31.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 390/1

(1)

Taryba Sprendimu 1999/784/EB (4) nusprendė, kad Bendrija turėtų tapti Europos audiovizualinės observatorijos (toliau – Observatorija) nare tam, kad paremtų pastarosios veiklą. Observatorija padeda stiprinti Bendrijos audiovizualinės pramonės konkurencingumą tobulindama informacijos šios srities subjektams, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, perdavimą ir teikdama aiškesnį padėties rinkoje vaizdą.

(2)

Multimedija ir naujosios technologijos audiovizualiniame sektoriuje užims vis svarbesnę vietą. Tinkamai sustiprinus Observatorijos gebėjimus sekti šias naujoves, ji ir toliau galėtų atlikti svarbų vaidmenį.

(3)

Nors laisvas asmenų, prekių ir paslaugų judėjimas įtvirtintas Sutartyje, audiovizualinėms prekėms ir paslaugoms laisvai judėti trukdo informacijos apie gausius nacionalinių norminių aktų skirtumus mokesčių ir darbo teisės srityse stoka. Observatorija galėtų nemažai padėti rinkdama ir teikdama sistemingą informaciją bei atlikdama ekspertizę mokesčių ir darbo teisės, autorių teisių ir vartotojų apsaugos teisinio reguliavimo srityse.

(4)

Atsižvelgiant į 2003 m. rugsėjo 4 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Televizijos be sienų, kuria buvo raginama teikti metinę lyginamosios analizės ataskaitą dėl galimybių negalią turintiems žmonėms naudotis skaitmenine televizija suteikimo, Observatorijai turėtų būti pasiūlyta rinkti metinius duomenis apie neįgaliems žmonėms skirtų televizijos paslaugų, tokių kaip titravimas, garsiniai komentarai ir ženklų kalba, teikiamų Europos Sąjungos arba Europos Tarybos valstybėse narėse, lygį.

(5)

Bendrijos dalyvavimas Observatorijoje, remiant pastarosios veiklą, yra veiksmingas.

(6)

Šį dalyvavimą tikslinga tęsti tokiam laikotarpiui, koks yra reikalingas Observatorijai patvirtinti savo tolesnės veiklos, pradedant nuo 2006 m., gaires.

(7)

Todėl Sprendimas 1999/784/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

31.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 390/3

(1)

Bendrijos veiksmai, kuriais siekiama skatinti žmogaus teises ir demokratinius principus, kaip išdėstyta 2001 m. gegužės 8 d. Komisijos komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui dėl „Europos Sąjungos vaidmens skatinant žmogaus teises ir demokratizaciją trečiosiose šalyse“, turi būti tęsiami po 2004 m. Reglamentas (EB) Nr. 975/1999 (2) pasirodė esąs tinkamas teisinis dokumentas Bendrijos techninės ir finansinės paramos, skirtos žmogaus teisėms ir demokratizacijos veiklai besivystančiose ir kitose trečiosiose šalyse siekiant bendrųjų tikslų šioje srityje, įgyvendinimui. Tačiau to reglamento galiojimo terminas baigiasi 2004 gruodžio 31 d. Todėl būtina pratęsti šį terminą.

(2)

Remiantis finansinės struktūros, nurodytos Reglamente (EB) Nr. 975/1999, ir orientacinių asignavimų žmogaus teisėms bei demokratizacijos veiklai iki 2006 m. santykiu, šiuo reglamentu nustatoma finansinė struktūra pratęstam programos trukmės laikotarpiui, kuri yra svarbiausias orientacinis dydis biudžeto valdymo institucijai kasmetinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta 1999 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžeto vykdymo tvarkos ir biudžeto sudarymo procedūros tobulinimo (3) 33 punkte.

(3)

Įgyvendinant ES rinkimų stebėjimo misijas, Reglamento (EB) Nr. 975/1999 nuostatos dėl pagalbos įgyvendinimo procedūrų turėtų būti suderintos su 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (4) teisiniais reikalavimais.

(4)

Bendrijos finansinių interesų apsauga ir kova su sukčiavimu bei kitais pažeidimais yra neatskiriama Reglamento (EB) Nr. 975/1999 dalis. Visų pirma pagal tą reglamentą sudarytuose susitarimuose ir sutartyse Komisija turėtų būti įgaliota vykdyti priemones, numatytas 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (5).

(5)

Reglamentui (EB) Nr. 975/1999 įgyvendinti reikalingos priemonės turėtų būti patvirtintos remiantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (6).

(6)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 975/1999 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1)

2 straipsnio 2 dalis papildoma šiuo punktu:

2)

4 straipsnio 1 dalies pabaigoje pridedamas šis sakinys:

„ES rinkimų stebėjimo misijų ir amicus curiae proceso atveju fiziniai asmenys turi teisę į finansavimą pagal šį reglamentą.“

3)

5 straipsnio pirmasis sakinys pakeičiamas taip:

„Kad galėtų pretenduoti į Bendrijos pagalbą, 4 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje nurodyti partneriai privalo turėti pagrindinę būstinę trečiojoje šalyje, galinčioje pretenduoti į Bendrijos pagalbą pagal šį reglamentą, arba Bendrijos valstybėje narėje.“;

4)

7 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Bendrijos finansavimas pagal šį reglamentą vykdomas teikiant dotacijas arba sutartis. Vykdant 2 straipsnyje apibrėžtas veiksmų programas, ES rinkimų stebėjimo misijų dalyviai, kuriems mokama iš žmogaus teisių ir demokratizacijos asignavimų, yra samdomi Komisijos nustatyta tvarka.“;

5)

10 straipsnio pirmoji pastraipa pakeičiama taip:

„Laikotarpiui nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. šio reglamento įgyvendinimui nustatoma 134 milijonų eurų finansinė struktūra.“;

6)

11 ir 12 straipsniai pakeičiami taip:

„11 straipsnis

1.   Komisija priima programų sudarymo ir Bendrijos veiklos nustatymo struktūrą.

Struktūra susideda visų pirma iš:

Ypatingais atvejais gali būti patvirtintos specialios į metinę darbo programą neįtrauktos priemonės.

2.   Komisija parengia metinį pranešimą, nustatantį programų sudarymą ateinantiems metams pagal regionus ir pagal sektorius, ir pateikia įgyvendinimo pranešimą Europos Parlamentui.

Komisija atsako už bendrame daugiamečiame plane apibrėžtų metinių darbo programų valdymą ir suderinimą pagal šį reglamentą ir laikantis lankstumo reikalavimų. Priimtuose sprendimuose turi atsispindėti Europos Sąjungos prioritetai ir pagrindiniai klausimai, susiję su demokratijos stiprinimu, teisine valstybe bei pagarba žmogaus teisėms, ir šie sprendimai turi būti sąlygoti specifinio šių programų pobūdžio. Komisija išsamiai informuoja Europos Parlamentą apie šių procesų eigą.

3.   Komisija įgyvendina šiame reglamente apibrėžtas Bendrijos veiksmų programas vadovaudamasi galiojančiomis biudžetinėmis bei kitomis procedūromis, visų pirma nustatytomis 2002 m. birželio 25d. Tarybos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (7).

12 straipsnis

1.   11 straipsnio 1 dalyje minimi dokumentai priimami 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

Tais atvejais, kai 11 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų metinių darbo programų pakeitimai neviršija 20 % bendros joms skirtos sumos ar iš esmės nekeičia į jas įtrauktų projektų ar programų pobūdžio, tokius pakeitimus priima Komisija. Apie tai ji informuoja 13 straipsnio 1 dalyje minimą komitetą.

2.   Nepažeidžiant 14 straipsnio, sprendimai dėl projektų ir programų, neįtrauktų į metines darbo programas ir viršijančių 1 milijoną eurų, finansavimo priimami vadovaujantis 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.“;

7)

13 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB (1) 4 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis yra 30 dienų.“;

8)

15 straipsnio antrasis sakinys išbraukiamas;

9)

17 straipsnis pakeičiamas taip:

„17 straipsnis

Visuose susitarimuose ar sutartyse, sudarytuose pagal šį reglamentą, aiškiai numatomi Komisijos ir Audito Rūmų įgaliojimai tikrinti visų rangovų ir subrangovų, kurie gauna Bendrijos lėšų, dokumentus ir patalpas. Taikomas 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (8).“;

10)

20 straipsnio antrojoje pastraipoje data „2004 m. gruodžio 31 d.“ pakeičiama data „2006 m. gruodžio 31 d.“.

31.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 390/6

1)

Didesnis kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumas palengvins mobilumą visoje Europoje siekiant visą gyvenimą trunkančio mokymosi tikslų, tuo prisidedant prie mokymo ir lavinimo kokybės gerinimo, ir palengvins mobilumą siekiant profesinių tikslų tarp šalių ir sektorių.

2)

2000 m. gruodžio 7–9 d. Europos Vadovų Tarybos Nicoje patvirtintame Mobilumo veiksmų plane (4) ir 2001 m. liepos 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje 2001/613/EB dėl studentų, besimokančių asmenų, savanorių, mokytojų ir instruktorių mobilumo (5) rekomenduojama siekiant kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumo apibendrinti dokumentų naudojimą, numatant sukurti europinę kvalifikacijų erdvę. Komisijos Įgūdžių ir mobilumo veiksmų plane buvo pareikalauta, kad siekiant palengvinti mobilumą sektoriuose ir tarp jų, būtų plėtojamos ir stiprinamos kvalifikacijų skaidrumą ir pakeičiamumą įtvirtinančios priemonės. 2002 m. kovo 15–16 d. Europos Vadovų Taryba Barselonoje taip pat pareikalavo tolimesnių veiksmų, kad būtų priimtos priemonės, užtikrinančios didesnį diplomų ir kvalifikacijų skaidrumą. 2002 m. birželio 3 d. Tarybos rezoliucijos dėl įgūdžių ir mobilumo (6) ir 2002 m. birželio 27 d. dėl visą gyvenimą trunkančio mokymosi (7) reikalauja didinti bendradarbiavimą siekiant inter alia esamų priemonių pagrindu sukurti pripažinimo ir skaidrumo sistemą.

3)

2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos rezoliucija dėl glaudesnio europinio bendradarbiavimo skatinimo profesinio mokymo ir lavinimo srityse (8) buvo pareikalauta imtis veiksmų siekiant didinti skaidrumą profesinio mokymo ir lavinimo srityse įgyvenant ir racionalizuojant informacines priemones bei tinklus, įskaitant esamų priemonių integravimą į vieną bendrą sistemą. Ši sistema turėtų būti dokumentų portfelis, turintis bendrą firminį pavadinimą ir bendrą logotipą, palaikomas atitinkamų informacinių sistemų ir skatinamas darniais paremiančiais veiksmais Europos bei nacionaliniu lygmeniu.

4)

Siekiant padėti Europos piliečiams geriau apibūdinti savo kvalifikacijas ir gebėjimus ieškant darbo ar norint būti priimtiems į mokymo sistemą, pastaraisiais metais Bendrijos ir tarptautiniu lygmeniu buvo parengta keletas priemonių. Šios priemonės – tai bendra europinė curriculum vitae (CV) forma, kuri buvo pasiūlyta 2002 m. kovo 11 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/236/EB (9), diplomo priedas, kurį rekomendavo Konvencija dėl aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimo Europos regiono valstybėse, priimta 1997 m. balandžio 11 d. Lisabonoje, Europaso mokymas, nustatytas 1998 m. gruodžio 21 d. Tarybos sprendimu 1999/51/EB dėl Europos stažuočių, kurių metu vyksta darbinis mokymas, įskaitant gamybinę praktiką, skatinimo (10), Europos Sąjungos Tarybos parengtas pažymėjimo priedas ir Europos kalbų portfelis. Šios priemonės turi būti įtrauktos į bendrą sistemą.

5)

Nustačius įgyvendinimo struktūrą bei procedūras ir pradėjus jas įgyvendinti, bendra sistema turi būti atvira kitiems jos tikslą atitinkantiems dokumentams įtraukti ateityje. Visų pirma bendra sistema gali būti vėliau plečiama siekiant įtraukti dokumentą, skirtą užregistruoti jo turėtojo gebėjimus informacinės technologijos srityje.

6)

Geros kokybės informacijos teikimas ir orientavimas yra svarbus veiksnys siekiant didesnio kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumo. Veikiančios paslaugos ir tinklai jau atlieka naudingą vaidmenį, kuris galėtų tapti dar naudingesnis glaudžiau bendradarbiaujant, kad išaugtų Bendrijos veiklos pridedamoji vertė.

7)

Todėl būtina užtikrinti, kad pagal šį sprendimą įgyvendinami veiksmai ir kitos atitinkamos politikos sritys, priemonės ir veiksmai būtų darnūs ir papildytų vienas kitą. Pastarieji Bendrijos lygmeniu apima Europos profesinio mokymo plėtros centrą (Cedefop), įkurtą Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 337/75 (11), Europos mokymo fondą, įkurtą Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 1360/90 (12), ir Europos užimtumo tarnybų tinklą (EURES), įkurtą Komisijos sprendimu 2003/8/EB, įgyvendinančiu Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 dėl laisvų darbo vietų užėmimo ir darbo prašymų (13). Taip pat tarptautiniu lygmeniu egzistuoja Europos Tarybos ir UNESCO įkurtas Nacionalinių išsilavinimo pripažinimo informacijos centrų Europos tinklas (ENIC).

8)

Todėl Sprendimu 1999/51/EB įvestą Europaso mokymo dokumentą turėtų pakeisti panašus platesnės apimties dokumentas, kuriame užregistruoti visi tarpvalstybinio mobilumo mokymosi tikslais visoje Europoje, neatsižvelgiant į siekiamą lygį ir objektą, laikotarpiai, tenkinantys atitinkamus kokybės kriterijus.

9)

Europasą turėtų įgyvendinti nacionalinės įstaigos, laikydamosi 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratom) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies c punkto ir 3 dalies (14).

10)

Dalyvavimas turėtų būti atviras stojančioms valstybėms, Bendrijai nepriklausančioms Europos ekonominės erdvės šalims ir stojimo į Europos Sąjungą šalims kandidatėms, vadovaujantis dokumentų, reglamentuojančių Bendrijos ir tų šalių santykius, atitinkamomis nuostatomis. Europos Sąjungoje gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai taip pat turėtų galėti pasinaudoti šia sistema.

11)

Socialiniai partneriai atlieka svarbų vaidmenį, susijusį su šiuo sprendimu, ir turėtų būti įtraukiami į jo įgyvendinimą. Profesinio mokymo patariamasis komitetas, įsteigtas 1963 m. balandžio 2 d. Tarybos sprendimu 63/266/EEB, nustatančiu bendros profesinio mokymo politikos įgyvendinimo bendruosius principus (15), sudarytas iš socialinių partnerių ir valstybių narių nacionalinių institucijų atstovų, turėtų būti reguliariai informuojamas apie šio sprendimo įgyvendinimą. Europos bendrijos lygmens socialiniai partneriai ir kiti atitinkami tretieji asmenys, įskaitant mokymo ir lavinimo įstaigas, turės ypatingą vaidmenį, susijusį su skaidrumo iniciatyvomis, kurias atėjus laikui būtų galima įtraukti į Europaso sistemą.

12)

Kadangi šio sprendimo tikslo, ypač bendros Bendrijos sistemos, užtikrinčios kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumą, sukūrimo, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi dėl jo apimties ir plataus masto to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina tam tikslui pasiekti.

13)

Priemonės, būtinos šios direktyvos įgyvendinimui, turi būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (16).

14)

Tarybos sprendimas 1999/51/EB turi būti panaikinamas,

a)

Europaso curriculum vitae (toliau – Europaso CV), nurodytas 5 straipsnyje;

b)

6–9 straipsniuose nurodyti dokumentai;

c)

bet kurie kiti dokumentai, Komisijos patvirtinti kaip Europaso dokumentai, pagal I priede išdėstytus kriterijus bei 4 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką.

a)

bendradarbiaudamas su atitinkamomis nacionalinėmis įstaigomis koordinuoja veiklą, susijusią su Europaso dokumentų prieinamumu arba išdavimu, arba prireikus vykdo šią veiklą;

b)

pagal 10 straipsnį nustato ir valdo nacionalinę informacinę sistemą;

c)

skatinti Europaso naudojimą, įskaitant paslaugų internetu panaudojimą;

d)

bendradarbiaudamas su atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis užtikrina, kad piliečiams būtų prieinama pakankamai informacijos ir konsultavimo dėl Europaso ir jo dokumentų;

e)

palengvina informacijos ir konsultacijų apie mokymosi galimybes visoje Europoje, mokymo ir lavinimo sistemų struktūrą bei kitais su mobilumu mokymosi tikslais susijusiais klausimais teikimą, ypač glaudžiai koordinuojantis su atitinkamomis Bendrijos ir nacionalinėmis tarnybomis, ir prireikus sudaro galimybes piliečiams susipažinti su įvadinėmis gairėmis apie mobilumą;

f)

valdo nacionaliniu lygmeniu visai su šiuo sprendimu susijusiai veiklai skirtą Bendrijos finansinę paramą;

g)

dalyvauja Europos tinkle, kurį koordinuoja NEC-ai.

a)

užtikrina, kad Bendrijos ir nacionaliniu lygmeniu būtų teikiama pakankamai paskatinimo ir informacijos, inter alia piliečiams, mokymo ir lavinimo teikėjams, socialiniams partneriams ir įmonėms, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, remiančias ir, kiek reikia, integruojančias NEC-ų veiklą;

b)

užtikrina pakankamą atitinkamo lygio bendradarbiavimą su atitinkamomis tarnybomis, ypač su EURES tarnyba ir kitomis Bendrijos tarnybomis;

c)

imasi veiksmų, kad būtų sudarytos palankios sąlygos lygioms galimybėms, ypač didinant visų atitinkamų subjektų informuotumą;

d)

užtikrina, kad visi atitinkami suinteresuoti asmenys, įskaitant mokymo ir lavinimo institucijas bei socialinius partnerius, dalyvauja šio sprendimo įgyvendinime;

e)

užtikrina, kad atliekant visus šio sprendimo įgyvendinimo veiksmus būtų visiškai laikomasi atitinkamų Bendrijos bei nacionalinių nuostatų dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos.

31.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 390/21

(1)

Bendrijos veiksmai, kuriais siekiama skatinti žmogaus teises ir demokratinius principus, kaip išdėstyta 2001 m. gegužės 8 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Europos Sąjungos vaidmens skatinant žmogaus teises ir demokratizaciją trečiosiose šalyse (1), bus tęsiami po 2004 m. 1999 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 975/1999, nustatantis reikalavimus dėl vystymąsi remiančio bendradarbiavimo veiksmų programų, kurios padeda siekti bendrojo tikslo – plėtoti ir įtvirtinti demokratiją ir teisinę valstybę bei gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves, įgyvendinimo (2), ir Reglamentas (EB) Nr. 976/1999 (3) pasirodė esantys tinkami teisiniai dokumentai Bendrijos techninės ir finansinės paramos, skirtos žmogaus teisėms ir demokratizacijos veiklai besivystančiose ir kitose trečiosiose šalyse siekiant bendrųjų tikslų šioje srityje, įgyvendinimui. Tačiau minėtų reglamentų galiojimo terminas baigiasi 2004 gruodžio 31 d. Todėl būtina pratęsti šį terminą.

(2)

Remiantis Reglamente (EB) Nr. 976/1999 nustatytu finansinės orientacinės sumos santykiu ir orientaciniais žmogaus teisėms ir demokratizacijai skirtais asignavimais iki 2006 m., programos pratęsimo laikotarpiui į šį reglamentą įtraukiama padidinta finansinė orientacinė suma, kaip apibrėžta 1999 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžeto vykdymo tvarkos ir biudžeto sudarymo procedūros tobulinimo (4) 34 punkte, nedarant poveikio Sutartyje apibrėžtiems biudžeto valdymo institucijos įgaliojimams.

(3)

Įgyvendinant ES rinkimų stebėjimo misijas, Reglamento (EB) Nr. 976/1999 nuostatos dėl pagalbos įgyvendinimo procedūrų turėtų būti suderintos su 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (5) teisiniais reikalavimais.

(4)

Bendrijos finansinių interesų apsauga ir kova su sukčiavimu bei kitais pažeidimais yra neatskiriama Reglamento (EB) Nr. 976/1999 dalis. Visų pirma, pagal tą reglamentą sudarytuose susitarimuose ir sutartyse Komisija turėtų būti įgaliota vykdyti priemones, numatytas 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (6).

(5)

Reglamentui (EB) Nr. 976/1999 įgyvendinti reikalingos priemonės turėtų būti patvirtintos, vadobaujantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (7).

(6)

Reglamentas (EB) Nr. 976/1999 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1)

3 straipsnio 2 dalis papildoma šiuo punktu:

2)

5 straipsnio 1 dalies pabaigoje pridedamas šis sakinys:

„ES rinkimų stebėjimo misijų ir amicus curiae proceso atveju fiziniai asmenys gali pretenduoti į finansavimą pagal šį reglamentą.“;

3)

6 straipsnio pirmasis sakinys pakeičiamas taip:

„Kad galėtų pretenduoti į Bendrijos pagalbą, 5 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje nurodyti partneriai privalo turėti pagrindinę būstinę trečiojoje šalyje, galinčioje pretenduoti į Bendrijos pagalbą pagal šį reglamentą, arba Bendrijos valstybėje narėje.“;

4)

8 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Pagal šį reglamentą skiriant Bendrijos finansavimą teikiamos dotacijos arba sutartys. Vykdant 2 straipsnyje apibrėžtas veiksmų programas, ES rinkimų stebėjimo misijų nariai, kuriems mokama iš žmogaus teisių ir demokratizacijos asignavimų, samdomi Komisijos nustatyta tvarka.“;

5)

11 straipsnio pirmoji pastraipa pakeičiama taip:

„Finansinė orientacinė suma, skiriama šio reglamento įgyvendinimui 2005–2006 metų laikotarpiu, yra 78 milijonai eurų.“;

6)

12 ir 13 straipsniai pakeičiami taip:

„12 straipsnis

1.   Komisija priima Bendrijos veiklos programų sudarymo ir nustatymo struktūrą.

Struktūra visų pirma susideda iš:

Tam tikrais atvejais gali būti patvirtintos konkrečios į metinę darbo programą neįtrauktos priemonės.

2.   Komisija parengia metinį pranešimą, nustatantį programų sudarymą ateinantiems metams pagal regionus ir pagal sektorius, ir praneša apie įgyvendinimą Europos Parlamentui.

Komisija atsako už bendrame daugiamečiame plane apibrėžtų metinių darbo programų valdymą ir adaptavimą pagal šį reglamentą ir laikantis lankstumo reikalavimų. Priimtuose sprendimuose turi atsispindėti Europos Sąjungos prioritetai ir pagrindiniai klausimai, susiję su demokratijos stiprinimu, teisine valstybe bei pagarba žmogaus teisėms, ir šie sprendimai turi būti sąlygoti specifinio šių programų pobūdžio. Komisija išsamiai informuoja Europos Parlamentą apie šių procesų eigą.

3.   Komisija įgyvendina šiame reglamente apibrėžtas Bendrijos veiksmų programas vadovaudamasi galiojančiomis biudžetinėmis bei kitomis procedūromis, visų pirma nustatytomis Reglamente (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002.

13 straipsnis

1.   12 straipsnio 1 dalyje minimi dokumentai priimami 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Tais atvejais, kai 12 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų metinių darbo programų pakeitimai neviršija 20 % bendros joms skirtos sumos ar iš esmės nekeičia į jas įtrauktų projektų ar programų pobūdžio, tuos pakeitimus priima Komisija. Apie tai ji informuoja 14 straipsnio 1 dalyje minimą komitetą.

2.   Nepažeidžiant 15 straipsnio, sprendimai dėl projektų ir programų, neįtrauktų į metines darbo programas ir viršijančių 1 milijoną eurų, finansavimo priimami 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“;

7)

14 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Tarybos sprendimo 1999/468/EB (8) 4 straipsnis ir 7 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis yra 30 dienų.“

8)

16 straipsnio antrasis sakinys išbraukiamas;

9)

18 straipsnis pakeičiamas taip:

„18 straipsnis

Visuose susitarimuose ar sutartyse, sudarytose pagal šį reglamentą, aiškiai numatomi Komisijos ir Audito Rūmų įgaliojimai tikrinti visų rangovų ir subrangovų, kurie gauna Bendrijos lėšų, dokumentus ir patalpas. Taikomas Reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (9).“;

10)

21 straipsnio antrojoje pastraipoje data „2004 m. gruodžio 31 d.“ pakeičiama data „2006 m. gruodžio 31 d.“.

31.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 390/24

(1)

1989 m. gegužės 3 d. Tarybos direktyva 89/336/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektromagnetiniu suderinamumu, suderinimo (3) buvo peržiūrėta vadovaujantis su vidaus rinka susijusių teisės aktų supaprastinimo (SLIM) iniciatyva. SLIM procesas ir po to sekusios nuodugnios konsultacijos atskleidė poreikį užbaigti, sustiprinti ir išaiškinti Direktyvoje 89/336/EEB nustatytą sistemą.

(2)

Valstybės narės yra atsakingos už tai, kad būtų užtikrinta radijo ryšių, įskaitant radijo transliacijų priėmimą ir radijo mėgėjų veiklą, veikiančių laikantis Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) radijo ryšio reglamento, elektros tiekimo tinklų ir telekomunikacijų tinklų, taip pat prie jų prijungtų įrenginių, apsauga nuo elektromagnetinių trikdžių.

(3)

apsaugą nuo elektromagnetinių trikdžių užtikrinančios nacionalinės teisės aktų nuostatos turėtų būti suderintos, siekiant užtikrinti laisvą elektrinių ir elektroninių aparatų judėjimą, nemažinant pagrįstų apsaugos lygių valstybėse narėse.

(4)

Apsauga nuo elektromagnetinių trikdžių reikalauja, kad būtų nustatyti įpareigojimai įvairiems ūkio subjektams. Kad tokia apsauga būtų pasiekta, tie įsipareigojimai turėtų būti taikomi teisingai ir veiksmingai.

(5)

Elektromagnetinis įrenginių suderinamumas turėtų būti reglamentuojamas taip, kad būtų užtikrintas vidaus rinkos, tai yra, vidaus sienų neturinčios erdvės, kurioje užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas, veikimas.

(6)

Įrenginiams, kuriems taikoma ši direktyva, turėtų priklausyti ir aparatai, ir stacionarūs įrengimai. Tačiau vieniems ir kitiems turėtų būti nustatytos atskiros nuostatos. Taip yra dėl to, kad aparatai laisvai juda Bendrijoje, o stacionarūs įrengimai, sumontuoti iš įvairių tipų aparatų ir, prireikus, kitų prietaisų, įrengiami nuolatiniam naudojimui iš anksto nustatytoje vietoje. Daugeliu atvejų tokių įrengimų sandara ir funkcija atitinka jų naudotojų konkrečius poreikius.

(7)

Ši direktyva neturėtų būti taikoma radijo ryšio įrenginiams ir telekomunikacijų galiniams įrenginiams, nes juos jau reglamentuoja 1999 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/5/EB dėl radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo (4). Elektromagnetinio suderinamumo reikalavimai abejose direktyvose pasiekia tą patį apsaugos lygį.

(8)

Ši direktyva neturėtų būti taikoma orlaiviams arba įrenginiams, kurie skirti įmontuoti orlaiviuose, nes jiems jau taikomos specialios Bendrijos arba tarptautinės taisyklės, reglamentuojančios elektromagnetinį suderinamumą.

(9)

Nėra būtinybės šia direktyva reglamentuoti įrenginių, kurie elektromagnetinio suderinamumo požiūriu iš esmės nėra žalingi.

(10)

Ši direktyva neturėtų būti taikoma įrenginių saugai, nes tai aptariama kituose atitinkamuose Bendrijos ar nacionalinės teisės aktuose.

(11)

Šia direktyva reglamentuojant aparatus, ji turėtų būti taikoma pagamintiems aparatams, kurie pirmą kartą yra prekyboje Bendrijos rinkoje. Kai kurie komponentai ar sudėtinės dalys turėtų tam tikromis sąlygomis būti laikomi aparatais, jeigu juos gali įsigyti galutinis vartotojas.

(12)

Ši direktyva paremta 1985 m. gegužės 7 d. Tarybos rezoliucijoje dėl naujo požiūrio į techninį suderinimą ir standartus (5) nustatytais principais. Laikantis šio požiūrio, įrenginių projektavimui ir gamybai taikomi esminiai elektromagnetinio suderinamumo reikalavimai. Techninę išraišką tiems reikalavimams suteikia darnieji Europos standartai, kuriuos turi priimti įvairios Europos standartizacijos įstaigos – Europos standartizacijos komitetas (CEN), Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (CENELEC) ir Europos telekomunikacijų standartų institutas (ETSI). Šios direktyvos srityje CEN, CENELEC ir ETSI yra institucijos, pripažintos kompetentingomis priimti darniuosius standartus, kuriuos jos rengia laikydamosi jų bendradarbiavimo su Komisija bendrųjų gairių ir 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/34/EB, nustatančioje informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką (6), nustatytos tvarkos.

(13)

Darniuosiuose standartuose atsispindi visuotinai pripažintas technikos pasiekimų lygis elektromagnetinio suderinamumo atžvilgiu Europos Sąjungoje. Todėl Bendrijos lygmeniu suderintų įrenginių elektromagnetinio suderinamumo standartų turėjimas yra svarbus vidaus rinkos veikimui; kai tik Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbiama nuoroda į tokį standartą, jo laikymosi atveju atitikimas reikiamiems esminiams reikalavimams turėtų būti preziumuojamas, nors tokį atitikimą turėtų būti leidžiama įrodinėti ir kitais būdais. Darniojo standarto laikymasis reiškia atitikimą jo nuostatoms, tą įrodant metodais, aprašytais arba nurodytais tame darniajame standarte.

(14)

Įrenginių, skirtų prijungti juos prie tinklų, gamintojai turėtų tokius įrenginius konstruoti taip, kad naudojant juos normaliomis darbo sąlygomis tinklai būtų apsaugoti nuo neleistino paslaugų pablogėjimo. Tinklų operatoriai turėtų konstruoti savo tinklus taip, kad įrenginių, kurie bus jungiami prie tinklų, gamintojams nebūtų užkrauta neproporcinga našta siekiant apsaugoti tinklus nuo neleistino paslaugų pablogėjimo. Rengdamos darniuosius standartus, Europos standartizacijos organizacijos turėtų tinkamai atsižvelgti į šį tikslą (taip pat įvertindamos ir kaupiamuosius atitinkamų tipų elektromagnetinių reiškinių padarinius).

(15)

Pateikti aparatus į rinką ar pradėti juos eksploatuoti turėtų būti galima tik atitinkamiems gamintojams nustačius, kad tokie aparatai yra suprojektuoti ir pagaminti laikantis šios direktyvos reikalavimų. Pateikti į rinką aparatai turi būti pažymėti atitiktį šiai direktyvai patvirtinančiu „CE“ ženklu. Nors gamintojai turėtų būti atsakingi už atitikties įvertinimą ir nėra jokio poreikio pasitelkti nepriklausomą atitikties įvertinimo įstaigą, tačiau gamintojai turėtų turėti galimybę laisvai naudotis tokios įstaigos paslaugomis.

(16)

Atitikties įvertinimo įpareigojimu turėtų būti reikalaujama, kad gamintojas atliktų aparato elektromagnetinio suderinamumo įvertinimą pagal atitinkamus reiškinius ir nustatytų, ar aparatas atitinka šios direktyvos apsaugos reikalavimus.

(17)

Kai aparatas gali būti skirtingų konfigūracijų, elektromagnetinio suderinamumo įvertinimu turėtų būti patvirtinama, kad tų konfigūracijų, kurios, kaip numato gamintojas, atspindi įprastinį naudojimą pagal paskirtį, aparatas atitinka apsaugos reikalavimus; tokiais atvejais turėtų pakakti atlikti įvertinimą remiantis konfigūracija, galinčia skleisti didžiausius trikdžius, ir konfigūracija, galinčia būti jautriausia trikdžiams.

(18)

Stacionarūs įrengimai, įskaitant didelius mechanizmus ir tinklus, gali sukelti elektromagnetinius trikdžius arba būti tokių trikdžių paveikti. Stacionarūs įrengimai ir aparatai gali turėti sąsają, ir stacionarių įrengimų skleidžiami elektromagnetiniai trikdžiai gali paveikti aparatus bei vice versa. Elektromagnetinio suderinamumo požiūriu nesvarbu, ar elektromagnetinius trikdžius skleidžia aparatai, ar stacionarūs įrengimai. Todėl stacionariems įrengimams ir aparatams turėtų būti taikomas darnus ir visapusiškas esminių reikalavimų režimas. Turėtų būti galima taikyti darniuosius standartus stacionariems įrengimams, kad būtų galima parodyti, jog jie atitinka esminius reikalavimus, kuriuos apima tokie standartai.

(19)

Stacionarių įrengimų, dėl jų specifinių charakteristikų, nereikia žymėti „CE“ ženklu arba parengti jų atitikties deklaraciją.

(20)

Netikslinga įvertinti aparatų, pateikiamų į rinką įmontuoti į tam tikrą stacionarų įrengimą, kurių įsigyti kitai paskirčiai negalima, atitiktį atskirai nuo stacionaraus įrengimo, į kurį jie turi būti įmontuoti. Todėl tokiems aparatams neturėtų būti taikoma atitikties įvertinimo procedūra, kuri įprastai taikoma aparatams. Tačiau neleistina, kad tokie aparatai pažeistų stacionaraus įrengimo, į kurį jie yra įmontuoti, atitiktį. Jei aparatas įmontuojamas į daugiau nei vieną identišką stacionarų įrengimą, tam, kad nebūtų taikoma atitikties įvertinimo procedūra, turėtų pakakti šių įrengimų elektromagnetinio suderinamumo charakteristikų identifikavimo.

(21)

Siekiant užtikrinti, kad gamintojai ir kitos susijusios šalys galėtų prisitaikyti prie naujos reguliavimo tvarkos, reikalingas pereinamasis laikotarpis.

(22)

Kadangi šios direktyvos tikslo, t.y. užtikrinti vidaus rinkos veikimą reikalaujant, kad įrenginiai atitiktų pakankamą elektromagnetinio suderinamumo lygį, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi, dėl jo masto ir poveikio, to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(23)

Todėl Direktyva 89/336/EEB turėtų būti panaikinta,

(a)

įrenginiams, kuriuos apima Direktyva 1999/5/EB;

(b)

aviacijos produktams, dalims ir prietaisams, nurodytiems 2002 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1592/2002 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiančiame Europos aviacijos saugos agentūrą (7);

(c)

radijo mėgėjų naudojamiems radijo ryšio įrenginiams, kaip apibrėžta radijo ryšio reglamente, priimtame pagal ITU įstatus ir konvenciją (8), išskyrus atvejus, kai tokie įrenginiai yra prekyboje. Sudėtinių dalių, iš kurių radijo mėgėjai gali patys sumontuoti prietaisą, rinkiniai ir komerciniai įrenginiai, kuriuos radijo mėgėjai pritaikė savo reikmėms, nelaikomi prekyboje esančiais įrenginiais.

(a)

negali sukelti ar palaikyti elektromagnetinio spinduliavimo, viršijančio lygį, kuriam esant radijo ryšio ir telekomunikacijų įrenginiai bei kiti įrenginiai veikia pagal paskirtį; ir

(b)

veiks be nepriimtino pablogėjimo dėl elektromagnetinių trikdžių, paprastai atsirandančių įrenginius naudojant pagal paskirtį.

(a)

„įrenginiai“ – tai aparatai arba stacionarūs įrengimai;

(b)

„aparatas“ – tai pagamintas įtaisas ar įtaisų derinys, esantis prekyboje kaip atskiras funkcinis vienetas, skirtas galutiniam vartotojui ir galintis sukelti elektromagnetinius trikdžius, arba kurio veikimui tokie trikdžiai gali daryti poveikį;

(c)

„stacionarus įrengimas“ – tai tam tikras keleto tipų aparatų ir, tam tikrais atvejais, kitų prietaisų derinys, kuris sumontuojamas, įrengiamas ir skirtas nuolatos naudoti iš anksto nustatytoje vietoje;

(d)

„elektromagnetinis suderinamumas“ – tai įrenginio geba patenkinamai veikti savo elektromagnetinėje aplinkoje, nesukeliant neleistinų elektromagnetinių trikdžių kitiems tos aplinkos įrenginiams;

(e)

„elektromagnetinis trikdys“ – tai bet kuris elektromagnetinis reiškinys, galintis pabloginti įrenginio veikimą. Elektromagnetinis trikdys gali būti elektromagnetinis triukšmas, nepageidaujamas signalas arba pokytis pačioje sklidimo terpėje;

(f)

„atsparumas“ – tai įrenginio sugebėjimas veikti pagal paskirtį be pablogėjimo esant elektromagnetiniams trikdžiams;

(g)

„saugos tikslai“ – tai žmogaus gyvybės arba nuosavybės saugumo užtikrinimo tikslai;

(h)

„elektromagnetinė aplinka“ – tai konkrečioje vietoje pastebimi visi elektromagnetiniai reiškiniai.

(a)

„komponentai arba sudėtinės dalys“, skirti tam, kad juos į aparatą įmontuotų galutinis vartotojas, kurie gali sukelti elektromagnetinius trikdžius arba kurių veikimui tokie trikdžiai gali daryti poveikį;

(b)

„judrieji įrenginiai“, apibrėžiami kaip aparatų ir, tam tikrais atvejais, kitų prietaisų derinys, skirtas perkelti iš vietos į vietą ir veikti keliose skirtingose vietose.

(a)

priemones, skirtas įveikti esamas ar numatomas elektromagnetinio suderinamumo problemas konkrečioje vietoje;

(b)

priemones, naudojamas saugos tikslams, kad būtų apsaugoti viešieji telekomunikacijų tinklai arba priėmimo ar perdavimo stotys, naudojamos saugos tikslams spektro atžvilgiu aiškiai apibrėžtose situacijose.

(a)

neskelbti;

(b)

skelbti su apribojimais;

(c)

išlaikyti nuorodą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(d)

panaikinti nuorodą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(a)

I priede nurodytų esminių reikalavimų nesilaikymu, kai aparatas neatitinka 6 straipsnyje nurodytų darniųjų standartų;

(b)

netinkamu 6 straipsnyje nurodytų darniųjų standartų taikymu;

(c)

6 straipsnyje nurodytų darniųjų standartų trūkumais.

31.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 390/38

(1)

Veiksmingos, skaidrios ir integruotos vertybinių popierių rinkos prisideda prie tikrai vieningos rinkos kūrimo Bendrijoje ir skatina ekonomikos augimą bei darbo vietų kūrimą geriau paskirstydamos kapitalą ir mažindamos kainas. Tikslios, išsamios ir savalaikės informacijos apie vertybinių popierių emitentus atskleidimas sukuria nenutrūkstamą investuotojų pasitikėjimą ir leidžia, remiantis informacija, įvertinti jų verslo padėtį ir turtą. Taip stiprinama tiek investuotojų apsauga, tiek rinkos efektyvumas.

(2)

Šiuo tikslu vertybinių popierių emitentai investuotojams turėtų užtikrinti tinkamą skaidrumą reguliariai pateikdami informaciją. Tuo pačiu tikslu akcininkai arba fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys balsavimo teises arba finansines priemones, kurių pagrindu jie turi teisę įsigyti apyvartoje esančių akcijų su balsavimo teise, taip pat turėtų informuoti emitentus apie įsigytas akcijas arba apie kitus pasikeitimus, susijusius su kontroliniais akcijų paketais bendrovėse, kad emitentai galėtų tinkamai informuoti visuomenę.

(3)

1999 m. gegužės 11 d. Komisijos komunikatas, pavadintas „Finansų rinkos modelio įgyvendinimas: veiksmų planas“ nustato veiksmų, reikalingų siekiant užbaigti kurti vieningą finansinių paslaugų rinką, seką. 2000 m. kovo mėn. Lisabonos Europos Vadovų Taryba paragino šį veiksmų planą įgyvendinti iki 2005 m. Veiksmų plane pažymėtas poreikis parengti direktyvą, kuria būtų atnaujinti skaidrumo reikalavimai. Šis poreikis buvo patvirtintas 2002 m. kovo mėn. Barselonos Europos Vadovų Tarybos.

(4)

Ši direktyva turėtų būti suderinta su uždaviniais ir pareigomis, kuriuos Sutartis ir Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statutas kelia Europos centrinių bankų sistemai (ECBS) ir valstybių narių centriniams bankams; siekiant užtikrinti, kad bus siekiama pirminių Bendrijos teisės tikslų, šiuo požiūriu ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas valstybių narių centriniams bankams, kurių akcijomis šiuo metu leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje.

(5)

Didesnis nacionalinės teisės nuostatų dėl periodinės ir einamosios informacijos reikalavimų, keliamų vertybinių popierių emitentams, suderinimas turėtų padėti siekiant užtikrinti aukštą investuotojų apsaugos lygį visoje Bendrijoje. Tačiau ši direktyva neturi poveikio esamiems Bendrijos teisės aktams dėl investicinių vienetų, kuriuos išleido kolektyvinio investavimo subjektai, išskyrus uždaro tipo, bei dėl investicinių vienetų, įsigytų arba perleistų šiose įmonėse.

(6)

Akcijų arba skolos vertybinių popierių, kurių nominalioji vieneto vertė mažesnė nei 1 000 eurų, emitento priežiūrą šios direktyvos tikslais geriausiai galėtų vykdyti valstybė narė, kurioje emitentas turi savo registruotą buveinę. Šiuo požiūriu nepaprastai svarbu užtikrinti, kad būtų nuosekliai laikomasi 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą (4). Dėl to paties turi būti nustatytas tam tikras lankstumas, sudarantis sąlygas trečiųjų šalių emitentams ir Bendrijos bendrovėms, leidžiančioms kitus nei pirmiau paminėtus vertybinius popierius, pasirinkti buveinės valstybę narę.

(7)

Aukštas investuotojų apsaugos lygis visoje Bendrijoje padėtų panaikinti kliūtis, trukdančias vertybiniams popieriams patekti į reguliuojamas rinkas, esančias ar veikiančias valstybėje narėje. Valstybėms narėms, išskyrus buveinės valstybę narę, turėtų būti nebeleidžiama riboti vertybinių popierių įtraukimo į jų reguliuojamųjų rinkų sąrašą, nustatant griežtesnius reikalavimus dėl periodinės ir einamosios informacijos apie emitentus, kurių vertybiniai popieriai buvo įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą.

(8)

Kliūčių pašalinimas pagal šią direktyvą buveinės valstybės narės principo pagrindu neturėtų paveikti kitų, į šios direktyvos taikymo sritį neįeinančių sričių, tokių kaip akcininkų teisės dalyvauti emitento valdyme. Jis taip pat neturėtų paveikti buveinės valstybės narės teisės reikalauti, kad emitentas papildomai skelbtų dalį arba visą reglamentuojamą informaciją laikraščiuose.

(9)

2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (5) jau sudarė sąlygas suvienodinti finansinės atskaitomybės standartus visos Bendrijos lygiu emitentams, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir iš kurių reikalaujama parengti konsoliduotą atskaitomybę. Taigi be visoms bendrovėms taikomų bendrovių teisės direktyvų vertybinių popierių emitentams jau nustatytas specialus režimas. Pasirinktas požiūris šia direktyva pritaikomas metinei ir tarpinei finansinei atskaitomybei įtraukiant principą, reikalaujantį tikrai ir teisingai parodyti emitento turtą, įsipareigojimus, finansinę padėtį ir pelną bei nuostolius. Finansinės atskaitomybės santrauka, kaip pusmečio finansinės atskaitomybės dalis, taip pat yra pakankamas pagrindas parodyti tikrą ir teisingą vaizdą apie emitento finansinių metų pirmųjų šešių mėnesių veiklą.

(10)

Metinė finansinė atskaitomybė turėtų užtikrinti informaciją apie visus metus po to, kai emitento vertybiniais popieriais buvo leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje. Didesnė metinių finansinių atskaitomybių palyginimo galimybė padeda vertybinių popierių rinkų investuotojams tik tuo atveju, jeigu jie gali būti tikri, kad ši informacija bus paskelbta per tam tikrą laiką pasibaigus finansiniams metams. Tam tikromis sąlygomis buveinės valstybė narė gali leisti emitentams nerengti pagal šios direktyvos reikalaujamus standartus metinės finansinės atskaitomybės apie skolos vertybinius popierius, kuriais reguliuojamoje rinkoje buvo leista prekiauti iki 2005 m. sausio 1 d. ir kurie buvo išleisti trečiojoje šalyje įsteigtų emitentų.

(11)

Ši direktyva įveda išsamesnę pusmečio finansinę atskaitomybę emitentams, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje. Tai turėtų leisti investuotojams įvertinti emitento būklę, remiantis patikimesne informacija.

(12)

Buveinės valstybė narė gali numatyti išimtis skolos vertybinių popierių emitentams dėl pusmečio atskaitomybės, kai:

(13)

Europos Parlamentas ir Taryba pritaria Komisijos 2003 m. gegužės 21 d. veiksmų plane „Bendrovių teisės modernizavimas ir bendrovių valdymo pagerinimas Europos Sąjungoje“ nurodytam jos įsipareigojimui artimiausiu metu svarstyti, kaip sustiprinti skaidrumą atlyginimų politikoje, bendrame sumokėtame atlyginime (įskaitant bet kokį galimą arba atidėtą kompensavimą) bei naudoje, suteikiamoje kiekvienam administracinių, valdymo arba priežiūros institucijų nariui, pagal tos naudos rūšį, taip pat Komisijos ketinimui artimiausiu metu pateikti rekomendacijas šiais klausimais.

(14)

Buveinės valstybė narė turėtų skatinti emitentus, kurių akcijomis buvo leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje ir kurių pagrindinė veikla susijusi su gavybos pramone, metinėje finansinėje atskaitomybėje atskleisti informaciją apie mokėjimus vyriausybėms. Pagal struktūrą, nustatytą įvairiuose tarptautiniuose finansiniuose forumuose, buveinės valstybė narė taip pat turi skatinti didinti tokių mokėjimų skaidrumą.

(15)

Direktyva taip pat nustatys pusmečio atskaitomybės privalomumą tik skolos vertybinių popierių emitentams reguliuojamose rinkose. Išimtys bus teikiamos tik didmeninėms rinkoms tuo atveju, kai žemiausia vieneto nominalioji vertė yra ne mažesnė negu 50 000 eurų, kaip nurodyta Direktyvoje 2003/71/EB. Kai skolos vertybiniai popieriai leidžiami kita valiuta, išimtys turėtų būti galimos tik tuomet, kai vieneto nominalioji vertė tokia valiuta jų išleidimo dieną lygi bent 50 000 eurų.

(16)

Kad informacija apie akcijų emitento veiklą per finansinius metus būtų pateikiama laiku ir kuo patikimesnė, reikia dažniau teikti tarpinę informaciją. Todėl turėtų būti įvestas reikalavimas skelbti tarpinį vadovybės pranešimą per pirmuosius šešis ir antrąjį tarpinį pranešimą per antruosius šešis finansinių metų mėnesius. Akcijų emitentai, kurie jau skelbia ketvirčio finansinę atskaitomybę, nebeturėtų privalėti skelbti tarpinių vadovybės pranešimų.

(17)

Atitinkamos poveikio priemonių taisyklės, nustatytos kiekvienos valstybės narės pagal jos nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus, turėtų būti taikomos emitentams, jų administraciniams, valdymo ar priežiūros organams arba emitentų atsakingiems asmenims. Valstybės narės turėtų pasilikti laisvę nustatyti poveikio priemonių mastą.

(18)

Visuomenė turėtų būti informuojama apie kontrolinių akcijų paketų pasikeitimus emitentuose, kurių akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, esančioje arba veikiančioje Bendrijos teritorijoje. Ši informacija turėtų padėti investuotojams įsigyti arba perleisti akcijas žinant apie visus balsavimo struktūros pasikeitimus; ji taip pat turėtų sustiprinti veiksmingą akcijų emitentų kontrolę ir bendrą rinkos skaidrumą svarbiuose kapitalo judėjimuose. Tam tikromis aplinkybėmis turėtų būti teikiama informacija apie įkeistas akcijas arba finansines priemones, kaip jos apibūdintos 13 straipsnyje.

(19)

9 straipsnis ir 10 straipsnio c punktas neturėtų būti taikomi akcijoms, kurios skiriamos ECBS narių arba nariams, vykdantiems savo, kaip monetarines funkcijas vykdančių valdžios institucijų, funkcijas su sąlyga, kad nebus naudojamasi šių akcijų balsavimo teise; „trumpo laikotarpio“ sąvoka 11 straipsnyje turėtų būti suprantama atsižvelgiant į kreditines operacijas, vykdomas pagal Sutarties ir Europos centrinio banko (ECB) teisės aktus, ypač ECB gaires dėl pinigų politikos priemonių bei procedūrų ir TARGET, taip pat į kreditines operacijas, kuriomis siekiama vykdyti lygiavertes funkcijas pagal nacionalines nuostatas.

(20)

Kad tam tikri rinkos dalyviai be reikalo nebūtų pernelyg apkrauti ir siekiant išsiaiškinti, kas iš tikrųjų daro įtaką emitentui, nereikia reikalauti pranešimo apie kontrolinį akcijų arba kitų finansinių priemonių, kaip jos apibūdintos 13 straipsnyje, paketą, jei jis suteikia teisę įsigyti akcijų rinkos formuotojo arba saugotojo atžvilgiu, arba apie akcijų ar finansinių priemonių, kurios įsigytos tik įskaitymo ir atsiskaitymo tikslais, paketą, neviršijant visoje Bendrijoje taikytinų limitų ir garantijų. Buveinės valstybei narei turi būti leidžiama numatyti tam tikrų išimčių, susijusių su akcijų paketais kredito institucijų ir investicinių įmonių prekybos knygose.

(21)

Kad būtų išsiaiškinta, kas iš tikrųjų yra kontrolinio akcijų paketo savininkas arba kitų finansinių priemonių didžiausias savininkas tame pačiame emitente visoje Bendrijoje, iš patronuojančių įmonių neturėtų būti reikalaujama sujungti savo akcijų paketus su kolektyvinių investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų (KIPVPS) arba investicinių įmonių valdomais paketais, su sąlyga, kad šie subjektai ar įmonės naudojasi balsavimo teise nepriklausomai nuo patronuojančių įmonių ir atitinka tam tikras tolesnes sąlygas.

(22)

Einamoji informacija vertybinių popierių, kuriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, savininkams turi būti ir toliau grindžiama lygių galimybių principu. Tokios lygios galimybės taikomos tik tokią pačią padėtį užimantiems akcininkams ir todėl netaikomos balsavimo teisių, priskirtų tam tikrai akcijai, skaičiaus klausimui. Tuo pačiu skolos vertybinių popierių savininkai, užimantys pari passu padėtį, turėtų ir toliau naudotis lygiomis galimybėmis, net ir geriausios skolos vertybinių popierių atveju. Reikia palengvinti akcininkų ir (arba) vertybinių popierių savininkų informavimą bendruose susirinkimuose. Ypač svarbu, kad užsienyje esantys akcininkai ir skolos vertybinių popierių savininkai aktyviau įsitrauktų galėdami suteikti įgaliojimus veikti jų vardu. Dėl tų pačių priežasčių bendrame akcininkų ir (arba) skolos vertybinių popierių savininkų susirinkime turėtų būti nusprendžiama, ar turėtų būti naudojamos modernios informacijos ir ryšių technologijos. Tokiu atveju emitentai turėtų parengti priemones, kad būtų galima veiksmingai informuoti jų akcijų ir (arba) vertybinių popierių savininkus, kuriuos įmanoma identifikuoti.

(23)

Tam, kad būtų šalinamos kliūtys ir veiksmingai įgyvendinami nauji Bendrijos informavimo reikalavimai, reikalinga, kad buveinės valstybių narių kompetentingos institucijos vykdytų atitinkamą priežiūrą. Ši direktyva turėtų numatyti bent jau minimalias garantijas dėl tokios informacijos gavimo laiku galimybės. Dėl šios priežasties kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti bent viena pateikimo ir saugojimo sistema.

(24)

Emitento įpareigojimas išversti visą einamąją ir periodinę informaciją į visas atitinkamas kalbas visose valstybėse narėse, kuriose leidžiama prekiauti jo vertybiniais popieriais, neskatina vertybinių popierių rinkų integracijos ir atgraso nuo tarpvalstybinio leidimų prekiauti vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose suteikimo. Todėl emitentui tam tikrais atvejais turi būti suteikta teisė pateikti informaciją tarptautinių finansų sferoje įprasta kalba. Kadangi reikia labai daug pastangų pritraukti investuotojus iš kitų valstybių narių ir trečiųjų šalių, valstybės narės turėtų nebeužkirsti kelio akcininkams, asmenims, turintiems balsavimo teises, arba finansinių priemonių savininkams parengti reikalingus pranešimus emitentui tarptautinių finansų sferoje įprasta kalba.

(25)

Siekiant aktyviau skatinti Europos kapitalo rinkų integraciją, Bendrijos lygiu reikia geriau organizuoti investuotojų prieigą prie informacijos apie emitentus. Ne emitento buveinės valstybėje narėje esantys investuotojai, siekiantys gauti prieigą prie tokios informacijos, turėtų būti vertinami taip pat, kaip ir emitento buveinės valstybėje narėje esantys investuotojai. Tai galima pasiekti, jei buveinės valstybė narė, atsižvelgdama į reglamentuojamos informacijos tipą, greitai ir nediskriminuodama užtikrina minimalius Bendrijoje platinamos informacijos kokybės standartus. Be to, informacija, kuri buvo išplatinta, turėtų būti centralizuotai prieinama buveinės valstybėje narėje, kad būtų galima sukurti Europos tinklą mažmeniniams investuotojams prieinamomis kainomis ir kartu išvengta nereikalingo emitentų informacijos pateikimo reikalavimų dubliavimo. Emitentai turėtų turėti galimybę naudotis laisva konkurencija pasirinkdami žiniasklaidos priemones arba operatorius informacijai pagal šią direktyvą platinti.

(26)

Siekiant dar labiau supaprastinti investuotojų prieigą prie informacijos apie visų valstybių narių įmones, nacionalinėms priežiūros institucijoms turėtų būti palikta teisė, konsultuojantis su kitomis suinteresuotomis šalimis, ypač vertybinių popierių emitentais, investuotojais, rinkos dalyviais, reguliuojamų rinkų operatoriais ir finansinės informacijos tiekėjais, rengti rekomendacijas dėl elektroninių tinklų kūrimo.

(27)

Siekiant užtikrinti veiksmingą investuotojų apsaugą ir tinkamą reguliuojamų rinkų veiklą, taisyklės, susijusios su emitentų, kurių vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skelbiama informacija, turėtų būti taikomos ir emitentams, kurie valstybėje narėje neturi registruotos buveinės ir kurie nepatenka į Sutarties 48 straipsnio taikymo sritį. Taip pat turėtų būti užtikrinama, kad bet kuri papildoma informacija apie Bendrijos arba trečiųjų šalių emitentus, kurią reikalaujama atskleisti trečiojoje šalyje, bet nereikalaujama valstybėje narėje, būtų viešai prieinama Bendrijoje.

(28)

Kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti paskirta viena kompetentinga institucija, kuri prisiimtų galutinę atsakomybę dėl nuostatų, priimtų šios direktyvos pagrindu, laikymosi priežiūros, taip pat dėl tarptautinio bendradarbiavimo. Tokia institucija turėtų būti administracinio pobūdžio ir, kad nekiltų interesų konflikto, turėtų būti užtikrintas jos nepriklausomumas nuo ūkio subjektų. Tačiau valstybės narės gali paskirti kitą kompetentingą instituciją, kuri tirtų, ar informacija, nurodyta šioje direktyvoje, rengiama remiantis tinkamu atskaitomybės modeliu, ir imtųsi atitinkamų priemonių rastų pažeidimų atvejais; tokia institucija nebūtinai turi būti administracinio pobūdžio.

(29)

Dėl didėjančios tarpvalstybinės veiklos reikia pagerinti bendradarbiavimą tarp kompetentingų nacionalinių institucijų, įskaitant išsamų nuostatų rinkinį dėl keitimosi informacija ir atsargumo priemonių. Reguliavimo ir priežiūros užduočių organizavimas kiekvienoje valstybėje narėje neturėtų kliudyti efektyviam kompetentingų institucijų bendradarbiavimui.

(30)

2000 m. liepos 17 d. posėdžiavusi Taryba įsteigė Išminčių komitetą Europos vertybinių popierių rinkų reguliavimo klausimams nagrinėti. Savo galutinėje ataskaitoje šis komitetas pasiūlė įvesti naujas teisėkūros metodikas, pagrįstas keturių lygių, t. y., esminių principų, techninių įgyvendinimo priemonių, nacionalinių vertybinių popierių reguliuotojų bendradarbiavimo ir Bendrijos teisės stiprinimo, požiūriu. Ši direktyva turėtų apsiriboti bendrais „sisteminiais“ principais, o techninės nuostatos turėtų būti išdėstytos įgyvendinimo priemonėse, kurias Komisija patvirtins padedant Europos vertybinių popierių komitetui, įsteigtam Komisijos sprendimu 2001/528/EB (6).

(31)

Kad Bendrijos teisės aktų vertybinių popierių srityje leidybos reglamentavimo procesą padarytu efektyvesniu ir skaidresniu, 2001 m. kovo mėn. Stokholmo Europos Vadovų Tarybos priimta rezoliucija parėmė Išminčių komiteto galutinę ataskaitą ir pasiūlytą keturių lygių požiūrį.

(32)

Pagal tą rezoliuciją įgyvendinimo priemonės turėtų būti naudojamos dažniau, užtikrinant, kad kartu su besivystančia rinka ir priežiūra būtų atnaujinamos ir techninės nuostatos, o visoms įgyvendinimo taisyklių pakopoms turėtų būti nustatyti galutiniai terminai.

(33)

2002 m. vasario 5 d. Europos Parlamentas, remdamasis tą pačią dieną padarytu oficialiu Komisijos pirmininko pareiškimu ir 2001 m. spalio 2 d. vidaus rinkos komisaro laišku Parlamento ekonomikos ir pinigų komiteto primininkui dėl Europos Parlamento vaidmens šiame procese garantijų, savo rezoliucija dėl finansinių paslaugų teisės aktų įgyvendinimo taip pat parėmė Išminčių komiteto ataskaitą.

(34)

Nuo pirmojo įgyvendinimo priemonių projekto perdavimo Europos Parlamentui turėtų būti suteiktas trijų mėnesių laikotarpis, kurio metu jis išnagrinėtų priemones ir pateiktų savo nuomonę. Tačiau skubiais ir tinkamai pagrįstais atvejais tą laikotarpį galima sutrumpinti. Jeigu šio laikotarpio metu Europos Parlamentas priima rezoliuciją, Komisija turėtų iš naujo išnagrinėti priemonių projektą.

(35)

Siekiant atsižvelgti į naujus vertybinių popierių rinkos pokyčius, šioje direktyvoje išdėstytoms taisyklėms gali prireikti techninių įgyvendinimo priemonių. Komisija turi būti atitinkamai įgaliota priimti įgyvendinimo priemones, su sąlyga, kad jos nekeis esminių šios direktyvos dalių, ir kad Komisija veiks pagal joje išdėstytus principus, pasikonsultavusi su Europos vertybinių popierių komitetu.

(36)

Pasinaudodama pagal šią direktyvą jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais Komisija turėtų laikytis šių principų:

(37)

Kad būtų užtikrintas šioje direktyvoje arba šios direktyvos įgyvendinimo priemonėse išdėstytų reikalavimų įgyvendinimas, reikia skubiai nustatyti šių reikalavimų ar priemonių pažeidimus ir prireikus imtis sankcijų. Tam priemonės ir sankcijos turi būti pakankamai atgrasančios, proporcingos ir nuosekliai taikomos. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kompetentingų nacionalinių institucijų sprendimus būtų galima apskųsti teismui.

(38)

Šia direktyva siekiama atnaujinti dabartinius skaidrumo reikalavimus vertybinių popierių emitentams ir investuotojams, įsigyjantiems arba perleidžiantiems kontrolinį akcijų paketą tų emitentų, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje. Ši direktyva pakeičia keletą reikalavimų, išdėstytų 2001 m. gegužės 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/34/EB dėl vertybinių popierių įtraukimo į biržos oficialųjį prekybos sąrašą ir dėl informacijos, kuri turi būti skelbiama apie tuos vertybinius popierius (7). Kad skaidrumo reikalavimai būtų surinkti viename akte, ją būtina atitinkamai pakeisti. Tačiau toks pakeitimas neturėtų trukdyti valstybėms narėms nustatyti papildomų reikalavimų pagal Direktyvos 2001/34/EB 42 – 63 straipsnius, kurie lieka galioti.

(39)

Ši direktyva suderinta su 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (8).

(40)

Šioje direktyvoje gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje,

(41)

Kadangi šios direktyvos tikslai, t. y. atitinkamu skaidrumu visoje Bendrijoje užtikrinti investuotojų pasitikėjimą ir tokiu būdu užbaigti vidaus rinkos sukūrimą, dabartinių Bendrijos teisės aktų pagrindu valstybių narių negali būti deramai pasiekti, o gali būti geriau pasiekti Bendrijos lygiu, Bendrija gali priimti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje numatytą subsidiarumo principą. Laikantis proporcingumo principo, nustatyto tame straipsnyje, ši direktyva nenumato daugiau negu būtina pasiekti jos tikslus.

(42)

Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos remiantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (9).

(a)

„vertybiniai popieriai“ – perleidžiami vertybiniai popieriai, kaip jie apibrėžti 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (10) 4 straipsnyje, išskyrus pinigų rinkos priemones, kaip jos apibrėžtos tos direktyvos 4 straipsnio 1 dalies 19 punkte, kurių terminas trumpesnis negu 12 mėnesių ir kurioms gali būti taikomi nacionaliniai teisės aktai;

(b)

„skolos vertybiniai popieriai“ – obligacijos arba kitos vertybiniais popieriais paverstos perleidžiamos skolos, išskyrus vertybinius popierius, kurie yra lygiaverčiai akcijoms bendrovėse, arba kurie, jeigu konvertuojami arba jei pasinaudojama jų suteikiamomis teisėmis, suteikia teisę įsigyti akcijų arba toms akcijoms lygiaverčių vertybinių popierių;

(c)

„reguliuojama rinka“ – rinka, kaip ji apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte;

(d)

„emitentas“ – juridinis asmuo, kurio veiklą reglamentuoja privatinė ar viešoji teisė, įskaitant valstybę, ir kurio vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, jeigu depozitoriumo pakvitavimų dėl akcijų atveju jų emitentas yra kartu ir akcijų, kurias šie pakvitavimai ženklina, emitentas;

(e)

„akcininkas“ – bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, kurio veiklą reglamentuoja privatinė ar viešoji teisė, ir kuris tiesiogiai arba netiesiogiai turi:

(f)

„kontroliuojama įmonė“ – įmonė:

(g)

„kolektyvinio investavimo subjektai, kiti nei uždarojo tipo“ – investiciniai fondai ir investicinės bendrovės:

(h)

„kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai“ – vertybiniai popieriai, kuriuos išleido kolektyvinio investavimo subjektas, pažymintys bendraturčių teises į tokio subjekto turtą;

(i)

„buveinės valstybė narė“ reiškia:

(j)

„priimančioji valstybė narė“ - valstybė narė, kurioje leidžiama prekiauti vertybiniais popieriais reguliuojamoje rinkoje, jeigu ji nėra buveinės valstybė narė;

(k)

„reglamentuojama informacija“ - visa informacija, kurią emitentas arba bet kuris kitas asmuo, pateikęs prašymą suteikti leidimą prekiauti vertybiniais popieriais reguliuojamoje rinkoje be emitento sutikimo, yra paprašomas pateikti pagal šią direktyvą ir pagal 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) (11) 6 straipsnį arba pagal valstybės narės įstatymus ar kitus teisės aktus, priimtus pagal šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalį;

(l)

„elektroninės priemonės“ - elektroninė įranga, skirta duomenims apdoroti (įskaitant skaitmeninį glaudinimą), laikyti ir siųsti laidais, radijo bangomis, taip pat naudojant optines technologijas arba bet kurias kitas elektromagnetines priemones;

(m)

„valdymo įmonė“ - įmonė, kaip ji apibrėžta 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvos 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIAVPS) (12), 1a straipsnio 2 dalyje;

(n)

„rinkos formuotojas“ - asmuo, kuris nuolat dalyvauja finansų rinkose, norėdamas užsiimti prekybine veikla savo sąskaita pirkdamas ir parduodamas finansines priemones nuosavam kapitalui paties nustatytomis kainomis;

(o)

„kredito institucija“ - įmonė, kaip ji apibrėžta 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/12/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (13) 1 straipsnio 1 dalies a punkte;

(p)

„pakartotinai arba nuolat leidžiami vertybiniai popieriai“ - to paties emitento skolos vertybiniai popieriai, visuomet siūlomi prekyboje, arba bent dvi atskiros panašaus tipo ir (arba) klasės vertybinių popierių emisijos.

(a)

1 dalies i ir ii punktų tikslais nustatyti procedūrines priemones, kurių pagrindu emitentas gali pasirinkti buveinės valstybę narę;

(b)

kai tai yra tinkama 1 dalies i ir ii punktuose numatyto buveinės valstybės narės pasirinkimo tikslais, po naujų Bendrijos teisės reikalavimų, susijusių su leidimų prekiauti reguliuojamoje rinkoje išdavimu, priėmimo pakoreguoti trejų metų emitento profesinės patirties laikotarpį;

(c)

1 dalies l punkto tikslais nustatyti pavyzdinį priemonių, kurios neturėtų būti laikomos elektroninėmis priemonėmis, sąrašą, kartu atsižvelgiant į 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB, nustatančios informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką, (14) V priedą.

(a)

dėl leidimo prekiauti vertybiniais popieriais reguliuojamoje rinkoje savo teritorijoje – nustatyti griežtesnių informacijos atskleidimo reikalavimų nei nustatyti šioje direktyvoje ar Direktyvos 2003/6/EB 6 straipsnyje;

(b)

dėl informacijos paskelbimo – akcininkui, fiziniam arba juridiniam asmeniui, minimiems 10 ar 13 straipsniuose, nustatyti griežtesnių reikalavimų nei nustatyti šioje direktyvoje.

(a)

audituota finansinė atskaitomybė;

(b)

vadovybės ataskaita; ir

(c)

pareiškimai, padaryti atsakingų emitento asmenų, kurių vardai ir funkcijos turi būti aiškiai nurodyti, apie tai, kad, jų žiniomis, finansinė atskaitomybė, parengta pagal taikomus apskaitos standartus, tikrai ir teisingai parodo emitento bei bendrą konsoliduotų įmonių turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolį, ir kad vadovybės ataskaitoje yra nurodyta teisinga verslo plėtros ir veiklos apžvalga bei emitento ir bendrai konsoliduotų įmonių būklė, kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais jie susiduria, aprašymu.

(a)

finansinės atskaitomybės santrauka;

(b)

tarpinė vadovybės ataskaita; ir

(c)

pareiškimai, padaryti atsakingų emitento asmenų, kurių vardai ir funkcijos turi būti aiškiai nurodyti, apie tai, kad, jų žiniomis, finansinės atskaitomybės santrauka, parengta pagal taikomus apskaitos standartus, tikrai ir teisingai parodo emitento bei bendrą pagal 3 dalį reikalaujamų konsoliduoti įmonių turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolį, ir kad vadovybės ataskaitoje yra nurodyta patikima verslo plėtros ir veiklos apžvalga, reikalaujama pagal 4 dalį.

(a)

tiksliai nurodyti technines sąlygas, pagal kurias pusmečio finansinė atskaitomybė, įskaitant auditorių peržiūrų ataskaitas, liktų viešai prieinama;

(b)

paaiškinti auditorių peržiūrų pobūdį;

(c)

tiksliai apibrėžti minimalų balanso santraukos, pelno (nuostolių) ataskaitos santraukos, šių ataskaitų paaiškinamųjų raštų turinį, kai jos rengiamos ne pagal tarptautinius apskaitos standartus, patvirtintus Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 6 straipsnyje nustatyta tvarka.

—

esminių įvykių ir sandorių, kurie įvyko per atitinkamą laikotarpį, bei jų poveikio emitento ir jo kontroliuojamų įmonių finansinei būklei paaiškinimas, ir

—

bendras emitento ir jo kontroliuojamų įmonių finansinės būklės ir veiklos atitinkamu laikotarpiu aprašymas.

(a)

valstybei, regioninėms arba vietos valdžios institucijoms, tarptautinėms viešosioms organizacijoms, kurių bent vienas narys yra valstybė narė, ECB, valstybių narių nacionaliniams centriniams bankams, nepriklausomai nuo to, ar jie leidžia akcijas ar kitus vertybinius popierius; ir

(b)

išskirtinai skolos vertybinių popierių, kuriais leista prekiauti valstybės narės reguliuojamoje rinkoje ir kurių vieneto nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 50 000 eurų, arba, jeigu skolos vertybinių popierių vertė išreikšta ne eurais, jų vieneto nominalioji vertė jų išleidimo metu yra ne mažesnė kaip 50 000 eurų, emitentams.

(a)

30 % ribos, kai ji taiko vieno trečdalio ribą;

(b)

75 % ribos, kai ji taiko dviejų trečdalių ribą;

(a)

jis yra valstybės narės įgaliotas pagal Direktyvą 2004/39/EB; ir

(b)

jis nedalyvauja susijusio emitento valdyme ir nedaro jokios įtakos emitentui dėl tokių akcijų pirkimo arba akcijų kainos garantavimo.

(a)

prekybos knygoje įregistruotos balsavimo teisės neviršys 5 %, ir

(b)

kredito institucija arba investicinė įmonė užtikrins, kad prekybos knygose įregistruotomis balsavimo teisėmis nebus naudojamasi ir niekaip kitaip nebus dalyvaujama emitento valdyme.

(a)

kai balsavimo teises turi trečioji šalis, su kuria tas asmuo arba įmonė sudarė sutartį, įpareigojančią juos kartu naudojant turimas balsavimo teises priimti nuoseklią bendrą atitinkamo emitento valdymo politiką;

(b)

kai balsavimo teises turi trečioji šalis, su tuo asmeniu arba įmone sudariusi sutartį dėl laikino balsavimo teisių balsavimo teisių perleidimo įvertinimui;

(c)

kai balsavimo teisės yra suteiktos akcijoms, įkeistoms tam asmeniui arba įmonei, su sąlyga, kad tas asmuo ar įmonė kontroliuoja balsavimo teises ir pareiškė savo ketinimus pasinaudoti jomis;

(d)

kai balsavimo teisės suteiktos akcijoms, kuriomis tas asmuo arba įmonė naudojasi iki gyvos galvos;

(e)

kai balsavimo teisės turimos arba gali būti panaudojamos pagal a – d punktus įmonės, kurią kontroliuoja tas asmuo arba įmonė;

(f)

kai balsavimo teisės yra suteiktos akcijoms, patikėtoms tam asmeniui arba įmonei, jei tas asmuo ar įmonė gali pasinaudoti jomis savo nuožiūra be konkrečių pavedimų iš akcininkų;

(g)

kai balsavimo teises trečioji šalis turi savo vardu ir to asmens ar įmonės sąskaita;

(h)

kai tas asmuo arba įmonė gali pasinaudoti balsavimo teisėmis kaip įgaliotas asmuo, jei tas asmuo ar įmonė gali pasinaudoti jomis savo nuožiūra be konkrečių pavedimų iš akcininkų.

(a)

esama situacija dėl balsavimo teisių;

(b)

jei reikia, kontroliuojamų įmonių grandinė, per kurią veiksmingai valdomos balsavimo teisės;

(c)

ribos pasiekimo arba peržengimo data; ir

(d)

akcininko tapatybė, net jeigu tas akcininkas neturi teisės naudotis balsavimo teise pagal sąlygas, išdėstytas 10 straipsnyje, ir fizinių arba juridinių asmenų, kuriems suteikta teisė naudotis balsavimo teise akcininko naudai, tapatybė.

(a)

sužino apie įsigijimą ar perleidimą arba apie galimybę naudotis balsavimo teisėmis arba, atsižvelgiant į aplinkybes, turėjo apie tai sužinoti, nepaisant įsigijimo, perleidimo ar galimybės naudotis balsavimo teisėmis atsiradimo dienos; arba

(b)

yra informuojamas apie 9 straipsnio 2 dalyje nurodytą įvykį.

—

investicinė įmonė yra įgaliota teikti tokį vertybinių popierių portfelio valdymą pagal Direktyvos 2004/39/EB I priedo A skirsnio 4 punktą;

—

ji gali naudotis šioms akcijoms suteiktomis balsavimo teisėmis tik raštu arba elektroninėmis priemonėmis pateiktų pavedimų pagrindu, arba ji užtikrina, kad individualių portfelių valdymo paslaugos teikiamos nepriklausomai nuo jokių kitų paslaugų pagal sąlygas, lygiavertes toms, kurios nurodytos Direktyvoje 85/611/EEB, parengiant atitinkamus mechanizmus; ir

—

investicinė įmonė naudojasi savo balsavimo teisėmis nepriklausomai nuo patronuojančios įmonės.

(a)

nustatyti standartinę formą, kuri būtų vieningai naudojama Bendrijoje pranešant emitentui reikalingą informaciją pagal 1 dalį arba pateikiant informaciją pagal 19 straipsnio 3 dalį;

(b)

nustatyti „prekybos dienų“ kalendorių visoms valstybėms narėms;

(c)

nustatyti, kuriais atvejais akcininkas arba 10 straipsnyje nurodytas fizinis ar juridinis asmuo, arba abu, pateikia reikalingą pranešimą emitentui;

(d)

išaiškinti aplinkybes, kuriomis akcininkas arba 10 straipsnyje nurodytas fizinis ar juridinis asmuo turėtų sužinoti apie įsigijimą arba perleidimą;

(e)

išaiškinti nepriklausomumo sąlygas, kurių turi laikytis valdymo įmonės ir jas patronuojančios įmonės arba investicinės įmonės ir jas patronuojančios įmonės, siekdamos pasinaudoti 4 ir 5 dalyse nurodytomis išimtimis.

(a)

1 dalyje nurodytų finansinių priemonių tipus ir jų sujungimą;

(b)

1 dalyje nurodyto formalaus susitarimo pobūdį;

(c)

rengiamo pranešimo turinį, nustatant standartinę šiuo tikslu visoje Bendrijoje naudotiną formą;

(d)

pranešimo pateikimo laikotarpį;

(e)

kam pranešimas turi būti pateiktas.

(a)

teikti informaciją apie susirinkimų vietą, laiką ir darbotvarkę, bendrą akcijų skaičių ir balsavimo teises bei akcininkų teises dalyvauti susirinkimuose;

(b)

kiekvienam asmeniui, turinčiam teisę balsuoti akcininkų susirinkime, kartu su pranešimu apie susirinkimą arba, jo prašymu, po susirinkimo paskelbimo sudaryti sąlygas gauti popierinę arba, kai taikoma, elektroninėmis priemonėmis perduodamą įgaliojimo formą;

(c)

paskirti savo atstovu finansų instituciją, per kurią akcininkai gali pasinaudoti savo finansinėmis teisėmis; arba

(d)

skelbti pranešimus arba platinti aplinkraščius dėl dividendų paskirstymo ir išmokėjimo ir naujų akcijų emisijos, įskaitant informaciją apie bet kuriuos susitarimus, susijusius su paskirstymu, pasirašymu, panaikinimu arba konvertavimu.

(a)

naudojimasis elektroninėmis priemonėmis jokiu būdu neturi priklausyti nuo akcininko arba, 10 straipsnio a – h punktuose paminėtais atvejais, nuo fizinių ir juridinių asmenų buveinės arba rezidencijos vietos;

(b)

turi būti parengtos identifikavimo priemonės, kad akcininkai arba fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems suteikta teisė naudotis arba vadovauti naudojantis balsavimo teisėmis, būtų veiksmingai informuojami;

(c)

akcininkai arba, 10 straipsnio a – e punktuose paminėtais atvejais, fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi teisę įsigyti, perleisti arba naudotis balsavimo teisėmis, turi būti raštu paprašomi duoti sutikimą naudoti elektronines priemones informacijai gauti ir, jeigu jie nepareiškia prieštaravimo per tam tikrą laikotarpį, turi būti laikoma, kad jie sutiko. Jiems turi būti suteikiama galimybė bet kuriuo metu ateityje prašyti, kad informacija būtų pateikta raštu, ir

(d)

bet kokį kaštų, susijusių su informacijos perdavimu elektroniniu būdu, paskirstymą emitentas turi nustatyti laikydamasis 1 dalyje numatyt lygių galimybių principo.

(a)

paskelbti pranešimus arba išplatinti aplinkraščius dėl skolos vertybinių savininkų susirinkimų vietos, laiko ir darbotvarkės, palūkanų išmokėjimo, bet kokio konvertavimo, keitimo, pasirašymo arba panaikinimo teisių, skolos grąžinimo, taip pat šių savininkų teisės dalyvauti išvardintuose įvykiuose;

(b)

kiekvienam asmeniui, turinčiam teisę balsuoti skolos vertybinių popierių savininkų susirinkime, kartu su pranešimu apie susirinkimą arba, jo prašymu, po susirinkimo paskelbimo sudaryti sąlygas gauti popierinę arba, kai taikoma, elektroninėmis priemonėmis perduodamą įgaliojimo formą;

(c)

paskirti savo atstovu finansinę instituciją, per kurią skolos vertybinių popierių savininkai gali pasinaudoti savo finansinėmis teisėmis;

(a)

naudojimasis elektroninėmis priemonėmis jokiu būdu neturi priklausyti nuo skolos vertybinių popierių savininko arba jo įgaliotinio buveinės arba rezidencijos vietos;

(b)

turi būti parengtos identifikavimo priemonės, kad skolos vertybinių popierių savininkai būtų veiksmingai informuojami;

(c)

skolos vertybinių popierių savininkai turi būti raštu paprašomi duoti sutikimą naudoti elektronines priemones informacijai gauti ir, jeigu jie nepareiškia prieštaravimo per tam tikrą laikotarpį, turi būti laikoma, kad jie sutiko. Jiems turi būti suteikiama galimybė bet kuriuo metu ateityje prašyti, kad informacija būtų pateikta raštu, ir

(d)

bet kokį kaštų, susijusių su informacijos perdavimu elektroniniu būdu, paskirstymą emitentas turi nustatyti laikydamasis 1 dalyje numatyto lygių galimybių principo.

(a)

sudarytų galimybę teikti informaciją elektroniniu būdu buveinės valstybėje narėje;

(b)

suderintų metinės finansinės atskaitomybės, apibrėžtos šios direktyvos 4 straipsnyje, pateikimą su metinės finansinės atskaitomybės, apibrėžtos Direktyvos 2003/71/EB 10 straipsnyje, pateikimu.

(a)

buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai priimtina kalba; ir

(b)

priklausomai nuo emitento pasirinkimo, arba tų priimančių valstybių narių kompetentingoms institucijoms priimtina kalba, arba tarptautinių finansų sferoje įprasta kalba.

(a)

minimalius reglamentuojamos informacijos skelbimo standartus, kaip nurodyta 1 dalyje;

(b)

minimalius centralizuoto saugojimo mechanizmo standartus, kaip nurodyta 2 dalyje.

(a)

elektroninį tinklą nacionaliniu lygiu tarp nacionalinių vertybinių popierių reguliuotojų, reguliuojamų rinkų operatorių ir nacionalinių įmonių registrų, patenkančių į 1968 m. kovo 9 d. Pirmosios Tarybos direktyvos 68/151/EEB dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos suvienodinti tokias apsaugos priemones visoje Bendrijoje, reikalauja iš Sutarties 48 (18) straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, koordinavimo (19) veikimo sritį; ir

(b)

vieningą visų valstybių narių elektroninį tinklą arba elektroninių tinklų pagrindą.

(i)

nustatydama mechanizmą, kuriuo užtikrinamas pagal šią direktyvą reikalaujamos informacijos, įskaitant finansines ataskaitas ir informaciją, kurios reikalaujama pagal trečiosios šalies įstatymus ir kitus teisės aktus, lygiavertiškumas,

(ii)

nustatydama, kad dėl jos nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų arba dėl praktikos ir procedūrų, pagrįstų tarptautinių organizacijų nustatytų tarptautinių standartų reikalavimais, trečioji šalis, kurioje emitentas yra įregistruotas, užtikrina šioje direktyvoje nustatytų informacijos reikalavimų lygiavertiškumą.

(a)

reikalauti, kad auditoriai, emitentai, akcininkų ar kitų finansinių priemonių savininkai arba asmenys ar įmonės, nurodyti 10 ir 13 straipsniuose, bei jų veiklą kontroliuojantys ar jų kontroliuojami asmenys pateiktų informaciją ir dokumentus;

(b)

reikalauti, kad emitentas viešai atskleistų pagal a punktą reikalaujamą informaciją tokiomis priemonėmis ir terminais, kokius valdžios institucijos laiko reikalingais. Ji gali skelbti tokią informaciją savo iniciatyva tuo atveju, kai emitentai, juos kontroliuojantys arba jų kontroliuojami asmenys nepaiso šio reikalavimo, ir išklausiusi emitento;

(c)

reikalauti, kad emitentų, akcininkų ar kitų finansinių priemonių savininkų arba 10 ir 13 straipsnyje nurodytų asmenų vadovybė praneštų informaciją, kurią privalu pateikti pagal šią direktyvą arba nacionalinius teisės aktus, priimtus pagal šią direktyvą, ir, jeigu būtina, pateiktų tolesnę informaciją ir dokumentus;

(d)

sustabdyti arba pareikalauti, kad atitinkama reguliuojama rinka sustabdytų prekybą vertybiniais popieriais ne daugiau kaip dešimčiai dienų vienam kartui, jeigu ji turi pakankamą pagrindą įtarti, kad emitentas pažeidė šios direktyvos arba nacionalinių teisės aktų, priimtų pagal šią direktyvą, nuostatas;

(e)

uždrausti prekybą reguliuojamoje rinkoje, jeigu paaiškėja, kad buvo pažeistos šios direktyvos arba nacionalinių teisės aktų, priimtų pagal šią direktyvą, nuostatos, arba jeigu yra pakankamo pagrindo įtarti, kad buvo pažeistos šios direktyvos nuostatos;

(f)

stebėti, kad emitentas laiku atskleistų informaciją, kad būtų visiems užtikrinta veiksminga ir vienoda vieša prieiga prie jos visose valstybėse narėse, kuriose prekiaujama vertybiniais popieriais, ir imtis atitinkamų veiksmų, jei taip nėra;

(g)

viešai paskelbti faktą, jeigu emitentas, akcijų ar kitų finansinių priemonių savininkas arba asmuo, nurodytas 10 ir 13 straipsnyje, nesilaiko įsipareigojimų;

(h)

tikrinti, ar šioje direktyvoje nurodyta informacija sudaryta pagal atitinkamą ataskaitų modelį, ir imtis atitinkamų priemonių, jeigu randama pažeidimų; ir

(i)

atlikti vietos apžiūras jo teritorijoje pagal nacionalinės teisės nuostatas, siekdama patikrinti, ar laikomasi šios direktyvos arba jos įgyvendinimo priemonių nuostatų. Kai būtina pagal nacionalinę teisę, kompetentinga institucija arba institucijos gali pasinaudoti savo įgaliojimais kreiptis į atitinkamą teisminę instituciją ir (arba) bendradarbiauti su kitomis institucijomis.

(a)

buveinės valstybės narės kompetentinga institucija pripažįsta, kad trečiųjų šalių emitentų parengta metinė finansinė atskaitomybė tikrai ir teisingai parodo emitento turtą bei įsipareigojimus, finansinę padėtį ir rezultatus;

(b)

trečioji šalis, kurioje įsteigtas emitentas, nenustatė privalomo tarptautinių apskaitos standartų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 2 straipsnyje, laikymosi; ir

(c)

Komisija nepriėmė jokio sprendimo pagal 23 straipsnio 4 dalies ii punktą nustatydama, ar pirmiau minėti apskaitos standartai yra lygiaverčiai

(1)

1 straipsnio g ir h punktai išbraukiami;

(2)

4 straipsnis išbraukiamas;

(3)

6 straipsnio 2 dalis išbraukiama;

(4)

8 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Valstybės narės gali leisti įtraukti vertybinių popierių emitentus į oficialius sąrašus, nustatydamos papildomus įpareigojimus, jei šie papildomi įpareigojimai taikomi bendrai visiems emitentams arba atskiroms emitentų klasėms“;

(5)

65 – 97 straipsniai išbraukiami;

(6)

102 ir 103 straipsniai išbraukiami;

(7)

107 straipsnio 3 dalies antra pastraipa išbraukiama;

(8)

108 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip: