10.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 6/1

(1)

1999 m. gruodžio mėn. Reglamentu (EB) Nr. 2597/1999 (2) Taryba nustatė galutinį kompensacinį muitą importuojamai Indijos kilmės polietileno tereftalato (PET) plėvelei (toliau – nagrinėjamasis produktas), kurios KN kodai yra ex 3920 62 19 ir ex 3920 62 90. Tyrimas, po kurio priimtas minėtas reglamentas, toliau vadinamas pradiniu tyrimu. Nustatytos priemonės buvo ad valorem kompensacinis muitas, kurio dydis individualiai nurodytų eksportuotojų importuojamiems produktams buvo 3,8–19,1 %, o visų kitų bendrovių importuojamam nagrinėjamajam produktui buvo taikoma 19,1 % muito norma. Pradinio tyrimo tiriamasis laikotarpis – 1997 m. spalio 1 d.–1998 m. rugsėjo 30 d.

(2)

2006 m. kovo mėn. Taryba po priemonių galiojimo termino peržiūros pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį Reglamentu (EB) Nr. 367/2006 (3) importuojamai Indijos kilmės PET plėvelei toliau taikė galutinį kompensacinį muitą, nustatytą Reglamentu (EB) Nr. 2597/1999. Peržiūros tiriamasis laikotarpis – 2003 m. spalio 1 d.–2004 m. rugsėjo 30 d.

(3)

2006 m. rugpjūčio mėn., atlikus tarpinę peržiūrą dėl Indijos PET plėvelės gamintojo Garware Polyester Limited (toliau – Garware) subsidijavimo, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1288/2006 (4) pakoregavo Reglamentu (EB) Nr. 367/2006 Garware nustatytą galutinį kompensacinį muitą.

(4)

2007 m. rugsėjo mėn., atlikus dalinę tarpinę peržiūrą dėl kito Indijos PET plėvelės gamintojo Jindal Poly Films, Limited, anksčiau vadinto Jindal Polyester Ltd (toliau – Jindal) subsidijavimo, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1124/2007 (5) pakoregavo Reglamentu (EB) Nr. 367/2006 Jindal nustatytą galutinį kompensacinį muitą.

(5)

2001 m. rugpjūčio mėn. Reglamentu (EB) Nr. 1676/2001 (6) Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą importuojamai, inter alia, Indijos kilmės polietileno tereftalato (PET) plėvelei. Nustatytos priemonės buvo ad valorem antidempingo muitas, kurio dydis individualiai nurodytų eksportuotojų importuojamiems produktams buvo 0–62,6 %, o visoms kitoms bendrovėms buvo taikoma 53,3 % muito norma.

(6)

2006 m. kovo mėn. Reglamentu (EB) Nr. 366/2006 (7) Taryba pakoregavo pagal Reglamentą (EB) Nr. 1676/2001 apskaičiuotų dempingo skirtumų dydį. Naujieji 3,2–29,3 % dempingo skirtumai ir naujasis 0–18 % dempingo muitas buvo nustatyti atsižvelgiant į kompensacinius muitus, kurie dėl eksporto subsidijų buvo nustatyti tiems patiems Indijos kilmės produktams ir kurie buvo pakoreguoti pagal Reglamentą (EB) Nr. 367/2006, priimtą pasibaigus 1 konstatuojamojoje dalyje minėtai Reglamentu (EB) Nr. 2579/1999 nustatytai priemonių galiojimo termino peržiūrai. 2006 m. rugpjūčio mėn., atlikus tarpinę peržiūrą dėl Indijos PET plėvelės gamintojo Garware Polyester Limited (toliau – Garware) subsidijavimo, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1288/2006 pakoregavo Reglamentu (EB) Nr. 1676/2001 Garware nustatytą galutinį antidempingo muitą.

(7)

2006 m. rugsėjo mėn. Taryba, atsižvelgdama į naujo eksportuojančio gamintojo prašymą, Reglamentu (EB) Nr. 1424/2006 (8) iš dalies pakeitė Reglamento (EB) Nr. 1676/2001 nuostatas, susijusias su SRF Limited. Reglamentu nagrinėjamai bendrovei nustatyti 15,5 % dempingo skirtumas ir 3,5 % dempingo muito norma, atsižvelgiant į bendrovės eksporto subsidijų skirtumą, nustatytą atlikus antisubsidijų tyrimą, kurio pasekmė – priimtas minėtas Reglamentas (EB) Nr. 367/2006. Kadangi bendrovei nebuvo taikomas individualus kompensacinis muitas, taikyta visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(8)

Atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (9) (toliau – pagrindinis antidempingo reglamentas) 11 straipsnio 2 dalį, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1292/2007 (10) nustatė galutinį antidempingo muitą importuojamai Indijos kilmės polietileno tereftalato (PET) plėvelei. Tuo pačiu reglamentu baigta dalinė tarpinė vieno Indijos eksportuotojo vykdomo importo peržiūra pagal pagrindinio antidempingo reglamento 11 straipsnio 3 dalį.

(9)

2006 m. kovo mėn. pratęsus galutinio kompensacinio muito taikymo laikotarpį, Indijos Vyriausybė pateikė informacijos, kad aplinkybės, susijusios su dviem subsidijavimo schemomis (Muito sumažinimo leidimo schema ir Atleidimo nuo pajamų mokesčio schema pagal Pajamų mokesčio įstatymo 80 HHC skirsnį), pasikeitė ir kad pokyčiai yra ilgalaikiai. Taigi tvirtinta, kad subsidijavimo lygis veikiausiai sumažėjo, todėl reikėtų peržiūrėti priemones, kurios buvo nustatytos iš dalies remiantis tomis schemomis.

(10)

Komisija išnagrinėjo Indijos Vyriausybės pateiktus įrodymus ir nusprendė, kad jų pakanka pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį pagrįstai inicijuoti peržiūrą. Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu, 2007 m. spalio 12 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (11) paskelbtu pranešimu apie inicijavimą Komisija inicijavo ex officio dalinę tarpinę peržiūrą dėl importuojamai Indijos kilmės polietileno tereftalato (PET) plėvelei taikomo galiojančio kompensacinio muito subsidijavimo lygio.

(11)

Dalinės tarpinės peržiūros tyrimu siekiama nustatyti, ar bendrovėms, kurios naudojosi viena ar abiem tariamai pasikeitusiomis subsidijavimo schemomis, taikomos galiojančios priemonės turi būti toliau taikomos, panaikintos ar iš dalies pakeistos, jei pagal atitinkamas pranešimo apie inicijavimą nuostatas pateikta pakankamai įrodymų. Atliekant dalinės tarpinės peržiūros tyrimą taip pat bus vertinama, ar atsižvelgiant į peržiūros išvadas reikia peržiūrėti kitoms bendrovėms, kurios bendradarbiavo atliekant tyrimą, po kurio buvo nustatytas galiojančių priemonių dydis, taikomas priemones ir (arba) priemones visoms kitoms bendrovėms.

(12)

Atliekant peržiūrą tirtas tik pranešimo apie inicijavimą priede nurodytų bendrovių subsidijavimo lygis, taip pat tirti su kitais eksportuotojais, kurie buvo paraginti pranešti apie save pranešime apie inicijavimą nustatytomis sąlygomis ir per nustatytą laikotarpį, susiję aspektai.

(13)

Subsidijavimo lygio tiriamasis laikotarpis – 2006 m. spalio 1 d.–2007 m. rugsėjo 30 d. (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL).

(14)

Komisija oficialiai pranešė apie dalinės tarpinės peržiūros tyrimo inicijavimą Indijos Vyriausybei ir tiems Indijos eksportuojantiems gamintojams, kurie bendradarbiavo ankstesniame tyrime ir Reglamente (EB) Nr. 367/2006 buvo nurodyti kaip besinaudojantys viena iš dviejų tariamai pakeistų subsidijavimo schemų ir kurie buvo išvardyti pranešimo apie dalinės tarpinės peržiūros inicijavimą priede, bei Du Pont Tejin Films, Liuksemburgas, Mitsubishi Polyester Film, Vokietija, Toray Plastics Europe, Prancūzija ir Nurell, Italija, pagaminantiems didžiausią Bendrijoje pagaminamos PET plėvelės dalį (toliau – Bendrijos pramonė). Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį.

(15)

Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(16)

Išnagrinėtos šalių raštu ir žodžiu pateiktos pastabos ir prireikus į jas atsižvelgta.

(17)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį su šia peržiūra susijusių šalių skaičių pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį numatyta tiriant subsidijavimą taikyti atranką. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar bendrovių atranka yra būtina, ir, jei ji būtina, atrinkti bendroves, eksportuojančių gamintojų buvo paprašyta pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį pranešti apie save per 15 dienų nuo dalinės tarpinės peržiūros inicijavimo ir pateikti Komisijai pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(18)

Išnagrinėjus pateiktą informaciją ir atsižvelgus į pageidaujančių bendradarbiauti Indijos eksportuojančių gamintojų skaičių nuspręsta, kad šiuo atveju atranka nėra būtina.

(19)

Viena pranešimo apie inicijavimą priede nenurodyta bendrovė, SRF Limited, pranešė apie save ir pateikė dokumentus, įrodančius, kad ji atitinka pranešimo apie inicijavimą 4 punkte nurodytas dalinės tarpinės peržiūros tyrimo taikymo srities tinkamumo nuostatas. Todėl atliekant peržiūros tyrimą buvo tiriama ir ši bendrovė.

(20)

Bendrovės Flex Industries Limited, kuriai taikomas kompensacinis muitas (pagal Reglamentą (EB) Nr. 367/2006) ir antidempingo muitas (pagal Reglamentą (EB) Nr. 1292/2007), pavadinimas pasikeitė ir šiuo metu ji vadinasi Uflex Limited. Dėl pasikeitusio pavadinimo pirmesniuose tyrimuose nustatytos išvados nepakito.

(21)

Norėdama gauti tyrimui reikalingos informacijos, Komisija pranešime apie inicijavimą išdėstytus reikalavimus atitinkantiems eksportuojantiems gamintojams nusiuntė klausimynus. Klausimynas taip pat nusiųstas Indijos Vyriausybei.

(22)

Klausimyno atsakymus pateikė penki Indijos eksportuojantys gamintojai ir Indijos Vyriausybė.

(23)

Komisija surinko ir patikrino visą, jos manymu, subsidijavimui nustatyti būtiną informaciją. Tikrinamieji vizitai surengti Indijos Vyriausybės patalpose Delyje, Maharaštros Vyriausybės patalpose Mumbajuje, Indijos rezervų banko patalpose Mumbajuje ir šių bendrovių patalpose:

(24)

Indijos Vyriausybei ir kitoms suinteresuotosioms šalims pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriomis remiantis ketinta siūlyti pakoreguoti nagrinėjamiems bendradarbiaujantiems Indijos eksportuojantiems gamintojams taikomas muito normas ir pratęsti galiojančių priemonių taikymą visoms kitoms bendrovėms, kurios nebendradarbiavo atliekant šią dalinę tarpinę peržiūrą. Joms taip pat buvo duota pakankamai laiko pateikti pastabas. Į visą pateiktą informaciją ir pastabas deramai atsižvelgta, kaip nurodyta toliau.

(25)

Atliekant šią peržiūrą nagrinėjamasis produktas yra tas pats produktas, kuris nurodytas Reglamente (EB) Nr. 367/2006, t. y. Indijos kilmės polietileno tereftalato (PET) plėvelė, kurios KN kodai yra ex 3920 62 19 ir ex 3920 62 90.

(26)

Remiantis Indijos Vyriausybės ir bendradarbiaujančių Indijos eksportuojančių gamintojų pateikta informacija bei Komisijos klausimyno atsakymuose nurodyta informacija, tirtos šios schemos, kurios tariamai susijusios su subsidijų skyrimu:

g)

(27)

Pirmiau nurodytos a–d schemos yra pagrįstos 1992 m. Užsienio prekybos (plėtros ir reguliavimo) įstatymu (1992 m. Nr. 22), kuris įsigaliojo 1992 m. rugpjūčio 7 d. (toliau – Užsienio prekybos įstatymas). Pagal Užsienio prekybos įstatymą Indijos Vyriausybė įgaliojama skelbti su eksporto ir importo politika susijusius pranešimus. Jie apibendrinami „Eksporto ir importo politikos“ dokumentuose, kuriuos kas penkerius metus leidžia ir reguliariai atnaujina Prekybos ministerija. Su šio tyrimo PTL susijęs vienas „Eksporto ir importo politikos“ dokumentas, t. y. penkerių metų planas laikotarpiui nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d. (toliau – EXIM politika 2004–2009 m.). Be to, EXIM politiką 2004–2009 m. reglamentuojančias procedūras Indijos Vyriausybė nustato „2004 m. rugsėjo 1 d.–2009 m. kovo 31 d. procedūrų vadovo I tome“ (toliau – PV I 2004–2009 m.). Procedūrų vadovas taip pat reguliariai atnaujinamas.

(28)

Pajamų mokesčio schema, nurodyta e punkte, yra pagrįsta 1961 m. Pajamų mokesčio įstatymu, kuris kiekvienais metais iš dalies keičiamas Finansų įstatymu.

(29)

Eksporto kreditų schema, nurodyta f punkte, yra pagrįsta 1949 m. Bankininkystės reguliavimo įstatymo 21 ir 35A skirsniais, pagal kuriuos Indijos rezervų bankas (toliau – IRB) vadovauja komercinių bankų veiklai eksporto kreditų srityje.

(30)

Indijos valstybės institucijos administruoja g punkte nurodytą schemą.

(31)

Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 10 dalimi, kvietė Indijos Vyriausybę į papildomas konsultacijas dėl pakeistų ir nepakeistų schemų, kad išsiaiškintų su tariamomis schemomis susijusią esamą padėtį ir priimtų abiem šalims priimtiną sprendimą. Po šių konsultacijų ir abiem šalims dėl šių schemų nepriėmus priimtino sprendimo, Komisija visas minėtas schemas įtraukė į subsidijavimo tyrimą.

(32)

Atskleidus faktus, Indijos Vyriausybė ir vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad nenustatyta, jog gavėjui suteiktos lengvatos pagal nagrinėtas schemas. Atsižvelgiant į šį teiginį, reikėtų pastebėti, kad, kiekvienos nagrinėtos schemos atveju, buvo nustatyta, ar suteikta lengvata pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punktą ir 2 straipsnio 2 dalį yra subsidija, t. y. Indijos Vyriausybės finansinė parama, kuria nagrinėjamiesiems eksportuojantiems gamintojams suteikta lengvata. Be to, buvo paaiškinta, kodėl pagal įvairias schemas suteikiamos lengvatos yra laikomos kompensuotinomis. Be to, visiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams buvo pateikti išsamūs skaičiavimo dokumentai, kuriuose paaiškinta, kaip pagal kiekvieną schemą nustatyta lengvata. Todėl šis teiginys turėjo būti atmestas.

(33)

Išsamus schemos aprašymas pateiktas EXIM politikos 2004–2009 m. 4.1.1–4.1.14 dalyse ir PV I 2004–2009 m. 4.1–4.30 skyriuose. Ankstesniame peržiūros tyrime, po kurio Reglamentu (EB) Nr. 367/2006 nustatytas šiuo metu galiojantis galutinis kompensacinis muitas, ši schema vadinta Išankstinių licencijų schema.

(34)

ILS sudaro šešios poschemės, kurios išsamiau apibūdinamos 35 konstatuojamojoje dalyje. Šios poschemės, inter alia, skiriasi teisės pasinaudoti lengvatomis taikymo sritimi. ILS fiziniam eksportui ir metiniam reikalavimui teisę naudotis turi su finansuojančiais gamintojais susieti gamintojai eksportuotojai ir prekybininkai eksportuotojai. Galutiniam eksportuotojui produktus tiekiantys gamintojai eksportuotojai turi teisę naudotis tarpiniam tiekimui taikoma ILS. ILS tariamam eksportui teisę naudotis turi pagrindiniai rangovai, tiekiantys produktus EXIM politikos 2004–2009 m. 8.2 dalyje nurodytoms „tariamo eksporto“ kategorijoms, pvz., į eksportą orientuotoms įmonėms (toliau – EOĮ). Galiausiai, „tariamo eksporto“ lengvatomis pagal Išankstinio išleidimo įsakymo (IIĮ) ir Kompensacinio vidaus akredityvo poschemes teisę naudotis turi tarpiniai gamintojų eksportuotojų tiekėjai.

(35)

Išankstiniai leidimai gali būti išduodami:

(36)

Per PTL trims bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams pagal ILS taikytos nuolaidos, susijusios su nagrinėjamuoju produktu. Dvi iš šių bendrovių pasinaudojo dviem poschemėmis, t. y. i) ILS fiziniam eksportui ir iii) ILS tarpiniam tiekimui. Trečioji bendrovė pasinaudojo ii punkte nurodyta poscheme (ILS metiniams poreikiams). Todėl kompensavimo pagal kitas nepanaudotas poschemes nustatyti nereikia.

(37)

Indijos valdžios institucijų atliekamo tikrinimo tikslais išankstinio leidimo turėtojas teisiškai privalo „teisingai ir tinkamai tvarkyti importuotų ir (arba) šalies viduje be muitų įsigytų produktų suvartojamo ir naudojamo kiekio apskaitą“ ir naudoti specialią formą (PV I 2004–2009 m. 4.26 ir 4.30 skyriai bei 23 priedėlis), t. y. pildyti faktinį vartojimo registrą. Registrą turi tikrinti nepriklausomas atestuotas apskaitininkas ir (arba) darbo ir sąnaudų apskaitininkas, išduodantis sertifikatą, kuriame patvirtinama, kad nurodyti registrai ir susiję įrašai patikrinti, o pagal 23 priedėlį pateikta informacija visais atžvilgiais tikra ir teisinga. Tačiau minėtos nuostatos taikomos tik išankstiniams leidimams, kurie buvo išduoti 2005 m. gegužės 13 d. arba vėliau. Iki minėtos datos išduotų išankstinių leidimų arba išankstinių licencijų turėtojai turi laikytis pirmiau taikytų tikrinimo nuostatų, t. y. teisingai ir tinkamai tvarkyti licencijuoto importuotų produktų suvartojamo ir naudojamo kiekio apskaitą ir naudoti specialią 18 priedėlyje nurodytą formą (PV I 2002–2007 m. 4.30 skyrius ir 18 priedėlis).

(38)

Kalbant apie poschemes, kuriomis per PTL naudojosi du bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai (fizinio eksporto ir tarpinio tiekimo poschemės), Indijos Vyriausybė nustato leistinos importo apimties ir įsipareigojamą eksportuoti kiekį ir vertę bei įrašo ją leidime. Be to, importuojant ir eksportuojant Vyriausybės pareigūnai atitinkamus sandorius turi įrašyti leidime. Pagal ILS leistiną importo apimtį nustato Indijos Vyriausybė, remdamasi standartinėmis išeigos normomis (toliau – SIN). Standartinės išeigos normos nustatytos beveik visiems produktams, įskaitant nagrinėjamąjį produktą, ir skelbiamos PV II 2004–2009 m. PET plėvelei bei PET granulėms, t. y. tarpiniam produktui, taikomos SIN paskutinį kartą persvarstytos 2005 m. spalio mėn.

(39)

Kalbant apie ii punkte nurodytą poschemę (ILS metiniams poreikiams), kuria naudojosi kitas eksportuotojas, licencijoje registruojama tik leistinos importo apimties vertė. Licencijos turėtojas privalo „užtikrinti reikiamą importuojamų žaliavų ir pagaminto produkto santykį“ (PV I 2004–2009 m. 4.24A skyriaus c punktas).

(40)

Importuojamos žaliavinės medžiagos negali būti perduodamos ir turi būti naudojamos galutiniam eksportuojamam produktui gaminti. Eksporto įsipareigojimą reikia įvykdyti per nustatytą laikotarpį nuo licencijos išdavimo (per 24 mėnesius su galimybe pratęsti laikotarpį du kartus po 6 mėnesius).

(41)

Atlikus patikrinimą nustatyta, kad susijusių bendrovių faktinė vienam PET plėvelės kilogramui pagaminti reikalingų pagrindinių žaliavų sunaudojimo norma buvo mažesnė nei atitinkama SIN. Taip buvo senų SIN, taikomų PET plėvelei, atveju, ir iš dalies persvarstytų SIN, kurios įsigaliojo 2005 m. rugsėjo mėn., atveju.

(42)

Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad nė viena iš susijusių bendrovių neturėjo teisiškai privalomo 37 konstatuojamojoje dalyje nurodyto vartojimo registro. Todėl galima daryti išvadą, kad Indijos valdžios institucijų nurodytų tikrinimo reikalavimų nebuvo laikomasi.

(43)

Atleidimas nuo importo muitų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį ir 2 straipsnio 2 dalį yra subsidija, t. y. Indijos Vyriausybės finansinė parama, kuria tiriamiesiems eksportuotojams suteikta lengvata.

(44)

Be to, teisės aktais aiškiai nustatyta, kad fiziniam eksportui, tarpiniam tiekimui ir metiniams poreikiams taikomos ILS priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, todėl pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą laikomos individualia ir kompensuotina priemone. Neprisiimdama eksporto įsipareigojimo bendrovė negali naudotis pagal šias schemas teikiamomis lengvatomis.

(45)

Nė vienos iš minėtų trijų poschemių, nagrinėjamų šiuo atveju, negalima laikyti leistinomis muitų grąžinimo sistemomis arba pakaitinėmis muitų grąžinimo sistemomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Minėtos poschemės neatitinka taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės). Indijos Vyriausybė veiksmingai netaikė nei naujos, nei senos tikrinimo sistemos arba tvarkos, kad nustatytų, ar žaliavos buvo sunaudotos eksportuojamam produktui gaminti ir kokiais kiekiais (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 punktas, o pakaitinių muitų grąžinimo schemų atveju – pagrindinio reglamento III priedo II dalies 2 punktas). SIN nagrinėjamajam produktui buvo nepakankamai tikslios. Pačios SIN negali būti laikomos faktinio suvartojimo tikrinimo sistema, nes nė viena iš susijusių bendrovių neturėjo privalomo vartojimo registro, pagal kurį Indijos Vyriausybė galėtų pakankamai tiksliai patikrinti, koks žaliavų kiekis buvo sunaudotas eksportuojamajam produktui gaminti. Be to, Indijos Vyriausybė neatliko papildomo patikrinimo atsižvelgiant į panaudotas faktines žaliavas, nors paprastai tokį patikrinimą reikia atlikti, kai veiksmingai netaikoma tikrinimo sistema (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 5 punktas ir III priedo II dalies 3 punktas).

(46)

Todėl minėtosios trys posistemės yra kompensuotinos.

(47)

Jeigu netaikomos leistinos muitų grąžinimo sistemos arba pakaitinės muitų grąžinimo sistemos, kompensuotina lengvata – tai visų importo muitų, paprastai mokamų už importuojamas žaliavas, grąžinimas. Dėl to pažymima, kad pagrindiniame reglamente ne tik numatyta kompensuoti per didelę muitų grąžinimo sumą. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir I priedo i punkte nustatyta, kad gali būti kompensuojama per didelė muitų grąžinimo suma, tik jeigu įvykdomos pagrindinio reglamento II ir III priedų sąlygos. Tačiau šiuo atveju šios sąlygos nebuvo įvykdytos. Tai reiškia, kad nustačius, jog stebėsena nepakankama, pirmiau nurodyta išimtis muitų grąžinimo sistemoms netaikoma. Tokiu atveju taikoma įprastinė taisyklė dėl nesumokėtų muitų (prarastų pajamų) sumos kompensavimo, o ne dėl tariamai per didelės muitų grąžinimo sumos. Kaip nurodyta pagrindinio reglamento II priedo II dalyje ir III priedo II dalyje, tokią per didelę grąžinimo sumą apskaičiuoja ne tyrimą atliekanti institucija. Priešingai, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, tyrimą atliekančios institucijos užduotis – tik surinkti pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad taikoma tikrinimo sistema yra nepakankama.

(48)

Subsidijos suma trims eksportuotojams, kurie naudojosi ILS, apskaičiuota remiantis nesurinktais importo muitais (pagrindiniu muitu ir specialiu papildomu muitu) už medžiagas, importuotas per PTL pagal tris poschemes (skaitiklis). Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktu, iš subsidijos sumos išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos reikėjo būtinai sumokėti, norint gauti subsidiją, jeigu tokie prašymai buvo pagrįsti. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, šios subsidijų sumos buvo paskirstytos visai eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(49)

Trys bendradarbiaujantys gamintojai pasinaudojo šia schema per PTL; jų gautos subsidijos sudarė 0,5–2,1 %.

(50)

Išsamus MSLS aprašymas pateiktas EXIM politikos 2004–2009 m. 4.3 dalyje ir PV I 2004–2009 m. 4 skyriuje.

(51)

Teisę naudotis šia schema turi visi gamintojai eksportuotojai arba prekybininkai eksportuotojai.

(52)

Teisę naudotis šia schema turintis eksportuotojas gali kreiptis dėl MSLS kreditų, kurie skaičiuojami procentais nuo produktų, eksportuojamų pagal šią schemą, vertės. Tokias MSLS normas Indijos valdžios institucijos nustatė beveik visiems produktams, įskaitant nagrinėjamąjį produktą. Jos nustatomos remiantis SIN, atsižvelgiant į galimą importuotų žaliavų kiekį eksportuojamame produkte ir į muitą, taikomą tokiam galimam importui, neatsižvelgiant į faktinį importo muitų sumokėjimą.

(53)

Norėdama pasinaudoti šia schema, bendrovė turi eksportuoti. Eksportuotojas, vykdydamas eksporto sandorį, privalo Indijos valdžios institucijoms pateikti deklaraciją, kurioje turi būti nurodyta, kad eksportuojama pagal MSLS. Tam, kad prekes būtų galima eksportuoti, Indijos muitinės įstaigos per prekių išsiuntimo procedūrą išduoda eksporto važtaraštį. Šiame dokumente, inter alia, nurodoma MSLS kredito suma, kurią ketinama skirti tam eksporto sandoriui. Tada eksportuotojas sužino, kokia lengvata jam bus suteikta. Muitinei išdavus eksporto važtaraštį, Indijos Vyriausybė nebeturi teisės priimti sprendimą suteikti MSLS kreditą. Lengvatos dydis apskaičiuojamas pagal atitinkamą MSLS normą, kuris taikomas eksporto deklaracijos pateikimo metu. Dėl to minėtos lengvatos dydžio atgaline data keisti negalima.

(54)

MSLS kreditai gali būti laisvai perleidžiami ir galioja 12 mėnesių nuo išdavimo. Jie gali būti naudojami muitams mokėti už vėliau neribotais kiekiais importuojamus produktus, išskyrus gamybos priemones. Produktus, importuotus naudojant tokius kreditus, galima parduoti vidaus rinkoje (sumokėjus pardavimo mokestį) arba naudoti kitais tikslais.

(55)

Prašymai MSLS kreditams gauti pateikiami elektronine forma, juos galima pateikti neribotam eksporto sandorių skaičiui. De facto nėra nustatyti galutiniai paraiškų MSLS kreditams gauti teikimo terminai. MSLS tvarkyti naudojama elektroninė sistema automatiškai neatmeta eksporto sandorių, pateiktų po PV I 2004–2009 m. 4.47 skyriuje nurodyto pateikimo termino. Be to, kaip aiškiai numatyta PV I 2004–2009 m. 9.3 skyriuje, paraiškos, gautos pasibaigus paraiškų teikimo terminui, gali būti visada priimamos sumokėjus nedidelį baudos mokestį (t. y. 10 % susijusios sumos).

(56)

MSLS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 2 straipsnio 2 dalyje. MSLS kreditas yra Indijos Vyriausybės finansinė parama, nes jis galiausiai bus naudojamas importo muitams kompensuoti, taip sumažinant Indijos Vyriausybės muitų pajamas, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Be to, MSLS kreditas naudingas eksportuotojui, nes pagerina jo likvidumą.

(57)

Be to, pagal įstatymą MSLS priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, todėl pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina.

(58)

Šios schemos negalima laikyti leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitine muitų grąžinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės) ir III priede (pakaitinio muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės). Eksportuotojas gamybos proceso metu neprivalo faktiškai sunaudoti be muito importuotų produktų, o kredito suma skaičiuojama neatsižvelgiant į faktines panaudotas žaliavas. Be to, netaikoma jokia sistema arba tvarka, siekiant patvirtinti, kokios žaliavos naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba įsitikinti, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose. Galiausiai eksportuotojas turi teisę naudotis MSLS lengvatomis ir tuo atveju, kai iš viso neimportuoja žaliavų. Norinčiam gauti lengvatą eksportuotojui pakanka paprasčiausiai eksportuoti produktus neįrodant, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas žaliavas įsigyja vietoje ir neimportuoja jokių produktų, kurie gali būti naudojami kaip žaliavos, taip pat turi teisę naudotis MSLS.

(59)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi ir 5 straipsniu bei Reglamente (EB) Nr. 367/2006 šiai schemai naudojamu apskaičiavimo metodu, kompensuotinų subsidijų suma apskaičiuota atsižvelgiant į gavėjui suteiktą lengvatą, nustatytą per PTL. Atsižvelgiant į tai, buvo manoma, kad lengvata gavėjui yra suteikiama tada, kai sudaromas eksporto sandoris pagal šią schemą. Šiuo momentu Indijos Vyriausybė gali atsisakyti muitų, kurie sudaro finansinę paramą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Muitinei išdavus eksporto važtaraštį, kuriame, inter alia, nurodoma konkrečiam eksporto sandoriui suteiktina MSLS kredito suma, Indijos Vyriausybė nebeturi teisės priimti sprendimą suteikti ar nesuteikti subsidiją. Be to, bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai MSLS kreditus įtraukė kaip pajamas, gautas vykdant eksporto sandorius.

(60)

Pateikus pagrįstus prašymus, siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą, kaip skaitiklį, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą iš tokiu būdu nustatytų kreditų buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, subsidijos suma paskirstyta atitinkamai eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(61)

Keturi bendradarbiaujantys gamintojai pasinaudojo šia schema per PTL; jų gautos subsidijos sudarė 2,7–5,9 %.

(62)

Išsamus GPESS aprašymas pateiktas EXIM politikos 2004–2009 m. 5 skyriuje ir PV I 2004–2009 m. 5 skyriuje.

(63)

Teisę naudotis šia schema turi su finansuojančiais gamintojais ir paslaugų teikėjais susiję gamintojai eksportuotojai ir prekybininkai eksportuotojai.

(64)

Pagal eksporto įsipareigojimo sąlygą bendrovė gali importuoti gamybos priemones (naujas gamybos priemones, o nuo 2003 m. balandžio mėn. – ir panaudotas iki 10 metų senumo gamybos priemones), mokėdama už jas sumažintą muitą. Todėl pateikus prašymą ir sumokėjus mokestį, Indijos Vyriausybė išduoda GPESS licenciją. Nuo 2000 m. balandžio mėn. pagal šią schemą numatyta taikyti sumažintą 5 % importo muito normą visoms pagal šią schemą importuojamoms gamybos priemonėms. Iki 2000 m. kovo 31 d. taikyta faktinė 11 % muito norma (įskaitant 10 % papildomą mokestį), o importuojamiems vertingiems produktams – nulinė muito norma. Vykdant eksporto įsipareigojimą importuotos gamybos priemonės turi būti panaudotos tam tikram eksportuojamų produktų kiekiui pagaminti per tam tikrą laikotarpį.

(65)

GPESS licencijos turėtojas gamybos priemones gali įsigyti ir iš vietos šaltinių. Tokiu atveju vietos gamybos priemonių gamintojas gali pasinaudoti muitais neapmokestinamų komponentų, reikalingų tokioms gamybos priemonėms pagaminti, importo lengvatomis. Arba toks vietos gamintojas gali prašyti, kad už gamybos priemonių tiekimą GPESS licencijos turėtojui jam būtų taikomos tariamo eksporto lengvatos.

(66)

Atskleidus faktus, vienas eksportuojantis gamintojas pabrėžė, kad pagal šią schemą importuotos gamybos priemonės taip pat buvo naudojamos gaminant produktus, kurie nėra nagrinėjami atliekant šį tyrimą, ir kad nustatant subsidijos skirtumą nustatyta subsidijos suma, priskiriama PTL, turėtų būti dalijama atsižvelgiant ne tik į nagrinėjamojo produkto eksportą. Nustatyta, kad šis teiginys pagrįstas ir skaičiuojant pagal šią schemą bendrovės gautą lengvatų sumą ši buvo atitinkamai pakoreguota.

(67)

GPESS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 2 straipsnio 2 dalyje. Muito sumažinimas laikomas Indijos Vyriausybės finansine parama, nes ši lengvata sumažina Indijos Vyriausybės muitų pajamas, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Be to, muito sumažinimas naudingas eksportuotojui, nes importuojant nesumokėti muitai pagerina jo likvidumą.

(68)

Be to, GPESS teisiškai priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, nes neįsipareigojus eksportuoti negalima gauti šių licencijų. Todėl pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina.

(69)

Todėl šios schemos negalima laikyti leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitine muitų grąžinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Tokios leistinos sistemos, kaip nurodyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, neapima gamybos priemonių, nes šios nėra sunaudojamos gaminant eksportuojamus produktus.

(70)

Subsidijos suma apskaičiuota pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pagal muitą, nesumokėtą už importuotas gamybos priemones, paskirstytą per laikotarpį, kuris atitinka tokių gamybos priemonių įprastinį nusidėvėjimo laikotarpį šiame susijusiame pramonės sektoriuje. Pagal nusistovėjusią praktiką tokiu būdu apskaičiuota suma, priskiriama PTL, buvo koreguojama, pridedant šio laikotarpio palūkanas, kad būtų atspindėta visa per tam tikrą laikotarpį gautos lengvatos vertė. Buvo nustatyta, kad šiam tikslui tinka komercinių palūkanų norma, galiojusi Indijoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktu, iš subsidijos sumos išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos reikėjo būtinai sumokėti, norint gauti subsidiją, jeigu tokie prašymai buvo pagrįsti. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, šios subsidijos suma buvo paskirstyta eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(71)

Keturi bendradarbiaujantys gamintojai pasinaudojo šia schema per PTL; jų gautos subsidijos sudarė 1,0–1,9 %.

(72)

Nustatyta, kad nė vienas iš bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų nebuvo EOĮ ir nebuvo įsikūrę EPZ. Tačiau vienas bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas buvo įsikūrę SEZ ir per PTL gavo kompensuotinų subsidijų. Toliau pateikiamas tik SEZS aprašymas ir vertinimas.

(73)

EXIM politikos 2004–2009 m. 7 skyriuje ir PV I 2004–2009 m. 7 skyriuje pateikta nuoroda į SEZS. EXIM politikos dokumente ir procedūrų vadove taisyklės ir nuostatos nepaaiškinamos plačiau. Susijusios politikos ir įgyvendinimo nuostatos nurodytos 2005 m. Specialiųjų ekonominių zonų įstatyme (2005 m., Nr. 28) ir 2006 m. Specialiųjų ekonominių zonų taisyklėse (2006 m. vasario 10 d. pranešimas).

(74)

Visos bendrovės, kurios iš esmės įsipareigoja eksportuoti visas pagamintas prekes ir teikiamas paslaugas, gali būti steigiamos pagal SEZS. Tai taikoma ir bendrovėms, kurios užsiima tik prekyba. Kitaip nei EOĮS atveju, bendrovės, norinčios pasinaudoti SEZS, neprivalo įvykdyti mažiausių investicijų į ilgalaikį turtą reikalavimų.

(75)

SEZS taikoma vietoj ankstesnės Eksporto perdirbimo zonų schemos (EPZS). SEZ yra konkrečiai apibrėžtos neapmuitinamos teritorijos, kurios prekybos operacijų, muitų ir mokesčių tikslais laikomos užsienio teritorija. SEZ įmonės turi būti įsikūrę šiam tikslui skirtose specialiose zonose. Šiuo metu veikla vykdoma septyniolikoje SEZ, kurių steigimą patvirtino Indijos valdžios institucijos.

(76)

Prašyme dėl SEZ statuso būtina pateikti ateinančių penkerių metų duomenis, inter alia, apie planuojamą produkcijos kiekį, planuojamą eksporto vertę, importo ir vietos reikalavimus. Patvirtinusios bendrovės prašymą, valdžios institucijos bendrovę informuoja apie susijusias nuostatas ir sąlygas. Susitarimas dėl bendrovės statuso pripažinimo pagal SEZS galioja penkerius metus. Jis gali būti atnaujintas papildomiems laikotarpiams.

(77)

Pagrindinis SEZ įmonių įsipareigojimas, nustatytas 2006 m. Specialiųjų ekonominių zonų taisyklių VI skyriuje, yra gauti grynųjų pajamų užsienio valiuta, t. y. per ataskaitinį laikotarpį (5 metus nuo komercinės gamybos pradžios) bendra eksporto vertė turi būti didesnė už importuotų prekių bendrą vertę.

(78)

SEZ įmonės turi teisę gauti šias nuolaidas:

(79)

Įmones, kurios veikia pagal SEZS, tikrina muitinės pareigūnai pagal atitinkamas Muitų įstatymo nuostatas.

(80)

Šios įmonės teisiškai privalo tinkamai tvarkyti apskaitos dokumentus, kuriuose pagal 2006 m. Specialiųjų ekonominių zonų taisyklių 22 taisyklės 2 dalį turėtų būti nurodyta importuotų arba iš vidaus tarifų zonos įsigytų prekių vertė, suvartotų ir sunaudotų prekių vertė, pagamintų ir perduotų (eksportuotų) prekių vertė, pardavimas vidaus tarifų zonoje ir kt.

(81)

Tačiau, remiantis 2006 m. Specialiųjų ekonominių zonų taisyklių 35 taisykle, SEZ įmonė niekada neprivalo susieti kiekvienos importo siuntos su savo eksportu, perleidimu kitoms įmonėms arba pardavimu vidaus tarifų zonoje.

(82)

Importuojamų ir vidaus rinkoje įsigyjamų žaliavų ir gamybos priemonių vertinimą kontroliuoja pačios bendrovės. Eksporto pardavimą taip pat kontroliuoja pačios bendrovės. Tai reiškia, kad muitinė neatlieka jokių įprastinių SEZ įmonės siuntų tikrinimų.

(83)

Šiuo atveju, bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas taikė schemą importuodamas žaliavas ir gamybos priemones be muitų, pirkdamas prekes šalyje (nemokėdamas akcizo muito ir pagrindinio pardavimo mokesčio) ir pasinaudojo galimybe nemokėti paslaugų mokesčio. Atlikus tyrimą nustatyta, kad susijęs eksportuojantis gamintojas nepasinaudojo pagal SEZS atleidimo nuo pelno mokesčio nuostatas teikiamomis lengvatomis.

(84)

Atskleidus faktus, SEZ įsikūręs eksportuojantis gamintojas pateikė keletą pastabų; jis teigė, kad bendrovės naudotos poschemės yra leistinos atleidimo nuo muitų (muitų grąžinimo) schemos ir kad taikytos poschemės nėra subsidija, kadangi pagal jas nėra suteikiama lengvata. Eksportuojančio gamintojo teiginiai nagrinėjami toliau.

(85)

Buvo nustatyta, kad atleidimo nuo akcizo už prekes, perkamas iš vietos šaltinių, atveju SEZS nepriklausančios įmonės už pirkimą sumokėtas mokestis gali būti panaudotas kaip kreditas būsimiems muito įsipareigojimams įvykdyti, pvz., pardavimo vidaus rinkoje akcizui sumokėti (vadinamasis „CENVAT mechanizmas“). Todėl už pirkimą sumokėtas akcizas nėra galutinis. Naudojant CENVAT kredito mechanizmą, galutinis muitas nustatomas tik pridėtinei vertei, bet ne žaliavoms. Taigi, SEZS įmonę atleidžiant nuo akcizo už įsigytas prekes, Vyriausybė papildomai nepraranda pajamų, todėl SEZS nesuteikiama jokios papildomos lengvatos. Šiomis aplinkybėmis, kadangi pagal SEZS negauna papildomos lengvatos, nėra būtina atliekant šį tyrimą toliau nagrinėti šią poschemę.

(86)

SEZS įmonių atleidimas nuo dviejų rūšių importo muitų (pagrindinio muito ir specialaus papildomo muito, kuris paprastai taikomas importuojamoms žaliavoms ir gamybos priemonėms) ir atleidimas nuo pardavimo mokesčio, taikomo vidaus rinkoje įgytoms prekėms, bei atleidimas nuo paslaugų mokesčio yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Vyriausybės pajamos, kurios būtų gautos netaikant šios schemos, buvo prarastos, o tai reiškia, kad SEZS buvo suteikta lengvata, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje, nes ji pagerino savo likvidumą. Teisiškai subsidijos priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir dėl to laikomos individualiomis ir kompensuotinomis pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą. SEZS eksporto tikslas, kaip nurodyta 2006 m. Specialiųjų ekonominių zonų taisyklių 2 taisyklėje, yra conditio sine qua non norint gauti lengvatas.

(87)

Eksportuojantis gamintojas teigė, kad bendrovės naudotos poschemės yra leistinos atleidimo nuo muitų (muitų grąžinimo) schemos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir I priede, ir todėl jos nėra kompensuotinos. Bendrovė teigė, kad pagrindinio reglamento I priedo i punkte nurodyta, kad eksporto subsidija laikomas tik atleidimas nuo importo mokesčių, viršijančių už importuotas žaliavas, naudotas gaminant eksportuojamą produktą, sumokėtus muitus arba tokių mokesčių grąžinimas. Kitaip tariant, jei nėra grąžinama per didelė suma arba nėra atleidžiama nuo per didelės sumos mokėjimo, atleidimas nuo importo muitų, taikomų eksportuojamo produkto apdirbimui, gamybai ar perdirbimui naudojamoms žaliavoms, negali būti laikomas kompensuotina subsidija.

(88)

Dėl šio teiginio pirmiausia reikia pastebėti, kad visos SEZ įmonei taikomos lengvatos teisiškai priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų. Be to, šių schemų negalima laikyti leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitine muitų grąžinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Jos neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo h ir i punktuose, II priede (muitų grąžinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės muitų grąžinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Atsižvelgiant į tai, kad atleidimo nuo pardavimo mokesčio ir atleidimo nuo importo muito taikymo lengvatos taikomos įsigyjant gamybos priemones, jos savaime neatitinka leistinų muitų grąžinimo sistemų, kadangi gamybos priemonės nėra naudojamos gamybos procese, kaip nurodyta I priedo h punkte (pardavimo mokesčio grąžinimas) ir I priedo i punkte (importo muito grąžinimas). Be to, patvirtinta, kad Indijos Vyriausybė netaiko veiksmingos tikrinimo sistemos arba tvarkos, kad nustatytų, ar be muitų ir mokesčių įsigytos žaliavos buvo sunaudotos eksportuojamam produktui gaminti ir kokiais kiekiais (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 punktas, o pakaitinių muitų grąžinimo sistemų atveju – pagrindinio reglamento III priedo II dalies 2 punktas). Iš tiesų, SEZ įmonė turi gauti grynųjų pajamų užsienio valiuta, bet nėra veikiančios tikrinimo sistemos, kad stebėti su eksportuojamų produktų gamyba susijusių importuotų produktų suvartojimą.

(89)

Atsakydamas į tai, eksportuojantis gamintojas teigė, kad bendrovės naudotos poschemės nėra subsidijos, kadangi bendrovė negavo lengvatos. Kalbant apie pardavimą vidaus rinkoje, eksportuojantys gamintojai teigė, kad SEZ nėra laikoma Indijos mokesčių ir muitų teritorijos dalimi, todėl parduodant galutinius produktus vidaus rinkoje turi būti sumokėti visi muitai. Buvo teigiama, kad negauta jokių lengvatų, kadangi vidaus rinkoje parduotiems produktams pagaminti sunaudotoms žaliavoms taikyti muitai, nuo kurių bendrovė buvo atleista, buvo mažesni už muitus, kuriuos bendrovė sumokėjo parduodama vidaus rinkoje.

(90)

Atsakant į šį argumentą, reikėtų pastebėti, kad nors SEZ įmonė steigiama siekiant gauti grynųjų pajamų užsienio valiuta, SEZ įmonė gali parduoti dalį pagamintų produktų vidaus rinkoje. Pagal SEZ schemą, iš zonos į vidaus rinką patekusios prekės bus laikomos importuotomis prekėmis. Todėl SEZ įmonės padėtis nesiskiria nuo kitų bendrovių, veikiančių vidaus rinkoje, padėties, t. y. įsigyjant prekes turi būti mokami taikomi muitai ir (arba) mokesčiai. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti akivaizdu, kad Vyriausybės sprendimas apmokestinti vidaus rinkoje vartojamas prekes nereiškia, kad SEZS įmonės atleidimas nuo importo muitų arba pardavimo mokesčių nėra lengvata, susijusi su nagrinėjamojo produkto pardavimu eksportui. Be to, vidaus rinkos pardavimas neturi įtakos bendrai vertinant ar taikoma tinkama vertinimo sistema.

(91)

Kalbant apie pardavimą eksportui, eksportuojantis gamintojas teigė, kad atleidimas nuo importo muitų ir mokesčių nėra kompensuotina subsidija, kadangi grąžinama suma nėra per didelė. Bendrovė taip pat teigė, kad SEZ įmonę tikrina muitinės pareigūnai ir kad nesumokėjus taikomų muitų neįmanoma parduoti žaliavų vidaus rinkoje arba jas panaudoti gaminant produktus, parduodamus vidaus rinkoje. Todėl, eksportuojančio gamintojo nuomone, grąžinama suma negali būti per didelė.

(92)

Atsakant į tai, reikia priminti, kad netaikoma jokia sistema arba tvarka, siekiant patvirtinti, kokios žaliavos naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba įsitikinti, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai ir mokesčiai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I, II ir III prieduose. SEZ įmonė de jure niekada neprivalo susieti kiekvienos importo siuntos su atitinkamo galutinio produkto paskirties vieta. Tik esant tokiai kontrolei Indijos valdžios institucijos galėtų gauti pakankamos informacijos apie galutinę žaliavų paskirties vietą ir veiksmingai patikrinti, ar muitų ir (arba) pardavimo mokesčių lengvatos neviršija eksportuojamiems produktams naudojamų žaliavų kiekio. Bendrovės vidaus sistemų nepakanka, kadangi muitų grąžinimo tikrinimo sistemą turi sukurti ir įgyvendinti Vyriausybė. Todėl atlikus tyrimą nustatyta, kad pagal SEZ taikomas teisines nuostatas SEZ įmonė neprivalo nurodyti importuotų žaliavų ir galutinio produkto ryšių; be to, Indijos Vyriausybė nenustatė veiksmingo kontrolės mechanizmo, pagal kurį būtų galima nustatyti, kokios žaliavos ir kokiais kiekiais buvo suvartotos gaminant eksportuojamus produktus.

(93)

Be to, Indijos Vyriausybė neatliko papildomo patikrinimo atsižvelgiant į panaudotas faktines žaliavas, nors paprastai tokį patikrinimą reikia atlikti, kai netaikoma veiksminga tikrinimo sistema (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 5 punktas ir III priedo II dalies 3 punktas). Indijos Vyriausybė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad grąžinta suma nebuvo per didelė.

(94)

Todėl, nesant leistinos muitų grąžinimo sistemos arba pakaitinės muitų grąžinimo sistemos, kompensuotina lengvata – tai per TL grąžinti muitai (pagrindinis muitas ir specialus papildomas muitas), atleidimas nuo pardavimo mokesčio, taikomo vidaus rinkoje įsigytoms prekėms, ir atleidimas nuo paslaugų mokesčio.

(95)

Kalbant apie atleidimą nuo pagrindinių muitų, atleidimą nuo pardavimo mokesčio, taikomo vidaus rinkoje įgytoms prekėms, bei atleidimą nuo paslaugų mokesčio sumos), skaitiklis (t. y. subsidijų suma) apskaičiuotas pagal per PTL nesumokėtas sumas. Mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją, buvo išskaičiuoti iš šios sumos pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta tvarka, siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą kaip skaitiklį.

(96)

Skirtingai nei žaliavos, gamybos priemonės fiziškai neįeina į galutinių prekių sudėtį. Atitinkamai, atleidimo nuo pardavimo mokesčio, taikomo įgytoms gamybos priemonėms, subsidijos suma apskaičiuota pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pagal muitą, nesumokėtą už importuotas gamybos priemones, paskirstytą per laikotarpį, kuris atitinka tokių gamybos priemonių įprastinį nusidėvėjimo laikotarpį šiame susijusiame pramonės sektoriuje. Pagal nusistovėjusią praktiką tokiu būdu apskaičiuota suma, priskiriama PTL, buvo koreguojama, pridedant šio laikotarpio palūkanas, kad būtų atspindėta visa per tam tikrą laikotarpį gautos lengvatos vertė. Buvo nustatyta, kad šiam tikslui tinka komercinė palūkanų norma, galiojusi Indijoje per PTL. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktu, iš subsidijos sumos išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos reikėjo būtinai sumokėti, norint gauti subsidiją, jeigu tokie prašymai buvo pagrįsti.

(97)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, šios subsidijų sumos, nustatytos pagal 95 ir 96 konstatuojamąsias dalis, buvo paskirstytos eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį. Tokiu būdu apskaičiuotas subsidijų skirtumas sudarė 5,4 %.

(98)

Pagal šią schemą eksportuotojai galėjo naudotis dalinio atleidimo nuo pajamų mokesčio už pelną, gautą iš pardavimo eksportui, lengvata. Tokios lengvatos teisinis pagrindas nustatytas ITA 80 HHC skirsnyje.

(99)

Ši nuostata panaikinta 2005–2006 ataskaitiniais metais (t. y. 2004 m. balandžio 1 d.–2005 m. kovo 31 d. finansiniais metais) ir vėliau, taigi po 2004 m. kovo 31 d. pagal ITA 80 HHC nesuteikta jokių lengvatų. Bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai per PTL nesinaudojo jokiomis lengvatomis pagal šią schemą. Kadangi ši schema panaikinta, pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį ji nėra kompensuotina.

(100)

Išsamus šios schemos aprašymas pateiktas Indijos rezervų banko (toliau – IRB) Pagrindiniame aplinkraštyje DBOD Nr. DIR.(Exp).BC 02/04.02.02/2007–08 (Eksporto kreditai užsienio valiuta) ir Pagrindiniame aplinkraštyje DBOD Nr. DIR.(Exp).BC 01/04.02.02/2007–08 (Eksporto kreditai rupijomis), kurie skirti visiems komerciniams Indijos bankams.

(101)

Teisę naudotis šia schema turi gamintojai eksportuotojai ir prekybininkai eksportuotojai. Nustatyta, kad trys eksportuojantys gamintojai pasinaudojo lengvatomis pagal EKS.

(102)

Pagal šią schemą IRB privaloma tvarka nustato didžiausią palūkanų normą, taikomą eksporto kreditams Indijos rupijomis arba užsienio valiuta, kurią komerciniai bankai gali taikyti eksportuotojui. EKS sudaro dvi poschemės, t. y. eksporto kreditų schema, taikoma produktams prieš išsiuntimą („pakavimo kreditai“), kuri apima kreditus, teikiamus eksportuotojui produktų pirkimo, perdirbimo, gamybos, pakavimo ir (arba) siuntimo išlaidoms finansuoti prieš eksportuojant produktus, ir eksporto kreditų schema, taikoma produktams po išsiuntimo, pagal kurią teikiamos apyvartinių lėšų paskolos iš eksporto gautinoms sumoms finansuoti. Be to, IRB nurodo bankams tam tikrą dalį savo grynojo banko kredito skirti eksportui finansuoti.

(103)

Pagal minėtus IRB Pagrindinius aplinkraščius eksportuotojai gali gauti eksporto kreditus, kuriems taikomos lengvatinės palūkanų normos, palyginti su įprastinių komercinių kreditų („kreditų grynaisiais“) palūkanų normomis, kurios nustatomos tik pagal rinkos sąlygas. Bendrovėms, kurių kredito reitingai geri, palūkanų normų skirtumas gali būti sumažintas. Iš tikrųjų bendrovės, kurių reitingai aukšti, gali gauti eksporto kreditus ir kreditus grynaisiais vienodomis sąlygomis.

(104)

EKS kredito lengvatinės palūkanų normos, nustatytos 100 konstatuojamojoje dalyje nurodytais IRB Pagrindiniais aplinkraščiais, gali sumažinti eksportuotojo palūkanų išlaidas skirtingai nuo išlaidų kreditams, kurios nustatomos tik pagal rinkos sąlygas, ir šiuo atveju yra lengvata, kuria naudojosi toks eksportuotojas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Eksporto finansavimas nėra per se saugesnis nei vidaus finansavimas. Iš tikrųjų jis laikomas rizikingesniu, o tam tikram kreditui reikalingo užstato dydis, kad ir koks būtų finansavimo objektas, tėra paprasčiausias komercinis sprendimas, kurį priima tam tikras komercinis bankas. Įvairių bankų taikomų palūkanų normų skirtumai yra IRB metodų, pagal kuriuos reikalaujama nustatyti individualias didžiausias skolinimo palūkanų normas kiekvienam komerciniam bankui, taikymo rezultatas. Be to, komerciniai bankai nebūtų įpareigoti eksporto finansavimo skolintojams perduoti palankesnių palūkanų normų už eksporto kreditus užsienio valiuta.

(105)

Neatsižvelgiant į tai, kad lengvatinius kreditus pagal EKS teikia komerciniai bankai, ši lengvata yra Vyriausybės finansinė parama, kaip apibrėžta reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje. Šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nei pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje, nei PPO susitarime dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių nenustatyta, kad skiriant subsidiją, būtų reikalaujama mokesčio už valstybines sąskaitas, pvz., Indijos Vyriausybės kompensacijų komerciniams bankams, tokiu atveju pakanka tik Vyriausybės nurodymo atlikti funkcijas, išvardytas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto i, ii arba iii papunkčiuose. IRB yra valstybės įstaiga, ir dėl to jai taikoma Vyriausybės apibrėžtis, nurodyta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje. IRB 100 % priklauso Vyriausybei, siekia valstybinės politikos, pvz., pinigų politikos, tikslų, o jo vadovybę skiria Indijos Vyriausybė. IRB reguliuoja privačių įstaigų veiklą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunkčio antroje įtraukoje, nes komerciniai bankai privalo laikytis jo nustatytų sąlygų, inter alia, IRB Pagrindiniuose aplinkraščiuose nustatytų didžiausių eksporto kreditų palūkanų normų ir IRB nuostatų, pagal kurias reikalaujama, kad komerciniai bankai dalį savo grynųjų bankinių kreditų skirtų eksportui finansuoti. Šis reikalavimas įpareigoja komercinius bankus atlikti funkcijas, nurodytas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje, šiuo atveju teikti lengvatinio eksporto finansavimo paskolas. Toks tiesioginis lėšų perleidimas paskolų forma pagal tam tikras sąlygas paprastai būtų pavedamas Vyriausybei, o taikoma praktika dėl nesuprantamų priežasčių skiriasi nuo kitų šalių Vyriausybių taikomos praktikos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktu, ši subsidija laikoma individualia ir kompensuotina, nes lengvatinės palūkanų normos gali būti taikomos tik eksporto sandoriams finansuoti, ir dėl to priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų.

(106)

Subsidijos suma apskaičiuota remiantis skirtumu tarp palūkanų, sumokėtų už eksporto kreditus, kuriais įmonės naudojosi per PTL, ir palūkanų, kurias būtų reikėję mokėti už bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų naudojamus įprastinius komercinius kreditus. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(107)

Trys eksportuojantys bendradarbiaujantys gamintojai pasinaudojo šia schema per PTL; jų gautos subsidijos sudarė 0,3–0,4 %.

(108)

Atliekant ankstesnius tyrimus, susijusius su PET plėvele, įskaitant peržiūros tyrimą, po kurio Reglamentu (EB) Nr. 367/2006 nustatytas šiuo metu galiojantis galutinis kompensacinis muitas, nagrinėtos keletas Indijos valstijų taikomų schemų, susijusių su vietos bendrovėms suteiktomis lengvatomis. Valstijų schemos priskiriamos „Paskatų paketo schemų“ (toliau – PPS) kategorijai, kadangi jos gali būti susijusios su skirtingomis lengvatomis. Atliekant tyrimą nustatyta, kad „Teisę suteikiančiame pažymėjime“ nurodyta, kad bendrovė turi teisę į lengvatas pagal šią schemą. Nustatyta, kad per PTL du bendradarbiaujantys gamintojai buvo atleisti nuo prekybos (pardavimo) mokesčio pagal PPS, vadovaujantis Utar Pradešo valstijos Prekybos mokesčių įstatymo 4A skirsniu. Pagal šią mokesčių nuostatą bendrovė, vykdanti pardavimą vidaus rinkoje, atleidžiama tiek nuo vietinio, tiek nuo bendro pardavimo mokesčio.

(109)

Norėdamos šia sistema naudotis bendrovės paprastai privalo investuoti į mažiau išsivysčiusias šalies vietoves įkurdamos naują pramonės įmonę arba investuodamos didelę kapitalo dalį į veikiančios pramonės įmonės plėtrą ir įvairinimą. Pagrindinis lengvatų dydžio nustatymo kriterijus yra vietovės, kurioje yra arba bus įmonė, kategorija ir investicijų dydis.

(110)

Pagal atleidimo nuo pardavimo mokesčio schemas paskirtos įmonės neturi mokėti jokių pardavimo mokesčių nuo jų pardavimo sandorių. Taip pat paskirtos įmonės buvo atleistos nuo pardavimo mokesčio už jų įgytas prekes iš tiekėjo, turinčio teisę naudotis schema. Parduodančios paskirtos įmonės negauna jokios lengvatos dėl su pardavimo sandoriais susijusio atleidimo nuo mokesčių, bet perkančios paskirtos įmonės gauna lengvatą dėl su pirkimo sandoriais susijusio atleidimo nuo mokesčių.

(111)

Atskleidus faktus, vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad skaičiuojant pagal šią schemą gautą lengvatą, daryta prielaida, kad nagrinėjamojo produkto gamybai naudotų pagrindinių žaliavų tiekėjai buvo atleisti nuo pardavimo mokesčio. Tačiau išnagrinėjus pardavimo sąskaitas faktūras nustatyta, kad susiję tiekėjai iš tiesų minėtajai bendrovei taikė pardavimo mokestį. Todėl, kadangi bendrovė mokėjo pardavimo mokestį, eksportuojantis gamintojas negavo jokios kompensuotinos lengvatos, susijusios su šiuo pirkimu; subsidijos suma buvo atitinkamai perskaičiuota.

(112)

PPS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 2 straipsnio 2 dalyje. Atleidimas nuo pardavimo mokesčio laikomas finansine parama, nes ši lengvata sumažina Vyriausybės pajamas, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Be to, atleidimas naudingas bendrovėms, nes pagerina jų likvidumą.

(113)

PPS gali naudotis tik tos bendrovės, kurios yra investavusios į tam tikras nurodytas geografines sritis, priklausančias Indijos valstijos jurisdikcijai. Ne šiose vietovėse įsikūrusios bendrovės naudotis šia schema negali. Lengvatos dydis skiriasi pagal tam tikras sritis. Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalies a punktą ir 3 straipsnio 3 dalį schema laikoma individualia ir todėl kompensuotina.

(114)

Atleidimo nuo pardavimo mokesčio atveju subsidijos suma buvo apskaičiuota remiantis paprastai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu mokamo pardavimo mokesčio suma, kuri liko nesumokėta.

(115)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi šios subsidijos suma (skaitiklis) po to buvo paskirstyta visai peržiūros tiriamojo laikotarpio eksporto ir vidaus pardavimo apyvartai kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija nepriklauso nuo eksporto, ir nebuvo skirta atsižvelgiant į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(116)

Du bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai pasinaudojo šia schema per PTL; jų gautos subsidijos sudarė atitinkamai 0,3 % ir 1,4 %.

(117)

Primenama, kad Reglamente (EB) Nr. 367/2006 ir jo pakeitimuose, nurodytuose 2, 3 ir 4 konstatuojamosiose dalyse, nustatytas ad valorem 12–19,1 % kompensuotinų subsidijų dydis susijusiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, kurie bendradarbiavo atliekant dabartinę dalinę tarpinę peržiūrą.

(118)

Atliekant šią dalinę tarpinę peržiūrą nustatytas ad valorem 5,4–8,6 % kompensuotinų subsidijų dydis, kaip nurodyta toliau:

(119)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 19 straipsnio nuostatomis ir pranešimo apie inicijavimą 3 punkte nurodytu šios dalinės tarpinės peržiūros pagrindu, nustatyta, kad susijusiems eksportuojantiems gamintojams nustatytas subsidijavimo dydis sumažėjo, todėl Reglamentu (EB) Nr. 367/2006 nustatyta šiems eksportuojantiems gamintojams taikoma kompensacinių muitų norma turėtų būti atitinkamai pakoreguota.

(120)

Pakoreguotos kompensacinio muito normos turėtų būti nustatytos remiantis per šią tarpinę peržiūrą nustatytomis naujomis subsidijavimo normomis, nes per pirminį antisubsidijų tyrimą apskaičiuoti žalos skirtumai ir toliau yra didesni.

(121)

Dėl visų kitų bendrovių, kurios nebuvo susijusios su dabartine daline tarpine peržiūra, pažymima, kad faktinės tirtų schemų sąlygos ir jų kompensacinis pobūdis, palyginti su ankstesniu tyrimu, nepasikeitė. Todėl šioms bendrovėms nereikia perskaičiuoti subsidijų ir muito normų. Atitinkamai, visoms kitoms šalims, išskyrus atliekant šią peržiūrą bendradarbiavusius penkis eksportuojančius gamintojus, taikomos muito normos nesikeičia.

(122)

Šiame reglamente bendrovėms nustatytos individualios kompensacinio muito normos rodo padėtį dalinės tarpinės peržiūros metu. Dėl to jos taikomos tik šių bendrovių pagamintam importuojamam nagrinėjamajam produktui. Bet kurios kitos šio reglamento rezoliucinėje dalyje konkrečiai nepaminėtos bendrovės, įskaitant įmones, susijusias su konkrečiai paminėtomis, pagamintam importuojamam nagrinėjamajam produktui šios normos negali būti taikomos, todėl tokiems produktams taikoma „visoms kitoms bendrovėms“ nustatyta muito norma.

(123)

Visus prašymus dėl šių individualių kompensacinio muito normų taikymo (pvz., pasikeitus įmonės pavadinimui arba įsteigus naujas gamybos ar pardavimo įmones) iš karto reikėtų siųsti Komisijai (13) kartu su visa svarbia informacija, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus, susijusius su gamyba, vidaus ir eksporto pardavimu, kuris, pavyzdžiui, yra susijęs su tokiu pavadinimo arba gamybos ir pardavimo įmonių pasikeitimu. Prireikus ir pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu, šis reglamentas bus atitinkamai iš dalies keičiamas atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muitų normos, sąrašą.

(124)

Kaip nurodyta pranešimo apie inicijavimą 3 punkto paskutinėje pastraipoje, kompensacinio muito normos keitimas turės įtakos Reglamentu (EB) Nr. 1292/2007 nustatytam galutiniam antidempingo muitui, kadangi pastarasis per ankstesnius pradinius antidempingo tyrimus koreguotas, siekiant išvengti dvigubo eksporto subsidijų lengvatų poveikio skaičiavimo (primenama, kad galutinis antidempingo muitas nustatytas pagal dempingo skirtumą, kadangi nustatytas dempingo skirtumas buvo mažesnis už žalos pašalinimo lygį). Pagrindinio reglamento 24 straipsnio 1 dalyje ir 1995 m. gruodžio 22 d. Reglamento (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jokiam produktui nėra taikomos kartu ir antidempingo, ir kompensacinės priemonės, skirtos atstatyti tą pačią dėl dempingo ar eksporto subsidijavimo susidariusią padėtį. Pirminio tyrimo metu nustatyta, kad tam tikros tirtos subsidijų schemos, kurios buvo kompensacinės, buvo eksporto subsidijos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punkte. Tokios subsidijos turėjo įtakos Indijos eksportuojančių gamintojų eksporto kainoms ir dėl jų padidėjo dempingo skirtumai. Todėl pagal pagrindinio reglamento 24 straipsnio 1 dalį galutinio antidempingo muito normos buvo pakoreguotos, kad atspindėtų faktinį dempingo skirtumą, liekantį nustačius galutinį kompensacinį muitą, kuriuo kompensuojamas eksporto subsidijų poveikis (žr. Reglamento (EB) Nr. 366/2006 59 konstatuojamąją dalį ir Reglamento (EB) Nr. 1424/2006 11 konstatuojamąją dalį).

(125)

Todėl galutinio antidempingo muito normos nagrinėjamiesiems eksportuojantiems gamintojams dabar turi būti pakoreguotos atsižvelgiant į šiame antisubsidijų tyrime pakoreguotą lengvatų, gautų iš eksporto subsidijų per PTL, dydį, kad atspindėtų faktinį dempingo skirtumą, liekantį nustačius galutinį pakoreguotą kompensacinį muitą, kuriuo kompensuojamas eksporto subsidijų poveikis.

(126)

Bendrovėms Ester Industries Limited, Garware Polyester Limited, Polyplex Corporation Limited ir Uflex Limited (tuo metu buvusi Flex Industries Limited) (14) dempingo skirtumai buvo nustatyti Tarybos reglamentu (EB) Nr. 366/2006 (žr. 50 konstatuojamąją dalį); susijusioms keturioms bendrovėms nustatyti skirtumai – atitinkamai 29,3 %, 20,1 %, 3,7 % ir 3,2 %. Reglamentu (EB) Nr. 1424/2006 bendrovei SRF Limited nustatytas dempingo skirtumas – 15,5 %.

(127)

Atsižvelgiant į PTL gautas lengvatas, susijusias su eksporto subsidijomis, ir pirmiau nustatytą dempingo skirtumą, susijusioms bendrovėms nustatomi tokie skirtumai ir muito normos:

(128)

Siekiant atsižvelgti į penkiems susijusiems eksportuojantiems gamintojams nustatytą naują antidempingo muito dydį, Reglamentas (EB) Nr. 1292/2007 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

10.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 6/18

10.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 6/20

(1)

1995 liepos 26 d. Komisijos direktyva 95/45/EB, nustatanti tam tikrus dažiklių, skirtų naudoti maisto produktuose, grynumo kriterijus (2), buvo keletą kartų iš esmės keičiama (3). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėta direktyva turėtų būti kodifikuota.

(2)

Yra būtina nustatyti visų dažiklių, išvardytų 1994 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/36/EB dėl maisto produktuose naudojamų dažiklių (4), grynumo kriterijus.

(3)

Būtina atsižvelgti į Jungtinio FAO/WHO maisto priedų ekspertų komiteto (JECFA) sudarytame Codex Alimentarius nustatytas dažiklių specifikacijas ir analizės metodus.

(4)

Maisto priedai, paruošti taikant gamybos būdus ar pradines medžiagas, kurios labai skiriasi nuo įvertintų Maisto produktų mokslinio komiteto, arba skiriasi nuo šioje direktyvoje išvardytų priedų, turėtų būti pateikti Europos maisto saugos tarnybai saugumui įvertinti, kreipiant ypatingą dėmesį į grynumo kriterijus.

(5)

Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę.

(6)

Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais, numatytais II priedo B dalyje,