5.1.2005

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 3/1

---

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1/2005

2004 m. gruodžio 22 d.

dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas ir iš dalies keičianti Direktyvas 64/432/EEB ir 93/119/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1255/97

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį ir ypač jos 37 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

pasikonsultavusi su Regionų komitetu,

Kadangi:

(1)	Sutarties Protokole dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės reikalaujama, kad Bendrija ir valstybės narės, kurdamos ir įgyvendindamos žemės ūkio bei transporto politiką, tinkamai atsižvelgtų į gyvūnų gerovės reikalavimus.

(2)

Vadovaudamasi 1991 m. lapkričio 19 d. Tarybos direktyva 91/628/EEB dėl gyvūnų apsaugos juos vežant (3), Taryba priėmė gyvūnų vežimo taisykles, kad būtų pašalintos techninės prekybos gyvais gyvūnais kliūtys ir rinkos subjektai galėtų nekliudomai veikti, užtikrindami patenkinamą tam tikrų gyvūnų apsaugą.

(3)

Komisijos ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai apie valstybių narių patirtį įgyvendinant 1995 m. birželio 29 d. priimtą Tarybos direktyvą 95/29/EB, iš dalies pakeičiančią Direktyvą 91/628/EEB dėl gyvūnų apsaugos juos vežant (4), pagal Direktyvos 91/628/EEB reikalavimus rekomenduojama iš dalies pakeisti galiojančius Bendrijos teisės aktus šioje srityje.

(4)	Dauguma valstybių narių ratifikavo Europos konvenciją dėl gyvūnų apsaugos tarptautinio vežimo metu, o Taryba įgaliojo Komisiją Bendrijos vardu vesti derybas dėl Europos konvencijos dėl gyvūnų apsaugos tarptautinio vežimo metu peržiūrėjimo.

(5)	Gyvūnų gerovės labui būtina kiek įmanoma riboti gyvūnų, tarp jų ir skerstinų, vežimą tolimais atstumais.

(6)

2001 m. birželio 19 d. (5) Taryba paragino Komisiją pateikti pasiūlymus, kaip užtikrinti veiksmingą galiojančių Bendrijos teisės aktų įgyvendinimą ir tikslų jų vykdymą, pagerinti gyvūnų apsaugą ir gerovę bei užkirsti kelią infekcinėms gyvūnų ligoms kilti ir plisti, taip pat kelti griežtesnius reikalavimus, kad gyvūnai išvengtų skausmo ir kančių ir būtų užtikrinta jų gerovė bei sveikata vežimo metu ir po to.

(7)

2001 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamentas pakvietė Komisiją pateikti pasiūlymus iš dalies pakeisti galiojančias Bendrijos gyvūnų vežimo taisykles, ypač siekiant: — pasitarti su kompetentingu moksliniu komitetu dėl gyvūnų vežimo trukmės, — pristatyti suderintą europinio pavyzdžio vežėjų pažymėjimą; suderinti tolimojo vežimo maršrutų planus, — užtikrinti, kad kiekvienas vežimo metu gyvūnus prižiūrinčio personalo narys būtų išklausęs kompetentingųjų institucijų pripažintą mokymo kursą, ir — užtikrinti, kad veterinarinių patikrinimų Bendrijos pasienio kontrolės postuose metu bus visapusiškai tikrinamos vežamų gyvūnų gerovės sąlygos.

(8)

2002 m. kovo 11 d. Gyvūnų gerovės ir gyvūnų sveikatos mokslinis komitetas pateikė savo nuomonę apie vežamų gyvūnų gerovę. Todėl Bendrijos teisės aktai turėtų būti iš dalies pakeisti, kad būtų atsižvelgta į naujausius mokslinius įrodymus, teikiant pirmenybę būtinybei užtikrinti jų įgyvendinimą artimiausiu metu.

(9)	Specialiosios naminiams paukščiams katėms ir šunims skirtos nuostatos bus išdėstytos konkrečiuose pasiūlymuose, Europos maisto saugos tarnybai (EMST) pateikus atitinkamas nuomones.

(10)

Atsižvelgiant į patirtį, sukauptą pagal Direktyvos 91/628/EEB nuostatas derinant Bendrijos įstatymus dėl gyvūnų vežimo, ir į sunkumus, iškilusius dėl skirtingo šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę, būtų tikslingiau reglamentu nustatyti Bendrijos taisykles, taikomas šioje srityje. Kol bus priimtos išsamios nuostatos dėl tam tikrų gyvūnų rūšių, turinčių ypatingų poreikių ir sudarančių labai ribotą Bendrijos gyvūnų dalį, būtina leisti valstybėms narėms nustatyti arba toliau taikyti papildomas nacionalines taisykles, reglamentuojančias tokių rūšių gyvūnų vežimą.

(11)

Tam, kad šis reglamentas būtų nuosekliai ir veiksmingai taikomas visoje Bendrijoje, laikantis pagrindinių jo principų, pagal kuriuos gyvūnai neturi būti vežami taip, kad jie galėtų susižaloti ar smarkiai kentėti, būtina priimti išsamias nuostatas, atitinkančias ypatingus dėl įvairių vežimo būdų atsirandančius poreikius. Tokios išsamios nuostatos turėtų būti aiškinamos ir taikomos pagal minėtus principus ir laiku atnaujinamos, vos tik, ypač iš naujausių mokslinių pranešimų, paaiškėja, kad jos nebeatitinka nurodytų principų, taikomų ypatingoms rūšims ar vežimo būdams.

(12)	Komercinis vežimas neapsiriboja vien vežimo operacijomis, kurių metu betarpiškai vyksta pinigų, prekių ar paslaugų mainai. Komercinis vežimas – tai pirmiausia tokia veikla, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su finansine nauda arba jos siekia.

(13)

Gyvūnų iškrovimas ir paskesnis perkrovimas taip pat galėtų būti jų streso priežastis, o dėl sąlyčio su jais kontrolės postuose, anksčiau nurodyti kaip sustojimo punktai, tam tikromis sąlygomis galėtų išplisti infekcinės ligos. Todėl būtina numatyti konkrečias priemones gyvūnų sveikatai ir gerovei užtikrinti jiems ilsintis kontrolės postuose. Dėl to būtina iš dalies keisti 1997 m. birželio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1255/97 dėl Bendrijoje sustojimo punktams taikomų kriterijų ir iš dalies pakeičiančio Direktyvos 91/628/EEB (6) priede nurodytą maršruto planą, nuostatas.

(14)	Dažna prastos gerovės priežastis – išsilavinimo stoka. Todėl mokymas turėtų būti privalomas kiekvienam vežamus gyvūnus prižiūrinčiam asmeniui, o mokyti turėtų tik kompetentingųjų institucijų patvirtintos organizacijos.

(15)

Vežamų gyvūnų gerovės sąlygos labai priklauso nuo kasdieninio vežėjų elgesio. Kompetentingųjų institucijų atliekamus patikrinimus apsunkina tai, kad vežėjai gali laisvai dirbti įvairiose valstybėse narėse. Todėl vežėjai turėtų būti atsakingesni, o jų padėtis ir veikla – skaidresnė. Pirmiausia, jie turėtų įrodyti turį leidimą, nuolat informuoti apie bet kokius sunkumus ir kruopščiai registruoti savo veiksmus bei jų rezultatus.

(16)	Gyvūnus gali vežti ne tik vežėjai, bet ir kitų kategorijų operatoriai, pavyzdžiui, ūkininkai, prekiautojai, surinkimo centrai ir skerdyklos. Todėl kai kurios pareigos, susijusios su gyvūnų gerove, turėtų tekti taip pat ir kiekvienam operatoriui, vežančiam gyvūnus.

(17)	Surinkimo centrai vaidina svarbų vaidmenį vežant kai kurias gyvulių rūšis. Todėl surinkimo centrai turėtų užtikrinti, kad jų darbuotojai ir lankytojai bus susipažinę ir laikysis Bendrijos teisės aktų, reglamentuojančių vežamų gyvūnų apsaugą.

(18)	Ilgos kelionės gali labiau pakenkti gyvūnų gerovei nei trumpos. Vadinasi, turėtų būti numatytos konkrečios procedūros geresniam standartų įgyvendinimui užtikrinti, ypač didinant tokių vežimo operacijų atsekamumą.

(19)

1985 m. gruodžio 20 d. priimtas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3820/85 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo (7) nustato ilgiausią kelių transporto priemonių vairuotojų vairavimo laikotarpį ir trumpiausią poilsio trukmę. Tikslinga panašiai reglamentuoti ir gyvūnų keliones. 1985 m. gruodžio 20 d. priimtame Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų (8) numatoma instaliuoti ir naudoti tachografus, kad būtų galima veiksmingai patikrinti, kaip laikomasi su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų. Tokie užrašyti duomenys turi būti pasiekiami ir tikrinami, siekiant užtikrinti kelionės laiko apribojimų laikymąsi pagal gyvūnų gerovę reglamentuojančius teisės aktus.

(20)	Kadangi kompetentingosios institucijos nepakankamai keičiasi informacija, neįmanoma deramai užtikrinti Bendrijos teisės aktų dėl vežamų gyvūnų apsaugos įgyvendinimo. Todėl būtina sukurti lanksčią procedūrą įvairių valstybių narių kompetentingųjų institucijų bendradarbiavimui pagerinti.

(21)

Registruoti arklinių šeimos gyvūnai, kaip apibrėžta Direktyvos 90/426/EEB (9) 2 straipsnio c punkte, dažnai yra vežami nekomerciniais tikslais ir toks vežimas turi atitikti šio reglamento bendrus tikslus. Atsižvelgiant į tokio judėjimo pobūdį, yra priimtina nukrypti nuo tam tikrų nuostatų, kai registruoti arklinių šeimos gyvūnai yra vežami į konkursus, lenktynes, kultūrinius įvykius ar veisimui. Tačiau tokios nukrypstančios nuostatos netaikomos, kai registruoti arklinių šeimos gyvūnai yra vežami tiesiogiai arba per turgų ar paskirstymo centrą į skerdyklą skersti ir pagal Direktyvos 90/426/EEB 2 straipsnio d punktą ir 8 straipsnio 1 dalies antrąją įtrauką yra laikomi „skerstiniais arklinių šeimos gyvūnais“.

(22)

Netinkamai tiriant gyvūnų gerovę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, skatinama nesilaikyti tokių teisės aktų ir iškraipoma konkurencija. Todėl būtina nustatyti vienodą tvarką, pagal kurią visoje Bendrijoje būtų didinamas patikrinimų skaičius ir taikomos sankcijos už gyvūnų gerovę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Valstybės narės turėtų priimti taisykles, pagal kurias būtų taikomos sankcijos už šio reglamento nuostatų pažeidimus ir užtikrinti, kad jų bus laikomasi. Minėtos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

(23)	Daug gyvūnų iš Bendrijos ir Bendrijoje vežama labai tolimais atstumais gyvūnams skirtais laivais, ir jų vežimą jūra galima patikrinti išvykimo vietoje. Todėl svarbu numatyti konkrečias priemones ir standartus, taikomus šiai transporto rūšiai.

(24)

Kad Bendrijos teisės aktai būtų nuoseklūs, 1964 m. birželio 26 d. priimta Tarybos Direktyva 64/432/EEB dėl gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai galvijais ir kiaulėmis (10), turėtų būti iš dalies pakeista, pritaikant ją prie šio reglamento nuostatų dėl surinkimo centrų ir vežėjams keliamų reikalavimų.

(25)	1993 m. gruodžio 22 d. priimta Tarybos Direktyva 93/119/EB dėl gyvūnų apsaugos juos skerdžiant arba užmušant (11) taip pat turėtų būti iš dalies pakeista, pritaikant ją prie šio reglamento nuostatų dėl elektrinių botagų naudojimo.

(26)

1989 m. lapkričio 21 d. Tarybos direktyvoje 89/608/EEB dėl valstybių narių administracinės valdžios institucijų tarpusavio pagalbos ir jų bendradarbiavimo su Komisija, siekiant užtikrinti teisingą veterinarijos ir zootechnikos teisės aktų taikymą (12), nustatytos taisyklės ir informacijos teikimo procedūros turėtų būti taikomos ir gyvūnų gerovei juos vežant, kad būtų laikomasi šio reglamento nuostatų.

(27)	Komisijos sprendime 98/139/EB (13) nustatomos tam tikros išsamios veterinarinių tikrinimų, kuriuos vietoje atlieka Komisijos ekspertai valstybėse narėse, taisyklės, kurios turėtų užtikrinti, kad šio reglamento bus vienodai laikomasi.

(28)

Šiame reglamente pateikiamos nuostatos dėl kelių transporto priemonių vėdinimo vežant gyvūnus tolimais atstumais. Atitinkamai turėtų būti panaikintas 1998 m. vasario 16 d. priimtas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 411/98 dėl gyvūnų apsaugos papildomų standartų, taikomų kelių transporto priemonėms, naudojamoms gyvūnams vežti ilgiau nei aštuonias valandas trunkančiose kelionėse (14).

(29)

Būtina numatyti paprastą procedūrą, pagal kurią Taryba atnaujintų kai kurias technines šio reglamento nuostatas, atsižvelgusi pirmiausia į jo poveikio gyvų gyvūnų vežimui išplėstoje Bendrijoje vertinimą, ir nustatytų navigacijos sistemos, kuria turės naudotis visos kelių transporto priemonės, specifikacijas pagal būsimąją technologijų plėtrą šioje srityje, pvz., Galileo sistemos įgyvendinimą.

(30)	Būtina numatyti galimybę priimti nukrypti leidžiančias nuostatas, atsižvelgiant į tai, kad kai kurie regionai yra nutolę nuo pagrindinės Bendrijos teritorijos, ypač Sutarties 299 straipsnyje minimi atokiausi regionai.

(31)	Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (15),

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS, APIBRĖŽIMAI IR PAGRINDINĖS GYVŪNŲ VEŽIMO SĄLYGOS

1 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šis reglamentas taikomas gyvų stuburinių gyvūnų vežimui Bendrijoje, taip pat ir į Bendrijos muitų teritoriją įvežamų arba iš jos išvežamų siuntų konkretiems tikrinimams, kuriuos atlieka pareigūnai.

2.   3 ir 27 straipsnių nuostatos taikomos tik:

(a)	gyvūnų vežimui, kai juos veža ūkininkai, naudodami žemės ūkio paskirties transportą arba jiems priklausančias transporto priemones, tais atvejais, kai dėl geografinių aplinkybių būtinas sezoninis tam tikrų rūšių gyvūnų pervežimas į naujas ganyklas;

(b)	gyvūnų vežimui, kai ūkininkai veža nuosavus gyvūnus nuosavomis transporto priemonėmis ne didesniu kaip 50 km atstumu nuo jų laikymo vietos.

3.   Šis reglamentas neturėtų kliudyti priimti bet kokias griežtesnes nacionalines priemones, kuriomis siekiama užtikrinti gyvūnų gerovę, kai jie vežami visoje valstybės narės teritorijoje arba gabenami jūra išvykstant iš valstybės narės teritorijos.

4.   Šis reglamentas taikomas nepažeidžiant Bendrijos veterinarijos teisės aktų.

5.   Šis reglamentas netaikomas gyvūnų vežimui, jei jis nesusijęs su ekonomine veikla ir jei gyvūnai, veterinarijos gydytojui rekomendavus, vežami tiesiai į veterinarijos gydyklą arba iš jos.

2 straipsnis

Apibrėžimai

Šiame reglamente vartojami tokie apibrėžimai:

(a)	„gyvūnai“ – tai gyvi stuburiniai gyvūnai;

(b)	„surinkimo centrai“ – tai tam tikros vietos, pvz., laikymo vietos, surinkimo centrai ir turgūs, kuriose iš įvairių laikymo vietų atkeliavę naminiai arklinių šeimos gyvūnai ar naminiai galvijai, avys, ožkos ar kiaulės grupuojamos į siuntas;

(c)	„palydovas“ – tai asmuo, tiesiogiai atsakingas už gyvūnų gerovę juos vežant ir lydintis juos kelionės metu;

(d)	„pasienio kontrolės postas“ – tai bet koks kontrolės postas, kuris pagal Direktyvos 91/496/EEB (16) 6 straipsnio nuostatas buvo paskirtas ir patvirtintas gyvūnų, įvežamų iš trečiųjų šalių, veterinariniam tikrinimui Bendrijos pasienyje atlikti;

(e)	„Bendrijos veterinarijos teisės aktai“ – tai Direktyvos 90/425/EEB (17) A priedo I skyriuje nurodyti teisės aktai ir visos vėliau priimtos įgyvendinimo taisyklės;

(f)	„kompetentinga institucija“ – tai centrinė valstybės narės institucija, turinti teisę tikrinti gyvūnų gerovę, arba kita institucija, kuriai buvo suteikti tokie įgaliojimai;

(g)	„konteineris“ – tai bet kokia dėžė, talpykla arba kita tvirtos struktūros gatava konstrukcija, kuri naudojama gyvūnams vežti, bet nėra transporto priemonė;

(h)	„kontrolės postai“ – tai kontrolės postai kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 1255/97;

(i)	„išvežimo punktas“ – tai pasienio kontrolės postas arba kitokia valstybės narės nustatyta vieta, pro kurią išvežami gyvūnai iš Bendrijos muitų teritorijos;

(j)	„kelionė“ – tai visa vežimo operacija nuo išvykimo vietos iki paskirties vietos, įskaitant gyvūnų iškrovimą, įkurdinimą ir pakrovimą tarpiniuose kelionės punktuose;

(k)	„gyvūnų laikytojas“ –tai bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, išskyrus vežėją, kuris nuolat ar laikinai atsako už gyvūnų priežiūrą arba juos prižiūri;

(l)	„laivas gyvūnams transportuoti“ – tai laivas, kuris naudojamas arba skirtas naminiams arklinių šeimos gyvūnams arba naminiams galvijams, avims, ožkoms ir kiaulėms transportuoti, išskyrus ro-ro laivą ir laivą, transportuojantį gyvūnus kilnojamuose konteineriuose;

(m)	„ilga kelionė“ – tai kelionė, trunkanti ilgiau kaip 8 valandas nuo tada, kai pajudėjo pirmasis siuntos gyvūnas;

(n)	„transporto priemonės“ – tai kelių arba geležinkelių priemonės, laivai ir orlaiviai, naudojami gyvūnams vežti;

(o)	„navigacijos sistemos“ - tai palydovinės infrastruktūros, teikiančios pasaulinio masto nuolatinio, tikslaus ir garantuoto laiko skaičiavimo bei vietos nustatymo paslaugas ar bet kuri kita technologija, teikianti paslaugas, lygiavertes šio reglamento tikslams;

(p)	„įgaliotasis veterinarijos gydytojas“ – veterinarijos gydytojas, kurį paskyrė valstybės narės kompetentingoji institucija;

(q)

„organizatorius“ – tai: (i) vežėjas, kuris kelionės atkarpai sudarė subrangos sutartį mažiausiai dar su vienu vežėju; arba (ii) fizinis arba juridinis asmuo, kuris kelionei sudarė sutartį daugiau negu su vienu vežėju; arba (iii) asmuo, pasirašęs kelionės žurnalo 1 skirsnyje, kaip nurodyta II priede;

(r)

„išvykimo vieta“ – tai vieta, kurioje gyvūnas buvo pirmą kartą pakrautas į transporto priemonę, jei jis buvo ten įkurdintas ne mažiau kaip 48 valandoms iki išvykimo; Tačiau pagal Bendrijos veterinarijos teisės aktus patvirtinti surinkimo centrai gali būti laikomi išvykimo vieta, jeigu: (i) atstumas nuo pirmojo pakrovimo vietos iki surinkimo centro yra mažesnis negu 100 km; arba (ii) gyvūnai buvo įkurdinti surinkimo centre ne mažiau kaip 6 valandoms iki išvykimo, pakankamai aprūpinti pakratais ir, jei įmanoma, nepririšti ir girdomi;

(s)	„paskirties vieta“ – tai vieta, kurioje gyvūnas iškraunamas iš transporto priemonės ir (i) įkurdinamas ne mažiau kaip 48 valandoms iki išvykimo; arba (ii) paskerdžiamas;

(t)	„poilsio arba perkrovimo vieta“ – tai bet koks sustojimas kelionės metu, bet ne paskirties vietoje, taip pat ir toji vieta, kur keičiama transporto priemonė, gyvūnus perkraunant arba neperkraunant;

(u)	„registruoti arklinių šeimos gyvūnai“ – reiškia registruotus arklinių šeimos gyvūnus kaip apibrėžta Direktyvoje 90/426/EEB (18);

(v)	„ro-ro laivas“ – tai tolimojo plaukiojimo laivas, turintis įrangą geležinkelių ir kelių transporto priemonėms įvažiuoti į laivą ir išvažiuoti iš jo;

(w)	„vežimas“ – tai gyvūnų judėjimas viena ar keliomis transporto priemonėmis, taip pat ir susijusių operacijų metu, įskaitant pakrovimą, iškrovimą, perkrovimą ir poilsį, kol gyvūnai galutinai iškraunami paskirties vietoje;

(x)	„vežėjas“ – tai fizinis arba juridinis asmuo, vežantis gyvūnus savo sąskaita arba trečiosios šalies pavedimu;

(w)	„neprajodinėti arklinių šeimos gyvūnai“ – tai arkliai, kurių neįmanoma pririšti ar vesti už apynasrio, be reikalo jų nesujaudinus, nesukėlus jiems skausmo ar kančių;

(z)	„transporto priemonė“ – tai transporto priemonė, turinti ratus, varoma arba traukiama.

3 straipsnis

Bendrosios gyvūnų vežimo sąlygos

Gyvūnus leidžiama vežti arba perduoti vežti tik taip, kad jie nesusižalotų ir nepatirtų didelių kančių.

Be to, būtina laikytis tokių sąlygų:

(a)	iš anksto imtasi visų būtinų priemonių kelionei sutrumpinti ir gyvūnų poreikiams kelionės metus patenkinti;

(b)	gyvūnai tinkami vežti;

(c)	transporto priemonės taip suprojektuotos, pagamintos, prižiūrimos ir naudojamos, kad gyvūnai išvengtų sužalojimų bei kančių ir būtų užtikrintas jų saugumas;

(d)	pakrovimo ir iškrovimo įranga yra atitinkamai suprojektuota, pagaminta, prižiūrima ir naudojama, kad gyvūnai išvengtų sužalojimų bei kančių ir būtų užtikrintas jų saugumas;

(e)	gyvūnų laikytojai yra apmokyti arba pakankamai kompetentingi ir atlieka savo pareigas, nenaudodami jėgos ar kitų metodų, galinčių be reikalo įbauginti gyvūnus, juos sužaloti ar priversti kentėti;

(f)	į paskirties vietą vežama nedelsiant, o gyvūnų gerovės sąlygos nuolat tikrinamos ir deramai palaikomos;

(g)	gyvūnams pagal jų dydį ir planuojamos kelionės pobūdį skiriama pakankamo ploto ir aukščio erdvė;

(h)	atitinkamais laiko intervalais gyvūnai girdomi bei šeriami ir gali ilsėtis, o vandens ir pašarų kokybė bei kiekis atitinka jų rūšį ir dydį.

II SKYRIUS

ORGANIZATORIAI, VEŽĖJAI, LAIKYTOJAI IR SURINKIMO CENTRAI

4 straipsnis

Vežimo dokumentai

1.   Neleidžiama vežti gyvūnų, transporto priemonėje neturint dokumentų apie:

(a)	jų kilmę ir savininkus;

(b)	išvykimo vietą;

(c)	išvykimo datą ir laiką;

(d)	planuojamą paskirties vietą;

(e)	numatomą planuojamos kelionės trukmę.

2.   Kompetentingai institucijai pareikalavus, vežėjai privalo jai pateikti 1 dalyje išvardytus dokumentus.

5 straipsnis

Numatomi įsipareigojimai vežant gyvūnus

1.   Nei vienas asmuo negali sudaryti gyvūnų vežimo sutarties arba subrangos sutarties, išskyrus pagal 10 straipsnio 1 dalies ir 11 straipsnio 1 dalies nuostatas patvirtintus vežėjus.

2.   Vežėjas nurodo už vežimą atsakingą fizinį asmenį, kuris užtikrina, kad galės bet kuriuo metu pateikti informaciją apie jo kontroliuojamos kelionės tam tikros atkarpos planavimą, vykdymą ir užbaigimą.

3.   Organizatoriai užtikrina, kad kiekvienos kelionės metu:

(a)	dėl nepakankamo įvairių kelionės atkarpų koordinavimo nepablogės gyvūnų gerovė; ir bus atsižvelgiama į oro sąlygas; ir

(b)	fizinis asmuo bus atsakingas už kompetentingosios institucijos informavimą bet kuriuo metu apie kelionės planavimą, vykdymą ir baigimą.

4.   Veždami naminius arklinių šeimos gyvūnus, išskyrus registruotus naminius arklinių šeimos gyvūnus, ir naminius galvijus, avis, ožkas ir kiaules tolimais nuotoliais tarp valstybių narių bei trečiosiose šalyse, vežėjai ir organizatoriai privalo laikytis II priede nurodytų kelionės žurnalo nuostatų.

6 straipsnis

Vežėjai

1.   Gyvūnus vežti gali tik tas asmuo, kuris turi kompetentingos institucijos išduotą leidimą pagal 10 straipsnio 1 dalies nuostatas arba – ilgų kelionių atveju – pagal 11 straipsnio 1 dalies nuostatas. Vežant gyvūnus leidimo kopija pateikiama kompetentingai institucijai.

2.   Vežėjai praneša kompetentingai institucijai apie bet kokius pokyčius, susijusius su 10 straipsnio 1 dalyje arba – ilgų kelionių atveju – 11 straipsnio 1 dalyje minima informacija ir dokumentais, bet ne vėliau kaip po 15 dienų nuo pokyčių atsiradimo.

3.   Vežėjai veža gyvūnus, laikydamiesi I priede nustatytų techninių taisyklių.

4.   Vežėjai patiki gyvūnų priežiūrą tiems darbuotojams, kurie buvo apmokyti pagal atitinkamas I ir II priedų nuostatas.

5.   Vairuoti kelių transporto priemonę, vežančią naminius arklinių šeimos gyvūnus arba naminius galvijus, avis, ožkas ir kiaules arba naminius paukščius, arba būti joje palydovu, gali tik tas asmuo, kuris turi 17 straipsnio 2 dalyje minimą kompetencijos pažymėjimą. Vežant gyvūnus kompetencijos pažymėjimas pateikiamas kompetentingai institucijai.

6.   Vežėjai užtikrina, kad palydovas lydi bet kurią gyvūnų siuntą, išskyrus tokius atvejus, kai:

(a)	gyvūnai vežami uždaruose deramai vėdinamuose konteineriuose, kuriuose prireikus yra pakankamai maisto ir vandens, pateikiamo nevirstančiuose dalytuvuose, o jų atsargų užtenka dvigubai ilgesnei kelionei nei numatytoji;

(b)	vairuotojas atlieka palydovo funkcijas.

7.   1, 2, 4 ir 5 dalys netaikomos asmenims, kurie veža gyvūnus ne toliau kaip 65 km atstumu nuo išvykimo vietos iki paskirties vietos.

8.   Vežėjai pateikia 18 straipsnio 2 dalyje ir 19 straipsnio 2 dalyje nurodytą patvirtinimo pažymėjimą tos šalies kompetentingajai institucijai, į kurią gyvūnai vežami.

9.   Vežėjai ypač tolimais atstumais vežantys naminius arklinių šeimos gyvūnus, išskyrus registruotus arklinių šeimos gyvūnus, ir naminius galvijus, avis, ožkas ir kiaules, naudojasi navigacijos sistema, numatyta I priedo VI skyriaus 4.2. punkte, nuo 2007 sausio 1 d. kelių transporto priemonėmis, naudojamoms pirmą kartą, ir nuo 2009 sausio 1 d. visoms kelio transporto priemonėmis. Jie saugo ne mažiau kaip trejus metus tokios navigacijos sistemos padarytus įrašus ir paprašius juos pateikia kompetentingoms valdžios instucijoms, ypač kaip atliekami 15 straipsnio 4 dalyje numatyti patikrinimai. Šiai daliai skirtos įgyvendinimo priemonės gali būti patvirtintos laikantis 31 straipsnio 2 dalyje numatytos tvarkos.

7 straipsnis

Išankstinis transporto priemonių tikrinimas ir patvirtinimas

1.   Vežti gyvūnų tolimais atstumais leidžiama tik tomis kelių transporto priemonėmis, kurios buvo patikrintos ir patvirtintos pagal 18 straipsnio 1 dalies nuostatas.

2.   Vežti jūra iš Bendrijos uosto didesniu nei 10 jūrmylių atstumu naminius arklinių šeimos gyvūnus, naminius galvijus, avis, ožkas ar kiaules leidžiama tik tais gyvūnams skirtais laivais, kurie buvo patikrinti ir patvirtinti pagal 19 straipsnio 1 dalies nuostatas.

3.   1 ir 2 dalių nuostatos taikomos konteineriams, skirtiems vežti tolimais atstumais naminius arklinių šeimos gyvūnus, naminius galvijus, avis, ožkas ar kiaules sausumos ir (arba) jūrų keliais.

8 straipsnis

Laikytojai

1.   Gyvūnų laikytojai išvykimo, perkrovimo ar paskirties vietose užtikrina, kad bus laikomasi I priedo I skyriuje ir III skyriaus 1 skirsnyje pateiktų techninių gyvūnų vežimo taisyklių.

2.   Laikytojai patikrina visus gyvūnus atvykimo arba paskirties vietoje ir nustato, ar gyvūnai buvo ar yra vežami tolimais atstumais tarp valstybių narių bei trečiosiose šalyse. Jei naminiai arklinių šeimos gyvūnai, išskyrus registruotus arklinių šeimos gyvūnus, ir naminiai galvijai, avys, ožkos ir kiaulės keliauja ilgai, laikytojai privalo laikytis II priedo nuostatų, taikomų kelionės žurnalui.

9 straipsnis

Surinkimo centrai

1.   Surinkimo centrų operatoriai užtikrina, kad su gyvūnais bus elgiamasi pagal I priedo I skyriuje ir III skyriaus 1 skirsnyje pateiktas technines taisykles.

2.   Be to, surinkimo centrų, kurie buvo patvirtinti pagal Bendrijos veterinarijos teisės aktus, operatoriai privalo:

(a)	patikėti gyvūnų priežiūrą tik tiems darbuotojams, kurie išklausė mokymo kursus apie atitinkamas I priedo taisykles;

(b)	nuolat informuoti į surinkimo centrą įleidžiamus žmones apie jų pareigas ir prievoles pagal šį reglamentą ir apie sancijas už bet kokį pažeidimą;

(c)	nuolat pateikti į surinkimo centrą įleidžiamiems žmonėms informaciją apie tą kompetentingąją instituciją, kuriai turi būti pranešama apie visus galimus šio reglamento reikalavimų pažeidimus;

(d)	tuo atveju, kai surinkimo centre esantis asmuo neatitinka šio reglamento nuostatų, imtis būtinų priemonių pastebėtam neatitikimui pašalinti ir pasikartojimui išvengti, nepažeidžiant bet kokių kompetentingosios institucijos priemonių;

(e)	priimti būtinas vidaus taisykles, kontroliuoti ir užtikrinti jų įgyvendinimą, kad jos atitiktų (a)–(d) punktų nuostatas.

III SKYRIUS

KOMPETENTINGŲ INSTITUCIJŲ PAREIGOS IR PRIEVOLĖS

10 straipsnis

Reikalavimai vežėjo leidimui

1.   Kompetentinga institucija išduoda vežėjo leidimą, jeigu:

(a)	pareiškėjai yra įsisteigę arba jų atstovybė, jei pareiškėjas yra įsisteigęs trečiojoje šalyje, yra toje valstybėje narėje, kurioje jie prašo išduoti leidimą;

(b)	pareiškėjai įrodė, kad jie turi užtektinai tinkamo personalo, įrangos ir veiklos procedūrų, kad atitiktų šio reglamento reikalavimus, taip pat ir geros praktikos gaires;

(c)

trejus metus iki paraiškos pateikimo pareiškėjai arba jų atstovai nepadarė jokių rimtų Bendrijos teisės aktų ir (arba) nacionalinių įstatymų dėl gyvūnų apsaugos pažeidimų. Ši nuostata netaikoma tuo atveju, kai pareiškėjas įtikina kompetentingą instituciją ėmęsis visų būtinų priemonių, kad ateityje išvengtų tokių pažeidimų.

2.   Kompetentinga institucija suteikia 1 dalyje minimą leidimą pagal III priedo I skyriuje pateiktą pavyzdį. Tokie leidimai galioja ne ilgiau kaip penkerius metus nuo jo išdavimo dienos ir negalioja ilgoms kelionėms.

11 straipsnis

Reikalavimai ilgų kelionių vežėjų leidimams

1.   Kompetentinga institucija išduoda leidimą vežėjui pateikus paraišką, jei:

(a)	jis atitinka 10 straipsnio 1 dalies nuostatas;

(b)

pareiškėjai pateikė tokius dokumentus: (i) 17 straipsnio 2 dalyje nurodytą galiojantį vairuotojo ir palydovo kompetencijos pažymėjimą, išduodamą visiems ilgų kelionių vairuotojams ir palydovams; (ii) 18 straipsnio 2 dalyje numatytą galiojantį transporto priemonės patvirtinimo pažymėjimą, išduodamą visoms ilgai kelionei naudojamoms kelių transporto priemonėms; (iii) išsamesnę informaciją apie procedūras, kurios padeda vežėjams atsekti ir registruoti kelių transporto priemonių, už kurias jie atsako, judėjimą ir susisiekti su atitinkamais vairuotojais bet kuriuo ilgos kelionės metu; (iv) neatidėliotinų priemonių planus nenumatytiems atvejams.

2.   1 dalies b punkto iii papunkčio tikslams vežėjai turi įrodyti, kad jie naudoja navigacijos sistemą, numatytą 6 straipsnio 9 dalyje, vežant tolimais atstumais naminius arklinių šeimos gyvūnus, išskyrus registruotus arklinių šeimos gyvūnus, ir naminius galvijus, avis, ožkas ir kiaules:

(a)	kelių transporto priemonėms, naudojamoms pirmą kartą, nuo 2007 m. sausio 1d;

(b)	visoms kelių transporto priemonėms nuo 2009 m. sausio 1 d.

3.   Kompetentinga institucija išduoda tokias leidimus pagal III priedo II skyriuje pateiktą pavyzdį. Tokie leidimai galioja ne ilgiau kaip penkerius metus nuo jų suteikimo dienos ir yra skirti visoms kelionėms, taip pat ir ilgoms.

12 straipsnis

Vežėjai dėl leidimo pagal 10 straipsnį ir 11 straipsnį kreipiasi ne daugiau kaip į vieną kompetentingą instituciją ir ne daugiau kaip vienoje valstybėje narėje.

13 straipsnis

Leidimų išdavimas kompetentingoje institucijoje

1.   Kompetentinga institucija gali riboti 10 straipsnio 1 dalyje minimo leidimo arba 11 straipsnio 1 dalyje nurodyto ilgų kelionių leidimo galiojimo sritį, laikydamasi kriterijų, kurie gali būti tikrinami vežimo metu.

2.   Kiekvienam kompetentingos institucijos išduotam leidimui, nurodytam 10 straipsnio 1 dalyje arba – ilgoms kelionėms – 11 straipsnio 1 dalyje, valstybėje narėje suteikiamas unikalus numeris. Leidimas išduodamas išduodančiosios valstybės narės oficialiąja kalba (kalbomis) ir anglų kalba, jei vežėjas ketina dirbti kitoje valstybėje narėje.

3.   Kompetentinga institucija taip registruoja 10 straipsnio 1 dalyje ir 11 straipsnio 1 dalyje minimus leidimus, kad galėtų greitai identifikuoti vežėjus, ypač jei jie pažeidžia šio reglamento reikalavimus.

4.   Kompetentinga institucija kompiuterinėje duomenų bazėje registruoja leidimus, išduotus pagal 11 straipsnio 1 dalies nuostatas. Leidimų galiojimo metu kiekvienas viešai gali sužinoti vežėjo vardą, pavardę ir leidimo numerį. Atsižvelgdamos į Bendrijos ir (arba) nacionalinius teisės aktus dėl asmeninio gyvenimo apsaugos, valstybės narės suteikia teisę viešai susipažinti su kitais duomenimis, susijusiais su vežėjų leidimais. Į duomenų bazę taip pat įtraukiami sprendimai, apie kuriuos pranešta pagal 26 straipsnio 4 dalies c punktą ir 26 straipsnio 6 dalį.

14 straipsnis

Tikrinimai ir kitos su kelionės žurnalu susijusios priemonės, kurių imasi kompetentinga institucija prieš ilgas keliones

1.   Tais atvejais, kai ilgų kelionių tarp valstybių narių bei trečiosiose šalyse metu vežami naminiai arklinių šeimos gyvūnai, naminiai galvijai, avys, ožkos ir kiaulės, išvykimo vietos kompetentinga institucija privalo:

(a)

atlikti atitinkamus tikrinimus, norėdama įsitikinti, kad: (i) kelionės žurnale nurodyti vežėjai turi atitinkamas galiojančius vežėjo leidimus, ilgoms kelionėms naudojamų transporto priemonių galiojančius patvirtinimo pažymėjimus ir galiojančius vairuotojų bei palydovų kompetencijos pažymėjimus; (ii) organizatoriaus pateiktas kelionės žurnalas atitinka tikrovę ir šio reglamento nuostatas;

(b)	jei a punkte minimo tikrinimo rezultatai yra nepatenkinami, pareikalauti, kad organizatorius pakeistų planuojamą ilgą kelionę, kad ji atitiktų šio reglamento nuostatas;

(c)	jei a punkte minimos patikros rezultatai yra patenkinami, kompetentinga institucija užantspauduoja kelionės žurnalą;

(d)	naudodamasi Direktyvos 90/425/EEB 20 straipsnyje minima keitimosi informacija sistema, kuo greičiau pateikti paskirties vietos, išvykimo punkto arba kontrolės posto kompetentingai institucijai smulkią informaciją apie planuojamas ilgas keliones, nurodytas kelionės žurnale.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies c punkto nuostatų, nereikalaujama antspauduoti kelionės žurnalų, jei vežant naudojamasi 6 straipsnio 9 dalyje minimomis sistemos.

15 straipsnis

Tikrinimai, kuriuos kompetentinga institucija atlieka bet kuriame ilgos kelionės etape

1.   Kompetentinga institucija atlieka atitinkamus atsitiktinius arba planinius tikrinimus bet kuriame ilgos kelionės etape, norėdama įsitikinti, kad deklaruoti kelionės laikai atitinka tikrovę ir kelionė neprieštarauja šio reglamento nuostatoms, o ypač kad kelionės laikai bei poilsio laikotarpiai atitinka I priedo V skyriuje nustatytas ribas.

2.   Jei ilga kelionė vykdoma tarp valstybių narių bei trečiosiose šalyse, I priedo I skyriuje minimas gyvūnų tinkamumo vežti tikrinimas atliekamas prieš kraunant išvykimo vietoje kaip atitinkamuose Bendrijos veterinarijos teisės aktuose nustatyto gyvūnų sveikatos tikrinimo dalis, laikantis tuose teisės aktuose nustatytų terminų.

3.   Jei paskirties vieta yra skerdykla, 1 dalyje nustatytas tikrinimas gali būti atliekamas kaip gyvūnų gerovės kontrolės dalis, kaip numatyta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 854/2004, nustatančiame žmonių maistui skirtų gyvūninės kilmės produktų oficialios kontrolės organizavimo konkrečias taisykles (19).

4.   Prireikus tokiems tikrinimams atlikti naudojami įrašai apie kelių transporto priemonių judėjimą, gauti navigacijos sistemos pagalba.

16 straipsnis

Kompetentingos institucijos darbuotojų mokymas ir įranga

Kompetentinga institucija užtikrina, kad jos darbuotojai bus deramai apmokyti ir turės reikiamą įrangą duomenims patikrinti, kuriuos užrašė:

—	kelių transporto priemonių tachografai, nurodyti Reglamente (EEB) Nr. 3821/85;

—	navigacijos sistema.

17 straipsnis

Mokymo kursai ir kompetencijos pažymėjimai

1.   Vežėjų ir surinkimo centrų darbuotojai privalo turėti galimybę lankyti mokymo kursus, kad atitiktų 6 straipsnio 4 dalies ir 9 straipsnio 2 dalies a punkto reikalavimus.

2.   Vairuotojų ir palydovų, kelių transporto priemonėmis vežančių naminius arklinių šeimos gyvūnus, naminius galvijus, avis, ožkas ir kiaules bei paukščius, kaip nurodyta 6 straipsnio 5 dalyje, kompetencijos pažymėjimai išduodami pagal IV priedo nuostatas. Kompetencijos pažymėjimas išduodamas išduodančiosios valstybės narės oficialiąja kalba (kalbomis) ir anglų kalba, jei vairuotojas ar palydovas ketina dirbti kitoje valstybėje narėje. Pažymėjimą išduoda valstybės narės paskirta kompetentinga institucija ar žinyba pagal III priedo III skyriuje nustatytą pavyzdį. Minėto kompetencijos pažymėjimo galiojimo sritis gali būti ribojama, skiriant jį tik tam tikrai gyvūnų rūšiai ar rūšių grupei.

18 straipsnis

Kelių transporto priemonės patvirtinimo pažymėjimas

1.   Pateikus paraišką, valstybės narės paskirta kompetentinga institucija arba žinyba išduoda kelių transporto priemonės, naudojamos ilgoms kelionėms, patvirtinimo pažymėjimą, jei:

(a)	dėl šios transporto priemonės nebuvo pateikta kita paraiška arba jos nepatvirtino kita tos pačios arba kitos valstybės narės kompetentinga institucija;

(b)	šią transporto priemonę patikrinusi valstybės narės paskirta kompetentinga institucija ar žinyba nustatė, kad ji atitinka I priedo II ir VI skyrių reikalavimus, keliamus ilgoms kelionėms naudojamų transporto priemonių projektavimui, konstrukcijai ir priežiūrai.

2.   Kiekvienas valstybės narės paskirtos kompetentingos institucijos ar žinybos išduotas pažymėjimas turi unikalų numerį valstybėje narėje ir atitinka III priedo IV skyriuje pateiktą pavyzdį. Pažymėjimas išduodamas valstybės narės oficialiąja kalba (kalbomis) ir anglų kalba. Pažymėjimai galioja ne ilgiau kaip penkerius metus nuo jų išdavimo dienos ir netenka galios, jei transporto priemonės taip modifikuojamos arba taisomos, kad tai gali pakenkti gyvūnų gerovei.

3.   Kompetentinga institucija tokiu būdu registruoja kompiuterinėje duomenų bazėje ilgoms kelionėms naudojamų kelių transporto priemonių patvirtinimo pažymėjimus, kad visų valstybių narių kompetentingos institucijos galėtų juos greitai atpažinti, ypač jei jie neatitinka šio reglamento reikalavimų.

4.   Valstybės narės gali leisti kelių transporto priemonėms nukrypti nuo šio straipsnio nuostatų ir I priedo V skyriaus 1.4 dalies b punkto ir VI skyriaus nuostatų dėl kelionės trukmės, neviršijančios 12 valandų tam, kad būtų pasiekta galutinė tikslo vieta.

19 straipsnis

Laivų gyvūnams transportuoti patvirtinimo pažymėjimas

1.   Pateikus paraišką, valstybės narės paskirta kompetentinga institucija arba žinyba išduoda laivo gyvūnams transportuoti patvirtinimo pažymėjimą, jei:

(a)	laivas naudojamas toje valstybėje narėje, kur pateikta paraiška;

(b)	dėl šio laivo nebuvo pateikta kita paraiška arba jis neturi patvirtinimo pažymėjimo, kurį išdavė kita tos pačios arba kitos valstybės narės kompetentinga institucija;

(c)	laivą apžiūrėjusi valstybės narės paskirta kompetentinga institucija ar žinyba nustatė, kad jis atitinka I priedo, IV skyriaus 1 skirsnio reikalavimus, keliamus gyvūnus transportuojančių laivų konstrukcijai ir įrangai.

2.   Valstybės narės paskirtos kompetentingos institucijos ar žinybos išduotam pažymėjimui valstybėje narėje suteikiamas unikalus numeris. Pažymėjimas išduodamas bent viena iš oficialių išduodančiosios valstybės narės kalbų ir anglų kalba. Pažymėjimai galioja ne ilgiau kaip penkerius metus ir netenka galios, jei transporto priemonės taip modifikuojamos ar taisomos, kad tai gali pakenkti gyvūnų gerovei.

3.   Kompetentinga institucija tokiu būdu registruoja laivus gyvuliams vežti, kad juos būtų galima greitai atpažinti, ypač jei jie neatitinka šio reglamento reikalavimų.

4.   Kompetentinga institucija tokiu būdu kompiuterinėje duomenų bazėje registruoja laivų gyvūnams transportuoti patvirtinimo pažymėjimus, kad juos būtų galima greitai atpažinti, ypač jei jie neatitinka šio reglamento reikalavimų.

20 straipsnis

Laivų gyvūnams transportuoti tikrinimas kraunant ir iškraunant

1.   Kompetentinga institucija tikrina laivus gyvūnams transportuoti prieš kiekvieną gyvūnų krovimą, norėdama įsitikinti, ar:

(a)	laivas gyvūnams transportuoti yra sukonstruotas ir įrengtas pagal transportuotinų gyvūnų skaičių bei tipą;

(b)	gardai, kuriuose bus įkurdinti gyvūnai, visiškai tinkami naudoti;

(c)	I priedo IV skyriuje nurodyta įranga gerai veikia.

2.   Prieš kiekvieną laivų gyvūnams transportuoti pakrovimą ir iškrovimą bei krovos metu kompetentinga institucija patikrina, ar:

(a)	gyvūnai gali tęsti kelionę;

(b)	krovimo ar iškrovimo operacijos atliekamos laikantis I priedo III skyriaus reikalavimų;

(c)	aprūpinimas pašaru ir vandeniu atitinka I priedo IV skyriaus 2 skirsnio nuostatas.

21 straipsnis

Patikrinimai išvežimo punktuose ir pasienio kontrolės postuose

1.   Nepažeisdami Reglamento (EB) Nr. 639/2003 2 straipsnyje numatytų patikrinimų, kai gyvūnai perduodami vežti išvežimo punktuose ar pasienio kontrolės postuose, valstybių narių įgaliotieji veterinarijos gydytojai tikrina, ar vežami gyvūnai atitinka šio reglamento reikalavimus ir ypač ar:

(a)	vežėjai pateikė galiojančio leidimo kopiją, kaip numatyta 10 straipsnio 1 dalyje arba – ilgų kelionių atveju – 11 straipsnio 1 dalyje;

(b)	naminius arklinių šeimos gyvūnus, naminius galvijus, avis, ožkas ar kiaules vežančių kelių transporto priemonių vairuotojai ir palydovai pateikė galiojantį kompetencijos pažymėjimą, kaip numatyta 17 straipsnio 2 dalyje;

(c)	gyvūnai gali tęsti kelionę;

(d)	transporto priemonė, kuria gyvūnai turi tęsti kelionę, atitinka I priedo II skyriaus ir, jei taikoma, VI skyriaus reikalavimus;

(e)	eksporto atveju vežėjai pateikė įrodymų, kad kelionė iš išvykimo vietos į pirmojo iškrovimo vietą galutinės paskirties šalyje atitinka bet kurį V priede paminėtą tarptautinį susitarimą, taikomą atitinkamoje trečiojoje šalyje;

(f)	naminiai arklinių šeimos gyvūnai, naminiai galvijai, avys, ožkos ir kiaulės buvo ar turi būti vežami labai tolimais atstumais.

2.   Jei naminiai arklinių šeimos gyvūnai ir naminiai galvijai, avys, ožkos ir kiaulės vežami tolimais atstumais, išvežimo punktų ir pasienio kontrolės postų įgaliotieji veterinarijos gydytojai turi atlikti ir užregistruoti II priede 3 skirsnyje kelionės žurnale „Paskirties vieta“ nurodytus patikrinimus. Įrašus apie tokius patikrinimus ir 1 dalyje nurodytą patikrinimą kompetentinga institucija saugo mažiausiai trejus metus nuo patikrinimų dienos, taip pat ir Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 I arba IB priede minimo atitinkamo duomenų registracijos lapo kopiją arba spausdintą versiją, jei minėtas reglamentas taikomas nurodytai transporto priemonei.

3.   Kompetentingai institucijai nusprendus, kad gyvūnai negali tęsti kelionės, būtina juos iškrauti, pagirdyti, pašerti ir leisti jiems pailsėti.

22 straipsnis

Prastova vežant

1.   Kompetentinga institucija imasi būtinų priemonių, kad vežant gyvūnus būtų galima išvengti arba iki minimumo sutrumpinti prastovą bei sumažinti gyvūnų kančias, jei nenumatytos aplinkybės trukdo taikyti šį reglamentą. Kompetentinga institucija užtikrina, kad bus imtasi specialių priemonių, kad perkrovimo vietose, išvežimo punktuose ir pasienio kontrolės postuose pirmenybė būtų teikiama vežamiems gyvūnams.

2.   Nei viena gyvūnų siunta negali būti užlaikyta vežimo metu, nebent tai būtų griežtai būtina gyvūnų gerovei arba visuomenės saugumui. Užbaigus krovos operacijas, neleidžiama ilgai delsti prieš išvykstant. Jei gyvūnų siunta vežant turi būti užlaikyta daugiau nei dviems valandoms, kompetentinga institucija užtikrina, kad bus imtasi atitinkamų priemonių gyvūnams prižiūrėti, prireikus juo pašerti, pagirdyti, iškrauti ir įkurdinti.

IV SKYRIUS

VYKDYMO UŽTIKRINIMAS IR KEITIMASIS INFORMACIJA

23 straipsnis

Būtinosios priemonės, taikomos vežėjams neatitinkant šio reglamento reikalavimų

1.   Jei kompetentinga institucija nustato, kad nesilaikoma ar nebuvo laikomasi kurios nors šio reglamento nuostatos, ji imasi arba pareikalauja už gyvūnus atsakingo asmens imtis visų būtinų veiksmų, reikalingų gyvūnų gerovei užtikrinti.

Tokie veiksmai turėtų nesukelti gyvūnams nereikalingų arba papildomų kančių ir atitikti iškilusio pavojaus rimtumą. Kompetentinga institucija atitinkama tvarka padengia tokių veiksmų kaštus.

2.   Atsižvelgiant į kiekvieno atvejo aplinkybes, gali būti imamasi tokių veiksmų:

(a)	vairuotojo arba palydovo keitimas;

(b)	laikinas transporto priemonės taisymas, kad būtų išvengta tiesioginės žalos gyvūnams;

(c)	siuntos ar jos dalies perkėlimas į kitą transporto priemonę;

(d)	gyvūnų grąžinimas į išvykimo vietą trumpiausiu keliu arba tolesnis gyvūnų vežimas į paskirties vietą kuo trumpiausiu keliu, žiūrint kas geriausiai atitinka gyvūnų gerovės interesus;

(e)	gyvūnų iškrovimas ir tinkamas įkurdinimas deramai prižiūrint, kol problema bus išspręsta.

Jeigu nėra kitų priemonių gyvūnų gerovei užtikrinti, jie turi būti humaniškai papjaunami arba užmigdomi.

3.   Jei dėl šio reglamento nesilaikymo reikia imtis veiksmų, kaip nurodyta 1 dalyje, ir būtina vežti gyvūnus pažeidžiant kai kurias šio reglamento nuostatas, kompetentinga institucija išduoda leidimą vežti gyvūnus. Leidime turi būti nurodyti konkretūs gyvūnai ir apibūdintos sąlygos, kuriomis juos leidžiama vežti, kol nebus visiškai laikomasi šio reglamento reikalavimų. Tokie leidimai turi būti vežami kartu su gyvūnais.

4.   Kompetentinga institucija nedelsdama imasi būtinų priemonių, jei su asmeniu, atsakingu už gyvūnus, nepavyksta susisiekti arba jis nevykdo instrukcijų.

5.   Apie kompetentingų institucijų priimtus sprendimus ir šių sprendimų priežastis turi būti kuo greičiau pranešta vežėjui arba jo atstovui ir kompetentingai institucijai, išdavusiai 10 straipsnio 1 dalyje ir 11 straipsnio 1 dalyje numatytą leidimą. Prireikus kompetentingos institucijos suteikia vežėjui pagalbą įgyvendinant privalomas būtinąsias priemones.

24 straipsnis

Tarpusavio pagalba ir keitimasis informacija

1.   Tarybos direktyvoje 89/608/EEB (20) numatytos taisyklės ir informacijos teikimo procedūros taikomos, įgyvendinant šį reglamentą.

2.   Kiekviena valstybė narė, įgyvendindama šį reglamentą, per tris mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos praneša Komisijai informacijos teikimo tarnybos duomenis, taip pat ir jos elektroninio pašto adresą, jei toks yra, bei atnaujina šiuos duomenis. Komisija per Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinį komitetą perduoda duomenis apie informacijos teikimo tarnybą kitoms valstybėms narėms.

25 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato taisykles, pagal kurias, pažeidus šio reglamento nuostatas, taikomos sankcijos ir imasi visų priemonių, reikalingų jų vykdymui užtikrinti. Numatomos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės apie tokias nuostatas, taip pat ir 26 straipsnio taikymo nuostatas, praneša Komisijai ne vėliau kaip praėjus 2006 m. liepos 5 d. ir nedelsdamos paskelbia apie joms reikšmingus vėlesnius pakeitimus.

26 straipsnis

Pažeidimai ir pranešimas apie pažeidimus

1.   Šio reglamento pažeidimo atveju kompetentinga institucija imasi konkrečių priemonių, numatytų 2–7 dalyse.

2.   Jei kompetentinga institucija nustato, kad vežėjas nesilaikė, o transporto priemonė neatitiko šio reglamento reikalavimų, ji nedelsdama praneša apie tai kompetentingai institucijai, išdavusiai vežėjo leidimą arba transporto priemonės patvirtinimo pažymėjimą, ir – jei vežėjas susijęs su šio reglamento reikalavimų nesilaikymu – tą instituciją, kuri išdavė vežėjo kompetencijos pažymėjimą. Prie tokio pranešimo pridedami atitinkami duomenys ir dokumentai.

3.   Jei paskirties vietos kompetentinga institucija nustato, kad kelionė vyko pažeidžiant šį reglamentą, ji nedelsdama informuoja apie tai išvykimo vietos kompetentingąją instituciją. Prie tokio pranešimo pridedami atitinkami duomenys ir dokumentai.

4.   Jei kompetentingoji institucija nustato, kad vežėjas nesilaikė, o transporto priemonė neatitiko šio reglamento reikalavimų, arba jei kompetentinga institucija gauna 2 arba 3 dalyse nurodytą pranešimą, prireikus ji:

(a)	nurodo atitinkamam vežėjui ištaisyti pastebėtus pažeidimus ir imtis priemonių, kad jie nepasikartotų;

(b)	atlieka papildomus atitinkamų vežėjų tikrinimus, reikalaudama, kad kraunant gyvūnus dalyvautų veterinarijos gydytojas;

(c)	sustabdo atitinkamo vežėjo leidimo arba transporto priemonės patvirtinimo pažymėjimo galiojimą arba juos panaikina.

5.   Jei šį reglamentą pažeidžia vairuotojas arba palydovas, turintis 17 straipsnio 2 dalyje minimą kompetencijos pažymėjimą, kompetentinga institucija gali sustabdyti kompetencijos pažymėjimo galiojimą arba jį panaikinti, ypač jei pažeidimas parodė, kad vairuotojas arba palydovas neturi pakankamai žinių arba jiems trūksta supratimo apie gyvūnų vežimą pagal šio reglamento reikalavimus.

6.   Pakartotinių ar rimtų šio reglamento pažeidimų atvejais valstybė narė gali laikinai uždrausti vežėjui ar transporto priemonei vežti gyvūnus jos teritorijoje, net jei kita valstybė narė ir yra išdavusi šiam vežėjui leidimą ar transporto priemonės patvirtinimo pažymėjimą, jeigu buvo išnaudotos visos 24 straipsnyje numatytos tarpusavio pagalbos ir keitimosi informacija galimybės.

7.   Valstybės narės užtikrina, kad 24 straipsnio 2 dalyje minimoms informacijos teikimo tarnyboms bus nedelsiant pranešta apie kiekvieną sprendimą, priimtą pagal šio straipsnio 4 dalies c punkto arba 5 ar 6 dalies nuostatas.

27 straipsnis

Kompetentingų institucijų atliekami patikrinimai ir metinės ataskaitos

1.   Kompetentinga institucija kontroliuoja, ar buvo laikomasi šio reglamento reikalavimų, atlikdama nešališkus gyvūnų, transporto priemonių ir lydimųjų dokumentų patikrinimus. Tokie patikrinimai turi būti atliekami proporcingai kiekvienoje valstybėje narėje kasmet vežamų gyvūnų kiekiui ir tuo pat metu gali būti skirti kitiems tikslams. Tikrinimų skaičius gali būti padidintas, nustačius, kad buvo nepaisoma šio reglamento nuostatų. Pirmiau minėtos proporcijos nustatomos 31 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.

2.   Iki kiekvienų metų birželio 30 d. valstybės narės pateikia Komisijai metinę praėjusiųjų metų ataskaitą apie 1 dalyje nurodytus patikrinimus. Prie ataskaitos pridedama pagrindinių trūkumų analizė ir veiksmų planas jiems pašalinti.

28 straipsnis

Tikrinimai vietoje

Komisijos veterinarijos ekspertai, bendradarbiaudami su atitinkamos valstybės narės institucijomis, gali Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 882/2004 (21) 45 straipsnyje nustatyta tvarka atlikti tikrinimus vietoje, jei tai būtina norint užtikrinti vienodą šio reglamento taikymą.

29 straipsnis

Geros praktikos gairės

Valstybės narės ragina parengti geros praktikos gaires, kurias sudaro patarimai, kaip laikytis šio reglamento ir ypač 10 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tokios gairės rengiamos nacionaliniu lygiu, tarp kelių valstybių narių arba Bendrijos lygiu. Būtina skatinti nacionalinių ar Bendrijos gairių sklaidą bei naudojimą.

V SKYRIUS

VYKDYMO ĮGALIOJIMAI IR KOMITETO PROCEDŪRA

30 straipsnis

Priedai ir įgyvendinimo taisyklės

1.   Remdamasi Komisijos pasiūlymu, Taryba kvalifikuota balsų dauguma priima sprendimus iš dalies keisti reglamento priedus, ypač atsižvelgdama į pakeitimų derinimą prie technologijų ir mokslo pažangos, išskyrus I priedo IV skyrių ir VI skyriaus 3.1 punktą, taip pat II priedo 1–5 skyrius bei III, IV, V ir VI priedus, kurie gali būti iš dalies keičiami 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

2.   Bet kokios išsamios taisyklės, reikalingos šiam reglamentui įgyvendinti, gali būti priimtos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

3.   Bendrijos veterinarijos teisės aktuose numatyti pažymėjimai ar kiti dokumentai gali būti papildyti 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, siekiant atsižvelgti į šio reglamento reikalavimus.

4.   Turėti 6 straipsnio 5 dalyje numatytą kompetencijos pažymėjimą gali būti privaloma ir tiems vairuotojams arba palydovams, kurie veža kitų rūšių naminius gyvūnus, kaip numatyta 31 straipsnio 2 dalyje.

5.   Jei įgyvendinant veterinarinių ligų kontrolės priemones dėl judėjimo apribojimų taikomos išimtinės rinkos paramos priemonės, Komisija gali priimti nuo I priedo I skyriaus 2 dalies e punkto nukrypti leidžiančias nuostatas. 31 straipsnyje nurodytam komitetui pranešama apie bet kokias priimtas priemones.

6.   Nukrypti leidžiančios nuostatos dėl reikalavimų ilgoms kelionėms, siekiant atsižvelgti į kai kurių regionų atokumą Bendrijos pagrindinės teritorijos atžvilgiu, gali būti priimtos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

7.   Nukrypdamos nuo šio reglamento, valstybės narės gali ir toliau taikyti galiojančias nacionalines nuostatas dėl gyvūnų vežimo atokiausiuose regionuose, kai jie kilę iš atokiausių regionų arba vyksta į juos. Jos praneša apie tai Komisijai.

8.   Kol bus priimtos išsamios nuostatos dėl prieduose aiškiai nenurodytų gyvūnų rūšių, valstybės narės gali nustatyti arba laikytis papildomų reikalavimų, taikomų vežant tokias gyvūnų rūšis.

31 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas, įsteigtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 178/2002 (22).

2.   Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EEB 5 straipsnio 6 dalyje minimas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3.   Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

32 straipsnis

Ataskaita

Per ketverius metus nuo 37 straipsnio antrojoje pastraipoje nurodytos datos Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie šio reglamento poveikį vežamų gyvūnų gerovei ir gyvų gyvūnų prekybos srautams išsiplėtusioje Bendrijoje. Šioje atatskaitoje ypač atsižvelgiama į mokslinius įrodymus dėl gyvūnų gerovės ir į ataskaitą apie navigacinės sistemos įgyvendinimą, kaip numatyta I priedo VI skyriaus 4.3 dalyje, o taip pat į reglamento socialinę ekonominę reikšmę, įskaitant regioninius aspektus. Prireikus kartu su šia ataskaita gali būti pateikiami atitinkami pasiūlymai dėl teisės aktų dėl ilgų kelionių, ypač dėl kelionių laiko, poilsio ir ploto normų.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

33 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 91/628/EEB ir Reglamentas (EB) Nr. 411/98 panaikinami praėjus 2007 m. sausio 5 d. Nuorodos į panaikintus reglamentą ir direktyvą laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

34 straipsnis

Direktyvos 64/432/EEB daliniai pakeitimai

Direktyva 64/432/EEB iš dalies keičiama taip:

1)

11 straipsnis iš dalies keičiamas taip: (a) 1 dalyje įterpiamas toks punktas: „(ee) atitinka jiems taikomų Direktyvos 98/58/EB ir Reglamento (EB) Nr. 1/2005 (23) nuostatas;“ (b) 4 dalis pakeičiama taip: 4.   „ Kompetentinga institucija gali sustabdyti patvirtinimo galiojimą arba jį panaikinti, jei nesilaikoma šio straipsnio reikalavimų arba kitų atitinkamų šios direktyvos nuostatų arba Reglamento (EB) Nr. 1/2005 bei kitų Direktyvos 90/425/EEB (24) A priedo I skyriuje išvardytų Bendrijos veterinarijos teisės aktų nuostatų. Patvirtinimas gali būti atnaujintas, kompetentingai institucijai įsitikinus, kad surinkimo centras visiškai atitinka visas šioje dalyje numatytas nuostatas.“

2)

12 straipsnis pakeičiamas taip: „12 straipsnis 1.   Valstybės narės užtikrina, kad vežėjai atitinka šias papildomas sąlygas: (a) gyvūnams vežti jie privalo naudoti transporto priemones, kurios: (i) turi būti taip pagamintos, kad gyvūnų išmatos, pakratai ar pašarai negalėtų neištekėti ar iškristi iš transporto priemonės; ir (ii) turi būti nedelsiant valomos ir dezinfekuojamos po kiekvieno gyvūnų pervežimo arba po bet kokio gyvūnų sveikatai galinčio pakenkti produkto vežimo, o taip pat, jei būtina, prieš kiekvieną naują gyvūnų pakrovimą, naudojant kompetentingos institucijos oficialiai patvirtintas dezinfekcines medžiagas; (b) bei privalo: (i) turėti tinkamą kompetentingos institucijos patvirtintą valymo ir dezinfekavimo įrangą, taip pat ir įrenginius pakratams ir mėšlui laikyti; arba (ii) pateikti dokumentus, įrodančius, kad šias operacijos vykdo tretieji asmenys, kuriuos patvirtino kompetentinga institucija. 2.   Vežėjai privalo užtikrinti, kad apie kiekvieną gyvūnams vežti naudojamą transporto priemonę bus tvarkomas registracijas, kuriame mažiausiai trejus metus saugoma bent tokia informacija: (a) gyvūnų paėmimo vieta, data ir laikas, taip pat laikytojų ar surinkimo centro, iš kurio buvo paimti gyvūnai, vardas, pavardė ar pavadinimas bei adresas; (b) pristatymo vietos, datos ir laikas, taip pat ir gavėjo (-ų) vardas (-ai), pavardė (-ės) arba pavadinimas (-ai) bei adresas (-ai); (c) vežamų gyvūnų rūšys ir skaičius; (d) dezinfekavimo data ir vieta; (e) lydimųjų dokumentų duomenys, įskaitant numerį; (f) numatoma kiekvienos kelionės trukmė. 3.   Vežėjai užtikrina, kad siunta ar gyvūnai nuo išvykimo iš ūkių ar jų kilmės surinkimo centrų iki atvykimo į paskirties vietą, neturės jokio sąlyčio su blogesnės sveikatos būklės gyvūnais. 4.   Valstybės narės užtikrina, kad vežėjai laikosi šio straipsnio nuostatų dėl atitinkamų dokumentų, kurie turi būti vežami kartu su gyvūnais. 5.   Šis straipsnis netaikomas asmenims, kurie veža gyvūnus ne didesniu kaip 65 km atstumu tarp išvykimo vietos ir paskirties vietos. 6.   Tuo atveju, kai nevykdomi šio straipsnio reikalavimai, gyvūnų sveikatai mutatis mutandis taikomos Reglamento (EB) Nr. 1/2005 26 straipsnio nuostatos, susijusios ir pažeidimais ir pranešimais apie juos.“.

35 straipsnis

Direktyvos 93/119/EB pakeitimai

Direktyvos 93/119/EB A priedo II skirsnio 3 dalis pakeičiama taip:

36 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1255/97 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 1255/97 iš dalies pakeičiamas taip:

1)	Visame reglamente žodžiai „sustojimo punktai“ atitinkamai pakeičiami į žodžius „kontrolės postai“.

2)	1 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1.   Šis reglamentas taikomas kontrolės postams, kuriuose mažiausiai 24 valandas ar daugiau gyvūnai ilsisi pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2005 (25) I priedo V skyriaus 1.5 punktą ar 1.7 punkto b papunktį.“

3)

3 straipsnis pakeičiamas taip: „3 straipsnis 1.   Kompetentinga institucija kiekvienam kontrolės postui suteikia patvirtinimo numerį. Toks patvirtinimas gali būti skirtas tik tam tikrų rūšių ar kategorijų ir tam tikros sveikatos būklės gyvūnams. Valstybės narės praneša Komisijai patvirtintų kontrolės postų sąrašą ir vėlesnius jo pakeitimus. Valstybės narės taip pat praneša Komisijai apie išsamias priemones taikant 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, ypač kontrolės postų naudojimo laikotarpį ir dvejopą patvirtintų patalpų paskirtį. 2.   Komisija pateikia kontrolės postų sąrašą pagal Reglamento (EB) 1/2005 31 straipsnio 2 dalies numatytą procedūrą ir pagal atitinkamos valstybė narės kompetentingos institucijos pasiūlymą. 3.   Valstybės narės gali tiktai pasiūlyti sąrašui tuos kontrolės postus, kuriuos kompetentinga institucija patikrino ar jie atitinka atitinkamus reikalavimus ir juos patvirtino. Kad jie būtų patvirtinti, Direktyvos 90/425/EEB 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžta kompetentinga institucija užtikrina, kad kontrolės postai atitiktų šio reglamento I priede išdėstytus reikalavimus; be to, tokie kontrolės postai: (a) įrengiami vietovėje, kuriai pagal atitinkamus Bendrijos teisės aktus netaikomas uždraudimas arba apribojimai; (b) kontroliuojami įgaliotojo veterinarijos gydytojo, kuris užtikrina, inter alia, šio reglamento nuostatų laikymąsi; (c) veikia laikantis visų atitinkamų Bendrijos taisyklių, reglamentuojančių gyvūnų sveikatą, gyvūnų judėjimą ir gyvūnų apsaugą juos skerdžiant; (d) reguliariai tikrinami siekiant įsitikinti, kad ir toliau laikomasi jų patvirtinimui keliamų reikalavimų. 4.   Valstybė narė svarbiais atvejais, ypač gyvūnų sveikatos ir gerovės pagrindu, turi sustabdyti jos teritorijoje esančių kontrolės postų naudojimą. Ji apie tokį sustabdymą ir jo priežastis informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares. Kontrolės postų naudojimo sustabdymas gali būti panaikintas tiktai pranešus apie tai Komisijai ir kitoms valstybės narėms apie jo priežastis. 5.   Komisija pagal procedūrą, numatytą Reglamento (EB) Nr. 1/2005 31 straipsnio 2 dalyje, gali sustabdyti kontrolės postų naudojimą arba išbraukti juos iš sąrašo, jei Komisijos ekspertų vietose atlikti patikrinimai, kaip nurodyta to reglamento 28 straipsnyje, parodo, kad nesilaikoma atitinkamų Bendrijos teisės aktų.“;

4)	4 straipsnyje pridedama ši dalis: „4.   Išvykimo vietos kompetentinga institucija praneša apie gyvūnų judėjimą jiems pereinant kontrolės postus per informacijos pasikeitimo sistemą, numatytą Direktyvos 90/425/EEB 20 straipsnyje.“;

5)

6 straipsnis pakeičiamas taip: „6 straipsnis 1.   Prieš išvežant gyvūnus iš kontrolės postų, įgaliotasis veterinarijos gydytojas ar bet kuris tam tikslui kompetentingos institucijos paskirtas atsakingas veterinarijos gydytojas tam tikslui pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2005 II priedą suderintame kelionės žurnale patvirtina, kad tie gyvūnai gali tęsti kelionę.Valstybės narės gali nustatyti, kad išlaidas, susijusias su veterinariniais patikrinimais, apmoka atitinkamas ūkio subjektas. 2.   Institucijų pasikeitimo pranešimais, kad būtų laikomasi šio reglamento nuostatų, taisyklės nustatomos Reglamento (EB) Nr. 1/2005 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“;

6)

6a straipsnis pakeičiamas taip: „6a straipsnis Taryba kvalifikuota balsų dauguma, remdamasi Komisijos pasiūlymu, nusprendžia iš dalies keisti šį reglamentą, ypač atsižvelgdama į pakeitimų derinimą prie technologijų ir mokslo pažangos, išskyrus bet kuriuos šio priedo pakeitimus, kuriuos reikia priderinti prie gyvūnų sveikatos situacijos, kurie gali būti priimti Reglamento (EB) Nr. 1/2005 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“;

7)	6b straipsnio pirmasis sakinys pakeičiamas taip: „6b straipsnis Valstybės narės taiko Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2005 26 straipsnio nuostatas taikydamos sankcijas už bet kokius šio reglamento pažeidimus ir imasi visų būtinų priemonių, užtikrindamos, kad jos yra įgyvendintos.“;

8)

I priedas iš dalies keičiamas taip: (a) antraštė pakeičiama taip: (b) A skirsnis pakeičiamas taip: „A.   VETERINARINĖS IR SANITARINĖS PRIEMONĖS 1. Kiekvienas kontrolės postas turi: (a) būti įkurtas, skirtas, pastatytas ir veikti taip, kad pakankamai užtikrintų bio-saugumą, užkertant kelią rimtų infekcinių ligų plitimui į kitas vietas ir tarp kitų šias patalpas praeinančių gyvūnų siuntų; (b) būti įkurtas, įrengtas ir veikti taip, kad būtų sudarytos sąlygos atlikti valymo ir dezinfekavimo procedūras. Sunkvežimis turi būti išplaunamas vietoje. Tai turi būti atliekama bet kokiomis oro sąlygomis; (c) būti išvalomas ir dezinfekuojamas kiekvieną kartą prieš ir po naudojimo, kaip reikalauja įgaliotasis veterinarijos gydytojas. 2. Personalas ir įranga, kontaktuojantys su esamais gyvūnais, turi būti išskirtinai skirti arba dirbti tik šiose patalpose, išskyrus atvejus, kai po kontakto su gyvūnais arba jų išmatomis ar šlapimu jie buvo dezinfekuoti ar išplauti. Už kontrolės postą atsakingas asmuo teikia švarią įrangą ir apsauginius drabužius, kurie išimtinai yra skirti į kontrolės postą patenkantiems asmenims ir pasirūpina, kad būtų tinkama įranga tuos daiktus išvalyti ir dezinfekuoti. 3. Pakratai pašalinami kiekvieną kartą išvežus iš aptvaro gyvūnus, o atlikus 1 punkto c papunktyje nustatytus valymo ir dezinfekavimo darbus, pakreikiami nauji pakratai. 4. Gyvūnų pakratai, išmatos ir šlapimas neišvežami iš patalpų, nebent jie buvo atitinkamai apdoroti tam, kad būtų išvengta gyvūnų ligų plitimo. 5. Turi būti atitinkamos sanitarinės pertraukos tarp vienas kitą sekančių gyvūnų siuntų ir atitinkamai pritaikytos atsižvelgiant į tai, jei jos yra iš panašių regionų, zonų ar skyrių. Ypač po daugiausiai 6 dienų naudojimo, atlikus valymo ir dezinfekavimo darbus ir prieš kiekvienos naujos siuntos atvykimą, kontrolės postai bent 24 valandas laikomi visiškai tušti, be gyvūnų. 6. Prieš priimant gyvūnus kontrolės postuose: (a) per 24 valandas nuo visų prieš tai pagal šio reglamento 4 straipsnio 3 dalies nuostatas laikytų gyvūnų išvežimo pradedami valymo ir dezinfekavimo darbai; (b) nelaikomi jokie gyvūnai, kol valymo ir dezinfekavimo darbai užbaigiami ir patikrinami įgaliotojo veterinarijos gydytojo.“; (c) B skyriaus 1 dalis pakeičiama taip: „1. Papildomai Reglamento (EB) Nr. 1/2005 I priedo II ir III skyriaus nuostatų reikalavimams, taikomiems gyvūnams pakrauti ir iškrauti naudojamoms transporto priemonėms, kiekvienas kontrolės postas turi turėti tinkamą įrangą ir įrenginius gyvūnams pakrauti į transporto priemones ir iš jų iškrauti. Pirmiausia tokių įrenginių grindų danga turi būti neslidi ir, jei reikia, su šoniniais bortais. Tilteliai, rampos ir trapai turi būti su šonais, užtvarais arba kitomis užtveriamosiomis priemonėmis, kad gyvūnai nuo jų nenukristų. Pakrovimo ir iškrovimo rampų nuolydis turėtų būti kuo mažesnis. Varymo takai turi turėti neslidžią grindų dangą, kuri kuo labiau sumažintų slydimo pavojų, ir turi būti įrengti taip, kad kiltų kuo mažesnis pavojus gyvūnams susižeisti. Ypač turi būti stengiamasi užtikrinti, kad tarp transporto priemonės ir rampos arba tarp rampos ir iškrovimo platformos nebūtų didesnio tarpo ar laiptelio, kurį gyvūnams reikėtų peršokti arba ant kurio jie galėtų paslysti ar suklupti.“;

9)	II priedas išbraukiamas.

37 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymo data

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas praėjus 2007 m. sausio 5 d.

Tačiau 6 straipsnio 5 dalis taikoma praėjus 2008 m. sausio 5 d.

---

(1)  2004 m. kovo 30 d. pateikta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje)

(2)  OL C 110, 2004 4 30, p. 135.

(3)  OL L 340, 1991 12 11, p. 17. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1).

(4)  OL L 148, 1995 6 30, p. 52.

(5)  OL C 273, 2001 9 28, p. 1.

(6)  OL L 174, 1997 7 2, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1040/2003 (OL L 151, 2003 6 19, p. 21).

(7)  OL L 370, 1985 12 31, p. 1.

(8)  OL L 370, 1985 12 31, p. 8. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 432/2004 (OL L 71, 2004 3 10, p. 3).

(9)  OL L 224, 1990 8 18, p. 42. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/68/EB (OL L 139, 2004 4 30, p. 320).

(10)  OL P 121, 1964 7 29, p. 1977/64. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 21/2004 (OL L 5, 2004 1 9, p. 8).

(11)  OL L 340, 1993 12 31, p. 21. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1).

(12)  OL L 351, 1989 12 2, p. 34.

(13)  OL L 38, 1998 2 12, p. 10.

(14)  OL L 52, 1998 2 21, p. 8.

(15)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(16)  OL L 268, 1991 9 24, p. 56. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

(17)  OL L 224, 1990 8 18, p. 29. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/33/EB (OL L 315, 2002 11 19, p. 14).

(18)  OL L 224, 1990 8 18, p. 42. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/68/EB (OL L 139, 2004 4 30, p. 320).

(19)  OL L 226, 2004 6 25, p. 83.

(20)  OL L 351, 1989 12 2, p. 34.

(21)  OL L 191, 2004 5 28, p. 1.

(22)  OL L 31, 2002 2 1, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1642/2003 (OL L 245, 2003 9 29, p. 4).

(23)  OL L 3, 2005 1 5 .

(24)  OL L 224, 1990 8 18, p. 29.

(25)  OL L 3, 2005 1 5 .

---

---

---

---

---

---

---