Europos Sąjungos L 24/2009

I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

28.1.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 24/5

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 84/2009

2009 m. sausio 27 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1342/2003 dėl importo ir eksporto licencijų taikymo grūdų ir ryžių sektoriuje taisyklių

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (1), ypač į jo 161 straipsnio 3 dalį ir 4 straipsnį,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamento (EB) Nr. 1342/2003 (2) 8 straipsnyje nustatyti eksporto licencijų išdavimo terminai. Jame nustatyta, kad produktų, kuriems nustatyta grąžinamoji išmoka, įskaitant nulinę išmoką, eksporto licencijos išduodamos trečią darbo dieną nuo paraiškos pateikimo. Tačiau toks terminas yra per ilgas, kai produktus reikia eksportuoti nedelsiant. Todėl, kai ūkio subjektai atsiduria tokioje padėtyje, siekiant supaprastinti administracinius formalumus, tikslinga suteikti galimybę eksporto licencijas jiems išduoti paraiškos pateikimo dieną.

(2)

Tačiau reikėtų imtis priemonių, kad sutrumpėjus licencijų išdavimo terminui, susijusiems ūkio subjektams nebūtų sudarytos geresnės sąlygos nei kitiems ūkio subjektams, ypač jei eksporto muitas turi būti nustatytas per tris dienas nuo paraiškos pateikimo. Todėl šiuo tikslu reikėtų nustatyti, kad išduodant eksporto licenciją paraiškos pateikimo dieną, išmokėti grąžinamosios išmokos nebūtų leidžiama ir kad jei prieš patvirtinant eksporto deklaraciją turi būti nustatytas muitas, jis atitinkamiems produktams būtų taikomas.

(3)	Susidarius tokioms aplinkybėms taip pat reikėtų patikslinti tokių eksporto licencijų galiojimo laiką ir reikalaujamo pateikti užstato dydį.

(4)	Todėl Reglamentą (EB) Nr. 1342/2003 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(5)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1342/2003 iš dalies keičiamas taip:

6 straipsnio 2 dalis yra pakeičiama šiuo tekstu:

„2. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 376/2008 1 dalies, A punkto II priedo II dalyje išvardytų produktų atveju eksporto licencijų galiojimas baigiasi šešiasdešimtą dieną nuo jų išdavimo, kaip nustatyta minėto reglamento 22 straipsnio 1 dalyje, jei grąžinamosios išmokos dydis nustatomas iš anksto arba jo nenustatoma, arba jei tie produktai eksportuojami be grąžinamosios išmokos pagal šio reglamento 8 straipsnio 3 dalį.“

8 straipsnis papildomas tokia 3 dalimi:

„3. Nukrypstant nuo 1 dalies, produktų, už kuriuos nustatytos grąžinamosios išmokos, eksporto licencijos išduodamos ūkio subjektui jo paraiškos pateikimo dieną, su sąlyga, kad paraiškoje būtų patikslinta, kad licencija išduodama be grąžinamosios išmokos ir, kad jei prieš patvirtinant eksporto deklaraciją taikytinas muitas, jis atitinkamiems produktams taikomas. Paraiškos ir eksporto licencijos 20 langelyje įrašytas vienas iš Ia priede pateiktų įrašų.“

12 straipsnio c punktas papildomas iii punktu:

„iii)

3 EUR už produktų, kuriems taikoma 8 straipsnio 3 dalis, toną.“

4)	Po I priedo šio reglamento priede pateiktas tekstas įterpiamas kaip Ia priedas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. sausio 27 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė

(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2) OL L 189, 2003 7 29, p. 12.

PRIEDAS

„Ia PRIEDAS

8 STRAIPSNIO 3 DALYJE NURODYTI ĮRAŠAI:

—	:	bulgarų kalba	:	износ без възстановяване — приложими експортни такси — Регламент (ЕО) № 1342/2003, член 8, параграф 3
—	:	ispanų kalba	:	Exportación sin restitución — Gravámenes por exportación aplicables — Reglamento (CE) no 1342/2003, artículo 8, apartado 3
—	:	čekų kalba	:	Vývoz bez náhrady – platné vývozní poplatky – Nařízení (ES) č. 1342/2003, čl. 8 odst. 3
—	:	danų kalba	:	Eksport uden restitution — Eksportafgifter gældende — Forordning (EF) nr. 1342/2003, artikel 8, stk. 3
—	:	vokiečių kalba	:	Ausfuhr ohne Erstattung — Ausfuhrabgaben finden Anwendung — Verordnung (EG) Nr. 1342/2003, Artikel 8 Absatz 3
—	:	estų kalba	:	Toetuseta eksport – kohaldatakse ekspordimakse – määruse (EÜ) nr 1342/2003 artikli 8 lõige 3
—	:	graikų kalba	:	Εξαγωγή χωρίς επιστροφή — Επιβαλλόμενοι φόροι κατά την εξαγωγή — Κανονισμός (ΕΚ) αριθ. 1342/2003 άρθρο 8 παράγραφος 3
—	:	anglų kalba	:	Export without refund — Export taxes applicable — Regulation (EC) No 1342/2003, Article 8(3)
—	:	prancūzų kalba	:	Exportation sans restitution — Taxes à l'exportation applicables — Règlement (CE) no 1342/2003, article 8, paragraphe 3
—	:	airių kalba	:	Onnmhairiú gan aisíoc – cánacha onnmhairiúcháin infheidhme – Rialachán (CE) Uimh. 1342/2003, Airteagal 8, mír 3
—	:	italų kalba	:	Esportazione senza restituzione — Tasse all’esportazione applicabili — Regolamento (CE) n. 1342/2003, articolo 8, paragrafo 3
—	:	latvių kalba	:	Eksports bez kompensācijas – Piemērojamie izvedmuitas nodokļi – Regulas (EK) Nr. 1342/2003 8. panta 3. punkts
—	:	lietuvių kalba	:	Eksportas be grąžinamosios išmokos – Eksportui taikytini mokesčiai – Reglamento (EB) Nr. 1342/2003 8 straipsnio 3 dalis
—	:	vengrų kalba	:	Visszatérítés nélküli kivitel – Kiviteli vám alkalmazandó – Az 1342/2003/EK rendelet 8. cikkének (3) bekezdése
—	:	maltiečių kalba	:	Esportazzjoni bla rifużjoni — Taxxi tal-esportazzjoni applikabbli — L-Artikolu 8(3) tar-Regolament (KE) Nru 1342/2003
—	:	olandų kalba	:	Uitvoer zonder restitutie — Uitvoerbelasting van toepassing — Verordening (EG) nr. 1342/2003, artikel 8, lid 3
—	:	lenkų kalba	:	Wywóz bez refundacji – Stosowane podatki wywozowe – art. 8 ust. 3 rozporządzenia (WE) nr 1342/2003
—	:	portugalų kalba	:	Exportação sem restituição — Imposições de exportação aplicáveis — Regulamento (CE) n.o 1342/2003, artigo 8.o, n.o 3
—	:	rumunų kalba	:	Export fără restituire – Taxe la export aplicabile – Regulamentul (CE) nr. 1342/2003, articolul 8 alineatul (3)
—	:	slovakų kalba	:	Vývoz bez náhrady – Platné vývozné poplatky – Nariadenie (ES) č. 1342/2003 článok 8 ods. 3
—	:	slovėnų kalba	:	Izvoz brez nadomestila – Veljavne izvozne takse – Uredba (ES) št. 1342/2003, člen 8(3)
—	:	švedų kalba	:	Export utan bidrag – Exportavgifter tillämpliga – Förordning (EG) nr 1342/2003, artikel 8.3
—	:	suomių kalba	:	Vienti ilman vientitukea – Sovellettavat vientiverot – Asetuksen (EY) N:o 1342/2003 8 artiklan 3 kohta“

II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

28.1.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 24/15

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2008 m. gruodžio 15 d.

sudaryti Mokėjimo sistemų rinkos ekspertų grupę

(2009/72/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

kadangi:

(1)

Vienas iš svarbiausių Bendrijos tikslų yra užtikrinti tinkamą vidaus rinkos, kurios esminė dalis yra mokėjimo paslaugos, veikimą. Sparčiai vykstant inovacijų ir technologinei pažangai, vidaus rinkai svarbu turėti patikimas, patogias naudotojui, veiksmingas ir saugias mokėjimo sistemas, vienodai naudingas tiek paslaugų teikėjams, tiek naudotojams.

(2)

Pagal geresnio reglamentavimo principus, Komisijos nuomone, labai svarbu tinkamai konsultuotis su skirtingomis suinteresuotosiomis šalimis, ypač mokėjimo paslaugų teikėjais ir naudotojais, plėtojant mokėjimo sistemų politiką. Šiuo tikslu Komisijai gali tekti pasitelkti patariamojo organo specialistų žinias.

(3)	Būtina sudaryti mokėjimo sistemų ekspertų grupę ir apibrėžti jos uždavinius bei struktūrą.

(4)	Kaip teigiama Baltojoje knygoje dėl 2005–2010 m. finansinių paslaugų politikos, Komisijai itin svarbu, kad būtų proporcingai atstovaujama naudotojams. Todėl grupė turėtų padėti Komisijai pasinaudoti tinkamiausiu suinteresuotųjų šalių atstovavimu.

(5)	Grupę turėtų sudaryti asmenys, turintys būtinos patirties mokėjimo sistemų srityje. Tačiau joje turėtų būti tik privačių suinteresuotųjų šalių atstovai, nes valstybinės institucijos ir centriniai bankai turi savo konsultacinę grupę mokėjimo sistemų srityje.

(6)	Grupė turėtų padėti Komisijai rengti ir įgyvendinti mokėjimo sistemų politiką.

(7)	Nepažeidžiant saugumo taisyklių, kurių tekstas kaip Komisijos darbo tvarkos taisyklių priedas pateikiamas Sprendime 2001/844/EB, EAPB, Euratomas (1), reikėtų numatyti naujosios grupės nariams taikomas informacijos atskleidimo taisykles.

(8)	Grupės narių asmens duomenys turėtų būti tvarkomi laikantis 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (2),

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Mokėjimo sistemų rinkos ekspertų grupė

Sudaroma Mokėjimo sistemų rinkos ekspertų grupė (toliau – Grupė).

2 straipsnis

Uždaviniai

Grupės uždaviniai yra tokie:

a)	padėti Komisijai rengti teisės aktus ar politikos iniciatyvas, susijusias su mokėjimo sistemomis, įskaitant sukčiavimo prevencijos klausimus, susijusius su mokėjimo sektoriumi ir mokėjimo sistemų naudotojais;

b)	teikti informaciją apie praktinį šios politikos įgyvendinimą;

c)	keistis nuomonėmis apie naujausią gerąją patirtį ir užtikrinti potencialių rinkos problemų stebėseną.

3 straipsnis

Konsultacijos

Komisija gali konsultuotis su Grupe visais klausimais, susijusiais su mokėjimo sistemomis, įskaitant sukčiavimo prevencijos klausimus, susijusius su mokėjimo sektoriumi ir mokėjimo sistemų naudotojais.

4 straipsnis

Narystė. Narių skyrimas

1. Grupę sudaro ne daugiau kaip 50 narių.

2. Komisija skiria Grupės narius iš 2 straipsnyje nurodytos srities ekspertų, paskelbusi kvietimą teikti paraiškas šiems asmenims:

a)	mokėjimo sektoriaus, įskaitant įmones ir asociacijas, atstovams;

b)	mokėjimo sistemų naudotojų, įskaitant įmones ir asociacijas, atstovams;

c)	privačių įstaigų, aktyviai dalyvaujančių vykdant mokėjimo sukčiavimo prevenciją, atstovams;

d)	asmenims, turintiems mokslinio darbo patirties 2 straipsnyje nurodytoje srityje arba pripažintiems tos srities žinovams.

3. 2 dalyje nurodyti nariai norą dalyvauti Grupės darbe išreiškia raštu.

4. Komisija įvertina kiekvieno eksperto tinkamumą remdamasi šiais kriterijais:

a)	atitinkamos įrodomos žinios ir patirtis, susijusios su Grupės įgaliojimų sritimi;

b)	neseniai įgyta praktinė kompetencija ar patirtis;

c)	toks finansų srityje įprastai naudojamos kalbos mokėjimas, kad ekspertas galėtų dalyvauti diskusijose ir rengti ataskaitų projektus ta kalba.

Teikiant paraišką būtina kartu pateikti dokumentus, įrodančius, kad siūlomas ekspertas atitinka šioje dalyje išdėstytus reikalavimus.

5. Komisija skiria narius, atsižvelgdama į poreikį atstovauti visų suinteresuotųjų šalių interesams. Be to, rinkdamasi iš gautų pasiūlymų, Komisija užtikrina proporcingą atstovavimą naudotojams, platų geografinį atstovavimą ir lyčių pusiausvyrą.

6. Siūlomi ekspertai, kurie pripažinti tinkamais, bet nepaskirti, gali būti įtraukti į rezervo sąrašą, kuriuo Komisija gali pasinaudoti skirdama naujus narius vietoj senųjų.

7. Taikomos šios nuostatos:

a)	nariai, kuriuos siūlo mokėjimo sektorius, mokėjimo sistemų naudotojai arba privačios įstaigos, dalyvaujančios mokėjimo sukčiavimo prevencijos veikloje, skiriami kaip suinteresuotosios šalys;

b)	nariai, turintys mokslinio darbo patirties arba pripažinti srities žinovai skiriami kaip individualūs asmenys;

c)	Grupės narių mandatas įsigalioja nuo pirmo Grupės posėdžio; narių kadencija tęsiasi tol, kol jų nepakeičia kiti, arba iki mandato galiojimo pabaigos;

d)	nariai, kurie nebegali veiksmingai prisidėti prie Grupės svarstymų, kurie atsistatydina arba kurie neatitinka šiame straipsnyje arba Sutarties 287 straipsnyje išdėstytų sąlygų, gali būti pakeičiami kitais iki jų kadencijos pabaigos;

e)	kaip individualūs asmenys paskirti nariai kiekvienais metais pasirašo įsipareigojimą veikti visuomenės interesais ir deklaraciją, kurioje nurodo, ar yra kokių nors interesų, galinčių turėti įtakos jų objektyvumui;

f)	narių vardai ir pavardės skelbiami Europos Komisijos ekspertų grupių registre ir Vidaus rinkos ir paslaugų generalinio direktorato interneto svetainėje; narių vardai ir pavardės renkami, tvarkomi ir skelbiami vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 45/2001.

5 straipsnis

Darbas

1. Grupei pirmininkauja Komisijos atstovas.

2. Komisijai pritarus, konkretiems klausimams nagrinėti gali būti sudaromi pogrupiai, kurių įgaliojimus nustato Grupė; tokie pogrupiai išformuojami, kai tik įvykdo jiems paskirtas užduotis.

3. Komisijos atstovas gali kviesti dalyvauti Grupės ir pogrupių veikloje konkrečios srities žinių turinčius ekspertus ir stebėtojus.

4. Dalyvaujant Grupės ar pogrupių svarstymuose gautos informacijos negalima atskleisti, kai Komisija teigia, kad informacija yra konfidencialaus pobūdžio.

5. Paprastai Grupė ir jos pogrupiai posėdžiauja Komisijos patalpose pagal Komisijos nustatytą tvarką ir grafiką. Grupės sekretoriatą skiria Komisija. Grupės ir jos pogrupių posėdžiuose gali dalyvauti tos srities interesų turintys Komisijos pareigūnai.

6. Vadovaudamasi Komisijos priimtomis standartinėmis darbo tvarkos taisyklėmis, Grupė priima savo darbo tvarkos taisykles.

7. Komisija gali atitinkamo dokumento originalo kalba internete skelbti visas Grupės parengtas santraukas, išvadas, dalines išvadas arba darbinius dokumentus.

6 straipsnis

Išlaidų dengimas

1. Vadovaudamasi Komisijos taisyklėmis dėl išorės ekspertų išlaidų kompensavimo, Komisija apmoka narių, ekspertų ir stebėtojų kelionių ir, kai reikia, pragyvenimo išlaidas.

2. Nariai, ekspertai ir stebėtojai už savo paslaugas atlygio negauna.

3. Posėdžių išlaidos atlyginamos neviršijant metinio biudžeto, kurį Grupei skiria atsakingos Komisijos tarnybos.

Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 15 d.

Komisijos vardu

Charlie McCREEVY

Komisijos narys

(1) OL L 317, 2001 12 3, p. 1.

(2) OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

28.1.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 24/18

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2008 m. gruodžio 17 d.

iš dalies keičiantis Sprendimą 2007/589/EB, kad būtų įtrauktos išmetamųjų azoto oksido teršalų apskaitos ir ataskaitų teikimo gairės

(pranešta dokumentu Nr. C(2008) 8040)

(Tekstas svarbus EEE)

(2009/73/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, nustatančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 96/61/EB (1), ypač į jos 14 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Siekiant, kad Direktyva 2003/87/EB nustatyta ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistema (ES ŠESD ILPS) būtų taikoma pagal direktyvos 24 straipsnį į šią sistemą įtrauktiems įrenginiams, iš kurių išmetamas azoto oksidas (N2O), būtina remtis šiame sprendime nustatytomis gairėmis ir visapusiškai, nuosekliai, skaidriai bei tiksliai atlikti N2O išmetamųjų teršalų kiekio apskaitą ir teikti ataskaitas.

(2)

2007 m. liepos 18 d. Komisijos sprendime 2007/589/EB, nustatančiame šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo apskaitos ir ataskaitų teikimo gaires vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB (2), nustatytos apskaitos ir ataskaitų teikimo gairės netaikomos įrenginiams, iš kurių išmetami N2O teršalai.

(3)	Nyderlandai pateikė paraišką dėl ES ŠESD ILPS taikymo 2008–2012 m. azoto rūgšties gamybos įrenginiams, iš kurių išmetami N2O teršalai.

(4)	Todėl reikėtų įtraukti specialias N2O išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo naudojantis nuolatinio išmetamųjų teršalų matavimo sistemomis gaires.

(5)

Turėtų būti laikoma, kad 2008–2012 m. išmetamo N2O 1 tonos poveikis klimato atšilimui (visuotinis atšilimo potencialas) prilygsta 310 tonų anglies dioksido poveikiui; tokia vertė pateikta Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos antrojoje vertinimo ataskaitoje (1995 m. TKKK VAP vertė). Įrenginius eksploatuojančių veiklos vykdytojų ataskaitose ir valstybių narių pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK) ir Kioto protokolą teikiamuose išmetamųjų teršalų aprašuose turėtų būti remiamasi šia verte, kad tos ataskaitos ir aprašai tarpusavyje visiškai derėtų.

(6)	Todėl Sprendimą 2007/589/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(7)	Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Klimato kaitos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimo 2007/589/EB pakeitimai

Sprendimas 2007/589/EB iš dalies keičiamas taip:

1 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios išmetamos vykdant Direktyvos 2003/87/EB I priede nurodytą veiklą ir veiklą, kuriai ES ŠESD ILPS taikoma pagal tos direktyvos 24 straipsnio 1 dalį, apskaitos ir ataskaitų teikimo gairės išdėstomos šio sprendimo prieduose.“

Priedų sąraše įrašoma:

„XIII priedas.

Konkrečiai azoto oksido (N2O), išmetamo gaminant azoto rūgštį, adipo rūgštį, kaprolaktamą, glioksalį ir glioksilo rūgštį, kiekio nustatymo veiklai skirtos gairės.“

3)	I priedas iš dalies keičiamas taip, kaip nurodyta šio sprendimo priedo A dalyje.

4)	Pridedamas šio sprendimo priedo B dalyje nurodytas XIII priedas.

2 straipsnis

Taikymas

Šis sprendimas taikomas nuo 2008 m. sausio 1 d.

3 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 17 d.

Komisijos vardu

Stavros DIMAS

Komisijos narys

(1) OL L 275, 2003 10 25, p. 32.

(2) OL L 229, 2007 8 31, p. 1.

PRIEDAS

I priedas iš dalies keičiamas taip:

2 poskyris iš dalies keičiamas taip:

a)	įžanginė dalis pakeičiama taip: „Šiame priede ir II–XIII prieduose vartojamos Direktyvos 2003/87/EB sąvokų apibrėžtys.“;

1 dalies g punktas pakeičiamas taip:

„g)	pakopa – tai tam tikras metodikos, skirtos veiklos duomenims, išmetamųjų teršalų faktoriams, metiniam išmetamųjų teršalų kiekiui, metiniam vidutiniam valandiniam išmetamųjų teršalų kiekiui ir oksidacijos ar konversijos koeficientams nustatyti, elementas;“;

3 poskyrio 2 dalis pakeičiama taip:

„Nuoseklumas. Iš įrenginio išmetamų ŠESD apskaita ir ataskaitų teikimas apima visą iš visų taršos šaltinių ir sukėliklių, siejamų su visomis Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytomis veiklos rūšimis ir kitomis veiklos rūšimis, kurioms ES ŠESD ILPS taikoma pagal tos direktyvos 24 straipsnį, išmetamų ŠESD kiekį bei visą išmetamųjų ŠESD, nurodytų jas siejant su šiomis veiklos rūšimis, kiekį vengiant dvigubos apskaitos.“;

4.3 poskyris iš dalies keičiamas taip:

g punktas pakeičiamas taip:

„g)	veiklos duomenų ir kitų parametrų neapibrėžties ribinių verčių (kai taikytina) laikymosi įrodymai pagal kiekvienam sukėlikliui ir (arba) taršos šaltiniui taikomas pakopas;“;

m punktas pakeičiamas taip:

„m)	duomenų gavimo, tvarkymo ir kokybės kontrolės tvarkos aprašas, taip pat veiklos rūšių aprašas (žr. 10.1–10.3 poskyrius ir XIII priedo 8 poskyrį);“;

6 poskyris iš dalies keičiamas taip:

6.1 poskyrio pirma dalis pakeičiama taip:

„Kaip išdėstyta 4.2 poskyryje, iš visų arba pasirinktų šaltinių išmetamų ŠESD kiekis gali būti nustatytas taikant matavimu grindžiamą metodiką ir naudojant nuolatinio išmetamųjų ŠESD kiekio matavimo sistemas (CEMS), taikant standartizuotus arba pripažintus metodus, veiklos vykdytojui prieš ataskaitinį laikotarpį gavus kompetentingos institucijos patvirtinimą, kad taikant CEMS pasiekiamas didesnis tikslumas, negu apskaičiuojant išmetamųjų ŠESD kiekį tiksliausios pakopos metodu. Konkretūs matavimu grindžiami metodai išdėstyti XII ir XIII prieduose. Apie įrenginius, kuriuos eksploatuojantys veiklos vykdytojai savo apskaitos sistemose taiko CEMS, valstybės narės turi pranešti Komisijai pagal Direktyvos 2003/87/EB 21 straipsnį.“;

6.2 poskyris iš dalies keičiamas taip:

pirma dalis pakeičiama taip:

„Įrenginį eksploatuojantis veiklos vykdytojas pagal XII ir XIII priedus taiko aukščiausias pakopas kiekvienam taršos šaltiniui, kuris yra nurodytas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidime ir iš kurio išmetamas atitinkamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nustatomas taikant CEMS“;

ii)	trečia dalis pakeičiama taip: „2008–2012 m. ataskaitiniu laikotarpiu nustatant CO2 išmetamųjų teršalų kiekį turi būti taikoma ne žemesnė kaip XII priede nustatyta 2 pakopa, o nustatant N2O išmetamųjų teršalų kiekį – XIII priede nustatytos žemiausios pakopos, nebent tai būtų techniškai neįmanoma.“;

6.3 poskyris iš dalies keičiamas taip:

a) punktas pakeičiamas taip:

„a) Ėminių ėmimo dažnumas

Pagal XII ir XIII priedų nuostatas visų išmetamųjų ŠESD kiekio nustatymo elementų (jei taikoma) valandiniai vidurkiai (galiojantys valandiniai duomenys) apskaičiuojami pasinaudojant visais apie tą konkrečią valandą turimais duomenų rezultatais. Jei dalį valandos įranga buvo nekontroliuojama arba neveikė, valandinis vidurkis skaičiuojamas proporcingai pagal likusius tos konkrečios valandos duomenų rezultatus. Jei išmetamųjų ŠESD kiekio nustatymo metodikos elemento galiojančių valandinių duomenų apskaičiuoti neįmanoma, kadangi turima mažiau kaip 50 % didžiausio valandinių duomenų rezultatų skaičiaus, tos valandos netenkama. Kiekvienu atveju, kai galiojančių valandinių duomenų apskaičiuoti neįmanoma, pagal šio poskyrio nuostatas apskaičiuojamos pakaitinės vertės.“;

ii)	c punkto pirmos dalies įžanginė dalis pakeičiama taip: „Išmetamųjų ŠESD kiekį nustatant pagal XII ir XIII priedus naudojantis matavimu grindžiamą metodika, kartu apskaičiuojamas kiekvienų nagrinėjamų išmetamųjų ŠESD metinis kiekis pagal vieną iš šių būdų:“;

iii)	c punkto ketvirta dalis pakeičiama taip: „Jei palyginus su skaičiavimo metodo rezultatais aiškiai matyti, kad matavimo metodo rezultatai neteisingi, veiklos vykdytojas turi taikyti pakaitines vertes, kaip aprašyta šiame poskyryje (išskyrus tuos atvejus, kai apskaita vykdoma pagal XIII priedą).“;

7.2 poskyrio pirmos dalies įžanginė dalis pakeičiama taip:

„Kaip išdėstyta 4.2 poskyryje, veiklos vykdytojas gali pateisinti matavimu grindžiamos metodikos taikymą, jei ji patikimai užtikrina didesnį tikslumą, nei atitinkama skaičiavimu grindžiama metodika (plg. 4.2 poskyrį), arba jei jis privalo taikyti matavimu grindžiamą metodiką pagal XIII priedą. Norėdamas pagrįsti tokios metodikos taikymą, veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai pateikia kiekybinius išsamesnės neapibrėžčių analizės, kurioje nagrinėjami šie pateikiami neapibrėžčių šaltiniai, rezultatus (atsižvelgdamas į EN 14181 standartą):“;

8 poskyrio dešimta dalis pakeičiama taip:

„Išmetamųjų ŠESD kiekio duomenys nurodomi suapvalintomis CO2 arba CO2(e) tonomis (pvz. 1 245 978 tonos). Veiklos duomenys, išmetamųjų teršalų faktoriai ir oksidacijos arba konversijos koeficientai suapvalinami nurodant tik tiek skaitmenų, kiek reikia išmetamųjų ŠESD kiekio skaičiavimams atlikti ir ataskaitoms rengti.“;

13.5 poskyris iš dalies keičiamas taip:

a)	antraštė pakeičiama taip:

13.5.1 poskyris pakeičiamas taip:

„13.5.1. AKREDITUOTOS LABORATORIJOS

Laboratorija (įskaitant kitus paslaugų teikėjus), kurioje nustatomas išmetamųjų teršalų faktorius, grynasis šilumingumas, oksidacijos koeficientas, anglies kiekis, biomasės dalis ar sudėties duomenys arba kurioje atliekamas kalibravimas ir atitinkamas CEMS įrangos vertinimas, turi būti akredituota pagal EN ISO 17025:2005 standartą (Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencija. Bendrieji reikalavimai).“.

14 poskyris papildomas šia lentele:

„14.7. IŠ AZOTO RŪGŠTIES, ADIPO RŪGŠTIES, KAPROLAKTAMO, GLIOKSALIO IR GLIOKSILO RŪGŠTIES GAMYBOS ĮRENGINIŲ IŠMETAMO N2O KIEKIO ATASKAITOS

Vykdant I priede nurodytų rūšių veiklą išmetami teršalai – azoto rūgštis, adipo rūgštis ir t. t.

Kategorijos

TKKK BAF-kategorija – proceso metu išsiskiriančios ŠESD

EPRTR kategorijos TKKK kodas

Apskaitos metodas ir taikoma pakopa

Pakopos keitėsi?

Taip/Ne

Gamybos apimtys (tonomis per metus ir tonomis per valandą)

Iš kaminų išmetamų dujų debito neapibrėžtis (metinis vidutinis valandinis arba bendras metinis rodiklis)

N2O koncentracijos neapibrėžtis (metinis vidutinis valandinis arba bendras metinis rodiklis)

Bendro metinio išmetamųjų ŠESD kiekio neapibrėžtis (jei reikalaujama)

Metinio vidutinio valandinio išmetamųjų ŠESD kiekio neapibrėžtis

Išmetamųjų ŠESD kiekis

(tonomis per metus)

Metinis vidutinis valandinis išmetamųjų ŠESD kiekis

(kilogramais per valandą)

Taikomas visuotinio atšilimo potencialas (VAP)

Išmetamųjų ŠESD kiekis

(CO2(e) ir CO2 kiekis tonomis per metus)

Veiklos rūšys

1 veiklos rūšis

2 veiklos rūšis

N veiklos rūšis

Bendras išmetamųjų ŠESD kiekis (CO2(e) ir CO2 kiekis tonomis per metus)“

Įterpiamas šis XIII priedas:

„XIII PRIEDAS

Konkrečiai azoto oksido (N2O), išmetamo gaminant azoto rūgštį, adipo rūgštį, kaprolaktamą, glioksalį ir glioksilo rūgštį, kiekio nustatymo veiklai skirtos gairės

1. RIBOS IR IŠSAMUMAS

Šiame priede pateiktomis konkrečiai veiklai skirtomis gairėmis vadovaujamasi atliekant N2O, kuris išmetamas gaminant azoto rūgštį, adipo rūgštį, kaprolaktamą, glioksalį ir glioksilo rūgštį iš atitinkamų įrenginių, kuriems pagal Direktyvos 2003/87/EB 24 straipsnį taikoma ES ŠESD ILPS, kiekio apskaitą.

Šios gairės taikomos visiems su kiekviena veiklos, kurią vykdant išmetamas N2O, rūšimi susijusiems taršos šaltiniams, iš kurių vykstant gamybos procesui išmetamas N2O, įskaitant šaltinius, iš kurių vykstant gamybos procesui išmetamas N2O leidžiamas per teršalų mažinimo įrenginius. Tai apima:

—	azoto rūgšties gamybą, kurios metu kataliziškai oksiduojant amoniaką ir (arba) iš NOx/N2O teršalų mažinimo įrenginių išmetamas N2O,

—	adipo rūgšties gamybą, kurios metu išmetamas N2O, įskaitant tuos atvejus, kai N2O išsiskiria vykstant oksidacijos reakcijai, bet kuriam tiesioginiam dujų išleidimo procesui ir (arba) naudojant bet kurią išmetamųjų teršalų kontrolės įrangą,

—	glioksalio ir glioksilo rūgšties gamybą, kurios metu išmetamas N2O, įskaitant tuos atvejus, kai N2O išsiskiria proceso metu vykstant įvairioms reakcijoms, bet kuriam tiesioginiam dujų išleidimo procesui ir (arba) naudojant bet kurią išmetamųjų teršalų kontrolės įrangą,

—	kaprolaktamo gamybą, kurios metu išmetamas N2O, įskaitant tuos atvejus, kai N2O išsiskiria proceso metu vykstant įvairioms reakcijoms, bet kuriam tiesioginiam dujų išleidimo procesui ir (arba) naudojant bet kurią išmetamųjų teršalų kontrolės įrangą.

Šios nuostatos netaikomos kurą deginant išmetamiems N2O teršalams.

Visų tiesiogiai su gamybos procesu susijusių išmetamųjų CO2 teršalų (kuriems dar netaikoma ES ŠESD ILPS), nurodytų įrenginiui skirtame ŠESD išmetimo leidime, apskaita atliekama ir jų ataskaitos teikiamos pagal šias gaires.

Atliekant N2O išmetamųjų teršalų apskaitą netaikomas I priedo 16 poskyris.

2. CO2(e) IR N2O IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KIEKIŲ NUSTATYMAS

2.1. METINIS N2O IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KIEKIS

Gaminant azoto rūgštį išmetamo N2O kiekis matuojamas naudojantis nuolatinio išmetamųjų ŠESD kiekio matavimo sistemomis (netaikoma 6.3 poskyryje nurodytiems smulkiesiems sukėlikliams).

Gaminant adipo rūgštį, kaprolaktamą, glioksalį ir glioksilo rūgštį išmetamo N2O kiekio apskaita atliekama N2O kiekį nustatant nuolatinio išmetamųjų ŠESD kiekio matavimo sistemomis tais atvejais, kai išmetami išvalyti teršalai, o atsitiktiniais atvejais, kai išmetami neišvalyti teršalai – skaičiavimo metodu (grindžiamu masės balanso metodu (2.6 poskyris)).

Bendras metinis iš įrenginio išmetamo N2O kiekis gaunamas sudėjus per metus iš visų to įrenginio N2O taršos šaltinių išmetamo N2O kiekius.

Bendras metinis iš kiekvieno taršos šaltinio, kuriam taikoma nuolatinio išmetamųjų ŠESD kiekio matavimo sistema, išmetamų ŠESD kiekis gaunamas sudėjus visus valandinius išmetamų ŠESD kiekius pagal šią formulę:

Formula

kai:

N2O kiekismetinis [t]	=	bendras metinis iš taršos šaltinio išmetamo N2O kiekis tonomis
N2O konc valand.	=	valandinė iš kaminų išmetamų dujų debito N2O koncentracija (mg/Nm3), išmatuota įrenginiui veikiant
debitas	=	iš kaminų išmetamų dujų debitas (Nm3/h), apskaičiuotas pagal toliau pateiktą formulę kiekvienos valandinės koncentracijos vertės atveju

2.2. VALANDINIS N2O IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KIEKIS

Metinis vidutinis valandinis iš kiekvieno šaltinio, kuriam taikoma išmetamųjų ŠESD kiekio matavimo sistema, išmetamo N2O kiekis apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Formula

kai:

N2O kiekisvidut. valand.	=	metinis vidutinis valandinis iš taršos šaltinio išmetamo N2O kiekis (kg/h);
N2O konc valand.	=	valandinė išmetamųjų dujų debito N2O koncentracija (mg/Nm3), išmatuota įrenginiui veikiant;
debitas	=	iš kaminų išmetamų dujų debitas (Nm3/h), apskaičiuotas pagal toliau pateiktą formulę kiekvienos valandinės koncentracijos vertės atveju.

Iš kiekvieno taršos šaltinio išmetamų ŠESD metinio valandinio vidutinio kiekio neapibrėžtis negali viršyti toliau nustatytų pakopų verčių. Visi veiklos vykdytojai taiko aukščiausios pakopos metodą. Tik jei kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodoma, kad techniškai neįmanoma taikyti aukščiausios pakopos metodo arba jo sąnaudos būtų nepagrįstai didelės, gali būti taikoma sekanti žemesnė pakopa. 2008–2012 m. ataskaitiniu laikotarpiu taikoma ne žemesnė kaip 2 pakopa, nebent tai būtų techniškai neįmanoma.

Tais atvejais, kai techniškai neįmanoma visiems taršos šaltiniams (išskyrus smulkiuosius sukėliklius) taikyti bent 1 pakopos reikalavimų arba to sąnaudos būtų nepagrįstai didelės, veiklos vykdytojas taiko atitinkamą bendro metinio iš taršos šaltinio išmetamų ŠESD kiekio nustatymo pakopą, kaip nurodyta XII priedo 2 poskyryje, ir įrodo atitiktį tos pakopos reikalavimams. 2008–2012 m. ataskaitiniu laikotarpiu turi būti taikoma ne žemesnė kaip 2 pakopa, nebent tai būtų techniškai neįmanoma. Apie įrenginius, kuriems taikomas šis metodas, valstybės narės pagal Direktyvos 2003/87/EB 21 straipsnį turi pranešti Komisijai.

1 pakopa

Iš kiekvieno taršos šaltinio išmetamų ŠESD metinio vidutinio valandinio kiekio bendra neapibrėžtis turi būti mažesnė kaip ± 10 %.

2 pakopa

Iš kiekvieno taršos šaltinio išmetamų ŠESD metinio vidutinio valandinio kiekio bendra neapibrėžtis turi būti mažesnė kaip ± 7,5 %.

3 pakopa

Iš kiekvieno taršos šaltinio išmetamų ŠESD metinio vidutinio valandinio kiekio bendra neapibrėžtis turi būti mažesnė kaip ± 5 %.

2.3. VALANDINĖ N2O IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KONCENTRACIJA

Valandinė N2O koncentracija [mg/Nm3] iš kiekvieno taršos šaltinio kaminų išmetamose dujose nustatoma tą koncentraciją nuolat matuojant tipiniame taške po to, kai teršalai išmetami iš NOx/N2O teršalų mažinimo įrenginių (jei jie naudojami).

Tinkamas matavimo būdas – infraraudonųjų spindulių spektroskopija, tačiau gali būti naudojami ir kiti būdai pagal I priedo 6.1 poskyrio 2 dalį, jei jais galima pasiekti reikiamą N2O išmetamųjų teršalų kiekio neapibrėžties lygį. Taikomais būdais turi būti galima nustatyti iš visų taršos šaltinių išmetamo N2O koncentracijas sumažinus teršalų arba jų nesumažinus (pavyzdžiui, tais atvejais, kai teršalų mažinimo įrenginiai sugenda ir padidėja teršalų koncentracija). Jei tokiais atvejais padidėja neapibrėžtis, į tai turi būti atsižvelgiama neapibrėžties vertinime.

Visi matavimai išreiškiami sausųjų dujų verte ir nuolat pateikiami ataskaitose.

2.4. IŠ KAMINŲ IŠMETAMŲ DUJŲ DEBITO NUSTATYMAS

XII priede nustatyti iš kaminų išmetamų dujų debito apskaitos metodai naudojami iš kaminų išmetamų dujų debitui matuoti atliekant išmetamo N2O kiekio apskaitą.

Gaminant azoto rūgštį iš kaminų išmetamų dujų debitas apskaičiuojamas taikant A metodą, nebent tai techniškai neįmanoma; tuo atveju taikomas alternatyvus metodas, pavyzdžiui, masės balanso metodas, grindžiamas reikšmingais parametrais (tokiais kaip tiekiamo amoniako kiekis), arba debitą galima nustatyti taikant nuolatinio išmetamųjų ŠESD srauto matavimo sistemą, jei tai patvirtina kompetentinga institucija, atlikdama apskaitos plano ir jame pateiktos apskaitos metodikos vertinimą.

Kiti XII priede aprašyti vykdant kitas veiklos rūšis iš kaminų išmetamų dujų debito apskaitos metodai gali būti taikomi, jei juos patvirtina kompetentinga institucija, atlikdama apskaitos plano ir jame pateiktos apskaitos metodikos vertinimą.

A metodas. Azoto rūgšties gamyba.

Iš kaminų išmetamų dujų debitas apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Formula

kai:

Voras	=	bendras įeinančio oro srautas (Nm3/h) normaliomis sąlygomis;
O2 oras	=	O2 tūrio dalis sausame ore [= 0,2095];
O2 iš kamin. išmet. dujos	=	O2 tūrio dalis iš kaminų išmetamose dujose.

Voras apskaičiuojamas sudėjus visų oro srautų, patenkančių į azoto rūgšties gamybos padalinį, vertes.

Jei apskaitos plane nenurodyta kitaip, į įrenginį patenkantis bendras oro srautas apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Voras = Vpirm. + Vantr. + Vsandar.

kai:

Vpirm.	=	pirminis įeinančio oro srautas (Nm3/h) normaliomis sąlygomis;
Vantr.	=	antrinis įeinančio oro srautas (Nm3/h) normaliomis sąlygomis;
Vsandar.	=	sandarintasis įeinančio oro srautas (Nm3/h) normaliomis sąlygomis.

Vpirm. nustatomas taikant nuolatinio srauto matavimo sistemą prieš srautui susimaišant su amoniaku. Vantr. nustatomas taikant nuolatinio srauto matavimo sistemą, pavyzdžiui, prieš srautui patenkant į šilumos atgavimo padalinį. Vsandar. yra gaminant azoto rūgštį naudojamas išvalyto oro srautas (jei toks yra).

Įeinančių oro srovių, bendrai sudarančių mažiau nei 2,5 % bendro oro srauto, oro srautui nustatyti kompetentinga institucija gali leisti taikyti oro srauto nustatymo metodus, kuriuos, remdamasis gerąja pramonės atstovu patirtimi, siūlo veiklos vykdytojas.

Veiklos vykdytojas pateikia normaliomis įrenginio eksploatavimo sąlygomis atliktus matavimus, kuriais įrodoma, kad išmatuotas iš kaminų išmetamų dujų debitas pakankamai vienodas, kad būtų galima taikyti siūlomą matavimo metodą. Jei šiais matavimais patvirtinama, kad dujų srautas yra nevienodas, į tai turi būti atsižvelgta nustatant tinkamus apskaitos metodus ir apskaičiuojant išmetamo N2O kiekio neapibrėžtį.

Visi matavimai išreiškiami sausųjų dujų verte ir nuolat pateikiami ataskaitose.

2.5. DEGUONIS (O2)

Deguonies koncentracija iš kaminų išmetamose dujose matuojama, jei to reikia iš kaminų išmetamų dujų debitui apskaičiuoti pagal 2.4 poskyrį. Taikomi I priedo 6 poskyryje nustatyti koncentracijos matavimo reikalavimai. Tinkami matavimo būdai – paramagnetinio kintančio slėgio, magnetinių sukamųjų svarstyklių arba cirkonio dioksido zondo metodai. Nustatant N2O išmetamųjų teršalų kiekio neapibrėžtį atsižvelgiama į O2 koncentracijos matavimų neapibrėžtį.

Visi matavimai išreiškiami sausųjų dujų verte ir nuolat pateikiami ataskaitose.

2.6. N2O IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KIEKIO APSKAIČIAVIMAS

Jei gaminant adipo rūgštį, kaprolaktamą, glioksalį ir glioksilo rūgštį periodiškai išmetami specifiniai neišvalyti N2O teršalai (pavyzdžiui, neišvalyti teršalai išmetami saugumo tikslais išleidžiant dujas ir (arba) tais atvejais, kai sugenda teršalų mažinimo įrenginys) ir jei nuolatinė N2O išmetamųjų tešalų kiekio apskaita techniškai neįmanoma, N2O išmetamųjų tešalų kiekis gali būti apskaičiuojamas taikant masės balanso metodą. Skaičiavimo metodas grindžiamas teršalų išmetimo proceso metu vykstant cheminei reakcijai išsiskiriančio N2O didžiausiu galimu kiekiu. Konkretų skaičiavimo metodą patvirtina kompetentinga institucija, vertindama apskaitos planą ir jame nurodytą apskaitos metodiką.

Į apskaičiuoto iš kiekvieno konkretaus taršos šaltinio išmetamų ŠESD kiekio neapibrėžtį turi būti atsižvelgiama nustatant iš to šaltinio išmetamų ŠESD kiekio metinę vidutinę valandinę neapibrėžtį. Apskaičiuotam išmetamųjų ŠESD kiekiui taikomos tos pačios pakopos, kaip ir išmetamųjų ŠESD kiekiui, kuris matuojamas taikant tik nuolatinio išmetamųjų ŠESD kiekio matavimo sistemą, arba šios pakopos taikomos tais atvejais, kai N2O išmetamųjų teršalų kiekiui nustatyti taikoma ir nuolatinio išmetamųjų ŠESD kiekio matavimo sistema, ir tam tikras skaičiavimo metodas.

3. METINIŲ CO2 EKVIVALENTŲ (CO2(e)) APSKAIČIAVIMAS

Bendras metinis iš visų taršos šaltinių išmetamo N2O kiekis (matuojamas tonomis tūkstantųjų tikslumu) paverčiamas metiniu CO2(e) išmetamųjų teršalų kiekiu (suapvalintomis tonomis) pagal šią formulę:

Formula

Apskaičiuojant 2008–2012 m. išmetamųjų ŠESD kiekį naudojamas visuotinio atšilimo potencialas VAPN2O = 310 t CO2(e)/t N2O, nurodytas Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos antrojoje vertinimo ataskaitoje (1995 m. TKKK VAP vertė).

Bendras metinis iš visų taršos šaltinių išmetamo CO2(e) kiekis bei visas iš kitų taršos šaltinių (jei jie nurodyti ŠESD išmetimo leidime) tiesiogiai išmetamo CO2 kiekis pridedami prie bendro metinio iš įrenginio išmetamo CO2 kiekio ir naudojami teikiant ataskaitas bei atsisakant leidimų.

4. SU KONKREČIA VEIKLA SUSIJUSIOS GAMYBOS APIMTIES NUSTATYMAS

Gamybos apimtis apskaičiuojama remiantis kasdienės gamybos ataskaitomis ir įrenginio eksploatavimo valandų skaičiumi.

5. APSKAITOS PLANAS

Įrenginių, kuriems taikomas šis priedas, apskaitos planai turi atitikti I priedo 4.3 poskyrio a, b, c, d, j, k, m bei n punktų reikalavimus ir juose taip pat turi būti nurodyta ši informacija:

a)	visos atitinkamos teršalų išmetimo vietos įrenginiui veikiant įprastu režimu, taip pat apribojimų taikymo ir pereinamuoju laikotarpiais (pavyzdžiui, gedimo arba įrenginio eksploatavimo pradžios laikotarpiais), pavaizduotos proceso schemoje;

b)	gamybos procese naudojamų medžiagų (pvz., amoniako) kiekio ir didžiausio įrenginiui veikiant visu pajėgumu sunaudojamos medžiagos kiekio nustatymo metodas ir parametrai;

c)	pagaminto produkto valandinio kiekio, išreikšto atitinkamai azoto rūgšties (100 %), adipo rūgšties (100 %), glioksalio bei glioksilo rūgšties ir kaprolaktamo kiekiu per valandą, nustatymo metodas ir parametrai;

N2O koncentracijos iš kiekvieno taršos šaltinio kaminų išmetamose dujose, taršos šaltinio eksploatavimo intervalo ir neapibrėžties nustatymo metodai bei parametrai, o taip pat išsami informacija apie visus alternatyvius metodus, taikytinus tuo atveju, jei koncentracijos nepatenka į eksploatavimo intervalą, ir apie tokias situacijas;

metodas, taikomas bendram iš kiekvieno taršos šaltinio kaminų išmetamų dujų debitui (išreikštam Nm3 per valandą), taršos šaltinio eksploatavimo intervalui ir neapibrėžčiai nustatyti. Jei tos vertės apskaičiuojamos, pateikiama išsami informacija apie kiekvieną į apskaitą įtraukiamą iš kaminų išmetamų dujų srovę;

f)	skaičiavimo metodas, taikomas iš su adipo rūgšties, kaprolaktamo, glioksalio ir glioksilo rūgšties gamyba susijusių periodinių taršos šaltinių, kuriuose nėra teršalų mažinimo įrenginių, išmetamo N2O kiekiui nustatyti;

g)	duomenys apie tai, kaip ir kokiu pajėgumu įrenginys eksploatuojamas esant kintamoms apkrovoms ir kokiu būdu atliekamas eksploatavimo valdymas;

h)	iš kiekvieno taršos šaltinio išmetamo N2O metinio kiekio nustatymo metodas ir visos taikytos formulės;

i)	proceso sąlygos, nukrypstančios nuo normalių eksploatavimo sąlygų, galimas tokių sąlygų pasikartojimo dažnumas bei trukmė ir esant tokioms sąlygoms (pvz., teršalų mažinimo įrenginių gedimas) išmetamo N2O tūris;

j)	vertinimo, skirto įrodyti, kad laikomasi šio priedo 2 poskyryje nurodytų taikomai pakopai būdingų neapibrėžties reikalavimų ir kad pasiektas taikomos pakopos lygmuo;

k)	pagal I priedo 6.3 poskyrio a ir b punktus nustatyta vertė, išreikšta kilogramais N2O per valandą, taikytina tais atvejais, kai sugenda arba netinkamai veikia matavimo prietaisas;

l)	išsami informacija apie visus atvejus, kai nukrypstama nuo bendrųjų standartų (pvz., EN14181 ir ISO 14956:2002) reikalavimų.

Esminius apskaitos metodikos, kuri yra apskaitos plano dalis, pakeitimus patvirtina kompetentinga institucija, jei pakeitimai atitinka I priedo 4.3 poskyrio reikalavimus ir jei jie yra:

—	esminiai įrenginio veikimo pasikeitimai, turintys poveikį bendram N2O išmetamųjų teršalų kiekiui, N2O koncentracijai, debitui ar kitiems parametrams, ypač jei įrengiami arba keičiami naujais N2O teršalų mažinimo įrenginiai,

—	N2O išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo metodų pakeitimai, įskaitant koncentracijų, deguonies koncentracijų ir iš kaminų išmetamų dujų debito nuolatinio matavimo sistemų pakeitimus arba skaičiavimo metodo, turinčio didelį poveikį bendrai išmetamųjų ŠESD kiekio neapibrėžčiai, pakeitimus,

—	metinio išmetamųjų ŠESD kiekio nustatymo ir (arba) azoto rūgšties, adipo rūgšties, kaprolaktamo, glioksalio ir glioksilo rūgšties gamybos parametrų pakeitimai,

—	neapibrėžties vertinimo pakeitimai.

6. BENDROSIOS NUOSTATOS

6.1. ĖMINIŲ ĖMIMO DAŽNUMAS

Pagal I priedo 6.3 poskyrio a punktą apskaičiuojami šie galiojantys valandiniai vidurkiai:

—	N2O koncentracija iš kaminų išmetamose dujose,

—	bendras iš kaminų išmetamų dujų debitas, jei jis tiesiogiai matuojamas ir jei to reikalaujama,

—	visi dujų debitai ir deguonies koncentracijos, kurių reikia bendram iš kaminų išmetamų dujų debitui nustatyti netiesioginiu būdu.

6.2. PRARASTI DUOMENYS

Jei prarandama duomenų, taikomi I priedo 6.3 poskyrio a ir b punktai. Jei duomenų prarandama dėl teršalų mažinimo įrenginio gedimo, tariama, kad visą tą valandą teršalų nebuvo mažinama, ir atitinkamai apskaičiuojamos pakaitinės vertės.

Veiklos vykdytojas imasi visų praktinių priemonių užtikrinti, kad nuolatinės teršalų kiekio apskaitos įranga nebūtų neeksploatuojama ilgiau nei savaitę per bet kuriuos kalendorinius metus. Jei taip nutinka, veiklos vykdytojas nedelsdamas apie tai praneša kompetentingai institucijai.

6.3. SMULKIEJI N2O SUKĖLIKLIAI

Smulkieji N2O taršos sukėlikliai – tai vienas arba daugiau veiklos vykdytojo pasirinktų šalutinių sukėliklių, kuriuose nenaudojami teršalų mažinimo įrenginiai ir iš kurių bendrai išmetama ne daugiau kaip 1 000 tonų CO2(e) per metus arba iš kurių išmetama mažiau kaip 20 000 tonų CO2(e) per metus ir iš kurių išmetamų CO2(e) kiekis sudaro mažiau kaip 2 % bendro iš to įrenginio per metus išmetamo CO2(e) kiekio.

Smulkiųjų N2O sukėliklių atveju veiklos vykdytojas gali taikyti apskaitos ir ataskaitų teikimo būdus, grindžiamus jo paties pasirinktu bepakopiu vertinimo metodu, jei juos patvirtina kompetentinga institucija.

6.4. PATVIRTINAMASIS IŠMETAMŲJŲ ŠESD KIEKIO APSKAIČIAVIMAS

I priedo 6.3 poskyrio c punktas taikomas ataskaitose nurodyto N2O išmetamųjų teršalų kiekio (gauto taikant nuolatinio išmetamųjų ŠESD kiekio matavimo sistemą ir skaičiavimo metodus) patvirtinamiesiems skaičiavimams, kurie atliekami naudojantis gamybos duomenimis, 2006 m. TKKK gairėmis ir taikant I priedo 10.3.3 poskyryje nurodytą horizontalųjį metodą.

7. NEAPIBRĖŽTIES VERTINIMAS

Neapibrėžties vertinimas, kurio reikia atitikčiai 2 poskyryje nurodytų atitinkamų pakopų reikalavimams įrodyti, nustatomas klaidos paplitimo skaičiavimais ir atsižvelgiant į išmetamųjų ŠESD kiekio apskaičiavimo visų atitinkamų elementų neapibrėžtį. Taikant nuolatinio išmetamųjų ŠESD kiekio matavimo sistemą, pagal EN 14181 ir ISO 14956:2002 standartus reikėtų įvertinti šiuos neapibrėžties šaltinius:

—	nurodytą nuolatinio išmetamųjų ŠESD kiekio matavimo įrangos, įskaitant ėminių ėmimo prietaisus, neapibrėžtį,

—	su kalibravimu susijusias neapibrėžtis,

—	papildomą neapibrėžtį, susijusią su apskaitos įrangos praktiniu naudojimu.

Bendra neapibrėžtis, kuria naudojamasi pagal 2.2 poskyrį, apskaičiuojama remiantis pagal 2.3 poskyrį nustatytomis valandinėmis N2O koncentracijomis. Apskaičiuojant tik neapibrėžtį, mažesnes nei 20 mg/Nm3 valandines N2O koncentracijas galima pakeisti numatytąja 20 mg/Nm3 verte.

Vykdydamas kokybės užtikrinimą ir kontrolę, veiklos vykdytojas valdo ir išmetamųjų ŠESD kiekio ataskaitoje sumažina likusias išmetamųjų ŠESD kiekio duomenų neapibrėžtis. Atlikdamas patikrą tikrintojas tikrina, ar teisingai taikoma patvirtinta apskaitos metodika, ir vertina likusių neapibrėžčių valdymą ir mažinimą veiklos vykdytojui vykdant kokybės užtikrinimo ir kontrolės procedūras.

8. KONTROLĖ IR PATIKRA

8.1. KONTROLĖ

Taikomi ne tik I priedo 10.1, 10.2 ir 10.3 poskyrių reikalavimai, bet ir šios kokybės užtikrinimo procedūros:

—	nuolatinio N2O ir deguonies koncentracijų matavimo kokybės užtikrinimas vykdomas pagal EN 14181 standartą,

—	įrengta matavimo įranga kalibruojama atliekant paralelinius matavimus kartą per trejus metus,

—	kai išmetamųjų teršalų ribinės vertės (ITRV) kaip įprasta laikomos nuolatinės išmetamųjų ŠESD apskaitos įrangos kalibravimo pagrindu ir kai N2O arba O2 ITRV nenustatytos, metinė vidutinė valandinė koncentracija naudojama kaip pakaitinė ITRV vertė,

—	QAL 2 procedūra turėtų būti taikoma ne tik dujų ėminiui, bet ir tinkamoms etaloninėms dujoms, siekiant užtikrinti, kad vertinamas pakankamai platus kalibravimo diapazonas,

—	matavimo įranga, skirta iš kaminų išmetamų dujų debito tūriui matuoti, kalibruojama kasmet arba atliekant įrenginio remontą (pasirenkamas ankstesnis terminas). Iš kaminų išmetamų dujų debito tūrio matavimo kokybės užtikrinimas nebūtinai atliekamas pagal EN 14181 standartą,

—	jei atlikus vidaus auditą nustatoma, kad nesilaikoma EN 14181 standarto reikalavimų arba kad reikia atlikti pakartotinį kalibravimą, apie tai nedelsiant pranešama kompetentingai institucijai.

8.2. PATIKRA

Privaloma ne tik laikytis 10.4 poskyryje nurodytų reikalavimų, bet ir tikrinti:

—	šio priedo 7 ir 8.1 poskyriuose nurodytų standartų reikalavimų taikymo teisingumą,

—	skaičiavimo metodus ir rezultatus tais atvejais, kai prarasti duomenys pakeičiami apskaičiuotomis vertėmis,

—	apskaičiuotų pakaitinių verčių ir išmatuotų verčių patikimumą,

—	visus lyginamuosius vertinimus, kuriais patvirtinami išmetamųjų ŠESD kiekio nustatymo rezultatai, skaičiavimu pagrįstus metodus bei veiklos duomenų, išmetamųjų teršalų faktorių ataskaitas ir pan.

9. ATASKAITŲ TEIKIMAS

Bendras metinis N2O išmetamųjų teršalų kiekis ataskaitose nurodomas tonomis tūkstantųjų tikslumu ir suapvalintomis CO2(e) tonomis.

Įrenginius, kuriems taikomas šis priedas, eksploatuojantys veiklos vykdytojai laikosi ne tik I priedo 8 poskyryje nurodytų ataskaitų teikimo reikalavimų, bet ir pateikia šią su įrenginiais susijusią informaciją:

a)	metinį padalinio, kuriame vyksta procesas, eksploatavimo laiką ir visą įrenginio eksploatavimo laiką;

b)	kiekvieno padalinio gamybinius duomenis ir pagaminto produkto kiekio nustatymo metodą;

c)	matavimo kriterijus, kurie naudojami kiekvienam parametrui išmatuoti ir išreikšti skaičiais;

d)	kiekvieno išmatuoto ir apskaičiuoto parametro neapibrėžtį (įskaitant dujų koncentracijas, iš kaminų išmetamų dujų debitą, apskaičiuotą išmetamųjų ŠESD kiekį) ir jomis remiantis apskaičiuotą bendrą valandinio kiekio ir (arba) metinio išmetamųjų ŠESD kiekio neapibrėžtį;

e)	išsamią informaciją apie įrangos gedimus, kurie turėjo įtakos išmetamųjų ŠESD kiekio bei išmetamųjų ŠESD ir (arba) iš kaminų išmetamų dujų debito matavimams ir skaičiavimams, įskaitant tokių atvejų skaičių, valandų skaičių, gedimo trukmę ir datą;

f)	išsamią informaciją apie atvejus, kai reikėjo taikyti šio priedo 6.2 poskyrį, įskaitant tokių atvejų skaičių, valandų skaičių, taikytus skaičiavimo metodus ir pakaitines vertes;

g)	įvesties duomenis, naudojamus pagal I priedo 6.3 poskyrio c punktą ir 4.3 poskyrį atliekant visus patvirtinamuosius vertinimus, skirtus metiniam N2O išmetamųjų teršalų kiekiui patikrinti.“

28.1.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 24/30

EB IR FARERŲ SALŲ JUNGTINIO KOMITETO SPRENDIMAS Nr. 1/2008

2008 m. birželio 17 d.

iš dalies keičiantis sprendimą Nr. 1/2001 dėl Europos bendrijos ir Danijos Vyriausybės bei Farerų salų vietos Vyriausybės susitarimą papildančio protokolo dėl veterinarijos klausimų taikymo sąlygų

(2009/74/EB)

EB ir FARERŲ SALŲ JUNGTINIS KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Europos bendrijos ir Danijos Vyriausybės bei Farerų salų vietos Vyriausybės susitarimą pasikeičiant laiškais (1),

atsižvelgdamas į šį susitarimą papildantį protokolą dėl veterinarijos klausimų (2), ypač į jo 2 straipsnio pirmą sakinį,

kadangi:

(1)

2005 m. rugsėjo 26 d. EB ir Farerų salų jungtinio komiteto veterinarijos pogrupio posėdyje Briuselyje aptarti du Farerų salų prašymai. Pirmasis prašymas – leisti importuoti registruotus arklinių šeimos gyvūnus iš Islandijos tiesiogiai, o ne per šiuo tikslu patvirtintą pasienio kontrolės punktą valstybėje narėje, remiantis 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvos 91/496/EEB, nustatančios gyvūnų, įvežamų į Bendriją iš trečiųjų šalių, veterinarinio patikrinimo organizavimo principus (3), 6 straipsniu. Antrasis prašymas – leisti gabenti registruotus arklinių šeimos gyvūnus iš Farerų salų į valstybes nares ir atvirkščiai, laikantis gabenimo Bendrijos viduje taisyklių.

(2)

Remiantis 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvos 90/426/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių arklinių šeimos gyvūnų importą iš trečiųjų šalių ir jų judėjimą (4), 9 straipsniu, taikomos 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 90/425/EEB dėl Bendrijos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių ir zootechninių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą (5), nustatytos taisyklės.

(3)

Farerų salos įsipareigojo perkelti ir taikyti šio sprendimo priede nustatytas Bendrijos nuostatas ir iki šio sprendimo priėmimo datos įsteigti patvirtintame Torshauno pasienio kontrolės punkte tikrinimo centrą, tinkamą aptarnauti registruotus tiesiogiai iš Islandijos importuojamus arklinių šeimos gyvūnus, laikantis Direktyvos 91/496/EEB A priede nustatytų pastatų ir gyvūnų gerovės reikalavimų.

(4)	Komisijos atstovai ir valstybių narių ekspertai sutarė, kad gyvūnų sveikatos padėtis Farerų salose leidžia priimti siūlomą Farerų salų jungtinio komiteto sprendimo Nr. 1/2001 (6) pakeitimą.

(5)

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (7), 27 straipsnyje nustatyti nauji mokesčių ar privalomųjų mokėjimų, skirtų padengti oficialios kontrolės išlaidas, principai.

Todėl reikėtų atitinkamai atnaujinti su šiais mokesčiais Bendrijoje susijusias nuorodas Sprendime Nr. 1/2001.

(6)

Vietoj senosios ANIMO sistemos įdiegta nauja pranešimo apie gyvų gyvūnų bei gyvūnų kilmės produktų importą į Europos Sąjungą bei gyvų gyvūnų gabenimą Bendrijos viduje sistema TRACES. TRACES suteikia kompetentingoms institucijoms, atsakingoms už gyvūnų ir visuomenės sveikatos kontrolę, galimybę keistis duomenimis apie prekybą gyvais gyvūnais ir gyvūninės kilmės produktais Bendrijos viduje ir jų importą.

Todėl reikėtų atitinkamai atnaujinti su informacine sistema susijusias nuorodas Sprendime Nr. 1/2001.

(7)	Todėl veterinarijos pogrupis rekomendavo atitinkamai iš dalies pakeisti Sprendimą Nr. 1/2001,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Sprendimas Nr. 1/2001 iš dalies keičiamas taip:

3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Iš trečiųjų šalių gabenamų gyvų gyvūnų tikrinimas

1. Iš trečiųjų šalių į Farerų salas gabenami gyvūnai turi būti tikrinami valstybių narių pasienio kontrolės punktų veterinarijos tarnybų Farerų salų valdžios institucijų vardu.

2. Tam numatytais atvejais atitinkamiems pranešimams siųsti turi būti naudojama integruota kompiuterinė veterinarijos sistema (TRACES).

3. Iš Farerų salų importuojami gyvi gyvūnai turi būti veterinariškai tikrinami pagal Tarybos direktyvos 91/496/EEB (8) nuostatas ir šios direktyvos taikymo taisykles, nustatytas atitinkamuose Komisijos sprendimuose.

Jeigu pirmiau minėtų tikrinimų rezultatai patenkinami, veterinarijos tarnybos kiekvienai siuntai išduoda bendrąjį veterinarijos įvežimo dokumentą (BVĮD)

Muitinės tarnybos užtikrina, kad prieš pradedant muitinės tranzito operacijas būtų sumokėti privalomi sanitariniai mokesčiai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 882/2004 (9).

5 straipsnis pakeičiamas taip:

„5 straipsnis

Tikrinimo finansavimas

Farerų salos įsipareigoja taikyti šias Reglamento (EB) Nr. 882/2004 27 straipsnio nuostatas dėl mokesčių šiose srityse:

—	IV priedo V skyriaus – žuvininkystės produktams, kuriems taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004 (10);

—	IV priedo V skyriaus – vykdant akvakultūros gyvūnų tikrinimus, numatytus Tarybos direktyvoje 96/23/EB (11);

—	V priedo I skyriaus (mėsa), II skyriaus (žuvis) ir III skyriaus (kiti gyvūninės kilmės produktai) – iš trečiųjų šalių importuojamiems gyvūninės kilmės produktams;

—	V priedo V skyriaus - iš trečiųjų šalių importuojamiems gyviems gyvūnams;

—	VI priedo – akvakultūros gyvūnų, gyvūninės kilmės produktų ir registruotų gyvų arklinių šeimos gyvūnų, kuriems taikoma Direktyva 90/425/EEB, tikrinimui.

7 straipsnis pakeičiamas taip:

„7 straipsnis

Informacinės sistemos

1. Farerų salos pranešimus apie prekybą gyvais gyvūnais ar jų produktais ir jų gabenimą valstybėms narėms siunčia naudodamos integruotą kompiuterinę veterinarijos sistemą (TRACES), jie taip reikalaujama Bendrijos nuostatose.

Praktinius Farerų salų dalyvavimo sistemoje klausimus sprendžia Komisijos ir Farerų salų pareigūnai.

2. Farerų salos įgyvendina Tarybos direktyvą 82/894/EEB (12) ir dalyvauja pranešimo apie gyvūnų ligas sistemoje (ADNS).

Dėl praktinių pasirengimo Farerų salų dalyvavimui klausimų sprendimus priima Komisijos ir Farerų salų pareigūnai.

Įterpiamas šis straipsnis:

„12 a straipsnis

Registruotų arklinių šeimos gyvūnų importas ir gabenimas

1. Farerų salos įsipareigoja patvirtintame Torshauno pasienio kontrolės punkte įsteigti tikrinimo centrą, tinkamą aptarnauti registruotus tiesiogiai iš Islandijos importuojamus arklinių šeimos gyvūnus. Tikrinimo centras turi būti įrengtas laikantis Direktyvos 91/496/EEB A priede nustatytų pastatų ir gyvūnų gerovės patvirtinimo reikalavimų.

Prieš pradėdamos patalpų statybą kompetentingos Farerų salų institucijos turi pateikti Europos Komisijai svarstyti ir įvertinti šio centro plano projektą.

Pastačius patvirtintus statinius Farerų salos informuoja apie tai Komisiją.

2. Nukrypstant nuo 3 straipsnio 1 dalies, Farerų salų veterinarijos tarnybos 1 dalyje nurodytame tikrinimo centre tikrina tiesiogiai iš Islandijos importuojamus registruotus arklinių šeimos gyvūnus pagal Direktyvą 91/496/EEB ir jos taikymo taisykles, nustatytas Komisijos sprendime 97/794/EB (13).

3. Registruoti arklinių šeimos gyvūnai gabenami iš Farerų salų į valstybes nares ir atvirkščiai remiantis Tarybos direktyvos 90/426/EEB (14) II skyriuje nustatytomis taisyklėmis, patikrinus juos pagal Direktyvą 90/425/EEB.

5)	15 straipsnis papildomas šia dalimi: „4. Farerų salos taiko šio sprendimo priede nustatytas Bendrijos nuostatas iki 2008 m. birželio 17 d. Ne vėliau kaip iki 2009 m. vasario 11 d. Farerų salos informuoja Komisiją, kad ėmėsi visų šio sprendimo nuostatų įgyvendinimui būtinų veiksmų.“

6)	Pridedamas šio sprendimo priedo tekstas.

2 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Torshaune, 2008 m. birželio 17 d.

Jungtinio komiteto vardu

Pirmininkas

Herluf SIGVALDSSON

(1) OL L 305, 1999 11 30, p. 25.

(2) OL L 305, 1999 11 30, p. 26.

(3) OL L 268, 1991 9 24, p. 56.

(4) OL L 224, 1990 8 18, p. 42.

(5) OL L 224, 1990 8 18, p. 29.

(6) OL L 46, 2001 2 16, p. 24.

(7) OL L 165, 2004 4 30, p. 1, pataisyta OL L 191, 2004 5 28, p. 1.

(8) OL L 268, 1991 9 24, p. 56.

(9) OL L 165, 2004 4 30, p. 1, pataisyta OL L 191, 2004 5 28, p. 1.“;

(10) OL L 139, 2004 4 30, p. 55.

(11) OL L 125, 1996 5 23, p. 10.“;

(12) OL L 378, 1982 12 31, p. 58.“;

(13) OL L 323, 1997 11 26, p. 31.

(14) OL L 224, 1990 8 18, p. 42.“;

PRIEDAS

„PRIEDAS

15 straipsnio 4 dalyje nurodytos Bendrijos nuostatos:

(1)	1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 90/425/EEB dėl Bendrijos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių ir zootechninių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą (OL L 224, 1990 8 18, p. 29).

(2)	1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 90/426/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių arklinių šeimos gyvūnų importą iš trečiųjų šalių ir jų judėjimą (OL L 224, 1990 8 18, p. 42).

(3)	1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 90/427/EEB dėl zootechninių ir genealoginių reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą arklinių šeimos gyvūnais (OL L 224, 1990 8 18, p. 55).

(4)	1992 m. balandžio 10 d. Komisijos sprendimas 92/260/EEB dėl veterinarijos reikalavimų ir veterinarinio sertifikavimo laikinai įvežant registruotus arklius (OL L 130, 1992 5 15, p. 67).

(5)	1993 m. vasario 2 d. Komisijos sprendimas dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų ir veterinarinio sertifikavimo pakartotiniai įvežant registruotus arklius lenktynėms, varžyboms ir kultūriniams renginiams po jų laikino eksporto (OL L 86, 1993 4 6, p. 1).

(6)	1993 m. vasario 5 d. Komisijos sprendimas 93/196/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų ir veterinarinio sertifikavimo importuojant skerstinus arklinius (OL L 86, 1993 4 6, p. 7).

(7)	1993 m. vasario 5 d. Komisijos sprendimas 93/197/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų ir veterinarinio sertifikavimo importuojant registruotus arklinius bei veislinius ir produkcinius arklinius (OL L 86, 1993 4 6, p. 16).

(8)	1993 m. spalio 20 d. Komisijos sprendimas 93/623/EEB dėl registruotus arklinių šeimos gyvūnus lydinčio identifikavimo dokumento (paso) (OL L 298, 1993 12 3, p. 45).

(9)	1999 m. gruodžio 22 d. Komisijos sprendimas 2000/68/EB, iš dalies keičiantis Komisijos sprendimą 93/623/EEB ir nustatantis veislinių ir produkcinių arklinių identifikavimą (OL L 23, 2000 1 28, p. 72).

(10)

2004 m. sausio 6 d. Komisijos sprendimas, nustatantis trečiųjų šalių ir jų teritorijos dalių, iš kurių valstybės narės leidžia importuoti gyvus arklinių šeimos gyvūnus ir arklių rūšių spermą, kiaušialąstes ir embrionus, sąrašą ir iš dalies pakeičiantis Sprendimus 93/195/EEB ir 94/63/EB (OL L 73, 2004 3 11, p. 1).

(11)	2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas ir iš dalies keičiantis Direktyvas 64/432/EEB ir 93/119/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1255/97 (OL L 3, 2005 1 5, p. 1).“

		ISSN 1725-5120
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 24

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	52 tomas 2009m. sausio 28d.

Turinys		I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma	Puslapis
		REGLAMENTAI
		2009 m. sausio 27 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 82/2009, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	1
		2009 m. sausio 27 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 83/2009, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamente (EB) Nr. 945/2008 nustatytos kai kurių cukraus sektoriaus produktų tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2008–2009 prekybos metais	3
	*	2009 m. sausio 27 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 84/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1342/2003 dėl importo ir eksporto licencijų taikymo grūdų ir ryžių sektoriuje taisyklių	5
		DARBO TVARKOS TAISYKLĖS IR PROCEDŪROS REGLAMENTAI
		Teisingumo Teismas
	*	Teisingumo Teismo procedūros reglamento pakeitimas	8
		Pirmosios instancijos teismas
	*	Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento pakeitimas	9
		Tarnautojų teismas
	*	Europos Sąjungos tarnautojų teismo procedūros reglamento pakeitimai	10

	II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma
	SPRENDIMAI
	Taryba
	2009/69/EB
*	2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos sprendimas dėl Protokolo dėl Teisingumo Teismo statuto I priedo 3 straipsnio 3 dalyje numatyto komiteto narių skyrimo	11
	2009/70/EB, Euratomas
*	2009 m. sausio 19 d. Tarybos sprendimas dėl Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Vokietijai atstovaujančių dviejų narių skyrimo	13
	2009/71/EB, Euratomas
*	2009 m. sausio 19 d. Tarybos sprendimas dėl Ispanijai atstovaujančio Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nario skyrimo	14
	Komisija
	2009/72/EB
*	2008 m. gruodžio 15 d. Komisijos sprendimas, sudaryti Mokėjimo sistemų rinkos ekspertų grupę	15
	2009/73/EB
*	2008 m. gruodžio 17 d. Komisijos sprendimas, iš dalies keičiantis Sprendimą 2007/589/EB, kad būtų įtrauktos išmetamųjų azoto oksido teršalų apskaitos ir ataskaitų teikimo gairės (pranešta dokumentu Nr. C(2008) 8040) ( 1 )	18
	TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI
	2009/74/EB
*	2008 m. birželio 17 d. EB ir Farerų salų jungtinio komiteto sprendimas Nr. 1/2008, iš dalies keičiantis sprendimą Nr. 1/2001 dėl Europos bendrijos ir Danijos Vyriausybės bei Farerų salų vietos Vyriausybės susitarimą papildančio protokolo dėl veterinarijos klausimų taikymo sąlygų	30

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	IL	138,6
	JO	78,3
	MA	47,2
	TN	134,4
	TR	93,1
	ZZ	98,3
0707 00 05	JO	167,2
	MA	116,0
	TR	162,2
	ZZ	148,5
0709 90 70	MA	164,2
	TR	168,5
	ZZ	166,4
0709 90 80	EG	88,5
0709 90 80	ZZ	88,5
0805 10 20	EG	48,4
	IL	56,2
	MA	63,5
	TN	58,1
	TR	62,0
	ZZ	57,6
0805 20 10	IL	144,6
	MA	83,3
	TR	54,0
	ZZ	94,0
0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90	CN	74,9
	EG	88,5
	IL	78,8
	JM	94,6
	PK	76,2
	TR	63,6
	ZZ	79,4
0805 50 10	EG	48,1
	MA	67,1
	TR	63,9
	ZZ	59,7
0808 10 80	CA	84,9
	CN	64,8
	MK	32,6
	US	106,1
	ZZ	72,1
0808 20 50	CN	49,8
	TR	99,0
	US	110,9
	ZA	93,2
	ZZ	88,2

(EUR)
KN kodas	Tipinė kaina už 100 kg neto atitinkamo produkto	Papildomas muitas už 100 kg neto atitinkamo produkto
1701 11 10 (1)	24,73	3,93
1701 11 90 (1)	24,73	9,17
1701 12 10 (1)	24,73	3,74
1701 12 90 (1)	24,73	8,74
1701 91 00 (2)	28,57	10,95
1701 99 10 (2)	28,57	6,43
1701 99 90 (2)	28,57	6,43
1702 90 95 (3)	0,29	0,36

		Klaidų ištaisymas
	*	2008 m. vasario 18 d. Tarybos sprendimo dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) bandymų klaidų ištaisymas (OL L 57, 2008 3 1)	34


	(1) Tekstas svarbus EEE