byla T-458/21: 2021 m. rugpjūčio 2 d. pareikštas ieškinys byloje Quantic Dream / EUIPO – Quentia (Q)	28
2021/C 382/41	Byla T-459/21: 2021 m. rugpjūčio 3 d. pareikštas ieškinys byloje Calrose Rice / EUIPO – Ricegrowers (Sunwhite)	29
2021/C 382/42	Byla T-465/21: 2021 m. rugpjūčio 4 d. pareikštas ieškinys byloje Ionfarma / EUIPO – LG Electronics (AION)	30
2021/C 382/43	Byla T-466/21: 2021 m. rugpjūčio 4 d. pareikštas ieškinys byloje Baumberger / EUIPO – Nube (Lío)	31
2021/C 382/44	Byla T-467/21: 2021 m. rugpjūčio 4 d. pareikštas ieškinys byloje DBM Videovertrieb / EUIPO – Nube (Lío)	31
2021/C 382/45	Byla T-472/21: 2021 m. rugpjūčio 4 d. pareikštas ieškinys byloje RTE / ACER	32
2021/C 382/46	Byla T-474/21: 2021 m. rugpjūčio 4 d. pareikštas ieškinys byloje Schenk Italia / EUIPO – Consorzio per la tutela dei vini Valpolicella (AMICONE)	33
2021/C 382/47	Byla T-477/21: 2021 m. rugpjūčio 9 d. pareikštas ieškinys byloje Glaxo Group / EUIPO – Cipla Europe (Inhaliatoriaus forma)	34
2021/C 382/48	Byla T-478/21: 2021 m. rugpjūčio 9 d. pareikštas ieškinys byloje Les Éditions P. Amaury / EUIPO – Golden Balls (BALLON D’OR)	35
2021/C 382/49	Byla T-482/21: 2021 m. rugpjūčio 9 d. pareikštas ieškinys byloje TenneT TSO ir TenneT TSO / ACER	35
2021/C 382/50	Byla T-49/21: 2021 m. liepos 13 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje PZ / Komisija	37