Europos Sąjungos L 246/2004

20.7.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 246/1

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1321/2004

2004 m. liepos 12 d.

dėl Europos palydovinės radijo navigacijos programų valdymo struktūrų sukūrimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 308 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)	Europos palydovinė radijo navigacijos politika šiuo metu įgyvendinama EGNOS ir GALILEO programomis.

(2)

GALILEO yra pirmoji Europos Sąjungos kartu su Europos kosmoso agentūra (EKA) finansuojama ir valdoma Europos kosmoso programa. Tikimasi, kad ji padės plėtoti pritaikomumą įvairiais būdais srityse, kurios yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su Bendrijos politikos sritimis, pavyzdžiui, transportu (judančių objektų padėties nustatymas ir jų greičio matavimas), draudimu, greitkelių mokesčiais, teisėsauga (įtariamųjų sekimas, kovos su nusikalstamumu priemonės), veiksmais muitų ir akcizų srityje (tyrimai žemėje ir kt.), žemės ūkiu (trąšų ar pesticidų kiekio pritaikymas priklausomai nuo vietovės ir kt.), žvejyba (laivų judėjimo kontrolė).

(3)	EGNOS yra trišalė Europos bendrijos, EKA ir Eurokontrolės programa, kuria tikslumo labui siekiama gerinti Amerikos GPS ir Rusijos GLONASS signalus plačioje geografinėje erdvėje. Ji yra nepriklausoma nuo GALILEO ir ją papildo.

(4)

Kelne (1999 m. birželio 3 d. ir 4 d.), Feiroje (2000 m. birželio 19 d. ir 20 d.), Nicoje (2000 m. gruodžio 7–11 d.), Stokholme (2001 m. kovo 23 d. ir 24 d.), Laekene (2001 m. gruodžio 14 d. ir 15 d.), Barselonoje (2002 m. kovo 15 d. ir 16 d.) ir Briuselyje (2003 m. kovo 20 d. ir 21 d.) priimtose Europos Vadovų Tarybos išvadose pabrėžiamas GALILEO strateginis pobūdis.

(5)

Atsižvelgiant į Europos palydovinės radijo navigacijos programų strateginį pobūdį ir poreikį užtikrinti esminių viešųjų interesų tinkamą apsaugą ir atstovavimą, būtina prižiūrėti kitus sistemos etapus ir programoms skirtų Bendrijos lėšų naudojimą, vadovaujantis atitinkamomis Tarybos politinėmis kryptimis ir biudžeto valdymo institucijų finansiniais sprendimais; todėl turėtų būti įkurta Europos pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) priežiūros institucija (toliau – Institucija).

(6)	Keletą kartų ir ypač 2001 m. balandžio 5 d. ir 2002 m. kovo 26 d. išvadose Taryba pabrėžė, kad esminiu GALILEO sėkmės veiksniu yra privataus sektoriaus svarus dalyvavimas sistemos parengimo darbui ir veikimo etapuose.

(7)	Šiuo tikslu Institucija turėtų sudaryti koncesijos sutartį su konsorciumu, parinktu užbaigus GALILEO programos kūrimo etapą ir imtis veiksmų užtikrinti, kad tas konsorciumas laikytųsi iš koncesijos sutarties kylančių įsipareigojimų, ypač viešųjų paslaugų įsipareigojimų.

(8)	Institucija turėtų būti vieninteliu koncesiją turinčio asmens atstovu dažnių klausimais.

(9)

Tuo pat metu valstybės narės, Tarptautinei telekomunikacijų sąjungai pateikusios dokumentus dėl dažnių, reikalingų sistemos veikimo užtikrinimui, naudojimo, taip pat turėtų leisti, kad Institucija koncesiją turinčiam asmeniui suteiktų jų naudojimo teisę koncesijos laikotarpiu taip, kad pastarasis galėtų teikti techninėse sąlygose nurodytas būtinas paslaugas.

(10)	Institucija turėtų būti atsakinga už konkrečiai jai programoms vykdyti skirtų lėšų valdymą ir kontrolę.

(11)	Institucija turėtų padėti Komisijai spręsti klausimus, susijusius su palydovine radijo navigacija, ypač tais atvejais, kai pasirodo, kad yra reikalingos įstatymais ir kitais teisės aktais nustatomos priemonės.

(12)

Institucija turėtų panaudoti mokslinių tyrimų, plėtros ir technologinio vertinimo srityse vykdomą veiklą, ypač tą veiklą, kurią vykdo EKA. Atsižvelgiant į 2000 m. lapkričio 16 d. Tarybos rezoliuciją dėl Europos kosmoso strategijos (2), bendradarbiavime su EKA atitinkamais atvejais turėtų būti kuo labiau panaudojamos Europos bendrijos ir EKA bendrojo susitarimo teikiamos galimybės.

(13)	Institucija turėtų saugoti ir įvertinti jau esančias Bendrijos investicijas į technologiją ir infrastruktūrą kosmoso srityje.

(14)

Vadovaudamasi atitinkamomis savo įstatų nuostatomis, bendra įmonė „GALILEO“, nutraukus jos veiklą, turėtų perduoti visą savo įgytą turtą Institucijai. Koncesiją turinčio asmens per parengimo darbui etapą sukauptas turtas turėtų būti suteiktas Institucijai, nebent iš anksto susitariama kitaip, kadangi programos apibrėžimo, kūrimo ir tinkamumo patvirtinimo etapai beveik visa apimtimi buvo finansuoti viešosiomis lėšomis, o taip sukurti komponentai turėtų būti perduoti koncesiją turinčiam asmeniui.

(15)	Institucija turėtų turėti tokį teisinį statusą, kuris leistų veikti jai kaip juridiniam asmeniui, vykdant savo uždavinius.

(16)

Siekiant veiksmingai užtikrinti Institucijos uždavinių įvykdymą, valstybėms narėms ir Komisijai turėtų būti atstovaujama Administracinėje valdyboje, kuriai suteikti reikalingi įgaliojimai sudaryti biudžetą, tikrinti jo vykdymą, priimti atitinkamas finansines taisykles, nustatyti skaidrias darbo procedūras, taikomas Institucijai priimant sprendimus, patvirtinti jos darbo programą ir paskirti vykdomąjį direktorių.

(17)

Institucijos sklandžiam darbui užtikrinti reikia, kad jos vykdomasis direktorius būtų skiriamas atsižvelgiant į nuopelnus ir dokumentais patvirtintus administracinius bei valdymo įgūdžius, taip pat į reikiamą kompetenciją ir patirtį, kad jis vykdytų savo pareigas visiškai nepriklausomai ir galėtų lanksčiai organizuoti Institucijos vidinį veikimą. Vykdomasis direktorius turėtų parengti Institucijos darbo programą ir imtis visų reikalingų veiksmų, skirtų užtikrinti tinkamą jos įvykdymą, kiekvienais metais rengti Administracinei valdybai pateikiamą bendros ataskaitos projektą, parengti Institucijos ataskaitos apie pajamų ir išlaidų sąmatą projektą ir vykdyti biudžetą.

(18)	Tarnautojų paskyrimo tvarka turėtų būti skaidri.

(19)	Administracinei valdybai turėtų būti suteikta galimybė įsteigti Mokslinį ir techninį komitetą, kuris padėtų Institucijai techniniais klausimais ir modernizuojant sistemą.

(20)	Turėtų būti įsteigtas Sistemos saugos ir saugumo komitetas, skirtas padėti Institucijai visais su sistemos sauga ir saugumu susijusiais aspektais.

(21)

Siekiant visiškai užtikrinti Institucijos autonomiją ir nepriklausomumą, manoma, kad yra būtina jai skirti autonominį biudžetą, kurio pajamos daugiausia gaunamos iš Bendrijos įnašo. Kiek tai susiję su iš Europos Sąjungos biudžeto mokamomis subsidijomis, toliau taikoma Bendrijos biudžeto procedūra. Be to, Audito Rūmai turėtų vykdyti sąskaitų auditą.

(22)	Savo veikloje, įgyvendindama savo tikslus ir vykdydama savo užduotis, Institucija visų pirma turėtų laikytis Bendrijos institucijoms taikomų nuostatų.

(23)	Institucija turėtų taikyti atitinkamus Bendrijos teisės aktus dėl visuomenės teisės susipažinti su dokumentais ir dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis bei turėtų laikytis Tarybos ir Komisijos tarnyboms taikomų saugumo principų.

(24)	Trečiosioms šalims turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti Institucijos veikloje, jeigu jos dėl to sudarė išankstinį susitarimą su Bendrija, ypač kai tos šalys, prisidėdamos prie EKA GALILEOSAT programos, buvo įsitraukusios į ankstesnius programos etapus.

(25)	Europos GNSS turėtų būti laikoma padidintos rizikos infrastruktūra saugumo ir patikimumo prasme.

(26)	Turėtų būti sukurtos priemonės, skirtos užtikrinti sistemos saugumą ir patikimumą pasikėsinimų (tyčinių ar kitokių) atžvilgiu ir užkirsti kelią jos panaudojimui tikslais, kurie galėtų įtakoti Europos Sąjungos ar jos valstybių narių saugumą.

(27)

2004 m. liepos 12 d. Tarybos bendruosiuose veiksmuose 2004/552/BUSP dėl Europos palydovinės radijo navigacinės sistemos, turinčios įtakos Europos Sąjungos saugumui, veikimo aspektų (3) nustatyta tvarka turėtų būti taikoma tais atvejais, kai valstybė narė mano, kad jos nacionaliniam saugumui kyla grėsmė.

(28)	Sutartis nenumato kitų įgaliojimų priimti šį reglamentą, išskyrus tuos, kurie numatyti Sutarties 308 straipsnyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Tikslas

Šiuo reglamentu įsteigiama Bendrijos agentūra, vadinama Europos GNSS priežiūros institucija (toliau – Institucija), kurios tikslas – administruoti viešuosius interesus, susijusius su Europos GNSS programomis, ir būti tų programų priežiūros institucija.

2 straipsnis

Uždaviniai

1. Institucija vykdo šiuos uždavinius:

Ji išduoda licenciją privačiam koncesiją turinčiam asmeniui, atsakingam už GALILEO parengimo darbui ir veikimo etapų įgyvendinimą ir valdymą (toliau – koncesiją turintis asmuo); šiame kontekste ji su pastaruoju asmeniu sudaro koncesijos sutartį; ji užtikrina, kad koncesiją turintis asmuo laikytųsi koncesijos sutarties ir prie jos pridedamų techninių sąlygų bei imasi atitinkamų priemonių, skirtų užtikrinti paslaugų tęstinumą tais atvejais, kai koncesiją turintis asmuo nevykdo įsipareigojimų; ji koncesiją turinčiam asmeniui suteikia teisę koncesijos laikotarpiu naudoti 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą materialų ir nematerialų turtą.

b)	Ji valdo konkrečiai jai Europos GNSS programoms vykdyti skirtas lėšas ir stebi visą finansinį valdymą, kad galėtų konsultuoti dėl viešojo sektoriaus įnašų.

Jai patikėta iš bendros įmonės „GALILEO“ perimta atsakomybė administruoti susitarimą su ūkio subjektu, atsakingu už EGNOS veikimą, ir pateikti gaires dėl su EGNOS susijusių politikos krypčių pasirinkimo ateityje, deramai atsižvelgiant į prie EGNOS sistemos kūrimo ir parengimo darbui etapų finansavimo prisidėjusių šalių nuomonę.

d)	Ji koordinuoja valstybių narių veiksmus sistemos veikimui užtikrinti reikalingų dažnių atžvilgiu; ji turi teisę naudoti visus šiuos dažnius, kad ir kokia būtų jos buvimo vieta; ji tiesiogiai sprendžia šių dažnių naudojimo klausimus su koncesiją turinčiu asmeniu.

e)	Siekdama padėti Komisijai rengti Europos Parlamentui ir Tarybai pateikiamus pasiūlymus dėl Europos GNSS programų ir priimti įgyvendinimo taisykles, ji rengia šių dokumentų projektus.

f)	Ji yra atsakinga už sistemos modernizavimą ir naujos kartos sistemos rengimą.

Vadovaudamasi 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (4) 54 straipsnio 2 dalies b punktu ji gali įgyvendinti tokius biudžeto vykdymo uždavinius, kuriuos jai pavedė Komisija ir kurie yra susiję su Europos GNSS programomis.

h)	Ji užtikrina, kad sistemos sudedamosios dalys būtų deramai sertifikuotos; ji įgalioja atitinkamas įgaliotas sertifikavimo įstaigas išduoti atitinkamus sertifikatus ir stebėti, kad būtų laikomasi atitinkamų standartų ir techninių sąlygų.

i)	Ji užtikrina, kad koncesiją turintis asmuo laikytųsi pagal Tarybos bendruosius veiksmus 2004/552/BUSP priimtų nurodymų, ir tikrina, ar jis jų laikosi.

Nepažeidžiant 22 straipsnio, ji administruoja visus su sistemos sauga ir saugumu susijusius aspektus. Visų pirma ji:

i)	tvirtina pramonės susitarimų priedus dėl saugumo;

ii)	apibrėžia sistemos ir jos sudedamųjų dalių saugumo technines sąlygas bei informacinės technikos saugumo standartus;

iii)	apibrėžia kriptografiją, kuriai reikia vyriausybės patvirtinimo;

iv)	užtikrina, kad Europos GNSS signalai/paslaugos būtų kontroliuojamos, vadovaujantis saugumo kriterijais, kaip apibrėžta i ir ii papunkčiuose;

v)	yra Europos GNSS saugumo akreditavimo įstaiga, inicijuoja ir stebi saugumo procedūrų įgyvendinimą ir atlieka sistemos saugumo auditą;

vi)

Viešosios reguliuojamos paslaugos (PRS) atžvilgiu:

—	apibrėžia PRS imtuvų gamybos sąlygas ir instrukcijas, vadovaudamasi Tarybos nustatyta prieigos prie PRS politika,

—	pateikia PRS administravimo taisyklių įgyvendinimo valstybėse narėse gaires;

vii)	užtikrina, kad koncesiją turintis asmuo laikytųsi tarptautinių taisyklių ir susitarimų (Wassenaar susitarimo, raketų technologijų kontrolės režimo, tarptautinių susitarimų ir kt.) ir tikrina, ar jis jų laikosi;

viii)

įgyvendina atitinkamas nuostatas dėl keitimosi slapta informacija, jos tvarkymo ir saugojimo;

ix)	plėtoja koordinavimo ir konsultacijų su saugumu susijusiais klausimais procedūras su Europos Sąjungos Tarybos generaliniu sekretoriumi, bendros užsienio ir saugumo politikos vyriausiuoju įgaliotiniu;

x)	nustato ir informuoja Tarybą apie galimas priemones, kurių galėtų imtis Taryba, kilus grėsmei Europos Sąjungos ar valstybės narės saugumui dėl sistemos veikimo ar naudojimo arba kilus grėsmei sistemos veikimui, ypač dėl tarptautinės krizės;

xi)	vadovaujantis Tarybos bendraisiais veiksmais 2004/552/BUSP, paprašyta pataria Tarybai;

xii)	pataria su Europos GNSS programomis susijusių tarptautinių susitarimų saugumo politikos klausimais.

2. EKA prašoma Institucijai teikti techninę ir mokslinę paramą.

3 straipsnis

Nuosavybė

1. Institucija yra viso materialaus ir nematerialaus turto, kurį jai perdavė bendra įmonė „GALILEO“ pasibaigus kūrimo etapui ir kurį gali sukurti ar plėtoti koncesiją turintis asmuo per parengimo darbui ir veikimo etapais, savininkė.

2. Nuosavybės perdavimą reguliuojančios procedūros dėl bendros įmonės „GALILEO“ bus numatytos per jos likvidavimo procesą, nustatytą bendros įmonės „GALILEO“ įstatų, pridedamų prie Reglamento (EB) Nr. 876/2002 (5), 21 straipsnyje, o dėl koncesiją turinčio asmens – koncesijos sutartyje.

3. Institucija yra viso materialaus ir nematerialaus EGNOS turto, kuriam taikomas susitarimas su EGNOS investuotojais dėl visos EGNOS įrangos ir įrengimų ar jų dalies nuosavybės iš EKA perdavimo nuostatų ir sąlygų, savininkė.

4 straipsnis

Teisinis statusas, vietos tarnybos

1. Institucija yra Bendrijos įstaiga. Ji yra juridinis asmuo.

2. Kiekvienoje valstybėje narėje Institucija naudojasi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal jos teisę. Ji gali visų pirma įsigyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei juo disponuoti ir būti šalimi teismo procese.

3. Institucija gali nuspręsti įsteigti vietos tarnybas valstybėse narėse, šioms sutikus, arba kitose pagal 21 straipsnį programoje dalyvaujančiose valstybėse.

4. Institucijai atstovauja jos vykdomasis direktorius.

5 straipsnis

Administracinė valdyba

1. Administracinė valdyba yra steigiama 6 straipsnyje išvardytoms užduotims vykdyti.

2. Administracinę valdybą sudaro po vieną valstybių narių paskirtą atstovą ir vienas Komisijos paskirtas atstovas. Valdybos narių kadencijos trukmė – penkeri metai. Jie gali būti paskirti dar vienai kadencijai.

3. Prireikus trečiųjų valstybių atstovų dalyvavimas ir šio dalyvavimo sąlygos nustatomos 21 straipsnyje nurodytose nuostatose.

4. Administracinė valdyba iš savo narių išsirenka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Pirmininko pavaduotojas automatiškai užima pirmininko vietą, jei šis negali eiti savo pareigų. Pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kadencijos trukmė – dveji su puse metų ir ji pasibaigia, kai jie nustoja būti Administracinės valdybos nariais. Jie gali būti paskirti dar vienai kadencijai.

5. Administracinės valdybos posėdžius sušaukia jos pirmininkas.

Institucijos vykdomasis direktorius dalyvauja svarstymuose.

Administracinė valdyba į eilinius posėdžius renkasi du kartus per metus. Be to, ji susitinka jos pirmininko iniciatyva arba ne mažiau kaip trečdalio jos narių prašymu.

Administracinė valdyba gali pakviesti stebėtojo teisėmis dalyvauti posėdžiuose bet kurį asmenį, kurio nuomonė gali būti svarbi. Aptariant saugumo klausimus stebėtojų teisėmis gali dalyvauti Generalinio sekretoriaus – vyriausiojo įgaliotinio atstovas bei Sistemos saugos ir saugumo komiteto pirmininkas. Vadovaujantis darbo tvarkos taisyklių nuostatomis, Administracinės valdybos nariams gali padėti patarėjai arba ekspertai.

Sekretoriato paslaugas Administracinei valdybai teikia Institucija.

6. Administracinė valdyba sprendimus priima dviejų trečdalių narių balsų dauguma, nebent šiame reglamente numatyta kitaip.

7. Kiekvienas narys turi vieną balsą. Institucijos vykdomasis direktorius nebalsuoja.

Darbo tvarkos taisyklėse nustatoma išsamesnė balsavimo tvarka, visų pirma vieno nario atstovavimo kitam nariui sąlygos.

6 straipsnis

Administracinės valdybos uždaviniai

Administracinė valdyba:

a)	skiria vykdomąjį direktorių pagal 7 straipsnio 2 dalį;

b)	iki kiekvienų metų lapkričio 30 d. ir gavusi Komisijos nuomonę, priima Institucijos darbo programą ateinantiems metams ir persiunčia ją valstybėms narėms, Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Ši darbo programa priimama nepažeidžiant metinio Bendrijos biudžeto procedūros;

c)	pagal 11 ir 12 straipsnius atlieka savo pareigas susijusias su Institucijos biudžetu;

yra atsakinga už visus su 2 straipsnio j punkte išdėstytais uždaviniais susijusius sprendimus, kurie visais atvejais bus priimami pasikonsultavus su Sistemos saugos ir saugumo komitetu ar jam pasiūlius; prireikus sudaroma galimybė priimti skubius sprendimus ir sprendimų priėmimo teisę perduoti vykdomajam direktoriui;

e)	vykdo įgaliojimus, susijusius su vykdomojo direktoriaus drausme;

f)	priima specialias nuostatas, reikalingas teisės susipažinti su Institucijos dokumentais įgyvendinimui pagal 19 straipsnį;

priima metinę ataskaitą apie Institucijos veiklą bei perspektyvas ir iki birželio 15 d. nusiunčia ją valstybėms narėms, Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Audito Rūmams; Institucija nusiunčia visą informaciją, susijusią su įvertinimo procedūrų rezultatais, biudžeto valdymo institucijai;

h)	priima savo Darbo tvarkos taisykles.

7 straipsnis

Vykdomasis direktorius

1. Institucijai vadovauja vykdomasis direktorius, kuris eidamas savo pareigas yra visiškai nepriklausomas, nepažeidžiant atitinkamų Komisijos ir Administracinės valdybos kompetencijų.

2. Vykdomąjį direktorių skiria Administracinė valdyba iš Komisijos pasiūlyto ne mažiau kaip trijų kandidatų sąrašo, atsižvelgdama į nuopelnus ir dokumentais patvirtintus administracinius bei valdymo įgūdžius, taip pat į reikiamą kompetenciją ir patirtį. Administracinė valdyba sprendimą priima trijų ketvirtadalių narių balsų dauguma.

Administracinė valdyba yra įgaliota pagal tą pačią tvarką atleisti iš tarnybos vykdomąjį direktorių.

Vykdomais direktorius skiriamas penkerių metų kadencijai. Jis gali būti paskirtas dar vienai kadencijai.

3. Europos Parlamentas ar Taryba gali paprašyti vykdomojo direktoriaus pateikti ataskaitą apie jo pareigų vykdymą.

8 straipsnis

Vykdomojo direktoriaus uždaviniai

Vykdomasis direktorius:

a)	atsako už atstovavimą Institucijai ir jos valdymą;

b)	organizuoja Administracinės valdybos darbą. Jis dalyvauja Valdybos darbe be teisės balsuoti;

c)	atsako už Institucijos metinės darbo programos įgyvendinimą, prižiūrint Administracinei valdybai;

d)	imasi visų reikiamų priemonių, įskaitant vidaus administracinių nurodymų priėmimą ir pranešimų skelbimą, siekdamas užtikrinti Institucijos veikimą pagal šį reglamentą;

e)	sudaro Institucijos pajamų ir išlaidų sąmatas pagal 11 straipsnį ir vykdo biudžetą pagal 12 straipsnį;

f)	kasmet rengia bendros ataskaitos projektą ir jį teikia Administracinei valdybai;

g)	nustato Institucijos organizacinę struktūrą ir ją teikia Administracinei valdybai tvirtinti. Jis sukuria tinkamą nuolatinę struktūrą su saugumu susijusiems sprendimams įgyvendinti ir užmezga su saugumu susijusius reikalingus darbinius ryšius;

h)	personalo atžvilgiu vykdo 16 straipsnyje nustatytus įgaliojimus;

i)	Administracinei valdybai patvirtinus, gali priimti reikalingas priemones, siekiant valstybėse narėse įsteigti vietos tarnybas pagal 4 straipsnį.

9 straipsnis

Mokslinis ir techninis komitetas

1. Nepažeisdama 2 straipsnio, Administracinė valdyba gali įsteigti Mokslinį ir techninį komitetą ir iš valstybių narių ir Komisijos pripažintų ekspertų paskirti jo narius bei pirmininką. Tuo tikslu valstybės narės ir Komisija siūlo kandidatus. Prireikus trečiųjų valstybių atstovų dalyvavimas Komitete ir šio dalyvavimo sąlygos nustatomos 21 straipsnyje nurodytose nuostatose.

2. Mokslinis ir techninis komitetas gali būti atsakingas už:

a)	nuomonių techniniais klausimais ar dėl pasiūlymų, susijusių su svarbiais pokyčiais kuriant Europos GNSS sistemą, teikimą;

b)	rekomendacijų dėl sistemos modernizavimo teikimą;

c)	bet kokios kitos užduoties, reikalingos gilinant patirtį palydovinės radijo navigacijos srityje, atlikimą.

3. Gavęs Administracinės valdybos pritarimą, Mokslinis ir techninis komitetas parengia savo darbo tvarkos taisykles.

10 straipsnis

Sistemos saugos ir saugumo komitetas

1. Administracinė valdyba įsteigia Sistemos saugos ir saugumo komitetą. Jį sudaro kiekvienos valstybės narės atstovas ir vienas Komisijos atstovas iš pripažintų saugumo ekspertų tarpo. Generalinio sekretoriaus – vyriausiojo įgaliotinio atstovas gali dalyvauti Komiteto posėdžiuose stebėtojo teisėmis.

2. Komitetas konsultuoja ir gali inicijuoti pasiūlymus 2 straipsnio j punkte nurodytais saugos ir saugumo klausimais.

3. Komitetas iš savo narių išsirenka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją bei parengia savo darbo tvarkos taisykles.

11 straipsnis

Biudžetas

1. Neatmetant kitų išteklių ir mokesčių, kuriuos dar reikės nustatyti, Institucijos pajamos apima Bendrijos subsidiją, įtrauktą į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą, siekiant užtikrinti balansą, kad pajamos ir išlaidos būtų subalansuotos.

2. Institucijos išlaidos apima personalo, administracines ir infrastruktūros išlaidas, einamąsias sąnaudas ir išlaidas, susijusias su Mokslinio ir techninio komiteto, Sistemos saugos ir saugumo komiteto veikimu bei Institucijos sudarytomis sutartimis ir susitarimais, siekiant įgyvendinti Europos GNSS programas.

3. Vykdomasis direktorius parengia Institucijos ataskaitos apie pajamų ir išlaidų sąmatą projektą ateinantiems metams ir jį perduoda Administracinei valdybai kartu su personalo plano projektu.

4. Pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos.

5. Kiekvienais metais Administracinė valdyba, remdamasi pajamų ir išlaidų ataskaitos projektu, Institucijai pateikia ataskaitą apie pajamų ir išlaidų sąmatą ateinantiems finansiniams metams.

6. Iki kovo 31 d. Administracinė valdyba perduoda šią sąmatos ataskaitą, į kurią įeina personalo plano projektas kartu su laikina darbo programa, Komisijai ir valstybėms, su kuriomis Bendrija, vadovaudamasi 21 straipsniu, yra sudariusi susitarimus.

7. Sąmatos ataskaitą kartu su preliminariu Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektu Komisija perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai (toliau – biudžeto valdymo institucija).

8. Remdamasi sąmatos ataskaita, Komisija į preliminarų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektą įtraukia sąmatas, kurios, jos manymu, reikalingos personalo planui, ir bendrajam biudžetui priskirtą subsidijos dydį, kuriuos ji pateikia biudžeto valdymo institucijai pagal Sutarties 272 straipsnį.

9. Biudžeto valdymo institucija leidžia asignavimus, skirtus Institucijos subsidijai, ir patvirtina Institucijos personalo planą.

10. Biudžetą tvirtina Administracinė valdyba. Jis tampa galutiniu, galutinai priėmus Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą. Prireikus jis atitinkamai patikslinamas.

11. Administracinė valdyba kuo greičiau praneša biudžeto valdymo institucijai apie savo ketinimą įgyvendinti bet kokį projektą, kuris gali turėti reikšmingos finansinės įtakos biudžeto finansavimui, ypač apie bet kokius su nuosavybe susijusius projektus, pavyzdžiui, pastatų nuomos ar pirkimo. Apie tai ji praneša Komisijai.

12. Biudžeto valdymo institucijos skyriui pranešus apie savo ketinimą pateikti nuomonę, jis ją perduoda Administracinei valdybai per šešias savaites nuo pranešimo apie projektą dienos.

12 straipsnis

Biudžeto vykdymas ir kontrolė

1. Vykdomasis direktorius vykdo Institucijos biudžetą.

2. Iki kovo 1 d. pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams, Institucijos apskaitos pareigūnas Komisijos apskaitos pareigūnui perduoda preliminarias finansines ataskaitas kartu su ataskaita apie tų finansinių metų biudžeto ir finansų valdymą. Komisijos apskaitos pareigūnas konsoliduoja institucijų ir decentralizuotų organų preliminarias finansines ataskaitas pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 128 straipsnį.

3. Iki kovo 31 d. pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams, Komisijos apskaitos pareigūnas Audito Rūmams perduoda Institucijos preliminarias finansines ataskaitas kartu su ataskaita apie tų finansinių metų biudžeto ir finansų valdymą. Ataskaita taip pat perduodama Europos Parlamentui ir Tarybai.

4. Gavęs Audito Rūmų pastabas Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 129 straipsniu, savo atsakomybe parengia Institucijos galutines finansines ataskaitas ir jas pateikia Administracinei valdybai nuomonei pareikšti.

5. Administracinė valdyba pateikia savo nuomonę dėl Institucijos galutinių finansinių ataskaitų.

6. Iki liepos 1 d. pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams, vykdomasis direktorius galutines finansines ataskaitas perduoda Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams kartu su Administracinės valdybos nuomone.

7. Galutinės finansinės ataskaitos yra paskelbiamos.

8. Atsakymą į Audito Rūmų pastabas vykdomasis direktorius Audito Rūmams nusiunčia iki rugsėjo 30 d. Šį atsakymą jis taip pat nusiunčia ir Administracinei valdybai.

9. Vykdomasis direktorius Europos Parlamento prašymu pateikia jam visą informaciją, kurios reikia sklandžiai sprendimo dėl atitinkamų finansinių metų biudžeto įvykdymo priėmimo procedūrai, kaip nustatyta Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 146 straipsnio 3 dalyje.

10. Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos kvalifikuota balsų dauguma priimta rekomendacija, iki n + 2 metų balandžio 30 d. priima sprendimą, kad vykdomasis direktorius n metų biudžetą įvykdė.

13 straipsnis

Finansinės nuostatos

Institucijai taikomas finansines taisykles, pasikonsultavusi su Komisija, priima Administracinė valdyba. Jos negali nukrypti nuo 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (6) 185 straipsnyje, išskyrus atvejus, kai tokio nukrypimo konkrečiai reikia Institucijos veikimui, ir gavus Komisijos išankstinį sutikimą.

14 straipsnis

Kovos su sukčiavimu priemonės

1. Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, be apribojimų taikomos 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (7) nuostatos.

2. Institucija prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų (8) ir nedelsdama priima atitinkamas nuostatas, taikomas visam Institucijos personalui.

3. Sprendimuose dėl finansavimo ir iš to kylančiuose įgyvendinimo susitarimuose ir dokumentuose aiškiai nurodoma, kad Audito Rūmai ir OLAF prireikus gali atlikti Institucijos lėšų gavėjų ir už lėšų skyrimą atsakingų atstovų patikrinimus vietoje.

15 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

Institucijai taikomas Protokolas dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų.

16 straipsnis

Personalas

1. Institucijos personalui taikomi Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatai, kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygos ir Europos bendrijos institucijų bendrai priimtos taisyklės tų tarnybos nuostatų bei įdarbinimo sąlygų taikymui. Administracinė valdyba, sutarusi su Komisija, priima reikalingas išsamias taikymo taisykles.

2. Nepažeidžiant 8 straipsnio, savo personalo atžvilgiu Institucija vykdo įgaliojimus, kurie skiriančiajai institucijai yra suteikti tarnybos nuostatuose ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygose.

3. Institucijos personalą sudaro Institucijos įdarbinti jos uždaviniams vykdyti reikalingi tarnautojai, tačiau į jį gali įeiti ir Komisijos ar valstybių narių paskirti arba komandiruoti nenuolatiniai pareigūnai.

17 straipsnis

Atsakomybė

1. Institucijos sutartinę atsakomybę reglamentuoja atitinkamai sutarčiai taikoma teisė. Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti sprendimus pagal bet kurią Institucijos sudarytos sutarties arbitražinę išlygą.

2. Deliktinės atsakomybės atveju Institucija pagal bendrus valstybių narių įstatymams būdingus principus atlygina bet kokią žalą, kurią, eidami savo pareigas, padaro jos padaliniai ar tarnautojai.

3. Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso spręsti bet kurį ginčą, susijusį su šio straipsnio 2 dalyje numatytu žalos atlyginimu.

4. Asmeninę jos tarnautojų atsakomybę Institucijai reglamentuoja nuostatos, numatytos jiems taikomuose tarnybos nuostatuose arba įdarbinimo sąlygose.

18 straipsnis

Kalbos

1. Institucijai taikomos 1958 m. balandžio 15 d. Reglamento Nr. 1, nustatančio kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje (9), nuostatos.

2. Institucijos veikimui reikalingas vertimo paslaugas teikia Vertimo centras Europos Sąjungos tarnyboms.

19 straipsnis

Dokumentų prieinamumas ir asmeninio pobūdžio duomenų apsauga

1. Institucijos dokumentams taikomas 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (10).

2. Administracinė valdyba priima Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 įgyvendinimo priemones per šešis mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo.

3. Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsniu Institucijos priimti sprendimai gali būti apskundžiami ombudsmenui arba dėl jų iškeliama byla Europos Bendrijų Teisingumo Teisme atitinkamai pagal EB sutarties 195 ir 230 straipsnius.

4. Tvarkant su asmenimis susijusius duomenis, Institucijai taikomos 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (11) nuostatos.

20 straipsnis

Saugumo taisyklės

Institucija taiko 2001 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendime 2001/844/EB, EAPB, Euratomas, iš dalies keičiančiame jos darbo tvarkos taisykles (12), numatytus saugumo principus. Tai, be kita ko, apima nuostatas dėl keitimosi slapta informacija, jos tvarkymo ir saugojimo.

21 straipsnis

Trečiųjų valstybių dalyvavimas

1. Institucija yra atvira trečiųjų valstybių, kurios šiuo tikslu yra sudariusios susitarimus su Europos bendrija, dalyvavimui jos veikloje.

2. Remiantis atitinkamomis tokių susitarimų nuostatomis, parengiamos nuostatos, kuriomis konkrečiai įvardijamas tų valstybių dalyvavimo Institucijos darbe pobūdis, mastas ir būdas, įskaitant su dalyvavimu Institucijos vykdomose iniciatyvose, finansiniais įnašais ir personalu susijusias nuostatas.

3. Bet kurios trečiosios valstybės dalyvavimas Institucijos veikloje teikiamas tvirtinti Tarybai.

22 straipsnis

Aspektai, susiję su Europos Sąjungos ar jos valstybių narių saugumu

Tais atvejais, kai sistemos veikla daro poveikį Sąjungos ar jos valstybių narių saugumui, įskaitant išimtinius atvejus, kai situacija yra tokia įtempta, kad nedelsiant reikia imtis veiksmų, Europos Sąjungos įsipareigojimai ir kompetencija nustatomi Bendruosiuose veiksmuose 2004/552/BUSP.

23 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir yra tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2004 m. liepos 12 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

B. BOT

(1) Nuomonė pareikšta 2004 kovo 31 d. (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2) OL C 371, 2000 12 23, p. 2.

(3) Žr. šio Oficialiojo leidinio 30 p.

(4) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(5) OL L 138, 2002 5 28, p. 1.

(6) OL L 357, 2002 12 31, p. 72.

(7) OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

(8) OL L 136, 1999 5 31, p. 15.

(9) OL 17, 1958 10 6, p. 385/58. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

(10) OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

(11) OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

(12) OL L 317, 2001 12 3, p. 1.

20.7.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 246/10

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1322/2004

2004 m. liepos 16 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 2320/97 dėl importuojamų tam tikrų besiūlių vamzdžių iš geležies arba nelegiruoto plieno, kurių kilmės šalys, inter alia, yra Rusija ir Rumunija, apmokestinimo galutiniu antidempingo muitu

EUROPOS SAJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių („pagrindinis reglamentas“) (1), ypač į jo 9 straipsnį ir 11 straipsnio 2 ir 3 dalis,

atsižvelgdama į Komisijos, pasikonsultavusios su pagrindiniame reglamente numatytu Patariamuoju komitetu, pateiktą pasiūlymą,

kadangi:

A. PROCEDŪRA

1. Galiojančios priemonės

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 2320/97 (2) Taryba nustatė galutinius antidempingo muitus tam tikriems importuojamiems besiūliams vamzdžiams iš geležies arba nelegiruoto plieno, kurių kilmės šalys yra Vengrija, Lenkija, Rusija, Čekijos Respublika, Rumunija ir Slovakija. Vengrijos, Lenkijos, Čekijos Respublikos, Rumunijos ir Slovakijos eksportuojančių gamintojų pasiūlyti įsipareigojimai buvo priimti Sprendimu 97/790/EB (3), o Rusijos eksportuojančių gamintojų pasiūlyti įsipareigojimai – Komisijos Sprendimu 2000/70/EB (4).

(2)

2004 m. gegužės 1 d. Europos Sąjunga pasipildė dešimčia naujų valstybių narių. Nuo tos datos 15 valstybių narių Bendrijoje galiojusias antidempingo priemones importui iš trečiųjų šalių automatiškai taiko naujosios valstybės narės. Naujosioms valstybėms narėms taikytos priemonės automatiškai nustojo galios nuo tos pačios datos.

(3)	Šiuo metu galiojančios priemonės taikomos importuojamoms prekėms, kurių kilmės šalis yra Rusija (26,8 % antidempingo muitas ir trys įsipareigojimai dėl kainų) ir Rumunija (antidempingo muitas nuo 9,8 iki 38,2 % ir keturi įsipareigojimai dėl kainų).

2. Tarpinė ir priemonių galiojimo pabaigos peržiūros

(4)

2002 m. lapkričio 23 d. Komisija paskelbė pranešimą dėl antidempingo priemonių, taikomų tam tikriems importuojamiems besiūliams vamzdžiams iš geležies arba nelegiruoto plieno, kurių kilmės šalys yra Lenkija, Rusija, Čekijos Respublika, Rumunija ir Slovakija, tarpinės ir priemonių galiojimo pabaigos peržiūrų inicijavimo (5).

(5)	Peržiūros paprašė Europos Sąjungos besiūlių plieno vamzdžių pramonės apsaugos komitetas gamintojų, kurių tam tikrų besiūlių plieno vamzdžių iš geležies arba nelegiruoto plieno gamybos apimtis sudaro didžiąją visos Bendrijos gamybos apimties dalį, vardu.

(6)	Prašymas dėl priemonių galiojimo pabaigos peržiūros yra paremtas teigimu, kad dempingas ir žala Bendrijos pramonei tęsiasi arba kartojasi. Prašymas dėl tarpinės peržiūros yra pagrįstas tuo, kad priemonių forma ir lygis yra netinkami žalą sukeliančiam dempingui atsverti.

(7)	Peržiūros tyrimai Rusijos ir Rumunijos atžvilgiu šiuo metu tebevyksta.

3. Aptariamas produktas

(8)

Su tarpine ir priemonių galiojimo pabaigos peržiūromis susijusių produktų kategorijos (pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 ir 3 dalys) („aptariamas produktas“) yra tokios pačios, kaip ir Reglamente (EB) Nr. 2320/97, t. y.:

a)	naftotiekių ir dujotiekių tiesimui naudojami besiūliai vamzdynų vamzdžiai iš geležies arba nelegiruoto plieno, kurių išorinis skersmuo yra ne didesnis kaip 406,4 mm;

b)	apskrito skerspjūvio šaltai tempti arba šaltai valcuoti besiūliai vamzdžiai iš geležies arba nelegiruoto plieno, išskyrus precizinius vamzdžius;

c)	kiti apskrito skerspjūvio vamzdžiai iš geležies arba nelegiruoto plieno, išskyrus vamzdžius su įsriegtais sriegiais arba kuriuose sriegiai gali būti įsriegti, ir kurių išorinis skersmuo yra ne didesnis kaip 406,4 mm,

o aptariamas produktas šiuo metu klasifikuojamas KN kodais ex 7304 10 10, ex 7304 10 30, 7304 31 99, 7304 39 91 ir 7304 39 93. Šie KN kodai pateikiami tik informacijos tikslais.

B. RYŠIO TARP SPRENDIMO 2003/382/EB IR REGLAMENTO (EB) Nr. 2320/97 ĮVERTINIMAS

1. Procedūra dėl konkurencijos taisykles pažeidžiančių veiksmų pagal EB Sutarties 81 straipsnį

(9)	Komisijos sprendimu 2003/382/EB (Konkurencijos sprendimas) (6) keli Bendrijos gamintojai buvo nubausti už du EB Sutarties 81 straipsnio 1 dalies pažeidimus.

(10)

Priėmus Konkurencijos sprendimą, pradžioje buvo manoma, kad galimas ryšys su Reglamentu (EB) Nr. 2320/97, jeigu toks egzistuoja, nėra tokio pobūdžio, kad reikėtų persvarstyti tame reglamente išdėstytas išvadas. Tačiau, paskelbus Konkurencijos sprendimą, viena iš suinteresuotųjų šalių iškėlė klausimą dėl galimos konkurencijos taisykles pažeidžiančios veiklos įtakos galiojančioms antidempingo priemonėms ir pateikė daugiau informacijos, susijusios su Reglamento (EB) Nr. 2320/97 išvadomis dėl žalos ir jos priežasčių. Šio reglamento tikslas – ištirti, ar Konkurencijos sprendimas galėtų turėti kokių nors pasekmių šiuo metu galiojančioms antidempingo priemonėms.

2. Konkurencijos sprendime aptariamas produktas

(11)

Konkurencijos sprendime aptariami produktai yra besiūliai anglies plieno vamzdžiai, pirmiausiai tie, kurie naudojami naftotiekių ir dujotiekių pramonėje. Jie sudaro dvi pagrindines kategorijas, t. y., vamzdynų vamzdžiai, skirti naftos ir dujų tiekimui vidutiniu ir trumpu nuotoliu (LP – linepipe) ir gręžimo vamzdžiai, paprastai vadinami OCTG (oil country tubular goods). LP klasifikuojami KN kodu ex 7304 10, o OCTG – KN kodu 7304 21.

(12)

Antidempingo tyrime produktų gama yra platesnė už Konkurencijos sprendime aptariamų produktų gamą. Tačiau, iš palyginimo matyti, kad produktų kategorijos, klasifikuojamos KN kodu ex 7304 10 10 ir KN kodu ex 7304 10 30, t. y., vamzdynų vamzdžiai, naudojami naftotiekių arba dujotiekių tiesimui, kurių išorinis skersmuo ne didesnis kaip 406,4 mm, tiriami ir antidempingo tyrime, ir konkurencijos taisyklių pažeidimo tyrime, nors jos sudaro nedidelę aptariamo produkto Bendrijos rinkos dalį.

3. Aptariami gamintojai

(13)	Antidempingo tyrime bendradarbiavo dešimt Bendrijos gamintojų, kurių tyrime aptariamo produkto gamybos apimtis sudarė daugiau kaip 90 % visos Bendrijos aptariamo produkto gamybos apimties. Trys iš tų dešimties bendrovių taip pat pažeidė EB Sutarties 81 straipsnio 1 dalį.

4. Pažeidimas per tyrimo laikotarpį ir tiriamąjį laikotarpį

(14)

Dempingo ir žalos nagrinėjimo laikotarpis tęsėsi nuo 1995 m. rugsėjo 1 d. iki 1996 m. rugpjūčio 31 d. (toliau – tyrimo laikotarpis), o tendencijų, susijusių su žalos įvertinimu, nagrinėjimas antidempingo tyrime apėmė laikotarpį nuo 1992 m. sausio mėn. iki tyrimo laikotarpio pabaigos (toliau – tiriamasis laikotarpis).

(15)

Tyrimo ir tiriamuoju laikotarpiais buvo padaryti du pažeidimai:

ES-Japonijos įmonių kartelyje aptariami gamintojai pažeidė EB Sutarties 81 straipsnio 1 dalį, kartu su kitais gamintojais dalyvaudami susitarime, numatančiame, inter alia, laikymąsi kiekvienam savo atitinkamos besiūlių standartinių su įsriegtais sriegiais vamzdžių OCTG ir LP vidaus rinkos. Pažeidimas tęsėsi nuo 1990 iki 1995 m., nors negalima tiksliai nustatyti, kada konkrečiai 1995 m. tie veiksmai buvo nutraukti;

lygiagrečiai Europos įmonių kartelyje gamintojai pažeidė EB Sutarties 81 straipsnio 1 dalį sudarydami, atsižvelgiant į a punkte minimą konkurencijos taisykles pažeidžiančią veiklą, sutartis, pagal kurias gamintojai pasidalijo lygių OCTG vamzdžių pasiūlos rinką. Pažeidimai tęsėsi nuo 1991 iki 1999 m., o vieno iš aptariamų antidempingo tyrime gamintojų atveju – nuo 1993 iki 1997 m.

(16)	15 konstatuojamosios dalies b punkte minimas pažeidimas neturi tiesioginės įtakos antidempingo tyrimui, nes aptariamo produkto KN kodas yra 7304 21, t. y. nepatenka į antidempingo tyrimo apimtį.

(17)	15 konstatuojamosios dalies a punkte minimame pažeidime antidempingo procedūros tyrimo laikotarpis ir ES-Japonijos įmonių kartelio veiksmai sutapo nuo 1995 m. rugsėjo 1 d. iki 1995 gruodžio 31 d. Sutapimas su tiriamuoju laikotarpiu yra nuo 1992 m. sausio mėn. iki 1995 m. gruodžio 31 d.

5. Analizė

(18)

Kaip minėta pirmiau, antidempingo procedūros ir konkurencijos taisyklių pažeidimo laikotarpis iš dalies sutapo. Produktas, dėl kurio buvo pažeistos konkurencijos taisyklės, iš dalies atitinka antidempingo tyrime aptariamus produktus (12 konstatuojamoji dalis). Antidempingo procedūros tyrimo ir tiriamasis laikotarpiai bei nustatytas laikotarpis, kuriuo vyko konkurencijos taisyklių pažeidimai, iš dalies sutampa (17 konstatuojamoji dalis). Pagaliau, dalis konkurencijos taisykles pažeidusių Bendrijos gamintojų priklausė Bendrijos pramonei, kaip apibrėžta antidempingo procedūroje (13 konstatuojamoji dalis).

(19)

Atsižvelgiant į tai, kad abiejose procedūrose produktai, dalyvaujančios bendrovės ir laikotarpiai sutampa tik iš dalies, buvo nustatyta, kad konkurencijos taisyklių pažeidimai neturėjo didelės įtakos antidempingo tyrimui, kuriuo buvo paremti 1997 m. įvesti galutiniai muitai. Be to, jeigu yra neatsižvelgiama į nustatytų EB Sutarties 81 straipsnio 1 dalį pažeidusių bendrovių duomenis, rezultatai išlieka panašūs į rezultatus, apskaičiuotus remiantis dešimties bendradarbiavusių Bendrijos gamintojų, įskaitant pirmiau minėtuose konkurencijos taisyklių pažeidimuose dalyvavusius gamintojus, duomenimis, t. y., žalingas dempingas vis tiek būtų nustatytas. Dėl to labai mažai tikėtina, kad Bendrijos gamintojų konkurencijos taisyklių pažeidimai turėjo esminės įtakos antidempingo tyrimo pirminėms išvadoms. Tačiau, negalima vienareikšmiškai tvirtinti, kad bendros rinkos sąlygos būtų buvusios tokios pačios, jeigu nebūtų buvę šios konkurencijos taisykles pažeidžiančios veiklos.

6. Išvada

(20)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, manoma, kad nereikėtų toliau taikyti Reglamentu (EB) Nr. 2320/97 nustatytų priemonių. Tai atitinka patikimo administravimo ir geros administracinės praktikos principus. Be to, reikia pastebėti, kad netrukus turėtų paaiškėti šiuo metu vykstančių tarpinės ir priemonių galiojimo pabaigos peržiūrų išvados, leisiančios įvertinti situaciją remiantis duomenimis, kuriems neturėjo įtakos konkurencijos taisyklių pažeidimai. Tol, kol šiuo metu vykstančios peržiūros nebus užbaigtos, muito mokesčių nebereikėtų toliau rinkti. Iš to, kas išdėstyta pirmiau, taip pat darytina išvada, kad šiuo metu galiojantys įsipareigojimai toliau nebetaikomi, kol nebus paskelbti minėtų peržiūrų rezultatai.

(21)	Suinteresuotosios šalys buvo informuotos apie ketinimą toliau nebetaikyti Reglamente (EB) Nr. 2320/97 nustatytų priemonių. Joms taip pat buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo pateikti su šiuo informacijos paskelbimu susijusias pastabas.

(22)	Buvo apsvarstyti šalių raštu ir žodžiu pateikti argumentai ir, kai jie buvo pagrįsti, į juos buvo atsižvelgta,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 2320/97 papildomas šiuo straipsniu:

„8 straipsnis

1–3 straipsniai nebetaikomi nuo 2004 m. liepos 21 d.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2004 m. liepos 16 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. NICOLAÏ

(1) OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 461/2004 (OL L 77, 2004 3 13, p. 12).

(2) OL L 322, 1997 11 25, p 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 235/2004 (OL L 40, 2004 2 12, p. 11).

(3) OL L 322, 1997 11 25, p. 63.

(4) OL L 23, 2000 1 28, p. 78.

(5) OL C 288, 2002 11 23, p. 2.

(6) OL L 140, 2003 6 6, p. 1.

20.7.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 246/14

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1323/2004

2004 m. liepos 19 d.

iš dalies pakeičiančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1601/1999, nustatantį galutinį kompensacinį muitą Indijos kilmės mažesnio nei 1 mm skersmens nerūdijančio plieno vielos importui

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1997 m. spalio 6 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2026/97 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pamatinis reglamentas), ypač jo 20 straipsnį,

atsižvelgdama į pasiūlymą, kurį Komisija pateikė pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A. ANKSTESNĖ PROCEDŪRA

(1)

Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1601/1999 (2) nustatė galutinį kompensacinį muitą Indijos kilmės mažesnio nei 1 mm skersmens nerūdijančio plieno vielos (toliau – aptariamasis produktas), ženklinamos KN kodu ex 7223 00 19, importui. Priemonių taikymo forma – ad valorem muitas, svyruojantis nuo 0 % iki 42,9 % individualiems eksportuotojams ir 44,4 % – nebendradarbiaujantiems eksportuotojams.

B. DABARTINĖ PROCEDŪRA

1. Prašymas atlikti peržiūrą

(2)

Nustačius galutines priemones, Komisija gavo vieno Indijos gamintojo, VSL Wires Limited (toliau – pareiškėjas), prašymą inicijuoti greitesnę Reglamento (EB) Nr. 1601/1999 peržiūrą pagal pamatinio reglamento 20 straipsnio nuostatas. Pareiškėjas tvirtino, kad nebuvo susijęs su jokiais kitais aptariamojo produkto Indijos eksportuotojais. Be to, jis tvirtino neeksportavęs į Bendriją šio produkto pradiniu tyrimo laikotarpiu (t. y. nuo 1997 m. balandžio 1 d. iki 1998 m. kovo 31 d.), tačiau eksportavęs vėliau, po minėto laikotarpio. Remdamasis tuo, kas pirmiau išdėstyta, pareiškėjas prašė, kad jam būtų nustatyta individuali muito norma.

2. Greitesnės peržiūros inicijavimas

(3)

Komisija išnagrinėjo pareiškėjo pateiktą informaciją ir mano, kad jos pakanka peržiūrai pagal pamatinio reglamento 20 straipsnį pradėti. Komisija, pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir suteikusi galimybę atitinkamai Bendrijos pramonei pateikusi savo pastabas, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (3) paskelbdama pranešimą inicijavo atitinkamai kompanijai skirtą greitesnę Reglamento (EB) Nr. 1601/1999 peržiūrą ir pradėjo savo tyrimą.

3. Aptariamasis produktas

(4)

Produktas, kuriam taikoma ši peržiūra, yra tas pats, kuris aptariamas Tarybos reglamente (EB) Nr. 1601/1999, būtent nerūdijančio plieno vielos, kurių skersmuo – mažesnio nei 1 mm skersmens ir kuriose nikelis sudaro 2,5 % arba didesnę svorio dalį, išskyrus vielas, kuriose nikelis sudaro 28 % arba didesnę svorio dalį, bet ne daugiau kaip 31 %, o chromas sudaro 20 % arba didesnę svorio dalį, bet ne daugiau kaip 22 %.

4. Tyrimo laikotarpis

(5)	Subsidijavimo tyrimas trunka nuo 2002 m. balandžio 1 d. iki 2003 m. kovo 31 d. (toliau – su peržiūra susijęs tyrimo laikotarpis).

5. Suinteresuotosios šalys

(6)	Komisija oficialiai informavo pareiškėją ir Indijos vyriausybę apie pradėtą procedūrą. Be to, kitoms tiesiogiai suinteresuotoms šalims ji suteikė galimybę raštu pareikšti savo nuomonę ir paprašyti būti išklausytiems. Tačiau nei nuomonės, nei prašymo būti išklausytiems Komisija negavo.

(7)	Komisija išsiuntė pareiškėjui klausimyną ir per nustatytą terminą gavo išsamų atsakymą. Komisija susirinko ir patikrino visą, jos nuomone, tyrimui būtiną informaciją ir atliko patikrinimą pareiškėjo patalpose.

C. PERŽIŪROS APIMTIS

(8)	Kadangi pareiškėjas nepareikalavo peržiūrėti išvadų dėl padarytos žalos, peržiūra apsiribojo dempingu.

(9)

Komisija patikrino tas pačias subsidijavimo schemas, kurios buvo analizuojamos atliekant pradinį tyrimą. Ji taip pat patikrino, ar pareiškėjas naudojo kokias nors subsidijavimo schemas, dėl kurių buvo pateiktas kaltinimas pirmajame skunde, bet kuriomis nebuvo pasinaudota atliekant pradinį tyrimą. Galiausiai buvo patikrinta, ar pareiškėjas pasinaudojo kokiomis nors subsidijavimo schemomis, kurios buvo įdiegtos pasibaigus pradinio tyrimo laikotarpiui ir ar po pradinio tyrimo laikotarpio jis negavo ad hoc subsidijų.

D. TYRIMO REZULTATAI

1. Naujo eksportuotojo kvalifikacija

(10)	Pareiškėjas sugebėjo įtikinamai įrodyti, kad jis nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nesusijęs su jokiais Indijos eksportuojančiais gamintojais, kuriems dėl aptariamojo produkto taikomos galiojančios antidempingo priemonės.

(11)	Tyrimas patvirtino, kad pareiškėjas pradiniu tyrimo laikotarpiu, t. y. nuo 1997 m. balandžio 1 d. iki 1998 m. kovo 31 d., neeksportavo aptariamojo produkto.

(12)	Buvo nustatyta, kad pareiškėjas įvykdė tik vieną pardavimą Bendrijai, bet šis faktiškai įvyko 2001 m. rugpjūčio mėn., t. y. pasibaigus pradiniam tyrimo laikotarpiui ir dar gerokai iki su peržiūra susijusio tyrimo laikotarpio.

(13)	Atsakydamas į klausimyną, pareiškėjas pripažino, kad su peržiūra susijusio tyrimo laikotarpiu buvo pasirašyta sutartis, tačiau čia pat patvirtino, kad prekybos sandoris niekados neįvyko. Todėl nustatyta, kad pareiškėjas nebuvo sutartimi neatšaukiamai įsipareigojęs eksportuoti į Bendriją.

(14)

Tačiau buvo nurodyta, kad per su peržiūra susijusį tyrimo laikotarpį kompanija atliko didelius pardavimus eksportui į kitas šalis, kurie leido apskaičiuoti padidėjusią naudą, kuri buvo gauta skiriant subsidijas eksporto pardavimams, nes ta nauda didėja neatsižvelgiant į tų pardavimų paskirties vietą.

Šiuo atžvilgiu Komisija, siekdama, kad būtų apskaičiuoti visi kompensuotinos subsidijos dydžiai, nusprendė patikrinti visą informaciją, kurią laikė reikalinga su greitesne peržiūra susijusiam tyrimui atlikti, skirdama tą dydį, kuris viršytų pareiškėjo atitinkamą bendrą apyvartos lygį su peržiūra susijusiu tyrimo laikotarpiu.

2. Subsidijavimas

(15)

Atsižvelgiant į informaciją, kuri buvo pateikta pareiškėjo atsakyme į Komisijos klausimyną, buvo tirtos šios schemos:

—	muito tarifo sumažinimo leidimo schema,

—	atleidimo nuo pelno mokesčio schema,

—	pagrindinių priemonių eksporto skatinimo schema,

—	eksporto perdirbimo zonos ir į eksportą orientuoti padaliniai.

3. Muito tarifo sumažinimo leidimo schema (toliau – „MTSLS“)

(16)

Buvo nustatyta, kad per su peržiūra susijusį tyrimo laikotarpį pareiškėjas pagal šią schemą yra gavęs naudos. Jis po prekės eksporto fakto naudojosi „MTSLS“. Schema išsamiai aprašyta Eksporto ir importo politikos 4.3 dalyje (2002 m. kovo 31 d. Indijos vyriausybės Prekybos ir pramonės ministerijos pranešimas Nr. 1/2002 – 07).

Pagal šią schemą bet koks atitinkamą teisę turintis eksportuotojas gali prašyti kreditų, kurių dydis apskaičiuojamas kaip tam tikras eksportuojamų galutinių produktų vertės procentas. Indijos kompetentingos institucijos tokius „MTSLS“ tarifus daugumai produktų, įskaitant svarstomą produktą, nustatė remdamosi standartinėmis sąnaudų ir produkcijos normomis (SSPN). Licencija, kurioje nurodyta suteikiamo kredito suma, išduodama automatiškai.

Naudojimasis „MTSLS“ po produkto eksporto leidžia pasinaudoti tokiais kreditais atitinkamiems importuojamiems produktams įsigyti (pvz., žaliavoms ar pagrindinėms priemonėms), išskyrus prekėms, kurių importas yra ribojamas arba uždraustas. Tokias importuotas prekes galima parduoti vidaus rinkoje (apmokestinant pardavimo mokesčiu) arba panaudoti kitaip. „MTSLS“ kreditus galima laisvai perleisti. „MTSLS“ licencija galioja 12 mėnesių nuo licencijos išdavimo dienos.

(17)	Nuo pradinio tyrimo „MTSLS“ charakteristikos nepasikeitė. Ši schema – tai nuo eksporto veiklos lygio priklausanti subsidija, todėl pradinio tyrimo metu nustatyta, kad ji laikytina individualia ir kompensuotina pagal pamatinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą.

(18)

Buvo nustatyta, kad pareiškėjas visus „MTSLS“ kreditus perleido su juo susijusiai kompanijai Viraj Alloys Ltd. Tokios pačios praktikos taip pat laikėsi kitos trys susijusios pareiškėjo kompanijos, t. y. Viraj Forgings Ltd, Viraj Impoexpo Ltd ir Viraj Profiles Ltd. Atlikus tyrimą buvo patvirtinta, kad Viraj Alloys Ltd tiekė žaliavą visoms pirmiau minėtoms kompanijoms ir naudojo jų perleistus „MTSLS“ kreditus importuodama be muito.

Be to, buvo nustatyta, kad aptariamąjį produktą eksportavo kelios susijusios kompanijos.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo savininkai visas šias susijusias kompanijas kontroliuoja išplėtota akcijų valdymo sistema ir, kad susijusios kompanijos tam tikrais atžvilgiais dalyvauja gaminant ir platinant aptariamąjį produktą, buvo nuspręsta visas pirmiau minėtas kompanijas laikyti vienu naudos gavėju.

Dėl to subsidijos dydis pagal „MTSLS“ schemą buvo grindžiamas licencijose nustatytu visu kredito, kuris buvo suteiktas pareiškėjui ir su juo susijusioms kompanijoms, dydžiu. Dėl to, kad subsidija nebuvo suteikta remiantis eksportuoto produkto kiekiais, Baigiant VSL Wires Limited per su peržiūra susijusį tyrimo laikotarpį naudojosi šia schema ir jai buvo skirta 12,7 % subsidija.

4. Atleidimo nuo pelno mokesčio schema („APMS“)

(19)

Buvo nustatyta, kad pareiškėjas gavo naudos pagal šią schemą, ypač Indijos pajamų įstatymo 80 HHC skirsnį. 1961 m. Indijos pajamų mokesčio įstatymas nustato pagrindą, kuriuo remdamosi įmonės gali prašyti atleidimo surenkant mokesčius. Galima pateikti prašymą dėl atleidimų, kuriems taikomos šių įstatymo skirsnių nuostatos – 10 A (galioja laisvosiose ekonominėse zonose įsisteigusioms kompanijoms), 10 B (galioja kompanijoms, kurios laikomos į eksportą orientuotais padaliniais) ir 80 HHC (galioja prekes eksportuojančioms kompanijoms). Siekdama, kad galėtų naudotis „APMS“, įmonė atitinkamą prašymą mokesčių institucijai turi pareikšti įteikdama savo mokesčių deklaraciją. Mokestiniai metai prasideda balandžio 1 d. ir baigiasi kitų metų kovo 31 d., ir mokesčių deklaraciją privaloma įteikti iki kitų metų lapkričio 30 d. Šiuo atveju su peržiūra susijęs tyrimo laikotarpis sutapo su mokestiniais ir finansiniais metais (2002 m. balandžio 1 d. – 2003 m. kovo 31 d.).

(20)

„APMS“ charakteristikos nepasikeitė nuo pradinio tyrimo. Per pradinį tyrimą buvo nustatyta, kad „APMS“ – tai kompensuotina subsidija, nes Indijos vyriausybė teikia kompanijai finansinius įnašus atsisakydama Vyriausybės pajamų, t. y. tiesioginių mokesčių nuo už eksportą gauto pelno, kurie paprastai turėtų būti mokami, jeigu kompanija nebūtų prašiusi atleidimo nuo pajamų mokesčio. Tačiau buvo nustatyta, kad „APMS“ pagal 80 HHC skirsnį buvo palaipsniui nutraukiama pradedant 2000–2001 finansiniais metais ir iki 2004–2005 finansinių metų, kai jokiam eksporto pelnui nebus taikomas atleidimas nuo pajamų mokesčio. Per su peržiūra susijusį tyrimo laikotarpį tik 50 % už eksportą gauto pelno nebuvo apmokestinta pajamų mokesčiu.

(21)	Subsidija yra nustatyta teisės aktais atsižvelgiant į eksporto veiklos lygį, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a pastraipoje, nes ji neapmokestina tik pardavimų eksportui pelno ir dėl to laikoma individualia.

(22)

Pareiškėjo gauta nauda buvo apskaičiuota atsižvelgiant į paprastai mokėtinų mokesčių dydžio su atleidimo nauda ir be tos naudos skirtumą per su peržiūra susijusį tyrimo laikotarpį. Per šį laikotarpį buvo taikytas 36,75 % mokesčių tarifas, įskaitant įmonių pelno ir pridėtinį mokestį. Siekiant, kad būtų nustatyta pareiškėjo visa nauda, ir atsižvelgiant į tai, kad per su peržiūra susijusį tyrimo laikotarpį (žr. pirmiau nurodytą konstatuojamosios dalies 18 pastraipą) su pareiškėju susijusios trys kompanijos taip pat eksportavo svarstomą produktą, subsidijos dydis buvo nustatytas remiantis atleidimais pagal 80 HHC skirsnį nuo pajamų mokesčio, kurie buvo suteikti pareiškėjui, Viraj Forgings Ltd, Viraj Impoexpo Ltd ir Viraj Profiles Ltd. Dėl to, kad subsidija nebuvo skirta atsižvelgiant į eksportuotus kiekius, subsidijos dydis buvo nustatytas remiantis pareiškėjo ir susijusių jo kompanijų bendra eksporto apyvarta pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į pirmiau minėtus dalykus buvo nustatyta, kad VSL Wires Limited pagal šią schemą gavo 1,4 % subsidiją.

5. Pagrindinių priemonių eksporto skatinimo schema (toliau – „PPESS“)

(23)	Buvo nustatyta, kad pareiškėjas nesinaudojo „PPESS“ schema.

6. Eksporto perdirbimo zonos (toliau – „EPZ“) ir į eksportą orientuoti padaliniai (toliau – „ĮEOP“)

(24)	Buvo nustatyta, kad pareiškėjas nėra įsisteigęs eksporto perdirbimo zonoje ir jis nelaikytinas į eksportą orientuotu padaliniu, dėl to jis nesinaudojo schema.

7. Kitos schemos

(25)	Buvo nustatyta, kad pareiškėjas nėra nei naudojęsis naujomis subsidijavimo schemomis, kurios buvo sukurtos pasibaigus pradiniam tyrimo laikotarpiui, nei nėra gavęs jokių ad hoc subsidijų po šios datos.

8. Kompensuotinos subsidijos dydis

(26)

Atsižvelgiant į su pirmiau nustatytomis įvairiomis schemomis susijusias galutines išvadas, kompensuotinos subsidijos dydis pareiškėjui yra:

	„MTSLS“	„APMS“	Iš viso
„VSL Wires Limited“	12,7 %	1,4 %	14,1 %

E. PERŽIŪRIMŲ PRIEMONIŲ PAKEITIMAI

(27)

Atsižvelgus į atliekant tyrimą padarytas išvadas, manoma, kad į Bendriją importuojant mažesnio nei 1 mm skersmens nerūdijančio plieno vielą, kurią pagamino ir eksportavo VSL Wires Limited, turėtų būti taikomas toks kompensacinio muito lygis, kuris atitiktų per su peržiūra susijusį tyrimo laikotarpį kompanijai nustatytus atskirų subsidijų dydžius.

(28)	Reglamentas (EB) Nr. 1601/1999 dėl to turėtų būti atitinkamai pakeistas.

F. PRANEŠIMAS IR PRIEMONIŲ TRUKMĖ

(29)	Komisija informavo pareiškėją ir Indijos vyriausybę apie svarbiausius faktus ir motyvus, kuriais remiantis buvo ketinta pasiūlyti iš dalies pakeisti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1601/1999. Be to, jiems suteiktas pagrįstas laikas pastaboms pateikti.

(30)

Pareiškėjas, atsakydamas į pranešimą, pareiškė pretenziją, kad po eksporto taikoma „MTSLS“ – tai pakeičiamoji sumažinimo/grąžinimo schema, kurią Komisija klaidingai įvertino subsidijos apimties ir kompensuotinos naudos dydžio atžvilgiais. Pareiškėjas įrodinėjo, kad Komisija naudą pagal šią schemą įvertino klaidingai, nes tik pernelyg didelį muito grąžinimą galima laikyti subsidija, ir kad Komisija netyrė pagal šią sistemą atliekamų operacijų.

Komisija dar kartą padarė tą pačią išvadą (žr., pvz., Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1338/2002 (4), ypač jo 14 – 20 konstatuojamąsias dalis), kad po eksporto taikoma „MTSLS“ nėra grąžinimo arba pakeičiamoji grąžinimo schema, nes ji neatitinka jokių su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies ii pastraipa siejamų I – III priedų nuostatų. Schemoje nėra nustatyto įpareigojimo, užtikrinančio, kad būtų laikomasi I priedo i dalies nuostatų, jog būtų importuojamos tik eksportuojamoms prekėms gaminti naudojamos prekės (pagrindinio reglamento II priedas). Be to, nėra įdiegtos tikrinimo sistemos, kad būtų nustatyta, ar importuotos prekės iš tikrųjų buvo sunaudotos gamybos procesui. Taip pat tai nėra pakeičiamoji grąžinimo schema, nes importuotų prekių kiekis ir jų charakteristikos neturi atitikti gamybai naudojamų vietinių išteklių, iš kurių buvo pagaminti eksportuotini produktai, kiekio ir charakteristikų (pagrindinio reglamento III priedas). Galiausiai eksportuojantieji gamintojai turi teisę gauti naudą pagal „MTSLS“ neatsižvelgiant į tai, ar jie apskritai importuoja kokius nors išteklius.

Atlikus tyrimą dėl pareiškėjo buvo patvirtinta, kad žaliavą be muito importavo viena iš su pareiškėjų susijusių kompanijų, naudodama visų susijusių kompanijų perleistus „MTSLS“ kreditus, kurie buvo gauti eksportuojant skirtingus produktus. Tačiau negalima nustatyti jokio ryšio tarp kiekvienos kompanijos kreditų ir tam tikros kompanijos, kuriai buvo skirta užduotis importuoti žaliavą, iš tikrųjų importuotų prekių. Be to, Indijos vyriausybė neįdiegė tikrinimo sistemos, kad būtų galima nustatyti, kokias importuotas prekes kokia kompanija iš tikrųjų sunaudojo tam tikram produktui pagaminti. Kadangi pirmiau minėta išlyga subsidijos apibrėžimui dėl to netaikoma, kompensuotina nauda – tai bendras pagal schemą suteikto kredito dydis. Dėl šių priežasčių pirmiau minėtam pareiškimui negalima pritarti.

Be to, pareiškėjas dar tvirtino, kad „Komisijos padaliniai importo muitų nesubalansavo su išlaidomis ir dėl to subsidija buvo apskaičiuota neteisingai ir iškreiptai“. Šiuo atžvilgiu reikėtų pasakyti, kad iš anksto ir remiantis pirmiau minėtoje 18 konstatuojamojoje dalyje aprašyta padėtimi pareiškėjo buvo prašyta pateikti per su peržiūra susijusį tyrimo laikotarpį su visomis eksportuotomis prekėmis susijusių po eksporto suteiktų „MTSLS“ kreditų sąrašą. Pareiškėjo taip pat buvo prašyta pateikti tą pačią informaciją apie visas prekes, kurias su juo susijusios kompanijos eksportavo per tą patį laikotarpį, bei išsamią informaciją apie visus paraiškos pateikimo mokesčius arba kitas išlaidas, kurios buvo padarytos siekiant gauti kreditų. Tačiau pareiškėjas nepateikė jokios išsamios informacijos ir negalėjo tos informacijos pateikti atliekant patikrinimą vietoje. Dėl to neturint jokios patikimos informacijos subsidijos dydžio nebuvo galima patikslinti atsižvelgiant į tas išlaidas kaip nustatyta pirmiau minėtoje 18 konstatuojamojoje dalyje.

(31)	Ši peržiūra neturi įtakos datai, nuo kurios pagal pamatinio reglamento 11 straipsnio 2 dalies nuostatas nustoja galioti Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1601/1999.

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šiuo dokumentu Tarybos reglamento (EB) Nr. 1601/1999 1 straipsnio 2 dalyje pateikta lentelė keičiama ir papildoma taip:

VSL Wires Limited, G-1/3 MIDC, Tarapur Industrial Area, Boisar District, Thane, Maharashtra, India

14,1

A444

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2004 m. liepos 19 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

C. VEERMAN

(1) OL L 288, 1997 10 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 461/2004 (OL L 77, 2004 3 13, p. 12).

(2) OL L 189, 1999 7 22, p. 26.

(3) OL C 161, 2003 7 10, p. 3.

(4) OL L 196, 2002 7 25, p. 1.

20.7.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 246/23

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1327/2004

2004 m. liepos 19 d.

dėl nuolatinio konkurso dėl privalomųjų mokėjimų ir (ar) grąžinamųjų išmokų taikymo baltojo cukraus eksportui 2004–2005 m.

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2001 m. birželio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo (1), ypač į jo 22 straipsnio 2 dalį, 27 straipsnio 5 ir 15 dalis bei 33 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Atsižvelgiant į Bendrijos ir pasaulinės cukraus rinkos padėtį, yra tinkama kuo greičiau paskelbti nuolatinį konkursą balto cukraus eksportui 2004–2005 m., kuris, turint galvoje galimus kainos svyravimus pasaulio rinkose, suteiks galimybę nustatyti eksporto mokesčius ir (arba) grąžinamąsias eksporto išmokas.

(2)	Nustatant grąžinamąsias išmokas už eksportuojamą cukrų būtina taikyti bendrąsias konkurso tvarkos taisykles, nustatytas Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 28 straipsnyje.

(3)

Atsižvelgiant į šios veiklos ypatumą, būtina priimti atitinkamus potvarkius dėl eksporto licencijų išduodamų nuolatinio konkurso tvarka, bei nukrypti nuo 1995 m. birželio 27 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1464/95 dėl specialiųjų išsamų taisyklių, reglamentuojančių importo ir eksporto licencijų sistemos taikymą cukraus sektoriuje (2). Tačiau 2000 m. birželio 9 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1291/2000, nustatančio bendrąsias išsamias taisykles dėl importo ir eksporto licencijų bei išankstinio nustatymo sertifikatų sistemos taikymo žemės ūkio produktams (3), nuostatos bei 1989 m. sausio 19 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 120/89, nustatančio bendrąsias išsamias taisykles dėl eksporto mokesčių ir privalomųjų mokėjimų taikymo žemės ūkio produktams (4), nuostatos turi ir toliau būti taikomos.

(4)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus sektoriaus vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Siekiant nustatyti privalomuosius mokėjimus ir (ar) grąžinamąsias išmokas baltojo cukraus, kurio KN kodas 1701 99 10, eksportui į visas šalis, išskyrus Albaniją, Kroatiją, Bosniją ir Hercegoviną, Serbiją ir Juodkalniją (5) ir Buvusią Jugoslavijos Respubliką Makedoniją, skelbiamas nuolatinis konkursas. Šio nuolatinio konkurso galiojimo metu skelbiami atskiri konkurso etapai.

2. Nuolatinis konkursas galioja iki 2005 m. liepos 28 d.

2 straipsnis

Nuolatinis konkursas ir atskiri konkurso turai vykdomi pagal Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 28 straipsnyje ir šiame reglamente nustatytą tvarką.

3 straipsnis

1. Valstybės narės skelbia kvietimus dalyvauti konkurse. Kvietimas dalyvauti konkurse skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Be to, kvietimus dalyvauti konkurse valstybės narės gali skelbti ar užsakyti juos skelbti ir kitur.

2. Kvietime dalyvauti konkurse nurodomos konkurso sąlygos.

3. Tuo laiku, kai vyksta nuolatinis konkursas, kvietimas dalyvauti konkurse gali būti keičiamas. Jis keičiamas, jei tuo laiku, kai vyksta konkursas, pasikeičia konkurso sąlygos.

4 straipsnis

1. Paraiškų dalyvauti pirmajame konkurso etape teikimo terminas:

a)	prasideda 2004 m. liepos 23 d.;

b)	baigiasi 2004 m. liepos 29 d., ketvirtadienį, 10 val. Briuselio laiku.

2. Kiekvienam kitam konkurso etapui paraiškų teikimo terminas:

a)	prasideda pirmąją darbo dieną po to, kai pasibaigia prieš tai skelbto konkurso paraiškų teikimo terminas;

pasibaigia 10 val. Briuselio laiku šiomis dienomis:

—	2004 m. rugpjūčio 12 d. ir 26 d.,

—	2004 m. rugsėjo 9 d., 16 d., 23 d. ir 30 d.,

—	2004 m. spalio 7 d., 14 d., 21 d. ir 28 d.,

—	2004 m. lapkričio 4 d., 11 d. ir 25 d.,

—	2004 m. gruodžio 9 d. ir 23 d.,

—	2005 m. sausio 6 d. ir 20 d.,

—	2005 m. kovo 3 d. ir 17 d.,

—	2005 m. kovo 3 d., 17 d. ir 31 d.,

—	2005 m. balandžio 14 d. ir 28 d.,

—	2005 m. gegužės 12 d. ir 26 d.,

—	2005 m. birželio 2 d., 9 d., 16 d., 23 d. ir 30 d.,

—	2005 m. liepos 14 d. ir 28 d.

5 straipsnis

1. Suinteresuotos šalys konkurse gali dalyvauti vienu iš šių būdų:

a)	kompetentingai valstybės narės institucijai pateikdamos raštišką pasiūlymą su gavimo patvirtinimu;

b)	atsiuntusios šiai institucijai registruotą laišką ar telegramą;

c)	kreipdamosi į ją telefonograma, faksu ar elektronine žinute, jei ši institucija sutinka su tokiomis komunikacijos formomis.

2. Paraiška laikoma galiojančia, jei ji atitinka visas šias sąlygas:

paraiškoje nurodoma:

i)	konkursas, kuriam ši paraiška teikiama;

ii)	paraiškos teikėjo pavardė (pavadinimas) ir adresas;

iii)	eksportui skirto baltojo cukraus kiekis;

iv)	privalomojo mokėjimo už eksportą arba, jei reikia, grąžinamosios eksporto išmokos sumą už 100 kg baltojo cukraus eurais paliekant tris skaičius po kablelio;

v)	užstato už iii punkte nurodytą cukraus kiekį dydis tos valstybės narės, kurioje teikiama paraiška, valiuta;

b)	eksportui skirto baltojo cukraus kiekis – ne mažiau nei 250 tonų;

c)	iki pasibaigiant paraiškų teikimo terminui pareiškėjas pateikia įrodymą, kad pateikė paraiškoje nurodytą užstatą;

d)	paraiškoje yra pareiškėjo deklaracija, kuria jis įsipareigoja laimėjęs konkursą per 12 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodytą terminą prašyti išduoti jam eksporto licenciją ar licencijas eksportuoti skirtam cukraus kiekiui;

paraiškoje yra pareiškėjo deklaracija, kuria jis įsipareigoja laimėjęs konkursą:

i)	papildyti užstatą sumokėdamas 13 straipsnio 4 dalyje nurodytą sumą, jei nebuvo laikomasi pagal 12 straipsnio 2 dalį nurodytą eksporto licenciją tenkančių eksporto įsipareigojimų;

ii)	per trisdešimt dienų nuo eksporto licencijos galiojimo pabaigos pranešti šią licenciją išdavusiai institucijai apie nepanaudotus eksporto kiekius, kuriems buvo išduota eksporto licencija.

3. Paraiškoje gali būti nurodoma, kad ji bus laikoma pateikta tik tuomet, kai viena ar abi šių sąlygų bus įgyvendintos:

a)	šių paraiškų teikimo termino paskutinę dieną turi būti priimtas sprendimas dėl mažiausios privalomojo mokėjimo už eksportą sumos arba, jei reikia, dėl didžiausios grąžinamosios eksporto išmokos sumos;

b)	sutartį galima sudaryti dėl viso paraiškoje nurodyto kiekio arba nurodytos jo dalies.

4. Paraiškos, pateiktos nesilaikant 1 ir 2 dalies nuostatų arba kuriose nurodytos kitos nei reikalaujama šiam konkursui sąlygos, nesvarstomos.

5. Pateiktos paraiškos atsiimti negalima.

6 straipsnis

1. Kiekvienas pareiškėjas pateikia 11 eurų už 100 kg baltojo cukraus, eksportuojamo pagal šį konkursą, užstatą.

Konkurso laimėtojams šis užstatas, nepažeidžiant 13 straipsnio 4 dalies nuostatų, virsta užstatu už eksporto licenciją, kai pateikiamas 12 straipsnio 2 dalyje numatytas prašymas.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą užstatą konkurso dalyviai gali pasirinkti mokėti grynaisiais arba pateikdami valstybės narės, kurioje paraiška buvo pateikta, nustatytus kriterijus atitinkančios institucijos garantiją.

3. Išskyrus force majeure atvejus, 1 straipsnyje numatytas užstatas grąžinamas:

a)	pareiškėjams – už tą kiekį, kuriam pateikta paraiška nebuvo patenkinta;

b)	konkurso laimėtojams, kurie per 12 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodytą terminą nepaprašė išduoti reikalingos eksporto licencijos – iki 10 eurų už 100 kg baltojo cukraus;

c)	konkurso laimėtojams už tuos kiekius, dėl kurių jie įvykdė pagal 12 straipsnio 2 dalyje numatytą eksporto licenciją tenkančius eksporto įsipareigojimus, kaip numatyta 31 straipsnio b punkte ir 32 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje – Reglamento (EB) Nr. 1291/2000 numatyta tvarka.

Pirmos pastraipos b punkte nurodytu atveju, jei reikia, grąžinama užstato dalis sumažinama atimant:

a)	skirtumą tarp didžiausios grąžinamosios eksporto išmokos, nustatytos tam konkurso etapui, ir didžiausios būsimo konkurso etapo grąžinamosios eksporto išmokos, jei pastaroji didesnė už pirmąją;

b)	skirtumą tarp mažiausio privalomojo mokėjimo už eksportą, nustatyto tam konkursui, ir mažiausio būsimo etapo privalomojo mokėjimo už eksportą, jei pastarasis yra mažesnis už pirmąjį.

Užstato dalis ar užstatas už tą cukraus kiekį, dėl kurio atitinkami įsipareigojimai nebuvo įvykdyti, negrąžinamas.

4. Force majeure atveju kompetentinga atitinkamos valstybės narės institucija nustato priemones, reikalingas užstatui grąžinti, atsižvelgdama į aplinkybes, kuriomis remiasi suinteresuota šalis.

7 straipsnis

1. Minėta kompetentinga institucija paraiškas nagrinėja uždaruose posėdžiuose. Asmenys, dalyvaujantys svarstymuose, prisaikdinami saugoti paslaptį.

2. Pateiktas paraiškas valstybės narės privalo atsiųsti Komisijai neįvardydamos pareiškėjų ir ne vėliau nei praėjus pusantros valandos nuo kvietime dalyvauti konkurse nurodyto savaitinio paraiškų teikimo termino pabaigos.

Jei paraiškų nepateikta, valstybės narės apie tai praneša Komisijai laikydamosi tų pačių terminų.

8 straipsnis

1. Išnagrinėjus pateiktas paraiškas nustatomas maksimalus kiekis atskiram konkurso etapui.

2. Gali būti priimtas sprendimas neskirti konkretaus konkurso etapo laimėtojų.

9 straipsnis

1. Atsižvelgiant į bendrijos ir pasaulio cukraus rinkos situaciją bei numatomus jos pokyčius, nustatomas:

a)	arba mažiausias privalomojo mokėjimo už eksportą dydis;

b)	arba didžiausias grąžinamosios išmokos už eksportą dydis.

2. Nepažeidžiant 10 straipsnio nuostatų, jei nustatomas mažiausias privalomojo mokėjimo už eksportą dydis, sutartis sudaroma su tuo konkurso dalyviu ar dalyviais, kurių paraiškoje nurodyta kaina yra lygi mažiausiam privalomojo mokėjimo už eksportą dydžiui arba yra didesnė už jį.

3. Nepažeidžiant 10 straipsnio nuostatų, kai nustatomas didžiausias grąžinamosios išmokos už eksportą dydis, sutartis sudaroma su tuo konkurso dalyviu ar dalyviais, kurių paraiškoje nurodyta kaina yra lygi didžiausiam grąžinamosios išmokos už eksportą dydžiui arba yra už jį mažesnė, bei su kiekvienu konkurso dalyviu, kurio paraiškoje nurodytas privalomas mokėjimas už eksportą.

10 straipsnis

1. Kai tarpiniame konkurso etape buvo nustatytas maksimalus kiekis ir minimalus privalomo mokėjimo dydis, sutartis sudaroma su tuo konkurso dalyviu, kurio paraiškoje nurodytas didžiausias privalomas mokėjimas už eksportą. Jei šioje paraiškoje nurodomas mažesnis nei maksimalus kiekis, likutis paskirstomas kitiems konkurso dalyviams atsižvelgiant į jų nurodytus privalomojo mokėjimo už eksportą dydžius, pradedant nuo didžiausiojo.

Kai tarpiniame konkurso etape buvo nustatytas maksimalus kiekis ir didžiausia grąžinamoji išmoka, sutartis sudaroma pirmojoje pastraipoje numatyta tvarka, o jei nebėra ar nėra paraiškų, kuriose būtų nurodytas privalomas mokėjimas už eksportą, sutartys sudaromos su tais konkurso dalyviais, kurie paraiškose nurodė grąžinamąją eksporto išmoką, atsižvelgiant į jų nurodytos grąžinamosios išmokos dydį, pradedant nuo mažiausios, iki kol bus išnaudotas nustatytas maksimalus kiekis.

2. Jeigu taikant 1 dalyje numatytą sutarčių sudarymo tvarką yra svarstoma paraiška, kurioje nurodytas didesnis nei maksimalus kiekis, sutartis su tuo konkurso dalyviu sudaroma tik dėl maksimalaus kiekio. Jei tenkinant tuos pačius privalomus mokėjimus už eksportą ar tas pačias grąžinamąsias išmokas nurodančias paraiškas, kuriose nurodyti kiekiai kartu sudėjus yra didesni už maksimalųjį kiekį, turimas kiekis paskirstomas taip:

a)	arba dalijamas proporcingai pagal paraiškose nurodytus kiekius;

b)	arba paskirstoma po didžiausią kiekį, dėl kurio susitariama;

c)	arba traukiami burtai.

11 straipsnis

1. Kompetentinga atitinkamos valstybės narės institucija nedelsdama informuoja konkurso dalyvius apie jų dalyvavimo konkurse rezultatus. Be to, ši institucija konkurso laimėtojams išsiunčia pranešimus.

2. Pranešime apie konkurso laimėjimą turi būti nurodoma bent jau ši informacija:

a)	konkursas, kuriam buvo pateikta paraiška;

b)	eksportuoti skirto baltojo cukraus kiekis;

c)	už 100 kg baltojo cukraus gautino privalomojo mokesčio arba, jei reikia, mokėtinos grąžinamosios išmokos už eksportą suma eurais už visą b punkte nurodytą cukraus kiekį.

12 straipsnis

1. Konkurso nugalėtojui suteikiama teisė 2 dalyje nustatyta tvarka gauti licenciją eksportuoti paskirtą cukraus kiekį, kurioje, priklausomai nuo atvejo, nurodomas paraiškoje įrašytas privalomo mokėjimo už eksportą arba grąžinamosios išmokos už eksportą dydis.

2. Konkurso nugalėtojas pagal atitinkamas Reglamento (EB) Nr. 1291/2000 nuostatas privalo patekti prašymą gauti eksporto licenciją jam paskirtam cukraus kiekiui. Pagal Reglamento (EEB) Nr. 120/89 12 straipsnio išlygą šio prašymo atsiimti negalima.

Prašymą būtina pateikti ne vėliau nei vieną iš čia nurodytų dienų:

a)	paskutinę darbo dieną prieš kitos savaitės tarpinį konkurso etapą;

b)	paskutinę kitos savaitės darbo dieną, jei tą savaitę nėra numatyta skelbti atskirą konkurso etapą.

3. Konkurso laimėtojas privalo eksportuoti paraiškoje nurodytą cukraus kiekį ir, jei reikia, už šio įsipareigojimo nevykdymą sumokėti 13 straipsnio 4 dalyje nurodytą sumą.

4. 1, 2 ir 3 dalyje nurodytos teisė ir pareigos negali būti perleidžiamos.

13 straipsnis

1. Reglamento (EB) Nr. 1464/95 9 straipsnio 1 dalyje numatytas eksporto licencijų išdavimo terminas negalioja tik pagal šį reglamentą eksportuojamam baltajam cukrui.

2. Pagal atskiro konkurso etapo rezultatus išduotos eksporto licencijos galioja nuo jų išdavimo dienos iki penktojo mėnesio skaičiuojant nuo to, kurio metu vyko tas konkurso etapas, pabaigos.

Tačiau eksporto licencijos, išduotos po tarpinių konkurso etapų, vykstančių nuo 2005 m. gegužės 1 d., galioja tik iki 2005 m. rugsėjo 30 d.

Eksporto licenciją išdavusios kompetentingos valstybių narių institucijos, gavusios raštišką licencijos savininko prašymą, gali pratęsti jos galiojimą ne ilgiau nei iki 2005 m. spalio 15 d., jei iškyla techninių kliūčių, kurios neleidžia vykdyti eksporto iki pirmojoje pastraipoje nurodytos vėliausios licencijos galiojimo dienos ir su sąlyga, kad šiems veiksmams netaikoma Tarybos reglamento (EEB) Nr. 565/80 4 ir 5 straipsnyje numatyta tvarka (6).

3. Eksporto licencijos, išduotos po tarpinių konkurso etapų, vykusių tarp 2004 m. liepos 29 d. ir 2004 m. rugsėjo 30 d., galioja tik nuo 2004 m. spalio 1 d.

4. Išskyrus force majeure atvejus, už kiekį, dėl kurio nebuvo įvykdytas įsipareigojimas pagal 12 straipsnio 2 dalyje numatytą licenciją, licencijos savininkas kompetentingai institucijai sumoka nustatytą sumą, jei 6 straipsnio 1 dalyje numatytas užstatas yra mažesnis nei suma, gauta atlikus vieną iš šių skaičiavimų:

a)	iš eksporto licencijoje nurodytos privalomojo mokėjimo už eksportą sumos atėmus paskutiniąją šios licencijos galiojimo dieną galiojančio Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 33 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje numatytą privalomojo mokėjimo už eksportą dydį;

b)	prie licencijoje nurodyto privalomojo mokėjimo už eksportą pridėjus paskutiniąją licencijos galiojimo dieną galiojančio Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 28 straipsnio 2 dalyje nurodytą grąžinamosios išmokos dydį;

c)	iš paskutinę licencijos galiojimo dieną galiojančio Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 28 straipsnio 2 dalyje nurodytos grąžinamosios išmokos atėmus šioje licencijoje nurodytą grąžinamosios išmokos dydį.

Pirmoje pastraipoje numatyta suma lygi skirtumui tarp skaičiavimo, atlikto, atsižvelgiant į situaciją, pagal a, b ar c punktą, rezultato ir 6 straipsnio 1 dalyje numatyto užstato.

14 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2004 m. liepos 19 d.

Komisijos vardu

Franz FISCHLER

Komisijos narys

(1) OL L 178, 2001 6 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 39/2004 (OL L 6, 2004 1 10, p. 16).

(2) OL L 144, 1995 6 28, p. 14. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 96/2004 (OL L 15, 2004 1 22, p. 4).

(3) OL L 152, 2000 6 24, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 636/2004 (OL L 100, 2004 4 6, p. 25).

(4) OL L 16, 1989 1 20, p. 19. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 910/2004 (OL L 163, 2004 4 30, p. 63).

(5) Taip pat ir Kosovas, pagal 1999 m. birželio 10 d. Jungtinių Tautų Saugumo komiteto 1244 rezoliuciją.

(6) OL L 62, 1980 3 7, p. 5.

		ISSN 1725-5120
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 246

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	47 tomas 2004m. liepos 20d.

Turinys		I Aktai, kuriuos skelbti privaloma	Puslapis
	*	2004 m. liepos 12 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1321/2004, dėl Europos palydovinės radijo navigacijos programų valdymo struktūrų sukūrimo	1
	*	2004 m. liepos 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1322/2004, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 2320/97 dėl importuojamų tam tikrų besiūlių vamzdžių iš geležies arba nelegiruoto plieno, kurių kilmės šalys, inter alia, yra Rusija ir Rumunija, apmokestinimo galutiniu antidempingo muitu	10
	*	2004 m. liepos 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1323/2004, iš dalies pakeičiančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1601/1999, nustatantį galutinį kompensacinį muitą Indijos kilmės mažesnio nei 1 mm skersmens nerūdijančio plieno vielos importui	14
		2004 m. liepos 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1324/2004, nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą	19
	*	2004 m. liepos 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1325/2004, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2921/90 dėl pagalbos už kazeino ir kazeinatų gamybai naudojamą nugriebtą pieną dydžio	21
	*	2004 m. liepos 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1326/2004, nustatantis galutinį pagalbos sausiesiems pašarams išmokų dydį 2003–2004 prekybos metams	22
	*	2004 m. liepos 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1327/2004, dėl nuolatinio konkurso dėl privalomųjų mokėjimų ir (ar) grąžinamųjų išmokų taikymo baltojo cukraus eksportui 2004–2005 m.	23
		2004 m. liepos 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1328/2004, nustatantis gvazdikų ir rožių Bendrijos gamintojo ir importo kainas, kad būtų galima taikyti tam tikrų gėlininkystės produktų, kurių kilmės šalys yra Kipras, Izraelis, Jordanija ir Marokas bei Vakarų Krantas ir Gazos Ruožas, importo į Bendriją tvarką	28

	Aktai, priimti remiantis Europos Sąjungos sutarties V antraštine dalimi
*	2004/552/BUSP:2004 m. liepos 12 d. Tarybos Bendrieji veiksmai 2004/552/BUSP, dėl Europos palydovinės radijo navigacinės sistemos, turinčios įtakos Europos Sąjungos saugumui, veikimo aspektų	30
*	2004/553/BUSP:2004 m. liepos 19 d. Tarybos Bendroji pozicija 2004/553/BUSP, iš dalies keičianti Bendrąją poziciją 2003/495/BUSP dėl Irako	32

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	052	39,9
0702 00 00	999	39,9
0707 00 05	052	61,4
0707 00 05	999	61,4
0709 90 70	052	77,9
0709 90 70	999	77,9
0805 50 10	052	65,1
	388	62,8
	524	57,1
	528	49,8
	999	58,7
0808 10 20, 0808 10 50, 0808 10 90	388	81,5
	400	110,2
	404	86,6
	508	78,3
	512	91,6
	524	83,4
	528	79,7
	720	71,5
	804	92,2
	999	86,1
0808 20 50	052	120,3
	388	88,2
	512	87,2
	528	80,3
	999	94,0
0809 10 00	052	187,8
	094	69,5
	999	128,7
0809 20 95	052	287,4
	400	299,0
	404	303,6
	999	296,7
0809 30 10, 0809 30 90	052	161,0
0809 30 10, 0809 30 90	999	161,0
0809 40 05	512	91,6
	624	171,0
	999	131,3

(EUR/100 vienetų)
Laikotarpis: nuo 2004 m. liepos 21 d. iki rugpjūčio 3 d.
Bendrijos gamintojo kaina	Vienažiedžiai gvazdikai	Daugiažiedžiai gvazdikai	Stambiažiedės rožės	Smulkiažiedės rožės
	16,11	14,65	21,40	11,51

Bendrijos importo kaina	Vienažiedžiai gvazdikai	Daugiažiedžiai gvazdikai	Stambiažiedės rožės	Smulkiažiedės rožės
Izraelis	—	—	—	—
Marokas	—	—	—	—
Kipras	—	—	—	—
Jordanija	—	—	—	—
Vakarų Krantas ir Gazos Ruožas	—	—	—	—