27.12.2006

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 374/1

---

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2006/93/EB

2006 m. gruodžio 12 d.

dėl lėktuvų, kuriems taikomi Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos antrosios redakcijos (1988 m.) 16 priedo 1 tomo II dalies 3 skyriaus reikalavimai, naudojimo reglamentavimo

(kodifikuota redakcija)

(Tekstas svarbus EEB)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 80 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

1992 m. kovo 2 d. Tarybos direktyva 92/14/EEB dėl lėktuvų, kuriems taikomi Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos antrosios redakcijos (1988) 16 priedo 1 tomo II dalies 2 skyriaus reikalavimai, naudojimo apribojimo (3) buvo keletą kartų iš esmės keičiama (4). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėta direktyva turėtų būti kodifikuota.

(2)	Triukšmo emisijos standartų taikymas civiliniams ikigarsiniams reaktyviniams lėktuvams turi rimtų pasekmių oro transporto paslaugų teikimui, ypač jei tokie standartai riboja aviakompanijų naudojamų lėktuvų naudojimo trukmę.

(3)

1989 m. gruodžio 4 d. Tarybos direktyva 89/629/EEB dėl civilinių ikigarsinių reaktyvinių lėktuvų triukšmo skleidimo ribojimo (5) nustato lėktuvų, atitinkančių tik Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos antrosios redakcijos (1988) 16 priedo 1 tomo II dalies 2 skyriuje nurodytus standartus, įrašymo į valstybių narių civilinių orlaivių registrus apribojimus. Minėtoje direktyvoje nurodyta, jog tokie registravimo apribojimai yra tik pirmasis etapas.

(4)	Dėl vis labiau perpildytų Bendrijos oro uostų labai svarbu kuo geriau panaudoti esamus įrenginius. Tai bus įmanoma tik tada, jei bus naudojami aplinkos apsaugos požiūriu priimtini lėktuvai.

(5)	Darbas, kurio ėmėsi Bendrija kartu su kitomis tarptautinėmis organizacijomis, rodo, jog taikant priemones, apribojančias lėktuvų, kurie neatitinka 16 priedo 3 skyriaus standartų, naudojimą turi būti laikomasi visų tam tikrų lėktuvų neregistravimo taisyklės, kad būtų saugoma aplinka.

(6)	Tam per numatytą laikotarpį reikėtų nustatyti bendrąsias taisykles, kurios papildytų galiojančias taisykles ir užtikrintų visoje Bendrijoje suderintą požiūrį. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į paskutiniu metu pasireiškusią Europos oro eismo liberalizavimo tendenciją.

(7)	Reikia mažinti lėktuvų keliamą triukšmą atsižvelgiant į aplinkos apsaugos veiksnius, techninį pagrįstumą ir ekonominius padarinius.

(8)	Tikslinga reglamentuoti tų civilinių ikigarsinių reaktyvinių lėktuvų naudojimą, kurie yra valstybių narių registruose ir atitinka 16 priedo 3 skyriaus standartus.

(9)	Valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl bausmių, taikytinų už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimus. Šios bausmės turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

(10)	Ši direktyva neturėtų riboti valstybių narių pareigų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, numatytais I priedo B dalyje,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

1.   Šios direktyvos tikslas yra sureguliuoti civilinių ikigarsinių reaktyvinių lėktuvų naudojimą, kaip nurodyta 2 straipsnyje.

2.   Ši direktyva taikoma lėktuvams, kurių didžiausia kilimo masė yra 34 000 kg arba daugiau ir kurių patvirtintas didžiausias vietų skaičius keleiviams pagal lėktuvo tipą yra didesnis nei devyniolika, neįskaitant įgulai skirtų vietų.

2 straipsnis

1.   Valstybės narės užtikrina, kad visi civiliniai ikigarsiniai reaktyviniai lėktuvai, skraidantys iš jų teritorijoje esančių oro uostų, atitiktų Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos antrosios redakcijos (1988) 1 tomo 16 priedo II dalies 3 skyriuje nurodytus standartus.

2.   1 dalyje nurodytoms teritorijoms nepriklauso užjūrio departamentai, apibrėžti Sutarties 299 straipsnio 2 dalyje.

3 straipsnis

1.   Valstybės narės gali išimties tvarka netaikyti 2 straipsnio istorinės reikšmės lėktuvams.

2.   Kiekviena valstybė narė, taikanti išimtis pagal pirmą dalį, apie tai praneša kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir Komisijai bei nurodo tokio sprendimo pagrindą.

3.   Kiekviena valstybė narė pripažįsta išimtis, kurias kita valstybė narė daro į savo registrus įrašytiems lėktuvams.

4.   Kai kuriais atvejais valstybės narės gali leisti jų teritorijoje esančiuose oro uostuose laikinai naudoti lėktuvus, kurių negalima naudoti pagal kitas šios direktyvos nuostatas. Ši išimtis turėtų būti taikoma tik kai:

a)	lėktuvų skrydžiai yra tokie svarbūs, kad drausti laikinai daryti išimtį būtų nepateisinama;

b)	lėktuvų skrydžiai yra nekomerciniai, susieti su jų modifikavimu, remontu ar technine priežiūra.

4 straipsnis

Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinių teisės aktų nuostatų tekstus.

5 straipsnis

Valstybės narės nustato taisykles dėl bausmių, taikytinas už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimą ir imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad tos taisyklės būtų įgyvendintos. Nustatytos bausmės turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės Komisijai praneša apie šias nuostatas ir nedelsdamos praneša apie bet kokį vėliau padarytą su jomis susijusį pakeitimą.

6 straipsnis

1.   Direktyva 92/14/EEB yra panaikinama, neribojant valstybių narių pareigų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, numatytais I priedo B dalyje.

2.   Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal II priede pateiktą atitikmenų lentelę.

7 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

8 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

---

(1)  OL C 108, 2004 4 30, p. 55.

(2)  2004 m. vasario 10 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 97 E, 2004 4 22, p. 67) ir 2006 m. lapkričio 14 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL L 76, 1992 3 23, p. 21. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 991/2001 (OL L 138, 2001 5 22, p. 12).

(4)  Žr. I priedo A dalį.

(5)  OL L 363, 1989 12 13, p. 27.

---

---

---

27.12.2006

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 374/5

---

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2006/94/EB

2006 m. gruodžio 12 d.

dėl tam tikroms krovinių vežimo keliais rūšims taikomų bendrųjų taisyklių nustatymo

(kodifikuota redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 71 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)	1962 m. liepos 23 d. Pirmoji Tarybos direktyva, nustatanti tam tikras bendrąsias tarptautinio transporto (krovinių vežimo keliais samdos pagrindais ar už atlygį) taisykles (3), buvo keletą kartų iš esmės keičiama (4). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėta direktyva turėtų būti kodifikuota.

(2)	Bendra transporto politika, inter alia, apima bendrąsias taisykles dėl tarptautinio krovinių vežimo keliais į valstybių narių teritorijas arba iš jų arba kertant vienos arba kelių valstybių narių teritoriją taisykles. Šios taisyklės turi prisidėti prie vidaus transporto rinkos sklandaus veikimo.

(3)	Atsižvelgiant į prekybos plėtrą ir prekių judėjimą Bendrijoje, būtina užtikrinti laipsnišką tarptautinio krovinių vežimo keliais plėtrą.

(4)

Tam tikram vežimo rūšių skaičiui netaikomos kvotos ir vežimo leidimų sistema. 1992 m. kovo 26 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 881/92 dėl patekimo į rinką vežant krovinius Bendrijos keliais į valstybės narės teritoriją ar iš jos arba kertant vienos ar kelių valstybių narių teritorijas (5) įdiegtus naujus rinkos organizavimo principus, kai kurioms vežimo rūšims dėl jų specifinio pobūdžio turėtų būti toliau leidžiama netaikyti Bendrijos leidimų ir visų kitų vežimo leidimų sistemos.

(5)	Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių pareigų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo terminais, numatytais II priedo B dalyje,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

1.   Laikydamosi šio straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, valstybės narės liberalizuoja tarptautinio krovinių vežimo keliais savo sąskaita bei samdos pagrindais ar už atlygį I priede išvardytas rūšis, kai vežama į arba iš jų teritorijos arba tranzitu per jų teritoriją.

2.   Vežimo rūšims ir nepakrautų transporto priemonių reisams, atitinkantiems I priede išvardytas vežimo rūšis, nereikalingi nei Bendrijos, nei kiti vežimo leidimai.

2 straipsnis

Ši direktyva neturi įtakos reikalavimams, pagal kuriuos visos valstybės narės leidžia savo piliečiams užsiimti šioje direktyvoje nurodyta veikla.

3 straipsnis

1962 m. liepos 23 d. Pirmoji Tarybos direktyva, nustatanti tam tikrų rūšių krovinių vežimo keliais bendrąsias taisykles, yra panaikinama nepažeidžiant valstybių narių pareigų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo terminais, numatytais II priedo B dalyje.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal III priede pateiktą atitikmenų lentelę.

4 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

5 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

---

(1)  OL C 241,2004 9 28, p. 19.

(2)  2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 104 E, 2004 4 30, p. 545) ir 2006 m. lapkričio 14 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL L 70, 1962 8 6, p. 2005/62. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 881/92 (OL L 95, 1992 4 9, p. 1).

(4)  Žr. II priedo A dalį.

(5)  OL L 95, 1992 4 9, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

---

---

---

---

27.12.2006

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 374/10

---

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2006/95/EB

2006 m. gruodžio 12 d.

dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektrotechniniais gaminiais, skirtais naudoti tam tikrose įtampos ribose, suderinimo

(kodifikuota redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)	1973 m. vasario 19 d. Tarybos direktyva 73/23/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektrotechniniais gaminiais, skirtais naudoti tam tikrose įtampos ribose, suderinimo (3) buvo iš esmės keičiama (4). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėta direktyva turėtų būti kodifikuota.

(2)	Valstybėse narėse galiojančios nuostatos, skirtos užtikrinti elektrotechninių gaminių, naudojamų tam tikrose įtampos ribose, saugą, gali skirtis ir todėl trukdyti prekybai.

(3)	Tam tikrose valstybėse narėse tam tikriems elektrotechniniams gaminiams taikomi saugos teisės aktai, kurie dėl privalomųjų nuostatų įgauna prevencinių bei baudžiamųjų priemonių formą.

(4)	Tam pačiam tikslui pasiekti skirtuose kitų valstybių narių saugos teisės aktuose daroma nuoroda į standartizacijos įstaigų priimtus techninius standartus. Tokia sistema sudaro sąlygas greičiau prisiderinti prie technikos pažangos, nenusižengiant saugos reikalavimams.

(5)	Tam tikros valstybės narės vykdo administracinius standartų tvirtinimo veiksmus. Toks tvirtinimas nedaro jokio poveikio techniniam standartų turiniui ir neriboja jų taikymo sąlygų. Dėl to toks tvirtinimas negali, Bendrijos požiūriu, pakeisti suderintų ir paskelbtų standartų poveikio.

(6)

Elektrotechniniai gaminiai, atitinkantys tam tikrus visose valstybėse narėse pripažįstamus saugos reikalavimus, turėtų laisvai judėti Bendrijoje. Nepažeidžiant kitų atitikties įrodymo formų, atitiktis minėtiems reikalavimams galėtų būti įrodyta darant nuorodą į suderintuosius standartus, kuriuose yra nurodytos atitikties sąlygos. Šiuos suderintuosius standartus reikėtų tvirtinti bendru susitarimu visų valstybių narių įstaigų, apie kurias kiekviena valstybė narė turi pranešti kitoms valstybėms narėms ir Komisijai, ir kiek galima plačiau paskelbti. Toks suderinimas turėtų panaikinti nepatogumus, kurie prekiaujant kyla dėl nacionalinių standartų skirtumų.

(7)

Nepažeidžiant kitų atitikties įrodymo formų, įsitikinti, ar elektrotechninis gaminys atitinka suderintuosius standartus, galima pagal kompetentingų organizacijų suteiktus ženklus arba išduotus sertifikatus, o jei tokių kompetentingų organizacijų nėra – pagal gamintojo atitikties deklaraciją. Siekdamos palengvinti prekybos kliūčių pašalinimą, valstybės narės turėtų pripažinti tokius ženklus, sertifikatus ar deklaracijas, kaip įrodymo elementus. Dėl to minėtus ženklus arba sertifikatus reikėtų skelbti, o pirmiausia – skelbti juos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(8)

Elektrotechniniai gaminiai, kuriems dar nėra parengti suderintieji standartai, galėtų laisvai judėti, jei kaip pereinamojo laikotarpio priemonė būtų taikomi saugos reikalavimai arba standartai, kuriuos jau priėmė kitos tarptautinės įstaigos arba viena iš suderintuosius standartus rengiančių įstaigų.

(9)	Įmanoma, kad elektrotechniniai gaminiai gali būti pateikti į laisvą apyvartą net jei jie neatitinka saugos reikalavimų, todėl reikėtų nustatyti atitinkamus reikalavimus šiam pavojui sumažinti.

(10)	Tarybos sprendimas 93/465/EEB (5) nustato atitikties įvertinimo procedūrų įvairių fazių modulius, kuriuos ketinama naudoti techninio suderinimo direktyvose.

(11)	Procedūrų pasirinkimas neturėtų sumažinti Bendrijoje nustatyto elektrotechninių gaminių saugos lygio.

(12)	Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais, numatytais V priedo B dalyje,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Šioje direktyvoje „elektrotechninis gaminys“ – bet koks gaminys, skirtas naudoti esant kintamos srovės įtampai nuo 50 V iki 1 000 V ir nuolatinės srovės įtampai – nuo 75 V iki 1 500 V, išskyrus II priede išvardytus elektrotechninius gaminius ir reiškinius.

2 straipsnis

1.   Valstybės narės privalo imtis visų reikiamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad į rinką būtų pateikiami tik tie elektrotechniniai gaminiai, kurie, būdami sukonstruoti pagal Bendrijoje taikomą gerą saugos reikalavimų inžinerinę praktiką, tinkamai įrengti, prižiūrimi bei naudojami pagal paskirtį, kuriai pagaminti, nekelia pavojaus žmonių, naminių gyvūnų saugumui arba turtui.

2.   Pagrindiniai šio straipsnio 1 dalyje nurodytų saugos reikalavimų elementai yra išvardyti I priede.

3 straipsnis

Valstybės narės privalo imtis visų reikiamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad tokiems elektrotechniniams gaminiams, kurie atitinka 2 straipsnio nuostatas, jei laikomasi 5, 6, 7 ar 8 straipsniuose nustatytų sąlygų, nebūtų trukdoma laisvai judėti Bendrijoje dėl saugos motyvų .

4 straipsnis

Valstybės narės privalo užtikrinti, kad elektros tiekimo įstaigos, prijungdamos elektrotechninius gaminius prie tinklo arba tiekdamos šių įrenginių vartotojams elektrą, netaikytų griežtesnių saugos reikalavimų nei nustatyti 2 straipsnyje.

5 straipsnis

Valstybės narės privalo imtis visų reikiamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad elektrotechniniai gaminiai, atitinkantys suderintųjų standartų saugos reikalavimus, pateikimo į rinką ir laisvo judėjimo tikslais, kaip yra atitinkamai nurodyta 2 ir 3 straipsniuose, valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų būtų laikomi atitinkančiais 2 straipsnio nuostatas.

Standartai laikomi suderintaisiais, kai jie yra parengti įstaigų, apie kurias valstybės narės pranešė pagal 11 straipsnio pirmos pastraipos a punktą, bendru susitarimu ir paskelbti laikantis nacionalinių procedūrų. Standartai turi būti nuolat atnaujinami atsižvelgiant į technologijų pažangą bei geros inžinerinės praktikos plėtrą saugos srityje.

Siekiant paskleisti informaciją, suderintųjų standartų ir jų žymenų sąrašas turi būti skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

6 straipsnis

1.   Kai 5 straipsnyje nurodyti suderintieji standartai dar nėra parengti ir paskelbti, valstybės narės privalo imtis visų reikiamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad elektrotechniniai gaminiai, atitinkantys Tarptautinės elektrotechninių gaminių patvirtinimo taisyklių komisijos (CEE) ar Tarptautinės elektrotechnikos komisijos (IEC) saugos reikalavimus, kurie buvo paskelbti 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, pateikimo į rinką ir laisvo judėjimo tikslais, kaip yra atitinkamai nurodyta 2 ir 3 straipsniuose, valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų taip pat būtų laikomi atitinkančiais 2 straipsnio nuostatas.

2.   Komisija turi pranešti valstybėms narėms apie 1 dalyje nurodytus saugos reikalavimus įsigaliojus šiai direktyvai, o po to – juos skelbiant ir paskelbus. Komisija, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, privalo nurodyti šiuos reikalavimus, ypač tuos variantus, kuriuos ji rekomenduoja skelbti.

3.   Per tris mėnesius valstybės narės privalo pranešti Komisijai pastabas dėl paskelbtų reikalavimų, pateikdamos saugos priežastis, dėl kurių šie reikalavimai neturėtų būti pripažinti.

Siekiant paskleisti informaciją, tie saugos reikalavimai, dėl kurių nekilo prieštaravimų, turi būti skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

7 straipsnis

Kai suderintųjų standartų, nurodytų 5 straipsnyje, ar saugos reikalavimų, paskelbtų pagal 6 straipsnį, dar nėra, valstybės narės privalo imtis visų tinkamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad elektrotechniniai gaminiai, pagaminti pagal gamintojo valstybėje narėje galiojančių standartų saugos reikalavimus, užtikrinančius saugos lygį, lygiavertį reikalaujamam jos teritorijoje, pateikimo į rinką ir laisvo judėjimo tikslais, kaip yra atitinkamai nurodyta 2 ir 3 straipsniuose, valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų taip pat būtų laikomi atitinkančiais 2 straipsnio nuostatas.

8 straipsnis

1.   Prieš pateikiant elektrotechninius gaminius į rinką, jie paženklinami 10 straipsnyje numatytu CE ženklu, liudijančiu apie jų atitiktį šios direktyvos nuostatoms, įskaitant IV priede nurodytą atitikties įvertinimo procedūrą.

2.   Kilus abejonei, gamintojas ar importuotojas gali pateikti įstaigos, apie kurią buvo pranešta pagal 11 straipsnio pirmos pastraipos b punktą, parengtą ataskaitą apie elektrotechninio gaminio atitiktį 2 straipsnio nuostatoms.

3.   Ten, kur dėl kitų aspektų elektrotechniniams gaminiams yra taikomos kitos Direktyvos, taip pat reikalaujančios paženklinti CE ženklu, pastarasis rodo, kad šie gaminiai atitinka ir tų kitų direktyvų nuostatas.

Tačiau kada viena ar daugiau šių direktyvų leidžia gamintojui pereinamuoju laikotarpiu pasirinkti taikytinas priemones, CE ženklas rodo atitiktį tik tų direktyvų nuostatoms, kurias taiko gamintojas. Šiuo atveju direktyvų reikalaujamuose dokumentuose, pranešimuose ar instrukcijose, pateikiamuose su elektrotechniniais gaminiais, privalo būti nurodytos direktyvų detalės, paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

9 straipsnis

1.   Jei valstybė narė dėl saugos motyvų draudžia pateikti į rinką kokį nors elektrotechninį gaminį arba trukdo jam laisvai judėti, ji privalo apie tai nedelsdama pranešti kitoms suinteresuotoms valstybėms narėms ir Komisijai, pagrįsdama tokį sprendimą bei konkrečiai nurodydama:

a)	ar tai, kad elektrotechninis gaminys neatitinka 2 straipsnio nuostatų, priskiriama 5 straipsnyje nurodytų suderintųjų standartų, 6 straipsnyje nurodytų reikalavimų ar 7 straipsnyje nurodytų standartų netikslumams;

b)	ar elektrotechninio gaminio neatitikimas 2 straipsniui priskiriamas klaidingam šių standartų arba paskelbtų reikalavimų taikymui, ar tame straipsnyje nurodytos geros inžinerinės praktikos nesilaikymui.

2.   Jei kitos valstybės narės prieštarauja šio straipsnio 1 dalyje nurodytam sprendimui, Komisija turi nedelsdama pasitarti su suinteresuotomis valstybėmis narėmis.

3.   Jei per tris mėnesius nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo dienos nesusitariama, Komisija privalo gauti nuomonę vienos iš įstaigų, apie kurią buvo pranešta pagal 11 straipsnio pirmos pastraipos b punktą, kurios įregistruota buveinė yra nesuinteresuotų valstybių narių teritorijoje ir kuri nedalyvavo 8 straipsnyje nurodytoje procedūroje. Nuomonėje turi būti nurodyta, kokia apimtimi neįvykdytos 2 straipsnio nuostatos.

4.   Komisija privalo pranešti 3 dalyje nurodytos įstaigos nuomonę visoms valstybėms narėms, kurios gali per vieną mėnesį pateikti Komisijai savo pastabas. Tuo pat metu Komisija turi atsižvelgti į visas suinteresuotų šalių pastabas apie tą nuomonę.

5.   Atsižvelgusi į šias pastabas, Komisija, jei reikia, suformuluoja atitinkamas rekomendacijas ar nuomonę.

10 straipsnis

1.   Bendrijoje įsisteigęs gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas III priede nurodytu CE ženklu paženklina elektrotechninius gaminius, o jei tai neįmanoma – pakuotę, instrukciją ar garantijos liudijimą – tokiu būdu, kad jis būtų matomas, lengvai įskaitomas ir neištrinamas.

2.   Draudžiami bet kokie elektrotechninių gaminių ženklinimai, galintys suklaidinti trečiąsias šalis dėl CE ženklo prasmės ir formos. Tačiau elektrotechniniai gaminiai, jų pakuotė, instrukcija ar garantijos liudijimas gali būti ženklinami bet kokiomis kitomis žymomis, jei tai nekliudo matyti ir įskaityti CE ženklą.

3.   Nepažeidžiant 9 straipsnio nuostatų:

a)	jei valstybė narė nustato, kad CE ženklas yra naudojamas neteisingai, Bendrijoje įsisteigęs gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas yra įpareigotas užtikrinti, kad elektrotechniniai gaminiai atitiktų CE ženklinimo reikalavimus, ir nutraukti pažeidimą pagal šios valstybės narės nustatytas sąlygas;

b)	toliau nesilaikant reikalavimų valstybė narė imasi visų atitinkamų priemonių siekdama apriboti ar uždrausti pateikti šiuos elektrotechninius gaminius rinkai arba užtikrinti, kad jie būtų pašalinti iš rinkos pagal 9 straipsnį .

11 straipsnis

Kiekviena valstybė narė privalo pranešti kitoms valstybėms narėms ir Komisijai apie:

a)	5 straipsnio antroje pastraipoje nurodytas įstaigas;

b)	įstaigas, kurios gali parengti ataskaitą pagal 8 straipsnio 2 dalį arba pateikti nuomonę pagal 9 straipsnį;

c)	5 straipsnio antroje pastraipoje nurodytą paskelbimo nuorodą .

Kiekviena valstybė narė privalo pranešti kitoms valstybėms narėms ir Komisijai apie visus aukščiau paminėtų nuostatų pakeitimus.

12 straipsnis

Ši direktyva netaikoma elektrotechniniams gaminiams, skirtiems eksportuoti į trečiąsias šalis.

13 straipsnis

Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

14 straipsnis

Direktyva 73/23/EEB yra panaikinama nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais, numatytais V priedo B dalyje.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir turėtų būti skaitomos pagal VI priede pateiktą atitikmenų lentelę.

15 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

16 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

---

(1)  OL C 10, 2004 1 14, p. 6.

(2)  OL C 2003 m. spalio 21 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 82 E 2004 4 1, p. 68) ir 2006 m. lapkričio 14 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL L 77, 1973 3 26, p. 29. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 93/68/EEB (OL L 220, 1993 8 30, p. 1).

(4)  Žr. V priedo A dalį.

(5)  1993 m. liepos 22 d. Tarybos sprendimas 93/465/EEB dėl modulių, taikomų įvairiuose atitikties įvertinimo procedūrų etapuose, ir atitikties ženklo „CE“ žymėjimo ir naudojimo taisyklių, skirtų naudoti techninio derinimo direktyvose (OL L 220, 1993 8 30, p. 23).

---

---

---

---

---

---

---