ISSN 1725-5120 |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 342 |
|
![]() |
||
Leidimas lietuvių kalba |
Teisės aktai |
49 tomas |
|
|
|
(1) Tekstas svarbus EEE |
LT |
Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį. Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė. |
II Aktai, kurių skelbti neprivaloma
Komisija
7.12.2006 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 342/1 |
KOMISIJOS SPRENDIMAS
2006 m. lapkričio 7 d.
dėl Europos greitųjų geležinkelių sistemos kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemiui taikomos techninės sąveikos specifikacijos ir keičiantis 2006 m. kovo 28 d. Sprendimo 2006/679/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemiui taikomos techninės sąveikos specifikacijos A priedą
(pranešta dokumentu Nr. C(2006) 5211)
(Tekstas svarbus EEE)
(2006/860/EB)
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 1996 m. liepos 23 d. Tarybos direktyvą 96/48/EB dėl transeuropinės geležinkelių sistemos sąveikos (1), ypač jos 6 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdama į 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/16/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos (2), ypač jos 6 straipsnio 1 dalį,
kadangi:
(1) |
Pagal Direktyvos 96/48/EB 2 straipsnio c dalį ir II priedą transeuropinė greitųjų geležinkelių sistema skirstoma į struktūrinius arba eksploatavimo posistemius, įskaitant kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemį. |
(2) |
Komisijos sprendime 2002/731/EB (3) nustatoma pirmoji Europos greitųjų geležinkelių sistemos kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemiui taikoma techninės sąveikos specifikacija (toliau – TSS); |
(3) |
Komisijos sprendime 2004/447/EB atnaujinama TSS, pridėta prie Komisijos sprendimo 2002/731/EB priedo; |
(4) |
Minėtąją pirmą TSS būtina iš naujo persvarstyti atsižvelgiant į technikos pažangą ir patirtį, įgytą įgyvendinant tą TSS. |
(5) |
Pagal Direktyvos 96/48/EB 6 straipsnio 1 dalį ir Direktyvą 2001/16/EB Europos geležinkelių sąveikos asociacijai (AEIF), t. y. jungtinei reprezentacinei grupei, buvo suteikti įgaliojimai persvarstyti ir keisti pirmąją TSS. |
(6) |
Komisijos sprendime 2006/679/EB nustatoma transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemiui taikoma techninės sąveikos specifikacija; |
(7) |
TSS, pridėtos prie Komisijos sprendimo 2006/679/EB (4), A priede buvo pateiktos klaidingos nuorodos ir dėl to minėtas priedas turėtų būti pakeistas TSS, pridėtos prie šio sprendimo, A priedu; |
(8) |
TSS, pridėtos prie Komisijos sprendimo 2006/679/EB, 7.4.2.3 skirsnis turėtų būti atnaujintas siekiant išsamiau atsižvelgti į specialią padėtį, į kurią patenka 1520 mm vėžės pločio geležinkeliais važinėjantys lokomotyvai ir traukiniai, kaip apibūdinta prie šio sprendimo pridėtos TSS 7.5.2.3 punkte. |
(9) |
Persvarstytą TSS projektą išnagrinėjo pagal Direktyvą 96/48/EB įsteigtas komitetas. |
(10) |
Minėta TSS tam tikromis sąlygomis turėtų būti taikoma naujai arba modernizuotai ir rekonstruotai infrastruktūrai. |
(11) |
Pirmoji TSS, skirta „kontrolės, valdymo ir signalizavimo“ posistemiui, įsigaliojo 2002 m. Atsižvelgiant į galiojančius sutartyje numatytus įsipareigojimus naujiems „kontrolės, valdymo ir signalizavimo“ posistemiams arba sąveikos sudedamosioms dalims ar jų rekonstruotoms arba modernizuotoms dalims turėtų būti taikoma atitikties vertinimo procedūra pagal šios pirmosios TSS nuostatas. Be to, pirmoji TSS ir toliau turėtų būti taikoma atliekant techninę priežiūrą, keičiant posistemio ir sąveikos sudedamųjų dalių, kurias buvo leista naudoti pagal pirmąją TSS, komponentus (jeigu keitimas susijęs su technine priežiūra). Dėl to Sprendimas 2002/731/EB turėtų būti ir toliau taikomas įgyvendinant projektus, kuriuos buvo leista įgyvendinti pagal prie minėto sprendimo pridėtą TSS, naujų, rekonstruojamų arba modernizuojamų eksploatuojamų geležinkelio linijų projektams, kuriuos rengiant yra gerokai pasistūmėta į priekį ar dėl kurių yra sudaryta sutartis, vykdoma nuo pranešimo apie šį sprendimą dienos. |
(12) |
Valstybės narės, siekdamos nustatyti, kiek pirmosios TSS taikymo sritis skiriasi nuo šio sprendimo priede pateikiamos naujos TSS taikymo srities, ne vėliau nei po šešių mėnesių nuo šio sprendimo taikymo dienos turėtų pranešti išsamų posistemių ir sąveikos sudedamųjų dalių, kurioms ir toliau taikoma pirmoji TSS, sąrašą. |
(13) |
Pagal šią TSS neturėtų būti reikalaujama naudoti konkrečias technologijas ar techninius sprendimus, išskyrus tuos atvejus, kai toks taikymas yra tikrai reikalingas transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikai užtikrinti. |
(14) |
Pagal šią TSS sąveikos sudedamąsias dalis, jų net nesertifikavus, tam tikrą laiką leidžiama naudoti posistemiuose, jeigu laikomasi tam tikrų sąlygų. |
(15) |
Dabartinė šios TSS versija tik iš dalies atitinka esminius reikalavimus. Pagal Direktyvos 96/48/EB 17 straipsnį techniniai aspektai, kurie nėra aptariami, šios TSS G priede laikomi „neišspręstais klausimais“. Pagal Direktyvos 96/48/EB 16 straipsnio 3 dalį valstybės narės Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pateikia nacionalinių techninių taisyklių, kurios taikomos „neišspręstiems klausimams“, ir procedūrų, naudotinų tų taisyklių atitikčiai įvertinti, sąrašą. |
(16) |
Valstybės narės, jei tai šios TSS 7 skyriuje aprašyti specifiniai atvejai, Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša apie procedūras, naudotinas atitikčiai įvertinti. |
(17) |
TSS nurodomi etapai, kurios reikia užbaigti siekiant užtikrinti laipsnišką perėjimą iš šiandieninės į galutinę padėtį, t. y. tą laiką, kai TSS reikalavimų laikymasis būtų įprastas dalykas; |
(18) |
Valstybės narės, siekdamos minėto tikslo, turi parengti nacionalinį TSS įgyvendinimo planą; |
(19) |
Pereinant prie A klasės įdiegtinos įrangos, kaip apibrėžiama TSS, nacionaliniu lygiu privaloma imtis atitinkamų priemonių, siekiant palengvinti minėtą perėjimą ir ypatingas dėmesys turi būti skiriamas išoriniams specialiesiems perdavimo moduliams, kurie skirti nacionalinei B klasės valdymo ir signalizavimo įrangai. |
(20) |
Šio sprendimo nuostatos atitinka pagal Tarybos direktyvos 96/48/EB 21 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Komisija šiuo sprendimu priima techninės sąveikos specifikaciją („TSS“), taikomą transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos „kontrolės, valdymo ir signalizavimo“ posistemiui. TSS nustatoma šio sprendimo priede.
2 straipsnis
Ši TSS taikoma visiems naujiems, modernizuotiems arba rekonstruotiems geležinkelių riedmenims ar transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos geležinkelių linijoms kaip apibrėžta Direktyvos 96/48/EB I priede.
3 straipsnis
1. Jei tai TSS B priede nurodoma įranga ir tie klausimai, kurie TSS G priede priskiriami „neišspręstiems klausimams“, sąlygos, kurių turi būti laikomasi tikrinant Direktyvos 96/48/EB 16 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą sąveiką – tai taikytinos techninės taisyklės, kurios naudojamos valstybėje narėje, leidusioje pradėti eksploatuoti posistemius, kuriems taikomas šis sprendimas.
2. Kiekviena valstybė narė kitoms valstybėms narėms ir Komisijai per šešis mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą praneša:
a) |
šio straipsnio 1 dalyje minėtų taikomų techninių taisyklių sąrašą; |
b) |
atitikties įvertinimo ir tikrinimo procedūras, taikytinas atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje nurodytų taikomų techninių taisyklių taikymą; |
c) |
institucijas, kurias ji paskiria toms atitikties įvertinimo ir tikrinimo procedūroms atlikti. |
4 straipsnis
Jei tai klausimai, kurie TSS 7 skyriuje priskiriami „specifiniams atvejams“, atitikties vertinimo procedūros – tai valstybėse narėse taikomos atitikties vertinimo procedūros. Kiekviena valstybė narė kitoms valstybėms narėms ir Komisijai per šešis mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą praneša:
a) |
atitikties įvertinimo ir tikrinimo procedūras, taikytinas atsižvelgiant į šių taisyklių taikymą; |
b) |
institucijas, kurias ji paskiria toms atitikties įvertinimo ir tikrinimo procedūroms atlikti. |
5 straipsnis
Techninės sąveikos specifikacijoje yra numatomas pereinamasis laikotarpis, per kurį galima vertinti atitiktį ir sertifikuoti sąveikos sudedamąsias dalis, kai atitikties vertinimas ir sąveikos sudedamųjų dalių sertifikavimas yra posistemio dalis. Valstybės narės per minėtą laikotarpį Komisijai praneša, kurios sąveikos sudedamosios dalys minėtu būdu buvo įvertintos siekiant, kad sąveikos sudedamųjų dalių rinka būtų atidžiai stebima ir kad būtų imamasi priemonių jos sklandžiam funkcionavimui užtikrinti.
6 straipsnis
Šiuo sprendimu panaikinamas Sprendimas 2002/731/EB. Vis dėlto minėto sprendimo nuostatos turi būti ir toliau taikomos įgyvendinant projektus, kuriuos buvo leista įgyvendinti pagal prie Sprendimo 2002/731/EB pridėtą TSS ir naujų, rekonstruojamų arba modernizuojamų eksploatuojamų geležinkelių linijų projektams, kuriuos rengiant yra gerokai pasistūmėta į priekį ar dėl kurių yra sudaryta sutartis, vykdoma nuo pranešimo apie šį sprendimą dienos.
Valstybės narės išsamų posistemių ir sąveikos sudedamųjų dalių, kurioms ir toliau taikomos Sprendimo 2002/731/EB nuostatos, sąrašą Komisijai pateikia ne vėliau nei po šešių mėnesių nuo šio sprendimo taikymo dienos.
7 straipsnis
Valstybės narės parengia nacionalinį TSS įgyvendinimo planą pagal priedo 7 skyriuje nustatytus kriterijus.
Valstybės narės minėtą įgyvendinimo planą kitoms valstybėms narėms ir Komisijai perduoda ne vėliau nei po šešių mėnesių nuo šio sprendimo taikymo dienos.
Komisija, remdamasi šiais nacionaliniais planais, parengia ES Generalinį planą laikydamasi priedo 7 skyriuje nustatytų principų.
8 straipsnis
Valstybės narės užtikrina, kad TSS B priede nurodytų valstybių narių eksploatuojamos B klasės įrangos ir jos sąsajų funkcionalumas būtų užtikrinamas taip, kaip yra nustatyta šiuo metu, siekiant mažinti minėtos įrangos su sauga susijusius trūkumus (išskyrus tuos modifikavimus, kuriuos privaloma atlikti).
Valstybės narės apie savo senąją įrangą pateikia tokią informaciją, kokią privaloma teikti kuriant ir saugos atžvilgiu sertifikuojant aparatūrą, užtikrinančią TSS A priede apibrėžtos A klasės įrangos sąveiką su valstybių narių senosiomis B klasės priemonėmis.
9 straipsnis
Prie 2006 m. kovo 28 d. Komisijos Sprendimo 2006/679/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemio pridėtos TSS A priedas keičiamas prie šio sprendimo pridėtos TSS A priedu. Prie 2006 m. kovo 28 d. Komisijos sprendimo 2006/679/EB pridėtos TSS 7.4.3.2 skirsnis keičiamas prie šio sprendimo pridėtos TSS 7.5.2.3 skirsniu.
10 straipsnis
Šis sprendimas pradedamas taikyti nuo jo paskelbimo dienos.
11 straipsnis
Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje, 2006 m. lapkričio 7 d.
Komisijos vardu
Jacques BARROT
Komisijos pirmininko pavaduotojas
(1) OL L 235, 1996 9 17, p. 6.
(2) OL L 110, 2001 4 20, p. 1; Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB (OL L 164, 2004 4 30, p. 114).
(3) OL L 245, 2002 9 12, p. 37, sprendimas su pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 2004/447/EB, OL L 193, 2004 6 1, p. 53
(4) OL L 284, 2006 10 16, p. 1
PRIEDAS
1. ĮVADAS
1.1. Techninė taikymo sritis
Ši TSS yra skirta kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemiui ir tam tikrai transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos techninės priežiūros posistemio daliai. Šie posistemiai įtraukti į Direktyvos 96/48/EB II priedo 1 dalyje pateikiamą sąrašą.
Išsamesnė informacija apie kontrolės ir valdymo posistemį pateikiama 2 skyriuje (posistemio apibrėžtis ir taikymo sritis).
1.2. Geografinė taikymo sritis
Šios TSS geografinė taikymo sritis – tai Direktyvos 96/48/EB I priede aprašyta transeuropinės greitųjų geležinkelių sistema.
1.3. Šios TSS turinys
Pagal Direktyvos 96/48/EB 5 straipsnio 3 dalį šioje TSS:
(a) |
nurodoma numatoma TSS taikymo sritis (tam tikra tinklo dalis arba geležinkelio riedmenys, nurodyti direktyvos I priede; direktyvos II priede nurodytas posistemis arba posistemio dalis) – 2 skyrius (Posistemio apibrėžtis ir taikymo sritis); |
(b) |
nustatomi esminiai kontrolės ir valdymo posistemio reikalavimai ir jo sąsajos su kitais posistemiais – 3 skyrius (Esminiai kontrolės ir valdymo posistemio reikalavimai); |
(c) |
nustatomi funkciniai ir techniniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti posistemis, ir jo sąsajos su kitais posistemiais. Jeigu būtina, šie reikalavimai gali skirtis atsižvelgiant į posistemio naudojimą, pvz., priklausomai nuo direktyvos I priede nustatytų geležinkelio linijos, transporto mazgo ir (arba) geležinkelių riedmenų kategorijos – 4 skyrius (Posistemio aprašymas); |
(d) |
nustato sąveikos sudedamąsias dalis ir sąsajas, kurioms taikomos Europos specifikacijos, įskaitant Europos standartus, kurie yra būtini Europos greitųjų geležinkelių sistemos sąveikai užtikrinti – 5 skyrius (Sąveikos sudedamosios dalys); |
(e) |
nurodo kiekvienu svarstomu atveju taikomas atitikties arba tinkamumo naudoti vertinimo procedūras. Visų pirmiausia TSS pateikiami Sprendime 93/465/EEB apibrėžti moduliai arba, jeigu reikia, specialios procedūros, taikytinos įvertinant sąveikos sudedamųjų dalių atitiktį arba jų tinkamumą naudoti ir posistemių „EB“ patikrai – 6 skyrius (Sudedamųjų dalių atitikties ir (arba) jų tinkamumo naudoti vertinimas ir posistemio patikra); |
(f) |
nurodoma TSS įgyvendinimo strategija. Visų pirma reikia nurodyti etapus, kurie turi būti užbaigti, kad iš esamos padėties būtų galima laipsniškai pereiti į galutinę padėtį, kurioje TSS reikalavimų laikymasis būtų įprastas dalykas – 7 skyrius (kontrolei ir valdymui skirtos TSS įgyvendinimas): |
(g) |
nurodoma atitinkamų darbuotojų profesinė kvalifikacija bei profesinės sveikatos ir darbo saugos sąlygos, kurios reikalingos minėtiems posistemiams eksploatuoti ir techniškai prižiūrėti, taip pat TSS specifikacijoms įgyvendinti – 4 skyrius (Posistemio aprašymas). |
Be to, galima numatyti nuostatą, skirtą visų techninės sąveikos specifikacijų specialiems atvejams; jie yra nurodomi 7 skyriuje (Kontrolės ir valdymo TSS įgyvendinimas).
Galiausiai šioje TSS, 4 skyriuje (Posistemio aprašymas) taip pat pateikiamos 1.1 (Techninė taikymo sritis) ir 1.2 (Geografinė taikymo sritis) skirsniuose nustatą taikymo sritį atitinkančios eksploatavimo ir techninės priežiūros taisyklės.
2. POSISTEMIO APIBRĖŽTIS IR TAIKYMO SRITIS
2.1. Bendrosios pastabos
Kontrolės ir valdymo posistemis – tai funkcijų visuma ir jų įgyvendinimas, užtikrinantis saugų traukinių eismą.
Tų kontrolės ir valdymo posistemio dalių, kurios yra svarbios sąveikai užtikrinti ir kurioms dėl to taikoma EB patikros deklaracija, esminiai reikalavimai nustatomi kontrolės ir valdymo posistemio techninės sąveikos specifikacijoje.
Su transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sudedamųjų dalių sąveika susijusios kontrolės ir valdymo posistemio ypatybės apibrėžiamos:
1. |
FUNKCIJOMIS – jos yra esminės užtikrinant patikimą geležinkelių transporto eismo valdymą ir yra esminės atliekant eksploatavimą, įskaitant būtinąsias nevisaverčio eksploatavimo sąlygomis (1); |
2. |
SĄSAJOMIS. |
3. |
EKSPLOATACINIŲ PARAMETRŲ lygmeniu, kuris reikalingas esminiams reikalavimams įvykdyti. |
Šių funkcijų specifikacija, sąsajos ir eksploataciniai parametrai yra pateikiami 4 skyriuje (Posistemio aprašymas), kuriame pateikiamos nuorodos į reikiamus standartus.
2.2. Apžvalga
Transeuropinės greitųjų geležinkelių tinklo sudedamųjų dalių sąveika iš dalies priklauso nuo geležinkelio riedmenyje esančios kontrolės ir valdymo įrangos tinkamumo veikti kartu su tame tinkle sumontuota įvairia geležinkelio kelio įranga.
Atsižvelgiant į geležinkelių riedmenų įrangos judrumą kontrolės ir valdymo posistemis yra skirstomas į dvi dalis: geležinkelių riedmenų įrangą ir geležinkelio kelio įrangą (žr. D priedą).
2.2.1. Sąveika
Šioje TSS apibrėžiamos techninei sąveikai užtikrinti reikalingos funkcijos, sąsajos ir eksploataciniai parametrai. Techninė sąveika – būtina eksploatacinės sąveikos sąlyga, kurios laikantis riedmenų važiavimas grindžiamas nuolatiniu informacijos pateikimu mašinisto kabinos displėjuje ir vyksta pagal transeuropiniam greitųjų geležinkelių tinklui nustatytus suvienodintus eksploatavimo reikalavimus. Be to, šioje specifikacijoje yra aprašomos funkcijos, kurios reikalingos eksploatacinei sąveikai užtikrinti (žr. 4.3.1 skirsnį Sąsaja su Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiu).
2.2.2. Kontrolės ir valdymo įrangos klasės
Kontrolės ir valdymo posistemį galima suskirstyti į dvi traukinio saugos, radijo ryšio, įkaitusių ašidėžių aptikimo įtaiso (ĮAAĮ) ir traukinio aptikimo rangos klases:
A klasė: |
Suvienodinta kontrolės ir valdymo sistema. |
B klasė: |
Kontrolės ir valdymo įranga bei taikmenys, eksploatuoti iki Direktyvos 96/48/EB įsigaliojimo – tai tik B priede išvardytoji įranga ir taikmenys. |
Siekiant užtikrinti sąveiką geležinkelių riedmenų kontrolės ir valdymo įranga turi būti sudaryta iš:
— |
A klasės radijo ryšio ir duomenų perdavimo sąsajų su infrastruktūra, jeigu eksploatuojama A klasės infrastruktūra, |
— |
B klasės radijo ryšio ir duomenų perdavimo sąsajos su infrastruktūra, jeigu eksploatuojama B klasės infrastruktūra. Jei tai signalizavimo duomenys, sąveiką galima užtikrinti specialiu perdavimo moduliu (SPM), leidžiančiu geležinkelių riedmenų A klasės įrangą eksploatuoti riedmeniui važiuojant geležinkelio linijomis, prie kurių geležinkelio kelio sumontuota B klasės įranga, naudojanti B klasės duomenis. Geležinkelių riedmenų A klasės įrangos sąsaja su SPM yra apibrėžta šioje TSS. |
Valstybės narės atsakingos už tai, kad būtų užtikrinta, jog B klasės įranga per visą jos eksploatavimo trukmę būtų tinkamos naudoti; ypač jeigu tos specifikacijos būtų kaip nors keičiamos, tie pokyčiai neturi kliudyti užtikrinti sąveikos.
2.2.3. Taikymo lygiai ERTMS ir (arba) ETCS
Šioje TSS nurodytomis sąsajomis nustatomos priemonės duomenims perduoti į traukinius ir kartais – iš traukinių. A klasės specifikacijomis, į kurias daroma nuoroda šioje TSS, yra numatomos galimybės rengiant projektą pasirinkti tų specifikacijų reikalavimus atitinkančias perdavimo priemones. Apibrėžiami trys taikymo lygiai:
1 lygis: |
Duomenys perduodami taškinio perdavimo įranga (t. y. „Eurobalise“ įranga) ir tam tikrais atvejais – pusiau nepertraukiama perdavimo įranga („Euroloop“ įranga arba informacijos atnaujinimas radijo ryšio priemonėmis). Traukinys aptinkamas geležinkelio kelio įranga – paprastai bėgių grandinėmis arba ašių skaitikliais. Signalizavimo informacija mašinistui perduodama geležinkelių riedmenų mašinisto kabinos įranga ir, šis antrasis reikalavimas nėra privalomas, prie geležinkelio kelio sumontuotos įrangos siunčiamais signalais. |
2 lygis: |
Duomenys nenutrūkstamai siunčiami duomenų perdavimo radijo ryšio priemonėmis (Pasaulinė geležinkelio judriojo ryšio sistema, toliau – PGJRS). Atliekant tam tikras funkcijas radijo ryšiu perduodamą informaciją būtina papildyti taškinio perdavimo („Eurobalise“ įranga) įranga. Traukinys aptinkamas geležinkelio kelio įranga – paprastai bėgių grandinėmis arba ašių skaitikliais. Signalizavimo informacija mašinistui perduodama geležinkelių riedmenų mašinisto kabinos įranga ir, šis antrasis reikalavimas nėra privalomas, prie geležinkelio kelio sumontuotos įrangos siunčiamais signalais. |
3 lygis: |
Duomenys nenutrūkstamai siunčiami duomenų perdavimo radijo ryšio priemonėmis (PGJRS). Atliekant tam tikras funkcijas radijo ryšiu perduodamą informaciją būtina papildyti taškinio perdavimo („Eurobalise“ įranga) įranga. Traukinys aptinkamas geležinkelių riedmenų įranga, siunčiančia pranešimus geležinkelio kelio kontrolės ir valdymo įrangai. Signalizavimo informacija mašinistui perduodama geležinkelių riedmenų mašinisto kabinos įranga. |
Šios TSS reikalavimai galioja visiems taikymo lygiams. Įgyvendinimas yra aptariamas 7 skyriuje (Kontrolės ir valdymo TSS įgyvendinimas). Traukinys, kuriame įtaisyta A klasės įranga, jei tai yra tam tikras taikymo lygis, turi būti tinkamas eksploatuoti tuo taikymo lygiu ir visais kitais žemesniais lygiais.
2.2.4. Infrastruktūros tinklo ribos
Gretimų infrastruktūrų vietinės geležinkelio kelio kontrolės ir valdymo įrangos techninės sąsajos neturi trukdyti ribas tarp jų kertantiems traukiniams važiuoti be sustojimų.
Bet kokiam greitajam arba paprastajam traukiniui su pagal atitinkamą TSS įmontuota A klasės įranga, dėl kurios nors vienos iš abiejų TSS, iš karto, kai tik buvo atlikta kryžminė sąveikos patikra to traukinio riedmenų registro ir to maršruto infrastruktūros registro atžvilgiu, turi būti nustota taikyti apribojimus važiuoti transeuropiniu greitųjų arba paprastųjų geležinkelių maršrutu, kuriam naudojama infrastruktūra su pagal atitinkamą TSS įrengta A klasės geležinkelio kelio įranga.
3. ESMINIAI KONTROLĖS IR VALDYMO POSISTEMIO REIKALAVIMAI
3.1. Bendrosios pastabos
Sąveikos direktyvos 96/48/EB 4 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad transeuropinė greitųjų geležinkelių sistema, posistemiai ir sąveikos sudedamosios dalys, įskaitant sąsajas, atitiktų direktyvos III priedo bendrosiose sąlygose nustatytus esminius reikalavimus. Esminiai reikalavimai – tai:
— |
Sauga. |
— |
Patikimumas ir parengtis. |
— |
Sveikata. |
— |
Aplinkosauga. |
— |
Techninis suderinamumas. |
Direktyva numato, kad esminius reikalavimus galima taikyti visai transeuropinei greitųjų geležinkelių sistemai arba jie gali būti būdingi kiekvienam posistemiui ir jo sudedamosioms sąveikos dalims.
Toliau esminiai reikalavimai apžvelgiami iš eilės. Už B klasės įrangos reikalavimus yra atsakinga atitinkama valstybė narė.
3.2. Specifiniai kontrolės ir valdymo posistemio aspektai
3.2.1. Saugumas
Kiekvienu projektu, kuriam taikoma ši specifikacija, turi būti įgyvendinamos priemonės, reikalingos siekiant įrodyti, kad taikant kontrolės ir valdymo posistemį galinčio nutikti incidento rizikos lygis nėra didesnis už būtinąjį teikiant paslaugas. Kad sprendimai, skirti saugai užtikrinti, nekeltų pavojaus sąveikai, turi būti laikomasi 4.2.1 skirsnyje („Sąveikai svarbios kontrolės ir valdymo saugos charakteristikos“) apibrėžto pagrindinio parametro reikalavimų.
Jei tai yra A klasės įranga (ERTMS/ETCS), iškelti bendrieji posistemio saugos tikslai proporcingai paskirstomi tarp geležinkelių riedmenų įrangos ir geležinkelio kelio įrangos. Išsamūs reikalavimai yra nurodyti 4.2.1 skirsnyje („Sąveikai svarbios kontrolės ir valdymo saugos charakteristikos“), kuriame apibrėžiamas pagrindinis parametras. Šio saugos reikalavimo turi būti laikomasi kartu su parengties reikalavimais, kaip apibrėžta 3.2.2 skirsnyje (Patikimumas ir parengtis).
Jei tai greitajam geležinkeliui eksploatuoti naudojama B klasės įranga, atitinkama valstybė narė (nustatyta B priede) yra atsakinga už tai, kad:
— |
būtų užtikrinta B klasės įrangos projekto atitiktis nacionaliniams saugos tikslams, |
— |
taikant B klasės įrangą būtų atsižvelgiama į nacionalinius saugos tikslus, |
— |
būtų nustatyti saugūs eksploataciniai parametrai ir B klasės įrangos naudojimo sąlygos (įskaitant, tačiau ne vien tik, techninę priežiūrą ir eksploatavimą nevisaverčių veikimo režimų sąlygomis). |
3.2.2. Patikimumas ir parengtis
(a) |
Jei tai yra A klasės įranga, iškelti bendrieji posistemio patikimumo ir parengties tikslai proporcingai paskirstomi tarp sumontuotos geležinkelio riedmenyje ir geležinkelio kelio įrangos. Išsamūs reikalavimai yra nurodyti 4.2.1 skirsnyje („Sąveikai svarbios kontrolės ir valdymo saugos charakteristikos“), kuriame apibrėžiamas pagrindinis parametras. |
(b) |
Visos kontrolės ir valdymo posistemį sudarančios įrangos techninės priežiūros organizavimo kokybė turi užtikrinti, kad rizikos lygis būtų kontroliuojamas atsižvelgiant į sudedamųjų dalių amžių ir susidėvėjimą. Techninės priežiūros kokybė turi užtikrinti, kad vykdant tas veiklas, nebūtų pažeidžiama sauga. Žr. 4.5 skirsnį (Techninės priežiūros taisyklės). |
3.2.3. Sveikata
Pagal Europos teisės aktus ir juos atitinkančius nacionalinius teisės aktus turi būti imamasi atsargumo priemonių, siekiant užtikrinti, kad naudojamos medžiagos ir kontrolės ir valdymo sistemų posistemių konstrukcija nekeltų pavojaus prieigą prie jų turinčių asmenų sveikatai.
3.2.4. Aplinkosauga
Pagal Europos teisės aktus ir juos atitinkančius nacionalinius teisės aktus:
— |
Kontrolės ir valdymo įranga, jeigu ji būtų veikiama pernelyg didele šiluma arba ugnimi, neturi viršyti aplinkai žalingų išmetamų garų arba dujų kiekio ribų. |
— |
Kontrolės ir valdymo įranga turi būti be medžiagų, kurios, jeigu būtų naudojamos įprastu būdu, galėtų ypač užteršti aplinką. |
— |
Kontrolės ir valdymo įrangai taikomi galiojantys Europos teisės aktai, nustatantys elektromagnetinių trukdžių spinduliavimo išilgai geležinkelio kelio užimamos žemės ribų ir jautrumo tiems trukdžiams apribojimus. |
— |
Kontrolės ir valdymo įranga turi atitikti galiojančius triukšmingumui skirtus teisės aktus; |
— |
Kontrolės ir valdymo įranga neturi sukelti neleistino dydžio vibracijos, kuri galėtų kelti pavojų infrastruktūros vientisumui (kai infrastruktūra yra tinkamai prižiūrėta techniniu atžvilgiu). |
3.2.5. Techninis suderinamumas
Techninis suderinamumas – tai sąveikai užtikrinti būtinos funkcijos, sąsajos ir eksploatacinės charakteristikos.
Techninio suderinamumo reikalavimai yra suskirstyti į tris kategorijas: Pirmosios kategorijos reikalavimai:
— |
nustato bendruosius sąveiką užtikrinančius techninius reikalavimus, numatančius aplinkos sąlygas, vidinį elektromagnetinį suderinamumą (toliau – VEMS) neperžengiant geležinkelio kelio ribų ir montavimą. Tie suderinamumo reikalavimai yra apibrėžiami šiame skyriuje. |
— |
Antrosios kategorijos reikalavimai: nustato, kaip turi būti taikomas ir kokias funkcijas turi atlikti kontrolės ir valdymo posistemis, kad būtų užtikrinta sąveika. Ši kategorija yra apibrėžta 4 skyriuje. |
— |
Trečiosios kategorijos reikalavimai: aprašo, kaip turi būti eksploatuojamas kontrolės ir valdymo posistemis, kad būtų užtikrinta sąveika. Ši kategorija yra apibrėžta 4 skyriuje. |
3.2.5.1. Techninis suderinamumas
3.2.5.1.1 Fizinės aplinkos sąlygos
Sistemas, atitinkančias A klasės įrangos reikalavimus, turi būti įmanoma eksploatuoti transeuropinio greitųjų geležinkelių tinklo atitinkamų ruožų klimato ir fizinėmis sąlygomis. Apie sąsajas su geležinkelio riedmenimis žr. 4.3.2.5 skirsnį (Fizinės aplinkos sąlygos).
Sistemos, atitinkančios B klasės įrangos reikalavimus, turi atitikti bent fizines aplinkos specifikacijas, kurios taikomos atitinkamai B klasės įrangai, siekiant, kad ji būtų tinkama eksploatuoti atitinkamų transeuropinių greitųjų geležinkelių linijų klimato ir fizinėmis sąlygomis.
3.2.5.1.2 Geležinkelio vidinis elektromagnetinis suderinamumas
Pagrindinis parametras yra aprašytas 4.2.12 skirsnyje (Elektromagnetinis suderinamumas). Apie sąsajas su geležinkelio riedmenimis žr. 4.3.2.6 skirsnį (Elektromagnetinis suderinamumas), o apie sąsajas su energijos tiekimo sistema – 4.3.4.1 skirsnį (Elektromagnetinis suderinamumas).
3.2.5.2. Kontrolės ir valdymo posistemių suderinamumas
4 skyriuje kartu su A ir B priedais yra nustatomi kontrolės ir valdymo posistemio sąveikos reikalavimai.
Be to, ši TSS kartu su transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos kontrolės ir valdymo posistemio TSS užtikrina, kiek tai taikoma kontrolės ir valdymo posistemiui, techninę transeuropinės greitųjų geležinkelių ir paprastųjų geležinkelių sistemų, jeigu jose abiejose yra sumontuota A klasės įranga, sąveiką.
4. POSISTEMIO APIBŪDINIMAS
4.1. Įžanga
Transeuropinė greitųjų geležinkelių sistema, kuriai taikoma Direktyva 96/48/EB ir kurios sudedamoji dalis yra kontrolės ir valdymo posistemis – tai vientisa sistema, kurios nuoseklumas turi būti patikrintas. Visų pirma turi būti patikrintas posistemio nuoseklumas atsižvelgiant į jo specifikacijas, jo sąsajų suderinimas su sistema, į kurią jis yra integruotas, bei eksploatavimo ir techninės priežiūros taisyklės.
Atsižvelgiant į visus atitinkamus esminius reikalavimus, kontrolės ir valdymo posistemis apibūdinamas šiais pagrindiniais parametrais:
— |
sąveikai svarbios kontrolės ir valdymo saugos charakteristikomis (4.2.1 skirsnis) |
— |
geležinkelių riedmenų ETCS įrangos funkcionalumu (4.2.2 skirsnis) |
— |
geležinkelio kelio ETCS įrangos funkcionalumu (4.2.3 skirsnis) |
— |
EIRENE (Europinio integruotojo patobulinto radijo ryšio tinklo) įrangos funkcijomis (4.2.4 skirsnis) |
— |
ETCS ir EIRENE oro tarpo sąsajomis (4.2.5 skirsnis) |
— |
geležinkelių riedmenų įrangos vidinėmis sąsajomis su kontrolės ir valdymo posistemiu (4.2.6 skirsnis) |
— |
geležinkelio kelio įrangos vidinėmis sąsajomis su kontrolės ir valdymo posistemiu (4.2.7 skirsnis) |
— |
Raktų paskirstymu (4.2.8 skirsnis) |
— |
ETCS identifikatorių tvarkymu (4.2.9 skirsnis) |
— |
ĮAAĮ (įkaitusių ašidėžių aptikimo įtaisu) (4.2.10 skirsnis) |
— |
suderinamumu su geležinkelio kelio traukinio aptikimo įranga (4.2.11 skirsnis) |
— |
elektromagnetiniu suderinamumu (4.2.12 skirsnis) |
— |
ETCS įrangos ir mašinisto sietuvas su mašina (MMS) (4.2.13 skirsnis) |
— |
EIRENE įrangos ir mašinisto sietuvas su mašina (4.2.14 skirsnis) |
— |
sąsaja su duomenų, skirtų reguliavimo tikslams, įrašymo įranga (4.2.15 skirsnis) |
— |
geležinkelio kelio kontrolės ir valdymo objektų matomumas (4.2.16 skirsnis) |
Skirsnių reikalavimai
— |
4.2.10 skirsnis (ĮAAĮ (įkaitusių ašidėžių aptikimo įtaisas)), |
— |
4.2.11 skirsnis (suderinamumas su geležinkelio kelio traukinio aptikimo įranga), |
— |
4.2.12 skirsnis (elektromagnetinis suderinamumas), |
— |
4.2.16 skirsnis (geležinkelio kelio kontrolės ir valdymo objektų matomumas) |
taikomi visuomet, neatsižvelgiant į įrangos klasę.
Visi kiti 4.2 skirsnio (Funkciniai ir techniniai posistemio reikalavimai) reikalavimai visada taikomi tik A klasės įrangai. Už B klasės įrangos reikalavimus yra atsakinga atitinkama valstybė narė. B priede pateiktos B klasės įrangos charakteristikos ir išvardytos atsakingos valstybės narės.
SPM, leidžiančiam geležinkelių riedmenų A klasės įrangą eksploatuoti su B klasės infrastruktūra, yra taikomi B klasės reikalavimai.
Sąveikai užtikrinti neprivaloma viso kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemio visų funkcijų sunorminti. 4 skyriuje aptariamos automatinės traukinio saugos ir automatinės traukinio kontrolės sistemų funkcionalumas – tai:
— |
standartinės geležinkelių riedmenų įrangos funkcijos, užtikrinančios, kad kiekvienas traukinys iš geležinkelio kelio perduodamus duomenis apdorotų numatytu būdu. |
— |
standartinės geležinkelio kelio įrangos funkcijos, leidžiančios nuskaityti nacionalinės blokavimo ir signalizavimo įrangos duomenis ir tuos duomenis paversti sunormintais pranešimais, kurie perduodami į traukinius, |
— |
standartinės sąsajos, užtikrinančios pranešimų perdavimą iš geležinkelio kelio įrangos į traukinį ir atvirkščiai, |
Kontrolės ir valdymo funkcijos skirstomos į kategorijas, nurodančias, pvz., ar jos yra neprivalomos, ar privalomas. Kategorijos yra apibrėžtos A priedo 1 rodyklėje ir A priedo 32 rodyklėje, o funkcijų klasifikacija yra pateikta jų tekste.
A priedo 3 rodyklėje yra pateiktas ETCS terminų ir apibrėžčių, vartojamų A priede nurodytose specifikacijose, žodynėlis.
Atsižvelgiant į 3 skyriuje nurodytus esminius reikalavimus, kontrolės ir valdymo posistemio funkciniai ir techniniai reikalavimai yra tokie:
4.2. Funkciniai ir techniniai posistemio reikalavimai
4.2.1. Sąveikai svarbios kontrolės ir valdymo posistemio saugos charakteristikos
Šiuo pagrindiniu parametru apibūdinami saugos reikalavimai geležinkelių riedmenų ERTMS ir (arba) ETCS įrangai ir saugos reikalavimai geležinkelio kelio įrangai.
Darant nuorodą į esminį reikalavimą „sauga“ (žr. 3.2.1 skirsnį, Sauga), šis pagrindinis parametras nustato privalomus sąveikos reikalavimus:
— |
siekiant užtikrinti, kad sprendimai eismo saugai užtikrinti nekeltų pavojaus sąveikos reikalavimų vykdymui, turi būti laikomasi A priedo 47 rodyklės. |
— |
Jei tai yra dalis, užtikrinanti kokios nors geležinkelio riedmens arba geležinkelio kelio įrangos saugą, ETCS įrangai nustatomas šis pirmo arba antro lygio (2) saugos reikalavimas: 10-9/h leidžiamasis gedimų dažnis (LGD) (jei tai yra atsitiktiniai gedimai), atitinkantis ketvirtą saugos integruotumo lygį. Išsamūs reikalavimai A klasės įrangai pateikiami A priedo 27 rodyklėje. Jei teikiant paslaugas užtikrinama privaloma eismo sauga, galima taikyti ne tokius griežtus su geležinkelio kelio įrangos LGD dydžiais susijusius eismo saugos reikalavimus. |
— |
Turi būti laikomasi A priedo 28 rodyklėje nustatytų patikimumo ir parengties reikalavimų. |
4.2.2. Geležinkelių riedmenų ETCS įrangos funkcijos
Šiuo pagrindiniu parametru apibūdinamas geležinkelio riedmens ETCS įrangos funkcionalumas. Jis apima visas funkcijas, kurių reikia traukiniui saugiai eksploatuoti. Funkcijų vykdymo reikalavimai turi atitikti nustatytuosius A priedo 14 ir 19 rodyklėse. Šios funkcijos vykdomos pagal A priedo 1, 2, 4, 13, 15, 53 rodykles ir toliau nurodytas technines specifikacijas.
— |
Ryšys su geležinkelio kelio kontrolės ir valdymo įranga. Atnaujinamų duomenų, perduodamų ETCS pirmojo lygio taikmenimis, perdavimo funkcija geležinkelių riedmenų įrangai yra privaloma tik pagal 7 skyriuje apibrėžtas sąlygas. Reikalavimas, kad ETCS įranga būtų tinkama duomenis perduoti radijo ryšiu, taikomas tik antro arba trečio lygio ETCS taikmenims.
|
— |
Ryšys su mašinistu
|
— |
Ryšys su SPM. Žr. A priedo 8, 25, 26, 29, 36, 49, 52 rodykles. Ši funkcija – tai:
|
— |
Automatinės traukinio saugos ir geležinkelių riedmenų signalizacijos užtikrinimas. Žr. A priedo 6, 7, 31, 37 rodykles. Ši funkcija – tai:
|
— |
Traukinio užbaigtumo (traukinio parengties) įrodymas – privalomas trečiam lygiui, pirmam arba antram lygiui nereikalaujama. |
— |
Įrangos darbinės būklės kontrolė ir veikimo nevisaverčio režimo sąlygomis užtikrinimas. Ši funkcija – tai:
|
— |
Reguliavimui skirtų duomenų įrašymo užtikrinimas. Žr. A priedo 5, 41, 55 rodykles. |
— |
Informacijos ir (arba) komandų perdavimas MMS ir, jeigu reikia, vidiniam traukinio sietuvui, pvz., informacijos atidaryti ir (arba) uždaryti oro sklendes, pakelti ir (arba) nuleisti srovės imtuvą, įjungti ir (arba) išjungti pagrindinį galios jungiklį, jeigu iš traukos elektros energijos tiekimo A sistemos būtina persijungti į traukos elektros energijos tiekimo B sistemą. Žr. A priedo 7 rodyklę. |
4.2.3. Geležinkelio kelio ETCS įrangos funkcionalumas
Šiuo pagrindiniu parametru apibūdinamas geležinkelio kelio ETCS įrangos funkcionalumas. Jame nurodomos visos ETCS įrangos funkcijos, reikalingos, kad tam tikras traukinys galėtų saugiai važiuoti geležinkelio keliu. Užtikrinant funkcijas turi būti laikomasi A priedo 14 rodyklėje nustatytų reikalavimų. Minėtos funkcijos diegiamos pagal A priedo 1, 2, 4, 13, 15, 23, 31, 37, 53 rodykles ir toliau nurodytas technines specifikacijas:
— |
ryšys su geležinkelio kelio signalizavimo įranga (centralizavimas, signalas), |
— |
tam tikro traukinio aptikimas „Eurobalise“ koordinačių sistemoje (2 ir 3 lygiai), |
— |
geležinkelio kelio signalizavimo įrangos informacijos konvertavimas į standartinį formatą, skirtą geležinkelių riedmenų kontrolės ir valdymo įrangai, |
— |
leidimų važiuoti geležinkelio kelio ruožu formavimas, įskaitant geležinkelio kelio aprašymą ir tam tikram traukiniui skirtus įsakymus, |
— |
Ryšys su geležinkelių riedmenų kontrolės ir valdymo įranga. Tai yra:
|
— |
Informacijos apie laisvą geležinkelio kelią teikimas centralizacijos sistemai. Ši funkcija yra privaloma tik trečiu lygiu. |
— |
Informacijos ir (arba) komandų perdavimas MMS ir, jeigu reikia, vidiniam traukinio sietuvui, pvz., informacijos atidaryti ir (arba) uždaryti oro sklendes, pakelti ir (arba) nuleisti srovės imtuvą, įjungti ir (arba) išjungti pagrindinį galios jungiklį, jeigu iš traukos elektros energijos tiekimo A sistemos būtina persijungti į traukos elektros energijos tiekimo B sistemą. Žr. A priedo 7 rodyklę. |
4.2.4. EIRENE funkcijos
Šiuo pagrindiniu parametru apibūdinamos balso ryšio ir duomenų perdavimo EIRENE įranga funkcijos:
— |
su mašinisto kvietimu susijusios funkcijos, |
— |
operatyvinio radijo ryšio funkcijos
|
— |
Duomenų perdavimas |
Šios funkcijos diegiamos pagal A priedo 32, 33 ir 48 rodyklėse nurodytas technines specifikacijas, o jų eksploataciniai parametrai turi atitikti A priedo 22 rodyklę.
4.2.5. ETCS ir EIRENE įrangos oro tarpo sąsajos
Išsamią šių sąsajų specifikaciją sudaro dvi dalys:
— |
informacijos perkėlimo iš ERTMS įrangos funkcijų ir į jas protokolų ir ryšių saugos užtikrinimo specifikacija. |
— |
sąsajų tarp atskirų įrenginių specifikacija. Įrangos sąsajos yra aprašytos:
|
Šiuo pagrindiniu parametru apibūdinamas oro tarpas tarp geležinkelio kelio ir geležinkelių riedmenų kontrolės ir valdymo įrangos. Šiuo parametru nustatoma:
— |
fizinių, elektros ir elektromagnetinių parametrų vertės, kurių turi būti laikomasi, kad įranga saugiai veiktų, |
— |
naudotinas ryšio protokolas, |
— |
ryšio kanalo parengtis |
Taikomos šios specifikacijos:
— |
Radijo ryšys su traukiniu: A klasės radijo ryšio sąsajos turi veikti PGJRS dažnių juosta. Žr. A priedo 35 rodyklę. Protokolai turi atitikti A priedo 10, 18, 19, 39, 40 rodykles. |
— |
„Eurobalise“ ir „Euroloop“ sistemų ryšys su traukiniu. „Eurobalise“ sistemos ryšio sąsajos turi atitikti A priedo 9, 43 rodykles. „Euroloop“ sistemos ryšio sąsajos turi atitikti A priedo 16, 50 rodykles. |
4.2.6. Geležinkelių riedmenų įrangos vidinės sąsajos su kontrolės ir valdymo posistemiu
Šį pagrindinį parametrą sudaro trys dalys.
4.2.6.1. ETCS ir SPM sąsaja
Specialus perdavimo modulis (SPM) leidžia geležinkelių riedmenų ETCS įrangai veikti geležinkelių linijose, kuriose yra įrengta B klasės automatinė traukinio saugos sistema (ATSS) ir (arba) automatinė traukinio kontrolės sistema (ATKS) įranga.
Geležinkelių riedmenų ETCS įrangos funkcionalumo sąsaja su B klasės ATS ir (arba) ATK įrangos SPM yra apibrėžta A priedo 4, 8, 15, 25, 26, 49 rodyklėse. A priedo 45 rodyklėje aprašoma K sąsaja, o 46 rodyklėje – G sąsaja. K sąsajos diegimas nėra privalomas, tačiau jei ji diegiama, tai turi būti daroma pagal A priedo 45 rodyklę. Be to, jeigu įdiegiama K sąsaja, geležinkelių riedmenų perdavimo kanalo funkcionalumas turi būti toks, kad būtų tinkamas suderinti su A priedo 46 rodyklėje nustatytomis savybėmis.
4.2.6.2. PGJRS ir (arba) ETCS
A klasės radijo įrangos sąsaja su geležinkelių riedmenų ETCS įrangos funkcionalumu. Šie reikalavimai yra nustatyti A priedo 4, 7, 15, 20, 22, 34 rodyklėse.
4.2.6.3. Nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimas
Nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimo funkcijos sąsaja su geležinkelių riedmenų ERTMS ir (arba) ETCS įrangos turi atitikti A priedo 44 rodyklės reikalavimus. Ši sąsaja tik papildo šį pagrindinį parametrą, jeigu nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimo įranga montuojama kaip atskira sąveikos sudedamoji dalis (žr. 5.2.2 skirsnį, Sąveikos sudedamųjų dalių grupavimas).
4.2.7. Geležinkelio kelio įrangos vidinės sąsajos su kontrolės ir valdymo posistemiu
Šį pagrindinį parametrą sudaro šešios dalys.
4.2.7.1. Funkcinė sąsaja tarp GTEVS
Ši sąsaja skirta apibrėžti duomenims, kuriais turi keistis gretimi GTEVS, kad būtų užtikrinamas saugus traukinio važiavimas iš vieno GTEVS kontroliuojamo geležinkelio ruožo į kito GTEVS kontroliuojamą ruožą. Joje aprašoma:
— |
„perduodančiojo“ GTEVS „priimančiajam“ GTEVS perduodama informacija |
— |
„priimančiojo“ GTEVS „perduodančiajam“ GTEVS perduodama informacija |
Šie reikalavimai yra nustatyti A priedo 12 rodyklėje.
4.2.7.2. Techninė sąsaja tarp GTEVS
Techninė sąsaja tarp GTEVS – tai techninė sąsaja tarp dviejų geležinkelių transporto eismo valdymo skyrių.
4.2.7.3. PGJRS ir (arba) GTEVS
tai sąsaja tarp A klasės radijo ryšio sistemos ir geležinkelio kelio ETCS funkcionalumo. Šie reikalavimai yra nustatyti A priedo 4, 15, 20, 22, 34 rodyklėse.
4.2.7.4. „Eurobalise“ sistema ir (arba) GKEM
Tai – sąsaja tarp „Eurobalise“ sistemos ir geležinkelio kelio elektroninio modulio (GKEM). Šie reikalavimai yra nustatyti A priedo 9 rodyklėje. Ši sąsaja tik papildo šį pagrindinį parametrą, jeigu „Eurobalise“ sistema ir geležinkelio kelio elektroniniai moduliai yra montuojami kaip atskira sąveikos sudedamoji dalis (žr. 5.2.2 skirsnį, Sąveikos sudedamųjų dalių grupavimas).
4.2.7.5. „Euroloop“ sistema ir (arba) GKEM
Tai – sąsaja tarp „Euroloop“ sistemos ir GKEM. Šie reikalavimai yra nustatyti A priedo 16 rodyklėje. Ši sąsaja tik papildo šį pagrindinį parametrą, jeigu „Euroloop“ sistema ir geležinkelio kelio elektroniniai moduliai yra montuojami kaip atskira sąveikos sudedamoji dalis (žr. 5.2.2 skirsnį, Sąveikos sudedamųjų dalių grupavimas).
4.2.7.6. Geležinkelio kelio ERTMS įrangos parengiamojo montavimo reikalavimai
Tai geležinkelio kelio A klasės įrangos sąsaja su geležinkelio kelio kontrolės ir valdymo infrastruktūros įranga. Šie reikalavimai yra nustatyti A priedo 59 rodyklėje. Šioje rodyklėje aprašomos geležinkelio kelio A klasės įrangos parengiamojo montavimo priemonės.
4.2.8. Raktų paskirstymas
Šis pagrindinis parametras skirtas su sauga susijusiems radijo ryšiu perduodamiems duomenims, apsaugotiems mechanizmais, kuriems reikia šifravimo raktų. Infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio įmonės turi užtikrinti, kad būtų sukurta valdymo sistema, pagal kurią būtų kontroliuojami ir paskirstomi raktai. Raktų paskirstymo sąsaja turi būti:
— |
tarp įvairių infrastruktūros valdytojų raktų paskirstymo sistemų, |
— |
tarp geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų raktų paskirstymo sistemų, |
— |
tarp raktų paskirstymo sistemos ir geležinkelių riedmenų bei geležinkelio kelio ETCS įrangos. |
Reikalavimai, taikomi raktų paskirstymui sąveikių regionų raktų paskirstymo sistemoms, yra nurodyti A priedo 11 ir 56 rodyklėse.
4.2.9. ETCS identifikatorių tvarkymas
Šis pagrindinis parametras skirtas geležinkelio kelio įrangos ir geležinkelių riedmenų įrangos unikaliems ETCS identifikatoriams. Reikalavimai yra nustatyti A priedo 23 rodyklėje. Kintamųjų dydžių skyrimas yra apibrėžtas A priedo 53 rodyklėje.
Geležinkelių riedmenų kontrolės ir valdymo įrangos tiekėjai yra atsakingi už unikalių identifikatorių tvarkymą skirtame intervale kaip apibrėžta A priedo 53 rodyklėje. Riedmenų valdytojai turi numatyti tvarkymo sistemą, pagal kurią būtų kontroliuojami ir tvarkomi įrangos identifikatoriai per visą jos eksploatavimo trukmę.
A priedo 53 rodyklėje valstybėms narėms yra paskirti įrangos identifikatorių intervalai. Valstybės narės yra atsakingos už šių intervalų skyrimo perkančiosioms organizacijoms jų valstybėje valdymą.
Geležinkelio kelio įrangą perkančios organizacijos yra atsakingas už unikalių identifikatorių tvarkymą joms paskirtame intervale. Infrastruktūros valdytojas turi numatyti tvarkymo sistemą, pagal kurią būtų kontroliuojami ir tvarkomi įrangos identifikatoriai per visą jos eksploatavimo trukmę.
4.2.10. Įkaitusių ašidėžių aptikimo įtaisas (ĮAAĮ)
Šiuo pagrindiniu parametru nustatomi reikalavimai geležinkelio kelio įrangai, kuria tikrinama, ar pravažiuojančių geležinkelių riedmenų ašių guolių temperatūra neviršijo tam tikros vertės, ir šiai informacijai perduoti į valdymo skyrių. Reikalavimai yra apibrėžti A priedo 2 priedėlyje.
Reikalavimai geležinkelio riedmenims, kuriuose įrengta riedmenų aptikimo įranga, taip pat yra aprašyti greitųjų geležinkelių riedmenų TSS 4.2.11 skirsnyje.
4.2.11. Suderinamumas su geležinkelio kelio įranga traukiniui aptikti
Šiuo pagrindiniu parametru nustatomos geležinkelio kelio įrangos, kuri turi būti tinkama suderinti su tam tikrą geležinkelių riedmenų TSS atitinkančiais geležinkelio riedmenimis ir kuria aptinkamas traukinys, charakteristikos.
Riedmenų charakteristikos turi būti tokios, kad geležinkelių riedmenys būtų tinkami naudoti su geležinkelio kelio įranga traukiniui aptikti. Reikalavimai, susiję su geležinkelių riedmenų charakteristikomis, yra nustatyti A priedo 1 priedėlyje.
Šios charakteristikos bus įtrauktos į geležinkelių riedmenų TSS.
4.2.12. Elektromagnetinis suderinamumas
Šis pagrindinis parametras yra sudarytas iš dviejų dalių.
4.2.12.1. Vidinis kontrolės ir valdymo posistemio elektromagnetinis suderinamumas
Kontrolės ir valdymo įranga neturi kelti kitos kontrolės ir valdymo įrangos veikimo trikdžių.
4.2.12.2. Geležinkelių riedmenų ir geležinkelio kelio kontrolės ir valdymo įrangos elektromagnetinis suderinamumas
Jis apima elektromagnetinio suderinamumo (EMS) spinduliuotės diapazoną (perduodama ir sukeliama traukos srovė ir kitos traukinyje sukeliamos srovės, elektromagnetinio lauko charakteristikos bei statiniai laukai), kurio turi būti laikomasi geležinkelių riedmenyse, kad būtų užtikrintas tinkamas geležinkelio kelio kontrolės ir valdymo įrangos veikimas. Jis apima verčių matavimo aprašymą.
Geležinkelio kelio kontrolės ir valdymo įrangos charakteristikos yra nustatytos:
— |
A priedo A7 rodyklėje (bendrosios įrangos atsparumo charakteristikos) |
— |
A priedo 9 rodyklėje (specialūs „Eurobalise“ sistemos ryšio reikalavimai) |
— |
A priedo 16 rodyklėje (specialūs „Euroloop“ sistemos ryšio reikalavimai) |
Be to, specialūs traukinio aptikimo įrangos reikalavimai yra nustatyti 4.2.11 skyriuje, o specialūs ĮAAĮ reikalavimai – A priedo 2 priedėlyje.
4.2.13. ETCS įrangos ir mašinisto sietuvas su mašina
Šiuo pagrindiniu parametru nustatoma iš geležinkelių riedmenų ETCS įrangos mašinistui teikiama ir mašinisto į geležinkelių riedmenų ERTMS ir ETCS sistemų įrangą įvedama informacija. Žr. A priedo 51 rodyklę.
Šiuo parametru nustatoma:
— |
ergonomika (įskaitant matomumą), |
— |
rodytinos ETCS įrangos funkcijos, |
— |
ETCS funkcijos, kurios pradedamos vykdyti tada, kai mašinistas atlieka įvestį. |
4.2.14. EIRENE įrangos ir mašinisto sietuvas su mašina
Šiuo pagrindiniu parametru nustatoma iš geležinkelių riedmenų EIRENE įrangos mašinistui teikiama ir mašinisto į geležinkelių riedmenų EIRENE įrangą įvedama informacija. Žr. A priedo 32, 33, 51 rodykles.
Šiuo parametru nustatoma:
— |
ergonomika (įskaitant matomumą), |
— |
rodytinos EIRENE įrangos funkcijos, |
— |
siunčiama su kvietimu susijusi informacija, |
— |
gaunama su kvietimu susijusi informacija |
4.2.15. Sąsaja su kontrolei vykdyti skirtų duomenų įrašymo įranga
Šiame pagrindiniame parametre nustatoma:
— |
duomenų įrašymo įrenginio ir duomenų atsisiuntimo įtaiso keitimasis duomenimis, |
— |
ryšio protokolai |
— |
fizinė sąsaja, |
— |
duomenų įrašymo ir jų naudojimo funkciniai reikalavimai. |
Kiekvienoje valstybėje narėje tyrimo institucijos turi turėti galimybę pasinaudoti prieiga prie užrašytų duomenų, atitinkančių privalomus oficialiosios ir tyrimo paskirties duomenų įrašymo reikalavimus.
Žr. A priedo 4, 5, 15, 41, 55 rodykles.
4.2.16. Geležinkelio kelio kontrolės ir valdymo objektų matomumas
Šiame pagrindiniame parametre nustatoma:
— |
šviesą sklaidančių ženklų charakteristikos, turinčios užtikrinti matomumą Turi būti užtikrinama, kad, remiantis reikalavimais dėl geležinkelio riedmenų priekinių žibintų (žr. greitųjų geležinkelių riedmenų TSS), būtų laikomasi Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo (GTEOV) reikalavimų. |
— |
Sąveikai užtikrinti tinkamų signalinių lentų charakteristikos yra pateiktos A priedo 38 rodyklėje. |
4.3. Funkciniai ir techniniai sąsajų su kitais posistemiais reikalavimai
4.3.1. Sąsajos su geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiu
4.3.1.1. ERTMS ir (arba) ETCS bei PGJRS eksploatavimo taisyklės
Transeuropiniam tinklui bus taikomi tam tikri suvienodinti eksploatavimo reikalavimai, kurie bus nustatyti „Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo“ posistemio TSS (taip pat žr. Kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemio (KVSP) eksploatavimo taisyklių TSS 4.4 skirsnį).
PG TEOV TSS: A priedas
GG TEOV TSS: A priedas
4.3.1.2. ETCS įrangos ir mašinisto sietuvas su mašina
Šioje sąsajoje nustatoma iš geležinkelių riedmenų ERTMS ETCS įrangos mašinistui teikiama ir mašinisto į geležinkelių riedmenų ERTMS ETCS įrangą įvedama informacija. Kontrolės ir valdymo posistemio pagrindinis parametras yra aprašytas 4.2.13 skirsnyje (ETCS įrangos ir mašinisto sietuvas su mašina).
Ši sąsaja yra svarbi A klasės įrangai. B klasės ATSS ir (arba) ATKS įrangai taikomus reikalavimus nustato atitinkama valstybė narė (žr. B priedą).
PG TEOV TSS: A1 priedas
GG TEOV TSS: A1 priedas
4.3.1.3. EIRENE įrangos ir mašinisto sietuvas su mašina
Šioje sąsajoje nustatoma iš geležinkelių riedmenyse sumontuotos EIRENE įrangos mašinistui teikiama ir mašinisto EIRENE įrangą įvedama informacija. Kontrolės ir valdymo posistemio pagrindinis parametras yra nustatytas 4.2.14 skirsnyje (EIRENE įrangos ir mašinisto sietuvas su mašina)
Ši sąsaja yra svarbi A klasės įrangai. B klasės radijo ryšio sistemoms taikomus lygiaverčius reikalavimus nustato atitinkama valstybė narė (žr. B priedą).
PG TEOV TSS: A2 priedas
GG TEOV TSS: A2 priedas
4.3.1.4. Sąsaja su kontrolei vykdyti skirtų duomenų įrašymo įranga
Ši sąsaja – tai nuoroda į su duomenų įrašymo ir jų naudojimo funkcinius reikalavimus. Kontrolės ir valdymo posistemio pagrindinis parametras yra aprašytas 4.2.15 skirsnyje (Sąsaja su įranga, kuria užrašomi reguliavimui skirti duomenys).
Ši sąsaja yra svarbi A klasės įrangai. Atitinkamus B klasės ATSS, ATKS įrangai ir radijo ryšio sistemoms taikomus reikalavimus nustato atitinkama valstybė narė (žr. B priedą).
PG TEOV TSS: 4.2.3.5 skirsnis
GG TEOV TSS: 4.2.3.5 skirsnis
4.3.1.5. Privalomieji darbiniai traukinio stabdymo parametrai ir charakteristikos
Kontrolės ir valdymo posistemyje yra nustatyta, kad turi būti užtikrinti privalomieji darbiniai traukinio stabdymo parametrai. Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemio TSS bus nustatytos taisyklės, pagal kurias apibrėžiami privalomieji darbiniai traukinio stabdymo parametrai. Geležinkelių riedmenų TSS turi būti apibrėžtas geležinkelių riedmenų darbinių stabdymo parametrų nustatymo metodas.
Ši sąsaja yra svarbi A klasės įrangai. B klasės ATSS ir (arba) ATKS įrangai taikomus lygiaverčius reikalavimus nustato atitinkama valstybė narė (žr. B priedą).
PG TEOV TSS: 4.2.2.6.2 skirsnis
GG TEOV TSS: 4.2.2.6.2 skirsnis
4.3.1.6. Geležinkelių riedmenų ETCS įrangos funkcijų izoliavimas
Ši sąsaja yra pagrįsta eksploataciniais geležinkelių riedmenų ETCS įrangos reikalavimais, jeigu reikėtų dėl gedimo izoliuoti tos įrangos funkcijas. Kontrolės ir valdymo posistemio reikalavimai yra nustatyti 4.2.2 skirsnyje (Geležinkelių riedmenų ETCS įrangos funkcionalumas).
Ši sąsaja yra svarbi A klasės įrangai. B klasės ATSS ir (arba) ATKS įrangai taikomus lygiaverčius reikalavimus nustato atitinkama valstybė narė (žr. B priedą).
PG TEOV TSS: A1 priedas
GG TEOV TSS: A1 priedas
4.3.1.7. Išbraukta apgalvotai
4.3.1.8. Įkaitusių ašidėžių aptikimo įtaisai
Ši sąsaja yra pagrįsta įkaitusių ašidėžių aptikimo įtaisų eksploatavimo reikalavimais. Kontrolės ir valdymo posistemio pagrindinis parametras yra aprašytas 4.2.10 skirsnyje (ĮAAĮ (Įkaitusių ašidėžių aptikimo įtaisas)).
PG TEOV TSS: B priedo C skirsnis
GG TEOV TSS: B priedo C skirsnis
4.3.1.9. Mašinisto budrumo patikros įtaisas
Ši sąsaja yra pagrįsta mašinisto budrumo patikros įtaiso eksploatavimo reikalavimais.
Funkcija, kurią įdiegus būtų galima perduoti pranešimą, nustatytą geležinkelių transporto eismo organizavimo TSS, yra numatyta kaip pasirenkamoji EIRENE įrangos funkcija, aprašyta 4.2.4 skirsnyje (EIRENE funkcijos).
PG TEOV TSS: 4.3.2.2 skirsnis
GG TEOV TSS: 4.3.2.2 skirsnis
4.3.1.10. Smėlio barstymo įtaiso naudojimas
Ši sąsaja yra pagrįsta eksploatavimo reikalavimais, kurių turi laikytis mašinistas, siekiant užtikrinti, kad smėlis nepablogintų geležinkelio kelio traukinio aptikimo įrangos veikimo. Kontrolės ir valdymo posistemio pagrindinis parametras yra aprašytas 4.2.11 skirsnyje.
PG TEOV TSS: H priedas
GG TEOV TSS: B priedas
4.3.1.11. Išorinis mašinisto regos laukas
Ši sąsaja yra pagrįsta išoriniu mašinisto regos lauku per priekinį kabinos stiklą. Kontrolės ir valdymo posistemio reikalavimai yra aprašyti 4.2.16 skirsnyje (Geležinkelio kelio kontrolės ir valdymo posistemio objektų matomumas).
PG TEOV TSS: 4.3.2.4 skirsnis
GG TEOV TSS: 4.3.2.4 skirsnis
4.3.2. Sąsaja su geležinkelių riedmenų posistemiu
Visos nuorodos į sąsajas su paprastųjų geležinkelių riedmenų traukos riedmenų ir keleivinių vagonų TSS ir toliau yra neišspręsti klausimai. Traukos riedmenys – tai lokomotyvai, elektriniai bei dyzeliniai traukos riedmenys.
4.3.2.1. Suderinamumas su geležinkelio kelio traukinio aptikimo įranga
Geležinkelio kelio traukinio aptikimo įrangos charakteristikos turi būti tokios, kad jos būtų suderinamos su geležinkelio riedmenimis, atitinkančiais geležinkelių riedmenų TSS. Kontrolės ir valdymo posistemio pagrindinis parametras yra aprašytas 4.2.11 skirsnyje (Suderinamumas su geležinkelio kelio traukinio aptikimo įranga). Išsamios atitinkamų techninės sąveikos specifikacijų nuorodos yra išvardytos toliau pateikiamoje lentelėje.
Parametras |
A priedo 1 priedėlis Kontrolės ir valdymo posistemio TSS |
Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS |
Geležinkelių riedmenų TSS, prekiniai vagonai |
Geležinkelių riedmenų traukos riedmenys – lokomotyvai, elektriniai traukiniai, dyzeliniai traukiniai ir vagonai (turi būti atnaujinta, kai bus parengta TSS) |
Atstumai tarp ašių |
2.1, įskait. 6 pav. |
4.2.7.10.2 |
4.3.2.1 |
|
Rato bandažo skerspjūvio geometrija |
2.2, įskait. 7 pav. |
4.2.7.10.3 |
5.4.2.3 |
|
Geležinkelių riedmenų masė (mažiausia ašies apkrova) |
3.1 |
4.2.3.2 |
4.2.3.2 |
|
Erdvė aplink ratus, kurioje neturi būti metalinių dalių |
3.2 (neišspręstas klausimas) |
Dar nenurodyta |
Dar nenurodyta |
|
Metalinės geležinkelių riedmenų dalies masė |
3.3 (neišspręstas klausimas) |
Dar nenurodyta |
Dar nenurodyta |
|
Rato medžiaga |
3.4 |
4.2.7.10.3 |
5.4.2.3 |
|
Pilnutinė varža tarp ratų |
3.5 |
4.2.3.3.1 |
4.2.3.3.1 |
|
Pilnutinė geležinkelių riedmenų varža |
3.6 |
4.2.8.3.8 |
Nėra |
|
Smėlio barstymo įrangos naudojimas |
4.1 |
4.2.3.10 |
Nėra |
|
Stabdžių kompozicinių trinkelių naudojimas |
4.2 |
L priedas |
Neišspręstas klausimas |
|
Traukos atgalinės srovės harmonikos |
5.1 |
4.2.8.3.4.1 |
Nėra |
|
Elektrinių ir (arba) magnetinių stabdžių naudojimas |
5.2 |
turi būti nustatyta |
Nėra |
|
Elektros, magnetiniai, elektromagnetiniai laukai |
5.3 |
4.3.4.12 |
Nėra |
|
4.3.2.2. Geležinkelių riedmenų ir geležinkelio kelio kontrolės ir valdymo įrangos elektromagnetinis suderinamumas
Ši sąsaja – tai elektromagnetinio suderinamumo (EMS) spinduliuotės diapazonas (perduodama ir sukeliama traukos srovė ir kitos traukinyje sukeliamos srovės, elektromagnetinio lauko charakteristikos bei statiniai laukai), kurio turi būti laikomasi geležinkelių riedmenyse, kad būtų užtikrintas tinkamas geležinkelio kelio kontrolės ir valdymo įrangos veikimas. Kontrolės ir valdymo posistemio pagrindinis parametras yra aprašytas 4.2.12.2 skirsnyje (Geležinkelių riedmenų ir geležinkelio kelio kontrolės ir valdymo įrangos elektromagnetinis suderinamumas).
Geležinkelių riedmenų prekinių vagonų TSS: Netaikoma.
GG riedmenų TSS: 4.2.6.6 skirsnis
4.3.2.3. Privalomieji darbiniai traukinio stabdymo parametrai ir charakteristikos
Kontrolės ir valdymo posistemyje yra nustatyta, kad turi būti užtikrinti privalomieji darbiniai traukinio stabdymo parametrai. Geležinkelių riedmenų TSS turi būti apibrėžtas geležinkelių riedmenų darbinių stabdymo parametrų nustatymo metodas. Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemio TSS bus nustatytos taisyklės, pagal kurias apibrėžiami privalomieji darbiniai traukinio stabdymo parametrai.
Ši sąsaja yra svarbi A klasės įrangai. B klasės ATSS ir (arba) ATKS įrangai taikomus lygiaverčius reikalavimus nustato atitinkama valstybė narė (žr. B priedą).
Jeigu tai traukinio sekcijos, privalomąsias darbines stabdymo charakteristikas nurodo gamintojai ir jos įrašomos į geležinkelių riedmenų registrą.
Jei tai keičiamos sudėties traukinys arba pavieniai geležinkelių riedmenys, turi būti taikoma geležinkelių riedmenų prekinių vagonų TSS.
Geležinkelių riedmenų prekinių vagonų TSS: 4.2.4.1.2 skirsnis
GG riedmenų TSS: 4.2.4.1, 4.2.4.4, 4.2.4.7 skirsniai
4.3.2.4. Geležinkelių riedmenų kontrolės ir valdymo įrangos antenų padėtis
„Eurobalise“ ir „Euroloop“ sistemų antenų padėtis geležinkelių riedmenyse turi būti tokia, kad būtų užtikrintas patikimas duomenų ryšys didžiausiuose leistinuose geležinkelio kelio geometrijos taškuose, kuriuos gali kirsti geležinkelių riedmenys. Turi būti atsižvelgta į geležinkelių riedmenų važiavimą ir jų elgseną. Kontrolės ir valdymo posistemio pagrindinis parametras yra aprašytas 4.2.2 skirsnyje (Geležinkelių riedmenų ETCS įrangos funkcionalumas).
Ši sąsaja yra svarbi A klasės įrangai. B klasės ATSS ir (arba) ATKS įrangai taikomus reikalavimus nustato atitinkama valstybė narė (žr. B priedą).
PGJRS antenos padėtis ant geležinkelių riedmenų stogo daugiausia priklauso nuo matavimų, kurie turi būti atlikti visų tipų geležinkelių riedmenims, kartu atsižvelgiant į kitos antenos (naujos arba naudojamos) padėtį. Pagal bandymo sąlygas antenos perduodamas signalas turi atitikti reikalavimus, aprašytus 4.2.5 skirsnyje (ETCS ir EIRENE įrangos oro tarpo sąsajos). Bandymo sąlygos taip pat yra aprašytos 4.2.5 skirsnyje (ETCS ir EIRENE įrangos oro tarpo sąsajos).
Geležinkelių riedmenų TSS prekiniams vagonams netaikoma.
GG riedmenų TSS: 4.3.4.8 skirsnis
4.3.2.5. Fizinės aplinkos sąlygos
Kontrolės ir valdymo įrangos, kuri turi būti traukinyje, klimato ir fizinės aplinkos sąlygos turi būti apibrėžtos remiantis geležinkelių linijų, kuriose traukinys yra skirtas eksploatuoti, infrastruktūros registrais ir A priedo A4 ir A5 rodyklėmis.
4.3.2.6. Elektromagnetinis geležinkelių riedmenų suderinamumas su geležinkelių riedmenų kontrolės ir valdymo įranga
Siekiant palengvinti visuotinį kontrolės ir valdymo įrangos naudojimą naujuose riedmenyse, kuriuos leidžiama eksploatuoti transeuropiniame geležinkelių tinkle, elektromagnetinės sąlygos, kurios gali susiklostyti traukinyje, turi būti apibrėžtos pagal A priedo A6 rodyklę. „Eurobalise“ ir „Euroloop“ ryšio sistemai taikomos A priedo 9 ir atitinkamai 16 rodyklėse pateiktos specialios nuostatos.
Geležinkelių riedmenų B klasės įrangos reikalavimus nustato atitinkama valstybė narė (žr. B priedą).
Geležinkelių riedmenų TSS prekiniams vagonams netaikoma.
GG riedmenų TSS: 4.2.6.6 skirsnis
4.3.2.7. Geležinkelių riedmenų ETCS įrangos funkcijų izoliavimas
Ši sąsaja yra pagrįsta geležinkelio riedmens ETCS įrangos funkcijų izoliavimu. Neturi būti įmanoma, kad traukinys pradėtų važiuoti, jeigu ETCS įrangos funkcijos buvo izoliuotos (jis gali pradėti važiuoti tik panaudojus ETCS įrangą). Kontrolės ir valdymo posistemio reikalavimai yra nustatyti 4.2.2 skirsnyje (Geležinkelių riedmenų ETCS funkcionalumas).
Ši sąsaja yra svarbi A klasės įrangai. Atitinkamus B klasės ATSS ir ATKS įrangos posistemių reikalavimus apibrėžia atsakingos valstybės narės (žr. B priedą).
Geležinkelių riedmenų TSS prekiniams vagonams netaikoma.
GG riedmenų TSS: 4.2.7.10.1 skirsnis
4.3.2.8. Duomenų sąsajos
Traukinio ir geležinkelio riedmenyje sumontuotos kontrolės ir valdymo įrangos duomenų sąsaja yra apibrėžta A priedo 7 rodyklėje.
Ši sąsaja yra svarbi A klasės įrangai. B klasės ATSS ir (arba) ATKS įrangai taikomus lygiaverčius reikalavimus nustato atitinkama valstybė narė (žr. B priedą).
Geležinkelių riedmenų prekinių vagonų TSS nėra taikoma pirmo ir antro lygio ETCS įrangai.
GG riedmenų TSS: 4.2.7.12, 4.2.8.3.6.9
Radijo ryšio įrangos sąsajos su geležinkelių riedmenų posistemiu reikalavimai yra nurodyti A priedo 33 rodyklėje.
Ši sąsaja yra svarbi A klasės įrangai. B klasės radijo ryšio sistemoms taikomus lygiaverčius reikalavimus nustato atitinkama valstybė narė (žr. B priedą).
Atitinkama specifikacija yra nustatoma
Geležinkelių riedmenų prekinių vagonų TSS: netaikoma.
GG riedmenų TSS: 4.2.7.9 skirsnyje
4.3.2.9. Įkaitusių ašidėžių aptikimo įtaisai
Ši sąsaja yra pagrįsta įkaitusių ašidėžių aptikimo prietaisams taikomais techniniais reikalavimais. Kontrolės ir valdymo posistemio pagrindinis parametras yra aprašytas 4.2.10 skirsnyje (ĮAAĮ (Įkaitusių ašidėžių aptikimo įtaisas)).
Ši sąsaja yra svarbi ĮAAĮ A klasės įrangai. B klasės ĮAAĮ įrangai lygiaverčius reikalavimai nustatomi atitinkamame infrastruktūros registre (žr. C priedą).
Atitinkama specifikacija yra nustatoma
Geležinkelių riedmenų prekinių vagonų TSS: 4.2.3.3.2 skirsnyje
GG riedmenų TSS: 4.2.3.3.2 skirsnyje
4.3.2.10. Geležinkelių riedmenų priekiniai žibintų žiburiai
Ši sąsaja yra pagrįsta geležinkelių riedmenų priekinių žibintų žiburių spalvos ir šviesos ryškumo techniniais reikalavimais, skirtais užtikrinti tinkamą geležinkelio kelio įrangos ženklų ir drabužių su atšvaitais matomumą. Kontrolės ir valdymo posistemio reikalavimai yra nustatyti 4.2.16 skirsnyje (Geležinkelio kelio kontrolės ir valdymo objektų matomumas) ir 4.7 skirsnyje.
Geležinkelių riedmenų TSS prekiniams vagonams netaikoma.
GG riedmenų TSS: Skirsnis: 4.2.7.4.1.1
4.3.2.11. Mašinisto budrumo patikros įtaisas
Funkcija, kurią įdiegus būtų galima perduoti pranešimą, nustatytą geležinkelių transporto eismo organizavimo TSS, yra numatyta kaip pasirenkamoji EIRENE įrangos funkcija, aprašyta 4.2.4 skirsnyje (EIRENE įrangos funkcijos). Ši sąsaja yra svarbi tuo atveju, jeigu neprivalomąją funkciją įdiegia infrastruktūros valdytojas.
Išsami geležinkelių riedmenų mašinisto budrumo patikros įtaiso sąsaja su geležinkelių riedmenų PGJRS įranga kol kas tebėra neišspręstas klausimas.
Geležinkelių riedmenų TSS prekiniams vagonams netaikoma.
GG riedmenų TSS: Dabartiniame 4.2.7.9 skirsnyje nenustatomas joks reikalavimas.
4.3.2.12. Nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimas
Tai – nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimo įtaiso ir nuvažiuoto atstumo bei greičio matavimo įtaiso funkcionalumo, kuris yra privalomas geležinkelių riedmenų ETCS įrangos funkcijoms užtikrinti, sąsaja.
Ši sąsaja su riedmenų TSS yra susijusi tik su pagrindiniu parametru, aprašytu 4.2.6.3 skirsnyje (Nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimas), jeigu nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimo įranga yra tiekiama kaip atskira sąveikos sudedamoji dalis (žr. 5.2.2 skirsnį Sąveikos sudedamųjų dalių grupavimas).
Ši sąsaja yra svarbi A klasės įrangai. B klasės ATSS ir (arba) ATKS įrangai taikomus lygiaverčius reikalavimus nustato atitinkama valstybė narė (žr. B priedą).
Geležinkelių riedmenų TSS prekiniams vagonams netaikoma.
4.3.2.13. Sąsaja su kontrolei vykdyti skirtų duomenų įrašymo įranga
Ši sąsaja yra pagrįsta techniniais duomenų įrašymo reikalavimais. Kontrolės ir valdymo posistemio pagrindinis parametras yra aprašytas 4.2.15 skirsnyje (Sąsaja su įranga, kuria užrašomi reguliavimui skirti duomenys).
Ši sąsaja yra svarbi A klasės įrangai. Geležinkelių riedmenų B klasės įrangos reikalavimus nustato atitinkama valstybė narė (žr. B priedą).
Geležinkelių riedmenų TSS prekiniams vagonams netaikoma.
GG riedmenų TSS: 4.2.7.11 skirsnis
4.3.2.14. Parengiamasis montavimas geležinkelių riedmenyse
Ši sąsaja yra pagrįsta A klasės įrangos parengiamojo montavimo mastu geležinkelių riedmenyse kaip aprašyta A priedo 57 rodyklėje.
Ši sąsaja yra svarbi A klasės įrangai.
GG riedmenų TSS: 4.2.7.10.1 skirsnis (Kontrolės valdymo ir signalizavimo posistemis: Bendrosios pastabos
Geležinkelių riedmenų TSS prekiniams vagonams netaikoma.
4.3.2.15. Išorinis mašinisto regos laukas
Ši sąsaja yra pagrįsta išoriniu mašinisto regos lauku per priekinį kabinos stiklą. Kontrolės ir valdymo posistemio reikalavimai yra aprašyti 4.2.16 skirsnyje (Geležinkelio kelio kontrolės ir valdymo posistemio objektų matomumas).
Geležinkelių riedmenų TSS prekiniams vagonams netaikoma.
GG riedmenų TSS: 4.2.2.6, 4.2.2.7 skirsniai
4.3.2.16. Automatinė galios kontrolė ir specifiniai geležinkelių riedmenų reikalavimai, taikomi ilguosiuose tuneliuose
Šioje sąsajoje aprašomas kontrolės ir valdymo posistemio funkcijos:
— |
perduoti komandą atidaryti arba uždaryti oro sklendes kaip nustatyta RS |
— |
perduoti komandą nuleisti srovės imtuvą ir pakelti jį kaip nustatyta energijos posistemio (EP) reikalavimais |
— |
perduoti komandą įjungti pagrindinį galios jungiklį ir išjungti jį kaip nustatyta EP reikalavimais |
Tai pagrindinės ETCS funkcijos, aprašytos 4.2.2 ir 4.2.3 skirsniuose.
Geležinkelių riedmenų TSS prekiniams vagonams netaikoma.
GG riedmenų TSS: 4.2.7.12, 4.2.8.3.6.7 skirsniai
4.3.3. Sąsajos su posistemio infrastruktūra
4.3.3.1. Traukinio aptikimo įranga
Infrastruktūros įrenginiai turi užtikrinti, kad traukinio aptikimo įranga atitiktų 4.2.11 skirsnyje (Suderinamumas su geležinkelio kelio traukinio aptikimo įranga) nustatytus reikalavimus ir A priedo 1 priedėlį (3.5 punktas pilnutinė varža tarp ratų).
GG infrastruktūros TSS: 4.2.18 skirsnis
PG infrastruktūros TSS: Nuoroda į KVSP TSS bus įtraukta į būsimąją PG TSS siekiant užtikrinti, kad infrastruktūra galėtų atitikti minėtus KVSP reikalavimus.
4.3.3.2. Geležinkelio kelio kontrolės ir valdymo posistemio įranga
Geležinkelio kelio pranešimų perdavimo įrangos (PGJRS, „Euroloop“, „Eurobalise“ sistemų įrangos) antenų padėtis turi būti tokia, kad būtų užtikrintas patikimas duomenų perdavimas didžiausiuose leistinuose geležinkelio kelio geometrijos taškuose, per kuriuos gali važiuoti geležinkelių riedmenys. Turi būti atsižvelgta į geležinkelių riedmenų važiavimą ir jų elgseną. Žr. 4.2.5 skirsnį (ETCS ir EIRENE oro tarpo sąsajos).
Signalinės lentos (žr. 4.2.16. skirsnį) ir kita geležinkelio kelio kontrolės ir valdymo įranga (pvz., PGJRS antenos, „Euroloop“, „Eurobalise“ sistemų įranga, ĮAAĮ, šviesos signalai, iešmų pavaros, ...) išdėstymo reikalavimai turi atitikti nustatytuosius infrastruktūros TSS (mažiausias infrastruktūros statinių artumo gabaritas).
Ši sąsaja A klasės įrangai yra svarbi atsižvelgiant į duomenų perdavimą. Lygiaverčius reikalavimus B klasės įrangai nustato atitinkama valstybė narė (žr. B priedą).
GG infrastruktūros TSS: 4.2.3. skirsnis
4.3.3.3. GR naudojamo smėlio kokybė
Siekiant užtikrinti, kad tinkamai veiktų traukinio aptikimo įranga, geležinkelio riedmenims turi būti tiekiamas tam tikros kokybės smėlis. KVSP reikalavimai yra nustatyti A priedo, 1 priedėlio 4.1.4 punkte.
GG infrastruktūros TSS: 4.2.25.4 skirsnis
4.3.3.4. Elektrinių ir (arba) magnetinių stabdžių naudojimas
Siekiant užtikrinti tinkamą kontrolės ir valdymo posistemio geležinkelio kelio įrangos veikimą, magnetinių stabdžių ir sūkurinių srovių stabdžių naudojimas turi būti nustatytas infrastruktūros registre, remiantis į A priedo 1 priedėlio 5.2 punktu.
4.3.4. Sąsajos su energijos posistemiu
4.3.4.1. Elektromagnetinis suderinamumas
Elektromagnetinės sąlygos, kurias turėtų sukurti stacionarieji įrenginiai, turi būti apibrėžtos remiantis A priedo A7 rodykle.
„Eurobalise“ ir „Euroloop“ ryšio sistemai taikomos A priedo 9 ir atitinkamai 16 rodyklėse pateiktos specialios nuostatos.
Jei tai traukinio aptikimo įranga, žr. A priedo 1 priedėlį.
Jei tai ĮAAĮ, žr. A priedo 2 priedėlį.
GG EP TSS: 4.2.6 skirsnis
4.3.4.2. Automatinė galios kontrolė
Kontrolės ir valdymo posistemio funkcionalumas atsižvelgiant į fazių išskirstymą ir elektros energijos tiekimo sistemos išskyrimo ruožus yra grindžiamas energijos posistemiu užtikrinamu tiekiamos elektros energijos kiekiu, yra aprašytas 4.2.2 ir 4.2.3 skirsniuose.
GG EP TSS: 4.2.21, 4.2.22, 4.2.2 straipsniai
4.4. Eksploatavimo taisyklės
Specialiosios Kontrolės ir valdymo posistemio (ERTMS, ETCS ir PGJRS) eksploatavimo taisyklės yra išsamiai išdėstytos geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo TSS.
4.5. Techninės priežiūros taisyklės
Posistemio, kuriam taikoma ši TSS, techninės priežiūros taisyklės užtikrina 4 skyriuje nurodytuose pagrindiniuose parametruose pateiktų verčių atitiktį reikalaujamoms riboms visą įrangos eksploatavimo trukmę. Tačiau atliekant profilaktinę priežiūrą arba techninę priežiūrą ir šalinant gedimus posistemis gali būti netinkamas pagrindiniuose parametruose nurodytoms vertėms užtikrinti. techninės priežiūros taisyklės užtikrina, kad atliekant minėtus darbus nebūtų pažeidžiama sauga.
Kad būtų pasiekti šie rezultatai, turi būti laikomasi toliau pateikiamų reikalavimų.
4.5.1. Įrangos gamintojo atsakomybė
Į posistemį integruotos įrangos gamintojas turi nurodyti:
— |
visus techninės priežiūros reikalavimus ir procedūras (įskaitant tinkamo veikimo kontrolę, diagnozavimą ir bandymo metodus bei priemones), būtinas esminiams reikalavimams vykdyti ir šios TSS privalomuose reikalavimuose nurodytoms vertėms užtikrinti visą įrangos eksploatavimo trukmę (vežimas ir laikymas iki sumontavimo, įprastinis naudojimas, gedimai, remonto veiksmai, patikros ir techninės priežiūros veiksmai, eksploatavimo nutraukimas ir t. t.), |
— |
visus sveikatos ir saugos rizikos veiksnius, kurie gali turėti poveikio visuomenei ir techninės priežiūros personalui, |
— |
pradinės techninės priežiūros sąlygas (t. y. apibrėžti keičiamuosius mazgus (KM), patvirtintas suderintos aparatinės ir programinės įrangos versijas, sugedusių KM keitimą ir, pvz., KM laikymo ir sugedusių KM remonto sąlygas, |
— |
traukinio, kurio dalis įrangos sugenda, eksploatavimo iki jo kelionės pabaigos arba iki dirbtuvių technines sąlygas (techniniu atžvilgiu nevisavertis veikimo režimas, pvz., iš dalies arba visiškai išjungtos funkcijos, jos atskirtos nuo kitų funkcijų ir t. t.). |
— |
patikras, atliktinas, kai įrangą veikia išskirtinės sąlygos (pvz., viršijami aplinkos sąlygų apribojimai arba kai įrangą veikia neįprasta smūginė apkrova) |
4.5.2. Perkančiųjų organizacijų atsakomybė
Perkančiosios organizacijos turi:
— |
užtikrinti, kad būtų apibrėžti visų sudedamųjų dalių, kurioms taikoma ši TSS, (nesvarbu, ar tai sąveikos sudedamosios dalys ar ne), techninės priežiūros reikalavimai kaip nustatyta 4.5.1 skirsnyje (Įrangos gamintojo atsakomybė), |
— |
nustatyti būtinas techninės priežiūros taisykles, galiojančias visoms sudedamosioms dalims, kurioms taikoma ši TSS, atsižvelgiant į riziką, atsirandančią dėl skirtingos posistemio vidaus įrangos sąveikos ir sąsajų su kitais posistemiais. |
4.5.3. Infrastruktūros valdytojo arba geležinkelio įmonės atsakomybė
Už geležinkelių riedmenų arba geležinkelio kelio įrangos eksploatavimą atsakingas infrastruktūros valdytojas arba geležinkelio įmonė:
— |
parengia techninės priežiūros planą nustatyta nurodyta 4.5.4 skirsnyje (Techninės priežiūros planas). |
4.5.4. Techninės priežiūros planas
Techninės priežiūros planas turi būti grindžiamas nuostatomis, nurodytomis 4.5.1 (Įrangos gamintojo atsakomybė), 4.5.2 (Perkančiųjų organizacijų atsakomybė) ir 4.5.3 skirsniuose (Infrastruktūros valdytojo arba geležinkelio įmonės atsakomybė), ir jame turi būti pateikti bent šie dalykai:
— |
įrangos naudojimo sąlygos pagal gamintojų nurodytus reikalavimus, |
— |
techninės priežiūros programų specifikacija (pvz., apibrėžiamos profilaktinės ir remonto techninės priežiūros kategorijos, didžiausias laiko tarpas tarp profilaktinės techninės priežiūros veiksmų ir atitinkamų atsargumo priemonių, kurių turi būti imtasi siekiant užtikrinti posistemio ir techninės priežiūros personalo saugą, atsižvelgiant į techninės priežiūros veiksmų trukdymą kontrolės ir valdymo posistemio veikimui), |
— |
atsarginių dalių laikymo reikalavimai. |
— |
pradinės techninės priežiūros apibrėžtis. |
— |
sugedusios įrangos tvarkymo taisyklės. |
— |
techninės priežiūros personalo mažiausios kompetencijos reikalavimai, atsižvelgiant į sveikatos ir saugos darbe rizikos veiksnius. |
— |
asmeninei apsauginei įrangai taikomi reikalavimai. |
— |
techninės priežiūros personalo pareigų ir įgaliojimų apibrėžtis (pvz., prieigai prie įrangos, apribojimams ir (arba) sistemos eksploatavimo pertrūkiams valdyti, KM pakeisti, sugedusiems KM remontuoti, sistemos įprastai eksploatacijai atkurti). |
— |
ETCS identifikatorių tvarkymo procedūros. Žr. 4.2.9 skirsnį (ETCS identifikatorių tvarkymas). |
— |
Metodai gamintojui pateikti informaciją apie saugai didelės įtakos turinčius įrangos defektus ir dažnus įrangos gedimus. |
4.6. Profesinė kompetencija
Profesinės kvalifikacijos, būtinos kontrolės ir valdymo posistemiui eksploatuoti, yra nustatytos Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo TSS.
Techninei kontrolės ir valdymo posistemio priežiūrai atlikti reikalingos kompetencijos reikalavimai turi būti išsamiai aprašyti techninės priežiūros plane (žr. 4.5.4 skirsnį Techninės priežiūros planas).
4.7. Sveikatos ir saugos darbe sąlygos
Be techninės priežiūros planuose nustatytų reikalavimų, žr. 4.5 skirsnį (Techninės priežiūros taisyklės), turi būti imamasi atsargumo priemonių, kad būtų užtikrinta techninės priežiūros ir eksploatavimo personalo sveikata ir sauga darbe pagal Europos teisės aktus ir su jais suderintus nacionalinius teisės aktus.
Darbuotojai, atliekantys techninę geležinkelio kelio KVSP įrangos priežiūrą, jeigu jie dirba geležinkelio kelyje arba greta jo, privalo vilkėti šviesą atspindinčius drabužius su EB ženklu (ir dėl to atitinkančius 1989 m. gruodžio 21 d. Direktyvos 89/686/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su asmeninėmis apsaugos priemonėmis, suderinimo nuostatas).
4.8. Infrastruktūros ir geležinkelių riedmenų registrai
Kontrolės ir valdymo posistemis yra laikomas sudarytu iš dviejų sudedamųjų dalių:
— |
geležinkelių riedmenų įrangos, |
— |
geležinkelio kelio įrangos. |
Paprastųjų geležinkelių infrastruktūros ir geležinkelių riedmenų registro turinio reikalavimai, susiję su kontrolės ir valdymo posistemio įranga, yra nustatyti C priede (Geležinkelių linijoms ir traukiniams būdingos charakteristikos).
5. SĄVEIKOS SUDEDAMOSIOS DALYS
5.1. Apibrėžtys
Pagal Direktyvos 96/48/EB 2 straipsnio d dalį:
Sąveikos sudedamosios dalys – tai bet kuri nedaloma sudedamoji dalis, mazgas, sukomplektuotas blokas, įtraukti arba ketinami įtraukti į posistemį, nuo kurių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveika“. Sąvoka „sudedamoji dalis“ apima ir materialius objektus, ir nematerialius objektus, pvz., programinę įrangą.
5.2. Sąveikos sudedamųjų dalių sąrašas
5.2.1. Pagrindinės sąveikos sudedamosios dalys
Kontrolės ir valdymo posistemio sąveikos sudedamosios dalys yra išvardytos:
— |
5.1.a lentelėje – geležinkelių riedmenų įranga, |
— |
5.2.a lentelėje – geležinkelio kelio įranga. |
Sąveikos sudedamoji dalis „konstrukcinis blokas, sudarytas iš aparatinės ir pagrindinės programinės įrangos“ – tai konstrukcinis elementas (bendrosios paskirties produktas, nepriklausantis nuo taikomosios sistemos), kurį sudaro aparatinė įranga ir pagrindinė programinė įranga (programinė aparatinė įranga ir (arba) operacinė sistema ir (arba) pagalbinės priemonės), kuri gali būti naudojama sudėtingesnėms sistemoms kurti (bendrosios paskirties taikomosioms sistemoms, t. y. taikomųjų sistemų klasėms).
5.2.2. Sąveikos sudedamųjų dalių grupavimas
5.1.a ir 5.2.a lentelėse nurodytas pagrindines kontrolės ir valdymo posistemio sąveikos sudedamąsias dalis galima jungti į didesnius vienetus. Tada grupė apibūdinama pagal integruotų sąveikos sudedamųjų dalių funkcijas ir kitas sąsajas su grupei nepriklausiančia dalimi. Jei grupė yra sudaroma minėtu būdu, ji laikoma sąveikos sudedamąja dalimis.
— |
5.1.b lentelėje yra išvardytos geležinkelių riedmenų įrangos sąveikos sudedamųjų dalių grupės |
— |
5.2.b lentelėje yra išvardytos geležinkelio kelio įrangos sąveikos sudedamųjų dalių grupės |
Jeigu nėra šioje TSS nurodytų privalomų specifikacijų sąsajai užtikrinti, atitikties deklaraciją galima gauti sugrupavus sąveikos sudedamąsias dalis.
5.3. Sudedamųjų dalių eksploatacinės charakteristikos ir specifikacijos
5 skyriaus lentelėse aprašoma kiekviena pagrindinė sąveikos sudedamoji dalis arba sąveikos sudedamųjų dalių grupė:
— |
3 skiltyje – funkcijos ir sąsajos. Atkreiptinas dėmesys, kad kai kurių sąveikos sudedamųjų dalių funkcijos ir (arba) sąsajos, nėra privalomos. |
— |
4 skiltyje – privalomos kiekvienos funkcijos arba sąsajos atitikties vertinimo specifikacijos, kiek tai svarbu, pagal atitinkamą 4 skyriaus skirsnį. |
— |
5 skiltyje – atliekant atitikties vertinimą, aprašytą šios TSS 6 skyriuje, taikytini moduliai. |
Atkreiptinas dėmesys, kad 4.5.1 skirsnio (Įrangos gamintojo atsakomybė) reikalavimai yra taikomi kiekvienai pagrindinei sąveikos sudedamajai daliai arba sąveikos sudedamųjų dalių grupei.
5.1.a lentelė
Pagrindinės kontrolės ir valdymo posistemio geležinkelių riedmenų įrangos sąveikos sudedamosios dalys
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
|
Nr. |
SSD |
Charakteristikos |
Specialūs reikalavimai, vertintini pagal 4 skirsnį |
Modulis |
|
1 |
Geležinkelių riedmenų ERTMS ir ETCS įranga |
Saugumas |
4.2.1 |
|
|
Geležinkelių riedmenų ETCS įrangos funkcijos |
4.2.2 |
H2 arba B su D arba B su F |
|||
Išskyrus:
|
|
||||
ETCS ir EIRENE įrangos oro tarpo sąsajos |
4.2.5 |
||||
GTEVS (antras ir trečias lygis) |
|
||||
Informacijos atnaujinimo radijo ryšio įrangos priemonėmis įrenginys (neprivalomas pirmas lygis) |
|
||||
„Eurobalise“ sistemos įrangos oro tarpas |
|
||||
„Euroloop“ sistemos įrangos oro tarpas (neprivalomas pirmas lygis) |
|
||||
Sąsajos |
|
||||
SPM (K sąsajos diegimas neprivalomas) Geležinkelių riedmenų ERTMS PGJRS įranga |
4.2.6.1 |
||||
Geležinkelių riedmenų ERTMS PGJRS įranga |
4.2.6.2 |
||||
Nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimas |
4.2.6.3 |
||||
Raktų paskirstymo sistema |
4.2.8 |
||||
ETCS identifikatorių tvarkymas |
4.2.9 |
||||
ETCS įrangos ir mašinisto sietuvas su mašina |
4.2.13 |
||||
Raktų paskirstymas |
4.3.1.7 |
||||
Fizinės aplinkos sąlygos |
4.3.2.5 |
||||
EMS |
4.3.2.6 |
||||
Duomenų sąsaja |
4.3.2.8 |
||||
Saugos informacijos įrašymo įtaisas |
Nėra |
||||
2 |
Geležinkelių riedmenų konstrukcinis blokas, sudarytas iš aparatinės ir pagrindinės programinės įrangos |
Saugumas |
4.2.1 |
H2 arba B su D arba B su F |
|
3 |
Saugos informacijos įrašymo įrenginys |
Geležinkelių riedmenų ETCS įrangos funkcijos |
4.2.2 |
H2 arba B su D arba B su F |
|
Tik duomenų, skirtų reguliavimo tikslams, įrašymas |
|
||||
Sąsajos |
|
||||
DRĮ duomenų atsisiuntimo įtaisas |
4.2.15 |
||||
Geležinkelių riedmenų ERTMS ir (arba) ETCS įranga |
Nėra |
||||
Aplinkos sąlygos |
4.3.2.5 |
||||
EMS |
4.3.2.6 |
||||
4 |
Nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimas |
Saugumas |
4.2.1 |
H2 arba B su D arba B su F |
|
|
|
Geležinkelių riedmenų ETCS įrangos funkcijos |
4.2.2 |
||
|
|
Tik nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimas |
|
||
|
|
Sąsajos |
|
|
|
|
|
Geležinkelių riedmenų ERTMS ir ETCS įranga |
4.2.6.3 |
|
|
|
|
Aplinkos sąlygos |
4.3.2.5 |
|
|
|
|
EMS |
4.3.2.6 |
|
|
5 |
Išorinis SPM |
Funkcijos ir sauga |
Nėra |
H2 arba B su D arba B su F |
|
|
|
Pagal nacionalines specifikacijas |
|
||
|
|
Sąsajos |
|
||
|
|
Geležinkelių riedmenų ERTMS ir ETCS įranga |
4.2.6.1 |
|
|
|
|
B klasės ATKS ir (arba) ATSS įrangos oro tarpas |
Nėra |
|
|
|
|
Pagal nacionalines specifikacijas |
|
|
|
|
|
Aplinkos sąlygos |
Nėra |
|
|
|
|
Pagal nacionalines specifikacijas |
|
|
|
|
|
EMC |
Nėra |
|
|
|
|
Pagal nacionalines specifikacijas |
|
|
|
6 |
Geležinkelių riedmenų ERTMS ir PGJRS įranga |
EIRENE funkcijos |
4.2.4 |
H2 arba B su D arba B su F |
|
Duomenų perdavimas tik antru arba trečiu arba pirmu lygiu su informacijos atnaujinimu radijo ryšio įrangos priemonėmis |
|
||||
Sąsajos |
|
||||
Geležinkelių riedmenų ERTMS ir ETCS įranga |
|
||||
Tik antru arba trečiu arba pirmu lygiu su informacijos atnaujinimu radijo ryšio įrangos priemonėmis |
4.2.6.2 |
||||
PGJRS |
4.2.5 |
||||
EIRENE įrangos ir mašinisto sietuvas su mašina |
4.2.14 |
||||
Aplinkos sąlygos |
4.3.2.5 |
||||
EMS |
4.3.2.6 |
5.1.b lentelė
Geležinkelių riedmenų kontrolės ir valdymo įrangos sąveikos sudedamųjų dalių grupės
Ši lentelė – tai tik struktūros pavyzdys. Gali būti siūlomos kitos grupės
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
Nr. |
SSD |
Charakteristikos |
Specialūs reikalavimai, vertintini pagal 4 skirsnį |
Modulis |
1 |
Geležinkelių riedmenų konstrukcinis blokas, sudarytas iš aparatinės ir pagrindinės programinės įrangos Geležinkelių riedmenų ERTMS ir ETCS įranga Saugos informacijos įrašymo įrenginys Nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimas |
Saugumas |
4.2.1 |
|
Geležinkelių riedmenų ETCS įrangos funkcijos |
4.2.2 |
|||
ETCS ir EIRENE įrangos oro tarpo sąsajos |
4.2.5 |
H2 arba B su D arba B su F |
||
GTEVS (antras ir trečias lygis) |
|
|||
Informacijos atnaujinimo radijo ryšio įrangos priemonėmis įrenginys (neprivalomas pirmas lygis) |
|
|||
„Eurobalise“ sistemos įrangos oro tarpas |
|
|||
„Euroloop“ sistemos įrangos oro tarpas (neprivalomas pirmas lygis) |
|
|||
Sąsajos |
|
|||
SPM (K sąsajos diegimas neprivalomas) Geležinkelių riedmenų ERTMS PGJRS įranga |
4.2.6.1 |
|||
Geležinkelių riedmenų ERTMS PGJRS įranga |
4.2.6.2 |
|||
Raktų paskirstymo sistema |
4.2.8 |
|||
|
|
ETCS identifikatorių tvarkymas |
4.2.9 |
|
ETCS įrangos ir mašinisto sietuvas su mašina |
4.2.13 |
|||
Fizinės aplinkos sąlygos |
4.3.2.5 |
|||
EMS |
4.3.2.6 |
|||
DRĮ duomenų atsisiuntimo įtaisas |
4.2.15 |
|||
Duomenų sąsaja |
4.3.2.8 |
5.2.a lentelė
Pagrindinės geležinkelio kelio kontrolės ir valdymo įrangos sąveikos sudedamosios dalys
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
Nr. |
SSD |
Charakteristikos |
Specialūs reikalavimai, vertintini pagal 4 skirsnį |
Modulis |
1 |
GTEVS |
Saugumas |
4.2.1 |
H2 arba B su D arba B su F |
Geležinkelio kelio ETCS įrangos funkcionalumas |
4.2.3 |
|||
Be informacijos perdavimo „Eurobalise“ sistemos įranga, informacijos atnaujinimo radijo ryšio įrangos priemonėmis ir „Euroloop“ sistemos įranga |
|
|||
ETCS ir EIRENE įrangos oro tarpo sąsajos |
4.2.5 |
|||
Tik radijo ryšys su traukiniu |
|
|||
Sąsajos |
|
|||
Gretimas GTEVS |
4.2.7.1, 4.2.7.2 |
|||
Geležinkelio kelio ERTMS PGJRS įranga |
4.2.7.3 |
|||
Raktų paskirstymo sistema |
4.2.8 |
|||
ETCS identifikatorių tvarkymas |
4.2.9 |
|||
Centralizavimo sistema |
Nėra |
|||
Aplinkos sąlygos |
4.3.2.5 |
|||
EMS |
4.3.4.1, 4.3.2.2 |
|||
2 |
Informacijos atnaujinimo radijo ryšio įrangos priemonėmis įrenginys |
Saugumas |
4.2.1 |
|
|
|
Geležinkelio kelio ETCS įrangos funkcionalumas |
4.2.3 |
|
|
|
Be informacijos perdavimo „Eurobalise“, „Euroloop“ sistemų įranga ir 2 ir (arba) 3 lygio funkcijų |
|
|
|
|
ETCS ir EIRENE įrangos oro tarpo sąsajos |
4.2.5 |
H2 arba B su D arba B su F |
|
|
Tik radijo ryšys su traukiniu |
||
|
|
Sąsajos |
||
|
|
Geležinkelio kelio ERTMS PGJRS įranga |
4.2.7.3 |
|
|
|
Raktų paskirstymo sistema |
4.2.8 |
|
|
|
ETCS identifikatorių tvarkymas |
4.2.9 |
|
|
|
Centralizavimas ir GKEM |
4.2.3 |
|
|
|
Aplinkos sąlygos |
4.3.2.5 |
|
|
|
EMS |
4.3.4.1, 4.3.2.2 |
|
3 |
„Eurobalise“ sistema |
Saugumas |
4.2.1 |
|
|
|
ETCS ir EIRENE įrangos oro tarpo sąsajos |
4.2.5 |
H2 arba B su D arba B su F |
|
|
Tik „Eurobalise“ sistemos įrangos ryšys su traukiniu |
||
|
|
Sąsajos |
||
|
|
„Eurobalise“ sistemos GKEM |
4.2.7.4 |
|
|
|
ETCS identifikatorių tvarkymas |
4.2.9 |
|
|
|
Aplinkos sąlygos |
4.3.2.5 |
|
|
|
EMS |
4.3.4.1, 4.3.2.2 |
|
4 |
„Euroloop“ sistema |
Saugumas |
4.2.1 |
H2 arba B su D arba B su F |
ETCS ir EIRENE įrangos oro tarpo sąsajos |
4.2.5 |
|||
Tik „Euroloop“ sistemos įrangos ryšys su traukiniu |
||||
Sąsajos |
||||
„Euroloop“ sistemos GKEM |
4.2.7.5 |
|||
ETCS identifikatorių tvarkymas |
4.2.9 |
|||
Aplinkos sąlygos |
4.3.2.5 |
|||
EMS |
4.3.4.1, 4.3.2.2 |
|||
5 |
„Eurobalise“ sistemos GKEM |
Saugumas |
4.2.1 |
|
Geležinkelio kelio ETCS įrangos funkcionalumas |
4.2.3 |
H2 arba B su D arba B su F |
||
Be informacijos perdavimo informacijos atnaujinimo radijo ryšio įrangos priemonėmis, „Eurobalise“ sistemos įranga ir 2 bei 3 lygio funkcijų |
|
|||
Sąsajos |
|
|||
Geležinkelio kelio signalizacija |
Nėra |
|||
„Eurobalise“ sistema |
4.2.7.4 |
|||
ETCS identifikatorių tvarkymas |
4.2.9 |
|||
Aplinkos sąlygos |
4.3.2.5 |
|||
EMS |
4.3.4.1, 4.3.2.2 |
|||
6 |
„Euroloop“ sistemos GKEM |
Saugumas |
4.2.1 |
|
Geležinkelio kelio ETCS įrangos funkcionalumas |
4.2.3 |
H2 arba B su D arba B su F |
||
Be informacijos perdavimo informacijos atnaujinimo radijo ryšio įrangos priemonėmis, „Eurobalise“ sistemos įranga ir 2 bei 3 lygio funkcijų |
|
|||
Sąsajos |
|
|||
Geležinkelio kelio signalizacija |
Nėra |
|||
„Euroloop“ sistema |
4.2.7.5 |
|||
ETCS identifikatorių tvarkymas |
4.2.9 |
|||
Aplinkos sąlygos |
4.3.2.5 |
|||
EMS |
4.3.4.1, 4.3.2.2 |
|||
7 |
Geležinkelio kelio konstrukcinis blokas, sudarytas iš aparatinės ir pagrindinės programinės įrangos |
Saugumas |
4.2.1 |
H2 arba B su D arba B su F |
5.2.b lentelė
Geležinkelio kelio kontrolės ir valdymo įrangos sąveikos sudedamųjų dalių grupės
Ši lentelė – tai tik struktūros pavyzdys. Gali būti siūlomos kitos grupės
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
Nr. |
SSD |
Charakteristikos |
Specialūs reikalavimai, vertintini pagal 4 skirsnį |
Modulis |
1 |
Geležinkelio kelio konstrukcinis blokas, sudarytas iš aparatinės ir pagrindinės programinės įrangos „Eurobalise“ sistema „Eurobalise“ sistemos GKEM |
Saugumas |
4.2.1 |
|
Geležinkelio kelio ETCS įrangos funkcionalumas |
4.2.3 |
H2 arba B su D arba B su F |
||
Be informacijos perdavimo „Euroloop“ sistemos įranga ir antro bei trečio lygio funkcijų |
|
|||
ETCS ir EIRENE įrangos oro tarpo sąsajos |
4.2.5 |
|||
Tik „Eurobalise“ sistemos įrangos ryšys su traukiniu |
|
|||
Sąsajos |
|
|||
Geležinkelio kelio signalizacija |
Nėra |
|||
ETCS identifikatorių tvarkymas |
4.2.9 |
|||
Aplinkos sąlygos |
4.3.2.5 |
|||
EMS |
4.3.4.1, 4.3.2.2 |
|||
2 |
Geležinkelio kelio konstrukcinis blokas, sudarytas iš aparatinės ir pagrindinės programinės įrangos „Euroloop“ sistema „Euroloop“ sistemos GKEM |
Saugumas |
4.2.1 |
|
Geležinkelio kelio ETCS įrangos funkcionalumas |
4.2.3 |
H2 arba B su D arba B su F |
||
Be informacijos perdavimo „Euroloop“ sistemos įranga ir antro bei trečio lygio funkcijų |
|
|||
ETCS ir EIRENE įrangos oro tarpo sąsajos |
4.2.5 |
|||
Tik „Euroloop“ sistemos įrangos ryšys su traukiniu |
|
|||
Sąsajos |
|
|||
Geležinkelio kelio signalizacija |
Nėra |
|||
ETCS identifikatorių tvarkymas |
4.2.9 |
|||
Aplinkos sąlygos |
4.3.2.5 |
|||
EMS |
4.3.4.1, 4.3.2.2 |
6. SUDEDAMŲJŲ DALIŲ ATITIKTIES IR (ARBA) TINKAMUMO NAUDOTI VERTINIMAS IR POSISTEMIO PATIKRA
6.0. Įvadas
Šios TSS taikymo srityje atitinkamų šios TSS 3 skyriuje nurodytų esminių reikalavimų vykdymą užtikrins 4 skyriuje ir sąveikos sudedamosioms dalims skirtame patikslinančiame 5 skyriuje nurodyta atitikties specifikacija, kurios vykdymą įrodo sąveikos sudedamosios dalies atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti vertinimo teigiamas rezultatas bei posistemio patikra, kaip aprašyta 6 skyriuje.
Vis dėlto, jeigu dalis esminių reikalavimų yra vykdoma pagal nacionalines taisykles dėl:
a) |
B klasės įrangos naudojimo (įskaitant nacionalines SPM funkcijas), |
b) |
galutinai neišspręstų klausimų TSS, |
c) |
pagal Direktyvos 96/48/EB 7 straipsnį nukrypti leidžiančių nuostatų, |
d) |
7.3 skirsnyje aprašytų specialių atvejų, |
tada pagal paskelbtąsias procedūras atliekamas atitikties vertinimas, už kurį yra atsakingos atitinkamos valstybės narės.
6.1. Sąveikos sudedamosios dalys
6.1.1. Vertinimo procedūros
Sąveikos sudedamosios dalies (SSD) (ir (arba) sąveikos sudedamųjų dalių grupių) gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs įgaliotasis jo atstovas prieš pateikdami tas dalis į rinką pagal Direktyvos 96/48/EB 13.1 straipsnį ir IV priedą parengia EB atitikties deklaraciją.
Sąveikos sudedamųjų dalių ir (arba) sąveikos sudedamųjų dalių grupių atitikties vertinimo procedūra, kaip apibrėžta šios TSS 5 skyriuje, atliekama taikant modulius kaip nustatyta 6.1.2 skirsnyje (Moduliai).
Kai kuriose šios TSS specifikacijose yra nustatytos privalomos ir (arba) neprivalomos funkcijos. Notifikuotoji įstaiga:
— |
patikrina, ar įdiegtos visos sąveikos sudedamajai daliai privalomos funkcijos, reikalingos sąveikai užtikrinti; |
— |
patikrina, kurios neprivalomos funkcijos yra įdiegtos, |
ir atlieka atitikties vertinimą.
Tiekėjas EB deklaracijoje nurodo, kurios neprivalomos funkcijos yra įdiegtos.
Notifikuotoji įstaiga patikrina, ar sudedamajai daliai įdiegtos papildomos funkcijos nėra nesuderinamos su įdiegtomis privalomomis ar neprivalomomis funkcijomis.
6.1.1.1. Specialus perdavimo modulis (SPM)
SPM turi atitikti nacionalinius reikalavimus, o už jo patvirtinimą yra atsakingos atitinkamos valstybės narės kaip nurodyta B priede.
Siekiant, kad būtų patikrinta SPM sąsaja su geležinkelių riedmenų ERTMS ir ETK įranga, notifikuotoji įstaiga turi atlikti patikrą. Notifikuotoji įstaiga patikrina, ar valstybė narė patvirtino nacionalinę SPM dalį.
6.1.1.2. EB tinkamumo naudoti deklaracija
Kontrolės ir valdymo posistemio sąveikos sudedamųjų dalių EB tinkamumo naudoti deklaracija nėra privaloma.
6.1.2. Moduliai
Kontrolės ir valdymo posistemio sąveikos sudedamųjų dalių vertinimui atlikti gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs įgaliotasis jo atstovas gali iš 5.1A, 5.1B, 5.2A ir 5.2B lentelių pasirinkti modulius:
— |
tipo patikros procedūrą (B modulis), jei tai projektavimo ir tobulinimo etapas, kartu su produkcijos kokybės valdymo sistemos procedūra (D modulis), arba |
— |
tipo patikros procedūrą (B modulis), jei tai projektavimo ir tobulinimo etapas, kartu su produkto patikros procedūra (F modulis), arba |
— |
visiško kokybės valdymo sistemą su projekto patikros procedūra (H2 modulis). |
Modulių aprašymas pateiktas šios TSS E priede.
D modulį (produkcijos kokybės valdymo sistema) galima pasirinkti tik tada, jeigu gamintojas gamybai, galutinei produkto patikrai ir bandymui taiko notifikuotosios įstaigos patvirtintą ir prižiūrimą kokybės sistemą.
H2 modulį (visiško kokybės valdymo sistema su projekto patikra) galima pasirinkti tik tada, jeigu gamintojas projektavimui, gamybai, galutinei produkto patikrai ir bandymui taiko notifikuotosios įstaigos patvirtintą ir prižiūrimą kokybės sistemą.
Naudojant kai kuriuos modulius taikomi šie papildomi paaiškinimai:
— |
E priede pateikto „B modulio“ (tipo patikra) aprašymo 4 skyrius:
|
— |
E priede pateikto „F modulio“ (produkto patikra) aprašymo 3 skyrius – statistinė patikra nėra leidžiama, t. y. visos sąveikos sudedamosios dalys turi būti išnagrinėtos atskirai. |
— |
„H2 modulio“ (visiško kokybės valdymo sistema su projekto patikra) 6.3 skirsnis – turi būti atliekamas tipinis bandymas. |
Kad ir koks modulis būtų pasirinktas, sąveikos sudedamųjų dalių, kurioms taikomi pagrindinio parametro saugos (4.2.1 skirsnis Sąveikai svarbios kontrolės ir valdymo saugos charakteristikos) reikalavimai, sertifikavimui yra taikomos A priedo 47, A1, A2 ir A3 rodyklių nuostatos.
Kad ir kuris modulis buvo pasirinktas, turi būti tikrinama, ar tiekėjo nurodymai dėl sąveikos sudedamosios dalies techninės priežiūros atitinka šios TSS 4.5 skirsnio (Techninės priežiūros taisyklės) reikalavimus.
Jeigu taikomas B modulis (tipo patikra), šis modulis taikomas atliekant techninių dokumentų tyrimą (žr. B modulio (tipo patikra) aprašymo 3 ir 4.1 skirsnius).
Jeigu taikomas H2 modulis (visiško kokybės valdymo sistema su projekto patikra), paraiškoje atlikti projekto patikrą turi būti visų elementų patvirtinamieji įrodymai, kad šios TSS 4.5 skirsnio (Techninės priežiūros taisyklės) reikalavimai buvo įvykdyti.
6.2. Kontrolės ir valdymo posistemis
6.2.1. Vertinimo procedūros
Šiame skirsnyje aprašoma kontrolės ir valdymo posistemio patikros EB deklaracija. Kaip nurodyta 2 skyriuje, taikoma kontrolės ir valdymo posistemio įranga yra laikoma dviems mazgais:
— |
geležinkelių riedmenų įrangos, |
— |
geležinkelio kelio įrangos. |
Reikalaujama ir geležinkelių riedmenų įrangos ir geležinkelio kelio įrangos patikros EB deklaracijų.
Perkančiosios organizacijos arba jos Bendrijoje įsisteigusio atstovo prašymu notifikuotoji įstaiga atlieka geležinkelių riedmenų arba geležinkelio kelio įrangos EB patikrą pagal Direktyvos 96/48/EB VI priedą.
Perkančioji organizacija pagal Direktyvos 96/48/EB 18 straipsnio 1 dalį ir V priedą parengia kontrolės ir valdymo įrangos EB patikros deklaraciją.
EB patikros deklaracijos turinys turi atitikti Direktyvos 96/48/EB V priedą. Į ją turi būti įtraukta sąveikos sudedamųjų dalių, kurios yra įrangos dalis, integravimo patikra; 6.1 ir 6.2 lentelėse yra nustatytos tikrintinos charakteristikos ir nurodytos privalomos taikyti specifikacijos.
Kai kuriose šios TSS specifikacijose yra nustatytos privalomos ir (arba) neprivalomos funkcijos. Notifikuotoji įstaiga:
— |
patikrina, ar įdiegtos visos įrangai privalomos funkcijos, |
— |
patikrina, ar įdiegtos visos neprivalomos funkcijos, kurių reikia diegiant konkrečią geležinkelio kelio arba geležinkelių riedmenų įrangą. |
Notifikuotoji įstaiga patikrina, kad įrangoje įdiegtos papildomos funkcijos nebūtų nesuderinamos su įdiegtomis privalomomis ar neprivalomomis funkcijomis.
Informacija apie konkrečią įdiegtą geležinkelio kelio ir geležinkelių riedmenų įrangą pagal C priedą yra pateikiama infrastruktūros ir geležinkelių riedmenų registruose.
Geležinkelio kelio ir geležinkelių riedmenų įrangos EB patikros deklaracijoje turi būti visa informacija, kurią reikalaujama įtraukti į pirma nurodytus registrus. Registrai tvarkomi pagal sąveiką reglamentuojančios Direktyvos 96/48/EB 22a straipsnį.
Geležinkelių riedmenų ir geležinkelio kelio įrangos EB patikros deklaracijos kartu su atitikties sertifikatais pakanka užtikrinti, kad geležinkelio kelio įranga veiks su atitinkamų charakteristikų geležinkelių riedmenų įranga, kaip apibrėžta geležinkelių riedmenų ir infrastruktūros registruose, be papildomos posistemio EB patikros deklaracijos.
6.2.1.1. Geležinkelių riedmenų įrangos funkcinio integravimo patikra
Turi būti atliekama geležinkelių riedmenų kontrolės ir valdymo įrangos patikra. Į šią TSS įtraukti tik su sąveika susiję kontrolės ir valdymo įrangos, kuri nėra apibrėžta kaip A klasės įranga, patikros reikalavimai (pvz., SPM ir geležinkelių riedmenų ERTMS ir (arba) ETCS įrangos sąsaja).
Funkcinė geležinkelių riedmenų įrangos patikra gali būti atliekama tik pirma pagal 6.1 skyrių įvertinus įrangoje panaudotas sąveikos sudedamąsias dalis ir joms gavus EB atitikties deklaraciją. Notifikuotoji įstaiga įvertina, ar jos yra tinkamos taikyti (pvz., įdiegtos neprivalomos funkcijos).
Jeigu A klasės įrangos funkcionalumas jau patikrintas sąveikos sudedamosios dalies lygiu, papildomos patikros atlikti nereikalaujama.
Integravimo patikros bandymai atliekami siekiant įrodyti, kad įrangos sudedamosios dalys buvo tinkamai sujungtos ir susietos su traukiniu, jog būtų užtikrinta, kad reikalaujamos funkcijos ir tokiam įrangos naudojimui taikomos eksploatacinės charakteristikos yra įdiegtos. Jeigu tokia pati kontrolės ir valdymo įranga yra sumontuota vienodose geležinkelių riedmenų dalyse, tų geležinkelių riedmenų dalių integravimo patikra turi būti atliekama tik kartą ir tikrinamas tik viena geležinkelių riedmenų dalis.
Turi būti tikrinama:
— |
geležinkelių riedmenų kontrolės ir valdymo įrangos montavimo teisingumas (pvz., atitiktis montavimo taisyklėms, bendras sujungtos įrangos veikimas, ar neatsiranda nesaugių sąveikų ir, jeigu reikia, tam tikro taikymo duomenų laikymas) |
— |
sąsajų su geležinkelio riedmenimis veikimo teisingumas (pvz., traukinio stabdžių, traukinio sąstato vientisumo), |
— |
tinkamumas užtikrinti sąsają su geležinkelio kelio kontrolės ir valdymo įranga pagal atitinkamas charakteristikas (pvz., ETCS taikymo lygis, įdiegtos neprivalomos funkcijos), |
— |
tinkamumas nuskaityti visą reikiamą informaciją ir ją laikyti saugos duomenų rašytuve (jeigu reikia, ši funkcija numatoma ne ETCS, o kitoms sistemoms) |
Šią patikrą galima atlikti depe.
Geležinkelių riedmenų įrangos tinkamumo užtikrinti sąsają su geležinkelio kelio įranga patikra – tai tinkamumo nuskaityti sertifikuotos „Eurobalise“ sistemos įrangos ir (jeigu funkcijos geležinkelio riedmenyje yra įdiegtos) „Euroloop“ sistemos įrangos duomenis bei tinkamumo užmegzti PGJRS ryšį, jei tai balso ir (jeigu yra įdiegtos funkcijos) duomenų perdavimas, patikra.
Jeigu minėta patikra taip pat taikoma B klasės įrangai, notifikuotoji įstaiga patikrina, ar buvo laikomasi atitinkamos valstybės narės nustatytų integravimo bandymo reikalavimai.
6.2.1.2. Geležinkelio kelio įrangos funkcinio integravimo patikra
Turi būti atliekama infrastruktūroje sumontuotos geležinkelio kelio kontrolės ir valdymo įrangos patikra. Šioje TSS pateikiami tik kontrolės ir valdymo įrangos, kuri nėra apibrėžiama kaip A klasės įranga, patikros reikalavimai, susiję su sąveika (pvz., EMS).
Geležinkelio kelio įrangos funkcinė patikra gali būti atliekama tik pirma pagal 6.1 skirsnį („Sąveikos sudedamosios dalys“) įvertinus įrangoje panaudotas sąveikos sudedamąsias dalis ir joms gavus EB atitikties deklaraciją. Notifikuotoji įstaiga įvertina, ar jos yra tinkamos taikyti (pvz., įdiegtos neprivalomos funkcijos).
Jeigu A klasės įrangos funkcionalumas jau patikrintas sąveikos sudedamosios dalies lygiu, papildomos patikros atlikti nereikalaujama.
Geležinkelio kelio kontrolės ir valdymo įrangos ERTMS ir (arba) ETCS dalies projekto TSS reikalavimai turi būti papildyti nacionalinėmis specifikacijomis, į kurias įtraukiama, pvz.,
— |
geležinkelio linijos aprašymas, tokios charakteristikos, kaip nuolydžiai, atstumai, maršruto sudedamųjų dalių vieta ir „Eurobalise“ ir (arba) „Euroloop“ sistemos, saugotinos vietovės ir t. t. |
— |
signalizavimo duomenys ir taisyklės, kurie turi būti tvarkomi ERTMS ir ETCS sistema. |
Integravimo patikros bandymai atliekami siekiant įrodyti, jog įrangos komponentai buvo tinkamai sujungti ir susieti su nacionalinio geležinkelio kelio įranga, kad būtų užtikrinta, jog reikalaujamos funkcijos ir tokiam įrangos naudojimui taikomos eksploatacinės savybės yra įdiegtos.
Turi būti išnagrinėtos šios geležinkelio kelio sąsajos:
— |
A klasės radijo ryšio sistemos ir ERTMS ir (arba) ETCS (prireikus – GTEVS arba informacijos atnaujinimo radijo ryšio įrangos priemonėmis įrenginio), |
— |
„Eurobalise“ sistemos ir GKEM, |
— |
„Euroloop“ sistemos ir GKEM, |
— |
tarp gretimų GTEVS, |
— |
ERTMS ir ETCS (GTEVS, GKEM, informacijos atnaujinimo radijo ryšio įrangos priemonėmis įrenginio) ir prireikus – centralizavimo sistemos arba nacionalinės signalizacijos. |
Turi būti tikrinama:
— |
Turi būti tikrinama: geležinkelio kelio kontrolės ir valdymo įrangos ERTMS ir (arba) ETCS dalies montavimo teisingumas (pvz., atitiktis projektavimo taisyklėms, sujungtos įrangos tarpusavio ryšys, nesaugių sąveikų nebuvimas ir prireikus – konkrečios sistemos duomenų saugojimas pagal pirma paminėtas nacionalines specifikacijas), |
— |
sąsajų su nacionalinio geležinkelio kelio įranga veikimo teisingumas, |
— |
sąsajos su atitinkamų charakteristikų geležinkelio riedmenyje sumontuota įranga veikimas (pvz., ETCS taikymo lygio). |
6.2.1.3. Vertinimas pereinamaisiais etapais
Eksploatuojama geležinkelio kelio arba geležinkelių riedmenyse sumontuota kontrolės ir valdymo įranga gali būti modernizuojama nuosekliais etapais pagal 7 skyrių. Kiekviename etape turi būti pasiekta tik jam taikomų TSS reikalavimų atitiktis, o kiti likusių etapų reikalavimai nėra vykdomi.
Šiame etape perkančioji organizacija notifikuotajai įstaigai gali pateikti paraišką atlikti įrangos vertinimą.
Neatsižvelgdama į tai, kuriuos modulius pasirinko perkančioji organizacija, notifikuotoji įstaiga patikrina, ar:
— |
yra laikomasi šiam etapui taikomų TSS reikalavimų, |
— |
nepažeisti jau įvertinti TSS reikalavimai. |
Jau įvertintų ir nepakeistų funkcijų, kurioms šis etapas neturi įtakos, iš naujo tikrinti nereikia.
Prie teigiamai įvertinus įrangą notifikuotosios įstaigos išduoto (-ų) sertifikato (-ų) yra pridedamos išlygos, nurodančios sertifikato (-ų) apribojimus pagal tai kurie TSS reikalavimai įvykdyti, o kurie – ne.
Išlygos nurodomos atitinkamai geležinkelių riedmenų ir (arba) infrastruktūros registre.
6.2.2. Moduliai
Visi toliau nurodyti moduliai yra pateikti šios TSS E priede.
6.2.2.1. Geležinkelių riedmenų įranga
Geležinkelių riedmenyse montuojamos įrangos patikros procedūrai atlikti perkančioji organizacija arba Bendrijoje įsisteigęs jos įgaliotasis atstovas gali pasirinkti:
— |
projektavimo ir kūrimo etapui taikomą tipo patikros procedūrą (SB modulis) kartu su gamybos etapui taikoma produkcijos kokybės valdymo sistemos procedūra (SD modulis), arba |
— |
projektavimo ir kūrimo etapui taikomą tipo patikros procedūrą (SB modulis) kartu su produktų patikros procedūra (SF modulis), arba |
— |
visiško kokybės valdymo sistemą su projekto patikros procedūra (SH2 modulis). |
6.2.2.2. Geležinkelio kelio įranga
Geležinkelio kelio įrangos patikros procedūrai atlikti perkančioji organizacija arba Bendrijoje įsisteigęs jos įgaliotasis atstovas gali pasirinkti:
— |
vieneto patikros procedūrą (SG modulis), arba |
— |
projektavimo ir kūrimo etapui taikomą tipo patikros procedūrą (SB modulis) kartu su gamybos etapui taikoma produkcijos kokybės valdymo sistemos procedūra (SD modulis), arba |
— |
projektavimo ir kūrimo etapui taikomą tipo patikros procedūrą (SB modulis) kartu su produktų patikros procedūra (SF modulis), arba |
— |
visiško kokybės valdymo sistemą su projekto patikros procedūra (SH2 modulis). |
6.2.2.3. Sąlygos, kuriomis taikomi geležinkelių riedmenyse montuojamos ir geležinkelio kelio įrangos patikros moduliai
SD modulį (produkcijos kokybės valdymo sistema) galima pasirinkti, jei perkančioji organizacija perka tik iš gamintojų, kurie gamybai, galutinei produkto patikrai ir bandymui taiko notifikuotosios įstaigos patvirtintą ir patikrintą kokybės sistemą.
SH2 modulį (visiško kokybės valdymo sistema su projekto patikra) galima pasirinkti tik tuomet, jei visiems tikrintino posistemio projekto darbams (projektavimo, gamybos, surinkimo, montavimo) taikoma notifikuotosios įstaigos patvirtinta ir ištirta projektavimui, gamybai, galutinei produkto patikrai ir bandymui skirta kokybės sistema.
Kad ir kuris modulis būtų pasirinktas, projekto patikrinimas ir vertinimas apima patikrinimą, ar buvo įvykdyti šios TSS 4.5 skirsnio „Techninės priežiūros taisyklės“) reikalavimai.
Kad ir kuris modulis būtų pasirinktas, taikomos A priedo 47, A1 ir, jei būtina, A2 bei A3 rodyklių nuostatos.
Pagal SB modulio (tipo patikros) 4 skyrių reikalaujama atlikti projekto patikrinimą ir įvertinimą.
Pagal „SH2 modulio“ (visiško kokybės valdymo sistema su projekto patikra) 4.3 skirsnį reikalaujama atlikti tipinį bandymą.
Pagal
— |
SD modulio (produkcijos kokybės valdymo sistema) 5.2 skirsnį, |
— |
SF modulio (produktų patikra) 7 skyrių, |
— |
SG modulio (vieneto patikra) 4 skyrių, |
— |
SH2 modulio (visiško kokybės valdymo sistema su projekto patikra) 5.2 skirsnis, tinkamumo patvirtinimas atsižvelgiant į visas eksploatavimo sąlygas yra apibrėžtas 6.2.2.3.1 skirsnyje (Geležinkelio riedmenyje sumontuotos įrangos patikimumo patvirtinimas) ir 6.2.2.3.2 skirsnyje (Geležinkelio kelio įrangos tinkamumo patvirtinimas). |
6.2.2.3.1 Geležinkelio riedmenyje sumontuotos įrangos patikimumo patvirtinimas
Geležinkelio riedmenyje sumontuotos įrangos tinkamumo patvirtinimas visomis eksploatacinėmis sąlygomis turi būti tipinis bandymas. Jis gali būti atliekamas su vienu įrenginiu, atliekant bandomuosius važiavimus, kuriais siekiama patikrinti:
— |
nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimo matuoklių eksploatacines savybes, |
— |
kontrolės ir valdymo įrangos suderinamumą su geležinkelių riedmenų įranga ir aplinka (pvz., EMS), kad geležinkelio riedmenyje montuojamą įrangą būtų galima montuoti kitiems tokio pat tipo lokomotyvams, |
— |
geležinkelių riedmenų suderinamumą su geležinkelio kelio kontrolės ir valdymo įranga (pvz., EMS aspektai, bėgių grandinių ir ašių skaitiklių veikimas). |
Bandomiesiems važiavimams pasirenkama infrastruktūra, kurią naudojant, patikras galima atlikti transeuropinio greitųjų geležinkelių tinklo charakteristikoms būdingomis sąlygomis (pvz., nuolydžiai, traukinio greitis, vibracija, traukos galia, temperatūra).
Jeigu bandymų rezultatų bendram taikymui yra nustatomi kokie nors apribojimai (pvz., TSS atitiktis yra patvirtinta tik esant tam tikram greičiui), minėti apribojimai nurodomi sertifikate ir geležinkelių riedmenų registre.
6.2.2.3.2 Geležinkelio kelio įrangos tinkamumo patvirtinimas
Geležinkelio kelio įrangos tinkamumo patvirtinimas visomis eksploatacinėmis sąlygomis atliekamas taikant žinomų charakteristikų geležinkelio riedmenų bandomuosius važiavimus, o jo tikslas turi būti patikrinti geležinkelio riedmenų ir geležinkelio kelio kontrolės ir valdymo įrangos suderinamumą (pvz., EMS aspektai, bėgių grandinių ir ašių skaitiklių veikimas). Šie bandomieji važiavimai taikomi su tinkamais žinomų charakteristikų geležinkelio riedmenimis, kad būtų galima patikrinti sąlygas, eksploatacijos metu galinčias pasitaikyti (pvz., traukinio greitis, traukos galia).
Bandomaisiais važiavimais taip pat yra tikrinamas traukinio mašinistui iš geležinkelio kelio įrangos teikiamos informacijos suderinamumas su fiziniu maršrutu (pvz., greičio apribojimai ir t. t.).
Jei šioje TSS numatytų geležinkelio kelio įrangos patikros specifikacijų dar nėra, geležinkelio kelio įrangos patikimumas tikrinamas atitinkamais eksploataciniais bandymais (turi apibrėžti šią geležinkelio kelio įrangą perkančioji organizacija).
Jeigu bandymų rezultatų bendram taikymui yra nustatomi kokie nors apribojimai (pvz., TSS atitiktis yra patvirtinta tik esant tam tikram greičiui), minėti apribojimai nurodomi sertifikate ir infrastruktūros registre.
6.2.2.4. Techninės priežiūros vertinimas
Už techninės priežiūros atitikties vertinimą yra atsakinga valstybės narės įgaliota institucija. F priede yra aprašoma procedūra, kuria ši institucija nustato, kad techninės priežiūros priemonės atitinka šios TSS nuostatas, ir užtikrina, kad visą posistemio eksploatavimo trukmę būtų laikomasi pagrindinių parametrų ir esminių reikalavimų.
6.3. Sąveikai naudojamos sudedamosios dalys, kurioms nebuvo gauta EB deklaracija
6.3.1. Bendrosios pastabos
Tam tikrą laikotarpį, t. y. „pereinamąjį laikotarpį“, sąveikos sudedamąsias dalis, kurioms nebuvo gauta EB atitikties arba tinkamumo naudoti deklaracija, išskirtiniais atvejais galima naudoti posistemių veiklai užtikrinti, jeigu laikomasi šiame skirsnyje aprašytų nuostatų.
6.3.2. Pereinamasis laikotarpis:
Pereinamasis laikotarpis prasideda įsigaliojus šiai TSS ir trunka šešerius metus.
Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui ir išskyrus 6.3.3.3 skirsnyje nustatytas išimtis, sąveikos sudedamosioms dalims prieš jas pradedant naudoti, kad būtų užtikrinta posistemio veikla, turi būti gauta EB atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti deklaracija.
6.3.3. Posistemių su nesertifikuotomis sąveikos sudedamosiomis dalimis sertifikavimas per pereinamąjį laikotarpį
6.3.3.1. Sąlygos
Notifikuotajai įstaigai per pereinamąjį laikotarpį leidžiama posistemiui išduoti atitikties sertifikatą net tuo atveju, jeigu tam tikram sąveikos sudedamųjų dalių, kurios naudojamos posistemio veiklai užtikrinti, skaičiui pagal šią TSS dar nėra taikomas reikalavimas dėl reikiamos EB atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti deklaracijos, jei laikomasi šių trijų kriterijų:
— |
posistemio atitiktį notifikuotoji įstaiga patikrino pagal šios TSS 4 skyriuje nustatytus reikalavimus, ir |
— |
notifikuotoji įstaiga, atlikusi papildomus įvertinimus, patvirtina, kad sąveikos sudedamųjų dalių atitiktis ir (arba) tinkamumas naudoti atitinka 5 skyriaus reikalavimus, ir |
— |
jeigu sąveikos sudedamosios dalys, kurioms netaikomas reikalavimas dėl reikiamos EB atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti deklaracijos, posistemio veiklai užtikrinti buvo naudojamos bent vienoje valstybėje narėje iki šios TSS įsigaliojimo. |
EB atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti deklaracijos nėra rengiamos sąveikos sudedamosioms dalims, kurios buvo įvertintos minėtu būdu.
6.3.3.2. Pranešimas
— |
posistemio atitikties sertifikate turi būti aiškiai nurodyta, kokias sąveikos sudedamąsias dalis notifikuotoji įstaiga įvertino kaip posistemio dalį. |
— |
posistemio EB atitikties deklaracijoje turi būti aiškiai nurodyta:
|
6.3.3.3. Per eksploatavimo trukmę trunkantis įgyvendinimas
Atitinkamo posistemio gamyba arba modernizavimas ir (arba) rekonstravimas turi būti užbaigtas per šešerius pereinamojo laikotarpio metus. Dėl posistemio eksploatavimo trukmės:
— |
Per pereinamąjį laikotarpį ir |
— |
institucijos, išdavusios posistemio patikros EB deklaraciją, vardu |
sąveikos sudedamąsias dalis, kurioms nėra išduota EB atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti deklaracija ir kurios yra tokio paties tipo dalys, pagamintos to paties gamintojo, leidžiama naudoti su technine priežiūra susijusiems pakeitimams atlikti ir kaip atsargines posistemio dalis.
Pasibaigus pareinamajam laikotarpiui ir
— |
kol posistemis bus modernizuotas, rekonstruotas arba pakeistas ir |
— |
institucijos, išdavusios posistemio patikros EB deklaraciją, vardu |
sąveikos sudedamąsias dalis, kurioms nėra išduota EB atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti deklaracija ir kurios yra tokio paties tipo dalys, pagamintos to paties gamintojo, ir toliau leidžiama naudoti su technine priežiūra susijusiems pakeitimams atlikti.
6.3.3.4. Kontrolės priemonės
Per pereinamąjį laikotarpį valstybė narė kontroliuoja:
— |
į jos rinką pateiktų sąveikos sudedamųjų dalių skaičių ir tipą; |
— |
užtikrina, jeigu posistemis pristatomas, kad jam būtų išduotas sertifikatas, būtų nurodomos priežastys, dėl kurių gamintojas nesertifikavo sąveikos sudedamosios dalies; |
— |
Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša išsamią informaciją apie nesertifikuotą SSD ir nurodo priežastis, dėl kurių buvo atsisakyta sertifikuoti. |
6.1 Lentelė
Geležinkelio riedmenyje sumontuotos kontrolės ir valdymo įrangos patikros reikalavimai
1 |
2 |
2a |
3 |
4 |
5 |
Nr. |
Aprašymas |
Pastabos |
Kvp sąsajos |
Sąsajomis susieti tss posistemiai |
Charakteristikos, vertintinos remiantis šios TSS 4 skyriumi |
1 |
Saugumas |
Notifikuotoji įstaiga užtikrina saugos patvirtinimo proceso išsamumą, įskaitant saugos atvejį |
|
|
4.2.1 |
2 |
Geležinkelių riedmenų ETCS įrangos funkcijos |
Šias funkcijas atlieka geležinkelio riedmenyje sumontuota ERTMS ir (arba) ETCS SSD |
|
|
4.2.2 |
|
Pastaba: Traukinio sąstato vientisumo kontrolė: jei traukinio nustatymai yra skirti trečiam lygiui, traukinio sąstato vientisumo kontrolės funkcija turi būti užtikrinta geležinkelių riedmenų aptikimo įranga |
Sąsaja tarp geležinkelio riedmenyje sumontuotos ERTMS ir (arba) ETCS ir geležinkelių riedmenų aptikimo įrangos |
GR |
4.3.2.8 |
|
3 |
EIRENE funkcijos |
Šias funkcijas atlieka geležinkelio riedmenyje sumontuotos ERTMS ir (arba) PGJRS SSD |
|
|
4.2.4 |
|
Duomenų ryšys tik pirmame lygyje su informacijos atnaujinimu radijo ryšio įrangos priemonėmis (neprivalomas) arba antrame ir trečiame lygyje |
|
|
|
|
4 |
ETCS ir EIRENE įrangos oro tarpo sąsajos |
Šias funkcijas atlieka geležinkelio riedmenyje sumontuotos ERTMS ir (arba) ETCS bei ERTMS ir (arba) PGJRS SSD |
KVP geležinkelio kelio įranga |
|
4.2.5 |
|
Informacijos perdavimas radijo ryšio priemonėmis į traukinį tik pirmame lygyje su informacijos atnaujinimu radijo ryšio įrangos priemonėmis (neprivalomas) arba antrame ir trečiame lygyje |
|
|
|
|
|
„Euroloop“ sistemos ryšys yra neprivalomas |
|
|
|
|
5 |
Raktų paskirstymas |
Raktų paskirstymo saugumo nuostatos |
|
GTEOV |
4.2.8 4.3.1.7 |
6 |
ETCS identifikatorių tvarkymas |
ETCS identifikatorių tvarkymo nuostatos |
|
GTEOV |
4.2.9 |
7 |
Sąsajos |
|
|
|
|
|
SPM |
Notifikuotoji įstaiga turi patikrinti, ar atitinkamos valstybės narės išduoti integravimo bandymo reikalavimai buvo įvykdyti |
Geležinkelių riedmenyse sumontuotos ERTMS ir ETCS ir išorinio SPM SSD |
|
4.2.6.1 |
|
Geležinkelių riedmenų ERTMS ir PGJRS įranga |
|
Geležinkelio riedmenyje sumontuotos ERTMS ir ETCS bei ERTMS ir PGJRS SSD |
|
4.2.6.2 |
|
Nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimas |
Nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimas Ši sąsaja nėra svarbi, jeigu įranga yra tiekiama kaip sudedamųjų dalių grupė |
Geležinkelio riedmenyje sumontuotos ERTMS ir (arba) ETCS ir nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimo SSD |
GR |
4.2.6.3 4.3.2.12 |
|
ETCS MMS |
Geležinkelio riedmenyje sumontuotos ERTMS ir (arba) ETCS SSD dalis |
|
GTEOV |
4.2.13 |
|
4.3.1.2 |
||||
|
EIRENE MMS |
Geležinkelio riedmenyje sumontuotos ERTMS ir (arba) PGJRS RTMS SSD dalis |
|
|
4.2.14 |
GTEOV |
4.3.1.3 |
||||
|
Sąsaja su kontrolei vykdyti skirtų duomenų įrašymo įranga |
Saugos informacijos rašytuvo SSD dalis |
|
|
4.2.15 |
GTEOV |
4.3.1.4 |
||||
GR |
4.3.2.13 |
||||
|
Darbiniai traukinio stabdžių sistemos parametrai |
Pritaikymo prie atitinkamų geležinkelių riedmenų patikra |
|
GTEOV |
4.3.1.5 |
GR |
4.3.2.3 |
||||
|
Izoliavimas |
|
|
GTEOV |
4.3.1.6 |
GR |
4.3.2.7 |
||||
|
Antenos įrenginys |
|
|
GR |
4.3.2.4 |
|
Aplinkos sąlygos |
Tinkamo kontrolės ir valdymo veikimo patikra aplinkos sąlygomis. Šis patikrinimas turi būti atliekamas siekiant patikrinti tinkamumą naudoti visomis eksploatavimo sąlygomis. |
|
GR |
4.3.2.5 |
|
EMS |
Tinkamo kontrolės ir valdymo veikimo patikra aplinkos sąlygomis. Šis patikrinimas turi būti atliekamas siekiant patikrinti tinkamumą naudoti visomis eksploatavimo sąlygomis. |
|
GR |
4.3.2.6 |
|
Duomenų sąsajos: |
Geležinkelių riedmenyje sumontuotos ERTMS ir (arba) ETCS bei PGJRS SSD dalis |
|
GR |
4.3.2.8; 4.3.2.11 |
GTEOV |
4.3.1.9 |
6.2 Lentelė
Geležinkelio kelio kontrolės ir valdymo įrangos patikros reikalavimai
1 |
2 |
2a |
3 |
4 |
5 |
Nr. |
Aprašymas |
Pastabos |
Kvp sąsajos |
Sąsajomis susieti tss posistemiai |
Charakteristikos, vertintinos remiantis šios TSS 4 skyriumi |
1 |
Saugumas |
Notifikuotoji įstaiga užtikrina saugos patvirtinimo proceso išsamumą, įskaitant saugos atvejį |
|
|
4.2.1 |
2 |
Geležinkelio kelio ETCS įrangos funkcijos |
Šias funkcijas atlieka diegiamos GTEVS, GKEM ir informacijos atnaujinimo radijo ryšio įrangos priemonėmis įrenginių SSD |
|
|
4.2.3 |
3 |
EIRENE funkcijos |
Duomenų ryšys tik pirmame lygyje su informacijos atnaujinimu arba antrame ir (arba) trečiame lygyje |
|
|
4.2.4 |
4 |
ETCS ir EIRENE įrangos oro tarpo sąsajos |
Šias funkcijas atlieka diegiama GTEVS, informacijos atnaujinimo radijo ryšio įrangos priemonėmis įrenginių, „Eurobalise“ sistemų, „Euroloop“ sistemos ir PGJRS geležinkelio kelio įranga |
Geležinkelio riedmenyje sumontuota KVP įranga |
|
4.2.5 |
|
Radijo ryšys tik pirmame lygyje su informacijos atnaujinimu radijo ryšio įrangos priemonėmis (neprivalomas) arba antrame ir trečiame lygyje |
|
|
|
|
|
„Euroloop“ sistemos ryšys yra neprivalomas |
|
|
|
|
5 |
Raktų paskirstymas |
Raktų paskirstymo saugumo nuostatos |
|
GTEOV |
4.2.8 4.3.1.7 |
6 |
ETCS identifikatorių tvarkymas |
ETCS identifikatorių tvarkymo nuostatos |
|
GTEOV |
4.2.9 |
7 |
ĮAAĮ |
Atstumą tarp ĮAAĮ nusistato kiekviena valstybė narė |
|
GTEOV |
4.2.10 |
GR |
4.3.1.8 4.3.2.9 |
||||
8 |
Sąsajos |
|
|
|
|
GTEVS ir GTEVS |
Tik antrame ir (arba) trečiame lygyje |
Tarp gretimų GTEVS |
|
4.2.7.1 |
|
Geležinkelio kelio PGJRS |
Tik antrame ir trečiame lygyje arba antrame lygyje su informacijos atnaujinimu radijo ryšio įrangos priemonėmis (neprivalomas) |
Tarp GTEVS arba informacijos atnaujinimo radijo ryšio įrangos priemonėmis įrenginių ir geležinkelio kelio PGJRS |
|
4.2.7.3 |
|
„Eurobalise“ sistema ir (arba) GKEM |
Ši sąsaja nėra svarbi, jei įranga yra tiekiama kaip sudedamųjų dalių grupė |
Tarp kontrolės ir valdymo posistemio SSD |
|
4.2.7.4 |
|
„Euroloop“ sistema ir (arba) GKEM |
„Euroloop“ sistema nėra privaloma |
Tarp kontrolės ir valdymo posistemio SSD |
|
4.2.7.5 |
|
Ši sąsaja nėra svarbi, jei įranga yra tiekiama kaip sudedamųjų dalių grupė |
|||||
Antenos įrenginys |
|
|
IN |
4.3.3.1 |
|
Aplinkos sąlygos |
Tinkamo kontrolės ir valdymo veikimo patikra aplinkos sąlygomis. Šis patikrinimas turi būti atliekamas siekiant patikrinti tinkamumą naudoti visomis eksploatavimo sąlygomis. |
|
IN |
4.3.2.5 |
|
EMS |
Tinkamo kontrolės ir valdymo veikimo patikra aplinkos sąlygomis. Šis patikrinimas turi būti atliekamas siekiant patikrinti tinkamumą naudoti visomis eksploatavimo sąlygomis. |
|
EP |
4.3.4.1 |
|
9 |
Traukinio aptikimo sistemų suderinamumas |
Charakteristikas turi sužadinti geležinkelių riedmenys |
|
GR |
4.2.11 4.3.1.10 |
IN |
4.3.2.1 |
||||
10 |
Riedmenų ir traukinio aptikimo sistemų elektromagnetinis suderinamumas |
|
|
GR |
4.2.12.2, 4.3.2.2 |
Suderinamumas su priekiniais traukinio žibintais |
Šviesą atspindinčių geležinkelio kelio ženklų ir atšvaitus turinčių drabužių charakteristikos |
|
GR |
4.2.16 4.3.2.10 |
|
Suderinamumas su išoriniu mašinisto regos lauku |
Geležinkelio kelio įrangos, kuri turi būti matoma mašinistui, montavimas |
|
GTEOV |
4.2.16 4.3.1.11 |
7. KONTROLĖS IR VALDYMO POSISTEMIO TSS ĮGYVENDINIMAS
7.1. Bendrosios pastabos
Šiame skyriuje bendrais bruožais aprašoma TSS įgyvendinimo strategija ir su tuo susiję techniniai sprendimai, t. y. sąlygos, kuriomis turėtų būti pereinama prie A klasės sistemų.
Turi būti atsižvelgta į tai, kad TSS įgyvendinimas retkarčiais turi būti derinamas su kitų TSS įgyvendinimu.
7.2. Išsamūs įgyvendinimo kriterijai
7.2.1. PGJRS diegimo taisyklės
Geležinkelio kelio įranga:
Į bet kokią naują arba tobulintiną eksploatuojamą kontrolės ir valdymo posistemio geležinkelio kelio įrangą privaloma įmontuoti PGJRS geležinkelio kelio įrenginį, jeigu dėl to keistųsi jos funkcijos, darbiniai parametrai ir (arba) sąsajos. Ši reikalavimas netaikomas toms modifikacijoms, kurias galima laikyti reikalingomis, siekiant, kad būtų galima sumažinti su sauga susijusius senosios įrangos defektus.
Traukinio C klasės radijo ryšio sistemas draudžiama tobulinti, jeigu tobulinimas nelaikomas reikalingu siekiant sumažinti su sauga susijusius senosios įrangos defektus.
PGJRS įrangą rekomenduojama sumontuoti kiekvienu atveju, kai jau eksploatuojamos geležinkelio linijos ruožo infrastruktūra arba energijos posistemis turi būti modernizuojamas, rekonstruojamas ar atliekama techninė jo priežiūra ir jeigu minėtam modernizavimui, rekonstravimui ar techninei priežiūrai, palyginti su PGJRS įrenginiams sumontuoti tame geležinkelio linijos ruože, tektų skirti bent dešimt kartų daugiau lėšų.
Patobulinus KVSP geležinkelio kelio radijo ryšio įrangą, turimą B klasės įrangą galima ir toliau eksploatuoti kartu su A klasės radijo įranga iki atitinkamame(-uose) nacionaliniame(-iuose) plane(-uose) ir paskui ES Generaliniame plane nustatytos datos. Geležinkelio įmonei neleidžiama trukdyti pašalinti B klasės radijo įrangą minėtomis sąlygomis.
Geležinkelių riedmenyse sumontuoti įrenginiai:
PGJRS įrangą privaloma sumontuoti geležinkelio riedmenyje, kai:
— |
geležinkelių riedmenyse montuojama bet kokia nauja KVSP radijo įrangos dalis (su B klasės įranga ar be jos), arba; |
— |
bet kokia geležinkelių riedmenyse eksploatuojamos KVPS radijo įrangos dalis yra tobulinama, jeigu ją patobulinus keistųsi eksploatuojamos senosios įrangos funkcijos, darbiniai parametrai ir (arba) sąsajos (kaip nurodyta šios TSS B priede). Ši reikalavimas netaikomas toms modifikacijoms, kurias galima laikyti reikalingomis, siekiant, kad būtų galima sumažinti su sauga susijusius senosios įrangos defektus. |
Patobulinus geležinkelių riedmenų radijo įrangą, iki tobulinimo geležinkelio riedmenyje naudotą B klasės įrangą galima ir toliau eksploatuoti kartu su A klasės radijo įranga.
7.2.2. ETCS įrangos diegimo taisyklės
Geležinkelio kelio įranga:
ETCS įrangą privaloma sumontuoti prie geležinkelio kelio, kai:
— |
KVPS automatinės traukinio saugos sistemos geležinkelio kelio įranga yra nauja įranga (su B klasės geležinkelio kelio įranga), arba |
— |
KVPS automatinės traukinio saugos sistemos eksploatuojamos geležinkelio kelio įrangos dalis yra tobulinama, jeigu ją patobulinus keistųsi eksploatuojamos senosios įrangos funkcijos, darbiniai parametrai ir (arba) su sąveika susijusios sąsajos (oro tarpai) (kaip nurodyta šios TSS B priede). Ši reikalavimas netaikomas toms modifikacijoms, kurias galima laikyti reikalingomis, siekiant, kad būtų galima sumažinti su sauga susijusius senosios įrangos defektus. |
Traukinio automatinės saugos B klasės sistemos įrangą draudžiama tobulinti, jeigu tobulinimas nelaikomas reikalingu siekiant sumažinti su sauga susijusius senosios įrangos defektus.
ETCS įrangą rekomenduojama sumontuoti kiekvienu atveju, kai jau eksploatuojamos geležinkelio linijos ruožo infrastruktūra arba energijos posistemis turi būti modernizuojamas, rekonstruojamas ar atliekama techninė jo priežiūra ir jeigu minėtam modernizavimui, rekonstravimui ar techninei priežiūrai, palyginti su ETCS įrenginiams sumontuoti tame geležinkelio linijos ruože, tektų skirti bent dešimt kartų daugiau lėšų.
Patobulinus KVSP traukinio automatinės saugos įrangą, turimą C klasės įrangą galima ir toliau eksploatuoti kartu su A klasės traukinio automatinės saugos įranga iki atitinkamame(-uose) nacionaliniame(-iuose) plane(-uose) ir paskui ES Generaliniame plane nustatytos datos kaip apibrėžta 7.2.5 punkte. Geležinkelio įmonei neleidžiama trukdyti pašalinti traukinio automatinės saugos B klasės įrangos minėtomis sąlygomis.
Geležinkelių riedmenų įrenginiai:
ETCS įrangą privaloma sumontuoti geležinkelio riedmenyje, kai:
— |
geležinkelio riedmenyje įmontuojama bet kokia KVSP nauja traukinio automatinės saugos sistemos įrangos dalis, arba; |
— |
bet kokia geležinkelio riedmenyje eksploatuojamos KVPS traukinio automatinės saugos sistemos įrangos dalis yra tobulinama, jeigu ją patobulinus keistųsi eksploatuojamos senosios įrangos funkcijos, darbiniai parametrai ir (arba) su sąveika susijusios sąsajos (kaip nurodyta šios TSS B priede). Ši reikalavimas netaikomas toms modifikacijoms, kurias galima laikyti reikalingomis, siekiant, kad būtų galima sumažinti su sauga susijusius senosios įrangos defektus; |
Rekomenduojama ETCS įrangą sumontuoti kiekvienu atveju, jeigu jau eksploatuojami geležinkelių riedmenys yra modernizuojami ir jeigu minėtam modernizavimui atlikti, palyginti su ETCS įrangos sumontavimo to specialaus tipo geležinkelių riedmenyse išlaidomis, reikia bent dešimt kartų daugiau išlaidų.
Jeigu geležinkelio riedmenyje įmontuota traukinio automatinės saugos sistemos įranga yra patobulinama, geležinkelio riedmenyje sumontuotą traukinio automatinės saugos sistemos B klasės įrangą galima ir toliau eksploatuoti kartu su A klasės įranga.
7.2.3. Papildoma B klasės įranga geležinkelio linijoje, kurioje sumontuota A klasės įranga
Geležinkelių linijai, kurioje įrengta ETCS ir (arba) PGJRS įranga, galima įrengti papildomą B klasės įrangą, kad pereinamuoju etapu būtų galima eksploatuoti su A klasės įranga nesuderinamus geležinkelio riedmenis. Eksploatuojamą geležinkelio riedmenyje sumontuotą B klasės įrangą leidžiama naudoti kaip atsarginę įrangą, papildančią A klasės įrangą: tai neleidžia infrastruktūros valdytojui reikalauti, kad tokia geležinkelių linija važiuotų sveikieji traukiniai su geležinkelių riedmenyje sumontuota B klasės įranga.
Jei sumontuojama ir vienu metu eksploatuojama A ir B klasės įranga, geležinkelio riedmenyje vienu metu gali veikti abiejų klasių įranga, jeigu tai numatyta nacionaliniuose techniniuose reikalavimuose ir eksploatavimo taisyklėse ir nekliudo sąveikai. Nacionalinius techninius reikalavimus ir eksploatavimo taisykles pateiks valstybė narė.
7.2.4. Geležinkelio kelio kontrolės ir valdymo įrangos arba jos dalių modernizavimas arba rekonstravimas
Gali būti numatytas šių atskirų geležinkelio kelio įrangos dalių modernizavimas arba rekonstravimas:
— |
radijo ryšio sistema (B klasės, galima tik rekonstrukcija) , |
— |
traukinio automatinės saugos sistema, |
— |
traukinio aptikimo sistemos sąsaja, |
— |
įkaitusių ašidėžių aptikimo sistema, |
— |
EMS charakteristikos. |
Todėl įvairios geležinkelio kelio kontrolės ir valdymo įrangos dalys gali būti modernizuojamos arba rekonstruojamos atskirai (jei tai nekliudo užtikrinti sąveikos). Tai gali būti skirta:
— |
EIRENE įrangos funkcijoms ir sąsajoms (žr. 4.2.4 ir 4.2.5 skirsnius); |
— |
ETCS ir (arba) ERTMS įrangos funkcijoms ir sąsajoms (žr. 4.2.1, 4.2.3, 4.2.5, 4.2.7, 4.2.8 skirsnius); |
— |
traukinio aptikimo sistemai (žr. 4.2.11 skirsnį); |
— |
įkaitusių ašidėžių aptikimo įtaisui (žr. 4.2.10 skirsnį); |
— |
EMS charakteristikoms (žr. 4.2.12 skirsnį). |
Modernizavus A klasės įrangą, eksploatuojama B klasės įranga gali būti toliau naudojama vienu metu su A klasės įranga.
7.2.5. Specialių perdavimo modulių prieinamumas
Jeigu geležinkelių linijose pagal šios TSS taikymo sritį nebus įdiegta A klasės įranga, valstybė narė turi imtis visų būtinų priemonių, kad užtikrintų jos senajai B klasės įrangai skirto išorinio specialaus perdavimo modulio (SPM) prieinamumą. To paisant turi būti deramai atsižvelgiama į tai, kad būtų užtikrinta atvira SPM rinka teisingomis komercinėmis sąlygomis. Tais atvejais, kai dėl techninių arba komercinių priežasčių (3) SPM prieinamumas per atitinkamą laiką (4) negali būti užtikrintas, atitinkama valstybė narė turi komitetui pranešti tokios problemos priežastis ir apie jai sušvelninti skirtas priemones, kurias ji numato vykdyti, kad suteiktų galimybę, ypač užsienio operatoriams, patekti į jos infrastruktūrą.
7.2.6. Sąsajos su B klasės įranga
Kiekvienu atveju valstybės narės, siekdamos prisidėti prie nuolatinės sąveikos, užtikrina, kad senosios įrangos, t. y. radijo įrangos ir automatinės traukinio saugos sistemos įrangos (nurodytos TSS B priede), funkcijų ir tos įrangos sąsajos techninės charakteristikos atitiktų nustatytąsias pastaruoju metu. Šis reikalavimas netaikomas toms modifikacijoms, kurias galima laikyti reikalingomis, siekiant, kad būtų galima sumažinti su minėtos įrangos sauga susijusius defektus.
Valstybės narės pasirūpina, kad būtų prieinama informacija, kuri yra reikalinga kuriant aparatūrą ir ją sertifikuojant saugos atžvilgiu, siekiant užtikrinti A klasės įrangos sąveiką su valstybių narių senąja B klasės įranga ir traukinio automatinės saugos įtaisais.
7.2.7. Nacionaliniai ERTMS diegimo planai ir ES Generalinis planas
Valstybės narės parengia oficialųjį nacionalinį greitųjų geležinkelių tinklo ERTMS įgyvendinimo planą, kuriame numato ETCS ir PGJRS įrangos diegimą. Planas atitinka 7.2.1 ir 7.2.2 skirsniuose nustatytas įgyvendinimo taisykles.
Jei tai ETCS įranga, nacionaliniame plane turi būti teikiama pirmenybė įgyvendinimui greitųjų geležinkelių linijose, priklausančiose ETCS tinklui, kaip aprašyta GR KVSP TSS H priede, ir geležinkelių riedmenyse, eksploatuotinuose minėtose geležinkelių linijose. Minėtas įgyvendinimas turi būti užbaigtas iki 2015 m.
Nacionaliniuose planuose visų pirma turi būti numatytos šios dalys:
— |
tiestinos geležinkelio linijos: aiškiai nurodytos nacionalinės geležinkelio linijos arba ruožai, kuriuose numatytas įgyvendinimas. |
— |
techniniai reikalavimai: esminės įvairios diegiamos įrangos techninės charakteristikos (pvz., balso arba duomenų kokybės tinklo, skirto diegiamoms PGJRS sistemoms, ERTMS ir ETCS funkcinis lygis, tik ERTMS ir ETCS arba tipiniai įrenginiai); |
— |
diegimo strategija ir planavimas: įgyvendinimo plano schema (įskaitant darbų sekos ir atlikimo laiko nustatymą); |
— |
perėjimo strategija: numatoma infrastruktūros ir geležinkelių riedmenų posistemių perėjimo strategija (pvz., A ir B klasės įrangos įrengimas greta, numatoma perėjimo nuo B prie A klasės įrangos arba B klasės įrangos išmontavimo data); |
— |
galimi apribojimai: galimų veiksnių, kurie galėtų turėti įtakos įgyvendinimo plano vykdymui, apžvalga (pvz., signalizacijos darbai, į kuriuos įtraukti didesnio masto infrastruktūros darbai, tarpvalstybinio eismo nenutrūkstamumo užtikrinimas). |
Šie nacionaliniai planai į ES Generalinį planą turi būti galutinai įtraukti per šešis mėnesius nuo paskelbimo apie juos.
7.2.8. Infrastruktūros registrai
Pagal C priedo reikalavimus infrastruktūros registras geležinkelio įmonėms turi teikti A klasės ir B klasės informaciją. Infrastruktūros registre nurodoma, ar ji skirta atitinkamoms privalomoms, ar neprivalomoms (5) funkcijoms; turi būti nurodomi geležinkelių riedmenų įrangos sąrankos apribojimai.
Jei montavimo metu nėra kurios (-ių) nors sąsajos (-ų) tarp kontrolės ir valdymo bei signalizavimo ir kitų posistemių Europos specifikacijų (pvz., elektromagnetinio suderinamumo tarp traukinio aptikimo sistemos ir geležinkelių riedmenų), atitinkamos charakteristikos ir taikomi standartai turi būti nurodyti infrastruktūros registruose. Bet kuriuo atveju tai turi būti įmanoma tik taikant C priede išvardytus punktus.
7.2.9. Geležinkelių riedmenys su automatinės traukinio saugos sistemos A ir B klasės įranga
Geležinkelių riedmenyse gali būti įrengta A ir B klasės įranga, kad ją būtų galima naudoti keliose geležinkelių linijose. B klasės įranga gali būti įdiegta:
— |
naudojant SPM, kuris gali būti prijungiamas prie A klasės įrangos („išorinis SPM“), arba |
— |
integruota su ERTMS ir (arba) ETCS įranga. |
Be to, B klasės įranga galėtų būti įdiegta atskirai (arba modernizavimo ar rekonstravimo atveju būti palikta „tokia, kokia yra“), jei B klasės įrangoje SPM nėra ekonomiškai tikslingas sprendimas geležinkelių riedmenų savininko požiūriu. Tačiau jei SPM nenaudojamas, geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad nesant „patvirtinimo“ (t. y. ETCS valdomų perėjimų iš A klasės į B klasės įrangą geležinkelio kelyje ir atvirkščiai) ji vis dėlto būtų tinkamai tvarkoma. Valstybė narė gali tam taikomus reikalavimus nustatyti infrastruktūros registre.
Važiuojant geležinkelių linija, kurioje yra sumontuota ir A, ir B klasės įranga, B klasės įranga gali veikti kaip atsarginės priemonės, papildančios A klasės įrangą, jeigu traukinyje yra įrengta ir A, ir B klasės įranga. Tai negali būti reikalavimas sąveikai ir netaikoma PGJRS įrangai.
7.2.10. Geležinkelių riedmenų registrai
Geležinkelių riedmenų registre turi būti pateikiama informacija pagal C priedo reikalavimus.
Jeigu montavimo metu nėra kurios (-ių) nors sąsajos (-ų) tarp kontrolės ir valdymo bei signalizavimo ir kitų posistemių TSS reikalavimų (pvz., elektromagnetinio suderinamumo tarp traukinio aptikimo sistemos ir geležinkelių riedmenų, klimato sąlygų ir fizinių sąlygų, kuriomis traukinys gali būti eksploatuojamas, geometrinių traukinio parametrų, pvz., ilgis, didžiausias atstumas tarp traukinio ašių, ilgis nuo pirmo iki paskutinio traukinio vagono iškyšos, stabdymo parametrai), atitinkamos charakteristikos ir taikomi standartai turi būti nurodyti riedmenų registruose. Tai įmanoma tik C priede išvardytų punktų atveju.
Pastaba: dėl kiekvieno įgyvendinamo kontrolės ir valdymo posistemio tam tikroje geležinkelio linijoje C priede yra pateikiamas geležinkelių riedmenų įrangos reikalavimų, kurie turi būti aprašyti infrastruktūros registruose, nurodant, ar šie reikalavimai skirti privalomoms, ar neprivalomoms funkcijoms ir nurodant traukinio sąrankos apribojimus, sąrašas.
7.3. Sąlygos, kuriomis turi būti įdiegtos neprivalomos funkcijos
Pagal geležinkelio kelio kontrolės ir valdymo įrangos charakteristikas ir jos sąsajas su kitais posistemiais, kad būtų įvykdyti esminiai reikalavimai, tam tikroje geležinkelio kelio ERTMS, ETCS ir PGJRS įrangoje gali tekti įdiegti funkcijas, kurios nėra priskirtos privalomosioms.
Nacionalinių arba neprivalomų funkcijų diegimas geležinkelio kelio įrangoje neturi tik kliudyti privalomus geležinkelių riedmenų A klasės įrangos reikalavimus atitinkančiam traukiniui įvažiuoti į tą infrastruktūrą, išskyrus toliau nurodytų neprivalomų įrangos geležinkelių riedmenų funkcijų reikalavimus:
— |
trečio lygio geležinkelio kelio ETCS įrangai būtina, kad geležinkelio riedmenyje būtų įdiegta traukinio sąstato vientisumo kontrolė; |
— |
pirmo lygio geležinkelio kelio ETCS įrangai su informacijos atnaujinimo galimybe būtina, kad geležinkelio riedmenyje būtų įdiegtos atitinkamos informacijos atnaujinimo funkcijos, jeigu dėl saugos nustatytas nuliui lygus paleidimo greitis (pvz., pavojų taškų apsauga); |
— |
jeigu ETCS įrangai būtina, kad duomenys būtų perduodami radijo ryšiu, PGJRS duomenų perdavimo paslaugos turi atitikti ETCS įrangos duomenų perdavimo reikalavimus. |
— |
geležinkelių riedmenų įrangai, į kurios sudėtį įeina KER (t. y. KVB, Ebicab, RSDD) SPM, gali būti būtina įdiegti K sąsają. |
— |
Jeigu įdiegiama geležinkelio kelio PGJRS įranga užtikrinama budrinamojo signalo funkcija, tada tokia pati funkcija turi būti užtikrinama geležinkelių riedmenų įranga kaip aprašyta 4.3.2.11. |
7.4. Pakeitimų tvarkymas
Agentūra yra atsakinga už TSS persvarstymo ir keitimų rengimą bei rekomendacijų teikimą Direktyvos 96/48/EB 21 straipsnyje nurodytam komitetui, siekiant, kad būtų atsižvelgiama į technologijos patobulinimus arba socialinius poreikius.
Šiuo tikslu Europos geležinkelių agentūra – už ERTMS atsakinga institucija – sukūrė skaidrų procesą, pagal kurį tvarkomi sistemą keičiantieji veiksmai ir į kurį yra įtraukiami sektoriaus atstovai.
Taikant minėtą procesą turi būti atsižvelgiama į visų svarstomų techninių sprendimų apskaičiuotas sąnaudas ir naudą ir užtikrinamas atgalinis iš eilės rengtų versijų suderinamumas. Minėtas procesas yra aprašytas dokumente „ERTMS keitimo kontrolės valdymas“ ir, jeigu reikia, tą procesą gali tobulinti Europos geležinkelių agentūra.
7.5. Specifiniai atvejai
7.5.1. ĮŽANGA
Specialiais toliau nurodytais atvejais leidžiama taikyti šias specialiąsias nuostatas.
Šie specifiniai atvejai skirstomi į dvi kategorijas: nuolat („P“ atvejis) arba laikinai („T“ atvejis) taikomos nuostatos. Laikinais atvejais rekomenduojama, kad atitinkamos valstybės narės atitinkamo posistemio reikalavimus įvykdytų iki 2010 m. („T1“ atvejis) – tikslo, nustatyto 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime 1692/96/EB, pateikiančiame Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros, arba iki 2020 m. („T2“ atvejis).
Šioje TSS laikinas atvejis „T3“ yra apibrėžiamas kaip laikini atvejai, kurie bus taikomi ir po 2020 m.
7.5.2. Specialių atvejų sąrašas
7.5.2.1. Kiekvieno specialaus atvejo kategorija yra nurodyta A priedo 1 priedėlyje.
Nr. |
Specialus atvejis |
Pagrindimas |
Trukmė |
|
1 |
Atstumo tarp Vokietijoje eksploatuojamų geležinkelių riedmenų ašių ir rato skersmens santykis yra nurodytas A priedo 1 priedėlio 2.1.5 punkte |
Eksploatuojama ašių skaitiklių įranga, nurodyta infrastruktūros registre |
P |
|
2 |
Didžiausias Lenkijoje ir Belgijoje eksploatuojamų geležinkelių riedmenų iškyšos ilgis yra nurodytas A priedo 1 priedėlio 2.1.6 punkte |
Eksploatuojamos bėgių grandinės įrangos geometrija |
T3 |
|
3 |
Mažiausi atstumai tarp Vokietijoje eksploatuojamų traukinių pirmų 5 ašių yra nurodyti A priedo 1 priedėlio 2.1.7 punkte |
Taikoma geležinkelių linijoms su vienodo lygio geležinkelio pervaža pagal infrastruktūros registrą |
T3 |
|
4 |
Mažiausias atstumas tarp atskiro Prancūzijos greitųjų geležinkelių linijose ir Belgijos greitojoje geležinkelio linijoje „L1“ eksploatuojamų riedmenų arba traukinio sąstato pirmos ir paskutinės ašies yra nurodytas A priedo 1 priedėlio 2.1.8 punkte |
Eksploatuojama bėgių grandinės įranga, nurodyta infrastruktūros registre |
Prancūzija T3 Belgija T3 |
|
5 |
Mažiausias atstumas tarp atskiro Belgijoje eksploatuojamų riedmenų arba traukinio sąstato pirmos ir paskutinės ašies (išskyrus transeuropinio greitųjų geležinkelių tinklo „L1“) yra nurodytas A priedo 1 priedėlio 2.1.9 punkte |
Eksploatuojama bėgių grandinės įranga, nurodyta infrastruktūros registre |
T3 |
|
6 |
Mažiausias Prancūzijoje eksploatuojamų riedmenų ratų skersmuo yra nurodytas A priedo 1 priedėlio 2.2.2 punkte |
Eksploatuojama ašių skaitiklių įranga, nurodyta infrastruktūros registre |
T3 |
|
7 |
Mažiausias Lietuvoje eksploatuojamų geležinkelių riedmenų rato antbriaunio aukštis yra nurodytas A priedo 1 priedėlio 2.2.4 punkte. |
Eksploatuojamos ašių skaitiklio įrangos techninės charakteristikos yra tokios, kad įmanoma suskaičiuoti ratus, kurių antbriaunio aukštis nėra didelis (specialus GR atvejis) |
T3 |
|
8 |
Mažiausia Vokietijoje, Austrijoje ir Belgijoje eksploatuojamų riedmenų ašies apkrova yra nurodyta A priedo 1 priedėlio 3.1.3 punkte |
Vokietija: Mažiausia riedmenųgeležinkelių riedmenų ašies apkrova, būtina tam tikroms bėgių grandinėms lygiagrečiai sujungti, yra nustatoma EBA (Eisenbahn-Bundesamt) reikalavime, taikoma kai kuriose pagrindinėse Vokietijos buvusio DR (Deutsche Reichsbahn) tinklo geležinkelių linijose su 42 Hz ir 100 Hz bėgių grandinėmis pagal infrastruktūros registrą. Nerekonstruojama. |
T3 |
|
Belgija: Mažiausia geležinkelio riedmens ašies apkrova yra 5 tonos visose geležinkelių linijose (išskyrus greitųjų geležinkelių linijas kaip jau aprašytais specialiu atveju). Ši minimali apkrova yra reikalinga:
Belgijoje traukinio ratais įjungiami elektriniai jungikliai naudojami kartu su bėgių grandinėmis, Nerekonstruojama. |
||||
Austrija: Mažiausia geležinkelio riedmens ašies apkrova, būtina tam tikroms bėgių grandinėms lygiagrečiai sujungti, yra nustatyta saugaus eksploatavimo reikalavimuose ir keliose pagrindinėse Austrijos geležinkelių linijose naudojamos 100 Hz bėgių grandinės kaip nustatyta infrastruktūros registre. Nerekonstruojama. |
||||
9 |
Mažiausia Prancūzijos greitųjų geležinkelių, kuris priklauso transeuropiniam tinklui, linijose ir Belgijos greitųjų geležinkelių, kuris priklauso transeuropiniam tinklui, linijoje „L1“ eksploatuojamų atskirų riedmenų masė yra nustatyta A priedo 1 priedėlio 3.1.4 punkte |
Eksploatuojama bėgių grandinės įranga |
Prancūzija T3 Belgija T3 |
|
10 |
Mažiausia atskiro Belgijoje eksploatuojamų riedmenų arba traukinio sąstato masė (išskyrus transeuropinįo greitųjų geležinkelių tinklo „L1“) yra nustatyta A priedo 1 priedėlio 3.1.5 punkte |
Eksploatuojama bėgių grandinės įranga |
T3 |
|
11 |
Mažiausias Vokietijoje ir Lenkijoje eksploatuojamų riedmenų metalo dalių masės matmuo ir patvirtinimo sąlygos yra nustatytos A priedo priedėlio 3.3.1 punkte |
Taikoma geležinkelių linijoms su vienodo lygio geležinkelio pervaža su nustatymo kilpomis pagal infrastruktūros registrą. |
Vokietija P Lenkija P |
|
12 |
Didžiausia reaktyvioji varža tarp Lenkijoje eksploatuojamų riedmenų aširačio riedėjimo paviršių yra nustatyta A priedo 1 priedėlio 3.5.2 pastraipoje |
Eksploatuojama bėgių grandinės įranga |
T3 |
|
13 |
Didžiausia reaktyvioji varža tarp Prancūzijoje eksploatuojamų riedmenų aširačio riedėjimo paviršių yra nurodyta A priedo 1 priedėlio 3.5.3 pastraipoje |
Eksploatuojama bėgių grandinės įranga |
T3 |
|
14 |
Papildomi reikalavimai dėl Nyderlanduose eksploatuojamų geležinkelių riedmenų darbinių manevravimo parametrų yra nurodyti A priedo 1 priedėlio 3.5.4 pastraipoje |
Eksploatuojama mažos įtampos bėgių grandinės įranga, nurodyta infrastruktūros registre |
T3 |
|
15 |
Mažiausia pilnutinė varža tarp srovės imtuvo ir Belgijoje eksploatuojamų geležinkelių riedmenų ratų yra nustatyta A priedo 1 priedėlio 3.6.1 pastraipoje |
Eksploatuojama B klasės įranga |
T3 |
|
16 |
Papildomi reikalavimai, kurie taikomi Jungtinėje Karalystėje naudojant smėlio barstymo įtaisą, yra nustatyti A priedo 1 priedėlio 4.1.3 pastraipoje |
Taikoma tik paprastajam geležinkeliui |
T3 |
|
17 |
Magnetinio ir sūkurinių srovių stabdžių neleidžiama naudoti Vokietijoje eksploatuojamo priekinio geležinkelių riedmenų pirmame vežimėlyje, žr. A priedo 1 priedėlio 5.2.3 pastraipą |
Taikoma geležinkelių linijoms su vienodo lygio geležinkelio pervaža pagal infrastruktūros registrą |
T3 |
7.5.2.2. Specialus atvejis – Graikija
Kategorija „T1“ – laikinas: 1 000 mm arba siauresnei vėžei skirti geležinkelių riedmenys ir geležinkelio linijos, kurių vėžės plotis yra 1 000 mm arba mažesnis.
Šioms geležinkelių linijoms taikomos nacionalinės taisyklės.
7.5.2.3. Specialus atvejis – Baltijos valstybės (Latvija, Lietuva, Estija, tik paprastųjų geležinkelių sistemai)
„T2“ kategorija – funkcinis ir techninis 1520 mm vėžės pločio geležinkelio linijų koridoriuose įdiegtos dabartinės B klasės įrangos modernizavimas leidžiamas, jeigu manoma, jog tai būtina, kad vyktų Rusijos Federacijos ir Baltarusijos geležinkelio įmonių lokomotyvų eismas. Funkcinis ir techninis 1520 mm vėžės pločio geležinkelio linijų koridoriuose važinėjančiuose lokomotyvuose ir traukiniuose sumontuotos B klasės įrangos modernizavimas leidžiamas, jeigu manoma, jog tai būtina, kad vyktų jų eismas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos teritorijose. Rusijos Federacijos ir Baltarusijos geležinkelio įmonių lokomotyvų ir traukinių eismas.
7.6. Pereinamojo laikotarpio nuostatos
Šios TSS G priede nurodyti neišspręsti klausimai bus aptariami vykstant svarstymui.
(1) Eksploatavimas nevisaverčio režimo sąlygomis: eksploatavimo režimas, kai eksploatuojama esant triktimis, numatytoms projektuojant kontrolės ir valdymo posistemį
(2) ERTMS/ETCS įrangos trečio lygio saugos reikalavimai dar turi būti nustatyti.
(3) Pvz., negalima garantuoti techninio išorinio SPM principo tikslingumo arba galimi B klasės įrangos intelektinės nuosavybės teisių klausimai neleidžia laiku sukurti SPM produkto.
(4) 2007 m. gruodžio 31 d.
(5) Funkcijų klasifikacija: žr. 4 skyrių.
A PRIEDAS
PRIVALOMŲ SPECIFIKACIJŲ SĄRAŠAS
Rodyklės Nr. |
Nuoroda |
Dokumento pavadinimas |
Versija |
1 |
UIC ETCS VRS, t. y. |
Tarptautinės geležinkelių sąjungos (UIC) ETCS Veikimo reikalavimų specifikacija (VRS) ERTMS ir (arba) ETCS sistemų funkcinių reikalavimų specifikacija |
4.29 |
2 |
99E 5362 |
ERTMS ir (arba) ETCS sistemų funkcinės nuostatos |
2.0.0 |
3 |
UNISIG - 023 POGRUPIS |
Terminų ir santrumpų žodynėlis |
2.0.0 |
4 |
UNISIG - 026 POGRUPIS |
Sistemos reikalavimų specifikacija |
2.2.2 |
5 |
UNISIG - 027 POGRUPIS |
Duomenų įrašymo įrenginio duomenų atsisiuntimo priemonės nustatytos formos funkcinės sąsajos specifikacija (NFFSS) |
2.2.9 |
6 |
UNISIG - 033 POGRUPIS |
Žmogaus ir mašinos sąveikos funkcinės sąsajos specifikacija (FSS) |
2.0.0 |
7 |
UNISIG - 034 POGRUPIS |
Traukinio sąsajos FSS |
2.0.0 |
8 |
UNISIG - 035 POGRUPIS |
Specialaus perdavimo modulio NFFSS |
2.1.1 |
9 |
UNISIG - 036 POGRUPIS |
„Eurobalise“ sistemos NFFSS |
2.3.0 |
10 |
UNISIG - 037 POGRUPIS |
„Euroradio“ sistemos FSS |
2.3.0 |
11 |
Rezervuota 05E537 |
Darbuotojų atliekamo raktų paskirstymo FSS |
|
12 |
UNISIG - 039 POGRUPIS |
Duomenų perdavimo iš vieno GTEVS kitam GTEVS FSS |
2.1.2 |
13 |
UNISIG - 040 POGRUPIS |
Parametrų nustatymo ir projektavimo taisyklės |
2.0.0 |
14 |
UNISIG - 041 POGRUPIS |
Sąveikos eksploatacinių charakteristikų reikalavimai |
2.1.0 |
15 |
UNISIG 108 POGRUPIS- |
Suvestinė su sąveika susijusių TSS A priedo dokumentų redakcija (iš esmės 026 POGRUPIO v2.2.2) |
1.0.0 |
16 |
UNISIG - 044 POGRUPIS |
„Euroloop“ posistemio NFFSS |
2.2.0 (1) |
17 |
Išbraukta apgalvotai |
|
|
18 |
UNISIG - 046 POGRUPIS |
Informacijos atnaujinimo radijo ryšio įrangos priemonėmis nustatytos formos funkcinė specifikacija (NFFS) |
2.0.0 |
19 |
UNISIG POGRUPIS-047 |
Geležinkelio kelio ir geležinkelių riedmenų informacijos atnaujinimo radijo ryšio įrangos priemonėmis FSS |
2.0.0 |
20 |
UNISIG POGRUPIS-048 |
Geležinkelių riedmenų informacijos atnaujinimo radijo ryšio įrangos priemonėmis NFFSS |
2.0.0 |
21 |
UNISIG POGRUPIS-049 |
Informacijos atnaujinimo radijo ryšio su GKEM ir centralizacijos sistemos įrangos FSS |
2.0.0 |
22 |
Išbraukta apgalvotai |
|
|
23 |
UNISIG POGRUPIS-054 |
ETCS sistemos įrangos kintamųjų dydžių verčių nustatymas |
2.0.0 |
24 |
Išbraukta apgalvotai |
|
|
25 |
UNISIG POGRUPIS-056 |
SPM NFFSS saugos laiko trukmė |
2.2.0 |
26 |
UNISIG POGRUPIS-057 |
SPM NFFSS saugos ryšio trukmė |
2.2.0 |
27 |
UNISIG POGRUPIS-091 |
ETCS įrangos 1 ir 2 lygių techninės sąveikos saugos reikalavimai |
2.2.11 |
28 |
Atidėta |
Patikimumo ir parengties reikalavimai |
|
29 |
UNISIG 102 POGRUPIS- |
„K“ sąsajai skirto bandymo aprašas |
1.0.0 |
30 |
Išbraukta apgalvotai |
|
|
31 |
UNISIG - 094 POGRUPIS |
Geležinkelio riedmenyje naudojamo etaloninio bandymo įrenginio funkciniai reikalavimai, kuriuos yra nustačiusi UNISIG |
2.0.0 |
32 |
EIRENE VRS |
PGJRS funkcinių reikalavimų specifikacija |
7 |
33 |
EIRENE sistemos reikalavimų specifikacijos (SRS) |
PGJRS sistemos reikalavimų specifikacija |
15 |
34 |
A11T6001 12 |
„EuroRadio“ sistemos (MORANE) radijo ryšio NFFSS |
12 |
35 |
ECC ir (arba) DC(02)05 |
Elektroninių ryšių komiteto (ERK) 2002 m. liepos 5 d. sprendimas dėl 876-880 ir 921-925 MHz dažnių juostų paskirties ir tinkamumo naudoti geležinkeliuose |
|
36a |
Išbraukta apgalvotai |
|
|
36b |
Išbraukta apgalvotai |
|
|
36c |
UNISIG - 074-2 POGRUPIS |
SPM NFFSS atliktinų bandymų dokumentas |
1.0.0 |
37a |
Išbraukta apgalvotai |
|
|
37b |
UNISIG - 076-5-2 POGRUPIS |
Sistemų ypatybių atžvilgiu atliktini bandymai |
2.2.2 |
37c |
UNISIG - 076-6-3 POGRUPIS |
Bandymų sekos |
2.0.0 |
37d |
UNISIG - 076-7 POGRUPIS |
Bandymo aprašo taikymo sritis |
1.0.0 |
37e |
Išbraukta apgalvotai |
|
|
38 |
Atidėta |
Signalinės lentos |
|
39 |
UNISIG - 092-1 POGRUPIS |
ERTMS „EuroRadio“ sistemos atitikties reikalavimai |
2.2.5 |
40 |
UNISIG - 092-2 POGRUPIS |
ERTMS „EuroRadio“ sistemos įrangos atliktinų bandymų saugos lygis |
2.2.5 |
41 |
Atidėta UNISIG - 028 POGRUPIS |
DĮĮ bandymo aprašas |
|
42 |
Išbraukta apgalvotai |
|
|
43 |
UNISIG 085 POGRUPIS |
„Eurobalise“ sistemos NFFSS bandymo aprašas |
2.1.2 |
44 |
Atidėta |
Nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimo įrangos FSS |
|
45 |
UNISIG 101 POGRUPIS- |
„K“ sąsajos specifikacija |
1.0.0 |
46 |
UNISIG 100 POGRUPIS- |
„G“ sąsajos specifikacija |
1.0.1 |
47 |
Atidėta |
Valdymo, kontrolės ir signalizavimo posistemio saugos reikalavimai ir su minėto posistemio sąveika susijusi saugos analizė |
|
48 |
Atidėta |
PGJRS mobiliosios įrangos bandymo aprašas |
|
49 |
UNISIG POGRUPIS-059 |
SPM eksploatacinių charakteristikų reikalavimai |
2.1.1 |
50 |
Atidėta UNISIG 103 POGRUPIS- |
„EUROLOOP“ sistemos bandymo aprašas |
|
51 |
Atidėta |
MMS ergonomikos aspektai |
|
52 |
UNISIG - 058 POGRUPIS |
SPM NFFSS taikymo lygis |
2.1.1 |
53 |
Atidėta AEIF ir ETCS sistemų kintamieji dydžiai – Žinynas |
AEIF ir ETCS sistemų kintamieji dydžiai – Žinynas |
|
54 |
Išbraukta apgalvotai |
|
|
55 |
Atidėta |
Pagrindiniai duomenų įrašymo įrenginio reikalavimai |
|
56 |
Atidėta 05E538 |
ERTMS raktų paskirstymo sistemos atitikties reikalavimai |
|
57 |
Atidėta UNISIG 107 POGRUPIS- |
Geležinkelių riedmenų ERTMS įrangos parengiamojo montavimo reikalavimai |
|
58 |
Atidėta UNISIG POGRUPIS-097 |
GTEVS saugaus keitimosi informacija su kitu GTEVS sąsaja |
|
59 |
Atidėta UNISIG 105 POGRUPIS- |
Geležinkelio kelio ERTMS įrangos parengiamojo montavimo reikalavimai |
|
60 |
Atidėta UNISIG 104 POGRUPIS- |
ETCS įrangos versijų tvarkymas |
|
61 |
Atidėta |
PGJRS versijų tvarkymas |
|
62 |
Atidėta UNISIG POGRUPIS-099 |
GTEVS saugaus keitimosi informacija su kitu GTEVS sąsajos bandymo aprašas |
|
63 |
Atidėta UNISIG POGRUPIS-098 |
GTEVS saugaus keitimosi informacija su kitu GTEVS sąsaja |
|
PRIVALOMŲ EN STANDARTŲ SĄRAŠAS
Rodyklės Nr. |
Nuoroda |
Dokumento pavadinimas ir pastabos |
Versija |
A1 |
EN 50126 |
Geležinkelio taikmenys – Patikimumo, parengties, pataisomumo bei saugos apibūdinimas ir patvirtinimas (PPPSAP) |
1999 |
A2 |
EN 50128 |
Geležinkelio taikmenys – Ryšių, signalizavimo ir duomenų apdorojimo sistemos – Eismo valdymo ir kontrolės sistemų programinė įranga geležinkelio kontrolės ir apsaugos sistemų programinė įranga |
2001 |
A3 |
EN 50129 |
Geležinkelio taikmenys – Ryšio, signalizavimo ir duomenų apdorojimo sistemos – Su sauga susijusios elektroninės signalizavimo sistemos |
2003 |
A4 |
EN 50125-1 |
Geležinkelio taikmenys – Aplinkos poveikis įrenginiams – 1 dalis: geležinkelio riedmens įrenginiai |
1999 |
A5 |
EN 50125-3 |
Geležinkelio taikmenys – Aplinkos poveikis įrenginiams – 3 dalis: signalizavimo ir ryšio įrenginiai |
2003 |
A6 |
EN 50121-3-2 |
Geležinkelio taikmenys – Elektromagnetinis suderinamumas – 3–2 dalys: Geležinkelių riedmenys – Prietaisai |
2000 |
A7 |
EN 50121-4 |
Geležinkelio taikmenys – Elektromagnetinis suderinamumas – 4 dalis: Signalizavimo bei nuotolinių ryšių prietaisų spinduliavimas ir atsparumas |
2000 |
A8 |
EN 50238 |
Geležinkelio taikmenys – geležinkelių riedmenų ir traukinio aptikimo sistemų suderinamumas |
2003 |
INFORMACINIŲ SPECIFIKACIJŲ SĄRAŠAS
Pastaba:
1 tipo specifikacijose aprašoma dabartinė pasirengimo vis dar „atidėtai“ privalomai specifikacijai darbo būklė.
2 tipo specifikacijose pateikiama papildoma informacija, pagrindžianti privalomų specifikacijų reikalavimus ir turinti padėti jas taikyti.
B32 rodyklė yra skirta unikalioms A priedo dokumentų nuorodoms suteikti. Kadangi ji naudojama tik redagavimui ir tam, kad padėtų ateityje daryti nurodytų dokumentų pakeitimus, ji nepriskiriama „Tipui“ ir nėra susieta su privalomu A priedo dokumentu.
Rodyklės Nr. |
Nuoroda |
Dokumento pavadinimas |
Versija |
Tipas |
B1 |
EEIG 02S126 |
PPPSAP reikalavimai (tik 2 skyrius) |
6 |
2 (28 rodyklė) |
B2 |
EEIG 97S066 |
Aplinkos sąlygos |
5 |
2 (A5 rodyklė) |
B3 |
UNISIG - 074-1 POGRUPIS |
NFFSS SPM bandymo metodika |
1.0.0 |
2 (36 rodyklė) |
B4 |
EEIG 97E267 |
Nuvažiuoto atstumo ir greičio matuoklio NFFSS |
5 |
1 (44 rodyklė) |
B5 |
O_2475 |
ERTMS PGJRS QoS bandymo aprašas |
1.0.0 |
2 |
B6 |
UNISIG - 038 POGRUPIS |
Darbuotojų atliekamo raktų paskirstymo FSS |
2.1.9 |
1 (11 rodyklė) |
B7 |
UNISIG - 074-3 POGRUPIS |
NFFSS SPM bandymo aprašo atsekamumas atliekant bandymus su SPM NFFSS |
1.0.0 |
2 (36 rodyklė) |
B8 |
UNISIG - 074-4 POGRUPIS |
NFFSS SPM bandymo aprašo atsekamumas atliekant bandymus su paketais, nurodytais NFFSS SPM Taikomuoju lygmeniu |
1.0.0 |
2 (36 rodyklė) |
B9 |
UNISIG 076-0 POGRUPIS |
ERTMS ir ETCS 1 klasės įranga, bandymo planas |
2.2.3 |
2 (37 rodyklė) |
B10 |
UNISIG 076-2 POGRUPIS |
Ypatybių rengimo metodologija |
2.2.1 |
2 (37 rodyklė) |
B11 |
UNISIG 076-3 POGRUPIS |
Bandymo metodologija |
2.2.1 |
2 (37 rodyklė) |
B12 |
UNISIG 076-4-1 POGRUPIS |
Bandymų sekos formavimas: metodologija ir taisyklės |
1.0.0 |
2 (37 rodyklė) |
B13 |
UNISIG 076-4-2 POGRUPIS |
ERTMS ir ETCS 1 klasės įrangos bandymų sekų būklės |
1.0.0 |
2 (37 rodyklė) |
B14 |
UNISIG 076-5-3 POGRUPIS |
Geležinkelių riedmenų duomenų žodynas |
2.2.0 |
2 (37 rodyklė) |
B15 |
UNISIG 076-5-4 POGRUPIS |
SRS v.2.2.2 atsekamumas |
2.2.2 |
2 (37 rodyklė) |
B16 |
UNISIG 076-6-1 POGRUPIS |
UNISIG bandymo duomenų bazė |
2.2.2. |
2 (37 rodyklė) |
B17 |
UNISIG 076-6-4 POGRUPIS |
Bandymo atvejų apimtis |
2.0.0 |
2 (37 rodyklė) |
B18 |
Išbraukta apgalvotai |
|
|
|
B19 |
UNISIG 077 POGRUPIS |
UNISIG priežastinių ryšių analizės procesas |
2.2.2 |
2 (27 rodyklė) |
B20 |
UNISIG 078 POGRUPIS |
GTEVS sąsaja: Gedimo režimų ir pasekmių analizė |
2.2.2 |
2 (27 rodyklė) |
B21 |
UNISIG 079 POGRUPIS |
MMS: Gedimo režimų ir pasekmių analizė |
2.2.2 |
2 (27 rodyklė) |
B22 |
UNISIG 080 POGRUPIS |
Traukinio sąsajos įrenginys (TSĮ): Gedimo režimų ir pasekmių analizė |
2.2.2 |
2 (27 rodyklė) |
B23 |
UNISIG 081 POGRUPIS |
Perdavimo sistema: Gedimo režimų ir pasekmių analizė |
2.2.2 |
2 (27 rodyklė) |
B24 |
UNISIG 088 POGRUPIS |
ETCS 1 ir 2 taikymo lygmenys – saugos analizė |
2.2.10 |
2 (27 rodyklė) |
B25 |
TS50459-1 |
Geležinkelio taikmenys – Europos geležinkelio eismo valdymo sistema – mašinisto ir mašinos sietuvas“1 dalis – Ergonominiai ERTMS ir ETCS, PGJRS informacijos principai |
2005 |
2 (51 rodyklė) |
B26 |
TS50459-2 |
Geležinkelio taikmenys – Ryšio, signalizavimo ir duomenų apdorojimo sistemos – Europos geležinkelio eismo valdymo sistema – mašinisto ir mašinos sietuvas“ 2 dalis – Ergonominis ERTMS ir ETCS informacijos sutvarkymas |
2005 |
2 (51 rodyklė) |
B27 |
TS50459-3 |
Geležinkelio taikmenys – Ryšio, signalizavimo ir duomenų apdorojimo sistemos – Europos geležinkelio eismo valdymo sistema – mašinisto ir mašinos sietuvas“ 3 dalis – Ergonominis ERTMS ir PGJRS informacijos sutvarkymas |
2005 |
2 (51 rodyklė) |
B28 |
TS50459-4 |
Geležinkelio taikmenys – Ryšio, signalizavimo ir duomenų apdorojimo sistemos – Europos geležinkelio eismo valdymo sistema – mašinisto ir mašinos sietuvas“ 4 dalis – Duomenų įvestis į ERTMS, ETCS ir PGJRS sistemas |
2005 |
2 (51 rodyklė) |
B29 |
TS50459-5 |
Geležinkelio taikmenys – Ryšio, signalizavimo ir duomenų apdorojimo sistemos – Europos geležinkelio eismo valdymo sistema – mašinisto ir mašinos sietuvas“ 5 dalis – Simboliai |
2005 |
2 (51 rodyklė) |
B30 |
TS50459-6 |
Geležinkelio taikmenys – Ryšio, signalizavimo ir duomenų apdorojimo sistemos – Europos geležinkelio eismo valdymo sistema – mašinisto ir mašinos sietuvas“ 6 dalis – Gardinė informacija |
2005 |
2 (51 rodyklė) |
B31 |
Atidėta EN50xxx |
Geležinkelio taikmenys – Europos geležinkelio eismo valdymo sistema – mašinisto ir mašinos sietuvas“ 7 dalis – Specialūs perdavimo moduliai |
|
2 (51 rodyklė) |
B32 |
Atidėta |
Informacinės rekomendacijos |
|
Nėra |
B33 |
EN 301.515 |
Pasaulinė judriojo ryšio sistema (PJRS); PJRS veikimo geležinkeliuose reikalavimai |
2.1.0 |
2 (32, 33 rodyklės) |
B34 |
05E466 |
Su MMS naudojimu susijusi informacija |
1 |
1 (51 rodyklė) |
B35 |
Atidėta UNISIG 069 POGRUPIS |
ERTMS raktų paskirstymo sistemos atitikties reikalavimai |
|
1 (56 rodyklė) |
B36 |
04E117 |
ETCS ir (arba) PGJRS Paslaugos naudotojo nustatyti kokybės reikalavimai – Naudojimo analizė |
1 |
2 (32 rodyklė) |
B37 |
UNISIG 093 POGRUPIS |
PGJRS sąsajos – 1 klasės reikalavimai |
2.3.0 |
1 (32, 33 rodyklės) |
B38 |
UNISIG 107A POGRUPIS |
Geležinkelių riedmenų ERTMS įrangos parengiamojo montavimo reikalavimai |
1.0.0 |
2 (57 rodyklė) |
B39 |
UNISIG - 076-5-1 POGRUPIS |
1 klasės ERTMS ir ETCS įrangos ypatybių sąrašas |
2.2.2 |
2 (37 rodyklė) |
B40 |
UNISIG - 076-6-7 POGRUPIS |
Bandymų sekos – Vertinimas ir patikimumo patvirtinimas |
1.0.0 |
2 (37 rodyklė) |
B41 |
UNISIG - 076-6-8 POGRUPIS |
Bendrieji bandymų sekų duomenys |
1.0.0 |
2 (37 rodyklė) |
B42 |
UNISIG - 076-6-10 POGRUPIS |
Bandymų sekos žiūryklė (BSŽ) |
2.10 |
2 (37 rodyklė) |
B43 |
04E083 |
Valdymo, kontrolės ir signalizavimo posistemio saugos reikalavimai ir su minėto posistemio sąveika susijusi saugos analizė |
1.0 |
1 (47 rodyklė) |
B44 |
04E084 |
Pagrindžiamoji valdymo, kontrolės ir signalizavimo posistemio saugos reikalavimų ataskaita ir šio posistemio sąveikos saugos analizės reikalavimai |
1.0 |
2 (B43 rodyklė) |
(##) |
jeigu Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencija (CEPT) patvirtins dažnį. |
1 Priedėlis
TRAUKINIO APTIKIMO ĮRANGOS CHARAKTERISTIKOS, KURIOS TURI BŪTI SUDERINAMOS SU GELEŽINKELIO RIEDMENIU
4. BENDROSIOS PASTABOS
4.1. |
Traukinio aptikimo įranga projektuojama taip, kad ja būtų įmanoma saugiai ir patikimai aptikti geležinkelio riedmenį pagal šiame priede nurodytus ribinius dydžius. KVSP TSS 4.3 skirsniu yra užtikrinama, kad TSS nuostatas atitinkantys geležinkelių riedmenys atitiktų šio priedėlio reikalavimus. |
4.2. |
Išilginiai riedmens matmenys yra apibrėžiami taip:
1 brėž. pateiktas geležinkelių riedmens su dviem triašiais vežimėliais (n=6) pavyzdys. |
1 pav.
4.3. |
Terminas „aširatis“ taikomas priešais vienas kitą esančių ratų porai, net jeigu jie neturi bendros ašies. Visos nuorodos į aširačius skirtos ratų viduriui. |
4.4. |
Rato matmenims nustatyti taikomas 2 brėž., kuriame:
Kiti 2 pav. matmenys šiai TSS nėra svarbūs. |
4.5. |
Nurodytos reikšmės yra absoliučios ribinės reikšmės, įskaitant matavimais nustatytus leistinuosius nuokrypius. |
4.6. |
Infrastruktūros valdytojas gali nustatyti mažiau ribojančias ribas, kurios turi būti nurodytos infrastruktūros registre. |
2 pav.
5. GELEŽINKELIŲ RIEDMENS GEOMETRIJA
5.1. Atstumai tarp ašių
5.1.1. |
Atstumas ai (1 pav.) neturi viršyti 17 500 mm, jei tai eksploatuojamos geležinkelio linijos, ir 20 000 mm – jei tai naujos geležinkelio linijos |
5.1.2. |
Apie bx atstumą Atstumas bx (1 pav.) neturi būti didesnis nei 4 200 mm, išskyrus tą atvejį, jeigu geležinkelio riedmuo važiuoja tik tomis geležinkelio linijomis, kurių registre nustatyta, kad bx negali būti didesnis nei 5 000 mm. Geležinkelio riedmeniui, kurių bx yra didesnis nei 4 200 mm, neleidžiama važiuoti geležinkelio linijomis, kurių infrastruktūros registre yra nustatyta, kad bx negali būti didesnis nei 4 200 mm. Geležinkelių riedmenų registre ir jų EB atitikties deklaracijoje turi būti nurodomas minėtas dydis. Jei tai naujai nutiesti I kategorijos geležinkelio linijų ruožai, KVPS traukinio aptikimo įranga turi būti suderinama su geležinkelio riedmenimis, kurių bx nėra didesnis nei 5 000 mm. Kituose ruožuose (pirma, modernizuotose arba rekonstruotose I kategorijos geležinkelių linijose, antra – naujose, modernizuotose arba rekonstruotose II arba III kategorijos geležinkelių linijose) KVSP traukinio aptikimo įranga turi būti suderinama su geležinkelių riedmenimis, kurių bx ne didesnis nei 4 200 mm. Infrastruktūros valdytojams rekomenduojama mėginti taip pat leisti važiuoti geležinkelio riedmenims, kurių bx ne didesnis nei 5 000 mm. Leidžiamoji bx vertė turi būti nurodoma infrastruktūros registre. |
5.1.3. |
Atstumas ai (1 pav.) neturi būti mažesnis nei: ai = v x 7,2 riedmens didžiausias greitis v nurodomas km/h, o atstumas ai – mm jeigu geležinkelių riedmens didžiausias greitis neviršija 350 km/h; jeigu reikia, turės būti nustatytos didesnių greičių ribos. |
5.1.4. |
Atstumas L – (b1 + b2) (1 pav.) neturi būti mažesnis kaip 3 000 mm. |
5.1.5. Specifinis atvejis – Vokietija:
Atstumo tarp ašių (ai, 1 pav.) ir rato skersmens santykio apribojimai dar turi būti nustatyti.
Neišspręstas klausimas –
5.1.6. Specifinis atvejis – Lenkija ir Belgija (taikoma tik paprastųjų geležinkelių linijoms):
Atstumas bx (1 pav.) neturi viršyti 3 500 mm.
5.1.7. Specifinis atvejis – Vokietija:
Atstumas ai (1 pav.) tarp kiekvienos iš 5 pirmųjų traukinio ašių (arba visų ašių, jeigu traukinys turi mažiau nei 5 ašis) neturi būti mažesnis nei 1 000 mm, jeigu greitis nėra didesnis nei 140 km/h; jei greitis didesnis, taikomas 0 punktas.
5.1.8. Specifinis atvejis – tik Prancūzijos TEN ir Belgijos TEN „L1“:
Atstumas tarp pirmos ir paskutinės atskiro geležinkelių riedmenų arba traukinio sąstato ašies neturi būti mažesnis nei 15 000 mm.
5.1.9. Specifinis atvejis – Belgija:
Atstumas L – (b1 + b2) (1 pav.) neturi būti mažesnis nei 6 000 mm.
5.2. Rato bandažo skerspjūvio geometrija
5.2.1. |
Matmuo BR (2 pav.) neturi būti mažesnis nei 133 mm |
5.2.2. |
Matmuo D (2 pav.) neturi būti mažesnis nei:
|
5.2.3. |
Matmuo Sd (2 pav.) neturi būti mažesnis nei:
Matmens Sh (2 pav.) intervalas turi būti 27,5–36 mm.
|
6. GELEŽINKELIŲ RIEDMENS KONSTRUKCIJA
6.1. Geležinkelių riedmens masė
6.1.1. |
Ašies apkrova turi būti bent 5 t, jeigu geležinkelių riedmens stabdymo jėgą sukuria ne stabdžių trinkelės (pastaruoju atveju eksploatuojamose geležinkelių linijose ašies apkrova neturi būti mažesnė nei 3,5 t). |
6.1.2. |
Ašies apkrova naujose arba modernizuotose geležinkelių linijose neturi būti mažesnė nei 3,5 t. |
6.1.3. Specifinis atvejis – Austrija, Vokietija ir Belgija
Ašies apkrova tam tikrose infrastruktūros registre nurodytose geležinkelių linijose turi būti bent 5 t.
6.1.4. Specifinis atvejis – tik Prancūzijos TEN ir Belgijos TEN „L1“
Jeigu atstumas tarp pirmosios ir paskutinės atskiro geležinkelio riedmens arba traukinio sekcijos ašies yra didesnis nei 16 000 mm arba 16 000 mm, atskiro geležinkelio riedmens arba traukinio sekcijos masė turi būti didesnė nei 90 t. Jeigu šis atstumas yra mažesnis nei 16 000 mm ir didesnis nei 15000 mm arba 15 000 mm, masė turi būti mažesnė nei 90 t ir didesnė nei 40 t arba 40 t, geležinkelio riedmuo turi turėti dvi poras slankiųjų trečiojo bėgio kontaktų, tarp kurių yra ilgesnė nei 16 000 mm arba 16 000 mm ilgio elektros grandinė.
6.1.5. Specifinis atvejis – Belgijos TEN (išskyrus „L1“):
Atskiro geležinkelio riedmens arba traukinio sekcijos masė turi būti bent 90 t.
6.2. Erdvė aplink ratus, kurioje neturi būti metalinių dalių
6.2.1 |
Turi būti nustatyta erdvė, kurioje leidžiama montuoti tik ratus ir jų dalis (pavarų dėžes, stabdžių dalis, smėlio barstymo vamzdį) arba neferomagnetines sudedamąsias dalis. Neišspręstas klausimas – |
6.3. Metalinės geležinkelių riedmenų dalies masė
6.3.1. Specifinis atvejis – Vokietija, Lenkija:
Geležinkelio riedmuo, kai jis važiuoja virš kilpos, turi atitikti griežtai apibrėžtus geležinkelio kelio bandymo kilpos reikalavimus arba geležinkelių riedmens metalo masė tarp riedmens ratų turi būti ne mažesnė už nustatytą minimalią, ratai turi būti tam tikros formos, jų aukštis virš bėgio galvutės turi atitikti nustatytąjį aukštį, ir ratų laidis turi atitikti nustatytąjį.
Neišspręstas klausimas –
6.4. Rato medžiaga
6.4.1. |
Ratams turi būti būdingos feromagnetinės charakteristikos. |
6.5. Pilnutinė varža tarp ratų
6.5.1. |
Elektros varža tarp aširačio ratų važiuojamųjų paviršių neturi viršyti:
|
6.5.2. |
Varža nustatoma išmatuojant įtampą, kurios intervalas yra nuo 1,8 VDC iki 2,0 VDC (tuščiosios veikos įtampa). |
6.5.3. Specifinis atvejis – Lenkija:
Reaktyvioji varža tarp aširačio važiuojamųjų paviršių turi būti mažesnė nei f/100 miliomais, kai f yra lygi 500 Hz–40 kHz, matuojamoji srovė yra ne mažesnė kaip 10 ARMS, o tuščiosios veikos įtampa – 2 VRMS.
6.5.4. Specifinis atvejis – Prancūzija:
Reaktyvioji varža tarp aširačio važiuojamųjų paviršių turi būti mažesnė nei f/100 miliomais, kai f yra lygi 500 Hz–10 kHz, o matuojamoji įtampa – 2 VRMS (tuščiosios veikos įtampa).
6.5.5. Specifinis atvejis – Nyderlandai:
Be A priedo 1 priedėlyje pateiktų bendrųjų reikalavimų, lokomotyvams ir po kelis sukabintiems geležinkelio riedmenims bėgių grandinėms galima taikyti papildomus reikalavimus. Infrastruktūros registre nurodomos geležinkelio linijos, kurioms taikomi šie reikalavimai.
Neišspręstas klausimas –
6.6. Pilnutinė geležinkelių riedmenų varža
6.6.1. |
Mažiausia pilnutinė varža tarp srovės imtuvo ir geležinkelių riedmens ratų turi būti:
daugiau nei 1,0 omo indukcinė varža esant 50 Hz 3 kVDC traukos sistemų atveju |
7. ATSKIRIANTYSIS IŠMETIMAS
7.1. Smėlio barstymo įrangos naudojimas
7.1.1. |
Siekiant pagerinti stabdymo ir traukos eksploatacines charakteristikas, leidžiama geležinkelio kelius barstyti smėliu. Leidžiamas smėlio kiekis, kurį smėlio barstymo įtaisas gali išmesti per 30 s:
|
7.1.2. |
Tinkamų eksploatuoti smėlio barstymo įtaisų skaičius neturi:
Neišspręstas klausimas – |
7.1.3. Specialus atvejis – Jungtinė Karalystė
Jei tai po kelis sukabinti geležinkelių riedmenys, neleidžiama barstyti smėlio, kad pagerėtų traukos charakteristikos, prieš priekinę ašį tuo atveju, jeigu greitis yra mažesnis nei 40 km/h.
Neišspręstas klausimas –
7.2. Stabdžių kompozicinių trinkelių naudojimas
7.2.1. |
Stabdžių kompozicinių trinkelių naudojimo sąlygas tyrimo grupė turės nustatyti iki 2005 m. pabaigos. Neišspręstas klausimas – |
8. EELEKTROMAGNETINIAI TRUKDŽIAI
8.1. Traukos srovė
8.1.1. |
Apribojimai ir papildomi paaiškinimai pateikiami atskirame dokumente, kuris yra rengiamas. Neišspręstas klausimas – |
8.2. Elektrinių ir (arba) magnetinių stabdžių naudojimas
8.2.1. |
Naudoti magnetinius stabdžius ir elektromagnetinius stabdžius yra leidžiama tik taikant staigiojo stabdymo režimą arba pirmiau minėti stabdžiai įjungiami stovint. Infrastruktūros registre gali būti uždrausta naudoti magnetinius stabdžius ir elektromagnetinius stabdžius, jeigu taikomas avarinio stabdymo režimas. |
8.2.2. |
Jeigu taip nurodyta infrastruktūros registre, elektromagnetinius stabdžius ir magnetinius stabdžiai galima naudoti taikant paprastojo stabdymo režimą. |
8.2.3. Specifinis atvejis – Vokietija:
Magnetinių stabdžių ir elektromagnetinių stabdžių neleidžiama įrengti pirmajam priekinio geležinkelių riedmens vežimėliui, jeigu infrastruktūros registre nenustatyta kitaip.
8.3. Elektros, magnetiniai, elektromagnetiniai laukai
8.3.1. – Neišspręstas klausimas -
9. SPECIALIŲ GELEŽINKELIO LINIJŲ, KURIŲ VĖŽĖS PLOTIS – 1520 IR (ARBA) 1524 MM –, CHARAKTERISTIKOS
(2) |
Traukinio aptikimo įrangos, sumontuotos prie geležinkelio linijų, kurių vėžė – 1520 ir (arba) 1524 mm – techninės charakteristikos turi atitikti pirmiau minėtąsias, išskyrus nustatytąsias šiame skirsnyje. |
(3) |
Atstumas ai neturi viršyti 19 000 mm. |
(4) |
Matmuo BR neturi būti mažesnis nei 130 mm. |
(5) |
Elektros varža tarp aširačio ratų važiuojamųjų paviršių neturi viršyti 0,06 omo. |
(6) |
Smėlio barstymo įtaisų, kuriais galima barstyti smėlį, skaičius lokomotyvu stumiamuose traukiniuose neturi būti didesnis nei 6 smėlio barstymo įtaisai vienam bėgiui. |
2 Priedėlis
Geležinkelio kelio įrangos („Įkaitusių ašidėžių aptikimo“) reikalavimai
1. BENDROSIOS PASTABOS
Šioje TSS dalyje nustatomi šalia geležinkelio kelio montuojamų įkaitusių ašidėžių aptikimo įrangos (ĮAAĮ) sudedamųjų dalių reikalavimai, kurie taikomi tik A klasės įrangai.
Geležinkelių riedmenys – tai geležinkelių linijose, kurių vėžės plotis yra 1 435 mm, naudotini riedmenys.
Dėl to geležinkelių riedmenys, kuriuose įmontuota aširačio įkaitusio guolio aptikimo įranga ir kurie yra apsaugoti taip, kad šalia geležinkelio kelio sumontuota aširačio įkaitusio guolio aptikimo įranga negali aptikti įkaitusio šių riedmenų aširačio guolio, nebus aptariami šioje dalyje.
Ašidėžės sritis, kurios temperatūra matuotina – tai aširačio ašidėžės paviršius, kurio
— |
temperatūra yra susijusi su ašidėžės guolio temperatūra |
— |
ir kuris yra visiškai prieinamas, kad vertikalioje plokštumoje jį būtų galima stebėti geležinkelio kelio įranga. |
Stebėtina geležinkelių riedmenų sritis yra apibrėžiama skersiniais ir išilginiais matmenimis. Dėl to ašidėžės sritis, kurios temperatūra matuotina – tai geležinkelių riedmenų charakteristika, kuri pirmiausia apibrėžiama geležinkelių riedmenų šoninio kontūro padėtimi.
Veikimo atstumas – tai techninė įkaitusių ašidėžių aptikimo įtaiso ir jo montavimo priemonių charakteristika, kuri pirmiausia apibrėžiama geležinkelio kelio šoninės ribos padėtimi.
Ašidėžės sritis, kurios temperatūra matuotina (geležinkelio riedmuo), ir ĮAAĮ veikimo atstumas yra susiję vienas su kitu ir tu būti suderinti vienas su kitu.
A) paveiksle išdėstomas bendras toliau pateikiamų apibrėžčių supratimas ir nurodoma su jomis susijusi išsamesnė informacija.
2. VEIKIMO ATSTUMAS (ĮAAĮ) IR AŠIDĖŽĖS SRITIS, KURIOS TEMPERATŪRA MATUOTINA (GELEŽINKELIO RIEDMUO) (SKERSINE KRYPTIMI)
ĮAAĮ veikimo atstumas turi būti toks, kad būtų įmanoma išmatuoti įkaitusią 50 mm sritį, jei atstumas yra nuo de1 = 1 040 mm iki de2 = 1 120 mm, atsižvelgiant į centrinę geležinkelių riedmenų liniją, kuri virš bėgio galvutės brėžiama h1 = 260 mm ir h2 = 500 m aukštyje (mažiausias atstumas).
3. VEIKIMO ATSTUMAS (ĮAAĮ) IR AŠIDĖŽĖS SRITIS, KURIOS TEMPERATŪRA MATUOTINA (GELEŽINKELIO RIEDMUO) (IŠILGINE RYPTIMI)
Geležinkelio riedmeniui važiuojant 3–330 km/greičiu ĮAAĮ turi būti tinkamas išilgine veikimo atstumo kryptimi matuoti ašidėžių temperatūrą, jeigu ašidėžės išilginės srities, kurios temperatūra matuotina, matmenys yra 80–130 mm.
Jeigu greitis yra didesnis, prireikus turėtų būti nustatytos kitos vertės.
4. ATSTUMAI, KURIŲ LAIKOMASI ĮRANGĄ MONTUOJANT PRIE GELEŽINKELIO KELIO
Veiklioji ĮAAĮ sritis nuo vidurinės geležinkelio kelio linijos turi būti montuojama tokiu atstumu, kad būtų užtikrinamos 1.2 pastraipoje nustatytos vertės ir kad tas atstumas ĮAAĮ leistų laikyti suderinamu su geležinkelio riedmeniu, kuris kol kas neatitinka geležinkelių riedmenų TSS reikalavimų. Dėl to minėtas atstumas šioje TSS nėra nustatytas. Jeigu ĮAAĮ sumontuojamas minėtu būdu, tas įtaisas turėtų būti tinkamas aptikti bet kokios konstrukcijos įkaitusias ašidėžes.
Primygtinai rekomenduojama užtikrinti stebėjimą vertikalioje plokštumoje.
5. SIGNALIZAVIMO TIPAI IR APRIBOJIMAI
ĮAAĮ turi užtikrinti šių tipų signalizavimą:
— |
įkaitusios ašidėžės signalas |
— |
įšilusios ašidėžės signalas |
— |
kairiojo ir dešiniojo ašidėžės guolių temperatūros skirtumo signalas arba kitokio tipo signalas |
Pagal C priedą
— |
įspėjamųjų signalų ribų vertės turi būti nustatytos infrastruktūros registre, |
— |
atitinkamos geležinkelių riedmenų ašidėžių šonininio paviršiaus temperatūros turi būti nurodytos geležinkelių riedmenų registre. |
Tuo atveju, jeigu geležinkelio kelio įranga ateityje būtų tinkama patikimai identifikuoti traukinį pagal jam nustatytus temperatūros apribojimus, įspėjamųjų signalų ribų vertes būtų galima nustatyti automatiškai.
6. SPECIFIKACIJA
Techninei specifikacijai – įskaitant EMS reikalavimus – parengti turi būti suteikti įgaliojimai.
a) pav.
Stebėtina sritis (geležinkelio riedmens) ir veikimo atstumas (ĮAAĮ)
B PRIEDAS
B KLASĖ
TURINYS
— |
B priedo naudojimas |
— |
1 dalis: Signalizavimas |
— |
2 dalis: Radijo ryšys a |
— |
3 dalis: Perėjimo matric |
B PRIEDO NAUDOJIMAS
Šiame priede pateikiamos automatinės traukinio saugos, valdymo ir įspėjamosios sistemų bei radijo ryšio sistemos, kurios buvo naudojamos iki A klasės traukinių eismo valdymo įrangos bei radijo ryšio sistemų įdiegimo ir kurias, atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės nustatytus greičio apribojimus, buvo leidžiama naudoti transeuropiniame greitųjų ir paprastųjų geležinkelių tinkle. Ši B klasės įranga nebuvo kuriama pagal suvienodintas Europos specifikacijas, dėl to jų tiekėjams gali priklausyti specifikacijų nuosavybės teisės. Šių specifikacijų pateikimas ir priežiūra neturi prieštarauti nacionaliniams teisės aktams, pirmiausia tiems, kurie reglamentuoja patentus.
Pereinamajame etape, kuriame ta įranga palaipsniui bus keičiama unifikuota įranga, bus privaloma tvarkyti technines specifikacijas, kad būtų užtikrinama sąveika. Už jų tvarkymą pagal transeuropinių greitųjų ir paprastųjų geležinkelių sistemų kontrolės ir valdymo posistemių TSS yra atsakinga atitinkama valstybė narė arba jos atstovas, bendradarbiaujantys su atitinkamos įrangos tiekėju.
Geležinkelio riedmenims netaikomas reikalavimas, kad tie riedmenys atitiktų visas B klasės įrangos specifikacijas, tačiau riedmenys turėtų atitikti valstybės narės, kurioje jie bus eksploatuojami, reikalavimus. Bus reikalaujama gauti kiekvienos šalies, kurioje geležinkelių riedmenys būtų eksploatuojami, patvirtinimą, išduotiną pagal atitinkamą nacionalinę patvirtinimo procedūrą.
Geležinkelio įmonės, pageidaujančios savo traukiniuose sumontuoti vieną arba daugiau iš minėtų sistemų, kreipiasi į atitinkamą valstybę narę. C priede nustatomos atitinkamos kiekvienos sistemos platinimo geografinės ribos ir nurodoma, kad kiekvienai geležinkelių linijai privaloma turėti infrastruktūros registrą, kuriame aprašomas įrangos tipas ir taikytinos eksploatacinės priemonės. Naudodamas infrastruktūros registrą, infrastruktūros valdytojas užtikrina savo tvarkomos kontrolės ir valdymo geležinkelio kelio įrangos ir taisyklių rinkinio darnumą.
Jeigu būtina, valstybė narė geležinkelio įmonei pataria, kaip saugiai atlikti montavimą, kuris atitiktų šių TSS ir C priedo reikalavimus.
Kaip nustatyta C priede, B klasės įrenginiams priskiriamos atsarginės priemonės.
Pagrindinė informacija apie B klasės įrangą pateikiama šiame priede. Paskirta valstybė narė dėl kiekvienos nurodytos sistemos užtikrina, kad bus išlaikoma tos sistemos sąveika, ir, taikydama minėtą sistemą, teikia būtiną informaciją, pirmiausia susijusią su sistemos patvirtinimu.
B priedo 1 dalis: B klasės radijo sistema
RODYKLĖ:
1. |
ALSN |
2. |
ASFA |
3. |
ATB |
4. |
ATP-VRir (arba) RHK |
5. |
BACC |
6. |
CAWS ir ATP |
7. |
„Crocodile“ |
8. |
Ebicab |
9. |
EVM |
10. |
GW ATP |
11. |
Indusi ir (arba) PZB |
12. |
KVB |
13. |
LS |
14. |
LZB |
15. |
MEMOR II+ |
16. |
RETB |
17. |
RSDD ir (arba)SCMT |
18. |
SELCAB |
19. |
SHP |
20. |
TBL |
21. |
TPWS |
22. |
TVM |
23. |
ZUB 123 |
Pateikiama tik susipažinti, valstybėse narėse nenaudojamos sistemos:
24. |
ZUB 121 |
ALSN
Automatinė nenutrūkstamojo veikimo geležinkelių riedmenų signalizacija
Автоматическая Локомотивная Сигнализация Непрерывного действия (autentiškas rusiškas pavadinimas).
Apibūdinimas:
ALSN – tai geležinkelių riedmenų signalizacijos ir traukinio automatinio stabdymo įrangos sistema. Ji yra sumontuota pagrindinėse Latvijos ir kaimyninių šalių – Lietuvos ir Estijos – geležinkelių linijose. Pateikiama tik susipažinti: ji taip pat yra sumontuota Rusijos Federacijos ir Baltarusijos geležinkeliuose.)
Sistemą sudaro kodinės bėgių grandinės (BG) ir geležinkelių riedmenų įranga.
Bėgių grandinės yra gana įprasto projekto, jos būna su reliniais imtuvais.
Tarpstočių geležinkelio kelyje yra įrengta:
— |
kintamosios srovės (KS) koduojamosios BG, kurių dažnis 50 (1), 75 arba 25 Hz; arba |
— |
nenutrūkstamos BG, užtikrinančios kodavimo režimo įjungimą artėjančio traukinio kryptimi, atsižvelgiant į traukinio judėjimo kryptį:
|
Stotyse yra įrengta:
— |
nenutrūkstamo veikimo BG, užtikrinančios kodavimo režimo įjungimą artėjančio traukinio kryptimi, atsižvelgiant į traukinio judėjimo kryptį:
|
Geležinkelio riedmens įrangą sudaro elektroninis stiprintuvas, relinis iškodavimo įrenginys; elektrinis pneumatinis vožtuvas, kuriuo išjungiama (įjungiama) stabdymo sistema; šviesos signalas, atitinkantis geležinkelio kelio signalų spalvas, ir budrinamojo signalo rankena, kuria mašinistas patvirtina, kad gavo informaciją.
Sistema – tai saugos sistema, kuri nėra visiškai patikima, nes ją papildo geležinkelio kelio įrangos signalai, tačiau patikima, kad ja būtų galima kontroliuoti mašinistą.
Duomenys iš koduojamų bėgių grandinių į geležinkelių riedmenų įrangą ir atvirkščiai perduodami virš geležinkelio kelio esančiomis indukciniu ryšiu susietomis priėmimo ritėmis.
Sistema skirta naudoti traukiniuose, kurie važiuoja ne didesniu nei 160 km/h greičiu.
Pagrindinės charakteristikos:
— |
duomenų perdavimas į traukinį:
|
— |
geležinkelio riedmenyje turima informacija (ne ALSN): tikrasis greitis, nuvažiuoto maršruto ilgis; |
— |
mašinistui pateikiama informacija:
|
— |
Kontrolė:
|
— |
Veikimas: staigiojo stabdymo stabdžiai įjungiami šiais atvejais:
|
Atsakingos valstybės narės: Latvija, Estija, Lietuva.
ASFA
Apibūdinimas:
ASFA – tai geležinkelių riedmenų signalizacijos ir automatinės traukinio saugos (ATS) sistema, sumontuota didesnėje RENFE geležinkelio linijų (1 668 mm) dalyje, metro pločio geležinkelio vėžės linijose FEVE ir naujos Europos vėžės NAFA geležinkelio linijoje.
ASFA sistema montuojama visose geležinkelių linijose, kuriose turi būti užtikrinta sąveika.
Geležinkelio kelio ir traukinio ryšys grindžiamas rezonansinėmis magnetinio ryšio bėgių grandinėmis, kurios magnetiniu ryšiu yra susiejamos taip, kad galima perduoti devynis skirtingus parametrus. Rezonansinė bėgių grandinė veikia signalo spalvą atitinkančiu dažniu. Magnetiniu ryšiu susieta geležinkelio riedmenyje sumontuota fazės sinchronizavimo kilpa yra suderinta su bėgių grandinės dažniu. Ši sistema – tai saugos sistema, užtikrinanti ne visišką saugą, tačiau ganėtinai tinkama mašinistui kontroliuoti. Ji mašinistui primena signalizavimo sąlygas ir verčia jį patvirtinti, kad jis atkreipė dėmesį į draudžiamojo signalo rodmenį.
Prie geležinkelio kelio ir geležinkelio riedmenyje montuojama įprastinės konstrukcijos įranga.
Pagrindinės charakteristikos:
— |
9 dažniai Diapazonas: 55 kHz–115 kHz; |
— |
Geležinkelio riedmenyje galima pasirinkti tris skirtingas traukinių kategorijas |
— |
Kontrolė:
|
— |
Veikimas: Įjungiami staigiojo stabdymo stabdžiai, jeigu nesilaikoma kurios nors priežiūros funkcijos nuostatų. Staigiojo stabdymo stabdžius galima išjungti tik geležinkelio riedmeniui stovint. |
Atsakinga valstybė narė: Ispanija
ATB
Naudojamos dvi pagrindinės ATB versijos: senesnio tipo ir naujo modelio ATB.
Senesnio tipo ATB aprašymas:
Senesnio tipo ATB yra sumontuotos didesnėje Nyderlandų geležinkelių linijų dalyje.
Sistema yra sudaryta iš gana tipinės konstrukcijos koduojamų bėgių grandinių ir kompiuterizuotos (ACEC) arba įprastos elektroninės (GRS) geležinkelių riedmens įrangos.
Duomenys iš koduojamų bėgių grandinių į geležinkelių riedmenų įrangą ir atvirkščiai perduodami virš geležinkelio kelio esančiomis indukciniu ryšiu susietomis priėmimo ritėmis.
Pagrindinės charakteristikos:
— |
duomenų perdavimas į traukinius:
|
— |
geležinkelių riedmenų įrangai nenustatoma jokių traukinio charakteristikų (greičio kodas iš geležinkelio kelio įrangos) |
— |
mašinistui pateikiama informacija:
|
— |
Kontrolė:
|
— |
Veikimas: įjungiami staigiojo stabdymo stabdžiai, jeigu viršijamas greitis ir mašinistas po garsinio signalo nesiima veiksmų. |
Atsakinga valstybė narė: Nyderlandai
Naujo modelio ATB aprašymas:
ATB sistema iš dalies yra sumontuota Nyderlandų geležinkelių linijose.
Sistema yra sudaryta iš traukinių valdymo sistemos geležinkelio kelio siųstuvo ir geležinkelių riedmenų įrangos. Taip pat galima naudoti duomenų atnaujinimo funkciją, kurios vykdymą užtikrina kabelio kilpa.
Duomenys iš veikiančio traukinių valdymo sistemos geležinkelio kelio siųstuvo perduodami į geležinkelių riedmenų anteną. Sistemos veikimas priklauso nuo krypties – geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos geležinkelio kelio siųstuvai montuojami tarp bėgių, šiek tiek į šalį nuo vėžės centro.
Geležinkelių riedmenų ATBNG įranga yra visiškai sąveiki su senesnio tipo ATB geležinkelio kelio įranga.
Pagrindinės charakteristikos:
— |
duomenų perdavimas į traukinius:
|
— |
traukinio charakteristikos, kurias į įrangą įveda mašinistas
|
— |
mašinistui teikiama informacija:
|
— |
Kontrolė:
|
— |
Veikimas:
|
Jeigu pažeidžiamos geležinkelių riedmenų eismo valdymo funkcijų nuostatos arba jeigu po gauto garsinio signalo mašinistas nesiima veiksmų, įjungiami staigiojo stabdymo stabdžiai.
Atsakinga valstybė narė: Nyderlandai
ATP–VR IR RHK
Automatinė traukinio saugos sistema (ATSS), (Junakulunvalvonta (JKV) Paprastai vadinama „Junakulunvalvonta (JKV)“ (suom. „automatinė traukinio saugos sistema“ (ATSS)).
Apibūdinimas:
Suomijoje naudojama ATP–VR ir RHK sistema yra gedimams atspari standartinė ATSS sistema, grindžiama Ebicab 900 su JGA arba automatinės traukinio kontrolės technologija (ATKS) technologija su mini siųstuvais. Sistemą sudaro geležinkelio kelio siųstuvai ir signalų kodavimo įrenginiai arba kompiuteriai bei kompiuterizuota geležinkelių riedmenų įranga.
Duomenys perduodami tarp geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos geležinkelio kelio pasyvių siųstuvų (2 vienam siųstuvo punktui) ir prie apatinės geležinkelių riedmenų dalies pritvirtintos antenos, kuri iš pravažiuojančio geležinkelių riedmenų pirmiau minėtam siųstuvui perduoda energiją. Geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos geležinkelio kelio siųstuvo ir geležinkelių riedmenų įrangos ryšys yra indukcinis.
Pagrindinės charakteristikos:
— |
energiją gaunantys geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos geležinkelio kelio siųstuvai:
|
— |
duomenų perdavimas į traukinius:
|
— |
susiejimas:
|
— |
traukinio charakteristikos, kurias į įrangą įveda mašinistas:
|
— |
mašinistui teikiama informacija:
|
— |
kontrolė: Svarbiausi: visa informacija apie signalus, iešmus ir greičio apribojimus yra perduodama 2 400 arba 3 600 m (priklauso nuo didžiausio greičio geležinkelio linijoje) atstumu nuo ruožo, kuriame traukinys turėtų važiuoti mažesniu nei privalomasis greitis. Sistema apskaičiuoja stabdymo diagramas iki kiekvieno ruožo, kuriame traukinys turėtų važiuoti mažesniu nei privalomasis greitis, greičiu ir mašinistui pateikia informaciją, kuria nustatomi didžiausi apribojimai:
|
— |
kitos funkcijos:
|
— |
Veikimas:
|
Atsakinga valstybė narė: Suomija.
BACC
Apibūdinimas:
BACC yra montuojama visose FS bendrovės geležinkelio tinklo linijose, kuriose eismas vyksta didesniu kaip 200 km/h greičiu, ir kitose geležinkelių linijose, kurių didesnė dalis – tai tinkamumo užtikrinant sąveiką požiūriu vertinamos geležinkelio linijos.
Sistema yra sudaryta iš įprastinių koduojamų bėgių grandinių, kuriose naudojami du nešlio dažniai, atitinkantys dvi traukinių klases. Geležinkelio riedmenyje yra sumontuojama kompiuterizuota įranga.
Duomenys iš koduojamų bėgių grandinių į geležinkelių riedmenų įrangą ir atvirkščiai perduodami virš geležinkelio kelio esančiomis indukciniu ryšiu susietomis priėmimo ritėmis.
Pagrindinės charakteristikos:
— |
duomenų perdavimas į traukinius:
|
— |
geležinkelio riedmenyje sumontuota įranga pritaikyta veikti su dviejų kategorijų traukiniais (greičio kodas iš geležinkelio kelio įrangos) |
— |
mašinistui pateikiama informacija:
|
— |
Kontrolė:
|
— |
Veikimas: staigiojo stabdymo stabdžiai, jeigu viršijamas greitis |
Atsakinga valstybė narė: Italija
CAWS IR ATSS
(sumontuota „Iarnród Éireann“ geležinkelio linijoje)
Sistemą sudaro koduojamos bėgių grandinės ir geležinkelių riedmenų įranga. Koduoti duomenys perduodami virš visų bėgių esančiomis indukciniu ryšiu susietomis traukinio priekyje sumontuotomis priėmimo ritėmis.
Koduojamos bėgių grandinės yra naudojamos visuose didelio tankio Dublino priemiestiniuose maršrutuose ir tarpmiestiniuose maršrutuose į Korką, Limeriką, Atloną ir Belfasto krypties maršrutuose, siekiančiuose sieną su Jungtine Karalyste.
Dyzeliniuose lokomotyvuose yra sumontuota nepertraukiamojo automatinio įspėjimo įranga. Šiai kategorijai priskiriami Jungtinės Karalystės traukiniai, kasdien važinėjantys į Airijos Respubliką ir iš jos grįžtantys. Minėta sistema gautą koduotą signalą paverčia signalo spalvos rodmeniu, kuris pateikiamas mašinistui.
Elektriniuose lokomotyvuose yra įrengta automatinė traukinio saugos sistemos įranga. Ji gautą koduotą signalą paverčia didžiausiu greičiu, kuris pateikiamas mašinistui. Susisiekimui elektriniai lokomotyvai naudojami tik Dublino priemiestiniame elektrifikuotame rajone.
Pagrindinės charakteristikos: (Dublino priemiestinis elektrifikuotas rajonas)
— |
83 1/3 Hz nešlio dažnis, |
— |
impulsiniai stačiakampės bangos signalo kodai 50, 75, 120, 180, 270 ir 420 CPM. Konvertavus ATSS sistema 29 kph, 30 kph, 50kph, 50kph, 75kph, 100kph. Konvertavus nepertraukiamojo automatinio įspėjimo sistema (NAĮS) geltona, žalia, geltona, žalia, dviguba geltona, žalia, |
— |
leidžiami greičiai taip pat nustatomi pagal rodomą signalo spalvą. Artėjant prie raudono signalo greičio riba palaipsniui sumažinama iki nulio. |
Pagrindinės charakteristikos: (Už Dublino priemiestinio elektrifikuoto rajono ribų)
— |
50 Hz nešlio dažnis |
— |
3 impulsiniai stačiakampės bangos signalo kodai 50, 120 ir 180 CPM. Konvertavus NAĮS sistema: geltona, dviguba geltona, žalia. |
Automatinė traukinio saugos sistema.
— |
mašinistui pateikiama informacija:
|
— |
Charakteristikos, kurias į įrangą įveda mašinistas:
|
— |
Kontrolė:
|
— |
Veikimas:
|
Nenutrūkstamo automatinio įspėjimo sistema.
— |
mašinistui pateikiama informacija:
|
— |
Charakteristikos, kurias į įrangą įveda mašinistas:
|
— |
Kontrolė:
|
— |
Veikimas:
|
Atsakinga valstybė narė: Airijos Respublika.
„Crocodile“
Apibūdinimas:
„Crocodile“ yra sumontuota visose pagrindinėse RFF, SNCB ir „CFL“ bendrovių geležinkelių linijose. „Crocodile“ naudojama visose geležinkelių linijose, kurios vertinamos tinkamumo užtikrinti sąveiką atžvilgiu.
Jos veikimas grindžiamas geležinkelio kelio metaliniu strypu, kurį liečia prie traukinio pritvirtintas kontaktinis šepetys. Tarp metalinio strypo gnybtų (įtampos šaltinis yra akumuliatorių baterija), atsižvelgiant į signalo spalvą, sukuriama +/– 20V įtampa. Mašinistui pateikiamas rodmuo, ir mašinistas privalo patvirtinti, kad atkreipė dėmesį į įspėjamąjį signalą. Jeigu mašinistas nepatvirtina, kad atkreipė dėmesį į įspėjamąjį signalą, automatiškai įsijungia stabdžiai. „Crocodile“ sistema nekontroliuoja nei greičio, nei atstumo. Ji veikia tik kaip budrumą užtikrinanti sistema.
Prie geležinkelio kelio ir geležinkelio riedmenyje montuojama įprastinės konstrukcijos įranga.
Pagrindinės charakteristikos:
— |
strypas, į kurį tiekiama NS (± 20 V) |
— |
į geležinkelių riedmenų įrangą neįmanoma įvesti jokių traukinio charakteristikų. |
— |
Kontrolė: kontroliuojama, ar mašinistas patvirtina signalo priėmimą |
— |
Veikimas: jei mašinistas nepatvirtina įspėjamojo signalo priėmimo, įjungiami staigiojo stabdymo stabdžiai. Staigiojo stabdymo stabdžius galima išjungti tik traukiniui stovint. |
Atsakingos valstybės narės: Belgija, Prancūzija, Liuksemburgas
Ebicab
Naudojamos dvi pagrindinės Ebicab versijos: Ebicab 700 ir Ebicab 900.
Ebicab 700 aprašymas:
Gedimams atspari ATSS naudojama Švedijoje, Norvegijoje, Portugalijoje ir Bulgarijoje. Kadangi Švedijoje ir Norvegijoje naudojama vienoda programinė įranga, traukiniai per valstybių sieną gali važiuoti nepakeitus mašinistų arba lokomotyvų nepaisant skirtingų signalizavimo sistemų bei taisyklių. Portugalijoje ir Bulgarijoje naudojama kitokia programinė įranga.
Sistema yra sudaryta iš geležinkelio kelio įrangos, geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos geležinkelio kelio siųstuvų ir signalų kodavimo įrenginių arba nuosekliojo ryšio su elektroninės centralizacijos bei kompiuterizuota geležinkelių riedmenų įranga.
Duomenys perduodami tarp geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos pasyvių geležinkelio kelio siųstuvų (2–5 vienam signalui) ir prie apatinės geležinkelių riedmenų dalies pritvirtintos antenos, kuri iš pravažiuojančio geležinkelių riedmenų pirmiau minėtam siųstuvui perduoda energiją. Geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos geležinkelio kelio siųstuvo ir geležinkelių riedmenų įrangos ryšys yra indukcinis.
Pagrindinės charakteristikos:
— |
energiją gaunantys geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos geležinkelio kelio siųstuvai:
|
— |
duomenų perdavimas į traukinius:
|
— |
susiejimas:
|
— |
traukinio charakteristikos, kurias į įrangą gali įvesti mašinistas:
|
— |
mašinistui teikiama informacija:
|
— |
Kontrolė:
|
— |
Veikimas: duodamas garsinis įspėjamasis signalas, jeigu greitis viršijamas > 5 km/h, ir įjungiami paprastojo stabdymo stabdžiai, jeigu greitis viršijamas > 10 km/h. paprastojo stabdymo stabdžius gali išjungti mašinistas, kai greitis atitinka nustatytus apribojimus. Ebicab sistemos valdomi stabdžiai veiks pagal nustatytus reikalavimus neatsižvelgiant į mašinisto veiksmus. Staigiojo stabdymo stabdžiai naudojami tik iš tikrųjų susiklosčius pavojingai padėčiai, pvz., jeigu nepakanka įjungti paprastojo stabdymo stabdžius. Staigiojo stabdymo stabdžius galima išjungti tik traukiniui stovint. |
— |
įgyvendintos pasirinktys
|
Atsakingos valstybės narės: Portugalija, Švedija
Ebicab 900 aprašymas:
Sistema yra sudaryta iš geležinkelio kelio įrangos, geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos geležinkelio kelio siųstuvų ir signalų kodavimo įrenginių arba nuosekliojo ryšio su elektroninės centralizacijos bei kompiuterizuota geležinkelių riedmenų įranga.
Duomenys perduodami tarp geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos geležinkelio kelio pasyvių siųstuvų (2–4 vienam signalui) ir prie apatinės geležinkelių riedmenų dalies pritvirtintos antenos, kuri iš pravažiuojančio geležinkelių riedmenų pirmiau minėtam siųstuvui perduoda energiją. Geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos geležinkelio kelio siųstuvo ir geležinkelių riedmenų įrangos ryšys yra indukcinis.
Pagrindinės charakteristikos:
— |
energiją gaunantys geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos geležinkelio kelio siųstuvai:
|
— |
duomenų perdavimas į traukinius:
|
— |
susiejimas:
|
— |
traukinio charakteristikos, kurias į įrangą gali įvesti mašinistas:
|
— |
mašinistui teikiama informacija:
|
— |
Kontrolė:
|
— |
Veikimas: duodamas garsinis įspėjamasis signalas, jeigu greitis viršijamas > 3 km/h, ir įjungiami paprastojo stabdymo stabdžiai, jeigu greitis viršijamas > 5 km/h. paprastojo stabdymo stabdžius gali išjungti mašinistas, kai greitis atitinka nustatytus apribojimus. Ebicab sistemos valdomi stabdžiai veiks pagal nustatytus reikalavimus neatsižvelgiant į mašinisto veiksmus. |
Atsakinga valstybė narė: Ispanija
EVM
Apibūdinimas:
EVM yra montuojama visose pagrindinėse Vengrijos valstybinių geležinkelių (MÁV) geležinkelio tinklo linijose. Jos vertinamos tinkamumo užtikrinti sąveiką atžvilgiu. Didesnėje lokomotyvų parko dalyje yra sumontuota EVM įranga.
EVM sistemos geležinkelio kelio dalis – tai koduojamos bėgių grandinės, kuriose informacija perduodama vienu nešlio dažniu. Nešlio dažnis koduojamas 100 % amplitudiniu moduliavimu, naudojant elektroninį kodavimo įrenginį.
Duomenys iš koduojamų bėgių grandinių į geležinkelių riedmenų įrangą ir atvirkščiai perduodami virš geležinkelio kelio esančiomis indukciniu ryšiu susietomis priėmimo ritėmis.
Pagrindinės charakteristikos:
— |
duomenų perdavimas iš geležinkelio kelio įrangos į traukinius:
|
— |
mašinistui pateikiama informacija:
|
— |
Kontrolė:
|
— |
Veikimas: staigiojo stabdymo stabdžiai įjungiami
|
— |
papildomos funkcijos:
|
Atsakinga valstybė narė: Vengrija
GW ATSS SISTEMA
Apibūdinimas:
GW ATSS – tai traukinio automatinės saugos sistema (ATSS), naudojama Jungtinėje Karalystėje „Great Western“ (GW) geležinkelių linijose, kuriomis susisiekimas vykta tarp Londono (Pedingtono stoties), Bristolio Temple Meads stoties, „Bristol Parkway“ stoties ir Njuberio. Sistema grindžiama kompiuterine įranga, panašia į Belgijoje naudojamą TBL sistemą, nors tarp jų yra kai kurių techninių ir eksploatacinių skirtumų.
Sistema yra skirta tik traukiniams, kurie važiuoja didesniu nei 160 km/h greičiu.
Sistema užtikrina šias pagrindines funkcijas:
— |
visiška automatinė traukinio sauga, jeigu sistema yra įrengta traukinyje ir jeigu jis važiuoja infrastruktūra, kurioje sistema yra įrengta, |
— |
geležinkelių riedmenų didžiausio greičio kontrolė ir apsauga nuo savaiminio riedmenų važiavimo, jeigu sistema yra įrengta traukinyje, tačiau jeigu jis važiuoja infrastruktūra, kurioje sistema nėra įrengta |
Duomenys yra perduodami iš geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos geležinkelio kelio siųstuvų, įrengtomis greta signalų. Jeigu būtina, eksploatacinėms charakteristikoms pagerinti įrengiamos duomenų atnaujinimo kilpos.
Pagrindinės charakteristikos
— |
Duomenų perdavimas į traukinius
|
— |
traukinio charakteristikos, kurias į įrangą įveda mašinistas
|
— |
Mašinisto sietuvas vaizdo rodmenys:
Garsiniai rodmenys:
Mašinisto kontrolės priemonės:
|
— |
Kontrolė Sistema traukinio judėjimą kontroliuoja pagal šiuos parametrus:
|
Sistema visiškai įjungia paprastojo stabdymo stabdžius, jeigu:
— |
privalomasis saugus didžiausias greitis yra viršijamas nustatytu dydžiu ir mašinistas nereaguoja į garsinį įspėjamąjį signalą |
— |
važiuojama geležinkelio ruožu, kuriame galioja kuriame greičio apribojimas, nenustatytas savaitiniame pranešime apie geležinkelio ruožo eksploatavimą |
— |
sistema sutrinka taip, kad ją įmanoma pataisyti, pvz., iš geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos geležinkelio kelio siųstuvo duomenų negaunama tada, kai jų tikimasi |
ATSS sistema įjungia staigiojo stabdymo stabdžius jeigu:
— |
traukinys pravažiuoja draudžiamąjį signalą (traukinys sustabdomas, mašinistas negali atgauti visos kontrolės – 3 minutes leidžiama važiuoti ne greičiau nei 20 mylių per valandą arba tol, kol pravažiuojamas kitas geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos geležinkelio kelio siųstuvas) |
— |
riedmuo pradeda važiuoti savaime (t. y. riedmuo nuvažiuoja daugiau nei 10 metrų arba didesniu nei 5 mylios per valandą greičiu geležinkelių riedmenų valdiklio padėties neatitinkančia kryptimi) |
— |
sistemos veikimas sutrinka nepataisomai |
Atsakinga valstybė narė: Jungtinė Karalystė
INDUSI IR (ARBA) PZB
(Induktive Zugsicherung/Punktförmige Zugbeeinflussung)
Apibūdinimas:
Automatinė traukinių saugos sistema, sumontuota Austrijos ir Vokietijos geležinkelių linijose, kurios vertinamos tinkamumo užtikrinti sąveiką atžvilgiu.
Magnetiniu ryšiu susietos rezonansinės geležinkelio kelio ir geležinkelio riedmenyje sumontuotos įrangos grandinės traukiniui perduoda vienos iš trijų rūšių informaciją. Sistema nelaikoma saugia, tačiau yra pakankamai patikima, kad ja būtų galima kontroliuoti mašinistą. Ši sistema veikia tik foniniu režimu, t. y. mašinistui ji neteikia jokių nuorodų apie signalo spalvą – tik rodo, kad traukinys yra kontroliuojamas.
Pagrindinės charakteristikos:
— |
3 dažniai:
|
— |
traukinio charakteristikos, kurias į įrangą gali įvesti mašinistas: stabdymo charakteristikos (stabdomų riedmenų procentas ir stabdymo režimas 3 kontrolės kategorijoms) |
— |
Kontrolė:
|
— |
Veikimas: jeigu pažeidžiamos kontrolės nuostatos, įjungiami staigiojo stabdymo stabdžiai. Staigiojo stabdymo stabdžius galima išjungti specialiomis sąlygomis. |
Atsakingos valstybės narės: Austrija, Vokietija.
KVB
Apibūdinimas:
Standartinė automatinė traukinio saugos sistema (ATSS), naudojama Prancūzijoje, bendrovės RFF geležinkelio tinkle. Ši sistema yra įrengta visose elektrifikuotose paprastųjų geležinkelių linijose greičiui kontroliuoti, pavojinguose ruožuose ir iš anksto suplanuotiems greičių apribojimams įgyvendinti. Sumontuota 99 % paprastųjų geležinkelių linijų. Iš dalies sumontuota greitųjų geležinkelių linijose, kuriose naudojama taškiniam informacijos perdavimui ir iš anksto suplanuotiems greičių apribojimams įgyvendinti, jeigu greičio lygiai nėra nustatyti TVM kodais.
Sistema yra sudaryta iš geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos geležinkelio kelio siųstuvų, įskaitant signalų kodavimo įrenginius, ir geležinkelio riedmenyje sumontuotos kompiuterizuotos įrangos. Pastaroji sistema naudojama kartu su įprastine signalizavimo įranga.
Duomenys perduodami tarp pasyvių geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos geležinkelio kelio siųstuvų (2–9 vienam signalui) ir prie apatinės geležinkelių riedmenų dalies pritvirtintos antenos, kuri iš pravažiuojančio geležinkelių riedmenų pirmiau minėtam siųstuvui perduoda energiją. Geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos geležinkelio kelio siųstuvo ir geležinkelių riedmenų įrangos ryšys yra indukcinis. Šis duomenų perdavimas naudojamas taškiniam informacijos perdavimui, nesusijusiam su automatine traukinio saugos sistema (ATSS) (durys, radijo ryšio kanalai ir t. t).
Be to, KVB galima papildyti nenutrūkstamo perdavimo funkcija, kad būtų galima naudotis duomenų atnaujinimo funkcinės galimybėmis (kaip „Euroloop“ sistemoje): Duomenų atnaujinimas vykdomas nenutrūkstamo perdavimo režimu. Tai užtikrinama dažnio moduliavimu dviem nešlio dažniais Fp, lygiais 20 KHz ir 25 KHz (po vieną kiekvienam geležinkelio keliui). Perduodami duomenys yra dvejetainiai, sudarantys 80 bitų grupes (64 yra panaudojamieji). Duomenis atnaujinantiems pranešimams reikia, kad būtų sėkmingai perduoti trys 80 bitų elementai. Tai – vadinamasis „ilgasis“ pranešimas. Bitas, nustatytas lygiu „1“, perduodamas spinduliuojant dažnį Fp + 692 Hz, bitas, nustatytas lygiu „0“, yra perduodamas spinduliuojant dažnį Fp – 750 Hz. Charakteristikos:
Charakteristikos:
— |
energiją gaunantys geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos geležinkelio kelio siųstuvai:
|
— |
duomenų perdavimas į traukinius:
|
— |
traukinio, išskyrus traukinio sekciją, charakteristikos, kurias į įrangą turi įvesti mašinistas:
|
— |
mašinistui teikiama informacija:
|
Paskutinėje KVB versijoje pateikiami tik artėjančio pavojaus signalo rodmenys su trumpu sutapimu (000), išankstinio signalo „b“ ir „p“. Greičio rodmenys nepateikiami.
— |
Kontrolė:
|
— |
Veikimas: mašinistas įspėjamas. Staigiojo stabdymo stabdžiai įjungiami, jeigu pažeidžiamos važiavimo kontrolės nuostatos. Staigiojo stabdymo stabdžius galima išjungti tik traukiniui stovint. |
Atsakinga valstybė narė: Prancūzija
LS
Apibūdinimas:
LS sistema yra montuojama visose Čekijos geležinkelių (CD) ir Slovakijos Respublikos geležinkelių (ZSR) tinklo linijose bei kitose geležinkelių linijose, kuriose eismas vyksta didesniu nei 100 km/h greičiu. Svarstoma, ar šios geležinkelio linijos būtų tinkamos sąveikai užtikrinti. LS sistemos geležinkelio kelio dalis – tai koduojamos bėgių grandinės, kuriose naudojamas vienas nešlio dažnis. Nešlio dažnis koduojamas 100 % amplitudiniu moduliavimu.
Beveik visuose lokomotyvuose yra sumontuota LS įranga. Sistemos įrangos dalis, kuri montuojama geležinkelių riedmenyse, buvo modernizuota, kartu ta įranga yra iš dalies kompiuterizuota.
Duomenys iš koduojamų bėgių grandinių į geležinkelių riedmenų įrangą ir atvirkščiai perduodami virš geležinkelio kelio esančiomis indukciniu ryšiu susietomis priėmimo ritėmis.
Pagrindinės charakteristikos:
— |
duomenų perdavimas į traukinius:
|
— |
mašinistui pateikiama informacija:
|
— |
Kontrolė:
|
— |
Veikimas: jeigu mašinistas, gavęs greitį ribojantį pranešimą, nesiima atitinkamų veiksmų, įjungiami staigiojo stabdymo stabdžiai. |
Atsakingos valstybės narės: Čekijos Respublika, Slovakijos Respublika
LZB
(Linienförmige Zugbeeinflussung)
Apibūdinimas:
Automatinė traukinių kontrolės sistema (ATKS), sumontuota visose Vokietijos geležinkelių linijose, kuriose eismas vyksta didesniu nei 160 km/h greičiu, sudarančiose didesnę dalį tų geležinkelio linijų, kurios vertinamos tinkamumo užtikrinti sąveiką atžvilgiu. LZB sistemos taip pat yra sumontuotos Austrijos ir Ispanijos geležinkelių linijose.
Sistema yra sudaryta iš geležinkelio kelio įrangos, t. y. iš šių dalių:
— |
suderinimo su centralizavimo sistemomis ir atitinkamu duomenų perdavimu |
— |
duomenų apdorojimo ir mašinisto sietuvo su mašina LZB centre |
— |
duomenų perdavimo į kitus LZB centrus ir iš jų |
— |
duomenų perdavimo į traukinius ir iš jų sistemos |
Geležinkelio riedmenyje sumontuota įranga paprastai užtikrina indukcinę traukinio saugos funkciją.
Duomenys iš geležinkelio kelio įrangos į geležinkelių riedmenų įrangą perduodami iš geležinkelio kelio indukcinės kabelinės kilpos ir prie geležinkelių riedmenų pritvirtintos feritinės ritės.
Pagrindinės charakteristikos:
— |
duomenų perdavimas į traukinius:
|
— |
duomenų perdavimas iš traukinių:
|
— |
traukinio charakteristikos, kurias į įrangą gali įvesti mašinistas:
|
— |
mašinistui teikiama informacija:
|
— |
Kontrolė:
|
— |
Veikimas: jeigu pažeidžiamos važiavimo kontrolės nuostatos, įjungiami staigiojo stabdymo stabdžiai. Staigiojo stabdymo stabdžius, kurie buvo įjungti viršijus greitį, galima išjungti, jeigu greitis atitinka nustatytus apribojimus. |
— |
LZB eksploatavimo taisyklės: „Deutsche Bahn“ LZB sistemą naudoja kaip visiškai patikimą automatinę traukinių kontrolės sistemą; geležinkelio kelio signalai nėra privalomi; jeigu signalai siunčiami LZB įrangos neturintiems traukiniams, tie signalai negalioja LZB įranga kontroliuojamiems traukiniams. LZB sistema paprastai būna sujungiama su automatine variklio ir stabdžių kontrole. |
Atsakingos valstybės narės: Austrija, Vokietija, Ispanija.
MEMOR II+
Apibūdinimas:
Ši ATSS sistema, sumontuota visose Liuksemburgo geležinkelio tinklo linijose, yra naudojama pavojingų vietų apsaugai ir iš anksto suplanuotiems greičių apribojimams įgyvendinti. MEMOR II+ papildo „Crocodile“ sistemą.
Jos veikimas grindžiamas vienu iš dviejų geležinkelio kelio geležinių strypų, kurį liečia prie geležinkelių riedmenų pritvirtinti kontaktiniai šepečiai. Tarp strypų gnybtų, atsižvelgiant į signalo spalvą, sukuriama +/- 12 – +/- 20V įtampa. Sistema nelaikoma saugia, tačiau yra pakankamai patikima, kad ja būtų galima kontroliuoti mašinistą. Ji veikia tik foniniu režimu, t. y. mašinistui ji neteikia jokių nuorodų apie signalo spalvą – ji tik rodo, kad traukinys yra kontroliuojamas.
Pagrindinės charakteristikos:
— |
Geležinkelio kelio strypai, į kuriuos tiekiama nuolatinė srovė (± 12 – +/- 20 V) |
— |
Į geležinkelių riedmenų įrangą mašinistas neįveda jokių traukinio charakteristikų, į geležinkelių riedmenų įrangą iš anksto yra įvesta tik viena parinktis – charakteristinė greičio kreivė. |
— |
Kontrolė: jeigu perduodamai įspėjamieji arba greitį apribojantieji signalai, tam tikrą atstumą vienu įjungikliu įjungiama greičio, laiko ir greičio verčių kontrolė, palyginti su į geležinkelių riedmenų įrangą įvesta charakteristine greičio kreive. Jeigu perduodamas draudžiamasis signalas, du įjungikliai, traukiniui nuvažiavus ne daugiau nei 11 metrų, įjungia staigiojo stabdymo stabdžius. |
— |
Veikimas: jeigu pažeidžiamos kontrolės nuostatos, įjungiami staigiojo stabdymo stabdžiai (mašinistas nesiima privalomųjų veiksmų).Staigiojo stabdymo stabdžius galima išjungti tik traukiniui stovint. |
— |
mašinistui teikiama informacija: Perspektyva: staigiojo stabdymo stabdžių būklė. |
Perspektyva:
Laipsniškai pradedama eksploatuoti ECTS sistema bus pakeista MEMOR II ir „Crocodile“ sistema. Kad tai būtų galima padaryti, reikia pereinamojo laikotarpio, kuriuo lokomotyvų sistemos būtų pritaikytos ECTS. I lygmens ECTS sistema bus vienintelė galiojanti sistema, naudojama Liuksemburgo geležinkelio infrastruktūros tinkle.
Atsakinga valstybė narė: Liuksemburgas.
RETB
Apibūdinimas:
Sistema „Radijo ryšio elektroninių žetonų blokas“ (RETB) – tai signalizavimo sistema, Jungtinėje Karalystėje naudojama tik keliose neintensyviai eksploatuojamose geležinkelių linijose, priklausančiose paprastųjų geležinkelių sąveikos direktyvos taikymo sričiai (trys geležinkelio linijos yra Škotijoje, o viena – Velse).
Sistema užtikrina šias pagrindines funkcijas:
— |
signalizavimo valdymo centras traukiniams išduoda leidimus važiuoti – elektroninius „žetonus“, kurie radijo ryšiu siunčiami geležinkelių riedmenų įrangą, |
— |
mašinistui rodo leidimą važiuoti, |
— |
traukiniui baigus važiuoti pagal leidimą, grąžina leidimo važiuoti „žetoną“ . |
RETB sistema naudojama kartu su mašinisto ir signalininko ryšio protokolo procedūromis, kurios vykdomos leidimo važiuoti „žetonams“ prašyti, išduoti ir grąžinti.
RETB neturi traukinio automatinio sustabdymo funkcinių galimybių (todėl nėra sąsajos tarp traukinio RETB įrangos ir stabdymo sistemos). Tačiau traukinio apsaugą nuo nustatytų ribų viršijimo užtikrina standartinė B priede aprašyta traukinio apsaugos ir įspėjamoji sistema (TAĮS) įranga. Geležinkelių riedmenų TAĮS įranga atlieka automatinės įspėjamosios sistemos (AĮS) funkcijas (taip pat aprašyta B priede), mašinistui pateikiančios garsinius ir vaizdo rodmenis traukiniui artėjant prie leidimo važiuoti ribos ir artėjant prie ribojamo greičio ruožų.
Geležinkelių riedmenų įranga
Geležinkelių riedmenų įrangą sudaro radijo ryšio įranga ir RETB mašinisto kabinos vaizduoklis (MKV).
Radijo ryšio įranga
Leidimo važiuoti „žetonams“ perduoti naudojama radijo ryšio sistema – tai Jungtinėje Karalystėje naudojamos NRN sistemos (aprašyta kitoje B priedo dalyje) variantas. Radijo ryšio įranga naudojama balso ryšiui ir duomenims perduoti.
Mašinisto kabinos vaizduoklis (MKV)
MKV sudaro:
— |
pagrindinis jungiklis geležinkelių riedmenų įrangos eksploataciniam režimui įjungti |
— |
mygtukas „priimti“ leidimo važiuoti žetonams priimti iš valdymo centro, kad traukinys galėtų važiuoti |
— |
raidinis skaitmeninis vaizduoklis, kuriame rodomas geležinkelių linijos ruožo, kuriuo važiuoti buvo išduotas leidimo važiuoti žetonas, pavadinimas, |
— |
mygtukas „siųsti“, kuriuo traukiniui baigus važiuoti pagal leidimą į valdymo centrą grąžinamas leidimo važiuoti žetonas. |
Traukinyje pirma aprašytai paskirčiai taip pat turi būti įrengta TAĮS įranga (įskaitant ir AĮS funkcijas), tačiau sąsajos tarp TAĮS ir RETB įrangos traukinyje nėra.
Atsakinga valstybė narė: Jungtinė Karalystė
RSDD IR (ARBA)SCMT
(Ripetizione Segnali Discontinua Digitale/Sistema Controllo Marcia del Treno)
Apibūdinimas:
RSDD ir (arba) SCMT – tai automatinė traukinio saugos sistema; ją galima naudoti vieną arba su BACC infrastruktūra.
Geležinkelių riedmenų įranga yra tinkama iš skirtingų šaltinių perduodamai informacijai derinti ir tvarkyti.
Sistema yra sudaryta iš geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos geležinkelio kelio siųstuvų ir kodavimo įrenginių bei prie apatinės geležinkelių riedmenų dalies pritvirtintos antenos, kuri iš pravažiuojančio geležinkelių riedmenų pirmiau minėtam siųstuvui perduoda energiją. Ryšys yra indukcinis.
Atrodytų, kad naudojami dviejų tipų geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos geležinkelio kelio siųstuvai: „sistemos siųstuvai“, kuriuose laikoma informacija apie geležinkelio liniją, ir „signalizavimo siųstuvai“ – juose laikoma informacija apie signalų spalvą.
Numatomi trijų tipų geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos geležinkelio kelio siųstuvai – perduodami ir priimdami informaciją visi naudoja tuos pačius dažnius, tačiau skirtingą galią:
— |
Energijos perdavimo dažnis:
|
— |
duomenų perdavimas į traukinius:
|
— |
Traukinio charakteristikos: nekintamos traukinio charakteristikos į įrangą įvedamos techninės priežiūros objektuose, o nuo suformuoto traukinio ypatybių priklausančias charakteristikas įveda mašinistas. Traukinyje sumontuota nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimo sistema, kad ji būtų tinkama traukiniams kontroliuoti, yra kalibruojama specialiais geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos geležinkelio kelio siųstuvais. |
— |
mašinistui teikiama informacija:
|
— |
Veikimas:
|
Atsakinga valstybė narė: Italija
SELCAB
Apibūdinimas:
Automatinė traukinio saugos sistema (ATSS), greitųjų geležinkelių linijos Madridas–Sevilija stočių rajonuose sumontuota išplėtus LZB sistemą. Geležinkelio riedmenyje sumontuota LZB80 įranga (Ispanija) taip pat yra tinkama SELCAB sistemos informacijai apdoroti.
Duomenys tarp geležinkelio kelio įrangos ir geležinkelio riedmenyje sumontuotos įrangos perduodami pusiau nepertraukiamu būdu naudojant indukcines prie geležinkelio kelio įrengtas kilpas ir geležinkelio riedmenyje sumontuotas feritines rites.
Pagrindinės charakteristikos:
— |
duomenų perdavimas į traukinius:
|
— |
traukinio charakteristikos, kurias į įrangą gali įvesti mašinistas:
|
— |
mašinistui teikiama informacija:
|
— |
Kontrolė:
|
— |
Veikimas: jeigu pažeidžiamos važiavimo kontrolės nuostatos, įjungiami staigiojo stabdymo stabdžiai. Staigiojo stabdymo stabdžius, kurie buvo įjungti viršijus greitį, galima išjungti, jeigu greitis atitinka nustatytas ribas. |
Atsakingos valstybės narės: Ispanija
SHP
(Samoczynne Hamowanie Pociągu)
Apibūdinimas:
AĮS sistema yra sumontuota Lenkijos geležinkelių linijose, kurios vertinamos, ar jos yra tinkamos sąveikai užtikrinti.
Geležinkelio kelio ir geležinkelių riedmenų magnetinio ryšio rezonansinės grandinės perduoda 1 informacijos pranešimą į traukinį. Sistema yra laikoma saugia. Ji yra integruota su veikliąja geležinkelių riedmenų budrinamąja sistema. Budrinamoji sistema taip pat yra skirta apsaugoti nuo nekontroliuojamo riedmenųgeležinkelių riedmenų važiavimo (slydimo), jeigu riedmenų greitis yra 10 % didžiausio leidžiamojo geležinkelių riedmenų greičio. Ji veikia tik foniniu režimu, t. y. mašinistui ji neteikia jokių nuorodų apie signalo spalvą – ji tik rodo, kad traukinys yra kontroliuojamas.
Pagrindinės charakteristikos:
— |
Dažnis
|
— |
Kontrolė:
|
— |
Rezonansinės grandinės vieta:
|
Veikimas:
Geležinkelių riedmenų signalinė lempa įsijungia traukiniui pravažiuojant rezonansinę grandinę (sumontuotą prie geležinkelio kelio) – mašinistas turi patvirtinti. Jei patvirtinimo negaunama per 3 s, įjungiamas garsinis signalas. Jeigu patvirtinimo negaunama per 2 s po garsinio signalo, sistema įjungia staigiojo stabdymo stabdžius. Staigiojo stabdymo stabdžius galima išjungti specialiomis sąlygomis.
Veiklioji budrinamoji sistema yra įjungiama, jeigu geležinkelių riedmenų greitis yra 10 % didesnis už didžiausią leidžiamąjį greitį. Po 16 sekundžių įjungiama signalinė lempa ir mašinistas patvirtinimą turi pateikti per tiek pat laiko, kaip SHP funkcijos atveju. Po to patvirtinimo reikalaujama kas 60 s. SHP kontrolė iš naujo įjungia 60 sekundžių budrumo patikros ciklą.
Atsakinga valstybė narė: Lenkija
TBL 1/2/3
Apibūdinimas:
TBL – tai ATSS, iš dalies sumontuota NMBS ir (arba) SNCB kompanijos geležinkelių linijose (šiuo metu: 1 200 geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos geležinkelio kelio siųstuvų ir 120 geležinkelių riedmenyse sumontuotos TBL1 įrangos, 200 geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos geležinkelio kelio siųstuvų ir 300 geležinkelių riedmenyse sumontuotos TBL2 įrangos, visose geležinkelių linijose, kuriose eismas vyksta didesniu nei 160 km/h greičiu, yra sumontuotaTBL2 įranga)
Sistema sudaryta iš geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos geležinkelio kelio siųstuvo, skirto kiekvienam signalui, ir geležinkelių riedmenų įrangos. TBL1 – tai įspėjamoji sistema, o TBL2 – geležinkelių riedmenų signalizacijos sistema. Jei tai TBL2/3, naudojami informaciją atnaujinantys geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos geležinkelio kelio siųstuvai, taip pat yra sumontuota informaciją atnaujinanti kabelio kilpa.
Geležinkelio kelio įranga žymima TBL2, jei tai yra sąsaja su reline centralizacija, arba TBL3, jei tai yra nuosekliai sujungta sąsaja su elektronine centralizacija.
Geležinkelių riedmenų įranga vadinama TBL2. Ji sudaryta iš TBL2, TBL1 ir „Crocodile“ funkcijų.
Duomenys perduodami iš informaciją perduodančiojo geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos geležinkelio kelio siųstuvo į po geležinkelio riedmeniu pritvirtintas priėmimo rites. Sistemos veikimas priklauso nuo krypties – geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos geležinkelio kelio siųstuvai montuojami tarp bėgių, šiek tiek į šalį nuo vėžės centro.
Pagrindinės charakteristikos:
— |
duomenų perdavimas į traukinius:
|
— |
Traukinio charakteristikos, kurias į įrangą įveda mašinistas (TBL2)
|
— |
mašinistui teikiama informacija:
|
— |
Kontrolė:
|
— |
Veikimas:
|
Atsakingos valstybės narės: Belgija
TPWS
Apibūdinimas:
TPWS iš esmės yra skirta geležinkelių pervažų saugai pagerinti. Ji sudaryta iš automatinės įspėjamosios sistemos (AĮS) funkcijos, kuri nurodoma kursyvu išspausdintame tekste. TPWS sistema (TPWS) taikoma visose geležinkelių linijose, kurios laikomos tinkamomis sąveikai užtikrinti.
Sistema užtikrina toliau išvardytas funkcijas:
Mašinistas įspėjamas, kai iki toliau išvardijamų ribojamųjų sąlygų lieka standartinis stabdymo kelias:
— |
draudžiamieji signalai. |
— |
įprasti greičio geležinkelio ruože apribojimai |
— |
iš anksto suplanuoti greičio apribojimai |
automatinė traukinio sauga (iš anksto nustatomos traukinio charakteristikos) šiomis aplinkybėmis:
— |
traukinys viršija geležinkelio linijoje leidžiamąjį greitį tam tikruose greitį ribojančiuose ruožuose (ribinio greičio viršijimo jutiklis) |
— |
traukinys prie draudžiamojo signalo važiuoja pernelyg dideliu greičiu (vienas ar keli ribinio greičio viršijimo jutikliai). |
— |
traukinys pravažiuoja draudžiamąjį signalą (traukinys sustabdomas). |
Sistemą sudaro nuolatiniai magnetai ir bėgiuose magnetinius laukus indukuojančios ritės. Sistema nelaikoma saugia, tačiau yra pagrįsta priemonėmis ir principais, kurie padeda sumažinti, kiek tą yra pagrįstai tikslinga daryti, galimybę suklaidinti mašinistą.
TPWS mašinistui pateikia šią regimąją informaciją:
— |
paskutinio magneto būklė, važiuoti leidžiantis arba draudžiamasis signalas („geltonos“ spalvos indikatorius). |
— |
stabdžių įjungimo priežastį. |
— |
jos gedimą (atjungimo) būklę. |
TPWS kontrolės priemonės:
— |
patvirtinimo mygtukas gavus įspėjamąjį signalą dėl ribojamųjų sąlygų. |
— |
mygtukas, kuris tik tam tikrą laiką po operacijos leidžia važiuoti, jeigu buvo pravažiuotas draudžiamasis signalas. |
— |
elektros įrangos skyrikliai. |
TPWS garsiniai signalai:
— |
„varpelio aidėjimas“ – signalas nedraudžia važiuoti. |
— |
„ragelio aidėjimas“ – draudžiamasis apribojimas, kuris turi būti patvirtinamas. |
TPWS sistema yra susiejama su stabdžių sistema ir užtikrina visišką staigiojo stabdymo stabdžių įjungimą, jeigu:
— |
„ragelio aidėjimas“ nepatvirtinamas per 2,5 sekundės. |
— |
nedelsiant, jeigu ribinio greičio viršijimo jutiklį traukinys pravažiuoja pernelyg dideliu greičiu. |
— |
nedelsiant, jeigu traukinys pravažiuoja draudžiamąjį signalą. |
Technologija grindžiama ne procesoriais, tačiau tokį variantą taip pat galima parengti.
Kitos charakteristikos:
— |
Magnetinių laukų seka (šiaurės polius, pietų polius) leidžia nurodyti, ar signalas nedraudžia važiuoti, ar jis yra draudžiamasis signalas. |
— |
Ribinio greičio viršijimo jutiklio ir traukinio sustabdymo funkcijoms pasirenkamas vienas iš maždaug 60 kHz sinusoidinių elektromagnetinių laukų (naudojami ne daugiau kaip 8 dažniai). |
— |
Traukinio charakteristikos, vertinamos stabdymo gebos atžvilgiu, priklauso nuo traukinio elektros įrangos, ir dėl to nustatomi skirtingi didžiausi greičiai, kuriuos fiksuoja ribinio greičio viršijimo jutiklis. Šiuo metu traukinio charakteristikų mašinistas įvesti negali, tačiau tokią galimybę galima numatyti. |
— |
Mašinistas draudžiamuosius apribojimus turi patvirtinti per 2,5 sekundės, nes antraip yra įjungiami staigiojo stabdymo stabdžiai. |
— |
Staigiojo stabdymo stabdžius galima išjungti po minutės nuo jų įjungimo pradžios, jeigu taip pat buvo patvirtinta būtinybė įjungti stabdžius. |
Atsakinga valstybė narė: Jungtinė Karalystė
TVM
Apibūdinimas:
TVM – tai geležinkelių riedmenų signalizacijos kontrolės ir valdymo sistema. Ji visų pirma yra skirta „RFF“ bendrovės greitųjų geležinkelių linijoms. Senesnė versija TVM 300 yra sumontuota geležinkelio linijoje Paryžius–Lijonas (LGV SE) ir geležinkelių linijose Paryžius–Tours ir (arba) Le Mans (LGV A). Naujesnė versija TVM 430 yra sumontuota geležinkelio linijoje Paryžius–Lille Kale (LGV N), SNCB kompanijos geležinkelio linijos dalyje į Briuselį, geležinkelio linijoje LiJonas–Marselis–Nimes (LGV Mediterranée) per „Eurotunelį“ ir geležinkelio linijoje, nutiestoje tunelyje po Lamanšu į Jungtinę Karalystę. TVM 430 yra suderinama su TVM 300.
TVM 300 ir TVM 430 sistemos yra grindžiamos koduojamomis bėgių grandinėmis, t. y. nenutrūkstamu signalų siuntimu, bei indukcinėmis kilpomis arba geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos geležinkelio kelio siųstuvais (naudojamais KVB arba TBL sistemose), t. y. taškinio perdavimo priemonėmis.
Duomenys iš koduojamų bėgių grandinių į geležinkelių riedmenų įrangą ir atvirkščiai perduodami virš geležinkelio kelio esančiomis indukciniu ryšiu susietomis priėmimo ritėmis.
Pagrindinės charakteristikos:
— |
Duomenų perdavimas į traukinius bėgių grandinėmis:
|
— |
Duomenų perdavimas į traukinius indukcinėmis kilpomis
|
— |
Traukinio charakteristikos, nustatomos lokomotyvuose, skirtuose „Eurotunelyje“ naudojamiems traukiniams stumti (ne greituosiuose traukiniuose (TGV), kuriuose naudojamos pastovios charakteristikos) |
— |
mašinistui pateikiama informacija: skirtingos spalvos signalais perduodami nurodymai, kokiu greičiu privaloma važiuoti |
— |
Kontrolė:
|
— |
Veikimas:
|
Atsakingos valstybės narės: Belgija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė
ZUB 123
Apibūdinimas
Automatinės traukinio saugos sistema (ATSS) sistema, dažnai montuojama Danijos geležinkelių linijose, kurios vertinamos tinkamumo užtikrinti sąveiką atžvilgiu.
Sistema yra sudaryta iš šių dalių:
geležinkelio kelio įrangos
— |
geležinkelio kelio įrangos ryšio ritės (siųstuvai–imtuvai), montuojamos greta bėgių. |
— |
tam tikrose vietose informacijai atnaujinti yra naudojamos kilpos. |
— |
signalų sąsajos įtaisas, nuskaitantis ir parengiantis perduotiną informaciją. |
Geležinkelių riedmenų įranga
— |
Geležinkelių riedmenų prietaisas su apdorojimo logine schema ir priėmimo (perdavimo) įranga. Jis veikia per prie stabdžių pritvirtintą stabdžių sąsajos įtaisą. |
— |
Prie vežimėlio pritvirtinta geležinkelių riedmenų ryšio ritė, kuri gauna duomenis iš geležinkelio linijos. |
— |
Prie ašies pritvirtintas skaitiklio impulsų generatorius, teikiantis informaciją apie nuvažiuotą atstumą ir tikrąjį greitį. |
— |
Vaizduoklis mašinisto kabinoje ir valdymo pultas. |
Geležinkelio riedmenyje sumontuota ZUB 123 įranga yra laikoma saugia.
Pagrindinės charakteristikos:
— |
3 dažniai:
|
— |
Duomenų perdavimo režimai:
|
— |
Duomenų apdorojimas geležinkelio riedmenyje sumontuota įranga:
|
— |
Papildomi indikatoriai ir mygtukai |
— |
Traukinio duomenų įvestis:
|
— |
Kontrolė:
|
— |
Veikimas:
|
Atsakinga valstybė narė: Danija
ZUB 121
(Pateikiama tik susipažinti)
Apibūdinimas
Automatinę traukinių saugos sistemą(ATSS) SBB ir BLS bendrovės Šveicarijoje dažnai montuoja geležinkelių linijose, kurios vertinamos tinkamumo užtikrinti sąveiką atžvilgiu.
Sistema yra sudaryta iš šių dalių:
geležinkelio kelio įranga:
— |
nustato važiavimo kryptį, kuria turi būti siunčiami signalai. |
— |
geležinkelio kelio ryšio ritė (siųstuvas–imtuvas), kuri montuojama tarp bėgių, atokiau nuo vėžės vidurio, ryšio kilpos link, kuri savo ruožtu montuojama tarp bėgių, atokiau nuo vėžės vidurio. Pirmesnė ryšio ritė nustato važiavimo kryptį, kuria signalus turi siųsti kita kilpa. |
— |
Signalų sąsajos įtaisas, nuskaitantis ir parengiantis perduotiną informaciją (nesaugi sąsaja) |
Geležinkelių riedmenų įranga
— |
Geležinkelių riedmenų prietaisas su apdorojimo logine schema ir priėmimo (perdavimo) įranga. Jis veikia per prie stabdžių pritvirtintą stabdžių sąsajos įtaisą. |
— |
Prie vežimėlio pritvirtinta geležinkelių riedmenų ryšio ritė, kuri gauna duomenis iš geležinkelio linijos. (Šia įranga duomenis galima perduoti tik iš geležinkelio kelio įrangos į traukinį) |
— |
Prie ašies pritvirtintas skaitiklio impulsų generatorius, teikiantis informaciją apie nuvažiuotą atstumą, tikrąjį greitį ir važiavimo kryptį., |
— |
Vaizduoklis mašinisto kabinoje ir valdymo pultas. |
— |
Geležinkelių riedmenų radijo ryšio įrenginio arba integruotos geležinkelių riedmenų informacijos sistemos įvesties (išvesties) sąsaja, skirta traukinio mašinisto įvedamiems geležinkelių riedmenų duomenims perduoti. |
Charakteristikos
— |
3 dažniai:
|
— |
Duomenų perdavimo režimai: |
— |
Ne daugiau kaip 104 tinkamų naudoti bitų turinčių pranešimų nuosekliojo perdavimo laikinis tankinimas. |
— |
Duomenų apdorojimas geležinkelio riedmenyje sumontuota įranga: (nesaugi sąsaja) |
— |
Bendrasis kompiuterinis apdorojimas (papildomas veikimo lygmuo) |
— |
Mašinistui teikiama informacija: |
— |
Vienas keturių skaitmenų skystųjų kristalų vaizduoklis, rodantis:
|
— |
Žibintai ir ragelis:
|
— |
Mygtukai:
|
— |
Traukinio duomenų įvestis: naudojamas geležinkelio riedmenyje sumontuotas radijo ryšio valdymo pultas |
— |
Kontrolė ir (arba) komandos
|
— |
Veikimas:
|
Atsakinga valstybė: Šveicarija
2 dalis: Radijo ryšys
RODYKLĖ:
1. |
UIC 1–4 radijo skyrius |
2. |
UIC 1–4 + 6 radijo skyriai |
3. |
UIC 1–4 + 6 radijo skyriai (Airijos sistema) |
4. |
UIC 1–4 + 6 + 7 radijo skyriai |
Įvadas į Jungtinės Karalystės sistemas
5. |
BR 1845 |
6. |
BR 1609 |
7. |
FS ETACS ir GSM |
8. |
Tarptautinės geležinkelių sąjungos (UIC) 1–4 radijo ryšio skyriai (Cascais geležinkelio linijoje sumontuota TTT radijo ryšio sistema) |
9. |
TTT radijo ryšio sistema CP_N |
10. |
PKP radijo ryšio sistema |
11. |
VR traukinio radijo ryšys |
12. |
TRS – Čekijos geležinkelio radijo ryšio sistema |
13. |
LDZ radijo ryšio sistema |
14. |
CH – Graikijos geležinkelių radijo ryšio sistema |
16. |
Estijos radijo ryšio sistema |
17. |
Lietuvos radijo ryšio sistema |
Šios sistemos šiuo metu naudojamos valstybėse narėse. Išsamesnės informacijos nuorodos turi būti daromos į infrastruktūros registrą kaip apibrėžta C priede.
Pateikiama tik susipažinti, valstybėse narėse nenaudojamos sistemos:
15. |
Tarptautinės geležinkelių sąjungos (UIC) radijo ryšio skyrius – Bulgarija |
UIC 1–4 radijo skyrius
Apibūdinimas:
Ši geležinkelio kelio ir traukinio radijo ryšio įranga atitinka Tarptautinės geležinkelių sąjungos (UIC) 751–3 kodekso 1984 m. liepos mėn. 1 d. trečiajame leidime nustatytus techninius reikalavimus. Ši radijo ryšio įranga – tai tarptautiniam geležinkelių transporto eismui bent pagal minimalius reikalavimus užtikrinti būtinas įrenginys.
UIC radijo ryšio įranga – tai analoginio radijo ryšio įranga, sudaryta iš geležinkelio kelio ir judriosios (geležinkelių riedmenų) įrangos.
Šį pagrindinį įrenginį atitinkančios radijo ryšio sistemos leidžia užtikrinti vienalaikį vienapusį bei vienalaikį dvipusį balso ryšį ir naudoti valdymo signalus, tačiau ne atrankinį kvietimą ir duomenų perdavimą:
Pagrindinės charakteristikos:
— |
Dažniai:
|
— |
Jautris
|
— |
Spinduliavimo galia:
|
— |
Antenų charakteristikos:
|
— |
Poliarizacija:
|
— |
Dažnio nuokrypis:
|
— |
Veikimo režimai:
|
— |
Kanalų perjungimas geležinkelio riedmenyje
Valdymo signalai:
|
Atsakingos valstybės narės: Prancūzija, Vokietija, Vengrija, Liuksemburgas.
Tarptautinės geležinkelių sąjungos (UIC) 1–4 + 6 radijo ryšio skyriai
Apibūdinimas:
Ši geležinkelio kelio ir traukinio radijo ryšio įranga atitinka Tarptautinės geležinkelių sąjungos (UIC) 751–3 kodekso 1984 m. liepos mėn. 1 d. trečiajame leidime nustatytus techninius reikalavimus.
UIC radijo ryšio įranga – tai analoginio radijo ryšio įranga, sudaryta iš geležinkelio kelio ir judriosios (geležinkelių riedmenų) įrangos.
Šį pagrindinį įrenginį atitinkančios radijo ryšio sistemos leidžia užtikrinti vienalaikį vienapusį bei vienalaikį dvipusį balso ryšį ir naudoti valdymo signalus, taip pat atrankinį kvietimą ir duomenų perdavimą:
Pagrindinės charakteristikos:
— |
Dažniai:
|
— |
Jautris
|
— |
Spinduliavimo galia:
|
— |
Antenų charakteristikos:
|
— |
Poliarizacija:
|
— |
Dažnio nuokrypis:
|
— |
Veikimo režimai:
|
— |
Kanalų perjungimas geležinkelio riedmenyje
Valdymo signalai:
|
— |
pranešimo struktūra:
|
— |
Pranešimo perdavimas:
|
— |
pranešimai (kodavimas nurodomas šešioliktaine sistema)
|
Atsakingos valstybės narės: Austrija, Belgija, Danija, Vokietija, Nyderlandai, Ispanija.
UIC 1–4 + 6 radijo skyriai (Airijos sistema)
Apibūdinimas:
Ši geležinkelio kelio ir traukinio radijo ryšio įranga atitinka Tarptautinės geležinkelių sąjungos (UIC) 751–3 kodekso 1984 m. liepos mėn. 1 d. trečiajame leidime nustatytus techninius reikalavimus.
UIC radijo ryšio įranga – tai analoginio radijo ryšio įranga, sudaryta iš geležinkelio kelio ir judriosios (geležinkelių riedmenų) įrangos.
Šį pagrindinį įrenginį atitinkančios radijo ryšio sistemos leidžia užtikrinti vienalaikį vienapusį bei vienalaikį dvipusį balso ryšį ir naudoti valdymo signalus, taip pat atrankinį kvietimą ir duomenų perdavimą:
Pagrindinės charakteristikos:
— |
Dažniai:
|
— |
Jautris
|
— |
Spinduliavimo galia:
|
— |
Antenų charakteristikos:
|
— |
Poliarizacija:
|
— |
Dažnio nuokrypis:
|
— |
Veikimo režimai:
|
— |
Kanalų perjungimas geležinkelio riedmenyje
|
— |
Valdymo signalai:
|
— |
pranešimo struktūra:
|
— |
Pranešimo perdavimas:
|
— |
Pranešimai:
|
Atsakingos valstybės narės: Airijos Respublika, Vengrija.
Pateikiama tik susipažinti: tokia pat radijo ryšio sistema naudojama Norvegijoje
UIC 1–4 + 6 +7 radijo ryšio skyriai
Apibūdinimas:
Ši geležinkelio kelio ir traukinio radijo ryšio įranga atitinka Tarptautinės geležinkelių sąjungos (UIC) 751–3 kodekso 1984 m. liepos mėn. 1 d. trečiajame leidime nustatytus techninius reikalavimus. 1988 m. sausio mėn. 1 d. leidimo 7 skyrius.
UIC radijo ryšio įranga – tai analoginio radijo ryšio įranga, sudaryta iš geležinkelio kelio ir judriosios (geležinkelių riedmenų) įrangos.
Šį pagrindinį įrenginį atitinkančios radijo ryšio sistemos leidžia užtikrinti vienalaikį vienapusį bei vienalaikį dvipusį balso ryšį ir naudoti valdymo signalus, taip pat atrankinį kvietimą ir duomenų perdavimą. Didinamos galimybės perduoti duomenis. Pirmiau minėta ypatybė Tarptautinės geležinkelių sąjungos (UIC) informaciniame lapelyje nelaikoma privaloma. Jeigu galimybės didinti duomenų perdavimą negalima užtikrinti dvišaliais arba daugiašaliais susitarimais, ji turėtų būti taikoma tik nacionaliniu lygiu.
Pagrindinės charakteristikos:
— |
Dažniai:
|
— |
Jautris
|
— |
Spinduliavimo galia:
|
— |
Antenų charakteristikos:
|
— |
Poliarizacija:
|
— |
Dažnio nuokrypis:
|
— |
Veikimo režimai:
|
— |
Kanalų perjungimas geležinkelio riedmenyje
Valdymo signalai:
|
— |
pranešimo struktūra:
|
— |
Pranešimo perdavimas:
|
— |
pranešimai (kodavimas nurodomas šešioliktaine sistema)
|
— |
Pranešimo priedas (tik jei reikalauja 03 kodas)
|
Atsakinga valstybė narė: Prancūzija
Įvadas į Jungtinės Karalystės sistemas
NRN sistema (nacionalinis radijo ryšio tinklas) yra sumontuota visame Jungtinės Karalystės geležinkelių tinkle, įskaitant greitųjų geležinkelių linijas, kurios yra pagrindinė Jungtinės Karalystės greitųjų geležinkelių tinklo dalis. Tos geležinkelių linijos – tai:
— |
pagrindinė vakarų pakrantės geležinkelių linija (Londonas–Glazgas), |
— |
pagrindinė rytų pakrantės geležinkelių linija (Londonas–Edinburgas) |
— |
Didžioji vakarų geležinkelių linija (Londonas–Bristolis–Pietų Velsas) |
Vadinamoji „Cab secure“ sistema yra sumontuota intensyvaus eismo priemiesčio rajonuose aplink Londoną, Liverpulį ir Glazgą, tačiau tų rajonų tam tikros geležinkelių linijos gali būti sudedamąja greitųjų geležinkelių tinklo dalimi. Be to, „Cab secure“ sistema yra sumontuota visose pagrindinėse pietryčių geležinkelių linijose, įskaitant eksploatuojamą tunelio maršrutą iš pakrantės iki Londono „Waterloo“ stoties.
Pagrindinių geležinkelių linijų keleiviniuose ir prekiniuose traukiniuose yra sumontuota NRN sistema, o priemiesčių ir kai kuriose tarpinio eismo linijose – CSR sistema. Paprastai traukiniuose yra tik vieno tipo radijo ryšio įranga, tačiau keli traukiniai, važiuojantys geležinkelių linijomis, kuriose yra įrengtos NRN ir CSR sistemos, turi abiejų tipų radijo ryšio įrangą. Tai visų pirma pasakytina apie traukinius su įrengta CSR sistema, kurie dalį eksploatacinio ciklo laiko praleidžia ne CSR sistemos infrastruktūros teritorijoje.
BR 1845 G ir H leidiniai (geležinkelio kelio įranga) BR 1661 A leidinys (geležinkelių riedmenų įranga) Paprastai vadinamas „Cab secure“ radijo įranga
Apibūdinimas:
Šis geležinkelio kelio ir traukinio radijo įranga atitinka geležinkelio kelio specifikacijose (BR specifikacija 1845 G ir H leidiniai ir BR 1661 A leidinys) aprašytus techninius reikalavimus.
„Cab secure“ radijo įranga – tai analoginio radijo ryšio įranga, sudaryta iš geležinkelio kelio ir judriosios (geležinkelių riedmenų) įrangos.
Šį pagrindinį įrenginį atitinkančios radijo ryšio sistemos leidžia užtikrinti vienalaikį dvipusį kalbamąjį ryšį ir valdymo signalų naudojimą, taip pat atrankinius kvietimus bei duomenų perdavimą.
Pagrindinės charakteristikos:
— |
Dažniai:
|
— |
Jautris
|
— |
Spinduliavimo galia:
|
— |
Antenų charakteristikos:
|
— |
Poliarizacija:
|
— |
Dažnio nuokrypis:
|
— |
Veikimo režimai:
|
— |
Kanalų perjungimas geležinkelio riedmenyje
|
— |
Valdymo signalai:
|
— |
pranešimo struktūra:
|
— |
Pranešimo perdavimas:
|
— |
pranešimai (kodavimas nurodomas šešioliktaine sistema)
|
Atsakinga valstybė narė: Jungtinė Karalystė
BR 1609 2 leidinys Paprastai vadinama nacionaliniu radijo ryšio tinklu (NRN)
Apibūdinimas:
Šis geležinkelio kelio įrangos ir traukinio radijo ryšys atitinka geležinkelio kelio specifikacijoje (BR 1609, 2 leidimas, 1987 m. rugpjūčio 2 d.) aprašytus techninius reikalavimus.
Nacionalinis radijo ryšio tinklas – tai analoginis radijo ryšys, sudarytas iš geležinkelio kelio ir judriosios (geležinkelių riedmenų) įrangos.
Šį pagrindinį įrenginį atitinkančios radijo ryšio sistemos leidžia užtikrinti vienalaikį dvipusį (geležinkelių linija), vienpusį balso ryšį (geležinkelių riedmenų įranga), perdavimo režimą ir perdavimo režimo ir valdymo signalų naudojimą, taip pat atrankinius kvietimus bei duomenų perdavimą.
Pagrindinės charakteristikos:
— |
Dažniai: 174 MHz–225 MHz dažnių juostos antrasis pojuostis,
|
— |
Jautris
|
— |
Spinduliavimo galia:
|
— |
Antenų charakteristikos:
|
— |
Poliarizacija:
|
— |
Veikimo režimai:
|
— |
Kanalų perjungimas geležinkelio riedmenyje
|
— |
akustinių dažnių diapazonas:
|
— |
Dažnio nuokrypis:
|
— |
pranešimų perdavimas:
|
— |
didelės spartos dažnio moduliavimas, „0“ = 1 800 Hz, „1“ = 1 200 Hz |
— |
Pranešimo struktūra
|
— |
pranešimų iš traukinio tipai:
|
— |
pranešimo į traukinį tipai:
|
Atsakinga valstybė narė: Jungtinė Karalystė
FS ETACS ir GSM
Apibūdinimas:
Šiandien FS bendrovėje užtikrinant traukinio ir geležinkelio kelio įrangos radijo ryšį pirmiausia yra naudojamasi viešojo operatoriaus analoginiais (ETACS) ir skaitmeniniais (GSM) judriojo ryšio tinklais 900 MHz dažniu teikiamomis paslaugomis. Tie tinklai buvo įrengti su išoriniu posistemiu, kurį operatorius sukūrė kartu su FS, siekdamas, kad būtų atsižvelgiama į tam tikras specialias ypatybes, kurių prašė FS bendrovė, pvz., susijusias su:
— |
traukinio ir stoties iškvietimo skambučių nukreipimu ne abonementiniu, o funkciniu numeriu, |
— |
apibrėžtomis ypatybių grupėmis, atsižvelgiant į specialias draudimo sąlygas; |
— |
specializuotų duomenų bazių rengimu ir tvarkymu, kurį tiesiogiai atlieka FS bendrovės darbuotojai, kad būtų apibrėžiamos visų tipų naudotojų teisės gauti paslaugas, ir t. t. |
Atsižvelgiant į FS bendrovės geležinkelių tinkle dviejų viešojo judriojo ryšio sistemų teikiamas įvairias paslaugas, šiuo būdu apskritai galima užtikrinti traukinio ir geležinkelio kelio įrangos ryšį.
Bendradarbiaudama su viešųjų paslaugų teikėju FS bendrovė susitarė dėl papildomų techninių parametrų ir juos įdiegė. Techniniai parametrai buvo įdiegti labai patikimose paskirstytųjų kompiuterių sistemose. Dėl to jie yra ISO ir (arba) OSI lygmens modelio taikymo lygmens dalis.
Atsakinga valstybė narė: Italija
Tarptautinės geležinkelių sąjungos (UIC) 1–4 radijo ryšio skyriai (Cascais geležinkelio linijoje sumontuota TTT radijo ryšio sistema)
Apibūdinimas:
Ši geležinkelio kelio ir traukinio radijo ryšio įranga atitinka Tarptautinės geležinkelių sąjungos (UIC) 751–3 kodekso 1984 m. liepos mėn. 1 d. trečiajame leidime nustatytus techninius reikalavimus. Ši radijo ryšio įranga – tai tarptautiniam geležinkelių transporto eismui bent pagal minimalius reikalavimus užtikrinti būtinas įrenginys.
UIC radijo ryšio įranga – tai analoginio radijo ryšio įranga, sudaryta iš geležinkelio kelio ir judriosios (geležinkelių riedmenų) įrangos.
Šį pagrindinį įrenginį atitinkančios radijo ryšio sistemos leidžia užtikrinti vienalaikį vienapusį bei vienalaikį pusiau vienapusį balso ryšį ir naudoti valdymo signalus, tačiau ne atrankinį kvietimą ir duomenų perdavimą:
Pagrindinės charakteristikos:
— |
Dažniai:
|
— |
Jautris:
|
— |
Spinduliavimo galia:
|
— |
Antenų charakteristikos:
|
— |
Poliarizacija:
|
— |
Dažnio nuokrypis:
|
— |
Veikimo režimai:
|
— |
Kanalų perjungimas geležinkelio riedmenyje
|
— |
Valdymo signalai:
|
Atsakinga valstybė narė: Portugalija
TTT radijo ryšio sistema CP_N
Apibūdinimas:
Ši TTT radijo ryšio sistema – tai specializuota sistema, skirta pagal CP reikalavimus žodiniams pranešimams ir duomenims perduoti.
CP_N radijo ryšio įranga – tai analoginis radijo ryšio įranga, sudaryta iš geležinkelio kelio ir judriosios (geležinkelių riedmenų) įrangos.
Radijo ryšio sistema naudoja atrankinį skaitmeninį iškvietimą (pagal MPT 1 327-1 200 b/s didelės spartos dažninį moduliavimą) ir 50 bodų infragarsinį dažnio moduliavimą signalui į pagrindinę stotį perduoti.
Šis radijo ryšio įranga leidžia užtikrinti vienalaikį vienakryptį ryšį ir pusiau vienalaikį vienakryptį kalbamąjį ryšį atrankiniams kvietimams ir duomenims perduoti.
Pagrindinės charakteristikos:
— |
Dažniai:
|
— |
Jautris
|
— |
Spinduliavimo galia:
|
— |
Antenų charakteristikos:
|
— |
Poliarizacija:
|
— |
Radijo ryšio dažnių moduliavimas
|
— |
Dažnio nuokrypis:
|
— |
Veikimo režimai:
|
— |
Kanalų perjungimas geležinkelio riedmenyje
|
— |
pranešimo struktūra:
|
— |
Pranešimo perdavimas:
|
Atsakinga valstybė narė: Portugalija
PKP radijo ryšio sistema
Apibūdinimas:
Radijo ryšio sistema, sumontuota Lenkijos geležinkelių linijose, kurios vertinamos tinkamumo užtikrinti sąveiką atžvilgiu.
PKP 150 MHz dažnių juostos radijo ryšio sistema – tai analoginio radijo ryšio sistema, kurią sudaro geležinkelio kelio, lokomotyve sumontuota ir nešiojamoji įranga.
Radijo ryšio sistema leidžia užtikrinti vienalaikį vienakryptį balso ryšį ir naudoti valdymo signalus atrankiniam kvietimui, tačiau paprastai ne duomenų perdavimui. Ši sistema turi integruotą „RADIOSTOP“ funkciją.
Pagrindinės charakteristikos:
— |
Dažniai:
|
— |
Jautris
|
— |
Spinduliavimo galia:
|
— |
Antenų charakteristikos:
|
— |
Poliarizacija:
|
— |
Veikimo režimai:
|
— |
Kanalų perjungimas:
|
— |
akustinių dažnių diapazonas:
|
— |
Atrankinio kvietimo valdymo signalai:
|
— |
Dažnio nuokrypis:
|
— |
Atrankinio grupės kvietimo:
|
— |
RADIOSTOP funkcija:
|
— |
tinkle įrengti automatinio įrašymo postai
|
Valstybė narė: Lenkija.
VR traukinio radijo ryšys,
paprastai vadinamas „Linjaradio“ (suom. „geležinkelio linijos radijas“).
Apibūdinimas:
Šis geležinkelio kelio ir traukinio radijo ryšys yra pritaikytas VHF radijo ryšio sistemai ir atitinka techninius Suomijos geležinkelių reikalavimus.
Geležinkelio linijų radijo ryšio tinklas – tai analoginis radijas, kurį sudaro geležinkelio kelio ir judrioji (geležinkelių riedmenų) įranga.
Šį pagrindinį įrenginį atitinkančios radijo ryšio sistemos užtikrina vienalaikį dvipusį balso ryšį (tarp geležinkelio kelio įrangos ir traukinio), pusiau vienalaikį dvipusį balso ryšį (tarp mašinistų) ir reguliatoriui skirtus mašinisto kvietimus atrankinio kvietimo signalais.
Pagrindinės charakteristikos:
— |
Dažniai:
|
— |
Jautris:
|
— |
Spinduliavimo galia:
|
— |
Antenų charakteristikos:
|
— |
Poliarizacija:
|
— |
Dažnio nuokrypis:
|
— |
Veikimo režimai:
|
— |
Kanalų perjungimas geležinkelio riedmenyje
|
— |
Valdymo signalai:
|
— |
Atrankinio kvietimo signalai:
|
Atsakinga valstybė narė: Suomija.
TRS – Čekijos geležinkelio radijo ryšio sistema
Apibūdinimas:
Geležinkelio radijo ryšio sistema (TRS) yra skirta operatyviniam vienalaikiam dvipusiam ryšiui, užtikrinamam juostiniu tinklu išilgai geležinkelio kelio tarp lokomotyvą valdančio mašinisto ir geležinkelių transporto eismo tvarkdario arba signalininko.
TRS sistema vienalaikiu dvipusiu ryšiu užtikrina pokalbių, einamosios informacijos (komandų, ataskaitų), bendrosios iškvietos ir avarinės iškvietos perdavimą, o vienalaikiu pusiau dvipusiu ryšiu tarp mašinistų – retransliavimą bazinės stoties zonoje, būtent pokalbių ir avarinės iškvietos perdavimo. Sistemos principas leidžia sukurti specialų įrangos bloką, kuris gali veikti vienalaikio vienakrypčio ryšio tinkle 160 MHz dažnių juostos dažniais, skirtais vienalaikiam vienakrypčiam ryšiui lokomotyvo mašinistų ir kitų abonentų iš anksto pasirinktu kanalu.
Atrankinis kvietimas traukinio šešių skaitmenų numeriu perduodamas geležinkelių transporto eismo tvarkdario (signalininko) mašinistui, tapatybės nuoroda (pagal traukinio numerį) iš traukinio perduodama geležinkelių transporto eismo tvarkdariui (signalininkui).
Einamoji informacija (komandos ir ataskaitos) perduodama pranešimais. TRS sistema turi skaitmeninio perdavimo funkciją abiem kryptimis didelės spartos dažnio moduliavimu
1 200 bps koduotas trumpasis pranešimas. Viena iš komandų yra priskirta nuotoliniam traukinio sustabdymui (stabdymą gali įjungti geležinkelių transporto eismo tvarkdarys arba signalininkas – geležinkelio riedmuo staigiai sustabdomas, jeigu geležinkelio riedmenyje yra adapteris su „LS 90“ tipo ATSS arba mašinisto budrinamoji įranga).
TRS sistemos yra visiškai suderintos valdymo signalais pagal privalomą UIC 751-3 kodekso rekomendaciją. Tai reiškia, kad tarp TRS ir kitų gamintojų sistemų galimi pokalbiai, bendrosios ir avarinės iškvietos. Ryšys vyksta pagal UIC reikalavimus keturiais tarptautiniais suderintaisiais 450 MHz dažnių juostos A intervalo dažniais.
Pagrindinės charakteristikos:
— |
Dažniai:
|
— |
Jautris
|
— |
Spinduliavimo galia:
|
— |
Veikimo režimai:
|
— |
Valdymo signalai:
|
Atsakinga valstybė: Čekijos Respublika
LDZ radijo ryšio sistema
Apibūdinimas:
Traukinių radijo ryšio sistema (TRS) – tai analoginio vienalaikio vienakrypčio balso ryšio sistema, naudojama operatyviajam traukinių eismo ryšiui. Ši sistema yra įrengta visose LDZ tinklo dalyse.
TRS yra skirta naudoti geležinkelio kelio (skirstomosios radijo stotelės (DRS) ir iki 28 vietinių radijo stotelių (LRS), tarp kurių ryšys vyksta dvilaidžiu ryšio kanalu), judriojoje (geležinkelio riedmenyje sumontuotos radijo stotelės (BRS) ir nešiojamosios radijo stotelės (HRS)) įrangoje.
Atrankiniam 28 LRS ryšiui naudojami šeši 1 000–1 700 Hz dažnių juostos dažniai.
Pagrindinės charakteristikos:
— |
Dažniai:
|
— |
Jautris
|
— |
Spinduliavimo galia:
|
— |
Antenų charakteristikos:
|
— |
Poliarizacija:
|
— |
Veikimo režimai:
|
— |
Kanalų perjungimas:
|
— |
akustinių dažnių diapazonas:
|
— |
Atrankinio kvietimo valdymo signalai:
|
— |
perdavimo dažnio nuokrypis:
|
— |
tinkle įrengti automatinio įrašymo postai |
— |
VRS antenų tipai
|
Be TRS, naudojama stočių radijo ryšio sistema, kuria teikiamas manevravimo, techninės priežiūros technologinis ir specialusis ryšys avarinėmis sąlygomis. Ši sistema grindžiama zoniniu principu ir veikia apie 5–10 MHz dažnių juostos 150 ir 450 MHz intervale.
Atsakinga valstybė narė: Latvija.
CH – Graikijos geležinkelių radijo ryšio sistema
Apibūdinimas:
Ši geležinkelio kelio ir traukinio radijo ryšio sistema iš dalies atitinka UIC 751-3 kodekso trečiojo leidimo (1984 m. liepos mėn. 1 d.) techninius reikalavimus. Tai – mažiausias įrenginys, būtinas nacionaliniam susisiekimui geležinkeliais. Tai – analoginė sistema, užtikrinanti pusiau dupleksinį balso ryšį. Atrankinės iškvietos, valdymo signalai (tonai) ir duomenų perdavimas nebuvo naudojami.
Pagrindinės charakteristikos:
— |
Dažniai
|
— |
Jautris
|
— |
Spinduliavimo galia:
|
— |
Antenų charakteristikos:
|
— |
Poliarizacija:
|
— |
Dažnio nuokrypis:
|
— |
Veikimo režimas:
|
— |
Kanalų perjungimas geležinkelio riedmenyje:
|
Atsakinga valstybė narė: Graikija
Tarptautinės geležinkelių sąjungos (UIC) radijo ryšio skyrius – Bulgarija
(pateikiama tik susipažinti)
Apibūdinimas:
Ši geležinkelio kelio ir traukinio radijo ryšio įranga atitinka Tarptautinės geležinkelių sąjungos (UIC) 751–3 kodekso 1984 m. liepos mėn. 1 d. trečiajame leidime nustatytus techninius reikalavimus.
Ši radijo ryšio įranga – tai tarptautiniam geležinkelių transporto eismui bent pagal minimalius reikalavimus užtikrinti būtinas įrenginys. UIC radijo ryšio įranga – tai analoginio radijo ryšio įranga, kurią sudaro geležinkelio kelio ir judrioji (sumontuota geležinkelio riedmenyje) įranga.
Šį pagrindinį įrenginį atitinkančios radijo ryšio sistemos leidžia užtikrinti vienalaikį vienapusį bei vienalaikį dvipusį balso ryšį ir naudoti valdymo signalus, taip pat atrankinį kvietimą ir duomenų perdavimą.
Pagrindinės charakteristikos:
— |
Dažniai:
|
— |
Jautris
|
— |
Spinduliavimo galia:
|
— |
Antenų charakteristikos:
|
— |
tuneliuose „spinduliuojamieji kabeliai“ arba tam tikra kryptimi spinduliuojančios antenos (geležinkelio kelio) |
— |
apkrovos rezistorius 50 omų |
— |
Poliarizacija:
|
— |
Veikimo režimai:
|
— |
Dažnio nuokrypis:
|
— |
Kanalų perjungimas geležinkelio riedmenyje
|
— |
Valdymo signalai:
|
— |
pranešimo struktūra:
|
Atsakinga valstybė: Bulgarija
„Estijos geležinkelių“ traukinių ryšio tinklas
„Estijos geležinkelių“ traukinių ryšio tinklas įrengtas pagal Estijos transporto ir susisiekimo ministerijos 1999 7 9 įsaką Nr. 39 „Techninės geležinkelių eksploatavimo taisyklės“.
Geležinkelių traukinių ryšio tinklą sudaro du posistemiai: geležinkelio kelio ir traukinio radijo ryšio sistema ir rajoninės (arba regioninės) radijo ryšio sistemos.
Geležinkelio kelio ir traukinio radijo ryšio sistema užtikrinamas balso ryšys su visų tipų traukiniais ir lokomotyvais, eksploatuojamais pagrindinėse šalies geležinkelių linijose ir atšakose.
Rajoninės radijo ryšio sistemos užtikrina visišką stočių operatorių ir lokomotyvų mašinistų radijo ryšio veikimą eksploatacinėje geležinkelio stočių teritorijoje.
Integruotasis traukinių radijo ryšio tinklas aprėpia visas šalies geležinkelių linijas ir stotis.
Pagrindinė Estijos geležinkelio kelio ir traukinio radijo ryšiui naudojama sistema – tai decentralizuota (grindžiama nuskaitymo principu) skaitmeninio magistralinio radijo ryšio sistema „SmarTrunk II“. Šią modulinę sistemą sudaro šie komponentai: dispečerinės įranga, vietos garsintuvai, stoties operatoriaus radijo ryšio terminalai, judrioji radijo ryšio įranga traukiniuose ir nešiojamoji radijo ryšio įranga. Pagrindiniai magistralinės sistemos duomenys:
Pagrindiniai magistralinės sistemos duomenys:
— |
labai aukšti dažniai (LAD) 146–174 MHz dažnių juosta |
— |
14 vienalaikio dvipusio ryšio kanalų |
— |
pusiau vienalaikis dvipusis ryšys |
Geležinkelio stočių vietos ryšiui naudojama bazinio radijo ryšio įranga „Motorolla GM350“ ir „Motorolla GM Pro series“, veikianti LAD vienalaikio vienakrypčio ryšio kanalais.
Traukiniuose sumontuota radijo ryšio įranga „Motorolla GM350“ ir „Motorolla GM160“ yra galimas ryšys su kitokia šalyje įrengta radijo ryšio infrastruktūra pagrindinėse geležinkelių linijose ir stočių teritorijose.
Už saugų ir veiksmingą geležinkelių darbą atsakingas personalas naudojosi „Motorolla“„GP“ ir „P“ serijos nešiojamąja radijo ryšio įranga.
Traukinių eismui iš kaimyninių Latvijos ir Rusijos kontroliuoti „Estijos geležinkeliai“ kartu su pagrindiniu ryšio tinklu ir toliau naudoja specialią tarpregioninio traukinių ryšio sistemą, veikiančią vienalaikio vienakrypčio ryšio 2 130 KHz ir 2 150 KHz kanalais.
Atsakinga valstybė narė: Estija
„Lietuvos geležinkelių“ traukinių radijo ryšio sistema
Apibūdinimas:
Traukinio radijo ryšio sistema (TRRS) – tai analoginio vienalaikio vienakrypčio balso ryšio sistema, naudojama operatyviajam traukinių eismo ryšiui. Ši sistema yra įrengta visose LG tinklo dalyse.
TRRS yra skirta naudoti su geležinkelio kelio (skirstomosiomis radijo stotelėmis – SRS) ir vietinėmis radijo stotelėmis (VRS), tarp kurių ryšys vyksta dvilaidžiu ryšio kanalu) ir judriąja (geležinkelio riedmenyje sumontuotomis radijo stotelėmis, GRSRS) įranga.
Atrankiniam VRS ryšiui naudojami šeši 1 000–1 700 Hz dažnių juostos dažniai.
Pagrindinės charakteristikos:
— |
dažniai:
|
— |
Jautris
|
— |
Spinduliavimo galia:
|
— |
Antenų charakteristikos:
|
— |
apkrovos rezistorius 50 arba 75 omų, atsižvelgiant į radijo stotelės tipą. |
— |
Poliarizacija:
|
— |
Veikimo režimai:
|
— |
Kanalų perjungimas:
|
— |
akustinių dažnių diapazonas:
|
— |
Atrankinio kvietimo valdymo signalai:
|
— |
perdavimo dažnio nuokrypis:
|
— |
tinkle įrengti automatinio įrašymo postai |
— |
VRS antenų tipai
|
Atliekant manevrus su geležinkelio riedmenimis naudojama radijo ryšio įranga
Apibūdinimas:
Balso ryšiui 150 MHz diapazone, kai didesnėse geležinkelio stotyse formuojami traukiniai, naudojama vienalaikio vienakrypčio ryšio analoginė radijo ryšio sistema. Šios sistemos radijo ryšio stotys veikia tik vietos radijo ryšio tinkluose, kurie nėra tarpusavyje susieti. Sistema užtikrina radijo ryšį atviruoju kanalu tarp stacionariųjų (eismo reguliavimo operatorių), judriųjų (manevrinių lokomotyvų) ir nešiojamųjų (manevrų brigados nešiojamosios radijo ryšio įrangos) objektų.
Pagrindinės charakteristikos:
— |
Dažniai:
|
— |
Jautris
|
— |
Spinduliavimo galia:
|
— |
Poliarizacija:
|
— |
Veikimo režimai:
|
— |
Kanalų perjungimas:
|
— |
perdavimo dažnio nuokrypis:
|
Atsakinga valstybė narė: Lietuva.
3 dalis: Perėjimo tarp A ir B klasės sistemų (signalizacijos) matrica
MATRICOS PASKIRTIS
Ši MATRICA skirta pateikti tekstą dėl transeuropinių greitųjų ir paprastųjų geležinkelių tinklų sąveikai svarbių perėjimų taikymo srities.
ĮVADAS
Toliau pateiktoje matricoje pateikiama apžvalga galimų perėjimų tarp skirtingų B klasės sistemų, kaip apibrėžta šiame priede, ir tarp A ir B klasės sistemų.
Matrica nenurodoma naudoti jokių konkrečių ERTMS ir ETCS sistemos arba atitinkamų SPM, apibrėžtų šiame priede, techninių sprendimų. Jie yra aprašyti kontrolės ir valdymo posistemio techninėse specifikacijose (abiejų – transeuropinių greitųjų ir paprastųjų geležinkelių – sistemų kontrolės ir valdymo posistemių TSS nurodyta 5 skyriuje) arba atitinkamuose nacionaliniuose atitinkamai B klasės sistemų arba SPM dokumentuose. Pažymėtina, kad matricoje nenustatoma jokių papildomų techninių reikalavimų ERTMS ir ETCS sistemai ar SPM. Matricoje pateikiama tik informacija apie perėjimus, kurie galėtų vykti greitųjų ir paprastųjų geležinkelių tinkluose.
Matrica gali būti naudojama kaip pagalbinė priemonė techniniams ir ekonominiams sprendimams rasti siekiant įgyvendinti Direktyvas 96/48/EB ir 2001/16/EB.
Dėl perėjimų tarp dviejų sistemų B klasės sąveikos požiūriu reikalaujama, kad techninis perėjimo sprendimas neprieštarautų TSS, pirmiausia kad jis atitiktų nurodytus dokumentus apie ERTMS ir ETCS sistemas. Pažymėtina, kad pačia 1 klasės specifikacija siekiama tik padėti SPM perėjimams (žr. SRS 5.10 skirsnį, ypač 5.10.3.11 ir 7.4.2.9 skirsnius). Operatyvinis perėjimo tarp dviejų B klasės sistemų reguliavimas yra laikomas nacionaliniu klausimu.
PERĖJIMO MATRICA
Kaip šią matricą skaityti
Matricoje įstrižai yra išvardytos A klasės ir visos B klasės sistemos, svarbios transeuropinimas greitųjų ir paprastųjų geležinkelių tinklams.
Į kiekvieną matricos lauką yra įrašytas numeris (nurodo, kad perėjimas leidžiamas tarp sistemų, nurodytų skiltyje (eilutėje), kurioje yra laukas) arba ji pažymėta pilka spalva, reiškiančia, kad perėjimo nėra ir jo nenumatoma.
Numeriu žymimos šalys, atsakingos už perėjimo specifikaciją ir susijusias procedūras.
Perėjimai tarp A ir B klasės sistemų (pirmoji skiltis) vykdomi, kaip aprašyta dokumente 035 POGRUPIS.
Pavyzdys:
Sistemų perėjimai
Jei perėjimas yra vykdomas ETCS SPM, turėtų būti naudojami terminai, apibrėžti dokumente 035 POGRUPIS.
Sistemų perėjimai (A ir B klasės)
Matricoje nurodomi reikiami operatyviniai perėjimai. Valdymo perdavimas – tai perėjimas, kurio metu viena sistema iš kitos sistemos perima atsakomybę už traukinio kontrolę. Tokio perėjimo metu mašinisto darbas paprastai pasikeičia vienu ar daugiau požiūrių, kaip nurodyta toliau:
— |
pasikeičia traukinio važiavimo kontrolės būdas, |
— |
Pasikeičia mašinisto sąveikos su sistema būdas. |
Už perėjimą atsakingos valstybės narės.
1. |
Nyderlandai, Belgija |
2. |
Italija, Prancūzija |
3. |
Ispanija, Portugalija |
4. |
Nyderlandai, Vokietija |
5. |
Italija, Austrija |
6. |
Prancūzija, Belgija, Liuksemburgas, Vokietija |
7. |
Italija, Prancūzija |
8. |
Prancūzija, Belgija, Liuksemburgas |
9. |
Prancūzija, Vokietija |
10. |
Ispanija |
11. |
Vokietija, Austrija |
12. |
Italija |
13. |
Italija, Prancūzija |
14. |
Austrija, Italija |
15. |
Prancūzija, Italija |
16. |
Ispanija |
17. |
Ispanija |
18. |
Nyderlandai, Belgija |
19. |
Belgija |
20. |
Belgija, Vokietija |
21. |
Prancūzija, Belgija |
22. |
Prancūzija |
23. |
Prancūzija |
24. |
Belgija, Prancūzija |
25. |
Prancūzija, Jungtinė Karalystė (perėjimo vieta – Lamanšo tunelio atkarpa Jungtinės Karalystės pusėje) |
26. |
Prancūzija |
27. |
Prancūzija |
28. |
Prancūzija |
29. |
Danija, Švedija |
30. |
Vokietija, Danija |
31. |
Austrija, Vengrija |
32. |
Austrija, Čekijos Respublika, Vokietija, Slovakija |
33. |
Vengrija, Slovakija, Čekijos Respublika |
34. |
Prancūzija, Šveicarija |
35. |
Vokietija, Šveicarija |
36. |
Prancūzija, Šveicarija |
37. |
Jungtinė Karalystė |
38. |
Jungtinė Karalystė (tik už traukinių, kurių Vmax > 160 km/h) |
39. |
Vokietija, Lenkija |
40. |
Lenkija. Čekijos Respublika, Slovakijos Respublika |
41. |
Airijos Respublika, Jungtinė Karalystė |
42. |
Lietuva, Lenkija (tarp ALSN ir SHP) |
4 dalis: Valstybėse narėse naudojamų traukinio aptikimo sistemų elektromagnetinės charakteristikos:
Šioje dalyje pateikiamos valstybėse narėse naudojamų traukinio aptikimo sistemų elektromagnetinės charakteristikos, įskaitant bandymo specifikaciją.
Neišspręstas klausimas-
(1) Estijoje naudojamas tik 50 Hz dažnis.
C PRIEDAS
GELEŽINKELIŲ LINIJOMS IR TRAUKINIAMS BŪDINGOS CHARAKTERISTIKOS, KURIOS TURI BŪTI ĮTRAUKTOS Į REGISTRUS PAGAL DIREKTYVOS 96/48/EB 22A STRAIPSNĮ
Bendrieji reikalavimai
Kaip nurodyta 7 skyriuje, šiame priede apibrėžtas geležinkelių linijoms būdingas charakteristikas infrastruktūros valdytojas įtraukia į infrastruktūros registrą.
Kaip nurodyta 7 skyriuje, šiame priede apibrėžtas traukiniams būdingas charakteristikas geležinkelio įmonė įtraukia į riedmenų registrą.
Kaip nurodyta 6.2 skirsnyje (Kontrolės ir valdymo posistemis), norint eksploatuoti traukinius ir siekiant nustatyti, ar jie yra tinkami sąveikai užtikrinti, pirmiau turi būti sutikrinami atitinkami riedmenų ir infrastruktūros registrai.
C priede aptariami tie kontrolės ir valdymo įrangos aspektai, kurie neįtraukiami nei į A, nei į B priedus, ir pasirinkimo galimybės, numatytos A bei B klasių sistemoms bei sąsajoms (žr. D priedo 1 pav.).
Informacija apie konkrečias riedmenų posistemio sąlygas, taikomas traukinio aptikimo sistemų eksploatavimui, turi būti pateikta registruose.
Infrastruktūros registras
Šioje TSS yra numatomos tam tikros galimybės rinktis įrangą, funkcijas ir su infrastruktūra susijusias vertes. Be to, jeigu TSS reikalavimai netaikomi visai geležinkelio kelio kontrolės ir valdymo įrangai, atsižvelgiant į eksploatuojamas technines sistemas, ypač konkrečius eksploatavimo reikalavimus, yra leidžiama taikyti specialius reikalavimus, už kuriuos atsakingas yra infrastruktūros valdytojas.
Ta informacija, pvz., yra susijusi su:
— |
galimybe rinktis atsižvelgiant į A priede išvardytus techninio suderinimo reikalavimus, |
— |
galimybe rinktis atsižvelgiant į B priede išvardytus techninio suderinimo reikalavimus, |
— |
elektromagnetinio suderinamumo vertėmis (jeigu naudojama įranga, kuriai netaikomi TSS reikalavimai, pvz., ašių skaitiklių sistemos), |
— |
klimato sąlygomis ir fizinėmis sąlygomis prie geležinkelio linijos. |
Ši informacija turi būti prieinama geležinkelio įmonėms ir joms pateikiama kaip kiekvienos geležinkelio linijos vadovas (infrastruktūros registras), kuriame taip pat galima nurodyti kitų TSS kitokias detales (pvz., traukinių eismo valdymo ir eksploatavimo posistemio TSS taisyklių knygos B priede pateikiamos sistemos ir nevisaverčiai veikimo režimai).
Infrastruktūros registrą galima taikyti geležinkelių linijai arba jų grupei, jeigu tai geležinkelio linijų grupei būdingos tos pačios charakteristikos.
Siekiama užtikrinti, kad infrastruktūros ir riedmenų registruose nurodomi reikalavimai bei charakteristikos atitiktų TSS; pirmiausia reikalavimai ir charakteristikos neturi kliudyti sąveikai.
Riedmenų registras
Šiose TSS geležinkelio įmonei yra numatomos tam tikros galimybės rinktis įrangą, funkcijas ir su traukiniu susijusias vertes. Be to, kadangi TSS reikalavimai netaikomi visai geležinkelių riedmenų kontrolės ir valdymo įrangai, infrastruktūros valdytojui yra būtina papildoma informacija apie B klasės sistemų naudojimą ir traukinių, su kuriais naudojama ne B klasės geležinkelio kelio įrangos sistemos, charakteristikas. Ta informacija, pvz., yra susijusi su:
— |
galimybe rinktis atsižvelgiant į A priede išvardytus techninio suderinimo reikalavimus, |
— |
galimybe rinktis atsižvelgiant į B priede išvardytus techninio suderinimo reikalavimus, |
— |
elektromagnetinio suderinamumo vertėmis (jeigu atitinkamose geležinkelių linijose naudojama įranga, kuriai netaikomi TSS reikalavimai), |
— |
geometriniais ir elektriniais traukinio parametrais, pvz., ilgiu, didžiausiu atstumu tarp traukinio ašių, pirmo ir paskutinio traukinio vagono iškyšų ilgiu, didžiausia elektros varža tarp aširačio ratų (atsižvelgiant į A priedo 1 priedėlį (geležinkelių riedmenų charakteristikos, kurios turi būti suderinamos su traukinio aptikimo sistemomis) dėl bėgių grandinės projektavimo priemonių), |
— |
A klasės sistemos stabdymo darbiniais parametrais, |
— |
B klasės sistemų stabdymo darbiniais parametrais, |
— |
bendraisiais darbiniais stabdymo parametrais, |
— |
stabdžių tipais, |
— |
sumontuotu sūkurinių srovių stabdžiu, |
— |
sumontuotu magnetiniu stabdžiu, |
— |
klimato sąlygomis ir fizinėmis sąlygomis, kuriomis traukinys turi būti eksploatuojamas. |
Ši informacija turi būti prieinama infrastruktūros valdytojams ir jiems pateikiama kaip kiekvienam traukiniui skirtas vadovas (geležinkelių riedmenų registras), kuriame taip pat galima numatyti pagalbinių funkcijų, kurias traukinys turi būti pritaikytas atlikti arba kurias būtų galima atlikti naudojant kontrolės ir valdymo posistemį, galimybę arba būtinybę, pvz., neutralių ruožų pravažiavimas, greičio sumažinimas specialiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į traukinio ir geležinkelio linijos charakteristikas (tunelius) ir kitų TSS reikalavimus.
Geležinkelių riedmenų registrą galima taikyti traukiniui arba jų grupei, jeigu tiems traukiniams būdingos tos pačios charakteristikos.
Specifinių charakteristikų ir reikalavimų sąrašai
Toliau pateikiamas sąrašas – tai privalomi infrastruktūros ir geležinkelių riedmenų registrų reikalavimai, kuriais siekiama pakankamai apibrėžti konkrečias charakteristikas bei reikalavimus ir palengvinti sąveiką. Sąraše aptariami tik techniniai dalykai, o eksploatavimo klausimai išdėstomi geležinkelių transporto eismo organizavimo valdymo TSS.
Reikalavimų galima laikytis taikant standartą. Šiuo atveju tuose vadovuose turi būti daroma atitinkama nuoroda.
Kitu atveju į geležinkelių riedmenų arba infrastruktūros registrus turi būti įterpiami visi specialūs reikalavimai (matavimo metodai) arba tie reikalavimai turi būti pridedami prie geležinkelių riedmenų ir infrastruktūros registro.
Jei tai yra B klasės sistemos, yra taikomos B priede pateikiamos priemonės, kurios buvo įgyvendinamos atsižvelgiant į atsakingos valstybės narės reikalavimus. Infrastruktūros registre pateikiamos šios antraštės:
— |
atsakinga valstybė narė, |
— |
B priedo posistemio pavadinimas, |
— |
versija ir eksploatavimo pradžia, |
— |
greičio apribojimai ir kitos (-i) B klasei būdingos (-i) sąlygos (reikalavimai), atsižvelgiant į sistemos apribojimus, |
— |
kita informacija pagal toliau pateikiamus sąrašus. |
Sąveikai užtikrinti tinkamai geležinkelio linijai ir sąveikai užtikrinti tinkamam traukiniui taikomų specialių techninių charakteristikų ir reikalavimų sąrašas
Nr. |
Infrastruktūros registras |
Geležinkelių riedmenų registras |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||
1 |
Infrastruktūros valdytojas (1)
Ši informacija apie kiekvieną atskirą KVPS geležinkelio kelio dalį (EIRENE funkcijos ir sąsajos, ETK ir ERTMS funkcijos ir sąsajos, traukinio aptikimo sistema, įkaitusių ašidėžių nustatymo įtaisas, elektromagnetinis suderinamumas), jei ji sumontuota etapais:
|
Ši informacija apie kiekvieną atskirą KVSP geležinkelių riedmenų įrangos dalį (EIRENE funkcijos ir sąsajos, ETCS ir (arba) ERTMS funkcijos ir sąsajos), jei ji sumontuota etapais:
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||
2 |
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||
3 |
Jei tai pirmo lygio ERTMS ir (arba) ETCS įranga su informacijos atnaujinimo funkcija: kokie techninio diegimo reikalavimai taikomi geležinkelio riedmenims |
Jei tai pirmo lygio ERTMS ir (arba) ETCS įranga su informacijos atnaujinimo funkcija: kokie techninio diegimo reikalavimai panaudoti. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||
4 |
Nurodoma:
|
Nurodoma:
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||
5 |
Specialios techninės sąlygos, būtinos, kad būtų persijungiama iš vienos B klasės automatinės traukinio apsaugos sistemos, valdymo ir įspėjamosios sistemos į kitą Specialios techninės sąlygos, būtinos norint persijungti iš ERTMS ir (arba) ETCS įrangos į B klasės įrangą ir atvirkščiai. |
Specialios geležinkelio riedmenyje įgyvendinamos techninės sąlygos, būtinos, kad būtų persijungiama iš vienos B klasės automatinės traukinio apsaugos sistemos, valdymo ir įspėjamosios sistemos į kitą. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||
6 |
Specialios techninės sąlygos, būtinos, kad iš vienos radijo ryšio sistemos būtų persijungiama į kitą. |
Specialios geležinkelio riedmenyje įgyvendinamos techninės sąlygos, būtinos, kad iš vienos radijo ryšio sistemos būtų persijungiama į kitą. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||
7 |
Techninis nevisavertis veikimo režimas:
|
Galima taikyti techninį nevisavertį veikimo režimą:
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||
8 |
Taikomi greičio apribojimai atsižvelgiant į nepakankamus darbinius stabdymo parametrus, pvz., dėl pasirinktinų stabdymo atstumų ir nuolydžių:
Traukiniuose naudojamų nacionalinės B klasės sistemų eksploatavimo techninės taisyklės (pvz., darbinių stabdymo parametrų reikalavimai, duomenys, atitinkantys UIC 512 informacinį pranešimą (1979 m. sausio mėn. 1 d. 8–asis leidimas ir 2 pakeitimai), …). |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||
9 |
Geležinkelio kelio kontrolės ir valdymo įrangos jautris traukinių spinduliuotei elektromagnetinio suderinamumo atžvilgiu, siekiant nustatyti, ar galima leisti traukinius eksploatuoti geležinkelio linijoje. Turi būti apibrėžiama, jeigu yra parengti pagal A priedo A8 rodyklę (ir kitus ateityje parengtinus standartus), kad būtų įvykdyti saugos, patikimumo ir parengties reikalavimai. Galimumas naudoti sūkurinių srovių stabdžius (tipai) Galimumas naudoti magnetinius stabdžius (tipai) |
Traukinio elektromagnetinė spinduliuotė elektromagnetinio suderinamumo atžvilgiu, siekiant nustatyti, ar galima leisti traukinius eksploatuoti geležinkelio linijoje. Turi būti apibrėžiama, jeigu yra parengti pagal A priedo A8 rodyklę (ir kitus ateityje parengtinus standartus), kad būtų įvykdyti saugos, patikimumo ir parengties reikalavimai. Sumontuoti sūkurinių srovių stabdžiai (tipas) Sumontuoti magnetiniai stabdžiai (tipas) |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||
10 |
Klimato sąlygos ir fizinės sąlygos išilgai geležinkelio linijos. Pagal A priedo A5 rodyklę |
Klimato sąlygos ir fizinės sąlygos, kuriomis galima eksploatuoti geležinkelio riedmenyje sumontuotą įrangą. Pagal A priedo A4 rodyklę |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||
11 |
Turi būti aprašyti techninių sprendimų dėl pagal Direktyvas 96/48/EB ir 2001/16/EB įgyvendintų nukrypti leidžiančių nuostatų reikalavimai. |
Turi būti aprašytos techninių sprendimų dėl pagal Direktyvas 96/48/EB ir 2001/16/EB įgyvendintų nukrypti leidžiančių nuostatų taisyklės. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||
12 |
ĮAAĮ A klasė: įspėjamojo signalo ribos B klasės sistemos: ĮAAĮ veikimo atstumas skersine kryptimi ĮAAĮ veikimo atstumas išilgine kryptimi Įspėjamojo signalo tipai ir ribos |
ĮAAĮ Leidžiamoji paviršiaus temperatūra, jei tai A klasės stebėtinasis paviršius, atsižvelgiant į nurodytus įspėjamojo signalo tipus Ašidėžės sritis (geležinkelio riedmuo), kurios temperatūra matuotina (matuojama skersine kryptimi) Ašidėžės sritis (geležinkelio riedmuo), kurios temperatūra matuotina (matuojama išilgine kryptimi) |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||
13 |
Trumpiausias geležinkelio kelio ruožas Mažiausias atstumas tarp geležinkelio kelio ruožo pabaigos ir ribinio stulpelio Mažiausias skiriamasis atstumas tarp gretimų priešpriešinės eismo krypties geležinkelio kelio ruožų pabaigos Mažiausias bėgių elektros grandinių jungimo jautris Sūkurinių srovių stabdžių naudojimas Magnetinių stabdžių naudojimas Geležinkelio kelio ruožai ir (arba)vietos, kuriose smėlio barstymas neribojamas |
Didžiausias atstumas tarp gretimų aširačių Didžiausias atstumas tarp priekinio galo ir aširačio Mažiausia geležinkelių riedmenų ratų ašių bazė Mažiausias atstumas tarp ašių Mažiausias rato plotis Mažiausias antbriaunio aukštis Mažiausias antbriaunio bandažo plotis Mažiausias antbriaunio bandažo aukštis Mažiausia ašies apkrova Rato medžiaga Didžiausia varža tarp priešpriešinių aširačio ratų Mažiausia riedmenų pilnutinė varža Didžiausias barstomo smėlio kiekis Galimybė mašinistui perimti smėlio barstymo kontrolę Sūkurinių srovių stabdžių naudojimas Sumontuotos dvi poros slankiųjų trečiojo bėgio kontaktų, atstumas tarp kurių yra didesnis nei arba lygus 16000 mm. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||
14 |
Specifiniai atvejai Atstumo tarp ašių ir rato skersmens santykio apribojimai (Vokietija) Išilginis atstumas nuo pirmosios arba paskutinės ašies iki arčiausiai esančio geležinkelių riedmenų galo ne didesnis nei 3 500 mm (Lenkija, Belgija; tik paprastųjų geležinkelių linijos)) Atstumas tarp kiekvienos iš pirmųjų penkių traukinio ašių (arba visų ašių, jei traukinys jų turi mažiau nei penkias) ne mažesnis nei 1 000 mm (Vokietija) Atstumas tarp pirmosios ir paskutinės geležinkelių riedmenų ašies ne mažesnis nei 6 000 mm (Belgija) Atstumas tarp pirmosios ir paskutinės atskiro geležinkelio riedmens arba neišardomosios motorinio vagono ir keleivinio(-ių) vagono(-ų) grupės ašies didesnis nei 15 000 mm (Prancūzija, Belgija) Mažiausias ratų skersmuo ne mažesnis nei 450 mm (Prancūzija) Mažiausia ašies apkrova ne mažesnė mažiau nei 5 t (Vokietija, Austrija, Švedija, Belgija) Mažiausia geležinkelių riedmenų masė ne mažesnė nei 90 t (Belgija) Jeigu atstumas tarp pirmosios ir paskutinės atskiro geležinkelio riedmens arba neišardomosios motorinio vagono ir keleivinio(-ių) vagono(-ų) grupės ašies yra didesnis nei 16 000 mm arba 16 000 mm, atskiro geležinkelio riedmens arba neišardomosios motorinio vagono ir keleivinio(-ių) vagono(-ų) grupės masė turi būti didesnė nei 90 t. Jeigu šis atstumas yra mažesnis nei 16 000 mm ir didesnis nei 15 000 mm arba 15 000 mm, masė turi būti mažesnė nei 90 t ir didesnė nei 40 t arba 40 t, geležinkelio riedmuo turi turėti dvi poras slankiųjų trečiojo bėgio kontaktų, tarp kurių yra ilgesnė nei 16 000 mm arba 16 000 mm ilgio elektros grandinė (Prancūzija, Belgija). Mažiausias metalinių geležinkelių riedmenų dalių masės matmuo (Vokietija, Lenkija) Didžiausia reaktyvioji varža tarp aširačio ratų riedėjimo paviršių (Lenkija, Prancūzija) Papildomi geležinkelių riedmenų manevravimo parametrų reikalavimai (Nyderlandai) Privaloma pilnutinė varža tarp srovės imtuvo ir ratų – didesnė nei 1,0 omo indukcinė varža esant 50 Hz 3 kilovoltų nuolatinei srovei (Belgija) Smėlį barstyti draudžiama prieš po kelis sukabintų geležinkelių riedmenų priešakinę ašį, jeigu greitis yra mažesnis nei 40 km/h (Jungtinė Karalystė) Magnetinius stabdžius ir sūkurinių srovių stabdžius draudžiama montuoti pirmame priekinio geležinkelių riedmenų vežimėlyje (Vokietija). |
|
(1) Šioje dalyje pateikta informacija yra skirta tik susipažinti, ji yra atitinkamo registro diegimo dalis ir jį sukūrus bus panaikinta.
D PRIEDAS
KONTROLĖS, VALDYMO IR SIGNALIZAVIMO STRUKTŪROS PRINCIPAS
1 pav.
E PRIEDAS
SĄVEIKOS SUDEDAMOSIOMS DALIMS TAIKOMI MODULIAI
B modulis: Tipo tyrimas
1. |
Šiame modulyje aprašoma procedūros dalis, kuria notifikuotoji įstaiga tikrina ir patvirtina, kad numatomą gaminti produkciją atitinkantis tipas atitinka jam taikomų TSS nuostatas. |
2. |
Paraišką atlikti EB tipo patikrą turi pateikti gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas. Paraiškoje turi būti pateikiama:
Pareiškėjas notifikuotajai įstaigai turi pateikti numatomą gaminti produkciją atitinkantį pavyzdį (toliau – „tipas“). Tipas gali apimti kelias sąveikos sudedamosios dalies versijas, jeigu versijų skirtumai neturi įtakos TSS nuostatoms. Notifikuotoji įstaiga gali prašyti pateikti daugiau pavyzdžių, jeigu jų reikia bandymų programai įvykdyti. Jeigu taikant tipo patikros procedūrą nereikia atlikti tipo bandymų ir jei tipas yra pakankamai apibrėžtas 3 punkte aprašytais techniniais dokumentais, notifikuotoji įstaiga gali sutikti, kad jai nebūtų pateikta pavyzdžių. |
3. |
Pagal techninius dokumentus turi būti galima įvertinti, ar sąveikos sudedamoji dalis atitinka šių TSS reikalavimus. Tuose dokumentuose, jeigu tai svarbu minėtam vertinimui, turi būti pateikta informacija apie sąveikos sudedamosios dalies projektą, gaminimą, techninę priežiūrą ir eksploatavimą. Techniniuose dokumentuose turi būti pateikta:
|
4. |
Notifikuotoji įstaiga turi: |
4.1. |
nagrinėti techninius dokumentus, |
4.2. |
tikrinti, ar bandymui atlikti reikalingas (-i) pavyzdys (-džiai) buvo pagaminti pagal techninius dokumentus, ir atlikti tipo bandymus pagal TSS nuostatas ir (arba) atitinkamas Europos specifikacijas, arba pasirūpinti, kad jie būtų atlikti; |
4.3. |
jeigu pagal technines sąveikos specifikacijas privaloma patikrinti ir įvertinti projektą, nagrinėti projektavimo metodus, priemones ir rezultatus, kad būtų galima vertinti, ar jie atitinka sąveikos sudedamajai daliai taikomus atitikties reikalavimus užbaigus projektavimo procesą; |
4.4. |
jeigu pagal TSS privaloma nagrinėti gamybos procesą, tikrina sąveikos sudedamosios dalies gamybos procesą ir įvertina jo indėlį užtikrinant produkto atitiktį ir (arba) nagrinėja patikrinimą, kurį gamintojas atlieka baigęs projektavimą; |
4.5. |
nustato elementus, kurie buvo suprojektuoti pagal atitinkamas TSS nuostatas ir Europos specifikacijas, ir elementus, suprojektuotus ne pagal atitinkamas tų Europos specifikacijų nuostatas; |
4.6. |
pagal 4.2, 4.3 ir 4.4 punktus atitinkamai nagrinėti arba pasirūpinti, kad tie nagrinėjimai būtų atlikti, ir atlikti privalomus bandymus arba pasirūpinti, kad jie būtų atlikti, siekiant nustatyti, ar, jeigu gamintojas buvo nusprendęs taikyti atitinkamas Europos specifikacijas, jos buvo taikomos iš tikro; |
4.7. |
pagal 4.2, 4.3 ir 4.4 punktus atitinkamai nagrinėti arba pasirūpinti, kad tie nagrinėjimai būtų atlikti, ir atlikti privalomus bandymus arba pasirūpinti, kad jie būtų atlikti, siekiant nustatyti, ar, jeigu nebuvo taikomos atitinkamos Europos specifikacijos, gamintojo pasirinkti sprendimai atitinka TSS reikalavimus; |
4.8. |
susitarti su pareiškėju dėl vietos, kurioje bus atlikti tyrimai ir būtini bandymai. |
5. |
Jeigu tipas atitinka TSS nuostatas, notifikuotoji įstaiga pareiškėjui privalo išduoti tipo patikros sertifikatą. Sertifikate nurodomas gamintojo pavadinimas ir adresas, tikrinimo išvados, sertifikato galiojimo sąlygos ir patvirtintam tipui identifikuoti būtini duomenys. Galiojimo trukmė negali būti ilgesnė nei penkeri metai. Prie sertifikato turi būti pridėtas techninių dokumentų atitinkamų dalių sąrašas, o jo kopiją laiko notifikuotoji įstaiga. Jeigu gamintojui arba Bendrijoje įsisteigusiam jo įgaliotajam atstovui neišduodamas tipo patikros sertifikatas, notifikuotoji įstaiga turi pateikti išsamias tokio sprendimo priežastis. Turi būti numatyta skundų pateikimo tvarka. |
6. |
Pareiškėjas EB tipo patikros sertifikato techninius dokumentus laikančiai notifikuotajai įstaigai turi pranešti apie visus patvirtinto produkto pakeitimus, kuriems turi būti suteikiamas papildomas patvirtinimas, jeigu jie galėtų turėti įtakos TSS reikalavimų bei privalomų produkto naudojimo sąlygų laikymuisi. Šiuo atveju notifikuotoji įstaiga atlieka tik tuos tikrinimus ir bandymus, kurie yra pakeitimui (-ams) svarbūs ir būtini. Šis papildomas patvirtinimas suteikiamas prie pirminio tipo patikros sertifikato išduodant priedą arba, pirmąjį sertifikatą paskelbus netekusiu galios, yra išduodamas naujas sertifikatas. |
7. |
Jeigu pagal 6 punktą nebuvo padaryta jokių pakeitimų, sertifikato, kurio galiojimas baigiasi, galiojimo trukmę galima pratęsti kitam laikotarpiui. Pareiškėjas, prašydamas pratęsti sertifikato galiojimą, įteikia rašytinį patvirtinimą, kad nebuvo padaryta pirma minėtų pakeitimų, ir notifikuotoji įstaiga pratęsia sertifikato galiojimą, kaip nurodoma 5 punkte, jeigu nėra tam prieštaraujančios informacijos. Šią tvarką galima taikyti pakartotinai. |
8. |
Kiekviena notifikuotoji įstaiga kitoms notifikuotosioms įstaigoms turi perduoti atitinkamą informaciją apie tipo patikros sertifikatus ir jų priedus, kuriuos yra išdavusi, paskelbusi netekusiais galios arba atsisakiusi išduoti. |
9. |
Kitos notifikuotosios įstaigos, pateikusios prašymą, gali gauti išduotų tipo patikros sertifikatų ir (arba) jų priedų kopijas. Kitoms notifikuotosioms įstaigoms turi būti leidžiama susipažinti su sertifikatų priedais (žr. 5 punktą). |
10. |
Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas tipo patikros sertifikatų ir jų priedų techninių dokumentų kopijas turi laikyti 10 metų nuo paskutinės sąveikos sudedamosios dalies pagaminimo dienos. Jeigu nei gamintojas, nei jo įgaliotasis atstovas nėra įsisteigę Bendrijoje, įpareigojimas laikyti ir pateikti techninius dokumentus tenka asmeniui, kuris sąveikos sudedamąją dalį pateikia į Bendrijos rinką. |
D modulis: Produkcijos kokybės valdymo sistema
1. |
Šiame modulyje aprašoma procedūra, kuria 2 punkte nustatytus įpareigojimus vykdantis gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas užtikrina ir pareiškia, kad atitinkama sąveikos sudedamoji dalis atitinka tipą, kaip aprašyta tipo patikros sertifikate, ir atitinka jai taikomų TSS reikalavimus . |
2. |
Gamintojas gamybai, galutinei produkto patikrai ir bandymui turi taikyti patvirtintą kokybės valdymo sistemą, kaip nurodyta 3 punkte, kuriai taikomas 4 punkte nurodytas stebėjimas. 4. |
3. |
Kokybės valdymo sistema |
3.1. |
Gamintojas pasirinktai notifikuotajai įstaigai turi pateikti paraišką atlikti jo kokybės valdymo sistemos, kurią jis taiko atitinkamoms sąveikos sudedamosioms dalims, vertinimą. Paraiškoje turi būti pateikiama:
|
3.2. |
Kokybės valdymo sistema turi užtikrinti sąveikos sudedamųjų dalių atitikimą tipui, kaip aprašyta tipo patikros sertifikate, ir joms taikomų TSS reikalavimus. Visi gamintojo patvirtinti elementai, nustatyti reikalavimai ir nuostatos privalo būti sistemingai ir nustatyta tvarka įforminti dokumentais – rašytinėmis taisyklėmis, procedūromis ir nurodymais. Iš kokybės valdymo sistemos dokumentų turi būti įmanoma tinkamai suprasti kokybės programas, planus, žinynus ir įrašus. Joje pirmiausia deramai aprašoma:
|
3.3. |
Notifikuotoji įstaiga turi įvertinti kokybės valdymo sistemą ir nustatyti, ar ji atitinka 3.2 punkte nurodytus reikalavimus. Ji pripažįsta, kad šių reikalavimų laikomasi, jeigu gamintojas pagal standartą EN ISO 9001–2000 yra įdiegęs gamybos, galutinės produkto patikros ir bandymo kokybės sistemą, kuria atsižvelgiama į sąveikos sudedamosios dalies, kuriai ji taikoma, ypatybes. Jei gamintojas naudoja sertifikuotą kokybės valdymo sistemą, notifikuotoji įstaiga į tai atsižvelgia atlikdama vertinimą. Produkto kategorijai, kuri atitinka sąveikos sudedamąją dalį, turi būti skiriamas konkretus patikrinimas. Patikrinimą atliekančioje grupėje privalo būti bent vienas narys, turintis atitinkamos produkto gamybos technologijos vertinimo patirties. Vertinimo procedūra turi apimti apsilankymą gamintojo patalpose patikrai atlikti. Sprendimas turi būti pranešamas gamintojui. Pranešime turi būti įrašytos tikrinimo išvados ir pagrįstas sprendimas dėl įvertinimo. |
3.4. |
Gamintojas turi įsipareigoti vykdyti su patvirtinta kokybės valdymo sistema susijusius įsipareigojimus ir užtikrinti, kad ši sistema tinkamai ir veiksmingai veiktų. Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas kokybės valdymo sistemą patvirtinusiai notifikuotajai įstaigai turi pranešti apie visus numatomus kokybės valdymo sistemos pakeitimus. Notifikuotoji įstaiga turi įvertinti siūlomus pakeitimus ir nuspręsti, ar pakeista kokybės valdymo sistema ir toliau atitiks 3.2 punkte nurodytus reikalavimus, ar ją reikės įvertinti iš naujo. Savo sprendimą ji turi pranešti gamintojui. Pranešime turi būti įrašytos tikrinimo išvados ir pagrįstas sprendimas dėl įvertinimo. |
4. |
Notifikuotosios įstaigos atliekama kokybės valdymo sistemos priežiūra. |
4.1. |
Priežiūros tikslas – užtikrinti, kad gamintojas deramai laikytųsi patvirtintoje kokybės valdymo sistemoje nustatytų įsipareigojimų. |
4.2. |
Kad notifikuotoji įstaiga galėtų atlikti patikrinimą, gamintojas turi leisti jai patekti į gamybos, tikrinimo, bandymų bei sandėliavimo vietas ir pateikti jai būtiną informaciją, pirmiausia:
|
4.3. |
Notifikuotoji įstaiga turi reguliariai atlikti patikrinimus, kad įsitikintų, jog gamintojas išlaiko bei taiko kokybės valdymo sistemą, ir gamintojui pateikti tikrinimo ataskaitą. Patikrinimai atliekami ne rečiau kaip kartą per metus. Jei gamintojas taiko sertifikuotą kokybės valdymo sistemą, notifikuotoji įstaiga į tai atsižvelgia vykdydama priežiūrą. |
4.4. |
Be to, notifikuotoji įstaiga gali rengti netikėtus apsilankymus pas gamintoją. Per šiuos apsilankymus notifikuotoji įstaiga gali atlikti bandymus arba pasirūpinti, kad jie būtų atlikti, siekiant, jeigu būtina, patikrinti, ar tinkamai veikia kokybės valdymo sistema. Notifikuotoji įstaiga turi pateikti gamintojui apsilankymo ataskaitą ir, jeigu buvo atliktas bandymas – jo protokolą. |
5. |
Kiekviena notifikuotoji įstaiga kitai notifikuotajai įstaigai turi pranešti svarbią informaciją apie išduotus, panaikintus arba atsisakytus išduoti kokybės valdymo sistemos patvirtinimus. Kitos notifikuotosios įstaigos paprašiusios gali gauti išduotų kokybės valdymo sistemos patvirtinimų kopijas. |
6. |
Gamintojas 10 metų nuo paskutinio produkto pagaminimo dienos privalo laikyti ir nacionalinėms institucijoms leisti susipažinti su:
|
7. |
Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas sąveikos sudedamajai daliai turi parengti EB atitikties deklaraciją. Šioje deklaracijoje būti pateikta bent Direktyvų 96/48/EB arba 01/16/EB IV priedo 3 dalyje nurodyta informacija. EB atitikties deklaracijoje ir prie jos pridedamuose dokumentuose turi būti įrašyta data ir jie turi būti pasirašyti. Deklaracija turi būti surašyta ta pačia kalba kaip ir techniniai dokumentai ir joje turi būti pateikta:
Sertifikatai, kuriais turi būti remiamasi, yra:
|
8. |
Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas EB atitikties deklaracijos kopiją turi laikyti 10 metų nuo paskutinės sąveikos sudedamosios dalies pagaminimo dienos. Jeigu nei gamintojas, nei jo įgaliotasis atstovas nėra įsisteigę Bendrijoje, įpareigojimas laikyti ir pateikti techninius dokumentus tenka asmeniui, kuris sąveikos sudedamąją dalį pateikia į Bendrijos rinką. |
9. |
Jei, be EB atitikties deklaracijos, TSS yra nustatytas reikalavimas turėti sąveikos sudedamosios dalies EB tinkamumo naudoti deklaraciją, ši deklaracija turi būti pridedama po to, kai ją gamintojas išduoda pagal V modulio sąlygas. |
F modulis: Produktų patikra
1. |
Šiame modulyje aprašoma procedūra, kuria gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas patikrina ir patvirtina, kad atitinkama sąveikos sudedamoji dalis, kuriai taikomos 3 punkto nuostatos, atitinka EB tipo patikros sertifikate aprašyta tipą ir jai taikomus TSS reikalavimus. |
2. |
Gamintojas turi imtis visų reikalingų priemonių, kad gamybos procesas užtikrintų sąveikos sudedamųjų dalių atitiktį tipo patikros sertifikate aprašytam tipui ir joms taikomiems TSS reikalavimams. |
3. |
Notifikuotoji įstaiga turi atlikti atitinkamus tikrinimus ir bandymus, kad būtų nustatyta, ar sąveikos sudedamoji dalis atitinka EB tipo patikros sertifikate aprašytą tipą ir TSS reikalavimus. Gamintojas (3) gali pasirinkti kiekvienos sąveikos sudedamosios dalies tikrinimą ir bandymą, kaip nurodyta 4 punkte, arba statistinį sąveikos sudedamųjų dalių tikrinimą ir bandymą, kaip nurodyta 5 punkte. |
4. |
Kiekvienos sąveikos sudedamosios dalies tikrinimas ir tyrimas |
4.1. |
Visi produktai tikrinami atskirai ir atitinkami bandymai atliekami, siekiant nustatyti, ar tie produktai atitinka tipo patikros sertifikate aprašytą tipą ir jiems taikomus TSS reikalavimus. Jei bandymas nėra numatytas TSS (arba TSS nurodytame Europos standarte), turi būti taikomos atitinkamos Europos specifikacijos (4) arba lygiaverčiai bandymai. |
4.2. |
Notifikuotoji įstaiga, atsižvelgdama į atliktus bandymus, patvirtintiems produktams turi parengti rašytinį atitikties sertifikatą. |
4.3. |
Gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas turi užtikrinti, kad paprašytas jis galėtų pateikti notifikuotosios įstaigos atitikties sertifikatus. |
5. |
Statistinė patikra |
5.1. |
Gamintojas savo sąveikos sudedamąsias dalis turi pateikti vienodos rūšies gaminių partijomis ir imtis visų reikalingų priemonių, kad per gamybos procesą būtų užtikrinamas kiekvienos pagamintos partijos vienarūšiškumas. |
5.2. |
Visas sąveikos sudedamąsias dalis turi būti įmanoma patikrinti kaip vienarūšes gaminių partijas. Iš kiekvienos partijos imama atsitiktinė imtis. Kiekviena imties sąveikos sudedamoji dalis turi būti tikrinama atskirai ir atliekami atitinkami bandymai, siekiant užtikrinti produktų atitiktį tipo patikros sertifikate aprašytam tipui ir jiems taikomiems TSS reikalavimams, taip pat nustatyti, ar partija yra priimama, ar atmetama. Jei bandymas nėra numatytas TSS (arba TSS nurodytame Europos standarte), taikomos atitinkamos Europos specifikacijos arba atliekami lygiaverčiai bandymai. |
5.3. |
Statistinės patikros procedūrai, atsižvelgiant į vertintinas charakteristikas ir kaip nurodoma TSS, turi būti naudojami atitinkami elementai (statistinis metodas, imčių ėmimo planas ir t. t.). |
5.4. |
Jeigu gaminių partijos yra priimamos, notifikuotoji įstaiga, atsižvelgdama į atliktus bandymus, parengia rašytinį atitikties sertifikatą. Visas partijoje esančias sąveikos sudedamąsias dalis galima pateikti į rinką, išskyrus tas imties sąveikos sudedamąsias dalis, kurios, kaip buvo nustatyta, neatitinka privalomų reikalavimų. Jeigu partija atmetama, notifikuotoji įstaiga arba kompetentinga institucija turi imtis tinkamų priemonių ir užtikrinti, kad ta partija nebūtų pateikta į rinką. Jeigu partijos dažnai atmetamos, notifikuotoji įstaiga gali nustoti naudoti statistinę patikrą. |
5.5. |
Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas turi užtikrinti, kad paprašytas jis galėtų pateikti notifikuotosios įstaigos atitikties sertifikatus. |
6. |
Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas sąveikos sudedamajai daliai turi parengti EB atitikties deklaraciją. Šioje deklaracijoje būti pateikta bent Direktyvų 96/48/EB arba 01/16/EB IV priedo 3 dalyje nurodyta informacija. EB atitikties deklaracijoje ir prie jos pridedamuose dokumentuose turi būti įrašyta data ir jie turi būti pasirašyti. Deklaracija turi būti surašyta ta pačia kalba kaip ir techniniai dokumentai ir joje turi būti pateikta:
Sertifikatai, kuriais turi būti remiamasi, yra:
|
7. |
Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas EB atitikties deklaracijos kopiją turi laikyti 10 metų nuo paskutinės sąveikos sudedamosios dalies pagaminimo dienos. Jeigu nei gamintojas, nei jo įgaliotasis atstovas nėra įsisteigę Bendrijoje, įpareigojimas laikyti ir pateikti techninius dokumentus tenka asmeniui, kuris sąveikos sudedamąją dalį pateikia į Bendrijos rinką. |
8. |
Jei, be EB atitikties deklaracijos, TSS yra nustatytas reikalavimas turėti sąveikos sudedamosios dalies EB tinkamumo naudoti deklaraciją, ši deklaracija turi būti pridedama po to, kai ją gamintojas išduoda pagal V modulio sąlygas. |
H2 modulis: Visiško kokybės valdymo sistema su projekto patikra
1. |
Šiame modulyje aprašoma procedūra, kuria notifikuotoji įstaiga atlieka sąveikos sudedamosios dalies projekto tyrimą ir kuria 2 punkte nustatytus įpareigojimus vykdantis gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas užtikrina ir pareiškia, kad tam tikra sąveikos sudedamoji dalis atitinka jai taikomų TSS reikalavimus. |
2. |
Gamintojas turi naudoti patvirtintą projekto, gamybos, galutinės produkto patikros kokybės sistemą, atlikti bandymus, kaip nurodyta 3 punkte, ir gamintojui turi būti taikoma 4 punkte nurodyta priežiūra. 4. |
3. |
Kokybės valdymo sistema. |
3.1. |
Gamintojas pasirinktai notifikuotajai įstaigai turi pateikti paraišką atlikti jo kokybės valdymo sistemos, kurią jis taiko atitinkamoms sąveikos sudedamosioms dalims, vertinimą. Paraiškoje turi būti pateikiama:
|
3.2. |
Kokybės valdymo sistema turi užtikrinti sąveikos sudedamosios dalies atitiktį jai taikomiems TSS reikalavimams. Visi gamintojo priimti kokybės sistemos elementai, reikalavimai ir nuostatos turi būti sistemingai ir nustatyta tvarka įforminti dokumentais parengiant rašytines taisykles, procedūras ir nurodymus. Šie kokybės valdymo sistemos dokumentai turi užtikrinti bendrą kokybės politikos nuostatų ir procedūrų, t. y. kokybės programų, planų, žinynų ir įrašų supratimą. Joje pirmiausia deramai aprašoma:
Kokybės nuostatos ir procedūros visų pirma turi apimti TSS nustatytus vertinimo etapus (t. y. projekto patikrinimą ir įvertinimą, gamybos proceso patikrinimą ir įvertinimą, tipo bandymus), kurie taikomi skirtingoms sąveikos sudedamųjų dalių charakteristikoms ir darbiniams parametrams. |
3.3. |
Notifikuotoji įstaiga turi įvertinti kokybės valdymo sistemą ir nustatyti, ar ji atitinka 3.2 punkto reikalavimus. Notifikuotoji įstaiga pripažįsta, kad šių reikalavimų laikomasi, jei gamintojas yra įdiegęs projekto, gamybos, galutinės produkto patikros ir bandymo kokybės sistemą pagal standartą EN ISO 9001–2000, kuria atsižvelgiama į sąveikos sudedamosios dalies, kuriai ji taikoma, ypatybes. Jei gamintojas naudoja sertifikuotą kokybės valdymo sistemą, notifikuotoji įstaiga į tai atsižvelgia atlikdama vertinimą. Produkto kategorijai, kuri atitinka sąveikos sudedamąją dalį, turi būti skiriamas konkretus patikrinimas. Patikrinimą atliekančioje grupėje privalo būti bent vienas narys, turintis atitinkamos produkto gamybos technologijos vertinimo patirties. Vertinimo procedūra turi apimti tikrinimą lankantis gamintojo patalpose. Sprendimas turi būti pranešamas gamintojui. Pranešime turi būti įrašytos tikrinimo išvados ir pagrįstas sprendimas dėl įvertinimo. |
3.4. |
Gamintojas turi įsipareigoti vykdyti su patvirtinta kokybės valdymo sistema susijusius įsipareigojimus ir užtikrinti, kad ši sistema tinkamai ir veiksmingai veiktų. Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas kokybės valdymo sistemą patvirtinusiai notifikuotajai įstaigai turi pranešti apie visus numatomus kokybės valdymo sistemos pakeitimus. Notifikuotoji įstaiga turi įvertinti siūlomus pakeitimus ir nuspręsti, ar pakeista kokybės valdymo sistema ir toliau atitiks 3.2 punkte nurodytus reikalavimus, ar ją reikės įvertinti iš naujo. Savo sprendimą ji turi pranešti gamintojui. Pranešime turi būti įrašytos tikrinimo išvados ir pagrįstas sprendimas dėl įvertinimo. |
4. |
Notifikuotosios įstaigos atliekama kokybės valdymo sistemos priežiūra |
4.1. |
Priežiūros tikslas – užtikrinti, kad gamintojas deramai laikytųsi patvirtintoje kokybės valdymo sistemoje nustatytų įsipareigojimų. |
4.2. |
Kad notifikuotoji įstaiga galėtų atlikti patikrinimą, gamintojas turi leisti jai patekti į projektavimo, gamybos, tikrinimo, bandymų bei sandėliavimo vietas ir pateikti jai būtiną informaciją, įskaitant:
|
4.3. |
Notifikuotoji įstaiga turi reguliariai atlikti tikrinimus, kad įsitikintų, ar gamintojas išlaiko ir taiko kokybės valdymo sistemą, ir pateikti gamintojui tikrinimo ataskaitą. Jei gamintojas taiko sertifikuotą kokybės valdymo sistemą, notifikuotoji įstaiga į tai atsižvelgia vykdydama priežiūrą. Patikrinimai atliekami ne rečiau kaip kartą per metus. |
4.4. |
Be to, notifikuotoji įstaiga gali rengti netikėtus apsilankymus pas gamintoją. Per šiuos apsilankymus notifikuotoji įstaiga gali atlikti bandymus arba pasirūpinti, kad jie būtų atlikti, siekiant, jeigu būtina, nustatyti, ar kokybės valdymo sistema veikia tinkamai. Ji turi pateikti gamintojui apsilankymo ataskaitą ir, jeigu buvo atliktas bandymas, jo protokolą. |
5. |
Gamintojas 10 metų nuo paskutinio produkto pagaminimo dienos privalo laikyti ir nacionalinėms institucijoms leisti susipažinti su:
|
6. |
Projekto patikra |
6.1. |
Gamintojas pasirinktai notifikuotajai įstaigai turi pateikti paraišką atlikti sąveikos sudedamosios dalies projekto patikrinimą. |
6.2. |
Iš paraiškos turi būti įmanoma suprasti sąveikos sudedamosios dalies projektą, gamybą, techninę priežiūrą ir veikimą bei įvertinti atitiktį TSS reikalavimams. Joje turi būti pateikta:
|
6.3. |
Pareiškėjas pateikia tinkamoje jo laboratorijoje arba jos vardu atliktų bandymų rezultatus (6), įskaitant, kai reikia, tipo bandymus. |
6.4. |
Notifikuotoji įstaiga turi nagrinėti paraišką ir įvertinti bandymų rezultatus. Jeigu projektas atitinka jam taikomos TSS nuostatas, notifikuotoji įstaiga pareiškėjui turi išduoti EB projekto patikros sertifikatą. Sertifikate pateikiamos patikrinimo išvados, jo galiojimo sąlygos, patvirtinto projekto tapatybei nustatyti būtini duomenys ir, jei reikia, produkto veikimo aprašymas. Galiojimo trukmė negali būti ilgesnė nei penkeri metai. |
6.5. |
Pareiškėjas EB projekto patikros sertifikatą išdavusiai notifikuotajai įstaigai turi pranešti apie visus patvirtinto projekto pakeitimus. Dėl patvirtinto projekto pakeitimų iš EB projekto patikros sertifikatą išdavusios notifikuotosios įstaigos turi būti gautas papildomas patvirtinimas, jei tokie pakeitimai gali turėti įtakos tam, kaip laikomasi TSS reikalavimų arba nustatytų produkto naudojimo sąlygų. Šiuo atveju notifikuotoji įstaiga atlieka tik tuos tikrinimus ir bandymus, kurie yra susiję su pakeitimu (-ais) ir jam (jiems) būtini. Šis papildomas patvirtinimas nurodomas išduodant pradinio EB projekto patikros sertifikato priedą. |
6.6. |
Jeigu nebuvo padaryta jokių pakeitimų pagal 6.4 punktą, sertifikato, kurio galiojimas baigiasi, galiojimo trukmę galima pratęsti kitam laikotarpiui. Pareiškėjas, prašydamas pratęsti sertifikato galiojimą, įteikia rašytinį patvirtinimą, kad nebuvo padaryti pirmiau minėti pakeitimai, ir notifikuotoji įstaiga pratęsia sertifikato galiojimą pagal 6.3. punktą, jeigu nėra tam prieštaraujančios informacijos. Šią tvarką galima taikyti pakartotinai. |
7. |
Kiekviena notifikuotoji įstaiga kitoms notifikuotosioms įstaigoms turi pranešti atitinkamą informaciją apie išduotus, panaikintus arba atsisakytus išduoti kokybės valdymo sistemos patvirtinimus ir EB projekto patikros sertifikatus. Kitos notifikuotosios įstaigos, pateikusios prašymą, gali gauti šių dokumentų kopijas:
|
8. |
Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas sąveikos sudedamajai daliai turi parengti EB atitikties deklaraciją. Šioje deklaracijoje būti pateikta bent Direktyvų 96/48/EB arba 01/16/EB IV priedo 3 dalyje nurodyta informacija. EB atitikties deklaracijoje ir prie jos pridedamuose dokumentuose turi būti įrašyta data, ir jie turi būti pasirašyti. Deklaracija turi būti surašyta ta pačia kalba kaip ir techniniai dokumentai ir joje turi būti pateikta:
Sertifikatai, kuriais turi būti remiamasi, yra:
|
9. |
Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas EB atitikties deklaracijos kopiją turi laikyti 10 metų nuo paskutinės sąveikos sudedamosios dalies pagaminimo dienos. Jeigu nei gamintojas, nei jo įgaliotasis atstovas nėra įsisteigę Bendrijoje, įpareigojimas laikyti ir pateikti techninius dokumentus tenka asmeniui, kuris sąveikos sudedamąją dalį pateikia į Bendrijos rinką. |
10. |
Jei, be EB atitikties deklaracijos, TSS yra nustatytas reikalavimas turėti sąveikos sudedamosios dalies EB tinkamumo naudoti deklaraciją, ši deklaracija turi būti pridedama po to, kai ją gamintojas išduoda pagal V modulio sąlygas. |
POSISTEMIŲ EB PATIKROS MODULIAI
SB modulis: Tipo tyrimas
1. |
Šiame modulyje aprašoma EB patikros procedūra, kuria notifikuotoji įstaiga perkančiosios organizacijos arba Bendrijoje įsisteigusio jos įgaliotojo atstovo prašymu notifikuotoji įstaiga tikrina ir patvirtina, kad kontrolės ir valdymo posistemio tipas atitinka numatomą gaminti produkciją,
Šiame modulyje nustatyta tipo patikra galėtų apimti konkrečius vertinimo etapus: projekto tikrinimą ir vertinimą, tipo bandymą arba gamybos proceso tikrinimą ir vertinimą, nurodytus atitinkamoje TSS. |
2. |
Perkančioji organizacija (9) pasirinktai notifikuotajai įstaigai turi pateikti paraišką atlikti posistemio EB patikrą (taikant tipo patikrą). Paraiškoje turi būti pateikiama:
|
3. |
Pareiškėjas notifikuotajai įstaigai turi pateikti numatomą gaminti produkciją atitinkančio posistemio (10) pavyzdį (toliau – „tipas“). Tipas gali apimti kelias posistemio versijas, jeigu versijų skirtumai neturi įtakos TSS nuostatoms. Notifikuotoji įstaiga gali prašyti pateikti daugiau pavyzdžių, jeigu jų reikia bandymų programai įvykdyti. Jeigu to reikia specialiam bandymui arba tikrinimo metodams ir jeigu tai nustatyta TSS arba TSS nurodytoje Europos specifikacijoje (11), taip pat turi būti pateikiamas(-i) agregato mazgo arba agregato pavyzdys arba pavyzdžiai ar iš anksto surinkto posistemio pavyzdys. Iš techninių dokumentų ir pavyzdžio (-ių) turi būti įmanoma suprasti posistemio projektą, jo gaminimą, montavimą, techninę priežiūrą bei eksploatavimą ir įvertinti, ar yra laikomasi TSS nuostatų. Techniniuose dokumentuose turi būti pateikta:
Jeigu TSS yra nustatyta, kad privaloma pateikti papildomos informacijos apie techninius dokumentus, ji turi būti pateikiama. |
4. |
Notifikuotoji įstaiga turi: |
4.1. |
Nagrinėti techninius dokumentus. |
4.2. |
Tikrinti, ar posistemio pavyzdys (-džiai) arba agregatai ar agregato mazgai buvo pagaminti pagal techninius dokumentus, ir atlikti tipo bandymus arba pasirūpinti, kad jie būtų atlikti pagal TSS nuostatas ir atitinkamas Europos specifikacijas. Ši gamyba tikrinama taikant atitinkamą vertinimo modulį. |
4.3. |
Jeigu pagal TSS privaloma, patikrinti ir įvertinti projektą, nagrinėti projektavimo metodus, priemones ir rezultatus, kad būtų galima įvertinti, ar baigus projektavimo procesą jie atitinka posistemiui taikomus atitikties reikalavimus. |
4.4. |
Nustatyti elementus, kurie buvo suprojektuoti pagal atitinkamas TSS nuostatas ir Europos specifikacijas, bei elementus, suprojektuotus ne pagal atitinkamas tų Europos specifikacijų nuostatas. |
4.5. |
Pagal 4.2 ir 4.3 punktus atitinkamai nagrinėti arba pasirūpinti, kad tie nagrinėjimai būtų atlikti, ir atlikti privalomus bandymus ar pasirūpinti, kad jie būtų atlikti, siekiant nustatyti, ar, jeigu buvo nuspręsta taikyti atitinkamas Europos specifikacijas, jos buvo iš tikrųjų taikytos. |
4.6. |
Pagal 4.2 ir 4.3 punktus atitinkamai ištirti arba pasirūpinti, kad tie tyrimai būtų atlikti, ir atlikti, privalomus bandymus ar pasirūpinti, kad jie būtų atlikti, siekiant nustatyti, ar, jeigu nebuvo taikomos atitinkamos Europos specifikacijos, priimti sprendimai atitinka TSS reikalavimus. |
4.7. |
Susitarti su pareiškėju dėl vietos, kur bus atlikti tyrimai ir būtini bandymai. |
5. |
Jeigu tipas atitinka TSS nuostatas, notifikuotoji įstaiga pareiškėjui privalo išduoti tipo patikros sertifikatą. Sertifikate turi būti pateikiamas techniniuose dokumentuose nurodytos perkančiosios organizacijos ir gamintojo (-jų) pavadinimas ir adresas, tikrinimo išvados, sertifikato galiojimo sąlygos ir patvirtintam tipui identifikuoti būtini duomenys. Prie sertifikato turi būti pridėtas techninių dokumentų atitinkamų dalių sąrašas, o jo kopiją laiko notifikuotoji įstaiga. Jei perkančiajai organizacijai neišduodamas tipo patikros sertifikatas, notifikuotoji įstaiga turi nurodyti išsamias tokio sprendimo priežastis. Turi būti numatyta skundų pateikimo tvarka. |
6. |
Kiekviena notifikuotoji įstaiga kitoms notifikuotosioms įstaigoms turi perduoti atitinkamą informaciją apie tipo patikros sertifikatus, kuriuos yra išdavusi, paskelbusi netekusiais galios arba atsisakiusi išduoti. |
7. |
Kitos notifikuotosios įstaigos paprašiusios gali gauti išduotų tipo patikros sertifikatų ir (arba) jų priedų kopijas. Kitoms notifikuotosioms įstaigoms turi būti leidžiama susipažinti su sertifikatų priedais. |
8. |
Perkančioji organizacija per visą posistemio naudojimo laiką su techniniais dokumentais turi laikyti tipo patikros sertifikatų ir jų priedų kopijas. Jos turi būti siunčiamos kitai valstybei narei, jeigu ji paprašytų. |
9. |
Pareiškėjas notifikuotąją įstaigą, kuri laiko techninius tipo patikros sertifikato dokumentus, turi informuoti apie visus pakeitimus, kurie gali turėti įtakos atitikčiai TSS reikalavimams arba nustatytoms posistemio naudojimo sąlygoms. Tokiais atvejais posistemis turi gauti papildomą patvirtinimą. Toks papildomas patvirtinimas gali būti suteiktas išduodant pradinio tipo patikros sertifikato priedą arba naują sertifikatą, jeigu ankstesnysis sertifikatas paskelbiamas netekusiu galios. |
SD modulis: Produkcijos kokybės valdymo sistema
1. |
Šiame modulyje aprašoma EB patikros procedūra, kuria perkančiosios organizacijos arba jos įgaliotojo atstovo Bendrijoje prašymu notifikuotoji įstaiga patikrina ir patvirtina, kad kontrolės ir valdymo posistemis, kuriam notifikuotoji įstaiga jau yra išdavusi tipo patikros sertifikatą,
ir kad tą posistemį galima pradėti eksploatuoti. |
2. |
Notifikuotoji įstaiga procedūrą taiko tik tada, kai:
|
3. |
Jei posistemiui taikoma EB patikros procedūra, perkančioji organizacija arba pagrindiniai rangovai, jei jie dalyvauja, naudoja 5 punkte nurodytą patvirtintą gamybos, produkto galutinio tikrinimo ir bandymo kokybės valdymo sistemą, prižiūrėtiną pagal 6 punktą. Jei perkančioji organizacija pati yra atsakinga už visą posistemio projektą (visų pirma įskaitant atsakomybę už posistemio integraciją) arba jei perkančioji organizacija tiesiogiai prisideda prie gamybos (įskaitant surinkimą ir montavimą), vykdydama tų rūšių veiklą ji turi naudoti patvirtintą kokybės valdymo sistemą, prižiūrėtiną pagal 6 punktą. Jei pagrindinis rangovas yra atsakingas už visą posistemio projektą (visų pirma įskaitant atsakomybę už posistemio integraciją), jis bet kuriuo atveju turi naudoti patvirtintą gamybos, produkto galutinio tikrinimo bei bandymų kokybės valdymo sistemą, prižiūrėtiną pagal 6 punktą. |
4. |
EB patikros procedūra |
4.1. |
Perkančioji organizacija pasirinktai notifikuotajai įstaigai turi pateikti paraišką atlikti posistemio EB patikrą (taikant produkcijos kokybės valdymo sistemą), įskaitant kokybės valdymo sistemų priežiūros koordinavimą kaip nurodyta 5.3 ir 6.5 punktuose. Perkančioji organizacija turi dalyvaujantiems gamintojams pranešti apie savo pasirinkimą ir paraišką. |
4.2. |
Iš paraiškos turi būti įmanoma suprasti posistemio projektą, jo gaminimą, surinkimą, montavimą, techninę priežiūrą ir eksploatavimą bei įvertinti atitiktį tipui kaip aprašyta tipo patikros sertifikate ir TSS reikalavimams. Paraiškoje turi būti pateikiama:
ir, jei šiuose dokumentuose nėra,
|
4.3. |
Notifikuotoji įstaiga pirma nagrinėja paraišką dėl tipo patikros galiojimo ir tipo patikros sertifikato. Jeigu notifikuotoji įstaiga laiko, kad tipo patikros sertifikatas toliau negalioja arba jis nėra tinkamas ir kad būtina atlikti naują tipo patikrą, ji turi pagrįsti savo sprendimą. |
5. |
Kokybės valdymo sistema |
5.1. |
Perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindiniai rangovai, jeigu jais naudojamasi, pasirinktai notifikuotajai įstaigai turi įteikti paraišką ir prašyti įvertinti jos(jų) taikomas kokybės valdymo sistemas. Paraiškoje turi būti pateikiama:
Dalyvaujantieji vykdant tik dalį posistemio projekto turi pateikti informaciją vien apie atitinkamą dalį. |
5.2. |
Jei tai perkančioji organizacija arba už visą posistemio projektą atsakingas pagrindinis rangovas, kokybės valdymo sistemos turi užtikrinti, kad posistemis išsamiai atitiktų tipo patikros sertifikate aprašytą tipą ir kad tas posistemis atitiktų visus TSS reikalavimus. Jei tai kitas pagrindinis rangovas, jų naudojama(-os) kokybės valdymo sistema(-os) turi užtikrinti, kad atitinkamas jų indėlis į posistemį atitiktų tipo patikros sertifikate aprašytą tipą ir TSS reikalavimus. Visi pareiškėjo (-ų) patvirtinti elementai, reikalavimai ir nuostatos privalo būti sistemingai ir nustatyta tvarka įforminti dokumentais – rašytinėmis taisyklėmis, procedūromis ir nurodymais. Šie kokybės valdymo sistemos dokumentai turi užtikrinti bendrą kokybės politikos nuostatų ir procedūrų, t. y. kokybės programų, planų, žinynų ir įrašų supratimą. Juose pirmiausia turi būti tinkamai aprašyti šie visų pareiškėjų sistemų elementai:
Tyrimai, bandymai ir tikrinimai turi būti sudaryti iš šių etapų:
|
5.3 |
Perkančiosios organizacijos pasirinkta notifikuotoji įstaiga turi nagrinėti, ar visiems 5.2 punkte išvardytiems posistemio etapams taikomi pareiškėjo(-ų) kokybės valdymo sistemos(-ų) tvirtinimas ir priežiūra yra pakankami ir tinkami (15). Jei posistemio atitiktis tipo patikros sertifikate aprašytam tipui ir posistemio atitiktis TSS reikalavimams yra grindžiama daugiau nei viena kokybės valdymo sistema, notifikuotoji įstaiga pirmiausia nagrinėja,
|
5.4. |
5.1 punkte nurodyta notifikuotoji įstaiga turi įvertinti kokybės valdymo sistemą ir nustatyti, ar ji atitinka 5.2 punkte nurodytus reikalavimus. Notifikuotoji įstaiga pripažįsta, kad šių reikalavimų laikomasi, jeigu gamintojas yra įdiegęs gamybos, galutinės produkto patikros ir bandymo kokybės sistemą pagal standartą EN ISO 9001–2000, kurią naudojant atsižvelgiama į sąveikos sudedamosios dalies, kuriai ta sistema taikoma, ypatybes. Jeigu pareiškėjas naudoja sertifikuotą kokybės valdymo sistemą, notifikuotoji įstaiga į tai atsižvelgia atlikdama vertinimą. Atitinkamam posistemiui tam tikras patikrinimas skiriamas atsižvelgiant į konkretų pareiškėjo indėlį į posistemį. Patikrinimą atliekančioje grupėje privalo būti bent vienas narys, turintis atitinkamos posistemio gamybos technologijos vertinimo patirties. Vertinimo procedūra apima tikrinimą lankantis pareiškėjo patalpose. Sprendimas turi būti praneštas pareiškėjui. Pranešime turi būti įrašytos tikrinimo išvados ir pagrįstas sprendimas dėl įvertinimo. |
5.5. |
Perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindiniai rangovai įsipareigoja vykdyti su patvirtinta kokybės sistema susijusius įsipareigojimus ir užtikrinti, kad ši sistema veiktų tinkamai ir veiksmingai. Jie turi kokybės valdymo sistemą patvirtinusiai notifikuotajai įstaigai pranešti apie visus svarbius tos sistemos pakeitimus, kurie turės įtakos tam, kaip posistemis atitiks TSS reikalavimus. Notifikuotoji įstaiga turi įvertinti siūlomus pakeitimus ir nuspręsti, ar pakeista kokybės valdymo sistema ir toliau atitiks 5.2 punkte nurodytus reikalavimus, ar ją reikės vertinti iš naujo. Savo sprendimą ji turi pranešti pareiškėjui. Pranešime turi būti įrašytos tikrinimo išvados ir pagrįstas sprendimas dėl įvertinimo. |
6. |
Notifikuotosios įstaigos atliekama kokybės valdymo sistemos(-ų) priežiūra |
6.1. |
Priežiūros tikslas – užtikrinti, kad perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindiniai rangovai deramai laikytųsi patvirtintoje kokybės valdymo sistemoje nustatytų įsipareigojimų. |
6.2. |
Perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindiniai rangovai 5.1 punkte nurodytai notifikuotajai įstaigai turi pateikti visus tam tikslui reikalingus dokumentus (arba pasirūpina, kad jie būtų pateikti), įskaitant posistemio įgyvendinimo planus ir techninius įrašus apie posistemį (tiek, kiek tai siejasi su konkrečiu pareiškėjų indėliu į posistemį), pirmiausia:
|
6.3. |
Notifikuotoji įstaiga turi reguliariai atlikti patikrinimus, kad įsitikintų, ar perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindiniai rangovai išlaiko bei taiko kokybės valdymo sistemą, ir turi pateikti jiems tikrinimo ataskaitą. Jeigu jie taiko sertifikuotą kokybės valdymo sistemą, notifikuotoji įstaiga į tai atsižvelgia vykdydama priežiūrą. Patikrinimai atliekami ne rečiau nei kartą per metus, iš kurių bent vienas patikrinimas turi būti skirtas per laikotarpį vykdytoms su posistemiu, kuriam taikoma 8 punkte nurodyta EB patikros procedūra, susijusioms atitinkamoms veikloms (gamyba, surinkimas arba montavimas). |
6.4. |
Be to, notifikuotoji įstaiga gali rengti netikėtus apsilankymus į pareiškėjo(-ų) veiklos vykdymo vietas. Per šiuos apsilankymus notifikuotoji įstaiga gali atlikti išsamius arba dalinius patikrinimus ir bandymus arba pasirūpinti, kad bandymai būtų atlikti, siekdama patikrinti, jeigu būtina, ar tinkamai veikia kokybės valdymo sistema. Ji pareiškėjui(-ams) turi pateikti tikrinimo ir, jeigu reikia, audito ataskaitą ir (arba) bandymo protokolus. |
6.5. |
Perkančiosios organizacijos pasirinkta ir už EB patikrą atsakinga notifikuotoji įstaiga, jeigu neprižiūri atitinkamos kokybės sistemos(-ų), turi koordinuoti visų kitų notifikuotųjų įstaigų, atsakingų už tą užduotį, vykdomą priežiūrą, siekdama:
Užtikrindama koordinavimą, atsakinga notifikuotoji įstaiga turi teisę:
|
7. |
Kad 5.1 punkte nurodyta notifikuotoji įstaiga galėtų atlikti patikrinimą, auditą ir vykdyti priežiūrą, jai turi būti leidžiama patekti į statybvietes, gamybos cechus, surinkimo ir montavimo vietas, sandėliavimo vietas ir, jeigu būtina, – į išankstinio surinkimo bei bandymo patalpas ir apskritai į visas patalpas, į kurias, jos nuomone, reikalinga patekti, kad būtų atliktos notifikuotosios įstaigos užduotys, atsižvelgiant į konkretų pareiškėjo indėlį į posistemio projektą. |
8. |
Perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindiniai rangovai turi 10 metų nuo paskutinio posistemio pagaminimo dienos laikyti ir nacionalinėms institucijoms pateikti:
|
9. |
Notifikuotoji įstaiga, jeigu posistemis atitinka TSS reikalavimus, atsižvelgdama į tipo patikrą ir kokybės valdymo sistemos(-ų) patvirtinimą bei priežiūrą, turi parengti perkančiajai organizacijai skirtą atitikties sertifikatą, o ši savo ruožtu parengia valstybės narės, kurioje yra posistemis ir (arba) kurioje jis eksploatuojamas, priežiūros institucijai skirtą EB patikros deklaraciją. EB patikros deklaracijoje ir su ja pateikiamuose dokumentuose turi būti įrašyta data, ir jie turi būti pasirašyti. Deklaracija turi būti surašyta ta pačia kalba kaip ir techninių dokumentų rinkinys ir jame turi būti pateikiama bent direktyvos V priede nurodyta informacija. |
10. |
Perkančiosios organizacijos pasirinkta notifikuotoji įstaiga yra atsakinga už techninių dokumentų rinkinio, kuris turi būti pridėtas prie EB patikros deklaracijos, sudarymą. Techninių dokumentų rinkinyje turi būti pateikiama bent direktyvos 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija, pirmiausia:
|
11. |
Kiekviena notifikuotoji įstaiga kitoms notifikuotosioms įstaigoms turi pranešti atitinkamą informaciją apie išduotus, panaikintus arba atsisakytus išduoti kokybės valdymo sistemos patvirtinimus. Kitos notifikuotosios įstaigos paprašiusios gali gauti išduotų kokybės valdymo sistemos patvirtinimų kopijas. |
12. |
Prie atitikties sertifikato pridedami įrašai turi būti įteikti perkančiajai organizacijai. Bendrijoje įsisteigusi perkančioji organizacija techninių dokumentų rinkinio kopiją turi laikyti per visą posistemio naudojimo laikotarpį; ji turi būti siunčiama kiekvienai kitai to paprašiusiai valstybei narei. |
SF modulis: Produktų patikra
1. |
Šiame modulyje aprašoma EB patikros procedūra, kuria perkančiosios organizacijos arba Bendrijoje įsisteigusio jos įgaliotojo atstovo prašymu notifikuotoji įstaiga patikrina ir patvirtina, kad kontrolės ir valdymo posistemis, kuriam notifikuotoji įstaiga jau yra išdavusi tipo patikros sertifikatą,
ir kad tą posistemį galima pradėti eksploatuoti |
2. |
Perkančioji organizacija (18) pasirinktai notifikuotajai įstaigai turi įteikti paraišką atlikti posistemio EB patikrą (atliekant produkto patikrą). Paraiškoje pateikiama:
|
3. |
Taikant tą procedūros dalį, perkančioji organizacija patikrina ir patvirtina, kad tam tikras posistemis atitinka tipo patikros sertifikate aprašytą tipą, ir atitinka jam taikomų TSS reikalavimus. Notifikuotoji įstaiga taiko procedūrą, jeigu prieš vertinimą išduotas posistemio, dėl kurio pateikiama paraiška, tipo patikros sertifikatas ir toliau galioja. |
4. |
Perkančioji organizacija turi imtis visų reikiamų priemonių, kad per gamybos procesą (įskaitant pagrindinių rangovų (19), jeigu jais naudojamasi, atliekamą sąveikos sudedamųjų dalių surinkimą ir integraciją) būtų užtikrinta, jog posistemis atitinka tipo patikros sertifikate aprašytą tipą ir jam taikomus TSS reikalavimus. |
5. |
Iš paraiškos turi būti įmanoma suprasti posistemio projektą, jo gamybą, montavimą, techninę priežiūrą bei eksploatavimą ir įvertinti, ar posistemis atitinka tipo patikros sertifikate aprašytą tipą ir ar yra laikomasi TSS reikalavimų. Paraiškoje turi būti pateikiama:
ir, jei šiuose dokumentuose nėra,
Jeigu TSS yra nustatyta, kad privaloma pateikti papildomos informacijos apie techninius dokumentus, ji turi būti pateikiama. |
6. |
Notifikuotoji įstaiga pirma nagrinėja paraišką dėl tipo patikros galiojimo ir tipo patikros sertifikato. Jeigu notifikuotoji įstaiga laiko, kad tipo patikros sertifikatas toliau negalioja arba jis nėra tinkamas ir kad būtina atlikti naują tipo patikrą, ji turi pagrįsti savo sprendimą. Notifikuotoji įstaiga turi atlikti atitinkamus tikrinimus ir bandymus, kad būtų nustatyta, ar posistemis atitinka tipo patikros sertifikate aprašytą tipą ir TSS reikalavimus. Notifikuotoji įstaiga nagrinėja ir išbando visus serijinės gamybos posistemius kaip nurodyta 4 punkte. |
7. |
Patikra atliekant kiekvieno posistemio (kaip serijinio produkto) tyrimą ir bandymus |
7.1. |
Notifikuotoji įstaiga turi atlikti bandymus, tyrimus ir patikras, kad užtikrintų serijinės gamybos posistemių atitiktį kaip nustatyta TSS. Tyrimai, bandymai ir tikrinimas turi apimti TSS nustatytus etapus. |
7.2. |
Kiekvienas posistemis (kaip serijinis produktas) turi būti išnagrinėtas, išbandytas ir patikrintas (20) atskirai, siekiant patikrinti, ar jis atitinka tipo patikros sertifikate aprašytą tipą ir jam taikomus TSS reikalavimus. Jeigu bandymas nėra nustatytas TSS (arba TSS nurodytame Europos standarte), turi būti taikomos atitinkamos Europos specifikacijos arba lygiaverčiai bandymai. |
8. |
Notifikuotoji įstaiga su perkančiąja organizacija (ir pagrindiniais rangovais) gali sutarti vietas, kuriose bus atliekami bandymai, ir gali susitarti, kad galutinį posistemio bandymą ir, jeigu tai yra nustatyta TSS, bandymus atlieka arba patvirtinimą visomis eksploatavimo sąlygomis suteikia perkančioji organizacija tiesiogiai prižiūrint ir dalyvaujant notifikuotajai įstaigai. Kad notifikuotoji įstaiga atliktų bandymą ir patikrą, jai turi būti užtikrinama galimybė patekti į gamybos cechus, surinkimo ir montavimo vietas ir, jeigu reikia, – į išankstinio surinkimo ir bandymo patalpas, kad galėtų atlikti TSS nustatytas užduotis. |
9. |
Jeigu posistemis atitinka TSS reikalavimus, notifikuotoji įstaiga parengia perkančiajai organizacijai skirtą atitikties sertifikatą, o ši savo ruožtu parengia valstybės narės, kurioje yra posistemis ir (arba) kurioje jis eksploatuojamas, priežiūros institucijai skirtą EB patikros deklaraciją. Šie notifikuotosios įstaigos veiksmai atliekami atsižvelgiant į atliktus visų serijinių produktų tipo patikras ir bandymus, patikras ir patikrinimus kaip nurodyta 7 punkte ir nustatyta TSS ir (arba) atitinkamoje Europos specifikacijoje, EB patikros deklaracijoje ir su ja pateikiamuose dokumentuose turi būti įrašyta data, ir jie turi būti pasirašyti. Deklaracija turi būti surašyta ta pačia kalba kaip ir techninių dokumentų rinkinys ir jame turi būti pateikiama bent direktyvos V priede nurodyta informacija. |
10. |
Notifikuotoji įstaiga yra atsakinga už techninių dokumentų rinkinio, kuris turi būti pridėtas prie EB patikros deklaracijos, sudarymą. Techninių dokumentų rinkinyje turi būti bent direktyvų 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija, pirmiausia:
|
11. |
Prie atitikties sertifikato pridedami įrašai turi būti įteikti perkančiajai organizacijai. Perkančioji organizacija techninių dokumentų rinkinio kopiją turi laikyti visą posistemio naudojimo laikotarpį; ji turi būti siunčiama kiekvienai kitai to paprašiusiai valstybei narei. |
SH2 modulis: Visiško kokybės valdymo sistema su projekto patikra
1. |
Šiame modulyje aprašoma EB patikros procedūra, kuria perkančiosios organizacijos arba jos Bendrijoje įsisteigusio įgaliotojo atstovo prašymu notifikuotoji įstaiga patikrina ir patvirtina, kad kontrolės ir valdymo posistemis
ir kad tą posistemį galima pradėti eksploatuoti. |
2. |
Notifikuotoji įstaiga atlieka procedūrą, įskaitant posistemio projekto patikrą, jeigu perkančioji organizacija (23) ir dalyvaujantys pagrindiniai rangovai vykdo 3 punkte nurodytus įsipareigojimus. 3 Sąvoka „pagrindiniai rangovai“ taikoma įmonėms, kurios savo veikla prisideda prie esminių TSS reikalavimų vykdymo. Ji taikoma įmonei, kuri:
Ji netaikoma gamintojo subrangovams, tiekiantiems komponentus ir sąveikos sudedamąsias dalis. |
3. |
Jei tai posistemis, kuriam taikoma EB patikros procedūra, perkančioji organizacija arba pagrindiniai rangovai, jei jie dalyvauja, naudoja 5 punkte nurodytą patvirtintą ir pagal 6 punktą prižiūrėtiną projektavimo, gamybos, produkto galutinio tikrinimo bei bandymo kokybės valdymo sistemą. Už visą posistemio projektą atsakingas pagrindinis rangovas (visų pirma įskaitant atsakomybę už posistemio integraciją) bet kuriuo atveju turi naudoti patvirtintą projektavimo, gamybos, produkto galutinio tikrinimo bei bandymų kokybės valdymo sistemą, prižiūrėtiną pagal 6 punktą. Jeigu perkančioji organizacija pati yra atsakinga už visą posistemio projektą (visų pirma įskaitant atsakomybę už posistemio integraciją) arba jeigu perkančioji organizacija tiesiogiai prisideda prie projektavimo ir (arba) gamybos (įskaitant surinkimą ir montavimą), vykdydama tų rūšių veiklą ji turi naudoti pagal 6 punktą prižiūrėtiną patvirtintą kokybės valdymo sistemą. Pareiškėjai, kurie dalyvauja tik surenkant ir montuojant posistemį, gali naudoti tik patvirtintą kokybės valdymo sistemą, taikomą gamybai, produkto galutinio tikrinimui ir bandymams. |
4. |
EB patikros procedūra |
4.1. |
Perkančioji organizacija pasirinktai notifikuotajai įstaigai turi įteikti paraišką atlikti posistemio EB patikrą (taikant visiško kokybės valdymo sistemą su projekto patikra), įskaitant kokybės valdymo sistemų priežiūros koordinavimą kaip nurodyta 5.4 ir 6.6 punktuose. Perkančioji organizacija dalyvaujantiems gamintojams turi pranešti apie savo pasirinkimą ir paraišką. |
4.2. |
Iš paraiškos turi būti įmanoma suprasti posistemio projektą, gamybą, surinkimą, montavimą, techninę priežiūrą bei veikimą ir įvertinti atitiktį TSS reikalavimams. Paraiškoje turi būti pateikiama:
|
4.3. |
Perkančioji organizacija pateikia atitinkamoje jos laboratorijoje arba tos organizacijos vardu atliktų tyrimų, tikrinimų ir bandymų (24) rezultatus, įskaitant, jei reikia, tipo bandymus. |
4.4. |
Notifikuotoji įstaiga turi nagrinėti paraišką dėl projekto patikros ir įvertinti bandymų rezultatus. Jeigu projektas atitinka direktyvos ir jam taikomos TSS nuostatas, notifikuotoji įstaiga pareiškėjui turi pateikti projekto patikros ataskaitą. Ataskaitoje pateikiamos projekto patikros išvados, jos galiojimo sąlygos, išnagrinėtam projektui identifikuoti būtini duomenys ir, jeigu reikia, posistemio veikimo aprašymas. Jeigu perkančiajai organizacijai projekto patikros ataskaita nepateikiama, notifikuotoji įstaiga turi nurodyti išsamias tokio atsisakymo ją pateikti priežastis. Turi būti numatyta skundų pateikimo tvarka. |
5. |
Kokybės valdymo sistema |
5.1. |
Perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindiniai rangovai, jeigu jais naudojamasi, pasirinktai notifikuotajai įstaigai turi įteikti paraišką ir prašyti įvertinti jos(jų) taikomas kokybės valdymo sistemas. Paraiškoje turi būti pateikiama:
Dalyvaujantieji vykdant tik dalį posistemio projekto turi pateikti informaciją vien apie atitinkamą dalį. |
5.2. |
Jei tai perkančioji organizacija arba pagrindinis rangovas, atsakingas už visą posistemio projektą, kokybės valdymo sistema turi užtikrinti, kad posistemis atitiktų visus TSS reikalavimus. Jei tai kitas(-i) pagrindinis(-iai) rangovas(-ai), kokybės sistema(-os) turi užtikrinti, kad atitinkamas jų indėlis į posistemį atitiktų TSS reikalavimus. Visi pareiškėjų patvirtinti elementai, reikalavimai ir nuostatos privalo būti sistemingai ir nustatyta tvarka įformintos dokumentais – rašytinėmis taisyklėmis, procedūromis ir nurodymais. Šie kokybės valdymo sistemos dokumentai turi užtikrinti bendrą kokybės politikos nuostatų ir procedūrų, t. y. kokybės programų, planų, žinynų ir įrašų supratimą. Visų pirma sistemoje turi būti atitinkamai apibūdinti šie punktai:
|
5.3. |
Perkančiosios organizacijos pasirinkta notifikuotoji įstaiga turi nagrinėti, ar visiems 5.2 punkte išvardytiems etapams veiksmingai ir tinkamai buvo taikomas pareiškėjo(-ų) (26) kokybės valdymo sistemos(-ų) tvirtinimas ir priežiūra. Jeigu posistemio atitiktis TSS reikalavimams grindžiama daugiau nei viena kokybės valdymo sistema, notifikuotoji įstaiga pirmiausia nagrinėja,
ir ar pakankamai bei deramai yra apibrėžta, jei tai pagrindinis rangovas, už viso posistemio atitiktį atsakingos administracijos bendrosios pareigos ir įgaliojimai. |
5.4. |
5.1 punkte paminėta notifikuotoji įstaiga turi įvertinti kokybės valdymo sistemą ir nustatyti, ar ji atitinka 5.2 punkte nurodytus reikalavimus. Notifikuotoji įstaiga pripažįsta, kad šių reikalavimų laikomasi, jeigu gamintojas yra įdiegęs projekto, gamybos, galutinės produkto patikros ir bandymo kokybės sistemą pagal standartą EN ISO 9001–2000, kuria atsižvelgiama į sąveikos sudedamosios dalies, kuriai ta sistema taikoma, ypatybes. Jeigu pareiškėjas naudoja sertifikuotą kokybės valdymo sistemą, notifikuotoji įstaiga į tai atsižvelgia atlikdama vertinimą. Atitinkamam posistemiui tam tikras patikrinimas skiriamas atsižvelgiant į konkretų pareiškėjo indėlį į posistemį. Patikrinimą atliekančioje grupėje privalo būti bent vienas narys, turintis atitinkamos posistemio gamybos technologijos vertinimo patirties. Vertinimo procedūra apima tikrinimą lankantis pareiškėjo patalpose. Sprendimas turi būti praneštas pareiškėjui. Pranešime turi būti įrašytos tikrinimo išvados ir pagrįstas sprendimas dėl įvertinimo. |
5.5. |
Perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindiniai rangovai įsipareigoja vykdyti su patvirtinta kokybės sistema susijusius įsipareigojimus ir užtikrinti, kad ši sistema veiktų tinkamai ir veiksmingai. Jie kokybės valdymo sistemą patvirtinusiai notifikuotajai įstaigai turi pranešti apie visus svarbius tos sistemos pakeitimus, turėsiančius įtakos tam, kaip posistemis atitiks TSS reikalavimus. Notifikuotoji įstaiga turi įvertinti siūlomus pakeitimus ir nuspręsti, ar pakeista kokybės valdymo sistema ir toliau atitiks 5.2 punkte nurodytus reikalavimus, ar ją reikės vertinti iš naujo. Savo sprendimą ji turi pranešti pareiškėjui. Pranešime turi būti įrašytos tikrinimo išvados ir pagrįstas sprendimas dėl įvertinimo. |
6. |
Notifikuotosios įstaigos atliekama kokybės valdymo sistemos(-ų) priežiūra |
6.1. |
Priežiūros tikslas – užtikrinti, kad perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindiniai rangovai deramai laikytųsi patvirtintoje(-ose) kokybės valdymo sistemoje(-ose) numatytų įsipareigojimų. |
6.2. |
Perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindiniai rangovai 5.1 punkte nurodytai notifikuotajai įstaigai turi pateikti visus minėtam tikslui reikalingus dokumentus (arba pasirūpina, kad jie būtų pateikti), visų pirma posistemio įgyvendinimo planus ir techninius įrašus (tiek, kiek tai siejasi su konkrečiu pareiškėjo indėliu į posistemį), įskaitant:
|
6.3. |
Notifikuotoji įstaiga turi reguliariai atlikti patikrinimus, kad įsitikintų, ar perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindiniai rangovai išlaiko ir taiko kokybės sistemą, ir pateikia jiems patikrinimo ataskaitą. Jeigu jie taiko sertifikuotą kokybės valdymo sistemą, notifikuotoji įstaiga vykdydama priežiūrą į tai atsižvelgia. Patikrinimai atliekami ne rečiau nei kartą per metus, iš kurių bent vienas patikrinimas turi būti skirtas per laikotarpį vykdytoms su posistemiu, kuriam taikoma 7 punkte nurodyta EB patikros procedūra, susijusioms atitinkamoms veikloms (gamyba, projektavimas, surinkimas arba montavimas). |
6.4. |
Be to, notifikuotoji įstaiga gali rengti netikėtus apsilankymus į 5.2 punkte nurodytas pareiškėjo(-ų) vietas. Per šiuos apsilankymus notifikuotoji įstaiga gali atlikti išsamius arba dalinius auditus ir atlikti bandymus arba pasirūpinti, kad jie būtų atlikti, norėdama patikrinti, jeigu būtina, ar tinkamai veikia kokybės valdymo sistema. Ji pareiškėjui(-ams) turi pateikti atitinkamai tikrinimo ir audito ataskaitą ir (arba), jeigu reikia, bandymo protokolus. |
6.5. |
Perkančiosios organizacijos pasirinkta ir už EB patikrą atsakinga notifikuotoji įstaiga, jeigu ji neprižiūri visos(-ų) atitinkamos(-ų) kokybės valdymo sistemos(-ų) kaip nurodyta 5 punkte, turi koordinuoti visų kitų notifikuotųjų įstaigų, kurios yra atsakingos už tą užduotį, vykdomą priežiūrą:
Užtikrindama koordinavimą, atsakinga notifikuotoji įstaiga turi teisę:
|
7. |
Kad 5.1 punkte nurodyta notifikuotoji įstaiga galėtų atlikti patikrinimą, auditą ir vykdyti priežiūrą, jai turi būti leidžiama patekti į projektavimo patalpas, statybvietes, gamybos cechus, surinkimo ir montavimo vietas, sandėliavimo vietas ir, jeigu reikia, – į išankstinio surinkimo bei bandymo patalpas ir apskritai į visas patalpas, į kurias, notifikuotosios įstaigos nuomone, būtina patekti, kad būtų atlikta užduotis, atsižvelgiant į pareiškėjo konkretų indėlį į posistemio projektą. |
8. |
Perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindiniai rangovai turi 10 metų nuo paskutinio posistemio pagaminimo dienos laikyti ir nacionalinėms institucijoms pateikti:
|
9. |
Jeigu posistemis atitinka TSS reikalavimus, notifikuotoji įstaiga, atsižvelgdama į projekto patikrą ir kokybės valdymo sistemos (-ų) patvirtinimą bei šios sistemos priežiūrą, turi parengti perkančiajai organizacijai skirtą atitikties sertifikatą, o ši savo ruožtu parengia valstybės narės, kurioje yra posistemis ir (arba) kurioje jis eksploatuojamas, priežiūros institucijai skirtą EB patikros deklaraciją. EB patikros deklaracijoje ir su ja pateikiamuose dokumentuose turi būti įrašyta data, ir jie turi būti pasirašyti. Deklaracija turi būti surašyta ta pačia kalba kaip ir techninių dokumentų rinkinys ir jame turi būti pateikiama bent direktyvos V priede nurodyta informacija. |
10. |
Perkančiosios organizacijos pasirinkta notifikuotoji įstaiga yra atsakinga už techninių dokumentų rinkinio, kuris turi būti pridėtas prie EB patikros deklaracijos, sudarymą. Techninių dokumentų rinkinyje turi būti bent direktyvos 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija, t. y. pirmiausia:
|
11. |
Kiekviena notifikuotoji įstaiga kitoms notifikuotosioms įstaigoms turi pranešti atitinkamą informaciją apie išduotus, panaikintus arba atsisakytus išduoti kokybės valdymo sistemos patvirtinimus ir EB projekto patikros ataskaitas. Kitos notifikuotosios įstaigos, pateikusios prašymą, gali gauti šių dokumentų kopijas:
|
12. |
Prie atitikties sertifikato pridedami įrašai turi būti pateikti perkančiajai organizacijai. Perkančioji organizacija techninių dokumentų rinkinio kopiją turi laikyti visą posistemio naudojimo laikotarpį; ji turi būti siunčiama kiekvienai kitai to paprašiusiai valstybei narei. |
SG modulis: Pavyzdžio patikra
1. |
Šiame modulyje aprašoma EB patikros procedūra, kuria perkančiosios organizacijos arba jos Bendrijoje įsisteigusio įgaliotojo atstovo prašymu notifikuotoji įstaiga patikrina ir patvirtina, kad kontrolės ir valdymo posistemis
ir kad tą posistemį galima pradėti eksploatuoti. |
2. |
Perkančioji organizacija (29) pasirinktai notifikuotajai įstaigai turi įteikti paraišką atlikti posistemio EB patikrą (atliekant pavyzdžio patikrą). Paraiškoje pateikiama:
|
3. |
Iš techninių dokumentų turi būti įmanoma suprasti posistemio projektą, gaminimą, montavimą bei veikimą ir įvertinti atitiktį TSS reikalavimams. Techniniuose dokumentuose turi būti pateikta:
Jeigu TSS yra nustatyta, kad privaloma pateikti papildomos informacijos apie techninius dokumentus, ji turi būti pateikiama. |
4. |
Notifikuotoji įstaiga turi nagrinėti paraišką bei techninius dokumentus ir nustatyti sudedamąsias dalis, kurios buvo suprojektuotos pagal atitinkamas TSS nuostatas ir Europos specifikacijas, ir sudedamąsias dalis, kurios buvo suprojektuotos netaikant atitinkamų tų Europos specifikacijų nuostatų. Notifikuotoji įstaiga turi nagrinėti posistemį ir atlikti (arba dalyvauti atliekant) atitinkamus ir reikalingus bandymus, siekiant nustatyti, ar, jeigu buvo nuspręsta taikyti atitinkamas Europos specifikacijas, jos buvo taikytos iš tikro, arba, jeigu nebuvo taikomos atitinkamos Europos specifikacijos, priimti sprendimai atitinka TSS reikalavimus. Yra šie TSS nustatyti t yrimų, bandymų ir tikrinimų etapai:
Notifikuotoji įstaiga atsižvelgia į tikrinimus arba bandymus, kuriuos anksčiau panašiomis sąlygomis sėkmingai atliko nepriklausomos ir kompetentingos įstaigos (31). Paskui notifikuotoji įstaiga nusprendžia, ar ji naudosis šių patikrinimų arba bandymų rezultatais. Jeigu ji su jais sutinka, notifikuotoji įstaiga tiria šių anksčiau atliktų patikrinimų arba bandymų įrodymus ir nustato jų rezultatų atitiktį TSS reikalavimui. Bet kokiu atveju galutinė atsakomybė už juos tenka notifikuotajai įstaigai. |
5. |
Notifikuotoji įstaiga su perkančiąja organizacija gali sutarti vietas, kuriose bus atliekami bandymai, ir gali susitarti, kad galutinį posistemio bandymą ir, jeigu tai yra nustatyta TSS, bandymus visomis eksploatavimo sąlygomis atlieka perkančioji organizacija tiesiogiai prižiūrint ir dalyvaujant notifikuotajai įstaigai. |
6. |
Kad notifikuotoji įstaiga atliktų bandymą ir patikrą, jai turi būti užtikrinama galimybė patekti į gamybos cechus, surinkimo ir montavimo vietas ir, jeigu reikia, – į išankstinio surinkimo ir bandymo patalpas, kad galėtų atlikti TSS nustatytas užduotis. |
7. |
Jeigu posistemis atitinka TSS reikalavimus, notifikuotoji įstaiga pagal atliktus TSS ir (arba) atitinkamose Europos specifikacijose nustatytus bandymus, patikras ir patikrinimus parengia perkančiajai organizacijai skirtą atitikties sertifikatą, o ši savo ruožtu parengia valstybės narės, kurioje yra posistemis ir (arba) kurioje jis eksploatuojamas, priežiūros institucijai skirtą EB patikros deklaraciją. EB patikros deklaracijoje ir su ja pateikiamuose dokumentuose turi būti įrašyta data, ir jie turi būti pasirašyti. Deklaracija turi būti surašyta ta pačia kalba, kaip ir techninių dokumentų rinkinys byla, ir jame turi būti pateikiama bent direktyvos V priede nurodyta informacija. |
8. |
Notifikuotoji įstaiga yra atsakinga už techninių dokumentų rinkinio, kuris turi būti pridėtas prie EB patikros deklaracijos, sudarymą. Techninių dokumentų rinkinyje turi būti bent direktyvos 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija, pirmiausia:
|
9. |
Prie atitikties sertifikato pridedami įrašai turi būti įteikti perkančiajai organizacijai. Perkančioji organizacija techninių dokumentų rinkinio kopiją turi laikyti visą posistemio naudojimo laikotarpį; ji turi būti siunčiama kiekvienai kitai to paprašiusiai valstybei narei. |
(1) Europos specifikacijos apibrėžtis yra pateikiama Direktyvose 96/48/EB ir 01/16/EB. Greitųjų geležinkelių TSS taikymo Žinyne yra paaiškinta, kaip naudoti Europos specifikacijas.
(2) Europos specifikacijos apibrėžtis yra pateikiama Direktyvose 96/48/EB ir 01/16/EB. Greitųjų geležinkelių TSS taikymo Žinyne yra paaiškinta, kaip naudoti Europos specifikacijas.
(3) Gamintojo veiksmų laisvė gali būti apribota konkrečiose TSS.
(4) Europos specifikacijos apibrėžtis yra nurodyta Direktyvose 96/48/EB ir 01/16/EB. Greitųjų geležinkelių TSS taikymo Žinyne yra paaiškinta, kaip naudoti Europos specifikacijas.
(5) Europos specifikacijos apibrėžtis yra pateikiama Direktyvose 96/48/EB ir 01/16/EB. Greitųjų geležinkelių TSS taikymo Žinyne yra paaiškinta, kaip naudoti Europos specifikacijas.
(6) Bandymų rezultatus galima pateikti pradėjus taikymą arba vėliau.
(7) Šis modulis galėtų būti taikomas ateityje, kai bus atnaujintos Direktyvoje 96/48/EB dėl greitųjų geležinkelių nurodytos TSS.
(8) Esminiai reikalavimai yra nustatyti techninių parametrų, sąsajų ir eksploatavimo reikalavimuose, pateiktuose TSS 4 skyriuje.
(9) Šiame modulyje „perkančioji organizacija“ – tai „posistemį perkančioji organizacija kaip apibrėžta direktyvoje arba Bendrijoje įsisteigęs jos įgaliotasis atstovas“.
(10) Atitinkamoje TSS dalyje tam gali būti nustatyti konkretūs reikalavimai.
(11) Europos specifikacijos apibrėžtis yra nurodyta Direktyvose 96/48/EB ir 01/16/EB. Greitųjų geležinkelių TSS taikymo Žinyne yra paaiškinta, kaip naudoti Europos specifikacijas.
(12) Šis modulis galėtų būti taikomas ateityje, kai bus atnaujintos Direktyvoje 96/48/EB dėl greitųjų geležinkelių nurodytos TSS.
(13) Esminiai reikalavimai yra nustatyti techninių parametrų, sąsajų ir eksploatavimo reikalavimuose, pateiktuose TSS 4 skyriuje.
(14) Šiame modulyje „perkančioji organizacija“ – tai „posistemį perkančioji organizacija kaip apibrėžta direktyvoje arba Bendrijoje įsisteigęs jos įgaliotasis atstovas“.
(15) Notifikuotoji įstaiga, jei tai geležinkelių riedmenų TSS, atitinkamame TSS skyriuje nurodytomis sąlygomis gali dalyvauti baigiamajame lokomotyvų arba neišardomosios motorinio vagono ir keleivinio vagono(-ų) grupės eksploatavimo bandyme.
(16) Šis modulis galėtų būti taikomas ateityje, kai bus atnaujintos Direktyvoje 96/48/EB dėl greitųjų geležinkelių nurodytos TSS.
(17) Esminiai reikalavimai yra nustatyti techninių parametrų, sąsajų ir eksploatavimo reikalavimuose, pateiktuose TSS 4 skyriuje.
(18) Šiame modulyje „perkančioji organizacija“ – tai „posistemį perkančioji organizacija kaip apibrėžta direktyvoje arba Bendrijoje įsisteigęs jos įgaliotasis atstovas“.
(19) „Pagrindiniai rangovai“ – tai įmonės, kurios savo veikla prisideda prie pagrindinių TSS reikalavimų vykdymo. Sąvoka taikoma įmonei, kuri gali būti atsakinga už visą posistemio projektą, arba kitoms įmonėms, kurios dalyvauja vykdant tik dalį posistemio projekto (pvz., surenka arba sumontuoja posistemį).
(20) Visų pirma, jei tai geležinkelių riedmenų TSS, notifikuotoji įstaiga dalyvaus baigiamajame geležinkelių riedmenų arba neišardomosios motorinio vagono ir keleivinio(-ių) vagono(-ų) eksploatavimo bandyme. Apie tai bus nurodyta atitinkamame TSS skyriuje.
(21) Šis modulis galėtų būti taikomas ateityje, kai bus atnaujintos Direktyvoje 96/48/EB dėl greitųjų geležinkelių nurodytos TSS.
(22) Esminiai reikalavimai yra nustatyti techninių parametrų, sąsajų ir eksploatavimo reikalavimuose, pateiktuose TSS 4 skyriuje.
(23) Šiame modulyje „perkančioji organizacija“ – tai „posistemį perkančioji organizacija kaip apibrėžta direktyvoje arba Bendrijoje įsisteigęs jos įgaliotasis atstovas“.
(24) Bandymų rezultatus galima pateikti pradėjus taikymą arba vėliau.
(25) Europos specifikacijos apibrėžtis yra pateikta Direktyvose 96/48/EB bei 01/16/EB ir greitųjų geležinkelių TSS taikymo gairėse.
(26) Jei tai geležinkelių riedmenų TSS, notifikuotoji įstaiga atitinkamame TSS skyriuje nurodytomis sąlygomis gali dalyvauti baigiamajame geležinkelių riedmenų arba motorinio vagono ir keleivinio(-ių) vagono(-ų) grupės eksploatavimo bandyme.
(27) Šis modulis galėtų būti taikomas ateityje, kai bus atnaujintos Direktyvoje 96/48/EB dėl greitųjų geležinkelių nurodytos TSS.
(28) Esminiai reikalavimai yra nustatyti techninių parametrų, sąsajų ir eksploatavimo reikalavimuose, pateiktuose TSS 4 skyriuje.
(29) Šiame modulyje „perkančioji organizacija“ – tai „posistemį perkančioji organizacija kaip apibrėžta direktyvoje arba Bendrijoje įsisteigęs jos įgaliotasis atstovas“.
(30) Europos specifikacijos apibrėžtis yra pateikta Direktyvose 96/48/EB bei 01/16/EB ir greitųjų geležinkelių TSS taikymo gairėse.
(31) Sąlygos, kuriomis galima remtis ankstesniais tikrinimais ir bandymais, turi būti panašios į sąlygas, kurių notifikuotoji įstaiga laikosi sudarydama sutartis dėl šios veiklos atlikimo (žr. Mėlynojo naujojo požiūrio vadovo 6.5 punktą); visų pirma notifikuotajai įstaigai leidžiama į šiuos tinkamus įrodymus atsižvelgti tik tada, jeigu šios institucijos laikosi tų pačių nepriklausomumo ir kompetencijos kriterijų kaip ir notifikuotosios įstaigos.
F PRIEDAS
ATITIKTIES VERTINIMO PROCEDŪRA
Techninės priežiūros priemonių vertinimas
1. |
Šia atitikties vertinimo procedūra aprašoma procedūros dalis, kuria valstybės narės įgaliota įstaiga tikrina ir patvirtina, kad techninės priežiūros priemonės – būdingosios numatomos techninės priežiūros priemonės – atitinka atitinkamos TSS nuostatas, ir užtikrina, kad eksploatuojant posistemį yra laikomasi pagrindinių parametrų ir esminių reikalavimų. |
2. |
Perkančioji organizacija (arba Bendrijoje įsisteigęs jos įgaliotasis atstovas), kuri siūlo techninės priežiūros priemones, valstybės narės patvirtintai įstaigai turi pateikti paraišką atlikti techninės priežiūros priemonių vertinimą. Paraiškoje pateikiama:
Techninė priežiūros priemonių dokumentų kopija turi būti galutinė pareiškėjo patvirtinta versija. Valstybės narės patvirtinta įstaiga gali prašyti papildomų kopijų, jeigu to reikia vertinimui atlikti. |
3. |
Techninės priežiūros priemonių dokumentai turi būti sudaryti bent iš šių dalių:
|
4. |
Pagal techninius dokumentus turi būti įmanoma įvertinti, ar techninės priežiūros priemonės atitinka TSS nuostatas. Tuose dokumentuose, jeigu tai svarbu minėtam vertinimui, turi būti pateikta informacija apie atskirus techninės priežiūros priemonių rengimo etapus. Techniniuose dokumentuose, kuriais pagrindžiamos techninės priežiūros priemonės, turi būti pateikta:
|
5. |
Valstybės narės įgaliota įstaiga turi:
|
6. |
Jeigu techninės priežiūros priemonės atitinka TSS nuostatas, valstybės narės įgaliota įstaiga pareiškėjui pateikia techninės priežiūros priemonių tyrimo ataskaitą. Ataskaitoje nurodomas perkančiosios organizacijos pavadinimas ir adresas, tyrimo išvados, jo galiojimo sąlygos, nuoroda į tvarkomą posistemį ir techninės priežiūros priemonėms identifikuoti būtini duomenys. Svarbios techninių dokumentų sudedamosios dalys, įskaitant techninės priežiūros priemonių ir jų įgyvendinimo sąlygų aprašymą, turi būti pridėtos prie ataskaitos, kurios kopija lieka valstybės narės įgaliotoje įstaigoje. Jeigu perkančiajai organizacijai atsisakoma pateikti techninės priežiūros priemonių tyrimo ataskaitą, valstybės narės įgaliota įstaiga turi nurodyti išsamias tokio atsisakymo priežastis. Turi būti numatyta skundų pateikimo tvarka. |
(1) Tam būtina, kad techninės priežiūros priemonėmis būtų nustatyta, pavyzdžiui:
— |
įgyvendinimo procedūros ir nurodymai; |
— |
mokymo arba kvalifikacijos reikmės; |
— |
patikrinimai, patvirtinimas, priežiūra, patikros, bandymai, įrašai ir posistemio priėmimo kriterijai, taikytini per skirtingus techninės priežiūros darbų etapus; |
— |
konkrečių techninės priežiūros veiksmų arba bandymų priemonių arba pagalbinių priemonių naudojimo sąlygos. |
G PRIEDAS
NEIŠSPRĘSTI KLAUSIMAI
NEIŠSPRĘSTO KLAUSIMO SVARBA
Pagal svarbą išskiriamos 2 grupės:
1 prioriteto (P1): skubiausiai rengtina dalis
2 prioriteto (P2): ne tiek skubiai rengtina dalis.
Sąsajos
4.3 skirsnis
Vienodo lygio geležinkelio pervažų funkcijos (P1) (bazinė geležinkelių linija 3.0.0). Sąsajos su GTEOV TSS, leidžiamasis darbinių stabdymo parametrų nuokrypių nuo vardinės vertės intervalas (P1) Sąsajos su geležinkelių riedmenų traukos riedmenų ir keleivinių vagonų TSS (P1) Geležinkelių riedmenų mašinisto budrumo įtaiso sąsaja su geležinkelių riedmenų PGJRS (P1)
A priedas
1 rodyklė |
VRS (skirta vienalytėms geležinkelio pervažoms) (P1 susietas su LX) |
16 rodyklė |
Dokumentas patvirtintas padarius nuorodą apie būsimą CEPT patvirtinimą |
28 rodyklė |
Patikimumo ir parengties reikalavimai (P1) |
B32 rodyklė |
Rekomendacijos dėl nuorodų (P1) |
38 rodyklė |
Signalinės lentos (P1) Projektas suderintas, dokumentas turi būti parengtas |
41 rodyklė |
DĮĮ bandymo specifikacija (P1), susijusi su 55 rodykle |
44 rodyklė |
Nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimas FSS (P2) |
47 rodyklė |
Saugos reikalavimai ir Kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemio sąveikos sąveikos saugos analizės reikalavimai (P1) |
48 rodyklė |
PGJRS mobiliosios įrangos bandymo specifikacija (P1) |
50 rodyklė |
„EUROLOOP“ sistemos bandymo specifikacija (P1) |
51 rodyklė |
MMS ergonomikos aspektai (P1) |
53 rodyklė |
ETCS kintamųjų dydžių, kuriuos nustatyto ne UNISIG, vertės – Žinynas – (P1) |
55 rodyklė |
Esminiai duomenų įrašymo įtaiso reikalavimai (P1, visi reikalavimai) |
56 rodyklė |
KM atitikties reikalavimai (P1) |
57 rodyklė |
ERTMS geležinkelių riedmenų įrangos parengiamojo montavimo reikalavimai (P1) |
58 rodyklė |
GTEKS saugaus keitimosi informacija su kitu GTEKS sąsajos reikalavimai (P1) |
59 rodyklė |
ERTMS geležinkelio kelio įrangos parengiamojo montavimo reikalavimai (P1) |
60 rodyklė |
ETCS versijų tvarkymas (P1) |
61 rodyklė |
PGJRS versijų tvarkymas (P1) |
62 rodyklė |
GTEVS saugaus keitimosi informacija su kitu GTEVS sąsajos bandymo aprašas (P1) |
63 rodyklė |
GTEKS saugaus keitimosi informacija su kitu GTEKS sąsaja (P1) |
PGJRS:
PGJRS tinklų tarpusavio sąsajos ir tarptinklinis ryšys (P1)
Sienų kirtimas (P1)
Bendroji paketinė radijo ryšio paslauga (BPRRP) ir Patobulintosios balso iškvietos elementai (PBIE) (P2)
A priedo 1 priedėlis: (P1)
2.1.5 |
Atstumo tarp ašių ir rato skersmens santykis |
3.2.1 |
Erdvė aplink ratus, kurioje neturi būti metalinių dalių |
3.3.1 |
Geležinkelių riedmenų metalinių dalių masė |
3.5.4 |
Papildomi reikalavimai lokomotyvams ir motorinių vagonų keleiviniams traukiniams |
4.1 |
Smėlio barstymo įrangos naudojimas |
4.2.1 |
Stabdžių kompozicinių trinkelių naudojimas |
5.1.1 |
Elektromagnetiniai trukdžiai (traukos srovė) |
5.3.1 |
Elektromagnetiniai trukdžiai (elektros, magnetiniai, elektromagnetiniai laukai) |
A priedo 2 priedėlis: (P1)
ĮAAĮ
B priedo 4 dalis.
1 klasės ETCS su keitimų kontrolės valdymo procedūra (KKVP) susiję neišspręsti klausimai
Kai kurių ETCS kintamųjų dydžių specifikacija (P1)
Papildomos sąsajos
Personalo apsaugos sistemų funkcijos ir sąsajos su signalizavimo sistema (P2).
Sąsaja su paprastojo stabdymo stabdžiais. Ji turės būti išnagrinėta tobulinant geležinkelių riedmenų TSS.
H PRIEDAS
ETCS-NET KORIDORIŲ VISUMA
Tarybos ir EP sprendimo 884/2004/EB II priede nurodyti ETCS-Net paprastųjų geležinkelių ruožai (1)
Geležinkelio maršrutas Berlynas–Verona ir (arba) Milanas–Bolonija–Neapolis–Mesina–Palermas
— |
Halė ir (arba) Leipcigas–Niurnbergas |
— |
Niurnbergas–Miunchenas |
— |
Miunchenas–Kufšteinas |
— |
Kufšteinas–Insbrukas |
— |
Brenerio tunelis, sieną kertantis geležinkelio linijos ruožas |
— |
Verona–Neapolis |
— |
Milanas–Bolonija |
Betuwe geležinkelio linija
Geležinkelio maršrutas Lionas–Triestas–Divača ir (arba) Koperis–Divača–Liubliana–Budapeštas–Ukrainos siena
— |
Lionas–St Jean de Maurienne |
— |
Mont-Cenis tunelis, sieną kertantis geležinkelio linijos ruožas; |
— |
Bussoleno–Turinas |
— |
Turinas–Venecija |
— |
Venecija–Ronchi Sud–Triestas–Divača |
— |
Koper–Divača–Liublijana |
— |
Liublijana–Budapeštas. |
Daugiarūšio transporto maršrutas Portugalija ir (arba) Ispanija–kita Europos dalis
— |
La Korūnija–Portas |
— |
Portas–Valjadolidas |
Geležinkelio linija ir (arba) sausumos kelių maršrutas „Šiaurės trikampis“
Geležinkelių projektai Švedijoje, įskaitant Stokholmo–Malmės, Stokholmo–Šarlotenbergo (Norvegijos siena) ir Kornsjö (Norvegijos siena)–Geteborgo–Malmės maršrutus.
— |
Kerava–Lahti |
— |
Helsinkis–Vainikala (Rusijos siena) |
Prekinio geležinkelio kelio maršrutas Sinesas–Madridas–Paryžius
— |
Naujas didelio pajėgumo geležinkelio maršrutas per Pirėnus; |
— |
Sines–Badajoz |
— |
Algeciras–Bobadilla |
Geležinkelio maršrutas Paryžius–Strasbūras–Štutgartas–Viena–Bratislava
— |
Baudrecourt–Strasbūras–Štutgartas maršrutas Kehl tiltu, t. y. sieną kertantis geležinkelio linijos ruožas |
— |
Štutgartas–Ulmas |
— |
Miunchenas–Zalcburgas, sieną kertantis geležinkelio linijos ruožas; |
— |
Zalcburgas–Viena |
— |
Viena–Bratislava, sieną kertantis geležinkelio linijos ruožas |
Geležinkelio maršrutas Fehmarn Belt
— |
Nustatyta Fehmarn Belt geležinkelio/kelių jungtis |
— |
Privažiuojamasis geležinkelio kelias Danijoje iš Öresund |
— |
Privažiuojamasis geležinkelio kelias Vokietijoje iš Hamburgo |
— |
Geležinkelio kelias Hanoveris–Hamburgas ir (arba) Brėmenas |
Geležinkelio maršrutas Atėnai–Sofija–Budapeštas–Viena–Praha–Niurnbergas ir (arba) Drezdenas
— |
Graikijos ir Bulgarijos siena–Kulata–Sofija–Vidin ir Calafat |
— |
Curtici–Brasov (link Bukarešto ir Konstantos) |
— |
Budapeštas–Viena, sieną kertantis geležinkelio linijos ruožas |
— |
Bøeclav–Praha–Niurnbergas, Niurnbergas–Praha – tai sieną kertantis geležinkelio linijos ruožas. |
— |
Geležinkelio maršrutas Praha–Lincas |
Geležinkelio maršrutas Gdanskas–Varšuva–Brno ir (arba) Bratislava–Viena
— |
Geležinkelis Gdanskas–Varšuva–Katovicai |
— |
Geležinkelis Katovicai–Bøeclav |
— |
Geležinkelis Katovicai–Žilina–Nove Mesto n.V. |
Geležinkelio maršrutas Lionas ir (arba) Genuja–Bazelis–Duisburgas–Roterdamas ir (arba) Antverpenas
— |
Lionas–Mulhouse-Mülheim (2) , Mulhouse-Mülheim kaip tarpvalstybinė atkarpa |
— |
Genuja–Milanas ir (arba) Novara–Šveicarijos siena |
— |
Bazelis–Karlsrūhė |
— |
Frankfurtas (arba Maincas)–Manheimas |
— |
Duisburgas–Emerichas |
— |
Rheidt–Antverpenas „Geležinis Reinas“, sieną kertantis geležinkelio linijos ruožas |
Geležinkelio ir (arba) kelių transporto maršrutas Airija ir (arba) Jungtinė Karalystė ir (arba) Europos žemynas
— |
Felixstowe–Nuneaton |
— |
Crewe–Holyhead |
Geležinkelio maršrutas „Rail Baltica“ Varšuva–Kaunas–Ryga–Talinas–Helsinkis
— |
Varšuva–Kaunas |
— |
Kaunas–Ryga |
— |
Ryga–Talinas |
Geležinkelio maršruto Briuselis–Liuksemburgas–Strasbūras „Eurocaprail“ ruožas
— |
Briuselis–Liuksemburgas–Strasbūras (2012). |
Į Tarybos ir EP sprendimo 884/2004/EB II priedą neįtraukti ETCS–Net paprastųjų geležinkelių ruožai. I rinkinys (3)
Transeuropinio geležinkelių tinklo TEN II koridorius–E20 geležinkelio maršrutu Berlynas–Varšuva (Lenkija)
TEN III koridorius – E30 tarp vakarinės sienos (Zgoželecas) ir Krokuvos (Lenkija)
TINA ir (arba) AGTC dvigubo geležinkelio kelio linija CE-59 – eismo iš šiaurės į pietus kryptimi (iš Skandinavijos į Balkanus, Lenkiją).
Budapeštas–Bukareštas–Konstanca (Visos Europos IV koridoriaus dalis).
Liubliana–Zagrebas ir (arba) Belgradas ir (arba) Baras ir (arba) Skopjė–Salonikai (Visos Europos X koridoriaus dalis).
Į Tarybos ir EP sprendimo 884/2004/EB II priedą neįtraukti ETCS–Net paprastųjų geležinkelių ruožai. II rinkinys
Antverpenas–Athus ir (arba) Betemburgas–Bazelis–Milanas
Halsbergas ir (arba) Miolbis (Švedija)
ETCS Oresund geležinkelio linijoje per Daniją per Storebelt sąsają
Achenas–Horka ir (arba) Frankfurtas prie Oderio (Vokietija)
Vokietija
Kėlis–Zalcburgas
Flensburgas–Kufšteinas
Emerichas–Bazelis, kai kurie ruožai per Vokietiją
Hamburgas–Bad Šandau
Darmstart–Pasau
Prancūzija
Mecas–Dižonas–Lionas–Avinjonas–Perpinjanas (Ispanijos siena)
Havras–Ruanas–Amjenas–Arasas
Paryžius–Turas–Bordo–Daksas
Paryžius–Remis–Mecas (TGV EST)
Paryžius–Makonas–Lionas (TGV Sud–Est)
Kalė–Mecas
Stokholmas–Nilandas–Umija
ETCS-Net greitųjų geležinkelių ruožai (4)
Greitųjų geležinkelių maršrutas Paryžius–Briuselis ir (arba) Briuselis–Kelnas–Amsterdamas–Londonas
— |
Lamanšo tunelis–Londonas |
— |
Briuselis–Lježas–Kelnas |
— |
Briuselis–Roterdamas–Amsterdamas |
Pietvakarių Europos greitųjų geležinkelių maršrutas
— |
Lisabona ir (arba) Porto–Madridas |
— |
Madridas–Barselona |
Kordoba–Sevilija
— |
Barselona–Figueras–Perpignan |
— |
Perpignan–Monpeljė |
— |
Monpeljė–Nîmes |
— |
Madridas–Vitoria–Irún/Hendaye |
— |
Irún/Hendienae–Dax, sieną kertantis geležinkelio linijos ruožas |
— |
Dax–Bordo |
— |
Bordo–Tours |
greitųjų geležinkelių maršrutas į rytus
— |
Paryžius–Baudrecourt |
— |
Mecas–Liuksemburgas |
— |
Sarbriukenas–Manheimas |
Pagrindinė Vakarų pakrantės geležinkelio linija
Greitųjų geležinkelių sąveika Iberijos pusiasalyje
— |
Madridas–Andalūzija |
— |
Šiaurės rytai |
— |
Madridas–Levante ir Viduržemio jūra |
— |
Šiaurės ir (arba) šiaurės rytų koridorius, įskaitant Vigo–Porto |
— |
Ekstremadūra |
(1) Projektų, įtrauktų į šį sąrašą, greitųjų geležinkelių ruožuose ERTMS ir ETCS diegimą reglamentuoja Komisijos sprendimas 2002/731/EB.
(2) Įskaitant greitojo traukinio maršrutą Rhin- Rhône, išskyrus vakarinę atkarpą.
(3) Projektai visiškai arba iš dalies vykdomi valstybėse narėse, kuriose taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1260/1999 ir Reglamentas (EB) Nr. 1264/1999 (Sanglaudos fondas).
(4) Įgyvendinimą reglamentuoja Komisijos sprendimas 2002/731/EB.