9.11.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 310/1

(1)

Siekiant užtikrinti, kad Bendrijos išorės parama taptų veiksmingesnė, siūloma nauja paramos planavimo ir teikimo sistema. Šis reglamentas yra viena iš bendrųjų priemonių, kuriomis tiesiogiai remiamos Europos Sąjungos išorės politikos sritys.

(2)

2002 m. gruodžio 12–13 d. Kopenhagos Europos Vadovų Taryba patvirtino, kad Europos Sąjungos plėtra suteikia svarią galimybę plėtoti santykius su kaimyninėmis šalimis remiantis bendromis politinėmis ir ekonominėmis vertybėmis ir kad Europos Sąjunga ir toliau yra pasiryžusi vengti naujų skiriamųjų linijų Europoje ir kurti stabilumą bei gerovę naujoje Europos Sąjungoje ir už jos naujųjų sienų.

(3)

2004 m. birželio 17–18 d. Briuselio Europos Vadovų Taryba pakartojo, kad, jos nuomone, svarbu stiprinti bendradarbiavimą su šiomis kaimynėmis, vadovaujantis partnerystės bei bendros nuosavybės principais ir bendromis demokratijos bei pagarbos žmogaus teisėms vertybėmis.

(4)

Išskirtiniai Europos Sąjungos ir jos kaimynių santykiai turėtų būti grindžiami įsipareigojimais bendroms vertybėms, įskaitant demokratiją, teisinę valstybę, gerą valdymą ir pagarbą žmogaus teisėms, taip pat rinkos ekonomikos, atviros, taisyklėmis pagrįstos ir sąžiningos prekybos, tvaraus vystymosi ir skurdo mažinimo principais.

(5)

Svarbu, kad vadovaujantis šiuo reglamentu skiriama Bendrijos parama būtų teikiama laikantis tarptautinių susitarimų ir tarptautinių konvencijų, kurių šalys yra Bendrija, valstybės narės ir šalys partnerės, ir kad ji būtų pristatoma atsižvelgiant į visų šalių pripažintus bendruosius tarptautinės teisės principus.

(6)

Rytų Europoje ir Pietų Kaukaze partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimai yra sutartinių santykių pagrindas. Viduržemio jūros regione Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerystė („Barselonos procesas“) yra regioninė bendradarbiavimo struktūra, kurią papildo asociacijos susitarimų sistema.

(7)

Pagal Europos kaimynystės politiką Europos Sąjunga ir šalys partnerės drauge apibrėžė prioritetus, įtrauktinus į suderintus veiksmų planus, kurie apima pagrindines konkrečių veiksmų sritis, įskaitant politinį dialogą ir reformas, prekybą ir ekonomines reformas, visiems teisingą socialinį ir ekonominį vystymąsi, teisingumą ir vidaus reikalus, energetiką, transportą, informacinę visuomenę, aplinką, mokslinių tyrimų bei naujovių diegimo veiklą, pilietinės visuomenės vystymą ir tiesioginius žmonių ryšius. Pažanga įgyvendinant šiuos prioritetus padės realizuoti visą partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų ir asociacijos susitarimų potencialą.

(8)

Siekdama paremti šalių partnerių įsipareigojimą laikytis bendrų vertybių bei principų ir jų pastangas įgyvendinant veiksmų planus, Bendrija turėtų būti pasirengusi suteikti paramą šioms šalims ir remti įvairių formų jų tarpusavio, taip pat šių šalių ir valstybių narių bendradarbiavimą siekiant sukurti bendrą stabilumo, saugumo ir gerovės erdvę, kuriai būdingi gana plati ekonominė integracija ir politinis bendradarbiavimas.

(9)

Svarbus tikslas, kurio siekiama teikiant Bendrijos paramą, – skatinti politines, ekonomines ir socialines reformas kaimyninėse šalyse. Viduržemio jūros regione šio tikslo bus toliau siekiama per Viduržemio jūros pakrantės„Strateginę partnerystę su Viduržemio jūros ir Artimųjų Rytų šalimis“. Santykiuose su Viduržemio jūros regiono Šiaurės Afrikos kaimynėmis bus atsižvelgiama į atitinkamas Europos Sąjungos strategijos Afrikai dalis.

(10)

Svarbu tai, kad parama, kuri besivystančioms kaimyninėms šalims bus teikiama pagal Europos kaimynystės politikos nustatytą struktūrą, atitiktų Europos bendrijos vystymosi politikos tikslus ir principus, išdėstytus bendrame pareiškime „Europos konsensusas dėl vystymosi“ (2), kurį 2005 m. gruodžio 20 d. priėmė Taryba ir Taryboje posėdžiavę valstybių narių vyriausybių atstovai, Europos Parlamentas ir Komisija.

(11)

Europos Sąjunga ir Rusija nusprendė plėtoti atskirą strateginę partnerystę, sukurdamos keturias bendras erdves, o Bendrijos parama bus naudojama remti šios partnerystės vystymą ir skatinti Rusijos bei jos kaimynių Europos Sąjungos narių tarpvalstybinį bendradarbiavimą.

(12)

Šiaurės dimensija sukuria sąlygas Europos Sąjungos, Rusijos, Norvegijos ir Islandijos bendradarbiavimui, todėl taip pat svarbu naudotis Bendrijos parama siekiant įgyvendinti šį bendradarbiavimą skatinančią veiklą. Šios politikos nauji tikslai išdėstomi politinėje deklaracijoje ir politikos sistemos dokumente, kurie sudaromi remiantis 2005 m. lapkričio 21 d. Šiaurės dimensijos ministrų susitikimo metu patvirtintomis gairėmis.

(13)

Parama Viduržemio jūros regiono partneriams ir bendradarbiavimas su jais turėtų vykti per Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerystę, įsteigtą 1995 m. lapkričio 28 d. Barselonos deklaracija ir patvirtintą 2005 m. lapkričio 28 d. minint Europos Viduržemio jūros šalių viršūnių susitikimo dešimtmetį, ir atsižvelgiant į šiame kontekste pasiektą susitarimą nustatyti laisvosios prekybos zoną prekėms iki 2010 m. ir pradėti asimetriško liberalizavimo procesą.

(14)

Svarbu skatinti bendradarbiavimą ir per Europos Sąjungos išorines sienas, ir tarp šalių partnerių, ypač tarp geografiškai artimų šalių partnerių.

(15)

Vengiant naujų skiriamųjų linijų, ypač svarbu pašalinti veiksmingo tarpvalstybinio bendradarbiavimo kliūtis prie Europos Sąjungos išorės sienų. Tarpvalstybinis bendradarbiavimas turėtų prisidėti prie integruoto ir tvaraus regioninio kaimyninių pasienio regionų vystymosi ir darnios teritorinės integracijos Bendrijoje bei su kaimyninėmis šalimis. Šį tikslą galima geriausiai pasiekti derinant išorės politikos tikslus su aplinkos požiūriu tvaria ekonomine ir socialine sanglauda.

(16)

Siekiant padėti kaimyninėms šalims partnerėms įgyvendinti savo tikslus ir skatinti jų bei valstybių narių bendradarbiavimą, pageidautina parengti bendrą politikos priemonę, kuri pakeistų keletą dabartinių priemonių ir šitaip užtikrintų darną ir supaprastintų paramos planavimą bei valdymą.

(17)

Šia priemone taip pat turėtų būti remiamas šalių partnerių ir valstybių narių tarpvalstybinis bendradarbiavimas, užtikrinantis gerokai didesnį veiksmingumą, kadangi bus taikomas bendras valdymo mechanizmas ir vienoda tvarka. Ji turėtų būti pagrįsta patirtimi, įgyta 2004-2006 m. įgyvendinant kaimynystės programas, ir remtis tokiais principais, tarp kurių daugiametis planavimas, partnerystė ir bendras finansavimas.

(18)

Svarbu tai, kad pasienio regionai, priklausantys Europos ekonominės erdvės (EEE) šalims ir šiuo metu dalyvaujantys vykdant valstybių narių ir šalių partnerių tarptautinį bendradarbiavimą, galėtų tai tęsti naudodami savo pačių išteklius.

(19)

Šiuo reglamentu 2007–2013 m. laikotarpiui nustatomas finansinis paketas, kuris biudžeto valdymo institucijai yra pirminė orientacinė suma pagal Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (3) 37 punktą.

(20)

Šio reglamento įgyvendinimui būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (4).

(21)

Valdymo procedūra yra naudojama apibrėžiant įgyvendinimo taisykles, kurios bus taikomos tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, ir priimant strategijos dokumentus, veiksmų programas ir strategijos dokumentuose nenumatytas specialiąsias priemones, kurių vertė viršija 10 000 000 EUR ribą.

(22)

Kadangi siūlomo reglamento tikslų, būtent skatinti aktyvesnį bendradarbiavimą ir laipsnišką ekonominę Europos Sąjungos ir kaimyninių valstybių integraciją, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl šio veiksmo masto tų tikslų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(23)

Priimant šį reglamentą būtina panaikinti 1992 m. birželio 29 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1762/92 dėl finansinio ir techninio bendradarbiavimo protokolų, Bendrijos sudarytų su Viduržemio jūros regiono ne valstybėmis narėmis, įgyvendinimo (5), 1994 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1734/94 dėl finansinio ir techninio bendradarbiavimo su Vakarų Krantu ir Gazos Ruožu (6) ir 1996 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1488/96 dėl finansinių ir techninių priemonių, remiančių (MEDA) ekonominių ir socialinių struktūrų reformą pagal Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystę (7). Taip pat šis reglamentas pakeis 1999 m. gruodžio 29 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 99/2000 dėl paramos teikimo valstybėms partnerėms Rytų Europoje ir Vidurinėje Azijoje (8), kurio galiojimo laikas baigiasi 2006 m. gruodžio 31 d.,

a)

skatinti politinį dialogą ir reformas;

b)

skatinti teisės aktų leidybos ir priežiūros suderinimą siekiant aukštesnių standartų visose reikiamose srityse, ypač skatinti šalis partneres vis aktyviau dalyvauti vidaus rinkoje ir aktyvinti prekybą;

c)

stiprinti nacionalines įstaigas ir institucijas, atsakingas už politikos parengimą ir veiksmingą įgyvendinimą asociacijos susitarimų, partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų, taip pat kitų daugiašalių susitarimų, kuriuose dalyvauja Bendrija ir (arba) valstybės narės ir šalys partnerės, siekiant įgyvendinti tikslus, kaip nustatyta šiame straipsnyje;

d)

propaguoti teisinės valstybės principą ir gerą valdymą, kuriais būtų stiprinami viešojo valdymo veiksmingumas ir teismų sistemos objektyvumas bei veiksmingumas, ir remti kovą su korupcija ir sukčiavimu;

e)

skatinti tvarų vystymąsi visais aspektais;

f)

remti regionų ir vietos vystymosi pastangas kaimo ir miesto vietovėse, siekiant sumažinti regioninius ir vietos skirtumus ir padidinti jų vystymosi pajėgumus;

g)

skatinti aplinkos apsaugą, gamtosaugą ir tvarų gamtos išteklių, įskaitant gėlo vandens ir jūrų išteklių, valdymą;

h)

remti skurdo mažinimo politiką siekiant įgyvendinti JT Tūkstantmečio plėtros tikslus;

i)

remti politiką, skatinančią socialinę raidą, socialinę integraciją, lyčių lygybę, nediskriminavimą, užimtumą ir socialinę apsaugą, įskaitant migruojančių darbuotojų apsaugą, socialinį dialogą, paramą profesinių sąjungų teisėms ir pagrindinius darbo, įskaitant vaikų darbą, standartus;

j)

palaikyti sveikatos, švietimo ir mokymo rėmimo politiką, įskaitant ne tik kovos su labiausiai paplitusiomis užkrečiamosiomis ir neužkrečiamosiomis ligomis bei sutrikimais priemones, bet ir prieigą prie paslaugų ir švietimo apie gerą sveikatą bei apie jų reprodukcinę ir kūdikių sveikatą mergaitėms ir moterims;

k)

puoselėti ir ginti žmogaus teises ir pagrindines laisves, įskaitant moterų ir vaikų teises;

l)

remti demokratizaciją, inter alia, stiprinant pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį ir skatinant žiniasklaidos pliuralizmą bei stebint rinkimus ir teikiant su jais susijusią pagalbą;

m)

skatinti pilietinės visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų vystymąsi;

n)

skatinti rinkos ekonomikos kūrimą, įskaitant priemones, kuriomis remiamas privatus sektorius ir mažų bei vidutinių įmonių vystymasis, skatinti investicijas ir tarptautinę prekybą;

o)

skatinti bendradarbiavimą energetikos, telekomunikacijų ir transporto sektoriuose, įskaitant tokias sritis kaip jų tinklų sujungimas, jų tinklai ir jų eksploatavimas, stiprinti tarptautinių transporto ir energetikos operacijų saugumą bei saugą ir skatinti atsinaujinančius energijos šaltinius, energijos vartojimo efektyvumą ir švarų transportą;

p)

remti veiksmus, kuriais siekiama didinti maisto produktų saugą piliečių atžvilgiu, ypač sanitarijos ir fitosanitarijos srityse;

q)

užtikrinti veiksmingą ir saugų sienų valdymą;

r)

remti reformas ir stiprinti pajėgumus teisingumo ir vidaus reikalų srityje, įskaitant klausimus, susijusius su prieglobsčiu, migracija ir readmisija, taip pat kova su prekyba žmonėmis ir jos prevencija, kova su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, įskaitant jo finansavimą, pinigų plovimu ir sukčiavimu mokesčių srityje bei šios veiklos užkardymu;

s)

remti administracinį bendradarbiavimą didinant skaidrumą ir gerinant informacijos mainus mokesčių srityje, siekiant kovoti su vengimu mokėti mokesčius;

t)

skatinti dalyvavimą Bendrijos mokslinių tyrimų ir naujovių diegimo veikloje;

u)

skatinti valstybių narių ir šalių partnerių bendradarbiavimą aukštojo mokslo srityje ir skatinti mokytojų, mokslininkų ir studentų mobilumą;

v)

skatinti kultūrų dialogą, tiesioginius žmonių ryšius, įskaitant ryšius su imigrantų, gyvenančių valstybėse narėse, bendruomenėmis, pilietinių visuomenių tarpusavio bei kultūros institucijų bendradarbiavimą ir jaunimo mainus;

w)

remti bendradarbiavimą, kurio tikslas – saugoti istorinį ir kultūrinį paveldą bei skatinti jo plėtros galimybes, įskaitant skatinimą naudojant turizmą;

x)

remti šalių partnerių dalyvavimą Bendrijos programose ir agentūrose;

y)

remti tarpvalstybinį bendradarbiavimą naudojant bendras vietines iniciatyvas, siekiant skatinti tvarų ekonominį, socialinį ir aplinkos vystymąsi pasienio regionuose ir integruotą teritorinį vystymąsi už Bendrijos išorės sienos;

z)

skatinti regioninį ir paregioninį bendradarbiavimą bei integravimą, įskaitant kur tinka, su šalimis, kurios negali gauti Bendrijos paramos pagal šį reglamentą;

aa)

teikti paramą pokrizinėse situacijose, įskaitant paramą pabėgėliams bei perkeltiesiems žmonėms, ir pasirengimo nelaimėms srityse;

bb)

skatinti partnerių bendravimą ir mainus, susijusius su priemonėmis ir veikla, finansuojama pagal minėtas programas;

cc)

spręsti bendras temines problemas, kylančias bendro intereso srityse, ir imtis bet kurių kitų tikslų, derančių su šio reglamento taikymo sritimi.

a)

šalies, daugiašalius ir pasienio strateginius dokumentus ir daugiametes preliminarias programas, nurodytas 7 straipsnyje ir apimančias:

b)

9 straipsnyje minimos bendros tarpvalstybinio bendradarbiavimo veiklos programos, 12 straipsnyje minimos metiniu pagrindu patvirtintos veiksmų programos ir 13 straipsnyje minimos specialiosios priemonės.

a)

visi NUTS 3 ar atitinkamą lygį atitinkantys teritoriniai vienetai, esantys prie sausumos sienų tarp valstybių narių ir šalių partnerių;

b)

visi NUTS 3 ar atitinkamą lygį atitinkantys teritoriniai vienetai, esantys prie svarbių jūrų kelių;

c)

visi NUTS 2 ar atitinkamą lygį atitinkantys pakrantės teritoriniai vienetai, besiribojantys su valstybėms narėms ir šalims partnerėms bendru jūros baseinu.

a)

bendra veiklos programa negali būti nustatoma dėl dalyvaujančių šalių arba Europos Sąjungos ir šalies partnerės santykių problemų;

b)

dalyvaujančios šalys iki galutinio 2010 m. birželio 30 d. termino dar nebūna Komisijai pristačiusios bendros veiklos programos;

c)

šalis partnerė iki metų pabaigos po programos patvirtinimo nepasirašo finansavimo susitarimo;

d)

bendra veiklos programa negali būti įgyvendinta dėl dalyvaujančių šalių santykių problemų;

a)

šalys partnerės bei regionai partneriai ir jų institucijos;

b)

decentralizuoti šalių partnerių subjektai, pavyzdžiui, regionai, departamentai, provincijos ir savivaldybės;

c)

bendri subjektai, kuriuos sudaro šalys partnerės bei regionai partneriai ir Bendrija;

d)

tarptautinės organizacijos, įskaitant regionines organizacijas, JT įstaigas, departamentus ir misijas, tarptautines finansų institucijas bei plėtros bankus, tiek, kiek jie prisideda prie šio reglamento tikslų;

e)

Bendrijos institucijos ir įstaigos, tačiau tik 16 straipsnyje minimų paramos priemonių įgyvendinimo tikslais;

f)

Europos Sąjungos agentūros;

g)

toliau išvardytos valstybių narių, šalių partnerių bei regionų partnerių ir kitų trečiųjų šalių, atitinkančių 21 straipsnyje minimas taisykles dėl galimybės naudotis Bendrijos išorine parama, subjektai ir įstaigos tiek, kiek jie prisideda prie šio reglamento tikslų:

h)

tokie nevalstybiniai subjektai:

a)

finansuoti techninės paramos ir tikslines administracines bendradarbiavimo priemones, taip pat bendradarbiavimo priemones, kurias įgyvendinant dalyvauja valstybių narių ir jų regioninės bei vietinės valdžios institucijų, dalyvaujančių programoje, siunčiami viešojo sektoriaus ekspertai;

b)

finansuoti investicijas ir su investicijomis susijusią veiklą;

c)

įnašams EIB ar kitiems finansų tarpininkams pagal 23 straipsnį, siekiant finansuoti paskolas, kapitalo investicijas, garantijų fondus ar investicijų fondus;

d)

išimtiniais atvejais – atleidimo nuo skolų mokėjimo programoms pagal tarptautiniu mastu pripažintą atleidimo nuo skolų mokėjimo programą;

e)

paremti sektorių biudžetą ar bendrąjį biudžetą, jeigu šalies partnerės valstybės išlaidų valdymas yra pakankamai skaidrus, patikimas ir veiksmingas ir jeigu ji įdiegė tinkamai suformuluotą sektorių ar makroekonominę politiką, patvirtintą jos pagrindinių paramos teikėjų, tam tikrais atvejais įskaitant tarptautines finansų įstaigas;

f)

teikti palūkanų normos subsidijas, ypač aplinkos paskoloms;

g)

teikti draudimą nuo nekomercinės rizikos;

h)

prisidėti prie Bendrijos, jos valstybių narių, tarptautinių ir regioninių organizacijų, kitų paramos teikėjų ar šalių partnerių įsteigto fondo;

i)

prisidėti prie tarptautinių finansų institucijų ar regioninių plėtros bankų kapitalo;

j)

finansuoti valstybių – Bendrijos paramos gavėjų sąnaudas, būtinas veiksmingam projektų ir programų valdymui bei priežiūrai;

k)

finansuoti nedidelius projektus;

l)

maisto saugos priemonėms.

a)

valstybės narės, jų regionų ir vietos valdžios institucijos, bei valstybinės ir pusiau valstybinės agentūros;

b)

EEE šalys, Šveicarija ir kitos šalys – paramos teikėjos, ypač jų viešosios ir pusiau valstybinės agentūros;

c)

tarptautinės organizacijos, įskaitant regionines organizacijas, ypač tarptautinės ir regioninės finansų įstaigos;

d)

bendrovės, firmos, kitos privačios organizacijos bei verslo įmonės ir kiti nevalstybiniai subjektai;

e)

finansavimą gaunančios šalys partnerės bei regionai partneriai.

a)

šalies partnerės arba regiono partnerio – paramos gavėjo nustatyta tvarka atitinka skaidrumo, proporcingumo, vienodo vertinimo bei nediskriminavimo principus ir neleidžia kilti interesų konfliktui;

b)

šalis partnerė arba regionas partneris – paramos gavėjas įsipareigoja reguliariai tikrinti, kad iš Bendrijos biudžeto finansuojamos operacijos būtų tinkamai įgyvendintos, imtis reikiamų priemonių, siekdamas užkirsti kelią pažeidimams bei sukčiavimui, ir, jeigu reikia, bylinėtis, kad atgautų nepagrįstai išmokėtas lėšas.

a)

mažiausiai 95 % finansinio paketo skiriama atskirai šaliai skirtoms arba daugiašalėms programoms, nurodytoms 6 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje;

b)

mažiausiai 5 % finansinio paketo skiriama tarpvalstybinio bendradarbiavimo programoms, nurodytoms 6 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje.

9.11.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 310/15

(1)

2000 m. kovo 23–24 d. Lisabonos Europos Vadovų Taryba iškėlė tikslą Europos Sąjungai tapti konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis paremta ekonomika pasaulyje. Ji pabrėžė, kaip svarbu sukurti mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) palankią aplinką, pasidalinti geriausia praktika bei užtikrinti didesnę valstybių narių konvergenciją. 2001 m. birželio 15–16 d. Gotenburgo Europos Vadovų Taryba susitarė dėl Sąjungos tvaraus vystymosi strategijos, skirtos užtikrinti, kad augant ekonomikai kartu stiprėtų socialinė įtrauktis ir aplinkos apsauga. Tvarus vystymasis labai priklauso nuo įmonių gamybos būdų.

(2)

Norint prisidėti prie konkurencingumo ir inovacinio pajėgumo Bendrijoje didinimo, žinių visuomenės tobulėjimo ir tvaraus, subalansuotu ekonomikos augimu grindžiamo vystymosi, reikėtų priimti Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą (toliau – Bendroji programa).

(3)

Tai atitinka 2005 m. vasario 2 d. Komisijos komunikato pavasario Europos Vadovų Tarybai „Dirbti kartu augimo ir darbo vietų labui – nauja Lisabonos strategijos pradžia“ nuostatas, kuriomis raginama imtis veiksmų siekiant skatinti augimą ir konkurencingumą, paversti Europą patrauklia investuoti ir dirbti, primenant, kad reikia skatinti verslo iniciatyvą, pritraukti verslui pradėti pakankamą rizikos kapitalą, palaikyti stiprią Europos pramonę skatinant inovacijas, ypač ekologines, informacijos ir ryšių technologijų (IRT) įsisavinimą bei tausojantį išteklių naudojimą. Nors konkurencingumas labai priklauso nuo dinamiškų, atvirose ir konkurencingose rinkose veikiančių įmonių ir teisingų tam sukurtų pagrindinių sąlygų, visų pirma inovacijoms palankios reglamentavimo sistemos, Bendrijos finansavimas svarbus didinant paramą ir skiriant papildomą finansavimą, skirtą rinkos nesėkmėms atitaisyti.

(4)

2000 m. birželio 19–20 d. Europos Tarybos Santa Maria de Feira patvirtintoje Europos mažųjų įmonių chartijoje (toliau – Chartija) mažosios įmonės apibūdinamos kaip „Europos ekonomikos pagrindas“. Europos politikos priemonės turėtų veiksmingiau įvertinti šių įmonių, tarp jų smulkaus verslo įmonių, specifinį pobūdį, reikalavimus ir lūkesčius. Būtent dėl šios priežasties Bendrosios programos priemonėmis turėtų būti siekiama įgyvendinti Europos mažųjų įmonių chartiją. Įgyvendinant Bendrijos MVĮ skatinimo priemones, pavyzdžiui, 2005 m. lapkričio 10 d. Komisijos komunikatą „Įgyvendinant Bendrijos Lisabonos programą – augimą ir užimtumą skatinanti šiuolaikiška MVĮ politika“, turi būti atsižvelgta į chartijoje nustatytus tikslus, o Bendroji programa – tai būdas priartėti prie šių tikslų.

(5)

Bendroji programa turėtų būti skirta visų pirma MVĮ, kaip apibrėžta 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB dėl mikroįmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių sąvokos apibrėžimo (4). Bendrojoje programoje ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas sparčiai besivystančių modernių technologijų MVĮ, mikroįmonių ir amatų sektoriaus įmonių, specialių tikslinių grupių, įskaitant moteris verslininkes, ypatybėms ir reikalavimams.

(6)

Bendroji programa turėtų apimti konkrečias Bendrijos priemones verslininkystės, MVĮ, pramonės konkurencingumo, inovacijų, informacijos ir ryšių technologijų (IRT), aplinkosaugos technologijų ir pažangios energetikos srityse, kurios iki šiol buvo reglamentuojamos 1996 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimu 96/413/EB Bendrijos veiksmų programos Europos pramonės konkurencingumui didinti įgyvendinimo (5), 1997 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1336/97/EB dėl gairių transeuropinių telekomunikacijų tinklų srityje (6), 2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1655/2000 dėl aplinkos finansinio instrumento (LIFE) (7), 2000 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimu 2000/819/EB dėl daugiametės įmonių ir verslininkystės, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), programos (2001–2005 m.) (8), 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimu 2001/48/EB dėl daugiametės bendrijos programos, skirtos skatinti Europos skaitmeninio turinio plėtrą ir naudojimą pasauliniuose tinkluose bei informacinės visuomenės kalbinę įvairovę, patvirtinimo (9), 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1230/2003/EB, patvirtinančiu daugiametę veiksmų programą energetikos srityje „Pažangi energetika Europai“ (2003–2006), skirtą paremti tvarų energetikos vystymąsi (10) ir 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 2256/2003/EB, patvirtinančiu eEuropa 2005 m. veiksmų plano, geros praktikos platinimo ir tinklo bei informacijos saugumo gerinimo stebėsenos daugiametę programą (MODINIS) (2003–2005 m.) (11).

(7)

Bendrojoje programoje turėtų būti numatyti bendri tikslai, bendros šiems tikslams įgyvendinti skirtos biudžeto lėšos, įvairios programos įgyvendinimo priemonės ir stebėsenos bei vertinimo ir Bendrijos finansinių interesų apsaugos susitarimai.

(8)

Pagal 2003 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą pavadinimu „Inovacijų politika: Sąjungos metodo atnaujinimas atsižvelgiant į Lisabonos strategiją“ ir EBPO Oslo vadovą inovacijos – tai prekių ir paslaugų asortimento, taip pat jų susijusių rinkų atnaujinimas ir išplėtimas; nauji dizaino, gamybos, tiekimo ir platinimo metodai; pokyčiai, susiję su vadybos forma, darbo organizacija, darbo sąlygomis ir darbo jėgos įgūdžiais, t. y. technologinės, netechnologinės ir organizacinės inovacijos.

(9)

Į Bendrąją programą neturėtų būti įtraukta moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai skirta veikla, vykdoma remiantis Sutarties 166 straipsniu. Ši programa turėtų papildyti septintąją Bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstravimo veiklos bendrąją programą (2007-2013 m.) (12) (toliau – Septintoji bendroji MTTP programa), kadangi jos tikslas – technologinių ir netechnologinių inovacijų, kurios jau peržengė demonstracijos stadiją ir gali būti pateikiamos į rinką, išbandymas taikymui rinkose. Turėtų būti užtikrinta, kad nėra finansavimo spragų tarp mokslinių tyrimų ir taikymo (technologijų perkėlimo veikla įskaitant pradinį įmonių veiklos etapą). Todėl finansavimas, skirtas mokslinių tyrimų rezultatų komercializacijai – tai užduotis, kurią reikėtų atlikti glaudžiai bendradarbiaujant su Septintąja bendrąja MTTP programa ir kitomis atitinkamomis mokslinių tyrimų programomis.

(10)

Bendroji programa taip pat turėtų apimti egzistuojančių technologijų, kurios panaudojamos nauju ir novatorišku būdu, teikimą į rinką. Tam tikromis aplinkybėmis bandomieji technologijų demonstravimo projektai bus įtraukti į abi programas, t. y. Bendrąją programą ir Septintąją bendrąją MTTP programą. Tai bus daroma tik tuo atveju, kai tam tikri pademonstruotos technologijos technologiniai sprendimai, pvz., techniniai standartai IRT srityje, turi būti patvirtinti rinkos patekimo stadijoje.

(11)

Bendroji programa turėtų papildyti Struktūrinius fondus ir kitas atitinkamas Bendrijos programas, kartu pripažįstant, kad kiekviena priemonė turėtų būti vykdoma pagal savo ypatingas procedūras. Tokiu būdu tos pačios teisėtos išlaidos neturėtų būti finansuojamos dvigubai.

(12)

Bendrų PP tikslų turėtų būti siekiama įgyvendinant šias specialiąsias programas: „Verslininkystės ir inovacijų programą“, „IRT politikos rėmimo programą“ ir „Pažangios energetikos Europai programą“.

(13)

Vykdant visas programas ir veiksmus, kuriuos apima Bendroji programa, turi būti atsižvelgiama į skaidrumo ir lygių galimybių principus.

(14)

Šiuo sprendimu visai Bendrosios programos įgyvendinimo trukmei nustatomas finansinis paketas, kuris yra pagrindinis biudžeto valdymo institucijos orientyras metinės biudžetinės procedūros metu, kaip apibrėžta 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstituciniame susitarime dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (13) 37 punkte.

(15)

Kiekvienai specialiajai programai turėtų būti skiriamas konkretus orientacinis biudžetas.

(16)

Norint užtikrinti, kad finansavimas būtų skiriamas tik rinkos nesėkmėms ištaisyti ir vengiant rinkos iškraipymų, pagal Bendrąją programą skiriamas finansavimas turėtų atitikti Bendrijos valstybės pagalbos taisykles, su jomis susijusias priemones ir Bendrijos nustatytus veikiančių MVĮ apibrėžimus.

(17)

Europos ekonominės erdvės susitarime (toliau – EEE susitarimas) ir papildomuose asociacijų susitarimų protokoluose numatytas atitinkamų šalių dalyvavimas Bendrijos programose. Kitos trečiosios valstybės galėtų prisidėti tuo atveju, jei tai neprieštarauja sutartims ir nustatytai tvarkai.

(18)

Bendrosios programos ir specialiųjų programų vykdymas turėtų būti nuolat stebimas ir vertinamas, kad būtų galima jas koreguoti. Kur įmanoma, rengiant ataskaitas reikia ištirti lyčių lygybės aspekto įtraukimą į programos veiksmus.

(19)

Taip pat reikėtų imtis atitinkamų priemonių siekiant išvengti pažeidimų ir sukčiavimo bei atgauti prarastas, neteisingai išmokėtas arba neteisingai panaudotas lėšas, pagal Tarybos reglamentus: 1995 m. gruodžio 18 d. Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (14) ir 1996 m. lapkričio 11 d. Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (15) ir 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (16).

(20)

Pramonės ir paslaugų sektoriaus įmonių augimas ir konkurencingumas priklauso nuo jų sugebėjimo greitai prisitaikyti prie pokyčių ir pasinaudoti savo inovacijų potencialu ir kurti aukštos kokybės produktus. Šis uždavinys iškyla visoms, bet yra ypač sunkus mažesnėms įmonėms. Todėl būtų tikslinga parengti specialiąją programą, kuri vadintųsi „Verslininkystės ir inovacijų programa“.

(21)

Bendrija gali būti valstybių narių pastangų koordinatorė ir atlikti katalizatoriaus vaidmenį. Ji gali prisidėti bei papildyti tokias pastangas, ypač skatindama keitimąsi nacionaline bei regionine patirtimi, praktika ir novatoriškomis idėjomis, nustatydama bei paskleisdama geriausią praktiką ir padarydama, kad įmonių ir inovacijų rėmimo paslaugos būtų prieinamos Europos įmonėms, ypač MVĮ.

(22)

2004 m. sausio 28 d. Komisijos komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui „Technologijų skatinimas siekiant tvaraus vystymosi: Europos Sąjungos aplinkosaugos technologijų veiksmų planas“ raginama, kad Bendrijos programomis būtų remiama aplinkosaugos technologinė plėtra ir įsisavinimas bei kad būtų telkiamos finansinės priemonės siekiant dalintis investavimo į aplinkosaugos technologijas rizika.

(23)

Siekiant paremti Europos novatoriškų produktų ir paslaugų rinkos kūrimą, būtina, kad valstybės narės ir Komisija sukurtų patrauklias sąlygas novatoriškoms prekėms ir paslaugoms, imtųsi proaktyvių priemonių viešųjų pirkimų sferoje, kad būtų sukurta rinka pažangioms technologijoms ir prekėms, pagerintų MVĮ prieigą ir patobulintų viešųjų paslaugų kokybę, geriau reglamentuotų ir nustatytų standartus, iš anksto numatydamos poreikius. Komisija turėtų parengti gaires dėl inovacijas skatinančių viešųjų pirkimų.

(24)

Technologinių inovacijų srityje, MVĮ turėtų būti skatinamos dalyvauti aukštųjų technologijų, pvz., kosmoso ir saugumo, sferose, taip pat vystyti Galileo palydovinio pozicionavimo sistemos taikymus.

(25)

Ekologinės inovacijos – tai inovacijos, kuriomis siekiama aiškiai demonstruojamos pažangos tvarios plėtros linkme, mažinant poveikį aplinkai, efektyviau naudojant gamtos išteklius ir energiją. Ekologinės inovacijos yra progresyvi sąvoka ir todėl Bendroji programa turi reaguoti į pokyčius. Ekologinių inovacijų skatinimas pagal Bendrąją programą turėtų būti skirtas padėti įgyvendinti aplinkosaugos technologijų veiksmų planą.

(26)

Atsižvelgiant į veiksmus pagal LIFE+ programą (LIFE+), pagal Bendrąją programą turėtų būti skatinamas aplinkosaugos technologijų taikymas bandomuosiuose projektuose ir rinkos patekimo projektuose, kuriais mažinamas atotrūkis tarp sėkmingo novatoriškų technologijų demonstravimo ir rinkos taikymo, šalinant kliūtis įsiskverbimui į rinką, skatinant savanorišką požiūrį, pvz., aplinkosaugos vadybos srityje ir kuriant suinteresuotų šalių tinklus. Pagal programą turėtų būti remiamos ekologinės inovacijos įmonėse, naudojant projektus ir investicijas į rizikos kapitalo fondus, tačiau neturėtų būti dubliuojamas sąnaudų, finansuojamų pagal LIFE+ programą, finansavimas.

(27)

MVĮ taikomos Bendrijos rinkos finansinės priemonės papildo ir sustiprina nacionalines finansines schemas. Jos gali ypač padėti paskatinti privačias investicijas kuriant naujas inovacines bendroves ir paremti greitai augančias bendroves joms plečiantis siekiant sumažinti nuosavo kapitalo trūkumą. Jos gali padidinti paskolų lėšų, skiriamų jų konkurencingumo ir augimo potencialą palaikančiai veiklai, prieinamumą MVĮ.

(28)

Europos investicijų fondas (EIF) yra specializuota Bendrijos priemonė, skirta teikti rizikos kapitalą ir garantijų priemones MVĮ. Jis ypatingą dėmesį skiria mikrofinansų rėmimui ir pradinės stadijos finansavimui pagal rinkos paklausą ir remiantis pažangiąja patirtimi. Jis prisideda prie Bendrijos tikslų, įskaitant žiniomis paremtos visuomenės kūrimą, inovacijų diegimą, augimą, užimtumo didinimą ir verslo dvasios skatinimą, įgyvendinimo. EIF užtikrina reikalingą Bendrijos programų valdymo tąsą ir šioje srityje jau įgijo nemažai patirties. Tai, kad EIF Komisijos vardu vykdo MVĮ taikomas Bendrijos finansines priemones, nepriklausomuose veiklos vertinimuose laikoma gera praktika. EIF yra kompetentingas remti valstybėse narėse pradedamą viešojo ir privataus sektoriaus partneryste grindžiamą veiklą, kuria siekiama pritraukti rizikingų investicijų srautus iš kapitalo rinkos mažų inovacinių bendrovių labui.

(29)

Dėl artėjančių finansinės aplinkos pokyčių ir naujų apskaitos standartų finansinės institucijos tampa jautresnės rizikai, atsiranda vertinimo kultūra bei gali sumažėti, bent jau pereinamuoju laikotarpiu, MVĮ teikiamas kreditas. Todėl Verslininkystės ir inovacijų programa turėtų būti atsakas į besikeičiančius MVĮ finansavimo poreikius, įskaitant tiesioginio finansavimo poreikį ir šių įmonių prisitaikymą prie naujos finansinės aplinkos vengiant rinkos iškraipymų. Be to, veikla turi prisidėti prie finansų įstaigų gebėjimų įvertinti su inovacijomis susijusią riziką, parengti technologijų reitingą ir padėti MVĮ geriau pasinaudoti rinkose siūlomomis finansinėmis priemonėmis.

(30)

Europos aukštos kokybės verslo ir inovacijų rėmimo paslaugoms tenka svarbus vaidmuo siekiant užtikrinti, kad informacija, susijusi su prekių ir paslaugų vidaus rinkos veikimu ir galimybėmis, būtų prieinama MVĮ bei perduodant inovacijas, žinias ir technologijas tarpvalstybiniu lygiu. Joms taip pat tenka svarbus vaidmuo padidinant MVĮ galimybę gauti informaciją apie joms taikomus Bendrijos teisės aktus ir apie būsimus teisės aktus, kurių laikytis jos jau gali ruoštis ir prie kurių jos gali prisitaikyti ekonomiškiausiu būdu. Svarbi patirtis ir įgūdžiai buvo sukaupti esamų Europos verslų rėmimo tinklų, pvz., Europos informacijos centrų (EIC) ir Verslo inovacijų centrų (IRC). Išorės vertinimuose teigiama, kad reikėtų sustiprinti Europos verslo rėmimo paslaugų horizontalų vaidmenį, įskaitant esamų paslaugų ir pagalbos tarnybų bendradarbiavimo pagerinimą, siekiant sukurti „vieną langelį“ vadovaujantis principu „visur galima kreiptis“. Tai yra informacijos apie Bendrijos programas skleidimas ir MVĮ dalyvavimo šiose programose, ypač MVĮ prisijungimo prie Septintosios bendrosios MTTP programos, skatinimas. Vertinimuose taip pat pabrėžiama Komisijos ir MVĮ bendravimo palengvinimo svarba.

(31)

Bendrija, siekdama paremti politikos kūrimą MVĮ, verslininkystės, inovacijų ir pramonės konkurencingumo srityse, turėtų parengti tvirtą analitinį pagrindą. Toks pagrindas suteiktų pridėtinės vertės tose srityse nacionaliniu mastu prieinamai informacijai. Bendrijai reikėtų numatyti bendrą konkurencingumo strategijų kūrimą pramonės ir paslaugų sektoriams ir geriausios praktikos skatinimą įmonių aplinkos ir kultūros, įskaitant įgūdžius, įmonių socialinę atsakomybę ir lygias lyčių galimybes, srityje bei ugdyti jaunus verslininkus, inter alia, švietimo ir besitęsiančio mokymo įstaigose, taip pat nuo mokyklos iki aukštojo išsilavinimo.

(32)

2003 m. kovo 20–21 d. Briuselio Europos Vadovų Taryba pirmenybę teikė inovacijoms bei verslininkystei ir pabrėžė, kad Europai reikia daugiau stengtis siekiant, kad idėjos taptų tikra pridėtine verte. Ji paragino imtis tolesnės veiklos siekiant sukurti verslo atsinaujinimo sąlygas. Linijinis inovacijos modelis, iš kurio matyti, kad moksliniai tyrimai tiesiogiai susiję su inovacijomis, nepakankamai padeda paaiškinti, kaip vyksta inovacijos ir priimti tinkamus inovacijų politikos sprendimus. Todėl Verslininkystės ir inovacijų programa turėtų būti taikoma pripažįstant, kad įmonės yra inovacijų proceso centre, kad reikėtų skirti paramą siekiant paskatinti įmonių inovacijų veiklą, ruošiant rinką inovacijoms ir inovacijų valdymui bei kultūrai. Tai padėtų užtikrinti, kad inovacijos skatins konkurencingumą ir bus praktiškai diegiamos įmonėse. 2004 m. kovo 25–26 d. Briuselio Europos Vadovų Taryba teigė, kad švarios technologijos būtinos norint visiškai pasinaudoti įmonių ir aplinkos sinergija. Ekologinių inovacijų, įskaitant novatoriškas švarias technologijas, skatinimas gali padėti panaudoti jų potencialą.

(33)

Žinių perdavimo ir įsisavinimo rinka dažnai yra neskaidri, o dėl informacijos stygiaus ir ryšių užmezgimo nesėkmių atsiranda rinkos kliūtys. Įmonėms taip pat yra sunku įtraukti technologijas, kurios nepriklauso jų tradicinės veiklos sričiai, ir ugdyti naujus sugebėjimus. Inovacijų finansinė rizika gali būti didelė, pelningumas gali būti juntamas vėliau dėl plėtros kliūčių, o mokesčiai gali nebūti neutralūs verslo klestėjimo ar nuosmukio laikotarpiu. Gali trūkti sugebėjimų pasinaudoti galimybėmis. Institucinės arba teisės aktų kliūtys gali stabdyti naujų rinkų kūrimąsi ir jų prieinamumą. Bankroto įstatymai gali labai trukdyti verslo iniciatyvoms dėl baimės patirti nesėkmę. Be to, ekonominės sąlygos gali nulemti, ar inovacijos bus diegiamos, ar ne. Verslo aplinka, palanki verslininkystei, konkurencingumui ir inovacijoms, turėtų būti kuriama vykdant su įmonėmis ir inovacijomis susijusią ekonomikos ir administravimo reformą, kuria ypač skatinamas konkurencingumas, mažinama administracinė našta MVĮ, skatinamas geresnis reglamentavimas verslininkystei, įmonių steigimui ir perkėlimui, augimui ir inovacijoms.

(34)

Šios novatoriškų technologijų skverbimosi į rinką kliūtys ypač susijusios su aplinkosaugos technologijomis. Rinkos kainos dažnai nepakankamai atspindi produktų ir paslaugų aplinkos apsaugos sąnaudas. Dalį sąnaudų, kurių neatspindi rinkos kainos, padengia visa visuomenė, o ne aplinkos teršėjai. Ši rinkos nesėkmė kartu su Bendrijos noru išsaugoti išteklius, vengti taršos ir apsaugoti aplinką mažiau sąnaudų reikalaujančiu būdu, pagrindžia stipresnės paramos ekologinėms inovacijoms poreikį.

(35)

Bendrijos inovacijų veikla siekiama remti inovacijų politikos kūrimą valstybėse narėse ir jų regionuose bei palengvinti naudojimąsi nacionalinės, regioninės ir Europos inovacijų politikos ir paramos veiklos sinergija. Bendrija gali palengvinti tarptautinius pokyčius, abipusį mokymąsi ir ryšių užmezgimą bei bendradarbiavimą inovacijų politikos srityje. Ryšių užmezgimas tarp suinteresuotų asmenų yra svarbus siekiant palengvinti inovacijų diegimui būtinų žinių ir idėjų srautus.

(36)

Tarybos rezoliucijoje, kurią 2004 m. gruodžio 9 d. priėmė Briuselio Telekomunikacijų taryba, numatytas pasiūlymas dėl naujos informacinės visuomenės iniciatyvos sustiprinti informacinės visuomenės įnašą į Europos veiklą. 2005 m. vasario 2 d. Komunikate Komisija siūlo sutelkti pastangas siekiant „skatinti stipresnį ilgalaikį augimą ir sukurti daugiau bei geresnių darbo vietų“. Joje kaip svarbiausias veiksnys pabrėžiamas IRT įsisavinimas privačiame bei viešajame sektoriuose siekiant gerinti Europos inovacijų diegimą bei konkurencingumą. Todėl reikėtų parengti specialiąją IRT politikos rėmimo programą.

(37)

Veiksmai pagal IRT politikos paramos programą turi prisidėti prie 2010 m. strategijos tikslų, atsižvelgiant į kitas Bendrijos programas IRT srityje, kad išvengti pastangų dubliavimosi.

(38)

IRT yra žinių ekonomikos pagrindas. IRT augimas sudaro beveik pusę modernių ekonomikų produktyvumo augimo ir tampa vieninteliu visuomenei iškylančių uždavinių sprendimu. Viešojo sektoriaus ir bendros svarbos paslaugos turi būti tobulinamos atsižvelgiant į atitinkamas Bendrijos politikos kryptis, pavyzdžiui, visuomenės sveikatos, švietimo ir mokymo, aplinkosaugos, transporto ir vidaus rinkos kūrimo bei konkurencingumo srityse.

(39)

Reikėtų skatinti visišką ir geriausią novatoriškomis IRT grindžiamų sprendimų panaudojimą, ypač skirtų paslaugoms visuomenės interesų srityse siekiant gerinti socialiai remtinų grupių, pvz., neįgaliųjų arba pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybę. Bendrijos parama taip pat turėtų palengvinti informacinės visuomenės kūrimo veiksmų suderinimą bei įgyvendinimą valstybėse narėse.

(40)

eTEN (Tarpeuropinio telekomunikacijų tinklo) programos tarpiniame įvertinime rekomenduojama pasinaudoti paklausa grindžiama Bendrijos intervencija į transeuropines paslaugas visuomenės interesų srityse paramos projektus.

(41)

Komisijos komunikatuose apie eVyriausybę ir eSveikatą ir su jais susijusiose Tarybos išvadose raginama padidinti inovacijų, pasikeitimo gera praktika ir sąveikos pastangas bei nustatytas didesnės panašių Bendrijos programų sinergijos poreikis. Sąveika yra labai svarbi informacinės visuomenės plėtrai.

(42)

Siekiant spręsti su skaitmeniniu turiniu susijusius informacinei visuomenei iškylančius uždavinius, teisinė bazė buvo apibrėžta 1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos (17), 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (18) ir 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (19).

(43)

Dėl skirtingos valstybių narių praktikos ir toliau atsiranda techninės kliūtys, neleidžiančios pasinaudoti viešojo sektoriaus informacija Sąjungoje.

(44)

Vykdant su skaitmeniniu turiniu susijusią Bendrijos veiklą turėtų būti atsižvelgiama į Bendrijos daugiakalbį ir daugiakultūrį savitumą.

(45)

Gamtinius išteklius, kurių apdairus ir racionalus panaudojimas numatytas Sutarties 174 straipsnyje, sudaro (išskyrus atsinaujinančius energijos šaltinius) nafta, gamtinės dujos ir kietasis kuras, kurie yra pagrindiniai energijos šaltiniai, tačiau jie taip pat yra ir pagrindiniai anglies dvideginio emisijų šaltiniai.

(46)

Komisijos Žaliojoje knygoje „Europos energijos tiekimo saugumo strategijos link“ pastebėta, kad Sąjunga vis labiau priklauso nuo išorinių energijos šaltinių ir kad ši priklausomybė gali per 20–30 metų pasiekti 70 %. Todėl joje pabrėžiamas poreikis suderinti tiekimo politiką su aiškia paklausos politikos veikla bei raginama, kad vartojimas būtų geriau valdomas ir palankesnis aplinkai, visų pirma transporto ir statybos sektoriuose. Joje taip pat raginama pirmenybę skirti naujų ir atsinaujinančių energijos tiekimo šaltinių plėtrai energijos tiekimo srityje siekiant spręsti pasaulinio atšilimo problemą ir iki 2010 m. pasiekti ankstesniuose veiksmų planuose ir rezoliucijose nustatytą tikslą – kad energijos iš atsinaujinančių šaltinių vartojimas sudarytų 12 % bendro Bendrijos energijos vidaus vartojimo.

(47)

2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/77/EB elektros, pagamintos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, skatinimo elektros energijos vidaus rinkoje (20) reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų nacionalinius orientacinius rodiklius, atitinkančius Bendrijos visuotinį orientacinį 12 % bendro vidaus energijos vartojimo iki 2010 m. rodiklį ir ypač 22,1 % orientacinę elektros, pagamintos iš atsinaujinančiosios energijos šaltinių, bendro Bendrijos elektros vartojimo iki 2010 m. dalį. Komisija 2004 m. gegužės 26 d. komunikate „Atsinaujinančios energijos dalis ES“, įspėjo, kad tikslas pasiekti 12 % sudarančią atsinaujinančios energijos bendro energijos vartojimo dalį Bendrijoje iki 2010 m. nebus įgyvendintas, jeigu nebus imtasi rimtų papildomų veiksmų.

(48)

2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo (21) reikalaujama, kad valstybės narės taikytų mažiausius energinio naudingumo reikalavimus naujiems ir esamiems statiniams, siekdamos užtikrinti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą bei reikalauti, kad pastatuose esančios šildymo katilų ir oro kondicionavimo sistemos būtų reguliariai tikrinamos.

(49)

2003 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/30/EB dėl skatinimo naudoti biokurą ir kitą atsinaujinantį kurą transporte (22) reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, jog minimali santykinė biodegalų ir kitų atsinaujinančiųjų degalų dalis būtų teikiama į savo rinką.

(50)

2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/8/EB dėl termofikacijos skatinimo, remiantis naudingosios šilumos paklausa vidaus energetikos rinkoje, ir iš dalies keičianti Direktyvą 92/42/EEB (23), reikalaujama, kad valstybės narės atliktų didelio naudingumo termofikacijos nacionalinio potencialo analizę ir kurtų paramos schemas, kurios atspindi nustatytą nacionalinį potencialą.

(51)

Siekiant palengvinti tų Bendrijos priemonių įgyvendinimą, pasiekti didesnį atsinaujinančių energijos šaltinių skverbimąsi į rinką ir pagerinti energijos efektyvumą reikia Bendrijos mastu kurti specialiąsias skatinimo programas, kurias įgyvendinant būtų sukuriamos sąlygos tvarioms energetikos sistemoms veikti, ypač paremti atsinaujinančius energijos šaltinius gaminančios ar vartojančios įrangos standartizaciją, padidinti technologijų naudojimą ir paskleisti geriausią paklausos valdymo praktiką. Tas pats pasakytina apie Bendrijos priemones, susijusias su energijos efektyvumo žymėjimu ant elektros, elektroninės, biuro ir ryšių įrangos bei apšvietimo, šildymo ir oro kondicionavimo įrangos standartizacija. Todėl reikėtų parengti specialiąją „Pažangios energetikos Europai“ programą.

(52)

Pažangios energetikos Europai programa turėtų padėti siekti bendrųjų tikslų, tobulinant energijos išteklių diversifikavimą ir užtikrinant energijos tiekimo saugumą, ir stiprinti Sąjungos įmonių, ypač MVĮ, konkurencingumą aplinkosaugos srityje, vykdant tarptautinius šios srities įsipareigojimus. Specialiojoje programoje numatytos priemonės didinti energijos naudojimo veiksmingumą turėtų skirti daugiau dėmesio technologiniam gamybos procesų tobulinimui ir transporto logistikos veiksmingumo didinimui.

(53)

Tam, kad būtų įgyvendinta visa nustatyta tvarios energetikos strategija, reikia ne tik tęsti Bendrijos paramą politikos kūrimui ir įgyvendinimui bei esamų netechnologinių kliūčių pašalinimui vykdant platesnes reklamos kampanijas, bet visų pirma skatinti investicijų ir novatoriškų technologijų įsisavinimą rinkoje visos Bendrijos mastu.

(54)

Atsinaujinantys energijos šaltiniai ir energijos efektyvumas yra ne tik naudingi aplinkai, bet yra ir viena iš sparčiausiai augančių Bendrijos pramonės sričių, padedanti kurti naujas ir inovacines darbo vietas. Europos atsinaujinančios energijos pramonė pirmauja pasaulyje pagal atsinaujinančios elektros energijos gamybos technologijas. Tokios technologijos yra naudingos ekonominei ir socialinei sanglaudai bei padeda išvengti šaltinių eikvojimo.

(55)

Sprendimo Nr. 1230/2003/EB galiojimas baigsis 2006 m. gruodžio 31 d.

(56)

Ši Bendroji programa turėtų būti taikoma trims iš keturių konkrečių Sprendimu Nr. 1230/2003/EB priimtos programos sričių: i) energijos efektyvumo ir racionalaus energijos šaltinių naudojimo skatinimas (SAVE); ii) naujų ir atsinaujinančių energijos šaltinių skatinimas (ALTENER); ir iii) energijos efektyvumo ir racionalaus energijos šaltinių naudojimo skatinimas transporto sektoriuje (STEER).

(57)

Tarptautinis Sprendimu Nr. 1230/2003/EB priimtos programos (COOPENER) matmuo turėtų toliau būti išlaikomas atsižvelgiant į naujas Bendrijos išorės pagalbos priemones, kaip į teminę programos dalį dėl aplinkos ir tvaraus gamtinių išteklių, tarp jų energijos išteklių, naudojimo. Tačiau tarp atitinkamos teminės programos dalies ir specialiosios Pažangios energetikos Europai programos turėtų būti išlaikytas glaudus ryšys, kurį užtikrina specifinė Europos pažangios energetikos agentūros patirtis ir pagalba MVĮ, įsitvirtinant pažangios energetikos rinkose už Europos ribų.

(58)

Remdamasi gero valdymo ir geresnio reglamentavimo principais Komisija pavedė nepriklausomiems ekspertams atlikti atnaujintos daugiametės Bendrijos programos energetikos srityje ex-ante įvertinimą siekiant sėkmingai įgyvendinti „Pažangios energetikos Europai“ programą po 2006 m. gruodžio 31 d. Savo ataskaitoje ekspertai padarė išvadą, kad būtina užtikrinti „Pažangios energetikos Europai“ programos tęstinumą po 2006 m. ir atnaujinti šią programą paverčiant ją aiškesne ir ambicingesne priemone. Ši programa turėtų būti laikoma priemone, siekiant ES pirmaujančios padėties pasaulyje tvarios energijos technologijų ir didelio energijos naudojimo efektyvumo srityje.

(59)

Turi būti atsižvelgta į poreikį nebiurokratiškai ir aiškiai įgyvendinti šią Bendrąją programą. Komisija turėtų paskelbti lengvai suprantamą ir vartotojui prieinamą vadovą, kuriame aiškiai, paprastai ir skaidriai apibūdinami paramos gavėjų dalyvavimo Bendrojoje programoje principai. Tai turėtų palengvinti MVĮ dalyvavimą. Vartotojo vadove turėtų būti apibūdintos paramos gavėjų teisės ir pareigos; finansinės nuostatos, pvz., teisėtos išlaidos ir jų kompensavimo dydis; administravimo taisyklių ir procedūrų principai, dalyviams palankesnė dviejų etapų paraiškų pateikimo tvarka, su sąlyga, kad dėl tokios procedūros neužsitęsia laikotarpis nuo įvertinimo iki sutarties pasirašymo; projekto rezultatų naudojimo ir sklaidos taisyklės; ir pasiūlymų vertinimo, atrankos ir skyrimo principai.

(60)

Pagal 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus (24) Komisija, remdamasi ekonominės naudos analizės rezultatais, gali įsteigti naują Bendrosios programos vykdomąją agentūrą arba paskirti esamai vykdomajai agentūrai programos įgyvendinimą.

(61)

Pagal Bendrąją programą taip pat turėtų būti remiamas Europos inovacijų politikos ateities poreikių ir struktūros svarstymas.

(62)

Kadangi šio sprendimo tikslų dėl Bendrijos konkurencingumo ir inovacijų stiprinimo valstybės narės negali deramai pasiekti, nes tam reikalinga daugiašalė partnerystė, keitimasis informacija tarpvalstybiniu mastu ir geros praktikos sklaida Bendrijos lygiu, ir todėl, atsižvelgiant į veiklos apimtį arba jos poveikį, tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(63)

Šiam sprendimui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtinamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (25).

(64)

Atsižvelgiant į specialiosiomis programomis sprendžiamų problemų pobūdį, kiekvieną specialiąją programą Komisijai turėtų padėti įgyvendinti įvairūs komitetai. Tie komitetai posėdžiaus periodiškai tuo pačiu metu, kad būtų įmanoma kartu aptarti visiems rūpimus klausimus, nustatytus EIP valdymo komitetui pasikonsultavus su Komisija.

(65)

Siekiant užtikrinti Bendrosios programos įgyvendinimo efektyvumą ir jos atskirų elementų nuoseklumą, Komisiją turėtų konsultuoti Strateginė patarėjų taryba.

(66)

2005 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 456/2005/EB, nustatančiu daugiametę Bendrijos programą dėl labiau prieinamo, patogesnio bei tinkamesnio naudoti skaitmeninio turinio Europoje (26) patvirtinama daugiametė Bendrijos programa eContentPlus. Šio sprendimo galiojimo laikas baigsis 2008 m. gruodžio 31 d. Skaitmeninį turinį Europoje daryti prieinamesnį, patogesnį ir tinkamesnį naudoti numatytos priemonės turėtų toliau galioti po minėtos datos pagal šiuo sprendimu priimtą IRT politikos rėmimo programą.

(67)

Sprendime 96/413/EB numatytos priemonės turėtų būti integruotos į Verslininkystės ir inovacijų programą. Todėl reikėtų panaikinti Sprendimą 96/413/EB,

a)

skatinti įmonių, ypač MVĮ, konkurencingumą;

b)

skatinti visas inovacijų formas, įskaitant ekologines inovacijas;

c)

paspartinti tvarios, konkurencingos, inovacinės ir visa apimančios informacinės visuomenės kūrimą;

d)

skatinti energijos efektyvumą ir naujų bei atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą visuose sektoriuose, įskaitant transporto sektorių.

a)

Verslininkystės ir inovacijų programą;

b)

Informacijos ir ryšių technologijų (IRT) politikos rėmimo programą;

c)

„Pažangios energetikos Europai“ programą.

a)

Europos laisvosios prekybos asociacijos (EFTA) šalys, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, pagal EEE susitarime numatytas sąlygas;

b)

narystės siekiančios šalys ir šalys kandidatės, kurioms taikoma pasirengimo narystei strategija, pagal tų šalių dalyvavimo Bendrijos programose bendruosius principus ir bendrąsias sąlygas, nustatytas atitinkamuose pagrindų susitarimuose bei asociacijos tarybos sprendimuose;

c)

Vakarų Balkanų valstybės, pagal nuostatas, kurios kartu su šiomis valstybėms priimamos sudarius pagrindų susitarimus dėl jų dalyvavimo Bendrijos programose;

d)

kitos trečiosios šalys, jei tai leidžia susitarimai ir procedūros.

a)

galimybes gauti finansavimą mažoms ir vidutinėms įmonėms steigti, plėtoti ir investuoti į inovacijas;

b)

MVĮ bendradarbiavimui palankios aplinkos kūrimą; ypač tarptautinio bendradarbiavimo srityje;

c)

visų tipų inovacijas įmonėse;

d)

ekologines inovacijas;

e)

verslininkystės ir inovacijų kultūrą;

f)

su įmonėmis ir inovacijomis susijusią ekonomikos ir administracijos reformą.

a)

didinti rizikos kapitalo fondų investicijų apimtis ir verslo finansinių rėmėjų skatinamas investicijų priemones;

b)

sukurti MVĮ skolų finansavimo priemonių atsvarą;

c)

gerinti finansinę aplinką ir MVĮ pasirengimą vykdyti investicijas.

a)

skatinti MVĮ paramos paslaugas;

b)

skatinti priemones, kurios padeda ir skatina MVĮ bendradarbiauti su kitomis įmonėmis ir kitais inovacijų srityje dirbančiais veikėjais užsienio įmonėse, įskaitant MVĮ dalyvavimą Europos standartizacijos procese;

c)

skatinti tarptautinį verslo bendradarbiavimą ir sudaryti jam geresnes sąlygas, įskaitant regioninį lygmenį, o taip pat naudojantis MVĮ tinklais paremti ekonominės ir pramoninės veiklos koordinavimą ir plėtrą.

a)

skatinti konkrečių sektorių inovacijas, grupes, inovacijų tinklus, viešojo ir privataus sektorių inovacines partnerystes ir bendradarbiavimą su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis bei naudojimąsi inovacijų valdymu;

b)

remti nacionalines ir regionines verslo inovacijų programas;

c)

remti novatoriškų technologijų diegimą ir koncepcijas, bei novatorišką egzistuojančių technologijų ir koncepcijų taikymą;

d)

remti tarpvalstybinio žinių ir technologijų perdavimo bei intelektinės ir pramoninės nuosavybės apsaugos ir valdymo paslaugas;

e)

kurti ir tyrinėti naujas inovacinių paslaugų rūšis;

f)

puoselėti technologiją ir žinias perduodant ir kaupiant duomenis.

a)

remti aplinkos apsaugos technologijų ir ekologinių inovacijų priemonių įtraukimą;

b)

bendros investicijos į rizikos kapitalo fondus, kurie teikia lėšų, inter alia, bendrovėms, investuojančioms į ekologines inovacijas, vadovaujantis II priede nustatyta tvarka;

c)

puoselėti ekologinių inovacijų tinklus ir grupes, visuomeninio ir privataus sektoriaus partnerystę ekologinių inovacijų ir verslo paslaugų srityje, skatinant ekologines inovacijas;

d)

skatinti naują ir jungtinį požiūrį į ekologines inovacijas tokiose srityse, kaip aplinkos apsaugos valdymas ir aplinkai nekenkiantis gamybos, procesų ir paslaugų dizainas, atsižvelgiant į visą jų egzistavimo laikotarpį.

a)

skatinti verslią mąstyseną, įgūdžius ir kultūrą, subalansuoti verslo riziką ir atlygį, ypač moterims ir jauniems žmonėms;

b)

skatinti inovacijoms, įmonių plėtrai ir augimui palankią verslo aplinką;

c)

remti politikos kūrimą ir proceso dalyvių, įskaitant tarptautinį nacionalinių ir regioninių programų vadovų bendradarbiavimą, ypač susijusį su programų ir priemonių palankumo MVĮ skatinimu;

d)

skatinti įmonių kūrimą ir perdavimą.

a)

rinkti duomenis, analizuoti ir stebėti veiklos rezultatus, kurti ir koordinuoti politiką;

b)

padėti formuojant ir skatinant su pramonės ir paslaugų sektoriais susijusias konkurencijos strategijas;

c)

remti nacionalinių, regionų ir vietos administracijų abipusį keitimąsi patirtimi.

a)

MVĮ spartaus augimo ir inovacijų priemonė (GIF);

b)

MVĮ garantijų priemonė (SMEG);

c)

Gebėjimų ugdymo schema (CBS).

a)

padeda įkurti ir finansuoti MVĮ bei sumažinti rinkos atotrūkį tarp nuosavo ir rizikos kapitalo, dėl kurio MVĮ negali išnaudoti viso savo augimo potencialo, tobulinant Europos rizikos kapitalo rinką;

b)

remia novatoriškas MVĮ, turinčias didelį augimo potencialą, ypač tas, kurios atlieka mokslinius tyrimus, kuria paslaugas arba produktus ar užsiima kita novatoriška veikla.

—

pirmoji dalis, vadinama GIF1, apima ankstyvąją investicijų dalį (verslo pradžią ir įmonės susikūrimą). Investuojama į specializuotus rizikos kapitalo fondus, tokius kaip ankstyvojo etapo fondai, regiono lygiu veikiantys fondai, į konkrečius sektorius, technologijas arba mokslinius tyrimus ir plėtrą orientuoti fondai bei su inkubatoriais susieti fondai, kurie savo ruožtu teikia kapitalą MVĮ. Pagal GIF1 taip pat galima bendrai su kitais investuotojais investuoti į verslo finansinių rėmėjų skatinamus fondus ir investicijų priemones,

—

antroji dalis, vadinama GIF2, apima plėtros etapo investicijas. Pagal GIF2 investuojama į specializuotus rizikos kapitalo fondus, kurie savo ruožtu teikia pusiau nuosavą arba nuosavą kapitalą novatoriškoms MVĮ, plėtros etape turinčioms didelį augimo potencialą. Pagal GIF2 investicijos, skirtos akcijų išpirkimui ir kapitalui gamybos priemonėms pakeisti, neturėtų būti teikiamos.

a)

teikia priešines garantijas arba prireikus bendras garantijas jas gauti turinčiose teisę šalyse taikomoms garantijų schemoms;

b)

teikia tiesiogines garantijas bet kuriam kitam tinkamam finansiniam tarpininkui.

—

pirmoji dalis – a) skolų finansavimas paskolomis arba išperkamąja nuoma – yra skirta sumažinti MVĮ patiriamų didelių sunkumų gauti finansavimą investicijoms į su tam tikrą žiniomis susijusią veiklą, pavyzdžiui, technologinę plėtrą, inovacijas ir technologijų perdavimą, nes manoma, kad arba šios srities investicijų rizika yra didesnė arba MVĮ stokoja lėšų užstatui,

—

antroji dalis – b) mikrokreditų finansavimas – yra skirta paskatinti finansų įstaigas drąsiau teikti mažesnes paskolas, kurių tvarkymo operacijos paprastai būtų santykinai brangesnės pakankamo užstato neturintiems paskolos gavėjams. Be garantijų ar priešinių garantijų finansiniai tarpininkai gali gauti ir dotacijas didelėms mikrokredito administracinėms išlaidoms iš dalies padengti,

—

trečioji dalis – c) garantijos nuosavo kapitalo arba kvazi-nuosavo kapitalo fondų investicijoms į MVĮ. Šios garantijos apima vietinių arba regioninių fondų, kurie teikia pradinį kapitalą ir (arba) kapitalą veiklos pradžiai, sutvirtinamąjį finansavimą, siekiant sumažinti didelius MVĮ sunkumus, patiriamus dėl jų silpnos finansinės struktūros ir dėl verslo perdavimo,

—

ketvirtąja dalimi – d) MVĮ skolų finansavimo portfelio pavertimu investicijomis – numatoma, atitinkamai susitarus su tikslinėmis įstaigomis dėl rizikos pasidalinimo, sutelkti papildomą MVĮ skolų finansavimą. Tokie sandoriai bus remiami su sąlyga, kad juos teikiančios įstaigos didelę iš sutelkto kapitalo gaunamo likvidumo dalį per priimtiną laikotarpį skirs naujoms MVĮ paskoloms. Tokio skolų finansavimo kiekis turėtų būti apskaičiuojamas atsižvelgiant į apdraustą portfelio rizikos dydį, bei dėl jo reikėtų vykdyti derybas, atsižvelgiant į trukmę, su kiekviena institucija atskirai.

a)

gerinti investicijų ir technologijų ekspertų žinias apie fondus ir kitus finansinius tarpininkus, investuojančius į novatoriškas ir į augimo potencialą turinčias MVĮ;

b)

skatinti kredito MVĮ teikimą didinant MVĮ teikiamo kredito įvertinimo procedūras.

a)

informacijos, grįžtamojo ryšio, verslo bendradarbiavimo, ir internacionalizavimo paslaugas;

b)

inovacijų paslaugas, bei technologijų ir žinių perdavimo paslaugas;

c)

paslaugas, skatinančias MVĮ dalyvauti Septintojoje bendrojoje MTTP programoje.

a)

atlikti studijas, tyrimus, rinkti duomenis, leisti leidinius, kiek įmanoma paremtus oficialia statistika;

b)

rengti ekspertų, įskaitant valstybės įstaigų ekspertus, MVĮ ir kitų suinteresuotų šalių siunčiamus ekspertus, porinę veiklą, susitikimus, konferencijas ir kitus renginius;

c)

informuoti visuomenę, kurti tinklus ir organizuoti kitą tinkamą veiklą;

d)

lyginti veiklos rezultatus nacionaliniu ir regiono lygiais bei skirti dėmesio geros praktikos pavyzdžiams, įskaitant informavimą apie juos ir jų įgyvendinimą.

a)

konkurencingumo ir su sektoriais susijusių klausimų analizės ir stebėsenos, įskaitant Komisijos metinę ataskaitą apie Europos pramonės konkurencingumą;

b)

įmonių konkurencingumui aktualių Bendrijos priemonių poveikio įvertinimų parengimo ir jų paskelbimo siekiant nustatyti sritis egzistuojančių įstatymų supaprastinimui arba naujų teisinių priemonių parengimui, kurios didintų inovacijų patrauklumą Europos Bendrijoje;

c)

konkrečių Verslininkystės ir inovacijų programos aspektų arba konkrečių jos įgyvendinimo priemonių įvertinimo;

d)

atitinkamos su Verslininkystės ir inovacijų programa susijusios informacijos skleidimo.

a)

priemonės, reikalingos jų įgyvendinimui;

b)

prioritetai;

c)

kokybiniai ir kiekybiniai tikslai;

d)

tinkami įvertinimo kriterijai ir kokybiniai bei kiekybiniai indikatoriai, skirti rezultatų pateikimo efektyvumui įvertinti, kas prisidėtų prie specialiųjų programų tikslų bei visos Bendrosios programos tikslų įgyvendinimo;

e)

veiklos grafikai;

f)

dalyvavimą reglamentuojančios taisyklės;

g)

priemonių pasirinkimo ir įvertinimo kriterijai.

a)

sukurti bendrą Europos informacinę erdvę ir stiprinti informacijos ir ryšių technologijų (IRT) produktų ir paslaugų, bei IRT besiremiančių produktų ir paslaugų vidaus rinką;

b)

skatinti inovacijas plačiau taikant IRT ir investuojant į IRT;

c)

kurti viskam atvirą informacinę visuomenę ir veiksmingesnes visuomenei svarbias paslaugas ir gerinti gyvenimo kokybę.

a)

užtikrinti galimybę lengvai naudotis IRT grindžiamomis paslaugomis ir sukurti tinkamas bendras sąlygas greitai, tinkamai ir veiksmingai įsisavinti susiliejančias skaitmenines ryšio priemones ir paslaugas, įskaitant, inter alia, jų sąveikos, aiškių standartų naudojimo, o taip pat saugumo ir patikimumo aspektus;

b)

gerinti skaitmeninio turinio kūrimo sąlygas, atsižvelgiant į daugiakalbystę ir kultūrinę įvairovę;

c)

renkant duomenis ir analizuojant vystymosi eigą vykdyti Europos informacinės visuomenės stebėseną, taip pat, galimybės naudotis ir naudojimosi skaitmeninėmis ryšių paslaugomis, įskaitant interneto plėtrą, stebėseną ir prieigos prie naudojimosi plačiajuosčiu ryšiu bei jo turinio ir paslaugų vystymosi, stebėseną.

a)

skatinti procesų, paslaugų ir produktų, kuriems sukurti naudojamasi IRT, inovacijas, visų pirma MVĮ ir viešųjų paslaugų sektoriuose, atsižvelgiant į būtinų gebėjimų reikalavimus;

b)

palengvinti viešojo ir privataus sektorių sąveiką bei partnerystes inovacijai ir investicijoms į IRT pagreitinti;

c)

propaguoti IRT ir informuoti visuomenę apie IRT ir jų naujo pritaikymo teikiamas galimybes ir privalumus tiek piliečiams, tiek verslui, įskaitant pasitikėjimo ir atvirumo naujosioms IRT skatinimą, bei Europos lygiu skatinti diskusijas apie naujas IRT tendencijas ir plėtrą.

a)

didinti IRT prieigos galimybes, plėtoti skaitmeninį turinį bei kelti kompiuterinio raštingumo lygį;

b)

sustiprinti pasitikėjimą naudojimusi IRT ir remti naudojimąsi IRT, ypač skiriant dėmesio privatumo apsaugos klausimams;

c)

gerinti elektroninių paslaugų kokybę, veiksmingumą, buvimą ir prieinamumą visuomenei svarbiose srityse, kuriose galima dalyvauti naudojantis IRT, įskaitant, kur tinkama, visą Europą apimančias arba tarpvalstybines tarpusavyje susietas viešąsias paslaugas, taip pat gerinti bendrų interesų grupes ir dalijimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais.

a)

projektai, įskaitant įgyvendinimo, bandomuosius ir pateikimo rinkai pirmąjį kartą projektus;

b)

geriausios praktikos veiksmai visoje Bendrijoje skleidžiant žinias ir dalijantis patirtimi;

c)

teminiai tinklai, kuriais, bendram tikslui suburiant įvairius proceso dalyvius, siekiama palengvinti bendradarbiavimą ir žinių perdavimą.

a)

atliekamos studijos, tyrimai, renkami duomenys, leidžiami leidiniai, kiek įmanoma paremti oficialia statistika;

b)

rengiami ekspertų, įskaitant valstybės įstaigų ekspertus, MVĮ ir kitų suinteresuotų šalių siunčiamus ekspertus, susitikimai, konferencijos ir kiti renginiai;

c)

informuojama visuomenė, kuriami tinklai ir organizuojama kita atitinkama veikla;

d)

atliekamas nacionalinės veiklos rezultatų lyginamasis vertinimas ir kuriami geriausios praktikos pavyzdžiai, įskaitant informavimą apie juos ir jų įgyvendinimą.

a)

skatinama atitinkama veikla, skleidžiama informacija, informuojama visuomenė;

b)

keičiamasi informacija, žiniomis ir patirtimi, rengiamos konferencijos, seminarai, praktiniai seminarai ar kitokie susitikimai, administruojama jungtinė grupių veikla.

a)

jos įgyvendinimui būtinos priemonės;

b)

prioritetai;

c)

kokybiniai ir kiekybiniai tikslai;

d)

atitinkami vertinimo kriterijai bei kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai, skirti analizuoti veiksmingumą teikiant rezultatus, kurie padės pasiekti specialiųjų programų ir visos Bendrosios programos tikslų;

e)

veiklos grafikai;

f)

dalyvavimo taisyklės;

g)

priemonių atrankos ir vertinimo kriterijai.

a)

didinti energijos efektyvumą ir racionaliai naudoti energijos šaltinius;

b)

skatinti naujų ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą ir remti energijos rūšių diversifikaciją;

c)

didinti energijos efektyvumą ir skatinti transporto sektoriuje naudoti naujus bei atsinaujinančius energijos šaltinius.

a)

sukurti tvarumo gerinimui būtinus elementus, plėtoti miestų ir regionų potencialą, paruošti atitinkamiems strateginiams tikslams pasiekti reikiamas teisines priemones; sukurti priemones ir instrumentus, skirtus tęsti ir stebėti Bendrijos ir valstybių narių programos srityse priimtas priemones bei įvertinti jų poveikį;

b)

didinti valstybių narių investicijas į naujas ir pažangiausias technologijas energijos efektyvumo, atsinaujinančių energijos šaltinių ir energijos rūšių diversifikacijos srityse, įskaitant transportą, panaikinant atotrūkį tarp novatoriškų technologijų sėkmingo demonstravimo ir veiksmingo jų pateikimo į masinę rinką tam, kad būtų subalansuotos viešojo ir privataus sektorių investicijos, skatinamos pagrindinės strateginės technologijos, sumažintos išlaidos, būtų sukaupta rinkos patirties, mažinama finansinė rizika ir kitos numatomos rizikos bei kliūtys, trukdančios tokio tipo investicijoms;

c)

pašalinti veiksmingai ir pažangiai gaminti ir vartoti energiją trukdančias ne technologines kliūtis skatinant ugdyti institucinius gebėjimus, inter alia, vietiniu ir regiono lygiais, tokiomis priemonėmis kaip visuomenės informavimas, ypač per švietimo sistemą, pagrindinių proceso dalyvių, verslo atstovų ir apskritai piliečių skatinimas dalintis patirtimi ir žiniomis, taip pat skatinimas skleisti geriausios praktikos pavyzdžius ir geriausias turimas technologijas, ypač jas propaguojant Bendrijos lygiu.

a)

gerinti energijos efektyvumą ir racionalesnį energijos vartojimą, ypač statybos ir pramonės sektoriuose, išskyrus 41 straipsnyje numatytą veiklą;

b)

teikti paramą rengiant ir taikant teisines priemones.

a)

skatinti naujų ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą centralizuotai ir decentralizuotai gaminant elektros energiją, šilumą ir aušinimą bei tuo remti energijos šaltinių įvairinimą, išskyrus 41 straipsnyje numatytą veiklą;

b)

integruoti naujus ir atsinaujinančius energijos šaltinius į vietines aplinkos ir energetikos sistemas;

c)

remti teisinių priemonių rengimą ir taikymą.

a)

remti iniciatyvas, susijusias su visais energijos vartojimo transporto sektoriuje aspektais, ir kuro diversifikaciją;

b)

remti atsinaujinančio kuro ir transporto sektoriuje naudojamos energijos efektyvumą;

c)

teikti paramą rengiant ir taikant teisines priemones.

a)

į kelis ekonomikos sektorius įtraukti energijos efektyvumo ir atsinaujinančių energijos šaltinių aspektus;

b)

įvairias priemones ir proceso dalyvius sujungti viena veikla arba projektu.

a)

strateginės rinkos pokyčių ir energetikos srities tendencijų bendra analize ir reguliaria stebėsena grindžiami tyrimai, reikalingi rengiant naujas teisines priemones arba persvarstant esamus teisės aktus, taip pat ir susijusius su energetikos vidaus rinkos funkcionavimu, įgyvendinant tvarų vystymąsi skatinančią vidutinės trukmės ir ilgalaikę energetikos strategiją, taip pat rengiant ilgalaikius pramonės ir kitų proceso dalyvių savanoriškus įsipareigojimus ir kuriant standartus, ženklinimo ir sertifikavimo sistemas, prireikus taip pat bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis;

b)

tvaraus vystymosi struktūrų ir instrumentų kūrimas, plėtra ir reorganizavimas, įskaitant energetikos valdymą vietos ir regiono lygiais, bei atitinkamų finansinių produktų ir rinkos priemonių kūrimas, panaudojant buvusių ir dabartinių tinklų patirtį;

c)

subalansuotų energijos sistemų ir įrengimų skatinimas siekiant dar labiau pagreitinti jų įsiskverbimą į rinką ir suaktyvinti investicijas, kad būtų palengvintas perėjimas nuo veiksmingesnių technologijų demonstravimo prie jų pardavimo, taip pat visuomenės informavimo kampanijos ir institucinių gebėjimų sukūrimas;

d)

informavimo, švietimo ir mokymo struktūrų kūrimas, rezultatų panaudojimas, žinių ir geriausios praktikos pavyzdžių propagavimas ir skleidimas įtraukiant visus vartotojus, veiksmų ir projektų rezultatų skleidimas ir bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis per veiksmų tinklus;

e)

Bendrijos teisinių ir paramos priemonių įgyvendinimo ir jų poveikio stebėsena.

a)

jos įgyvendinimui būtinos priemonės;

b)

prioritetai;

c)

kokybiniai ir kiekybiniai tikslai;

d)

atitinkami vertinimo kriterijai bei kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai, skirti analizuoti veiksmingumą teikiant rezultatus, kurie padės pasiekti specialiųjų programų ir visos Bendrosios programos tikslų;

e)

veiklos grafikai;

f)

dalyvavimo taisyklės;

g)

priemonių atrankos ir vertinimo kriterijai.

a)

EIP vadybos komitetas (EIPC) Verslininkystės ir inovacijų programai;

b)

IRT vadybos komitetas (IRTK) IRT politikos rėmimo programai;

c)

PEE vadybos komitetas (PEEK) „Pažangios energetikos Europai“ programai.