3.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 91/1

3.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 91/3

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 numatytas leidimas priedams, skirtiems naudoti gyvūnų mityboje, tokio leidimo suteikimo pagrindas ir tvarka.

(2)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnį buvo pateiktas prašymas suteikti leidimą naudoti šio reglamento priede nurodytą preparatą. Kartu su prašymu buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnio 3 dalį.

(3)

Prašymas pateiktas dėl leidimo naudoti fermentinį preparatą 6-fitazė, gaunamą iš Aspergillus oryzae (DSM 17594), kaip mėsiniams viščiukams skirtą pašarų priedą, kuris turi būti priskirtas priedų kategorijai „zootechniniai priedai“.

(4)

Atsižvelgiant į 2008 m. lapkričio 18 d. ir 2008 m. spalio 29 d. Europos maisto saugos tarnybos (toliau – tarnybos) pareikštą nuomonę (2), galima teigti, remiantis pareiškėjo pateiktais duomenimis, kad fermentinis preparatas 6–fitazė, gaunamas iš Aspergillus oryzae (DSM 17594), gaminamas paraišką pateikusios bendrovės DSM Nutritional Products Ltd, atstovaujamos DSM Nutritional products Sp. Z o.o, nedaro nepageidaujamo poveikio gyvūnų sveikatai, žmonių sveikatai ar aplinkai ir kad jis veiksmingai gerina fitatų sudėtyje esančio fosforo pasisavinimą. Tarnyba nemano, kad reikia nustatyti specialius stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimus. Ji taip pat patikrino ataskaitą, kuri skirta pašarų priedo pašaruose analizės metodui ir kurią pateikė Bendrijos etaloninė laboratorija, įsteigta vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003.

(5)

Atlikus preparato vertinimą nustatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje nustatytos leidimo suteikimo sąlygos tenkinamos. Todėl reikėtų leisti naudoti šį preparatą, kaip nurodyta šio reglamento priede.

(6)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

3.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 91/5

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 numatytas leidimas priedams, skirtiems naudoti gyvūnų mityboje, tokio leidimo suteikimo pagrindas ir tvarka.

(2)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnį buvo pateiktas prašymas suteikti leidimą naudoti šio reglamento priede nurodytą preparatą. Kartu su prašymu buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnio 3 dalį.

(3)

Prašymas pateiktas dėl leidimo naudoti endo-1,4-beta-ksilanazės, gaunamos iš Aspergillus niger (CBS 109.713) ir endo-1,4-beta-gliukanazės, gaunamos iš Aspergillus niger (DSM 18404), fermentinį preparatą, kaip mėsiniams viščiukams, vištoms dedeklėms, mėsiniams kalakutams, mėsinėms antims ir nujunkytiems paršeliams skirtą pašarų priedą, priskiriamą priedų kategorijai „zootechniniai priedai“.

(4)

Remiantis 2008 m. gruodžio 3 d. ir 2008 m. gruodžio 9 d. Europos maisto saugos tarnybos (toliau – tarnybos) pareikšta nuomone (2), galima teigti, kad endo-1,4-beta-ksilanazės, gaunamos iš Aspergillus niger (CBS 109.713) ir endo-1,4-beta-gliukanazės, gaunamos iš Aspergillus niger (DSM 18404) fermentinis preparatas, gaminamas paraišką pateikusios bendrovės BASF SE, nedaro nepageidaujamo poveikio gyvūnų sveikatai, žmonių sveikatai ar aplinkai ir veiksmingai gerina nujunkytų paršelių ir mėsinių viščiukų auginimą bei gerina pašarų konversiją mėsiniuose kalakutuose ir vištose dedeklėse. Remiantis su mėsiniais viščiukais susijusiais duomenimis, nuspręsta, kad preparatas veiksmingas ir mėsinėms antims. Taip pat padaryta išvada, kad produktas gali potencialiai būti odos ir kvėpavimo takų sensibilizatorius. Tarnyba nemano, kad reikia nustatyti specialius stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimus. Ji taip pat patikrino ataskaitą, kuri skirta pašarų priedo pašaruose analizės metodui ir kurią pateikė Bendrijos etaloninė laboratorija, įsteigta vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003.

(5)

Atlikus šio preparato vertinimą nustatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje nustatytos leidimo suteikimo sąlygos tenkinamos. Todėl reikėtų leisti naudoti šį preparatą, kaip nurodyta šio reglamento priede.

(6)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

3.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 91/7

(1)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 300/2008 4 straipsnio 2 dalį reikalaujama, kad Komisija patvirtintų bendrąsias priemones neesminiams to reglamento priede nurodytiems bendrųjų pagrindinių civilinės aviacijos saugumo standartų elementams pakeisti juos papildant.

(2)

Be to, Reglamento (EB) Nr. 300/2008 4 straipsnio 3 dalyje teigiama, kad Komisija turi patvirtinti išsamias Reglamento (EB) Nr. 300/2008 priede nurodytų bendrųjų pagrindinių civilinės aviacijos saugumo standartų, papildytų pagal 4 straipsnio 2 dalį Komisijos patvirtintomis bendrosiomis priemonėmis, išsamias įgyvendinimo priemones.

(3)

Todėl reikėtų patvirtinti bendruosius pagrindinius civilinės aviacijos saugumo standartus papildančias bendrąsias priemones tikrinimo, patekimo kontrolės ir kitokios saugumo kontrolės srityje, taip pat draudžiamų daiktų, trečiųjų šalių saugumo standartų atitikties pripažinimo, personalo įdarbinimo, mokymo, specialiųjų saugumo procedūrų ir saugumo kontrolės netaikymo srityje.

(4)

Tokios bendrosios priemonės būtinos tam, kad Europos Sąjungoje aviacijos saugumo lygis pasiektų standartus, kurių reikalaujama pagal Reglamentą (EB) Nr. 2320/2002 (2), panaikintą Reglamentu (EB) Nr. 300/2008.

(5)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 300/2008 24 straipsnį minėto reglamento priedas taikomas nuo įgyvendinimo taisyklėse nurodytos dienos, bet ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo Reglamento (EB) Nr. 300/2008 įsigaliojimo. Todėl pagal Reglamento (EB) Nr. 300/2008 straipsnį patvirtintų bendrųjų priemonių taikymas turėtų būti atidėtas, kol pagal 4 straipsnio 3 dalį bus patvirtintos įgyvendinimo taisyklės, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. balandžio 29 d.

(6)

Skystų sprogstamųjų medžiagų aptikimo metodai, įskaitant technologijas, visos Europos Sąjungos oro uostuose turėtų būti pradėti taikyti kuo greičiau ir ne vėliau kaip 2010 m. balandžio 29 d., kad nekenksmingus skysčius keleiviai galėtų įsinešti be apribojimų. Jeigu skystų sprogstamųjų medžiagų aptikimo metodų, įskaitant technologijas, pradėti taikyti laiku neįmanoma, Komisija pasiūlys papildyti daiktų, kurie gali būti uždrausti, sąrašą (priedo B dalis). Jeigu dėl objektyvių priežasčių skystų sprogstamųjų medžiagų aptikimo metodų tam tikruose oro uostuose pradėti taikyti neįmanoma, Komisija įgyvendinimo priemonėse nurodys, kokių priemonių reikia imtis, kad skysčius būtų galima įsinešti nepažeidžiant saugumo standartų.

(7)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Civilinės aviacijos saugumo komiteto nuomonę,

a)

leista taikyti priedo A dalyje nurodytus tikrinimo metodus;

b)

uždrausti priedo B dalyje nurodytų kategorijų daiktai;

c)

nustatyta, kada galima suteikti leidimą patekti į kontroliuojamąją zoną ir riboto patekimo zonas, kaip nustatyta priedo C dalyje;

d)

leista taikyti priedo D dalyje nurodytus transporto priemonių, orlaivio saugumo patikrinimo ir nuodugnaus orlaivio saugumo patikrinimo būdus;

e)

nustatyti priedo E dalyje nurodyti trečiųjų šalių saugumo standartų atitikties pripažinimo kriterijai;

f)

nustatytos priedo F dalyje nurodytos sąlygos, kuriomis tikrinami kroviniai ir paštas ar jiems taikoma kita saugumo kontrolė, taip pat apibrėžtas registruotųjų agentų, žinomų siuntėjų ir patikimų siuntėjų patvirtinimo arba skyrimo procesas;

g)

nustatytos priedo G dalyje nurodytos sąlygos, kuriomis tikrinamas oro vežėjo paštas ir oro vežėjo medžiagos arba jiems taikoma kitokia saugumo kontrolė;

h)

nustatytos priedo H dalyje nurodytos sąlygos, kuriomis tikrinamos orlaivių atsargos ir oro uosto atsargos arba joms taikoma kita saugumo kontrolė, taip pat apibrėžtas reguliuojamų tiekėjų ir žinomų tiekėjų patvirtinimo arba skyrimo procesas;

i)

nustatyti priedo I dalyje nurodyti svarbiausių riboto patekimo zonų dalių nustatymo kriterijai;

j)

nustatyti priedo J dalyje nurodyti kriterijai, taikytini įdarbinant instruktorius ir asmenis, kurie vykdys patikrinimus, kontroliuos patekimą į atitinkamas zonas ar taikys kitokias saugumo užtikrinimo priemones arba kurie bus už tai atsakingi, taip pat tokių asmenų ir asmenų, kuriems bus išduotas oro uosto leidimas ar skrydžio įgulos nario leidimas, mokymo metodai; ir

k)

nustatytos priedo K dalyje nurodytos sąlygos, kuriomis gali būti taikomos specialios saugumo procedūros arba netaikoma saugumo kontrolė.

1.

oro uosto atsargos – visi daiktai, kuriuos ketinama parduoti, naudoti ar kuriais leista naudotis oro uostų riboto patekimo zonose;

2.

orlaivio atsargos – visi daiktai, išskyrus:

kurias ketinama įnešti į lėktuvą keleiviams ir įgulai naudoti, vartoti ar pirkti skrydžio metu;

3.

reguliuojamas orlaivio atsargų tiekėjas – tiekėjas, kurio taikomos procedūros bendrąsias saugumo taisykles bei standartus atitinka taip, kad jam leidžiama orlaivio atsargas tiekti tiesiai į orlaivį;

4.

žinomas orlaivio atsargų tiekėjas – tiekėjas, kurio taikomos procedūros bendrąsias saugumo taisykles bei standartus atitinka taip, kad jam leidžiama orlaivio atsargas tiekti oro vežėjui ar reguliuojamam tiekėjui, bet ne tiesiai į orlaivį;

5.

žinomas oro uosto atsargų tiekėjas – tiekėjas, kurio taikomos procedūros bendrąsias saugumo taisykles atitinka taip, kad jam leidžiama oro uosto atsargas tiekti į riboto patekimo zonas.

3.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 91/14

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1875/2006 (2) į 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantį Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (3), įtraukta ekonominių operacijų vykdytojų prievolė pateikti muitinei elektronines visų į Bendrijos muitų teritoriją įvežamų arba iš jos išvežamų prekių įvežimo ir išvežimo bendrąsias deklaracijas, kad muitinė, remdamasi tokia informacija, galėtų atlikti kompiuterizuotą rizikos analizę prieš prekes įvežant į Bendrijos muitų teritoriją arba prieš jas iš šios teritorijos išvežant. Ši informacija, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1875/2006 3 straipsnio 3 dalimi, turi būti pradėta teikti nuo 2009 m. liepos 1 d.

(2)

Kadangi elektroninių įvežimo ir išvežimo bendrųjų deklaracijų teikimo sistema sudėtinga, atsirado nenumatytų sistemos įgyvendinimo trukdžių, ne visi ekonominių operacijų vykdytojai galės šiuo tikslu nuo 2009 m. liepos 1 d. naudoti informacines technologijas ir kompiuterių tinklus. Nors informacinės technologijos ir kompiuterių tinklai lengvina tarptautinę prekybą, tam reikalingos investicijos į automatinio duomenų perdavimo sistemas, ir tai artimiausiu metu gali sukelti problemų ekonominių operacijų vykdytojams. Todėl reikėtų atsižvelgti į tokią padėtį ir, siekiant sudaryti ekonominių operacijų vykdytojams galimybę pritaikyti savo sistemas prie naujų teisės reikalavimų, nustatyti, kad pereinamuoju laikotarpiu ekonominių operacijų vykdytojai gali, bet neprivalo teikti elektronines įvežimo ir išvežimo bendrąsias deklaracijas.

(3)

Nustačius pereinamąjį laikotarpį elektroninių išvežimo bendrųjų deklaracijų teikimui, būtų pagrįsta tuo pat laikotarpiu pagal Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 285a straipsnio 2 dalį taikyti palankesnes sąlygas patvirtintiems eksportuotojams, kuriems taikoma asmens pageidaujamoje vietoje įforminama deklaravimo procedūra, jeigu išvežimo muitinės įstaiga ir eksporto muitinės įstaiga veikia toje pat valstybėje narėje, ir išvežimo muitinės įstaigai pateikiami visi prekėms išvežti reikalingi duomenys.

(4)

Jeigu ekonominių operacijų vykdytojai nepateiks elektroninių įvežimo ar išvežimo bendrųjų deklaracijų arba jeigu bus taikoma asmens pageidaujamoje vietoje įforminama deklaravimo procedūra pagal Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 285a straipsnio 2 dalį, muitinė negalės atlikti saugai ir saugumui užtikrinti skirtos rizikos analizės, pagrįstos įvežimo ir išvežimo bendrųjų deklaracijų duomenimis, nustatytais Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 30A priede. Tokiais atvejais muitinė turėtų atlikti rizikos analizę remdamasi turima informacija ne vėliau kaip iki prekių pateikimo įvežti į Bendrijos muitų teritoriją ar išvežti iš jos.

(5)

Remiantis turima informacija galima teigti, kad ekonominių operacijų vykdytojams pakaks 18 mėnesių pereinamojo laikotarpio, kad jie galėtų vykdyti visas Reglamente (EEB) Nr. 2454/93 nustatytas prievoles. Todėl šiuo reglamentu nustatytos nukrypti leidžiančios nuostatos turėtų nustoti galioti 2010 m. gruodžio 31 d. Nuo 2010 m. gruodžio 31 d. per nustatytą laiką turėtų būti teikiamos elektroninės į Bendrijos muitų teritoriją įvežamų ar iš jos išvežamų prekių įvežimo ir išvežimo bendrosios deklaracijos, kuriose turi būti nurodyti Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 30A priede nustatyti duomenys, o Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 285a straipsnio 2 dalyje nustatytos palankesnės sąlygos neturėtų būti taikomos.

(6)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

3.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 91/16

(1)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 61 straipsnio pirmos pastraipos d punktą cukrus arba izogliukozė, pagaminti viršijant šio reglamento 56 straipsnyje numatytą kvotą, gali būti eksportuojami tik laikantis nustatytos kiekybinės normos.

(2)

Išsamios nekvotiniam (virškvotiniam) eksportui taikomos įgyvendinimo taisyklės, ypač tos, kurios susijusios su eksporto licencijomis, yra išdėstytos Komisijos reglamente (EB) Nr. 951/2006 (2). Tačiau kiekybinė norma turėtų būti nustatyta kiekvieniems prekybos metams, atsižvelgiant į eksporto rinkų galimybes.

(3)

Eksportas iš Bendrijos yra svarbi kai kurių Bendrijos cukraus ir izogliukozės gamintojų, kurių tradicinės rinkos yra už Bendrijos ribų, ekonominės veiklos dalis. Šių gamintojų cukraus ir izogliukozės eksportas į tas rinkas galėtų būti ekonomiškai perspektyvus net ir be eksporto grąžinamųjų išmokų. Todėl norint, kad šie Bendrijos gamintojai ir toliau galėtų aprūpinti savo tradicines rinkas, būtina nustatyti nekvotinio cukraus ir izogliukozės kiekybines normas.

(4)

Apskaičiuota, kad jei 2009–2010 prekybos metams būtų nustatyta nekvotinio cukraus eksporto kiekybinė norma – 650 000 tonų baltojo cukraus ekvivalentu – ir nekvotinės izogliukozės norma – 50 000 tonų sausosios medžiagos ekvivalentu, rinkos poreikiai būtų patenkinti.

(5)

Bendrijos cukraus eksportui į tam tikras artimas paskirties vietas ir trečiąsias šalis, kuriose Bendrijos produktams taikoma lengvatinė importo tvarka, šiuo metu sudarytos ypač palankios konkurencinės sąlygos. Tam tikras artimas paskirties vietas reikėtų išbraukti iš reikalavimus atitinkančių paskirties vietų sąrašo atsižvelgiant į tai, kad nėra tinkamų savitarpio pagalbos priemonių, skirtų kovoti su pažeidimais, ir siekiant sumažinti sukčiavimo riziką bei užkirsti kelią piktnaudžiavimui, susijusiam su nekvotinio cukraus grįžtamuoju importu arba pakartotiniu įvežimu į Bendriją.

(6)

Atsižvelgiant į tai, kad dėl izogliukozės produktų savybių tikimasi mažesnės su šiais produktais susijusios galimos sukčiavimo rizikos, reikalavimus atitinkančių nekvotinės izogliukozės eksporto paskirties vietų riboti nereikia.

(7)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

a)

trečiąsias šalis: Andorą, Lichtenšteiną, Šventąjį Sostą (Vatikano Miesto Valstybę), San Mariną, Kroatiją, Bosniją ir Hercegoviną, Serbiją (3), Juodkalniją, Albaniją ir Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją;

b)

valstybių narių teritorijas, nepriklausančias Bendrijos muitų teritorijai: Farerų salas, Grenlandiją, Helgolandą, Seutą, Melilją, Livinjo ir Campione d’Italia administracinius vienetus ir Kipro Respublikos teritorijos dalis, kurių Kipro Respublikos Vyriausybė faktiškai nekontroliuoja;

c)

Europos teritorijas, už kurių išorės santykius atsako kuri nors valstybė narė ir kurios nepriklauso Bendrijos muitų teritorijai – Gibraltarą.

3.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 91/18

(1)

Reglamento (EB) Nr. 872/2004 I priede nurodyti fiziniai ir juridiniai asmenys, įstaigos ir subjektai, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai pagal tą reglamentą yra įšaldomi.

(2)

2008 m. gruodžio 4 d., 15 d. bei 18 d. ir 2009 m. vasario 3 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sankcijų komitetas nusprendė iš dalies pakeisti asmenų, grupių ir subjektų, kuriems turėtų būti taikomas lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas, sąrašą. Todėl I priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(3)

Siekiant užtikrinti, kad šiame reglamente numatytos priemonės būtų veiksmingos, šis reglamentas turi įsigalioti nedelsiant,

3.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 91/20

(1)

Komisijos direktyva 2004/30/EB (2) piraklostrobinas buvo įtrauktas į veikliųjų medžiagų sąrašą Direktyvos 91/414/EEB I priede.

(2)

Kreipdamasi dėl piraklostrobino įtraukimo, jį gaminanti bendrovė BASF SE (toliau – pareiškėjas) pateikė naudojimo kovojant su tam tikrais grybeliais duomenis, kuriais grindžiama bendra išvada, kad galima tikėtis, jog augalų apsaugos produktai, kurių sudėtyje yra piraklostrobino, atitiks saugumo reikalavimus, nustatytus Direktyvos 91/414/EEB 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose. Todėl į tos direktyvos I priedą piraklostrobinas buvo įtrauktas su specialia nuostata, kad valstybės narės gali leisti jį naudoti tik kaip fungicidą.

(3)

Be to, kad piraklostrobinas tam tikrais atvejais žemės ūkyje naudojamas kovoje su grybeliais, pareiškėjas dabar kreipėsi prašydamas minėtų specialių nuostatų pakeitimo, kad piraklostrobiną būtų leista naudoti kaip augalų augimo reguliatorių. Siekdamas pagrįsti tokį naudojimo išplėtimą, pareiškėjas pateikė papildomos informacijos.

(4)

Vokietija įvertino pareiškėjo pateiktą informaciją ir duomenis. 2008 m. spalio mėn. Vokietija informavo Komisiją apie savo išvadą, kad prašomas naudojimo išplėtimas nekelia jokios rizikos palyginti su ta, į kurią buvo atsižvelgta Direktyvos 91/414/EEB I priedo specialiose nuostatose dėl piraklostrobino ir Komisijos parengtoje šios medžiagos peržiūros ataskaitoje. Visų pirma išplėtimu nekeičiami taikymo parametrai, nustatyti Direktyvos 91/414/EEB I priedo specialiomis nuostatomis.

(5)

Dėl to tikslinga pakeisti piraklostrobinui taikomas specialias nuostatas.

(6)

Todėl Direktyvą 91/414/EEB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(7)

Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

3.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 91/23

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1100/2007 nustatyta Bendrijos vandenų ir valstybių narių pakrančių lagūnų, upių žiočių ir upių bei su jomis susisiekiančių vidaus vandenų europinių upinių ungurių išteklių apsaugos ir tausaus naudojimo sistema.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1100/2007 2 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų ir apibrėžtų jų nacionalinėje teritorijoje esančius atskirus upių baseinus, kurie yra europinių upinių ungurių natūralios buveinės. Valstybės narės turi parengti kiekvienam ungurių upės baseinui skirtą ungurių išteklių valdymo planą.

(3)

Reglamento (EB) Nr. 1100/2007 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybei narei gali būti netaikoma prievolė parengti ungurių išteklių valdymo planą, jeigu pateikiamas tinkamas pagrindimas, kad jos teritorijoje esantys upių baseinai arba jūrų vandenys nėra europinių upinių ungurių natūralios buveinės. Valstybė narė Komisijai teikia prašymą netaikyti prievolės. Prašymą turi patvirtinti Komisija, remdamasi Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) arba kitos atitinkamos mokslinės institucijos atliktu techniniu ir moksliniu įvertinimu.

(4)

Kipras, Malta, Austrija, Rumunija ir Slovakija pateikė Komisijai tinkamai pagrįstus prašymus netaikyti prievolės parengti ungurių išteklių valdymo planą.

(5)

Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (TJTT) pateikė Komisijai prašymų techninį ir mokslinį įvertinimą.

(6)

Pagal Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (TJTT) atliktą įvertinimą, taikant Reglamentą (EB) Nr. 1100/2007, upių baseinai arba jūrų vandenys, dėl kurių pateikti pirmiau minėti prašymai netaikyti prievolės, negali būti nustatyti ir apibrėžti kaip europinių upinių ungurių natūralios buveinės.

(7)

Todėl, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1100/2007 3 straipsnio 1 dalį, tikslinga atitinkamoms valstybėms narėms netaikyti prievolės parengti ungurių išteklių valdymo planą.

(8)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Žuvininkystės ir akvakultūros komiteto nuomonę,

a)

Kiprui;

b)

Maltai;

c)

Austrijai;

d)

Rumunijai;

e)

Slovakijai.

3.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 91/25

(1)

Pagal Direktyvos 91/414/EEB 6 straipsnio 2 dalį 2003 m. gegužės mėn. Prancūzija gavo bendrovės BASF AG paraišką įtraukti veikliąją medžiagą topramezoną į Direktyvos 91/414/EEB I priedą. Komisijos sprendimu 2003/850/EB (2) patvirtinta, kad pateiktas dokumentų rinkinys yra išsamus ir kad galima laikyti, kad jis esmės atitinka šios direktyvos II ir III prieduose išdėstytus reikalavimus duomenims ir informacijai.

(2)

2002 m. liepos mėn. Jungtinė Karalystė gavo bendrovės Dow AgroSciences Ltd paraišką dėl sulfonilfluorido. Komisijos sprendimu 2003/305/EB (3) patvirtinta, kad pateiktas dokumentų rinkinys yra išsamus ir kad galima laikyti, kad jis esmės atitinka šios direktyvos II ir III prieduose išdėstytus reikalavimus duomenims ir informacijai.

(3)

2005 m. kovo mėn. Jungtinė Karalystė gavo Central Science Laboratory paraišką dėl cukinijų geltonosios mozaikos viruso (silpno štamo). Komisijos sprendimu 2006/586/EB (4) patvirtinta, kad pateiktas dokumentų rinkinys yra išsamus ir kad galima laikyti, kad jis esmės atitinka šios direktyvos II ir III prieduose išdėstytus reikalavimus duomenims ir informacijai.

(4)

Patvirtinti, kad pateiktas išsamus dokumentų rinkinys, buvo būtina, siekiant atidžiai išnagrinėti dokumentus ir suteikti valstybėms narėms galimybę ne ilgiau kaip trejiems metams laikinai registruoti augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra minėtų veikliųjų medžiagų, laikantis Direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, visų pirma sąlygos, susijusios su išsamiu veikliųjų medžiagų ir augalų apsaugos produktų vertinimu pagal šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus.

(5)

Šių veikliųjų medžiagų poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai pareiškėjų siūlomais naudojimo atvejais buvo įvertintas pagal Direktyvos 91/414/EEB 6 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatas. Ataskaitą rengianti valstybė narė pateikė Komisijai vertinimo ataskaitų projektus: 2006 m. liepos 21 d. – topramezono, 2004 m. spalio 29 d. – sulfonilfluorido, 2006 m. birželio 30 d. – cukinijų geltonosios mozaikos viruso (silpno štamo).

(6)

Ataskaitą rengiančiai valstybei narei pateikus vertinimo ataskaitos projektą, buvo nuspręsta, kad reikia pareiškėjo paprašyti papildomos informacijos, kurią ataskaitą rengianti valstybė narė turės išnagrinėti ir turės pateikti savo vertinimą. Todėl dokumentų rinkinys toliau nagrinėjamas, o vertinimo nebus įmanoma užbaigti per Direktyvoje 91/414/EEB nustatytą laikotarpį.

(7)

Kadangi atliekant vertinimą kol kas nenustatyta jokių verčiančių nerimauti priežasčių, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė pratęsti augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra minėtos veikliosios medžiagos, laikinojo registravimo galiojimą 24 mėnesių laikotarpiui pagal Direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio nuostatas, kad būtų galima toliau nagrinėti dokumentų rinkinius. Tikimasi, kad vertinimo ir sprendimo priėmimo procesas dėl topramezono, sulfonilfluorido ir cukinijų geltonosios mozaikos viruso (silpno štamo) galimo įtraukimo į I priedą bus užbaigtas per 24 mėnesius.

(8)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

3.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 91/27

(1)

1999 m. gruodžio 22 d. Komisijos sprendime 2000/96/EB dėl užkrečiamųjų ligų, kurios turi būti palaipsniui įtrauktos į Bendrijos tinklą pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 2119/98/EB (2), nustatytas užkrečiamųjų ligų ir specifinių sveikatos problemų, priskirtinų epidemiologinei priežiūrai, sąrašas. Bendrijos lygmens užkrečiamųjų ligų priežiūros ir kontrolės tinklas įsteigtas siekiant pagrindinio tikslo – iš valstybėse narėse įsteigtų stebėsenos tinklų rinkti su visuomenės sveikata susijusią informaciją ir koordinuoti jos rinkimą.

(2)

Atsižvelgiant į tai, kad priimant Sprendimą 2000/96/EB ne visos epidemiologinei priežiūrai priskirtos užkrečiamosios ligos ar specifinės sveikatos problemos galėjo būti įtrauktos į Bendrijos tinklo veiklą, buvo nustatyta keletas skirtųjų priežiūros tinklų, kuriuos jau buvo įmanoma įsteigti.

(3)

2003 m. liepos 17 d. Komisijos sprendime 2003/542/EB, iš dalies keičiančiame Sprendimą 2000/96/EB dėl numatytų priežiūros tinklų veikimo (3), inter alia, nurodytos užkrečiamosios ligos ir specifinės sveikatos problemos, dėl kurių tuo metu buvo įsteigti skirtieji priežiūros tinklai.

(4)

2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 851/2004, steigiančiame Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą (4) (toliau – ECDC) skirtieji priežiūros tinklai (toliau – SPT) apibrėžti kaip bet kokie konkretūs tinklai, skirti ligoms ar specifinėms sveikatos problemoms, kurias epidemiologinei priežiūrai atrinko valstybių narių akredituotos įstaigos ir institucijos.

(5)

Reglamento (EB) Nr. 851/2004 3 straipsnio 2 dalies d punktu ECDC yra įgaliotas koordinuoti Europos tinklų, kuriuose dalyvauja institucijos, veikiančios centro kompetencijai priklausančioje srityje, kūrimą, įskaitant tinklus, kurie kuriami įgyvendinant Komisijos remiamą su visuomenės sveikata susijusią veiklą ir kurie valdo SPT.

(6)

Šiuo metu ECDC stebi reikšmingą ligų ir specifinių sveikatos problemų skaičių ir, jei esant epidemiologinei padėčiai būtina, teikia pasiūlymus iš dalies keisti užkrečiamųjų ligų, kurios turi būti palaipsniui įtrauktos į Bendrijos tinklo veiklą, sąrašą; be to, visoms į Sprendimą 2000/96/EB įtrauktoms naujoms ligoms ECDC nedelsdamas taiko epidemiologinę priežiūrą.

(7)

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu į ECDC veiklą įtraukta didžioji Sprendimo 2000/96/EB I priede išvardytų ligų ir sveikatos problemų dauguma, tame priede žvaigždute pažymėti jau veikiančių tinklų nebūtina.

(8)

Todėl Sprendimas 2000/96/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(9)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Sprendimo Nr. 2119/98/EB 7 straipsniu įsteigto komiteto nuomonę,

(1)

4 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa išbraukiama.

(2)

I priedas iš dalies keičiamas, kaip nurodyta šio sprendimo priede.

3.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 91/31

—

Pavadinimas turi būti pakeistas taip: