2.2.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 29/1

(1)

Pagal Europos ekonominės bendrijos ir Komorų Federacinės Islamo Respublikos susitarimo dėl žvejybos prie Komorų krantų (2) nuostatas susitariančios šalys, prieš pasibaigiant priede pateikto protokolo galiojimui, pradeda derybas siekdamos abiejų šalių sutarimu nustatyti protokolo turinį kitam laikotarpiui ir, jei reikia, iš dalies pakeisti ar papildyti priedą.

(2)

Derybų dėl protokolo pakeitimų metu abi susitariančiosios šalys nusprendė pratęsti šio protokolo, patvirtinto Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1439/2001 (3), galiojimą laikotarpiui nuo 2004 m. vasario 28 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d., sudarydamos susitarimą pasikeičiant laiškais.

(3)

Bendrija yra suinteresuota patvirtinti šį pratęsimą.

(4)

Reikėtų patvirtinti žvejybos galimybių paskirstymą tarp valstybių narių pagal pratęstą protokolą,

a)

tunų žvejybos seineriams:

b)

laivams, žvejojantiems dreifinėmis ūdomis:

2.2.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 29/3

(1)

Pagal 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų (3), 7 straipsnio 4 dalį 2000-2004 m. laikotarpiui Šiaurės Airijai ir Airijos pasienio teritorijoms pagal 1 tikslą sukuriama programa PEACE, skirta Šiaurės Airijos taikos procesui remti.

(2)

2004 m. birželio 17 d. ir 18 d. Briuselyje vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu Komisijos buvo paprašyta išnagrinėti galimybę suderinti PEACE programos ir Tarptautinio Fondo už Airiją priemones su kitų struktūrinių fondų remiamų programų, kurios baigsis 2006 m., priemonėmis ir išnagrinėti jų finansines pasekmes.

(3)

Dėl taikos proceso Šiaurės Airijoje stiprinimo, prie kurio iki šiol PEACE programa prisidėjo savo originaliu ir esminiu įnašu, ir toliau reikia teikti Bendrijos finansinę paramą atitinkamiems regionams ir pratęsti PEACE programą dar dvejiems metams.

(4)

Todėl reikėtų iš dalies pakeisti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 tam, kad dvejiems metams būtų pratęstas PEACE programos įgyvendinimo laikotarpis, kuris tokiu atveju sutaptų su nustatytu struktūrinių fondų programavimo laikotarpiu,

1)

7 straipsnio 4 dalies pirmoji pastraipa pakeičiama taip:

„4.   1 tiksle numatyta PEACE programa, skirta Šiaurės Airijos taikos procesui remti, yra sukurta 2000-2006 m. Šiaurės Airijai ir jos pasienio teritorijoms.“;

2)

I priedas yra pakeičiamas šio reglamento priedo tekstu.

2.2.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 29/5

(1)

JT Saugumo Taryba, veikdama pagal Jungtinių Tautų Chartijos VII skyrių ir smerkdama atsinaujinusius karo veiksmus Dramblio Kaulo Krante bei pasikartojančius 2003 m. gegužės 3 d. susitarimo dėl ugnies nutraukimo pažeidimus, nusprendė 2004 m. lapkričio 15 d. Rezoliucija 1572 (2004) nustatyti Dramblio Kaulo Krantui tam tikras ribojančias priemones.

(2)

Bendrąja pozicija 2004/852/BUSP numatytas JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje (JTSTR) 1572 (2004) nustatytų priemonių įgyvendinimas, įskaitant su karine veikla susijusios techninės ir finansinės pagalbos bei vidaus represijoms naudojamos įrangos uždraudimą.

(3)

Ši priemonė patenka į Sutarties taikymo sritį, todėl, siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo, jos įgyvendinimui būtini Bendrijos teisės aktai, kai tai susiję su Bendrija. Šiame reglamente Bendrijos teritorija – tai valstybių narių, kurioms taikoma Sutartis, teritorijos pagal toje Sutartyje nustatytas sąlygas.

(4)

Siekiant užtikrinti šiame reglamente numatytų priemonių veiksmingumą, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną,

1)

„techninė pagalba“ – tai bet kokia techninė parama, susijusi su remontu, tobulinimu, gamyba, surinkimu, bandymais, technine priežiūra ar bet kokiu kitu techniniu aptarnavimu, kuri gali būti teikiama kaip instrukcijos, patarimai, mokymai, darbo žinių ar įgūdžių perdavimas ar konsultacinės paslaugos; techninė pagalba taip pat apima žodinės pagalbos formas;

2)

„Sankcijų komitetas“ – tai Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos komitetas, įsteigtas pagal JT Saugumo Tarybos rezoliucijos (JTSTR) 1572 (2004) 14 punktą.

a)

tiesiogiai ar netiesiogiai asmenims, subjektams ar įstaigoms Dramblio Kaulo Krante arba naudojimui Dramblio Kaulo Krante dovanoti, parduoti, tiekti ar perduoti su karine veikla susijusią techninę pagalbą;

b)

tiesiogiai ar netiesiogiai asmenims, subjektams ar įstaigoms Dramblio Kaulo Krante arba naudojimui Dramblio Kaulo Krante teikti su karine veikla susijusį finansavimą ar finansinę pagalbą, ypač dotacijas, paskolas ir eksporto kredito draudimą, skirtą ginklų ir susijusios įrangos pardavimui, tiekimui, perdavimui ar eksportui arba susijusios techninės pagalbos ir kitų paslaugų dovanojimui, pardavimui, tiekimui ar perdavimui;

c)

sąmoningai ir tyčia dalyvauti veikloje, kurios tikslas ar rezultatas yra tiesioginis ar netiesioginis a ir b punktuose nurodytų sandorių skatinimas.

a)

tiesiogiai ar netiesiogiai bet kokiems asmenims, subjektams ar įstaigoms Dramblio Kaulo Krante arba naudojimui Dramblio Kaulo Krante parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti I priede nurodytą Bendrijos ar kitokios kilmės įrangą, kuri gali būti panaudota vidaus represijoms;

b)

tiesiogiai ar netiesiogiai bet kokiems asmenims, subjektams ar įstaigoms Dramblio Kaulo Krante arba naudojimui Dramblio Kaulo Krante dovanoti, parduoti, tiekti ar perduoti techninę pagalbą, siejamą su a punkte nurodyta įranga;

c)

tiesiogiai ar netiesiogiai bet kokiems asmenims, subjektams ar įstaigoms Dramblio Kaulo Krante arba naudojimui Dramblio Kaulo Krante teikti finansavimą ar finansinę pagalbą, susijusią su a punkte nurodyta įranga;

d)

sąmoningai ir tyčia dalyvauti veikloje, kurios tikslas ar rezultatas yra tiesioginis ar netiesioginis a, b arba c punktuose nurodytų sandorių skatinimas.

a)

teikiant techninę pagalbą, finansavimą ar finansinę pagalbą, susijusią su ginklais ir susijusia įranga, jei tokia pagalba ar paslaugos yra skirtos tik Jungtinių Tautų operacijai Dramblio Kaulo Krante (UNOCI) ir ją remiančioms Prancūzijos pajėgoms paremti bei naudoti šioje operacijoje,

b)

teikiant techninę pagalbą, susijusią su žudyti nepritaikyta karine įranga, kurią ketinama naudoti tik humanitariniais ar apsaugos tikslais, įskaitant tokią įrangą, skirtą ES, JT, Afrikos Sąjungos ir Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (VAVEB) vykdomoms krizių valdymo operacijoms, kai tokiai veiklai iš anksto yra pritaręs Sankcijų komitetas,

c)

teikiant finansavimą ar finansinę pagalbą, susijusią su žudyti nepritaikyta karine įranga, kurią ketinama naudoti tik humanitariniais ar apsaugos tikslais, įskaitant tokią įrangą, skirtą ES, JT, Afrikos Sąjungos ir VAVEB vykdomoms krizių valdymo operacijoms,

d)

teikiant techninę pagalbą, susijusią su ginklais ir susijusia įranga, kurie skirti tik gynybos ir saugumo pajėgų reorganizavimo procesui paremti ar naudoti jo metu pagal Linas-Marcoussis susitarimo 3 punkto f papunktį, kai tokiai veiklai iš anksto yra pritaręs Sankcijų komitetas,

e)

teikiant finansavimą ar finansinę pagalbą, susijusią su ginklais ir susijusia įranga, kuriuos ketinama naudoti tik gynybos ir saugumo pajėgų reorganizavimo procesui paremti ar naudoti jo metu pagal Linas-Marcoussis susitarimo 3 punkto f papunktį,

f)

pardavimui ar tiekimui, kai laikinai perduodama ar eksportuojama Dramblio Kaulo Krante esančioms kurios nors valstybės pajėgoms, kuri pagal tarptautinę teisę vykdo priemones, išimtinai ir tiesiogiai skirtas palengvinti savo piliečių ir asmenų, už kuriuos Dramblio Kaulo Krante ji yra prisiėmusi konsulinę atsakomybę, evakuaciją, kai apie tai iš anksto pranešta Sankcijų komitetui.

a)

Bendrijos teritorijoje, įskaitant jos oro erdvę;

b)

valstybės narės jurisdikcijai priklausančiuose lėktuvuose ar laivuose;

c)

visiems Bendrijos teritorijoje ar už jos ribų esantiems asmenims, kurie yra valstybės narės piliečiai;

d)

visiems juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms, kurie yra įregistruoti ar įsteigti pagal valstybės narės teisę;

e)

visiems juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms, užsiimantiems verslu Bendrijoje.

2.2.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 29/16

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

2.2.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 29/18

2.2.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 29/20

(1)

Pagal Europos ekonominės bendrijos ir Komorų Federacinės Islamo Respublikos susitarimo dėl žvejybos prie Komorų krantų (1) nuostatas Susitariančiosios Šalys, prieš pasibaigiant priede pateikto protokolo galiojimui, pradeda derybas siekdamos abiejų šalių sutarimu nustatyti protokolo turinį kitam laikotarpiui ir, jei reikia, iš dalies pakeisti ar papildyti priedą.

(2)

Derybų dėl protokolo pakeitimų metu abi Susitariančiosios Šalys nusprendė, kad reikėtų pratęsti šio protokolo, patvirtinto Reglamentu (EB) Nr. 1439/2001 (2), galiojimą laikotarpiui nuo 2004 m. vasario 28 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d., sudarant susitarimą pasikeičiant laiškais.

(3)

Pasikeitimas laiškais suteikia žvejybos galimybes Bendrijos žvejams nuo 2004 m. vasario 28 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. Komorų suverenitetui arba jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse.

(4)

Siekiant, kad Bendrijos žvejybos laivų veikla nebūtų pertraukta, labai svarbu, kad minėtas pratęsimas įsigaliotų kuo greičiau. Todėl reikėtų pasirašyti susitarimą pasikeičiant laiškais, su sąlyga, kad jį vėliau sudarys Taryba.

(5)

Reikėtų patvirtinti žvejybos galimybių paskirstymo tarp valstybių narių metodą pagal pratęstą protokolą,

a)

tunų žvejybos seineriams:

b)

laivams, žvejojantiems dreifinėmis ūdomis:

2.2.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 29/24

(1)

1999 m. vasario 12 d. laišku (D/50716) Komisija paprašė Jungtinę Karalystę pateikti informaciją apie kelias mokesčių priemones, įskaitant Gibraltaro bendrovių, kurioms taikomos mokesčių lengvatos, tvarką. Jungtinė Karalystė atsakė 1999 m. liepos 22 d. laišku. 2000 m. gegužės 23 d. Komisija paprašė papildomos informacijos, o 2000 m. birželio 28 d. buvo nusiųstas priminimas. 2000 m. liepos 3 d. Jungtinė Karalystė atsiuntė atsakymą. 2000 m. rugsėjo 12 d. laišku Jungtinė Karalystė pateikė informacijos apie atleistų nuo mokesčių bendrovių tvarką (A/37430). 2000 m. spalio 19 d. buvo surengtas Jungtinės Karalystės ir Gibraltaro valdžios atstovų susitikimas, kuriame kalbėta apie Gibraltaro ofšorinių kompanijų mokesčių tvarką, bendrovių, kurioms taikomos mokesčių lengvatos, tvarką ir atleistų nuo mokesčių bendrovių tvarką. Papildomą informaciją dėl tame susirinkime iškeltų klausimų Jungtinė Karalystė pateikė 2001 m. sausio 8 d. (A/30254).

(2)

2001 m. liepos 11 d. laišku (D/289757) Komisija informavo Jungtinę Karalystę, kad ji nusprendė inicijuoti procedūrą, išdėstytą EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje, dėl Gibraltaro bendrovių, kurioms taikomos mokesčių lengvatos, tvarkos. Kai galutinis terminas buvo pratęstas vienu mėnesiu, Jungtinė Karalystė atsakė 2001 m. rugsėjo 21 d. laišku (A/37407).

(3)

2001 m. rugsėjo 7 d. Gibraltaro Vyriausybė, pateikdama prašymą Europos Bendrijų pirmosios instancijos teismo registracijos įstaigai, iškėlė bylą dėl Sprendimo SG(2001) D/289755, inicijuojančio oficialią Gibraltaro bendrovių, kurioms taikomos mokesčių lengvatos, tvarkos tyrimo procedūrą, panaikinimo; ieškinys buvo užregistruotas kaip byla T-207/01. Tą pačią dieną Gibraltaro Vyriausybė pateikė kitą prašymą dėl laikinų priemonių priėmimo, kad būtų sustabdytas Sprendimas SG(2001) D/289755, inicijuojantis oficialią tyrimo procedūrą, ir nurodantis Komisijai jo neskelbti (byla T-207/01 R). 2001 m. gruodžio 19 d. potvarkiu Pirmosios instancijos teismo pirmininkas atmetė prašymą dėl laikinų priemonių (2). 2002 m. balandžio 30 d. nutartimi Pirmosios instancijos teismas atmetė prašymą dėl Sprendimo panaikinimo (3).

(4)

2001 m. lapkričio 21 d. Komisija pareikalavo informacijos apie mokesčių tarifus, taikomus bendrovėms, kurios turi teisę į mokesčių lengvatas. Negavusi atsakymo, 2002 m. kovo 21 d. Komisija išsiuntė oficialų priminimą (D/51275). Jungtinė Karalystė atsakė 2002 m. balandžio 10 d. (A/32681). 2002 m. spalio 28 d. (D/56088) Komisija paprašė papildomų paaiškinimų. Jungtinė Karalystė atsakė 2002 m. lapkričio 11 d. (A/38454), o 2002 m. gruodžio 13 d. (A/39209) laišku pateikė papildomų pastabų.

(5)

Komisijos sprendimas inicijuoti oficialią tyrimo procedūrą buvo paskelbtas Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje; juo kviečiama suinteresuotas šalis pateikti savo pastabas (4). 2002 m. vasario 27 d. (A/31518) ir 2002 m. vasario 28 d. (A/31557) laiškais atitinkamai buvo gauti Charles A. Gomez & Co teismų advokatų ir oficialiai įgaliotų advokatų bei Gibraltaro Vyriausybės komentarai. Šie komentarai buvo persiųsti Jungtinei Karalystei, kuri atsakė 2002 m. balandžio 25 d. (A/33257) laišku.

(6)

Bendrovių, kurioms taikomos mokesčių lengvatos, apibrėžimas yra pateiktas 1983 m. liepos 14 d. Gibraltaro pajamų mokesčio (pataisa) potvarkyje. Išsamios tokių bendrovių tvarkos įgyvendinimo taisyklės buvo priimtos 1983 m. rugsėjo 22 d. patvirtinus pajamų mokesčio (bendrovių, kurioms taikomos mokesčių lengvatos) taisykles; šios taisyklės nurodomos šiame Sprendime kaip „Bendrovių, kurioms taikomos mokesčių lengvatos, teisės aktai“.

(7)

Kad bendrovei būtų suteiktas bendrovės, kuriai taikomos mokesčių lengvatos, statusas, ji turi atitikti, inter alia, šias sąlygas:

(8)

Įmonei, kuri tenkina pirmiau pateiktas sąlygas, išduodamas bendrovės, kuriai taikomos mokesčių lengvatos, sertifikatas. Išduotas sertifikatas galioja 25 metus.

(9)

Bendrovės, kuriai taikomos mokesčių lengvatos, pelnas apmokestinamas tarifu, kuris visada yra mažesnis už įprastą įmonių pelno mokesčio tarifą, kuris šiuo metu sudaro 35 %. Dėl taikytino mokesčių tarifo derasi suinteresuota įmonė ir Finansų centro skyrius, kuris yra Gibraltaro Vyriausybės Prekybos, pramonės ir telekomunikacijų departamento dalis. Įstatymuose nenumatyta, kaip turi vykti šios derybos. Dauguma lengvatinių mokesčių bendrovių moka mokestį, kurio tarifas nuo 2 % iki 10 %, o pastaruoju metu Gibraltaro valdžios institucijų vykdoma politika siekia užtikrinti, kad visos lengvatinių mokesčių bendrovės mokėtų nuo 2 % iki 10 % dydžio mokestį. Tokio dydžio mokesčių tarifas nustatytas siekiant užtikrinti, kad visoms įmonėms, dirbančioms tame pačiame sektoriuje, būtų taikomos vienodos sąlygos (5). Mokesčių tarifai:

(10)

Kita nauda, gaunama dėl lengvatinių mokesčių bendrovės statuso:

(11)

Remiantis Jungtinės Karalystės pateikta informacija, tais atvejais, kai būsima operacija reikalauja faktiško buvimo Gibraltare, tokia veikla užsiimanti bendrovė paprastai siekia įgyti lengvatinių mokesčių bendrovės, o ne atleistos nuo mokesčių bendrovės statusą (6). Lengvatinių mokesčių bendrovės taip pat gauna tam tikrą naudą tais atvejais, kai antrinė įmonė turi pervesti pajamas užsienyje esančiai pirminei įmonei, ir yra reikalaujama, kad pirminė įmonė jau būtų sumokėjusi tam tikro lygmens mokestį, kad būtų sumažintas paskesnis apmokestinimas buveinės valstybėje.

(12)

Įvertinusi informaciją, kurią pateikė Jungtinė Karalystė išankstinio tyrimo metu, Komisija nusprendė, kad atleidimas nuo įpareigojimo mokėti visą bendrovės pelno mokesčio sumą galėjo lengvatinių mokesčių bendrovėms suteikti pranašumą. Komisija taip pat manė, kad šis pranašumas buvo suteiktas pasinaudojant valstybės ištekliais, darė poveikį prekybai tarp valstybių narių ir buvo atrankinis. Komisija taip pat manė, kad netaikytina nė viena iš leidžiančių nukrypti nuostatų dėl bendrojo draudimo dėl valstybės pagalbos, numatytų Sutarties 87 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Dėl šių priežasčių Komisija suabejojo priemonės ir bendrosios rinkos suderinamumu ir todėl nusprendė pradėti oficialią tyrimo procedūrą.

(13)

Gibraltaro Vyriausybė pateikė pastabas, suskirstytas į keturias grupes:

(14)

Šios pastabos gali būti apibendrintos taip.

(15)

Sutarties 87 straipsnio 1 dalis netaikoma mokesčių tvarkai, tokiai kaip lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymas, kuris numatytas taikyti tarptautiniame kontekste. Ypač atsižvelgiant į tai, kad lengvatinių mokesčių bendrovės statusas yra suteikiamas toms įmonėms, kurios neužsiima verslo veikla Gibraltare, todėl tokiai bendrovei nesuteikiamas joks pranašumas atleidžiant ją nuo paprastai taikomų mokesčių tarifų, nes Gibraltaras nėra įgaliotas suteikti pranašumą, susijusį su kita jurisdikcija.

(16)

Nors Gibraltaro Vyriausybė sutinka, kad pranašumas, kurį suteikia lengvatinių mokesčių bendrovių tvarka, yra atribotas nuo vidaus rinkos taip kaip apibrėžia Verslo apmokestinimo elgesio kodekso B pastraipa (7) (kodeksas priimtas 1997 m. gruodžio 1 d. Tarybos posėdyje kaip Tarybos ir valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija), ir kad tam nenaudojami valstybės ištekliai. Priemonė netampa finansine našta Gibraltaro Vyriausybės biudžetui.

(17)

Priemonė nėra atrankinė, nes lengvatinių mokesčių bendrovę gali įsteigti bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, nepriklausomai nuo jo pilietybės arba ekonominės veiklos. Gibraltaro Vyriausybė pripažįsta, kad lengvatinių mokesčių bendrovių statuso negalima suteikti įmonėms, kurios prekiauja Gibraltare, arba kuriose Gibraltaro gyventojai ar rezidentai turi naudos interesų. Tačiau daugiausia tai yra atvirkštinė diskriminacija, kuri nedaro įtakos konkurencijai.

(18)

Priemonė nepatenka į Sutarties 87 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, kadangi kai kurias lengvatinių mokesčių bendroves dėl mokesčių planavimo priežasčių, dėl turto, arba dėl savo asmeninio turto valdymo yra įsteigę individualūs asmenys. Tokios bendrovės neprekiauja, negamina ir nekonkuruoja rinkoje.

(19)

Gibraltaras nėra Bendrijos bendros muitų teritorijos dalis, ir prekybos prekėmis požiūriu yra traktuojamas kaip trečioji šalis. Todėl Sutarties 87 straipsnis negali būti taikomas jokiai pagalbai, suteikiamai įmonėms, kurios prekiauja prekėmis, nes Gibraltare pagamintos prekės necirkuliuoja laisvai bendroje rinkoje, ir joms taikomi muitinės formalumai. Esant tokioms aplinkybėms, negali būti padarytas poveikis prekybai tarp valstybių narių.

(20)

1999 m. lapkričio 25 d. Komisijos sprendime 2000/394/EB panaudoti argumentai dėl pagalbos įmonėms Venecijoje ir Chioggoje, atleidžiant jas nuo socialinio draudimo įmokų pagal įstatymus Nr. 30/1997 ir 206/1995 (8) teigia, kad pranašumas suteikiamas tam tikroms įmonėms nėra valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje ir kad tai taikytina lengvatinių mokesčių bendrovėms, įsteigtoms mokesčių planavimo tikslais ir užsiimančioms prekyba bendrovėms.

(21)

Daug įmonių, turinčių lengvatinių mokesčių statusą, gautų naudos iš dabar taikomų de minimis taisyklių.

(22)

Lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymas galioja nuo 1983 m., kai jis nebuvo visiškai aiškus Komisijai, valstybėms narėms ar ekonominės veiklos vykdytojams: ar ir kokiu mastu valstybės pagalbos taisyklės turėjo būti sistemingai taikomos šalies įstatymams dėl įmonių apmokestinimo. Iki 1990-ųjų buvo iškeltos kelios Komisijos bylos, nukreiptos prieš bendrąsias įmonių pelno mokesčio priemones. Įstatymas išleistas 10 metų anksčiau nei prasidėjo kapitalo judėjimo liberalizacija ir 15 metų anksčiau nei Komisija atliko valstybės pagalbos sąvokos išaiškinimą savo Pranešime dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo priemonėms, susijusioms su tiesioginiu verslo apmokestinimu (9) (toliau – Pranešimas). Lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymas parengtas remiantis 1967 m. Atleistų nuo mokesčių bendrovių įstatymu, kuris išleistas anksčiau nei Gibraltaras įstojo į Europos Sąjungą 1973 m.

(23)

Apie lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymą buvo pranešta taip vadinamai „Primarolo“ grupei, kurią įsteigė Jungtinės Karalystės Vyriausybė, remdamasi Verslo apmokestinimo elgesio kodekso H pastraipa, dar prieš paskelbiant Pranešimą 1998 m. Tuo metu nebuvo ženklų, kad priemones, pavadintas žalingomis, remiantis Verslo apmokestinimo elgesio kodeksu, Komisija traktuos kaip naujas pagalbos priemones apie kurias nėra pranešta.

(24)

Pranešime yra pirmas platus, nors ir neišsamus, „valstybės fiskalinės pagalbos“ apibrėžimas. Tai yra administracinė naujovė, ir gali būti laikoma daugiau politiniu pareiškimu, susijusiu su Komisijos ateities šios srities veiksmais, o ne taikomo įstatymo „išaiškinimu“.

(25)

1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 1 straipsnio b dalies v punkte išdėstytose išsamiose EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisyklėse (10) numatyta, kad priemonės gali tapti pagalba dėl bendros rinkos evoliucijos ir tam tikros veiklos liberalizavimo. Lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymas yra priemonė, kaip nurodyta toje nuostatoje, kuri tampa pagalba tik vėliau. Nelaikant lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymo esama pagalba, Komisija įvairioms teisinėms ir ekonominėms situacijoms vyravusioms 1983 m. atgaline data taiko santykinai patobulintus 2001 m. valstybės pagalbos kriterijus. Šiuo požiūriu Airijos įmonių mokesčių sistema iš pradžių nebuvo laikoma pagalba, nors Komisijos požiūris vėliau pasikeitė (11), ir atspindėjo laipsnišką Bendrijos drausmės griežtinimą tokios mokesčių lengvatų tvarkos atžvilgiu.

(26)

Savo nuožiūra laikydama lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymą nauja, neteisėta pagalba Komisija pažeidžia proporcingumo principą. Toks traktavimas turi dramatiškas ekonomines pasekmes. Didelė žala, kuri bus padaryta, neatitinka nė vieno Bendrijos intereso, kuris galėtų būti ginamas pradedant procedūrą dėl neteisėtos pagalbos, ypač, atsižvelgiant į nedidelės apimties Gibraltaro ekonomiką ir nebūtinai nežymų įstatymo dėl konkurencijos ir tarptautinės prekybos, poveikį. Komisija turėtų laikytis teisingesnio požiūrio, jeigu lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymą svarstė remdamasi Verslo apmokestinimo elgesio kodeksu, Sutarties 96 ir 97 straipsniais arba esamai pagalbai taikoma procedūra.

(27)

Galiausiai, Komisija pažeidė teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principus laukdama 18 metų prieš suabejodama lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymu ir per tinkamą laiką neatlikdama įstatymo tyrimo. Iki 1999 m. vasario mėn. Komisija nebuvo suabejojusi Įstatymo suderinamumu su Bendrijos teise. Pagal analogiją su Defrenne byla (12), šis užsitęsęs Komisijos neveiklumas sukėlė teisėtus Gibraltaro lūkesčius.

(28)

Komisijos tyrimų trukmė turėtų būti ribojama. Tokiu būdu, remiantis Reglamento (EB) Nr. 659/1999 15 straipsniu, bet kokia individuali pagalba, suteikta remiantis pagalbos sistema 10 metų prieš tai, kol Komisija imasi veiksmų, turi būti laikoma esama pagalba. Taikant šią taisyklę, Komisija lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymą turėjo laikyti esama pagalbos sistema. Bet kokiu atveju Komisija pažeidė teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principus, nes savo tyrimą pradėjo praėjus pernelyg ilgam laikui nuo įstatymo priėmimo. Išankstinis tyrimas buvo pradėtas 1999 m. vasario 12 d., tačiau oficiali tyrimo procedūra buvo pradėta tik po dviejų su puse metų. Išankstinį tyrimą pertraukdavo ilgi Komisijos neveiklumo laikotarpiai. Atsižvelgiant į tai, kad Komisijoje net 2000 m. lapkričio mėn. dar buvo abejojama dėl valstybės pagalbos procedūros, susijusios su žalingomis priemonėmis, kurias nustatė elgesio kodekso grupė, naudos, pagrįsta reikalauti, kad esama pagalbos procedūra turėjo būti panaudota.

(29)

Sutarties 87 straipsnio 3 dalies b punkte numatyta, kad pagalba, skirta atitaisyti didelius valstybės narės ekonomikos sutrikimus, gali būti laikoma suderinama su bendra rinka. Lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymas buvo priimtas likus metams iki Karališkųjų jūrų pajėgų laivų statyklos uždarymo (paskelbto 1981 m.) ir tuo metu, kai britų karių skaičius Gibraltare buvo mažinamas. Laivų statykla buvo pagrindinis Gibraltaro užimtumo ir pajamų šaltinis: jai teko 25 % užimtumo ir 35 % bendrojo vidaus produkto (BVP). Dėl jos uždarymo Gibraltaro ekonomika patyrė didelių sutrikimų, įskaitant struktūrinius pokyčius, ekonominį nuosmukį dėl nedarbo ir kvalifikuotų darbuotojų išvykimą. Lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymas buvo atsakas į šiuos didelius sutrikimus.

(30)

Nors Komisija ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismas Sutarties 87 straipsnio 3 dalies b punktą interpretavo griežtai ir nutarė, kad minimas sutrikimas privalo paveikti visą valstybės narės ekonomiką, o ne tik vieną jos teritorijos dalį ar regioną (13), yra priežasčių, remiantis 87 straipsnio 3 dalies b punktu, Gibraltarui prašyti išimties. Skirtingai nei valstybės narės regionas arba teritorija, Gibraltaras yra visiškai atskirtas nuo Jungtinės Karalystės, ypač konstituciniu, politiniu, teisiniu, ekonominiu, fiskaliniu ir geografiniu požiūriais. Jis yra tik teritorija, kuriai Bendrijos teisė taikoma remiantis Sutarties 299 straipsnio 4 dalimi. Gibraltaro ir Jungtinės Karalystės ekonomikos yra visiškai skirtingos ir atskiros. Gibraltaras iš Jungtinės Karalystės negauna jokios finansinės pagalbos ir renka savo pajamas, kad galėtų vykdyti išlaidų įsipareigojimus. Taigi, sutrikimai, kurie daro įtaką vienai ekonomikai, iš esmės nedaro įtakos kitai, pvz., galvijų spongiforminės encefalopatijos krizė, kuri įtakojo Jungtinės Karalystės, bet ne Gibraltaro ekonomiką, pagal Sutarties 87 straipsnio 2 dalies b punktą traktuojama kaip išskirtinis atvejis.

(31)

Iš esmės panaši argumentacija, kaip apibendrinta 22–28 konstatuojamose dalyse dėl esamos pagalbos klausimo, gali būti naudojama pagalbos kompensavimo kontekste argumentuojant teisėtų lūkesčių principų naudai. Šie argumentai atskleidžia valstybės pagalbos taisyklių taikymo srities neapibrėžtumą, Komisijos veiksmų neįprastumą dėl įmonių pelno mokesčių priemonių ir Pranešimo, kaip strateginio pareiškimo, svarbą, priemonės trukmę, pranešimą Primarolo grupei, bendros rinkos raidą ir liberalizaciją, proporcingumą, užsitęsusį Komisijos neveiklumą ir išankstinio tyrimo atidėliojimą. Tokiu būdu teisėti lūkesčiai užkerta kelią nurodymui išieškoti suteiktą pagalbą. Be to, visada tiek Gibraltaro Vyriausybė, tiek pagalbos gavėjai veikė sąžiningai.

(32)

Sprendimo, kurio pradedama oficiali tyrimo procedūra, 26 pastraipoje (14) yra specialus reikalavimas pateikti pastabas dėl galimų teisėtų lūkesčių, kurie sudarytų kliūčių pagalbos išieškojimui. Ginamosiose kalbose bylose T-207/01 ir T-207/01 R Komisija patvirtino savo abejones dėl išmokėtų lėšų susigrąžinimo galimybės ir pabrėžė neįprastą specialių pastabų prašymo pobūdį. Taip pat Komisija konstatavo, kad netikrumas, kuris galėjo būti, ir galimybė, kad priemonė egzistavo „pilkojoje teisinio netikrumo zonoje“, galėjo duoti pagrindo teisėtiems lūkesčiams ir diskusijai apie jau išmokėtos pagalbos susigrąžinimą. 2001 m. gruodžio 19 d. nurodyme Pirmosios instancijos teismo pirmininkas pastebėjo, kad šis neįprastas reikalavimas galėjo įtikinti įmones neišvykti iš Gibraltaro ir turėjo, iš pirmo žvilgsnio, žymiai sumažinti pagalbos gavėjams kilusį susirūpinimą (15). Todėl Komisija leido Gibraltaro Vyriausybei ir pagalbos gavėjams suprasti, kad nebus reikalaujama sugrąžinti išmokėtas lėšas.

(33)

Sutarties 87 straipsnio taikymas klasikinei „ofšorinei“ schemai yra neįprastas ir vis dar susiduriama su konceptualiais sunkumais, susijusiais su pranašumo apibrėžimu, valstybei tenkančia finansine našta ir atranka.

(34)

Pati Komisija, oficialaus tyrimo pradžios metu, negalėjo priimti nutarimo dėl esamos pagalbos.

(35)

Išmokėtų lėšų susigrąžinimas prieštarautų proporcingumo principui. Remiantis Bendrijos teise, kai galima rinktis iš kelių veikimo būdų, turi būti pasirinktas mažiausiai apsunkinantis būdas. Sukelti nepatogumai neturi užgožti siekiamų tikslų.

(36)

Pagalbos, suteiktos per ankstesnius dešimt metų, sugrąžinimas būtų neproporcinga našta Gibraltaro valdžiai. Gibraltaras yra maža teritorija, turinti ribotus administracinius išteklius – tik apie 2 000 įmonių yra apmokestinamos kiekvienais metais. Lėšų sugrąžinimas apimtų, inter alia, atitinkamų sumų reikalavimą iš lengvatinių mokesčių bendrovių (įskaitant tas, kurios jau nevykdo veiklos), mokėtinų mokesčių įvertinimą kiekvienais metais, nurodymų mokėti mokesčius išleidimą, ieškinių ir priešieškinių tvarkymą bei persekiojimą už nemokamus mokesčius. Administracinė našta, ribotos Gibraltaro mokesčių departamento tyrimo galimybės, negalėjimas atsekti tas įmones, kurios nutraukė veiklą, ir įmonės turto nebuvimas Gibraltare, paralyžiuotų vyriausybės veiklą be garantijos, kad bus sugrąžinta žymi išmokėtų lėšų suma.

(37)

Išmokėtų lėšų sugrąžinimas turėtų pernelyg didelį poveikį Gibraltaro ekonomikai ir būtų neproporcinga bausmė atsižvelgiant į aplinkybes, kurių pagrindu buvo priimtas lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymas, ribotą poveikį konkurencijai ir prekybai bei tai, kad pagalbos gavėjai yra smulkios įmonės. Finansinės paslaugos sudaro maždaug 30 % Gibraltaro BVP, o tiesiogiai su lengvatinių mokesčių bendrovėmis susijęs užimtumas – 1 400 bendro darbo jėgos kiekio (14 000). Finansinis sektorius iš esmės daro žymią įtaką visiems kitiems ekonomikos sektoriams. Dėl nurodymo sugrąžinti išmokėtas lėšas lengvatinių mokesčių bendrovės būtų likviduojamos, bankrutuotų arba būtų perkeliamos, finansinių paslaugų sektorius būtų destabilizuotas, kiltų didelė nedarbo krizė, savo ruožtu sukelianti politinį, socialinį ir ekonominį nestabilumą.

(38)

Daug Gibraltaro lengvatinių mokesčių bendrovių būtų neapmokestinamos, nes jų pajamos būtų gaunamos ir kaupiamos ne Gibraltare. Nustatant tinkamumo sąlygas, daugeliu atvejų pagalbos gavėjai pagal Gibraltaro jurisdikciją neturėtų turto. Būtų sunku surasti tas bendroves, kurios jau nutraukė prekybinę veiklą.

(39)

Daug pagalbos gavėjų būtų gavę pagalbą, atitinkančią de minimis taisyklę.

(40)

Charles A. Gomez & Co pastabos gali būti apibendrintos taip.

(41)

Teisininko profesija Gibraltare labai priklausoma nuo Finansų centro darbo, kuriam lengvatinių mokesčių bendrovės moka dideles įmokas. 130 praktikuojančių teisininkų įdarbina dar keletą šimtų personalo ir netiesiogiai daro didelį teigiamą poveikį užimtumui Gibraltare ir Ispanijoje.

(42)

Atgręžtinis Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punkto reikalavimas neturi būti apribotas sritimis, kur pragyvenimo lygis jau yra žemas arba kur jau yra didelis nedarbas. 87 straipsnio 3 dalies a punktas taip pat taikomas siekiant užkirsti kelią nedarbui ir skurdui. Kai buvo priimtas lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymas, Gibraltaras 20 metų patyrė ekonomines Ispanijos sankcijas ir artėjantį Karališkųjų jūrų pajėgų laivų statyklos uždarymą. Susidūręs su skurdo, nedarbo ir emigracijos grėsme, Gibraltaras atrado alternatyvų gerovės šaltinį, įkurdamas Gibraltaro finansų centrą, kuriam lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymas yra didžiausias pagalbininkas. Europos interesas negali susieti pritarimo skurdui ir nedarbui atmesdamas Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punkto taikymą šioje situacijoje, kai yra įmanomos perspektyvios alternatyvos. Skirtingai nuo kitų didelių finansų centrų Gibraltaro centras buvo įsteigtas dėl to, kad buvo iškilusi būtinybė. Ši būtinybė, savigyna ir pareiga sumažinti kitų padarytą žalą pateisina lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymą.

(43)

Nuo įstojimo 1973 m., Bendrijos institucijos negynė Gibraltare gyvenančių Europos Sąjungos piliečių teisių ir interesų. Nepaisant Teisingumo Teismo sprendimo, Gibraltare gyvenantiems Europos Sąjungos piliečiams nebuvo atstovaujama Europos Parlamente. Nedalyvaujant „ES Gibraltaro teritorijoje“, primygtinis Komisijos reikalavimas pranešti apie gynybos priemones, kurių ėmėsi Gibraltaras, atrodo perdėtas.

(44)

Jungtinė Karalystė apribojo savo pradines pastabas dėl pagalbos kompensavimo klausimo ir dėl regioninės atrankos, pateikė papildomų pastabų dėl Gibraltaro Vyriausybės pastabų. Jos gali būti apibendrintos taip.

(45)

Jeigu lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymas laikomas neteisėta pagalba, nesuderinama su bendra rinka, yra bendras Bendrijos teisės principas, teisėti lūkesčiai, kurie užkerta kelią bet kokiam nurodymui kompensuoti jau išmokėtą paramą. Nors teisėti lūkesčiai atsirado tik išskirtinėmis aplinkybėmis, kai gavėjas galėjo pagrįstai manyti, kad pagalba buvo teisėta (16); šiuo atveju tokios aplinkybės egzistuoja ir būtų netinkama ir neteisėta Komisijai reikalauti kompensavimo.

(46)

Ši procedūra, remiantis Sutarties 88 straipsnio 2 dalimi kyla iš Verslo apmokestinimo elgesio kodekso priėmimo 1997 m., kuriame Komisija įsipareigojo griežtai taikyti valstybės pagalbos taisykles priemonėms, susijusioms su tiesioginiu verslo apmokestinimu. Iš pareiškimo galima numanyti, kad praeityje valstybės pagalbos taisyklės nebuvo taip griežtai taikomos fiskalinių režimų tipams, nurodytiems Verslo apmokestinimo elgesio kodekse.

(47)

Nepanašu, kad 1984 m. Gibraltaro Vyriausybė arba Jungtinės Karalystės Vyriausybė teikė kokią nors svarbą galimybei, kad nagrinėjamos taisyklės pažeistų Jungtinės Karalystės valstybinės pagalbos įsipareigojimus. Kadangi tuo metu buvo aišku, kad labai specifiniai arba sektoriaus mokesčių privalumai galėjo būti valstybės pagalba, valstybės pagalbos taisyklių taikymas bendresnėms įmonių mokesčių schemoms, tokioms kaip lengvatinių mokesčių bendrovių tvarka, nebuvo nei rimtų akademinių pastabų, nei Komisijos nutarimo objektas. Būtų nepagrįsta tikėtis, kad darbštūs verslininkai keltų klausimą apie priemonės suderinamumą su valstybės pagalbos taisyklėmis. Jie kurtų verslo planus ir keistų savo ekonomines pozicijas remdamiesi lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymu ir turėtų teisę manyti, kad mokesčių privilegijos yra teisėtos.

(48)

Pranešimo 26 punkte konkrečiai paminimos aplinkybės, kad nerezidentinės bendrovės yra traktuojamos palankiau nei rezidentinės. Tai buvo pirmas kartas, kai skirtingas mokesčių traktavimas buvo taikomas rezidentinėms ir nerezidentinėms bendrovėms, ir Komisija tai pripažino kaip atrinkimo veiksmą arba „specifiškumą“, galintį naudoti valstybės pagalbos taisykles. Lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymas buvo tinkamas daug metų iki šio momento, ir Komisija jo nekritikavo bei nepateikė jokių pastabų.

(49)

Vienintelis faktas, kad lengvatinių mokesčių bendrovių tvarka yra Gibraltaro įstatymų ypatybė, ir jos netaikymas likusioje Jungtinės Karalystės dalyje negali leisti iškilti atrankos elementui, kurio reikalaujama Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje. Gibraltaras mokesčių požiūriu yra atskirta nuo Jungtinės Karalystės jurisdikcija, turinti autonomiją sprendžiant mokesčių klausimus. Nėra faktų, kad bet koks mokesčių įstatymų, taikomų Gibraltare, ir taikomų kitoje Jungtinės Karalystės dalyje, skirtingumas automatiškai būtų valstybės pagalbos pagrindas. Viena jurisdikcija, esanti valstybėje narėje, turinti autonomiją sprendžiant apmokestinimo klausimus, negali sukurti išimtinai valstybės pagalbos, nes tam tikras jos apmokestinimo sistemos aspektas yra padarinys mažesnio (arba didesnio) apmokestinimo lygio, nei taikomas kitose valstybės narės dalyse. Jeigu mokesčių priemonė yra bendra susijusioje mokesčių jurisdikcijoje, jai negali būti taikoma Sutarties 87 straipsnio 1 dalis. Kitoks sprendimas reikštų suabejojimą mokesčių rinkimo ir įvairavimo galia, kuria naudojasi centralizuotos ir decentralizuotos administracijos visoje Bendrijoje. Tai būtų rimtas įsikišimas į valstybių narių konstitucines nuostatas.

(50)

Jungtinė Karalystė palaiko Gibraltaro Vyriausybės tvirtinimą, kad lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymas turi būti traktuojamas kaip esama pagalba, remiantis Reglamento (EB) Nr. 659/1999 1 straipsnio b dalies v punktu. 8-ajame ir 9-ajame dešimtmetyje buvo visuotinai manoma, kad valstybių narių suverenitetas fiskalinių klausimų atžvilgiu nebuvo apribotas valstybės pagalbos taisyklėmis, kiek tai susiję su visomis įmonių mokesčių sistemomis. Komisija nebandė valstybės pagalbos taisykles taikyti Gibraltaro mokesčių tvarkai arba kitiems Bendrijos mokesčių režimams, kurie tam tikrų įmonių klasėms siūlė palankų mokesčių traktavimą kitų įmonių atžvilgiu. Tai buvo tik po susitarimo dėl visiško kapitalo judėjimo liberalizavimo ir finansinių paslaugų liberalizavimo 9-ajame dešimtmetyje ir 10-ojo dešimtmečio pradžioje bei po bendros valiutos įvedimo 10-ajame dešimtmetyje, dėmesys buvo sutelktas į žalingos konkurencijos, kylančios dėl valstybių narių mokesčių režimų, apribojimo. Sutarties valstybės pagalbos nuostatų naudojimas įgyvendinti tokią mokesčių politiką yra reiškinys, pasitaikęs tik per paskutinius 4 metus. Bendra rinka per paskutinius tris dešimtmečius išsiplėtė, ir daug dabartinių valstybės pagalbos priemonių nebūtų laikomos valstybės pagalba prieš 30, 20 ar net prieš 10 metų.

(51)

Net jeigu Komisija yra teisi dabartinės Bendrijos teisės būklės požiūriu, lengvatinių mokesčių bendrovių režimą matydama kaip valstybės pagalbos priemonę, kuri reikalautų pranešimo, jeigu būtų priimta šiandien; nei Komisija, nei Teisingumo Teismas nebūtų laikę jos valstybės pagalba, apie kurią reikia pranešti, tuo metu, kai buvo priimta. 1984 m. Ispanija dar nebuvo valstybė narė, ir daug valstybių narių prižiūrėjo bankininkystės įstatymus ir valiutų kontrolę, kad būtų užkirstas kelias naudoti mokesčių pranašumus, kokie galimi Gibraltare. Netiesa, kad Gibraltaro priemonės galėjo iškreipti konkurenciją ir tuo metu paveikti prekybą tarp valstybių narių.

(52)

Tuo metu pati Komisija ėmėsi skirtingo mokesčių traktavimo bylų, kur galimas Sutarties 95 straipsnio (dabar 90 straipsnis) naudojimas, o ne pasitikėjimas valstybės pagalbos taisyklėmis. Teoretikai ir mokesčių teisės specialistai nemano, kad valstybės pagalbos principus reikia taikyti kitiems atvejams nei tie, kai dėl pramonės politikos priežasčių mokesčių išimtys taikomos atskiroms įmonėms arba įmonių grupėms. Neįmanoma pritarti argumentui, kad priemonės, tokios kaip Gibraltaro lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymas, galėjo būti valstybės pagalba iki ir po Pranešimo paskelbimo 1998 m. gruodžio 10 d.

(53)

Dėl kompensavimo klausimo Jungtinė Karalystė ypač pritaria Gibraltaro Vyriausybės argumentams, kad Komisijos įsipareigojimas sistemingai taikyti valstybės pagalbos taisykles tiesioginio apmokestinimo priemonėms yra neįprastas, ir kad nebus įmanoma kompensuoti kokią nors pagalbą. Išmokėtų lėšų sugrąžinimas būtų neproporcinga našta Gibraltaro valdžios institucijoms, daug lengvatinių mokesčių bendrovių neprivalėtų mokėti mokesčių Gibraltare, būtų neįmanoma įvertinti ir (arba) kompensuoti pagalbą daugeliu atvejų, o dauguma paramos gavėjų gautų de minimis pagalbą.

(54)

Apsvarsčiusi Jungtinės Karalystės valdžios institucijų, taip pat Gibraltaro Vyriausybės ir Charles A. Gomez & Co pastabas, Komisija laikosi savo pozicijos, išreikštos 2001 m. liepos 11 d. sprendime (17) Jungtinės Karalystės valdžios institucijoms, kuriuo inicijuojama procedūra pagal Sutarties 88 straipsnio 2 dalį, kad tikrinama sistema turi neteisėtą, funkcionuojančią valstybės pagalbą, Sutarties 87 straipsnio 1 dalies taikymo srities ribose.

(55)

Tam, kad būtų laikoma valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, priemonė turi tenkinti keturis kriterijus.

(56)

Pirma, priemonė turi suteikti pagalbos gavėjams pranašumą, dėl kurio sumažėja išlaidos, kurias jie paprastai turi vykdydami verslo veiklą. Pagal Pranešimo 9 punktą, pranašumas mokesčių atžvilgiu gali būti suteikiamas skirtingais būdais sumažinant įmonės naštą ir, ypač, sumažinant mokesčių sumą. Lengvatinių mokesčių bendrovių režimas neabejotinai patenkina šį kriterijų. Verčiau mokėjusios pajamų mokestį, taikant įprastą Gibraltaro įmonių mokesčių 35 % tarifą, lengvatinių mokesčių bendrovės derasi dėl mokesčių tarifo su Gibraltaro valdžios institucijomis, kaip aprašyta anksčiau 9 konstatuojamoje dalyje.

(57)

Pastaba, kad lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymas yra mokesčių sistema, sukurta veikti tarptautiniame kontekste, nėra susijusi su jo apibūdinimu kaip valstybės pagalbos priemone. Nors Komisija pritaria argumentui, kad Gibraltaras nėra kompetentingas suteikti mokesčių lengvatas, susijusias su kitomis jurisdikcijomis, faktas, kad lengvatinių mokesčių bendrovės derasi dėl mokesčių tarifo, neabejotinai rodo, kad jos uždirba pajamų, kurios, jei nebūtų specialaus traktavimo, būtų apmokestinamos įprastu tarifu. Nepriklausomai nuo veiklos, kurią gali vykdyti lengvatinių mokesčių bendrovės, tipo, joms teisę į mokesčių lengvatas suteikiantis statusas yra suteikiamas tik tada, kai jos yra Gibraltare registruotos bendrovės arba registruoti užsienio bendrovių filialai. Todėl lengvatinių mokesčių bendrovės gauna naudos iš specialaus ir palankesnio mokesčių traktavimo Gibraltare, palyginti su kitomis Gibraltare registruotomis įmonėmis.

(58)

Antra, pranašumą turi suteikti valstybė arba jis turi būti suteikiamas iš valstybės išteklių. Mokesčių sumažinimas, dėl kurio lengvatinių mokesčių bendrovė derasi su Gibraltaro valdžios institucijomis, yra susijęs su mokestinių pajamų netekimu, kurios pagal Pranešimo 10 punktą, yra lygios valstybės ištekliams, naudojamiems fiskalinių išlaidų forma.

(59)

Gibraltaro Vyriausybės argumentas, kad dėl apribojimo, priemonė nėra aiški našta biudžetui, turi būti atmesta. Komisija mano, kad mokesčių lengvata, nurodyta Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, yra suteikiama iš valstybės išteklių, kadangi šios lengvatos kilmė yra valstybės narės atsisakymas mokestinių pajamų, kurios būtų gautos (18). Nesant apribotos mokesčių lengvatos, lengvatinių mokesčių bendrovių veikla, kiek jos priklauso Gibraltaro valdžios institucijų jurisdikcijai, būtų apmokestinama pilnu Gibraltare taikomu mokesčių tarifu. Šis mokesčių tarifų skirtumas rodo, kad dėl mokestinių pajamų yra iš anksto nuspręsta.

(60)

Trečia, priemonė turi daryti poveikį konkurencijai ir prekybai tarp valstybių narių. Šis kriterijus tenkinamas tiek, kad lengvatinių mokesčių bendrovės gali, realiai arba potencialiai, prekiauti su įmonėmis, esančiomis kitose valstybėse narėse, arba veikti trečiųjų šalių rinkose, kurios yra atviros įmonėms iš kitų valstybių narių. Tai ir yra toks atvejis, kadangi lengvatinių mokesčių bendrovės negali įprastomis aplinkybėmis prekiauti arba vykdyti verslo veiklą Gibraltare su Gibraltaro gyventojais arba rezidentais.

(61)

Net jeigu kai kurios lengvatinių mokesčių bendrovės yra įsteigtos individų mokesčių planavimo tikslais, ir neprekiauja, nevykdo gamybos arba nekonkuruoja rinkoje, joms netrukdoma tai daryti. Tačiau faktas, kad lengvatinių mokesčių bendrovėms būdinga tendencija faktiškai būti Gibraltare ir gauti pajamas, kurios yra apmokestinamos įmonių mokesčiu, nors ir sumažintu tarifu, leidžia manyti, kad iš esmės jos yra įtrauktos į ekonominę veiklą. Tai patvirtina daugybė sektorių, kuriuose lengvatinių mokesčių bendrovės yra aktyvios (žr. 9 konstatuojamąją dalį).

(62)

Komisija atkreipia dėmesį, kad Gibraltaras nėra Bendrijos bendrų muitų teritorijos dalis. Tačiau tai nedaro įtakos valstybės pagalbos taisyklių taikymui Gibraltaro įmonėms, kurios dalyvauja prekyboje. Tokioms įmonėms nekliudoma prekiauti su įmonėmis, esančiomis bendroje muitų teritorijoje, taip pat nekliudoma konkuruoti trečiųjų šalių rinkose, kur veiklą, realiai arba potencialiai, vykdo kitos Bendrijos įmonės. Todėl, kiek lengvatinių mokesčių bendrovėms, užsiimančioms prekyba, suteikta mokesčių lengvata sustiprina jų pozicijas, tiek daromas poveikis prekybai ir konkurencijai.

(63)

Taip pat turėtų būti atmestas sugretinimas su Komisijos argumentacija Sprendime 2000/394/EB dėl pagalbos įmonėms Venecijoje ir Chioggoje. Dviejų atvejų aplinkybės yra visiškai skirtingos. Ypač išvada, kad nėra poveikio prekybai ir dėl tos priežasties jokia pagalba trims tam tikroms įmonėms nėra pagrįsta, inter alia, teikiamų paslaugų vietiniu požiūriu. Šios aplinkybės neabejotinai netaikomos lengvatinių mokesčių bendrovėms, kurios, kaip nurodo pati Gibraltaro Vyriausybė, veikia tarptautiniame konktekste.

(64)

De minimis taisyklė negali būti naudojama norint pateisinti lengvatinių mokesčių bendrovių režimo naudojimą. Nėra mechanizmo, kuriuo būtų galima užkirsti kelią suteikti pagalbą, viršijančią tą, kuri suteikiama pagal de minimis taisyklę, nei priemonių pašalinti sektorius, kuriuose de minimis taisyklė nėra taikoma.

(65)

Galiausiai, priemonė turi būti specifinė arba rinktinė, nes ji naudinga „tam tikroms įmonėms arba tam tikrų prekių gamybai“. Dėl priemonės naudą gauna Gibraltaro įmonės, kurių akcijomis gali būti suinteresuoti Gibraltaro gyventojai arba rezidentai. Be to, lengvatinių mokesčių bendrovės įprastomis aplinkybėmis negali prekiauti arba užsiimti verslu Gibraltare su Gibraltaro gyventojais arba rezidentais. Todėl priemonė yra rinktinė tiek, kiek ja suteikiamas lengvatinis mokesčių traktavimas įmonėms, kurias valdo ne Gibraltaro gyventojai, bet jos vykdo veiklą Gibraltare.

(66)

Pastaba, kad priemonė nėra rinktinė, nes kiekvienas asmuo gali įsteigti lengvatinių mokesčių bendrovę, ir kad apribojimai dėl lengvatinių mokesčių bendrovės statuso tinkamumo yra atvirkštinės diskriminacijos aktas Gibraltaro rezidentų atžvilgiu, neparodo, jog priemonė nebūtų atrankinė. Tikrinant priemonę turi būti atliktas palyginimas su bendrai naudojama sistema, šiuo atveju – su standartiniu Gibraltaro įmonių mokesčių režimu. Lengvatinių mokesčių bendrovių režimas akivaizdžiai yra išimtis iš bendros sistemos.

(67)

Komisija atkreipia dėmesį į Jungtinės Karalystės pastabas dėl regiono specifikos. Taip pat Komisija atkreipia dėmesį, kad Jungtinė Karalystė nemėgino įrodyti, jog lengvatinių mokesčių bendrovių režimas yra bendra priemonė Gibraltaro mokesčių jurisdikcijoje. Komisija atitinkamai laikosi savo išvados, kad priemonė Gibraltare yra iš esmės atrankinė. Todėl šiuo atveju nėra būtina tikrinti regioninės atrankos klausimo, kuris išsamiai yra įvertintas 2004 m. kovo 30 d. Komisijos sprendime dėl Gibraltaro Vyriausybės įmonių mokesčių reformos (19).

(68)

Šį klausimą apsvarstė Pirmosios instancijos teismas ir atmetė Gibraltaro Vyriausybės argumentus, nukreiptus prieš laikiną Komisijos neteisėtos pagalbos įvertinimą lengvatinių mokesčių bendrovių režimo atžvilgiu (20). Nepaisant to, kad jis buvo sukurtas remiantis 1967 m. atleistų bendrovių režimu, lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymas buvo priimtas 1983 m., po to, kai Jungtinė Karalystė įstojo į Bendriją. Todėl jis negali būti laikomas „esama pagalba“, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 659/1999 1 straipsnio b dalies i punkte. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad Komisija turėjo pakankamų priežasčių pradėti oficialaus tyrimo procedūrą.

(69)

Dar 1973 m. Europos Teisingumo Teismas aiškiai patvirtino valstybės pagalbos taisyklių taikomumą fiskalinėms priemonėms (21). Net jeigu buvo keletas pavyzdžių, kai Komisija veikia prieš bendras įmonių mokesčių priemones, tai nedaro poveikio esamos arba neteisėtos pagalbos priemonės pobūdžiui. Tokiu atveju lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymas nėra bendra įmonės mokesčių priemonė, tačiau visiškai specifinė dėl savo taikymo srities. Bet kokiu atveju Sutarties nuostatos taikymas pirmą kartą konkrečiai situacijai nėra naujos taisyklės taikymas atgaline data.

(70)

Apie lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymą Komisijai nebuvo pranešta remiantis Sutarties 88 straipsnio 3 dalimi. Faktas, kad į jį dėmesį atkreipė Primarolo grupė, negali būti laikomas oficialiu pranešimu Komisijai pagal valstybės pagalbos taisykles.

(71)

Kalbant apie Pranešimą, kuris yra administracinė naujovė arba memorandumas, Pirmosios instancijos teismas jau patvirtino (22), kad „niekur Pranešime Komisija nepaskelbė jokių pakeitimų dėl savo sprendimų, susijusių su mokesčių priemonių įvertinimu, remiantis EB 87 ir EB 88 straipsniais“. Iš to seka, kad Jungtinė Karalystė yra neteisi tvirtindama, kad priemonės, tokios kaip lengvatinių mokesčių bendrovių režimas, negalėjo būti klasifikuojamos kaip valstybės pagalba iki ir po Pranešimo paskelbimo.

(72)

Išankstiniame savo tvirtinime, kad lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymas tapo pagalba tik po to, kai įsigaliojo 1983 m. Reglamento (EB) Nr. 659/1999 1 straipsnio b dalies v punkto prasme, Gibraltaro Vyriausybė argumentuoja, su Jungtinės Karalystės parama, kad priemonė priimta 10 metų anksčiau už kapitalo judėjimo liberalizavimą. Tačiau ši bendra pastaba nėra palaikoma specifinių argumentų, susijusių su lengvatinių mokesčių bendrovėmis, ir todėl negali, per se, nustatyti, kad priemonė 1983 m. nebuvo pagalba. Iš paties įstatymo aišku, kad nėra jokių apribojimų ekonominės veiklos sektoriuose, kuriuose lengvatinių mokesčių bendrovės gali veikti. Mastas, kuriuo, jei iš viso buvo, nenustatyti kapitalo judėjimo apribojimai 1983 m. padarė įtaką įmonėms, gaunančioms naudos iš mokesčių lengvatų, kurios suteiktos ta priemone, nėra akivaizdus.

(73)

Net jeigu, kaip teigia Jungtinė Karalystė, kai kurių valstybių narių bankų teisė ir valiutų kontrolė tuo metu užkirto kelią tokių ofšorinių mokesčių lengvatų naudojimui, mokesčių lengvatų egzistavimas, nepaisant to, būtų sustiprinęs lengvatinių mokesčių bendrovių padėtį rinkoje dėl tokių apribojimų, palyginti su jų konkurentais kitose valstybėse narėse. Šiuo požiūriu Gibraltaro Vyriausybė iš esmės pateikė tuos pačius argumentus, naudotus ginantis Pirmosios instancijos teisme. Teismas atmetė tuos argumentus prieš laikiną Komisijos lengvatinių mokesčių bendrovių klasifikavimą ir nusprendė, kad tokie „bendri argumentai negali įrodyti, kad 1983 m. mokesčių sistema turi, dėl savo esminių savybių, būti klasifikuojama kaip egzistuojanti pagalbos sistema“ (23). Teismas taip pat atmetė palyginimus su Airijos įmonių mokesčių byla (24), remdamasis tuo, jog faktinės ir teisinės aplinkybės buvo visiškai skirtingos (25). Todėl Komisija nemato pagrindo, kodėl turėtų pakeisti savo nuomonę.

(74)

Kalbant apie įtariamus proporcingumo, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principų pažeidimus, Gibraltaro Vyriausybės argumentai piktnaudžiauja veiksmų laisve, kurios Komisija neturi. Piaggio byloje (26) Teismas nusprendė, kad Komisijos klasifikacija sistemos, kaip esamos pagalbos, dėl praktinių sumetimų, kai apie tą sistemą nebuvo pranešta, remiantis Sutarties 88 straipsnio 3 dalimi, negali būti priimtas. Todėl, kaip patvirtino Pirmosios instancijos teismas (27), priemonės klasifikacija, kaip naujos arba esamos paramos, turi būti nustatyta nenurodant laiko, kuris praėjo nuo priemonės priėmimo, ir nepriklausomai nuo bet kokios ankstesnės administracinės praktikos, nepaisant jokių tariamų ekonominių pasekmių. Dėl šių priežasčių Charles A. Gomez & Co bei Jungtinės Karalystės užuomina, kad Komisijos veikla apsvarstant priemonę buvo perdėta, kad reikia pranešimo, turi būti atmesta. Taip pat Reglamento (EC) Nr. 659/1999 15 straipsnyje aprašytas apribojimo laikotarpis nenustato bendro principo, pagal kurį neteisėta parama yra transformuojama į esamą paramą, bet tik užkerta kelią pagalbos, pradėtos taikyti daugiaunei prieš 10 metų iki Komisijos įsikišimo, kompensavimui.

(75)

Komisija atkreipia dėmesį, kad procedūra, remiantis Sutarties 96 ir 97 straipsniais, susijusi su skirtumais tarp bendrųjų valstybių narių nuostatų (28). Priešingai, lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymas nėra tokia bendra nuostata, bet rinktinė priemonė, kurios taikymo sritis yra siaura, neperžengianti valstybės pagalbos taisyklių taikymo srities ribų. Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad jos veiksmai visiškai atitinka Verslo apmokestinimo elgesio kodekso J pastraipą.

(76)

Tiek, kiek lengvatinių mokesčių bendrovių režimas yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, jo suderinamumas su bendra rinka turi būti įvertintas atsižvelgiant į leidžiančias nukrypti nuostatas, numatytas 87 straipsnio 2 dalyje ir 87 straipsnio 3 dalyje.

(77)

Leidžiančios nukrypti nuostatos, numatytos Sutarties 87 straipsnio 2 dalyje, kurios susijusios su valstybine socialinio pobūdžio pagalba, suteikiama individualiems klientams, kad būtų kompensuota žala, atsiradusi dėl stichinių nelaimių arba išskirtinių įvykių, bei parama, suteikiama tam tikroms Vokietijos Federalinės Respublikos vietovėms, šiuo atveju netaikoma.

(78)

Ypač Karališkojo jūrų laivyno laivų statyklos uždarymas negali būti laikomas išskirtiniu įvykiu, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 2 dalies b punkte. Remiantis Komisijos sprendimų priėmimo praktika nustatyta, kad ši leidžianti nukrypti nuostata taikoma aplinkybėmis, kai išskirtinis įvykis yra neprognozuojamas, ir valstybės narės valdžios įstaigos negali daryti jam įtakos. Jungtinės Karalystės valdžios įstaigos apie laivų statyklos uždarymą paskelbė 1981 m., likus trejiems metams iki jos uždarymo 1984 m.

(79)

87 straipsnio 3 dalies a punkte esančioje leidžiančioje nukrypti nuostatoje numatyta, kad duodamas leidimas pagalbai, kuri skirta paremti tų vietovių ekonomikos plėtrą, kur pragyvenimo lygis nenormaliai žemas, arba kur yra didelis nedarbas. Komisijos rekomendacijų dėl nacionalinės regioninės pagalbos 3.5 punkte (29) nustatyta metodologija naudotina atskirtose vietovėse, kurios laikomos tinkamomis turėti naudos iš Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punkto leidžiančios nukrypti nuostatos. Tam naudojami istoriniai duomenys. Priešingai Charles A. Gomez & Co tvirtinimui, ši nuostata negali būti naudojama atsižvelgiant į ateitį ir taikoma tik vietovėse, kur žemas pragyvenimo lygis arba didelis nedarbas jau egzistuoja. Tokios vietovės nustatytos Jungtinės Karalystės regioninės pagalbos žemėlapyje (30). Jungtinės Karalystės valdžios institucijos nelaiko Gibraltaro vietove, kuriai reikėtų pagalbos, sutinka, kad jokia regioninė pagalba Gibraltarui neturi būti suteikta per 2000–2006 m. laikotarpį. Kadangi Gibraltaras nėra ir niekada nebuvo tokia vietovė, 87 straipsnio 3 dalies a punktas netaikomas. Bet kokiu atveju nėra ginčijama, kad Gibraltaro bendrasis vidaus produktas per capita, yra mažesnis už ribą, nustatytą Komisijos rekomendacijų dėl nacionalinės regioninės plėtros 3.5 punkte. 87 straipsnio 3 dalies a punktas negali būti naudojamas, kad būtų sumažintas neaiškus ir kiekybiškai neapibrėžtas ateities poveikis, kuriam kelią užkirsti arba kurį susilpninti gali nacionalinės valdžios institucijos, naudodamos kitokias politikos priemones.

(80)

Lengvatinių mokesčių bendrovių tvarka negali būti laikoma bendru Europos interesu arba atitaisyti rimtus sutrikimus valstybės narės ekonomikoje, kaip nurodyta 87 straipsnio 3 dalies b punkte. Kaip Gibraltaro Vyriausybė pastebėjo, Komisija ir Teisingumo Teismas 87 straipsnio 3 dalies b punktą interpretuoja griežtai, t. y. rimtas sutrikimas turi padaryti įtaką visai valstybės narės ekonomikai (31). Nagrinėjamas sutrikdymas, Karališkojo jūrų laivyno laivų statyklos uždarymas, nesutrikdo visos Jungtinės Karalystės ekonomikos. Nors Komisija nurodo Gibraltaro Vyriausybės argumentą, kad Gibraltaras yra atskirtas nuo Jungtinės Karalystės konstituciniu, politiniu, teisiniu, ekonominiu, fiskaliniu ir geografiniu požiūriais, tai nepakeičia fakto, kad valstybės paramos taisyklių tikslais, Gibraltaras yra Jungtinės Karalystės dalis, nepaisant Sutarties 299 straipsnio 4 dalies specifinės taikymo srities. Bet kokiu atveju, Bendrijoje yra kitų vietovių, kurios taip pat įvairiai apibūdinamos atsiskyrimo nuo valstybės narės, kurios dalis jos yra, požiūriu. Nei viena iš tų vietovių nelaikoma teisėta valstybe nare, remiantis 87 straipsnio 3 dalies b punktu. Palyginimai, kuriuos Gibraltaro Vyriausybė daro, kalbėdama apie priemones, kurių imtasi dėl galvijų spongiforminės encefalopatijos („BSE“) krizės Jungtinėje Karalystėje, nėra tinkami. BSE krizė buvo laikoma išskirtiniu įvykiu, ir atitinkamai šios priemonės pateko į Sutarties 87 straipsnio 2 dalies b punkto taikymo sritį. Nėra reikalaujama, kad norint taikyti 87 straipsnio 2 dalies b punktą, išskirtinis įvykis turi paveikti visą aptariamą valstybę narę.

(81)

Lengvatinių mokesčių bendrovių tvarkos tikslas nėra remti kultūros ir paveldo išsaugojimą, kaip numatyta Sutarties 87 straipsnio 3 dalies b punkte.

(82)

Galiausiai, lengvatinių mokesčių bendrovių tvarka turi būti patikrinta, atsižvelgiant į Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą, kuriame numatytas leidimo suteikimas pagalbai, kuri skirta palengvinti tam tikros ekonominės veiklos arba tam tikrų ekonominių sričių plėtrą, kur tokia pagalba nepadarys neigiamo poveikio prekybos sąlygoms tiek, kad tai prieštarautų bendram interesui. Mokesčių lengvatos, suteiktos lengvatinių mokesčių bendrovėms, nėra susijusios su investicijomis, darbo vietų kūrimu arba specialiais projektais. Jos tik paprasčiausiai sumažina mokesčius, kuriuos, paprastai, tam tikros įmonės turėtų mokėti vykdydamos verslo veiklą, todėl turėtų būti laikomos veikiančia valstybės pagalba, iš kurios gaunama nauda baigiasi, kai tik pagalba panaikinama. Remiantis nuolatine Komisijos praktika, tokia pagalba negali būti laikoma skirta palengvinti tam tikros veiklos arba tam tikrų ekonominių sričių plėtrą, remiantis Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu. Veikianti pagalba, remiantis Komisijos rekomendacijų dėl nacionalinės regioninės pagalbos 4.15 ir 4.16 punktais, gali būti suteikta išskirtinėmis aplinkybėmis arba esant specialioms sąlygoms. Be to, Gibraltaras nėra įtrauktas į Jungtinės Karalystės regioninės pagalbos žemėlapį 2000–2006 m. laikotarpiui, kaip patvirtino Komisija valstybės parama Nr. N 265/00 (32).

(83)

Teisingumo Teismas pakartotinai nusprendė, kad kai neteisėtai suteikta valstybės pagalba yra nesuderinama su bendra rinka, natūralus tokios išvados rezultatas yra tas, kad pagalbą jos gavėjai turi sugrąžinti (33). Sugrąžinant pagalbą, konkurencinė padėtis, buvusi prieš pagalbos suteikimą, kiek įmanoma yra atkuriama. Tačiau Reglamento (EB) Nr. 659/1999 14 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad „Komisija nereikalauja išieškoti pagalbos, jeigu tai prieštarautų bendrajam Bendrijos teisės principui“.

(84)

Gibraltaro Vyriausybė tuo tikslu argumentuoja, kad teisėti lūkesčiai atsirado dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo srities neapibrėžtumo bei Komisijos veiksmų prieš mokesčių priemones retumo ir neįprastumo, kurių pobūdis ofšorinis arba ne, turi būti atmestas. Tik išskirtinėmis aplinkybėmis neteisėtos pagalbos gavėjas gali išvengti pareigos kompensuoti tokią pagalbą, ir tik nacionaliniai teismai gali įvertinti aplinkybes konkrečiu atveju (34). Panašiai, kadangi Pranešimo paskelbimas nėra nei Komisijos memorandumas, nei, kaip Jungtinė Karalystė nori pasakyti, valstybės pagalbos taisyklių taikymo sugriežtinimas, tai negali sukurti teisėtų lūkesčių (35). Sutarties taisyklės taikymas specifinei situacijai pirmą kartą negali sukurti teisėtų lūkesčių praeities požiūriu. Bet kokiu atveju, priešingai nei siūlo Jungtinė Karalystė, diferencinis mokesčių traktavimas tarp rezidentinių ir nerezidentinių įmonių vaidino svarbų vaidmenį ankstesniuose Komisijos sprendimuose dėl valstybės pagalbos (36).

(85)

Pranešimas apie lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymą Primarolo grupei, nėra pakankamas pagrindas teisėtiems lūkesčiams atsirasti, aiškiai padedantis apibūdinti priemonę, kaip patenkančią į Komisijos įsipareigojimo, paminėto Verslo apmokestinimo elgesio kodekso J pastraipoj, taikymo sritį, patikrinti arba pakartotinai patikrinti esamas mokesčių priemones su visomis pasekmėmis, kurios atsiranda dėl valstybės pagalbos tyrimų.

(86)

Kalbant apie bendros rinkos raidą ir kapitalo judėjimo bei finansinių paslaugų liberalizavimą, Gibraltaro Vyriausybė numatė tik bendrus argumentus, kurių nepakanka nustatyti teisėtų lūkesčių egzistavimą. Ypač Komisija atkreipia dėmesį, kad nebuvo pateikta jokios specialios argumentacijos, kaip bendros rinkos raida sukūrė tokius lūkesčius, nei buvo pateikta argumentų, susijusių su tam tikrų specialių liberalizacijos priemonių poveikiu. Be to, yra aišku, kad lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymo taikymo sritis yra platesnė nei sektoriai, kurie galėjo būti paveikti kapitalo judėjimo ir finansinių paslaugų apribojimo.

(87)

Gibraltaro Vyriausybė naudojasi Defrenne byla, kad paremtų savo argumentą, jog delsimas tiek prieš lengvatinių mokesčių bendrovių tvarkos tyrimą, tiek jo metu sukūrė teisėtus lūkesčius. Tačiau faktinė ir teisinė situacija Defrenne byloje buvo visiškai skirtinga. Ypač dėl užsitęsusio delsimo imtis veiksmų prieš tam tikras valstybes nares, nepaisant savų tyrimų, susijusių ir pasikartojančių perspėjimų, kad tai inicijuos veiksmus, Komisija leido valstybėms narėms sustiprinti savo tikėjimą Sutarties 119 straipsnio poveikiu (dabar 141 straipsnis). Priešingai, Komisijos dėmesys nebuvo pakartotinai kreipiamas į lengvatinių mokesčių bendrovių režimą, tik po Verslo apmokestinimo elgesio kodekso priėmimo Komisija pradėjo sistemingai tikrinti valstybių narių mokesčių priemones.

(88)

Panašiai tariami vilkinimai išankstiniame tyrime negali sukurti teisėtų lūkesčių. Jungtinė Karalystė nesilaikė galutinių terminų, nurodytų prašymuose pateikti informaciją be jokio vilkinimo, jeigu iš tikrųjų tokie vilkinimai buvo. Išankstinis tyrimas taip pat turi būti suprantamas plačiau, tolesnių Komisijos veiksmų kontekste priimant Verslo apmokestinimo elgesio kodeksą, kuriame ji prašo valstybių narių informacijos apie maždaug 50 mokesčių priemonių. Lengvatinių mokesčių bendrovių režimas buvo viena iš tų priemonių. Komisija nebuvo neveikli išankstinio tyrimo metu, bet tęsė jį kartu su kitų priemonių išankstiniu tyrimu.

(89)

Dalis laiko buvo skirta Atleistų bendrovių įstatymui tirti, kuriuo remiantis, anot Gibraltaro Vyriausybės, lengvatinių mokesčių bendrovių režimas buvo sukurtas beveik pažodžiui. Šiuo atveju Gibraltaro Vyriausybė nurodė nuolaidas, padarytas dėl atleistų bendrovių (pavyzdžiui, 2000 m. rugsėjo 12 d. laiške Jungtinės Karalystės pateikti dokumentai), sakydama, kad pastabos dėl atleistų bendrovių taikomos, mutatis mutandis, lengvatinių mokesčių bendrovėms. Kiek Komisijai žinoma, Jungtinė Karalystė informuodavo Gibraltarą apie tyrimo eigą. Gibraltaro Vyriausybei buvo suteikta proga aptarti ofšorinių mokesčių režimų tyrimą susirinkime, kuris vyko 2000 m. spalio 19 d., ir visuose etapuose turėjo progą teirautis apie jo eigą, paskirtą laiką ir tikėtinas išdavas.

(90)

Galbūt tiesa, kad buvo abejonių dėl valstybės pagalbos procedūros naudingumo tam tikrų mokesčių priemonių atžvilgiu, kad nepasiekta žalingų priemonių sumažinimo. Tačiau iš dalies tai susiję su tomis esamomis priemonėmis, kurias sumažinus remiantis Verslo apmokestinimo elgesio kodeksu, valstybės pagalbos tyrimas daugiau neturėtų jokios reikšmės. Taip pat Komisija laikosi nuomonės, kad dėl traktavimo vienodumo geriau būtų inicijuoti procesus daugelio priemonių, susijusių su daugeliu valstybių narių, atžvilgiu tuo pačiu metu, nei daryti tai dalimis.

(91)

Kalbant apie reikalavimą, kad turi būti nustatytas laikotarpis, galima teigti, kad iš esmės toks laikotarpis ir yra numatytas Reglamento (EB) Nr. 659/1999 15 straipsnyje. Tai užkerta kelią pagalbos, nustatytos daugiau kaip prieš 10 metų iki pirmo Komisijos įsikišimo, kompensavimui; šiuo atveju 10 metų iki Komisijos 1999 m. vasario 12 d. laiško.

(92)

Komisija atkreipia dėmesį į Gibraltaro Vyriausybės komentarus dėl specifinio Komisijos reikalavimo dėl pastabų, susijusių su pagalbos kompensavimu. Nors reikalavimas aiškiai pareikštas, Komisijos netikrumas dėl lėšų sugrąžinimo pagalbos gavėjams yra aiškus signalas, kad tuo atveju, jeigu bus nustatyta, kad priemonė buvo neteisėta arba nesuderinama pagalba, lėšų sugrąžinimas išlieka atskira galimybė ir buvo, iš esmės, logiška išvada. Nors Pirmosios instancijos teismo pirmininkas pastebėjo, kad šis „neįprastas reikalavimas turi, iš pirmo žvilgsnio, žymiai sumažinti nerimą, kurį pagalbos gavėjai gali jausti“; jis nepadarė išvados, kad toks nerimas buvo išsklaidytas (37). Jeigu jis būtų tai padaręs, Komisija būtų atsidūrusi absurdiškoje padėtyje, kai noro išgirsti nuomones apie veiksmą padariniai užkerta kelią pačiam veiksmui.

(93)

Panašiai bet kokios abejonės, kad Komisija galėjo viešai pareikšti apie esamą pagalbos priemonę arba apie neteisėtą jos pobūdį, ir tuo būtų buvę pabrėžta, kad išvada apie neteisėtą paramą, su visais padariniais, būtų aiški galimybė.

(94)

Tvirtinimas, kad nurodymas kompensuoti pagalbą pažeistų proporcingumo principą, taip pat turi būti atmestas. Teisingumo Teismas nuolat laikėsi nuomonės (38), kad neteisėtai suteiktos pagalbos kompensavimas, siekiant atkurti anksčiau buvusią situaciją, iš principo negali būti laikomas neproporcingu.

(95)

Komisija atmeta tvirtinimą, kad nurodymas kompensuoti pagalbą, būtų neproporcingai didelė administracinė našta Gibraltaro valdžios institucijoms. Anot Jungtinės Karalystės, yra maždaug 140 lengvatinių mokesčių bendrovių. Tai mažiau nei 10 % bendrovių, kiekvienais metais apmokestinamų Gibraltare. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma, jeigu ne visos, lengvatinių mokesčių bendrovės moka, nors ir sumažintą, pajamų mokestį ir kad tokios įmonės paprastai faktiškai būna Gibraltare, Komisija daro išvadą, kad administracinė našta nebus per didelė. Dėl užuominos, kad Gibraltaro mokesčių departamento tyrimo galios yra ribotos, Teisingumo Teismas nutarė, kad nacionalinės nuostatos negali būti taikomos tokiu būdu, kad kompensavimą padarytų neįmanomą (39).

(96)

Argumentus, panašius į pateiktus 37-je konstatuojamoje dalyje, dėl kompensavimo padarinių Gibraltaro ekonomikai Gibraltaro Vyriausybė naudojo mėgindama užkirsti kelią sprendimo dėl oficialios tyrimo procedūros pradžios paskelbimui (40). Jie nebuvo realizuoti. Mažai tikėtina, kad tai atsitiktų dėl nurodymo kompensuoti pagalbą šiuo atveju. Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad argumentai apie kompensavimo poveikį Gibraltaro ekonomikai apima tiek lengvatinių mokesčių bendrovių, tiek atleistų bendrovių režimus. Tačiau kadangi Gibraltaro Vyriausybė pateikė savo pastabas, kompensavimo grėsmė sumažėjo tiek, kad palankus Komisijos sprendimo pradėti oficialią valstybės pagalbos tyrimo procedūrą panaikinimas (41), pradinis 1967 m. Atleistų bendrovių įstatymas yra tiriamas kaip esama pagalbos sistema. Negalimas nurodymas kompensuoti pagalbą šio įstatymo atžvilgiu ir, dėl tos priežasties, poveikis, kurį prognozavo Gibraltaro Vyriausybė, tiek, kiek jis bus realizuotas iš viso, bus sumažintas. Bet kokiu atveju Komisija negali leisti, kad tokie hipotetiniai svarstymai kliudytų atkūrimui, kiek įmanoma, konkurencinės padėties, kuri egzistavo prieš įgyvendinant neteisėtą priemonę.

(97)

Komisija atkreipia dėmesį į Gibraltaro Vyriausybės pastabas, kad kai kurių lengvatinių mokesčių bendrovių Gibraltare nebus galima apmokestinti, kad kai kurios neturi turto Gibraltaro jurisdikcijoje, kad kai kurios nutraukė prekybinę veiklą ir kai kurios galės gauti pagalbą žemiau nei de minimis slenkstis. Tačiau tokie svarstymai, patys savaime, negali užkirsti kelio išmokėtų lėšų sugrąžinimui. Taip pat jie negali atleisti valstybių narių institucijų nuo įsipareigojimo imtis būtinų žingsnių, kad lėšos būtų sugrąžintos, kadangi šie žingsniai tampa svarbūs tik tikrinant atskirą atvejį. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymi, kad lengvatinių mokesčių bendrovių statuso teikiama nauda nėra apribota de minimis pagalba, ar įmonėmis, kurios apmokestinamos Gibraltare, arba kurios neturi turto Gibraltaro jurisdikcijoje.

(98)

Komisija nepateikia jokių pastabų dėl Gibraltaro valdžios institucijų sąžiningumo. Tačiau iš Teisingumo Teismo nutarimų aišku (42), kad kai esama pagalbos priemonė yra pakeičiama tam, kad priemonė taptų nauja pagalba, remiantis modifikacija arba dėl pačios modifikacijos būtų nauja pagalba, pakeitimas turi išplėsti priemonės taikymo sritį ir/arba padidinti galimą pranašumą.

(99)

Dabartiniu atveju Komisija atkreipia dėmesį į Pirmos instancijos teismo nutarimą, jog Gibraltaro 1967 m. Atleistų bendrovių įstatymas turi būti laikomas esamos pagalbos priemone (43). Taip pat Komisija pastebi, kad lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymas buvo sukurtas nuodugniai remiantis Atleistų bendrovių įstatymu. Sąlygos tinkamumui yra beveik tokios pat. Esminiai skirtumai yra susiję su metinio mokesčio nustatymu. Užuot mokėjusios labai mažą, fiksuoto dydžio metinį mokestį, lengvatinių mokesčių bendrovės moka procentinį dydį, kuris priklauso nuo jų metinio pelno. Iš to galima daryti išvadą, kad lengvatinių mokesčių bendrovės moka didesnio tarifo mokestį, priklausomai nuo pelno, nei atleistos bendrovės. Todėl gali būti laikoma, kad daugiau suvaržantis lengvatinių mokesčių bendrovių režimas, suteikia mažiau pranašumo, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, palyginti su atleistų bendrovių režimu. Komisija pastebi, mažai tikėtinu atveju, kai lengvatinių mokesčių bendrovės mokamas mokestis būtų mažesnis nei metinis fiksuoto dydžio lygiavertės atleistos bendrovės mokestis, skirtumas nukris žemiau de minimis slenksčio. Įstatyme numatytas minimalus 0 % dydžio mokesčio tarifas, taikomas lengvatinių mokesčių bendrovei, o atleistos bendrovės moka fiksuoto dydžio metinį mokestį nuo 225 iki 300 GBP.

(100)

Teisingumo Teismas nuolat teigė, kad kai darbštus verslininkas galės numatyti Bendrijos priemonės, galinčios paveikti jo interesus, priėmimą, jis negalės pasitikėti teisėtų lūkesčių principo apsauga, jeigu priemonė bus priimta (44). Atsižvelgiant į atleistų bendrovių ir lengvatinių mokesčių bendrovių režimų panašumus, sunku pamatyti, kaip darbštus ūkio subjektas galėtų nujausti, kad dviems režimams bus taikomos skirtingos valstybės pagalbos procedūros. Dviejų sistemų skirtumai užuot buvę neatskiriami savo modeliu, parodo Gibraltaro Vyriausybės polinkį reikalauti iš ofšorinių bendrovių, kurios fiziškai veikia Gibraltare, mokėti nors ir nedidelius mokesčius. Todėl yra pagrįsta manyti, kad sąžiningas verslininkas, teisėtai gali tikėti, kad pasirinkdamas mažiau dosnų lengvatinių mokesčių bendrovių režimą nei akivaizdžiai teisėtą (valstybės pagalbos požiūriu esamą) atleistų bendrovių režimą, taptų režimo nariu, kurio teisėtumas neabejotinas. Todėl Komisija daro išvadą, kad nurodymas kompensuoti pagalbą, išskirtinėmis šio atvejo aplinkybėmis, prieštaraus bendram Bendrijos teisės principui.

(101)

Daroma išvada, kad Gibraltaro lengvatinių mokesčių bendrovių režimas yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, ir nėra taikoma jokia leidžianti nukrypti nuostata, numatyta 87 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Taip pat daroma išvada, kad Jungtinė Karalystė neteisėtai įgyvendino aptariamą schemą, nesilaikydama Sutarties 88 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Tačiau pagalbos gavėjams suteikta teisė džiaugtis teisėtu lūkesčiu, kad sistemos teisėtumas neabejotinas. Todėl neturi būti reikalaujama kompensuoti pagalbą, kuri gauta remiantis lengvatinių mokesčių bendrovių įstatymu,

2.2.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 29/39

(1)

Komisijos saugumo sistema yra pagrįsta 2001 m. kovo 19 d. Tarybos sprendimo 2001/264/EB dėl Tarybos saugumo nuostatų patvirtinimo (1) nustatytais principais, siekiant užtikrinti, kad Sąjungos sprendimų priėmimo procesas vyktų sklandžiai.

(2)

Komisijos nuostatos dėl saugumo yra išdėstytos 2001 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendimo 2001/844/EB, EAPB, Euratomo priede, kuris iš dalies keičia jos vidines darbo tvarkos taisykles (2).

(3)

Saugumo taisyklių 1 priedėlyje, papildančiame tas nuostatas, yra atitikmenų lentelė, apimanti nacionalinio saugumo kvalifikacijas.

(4)

2003 m. balandžio 16 d. Čekijos Respublika, Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Slovėnija ir Slovakija pasirašė sutartį dėl jų įstojimo į Europos Sąjungą (3). Saugumo taisyklių 1 priedėlis turėtų būti iš dalies keičiamas tam, kad būtų atsižvelgta į šias valstybes.

(5)

2003 m. kovo 14 d. Europos Sąjunga su NATO pasirašė susitarimą (4) dėl informacijos saugumo. Todėl, be to, Saugumo taisyklių 1 priedėlyje būtina nustatyti atitikimą su NATO klasifikacija.

(6)

Prancūzija ir Nyderlandai pakeitė savo įstatymus dėl klasifikacijos.

(7)

Dėl aiškumo Saugumo taisyklių 1 priedėlis turėtų būti pakeistas.

(8)

Tuo pačiu metu Komisijos sprendimo 2001/844/EB, EAPB, Euratomo priedas turėtų būti pataisytas, siekiant užtikrinti, kad keturi kvalifikacijos terminai vienodai vartojami visų kalbų versijose,

—

„RESTREINT UE“,

—

„CONFIDENTIEL UE“,

—

„SECRET UE“,

—

„TRES SECRET UE/EU TOP SECRET“.

2.2.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 29/42

(1)

Kadangi įgyvendinant susitarimo 2 protokolą vidaus atskaitos kainas Susitariančiosioms Šalims nustato Jungtinis komitetas.

(2)

Kadangi Susitariančiųjų Šalių vidaus rinkose pasikeitė faktiškos žaliavų, už kurias taikomos kainos kompensacijos priemonės, kainos.

(3)

Kadangi dėl šių priežasčių būtina atitinkamai patikslinti 2 protokolo III ir IV b lentelėse išvardytas atskaitos kainas ir kiekius.

(4)

Kadangi šis sprendimas turėtų įsigalioti tą dieną, kai pradedamas laikinai taikyti 2004 m. spalio 26 d. pasirašytasis susitarimas, t. y. ketvirto mėnesio nuo pasirašymo datos pirmąją dieną, jei tą pačią dieną buvo priimtos 2 protokolo 5 straipsnio 4 dalyje apibrėžtos įgyvendinimo priemonės,

2.2.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 29/45

(1)

2004 m. vasario 10 d. Taryba priėmė Bendrąją poziciją 2004/133/BUSP dėl ribojančių priemonių ekstremistams Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje (BJRM) ir panaikinančią Bendrąją poziciją 2001/542/BUSP (1).

(2)

Bendrosios pozicijos 2004/133/BUSP taikymo laikotarpis yra 12 mėnesių.

(3)

Persvarsčius Bendrąją poziciją 2004/133/BUSP laikoma tikslinga pratęsti jos taikymą dar vienam 12 mėnesių laikotarpiui ir išplėsti jos priede pateikiamą asmenų sąrašą,

2.2.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 29/48

(1)

2004 m. vasario 23 d. Taryba priėmė Sprendimą 2004/188/BUSP dėl p. Bartholomew Kevin Carty skyrimo ESPM vadovu–policijos komisaru vieneriems metams nuo 2004 m. kovo 1 d.

(2)

Sprendimo 2004/188/BUSP galiojimas baigiasi 2005 m. kovo 1 d.

(3)

Generalinis sekretorius–vyriausiasis įgaliotinis pasiūlė pratęsti komisaro Bartholomew Kevin Carty, ESPM vadovo–policijos komisaro mandatą iki 2005 m. gruodžio 31 d.

(4)

Todėl ESPM vadovo–policijos komisaro mandatas turėtų būti pratęstas,

2.2.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 29/49

(1)

2003 m. gegužės 17 d. Taryba patvirtino išvadas dėl ES politikos Nigerijos atžvilgiu, 2003 m. spalio 13 d. – Angolos atžvilgiu, 2003 m. gruodžio 8 d. – Ruandos atžvilgiu ir 2004 m. birželio 14 d. – Afrikos didžiųjų ežerų regiono atžvilgiu. Šiose išvadose išdėstyta platesnė ES politika dėl šių šalių ir šio regiono.

(2)

Todėl turėtų būti panaikintos Tarybos dėl šių šalių priimtos bendrosios pozicijos, kurios neapibrėžia bendrų pagrindinių ilgesnį laikotarpį galiojančių principų ir kurios nėra būtinas teisinis pagrindas įgyvendinant ES politiką,

2.2.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 29/50

(1)

Bendrąja pozicija 2004/293/BUSP Taryba patvirtino priemones, kad būtų užkirstas kelias atvykti į valstybių narių teritorijas ar per jas vykti tranzitu asmenims, kurie dalyvauja veikloje, padedančioje laisvėje esantiems asmenims ir toliau išvengti teisingumo už nusikaltimus, už kuriuos Tarptautinis baudžiamasis tribunolas buvusiai Jugoslavijai (TBTBJ) yra pareiškęs jiems oficialius kaltinimus, arba veikia kitokiais būdais, galinčiais trukdyti TBTBJ veiksmingai įgyvendinti savo mandatą.

(2)

2004 m. birželio 28 d. Taryba priėmė Sprendimą Nr. 2004/528/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Bendrosios pozicijos 2004/293/BUSP priede pateiktas sąrašas.

(3)

Remiantis Vyriausiojo įgaliotinio Bosnijai ir Hercegovinai biuro rekomendacijomis, tos priemonės turėtų būti taikomos papildomai nurodytiems asmenims.

(4)

Bendrosios pozicijos 2004/293/BUSP priede pateiktas sąrašas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

2.2.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 29/57

I.

5 puslapyje, 2 straipsnio 3 dalies pabaigoje:

2.2.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 29/57