Europos Sąjungos L 187/2006

8.7.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 187/1

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1038/2006

2006 m. liepos 7 d.

nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1994 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 3223/94 dėl vaisių ir daržovių importo taisyklių (1), ypač į jo 4 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)	Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 3223/94 4 straipsnyje nurodytos standartinės importo vertės nustatomos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2006 m. liepos 8 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. liepos 7 d.

Komisijos vardu

J. L. DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1) OL L 337, 1994 12 24, p. 66. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 386/2005 (OL L 62, 2005 3 9, p. 3).

PRIEDAS

prie 2006 m. liepos 7 d. Komisijos reglamento, nustatančio kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	052	56,5
	204	28,7
	999	42,6
0707 00 05	052	105,9
0707 00 05	999	105,9
0709 90 70	052	85,1
0709 90 70	999	85,1
0805 50 10	388	56,2
	528	54,9
	999	55,6
0808 10 80	388	91,6
	400	99,8
	404	94,7
	508	84,5
	512	78,0
	524	54,1
	528	67,4
	720	116,2
	800	145,8
	804	96,9
	999	92,9
0808 20 50	388	107,4
	512	95,8
	528	88,8
	720	32,4
	999	81,1
0809 10 00	052	182,4
0809 10 00	999	182,4
0809 20 95	052	318,7
	068	95,0
	608	218,2
	999	210,6
0809 40 05	624	146,3
0809 40 05	999	146,3

(1) Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 750/2005 (OL L 126, 2005 5 19, p. 12). Kodas „999“ žymi „kitą kilmę“.

8.7.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 187/3

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1039/2006

2006 m. liepos 7 d.

atidarantis nuolatinį konkursą perparduoti Bendrijos rinkoje Belgijos, Čekijos, Vokietijos, Ispanijos, Airijos, Italijos, Vengrijos, Lenkijos, Slovėnijos, Slovakijos ir Švedijos intervencinių agentūrų laikomą cukrų

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2006 m. vasario 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 318/2006 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo (1), ypač į jo 40 straipsnio 2 dalies d punktą,

kadangi:

(1)

2006 m. birželio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 952/2006 dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 318/2006 taikymo taisyklių, susijusių su cukraus vidaus rinkos valdymu ir kvotų sistema (2), 39 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad intervencinės agentūros cukrų parduoti gali tik po to, kai sprendimą šiuo klausimu priima Komisija.

(2)	Belgija, Čekija, Vokietija, Ispanija, Airija, Italija, Vengrija, Lenkija, Slovėnija, Slovakija ir Švedija turi intervencinių cukraus atsargų. Siekiant patenkinti rinkos paklausą, šias atsargas tikslinga pateikti į vidaus rinką.

(3)	Siekiant atsižvelgti į padėtį Bendrijos rinkoje, reikėtų numatyti nuostatą, pagal kurią Komisija kiekviename daliniame konkurse nustatytų mažiausią pardavimo kainą.

(4)	Belgijos, Čekijos, Vokietijos, Ispanijos, Airijos, Italijos, Vengrijos, Lenkijos, Slovėnijos, Slovakijos ir Švedijos intervencinės agentūros turėtų pranešti Komisijai apie gautus pasiūlymus. Konkurso dalyvių tapatybė neturėtų būti atskleista.

(5)

Reglamento (EB) Nr. 952/2006 59 straipsnio antroje pastraipoje numatyta, kad 2001 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1262/2001, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/2001 nuostatų dėl intervencinių agentūrų vykdomo cukraus supirkimo ir pardavimo įgyvendinimo taisykles (3) ir toliau taikomas cukrui, kuris buvo įtrauktas į intervencines apimtis iki 2006 m. vasario 10 d. Tačiau siekiant perparduoti intervenciniu būdu supirktą cukrų, šis atskyrimas yra būtinas ir jo įgyvendinimas valstybėms narėms sudarytų administracinių sunkumų. Todėl perparduodant intervencinį cukrų tikslinga atsisakyti taikyti Reglamentą (EB) Nr. 1262/2001.

(6)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Belgijos, Čekijos, Vokietijos, Ispanijos, Airijos, Italijos, Vengrijos, Lenkijos, Slovėnijos, Slovakijos ir Švedijos intervencinės agentūros nuolatinio konkurso būdu pateikia parduoti Bendrijos vidaus rinkoje įtrauktas į intervencines apimtis 1 370 636,672 tonas cukraus, turimo parduoti vidaus rinkoje. Suinteresuotosios valstybės narės ir konkretūs kiekiai nurodyti I priede.

2 straipsnis

1. Pasiūlymai pirmajam daliniam konkursui pradedami teikti 2006 m. liepos 19 d. ir baigiami teikti 2006 m. liepos 26 d. 15:00 val. Briuselio laiku.

Pasiūlymų pateikimo antrajam ir vėlesniems daliniams konkursams terminas prasideda pirmąją darbo dieną po to, kai baigiasi atitinkamas ankstesnis terminas. Jie baigiami teikti 15:00 val. Briuselio laiku:

—	2006 m. rugpjūčio 9 ir 30 d.,

—	2006 m. rugsėjo 13 ir 27 d.,

—	2006 m. spalio 4 ir 18 d.,

—	2006 m. lapkričio 8 ir 22 d.,

—	2006 m. gruodžio 6 ir 20 d.,

—	2007 m. sausio 10 ir 24 d.,

—	2007 m. vasario 7 ir 21 d.,

—	2007 m. kovo 7 ir 28 d.,

—	2007 m. balandžio 18 ir 25 d.,

—	2007 m. gegužės 9 ir 23 d.,

—	2007 m. birželio 13 ir 27 d.,

—	2007 m. liepos 11 ir 18 d.,

—	2007 m. rugpjūčio 8 ir 29 d.,

—	2007 m. rugsėjo 12 ir 26 d.

2. Pasiūlymai turi būti pateikiami cukrų laikančiai intervencinei agentūrai, kaip nurodyta I priede.

3 straipsnis

Suinteresuotosios intervencinės agentūros praneša Komisijai apie gautus pasiūlymus per dvi valandas nuo pasiūlymų pateikimo termino, nustatyto 2 straipsnio 1 dalyje, pabaigos.

Konkurso dalyvių tapatybė neatskleidžiama.

Apie pateiktus pasiūlymus pranešama elektroniniu būdu, naudojant II priede pateiktą formą.

Jeigu jokie pasiūlymai nepateikiami, valstybė narė per tą patį laiką apie tai praneša Komisijai.

4 straipsnis

1. Komisija nustato mažiausią pardavimo kainą kiekvienai atitinkamai valstybei narei arba nusprendžia nepriimti pasiūlymų remdamasi Reglamento (EB) Nr. 318/2006 39 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

2. Jei konkurso laimėtojui suteikus teisę pirkti už mažiausią kainą, nustatytą pagal 1 dalį, viršijamas atitinkamoje valstybėje narėje turimas kiekis, konkurso laimėtojui parduodamas kiekis apribojamas turimu kiekiu.

Jeigu konkurso laimėtojais valstybėje narėje paskelbus visus dalyvius, siūlančius tą pačią kainą, būtų viršytas valstybės narės turimas kiekis, jį būtų tikslinga paskirstyti taip:

a)	padalijant turimą kiekį atitinkamiems konkurso dalyviams, proporcingai kiekvieno iš jų pasiūlymuose nurodytam visam kiekiui; ar

b)	paskirstant turimą kiekį atitinkamiems konkurso dalyviams, remiantis kiekvienam iš jų nustatytu maksimaliu kiekiu tonomis; ar

c)	traukiant burtus.

5 straipsnis

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 952/2006 59 straipsnio antros dalies, tas reglamentas taikomas cukraus, įtraukto į intervencines apimtis iki 2006 m. vasario 10 d. perpardavimui, kaip nurodyta šio reglamento 1 straipsnyje.

6 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. liepos 7 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė

(1) OL L 58, 2006 2 28, p. 1.

(2) OJ L 178, 2006 7 1, p. 39.

(3) OL L 178, 2001 6 30, p. 48. Reglamentas, panaikintas Reglamentu (EB) Nr. 952/2006.

I PRIEDAS

Intervencinį cukrų saugančios valstybės narės

Valstybė narė

Intervencinė agentūra

Intervencinės agentūros saugomas ir pardavimui vidaus rinkoje turimas kiekis

(tonomis)

Belgija

Bureau d'intervention et de restitution belge,

rue de Trèves, 82

B-1040 Bruxelles

Tel. (32-2) 287 24 11

Faksas (32-2) 287 25 24

30 648,00

Čekija

Státní zemědělský intervenční fond

oddělení pro cukr a škrob

Ve Smečkách 33

CZ-11000 Praha 1

Tel. (420) 222 87 14 27

Faksas (420) 222 87 18 75

48 937,72

Vokietija

Bundesanstalt für Landwirtschaft und Ernährung

Deichmanns Aue 29

D-53179 Bonn

Tel. (49-228) 68 45-35 12/38 50

Faksas (49-228) 68 45 36 24

17 500,00

Ispanija

Fondo Español de Garantía Agraria

C/ Beneficencia, 8

E-28004 Madrid

Tel. (34) 913 47 64 66

Faksas (34) 913 47 63 97

110 800,00

Airija

Intervention Section

On Farm Investment

Subsidies & Storage Division

Department of Agriculture & Food

Johnstown Castle Estate

Wexford

Tel. (353) 536 34 37

Faksas (353) 914 28 43

12 000,00

Italija

AGEA — Agenzia per le Erogazioni in Agricoltura

Ufficio ammassi pubblici e privati e alcool

Via Torino, 45

I-00184 Roma

Tel. (39) 06 49 499 558

Faksas (39) 06 49 499 761

636 648,70

Vengrija

Mezőgazdasági és Vidékfejlesztési Hivatal (MVH), Budapest

(Agricultural and Rural Development Agency)

Soroksári út 22-24.

HU-1095 Budapest

Tel. 36/1/219-6213

Faksas 36/1/219-8905 arba 36/1/219-6259

224 037,90

Lenkija

Agencja Rynku Rolnego

Biuro Cukru

Dział Dopłat i Interwencji

Nowy Świat 6/12

00-400 Warszawa

Tel. +48 22 661 71 30

Faksas +48 22 661 72 77

172 326,26

Slovėnija

Agencija RS za kmetijske trge in razvoj podeželja;

Dunajska 160

1000 Ljubljana

Tel. +386 1 580 77 92

Faksas +386 1 478 920

9 700,00

Slovakija

Pôdohospodarská platobná agentúra

Oddelenie cukru a ostatných komodít

Dobrovičova 12

815 26 Bratislava

Slovenská republika

Tel. (421-2) 58 24 32 55

Faksas (421-2) 53 41 26 65

49 000,00

Švedija

Statens jordbruksverk

Vallgatan 8

S-55182 Jönköping

Tel. (46-36) 15 50 00

Faksas (46-36) 19 05 46

59 038,00

II PRIEDAS

3 straipsnyje minėto pranešimo Komisijai pavyzdys

Forma (1)

Nuolatinis konkursas perparduoti intervencinių agentūrų laikomą cukrų

Reglamentas (EB) Nr. 1039/2006

1	2	3	4	5
Intervencinį cukrų parduodanti valstybė narė	Konkurso dalyvių numeravimas	Partijos Nr.	Kiekis (t)	Pasiūlymo kaina EUR/100 kg
	1
	2
	3
	ir t. t.

(1) Siųsti faksu šiuo numeriu: +32 2 292 10 34.

8.7.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 187/10

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1041/2006

2006 m. liepos 7 d.

iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001 III priedo nuostatas dėl avių užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų priežiūros

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 999/2001, nustatantį tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (1), ypač į jo 23 straipsnio pirmą pastraipą,

kadangi:

(1)	Reglamente (EB) Nr. 999/2001 nustatomos avių užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų (USE) priežiūros taisyklės.

(2)

2006 m. kovo 8 d. ekspertų nedidelių atrajotojų USE klausimais grupė, pirmininkaujant Bendrijos etaloninės laboratorijos (CRL) USE tyrimams atstovams, patvirtino, kad remiantis šališkų galvos smegenų mėginių tyrimų su dviem avimis iš Prancūzijos ir viena avimi iš Kipro rezultatais, negalima teigti, kad šiuose gyvūnuose nerasta galvijų spongiforminių encefalopatijų (GSE). Norint patvirtinti, kad šie gyvūnai nėra GSE platintojai, reikia toliau tirti.

(3)

2002 m. balandžio mėn. buvęs Europos Komisijos Mokslo iniciatyvinis komitetas (SSC) priėmė nuomonę dėl saugaus nedidelių atrajotojų mėsos tiekimo, jei GSE išplitimas tarp jų taptų galimas. 2003 m. lapkričio mėn. pateiktoje nuomonėje Europos maisto saugos tarnybai (EFSA) atstovaujanti mokslininkų biologinio pavojaus klausimais grupė pritarė SSC nuomonėje nurodytoms rekomendacijoms dėl saugos priemonių kovai su USE nedidelių atrajotojų mėsos produktuose.

(4)

Jeigu negalima atmesti galimybės, kad GSE yra, reikėtų įvertinti GSE atvejų Prancūzijoje ir Kipre reikšmę. Tam yra būtini aktyvesnės USE avyse priežiūros rezultatai. Todėl pagal SSC ir EFSA nuomones, siekiant pagerinti Bendrijoje taikomas likvidavimo programas, turi būti suaktyvinta avių priežiūra. Be to, šiomis programomis didinama vartotojų apsauga, nors ir dabartinės priemonės užtikrina saugų avienos produktų tiekimą, ypač Reglamento (EB) Nr. 999/2001 nuostatos dėl atitinkamos pavojingos medžiagos pašalinimo.

(5)	Siekiant kuo greičiau nustatyti galimą avių GSE paplitimą ir gauti daugiau informacijos apie geografinį jų paplitimą, išplėsta priežiūra turėtų būti paremta statistiškai pagrįstu tyrimu.

(6)	Atsižvelgiant į tai, kad Kipre daug ožkų ir avių nešioja užkrečiamąsias spongiformines encefalopatijas (USE), išplėsta priežiūra gali būti vykdoma tik neužsikrėtusiose bandose.

(7)	Avių priežiūros programą reikėtų persvarstyti ne vėliau kaip po šešių mėnesių nuo veiksmingos priežiūros pradžios.

(8)	Todėl Reglamentas (EB) Nr. 999/2001 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(9)	Siekiant kuo geriau užtikrinti vartotojų apsaugą ir įvertinti galimą avių GSE paplitimą, šiuo reglamentu padaryti pakeitimai turėtų įsigalioti nedelsiant.

(10)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 III priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. liepos 7 d.

Komisijos vardu

Markos KYPRIANOU

Komisijos narys

(1) OL L 147, 2001 5 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 688/2006 (OL L 120, 2006 5 5, p. 10).

PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 III priedo A skyriaus II dalies 2 ir 3 punktai pakeičiami tokiu tekstu:

„2. Žmonėms vartoti paskerstų avių ir ožkų priežiūra

a) Avys

Valstybės narės tiria sveikas paskerstas avis pagal šio punkto A lentelėje pateiktus mažiausius mėginių dydžius ir 4 punkte nustatytas mėginių ėmimo taisykles.

A lentelė

Valstybė narė	Mažiausias sveikų paskerstų avių mėginio dydis (1)
Vokietija	37 500
Graikija	23 000
Ispanija	41 800
Prancūzija	42 400
Airija	40 500
Italija	43 700
Nyderlandai	23 300
Austrija	14 300
Lenkija	23 300
Portugalija	14 300
Jungtinė Karalystė	44 000
Kitos valstybės narės	visi

Nukrypdamas nuo A lentelėje nurodytų mažiausių mėginių dydžių, Kipras gali nuspręsti tirti mažiausiai dvi žmonėms vartoti skirtas avis, išvežtas skersti iš bandų, kuriose USE nenustatyta.

b) Ožkos

Valstybės narės tiria sveikas paskerstas ožkas pagal šio punkto B lentelėje pateiktus mažiausius mėginių dydžius ir 4 punkte nustatytas mėginių ėmimo taisykles.

B lentelė

Valstybė narė	Mažiausias sveikų paskerstų ožkų mėginio dydis (2)
Graikija	20 000
Ispanija	125 500
Prancūzija	93 000
Italija	60 000
Kipras	5 000
Austrija	5 000
Kitos valstybės narės	visi

c) Jeigu valstybei narei sunku surinkti pakankamą sveikų paskerstų avių arba ožkų skaičių jai paskirtam mažiausio dydžio mėginiui, nurodytam a ir b punktuose, sudaryti, ji gali daugiausiai 50 % mažiausio mėginio dydžio pakeisti vyresnėmis nei 18 mėnesių kritusiomis avimis arba ožkomis, kai santykis yra vienas ir vienas, kaip priedu prie mažiausio mėginio dydžio, nurodyto 3 punkte. Be to, valstybė narė gali nuspręsti daugiausiai 10 % mažiausio mėginio dydžio pakeisti vyresnėmis nei 18 mėnesių avimis arba ožkomis, užmuštomis pagal ligos likvidavimo programą, kai santykis yra vienas ir vienas.

3. Ne žmonėms vartoti paskerstų avių ir ožkų priežiūra

Pagal 4 punkte nustatytas mėginių ėmimo taisykles ir pagal C ir D lentelėse nurodytus mažiausius mėginių dydžius valstybės narės tiria avis ir ožkas, kurios krito arba buvo užmuštos, bet kurios nebuvo:

—	užmuštos pagal ligos likvidavimo programą, arba

—	paskerstos žmonių vartojimui.

C lentelė

Valstybių narių ėriavedžių ir ėringų avių populiacija	Mažiausias kritusių avių mėginio dydis (3)
> 750 000	20 000
100 000–750 000	3 000
40 000–100 000	100 % iki 1 000
< 40 000	100 % iki 200

D lentelė

Valstybių narių ožkų, kurios jau turėjo ožiukų arba buvo sukergtos, populiacija	Mažiausias kritusių ožkų mėginio dydis (4)
> 750 000	10 000
250 000–750 000	3 000
40 000–250 000	100 % iki 1 000
< 40 000	100 % iki 200

(1) Mažiausi mėginių dydžiai nustatomi atsižvelgiant į sveikų paskerstų avių skaičių ir siekiant pateikti įgyvendinamas užduotis. Remiantis 30 000 gyvūnų mėginiu galima nustatyti 0,003 % ligos paplitimą, kurio patikimumo laipsnis yra 95 %.

(2) Mažiausi mėginių dydžiai yra nustatyti atsižvelgiant į sveikų paskerstų ožkų skaičių ir GSE paplitimą atskiroje valstybėje narėje. Jie taip pat nustatyti siekiant pateikti įgyvendinamas užduotis. Remiantis 60 000 gyvūnų mėginiu galima nustatyti 0,0017 % ligos paplitimą, kurio patikimumo laipsnis yra 95 %.

(3) Mažiausi mėginių dydžiai nustatomi atsižvelgiant į atskirų valstybių narių avių ir ožkų populiacijas ir siekiant pateikti įgyvendinamas užduotis.

(4) Mažiausi mėginių dydžiai nustatomi atsižvelgiant į atskirų valstybių narių avių ir ožkų populiacijas ir siekiant pateikti įgyvendinamas užduotis.“.

8.7.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 187/14

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1042/2006

2006 m. liepos 7 d.

nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką 28 straipsnio 3 ir 4 dalių įgyvendinimo taisykles

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (1), ypač į jo 28 straipsnio 6 dalį,

kadangi:

(1)	Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 28 straipsnio 6 dalyje numatoma, kad turi būti priimtos išsamios to reglamento 28 straipsnio 3 ir 4 dalių įgyvendinimo taisyklės.

(2)	Būtina tiksliai apibrėžti sąlygas, kuriomis valstybės narės gali atlikti žvejybos laivų inspektavimą visuose Bendrijos vandenyse, kurie nėra jų suverenūs vandenys, ir tarptautiniuose vandenyse, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 28 straipsnio 3 dalyje.

(3)

Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 28 straipsnio 4 dalyje numatoma, kad Komisija turi sudaryti Bendrijos inspektorių, inspekcijos laivų ir inspekcijos aviacijos priemonių bei kitų inspektavimo priemonių, kurioms leidžiama atlikti inspektavimus pagal to Reglamento V skyriaus nuostatas Bendrijos vandenyse ir Bendrijos žvejybos laivuose, sąrašą. Tikslinga, kad tie Bendrijos inspektoriai gali būti skiriami įgyvendinti specialioms kontrolės ir inspektavimo programoms, priimtoms pagal 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2847/93, nustatančio bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (2), 34c straipsnį.

(4)	Būtina tiksliai apibrėžti sąlygas, kuriomis Bendrijos inspektoriai gali atlikti inspektavimus Bendrijos vandenyse ir Bendrijos žvejybos laivuose pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 28 straipsnio 4 dalį.

(5)	Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Žuvininkystės ir akvakultūros vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

VALSTYBIŲ NARIŲ INSPEKTAVIMAS

1 straipsnis

Laivų, plaukiojančių su inspektuojančiosios valstybės narės vėliava, inspektavimas

1. Valstybė narė, kuri pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 28 straipsnio 3 dalies pirmąją pastraipą ketina inspektuoti Bendrijos žvejybos laivus, plaukiojančius su jos vėliava (toliau – „inspektuojančioji valstybė narė“) kitos valstybės narės jurisdikcijai (toliau – „pakrantės valstybė narė“) priklausančiuose Bendrijos vandenyse, praneša atitinkamai pakrantės valstybei narei apie savo ketinimą.

2. 1 dalyje numatytame išankstiniame pranešime pateikiama tokia informacija:

a)	inspekcijos laivo pavadinimas ir radijo šaukinys;

b)	numatyta įplaukimo į pakrantės valstybės narės jurisdikcijai priklausančius vandenis vieta ir laikas.

3. Gavusi 1 dalyje nurodytą išankstinį pranešimą, pakrantės valstybė narė veiklos koordinavimo tikslu praneša inspektuojančiajai valstybei narei apie bet kokią inspektavimo veiklą, šiuo metu vykdomą atitinkamame rajone.

2 straipsnis

Laivų, plaukiojančių su kitos valstybės narės arba trečiosios šalies vėliava, inspektavimas

1. Valstybė narė, ketinanti pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 28 straipsnio 3 dalies antros pastraipos a punktą inspektuoti žvejybos laivus, plaukiojančius su kitos valstybės narės arba trečiosios šalies vėliava kitos valstybės narės jurisdikcijai priklausančiuose Bendrijos vandenyse, prašo atitinkamos pakrantės valstybės narės leidimo. Šiame prašyme pateikiama šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje išvardyta informacija.

2. Atitinkama pakrantės valstybė narė nusprendžia, ar suteikti leidimą inspektavimui, per 24 valandas nuo prašymo pateikimo ir nedelsdama praneša inspektuojančiajai valstybei narei. Sprendimai taip pat pateikiami Komisijai arba Komisijos tuo tikslu paskirtai institucijai.

3. Sąlygos, kuriomis valstybė narė gali pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 28 straipsnio 3 dalies antros pastraipos b punktą inspektuoti žvejybos laivus, plaukiojančius su kitos valstybės narės arba trečiosios šalies vėliava kitos valstybės narės jurisdikcijai priklausančiuose Bendrijos vandenyse, apibrėžiamos atitinkamą specialią kontrolės ir inspektavimo programą priimančiose taisyklėse.

3 straipsnis

Kontaktiniai centrai

1. Valstybės narės skiria kompetentingą instituciją, kuri veikia kaip kontaktinis centras šiais tikslais:

a)	1 straipsnyje nurodytiems išankstiniams pranešimams išduoti ir gauti;

b)	2 straipsnyje nurodytiems prašymams ir sprendimams pateikti ir gauti.

2. 1 dalyje nurodytas kontaktinis centras veikia visą parą.

3. Paskirtosios kompetentingos institucijos kontaktiniai duomenys pranešami Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

4. Komisija skiria savo kontaktinį centrą informacijos perdavimo tikslais pagal šį reglamentą.

4 straipsnis

Įsipareigojimas teikti ataskaitas

1. Valstybei narei atlikus inspektavimą pagal 1 ir 2 straipsnius Bendrijos vandenyse, priklausančiuose kitos valstybės narės jurisdikcijai, inspektuojančioji valstybė narė kasdien pateikia ataskaitą apie savo veiklą atitinkamai pakrantės valstybei narei.

2. Jei pagal 1 ir 2 straipsnius atliekant inspektavimą nustatomas pažeidimas, inspektuojančioji valstybė narė nedelsdama pateikia inspekcijos ataskaitos santrauką pakrantės valstybei narei. Pakrantės ir vėliavos valstybei narei pateikiama visa inspekcijos ataskaita per 7 dienas nuo inspektavimo datos.

3. Inspekcijos ataskaita, parengta po Bendrijos žvejybos laivo inspektavimo tarptautiniuose vandenyse pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 28 straipsnio 3 dalies trečiąją pastraipą, pateikiama to laivo vėliavos valstybei narei per 7 dienas nuo inspektavimo datos. Jei inspektuojant buvo nustatytas pažeidimas, inspektuojančioji valstybė narė nedelsdama pateikia inspekcijos ataskaitos santrauką inspektuoto laivo vėliavos valstybei narei.

4. 3 dalis nepažeidžia tarptautiniuose žvejybos susitarimuose nustatytų taisyklių.

5. 1 dalyje nurodytos kiekvieną dieną parengiamos ataskaitos bei 2 ir 3 dalyse nurodytos inspekcijos ataskaitos paprašius pateikiamos Komisijai arba Komisijos tuo tikslu paskirtai institucijai.

II SKYRIUS

BENDRIJOS INSPEKTORIAI IR INSPEKTAVIMO PRIEMONĖS

5 straipsnis

Bendrijos inspektorių skyrimas ir inspektavimo priemonių nustatymas

1. Valstybės narės skiria Bendrijos inspektorius, inspekcijos laivus ir inspekcines aviacijos priemones bei kitas inspektavimo priemones, kurios turi būti įtrauktos į Komisijos pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 28 straipsnio 4 dalį sudarytą sąrašą.

2. Valstybės narės užtikrina, kad paskirtieji Bendrijos inspektoriai:

a)	yra žvejybos inspektoriai valstybėje narėje;

b)	turi visapusišką patirtį žvejybos kontrolės ir inspektavimo srityje;

c)	gerai išmano Bendrijos žvejybos teisės aktus;

d)	gerai moka vieną iš oficialių Bendrijos kalbų ir pakankamai moka antrą Bendrijos kalbą;

e)	yra fiziškai pasirengę vykdyti pareigas;

f)	gavo būtiną mokymą, susijusį su sauga jūroje.

6 straipsnis

Bendrijos inspektorių ir inspektavimo priemonių sąrašas

1. Valstybės narės praneša Komisijai elektroniniu būdu iki 2006 m. spalio 31 d. savo paskirtų inspektorių pavardes, inspekcijos laivus, inspekcines aviacijos priemones ir kitas inspektavimo priemones.

2. Remdamasi valstybių narių pateiktais pranešimais, Komisija iki 2006 m. gruodžio 31 d. priima sąrašą Bendrijos inspektorių, inspekcijos laivų, inspekcinių aviacijos priemonių ir kitų inspektavimo priemonių, kurioms suteiktas leidimas vykdyti inspektavimus pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 28 straipsnio 4 dalį.

3. Sudarius pirminį sąrašą valstybės narės praneša Komisijai iki kiekvienų metų spalio 31 d. apie bet kokį pakeitimą, kurį jos nori padaryti kitų kalendorinių metų sąraše. Komisija atitinkamai keičia sąrašą iki kiekvienų metų gruodžio 31 d.

4. Sąrašas ir jo pakeitimai skelbiami oficialioje Komisijos arba Komisijos šiuo tikslu paskirtos institucijos tinklavietėje.

7 straipsnis

Bendrijos inspektorių uždaviniai

1. Nepažeidžiant pakrantės valstybių narių pirminės atsakomybės, Bendrijos inspektoriai vykdo inspektavimus pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 V skyrių Bendrijos vandenyse ir Bendrijos žvejybos laivuose.

2. Bendrijos inspektoriai gali būti skiriami:

a)	specialioms kontrolės ir inspektavimo programoms, priimtoms pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 34c straipsnį, įgyvendinti;

b)	tarptautinėms žvejybos kontrolės ir inspektavimo programoms, jei Bendrija yra įpareigota vykdyti inspektavimus ir kontrolę; arba

c)	tarp valstybių narių parengtoms inspektavimo programoms pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 34b straipsnio 2 dalį.

8 straipsnis

Bendrijos inspektorių teisės ir pareigos

1. Savo užduotims įvykdyti ir nepažeidžiant 2 dalies, Bendrijos inspektoriai turi tokias pačias teises kaip ir žvejybos inspektoriai tos valstybės narės, kurioje vyksta inspektavimas, ypač dėl patekimo į visas Bendrijos žvejybos laivų ir bet kurių kitų laivų, užsiimančių veikla, susijusia su bendrąja žvejybos politika, vietas.

2. Bendrijos inspektoriai neturi policijos arba vykdymo teisių už teritorijos ribų arba ne Bendrijos vandenyse, kurie yra jų kilmės valstybės narės suverenūs vandenys ir kurie priklauso jos jurisdikcijai.

3. Bendrijos inspektoriai pateikia raštišką įgaliojimą. Jie pateikia identifikavimo dokumentą, kurį šiuo tikslu išduoda Komisija arba Komisijos šiuo tikslu paskirta įstaiga, nurodančiu jų tapatybę ir pareigas.

4. Valstybės narės suteikia Bendrijos inspektoriams tokią paramą, kokios jiems reikia savo užduotims atlikti.

9 straipsnis

Inspektavimo ir stebėjimo ataskaitos

1. Bendrijos inspektoriai pateikia kiekvienos dienos veiklos ataskaitą, į kurią įtrauktas kiekvieno inspektuoto laivo pavadinimas ir identifikavimo numeris bei vykdyto inspektavimo rūšis, atitinkamai pakrantės valstybei narei.

2. Jei inspektavimo metu Bendrijos inspektoriai nustato pažeidimą, jie nedelsdami pateikia inspekcijos ataskaitos santrauką pakrantės valstybei narei arba, jei inspektavimas buvo vykdomas ne Bendrijos vandenyse, inspektuoto laivo vėliavos valstybei. Jie pateikia visą inspekcijos ataskaitą pakrantės valstybei narei ir inspektuoto laivo vėliavos valstybei per 7 dienas nuo inspektavimo datos.

3. Bendrijos inspektoriai pateikia visos inspekcijos ataskaitos kopiją inspektuoto laivo vėliavos valstybei per 7 dienas nuo inspektavimo datos.

4. 1 ir 2 dalyse nurodytos kiekvienos dienos ir inspekcijos ataskaitos paprašius perduodamos Komisijai arba Komisijos šiuo tikslu paskirtai institucijai.

10 straipsnis

Tolesni veiksmai po ataskaitų

1. Valstybės narės atsižvelgia į Bendrijos inspektorių pagal 9 straipsnio 2 dalį pateiktas ataskaitas tuo pačiu būdu, kaip jos atsižvelgia į savo inspektorių ataskaitas, ir veikia tokiu pačiu būdu, kaip dėl savo inspektorių pateiktų ataskaitų.

2. Bendrijos inspektoriaus kilmės valstybė narė bendradarbiauja su valstybe nare, veikiančia Bendrijos inspektoriaus pateiktos ataskaitos pagrindu, kad palengvintų teisminius ar administracinius procesinius veiksmus.

3. Paprašius Bendrijos inspektorius padeda ir duoda parodymus pažeidimų nagrinėjimo procedūrose, kurių imasi bet kokia valstybė narė.

III SKYRIUS

GALIMYBĖ GAUTI INFORMACIJĄ

11 straipsnis

Galimybė gauti informaciją

1. Atlikus inspektavimus pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 28 straipsnio 3 ir 4 dalis, valstybės narės inspektoriai ir Bendrijos inspektoriai nedelsiant gauna visą informaciją ir dokumentus, visų pirma stebėjimo duomenis, įskaitant duomenis, gaunamus per palydovinę kontrolės sistemą, kurių reikia jų užduotims atlikti, tiek pat ir tomis pačiomis sąlygomis, kaip tos valstybės narės inspektoriai, kurioje vyksta inspektavimas.

2. 1 dalyje numatyta galimybė gauti informaciją apima tik atitinkamo inspektavimo tikslą, laikotarpį ir geografinę teritoriją.

3. Šio straipsnio pagrindu gauti duomenys laikomi konfidencialiai ir gali būti naudojami tik tais tikslais, kuriais jie yra pateikiami.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

12 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. liepos 7 d.

Komisijos vardu

Joe BORG

Komisijos narys

(1) OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

(2) OL L 261, 1993 10 20, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 768/2005 (OL L 128, 2005 5 21, p. 1).

8.7.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 187/18

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1043/2006

2006 m. liepos 7 d.

nustatantis faktinę alyvuogių aliejaus produkciją ir vienetinę paramos gamybai sumą 2004–2005 prekybos metams

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1966 m. rugsėjo 22 d. Tarybos reglamentą Nr. 136/66/EEB dėl bendro aliejų ir riebalų rinkos organizavimo (1), ypač į jo 5 straipsnį,

atsižvelgdama į 1984 m. liepos 17 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2261/84, nustatantį bendrąsias pagalbos alyvuogių aliejaus gamybai ir pagalbos alyvuogių aliejaus gamintojų organizacijoms suteikimo taisykles (2), ypač į jo 17a straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Remiantis Reglamento Nr. 136/66/EEB 5 straipsniu, vienetinė pagalbos gamybai suma turėtų būti pritaikyta kiekvienai valstybei narei, kurios faktinė gamyba yra didesnė už atitinkamą garantuotą nacionalinį kiekį, numatytą to straipsnio 3 dalyje. Siekiant įvertinti to viršijimo mastą, Graikijos, Ispanijos, Prancūzijos, Italijos ir Portugalijos atveju reikėtų atsižvelgti į apskaičiuotą valgomųjų alyvuogių produkciją, išreikštą alyvuogių aliejaus ekvivalentu pagal atitinkamus koeficientus, nustatytus Graikijai Komisijos sprendime 2001/649/EB (3), Ispanijai – Komisijos sprendime 2001/650/EB (4), Prancūzijai – Komisijos sprendime 2001/648/EB (5), Italijai – Komisijos sprendime 2001/658/EB (6) ir Portugalijai – Komisijos sprendime 2001/670/EB (7).

(2)

Reglamento (EEB) Nr. 2261/84 17a straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nustatant vienetinę pagalbos valgomųjų alyvuogių gamybai sumą, kuri gali būti išmokėta avansu, reikėtų nustatyti konkrečių gamybos metų apskaičiuotą produkciją. Ta suma turėtų būti nustatyta tokia, kad būtų išvengta pavojaus išmokėti alyvuogių augintojams jiems nepriklausančias sumas. Ta suma taikoma ir valgomosioms alyvuogėms, kurios išreiškiamos alyvuogių aliejaus ekvivalentu. 2004–2005 prekybos metų apskaičiuota gamyba ir vienetinė pagalbos gamybai suma, kuri gali būti išmokėta avansu, yra nustatyta Komisijos reglamente (EB) Nr. 1709/2005 (8).

(3)

Siekiant nustatyti faktinę gamybą, už kurią galima teikti pagalbą, atitinkamos valstybės narės ne vėliau nei iki kiekvienų prekybos metų gegužės 15 d. turi pranešti Komisijai apie kiekį, už kurį galima teikti pagalbą kiekvienoje valstybėje narėje pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 2366/98 (9) 14 straipsnio 4 dalies nuostatas. Remiantis šiais pranešimais paaiškėjo, kad kiekis, už kurį galima teikti pagalbą 2004–2005 prekybos metais, yra lygus Graikijai 484 598 tonos, Ispanijai 1 107 906 tonos, Prancūzijai 3 107 tonos, Italijai 951 528 tonos, Portugalijai 45 296 tonos ir Slovėnijai 26 tonos.

(4)

Pagalbą už šiuos kiekius valstybėms narėms leidžiama teikti tik tuo atveju, jei buvo atlikti patikrinimai, numatyti Reglamentuose (EEB) Nr. 2261/84 ir (EB) 2366/98. Tačiau faktinės gamybos nustatymas remiantis informacija apie kiekius, už kuriuos galima teikti pagalbą ir apie kuriuos valstybės narės pranešė, nedaro įtakos išvadoms, kurias galima padaryti patikrinus šių duomenų tikslumą atliekant sąskaitų patikrinimo ir patvirtinimo procedūrą.

(5)	Be to, atsižvelgiant į faktinę gamybą reikėtų nustatyti vienetinės pagalbos gamybai sumą, numatytą Reglamento 136/66/EEB 5 straipsnio 1 dalyje, kuri mokama už reikalavimus atitinkančius faktinės gamybos kiekius.

(6)

Šiuo reglamentu Slovėnijai nustatyta vienetinė pagalbos gamybai suma susidaro 2005 m. taikant Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003 (10), kuriuo nustatytos bendrosios tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisyklės ir tam tikros paramos schemos ūkininkams, 143a straipsnyje numatytą procentinį dydį.

(7)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. 2004–2005 prekybos metams Reglamento 136/66/EEB 5 straipsnyje numatyta alyvuogių aliejaus faktinė gamyba, už kurią galima teikti pagalbą, yra:

—	484 598 tonos Graikijai,

—	1 107 906 tonos Ispanijai

—	3 107 tonos Prancūzijai,

—	951 528 tonos Italijai,

—	45 296 tonos Portugalijai,

—	26 tonos Slovėnijai.

2. Reglamento 136/66/EEB 5 straipsnyje numatyta vienetinė pagalbos gamybai suma, kuri gali būti išmokėta už reikalavimus atitinkančius faktinės gamybos kiekius, 2004–2005 prekybos metais yra:

—	130,27 EUR/100 kg Graikijai,

—	90,53 EUR/100 kg Ispanijai,

—	132,25 EUR/100 kg Prancūzijai,

—	73,93 EUR/100 kg Italijai,

—	132,25 EUR/100 kg Portugalijai,

—	39,68 EUR/100 kg Slovėnijai.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. liepos 7 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė

(1) OL 172, 1966 9 30, p. 3025/66. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 865/2004 (OL L 161, 2004 4 30, p. 97).

(2) OL L 208, 1984 8 3, p. 3. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1639/1998 (OL L 210, 1998 7 28, p. 38).

(3) OL L 229, 2001 8 25, p. 16. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2004/607/EB (OL L 274, 2004 8 24, p. 13).

(4) OL L 229, 2001 8 25, p. 20. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2004/607/EB.

(5) OL L 229, 2001 8 25, p. 12. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2004/607/EB.

(6) OL L 231, 2001 8 29, p. 16. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2004/607/EB.

(7) OL L 235, 2001 9 4, p. 16. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2004/607/EB.

(8) OL L 274, 2005 10 20, p. 11.

(9) OL L 293, 1998 10 31, p. 50. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytas Reglamentu (EB) Nr. 1795/2005 (OL L 288, 2005 10 29, p. 40).

(10) OL L 270, 2003 10 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytas Reglamentu (EB) Nr. 319/2006 (OL L 58, 2006 2 28, p. 32).

8.7.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 187/24

KOMISIJOS DIREKTYVA 2006/41/EB

2006 m. liepos 7 d.

iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 91/414/EEB, įtraukiant veikliąsias medžiagas klotianidiną ir petoksamidą

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvą 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (1), ypač į jos 6 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Pagal Direktyvos 91/414/EEB 6 straipsnio 2 dalį 2001 m. rugsėjo 26 d. Belgija gavo Sumitomo Chemical Takeda Agro Company Ltd., Londonas, paraišką įtraukti veikliąją medžiagą klotianidiną į Direktyvos 91/414/EEB I priedą. Komisijos sprendimu 2002/305/EB (2) patvirtinta, kad dokumentų rinkinys parengtas taip, kad jį galima būtų laikyti iš esmės atitinkančiu duomenims ir informacijai keliamus reikalavimus, išdėstytus Direktyvos 91/414/EEB II ir III prieduose.

(2)

Pagal Direktyvos 91/414/EEB 6 straipsnio 2 dalį 2000 m. spalio 16 d. Vokietija gavo Stähler Agrochemie GmbH & Co. KG (dabar – Stähler International GmbH & Co. KG) (Taskforce Stähler Agrochemie GmbH & Co. KG, Tokuyama Europe GmbH ir Tomen France S.A. vardu) paraišką įtraukti veikliąją medžiagą petoksamidą į Direktyvos 91/414/EEB I priedą. Komisijos sprendimu 2001/626/EB (3) patvirtinta, kad dokumentų rinkinys parengtas taip, kad jį galima būtų laikyti iš esmės atitinkančiu duomenims ir informacijai keliamus reikalavimus, išdėstytus Direktyvos 91/414/EEB II ir III prieduose.

(3)

Šių veikliųjų medžiagų poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai pareiškėjų numatytais naudojimo atvejais buvo įvertintas pagal Direktyvos 91/414/EEB 6 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatas. Paskirtosios valstybės narės ataskaitų rengėjos šių medžiagų įvertinimo ataskaitų projektus Komisijai pateikė 2003 m. birželio 4 d. (klotianidino) ir 2002 m. rugpjūčio 27 d. (petoksamido).

(4)	Šiuos įvertinimo ataskaitų projektus valstybės narės ir Komisija persvarstė Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete. Šis svarstymas buvo baigtas 2006 m. sausio 27 d. priėmus Komisijos klotianidino ir petoksamido peržiūros ataskaitas.

(5)	Svarstymuose dėl klotianidino ir petoksamido neliko neišspręstų ar susirūpinimą keliančių klausimų, dėl kurių būtų reikėję konsultuotis su Augalų moksliniu komitetu ar jo funkcijas perėmusia Europos maisto saugos tarnyba.

(6)

Atlikus įvairius tyrimus paaiškėjo, kad augalų apsaugos produktai, kurių sudėtyje yra minėtų veikliųjų medžiagų, iš esmės gali būti laikomi atitinkančiais Direktyvos 91/414/EEB 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose ir 5 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, ypač tais naudojimo atvejais, kurie buvo išnagrinėti ir išsamiai aprašyti Komisijos peržiūros ataskaitose. Todėl tikslinga įtraukti klotianidiną ir petoksamidą į tos direktyvos I priedą siekiant užtikrinti, kad augalų apsaugos produktai, kurių sudėtyje yra minėtų veikliųjų medžiagų, visose valstybėse narėse būtų registruojami vadovaujantis tos direktyvos nuostatomis.

(7)

Nepažeidžiant Direktyvoje 91/414/EEB apibrėžtų reikalavimų, įtraukus veikliąją medžiagą į I priedą, valstybėms narėms turėtų būti suteiktas šešių mėnesių laikotarpis nuo tos medžiagos įtraukimo, per kurį jos persvarstytų galiojančias augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra klotianidino ir petoksamido, registracijas, siekdamos įsitikinti, kad laikomasi Direktyvoje 91/414/EEB, ypač jos 13 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir I priede išdėstytų atitinkamų sąlygų. Valstybės narės turėtų pakeisti laikinas registracijas nuolat galiojančiomis registracijomis, jas iš dalies keisti arba panaikinti remdamosi Direktyvos 91/414/EEB nuostatomis. Nukrypstant nuo pirmiau minėto galutinio termino, reikėtų suteikti ilgesnį laikotarpį, per kurį pagal Direktyvoje 91/414/EEB nustatytus vienodus principus kiekvienu numatytu naudojimo atveju būtų pateikiamas ir įvertinamas III priede nurodytas visas kiekvienos augalų apsaugos produkto dokumentų rinkinys.

(8)	Todėl reikia atitinkamai iš dalies pakeisti Direktyvą 91/414/EEB.

(9)	Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 91/414/EEB I priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos priedą.

2 straipsnis

1. Valstybės narės ne vėliau kaip iki 2007 m. sausio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įsigalioję įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstus ir tų nuostatų bei šios direktyvos koreliacijos lentelę.

Tas nuostatas jos taiko nuo 2007 m. vasario 1 d.

Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Valstybės narės nustato tokios nuorodos darymo tvarką.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

1. Vadovaudamosi Direktyva 91/414/EEB, valstybės narės, jei būtina, iki 2007 m. sausio 31 d. iš dalies keičia arba panaikina galiojančias augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra veikliųjų medžiagų klotianidino ir petoksamido, registracijas. Iki tos dienos jos ypač tikrina, ar laikomasi tos direktyvos I priede nurodytų reikalavimų, atitinkamai susijusių su klotianidinu ir petoksamidu, išskyrus su šiomis medžiagomis susijusius reikalavimus, apibrėžtus įrašo B dalyje, ir ar registracijos savininkas turi arba gali naudotis visu dokumentų rinkiniu, atitinkančiu tos direktyvos II priedo reikalavimus, pagal 13 straipsnyje išdėstytas sąlygas.

2. Nukrypdamos nuo 1 dalies nuostatų, valstybės narės iš naujo, pagal Direktyvos 91/414/EEB VI priede numatytus vienodus principus, vadovaudamosi tos direktyvos III priedo reikalavimus atitinkančiu dokumentų rinkiniu, ir atsižvelgdamos į jos I priedo įrašo B dalį, susijusią su klotianidinu ir petoksamidu, įvertina kiekvieną registruotą augalų apsaugos produktą, kurio sudėtyje klotianidinas arba petoksamidas yra vienintelė veiklioji medžiaga, arba viena iš keleto į Direktyvos 91/414/EEB I priedą ne vėliau kaip iki 2006 m. liepos 31 d. įtrauktų veikliųjų medžiagų. Remdamosi tuo vertinimu, jos nusprendžia, ar produktas atitinka Direktyvos 91/414/EEB 4 straipsnio 1 dalies b, c, d ir e punktuose išdėstytus reikalavimus.

Tai nusprendusios, valstybės narės:

a)	jei būtina, ne vėliau kaip iki 2008 m. sausio 31 d. iš dalies keičia arba panaikina produkto, kurio sudėtyje klotianidinas arba petoksamidas yra vienintelė veiklioji medžiaga, registraciją arba

jei būtina, iš dalies keičia arba panaikina produkto, kurio sudėtyje klotianidinas arba petoksamidas yra viena iš veikliųjų medžiagų, registraciją ne vėliau kaip iki vėlesnės iš šių dviejų datų: iki 2008 m. sausio 31 d. arba iki nurodyto keitimo ar panaikinimo termino, numatyto atitinkamoje direktyvoje arba direktyvose, kuriomis atitinkama medžiaga ar medžiagos buvo įtrauktos į Direktyvos 91/414/EEB I priedą.

4 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja 2006 m. rugpjūčio 1 d.

5 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2006 m. liepos 7 d.

Komisijos vardu

Markos KYPRIANOU

Komisijos narys

(1) OL L 230, 1991 8 19, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2006/45/EB (OL L 130, 2006 5 18, p. 27).

(2) OL L 104, 2002 4 20, p. 42.

(3) OL L 217, 2001 8 11, p. 14.

PRIEDAS

Direktyvos 91/414/EEB I priedo pabaigoje pridedamos šios eilutės:

Nr.

Bendrinis pavadinimas, identifikavimo Nr.

IUPAC pavadinimas

Grynumas (1)

Įsigaliojimas

Įtraukimo galiojimo pabaiga

Konkrečios nuostatos

„123

Klotianidinas

CAS Nr. 210880-92-5

CIPAC Nr. 738

(E)-1-(2-chlor-1,3-tiazol-5-ilmetil)-3-metil-2-nitroguanidinas

≥ 960 g/kg

2006 m. rugpjūčio 1 d.

2016 m. liepos 31 d.

A DALIS

Leidžiama naudoti tik kaip insekticidą.

B DALIS

Įgyvendinant VI priede numatytus vienodus principus, atsižvelgiama į klotianidino peržiūros ataskaitos išvadas, ypač į jos I ir II priedėlius, priimtus Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete 2006 m. sausio 27 d.

Atlikdamos šį bendrą įvertinimą, valstybės narės:

—	privalo ypatingą dėmesį skirti požeminio vandens, kai veiklioji medžiaga naudojama vietovėse, kurių dirvožemio ir (arba) klimato sąlygos yra lengvai pažeidžiamos, apsaugai,

—	privalo ypatingą dėmesį skirti į grūdus lesantiems paukščiams ir žinduoliams kylantį pavojų, kai medžiagos naudojamos kaip sėklų beicas.

Leidimo sąlygose prireikus turėtų būti numatytos rizikos sumažinimo priemonės.

124

Petoksamidas

CAS Nr. 106700-29-2

CIPAC Nr. 655

2-Chlor-N-(2-etoksietil)-N-(2-metil-1-fenilprop-1-enil)acetamidas

≥ 940 g/kg

2006 m. rugpjūčio 1 d.

2016 m. liepos 31 d.

A DALIS

Leidžiama naudoti tik kaip herbicidą.

B DALIS

Įgyvendinant VI priede numatytus vienodus principus, atsižvelgiama į petoksamido peržiūros ataskaitos išvadas, ypač į jos I ir II priedėlius, priimtus Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete 2006 m. sausio 27 d.

Atlikdamos šį bendrą įvertinimą, valstybės narės:

—	privalo ypatingą dėmesį skirti požeminio vandens, kai veiklioji medžiaga naudojama vietovėse, kurių dirvožemio ir (arba) klimato sąlygos yra lengvai pažeidžiamos, apsaugai,

—	privalo ypatingą dėmesį skirti vandens ekosistemų, ypatingai aukštesniųjų vandens augalų apsaugai.

Sąlygose prireikus turėtų būti numatytos rizikos sumažinimo priemonės.

Pagal 13 straipsnio 5 dalį valstybės narės informuoja Komisiją apie pagamintos techninės medžiagos specifikaciją.

(1) Išsamesnė informacija apie veikliosios medžiagos tapatumą ir specifikaciją pateikiama peržiūros ataskaitoje.“.

8.7.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 187/28

TARYBOS SPRENDIMAS

2006 m. gegužės 29 d.

dėl konsultacijų pagal peržiūrėto Kotonu susitarimo 96 straipsnį su Mauritanijos Islamo Respublika baigimo

(2006/470/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į AKR ir EB partnerystės susitarimą, pasirašytą 2000 m. birželio 23 d. (1) Kotonu (toliau – AKR ir EB susitarimas), su pakeitimais, padarytais 2005 m. birželio 25 d. (2) Liuksemburge pasirašytu susitarimu, ypač į jo 96 straipsnį,

atsižvelgdama į vidinį susitarimą dėl reikalingų priimti priemonių ir sektinų procedūrų, skirtų AKR ir EB susitarimui įgyvendinti (3), ypač į jo 3 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	Buvo pažeisti AKR ir EB susitarimo 9 straipsnyje nustatyti esminiai principai.

(2)

Pagal AKR ir EB susitarimo 96 straipsnį 2005 m. lapkričio 30 d. buvo pradėtos konsultacijos su AKR šalimis ir Mauritanijos Islamo Respublika, per kurias Mauritanijos valdžios institucijos prisiėmė konkrečius įsipareigojimus išspręsti Europos Sąjungos nurodytas problemas ir tuos įsipareigojimus įvykdyti per 120 dienų išsamaus dialogo laikotarpį.

(3)	Pasibaigus šiam laikotarpiui matyti, kad kai kurie minėti įsipareigojimai paskatino imtis konkrečių iniciatyvų ir kai kurios šios iniciatyvos buvo įvykdytos. Vis dėlto, vadovaujantis AKR ir EB susitarimo principais, dar reikia įgyvendinti keletą svarbiausių priemonių,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Konsultacijos su Mauritanijos Islamo Respublika pagal AKR ir EB susitarimo 96 straipsnį yra baigtos.

2 straipsnis

Priede pateiktame rašte nurodytos priemonės buvo patvirtintos pagal AKR ir EB susitarimo 96 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytas atitinkamas priemones.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Šis sprendimas galioja iki 2007 m. lapkričio 29 d. Jis bus reguliariai peržiūrimas mažiausiai kas šeši mėnesiai.

4 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 2006 m. gegužės 29 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. BARTENSTEIN

(1) OL L 317, 2000 12 15, p. 3.

(2) OL L 209, 2005 8 11, p. 27.

(3) OL L 317, 2000 12 15, p. 376.

PRIEDAS

Gerbiamasis Ministre Pirmininke,

Europos Sąjunga laiko labai svarbiomis peržiūrėto Kotonu susitarimo 9 straipsnio nuostatas. Pagarba žmogaus teisėms ir demokratijos bei teisinės valstybės principų, kuriais pagrįsta AKR ir ES partnerystė, laikymasis yra minėto susitarimo pagrindiniai elementai, taigi ir mūsų santykių pagrindas.

Atsižvelgdama į tai, Europos Sąjunga 2005 m. rugpjūčio 3 d. deklaracijose dėl Mauritanijoje įvykdyto perversmo priminė, kad ji smerkia visus bandymus jėga paimti valdžią, ir paragino gerbti demokratiją ir teisėtą konstitucinę sistemą.

Taikydama peržiūrėto Kotonu susitarimo 96 straipsnį ir atsižvelgdama į tai, kad 2005 m. rugpjūčio 3 d. valstybės perversmu pažeidžiami tam tikri šiame straipsnyje aprašyti pagrindiniai elementai, ES pakvietė Mauritaniją pradėti konsultacijas, kad, kaip numatyta susitarime, būtų nuodugniai išnagrinėta padėtis ir, jei įmanoma, rasti sprendimai.

Šios konsultacijos buvo pradėtos 2005 m. lapkričio 30 d. Briuselyje. Šia proga Mauritanija turėjo galimybę 2005 m. lapkričio 24 d. memorandumu paaiškinti padėties šalyje raidą po rugpjūčio 3 d. valstybės perversmo ir pateikti valstybės institucijų programą pereinamuoju laikotarpiu.

Europos Sąjunga savo ruožtu su džiaugsmu atkreipė dėmesį į tai, kad Mauritanija patvirtino tam tikrus anksčiau prisiimtus įsipareigojimus ir jau galėjo pateikti keletą teigiamų pasiūlymų dėl jų įgyvendinimo.

Susitikimo metu Mauritanija visų pirma prisiėmė 23 priede nurodytus konkrečius įsipareigojimus dėl demokratijos, pagrindinių teisių ir laisvių, teisinės valstybės ir gero viešojo valdymo principų laikymosi. Be to, ji įsipareigojo iki 2006 m. sausio mėn. vidurio pateikti Europos Sąjungai įsipareigojimų įgyvendinimo ataskaitą, o vėliau reguliariai kas ketvirtį teikti padėties raidos ataskaitas.

Remdamasi sausio mėn. viduryje ir balandžio mėn. viduryje pateiktomis ataskaitomis Europos Sąjunga galėjo patvirtinti, kad buvo padaryta nemaža pažanga. Be jau konsultacijų pradžioje pastebėtos pažangos, buvo nustatyti tokie pokyčiai:

—	nustatytos rinkimams skirto administracinio gyventojų surašymo, kuriuo siekiama sudaryti patikimą ir skaidrų rinkėjų sąrašą, taisyklės ir pradėta gyventojų surašymo veikla,

—	Ministrų Tarybos patvirtintas įstatymo projekto tekstas, atitinkantis konstitucijos pakeitimus, kurie turi būti pateikti 2006 m. birželio 25 d. referendumui,

—	paskirti nauji wali (regionų valdytojai) ir hakem (prefektai), o pradėjus veikti naujoms regionų bei vietos valdžios institucijoms, joms nusiųstas aplinkraštis dėl centrinės ir teritorijų administracijos neutralumo,

—	2006 m. sausio 26 d. priimtas nutarimas, kuriuo iš dalies keičiamas Savivaldybių kodeksas ir nustatomas nepriklausomų kandidatūrų principas,

—	pradėtos konsultacijos su politinėmis partijomis dėl priimtinų nuostatų, susijusių su balsavimo taisyklių peržiūra, įskaitant galimybės gauti rinkėjų mandatą suteikimą moterims ir vieno biuletenio nustatymą,

—	nustatyta informacijos pilietiniais klausimais ir pilietinio švietimo programa ir pradėta atitinkama kampanija dalyvaujant administracinėms valdžios institucijoms, Nacionalinei nepriklausomai rinkimų komisijai, politinėms partijoms, pilietinės visuomenės organizacijoms ir spaudai,

—	įsteigta darbo grupė prie Teisingumo ministerijos, kurios užduotis yra nagrinėti, ar Konstitucijai neprieštarauja su demokratinėmis teisėmis ir laisvėmis susiję tekstai, ir pateikti reikiamus pasiūlymus,

—	dekretu įsteigta ir sudaryta Nacionalinė konsultacinė komisija spaudos ir audiovizualiniam sektoriui reformuoti, kuri pateikė preliminarią ataskaitą Ministrui Pirmininkui,

—	Vyriausybei perduotas nutarimo dėl Nacionalinės žmogaus teisių komisijos įsteigimo projektas,

—

Teisingumo ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos nusiųsti aplinkraščiai visoms baudžiamojo persekiojimo institucijoms ir teritorinėms administracinėms institucijoms, kuriais prašoma nedelsiant surasti, nustatyti ir teisėsaugos institucijoms pranešti apie visus atvejus, kuriais gali būti nustatytas tiesioginis ar netiesioginis žmonių išnaudojimas, taip pat surengti svarstymų dieną siekiant nustatyti, kokios priemonės galėtų pašalinti visus vergovės padarinius,

—	Ministrų tarybos priimtas nutarimo, kuriuo leidžiama prisijungti prie Jungtinių Tautų konvencijos dėl kovos su korupcija ir ratifikuoti Afrikos konvenciją dėl kovos su korupcija, projektas,

—	Nacionalinio EITI (Gavybos pramonės šakų skaidrumo iniciatyvos) komiteto įsteigimas ir nutarimo, kuriuo įsteigiamas Nacionalinis pajamų iš angliavandenilių fondas ir nustatomos šių pajamų valdymo priemonės, patvirtinimas.

Nėra abejonių, kad šios pereinamojo laikotarpio institucijų iniciatyvos padės sustiprinti demokratijos, pagrindinių teisių ir laisvių, teisinės valstybės ir gero viešojo valdymo principų laikymąsi Jūsų šalyje. Tačiau daugumos konsultacijų pradžioje prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimo laikotarpis bus ilgas, todėl laikui bėgant reikia prižiūrėti jų įgyvendinimą.

Todėl Europos Sąjunga tikisi, kad visų pirma bus toliau įgyvendinamos konkrečios priemonės šiose srityse:

—	rengiant ir vykdant skaidrius ir laisvus rinkimus, kuriuose naudojami patikimi ir išsamūs rinkėjų sąrašai ir taikoma balsavimo sistema bei politinėms partijoms pritariant nešališkai paskirstomos rinkiminės apygardos,

—	laikantis pliuralizmo principo audiovizualiniame sektoriuje, visų pirma kuriant laisvas kaimo radijo stotis ir peržiūrint spaudos įstatymą,

—	propaguojant žmogaus teises, visų pirma, tęsiant Nacionalinės nepriklausomos žmogaus teisių komisijos kūrimo procesą, taip pat pabėgėlių grįžimo ir jų teisių atkūrimo srityse,

—	taikant teisės aktus, draudžiančius vergiją ir užtikrinančius vienodą dėl jos kylančių problemų sprendimą,

—	reformuojant teisingumo sektorių,

—	nuolat tobulinant valdymo būdus, įskaitant atnaujintų ekonominių ir biudžeto statistikos duomenų skelbimą,

—	veiksmingai įgyvendinant EITI iniciatyvą kasybos ir angliavandenilių gavybos sektoriuose bei taikant tokius pat gero valdymo principus kitiems su gamtinių išteklių valdymu susijusiems sektoriams, ypač žvejybai.

Vadovaudamasi partnerystės, kuria pagrįstas Kotonu susitarimas, dvasia Europos Sąjunga paskelbė esanti pasirengusi teikti pagalbą įgyvendinant Mauritanijos prisiimtus įsipareigojimus. Po konsultacijų, pripažįstant šiame etape įvykdytus įsipareigojimus ir atsižvelgiant į veiksmus, kuriuos dar reikia atlikti, pagal peržiūrėto Kotonu susitarimo 96 straipsnio 2 dalies c punktą buvo nuspręsta imtis tokių atitinkamų priemonių:

—	bus tęsiama bendradarbiavimo veikla pagal 9-ąjį Europos plėtros fondą ir ankstesnius EPF, jeigu bus laikomasi konkrečių galiojančių finansinių susitarimų sąlygų,

—	toliau rengiami ir įgyvendinami paramos institucijoms projektai, pagal kuriuos teikiama pagalba pereinamuoju laikotarpiu, kuriuos pradėti buvo nutarta prasidėjus konsultacijoms,

—	taip pat toliau rengiami ir įgyvendinami pagal 9-ąjį EPF ir ankstesnius EPF nustatyti veiksmai kitose Bendrijos bendradarbiavimo srityse,

—

bus imtasi 10-ojo EPF programavimo veiksmų laikantis Europos Komisijos kompetentingų tarnybų parengtų tvarkaraščių. Įvairių programavimo proceso etapų baigimas priklausys nuo to, ar numatytas referendumas dėl Konstitucijos ir rinkimų įvyks geromis sąlygomis ir laikantis pereinamojo laikotarpio institucijų nustatytų terminų,

—	Mauritanijai skirtas 10-ojo EPF šalies strateginis dokumentas nebus pasirašytas anksčiau nei bus patvirtinta, kad įvykus laisviems ir skaidriems parlamento bei prezidento rinkimams ir sukūrus naujas demokratiškai išrinktas institucijas šalyje tikrai atkurta konstitucinė tvarka.

Numatoma atlikti reguliarias peržiūras, kuriose dalyvaus Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė ir Europos Komisija ir kurių pirmoji įvyks ne vėliau kaip per šešis mėnesius.

Europos Sąjunga ir toliau atidžiai stebės padėtį Mauritanijoje. Jūsų Vyriausybės prašoma per 18 tolesnės stebėsenos mėnesių pagal Kotonu susitarimo 8 straipsnį palaikyti intensyvesnį politinį dialogą, kad būtų atkurta demokratija ir teisinė valstybė, visų pirma rengiant laisvus ir skaidrius vietos valdžios, parlamento, prezidento rinkimus ir rinkimus į Senatą, ir kad būtų stiprinama pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms.

Europos Sąjunga pasilieka teisę keisti atitinkamas priemones, jeigu Mauritanijos valdžios institucijų prisiimti įsipareigojimai bus įgyvendinti greičiau arba priešingai – jų įgyvendinimas bus nutrauktas.

Reiškiame Jums savo didžią pagarbą.

Priimta Briuselyje,

Komisijos vardu

Tarybos vardu

8.7.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 187/35

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2006 m. liepos 5 d.

pripažįstantis, kad kai kuriose trečiosiose šalyse ir kai kuriose trečiųjų šalių teritorijose nėra Xanthomonas campestris (visi štamai pavojingi citrusiniams), Cercospora angolensis Carv. et Mendes ir Guignardia citricarpa Kiely (visi štamai pavojingi citrusiniams)

(pranešta dokumentu Nr. C(2006) 3024)

(2006/473/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyvą 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingųjų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje (1), ypač į jos IV priedo A dalies I skirsnio 16.2, 16.3, ir 16.4 punktus,

kadangi:

(1)

Siekiant leisti į Bendriją iš trečiųjų šalių įvežti Citrus L., Fortunella Swingle, Poncirus Raf. vaisius ir jų hibridus arba leisti juos vežti Bendrijoje pagal Direktyvą 2000/29/EB, 1998 m. sausio 8 d. Komisijos sprendimu 98/83/EB, pripažįstančiu, kad kai kuriose trečiosiose šalyse ir kai kuriose trečiųjų šalių teritorijose nėra Xanthomonas campestris (citrusiniams pavojingų štamų), Cercospora angolensis Carv. et Mendes ir Guignardia citricarpa Kiely (citrusiniams pavojingų štamų) (2) buvo pripažinta, kad kai kuriose trečiosiose šalyse ir kai kuriose trečiųjų šalių teritorijose nėra tų kenksmingųjų organizmų.

(2)	Sprendimas 98/83/EB po priėmimo keletą kartų buvo iš dalies keičiamas. Todėl siekiant aiškumo ir racionalumo, Sprendimą 98/83/EB reikėtų panaikinti ir pakeisti kitu.

(3)	Naujoji Zelandija pateikė oficialios informacijos, įrodančios, kad jos teritorijoje nėra Xanthomonas campestris ir Guignardia citricarpa. Todėl reikėtų pripažinti, kad Naujojoje Zelandijoje šių kenksmingųjų organizmų nėra.

(4)	Pietų Afrika pateikė oficialios informacijos, įrodančios, kad Šiaurės rago rajonuose Hartswater ir Warrenton nėra Guignardia citricarpa. Todėl reikėtų pripažinti, kad šiuose Pietų Afrikos rajonuose šio kenksmingojo organizmo nėra.

(5)	Australija pateikė informacijos, įrodančios, kad Kvinslende buvo aptiktas Xanthomonas campestris. Todėl jau nebeturėtų būti pripažįstama, kad Kvinslende šio kenksmingojo organizmo nėra.

(6)	Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Augalų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1. Taikant IV priedo A dalies I skirsnio 16.2 punktą pripažįstama, kad jokių citrusiniams pavojingų Xanthomonas campestris štamų nėra šiose trečiosiose šalyse:

a)	visose citrusinius augalus auginančiose trečiosiose Europos šalyse, Alžyre, Egipte, Izraelyje, Libijoje, Maroke, Tunise ir Turkijoje;

b)	Afrikoje: Pietų Afrikoje, Gambijoje, Ganoje, Gvinėjoje, Kenijoje, Sudane, Svazilande ir Zimbabvėje;

c)	Centrinėje bei Pietų Amerikoje ir Karibuose: Bahamų salose, Belize, Čilėje, Kolumbijoje, Kosta Rikoje, Kuboje, Ekvadore, Hondūre, Jamaikoje, Meksikoje, Nikaragvoje, Peru, Dominikos Respublikoje, Sent Lusijoje, Salvadore, Suriname ir Venesueloje;

d)	Okeanijoje: Naujojoje Zelandijoje.

2. Taikant IV priedo A dalies I skirsnio 16.2 punktą pripažįstama, kad jokių citrusiniams pavojingų Xanthomonas campestris štamų nėra šiose teritorijose:

a)	Australijoje: Naujajame Pietų Velse, Pietų Australijoje ir Viktorijoje;

b)	Brazilijoje, išskyrus Rio Grande do Sul, Santa Catarina, Paraná, São Paulo, Minas Gerais ir Mato Grosso do Sul valstijas;

c)	Jungtinėse Valstijose: Arizonoje, Kalifornijoje, Guame, Havajuose, Luizianoje, Šiaurės Marianų salose, Puerto Rike, Amerikos Samoa, Teksase ir Jungtinių Valstijų Mergelių salose;

d)	Urugvajuje, išskyrus Salto, Rivera ir Paysandu departamentus – į šiaurę nuo Chapicuy upės.

2 straipsnis

Taikant IV priedo A dalies I skirsnio 16.3 punktą pripažįstama, kad Cercospora angolensis Carv. et Mendes nėra šiose trečiosiose šalyse:

a)	visose citrusinius augalus auginančiose trečiose Šiaurės, Centrinės ir Pietų Amerikos šalyse, Karibuose, Azijoje, išskyrus Jemeną, Europoje ir Okeanijoje;

b)	visose citrusinius augalus auginančiose trečiose Afrikos šalyse, išskyrus Angolą, Kamerūną, Pietų Afrikos Respubliką, Kongo Demokratinę Respubliką, Gaboną, Gvinėją, Keniją, Mozambiką, Nigeriją, Ugandą, Zambiją ir Zimbabvę.

3 straipsnis

1. Taikant IV priedo A dalies I skirsnio 16.4 punktą pripažįstama, kad jokių citrusiniams pavojingų Guignardia citricarpa Kiely štamų nėra šiose trečiosiose šalyse:

a)	visose citrusinius augalus auginančiose trečiose Šiaurės, Centrinės ir Pietų Amerikos šalyse, išskyrus Argentiną ir Braziliją, Karibuose ir Europoje;

b)	visose citrusinius augalus auginančiose trečiose Azijos šalyse, išskyrus Butaną, Kiniją, Indoneziją, Filipinus ir Taivaną;

c)	visose citrusinius augalus auginančiose trečiose Afrikos šalyse, išskyrus Pietų Afriką, Keniją, Mozambiką, Svazilandą, Zambiją ir Zimbabvę;

d)	visose citrusinius augalus auginančiose trečiosiose Okeanijos šalyse, išskyrus Australiją ir Vanuatu.

2. Taikant IV priedo A dalies I skirsnio 16.4 punktą pripažįstama, kad jokių citrusiniams pavojingų Guignardia citricarpa Kiely štamų nėra šiose teritorijose:

a)	Pietų Afrikoje: Vakarų iškyšulyje; Šiaurės rage: Hartswater ir Warrenton rajonuose;

b)	Australijoje: Pietų Australijoje, Vakarų Australijoje ir Šiaurės Teritorijoje;

c)	Kinijoje: visuose rajonuose, išskyrus Sichuan, Yunnan, Guangdong, Fujian ir Zhejiang;

d)	Brazilijoje: visuose rajonuose, išskyrus Rio de Žaneirą, São Paulo ir Rio Grande do Sul.

4 straipsnis

Sprendimas 98/83/EB panaikinamas.

5 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2006 m. liepos 5 d.

Komisijos vardu

Markos KYPRIANOU

Komisijos narys

(1) OL L 169, 2000 7 10, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2006/35/EB (OL L 88, 2006 3 25, p. 9).

(2) OL L 15, 1998 1 21, p. 41. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2003/129/EB (OL L 51, 2003 2 26, p. 21).

8.7.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 187/37

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2006 m. liepos 6 d.

dėl priemonių labai patogeniško paukščių gripo, kurį sukelia gripo A viruso H5N1 potipis, galinčio plisti tarp paukščių, laikomų valstybių narių zoologijos soduose, patvirtintose įstaigose, institutuose ar centruose, prevencijai ir panaikinantis Sprendimą 2005/744/EB

(pranešta dokumentu Nr. C(2006) 3054)

(Tekstas svarbus EEE)

(2006/474/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 90/425/EEB dėl Bendrijos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių ir zootechninių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą (1), ypač į jos 10 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvą 2005/94/EB dėl paukščių gripo kontrolės Bendrijoje priemonių ir panaikinančią Direktyvą 92/40/EEB (2), ypač į jos 56 straipsnio 3 dalį, 57 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 3 dalį ir 66 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)	Paukščių gripas yra užkrečiama virusinė naminių ir kitų paukščių liga, sukelianti mirtį ir sutrikimus, kurie gali greitai pasiekti epizootinį mastą ir taip sukelti rimtą grėsmę gyvūnų ir visuomenės sveikatai bei labai sumažinti paukštininkystės pelningumą.

(2)

Atsižvelgiant į labai patogeniško paukščių gripo A viruso H5N1 potipio keliamą pavojų, 2005 m. spalio 21 d. Komisijos sprendimu 2005/744/EB, nustatančiu ligai imlių paukščių, laikomų zoologijos soduose valstybėse narėse, labai patogeniško paukščių gripo, kurį sukelia A gripo H5N1 potipis, prevencijos reikalavimus (3), buvo priimti tam tikri reikalavimai dėl zoologijos soduose laikomų paukščių biosaugumo ir skiepijimo. Šiame sprendime taip pat nustatyta, kad valstybės narės pateikia Komisijai zoologijos soduose laikomų paukščių skiepijimo planus.

(3)

Direktyvoje 2005/94/EB nustatytos taisyklės dėl, inter alia, nelaisvėje laikomų paukščių, pvz., zoologijos soduose laikomų paukščių, profilaktinio skiepijimo nuo paukščių gripo taikymo pradžios ir nustatyta, kad tokias išsamias taisykles nustato Komisija. Šioje direktyvoje taip pat nustatyta, kad valstybės narės pateikia Komisijai patvirtinti naminių paukščių ar kitų nelaisvėje laikomų paukščių skiepijimo planus.

(4)	1999 m. kovo 29 d. Tarybos direktyvoje 1999/22/EB dėl laukinių gyvūnų laikymo zoologijos soduose (4) pateikiamas zoologijos sodų, kuriems taikoma ši direktyva, apibrėžimas. Į tą apibrėžimą turi būti atsižvelgta šio sprendimo tikslais.

(5)

1992 m. liepos 13 d. Tarybos direktyvoje 92/65/EEB, nustatančioje gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą Bendrijoje gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis bei embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 90/425/EEB A priedo I dalyje, bei jų importą į Bendriją (5), nustatytos taisyklės dėl gyvūnų, kuriais prekiauja patvirtintos įstaigos, institutai ir centrai.

(6)

Atsižvelgiant į tai, kad nelaisvėje laikomi paukščiai, t. y. paukščiai, laikomi zoologijos soduose, patvirtintose įstaigose, institutuose ar centruose, paprastai negali turėti kontakto su naminiais paukščiais arba kitais nelaisvėje laikomais paukščiais ir todėl nėra pavojaus, kad naminiai paukščiai arba kiti nelaisvėje laikomi paukščiai gali nuo jų užsikrėsti, ir atsižvelgiant į paukščių laikymo zoologijos soduose vertingumą, profilaktinis tokių paukščių skiepijimas gali būti tinkama papildoma profilaktinė priemonė. Todėl tikslinga Bendrijoje nustatyti išsamias paukščių, laikomų zoologijos soduose, patvirtintose įstaigose, institutuose ar centruose, profilaktinio skiepijimo taisykles, kurių turėtų laikytis valstybės narės, jei jos nusprendžia, kad minėtus paukščius reikia skiepyti.

(7)

Siekiant apsaugoti laukinę fauną ir biologinę įvairovę, taip pat būtina Bendrijoje nustatyti išsamias taisykles dėl biologinio saugumo priemonių labai patogeniško paukščių gripo, kurį sukelia gripo A viruso H5N1 potipis, galinčio plisti tarp paukščių, laikomų valstybių narių zoologijos soduose, patvirtintose įstaigose, institutuose ar centruose, prevencijai.

(8)	Tikslinga nustatyti, kad valstybių narių skiepijimo planai, pateikti remiantis Sprendimu 2005/744/EB ir Direktyva 2005/94/EB, būtų patvirtinti.

(9)	Siekiant aiškumo, tikslinga panaikinti Sprendimą 2005/744/EB ir pakeisti jį šiuo sprendimu.

(10)	Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1. Šiame sprendime nustatomos išsamios taisyklės:

a)	kurios turi būti taikomos siekiant išvengti, kad paukščiai, laikomi valstybių narių zoologijos soduose, patvirtintose įstaigose, institutuose ar centruose, užsikrėstų paukščių gripu, kurį sukelia labai patogeniško gripo A viruso H5N1 potipis („HPAI H5N1“), nuo laukinių paukščių.

b)	skirtos paukščiams, laikomiems zoologijos soduose, patvirtintose įstaigose, institutuose ar centruose, skiepyti.

2. Šiuo sprendimu patvirtinami tam tikri paukščių, laikomų zoologijos soduose, patvirtintose įstaigose, institutuose ar centruose, skiepijimo planai, pateikti Komisijai remiantis Sprendimo 2005/744/EB 5 straipsnio 1 dalimi, ir profilaktinio skiepijimo planai, pateikti remiantis Direktyvos 2005/94/EB 56 straipsnio 2 dalimi.

2 straipsnis

Šio sprendimo tikslais taikomi Direktyvoje 2005/94/EB nustatyti apibrėžimai.

Be to, taikomas Direktyvos 1999/22/EB 2 straipsnyje pateiktas zoologijos sodų apibrėžimas ir Direktyvos 92/65/EB 2 straipsnio 1 dalies c punkte pateiktas patvirtintų įstaigų, institutų ir centrų apibrėžimas.

3 straipsnis

Valstybės narės imasi tinkamų ir įmanomų priemonių siekdamos sumažinti zoologijos soduose, patvirtintose įstaigose, institutuose ar centruose laikomų paukščių užsikrėtimo „HPAI H5N1“ nuo laukinių paukščių pavojų, atsižvelgdamos į I priede nustatytus kriterijus ir rizikos veiksnius.

Atsižvelgiant į konkrečią epidemiologinę padėtį, šios priemonės skiriamos tiesioginio ir netiesioginio kontakto tarp laukinių paukščių, ypač vandens, ir paukščių, laikomų zoologijos soduose, patvirtintose įstaigose, institutuose ar centruose, prevencijai.

4 straipsnis

Profilaktinio skiepijimo planai nuo „HPAI H5N1“, pateikti pagal Direktyvos 2005/94/EB 56 straipsnio 2 dalį, remiantis rizikos vertinimu, yra skirti paukščiams, laikomiems zoologijos soduose, patvirtintose įstaigose, institutuose ir centruose.

Valstybės narės pagal Direktyvos 2005/94/EB 56 straipsnio 2 dalį pateikia profilaktinio skiepijimo planus nuo „HPAI H5N1“, skirtus paukščiams, laikomiems zoologijos soduose, patvirtintose įstaigose, institutuose ir centruose:

a)	šie planai sudaromi remiantis šio sprendimo II priede nustatytais reikalavimais, ir

b)	šiuose planuose be informacijos, kurią būtina nurodyti pagal Direktyvos 2005/94/EB 56 straipsnio 2 dalį, nurodomas konkretus zoologijos sodų, patvirtintų įstaigų, institutų ir centrų, kuriuose turi būti vykdomas profilaktinis skiepijimas, adresas ir vieta.

5 straipsnis

1. Patvirtinami šio sprendimo III priede nurodyti profilaktinio skiepijimo planai, kuriuos valstybės narės pateikė pagal Direktyvos 2005/94/EB 56 straipsnio 2 dalį.

2. Šio sprendimo III priede nurodyti paukščių, laikomų zoologijos soduose, patvirtintose įstaigose, institutuose ir centruose, skiepijimo planai, kuriuos valstybės narės pateikė remdamosi Sprendimu 2005/744/EB, laikomi patvirtintais pagal šio straipsnio 1 dalį.

3. Komisija skelbia paukščių, laikomų valstybių narių zoologijos soduose, patvirtintose įstaigose, institutuose ir centruose, profilaktinio skiepijimo planus, nurodytus III priede.

6 straipsnis

Valstybės narės nedelsdamos imasi būtinų priemonių, įgyvendinančių šį sprendimą. Jos nedelsdamos apie tas priemones praneša Komisijai.

7 straipsnis

Sprendimas 2005/744/EB panaikinamas.

8 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2006 m. liepos 6 d.

Komisijos vardu

Markos KYPRIANOU

Komisijos narys

(1) OL L 224, 1990 8 18, p. 29. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/33/EB (OL L 315, 2002 11 19, p. 14).

(2) OL L 10, 2006 1 14, p. 16.

(3) OL L 279, 2005 10 22, p. 75.

(4) OL L 94, 1999 4 9, p. 24.

(5) OL L 268, 1992 9 14, p. 52. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/68/EB (OL L 226, 2004 6 25, p. 128).

I PRIEDAS

Kriterijai ir rizikos veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti taikant 3 straipsnyje nurodytas priemones atskiruose zoologijos soduose, patvirtintose įstaigose, institutuose ir centruose

1)	Zoologijos sodai, patvirtintos įstaigos, institutai arba centrai, esantys vietovėse, virš kurių eina paukščių migracijos keliai, ypač jeigu jų pradžia yra Afrikoje, Centrinėje ir Rytų Azijoje, Kaspijos jūros ir Juodosios jūros zonose.

2)	Zoologijos sodų, patvirtintų įstaigų, institutų arba centrų atstumas nuo vandeningų zonų, pvz., tvenkinių, pelkių, ežerų ar upių, kuriose gali susitelkti migruojantys vandens paukščiai.

3)	Zoologijos sodai, patvirtintos įstaigos, institutai arba centrai, esantys vietovėse, kuriose yra didelis migruojančių paukščių, ypač vandens paukščių, tankumas.

II PRIEDAS

Profilaktinio skiepijimo naudojimo reikalavimai

1.	Taikytino skiepijimo mastas	Paukščiai skiepijami tik zoologijos soduose, patvirtintose įstaigose, institutuose ir centruose.
2.	Skiepytinos paukščių rūšys	Sudaromas visų skiepytinų paukščių sąrašas, nurodant individualaus identifikavimo informaciją, kuris saugomas mažiausiai 10 metų nuo skiepijimo datos.
3.	Skiepijimo trukmė	Visi zoologijos soduose, patvirtintose įstaigose, institutuose ar centruose laikomi skiepytini paukščiai skiepijami kaip galima greičiau. Visais atvejais vienos savaitės laikotarpiu skiepijimas zoologijos sode turi būti užbaigtas kaip galima greičiau.
4.	Specialus paskiepytų paukščių ir iš paskiepytų paukščių gaminamų produktų judėjimo sustabdymas	Paskiepytų paukščių judėjimas toje pačioje valstybėje narėje arba į kitą valstybę narę tarp patvirtintų įstaigų, centrų ir institutų leidžiamas kaip nustatyta Direktyvoje 92/65/EEB, jeigu paukščiai yra kilę iš zoologijos sodo, patvirtintos įstaigos, instituto arba centro, esančio teritorijoje, kuriai netaikomi gyvūnų sveikatos apribojimai, susiję su HPAI. Į Direktyvos 92/65/EEB 3 dalies E priede nustatytą veterinarijos sertifikatą įterpiamas toks tekstas: „paukščiai remiantis Sprendimu 2006/474/EB paskiepyti nuo paukščių gripo … … … . Vakcina … … … …“ Jeigu nesilaikoma šių sąlygų, paskiepytais paukščiais galima prekiauti arba juos pervežti iš vieno zoologijos sodo į kitą tos pačios valstybės narės teritorijoje juos oficialiai prižiūrint arba gavus specialų kitos valstybės narės leidimą. Pervežant paskiepytus paukščius iš vienos valstybės narės į kitą, kilmės vietos kompetentinga institucija apie tai per TRACES sistemą praneša paskirties vietos kompetentingai institucijai. Paukštienos produktai, pagaminti iš tokių paukščių, neturi patekti į maisto grandinę.
5.	Skiepytų paukščių specialus identifikavimas ir specialus registravimas	Privaloma, kad skiepytus paukščius būtų galima atskirai identifikuoti, o jų tapatumo dokumentuose turi būti atitinkamos aiškios pastabos. Jei įmanoma, skiepijimo metu paukščiai ženklinami neištrinamomis žymomis, nurodančiomis, kad paukščiai yra paskiepyti.
6.	Skiepijimo akcijos vykdymas	Skiepijimas atliekamas prižiūrint kompetentingų institucijų oficialiai paskirtam veterinarijos gydytojui. Turi būti pritaikytos reikalingos priemonės, siekiant išvengti galimo viruso išplitimo. Nepanaudota vakcina grąžinama į vakcinos platinimo punktą, kartu pateikiant duomenis apie paskiepytus paukščius ir panaudotų dozių skaičių. Jei įmanoma, prieš skiepijimą ir praėjus 30 dienų po skiepijimo imami kraujo mėginiai serologiniam paukščių gripo tyrimui atlikti. Tyrimų rezultatų duomenys turi būti saugomi mažiausiai 10 metų.
7.	Naudotina vakcina	Naudotina inaktyvuota vakcina turi būti tinkamos formulės ir veiksminga kovojant su išplitusiu viruso tipu. Ji naudojama pagal gamintojo ir (arba) veterinarijos institucijų instrukcijas.
8.	Informacijos apie šio plano įgyvendinimą pateikimas Komisijai	Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete Komisijai ir valstybėms narėms pateikiama išsami ataskaita apie plano vykdymą, įskaitant atliktų tyrimų rezultatus.

III PRIEDAS

Paukščių, laikomų valstybių narių zoologijos soduose, patvirtintose įstaigose, institutuose ir centruose, patvirtintų profilaktinio skiepijimo planų sąrašas

Kodas	Valstybė narė	Plano pateikimo data
AT	Austrija	2006 m. balandžio 21 d.
BE	Belgija	2006 m. vasario 10 d.
CZ	Čekija	2006 m. kovo 21 d.
DE	Vokietija	2006 m. kovo 31 d.
DK	Danija	2006 m. vasario 20 d.
EE	Estija	2006 m. kovo 6 d.
ES	Ispanija	2006 m. vasario 27 d.
FR	Prancūzija	2006 m. vasario 20 d.
HU	Vengrija	2006 m. kovo 1 d.
IE	Airija	2006 m. kovo 6 d.
IT	Italija	2006 m. kovo 6 d.
LT	Lietuva	2006 m. kovo 6 d.
LV	Latvija	2006 m. vasario 28 d.
NL	Nyderlandai	2005 m. lapkričio 16 d.
PT	Portugalija	2005 m. lapkričio 29 d.
SE	Švedija	2006 m. vasario 28 d.
UK	Jungtinė Karalystė	2006 m. balandžio 4 d.

8.7.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 187/42

TARYBOS SPRENDIMAS 2006/475/BUSP

2006 m. birželio 12 d.

dėl Europos Sąjungos ir Gabono Respublikos susitarimo dėl Europos Sąjungos vadovaujamų pajėgų statuso Gabono Respublikoje sudarymo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 24 straipsnį,

atsižvelgdama į pirmininkaujančios valstybės narės rekomendaciją,

kadangi:

(1)

2006 m. balandžio 25 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba priėmė Rezoliuciją 1671 (2006), leidžiančią laikinai dislokuoti Europos Sąjungos pajėgas „EUFOR RD Congo“ MONUC remti Kongo Demokratinėje Respublikoje vyksiančių rinkimų laikotarpiu. Be to, Jungtinių Tautų Saugumo Taryba paprašė visų Jungtinių Tautų valstybių narių, visų pirma tų, kurios yra kaimyninės Kongo Demokratinės Respublikos valstybės, teikti visokeriopą būtiną paramą padedant skubiai dislokuoti Europos Sąjungos pajėgas „EUFOR RD Congo“ ir visų pirma užtikrinti laisvą, netrukdomą ir operatyvų jų personalo, įrangos, maisto produktų, atsargų ir kito turto, įskaitant automobilius bei atsargines dalis, skirtų tik jų reikmėms ir oficialiam naudojimui, judėjimą į Kongo Demokratinę Respubliką.

(2)	2006 m. balandžio 27 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2006/319/BUSP dėl Europos Sąjungos karinės operacijos Jungtinių Tautų Organizacijos misijai Kongo Demokratinėje Respublikoje (MONUC) remti rinkimų metu (1) (operacija „EUFOR RD Congo“).

(3)	Atsakydama į 2006 m. balandžio 27 d. generalinio sekretoriaus-vyriausiojo įgaliotinio (GS/VĮ) prašymą, Gabono Respublikos Vyriausybė 2006 m. gegužės 18 d. laiške pareiškė sutinkanti, kad operacijos tikslais Europos Sąjungos vadovaujamos pajėgos būtų dislokuotos Gabono Respublikos teritorijoje.

(4)

Gavusi 2005 m. gegužės 23 d. Tarybos įgaliojimą pagal Europos Sąjungos sutarties 24 straipsnį pirmininkaujanti valstybė narė, padedant generaliniam sekretoriui-vyriausiajam įgaliotiniui, vedė derybas dėl Europos Sąjungos ir Gabono Respublikos susitarimo dėl Europos Sąjungos vadovaujamų pajėgų statuso Gabono Respublikoje.

(5)	Šis Susitarimas turėtų būti patvirtintas,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Europos Sąjungos vardu patvirtinamas Europos Sąjungos ir Gabono Respublikos susitarimas dėl Europos Sąjungos vadovaujamų pajėgų statuso Gabono Respublikoje.

Susitarimo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį, įgaliotą pasirašyti šį Europos Sąjungą įpareigojantį susitarimą.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

4 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Liuksemburge, 2006 m. birželio 12 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. PRÖLL

(1) OL L 116, 2006 4 29, p. 98.

VERTIMAS

Europos Sąjungos ir Gabono Respublikos

SUSITARIMAS

dėl Europos Sąjungos vadovaujamų pajėgų statuso Gabono Respublikoje

EUROPOS SĄJUNGA (ES)

GABONO RESPUBLIKA, toliau – priimančioji valstybė,

toliau abi kartu vadinamos Šalimis,

ATSIŽVELGDAMOS į:

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Taikymo sritis ir sąvokų apibrėžimai

1. Šis Susitarimas taikomas Europos Sąjungos vadovaujamoms pajėgoms ir jų personalui.

2. Šis Susitarimas taikomas tik priimančiosios valstybės teritorijoje.

3. Šiame Susitarime:

a)	„Europos Sąjungos vadovaujamos pajėgos (EUFOR)“ – ES kariniai štabai ir nacionaliniai kontingentai, prisidedantys prie operacijos, jų įranga ir transporto priemonės;

b)	„operacija“ – karinės misijos parengimas, įsteigimas, vykdymas ir rėmimas pagal įgaliojimus, suteiktus 2006 m. balandžio 25 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos Rezoliucija 1671 (2006);

c)	„ES pajėgų vadas“ – operacijos veiksmų vadas ar veiksmų priimančiojoje valstybėje vadas;

d)	„ES kariniai štabai“ – kariniai štabai ir jų junginiai kareivinėse, kurios yra pavaldžios ES kariniams vadams, vadovaujantiems karinei operacijai ar vykdantiems jos priežiūrą;

e)	„nacionaliniai kontingentai“ – Europos Sąjungos valstybėms narėms ir kitoms operacijoje dalyvaujančioms valstybėms priklausantys vienetai ir junginiai;

„EUFOR personalas“ – EUFOR priskirtas civilinis ir karinis personalas, taip pat personalas, dislokuotas operacijai parengti, bei personalas, atliekantis su operacija susijusią siunčiančiosios valstybės ar ES institucijos misiją, esantis, jeigu šiame Susitarime nenumatyta kitaip, priimančiosios valstybės teritorijoje, išskyrus vietoje įdarbintą personalą bei tarptautinių komercinių rangovų įdarbintą personalą;

g)	„vietoje įdarbintas personalas“ – priimančiosios valstybės pilietybę turintys arba nuolat joje gyvenantys personalo nariai;

h)	„infrastruktūra“ – visos patalpos, būstai ir žemė, reikalingi EUFOR ir EUFOR personalui;

i)	„siunčiančioji valstybė“ – valstybė, EUFOR suteikianti nacionalinį kontingentą.

2 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1. EUFOR ir EUFOR personalas laikosi priimančiosios valstybės įstatymų ir kitų teisės aktų bei nesiima veiksmų ar veiklos, kurie nesuderinami su operacijos tikslais.

2. EUFOR reguliariai informuoja priimančiosios valstybės Vyriausybę apie priimančiosios valstybės teritorijoje dislokuotų EUFOR personalo narių skaičių.

3 straipsnis

Identifikavimas

1. EUFOR personalo nariai visą laiką turi nešiotis pasus ar karinius bilietus.

2. EUFOR automobiliai, orlaiviai, laivai ir kitos transporto priemonės aiškiai paženklinamos EUFOR skiriamaisiais ženklais ir (arba) registracijos numeriais, apie kuriuos informuojamos atitinkamos priimančiosios valstybės institucijos.

3. EUFOR turi teisę savo infrastruktūroje, automobiliuose ir kitose transporto priemonėse iškelti Europos Sąjungos vėliavą bei juos paženklinti kariniais skiriamaisiais ženklais, pavadinimais ir oficialiais simboliais. EUFOR personalo narių uniformos aiškiai paženklinamos EUFOR emblema. Nacionalines vėliavas ar operacijoje dalyvaujančių nacionalinių kontingentų skiriamuosius ženklus galima naudoti EUFOR infrastruktūroje, ant automobilių ir kitų transporto priemonių bei uniformų ES pajėgų vado sprendimu.

4 straipsnis

Sienų kirtimas ir judėjimas priimančiosios valstybės teritorijoje

1. EUFOR personalo nariai atvyksta į priimančiosios valstybės teritoriją tik pateikę 3 straipsnio 1 dalyje numatytus dokumentus arba, jeigu atvykstama pirmą kartą, EUFOR išduotą asmeninį ar kolektyvinį judėjimo įsakymą. Vėliau jiems atvykstant į priimančiosios valstybės teritoriją, išvykstant iš jos ar esant joje netaikomos pasų ir vizų taisyklės, imigracinis tikrinimas ir muitinės kontrolė.

2. EUFOR personalo nariams netaikomos priimančiosios valstybės taisyklės, reglamentuojančios užsieniečių registravimą ir kontrolę, tačiau jiems nesuteikiama teisė nuolat būti ar gyventi priimančiosios valstybės teritorijoje.

3. EUFOR priklausančiam turtui ir transporto priemonėms, atvykstančioms į priimančiosios valstybės teritoriją, kertančioms ją tranzitu ar išvykstančioms iš jos turint tikslą paremti operaciją, netaikomas reikalavimas patekti inventoriaus aprašus ar kitus muitinės dokumentus bei neatliekamas jų patikrinimas.

4. EUFOR personalo nariai priimančiosios valstybės teritorijoje gali vairuoti motorines transporto priemones, vesti laivus ir valdyti orlaivius, jeigu jie atitinkamai turi galiojančius nacionalinius, tarptautinius ar karinius vairuotojo pažymėjimus, laivo kapitono pažymėjimus ar piloto pažymėjimus.

5. Šioje operacijoje priimančioji valstybė suteikia EUFOR ir EUFOR personalo nariams judėjimo laisvę ir laisvę keliauti jos teritorijoje, įskaitant jos teritorinius vandenis ir oro erdvę. Judėjimo laisvė priimančiosios valstybės teritoriniuose vandenyse taip pat yra sustojimo ir inkaro nuleidimo laisvė bet kokiomis aplinkybėmis.

6. Šioje operacijoje EUFOR gali atlikti ginklų pratybas bei paleisti, nutupdyti ar priimti į laivą orlaivius ar karinius prietaisus priimančiosios valstybės teritorijoje, įskaitant jos teritorinius vandenis ir oro erdvę.

7. Šioje operacijoje EUFOR povandeniniai laivai priimančiosios valstybės teritoriniuose vandenyse neprivalo plaukti vandens paviršiumi ir iškelti savo vėliavos.

8. Šioje operacijoje EUFOR gali naudotis viešaisiais keliais, tiltais, keltais, oro uostais ir uostais nemokėdamos muitų, rinkliavų, kelių mokesčių, mokesčių ir panašaus pobūdžio privalomųjų mokėjimų. EUFOR neatleidžiamos nuo pagrįstų privalomųjų mokėjimų už prašomas ir gaunamas paslaugas.

5 straipsnis

Priimančiosios valstybės suteikiamos EUFOR privilegijos ir imunitetai

1. EUFOR infrastruktūra turi neliečiamybę. Priimančiosios valstybės atstovai negali į ją įeiti be ES pajėgų vado sutikimo.

2. EUFOR infrastruktūrai, joje esantiems baldams ir kitam turtui bei EUFOR transporto priemonėms negali būti taikoma krata, rekvizavimas, areštas ar sunaikinimas.

3. EUFOR, jų nuosavybei ir turtui, kur jie bebūtų ir kas juos turėtų, taikomas imunitetas nuo bet kokių teisinių procesinių veiksmų.

4. EUFOR archyvai ir dokumentai turi neliečiamybę bet kuriuo metu, kur jie bebūtų.

5. Oficiali EUFOR korespondencija turi neliečiamybę. Oficiali korespondencija – visa su operacija ir jos funkcijomis susijusi korespondencija.

6. EUFOR atleidžiamos nuo visų nacionalinių, regioninių ir komunalinių mokesčių ar panašaus pobūdžio privalomųjų mokėjimų už įsigytas ir importuojamas prekes, suteiktas paslaugas ir jų naudojamą infrastruktūrą, jeigu visa tai skirta operacijos tikslams. EUFOR neatleidžiamos nuo mokesčių ar privalomųjų mokėjimų, mokamų už suteiktas paslaugas.

7. Priimančioji valstybė leidžia įvežti prekes operacijos tikslams ir atleidžia nuo visų muitų, rinkliavų, kelių mokesčių, mokesčių ir panašaus pobūdžio privalomųjų mokėjimų, išskyrus mokesčius už sandėliavimą, pervežimą ir kitas suteiktas paslaugas.

6 straipsnis

Priimančiosios valstybės suteikiamos EUFOR personalo privilegijos ir imunitetai

1. EUFOR personalo narių negalima suimti ar sulaikyti.

2. EUFOR personalo narių dokumentai, korespondencija ir nuosavybė turi neliečiamybę, išskyrus tuos atvejus, kai taikomos pagal 6 dalį leidžiamos vykdymo priemonės.

3. EUFOR personalo nariai bet kuriomis aplinkybėmis turi imunitetą priimančiosios valstybės baudžiamosios jurisdikcijos atžvilgiu.

EUFOR personalo narių imunitetą baudžiamosios jurisdikcijos atžvilgiu atitinkamais atvejais gali panaikinti siunčiančioji valstybė ar atitinkama ES institucija. Tokį panaikinimą visada būtina aiškiai apibrėžti.

4. EUFOR personalo nariai turi imunitetą priimančiosios valstybės civilinės ir administracinės jurisdikcijos atžvilgiu dėl visko, kas jų pasakyta ar parašyta ir dėl visų veiksmų, padarytų atliekant savo oficialias funkcijas. Jeigu prieš EUFOR personalo narius pradedama civilinė byla priimančiosios valstybės teisme, apie tai nedelsiant pranešama ES pajėgų vadui ir siunčiančiosios valstybės kompetentingai institucijai ar ES institucijai. ES pajėgų vadas ir siunčiančiosios valstybės kompetentinga institucija ar ES institucija prieš teisminio bylos nagrinėjimo pradžią teismui nurodo, ar atitinkamą veiksmą EUFOR personalo nariai padarė atlikdami savo oficialias funkcijas.

Jeigu veiksmas buvo padarytas atliekant oficialias funkcijas, teisminis procesas nepradedamas ir taikomos 15 straipsnio nuostatos. Jeigu veiksmas buvo padarytas neatliekant oficialių funkcijų, galima tęsti teisminį procesą. ES pajėgų vado ir siunčiančiosios valstybės kompetentingos institucijos ar ES institucijos patvirtinimas yra įpareigojantis priimančiosios valstybės jurisdikcijos atžvilgiu; jo negalima užginčyti.

Jei EUFOR personalo nariai pradeda teisminį procesą, jie nebegali remtis imunitetu jurisdikcijos atžvilgiu, kai iškeliamas priešieškinys, tiesiogiai susijęs su pagrindiniu ieškiniu.

5. EUFOR personalo nariai nėra įpareigoti duoti liudytojo parodymus.

6. EUFOR personalo nariams negalima taikyti jokių vykdymo priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai jiems iškeliama su jų oficialiomis funkcijomis nesusijusi civilinė byla. Kai ES pajėgų vadas patvirtina, kad EUFOR personalo narių nuosavybė yra reikalinga jų oficialioms funkcijoms atlikti, ji negali būti konfiskuojama vykdant teismo sprendimą, sprendimą ar nutartį. Civilinėse bylose netaikomi jokie apribojimai EUFOR personalo narių asmens laisvei ar kitos suvaržymo priemonės.

7. Tai, kad EUFOR personalo nariai turi imunitetą priimančiosios valstybės jurisdikcijos atžvilgiu, nereiškia, kad jiems netaikoma atitinkamų siunčiančiųjų valstybių jurisdikcija.

8. EUFOR personalo nariams netaikomos priimančiojoje valstybėje galiojančios socialinės apsaugos nuostatos už paslaugas, kurias jie suteikė EUFOR.

9. EUFOR personalo narių tarnybinės pajamos ir atlyginimai, kuriuos jiems moka EUFOR arba siunčiančiosios valstybės, bei pajamos, gaunamos ne priimančiojoje valstybėje, neapmokestinamos priimančiosios valstybės mokesčiais.

10. Priimančioji valstybė, laikydamasi tų įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriuos ji gali priimti, leidžia įvežti EUFOR personalo narių asmeniniam naudojimui skirtus daiktus ir atleidžia nuo visų muitų, mokesčių ir susijusių privalomųjų mokėjimų, išskyrus mokesčius už sandėliavimo, pervežimo ir panašias paslaugas.

EUFOR personalo narių asmeninis bagažas netikrinamas, išskyrus atvejus, kai yra rimtų priežasčių manyti, kad jame yra daiktų, kurie nėra skirti EUFOR personalo narių asmeninam naudojimui, arba daiktų, kuriuos įvežti ar išvežti draudžiama įstatymu arba kuriuos įvežant ar išvežant atliekamas patikrinimas pagal priimančiosios valstybės karantino taisykles. Toks patikrinimas atliekamas tik dalyvaujant atitinkamam EUFOR personalo nariui arba EUFOR įgaliotajam atstovui.

7 straipsnis

Vietoje įdarbintas personalas

Vietoje įdarbintas personalas naudojasi privilegijomis ir imunitetais tik tiek, kiek tai leidžia priimančioji valstybė. Tačiau priimančioji valstybė naudojasi jurisdikcija to personalo atžvilgiu pernelyg nekliudydama vykdyti operacijos funkcijas.

8 straipsnis

Baudžiamoji jurisdikcija

Siunčiančiosios valstybės kompetentingos institucijos turi teisę priimančiosios valstybės teritorijoje, laikydamosi siunčiančiosios valstybės atitinkamų teisės aktų, visam EUFOR personalui taikyti baudžiamąją jurisdikciją ir drausmines priemones, kurios joms suteikiamos pagal siunčiančiosios valstybės teisę.

9 straipsnis

Uniforma ir ginklai

1. Uniformos nešiojimas reglamentuojamas ES pajėgų vado priimtose taisyklėse.

2. EUFOR karinio personalo nariai gali nešiotis ginklus ir amuniciją, jeigu jie yra įgalioti tai daryti pagal jiems duotus nurodymus.

10 straipsnis

Priimančiosios valstybės parama ir sutarčių sudarymas

1. Priimančioji valstybė sutinka padėti EUFOR surasti tinkamą infrastruktūrą, jei to buvo paprašyta.

2. Priimančioji valstybė, kiek jai leidžia galimybės, nemokamai suteikia jai priklausančią infrastruktūrą, jeigu šios infrastruktūros prašoma EUFOR administracinės ir operatyvinės veiklos vykdymui.

3. Atsižvelgdama į turimas priemones ir galimybes, priimančioji valstybė padeda rengti, įsteigti, vykdyti ir remti operaciją.

4. Priimančiojoje valstybėje EUFOR sudarytoms sutartims taikytina teisė nustatoma sutartimi.

5. Sutartyje galima numatyti, kad 15 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyta ginčų sprendimo tvarka taikoma ginčams, kylantiems dėl sutarties taikymo.

11 straipsnis

Infrastruktūros keitimas

1. EUFOR turi teisę statyti, keisti infrastruktūrą arba daryti kitus jos pakeitimus, jei tai būtina pagal jų operatyvinius reikalavimus.

2. Priimančioji valstybė nereikalauja iš EUFOR jokios kompensacijos už tokias statybas ar keitimus.

12 straipsnis

EUFOR personalo mirties atvejai

1. ES pajėgų vadas turi teisę pasirūpinti visais reikalingais formalumais dėl EUFOR mirusio personalo nario palaikų, taip pat dėl asmeninės velionio nuosavybės pargabenimo į tėvynę, ir tuos formalumus atlikti.

2. EUFOR nario mirties atveju autopsija atliekama tik gavus atitinkamos valstybės sutikimą arba dalyvaujant EUFOR ir (arba) atitinkamos valstybės atstovui.

3. Priimančioji valstybė ir EUFOR visapusiškai bendradarbiauja siekdamos kuo anksčiau pargabenti EUFOR personalo nario palaikus į tėvynę.

13 straipsnis

EUFOR saugumas ir karo policija

1. EUFOR turi teisę imtis priemonių, būtinų užtikrinti savo infrastruktūros, įskaitant mokymų tikslu naudojimą infrastruktūrą, saugumą nuo išorės užpuolių ar įsibrovimų.

2. Tvarkos palaikymui EUFOR infrastruktūroje ES pajėgų vadas gali įsteigti karo policijos padalinį.

3. Karo policijos padalinys, konsultuodamasis ir bendradarbiaudamas su priimančiosios valstybės karo policija arba policija, gali veikti už infrastruktūros ribų, kad būtų užtikrintas geros tvarkos ir EUFOR personalo drausmės palaikymas.

14 straipsnis

Komunikacijos

1. EUFOR gali įrengti ir naudotis radijo dažnių siuntimo ir priėmimo stotimis bei palydovinėmis sistemomis. Siekdamos išvengti konfliktų dėl atitinkamų dažnių naudojimo, jos bendradarbiauja su priimančiosios valstybės kompetentingos institucijomis. Priimančioji valstybė suteikia nemokamą prieigą prie dažnių spektro.

2. EUFOR operacijos tikslais turi teisę be jokių apribojimų naudotis radijo (įskaitant palydovinį, mobilųjį ir portatyvinį radiją), telefono, telegrafo ir faksimiliniu ryšiu bei kitomis priemonėmis, taip pat teisę sumontuoti įrangą, būtiną tokių ryšių palaikymui EUFOR infrastruktūroje arba tarp EUFOR infrastruktūrų, įskaitant kabelių ir antžeminių linijų tiesimą.

3. Joms priklausančioje infrastruktūroje EUFOR turi teisę pasirūpinti būtinomis priemonėmis dėl pašto, adresuoto EUFOR ir (arba) EUFOR personalui ir kurį siunčia EUFOR ir (arba) EUFOR personalas, perdavimo.

15 straipsnis

Ieškiniai mirties, sužalojimo, patirtos žalos ar praradimo atveju

1. EUFOR ir EUFOR personalas neatsako už žalą civilių gyventojų arba valdžios turtui, arba už tokio turto praradimą, jei tai atsitiko dėl veiklos, susijusios su EUFOR apsauga.

2. Siekiant taikiai išspręsti ginčą, ieškiniai dėl žalos civilių gyventojų arba valdžios turtui, arba dėl tokio turto praradimo, kurie nepatenka į 1 dalies taikymo sritį, taip pat ieškiniai asmenų mirties arba sužalojimo atveju, arba dėl žalos EUFOR turtui arba dėl tokio turto praradimo, persiunčiami EUFOR per priimančiosios valstybės kompetentingas institucijas, jei tai yra priimančiosios valstybės fizinių ar juridinių asmenų iškelti ieškiniai, arba priimančiosios valstybės kompetentingoms institucijoms, jei tai yra ieškiniai, kuriuos iškėlė EUFOR.

3. Nepavykus ginčo išspręsti taikiai, ieškinys perduodamas ieškinių nagrinėjimo komisijai, kurią vienodu pagrindu sudaro EUFOR ir priimančiosios valstybės atstovai. Ginčas išsprendžiamas bendru susitarimu.

4. Tuo atveju, jei ieškinių nagrinėjimo komisija ginčo negali išspręsti:

a)	ginčą dėl ieškinių iki ne daugiau kaip 40 000 EUR diplomatinėmis priemonėmis sprendžia priimančioji valstybė ir ES atstovai;

b)	ginčas dėl ieškinių, viršijančių a punkte nurodytą sumą, perduodamas arbitražui, kurio sprendimai yra privalomi.

5. Arbitražą sudaro trys arbitrai, kurių vieną skiria priimančioji valstybė narė, antrą - EUFOR, o trečią - bendrai priimančioji valstybė ir EUFOR. Tais atvejais, kai viena iš Šalių nepaskiria arbitro per dvejų mėnesių laikotarpį, arba kai priimančioji valstybė ir EUFOR negali susitarti dėl trečiojo arbitro paskyrimo, tą arbitrą skiria Europos Bendrijų Teisingumo Teismo pirmininkas.

6. EUFOR ir priimančiosios valstybės administracinės institucijos sudaro administracinį susitarimą siekdamos nustatyti ieškinių nagrinėjimo komisijos ir arbitražo įgaliojimus, šiose institucijose taikytiną tvarką ir ieškinių padavimo sąlygas.

16 straipsnis

Ryšių palaikymas ir ginčai

1. Visus klausimus, kylančius dėl šio Susitarimo taikymo, bendrai svarsto EUFOR atstovai ir priimančiosios valstybės kompetentingos institucijos.

2. Nepavykus iš anksto susitarti, ginčus dėl šio Susitarimo aiškinimo ar taikymo priimančioji valstybė ir ES atstovai sprendžia tik diplomatinėmis priemonėmis.

17 straipsnis

Kitos nuostatos

1. Tais atvejais, kai šiame Susitarime nurodomos EUFOR ir EUFOR personalo privilegijos, imunitetai ir teisės, priimančiosios valstybės vyriausybė yra atsakinga už jų įgyvendinimą ir už tai, kad jų laikytųsi atitinkamos priimančiosios valstybės vietos valdžios institucijos.

2. Nė viena šio Susitarimo nuostata nesiekiama nukrypti nuo teisių, kurios gali būti suteiktos ES valstybei narei arba bet kuriai kitai valstybei, prisidedančiai prie EUFOR pagal kitus susitarimus, ir ji negali būti aiškinama kaip leidžianti nukrypti nuo tų teisių.

18 straipsnis

Įgyvendinimo susitarimai

Taikant šį Susitarimą, operatyvinius, administracinius ir techninius klausimus galima reglamentuoti atskirais susitarimais, sudarytinais tarp ES pajėgų vado ir priimančiosios valstybės administracinės valdžios institucijų.

19 straipsnis

Įsigaliojimas ir nutraukimas

1. Šis Susitarimas įsigalioja jo pasirašymo dieną ir galioja iki paskutiniojo EUFOR dalinio arba paskutiniųjų EUFOR personalo narių išvykimo, apie kurį praneša EUFOR.

2. Nepaisant 1 dalies, laikoma, kad 4 straipsnio 8 dalies, 5 straipsnio 1–3 dalių, 5 straipsnio 6 dalies, 5 straipsnio 7 dalies, 6 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 3 dalies, 6 straipsnio 4 dalies, 6 straipsnio 6 dalies, 6 straipsnio 8–10 dalių, 10 straipsnio 2 dalies, 11 ir 15 straipsnių nuostatos taikomos nuo pirmųjų EUFOR personalo narių dislokavimo datos, jeigu pastaroji data yra ankstesnė už šio Susitarimo įsigaliojimo datą.

3. Šis Susitarimas gali būti iš dalies keičiamas rašytiniu Šalių susitarimu.

4. Šio Susitarimo nutraukimas neturi įtakos teisėms ar pareigoms, susijusioms su šio Susitarimo vykdymu prieš jo nutraukimą.

Priimta Libreville 2006 m. birželio 16 d. keturiomis originalo kopijomis prancūzų kalba.

Europos Sąjungos vardu

Priimančiosios valstybės vardu

(1) OL L 116, 2006 4 29, p. 98.

		ISSN 1725-5120
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 187

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	49 tomas 2006m. liepos 8d.

Turinys		I Aktai, kuriuos skelbti privaloma	Puslapis
		2006 m. liepos 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1038/2006, nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą	1
	*	2006 m. liepos 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1039/2006, atidarantis nuolatinį konkursą perparduoti Bendrijos rinkoje Belgijos, Čekijos, Vokietijos, Ispanijos, Airijos, Italijos, Vengrijos, Lenkijos, Slovėnijos, Slovakijos ir Švedijos intervencinių agentūrų laikomą cukrų	3
	*	2006 m. liepos 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1040/2006, iš dalies keičiantis Reglamentus (EB) Nr. 2204/2002, (EB) Nr. 70/2001 ir (EB) Nr. 68/2001 dėl jų taikymo laikotarpio	8
	*	2006 m. liepos 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1041/2006, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001 III priedo nuostatas dėl avių užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų priežiūros ( 1 )	10
	*	2006 m. liepos 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1042/2006, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką 28 straipsnio 3 ir 4 dalių įgyvendinimo taisykles	14
	*	2006 m. liepos 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1043/2006, nustatantis faktinę alyvuogių aliejaus produkciją ir vienetinę paramos gamybai sumą 2004–2005 prekybos metams	18
	*	2006 m. liepos 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1044/2006, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1019/2002 dėl prekybos alyvuogių aliejumi standartų	20
		2006 m. liepos 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1045/2006, iš dalies keičiantis Reglamente (EB) Nr. 1002/2006 nustatytų kai kurių cukraus sektoriaus produktų reprezentacines kainas ir papildomus importo muitų dydžius 2006–2007 prekybos metams	21
		2006 m. liepos 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1046/2006, dėl eksporto licencijų išdavimo vyno sektoriui	23
	*	2006 m. liepos 7 d. Komisijos direktyva 2006/41/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 91/414/EEB, įtraukiant veikliąsias medžiagas klotianidiną ir petoksamidą ( 1 )	24

(EUR)
KN kodas	Reprezentacinė kaina už 100 kg neto atitinkamo produkto	Papildomo muito už 100 kg neto atitinkamo produkto dydis
1701 11 10 (1)	32,97	1,40
1701 11 90 (1)	32,97	5,05
1701 12 10 (1)	32,97	1,26
1701 12 90 (1)	32,97	4,72
1701 91 00 (2)	38,36	6,05
1701 99 10 (2)	38,36	2,83
1701 99 90 (2)	38,36	2,83
1702 90 99 (3)	0,38	0,29

„Atstumas tarp įdarbinimo vietos ir komandiruotės vietos (km)	Suma eurais
0–150	0
> 150	73,98
> 300	131,52
> 500	213,73
> 800	345,26
> 1 300	542,55
> 2 000	649,43“.

(eurais)
	Galutinis padalijimas
Pagrindas	100 % nacionalinės garantuojamosios ribos
Valstybė narė	Vertė
Belgija	62 350
Vokietija	499 597
Graikija	5 255 417
Ispanija	1 853 806
Prancūzija	1 127 090
Italija	5 542 586
Austrija	0
Portugalija	259 154
Iš viso	14 600 000

	II Aktai, kurių skelbti neprivaloma
	Taryba
*	2006 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimas, dėl konsultacijų pagal peržiūrėto Kotonu susitarimo 96 straipsnį su Mauritanijos Islamo Respublika baigimo	28
*	2006 m. birželio 27 d. Tarybos sprendimas, pritaikantis Sprendime 2003/479/EB dėl nacionaliniams ekspertams ir kariniam personalui, komandiruojamiems į Tarybos Generalinį Sekretoriatą, taikomų taisyklių numatytas išmokas	32
	Komisija
*	2006 m. liepos 4 d. Komisijos sprendimas, nustatantis 2006 m. galutinį Bendrijos tabako fondo išteklių, skirtų finansuoti veiklą, numatytą Reglamento (EB) Nr. 2182/2002 13 ir 14 straipsniuose, paskirstymą tarp valstybių narių (pranešta dokumentu Nr. C(2006) 3030)	33
*	2006 m. liepos 5 d. Komisijos sprendimas, pripažįstantis, kad kai kuriose trečiosiose šalyse ir kai kuriose trečiųjų šalių teritorijose nėra Xanthomonas campestris (visi štamai pavojingi citrusiniams), Cercospora angolensis Carv. et Mendes ir Guignardia citricarpa Kiely (visi štamai pavojingi citrusiniams) (pranešta dokumentu Nr. C(2006) 3024)	35
*	2006 m. liepos 6 d. Komisijos sprendimas, dėl priemonių labai patogeniško paukščių gripo, kurį sukelia gripo A viruso H5N1 potipis, galinčio plisti tarp paukščių, laikomų valstybių narių zoologijos soduose, patvirtintose įstaigose, institutuose ar centruose, prevencijai ir panaikinantis Sprendimą 2005/744/EB (pranešta dokumentu Nr. C(2006) 3054) ( 1 )	37

	Aktai, priimti remiantis Europos Sąjungos sutarties V antraštine dalimi
*	2006 m. birželio 12 d. Tarybos sprendimas 2006/475/BUSP, dėl Europos Sąjungos ir Gabono Respublikos susitarimo dėl Europos Sąjungos vadovaujamų pajėgų statuso Gabono Respublikoje sudarymo	42
	Europos Sąjungos ir Gabono Respublikos susitarimas dėl Europos Sąjungos vadovaujamų pajėgų statuso Gabono Respublikoje	43


	(1) Tekstas svarbus EEE