5.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 317/1

(1)

Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1470/2001 (2) po tyrimo nustatė galutinius 0–66,1 % dydžio antidempingo muitus importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) kilmės integruotoms elektroninėms fluorescentinėms lempoms (toliau – CFL-i). Prieš tai Komisija Reglamentu (EB) Nr. 255/2001 (3) nustatė laikinuosius antidempingo muitus.

(2)

Taryba Reglamentu (EB) Nr. 866/2005 (4) išplėtė galiojančių antidempingo priemonių taikymą ir iš Vietnamo Socialistinės Respublikos, Pakistano Islamo Respublikos ar Filipinų Respublikos vežamoms CFL-i, nepaisant to, ar deklaruojama kilmės šalis yra Vietnamo Socialistinė Respublika, Pakistano Islamo Respublika ar Filipinų Respublika, ar ne. Antidempingo priemonės išplėstos po tyrimo dėl priemonių apėjimo, atlikto pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį.

(3)

Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1322/2006 (5) pakeitė galiojančias antidempingo priemones. Šis pakeitimas padarytas po tarpinės peržiūros, tiriant produkto apibrėžtį. Tyrimo rezultatas ir iš dalies keičiančio reglamento tikslas buvo tai, kad nuolatinės srovės lempos (toliau – DC-CFL-i) neturėtų būti įtrauktos į priemonių taikymo sritį. Atitinkamai antidempingo priemonės būtų taikomos tik kintamosios srovės lempoms (įskaitant elektronines kompaktines fluorescentines išlydžio lempas, veikiančias esant tiek kintamajai, tiek nuolatinei srovei) (toliau – AC-CFL-i).

(4)

Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1205/2007 (6) pratęsė galiojančių antidempingo priemonių taikymą. Pratęsimas nustatytas po priemonių galiojimo termino peržiūros, atliktos pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(5)

Tyrimas inicijuotas Komisijai pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį gavus prašymą atlikti peržiūrą. Prašymą pateikė Bendrijos apšvietimo pramonės įmonių, gaminančių integruotas kompaktines fluorescentines lempas (2 CFL-i), federacija (toliau – pareiškėjas).

(6)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių peržiūros inicijavimą, 2006 m. rugsėjo 8 d. Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį inicijavo tyrimą (7). Atliekant tarpinę peržiūrą nagrinėjamas tik vieno eksportuojančio gamintojo, Lisheng Electronic & Lighting (Xiamen), dempingo lygis.

(7)

Komisija apie peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė pareiškėjui ir eksportuojančiam KLR gamintojui bei eksportuojančios šalies vyriausybės atstovams.

(8)

Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti.

(9)

Siekdama gauti informacijos, kurią ji laikė būtina atliekant tyrimą, Komisija susijusiam eksportuojančiam gamintojui nusiuntė klausimynus. Eksportuojantis gamintojas bendradarbiavo, pateikdamas klausimynų atsakymus, o vėliau buvo surengti tikrinamieji vizitai eksportuojančio gamintojo ir kitų, su šiuo eksportuojančiu gamintoju susijusių šalių patalpose:

susijusios KLR bendrovės:

susijusių Honkongo bendrovių:

susijusio Bendrijos importuotojo:

(10)

Atliekant vieno eksportuojančio gamintojo, Lisheng Electronic & Lighting (Xiamen) Co. Ltd, dempingo lygio tyrimą per tarpinę peržiūrą nagrinėtas laikotarpis nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2006 m. birželio 30 d.

(11)

Nagrinėjamasis produktas yra tas pats produktas, kaip apibrėžta iš dalies keičiančiame reglamente, t. y. Kinijos Liaudies Respublikos kilmės elektroninės kompaktinės fluorescentinės išlydžio lempos, veikiančios esant kintamajai srovei (įskaitant elektronines kompaktines fluorescentines išlydžio lempas, veikiančias esant tiek kintamajai, tiek nuolatinei srovei), su vienu ar keliais stikliniais vamzdeliais, kuriose visi apšvietimo elementai ir elektroninės sudedamosios dalys yra pritvirtintos prie lempos pagrindo arba integruotos į lempos pagrindą (toliau – nagrinėjamasis produktas), šiuo metu klasifikuojamas KN kodu ex 8539 31 90.

(12)

Kaip ir pirminiame tyrime, buvo nustatyta, kad KLR gaminamų bei vidaus rinkoje parduodamų CFL-i ir iš KLR eksportuojamų CFL-i pagrindinės fizinės ir techninės savybės ir naudojimas yra tie patys. Atsižvelgiant į tai bei remiantis pratęsimą nustatančiame reglamente pateiktomis išvadomis, šie produktai yra panašūs, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(13)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą, atliekant antidempingo tyrimus dėl KLR kilmės importuojamų produktų, tuomet, kai eksportuojantys gamintojai gali įrodyti, kad laikosi minėto reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytų kriterijų, t. y., kad gaminant ir parduodant panašų produktą vyrauja rinkos ekonomikos sąlygos, normalioji vertė turi būti nustatoma atsižvelgiant į minėto straipsnio 1–6 dalis.

(14)

Nors per pirminį tyrimą Kinijos eksportuojančiam gamintojui buvo suteiktas rinkos ekonomikos režimas, per tarpinę peržiūrą reikėjo įvertinti, ar dar laikomasi atitinkamų RER kriterijų. Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą Kinijos eksportuojantis gamintojas ir su juo susijusi bendrovė Megaman Electrical & Lighting Ltd (Xiamen) atsiuntė užpildytą prašymą taikyti RER.

(15)

Informavimo tikslais toliau pateikiama trumpa RER kriterijų apžvalga:

(16)

Kaip buvo nurodyta, Komisija rinko ir tikrino eksportuojančio gamintojo ir su juo susijusios bendrovės Megaman Electrical & Lighting Ltd patalpose visą informaciją, pateiktą prašymuose taikyti RER ir kuri, jos manymu, buvo būtina. Atliekant tyrimą nustatyta, kad Kinijos eksportuojantis gamintojas atitiko visas RER suteikimo sąlygas.

(17)

Siekiant nustatyti normaliąją vertę, iš pradžių tikrinta, ar bendrą eksportuojančio gamintojo pardavimą vidaus rinkoje galima laikyti tipišku pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį, t. y. ar jis sudarė ne mažiau kaip 5 % bendro į Bendriją eksportuoto nagrinėjamojo produkto parduoto kiekio.

(18)

Atsižvelgiant į šiuos reikalavimus, atliekant tyrimą nustatyta, kad eksportuojančio gamintojo vidaus pardavimas negali būti laikomas tipišku, ir dėl to normalioji vertė turėjo būti apskaičiuota remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalimi, t. y. nustatyta pagal gamybos sąnaudas eksportuojančioje šalyje, pridėjus pagrįstas produkto pardavimo, bendrąsias ir administracines (toliau – PBA) išlaidas bei pelną.

(19)

Normalioji vertė buvo atitinkamai nustatyta remiantis eksportuojančio gamintojo duomenimis apie vidaus vartojimui skirtos produkcijos gamybos sąnaudas.

(20)

PBA išlaidų bei pelno sumos, priešingai, nebuvo galima nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies pirmąjį sakinį, remiantis faktiniais duomenimis apie nagrinėjamojo produkto gamybą ir pardavimą įprastomis prekybos sąlygomis.

(21)

Buvo nagrinėjama, ar PBA išlaidos bei pelnas galėtų būti nustatyti vadovaujantis 2 straipsnio 6 dalies a ir b punktais. Tačiau per šią peržiūrą joks kitas eksportuotojas nebuvo tirtas, todėl nebuvo galima taikyti 2 straipsnio 6 dalies a punkto metodo, t. y. remtis kitų eksportuotojų faktiniu svertiniu sąnaudų vidurkiu. Be to, 2 straipsnio 6 dalies b punkto metodas nebuvo tinkamas, nes vidaus rinkoje nebuvo parduodami tos pačios kategorijos produktai.

(22)

Dėl to Komisija svertinį vidurkį apskaičiavo remdamasi dviejų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų, įprastomis prekybos sąlygomis vykdžiusių pardavimą vidaus rinkoje, PBA išlaidomis bei pelno norma panašioje šalyje per priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį. Šiems bendradarbiaujantiems Pietų Korėjos eksportuojantiems gamintojams nustatytos PBA išlaidos ir pelno vidurkio normos buvo pridėtos prie tiriamo eksportuojančio gamintojo patirtų gamybos sąnaudų, susijusių su eksportuotų rūšių produktu, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalyje.

(23)

Eksportuojantis gamintojas į Bendriją eksportavo tiek tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams, tiek per susijusius importuotojus trečiojoje šalyje ir Bendrijoje. Visais atvejais, kai nagrinėjamasis produktas buvo eksportuotas nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje, eksporto kaina nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, t. y. remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis eksporto kainomis.

(24)

Tais atvejais, kai buvo parduodama per susijusį importuotoją arba prekiautoją, eksporto kaina buvo apskaičiuota remiantis to susijusio importuotojo perpardavimo nepriklausomiems pirkėjams kainomis. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį pakoreguotos visos išlaidos, patirtos nuo įvežimo iki perpardavimo, įskaitant PBA išlaidas bei pagrįstą pelno dydį. Atitinkamas pelno dydis buvo nustatytas remiantis Bendrijos rinkoje veikiančių nesusijusių bendradarbiaujančių prekiautojų (importuotojų) pateikta informacija.

(25)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, koreguojant buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį. Prireikus ir pateisinamais atvejais buvo atsižvelgta į tyrime dalyvavusio eksportuojančio gamintojo transporto, jūrų frachto ir draudimo, tvarkymo, krovimo ir papildomų sąnaudų, pakavimo, kreditų, laidavimo ir garantijų sąnaudų bei komisinių skirtumus.

(26)

Eksportuojantis gamintojas tvirtina, kad, nustatant kredito išlaidas, vietoj kredito normos turėtų būti naudojama indėlių palūkanų norma, remdamasis tuo, kad pakankamai likvidžios bendrovės kredito išlaidos yra lygios jos banko indėlių sąskaitoje už palūkanas negautam pelnui.

(27)

Remiantis Komisijos institucijų nuosekliai taikoma praktika, nustatyta, kad kredito išlaidos reiškia ne faktines išlaidas, o alternatyviąsias sąnaudas, todėl jų apskaičiavimas neturėtų būti grindžiamas indėlių palūkanų norma.

(28)

Šiomis aplinkybėmis pažymima, kad palūkanos, kurias pirkėjai turėtų mokėti vėluodami atlikti mokėjimus, reiškia, jog tokias palūkanas bendrovė nustatė remdamasi ne indėlių palūkanų normomis, o kredito normomis.

(29)

Kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse, kiekvieno į Bendriją eksportuotos rūšies nagrinėjamojo produkto svertinės vidutinės normaliosios vertės buvo lyginamos su kiekvienos atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto svertine vidutine eksporto kaina. Atlikus šį palyginimą, nustatyta, kad PTL į Bendriją eksportavusio eksportuojančio gamintojo dempingo skirtumas yra mažesnis nei de minimis.

(30)

Vadovaujantis tuo daroma išvada, kad su dempingu susijusios aplinkybės, kuriomis remiantis bendrovei per pirminį tyrimą nustatytos priemonės, nepasikeitė. Todėl dalinė tarpinė peržiūra pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį turėtų būti baigta.

(31)

Remiantis minėtomis aplinkybėmis, dalinė tarpinė Lisheng Electronic & Lighting (Xiamen) Co. Ltd taikomų priemonių peržiūra turėtų būti baigta nedarant jokių Reglamento (EB) Nr. 1205/2007 pakeitimų.

(32)

Suinteresuotosioms šalims buvo praneša apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi Komisija pasiūlė baigti šį tyrimą. Po to buvo išnagrinėtos pateiktos nuomonės, tačiau jos nebuvo tokio pobūdžio, kad būtų galima keisti minėtas išvadas,

5.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 317/5

(1)

2006 m. rugsėjo 6 d. Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) paskelbė apie antidempingo tyrimo dėl į Bendriją importuojamo Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR), Kazachstano ir Ukrainos (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės silikomangano (įskaitant ferosilikomanganą) (SiMn) inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Tyrimas inicijuotas po to, kai 2006 m. liepos 24 d. Europos geležies lydinių pramonės ryšių palaikymo komitetas (toliau – EUROALLIAGES arba skundo pateikėjas) gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau kaip 50 %) viso silikomangano Bendrijoje (toliau – skundą pateikę gamintojai), vardu pateikė skundą. Skunde buvo pateikti nagrinėjamųjų šalių kilmės silikomangano dempingo ir dėl to patirtos materialinės žalos prima facie įrodymai, kurių pakako pagrįsti procedūros inicijavimą.

(3)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad Komisija turėjo inicijuoti tokį tyrimą ir dėl Indijos kilmės importo. Tačiau inicijuodama šį tyrimą Komisija neturėjo pakankamų įrodymų dėl žalingo dempingo, kurių būtų pakakę pagrįsti tyrimo dėl Indijos kilmės importo inicijavimą pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalį.

(4)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė skundo pateikėjui, skundą pateikusiems gamintojams ir kitiems žinomiems Bendrijos gamintojams, nagrinėjamųjų šalių eksportuojantiems gamintojams, importuotojams ir (arba) prekybininkams ir jų asociacijoms, žinomiems susijusiems tiekėjams ir naudotojams bei eksportuojančių nagrinėjamųjų šalių atstovams. Suinteresuotosioms šalims buvo sudaryta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti. Visoms suinteresuotosioms šalims, kurios to prašė ir įrodė, kad yra svarbių priežasčių jas išklausyti, tokia galimybė buvo suteikta.

(5)

Kad eksportuojantys KLR ir Kazachstano gamintojai, kurie to pageidauja, galėtų pateikti prašymus dėl rinkos ekonomikos režimo (toliau – RER) arba individualaus režimo (toliau – IR) taikymo, Komisija išsiuntė prašymų formas žinomiems susijusiems eksportuojantiems gamintojams ir KLR bei Kazachstano valdžios institucijoms. Keturios eksportuojančių KLR gamintojų grupės ir vienas eksportuojantis Kazachstano gamintojas prašė taikyti RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį arba IR, jeigu atlikus tyrimą būtų nustatyta, kad jie neatitinka RER sąlygų.

(6)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį eksportuojančių KLR gamintojų ir importuotojų į Bendriją skaičių, pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį pranešime apie inicijavimą buvo numatyta taikyti atranką dempingui ir žalai nustatyti.

(7)

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), visų eksportuojančių KLR ir Kazachstano gamintojų ir Bendrijos importuotojų prašyta Komisijai pranešti apie save ir pateikti, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pagrindinę informaciją apie savo veiklą, susijusią su nagrinėjamuoju produktu, nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2006 m. birželio 30 d.

(8)

Dėl eksportuojančių KLR gamintojų nuspręsta, kad atsižvelgiant į tai, jog tik keturios bendrovių grupės, per TL eksportavusios silikomanganą pardavimui į Bendriją, pareiškė pageidavimą būti įtrauktos į atranką, atranka nebūtina.

(9)

Dėl importuotojų į Europos bendriją: apie save pranešė ir laiku pateikė prašomą informaciją tik du nesusiję importuotojai. Todėl buvo nuspręsta, kad atranka nebūtina.

(10)

Komisija išsiuntė klausimynus visoms žinomoms suinteresuotosioms šalims ir visoms kitoms bendrovėms, kurios apie save pranešė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį. Klausimyno atsakymus pateikė keturi Bendrijos gamintojai, keturios eksportuojančių KLR gamintojų grupės, vienintelis eksportuojantis Kazachstano gamintojas, trys eksportuojantys Ukrainos gamintojai, du nesusiję importuotojai ir devyni nesusiję naudotojai Bendrijoje. Be to, du naudotojai pateikė pastabas, nepateikdami klausimyno atsakymų.

(11)

Tačiau vėliau viena eksportuojančių KLR gamintojų grupė nesutiko, kad būtų vykdomas numatytas RER ir IR prašymuose pateiktos informacijos ir klausimyno atsakymų patikrinimas vietoje. Todėl Komisija susijusioms bendrovėms paaiškino pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalyje nustatytas nebendradarbiavimo pasekmes ir vadovaudamasi 18 straipsnio nuostatomis nusprendė, kad atliekant tyrimą tos bendrovės nebendradarbiavo, ir neatsižvelgė į jų pateiktus duomenis.

(12)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga sprendžiant dėl RER ir (arba) IR taikymo KLR ir Kazachstanui ir darant išvadas dėl nagrinėjamųjų šalių vykdomo dempingo, jo daromos žalos bei Bendrijos interesų. Tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(13)

Kadangi eksportuojantiems KLR ir Kazachstano gamintojams, kuriems negalėtų būti suteiktas RER, reikia nustatyti normaliąją vertę, remiantis panašios šalies duomenimis, šiuo tikslu buvo atliktas patikrinimas toliau nurodyto gamintojo ir su juo susijusios pardavimo bendrovės Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) patalpose:

(14)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2005 m. liepos 1 d.–2006 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2002 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(15)

Nagrinėjamasis produktas yra KLR, Kazachstano ir Ukrainos kilmės silikomanganas (įskaitant ferosilikomanganą) (toliau – nagrinėjamasis produktas), kuris paprastai deklaruojamas KN kodais 7202 30 00 ir ex 8111 00 11.

(16)

Nagrinėjamasis produktas naudojamas plieno pramonėje deoksidavimui ir kaip lydinys. Iš esmės jis gaminamas iš mangano rūdos ir silicio, juos sumaišant ir laikant krosnyje iki lydymosi temperatūros.

(17)

Silikomangano esama įvairių kokybės rūšių, jo sudėtyje gali būti skirtingas kiekis geležies (Fe), mangano (Mn), silicio (Si) ir anglies (C). Atsižvelgiant į anglies kiekį produktas skirstomas į aukštesnės kokybės (jo kaina didesnė) silikomanganą, kurio sudėtyje anglies kiekis yra labai nedidelis, ir normalios kokybės silikomanganą, kurio sudėtyje yra daugiau anglies. Silikomanganas parduodamas skirtingo dydžio miltelių, granulių ir gabalėlių pavidalu. Nors esama skirtumų, įvairios kokybės ir dydžio silikomanganas buvo laikomas vienu produktu, nes pasižymėjo tomis pačiomis pagrindinėmis cheminėmis ir fizinėmis savybėmis bei naudojimo paskirtimi.

(18)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Bendrijos pramonės pagamintas ir Bendrijoje parduodamas silikomanganas, KLR, Kazachstano ir Ukrainos pagamintas ir šalies vidaus rinkose parduodamas silikomanganas ir JAV, kuri galiausiai buvo pasirinkta panašia šalimi, vidaus rinkoje parduodamas silikomanganas bei į Bendriją iš KLR, Kazachstano ir Ukrainos importuojamas silikomanganas iš esmės pasižymi tomis pačiomis cheminėmis ir fizinėmis savybėmis bei naudojamas ta pačia paskirtimi. Todėl šie produktai laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(19)

Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad atliekant tyrimą neturėtų būti nagrinėjamas neapdorotas manganas, kuris paprastai deklaruojamas nurodant KN kodą 8111 00 11. Dėl to patvirtinama, kad nagrinėjamasis produktas yra silikomanganas, kaip nurodyta 15 konstatuojamojoje dalyje, o ne neapdorotas manganas, tačiau į produkto apibrėžtąją sritį patenka ir neapdorotas silikomanganas. Nors silikomanganas paprastai deklaruojamas nurodant KN kodą 7202 30 00, atsižvelgiant į geležies kiekį jį galima deklaruoti ir kaip neapdorotą silikomanganą arba silikomangano miltelius nurodant KN kodą 8111 00 11.

(20)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktu antidempingo tyrimuose dėl KLR ir Kazachstano kilmės importo normalioji vertė nustatoma pagal to paties straipsnio 1–6 dalis tiems eksportuojantiems gamintojams, kurie, kaip buvo nustatyta, atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte išdėstytus kriterijus, t. y. kai jie įrodo, kad panašus produktas gaminamas ir parduodamas esant rinkos ekonomikos sąlygoms. Trumpai ir tik dėl patogumo pateikiami apibendrinti RER kriterijai:

(21)

Keturios eksportuojančių Kinijos gamintojų grupės pradžioje kreipėsi dėl RER taikymo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą ir per nustatytą laikotarpį pateikė užpildytą eksportuojančių gamintojų RER prašymo formą. Tačiau vėliau viena šių grupių nusprendė atliekant tyrimą nebendradarbiauti (kaip minėta 11 konstatuojamojoje dalyje). Taigi buvo svarstomi tik likusių trijų 12 konstatuojamojoje dalyje išvardytų bendradarbiaujančių eksportuojančių Kinijos gamintojų grupių RER prašymai. Visas šias grupes sudarė tiek nagrinėjamojo produkto gamintojai, tiek su gamintojais ir nagrinėjamojo produkto pardavimu susijusios bendrovės. Iš tiesų Komisija vadovaujasi nusistovėjusia praktika ir tikrina, ar susijusių bendrovių grupė, kaip visuma, atitinka RER sąlygas.

(22)

Vienintelis eksportuojantis Kazachstano gamintojas kreipėsi dėl RER taikymo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą ir per nustatytą laikotarpį pateikė užpildytą eksportuojančių gamintojų RER prašymo formą.

(23)

Komisija paprašė bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateikti visą, jos nuomone, reikalingą informaciją, ir lankydamasi šių bendrovių patalpose patikrino visą RER prašyme pateiktą informaciją.

(24)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad nė vienam 12 konstatuojamojoje dalyje išvardytam eksportuojančiam Kinijos gamintojui nebuvo galima suteikti RER, nes nė viena grupė neatitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatyto 1 kriterijaus ir, be to, viena grupė neatitiko 2 kriterijaus, o kita – 3 kriterijaus. Taip pat dėl grupės, kuri neatitiko 1 ir 2 kriterijaus, kilo daug abejonių, kad ji neatitinka ir 3 kriterijaus, be to, ši grupė nepateikė išsamaus su ja susijusių bendrovių, kurios dalyvauja gaminant nagrinėjamąjį produktą ir (arba) yra susijusios su prekyba šiuo produktu, RER prašymo formų ir klausimyno atsakymų rinkinio.

(25)

Nė viena Kinijos bendrovių grupė neįrodė, kad atitinka 1 kriterijų. Nustatyta, kad visų grupių bendrovės iš tiesų buvo valstybinės bendrovės, be to, jos nepateikė pakankamų įrodymų, kurie paneigtų žymų valstybės kišimąsi į valdymo sprendimus. Todėl buvo galima manyti, kad bendrovės buvo akivaizdžiai valstybės kontroliuojamos ir priklausė nuo valstybės kišimosi.

(26)

Viena bendrovių grupė neatitiko 1 kriterijaus, be to, buvo nustatyta, kad ji negalėjo įrodyti, jog nesama iškraipymų, likusių iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos (3 kriterijus), nes viena grupės bendrovė naudojosi tam tikra neatlyginama paskola, kurią gavo iš valstybinės pagrindinės bendrovės.

(27)

Be to, kita bendrovių grupė neatitiko 1 kriterijaus, ir buvo nustatyta, kad ji negalėjo įrodyti, jog nesama iškraipymų, likusių iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos, ir ypač paneigti, kad per tiriamąjį laikotarpį buvo vykdomi natūriniai mainai. Grupė negalėjo įrodyti, kad kelių su ja susijusių patikrintų gamybos įmonių apskaitą nepriklausomi auditoriai tikrino pagal tarptautinius apskaitos standartus, nes pagrindinė bendrovė netaikė patikimų pagrindinių apskaitos principų, o šiam pažeidimui bendrovių auditoriai neprieštaravo.

(28)

Be to, toje pačioje grupėje bent viena bendrovė, kuri, kaip paaiškėjo, buvo susijusi su prekyba nagrinėjamuoju produktu, nepateikė nei RER prašymo formos, nei klausimyno atsakymų, todėl suabejota pateiktos informacijos patikimumu.

(29)

Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė teikti pastabas dėl pirmiau nustatytų faktų. Dvi eksportuojančių Kinijos gamintojų grupės pateikė pastabas, tačiau įrodymų, į kuriuos atsižvelgiant būtų pakeistos išvados dėl RER taikymo, nebuvo.

(30)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, nė viena eksportuojančių Kinijos gamintojų grupė neįrodė, kad atitiktų visus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus, todėl RER joms negalėjo būti suteiktas.

(31)

Vienintelis eksportuojantis Kazachstano gamintojas įrodė, kad atitinka visus penkis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalis c punkte nustatytus kriterijus, todėl jam buvo suteiktas RER. Eksportuojančiam gamintojui ir Bendrijos pramonei (žr. 91 konstatuojamąją dalį) buvo suteikta galimybė pateikti pastabas dėl RER padarytų išvadų. Bendrijos pramonė pateikė pastabas, tačiau įrodymų, į kuriuos atsižvelgiant būtų pakeistos išvados dėl RER taikymo, nebuvo.

(32)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, prireikus, muitas visos šalies mastu nustatomas šalims, kurioms taikomas minėtas straipsnis, išskyrus tuos atvejus, kai bendrovės gali įrodyti, kad jos atitinka visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus.

(33)

Visi eksportuojantys KLR gamintojai, prašę jiems taikyti RER, taip pat kreipėsi ir dėl IR taikymo tuo atveju, jeigu būtų atsisakyta taikyti RER.

(34)

Remiantis turima informacija buvo nustatyta, kad nė viena bendrovių grupė neįrodė, jog bendrai atitiktų visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus IR taikymo reikalavimus. Visų pirma nustatyta, kad bendrovės neatitiko pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies c punkte nustatyto kriterijaus, kad akcijų dauguma turėtų priklausyti privatiems asmenims, nes, kaip paaiškinta 25 konstatuojamojoje dalyje, galiausiai nustatyta, kad visos bendrovės buvo iš esmės valstybinės. Todėl jų prašymai turėjo būti atmesti.

(35)

Nustatydama normaliąją vertę, Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia nustatė, ar kiekvieno eksportuojančio Kazachstano ir Ukrainos gamintojo nagrinėjamojo produkto pardavimas šalies vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams buvo tipiškas, t. y. ar bendras toks parduotas kiekis buvo ne mažesnis kaip 5 % viso nagrinėjamojo produkto eksportui į Bendriją parduoto kiekio.

(36)

Po to Komisija nustatė eksportuojančių gamintojų, kurių pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurios yra tokios pačios arba labai panašios į eksportui į Bendriją parduodamo produkto rūšis.

(37)

Nustatyta, ar kiekvienos rūšies produkto, kurį eksportuojantys gamintojai pardavė vidaus rinkoje ir kurį, kaip nustatyta, galima tiesiogiai palyginti su tokios rūšies produktu, kuris buvo parduodamas eksportui į Bendriją, pardavimas vidaus rinkoje buvo pakankamai tipiškas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Konkrečios rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje laikytas pakankamai tipišku, jei bendras vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams parduoto tos rūšies produkto kiekis per TL sudarė ne mažiau kaip 5 % bendro į Bendriją eksportuoto panašios rūšies produkto parduoto kiekio.

(38)

Po to Komisija nagrinėjo, ar kiekvieno susijusio eksportuojančio Kazachstano ir Ukrainos gamintojo kiekvienos rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje tipišku kiekiu galėjo būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai buvo atliekama nustatant kiekvienos rūšies eksportuojamo produkto pelningo pardavimo per TL vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalį.

(39)

Tų rūšių produktui, kurio kiekis, parduotas vidaus rinkoje didesnėmis už vieneto sąnaudas kainomis, buvo didesnis nei 80 % viso parduoto kiekio, ir kai vidutinė pardavimo kaina buvo lygi svertinėms vidutinėms gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė, kiekvienos rūšies produkto normalioji vertė apskaičiuota kaip svertinė vidutinė viso tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje kaina.

(40)

Jeigu tam tikros rūšies produkto pelningai parduota ne daugiau kaip 80 % viso tos rūšies produkto parduoto kiekio arba jeigu tos rūšies produkto svertinė vidutinė kaina buvo mažesnė už gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo nustatyta remiantis faktine kaina šalies vidaus rinkoje, apskaičiuota kaip svertinis tik tos rūšies produkto pelningo pardavimo vidurkis, jeigu šis pardavimas sudarė ne mažiau kaip 10 % viso tos rūšies produkto pardavimo.

(41)

Jeigu kurios nors rūšies produkto pelningai parduota mažiau kaip 10 % viso tos rūšies produkto parduoto kiekio, laikyta, jog parduotas nepakankamas šios konkrečios rūšies produkto kiekis, kad nustatant normaliąją vertę būtų galima remtis kaina šalies vidaus rinkoje.

(42)

Kai nustatant normaliąją vertę nebuvo galima naudoti eksportuojančio gamintojo parduodamo konkrečios rūšies produkto kainos šalies vidaus rinkoje, reikėjo taikyti kitą metodą. Vietoje to, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį Komisija apskaičiuotąją normaliąją vertę nustatė toliau aprašytu būdu.

(43)

Normalioji vertė buvo apskaičiuota prie kiekvieno eksportuotojo eksportuotų rūšių produkto gamybos sąnaudų (prireikus pakoreguotų) pridėjus pagrįstą pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų (PBA) sumą bei pagrįstą pelno skirtumą.

(44)

Visais atvejais PBA išlaidos ir pelnas buvo nustatyti taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalyje nurodytus metodus. Todėl Komisija nagrinėjo, ar duomenys apie kiekvieno nagrinėjamojo eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje patirtas PBA išlaidas ir uždirbtą pelną yra patikimi.

(45)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą pereinamojo laikotarpio ekonomikos šalių eksportuojantiems gamintojams, kuriems nebuvo suteiktas RER, normalioji vertė turi būti nustatyta remiantis kaina arba apskaičiuotąja verte rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje (toliau – panašioje šalyje), tokios trečiosios šalies kaina kitoms šalims arba, jei tai neįmanoma, kitu pagrįstu pagrindu.

(46)

Pranešime apie inicijavimą tinkama panašia šalimi KLR ir Kazachstanui normaliajai vertei prireikus nustatyti numatyta pasirinkti Braziliją, o suinteresuotosios šalys paragintos pateikti pastabas. Nė viena suinteresuotoji šalis šiam pasiūlymui neprieštaravo.

(47)

Komisija žinomus Brazilijos gamintojus ir vėliau kitų galimų panašių šalių, t. y. Indijos, Japonijos, Norvegijos, Pietų Afrikos ir JAV, gamintojus kvietė bendradarbiauti. Tačiau bendradarbiauti pasisiūlė tik Norvegijos ir JAV gamintojai. Remiantis iš Norvegijos bendrovių gauta informacija nuspręsta, kad Norvegijos silikomangano vidaus rinka yra labai maža. Todėl nebuvo manoma, kad Norvegijos rinka yra pakankamai tipiška siekiant nustatyti normaliąją vertę KLR ir Kazachstanui.

(48)

Vieninteliam žinomam JAV gamintojui buvo nusiųstas klausimynas, o atsakymuose pateikti duomenys buvo patikrinti vietoje. Nustatyta, kad šis JAV gamintojas vidaus rinkoje pardavė didelį kiekį produkto, ir toks kiekis buvo pakankamai tipiškas, palyginti su Kinijos ir Kazachstano nagrinėjamojo produkto eksporto į Bendriją kiekiu. Be to, JAV rinką galima vadinti atvira, atsižvelgiant į tai, kad importo muito dydis yra mažas (3,9 % FOB kainos DPS muitas). Atlikus tyrimą nustatyta, kad į JAV rinką buvo importuojamas didelis kiekis silikomangano. Todėl manyta, kad JAV rinka yra konkurencinga ir pakankamai tipiška siekiant nustatyti normaliąją vertę KLR ir Kazachstanui.

(49)

Suinteresuotosios šalys buvo paragintos dėl to teikti pastabas; pastabas pateikė trys suinteresuotosios šalys, kurios prieštaravo JAV pasirinkimui panašia šalimi. Pirma, viena eksportuojančių Kinijos gamintojų grupė tvirtino, kad JAV rinkoje nepakanka konkurencijos, nes i) bendradarbiaujantis gamintojas yra vienintelis gamintojas šalies vidaus rinkoje ir ii) į JAV rinką importuojamas tariamai nedidelis kiekis dėl JAV taikomų antidempingo priemonių iš pagrindinių pasaulio šalių gamintojų importuojamam silikomanganui. Antra, ji teigė, kad tai, jog bendradarbiaujantis JAV gamintojas yra su vienu iš skundą pateikusių gamintojų susijusi bendrovė, verčia abejoti jo informacijos apie sąnaudas ir kainą patikimumu ir tipiškumu. Trečia, tvirtinta, kad reikėtų atsižvelgti į tai, jog galimybės gauti žaliavą JAV, kuriose pagrindinės žaliavos šalies vidaus rinkoje netiekiamos, skiriasi nuo tokių galimybių KLR, kurioje pagrindinių žaliavų galima gauti šalies vidaus rinkoje. Ketvirta, teigta, kad panašia šalimi už JAV būtų tinkamesnė tokia šalis, kurios ekonominio išsivystymo lygis būtų panašesnis į KLR lygį.

(50)

Eksportuojantis Kinijos gamintojas teigė, kad Indija arba kitu atveju Ukraina būtų tinkamesnės panašios šalys iš esmės dėl to, kad konkurencija ir rinkos sąlygos šiose šalyse būtų panašesnės į padėtį KLR. Buvo pasiūlyta trečia galimybė – normaliąją vertę KLR nustatyti remiantis tų Kinijos gamintojų, kurie atitinka reikalavimus gauti RER, pateiktais duomenimis. Pagaliau jei vis dėlto JAV būtų pasirinktos panašia šalimi, teigta, kad normaliąją vertę reikėtų pakoreguoti atsižvelgiant į galimybių gauti žaliavas skirtumus ir gamybos sąnaudų skirtumus, kurie susidaro dėl didesnių darbo ir aplinkos apsaugos sąnaudų JAV.

(51)

Kitos dvi suinteresuotosios šalys iš esmės nepateikė kitokių, nei eksportuojančio Kinijos gamintojo pirmiau minėtos, pastabų.

(52)

Komisija kreipėsi į kelis Indijos gamintojus, kviesdama juos bendradarbiauti, ir pradžioje buvo požymių, kad jie gali bendradarbiauti, tačiau galiausiai gamintojai nesutiko. Todėl Indijos nebuvo galima pasirinkti panašia šalimi. Atliekant tyrimą dėl Ukrainos šiai šaliai buvo nustatyti aukšti dempingo lygiai (žr. 87 konstatuojamąją dalį). Laikantis įprastinės tvarkos, šalis, vykdanti tokį dempingą, negali būti pasirinkta tinkama panašia šalimi. Dėl trečios galimybės, t. y. pasiūlymo normaliąją vertę KLR nustatyti remiantis tų Kinijos gamintojų, kurie atitinka reikalavimus gauti RER, pateiktais duomenimis, pakanka pažymėti, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte tiksliai nurodyta, kad naudojama „rinkos ekonomikos trečioji šalis“, be to, nustatyta, kad nė vienas bendradarbiaujantis Kinijos gamintojas neatitiko reikalavimų gauti RER.

(53)

Be to, dėl konkrečių prieštaravimų JAV pasirinkimui tinkama panašia šalimi reikėtų pažymėti, kad: pirma, dėl tariamai nepakankamos konkurencijos vietos rinkoje, kaip jau minėta 48 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą nustatyta, kad nors bendradarbiaujantis JAV gamintojas yra vienintelis vietos gamintojas, į JAV importuota labai daug silikomangano. Iš tiesų per TL importuotas didelis kiekis, palyginti su bendradarbiaujančio JAV gamintojo šalies vidaus rinkoje parduotu kiekiu. Šiuo atžvilgiu taip pat pažymima, kad tai, jog susijusiam produktui taikomos galiojančios prekybos apsaugos priemonės, nekliudo konkrečios šalies pasirinkti panašia šalimi, nes antidempingo priemonėmis siekiama būtent atkurti sąžiningą prekybą susijusioje rinkoje.

(54)

Tvirtinimas, kad bendradarbiaujančios JAV bendrovės ir Europos gamintojo santykis galėtų turėti poveikio pateiktų duomenų patikimumui, nesutampa su faktais, nustatytais atliekant tyrimą. Nenustatyta požymių, kad šis santykis būtų galėjęs turėti iškraipančio poveikio Jungtinių Valstijų gamintojo kainoms, gamybos sąnaudoms ir pelningumui, o Komisija įsitikino, kad šiam tyrimui pateikta informacija yra tiksli ir patikima.

(55)

Pagaliau buvo nagrinėti argumentai dėl galimybių gauti žaliavų ir dėl sąnaudų skirtumo. Palygintos pagrindinės žaliavos (mangano rūdos), kurią bendradarbiaujanti JAV bendrovė naudojo gamindama silikomanganą, ir Kinijos gamintojų už mangano rūdą mokėtos kainos, tačiau reikšmingų skirtumų nenustatyta. Be to, pažymima, kad bendradarbiaujantys Kinijos gamintojai taip pat importavo dalį jiems reikalingos mangano rūdos. Todėl argumentas ir tvirtinimas dėl koregavimo buvo atmesti.

(56)

Dėl kitų susijusių veiksnių, kaip antai ekonominio išsivystymo lygio arba darbo ir aplinkos apsaugos sąnaudų, suinteresuotoji šalis tvirtinimo pakankamai nepagrindė, todėl manyta, kad tie veiksniai yra nereikšmingi sprendžiant, ar JAV yra tinkama panaši šalis, ir nepateisina normaliosios vertės koregavimo. Be to, pažymima, kad sąnaudos ir kainos apskritai nelaikomos tinkamu pagrindu normaliajai vertei šalyse, kurioms taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalis, nustatyti, todėl toks palyginimas prieštarauja tikslui taikyti metodus, nustatytus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte.

(57)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą JAV yra tinkama panaši šalis.

(58)

JAV pasirinkus panašia šalimi ir laikantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkto normalioji vertė eksportuojantiems Kinijos gamintojams, kurių nė vienam nebuvo suteiktas RER, nustatyta remiantis vienintelio bendradarbiaujančio JAV gamintojo pateikta patikrinta informacija.

(59)

Bendradarbiaujančiam gamintojui panašioje šalyje taikyta 35–44 konstatuojamosiose dalyse aprašyta bendroji metodika. Atsižvelgiant į tai, kad per TL bendradarbiaujantis JAV gamintojas silikomangano šalies vidaus rinkoje nepardavė įprastomis prekybos sąlygomis, normalioji vertė nustatyta vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalimi. Normaliajai vertei apskaičiuoti naudotas pelno dydis nustatytas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies b punktą remiantis JAV gamintojui tos pačios bendrosios kategorijos produktams taikomu pelno dydžiu. Naudotos bendradarbiaujančio JAV gamintojo per TL patirtos pardavimo, bendrosios ir administracinės išlaidos produktą parduodant šalies vidaus rinkoje.

(60)

Vieninteliam eksportuojančiam gamintojui Kazachstane, kuriam buvo suteiktas RER, taikyta 35–44 konstatuojamosiose dalyse aprašyta bendroji metodika. Kadangi šalies vidaus rinkoje parduotas nedidelis kiekis, normaliąją vertę reikėjo apskaičiuoti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį. Dėl to buvo nustatyta, kad Kazchrome panašaus produkto šalies vidaus rinkoje nepardavė tipiškais kiekiais ir kad šis gamintojas tos pačios bendrosios kategorijos produktų šalies vidaus rinkoje nepardavė įprastomis prekybos sąlygomis. Todėl normaliajai vertei apskaičiuoti naudotos PBA išlaidų ir pelno sumos pradžioje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalį buvo pagrįstos svertiniu šių sumų, kurias bendradarbiaujantys Ukrainos gamintojai gavo panašų produktą parduodami šalies vidaus rinkoje, vidurkiu. Po galutinio faktų atskleidimo eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad PBA išlaidoms ir pelnui nustatyti naudota metodika buvo netinkama, nes nustatyta, kad bendradarbiaujantys eksportuojantys Ukrainos gamintojai vykdė reikšmingą dempingą. Eksportuojantis Kazachstano gamintojas teigė, kad turėtų būti naudojamos panašioje šalyje nustatytos PBA išlaidų ir pelno sumos. Gavus šias pastabas iš tiesų nuspręsta, kad tokiomis aplinkybėmis Ukrainos gamintojų gautą pelną naudoti būtų netinkama. Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalį iš naujo nagrinėta, kuo remiantis būtų galima nustatyti PBA išlaidų ir pelno sumas. Dėl to vertinta, ar būtų galima visus bendrovės su silikomanganu susijusius PBA išlaidų ir pelno duomenis naudoti nustatant atitinkamas sumas. Kadangi laikoma, kad bendrovė veikia rinkos ekonomikos sąlygomis, ir norint kuo tiksliau parodyti Kazachstano bendrovės padėtį šalies vidaus rinkoje, nuspręsta, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies įžanginį sakinį turėtų būti naudojamos šalies vidaus rinkoje nesusijusiems ir susijusiems pirkėjams parduodant silikomanganą patirtos svertinės vidutinės PBA išlaidos ir gautas pelnas. Dėl to reikėtų pažymėti, kad PBA išlaidos ir pelnas, gautas vidaus rinkoje nesusijusiems ir susijusiems pirkėjams parduodant produktą buvo beveik vienodi, o tai rodo, kad minėtas santykis poveikio nei PBA išlaidoms, nei pelnui, gautam produktą parduodant vidaus rinkoje susijusiems pirkėjams, neturi. Be to, nustatyta, kad produktas šalies vidaus rinkoje parduotas įprastinėmis prekybos sąlygomis ir pakankamai nemažais kiekiais (2,8 % silikomangano eksporto į Bendriją kiekio). Todėl atsižvelgiant į tai, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies įžanginį sakinį pirmenybė teikiama tam, kad būtų naudojamos bendrovės PBA išlaidos ir šalies vidaus rinkoje įprastinėmis prekybos sąlygomis parduodant produktą gautas pelnas, tvirtinimas, kad reikėtų naudoti panašios šalies gamintojo pateiktus duomenis, buvo atmestas.

(61)

Visiems trims eksportuojantiems gamintojams Ukrainoje taikyta 35–44 konstatuojamosiose dalyse aprašyta bendroji metodika. Didžiosios dalies parduoto produkto normalioji vertė turėjo būti apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad šalies vidaus rinkoje nepakankamai parduodama panašių modelių. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies b punktą normaliajai vertei apskaičiuoti naudotos pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų bei pelno sumos buvo pagrįstos bendrovės faktiniais duomenimis, susijusiais su tos pačios bendrosios kategorijos produktų gamyba ir pardavimu įprastinėmis prekybos sąlygomis.

(62)

Eksportuojantys gamintojai produktus eksportui į Bendriją parduodavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per susijusias ar nesusijusias prekybos bendroves, įsikūrusias ne Bendrijos teritorijoje.

(63)

Kai produktai eksportui į Bendriją buvo parduodami tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje arba per nesusijusias prekybos bendroves, įsikūrusias ne Bendrijos teritorijoje, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kainos nustatytos remiantis už nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis.

(64)

Kai produktai eksportui į Bendriją buvo parduodami per trečiojoje šalyje įsikūrusias susijusias prekybos bendroves, eksporto kainos nustatytos remiantis pirmojo šių susijusių prekybininkų perpardavimo nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje kainomis.

(65)

Kadangi nė vienam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam Kinijos gamintojui nebuvo suteiktas RER ir (arba) IR, jų pardavimo eksportui duomenys buvo naudojami ne nustatant individualius dempingo skirtumus, o tik skaičiuojant trečiosios šalies muitą, kaip išsamiau paaiškinta 79 konstatuojamojoje dalyje.

(66)

Visos trys bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų grupės KLR produktą eksportui į Bendriją pardavė tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje. Todėl eksporto kainos nustatytos remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis.

(67)

Vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas nagrinėjamąjį produktą į Bendriją eksportavo per trečiojoje šalyje įsikūrusią susijusią prekybos bendrovę. Dėl to šios bendrovės eksporto kaina nustatyta remiantis šio prekybininko perpardavimo pirmajam nepriklausomam pirkėjui Bendrijoje kaina.

(68)

Du eksportuojantys Ukrainos gamintojai produktą į Bendriją eksportavo tik per trečiojoje šalyje ne Bendrijos teritorijoje įsikūrusias nesusijusias prekybos bendroves, o trečiasis eksportuojantis Ukrainos gamintojas dalį nagrinėjamojo produkto, skirto pardavimui į Bendriją, pardavė nepriklausomai prekybos bendrovei Ukrainoje eksportui į Bendriją. Abiem atvejais eksporto kaina nustatyta remiantis už produktą faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis jį parduodant prekybos bendrovei eksportui į Bendriją.

(69)

Trečiasis eksportuojantis gamintojas dalį produkto pardavė per susijusių bendrovių tinklą ir galiausiai per susijusį prekybininką trečiojoje šalyje. Tais atvejais eksporto kaina nustatyta remiantis šios susijusios prekybos bendrovės perpardavimo nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje kainomis.

(70)

Normalioji vertė ir eksporto kainos lygintos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis ir tuo pačiu prekybos lygiu. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainų palyginimą, koreguojant pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui.

(71)

Tuo remiantis, prireikus ir pateisinamais atvejais atsižvelgta į visų tiriamųjų eksportuojančių Kazachstano ir Ukrainos gamintojų prekybos lygio, transporto, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomų sąnaudų, pakavimo ir kreditų išlaidų bei išlaidų po pardavimo (laidavimų ir (arba) garantijų) skirtumus.

(72)

Į PBA išlaidas, kurios buvo naudojamos pagal 60 konstatuojamojoje dalyje nustatytą metodiką eksportuojančiam Kazachstano gamintojui apskaičiuojant normaliąją vertę, įtrauktos vidaus rinkos frachto ir draudimo išlaidos. Todėl, nors šiuo klausimu tvirtinimo pateikta nebuvo, normalioji vertė pagal 2 straipsnio 10 dalies e punktą pakoreguota ex officio, kad PBA išlaidos būtų sumažintos suma, atitinkančia patirtas vidaus rinkos frachto ir draudimo išlaidas.

(73)

Vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis Kazachstano gamintojas Kazchrome tvirtino, kad kartu su Šveicarijoje įsikūrusiu susijusiu prekybininku ENRC suformavo vadinamąjį bendrą ekonominį subjektą. Todėl jis teigė, kad nustatant eksporto kainą turėtų būti naudojamos prekybininko pardavimo kainos, tačiau jos neturėtų būti koreguojamos atsižvelgiant į transporto sąnaudas, PBA išlaidas ir prekybininko pelną.

(74)

Todėl šis tvirtinimas buvo tinkamai nagrinėjamas. Nustatyta, kad ENRC ir Kazchrome buvo susijusios įmonės, tačiau atskiri juridiniai asmenys. Be to, šie du subjektai veikė pirkėjo-pardavėjo santykių pagrindu. Todėl padaryta išvada, kad bendrovei Kazchrome produktą parduodant Bendrijai ENRC vykdė komisinius gaunančio tarpininko funkcijas. Be to, nustatyta, kad Kazchrome visą produktą Bendrijai pardavė per ENRC, tačiau Kazchrome pardavimo šalies vidaus rinkos grandinėje šis prekybininkas nedalyvavo. Taip pat padaryta išvada, kad norint užtikrinti teisingą eksporto kainos ir normaliosios vertės gamintojo kainų EXW sąlygomis lygiu palyginimą, koreguojant eksporto kainas turėtų būti atsižvelgta ir į transporto iš įmonės į kitas vietas sąnaudas, nes esama skirtingų pardavimo sąlygų.

(75)

Todėl tvirtinimą reikėjo atmesti, o eksporto kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą buvo pakoreguota atsižvelgiant į komisinius ir pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies e punktą – atsižvelgiant į transporto išlaidas. Komisinių lygis apskaičiuotas remiantis tiesioginiais tokias funkcijas patvirtinančiais duomenimis. Šiomis aplinkybėmis apskaičiuojant komisinius atsižvelgta į parduodant Kazchrome pagamintą nagrinėjamąjį produktą ENRC patirtas PBA išlaidas ir ENRC pelno dydį, šiuo atveju pagrįstą atliekant tyrimą bendradarbiaujančio nesusijusio importuotojo nurodytu pelno dydžiu.

(76)

Ukrainos gamintojui, kuris galiausiai produktą parduoda per susijusį prekybininką trečiojoje šalyje (žr. 69 konstatuojamąją dalį), eksporto kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą pakoreguota atsižvelgiant į komisinius tais atvejais, kai produktas parduotas per šį susijusį prekybininką, nes jis vykdė komisinius gaunančio tarpininko funkcijas. Nustatyta, kad tiriama bendrovė NFP ir tiriamas susijęs prekybininkas Steelex SA yra atskiri juridiniai asmenys, veikiantys pirkėjo-pardavėjo santykių pagrindu (tiesiogiai arba netiesiogiai). Be to, už pardavimą eksportui į Bendriją per Steelex SA buvo mokami komisiniai. Bendrijos institucijų apskaičiuotas komisinių dydis pagrįstas tiesioginiais tokias funkcijas patvirtinančiais duomenimis. Šiomis aplinkybėmis atsižvelgta į Steelex SA patirtas PBA išlaidas parduodant NFP pagamintą nagrinėjamąjį produktą ir atliekant tyrimą bendradarbiavusio nesusijusio importuotojo nurodytą pelno dydį. Be to, dalį NFP produkto Bendrijai Steelex SA pardavė per kitoje trečiojoje šalyje įsikūrusį nesusijusį prekybininką. Tokiu būdu parduodant produktą bendrovei Steelex SA buvo mokami komisiniai, be to, nustatyta, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą būtų tikslinga atlikti koregavimą atsižvelgiant į komisinius nesusijusiam prekybininkui, nes jis taip pat vykdė komisinius gaunančio tarpininko funkcijas. Komisiniai buvo nustatyti remiantis jo apskaičiuotu antkainiu vykdant minėtą pardavimą.

(77)

Vienas eksportuojantis Ukrainos gamintojas prašė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies j punktą atlikti koregavimą atsižvelgiant į valiutos konvertavimą. Šis prašymas buvo pagrįstas tuo, kad valiutos keitimo kursai sąskaitos faktūros dieną ir mokėjimo dieną svyruoja. Dėl to svarbu pabrėžti, kad sąskaitos faktūros data pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies j punktą laikoma pardavimo data, todėl pardavimo dieną vyraujantis valiutos keitimo kursas turėtų būti taikytinu valiutos keitimo kursu. Taigi šis prašymas turėjo būti atmestas.

(78)

Nė vienam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam Kinijos gamintojui nesuteikus RER arba IR, KLR taikomas dempingo skirtumas visos šalies mastu buvo apskaičiuotas naudojantis kiekvienos eksportuotojų grupės, t. y. bendradarbiaujančių ir nebendradarbiaujančių eksportuotojų, CIF verte kaip svertiniu veiksniu.

(79)

Taigi pirmiausia pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis buvo apskaičiuotas dempingo skirtumas bendradarbiaujantiems eksportuojantiems Kinijos gamintojams remiantis panašios šalies svertinės vidutinės normaliosios vertės pagal produkto rūšį palyginimu su pirmiau nustatyta svertine vidutine eksporto kaina pagal produkto rūšį.

(80)

Reikėtų pažymėti, kad iš KLR importuotas tiek silikomanganas, kurio sudėtyje yra įprastas anglies kiekis, tiek silikomanganas, kurio sudėtyje anglies kiekis yra nedidelis. Tačiau panašios šalies bendradarbiaujantis gamintojas gamino tik tokį silikomanganą, kurio sudėtyje yra įprastinis anglies kiekis. Todėl lyginant buvo naudoti tik su šia įprasta produkto rūšimi susiję duomenys.

(81)

Antra, dempingo skirtumas visiems nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį nustatytas remiantis turimais faktais.

(82)

Siekiant apskaičiuoti dempingo skirtumą nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, pirmiausia nustatytas nebendradarbiavimo lygis. Dėl to bendradarbiaujančių eksportuojančių Kinijos gamintojų nurodytas į Bendriją eksportuoto produkto kiekis remiantis Eurostato importo duomenimis lygintas su visu importuotu KLR kilmės produkto kiekiu. Palyginus nustatyta, kad bendradarbiavimo lygis buvo žemas, nes bendradarbiaujantys gamintojai per TL eksportavo mažiau nei 29 % viso Bendrijos iš KLR importuoto kiekio.

(83)

Todėl nebendradarbiaujančių eksportuojančių Kinijos gamintojų eksportuoto kiekio dempingo lygis nustatytas remiantis bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatytu didžiausiu silikomangano, kurio sudėtyje yra įprastinis anglies kiekis, dempingo skirtumu. Manyta, kad toks metodas buvo tinkamas, nes nebuvo požymių, kad kuris nors nebendradarbiaujantis gamintojas būtų vykdęs mažesnį dempingą nei bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai. Todėl vidutinis dempingo skirtumas visos šalies mastu buvo apskaičiuotas naudojantis kiekvienos eksportuotojų grupės, t. y. bendradarbiaujančių ir nebendradarbiaujančių eksportuotojų, CIF verte kaip svertiniu veiksniu. Todėl procentais išreikštas CIF importo kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumas visos šalies mastu yra 60,1 %.

(84)

Remiantis skundu, apie save pranešusio eksportuojančio gamintojo pateikta informacija ir kitais statistiniais duomenimis paaiškėjo, kad OJSC Kazchrome yra vienintelis eksportuojantis Kazachstano silikomangano gamintojas. Nenustatyta jokių požymių, kad kuris nors eksportuojantis gamintojas būtų tyčia nebendradarbiavęs, todėl manyta, kad kitiems eksportuotojams būtų tikslinga nustatyti tokio paties dydžio, kaip bendrovei OJSC Kazchrome nustatytą, dempingo skirtumą.

(85)

Todėl procentais išreikšti CIF importo kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumai yra tokie:

(86)

Remiantis skundu, apie save pranešusių eksportuojančių gamintojų pateikta informacija ir kitais statistiniais duomenimis nuspręsta, kad Ukrainoje bendradarbiavimo lygis buvo didesnis nei 80 %. Todėl manyta, kad kitiems eksportuotojams būtų tikslinga nustatyti dempingo skirtumą, kuris atitiktų didžiausią bendradarbiaujantiems eksportuojantiems nagrinėjamosios šalies gamintojams nustatytą dempingo skirtumą.

(87)

Todėl procentais išreikšti CIF importo kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumai yra tokie:

(88)

1998 m. importuojamam KLR ir Ukrainos kilmės silikomanganui nustatytos antidempingo priemonės (Tarybos reglamentas (EB) Nr. 495/98 (3)). Priemonės nustojo galioti 2003 m. kovo mėn. pradžioje. Taigi nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje iš dviejų nagrinėjamųjų šalių importuojamam produktui taikytos priemonės. Atliekant žalos tyrimą į šį faktą buvo atsižvelgta. Kaip nurodyta 118 konstatuojamojoje dalyje, atsižvelgiant į pelningumo raidą akivaizdu, kad 2003 m. kovo mėn. panaikinus antidempingo priemones Bendrijos pramonės padėčiai per vėlesnį laikotarpį reikšmingo poveikio nepadaryta. Todėl padaryta išvada, kad priešingai, nei tvirtino kai kurios suinteresuotosios šalys, 2002 m. galima laikyti pagrindu skaičiuojant 93–141 konstatuojamosiose dalyse minėtus rodiklius.

(89)

Silikomanganas yra pagrindinė žaliava, naudojama plienui gaminti. 2003 m. pabaigoje ir 2004 m. pirmojoje pusėje visame pasaulyje ir pirmiausia Azijoje labai padidėjo plieno paklausa. Dėl šio padidėjimo ir silikomangano gamybos Azijoje stygiaus visame pasaulyje padidėjo silikomangano paklausa, dėl to 2004 m. ypatingai padidėjo kaina. Atliekant žalos tyrimą į šias neįprastas aplinkybes atsižvelgta siekiant užtikrinti, kad jos nepadarytų netinkamo poveikio žalos vertinimui.

(90)

Bendrijoje panašų produktą gamina penki gamintojai. Todėl manoma, kad šių penkių Bendrijos gamintojų produkcija sudaro Bendrijos gamybą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(91)

Keturi iš šių penkių gamintojų (skundą pateikusios asociacijos nariai) per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį pareiškė norą bendradarbiauti tyrime ir jį atliekant tinkamai bendradarbiavo. Nustatyta, kad šie keturi gamintojai pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju apie 88 %) viso panašaus produkto Bendrijoje. Todėl šie keturi bendradarbiaujantys gamintojai sudaro Bendrijos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje (toliau – Bendrijos pramonė). Kitas Bendrijos gamintojas bus vadinamas „kitu Bendrijos gamintoju“. Šis kitas Bendrijos gamintojas skundui neprieštaravo.

(92)

Suvartojimas Bendrijoje nustatytas remiantis Bendrijos pramonės produkcijos kiekiu atsižvelgiant į atsargų kiekio pasikeitimus ir iš Eurostato gautais duomenimis apie Bendrijos rinkos importo ir eksporto kiekį, o Bendrijos gamintojo suvartojimas – remiantis Bendrijos pramonės gamintojų skaičiavimais.

(93)

Per TL nagrinėjamojo ir panašaus produkto Bendrijos rinka buvo apytikriai 9 % didesnė nei 2002 m., t. y. ją sudarė apie 914 000 t. Per nagrinėjamąjį laikotarpį suvartojimas pasiekė didžiausią lygį 2004 m. – buvo 14 % didesnis nei 2002 m., tačiau per kitus du metus sumažėjo.

(94)

Komisija svarstė, ar importą iš nagrinėjamųjų šalių reikėtų vertinti bendrai, remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje nustatytais kriterijais.

(95)

Kiekvienai nagrinėjamai šaliai nustatytas dempingo skirtumas buvo didesnis nei de minimis, o importo iš kiekvienos tokios šalies kiekis nebuvo nežymus, todėl galima manyti, kad būtų tinkama atlikti bendrą vertinimą atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamųjų šalių ir panašaus Bendrijos produkto konkurencijos sąlygas. Tai, kad iš nagrinėjamųjų šalių importuotas nagrinėjamasis produktas ir Bendrijos pramonės pagamintas bei Bendrijos rinkoje parduotas panašus produktas buvo panašūs ir platinami tais pačiais prekybos kanalais, įrodo, jog konkurencijos sąlygos yra panašios. Be to, importuoti dideli kiekiai ir dėl to susidarė didelės rinkos dalys. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodyta 104 konstatuojamojoje dalyje, kainos dėl importo iš Ukrainos nebuvo priverstinai mažinamos, manoma, kad importo iš Ukrainos poveikį reikėtų vertinti atskirai.

(96)

Eksportuojantis Kazachstano gamintojas teigė, kad siekiant įvertinti žalą Kazachstanas neturėtų būti vertinamas kartu su KLR, nes elgsena Kazachstano rinkoje yra visiškai kitokia. Šis eksportuojantis gamintojas inter alia teigė, kad importo iš Kazachstano į Bendriją kiekis, vertė ir rinkos dalys keitėsi kitaip nei kitų nagrinėjamų šalių, be to, skyrėsi produkto asortimentas. Dėl to pripažįstama, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš Kazachstano kiekis ir rinkos dalis iš esmės sumažėjo (rinkos dalis 2002 m. buvo 5,8 %, o per TL – 4,6 %). Tačiau tiek importo iš Kazachstano kiekis, tiek rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį iš esmės nekito, o jų dydžio negalima laikyti nereikšmingu. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad importo iš Kazachstano kainos keitėsi panašiai kaip importo iš kitų nagrinėjamųjų šalių kainos. Todėl, atsižvelgiant ir į 73–75 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas aplinkybes, negalima daryti išvados, kad su produkto importu iš Kinijos susijusi elgsena rinkoje visiškai skiriasi nuo su produkto importu iš Kazachstano susijusios elgsenos rinkoje, todėl tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(97)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, manyta, kad buvo laikomasi visų pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje išvardytų kriterijų, susijusių su KLR ir Kazachstanu. Todėl importas iš šių dviejų nagrinėjamųjų šalių vertintas bendrai, o importas iš Ukrainos – atskirai.

(98)

Nagrinėjamojo produkto importo iš KLR ir Kazachstano į Bendriją kiekis nuolatos didėjo nuo apytikriai 48 000 t 2002 m. iki apytikriai 162 000 t 2004 m., o per TL sumažėjo iki apytikriai 96 000 t. 2002 m. – TL importo iš šių šalių kiekis padidėjo 99 %.

(99)

Nagrinėjamojo produkto importo iš Ukrainos į Bendriją kiekis šiek tiek sumažėjo nuo apytikriai 154 000 t 2002 m. iki apytikriai 138 000 t 2003–2004 m., o po to padidėjo nuo apytikriai 180 000 t 2005 m. iki apytikriai 210 000 t per TL. 2002 m. – TL importo iš šios šalies kiekis padidėjo 36 %.

(100)

Importo iš KLR ir Kazachstano rinkos dalis 2002 m. buvo 5,8 %. Ji padidėjo 2003 m. ir po to 2004 m., tais metais pasiekdama 17,0 %. Per 2005 m. rinkos dalis šiek tiek sumažėjo iki 15,5 %, o per TL – iki 10,4 %. Apskritai 2002 m. – TL rinkos dalis padidėjo 4,6 procentinio punkto ir buvo iš esmės dvigubai didesnė už rinkos dalį 2002 m.

(101)

Importo iš Ukrainos rinkos dalis 2002 m. buvo 18,5 %. Ji sumažėjo 2003 m. ir po to 2004 m., tais metais pasiekdama 14,4 %. Per 2005 m. rinkos dalis padidėjo iki 19,5 %, o per TL – iki 23,0 %. Apskritai 2002 m. – TL rinkos dalis padidėjo 4,5 procentinio punkto.

(102)

2004 m., kaip paaiškinta 89 konstatuojamojoje dalyje, dėl neįprastai didelės paklausos ir mažos pasiūlos silikomangano kainos visame pasaulyje ypatingai padidėjo. Tai atsispindi tų metų ir iš dalies 2005 m. importo iš nagrinėjamųjų šalių kainose. Tačiau tai nedarė poveikio kainoms per TL. Apskritai vidutinė importuojamo KLR ir Kazachstano kilmės nagrinėjamojo produkto kaina 2002 m. – TL padidėjo 22 %, o vidutinė importuojamo Ukrainos kilmės nagrinėjamojo produkto kaina per tą patį laikotarpį padidėjo 8 %.

(103)

Lygintos eksportuojančio gamintojo ir Bendrijos pramonės vidutinės kiekvieno modelio pardavimo Bendrijoje kainos. Todėl lygintos Bendrijos pramonės kainos nesusijusiems pirkėjams ir nagrinėjamųjų šalių bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų kainos. Prireikus koreguota atsižvelgiant į prekybos lygio ir produktų kokybės skirtumus.

(104)

Palyginus nustatyta, kad per TL dėl Bendrijoje parduoto tiek KLR, tiek Kazachstano kilmės silikomangano Bendrijos pramonės kainos buvo priverstinai mažinamos 4,5 % kiekvienu atveju (t. y. iš viso 4,5 % svertinis vidurkis). Importo iš Ukrainos kainos buvo panašios į Bendrijos pramonės kainas (t. y. dėl jų kainos nebuvo priverstinai mažinamos).

(105)

Norint užtikrinti, kad skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą būtų lyginamos to paties prekybos lygio kainos, Bendrijos pramonės gamintojo kainos EXW sąlygomis lygintos su importuotų produktų kainomis tuos produktus įvežus į Bendrijos fizinę teritoriją, kainas tinkamai pakoregavus atsižvelgiant į iškrovimo ir muitinio įforminimo išlaidas. Viena suinteresuotoji šalis nesutiko su Kazachstano bendrovei taikyta metodika ir teigė, kad skaičiuojant importo kainą reikėtų remtis CIF kaina muitinio įforminimo vietoje ES uostuose, o ne importuotų produktų kaina juos įvežus į Bendrijos fizinę teritoriją (šiuo atveju sausumos siena su Lietuva). Nepateikta patvirtinančių argumentų, dėl kurių reikėtų taikyti kitą skaičiavimo metodą, skirtą šiai bendrovei. Priešingai, reikėtų pažymėti, kad į Kazachstano importo CIF kainas muitinio įforminimo vietoje įtraukiama didelė transporto išlaidų suma po to, kai produktai pervežami per Bendrijos sieną į Lietuvą, todėl kainas lyginti su Bendrijos pramonės gamintojo kainomis EXW sąlygomis būtų neteisinga Bendrijos pramonės atžvilgiu, nes į gamintojo kainas EXW sąlygomis neįtraukiamos jokios transporto išlaidos. Todėl daroma išvada, kad taikoma metodika yra tinkamiausia, o tvirtinimas atmetamas.

(106)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį Komisija išnagrinėjo visus svarbius, Bendrijos pramonės būklei įtakos turinčius ekonominius veiksnius ir rodiklius.

(107)

Bendrijos pramonės produkcijos kiekis padidėjo nuo 241 000 t 2002 m. iki aukščiausios ribos 2004 m., t. y. iki 255 000 t, nes, kaip paaiškinta 89 konstatuojamojoje dalyje, ypatingai padidėjo paklausa, po to kiekis 2005 m. sumažėjo, o per TL nežymiai padidėjo. Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį produkcijos kiekis sumažėjo 6 % – iki apytikriai 226 000 t per TL. Reikėtų pažymėti, kad vienas Bendrijos gamintojas 2003 m. ir per didžiąją TL dalį sustabdė silikomangano gamybą.

(108)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės gamybos pajėgumai nekito, t. y. sudarė apie 325 000 t.

(109)

2002 m. pajėgumų naudojimas sudarė 74 %. 2003 m. jis sumažėjo iki 68 %, 2004 m. vėl padidėjo iki 79 %, o per TL sumažėjo iki 69 %. Tai rodo, kad produkcijos kiekis keitėsi, kaip aprašyta 107 konstatuojamojoje dalyje.

(110)

Bendrijos pramonės laikotarpio pabaigos atsargų lygis 2003 m. sumažėjo 45 %, tačiau 2004 m. pasiekė iš esmės tą patį lygį, kaip 2002 m. 2003 m. pabaigoje atsargų kiekis staiga sumažėjo dėl to, kad siekta patenkinti ypatingai padidėjusią paklausą, kaip nurodyta 89 konstatuojamojoje dalyje. Tuomet 2005 m. laikotarpio pabaigos atsargos padidėjo 22 %, o per TL labai sumažėjo ir pasiekė 30 % lygį, kuris buvo mažesnis nei 2002 m. Laikotarpio pabaigos atsargos bendrai sumažėjo dėl to, kad Bendrijos pramonės pardavimo EB kiekis apskritai nesikeitė (žr. 111 konstatuojamąją dalį), nors produkcijos kiekis mažėjo, kaip apibrėžta 107 konstatuojamojoje dalyje.

(111)

Bendrijos pramonė nesusijusiems pirkėjams Bendrijos rinkoje per TL, kaip ir 2002 m. pardavė apie 227 000 t. Tačiau 2003 ir 2005 m. parduotas atitinkamai 6 ir 8 % mažesnis kiekis. Dėl 89 konstatuojamojoje dalyje išdėstytų priežasčių 2004 m. parduotas 104 % didesnis kiekis nei 2002 m. ir per TL.

(112)

Bendrijos pramonės užimama rinkos dalis sumažėjo nuo 27,2 % 2002 m. iki 24,2 % 2003 m., o 2004 m. padidėjo iki 24,8 %. 2005 m. rinkos dalis vėl sumažėjo iki 22,6 %. Per TL ji padidėjo iki apytikriai 24,9 %. Per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonė neteko 2,3 procentinio punkto rinkos dalies.

(113)

2002 m. – TL, kai suvartojimas Bendrijoje padidėjo 9 procentiniais punktais, Bendrijos pramonės parduotas kiekis Bendrijos rinkoje nepadidėjo, o Bendrijos pramonės rinkos dalis sumažėjo 2,3 procentinio punkto. Kita vertus KLR ir Ukrainos parduotas kiekis ir rinkos dalis per tą patį laikotarpį padidėjo. Taigi daroma išvada, kad Bendrijos pramonė negalėjo pasinaudoti augančia Bendrijos rinka.

(114)

Bendrijos pramonės užimtumo lygis pirmiausia 2003–2003 m. sumažėjo 32 %, 2004 m. padidėjo 27 procentiniais punktais, o 2005 m. sumažėjo 13 procentinių punktų ir per TL – dar 26 procentiniais punktais. Per nagrinėjamąjį laikotarpį produkcijos kiekis iš esmės nekito ir svyravo nuo 91 iki 106 % (2002 m. lygis). Tačiau vieno gamintojo, kuris per TL sustabdė silikomangano gamybą, kaip nurodyta 107 konstatuojamojoje dalyje, produkcijos kiekis daugiau svyravo, o užimtumo rodikliai tai įrodo. Apskritai Bendrijos pramonės užimtumo lygis 2002 m. – TL sumažėjo 44 %, t. y. nuo apytikriai 700 iki 400 asmenų. Tai rodo, kad Bendrijos pramonė pradėjo ekonomiškiau dirbti, nes tuo pačiu metu produkcijos kiekis sumažėjo tik 6 %.

(115)

Bendrijos pramonės darbo jėgos našumas, vertinant produkcijos kiekiu (tonomis) vienam darbuotojui per metus, pradedant nuo 344 t darbuotojui lygio, per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo, išskyrus 2004 m., ir per TL pasiekė 68 % aukštesnį lygį nei 2002 m. Tai rodo, kad užimtumas per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 44 %, o produkcijos kiekis – tik 6 %. Našumas iš dalies padidėjo dėl to, kad darbo vietų skaičių daugiau mažino tie Bendrijos gamintojai, kurių našumas pradžioje buvo pakankamai mažas.

(116)

2002–2003 m. vidutinis vieno darbuotojo darbo užmokestis padidėjo 26 %, 2004 m. nekito, o 2005 m. ir per TL vėl padidėjo ir buvo 77 % didesnis nei 2002 m. Vidutinės darbo užmokesčio sąnaudos iš dalies padidėjo dėl to, kad darbo vietų skaičių daugiau mažino tie Bendrijos gamintojai, kurių vidutinis darbo užmokestis pradžioje buvo pakankamai mažas.

(117)

Bendrijos pramonės pardavimo nesusijusiems pirkėjams vieneto kainos apskritai 2002 m. – TL padidėjo 14 %. 2004 m. kainos buvo ypatingai didelės, nes, kaip minėta 89 konstatuojamojoje dalyje, visame pasaulyje labai padidėjo paklausa ir buvo maža pasiūla. Tokia padėtis poveikį iš dalies darė 2005 m., kai kainos vėl pasiekė labiau įprastinį lygį, tačiau per TL buvo 14 % didesnė nei 2002 m.

(118)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės panašaus produkto pardavimo pelningumas, išreikštas grynojo pardavimo procentais, padidėjo nuo 0,8 % 2002 m. iki 3,1 % 2003 m., dėl 89 konstatuojamojoje dalyje aprašytos padėties ypatingai padidėjo iki 37,2 % 2004 m., o 2005 m. sumažėjo iki 7,0 % ir per TL – iki 2,5 %. Taigi pelningumas 2002 m. – TL padidėjo 1,7 procentinio punkto.

(119)

Investicijų grąža (IG), išreikšta investicijų grynosios buhalterinės vertės procentiniu pelnu, iš esmės kito taip pat, kaip pelningumas. Ji padidėjo nuo 3,6 % 2002 m. iki 11 % 2003 m., ypatingai padidėjo iki 410 % 2004 m., o 2005 m. sumažėjo iki 24 % ir per TL – iki 10,4 %, taigi per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 6,8 procentinio punkto.

(120)

Iš veiklos gaunamų grynųjų pinigų srautas 2002 m. buvo beveik lygus nuliui. 2003 m. jis padidėjo iki apytikriai 9 mln. EUR, 2004 m. – iki 83 mln. EUR, o 2005 m. sumažėjo iki apytikriai 16 mln. EUR ir per TL – iki 17 mln. EUR. Nebuvo jokių požymių, kad Bendrijos pramonė būtų turėjusi sunkumų padidinti kapitalą.

(121)

Bendrijos pramonės metinės investicijos į panašaus produkto gamybą 2002–2003 m. padidėjo penkis kartus, o 2004 m. sumažėjo iki apytikriai 2002 m. lygio. 2004–2005 m. investicijos vėl padidėjo apytikriai aštuonis kartus, o per TL nežymiai sumažėjo. Apskritai investicijos 2002 m. – TL padidėjo apytikriai 900 %. Bendrijos pramonės investicijos iš esmės gali būti susietos su vienu Bendrijos gamintoju, be to, nustatyta, kad investicijos buvo skirtos esamų įrengimų remonto ir atnaujinimo darbams, o ne pajėgumams didinti.

(122)

Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamųjų šalių kiekį, rinkos dalį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų dydžio poveikio Bendrijos pramonei negalima laikyti nereikšmingu.

(123)

Kaip nurodyta 88 konstatuojamojoje dalyje, atsižvelgiant į pelningumo raidą akivaizdu, kad 2003 m. kovo mėn. panaikinus antidempingo priemones Bendrijos pramonės padėčiai per vėlesnį laikotarpį reikšmingo poveikio nepadaryta.

(124)

Didėjant suvartojimui Bendrijos pramonės rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 2,3 procentinio punkto iki 24,9 %. Per tą patį laikotarpį produkcijos kiekis sumažėjo 6 %, o pajėgumų naudojimas taip pat sumažėjo 5 procentiniais punktais. Be to, Bendrijos pramonė turėjo atleisti daug darbuotojų. Kita vertus kai kurie žalos rodikliai rodo, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį, pavyzdžiui, pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijų grąža ir pardavimo kaina padidėjo 14 %. Tačiau išsamiau išnagrinėjus minėtus duomenis nustatyta, kad atsižvelgiant į šios pramonės šakos pobūdį, 2,5 % pelno dydis nelaikomas pakankamu, nes neužtikrina pramonės veiksnumo ateityje. Kainos padidėjimo pakako padengti padidėjusioms žaliavų kainoms, tačiau nepakako, kad pelno dydis būtų padidintas iki pagrįsto lygio. Nors kai kurie rodikliai gerėjo, tačiau, kaip įrodo prarasta rinkos dalis, sumažėjusi gamyba ir mažas pelningumas, Bendrijos pramonė apskritai negalėjo pasinaudoti bendru suvartojimo padidėjimu Bendrijos rinkoje.

(125)

Kadangi vienas Bendrijos gamintojas panašaus produkto nuolatos per visą nagrinėjamąjį laikotarpį negamino, o gamybą, kaip nurodyta 107 konstatuojamojoje dalyje, 2003 m. ir iš esmės per didžiąją TL dalį sustabdė, toks gamybos sustabdymas nagrinėtas išsamiau. Išnagrinėjus nustatyta, kad apskritai šio gamintojo produkcijos kiekis buvo gana nedidelis, todėl jam sustabdžius gamybą bendram žalos vaizdui didelio poveikio nepadaryta, o žalos veiksniai ypatingai nepasikeitė. Tai rodo faktas, kad jei atliekant žalos analizę šis gamintojas nebūtų nagrinėjamas, veiklos rodikliai tik nežymiai pagerėtų. Visų pirma Bendrijos pramonės pelningumas per TL būtų 3,2 %, o tai nėra patenkinamas rodiklis, be to, produkcijos kiekis ir pajėgumų naudojimas vis dar atspindėtų neigiamas tendencijas. Todėl daroma išvada, kad Bendrijos pramonė žalą patyrė ne tik dėl šio Bendrijos gamintojo.

(126)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad Bendrijos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(127)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis, Komisija nagrinėjo, ar importas dempingo kaina padarė Bendrijos pramonei tokią žalą, kad ją būtų galima laikyti materialine. Taip pat nagrinėti kiti, su importu dempingo kaina nesusiję žinomi veiksniai, galėję tuo pačiu metu daryti žalą Bendrijos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta dempingo kaina vykdomam importui.

(128)

2002 m. – TL KLR ir Kazachstano kilmės nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina kiekis padidėjo 99 %, o šio importo Bendrijos rinkos dalis padidėjo apytikriai 4,6 procentinio punkto. Šio importo vidutinė kaina 2002 m. – TL padidėjo 22 %, tačiau apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį kainos buvo mažesnės už Bendrijos pramonės kainas. Per tą patį laikotarpį Ukrainos kilmės nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina kiekis padidėjo 36 %, o šio importo Bendrijos rinkos dalis padidėjo apytikriai 4,5 procentinio punkto. Šio importo vidutinė kaina 2002 m. – TL padidėjo 8 %, tačiau apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį kainos buvo panašios į Bendrijos pramonės kainas.

(129)

Kaip nurodyta 104 konstatuojamojoje dalyje, dėl importo iš KLR ir Kazachstano kainos apskritai buvo priverstinai mažinamos 4,5 % (svertinis vidurkis), tačiau dėl importo iš Ukrainos kainos nebuvo priverstinai mažinamos.

(130)

Atsižvelgiant į tai, kad dėl importo iš KLR ir Kazachstano buvo priverstinai mažinamos Bendrijos pramonės kainos, manoma, kad dėl šio importo dempingo kaina buvo daromas spaudimas mažinti kainas ir Bendrijos pramonė dėl to negalėjo didinti pardavimo kainų iki tokio lygio, kuris buvo būtinas, norint gauti pagrįstą pelną. Todėl yra akivaizdus priežastinis tokio importo ir Bendrijos pramonės žalos ryšys. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad dėl importo iš Ukrainos kainos nebuvo priverstinai mažinamos, o Ukrainai nustatytas žalos skirtumas buvo mažesnis už de minimis (žr. 168 ir 169 konstatuojamąsias dalis), manoma, kad nėra akivaizdaus priežastinio importo iš Ukrainos ir Bendrijos pramonei padarytos žalos ryšio.

(131)

Kaip nurodyta toliau pateiktoje lentelėje, pardavimo eksportui kiekis per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 40 %. Šio pardavimo vieneto kaina iš esmės nekito, išskyrus 2004 m.

(132)

Tačiau reikėtų pažymėti, kad, atsižvelgiant į visą Bendrijos pramonės pardavimą, pardavimo eksportui lygis nėra reikšmingas, nes per nagrinėjamąjį laikotarpį sudarė tik 3–7 % viso pardavimo. Todėl manoma, kad eksporto veikla niekaip negalėjo būti susijusi su Bendrijos pramonės patirta materialine žala.

(133)

Nagrinėjant importą iš trečiųjų šalių remtasi Eurostato duomenimis. Kai kurių šalių duomenis buvo galima patikrinti lyginant juo su patikrinta suinteresuotųjų šalių pateikta informacija, o toks palyginimas patvirtino, kad Eurostato duomenys yra patikimi.

(134)

Bendras importas iš visų šalių, išskyrus nagrinėjamąsias šalis, per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo apytikriai 6 %, t. y. nuo apytikriai 377 000 t 2002 m. iki apytikriai 354 000 t per TL. Atitinkama rinkos dalis sumažėjo nuo apytikriai 45 iki 39 %. Pagrindiniai importo iš trečiųjų šalių šaltiniai – Norvegija, Indija, Pietų Afrika ir Brazilija.

(135)

Importas iš Norvegijos per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo apytikriai 11 %, o šio importo rinkos dalis – 4,9 procentinio punkto (TL = 21,9 %). Apskritai vidutinė importo iš Norvegijos kaina per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo didesnė už Bendrijos pramonės kainą. Nors dėl produkto, kurio sudėtyje yra mažai anglies, importo iš Norvegijos Bendrijos pramonės kainos galėjo būti šiek tiek priverstinai mažinamos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tokios kokybės produktas sudaro tik nedidelę dalį (apytikriai 5 %) visos Bendrijos pramonės produkcijos, ir į tai, kad apskritai dėl importo iš Norvegijos kainos nėra priverstinai mažinamos, o importo kiekis ir rinkos dalis mažėja, manyta, kad importas iš Norvegijos nebuvo susijęs su Bendrijos pramonės patirta materialine žala.

(136)

Importas iš Indijos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo daugiau nei 300 %, o šio importo rinkos dalis – 7,3 procentinio punkto (TL = 9,7 %). Tuo pačiu metu vidutinė importo iš Indijos kaina buvo nežymiai didesnė už Bendrijos pramonės kainas (t. y. kainos nebuvo priverstinai mažinamos). Atsižvelgiant į tai, kad dėl importo iš Indijos kainos nebuvo priverstinai mažinamos, manoma, kad nėra akivaizdžių įrodymų, kad importas iš Indijos buvo susijęs su Bendrijos pramonės patirta žala.

(137)

Importas iš Pietų Afrikos per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo apytikriai 38 %, o šio importo rinkos dalis – 2,5 procentinio punkto (TL = 3,2 %). Vidutinė importo iš Pietų Afrikos kaina buvo mažesnė už Bendrijos pramonės kainą ir panaši į nagrinėjamųjų šalių taikytą kainą. Todėl manoma, kad importas iš Pietų Afrikos galėjo būti susijęs su Bendrijos pramonės patirta žala. Tačiau atsižvelgiant į bendrą didelį importo iš Pietų Afrikos sumažėjimą ir nedidelę šio importo rinkos dalį, manoma, jog to nepakanka, kad būtų nutrauktas priežastinis Bendrijos pramonės patirtos materialinės žalos ir importo dempingo kaina iš KLR ir Kazachstano ryšys.

(138)

Importas iš kitų trečiųjų šalių, įskaitant Braziliją, per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo apytikriai 59 %, o šio importo rinkos dalis – 6,4 procentinio punkto (TL = 3,8 %). Tuo pačiu metu vidutinė importo iš kitų trečiųjų šalių kaina buvo didesnė už Bendrijos pramonės kainas (t. y. kainos nebuvo priverstinai mažinamos). Atsižvelgiant į tai, kad dėl minėto importo kainos nebuvo priverstinai mažinamos, o importo kiekis mažėjo, manoma, kad minėtas importas nebuvo susijęs su Bendrijos pramonės patirta materialine žala.

(139)

Kaip nurodyta 91 konstatuojamojoje dalyje, kitas Bendrijos gamintojas atliekant tyrimą nebendradarbiavo. Remiantis bendradarbiaujančių Bendrijos gamintojų atliekant tyrimą pateikta informacija manoma, kad minėtas gamintojas per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijoje pardavė apie 30 000 t. Be to, atitinkama rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį nesikeitė ir sudarė 3 %. Todėl kitas Bendrijos gamintojas nepadidino pardavimo kiekio ir rinkos dalies Bendrijos pramonės sąskaita. Apie šio kito Bendrijos gamintojo kainas informacijos negauta.

(140)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir į tai, kad nėra kitokios informacijos, daroma išvada, kad kitas Bendrijos gamintojas nebuvo susijęs su Bendrijos pramonės patirta žala.

(141)

Didžiausią gamybos sąnaudų dalį sudaro žaliavos (apie 45–55 %) ir elektra (apie 20–30 %). Tiesioginis darbas sudaro apie 5 % sąnaudų. Bendrijos pramonės gamybos sąnaudos 2002 m. – TL padidėjo 12 %.

(142)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad Bendrijos pramonės patirta žala buvo susijusi su padidėjusiomis gamybos sąnaudomis. Dėl sąnaudų, susijusių su žaliavomis, manoma, kad apskritai jos yra vartojimo produktai, kuriais iš esmės prekiaujama tarptautinėje rinkoje, todėl padidėjusi kaina turėjo poveikio visiems silikomangano gamintojams, kurie paprastai turėtų būti priversti visiems vienodai didinti pardavimo kainas. Taigi žalą darė ne bendras žaliavų kainų padidėjimas, o tai, kad dėl importo dempingo kaina, dėl kurio buvo priverstinai mažinamos Bendrijos pramonės kainos, Bendrijos pramonė negalėjo produkto parduoti už tokią kainą, kuri būtų leidusi gauti pakankamą pelno dydį. Dėl darbo sąnaudų, kaip nurodyta 115 konstatuojamojoje dalyje, našumo duomenys įrodo, kad apskritai Bendrijos pramonė sugebėjo sąnaudų padidėjimą kompensuoti ekonomiškesniu darbu ir didesniu našumu. Kai kurios šalys nurodė, kad elektros sąnaudos yra pagrindinė Bendrijos pramonės patirtos žalos priežastis. Dėl to nustatyta, kad elektros kainos pramonės vartotojams tose šalyse, kuriose yra įsikūrusi Bendrijos pramonė, atitiko kitų didžiųjų pasaulio rinkų kainas, taigi jų negalima laikyti sau padarytos žalos šaltiniu. Gali būti, kad elektros sąnaudos turėjo tam tikro poveikio bendrai veiklai, tačiau taip buvo tik vienam Bendrijos gamintojui, kuriam dėl didelio elektros kainų padidėjimo ir su tuo susijusio ginčo su elektros tiekėju buvo tiekiama nepakankamai elektros. Daroma išvada, kad apskritai gamybos sąnaudos nebuvo susijusios su Bendrijos pramonės patirta žala.

(143)

Kadangi 2004–2005 m. labai padidėjo vieno Bendrijos gamintojo investicijos (žr. 121 konstatuojamąją dalį), nagrinėta, ar nebuvo sau daroma žala. Šios investicijos turėjo tiesioginio poveikio gamybos sąnaudoms ir kartu Bendrijos pramonės pelningumui. Tačiau išnagrinėjus nustatyta, kad šios investicijos neturėjo didelio poveikio bendroms gamybos sąnaudoms, todėl poveikis pelningumui buvo nedidelis. Todėl daroma išvada, kad vieno Bendrijos gamintojo investicijos galėjo būti susijusios su Bendrijos pramonės patirta žala, tačiau ne tokiu mastu, kad būtų galima nutraukti priežastinį ryšį.

(144)

Kai kurios šalys tvirtino, kad 2004 m. antrojoje pusėje ir 2005 m. pirmojoje pusėje, po ypatingai didelio paklausos padidėjimo, kaip aprašyta 89 konstatuojamojoje dalyje, plieno ir atitinkamai silikomangano paklausos sumažėjimas buvo susijęs su bloga Bendrijos pramonės padėtimi. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad per visą nagrinėjamąjį laikotarpį suvartojimas Bendrijoje apskritai padidėjo 9 %. Atsižvelgiant į tai argumentas atmetamas.

(145)

Kadangi sutampa laikas, kai, pirma, padidėjo importas iš KLR ir Kazachstano dempingo kaina, jo rinkos dalys bei buvo nustatytas priverstinis kainų mažinimas ir, antra, pablogėjo Bendrijos pramonės padėtis, galima daryti išvadą, kad Bendrijos pramonė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje, patyrė dėl importo dempingo kaina.

(146)

Nagrinėti ir kiti veiksniai, tačiau nustatyta, kad jie negalėjo būti lemiama priežastimi, dėl kurios patirta žala. Dėl Ukrainos, kuri užima 23 % rinkos dalies, manoma, kad ji nebuvo susijusi su Bendrijos pramonės patirta žala, nes priverstinio kainų mažinimo apskritai nebuvo nustatyta. Importas iš Pietų Afrikos galėjo būti susijęs su Bendrijos pramonės patirta žala, tačiau atsižvelgiant į tai, kad minėtas importas užima mažą rinkos dalį, o jo kiekis mažėja, šio importo nepakanka, kad būtų galima nutraukti nustatytą priežastinį ryšį su importu iš KLR ir Kazachstano. Kadangi kainos nebuvo priverstinai mažinamos, be to, atsižvelgiant į importo kiekį ir susijusių tendencijų duomenis, nėra įrodymų, kad importas iš Indijos ar kitų trečiųjų šalių (įskaitant Braziliją) būtų susijęs su Bendrijos pramonės patirta žala. Vieno Bendrijos gamintojo investicijos galėjo būti susijusios su Bendrijos pramonės patirta žala, tačiau šios investicijos yra ribotos ir nėra tokio masto, kad nutrūktų priežastinis ryšys. Be to, jokie kiti žinomi veiksniai, t. y. Bendrijos pramonės eksportas, konkurencija su kitu Bendrijos gamintoju, gamybos sąnaudų padidėjimas arba plieno rinkos ciklas, nebuvo susiję su Bendrijos pramonės patirta žala.

(147)

Remiantis šia analize, kurią atliekant buvo tinkamai atskirtas visų žinomų veiksnių, turinčių įtakos Bendrijos pramonės padėčiai, poveikis nuo žalingo poveikio, kurį daro importas dempingo kaina, daroma išvada, kad dėl importo iš KLR ir Kazachstano Bendrijos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(148)

Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvadų dėl dempingo, žalos ir priežastinio ryšio, buvo įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju priėmus priemones būtų pažeisti Bendrijos interesai. Šiuo tikslu, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalimi, Komisija svarstė galimą priemonių poveikį visoms susijusioms šalims ir galimas pasekmes, jei priemonės nebūtų taikomos.

(149)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, priemonės būtų nustatytos iš KLR ir Kazachstano importuojamam produktui. Tikimasi, kad nustačius priemones padidėtų silikomangano iš tų šalių kainos, o Bendrijos pramonei būtų sudaryta galimybė pagerinti padėtį didinant kainas ir, galbūt, pardavimo kiekį bei rinkos dalį. Jei priemonės nebūtų taikomos, manoma, kad produktas iš KLR ir Kazachstano ir toliau būtų importuojamas mažomis kainomis, o Bendrijos pramonė neturėtų galimybių pagerinti padėtį.

(150)

Produktas, kurio sudėtyje yra mažai anglies, sudaro tik 5 % Bendrijos pramonės gamybos ir daugiausia yra importuojamas iš Norvegijos, bet taip pat ir iš KLR. Nors manoma, kad nustačius priemones šiuo metu iš KLR importuojamus kiekius iš dalies pakeistų iš Norvegijos importuojami kiekiai, tačiau priemonės sudarytų Bendrijos pramonei galimybę didinti produkto, kurio sudėtyje yra mažai anglies, gamybą ir pardavimą, kad būtų patenkinta paklausa.

(151)

Be Bendrijos pramonės Bendrijoje yra kitas gamintojas. Kadangi minėtas kitas gamintojas nebendradarbiavo ir todėl nėra tikslių duomenų apie jo veiklą, remiantis bendradarbiaujančių Bendrijos gamintojų informacija manoma, kad šio gamintojo produkcija sudaro apie 10–15 % Bendrijos pramonės produkcijos. Jei būtų nustatytos antidempingo priemonės, tokių pačių pasikeitimų, kaip nustatyta 149 ir 150 konstatuojamosiose dalyse, gali tikėtis ir šis kitas Bendrijos gamintojas.

(152)

Du nepriklausomi nagrinėjamojo produkto importuotojai bendradarbiavo atliekant tyrimą ir pateikė klausimyno atsakymus.

(153)

Šie importuotojai pateikė pastabų dėl i) neigiamo poveikio su tiekimu susijusiai padėčiai Bendrijoje, atsižvelgiant į tai, kad visi gamybos pajėgumai Bendrijoje sudarė tik apytikriai trečdalį suvartojimo, ir ii) neigiamo poveikio, kurį visos priemonės turėtų nagrinėjamojo produkto sąnaudoms, nes šis produktas yra pagrindinė plieno gamybos žaliava, ir poveikis būtų padarytas visai Bendrijos plieno gamybai, jei būtų nustatytos priemonės.

(154)

Dėl su tiekimu susijusios padėties Bendrijoje, iš tiesų suvartojimas yra apytikriai tris kartus didesnis už dabartinius Bendrijos gamybos pajėgumus, o Bendrijos pramonė per TL patenkino tik apie 25 % Bendrijos paklausos. Tačiau Bendrijos pramonė per TL dirbo naudodama apytikriai 70 % pajėgumų, o per nagrinėjamąjį laikotarpį – 70–80 % pajėgumų. Todėl ji gali gerokai padidinti dabartinę gamybą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad priemonės bus taikomos palyginti labai nedideliems importuojamo produkto kiekiams (kaip nurodyta 149 ir 150 konstatuojamosiose dalyse) ir kad galimą sumažėjusį iš nagrinėjamųjų šalių importuojamą kiekį galėtų pakeisti kitų šalių eksportas, manoma, kad nustačius muitus didelio poveikio importuotojams gauti produktą nebūtų padaryta. Produktą tiekia Bendrijos gamintojai ir kitos su tyrimu susijusios šalys, tačiau produktą Bendrijos rinka gauna ir importuodama iš kitų šalių, visų pirma Norvegijos, Indijos, Pietų Afrikos ir Brazilijos (tai sudaro beveik 40 % suvartojimo). Tos šalys kartu seniau Bendrijai tiekė didesnius kiekius.

(155)

Pripažįstama, kad nustačius priemones gali būti trumpalaikių sutrikimų dėl to, kad Bendrijos pramonė gali užtrukti, kol padidins gamybą, o kai kurie naudotojai prireikus ras naujų ar alternatyvių tiekimo šaltinių.

(156)

Dėl importuotojų: net jei Bendrijos pramonė padidins gamybą, pardavimą ir rinkos dalį Bendrijoje, atsižvelgiant į tai, kad Bendrijos pramonė gali aprūpinti tik apytikriai 30 % rinkos ir kad suvartojimas Bendrijoje didėja, vis dėlto išliktų poreikis importuoti didelius produkto kiekius. Pripažįstama, kad importuotojai paprastai dirba gaudami pakankamai nedidelį pelną ir kad bet kokie trumpalaikiai sutrikimai, kai naudotojai ieško naujų ar alternatyvių tiekimo šaltinių, gali turėti neigiamo poveikio jų pelnui, tačiau manoma, kad importuotojai padidėjusias sąnaudas perkeldami naudotojams gali užtikrinti pakankamą pelną.

(157)

Atliekant tyrimą bendradarbiavo ir klausimyno atsakymus arba pastabas pateikė dešimt nagrinėjamojo produkto naudotojų metalo pramonės srityje. Be to, pastabų pateikė Europos geležies ir plieno pramonės konfederacija (EUROFER).

(158)

Naudotojai, kaip ir importuotojai, pateikė tokias pačias pastabas dėl nepakankamo tiekimo ir padidėjusių galutinių naudotojų sąnaudų, kaip nurodyta 153 konstatuojamojoje dalyje. Dėl 154 konstatuojamojoje dalyje išdėstytų priežasčių manoma, kad nustačius priemones su tiekimu susijusiai padėčiai Bendrijoje didelio žalingo vidutinės trukmės poveikio nebūtų padaryta.

(159)

Padidėjus silikomangano kainoms plieno gamybos sąnaudoms būtų padarytas nedidelis tiesioginis poveikis, nes silikomanganas sudaro ne daugiau kaip 1 % anglinio plieno gamybos sąnaudų, o gaminant nerūdijantį plieną – netgi dar mažesnę dalį. Remiantis naudotojų pramonės asociacijos (EUROFER) pateikta informacija apie bendras jų metines silikomangano naudojimo sąnaudas apytikriai vertinama, kad net jei viso silikomangano kaina reikšmingai padidėtų 20 %, plieno gamintojų pelningumas sumažėtų tik apytikriai 0,2 % (šiuo metu jų pelnas yra 10–40 %). Atsižvelgiant į tai, kad priemonių dydis būtų gerokai mažesnis ir jos būtų susijusios su ne daugiau kaip 10 % Bendrijos suvartojimo (jei importuojamo produkto, kuriam taikomos priemonės, nepakeistų importuojamas kitos kilmės produktas), visų galimų priemonių poveikis plieno pramonės pelningumui būtų ypatingai mažas.

(160)

Tvirtinta, kad silikomangano rinka yra pasaulinė ir kad jo paklausa, kaip ir plieno, pasaulyje didėja. Jei paklausa viršys pasiūlą, kainos gali labai padidėti, kaip atsitiko 2004 m. Jei pasiūla ir paklausa Bendrijoje laikinai sutriktų, kaip aprašyta 155 konstatuojamojoje dalyje, per trumpą laiką kainos gali taip padidėti, kad viršytų bet kurių nustatytų muitų dydį. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad silikomangano rinka yra pasaulinė, manoma, kad kainos lygis Bendrijoje nustatomas atsižvelgiant į pasaulinę pasiūlos ir paklausos sąveiką ir kad Bendrijos kainos neturėtų ilgesnį laiko tarpą būti didesnės už pasaulines kainas dėl to, kad į rinką importuojama daug kitos kilmės produkto. Be to, plieno gamintojai, kurie šiuo metu gauna patenkinamą pelną (10–40 %), bet kuriuo atveju turės galimybę perkelti nagrinėjamojo produkto kainos padidėjimo, kuris bus nedidelis dėl to, kad silikomanganas sudaro pakankamai nedidelę bendrų plieno gamybos sąnaudų dalį, poveikį.

(161)

Naudotojai taip pat abejojo, ar būtų veiksminga nustatyti priemones, ir tvirtino, kad nustačius ir panaikinus ankstesnes priemones Bendrijos pramonės pelningumui didelio poveikio nepadaryta. Šiuo atžvilgiu, nors nustatant priemones siekiama atkurti sąžiningos rinkos sąlygas, kad Bendrijos pramonei, kuriai dėl dempingo buvo padaryta materialinė žala, būtų sudarytos galimybės atsigauti, svarstant, ar būtų tinkama nustatyti antidempingo priemones, jei šiuo metu tai pasiteisintų, faktas, kad Bendrijos pramonė negalėjo atsigauti praeityje, neturėtų būti priežastimi priemonių nenustatyti.

(162)

Kai kurie naudotojai pažymėjo, kad per pastaruosius apytikriai 10 metų Bendrijos plieno pramonės sąnaudos buvo didesnės dėl antidempingo priemonių, kurios buvo taikomos įvairioms vien tik arba daugiausia plieno gamyboje naudojamoms žaliavoms. Jie taip pat pabrėžė, kad be šio tyrimo pradėta daug kitų tyrimų dėl plieno gamyboje naudojamų žaliavų. Jie tvirtino, kad bendras poveikis – Bendrijos plieno gamintojams sukurti tarptautiniu mastu nepalankią padėtį. Dėl ankstesnių priemonių reikėtų pažymėti, kad dauguma jų jau nustojo galioti. Dėl bendro priemonių poveikio daugeliui žaliavų reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad antidempingo priemonėmis siekiama pašalinti iškraipytos rinkos sąlygų, susidariusių dėl importo dempingo kaina, poveikį. Pačios antidempingo priemonės, net jei jos nustatytos daugeliui su ta pačia pramonės šaka susijusių žaliavų, neturėtų daryti iškraipomojo poveikio. Bet kuriuo atveju nagrinėjamajam produktui nustačius priemones poveikis plieno pramonei būtų nereikšmingas, kaip paaiškinta 159 konstatuojamojoje dalyje.

(163)

Atskleidus informaciją EUROFER pakartojo argumentą, kad nustačius priemones būtų pažeisti bendri Bendrijos interesai, nes dėl priemonių padidėtų naudotojų sąnaudos ir būtų padarytas tik nedidelis poveikis gerinant Bendrijos pramonės padėtį. Šiuo klausimu nebuvo pateikta naujos informacijos, todėl patvirtinami 157–162 konstatuojamosios dalyse nurodyti aiškinimai ir tuo remiantis manoma, kad bet koks poveikis naudotojų finansinei padėčiai nustačius antidempingo muitą tikriausiai būtų apskritai nežymus.

(164)

Pagaliau tikimasi, kad iš KLR ir Kazachstano importuojamiems produktams nustačius priemones, Bendrijos pramonei ir kitam Bendrijos gamintojui būtų sudarytos galimybės pagerinti padėtį didinant pardavimo kiekį, pardavimo kainą ir rinkos dalį, nors rinkoje yra nedidelis ir vis mažėjantis silikomangano kiekis iš kitų šalių (t. y. iš Pietų Afrikos ir Norvegijos importuojamas silikomanganas, kurio sudėtyje yra mažai anglies) ir tiekėjų, kuriems netaikomos priemonės, už kainas, panašias į KLR ir Kazachstano kainas prieš nustatant muitus. Gali būti padarytas tam tikras neigiamas poveikis, t. y. naudotojų sąnaudos gali padidėti dėl to, kad gali tekti ieškoti naujų arba alternatyvių tiekimo šaltinių, tačiau manoma, kad bendras poveikis naudotojams KLR ir Kazachstanui nustačius priemones būtų nežymios. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad šiuo atveju nėra įtikinamų priežasčių nenustatyti priemonių, ir kad nustačius tokias priemones nebus pakenkta Bendrijos interesams.

(165)

Visų antidempingo priemonių dydis turėtų būti toks, kad pakaktų pašalinti žalą, kurią Bendrijos pramonei padarė importas dempingo kaina, tačiau nebūtų viršyti nustatyti dempingo skirtumai. Apskaičiuojant muito, kurio reikia pašalinti žalingo dempingo poveikiui, dydį, manyta, kad visos priemonės turėtų padėti Bendrijos pramonei gauti pelną prieš mokesčius, kurį būtų galima pagrįstai gauti normaliomis konkurencijos sąlygomis, t. y. jeigu nebūtų importo dempingo kaina.

(166)

Bendrijos pramonė tvirtino, kad 8 % apyvartos pelno dydis turėtų būti laikomas tinkamu dydžiu, kurį būtų galima tikėtis gauti, jei nebūtų žalingo dempingo. Tai buvo nagrinėta ir nustatyta, kad gavus minėtą pelno dydį per pakankamai trumpą laikotarpį būtų atgautos kapitalo investicijos. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad pati Bendrijos pramonė per ilgesnį laikotarpį apskritai nuvertino kapitalo investicijas. Tuo remiantis manoma, kad 5 % pelno dydis, atitinkantis dydį, naudotą per tyrimą, po kurio buvo nustatytos ankstesnės antidempingo priemonės, yra tinkamas dydis, kurį Bendrijos pramonė galėtų tikėtis gauti, jei nebūtų žalingo dempingo.

(167)

Tuomet būtinas kainų pakėlimas nustatytas pagal produkto rūšį lyginant vidutinę svertinę importo kainą, nustatytą skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, ir Bendrijos pramonės Bendrijos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalingą kainą. Nežalinga kaina buvo nustatyta koreguojant Bendrijos pramonės pardavimo kainą, kad ji atspindėtų pirmiau minėtą pelno dydį. Bet koks skirtumas, atsiradęs dėl šio palyginimo, tuomet buvo išreikštas procentais visos CIF importo vertės. Kadangi nė vienam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam Kinijos gamintojui nebuvo suteiktas RER arba IR, remiantis Comext kainomis žalos skirtumas visos šalies mastu buvo apskaičiuotas visai KLR.

(168)

Palyginus kainas, kaip nurodyta pirmiau, nustatyti tokie žalos skirtumai:

(169)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau ir pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalį manoma, kad importuojamam Kazachstano ir KLR kilmės silikomanganui turėtų būti nustatytas galutinis antidempingo muitas, kuris turėtų prilygti mažesniam dempingo ir žalos skirtumų lygiui pagal mažesnio muito taisyklę. Laikantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalies ir atsižvelgiant į tai, kad Ukrainai nustatytas žalos skirtumas yra mažesnis nei de minimis, su šia šalimi susijęs tyrimas turėtų būti nutrauktas.

(170)

Todėl ir dėl 165–169 konstatuojamosiose dalyse jau minėtų priežasčių antidempingo muitai turėtų būti tokie:

(171)

Atskleidus pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti nustatyti galutinius antidempingo muitus, eksportuojantis Kazachstano gamintojas pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalį pasiūlė įsipareigojimą dėl kainos. Per pastaruosius metus labai kito nagrinėjamojo produkto kainos, todėl jis nėra tinkamas nustatyto dydžio įsipareigojimui dėl kainos. Norėdamas šią problemą išspręsti eksportuojantis gamintojas pasiūlė indeksuoti minimalią importo kainą pagal pagrindinės žaliavos, t. y. mangano rūdos, kainą. Tačiau nagrinėjamojo produkto kainos svyravimo nebuvo galima paaiškinti pagrindinės žaliavos kainos svyravimu, todėl minimalių importo kainų neįmanoma indeksuoti pagal žaliavos kainą. Eksportuojantis gamintojas taip pat pasiūlė kitą galimybę – indeksuoti minimalią importo kainą remiantis jo gamybos sąnaudomis, kurios yra nurodytos audito patikrintose sąskaitose. Tačiau tai nepriimtinas metodas, nes jo sąnaudų raida nebūtinai atitinka jo kainų raidą. Be to, toks įsipareigojimas laikomas netinkamu, nes Komisijai būtų labai sunku nuolatos stebėti sąnaudų kaitą. Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, padaryta išvada, kad eksportuotojo pasiūlyto įsipareigojimo negalima priimti,

5.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 317/32

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

5.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 317/34

(1)

1994 m. gruodžio 22 d. Sprendimu 94/800/EB dėl daugiašalių derybų Urugvajaus raunde (1986–1994) priimtų susitarimų patvirtinimo Europos bendrijos vardu jos kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu (3) Taryba patvirtino Susitarimą dėl viešųjų pirkimų (toliau – susitarimas). Susitarimą reikėtų taikyti visoms viešojo pirkimo sutartims, kurių vertė pasiekia arba viršija susitarime nurodytas specialiosiomis skolinimosi teisėmis išreikštas sumas (toliau – ribos).

(2)

Direktyvų 2004/17/EB ir 2004/18/EB vienas iš tikslų – sudaryti sąlygas, kad perkančiosios organizacijos, taikančios minėtas direktyvas, tuo pat metu sugebėtų vykdyti ir susitarime nustatytus įpareigojimus. Todėl tomis direktyvomis nustatytos viešųjų sutarčių ribos, kurioms taip pat taikomas susitarimas, turi būti suderintos taip, kad jos atitiktų susitarime nustatytų ribų lygiareikšmę vertę eurais, suapvalintą iki artimiausio tūkstančio.

(3)

Siekiant nuoseklumo, taip pat reikėtų suderinti direktyvose 2004/17/EB ir 2004/18/EB nustatytas ribas, kurioms susitarimas netaikomas.

(4)

Todėl direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

1)

16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2)

61 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1)

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2)

8 straipsnio 1 pastraipa iš dalies keičiama taip:

3)

56 straipsnyje suma „5 278 000 EUR“ pakeičiama į „5 150 000 EUR“.

4)

63 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje suma „5 278 000 EUR“ pakeičiama į „5 150 000 EUR“.

5)

67 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

5.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 317/36

(1)

Komisijos reglamento (EB) Nr. 1291/2000 (2) 19 straipsnyje numatyta galimybė išduoti elektronines importo ir eksporto licencijas bei sertifikatus.

(2)

Patirtis parodė, kad, siekiant padidinti importo ir eksporto operacijų efektyvumą, galima pakeisti 25 straipsnio nuostatas, kad būtų aišku, jog kompetentinga valstybės narės institucija gali saugoti ir tvarkyti licencijas ir sertifikatus elektronine forma, užuot išdavusi juos importuotojams ar eksportuotojams, ir jog su eksportu susijusius duomenis įvedus ir perdavus elektronine forma licenciją ar sertifikatą išdavusiai institucijai taip pat galima elektronine forma daryti įrašus elektroninėje eksporto licencijoje ar sertifikate ir ją (jį) patvirtinti.

(3)

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1291/2000 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka visų susijusių vadybos komitetų nuomonę,

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Nepaisant 24 straipsnio nuostatų, valstybė narė gali leisti, kad licencija arba sertifikatas būtų:

b)

3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Valstybė narė nusprendžia, kuri institucija daro įrašus licencijose ir sertifikatuose ir jas (juos) patvirtina.

Tačiau taip pat laikoma, kad licencijoje ar sertifikate įrašas padarytas ir patvirtintas ir kad licencija ar sertifikatas patvirtinta (-as), jeigu:

Įrašo data laikoma deklaracijos priėmimo data, kaip nurodyta 24 straipsnio 1 dalyje.“

5.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 317/38

(1)

Reglamento (EB) Nr. 2304/2002, priimto pagal Užjūrio asociacijos sprendimo 23 straipsnį, nuostatos turėtų būti suderintos su to sprendimo pakeitimais, atsižvelgiant į naujai įsteigtą dešimtąjį Europos plėtros fondą (toliau – dešimtasis EPF). Jos taip pat turėtų būti suderintos su 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašyto Afrikos, Karibų bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimo (5) (AKR ir EB partnerystės susitarimas) IV priedo atitinkamų straipsnių pakeitimais.

(2)

Atsižvelgiant į užjūrio šalių ir teritorijų (toliau – UŠT) konkrečius poreikius, gebėjimus ir apribojimus, dešimtojo EPF finansinė parama UŠT turėtų būti skirta kaip biudžeto parama, jei tik UŠT viešosios išlaidos bus valdomos pakankamai skaidriai, atskaitingai ir veiksmingai. Be to, UŠT viešųjų pirkimų procedūros turėtų atitikti dešimtojo EPF finansinio reglamento skaidrumo ir atvirumo standartus. Vadovaujantis pagal devintąjį EPF įgyta patirtimi, dešimtojo EPF finansinė pagalba, kaip parama projektams ar programoms, turėtų būti teikiama tik išimtinėmis aplinkybėmis, visų pirma kai nėra įvykdytos sąlygos biudžeto paramai gauti.

(3)

Kaip jų priėmimo sąlyga, turėtų būti patikrinta, ar Bendrojo programavimo dokumentuose (BPD) yra visi būtini elementai, kad Komisija galėtų priimti Užjūrio asociacijos sprendimo 20 straipsnio 4 dalyje nurodytą sprendimą dėl finansavimo.

(4)

Pagal Užjūrio asociacijos sprendimo II Aa priedo 3 straipsnio 1 dalį visuose BPD ypatingas dėmesys prireikus turėtų būti skiriamas veiksmams, kuriais siekiama stiprinti pagalbą gaunančių UŠT valdymą ir institucinius gebėjimus ir, kai tinkama, galimam numatomų veiksmų tvarkaraščiui, įskaitant finansų, mokesčių ir teismų sritis.

(5)

Būtina numatyti lėšų pagal dešimtąjį EPF regioniniam bendradarbiavimui ir integracijai remti programavimą, siekiant stiprinti UŠT gebėjimą įveikti sunkumus, kuriuos jos patiria kaip mažos mikroekonominės salų valstybės, pavyzdžiui, didinant pasirengimą regioninėms nelaimėms ir imantis jų pasekmių sušvelninimo iniciatyvų. Šiuo atžvilgiu reikėtų užtikrinti paramos regioniniam bendradarbiavimui ir integracijai bei paramos teritoriniu lygmeniu koordinavimą. Taip pat reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į UŠT, AKR valstybių ir, derinant su kitomis Bendrijos finansinėmis priemonėmis, Sutarties 299 straipsnio 2 dalyje minimų atokiausių regionų bendradarbiavimą.

(6)

Pagal dešimtąjį EPF pagalbą gaunančioms UŠT skiriamos orientacinės sumos turėtų būti nustatytos pagal Užjūrio asociacijos sprendimo II Aa priedo 3 straipsnio 5 dalį.

(7)

Dėl šiame reglamente numatytų priemonių konsultuotasi su UŠT.

(8)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka pagal Užjūrio asociacijos sprendimo 24 straipsnį įkurto EPF ir UŠT komiteto nuomonę,

1.

1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Dalykas

Šis reglamentas nustato Komisijos valdomos Bendrijos finansinės pagalbos iš dešimtojo Europos plėtros fondo (EPF), teikiamos užjūrio šalims ir teritorijoms (UŠT), programavimo, įgyvendinimo ir kontrolės procedūras pagal Užjūrio asociacijos sprendimo ir dešimtajam EPF taikomo finansinio reglamento nuostatas.“

2.

3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Teritorinis programavimas

Veikla, finansuojama negrąžintina parama pagal dešimtąjį EPF vadovaujantis Užjūrio asociacijos sprendimu, programuojama kuo greičiau po dešimtąjį EPF įsteigiančio vidaus susitarimo įsigaliojimo, priimant Bendrąjį programavimo dokumentą (BPD) pagal šio reglamento priede pateiktą modelį.“

3.

4 straipsnis pakeičiamas taip:

„4 straipsnis

BPD rengimas

1.   Kompetentingos UŠT institucijos parengia BPD pasiūlymą, kuo plačiau pasikonsultavusios su suinteresuotais plėtros procesu asmenimis, ir atkreipia dėmesį į buvusias pamokas ir geriausią praktiką.

Kiekvienas BPD pasiūlymas pritaikomas prie kiekvienos UŠT poreikių ir konkrečių aplinkybių. Jame numatomi į rezultatą orientuoti rodikliai, kurie turės būti stebimi, ir skatinama vietos lygiu prisiimti atsakomybę už bendradarbiavimo programas.

2.   UŠT, suinteresuota valstybė narė ir Komisija keičiasi nuomonėmis dėl BPD pasiūlymo per atitinkamą delegaciją, jei taikytina.

UŠT pateikia visą būtiną informaciją, įskaitant ekonominio pagrįstumo tyrimų rezultatus, kad Komisija galėtų kuo veiksmingiau įvertinti BPD projektą.

3.   Dešimtojo EPF finansinis įnašas iš esmės teikiamas kaip biudžeto parama, išskyrus išimtines ir tinkamai pagrįstas aplinkybes.

Jeigu nėra įvykdytos biudžeto paramos sąlygos, BPD turi būti numatytos priemonės sudaryti sąlygas biudžeto paramai.

Pažymimi visi UŠT atliktos analizės ir Bendrijos analizės skirtumai.“

4.

5 straipsnis pakeičiamas taip:

„5 straipsnis

Komisijos atliekamas BPD vertinimas

Komisija įvertina BPD pasiūlymą ir nustato, ar jame yra visi būtini elementai ir ar jis atitinka Užjūrio asociacijos sprendimo, šio reglamento ir atitinkamų Bendrijos politikos sričių tikslus.

Komisija taip pat įvertina BPD pasiūlymą ir nustato, ar jame yra visi būtini elementai, leidžiantys Komisijai priimti Užjūrio asociacijos sprendimo 20 straipsnio 4 dalyje nurodytą sprendimą dėl finansavimo.

Apie gautą projektą ji praneša Europos investicijų bankui.

Nepažeisdama 4 straipsnio 3 dalies, Komisija nusprendžia, ar dešimtojo EPF finansinė pagalba turi būti teikiama kaip biudžeto parama, prieš tai preliminariai įvertinusi viešųjų išlaidų valdymo skaidrumą, atskaitingumą ir veiksmingumą bei viešųjų pirkimų atvirumą ir skaidrumą vadovaujantis dešimtajam EPF taikomame finansiniame reglamente nurodytais standartais, ar ši parama turi būti teikiama kaip parama programoms ir projektams.“

5.

6 straipsnis pakeičiamas taip:

„6 straipsnis

Regioninės programos

1.   3–5 straipsniai taikomi mutatis mutandis finansinei paramai regioniniam bendradarbiavimui ir integracijai pagal Užjūrio asociacijos sprendimo II Aa priedo 3 straipsnio 2 dalį.

Vertindama pasiūlymus, Komisija ypač atsižvelgia į tikėtiną poveikį paramą gaunančios UŠT integracijai regione, kuriam ji priklauso.

Kiek tai įmanoma, užtikrinamas koordinavimas su programomis teritoriniu lygmeniu ir su veiksmais, kuriuose dalyvauja AKR valstybės ir (arba) atokiausi regionai, nurodyti Sutarties 299 straipsnio 2 dalyje. Tam gali prireikti nustatyti prioritetus ir konkrečius išteklius, siekiant stiprinti bendradarbiavimą su AKR valstybėmis ir (arba) atokiausiais regionais, ir bendro intereso veiksmų nustatymo bei atrankos koordinavimo ypatumus.

Prieš įsipareigojimą dėl išlaidų Komisija priima sprendimą dėl finansavimo, taikomą paramai projektams ir programoms.

2.   Siekiant pakankamo masto ir didesnio veiksmingumo, regioninių programų, kuriose yra aiškus teritorinis komponentas, finansavimui galima kartu naudoti regionines ir teritorines lėšas.

3.   8 ir 16–30 straipsniai regioninėms programoms taikomi mutatis mutandis.“

6.

7 straipsnis pakeičiamas taip:

„7 straipsnis

Rezervo panaudojimas

1.   Komisija Užjūrio asociacijos sprendimo II Aa priedo 3 straipsnio 4 dalies b punkte minėtiems tikslams B rezervo lėšas skirsto remdamasi šio reglamento 22 straipsnyje minėtu svarstymu laikotarpio viduryje. Komisija atitinkamai patikslina jau paskirstytas orientacines sumas ir apie savo sprendimą dėl naujai paskirstytų sumų praneša UŠT ir valstybėms narėms.

2.   Kad būtų galima skirti lėšas, nustatytas Užjūrio asociacijos sprendimo 28 straipsnyje ir II D priede, bet kuri UŠT, kuri mano esanti tinkama ten nustatytai paramai gauti, pateikia išsamų pagal Komisijos pateiktą formą parašytą prašymą, kuriame pateikia visą informaciją, kurios reikia jai įvertinti.

Prašymas pateikiamas Komisijai ne vėliau kaip iki kitų metų, einančių po metų, kuriems prašoma papildomos paramos, pabaigos.

Komisija kuo greičiau apie savo sprendimą praneša UŠT.“

7.

8 straipsnis pakeičiamas taip:

„8 straipsnis

Įsipareigojimai

1.   Įsipareigojimus dėl išlaidų, skirtų UŠT finansinei pagalbai, Komisija numato vadovaudamasi dešimtajam EPF taikomu finansiniu reglamentu.

2.   Kai veikla yra numatyta BPD, prieš įsipareigojimą dėl išlaidų Komisija priima sprendimą dėl finansavimo, iš esmės skirto biudžeto paramai, išskyrus išimtines ir tinkamai pagrįstas aplinkybes.

3.   Kai veikla nėra numatyta BPD, išlaidas pagal nepaskirstytą B rezervą, atidėtą pagal Užjūrio asociacijos sprendimo II Aa priedo 3 straipsnio 4 dalį, Komisija numato ir įgyvendina pagal dešimtajam EPF taikomą finansinį reglamentą.“

8.

9 straipsnis pakeičiamas taip:

„9 straipsnis

Mokėjimus atliekantys subjektai

UŠT finansinės institucijos, kuriose Komisija, vadovaudamasi dešimtajam EPF taikomu finansiniu reglamentu, atidaro sąskaitas, skirtas bendradarbiavimo su UŠT įgyvendinimui, atlieka „mokėjimus atliekančių subjektų“ funkciją.

Už indėlius, laikomus mokėjimus atliekančiuose Bendrijos subjektuose, mokamos palūkanos.

Mokėjimus atliekantys subjektai už savo paslaugas negauna jokio atlyginimo, ir už lėšų indėlius palūkanos nemokamos.“

9.

10 straipsnis pakeičiamas taip:

„10 straipsnis

Bendrieji sutarčių nuostatai

1.   Procedūros, reglamentuojančios sutarčių sudarymą, nurodomos finansiniuose susitarimuose.

2.   Kai finansinė pagalba skiriama kaip biudžeto parama, taikomos atitinkamos UŠT viešųjų pirkimų procedūros.

3.   Visais kitais atvejais, su kuo sudaryti sutartį, nustatoma vadovaujantis dešimtajam EPF taikomo finansinio reglamento nuostatomis.“

10.

13 straipsnis pakeičiamas taip:

„13 straipsnis

Delegacijos

1.   Kai Komisijai atstovauja delegacija, kuriai vadovauja delegacijos vadovas, ji apie tai praneša atitinkamai UŠT. Tokiais atvejais taikomos dešimtajam EPF taikomos finansinio reglamento nuostatos dėl perįgaliotų leidimus duodančių pareigūnų ir apskaitos pareigūnų.

2.   Delegacijos vadovas yra pagrindinis asmuo ryšiams su įvairiais atitinkamoje UŠT bendradarbiaujančiais asmenimis palaikyti. Jis bendradarbiauja ir glaudžiai dirba su leidimus duodančiu teritorijos pareigūnu.

3.   Delegacijos vadovas gali duoti būtinus nurodymus ir jam perduodami įgaliojimai, siekiant palengvinti ir paspartinti visus veiksmus pagal šį reglamentą.

4.   Delegacijos vadovas reguliariai informuoja UŠT valdžios institucijas apie Bendrijos veiklą, kuri gali būti tiesiogiai susijusi su Bendrijos ir atitinkamos UŠT bendradarbiavimu.“

11.

14 straipsnis pakeičiamas taip:

„14 straipsnis

Leidimus duodantis teritorijos pareigūnas

1.   Kiekvienos UŠT Vyriausybė paskiria leidimus duodantį teritorijos pareigūną jai atstovauti visokioje veikloje, finansuojamoje iš EPF išteklių, kuriuos valdo Komisija ir Bankas. Leidimus duodantis teritorijos pareigūnas paskiria vieną ar daugiau savo pavaduotojų, kad šie jį pavaduotų, kai jis negali vykdyti savo pareigų, ir praneša Komisijai apie tokį paskyrimą. Jei yra įvykdytos su instituciniais gebėjimais ir geru finansų valdymu susijusios sąlygos, leidimus duodantis teritorijos pareigūnas gali perduoti savo atitinkamų programų ir projektų įgyvendinimo funkcijas atsakingai UŠT administracijos institucijai. Leidimus duodantis teritorijos pareigūnas praneša Komisijai apie visus tokius funkcijų perdavimus.

Jeigu Komisija sužino apie procedūrų, susijusių su EPF išteklių valdymu, vykdymo problemas, ji kartu su leidimus duodančiu teritorijos pareigūnu palaiko visus ryšius, kurie yra būtini padėčiai ištaisyti ir imasi visų būtinų veiksmų.

Leidimus duodantis teritorijos pareigūnas prisiima finansinę atsakomybę tik už jam patikėtas vykdomąsias užduotis.

Jei EPF ištekliai valdomi decentralizuotai ir naudojantis papildomais įgaliojimais, kuriuos gali suteikti Komisija, leidimus duodantis teritorijos pareigūnas:

2.   Leidimus duodantis teritorijos pareigūnas, vykdydamas veiklą, laikydamasis reikalavimo informuoti Komisiją, priima sprendimus:

3.   Be to, leidimus duodantis teritorijos pareigūnas:

4.   Pateikus 21 straipsnyje minėtą metinę įgyvendinimo ataskaitą, Komisija ir leidimus duodantis teritorijos pareigūnas apžvelgia pagrindinius buvusių metų rezultatus.

Po tokios peržiūros Komisija leidimus duodančiam teritorijos pareigūnui gali pateikti pastabų. Leidimus duodantis teritorijos pareigūnas Komisijai praneša apie visus veiksmus, kurių yra imtasi dėl tokių pastabų. Tinkamai pagrįstais atvejais, kai Komisija mano, kad priemonių, kurių yra imtasi, nepakanka, ji gali UŠT ir leidimus duodančiam teritorijos pareigūnui rekomenduoti atlikti patikslinimus, kuriais būtų siekiama pagerinti stebėjimo ir valdymo priemonių veiksmingumą, ir kartu nurodyti tokių rekomendacijų motyvus.

Gavęs tokias rekomendacijas, leidimus duodantis teritorijos pareigūnas vėliau įrodo, kokių priemonių imtasi, siekiant pagerinti stebėjimo ar valdymo priemones, arba paaiškina, kodėl tokių priemonių nebuvo imtasi.“

12.

22 straipsnis pakeičiamas taip:

„22 straipsnis

Laikotarpio vidurio peržiūra

1.   Laikotarpio vidurio peržiūra atliekama siekiant ištirti BPD pradinius rezultatus, jų svarbą ir įvykdytus planus.

Joje taip pat įvertinamas finansinių išteklių panaudojimas ir stebėjimo bei įgyvendinimo veikla.

2.   Laikotarpio vidurio peržiūra atliekama Komisijos atsakomybe, bendradarbiaujant su leidimus duodančiu teritorijos pareigūnu ir atitinkama valstybe nare.

Laikotarpio vidurio peržiūra paprastai atliekama praėjus 30–42 mėnesiams nuo dešimtąjį EPF įsteigiančio vidaus susitarimo įsigaliojimo.

BPD gali būti numatytas kitoks terminas, visų pirma susijęs su rodiklių, priimtų biudžeto paramos atveju, persvarstymu.

Laikotarpio vidurio peržiūrą atlieka nepriklausomas vertintojas, ji pateikiama Stebėjimo komitetui ir vėliau siunčiama Komisijai.

3.   Komisija išnagrinėja peržiūros tikslingumą ir kokybę, įskaitant EPF skirtus finansus, taikydama BPD apibrėžtus kriterijus.“

13.

27 straipsnis pakeičiamas taip:

„27 straipsnis

EPF skirtų lėšų patikslinimas

Naudodamasi stebėjimo, audito ir įvertinimų rezultatais ir atsižvelgdama į Stebėjimo komiteto pastabas, Komisija savo iniciatyva arba atitinkamos UŠT siūlymu gali tikslinti pradinio BPD sumas ir sąlygas, atsižvelgdama į einamuosius poreikius ir tos UŠT pasiektus rezultatus ir į naujausius turimus tos UŠT statistinius duomenis.

Šis patikslinimas paprastai atliekamas vykdant 22 straipsnyje nurodytą laikotarpio vidurio peržiūrą, pažeidimų atveju – per kuo trumpesnį laiką, pagal Užjūrio asociacijos sprendimo 24 straipsnyje nustatytą tvarką.“

14.

29 straipsnis pakeičiamas taip:

„29 straipsnis

Sumų susigrąžinimas ir grąžinamos sumos

1.   Visos sumos, kurias reikia grąžinti Komisijai, grąžinamos iki susigrąžinimo pavedime, parengtame pagal dešimtajam EPF taikomą finansinį reglamentą, nustatytos datos. Ta data yra paskutinė antro mėnesio nuo pavedimo išdavimo datos diena.

2.   Vėluojant grąžinti sumas, nuo jų skaičiuojami delspinigiai nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos datos iki faktinio grąžinimo dienos. Tokiems delspinigiams taikoma norma, kurią Europos centrinis bankas taikė savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms pirmą mėnesio, kurį turi būti grąžintos sumos, darbo dieną, padidinus ją vienu su puse procentinio punkto.

3.   Leidimus duodantis teritorijos pareigūnas tvarko gražintinų jau išmokėtų iš Bendrijos pagalbos sumų apskaitą ir užtikrina, kad sumos būtų grąžinamos be jokio nepateisinamo vėlavimo.

Gavėjas grąžina visas grąžintinas sumas kartu su delspinigiais, išskaitydamas atitinkamas sumas iš Komisijai teikiamos kitos savo išlaidų ataskaitos ir prašymo išmokėti arba, kai to nepakanka, grąžindamas sumas Bendrijai.

Leidimus duodantis teritorijos pareigūnas Komisijai kartą per metus siunčia ataskaitą apie grąžintinas tą dieną sumas, suskirstytas pagal susigrąžinimo procedūrų pradžios metus.“

15.

Priedas pakeičiamas nauju priedu, kurio tekstas pateikiamas šio reglamento priede.

5.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 317/55

(1)

2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 41/2007, nustatančiame 2007 m. Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti žvejybos apribojimus, taikomas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas (3), nustatomos kvotos 2007 metams.

(2)

Pagal Komisijai pateiktą informaciją, gaudydami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra joje registruoti, išnaudojo 2007 metams skirtą kvotą.

(3)

Todėl būtina uždrausti žvejoti, laikyti laivuose, perkrauti ir iškrauti tų išteklių žuvis,

5.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 317/57

(1)

2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 41/2007, nustatančiame 2007 m. Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti žvejybos apribojimus, taikomas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas (3), nustatomos kvotos 2007 metams.

(2)

Pagal Komisijai pateiktą informaciją, gaudydami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra joje registruoti, išnaudojo 2007 metams skirtą kvotą.

(3)

Todėl būtina uždrausti žvejoti, laikyti laivuose, perkrauti ir iškrauti tų išteklių žuvis,

5.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 317/59

(1)

2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 41/2007, nustatančiame 2007 m. Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti žvejybos apribojimus, taikomas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas (3), nustatomos kvotos 2007 metams.

(2)

Pagal Komisijai pateiktą informaciją, gaudydami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra joje registruoti, išnaudojo 2007 metams skirtą kvotą.

(3)

Todėl būtina uždrausti žvejoti, laikyti laivuose, perkrauti ir iškrauti tų išteklių žuvis,

5.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 317/61

(1)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VII priede nustatytos likvidavimo priemonės, kurios turi būti taikomos patvirtinus avių ir ožkų užkrečiamą spongiforminę encefalopatiją (USE).

(2)

Remdamasi 2005 m. liepos 15 d. Komisijos komunikatu „USE programa“ (2) ir 2006 m. lapkričio 21 d. SANCO 2006–2007 m. darbo programa dėl USE (3)2007 m. birželio 26 d. Komisija priėmė Reglamentą (EB) Nr. 727/2007, iš dalies keičiantį Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001, nustatančio tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles, I, III, VII ir X priedus. Iš dalies pakeistame Reglamente (EB) 999/2001 numatytos tam tikros priemonės, kurios turi būti taikomos, jeigu avis arba ožkas auginančiame ūkyje patvirtinta USE ir jeigu įrodyta, kad nėra galvijų spongiforminės encefalopatijos (GSE).

(3)

Atsižvelgiant į tai, kad avių ir ožkų sektoriaus struktūra Bendrijoje labai nevienoda, Reglamentu (EB) Nr. 999/2001, iš dalies pakeistu Reglamentu (EB) Nr. 727/2007, numatyta galimybė taikyti alternatyvias priemones, jeigu būtų nustatytos Bendrijos lygmens suderintos taisyklės.

(4)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VII priede, prieš jį iš dalies pakeitus Reglamentu (EB) Nr. 727/2007, buvo numatyta leidžianti nukrypti nuostata dėl avių ir ožkų sunaikinimo patvirtinus ūkyje tokių gyvūnų USE. Ja remdamosi valstybės narės tam tikromis sąlygomis galėjo nuspręsti atidėti gyvūnų sunaikinimą iki penkerių veisimo metų. Tačiau ši leidžianti nukrypti nuostata nebuvo įtraukta į iš dalies pakeisto Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VII priedą, nes buvo nebereikalinga.

(5)

2007 m. liepos 17 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme (byla T-257/07) Prancūzija pareiškė ieškinį Europos Komisijai ir pareikalavo panaikinti tam tikras Reglamento (EB) Nr. 727/2007 nuostatas, visų pirma – susijusias su priemonėmis, kurios turi būti taikomos USE užkrėstoms bandoms, arba panaikinti visą tą reglamentą. 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartimi Teismas sustabdė tų nuostatų taikymą kol bus priimtas galutinis sprendimas.

(6)

Po šios nutarties valstybės narės nebeturi galimybės taikyti sustabdytas priemones. Todėl kai kurioms valstybėms narėms gali kilti sunkumų skubiai sunaikinant atitinkamus gyvūnus.

(7)

Todėl būtina vėl numatyti leidžiančią nukrypti nuostatą, kuri buvo taikoma prieš iš dalies pakeičiant atitinkamas Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VII priedo nuostatas Reglamentu (EB) Nr. 727/2007, kad valstybės narės, kuriose ARR alelis veislinėje bandoje arba ūkyje pasitaiko retai arba jei jis laikomas būtinu siekiant išvengti įvaisos, galėtų atidėti atitinkamų gyvūnų sunaikinimą nuo minėtos nutarties datos iki penkių veisimo metų.

(8)

Todėl Reglamentą (EB) Nr. 999/2001 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(9)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

„f)

Jei veislėje ar ūkyje ARR alelis pasitaiko retai arba jei jis laikomas būtinu siekiant išvengti įvaisos, valstybė narė gali nuspręsti atidėti gyvūnų sunaikinimą, kaip nurodyta 2.3 dalies b punkto i ar ii papunkčiuose, iki penkerių veisimo metų.“

5.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 317/63

(1)

2006 m. spalio 23 d. Taryba įgaliojo Komisiją Europos bendrijos ir jos valstybių narių vardu pradėti derybas su Izraeliu siekiant padaryti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, įsteigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Izraelio Valstybės asociaciją (1) (toliau – Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimas), pritaikomąsias pataisas, kad būtų atsižvelgta į Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos įstojimą į Europos Sąjungą.

(2)

Komisijos manymu, derybos buvo sėkmingai baigtos.

(3)

Protokolo, dėl kurio derybose susitarta su Izraeliu, 9 straipsnio 2 dalyje numatytas protokolo laikinas taikymas iki jo įsigaliojimo.

(4)

Protokolas turėtų būti pasirašytas Europos bendrijos ir jos valstybių narių vardu bei laikinai taikomas, su sąlyga, kad vėliau jis turi būti sudarytas,