17.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 98/1

17.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 98/3

(1)

Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 (2) 37 priede nustatyta, kad tam tikrais atvejais muitinės deklaracijoje įrašomas suinteresuotojo asmens identifikavimo kodas. Vis dėlto, kokio tipo identifikavimo kodą naudoti, nustato valstybės narės ir valstybės narės reikalauja, kad suinteresuotasis asmuo būtų registruojamas jų nacionalinėse sistemose. Todėl ekonominių operacijų vykdytojai ir kiti asmenys, pageidaujantys importuoti prekes, gabenti prekes taikant tranzito procedūrą, eksportuoti prekes arba prašyti leidimo skirtingose valstybėse narėse taikyti muitinės procedūrų supaprastinimus arba muitinės procedūras, priversti registruotis ir gauti skirtingus identifikavimo kodus kiekvienoje iš šių valstybių narių.

(2)

Reglamentu (EEB) Nr. 2913/92 su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 648/2005 (3), nustatytos priemonės saugumui stiprinti numato, kad turi būti atliekama rizikos analizė ir vykdomas muitinių keitimasis su rizika susijusia informacija elektroniniu būdu tarpusavyje ir su Europos Komisija, naudojantis bendra rizikos valdymo schema, numato, kad muitinė gautų išankstinę atvykimo ir išvykimo informaciją apie visas į Bendrijos muitų teritoriją įvežamas arba iš jos išvežamas prekes, ir kad įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statusas būtų suteikiamas tam tikrus reikalavimus atitinkantiems patikimiems ekonominių operacijų vykdytojams. Siekiant padidinti šių priemonių veiksmingumą, turėtų būti galima identifikuoti suinteresuotuosius asmenis pagal nuorodą į bendrą kiekvienam iš tų asmenų suteiktą unikalų kodą.

(3)

Todėl būtina numatyti, kad visiems ekonominių operacijų vykdytojams ir, atitinkamais atvejais, kitiems asmenims turi būti suteiktas ekonominių operacijų vykdytojo registracijos ir identifikavimo kodas (toliau – EORI kodas), kuris būtų naudojamas kaip bendra nuoroda tvarkant reikalus su muitinėmis visoje Bendrijoje ir muitinėms keičiantis informacija tarpusavyje ir su kitomis institucijoms. Reikėtų naudoti tik vieną kodą vienam asmeniui, kad jis būtų unikalus.

(4)

Pagal tam tikras Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 nuostatas asmenims, kurie nėra ekonominių operacijų vykdytojai, gali būti nustatytas reikalavimas nurodyti EORI kodą tais atvejais, kai jie tvarko reikalus su muitinėmis. Todėl valstybėms narėms turi būti leidžiama registruoti ir tokius asmenis.

(5)

Siekiant apriboti poreikį iš esmės keisti esamas nacionalines registravimo sistemas bei teisės aktų nuostatas ir palengvinti centrinės sistemos ir nacionalinių sistemų integraciją, reikėtų nustatyti, kad ekonominių operacijų vykdytojai ir, atitinkamais atvejais, kiti asmenys prašymus, kad jiems būtų suteikti EORI kodai, teiktų valstybėse narėse, o jos suteiktų šiuos kodus.

(6)

Atsižvelgiant į ekonominių operacijų vykdytojus ir kitus asmenis registruojančių institucijų įvairovę valstybėse narėse, kiekviena valstybė narė turėtų paskirti instituciją arba institucijas, suteikiančias EORI kodus ir registruojančias operacijų vykdytojus ir kitus suinteresuotuosius asmenis.

(7)

Siekiant sumažinti administracinę ekonominių operacijų vykdytojų ir kitų asmenų naštą, jiems turėtų būti suteikta galimybė, registruojantis vienoje valstybėje narėje, gauti EORI kodą, galiojantį ir kitose valstybėse narėse. Siekiant supaprastinti informacijos apdorojimą ir sudaryti palankesnes sąlygas palaikyti ryšius su muitinėmis, ekonominių operacijų vykdytojai ir kiti asmenys turėtų būti įpareigoti bendraudami su muitine visada naudoti suteiktą unikalų kodą, kai reikia jų identifikatoriaus.

(8)

Siekiant supaprastinti administravimą ir suteikti muitinėms patogią ir patikimą prieigą prie duomenų, reikėtų sukurti centrinę elektroninę sistemą su ekonominių operacijų vykdytojų ir kitų asmenų registracija bei su EORI kodais susijusiems duomenims kaupti ir jais keistis.

(9)

Siekiant sukurti centrinę elektroninę sistemą ir užtikrinti, kad ji veiktų sklandžiai ir saugiai, valstybės narės ir Komisija turėtų glaudžiai bendradarbiauti.

(10)

Centrinės sistemos duomenys turėtų būtų naudojami muitinės vykdomiems informacijos mainams su kitomis nacionalinėmis institucijomis tik tokia apimtimi, kiek prieiga prie tokių duomenų būtina šių institucijų teisinėms prievolėms, susijusioms su prekių, kurioms taikoma muitinės procedūra, judėjimu.

(11)

Ekonominių operacijų vykdytojų ir kitų asmenų EORI kodų ir ribotos apimties registracijos duomenų skelbimas – tai priemonė, kuria kitoms šalims suteikiama galimybė tikrinti šiuos duomenis. Todėl EORI kodus ir kai kuriuos ribotos apimties registracijos duomenis reikėtų skelbti. Tačiau, atsižvelgiant į galimus skelbimo padarinius, duomenys turėtų būti skelbiami tik tais atvejais, kai ekonominių operacijų vykdytojas arba kitas asmuo, turėdamas išsamią informaciją, laisva valia davė tiesioginį raštišką sutikimą juos paskelbti.

(12)

Asmenų apsauga valstybėms narėms tvarkant asmens duomenis reglamentuojama 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (4), o asmenų apsauga asmens duomenis tvarkant Komisijai reglamentuojama 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (5).

(13)

Vadovaujantis Direktyvos 95/46/EB 28 straipsniu, nacionalinės priežiūros institucijos turėtų prižiūrėti, ar asmens duomenys valstybėse narėse tvarkomi teisėtai, o pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 46 straipsnį Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas turėtų prižiūrėti Bendrijos institucijų ir įstaigų veiklą, susijusią su asmens duomenų tvarkymu, atsižvelgdamas į Bendrijos institucijų ir įstaigų ribotas duomenų tvarkymo funkcijas; šios institucijos pagal savo atitinkamą kompetenciją turėtų aktyviai bendradarbiauti ir užtikrinti suderintą pagal šį reglamentą atliekamo duomenų tvarkymo priežiūrą.

(14)

Atsižvelgiant į nuo Komisijos reglamento (EB) Nr. 1875/2006 (6), iš dalies keičiančio Reglamentą (EEB) Nr. 2454/93, priėmimo įgytą patirtį, būtina pritaikyti ir patikslinti tam tikras nuostatas, susijusias su išankstinėmis įvežimo ir išvežimo deklaracijomis, kurias reikia pateikti muitinėms, į Bendrijos muitų teritoriją įvežant ir iš jos išvežant prekes.

(15)

Išsamesnių taisyklių ypač reikia dėl transporto priemonės naudotojo ir įvežimo muitinės įstaigos keitimosi informacija tais atvejais, kai transporto priemonė atvyksta į kitą, nei nurodyta įvežimo bendrojoje deklaracijoje, uostą ar oro uostą.

(16)

Be to, turėtų būti nurodyta, kokiais atvejais ir kokiu būdu transporto priemonės naudotojas turėtų pranešti įvežimo muitinės įstaigai apie transporto priemonės atvykimą.

(17)

Būtinos išsamesnės taisyklės, kurios apibrėžtų asmenį, atsakingą už informacijos apie ne Bendrijos prekes, kurios laikinai saugomos po jų įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją, pateikimą. Kuo daugiau tokios informacijos turėtų būti gaunama iš muitinei jau prieinamų duomenų.

(18)

Buvo nustatyta daugiau atvejų, kuriais nereikia išankstinių įvežimo arba išankstinių išvežimo deklaracijų, visų pirma susijusių su prekėmis, gabenamomis į gręžimo ar gavybos platformas arba iš jų, taip pat susijusių su ginklais ir karine įranga, kurie gabenami valstybės narės kariuomenės institucijų arba jų vardu. Be to, siekiant riboti ekonominių operacijų vykdytojų naštą, prekių siuntoms, kurių tikroji vertė neviršija 22 EUR, tam tikromis sąlygomis turėtų būti netaikomas reikalavimas pateikti išankstines įvežimo ir išankstines išvežimo deklaracijas. Taikant šias išimtis, reikėtų atlikti rizikos analizę prekių įvežimo arba išvežimo metu, naudojantis bendrąja deklaracija laikinajam saugojimui ar muitinės deklaracija, pateikta deklaruojant atitinkamas prekes.

(19)

Taip pat būtina nurodyti, ką reikėtų daryti su išankstinio išvykimo deklaracijomis, kai išvežimo muitinės įstaiga neatsiunčia eksporto muitinės įstaigai jose nurodytų prekių išvežimo patvirtinimo, ir numatyti, kad eksporto ir išvežimo muitinės įstaigos tarpusavyje taikytų tyrimų ir informavimo procedūrą. Be to, eksporto muitinės įstaigai turėtų būti suteikta galimybė užbaigti eksportuojamų prekių gabenimus, kai iš išvežimo muitinės įstaigos negaunamas atitinkamų prekių išvežimo patvirtinimas, arba remiantis eksportuotojo ar deklaranto pateiktais įrodymais, arba pasibaigus nurodytam terminui.

(20)

Reglamentu (EB) Nr. 1875/2006 Reglamentas (EEB) Nr. 2454/93 papildytas priemonėmis, susijusiomis su duomenimis, nurodomais įvežimo ir išvežimo bendrosiose deklaracijose. Tam tikri techniniai pokyčiai informacinėse technologijose, būtinose įgyvendinant tas priemones, rodo, kad Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 30A priede pateiktus duomenų elementus būtina patikslinti.

(21)

Siekiant aiškiau apibrėžti atvejus, kuriais supaprastinti duomenų rinkiniai gali būti naudojami tam tikrų rūšių deklaracijose, duomenų elementas „Transporto rūšis“ turėtų būti privalomas.

(22)

Geriausias vienareikšmiško transporto priemonės identifikavimo būdas – IMO laivo identifikavimo kodo (unikalaus Europos laivo identifikavimo kodo) ir unikalaus Europos laivo identifikavimo kodo (toliau – ENI kodo) naudojimas. Todėl, užuot nurodžius laivo pavadinimą, reikėtų nurodyti minėtus duomenis.

(23)

Kadangi vežėjui reikia pranešti, kai įvežimo bendrąją deklaraciją pateikia kitas asmuo, būtina žinoti vežėjo suteiktą transporto dokumento numerį.

(24)

Dėl galimų tarptautinių transporto operacijų eigos pokyčių būtina numatyti galimybę teikti prašymus pakeisti maršrutą. Šiuo tikslu reikėtų įterpti naują lentelę, išdėstančią duomenų reikalavimus, taikomus prašymams pakeisti maršrutą.

(25)

Įtvirtinus reikalavimą pateikti EORI kodą nebebus poreikio naudoti kodus, identifikuojančius sandorio šalis, o nuorodas į pašto deklaracijas, pateikiamas gabenant pašto siuntas, reikėtų pakeisti nuorodomis į pašto tarnybų pateikiamus duomenis.

(26)

Patikslinus duomenų reikalavimus, atitinkamai reikėtų patikslinti ir atitinkamų duomenų elementų paaiškinimus.

(27)

Todėl Reglamentą (EEB) Nr. 2454/93 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(28)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

1)

1 straipsnis papildomas šiais 16 ir 17 punktais:

„16.   EORI kodas (ekonominių operacijų vykdytojų registracijos ir identifikavimo kodas): Europos bendrijoje unikalus kodas, kurį ekonominių operacijų vykdytojams ir kitiems asmenims suteikia valstybės narės muitinė arba paskirtoji institucija ar institucijos vadovaudamosi 6 skyriuje nustatytomis taisyklėmis.

17.   Įvežimo bendroji deklaracija: Kodekso 36a straipsnyje nurodyta bendroji deklaracija, kurią reikia pateikti į Bendrijos muitų teritoriją įvežamoms prekėms, išskyrus atvejus, kai šiame reglamente nustatyta kitaip.“

2)

I dalies I antraštinė dalis papildoma šiuo 6 skyriumi:

„6   SKYRIUS

Registravimo ir identifikavimo sistema

4k straipsnis

1.   EORI kodas naudojamas ekonominių operacijų vykdytojams ir kitiems asmenims identifikuoti jiems tvarkant reikalus su muitine.

EORI kodo struktūra turi atitikti 38 priede nustatytus reikalavimus.

2.   Jeigu už EORI kodo suteikimą atsakinga institucija yra ne muitinė, kiekviena valstybė narė paskiria instituciją arba institucijas, atsakingas už ekonominių operacijų vykdytojų ir kitų asmenų registravimą ir EORI kodų suteikimą.

Valstybės narės muitinė praneša Komisijai institucijos ar institucijų, atsakingų už EORI kodų suteikimą, pavadinimus ir adresus. Komisija skelbia šią informaciją internete.

3.   Laikydamosi 1 dalies nuostatų, valstybės narės kaip EORI kodą gali naudoti ekonominių operacijų vykdytojui ar kitam asmeniui mokesčių administravimo, statistiniais ar kitais tikslais kompetentingos institucijos jau suteiktą kodą.

4l straipsnis

1.   Bendrijos muitų teritorijoje įsisteigusį ekonominių operacijų vykdytoją registruoja tos valstybės narės, kurioje jis įsisteigęs, muitinė arba paskirtoji institucija. Ekonominių operacijų vykdytojai prašymą užregistruoti pateikia prieš pradėdami veiklą, kaip minėta 1 straipsnio 12 punkte. Tačiau ekonominių operacijų vykdytojai, kurie nebuvo pateikę prašymo juos užregistruoti, gali tai padaryti vykdydami pirmąją operaciją.

2.   4k straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais valstybės narės gali atleisti ekonominių operacijų vykdytojus arba kitus asmenis nuo prievolės pateikti prašymą, kad jiems būtų suteiktas EORI kodas.

3.   Jeigu ekonominių operacijų vykdytojas nėra įsisteigęs Bendrijos muitų teritorijoje ir neturi EORI kodo, jis muitinės arba paskirtosios institucijos užregistruojamas toje valstybėje narėje, kurioje jis pirmą kartą atlieka vieną iš šių veiksmų:

4.   Asmenys, kurie nėra ekonominių operacijų vykdytojai, neregistruojami, išskyrus atvejus, kai atitinkamos visos toliau nurodytos sąlygos:

5.   4 dalyje nurodytais atvejais:

6.   Ekonominių operacijų vykdytojai ir kiti asmenys gali turėti tik vieną EORI kodą.

7.   Kai šiame skyriuje nurodytais atvejais reikia nustatyti, ar asmuo įsisteigęs valstybėje narėje, Kodekso 4 straipsnio 2 dalis taikoma mutatis mutandis.

4m straipsnis

1.   4o straipsnyje nurodytoje sistemoje apdorojami ekonominių operacijų vykdytojų arba, atitinkamais atvejais, kitų asmenų registracijos ir identifikavimo duomenys apima 38d priede nurodytus duomenis, atsižvelgiant į 4o straipsnio 4 ir 5 dalyse išdėstytas specialiąsias nuostatas.

2.   Registruodamos ekonominių operacijų vykdytojus ir kitus asmenis, pageidaujančius, kad jiems būtų suteiktas EORI kodas, valstybės narės gali reikalauti, kad jie pateiktų ir kitus duomenis, nenurodytus 38d priede, jei tai būtina dėl nacionaliniuose įstatymuose nustatytų tikslų.

3.   Valstybės narės gali reikalauti, kad ekonominių operacijų vykdytojai arba, atitinkamais atvejais, kiti asmenys 1 ir 2 dalyse nurodytus duomenis teiktų elektroninėmis priemonėmis.

4n straipsnis

Jeigu reikalaujama, EORI kodas visada naudojamas ekonominių operacijų vykdytojams ir kitiems asmenims bendraujant su muitine. Jis taip pat naudojamas muitinėms keičiantis informacija tarpusavyje ir su kitoms institucijoms 4p ir 4q straipsniuose nustatytomis sąlygomis.

4o straipsnis

1.   Valstybės narės bendradarbiauja su Komisija siekdamos sukurti centrinę elektroninę informacijos ir ryšių sistemą, kurioje kaupiami visų valstybių narių pateikti duomenys, nurodyti 38d priede.

2.   Muitinės, bendradarbiaudamos su Komisija, naudoja 1 dalyje nurodytą sistemą ekonominių operacijų vykdytojų ir kitų asmenų registracijos ir identifikavimo duomenims, išvardytiems 38d priede, apdoroti arba keistis jais tarpusavyje ir su Komisija.

38d priede nenurodyti duomenys centrinėje sistemoje neapdorojami.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad jų nacionalinėse sistemose saugomi duomenys būtų reguliariai atnaujinami, išsamūs ir tikslūs.

4.   Valstybės narės reguliariai įkelia į centrinę sistemą ekonominių operacijų vykdytojų ir kitų asmenų duomenis, nurodytus 38d priedo 1–4 punktuose, kai asmenims suteikiami nauji EORI kodai arba pakeičiami jų duomenys.

5.   Valstybės narės taip pat reguliariai įkelia į centrinę sistemą 38d priedo 5–12 punktuose nurodytus ekonominių operacijų vykdytojų ir kitų asmenų duomenis, kurie kaupiami nacionalinėse sistemose, kai asmenims suteikiami nauji EORI kodai arba pakeičiami jų duomenys.

6.   Į centrinę sistemą kartu su kitais 38d priede nurodytais duomenimis įkeliami tik EORI kodai, suteikti vadovaujantis 4l straipsnio 1–5 dalimis.

7.   Jeigu nustatoma, kad ekonominių operacijų vykdytojai arba kiti asmenys nei ekonominių operacijų vykdytojai nutraukia veiklą, nurodytą 1 straipsnio 12 punkte, valstybės narės atitinkamai pakeičia duomenis, nurodytus 38d priedo 11 punkte.

4p straipsnis

Kiekvienoje valstybėje narėje institucija, paskirta vadovaujantis 4k straipsnio 2 dalimi, suteikia tos valstybės narės muitinei tiesioginę prieigą prie duomenų, išvardytų 38d priede.

4q straipsnis

1.   Toliau nurodytos kiekvienos valstybės narės institucijos gali viena kitai konkrečiais atvejais suteikti tiesioginę prieigą prie jų turimų duomenų, nurodytų 38d priedo 1–4 punktuose:

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos gali kaupti toje dalyje nurodytus duomenis arba jais keistis tarpusavyje tik tuomet, jei toks duomenų tvarkymas būtinas šių institucijų teisinėms prievolėms, susijusioms su prekių, kurioms taikoma muitinės procedūra, gabenimu, vykdyti.

3.   Valstybių narių muitinės praneša Komisijai 1 dalyje nurodytų institucijų adresus. Komisija skelbia šią informaciją internete.

4r straipsnis

EORI kodas ir 38d priede nurodyti duomenys centrinėje sistemoje tvarkomi valstybių narių, kurios įkėlusių 4o straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytus duomenis, įstatymuose nustatytą laiką.

4s straipsnis

1.   Šiuo reglamentu nepakeičiamas asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis pagal Bendrijos ir nacionalinės teisės nuostatas lygis ir jam nedaromas joks poveikis, visų pirma juo nekeičiamos nei valstybių narių pareigos, susijusios su asmens duomenų tvarkymu pagal Direktyvą 95/46/EB, nei Bendrijos institucijų arba įstaigų pareigos, susijusios su asmens duomenų tvarkymu pagal Reglamentą (EB) Nr. 45/2001, kai jos atlieka savo funkcijas.

2.   Ekonominių operacijų vykdytojų ir kitų asmenų registravimo ir identifikavimo duomenis, sudarančius 38d priedo 1, 2 ir 3 punktuose išvardytų duomenų rinkinį, Komisija gali skelbti internete tik tuomet, jei šie asmenys, turėdami išsamią informaciją, laisva valia davė tiesioginį raštišką sutikimą juos skelbti. Apie duotą sutikimą, vadovaujantis valstybių narių nacionaliniais teisės aktais, pranešama valstybių narių institucijoms, paskirtoms vadovaujantis 4k straipsnio 2 dalimi, arba muitinei.

3.   Asmenų teisės, susijusios su jų registracijos duomenų, nurodytų 38d priede, apdorojimu nacionalinėse sistemose, įgyvendinamos vadovaujantis tos valstybės narės, kurioje saugomi jų asmens duomenys, įstatymais ir, visų pirma, kai taikoma, Direktyvos 95/46/EB įgyvendinimo nuostatomis.

4t straipsnis

Nacionalinės duomenų apsaugos priežiūros institucijos ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas, veikdami pagal savo kompetenciją, aktyviai bendradarbiauja ir užtikrina suderintą 4o straipsnio 1 dalyje nurodytos sistemos priežiūrą.“

3)

181b straipsnis pakeičiamas taip:

„181b straipsnis

Šiame skyriuje ir 30A priede:

Vežėjas– asmuo, kuris įveža prekes į Bendrijos muitų teritoriją arba prisiima atsakomybę už tokį prekių gabenimą Bendrijos muitų teritorijoje, kaip nurodyta Kodekso 36b straipsnio 3 dalyje. Tačiau:

jeigu prekės gabenamos kombinuotuoju transportu, kaip nurodyta 183b straipsnyje, vežėjas yra asmuo, kuris naudos transporto priemonę, kuri, atgabenta į Bendrijos muitų teritoriją, pati judės kaip aktyvioji transporto priemonė,

jeigu prekės gabenamos jūrų arba oro transportu pagal bendro laivo ar orlaivio naudojimo arba nuomos sutartį, kaip nurodyta 183c straipsnyje, vežėjas yra asmuo, kuris sudarė sutartį ir išrašė konosamentąar oro važtaraštį už faktinį prekių atgabenimą į Bendrijos muitų teritoriją.“

4)

181c straipsnio pirmoji pastraipa iš dalies keičiama taip:

5)

183 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6)

183b straipsnis pakeičiamas taip:

„183b straipsnis

Jeigu prekės gabenamos kombinuotuoju transportu, kai į Bendrijos muitų teritoriją atvykstanti aktyvioji transporto priemonė tik gabena kitą aktyviąją transporto priemonę, kuri, įvežta į Bendrijos muitų teritoriją, judės pati kaip aktyvioji transporto priemonė, prievolė pateikti įvežimo bendrąją deklaraciją tenka tos kitos transporto priemonės naudotojui.

Įvežimo bendrosios deklaracijos pateikimo terminas atitinka 184a straipsnyje nurodytą terminą, taikomą į Bendrijos muitų teritoriją atvykstančiai aktyviajai transporto priemonei.“

7)

183d straipsnis pakeičiamas taip:

„183d straipsnis

1.   Kai į Bendrijos muitų teritoriją įvažiuojanti atvykstanti transporto priemonė pirmiausia atvyksta į valstybės narės, kuri nenurodyta įvežimo bendrojoje deklaracijoje, muitinės įstaigą, šios transporto priemonės naudotojas arba jo atstovas apie tai informuoja deklaracijoje nurodytą įvežimo muitinės įstaigą, pateikdamas „prašymo pakeisti maršrutą“ pranešimą. Šiame pranešime nurodomi 30A priede nustatyti duomenys, ir jis surašomas vadovaujantis tame priede pateiktais paaiškinimais. Ši dalis netaikoma 183a straipsnyje nurodytais atvejais.

2.   Deklaruotoji įvežimo muitinės įstaiga nedelsdama praneša faktinei įvežimo muitinės įstaigai apie maršruto pakeitimą ir apie saugos bei saugumo rizikos analizės rezultatus.“

8)

184a straipsnio 1 dalies b punktas pakeičiamas taip:

9)

184d straipsnis iš dalies keičiamas taip:

10)

184e straipsnio antroji ir trečioji pastraipa pakeičiamos taip:

„Nustačiusi riziką, pirmojo įvežimo uosto ar oro uosto muitinės įstaiga imasi prevencinių priemonių tuo atveju, jei laiko, kad prekių siuntų keliama grėsmė yra tokia didelė, kad būtina nedelsiant įsikišti, ir visais atvejais perduoda rizikos analizės rezultatus kitiems uostams ar oro uostams.

Kituose Bendrijos muitų teritorijoje esančiuose uostuose ar oro uostuose 186 straipsnis taikomas toms prekėms, kurios pateiktos muitinei tame uoste ar oro uoste.“

11)

184f straipsnis išbraukiamas.

12)

I dalies VI antraštinės dalies I skyriuje įterpiamas šis 5 skirsnis:

„5   skirsnis

Pranešimas apie atvykimą

184g straipsnis

Aktyviosios transporto priemonės, atvykstančios į Bendrijos muitų teritoriją, naudotojas arba jo atstovas praneša muitinei pirmojoje įvežimo muitinės įstaigoje apie transporto priemonės atvykimą. Pranešime apie atvykimą nurodomi duomenys, būtini įvežimo bendrosioms deklaracijoms, pateiktoms deklaruojant visas ta transporto priemone gabenamas prekes, identifikuoti. Jeigu įmanoma, naudojami prieinami pranešimo apie atvykimą būdai.“

13)

186 straipsnis pakeičiamas taip:

„186 straipsnis

1.   Muitinei pateiktos ne Bendrijos prekės muitinės nustatyta tvarka nurodomos bendrojoje deklaracijoje laikinajam saugojimui.

Bendrąją deklaraciją laikinajam saugojimui pateikia asmuo, kuris pateikia prekes, arba asmuo, veikiantis jo vardu, ne vėliau kaip prekių pateikimo metu. Jeigu bendrąją deklaraciją laikinajam saugojimui pateikiantis asmuo nėra laikinosios saugyklos eksploatuotojas, muitinė tam eksploatuotojui praneša apie deklaracijos pateikimą, jei šis asmuo nurodytas bendrojoje deklaracijoje laikinajam saugojimui ir yra prisijungęs prie muitinės sistemos.

2.   Bendroji deklaracija laikinajam saugojimui gali būti pateikiama viena iš toliau nurodytų formų, nustatytų muitinės:

3.   Nuorodos į bet kurią įvežimo bendrąją deklaraciją pateikti nereikia, jeigu prekės jau buvo laikinai saugomos arba joms jau įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai ir jos nebuvo išvežtos iš Bendrijos muitų teritorijos.

4.   Galima naudoti komercines uosto arba transporto prekių apskaitos sistemas, jeigu jos yra patvirtintos muitinės.

5.   Bendroji deklaracija laikinajam saugojimui gali būti pateikiama kartu su 184g straipsnyje nurodytu pranešimu apie atvykimą arba šis pranešimas gali būti į ją įtrauktas.

6.   Taikant Kodekso 49 straipsnį laikoma, kad bendroji deklaracija laikinajam saugojimui buvo pateikta prekių pateikimo dieną.

7.   Bendroji deklaracija laikinajam saugojimui lieka muitinėje, kad būtų galima patikrinti, ar toje deklaracijoje nurodytoms prekėms yra įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai.

8.   Bendrosios deklaracijos laikinajam saugojimui pateikti nereikia, jeigu, vėliausiai prekių pateikimo muitinei metu:

9.   Kai pagal Kodekso 36c straipsnį muitinės deklaracija įvežimo muitinės įstaigai buvo pateikta kaip įvežimo bendroji deklaracija, muitinė šią deklaraciją priima iš karto, kai pateikiamos prekės, o prekėms iš karto įforminama deklaruota procedūra laikantis tai procedūrai nustatytų sąlygų.

10.   Taikant 1–9 dalis, kai ne Bendrijos prekės, gabentos iš išvykimo muitinės įstaigos taikant tranzito procedūrą, pateikiamos Bendrijos muitų teritorijoje esančiai paskirties muitinės įstaigai, bendrąja deklaracija laikinajam saugojimui laikoma paskirties muitinės įstaigai skirta tranzito deklaracija.“

14)

189 straipsnis pakeičiamas taip:

„189 straipsnis

Prekės, atgabentos į Bendrijos muitų teritoriją jūrų arba oro transportu ir toliau be perkrovimo gabenamos ta pačia transporto priemone, pateikiamos muitinei vadovaujantis Kodekso 40 straipsniu tik tame Bendrijos uoste ar oro uoste, kuriame jos iškraunamos arba perkraunamos.“

15)

251 straipsnio 2 dalies b punktas pakeičiamas taip:

16)

592a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

17)

592b straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktis pakeičiamas taip:

18)

592g straipsnis pakeičiamas taip:

„592g straipsnis

Kai iš Bendrijos muitų teritorijos išvežamos prekės, kurioms pagal 592a straipsnio c–m punktus netaikomas reikalavimas laikantis 592b ir 592c straipsniuose nustatytų terminų pateikti muitinės deklaraciją, rizikos analizė atliekama pateikus tokias prekes muitinei pagal jas deklaruojant pateiktą muitinės deklaraciją.“

19)

792a straipsnio 1 dalies trečiasis sakinys išbraukiamas.

20)

792b straipsnis pakeičiamas taip:

„792b straipsnis

Tais atvejais, kai pateikiama popieriuje surašyta eksporto deklaracija, 796da ir 796e straipsniai taikomi mutatis mutandis.“

21)

Po 796d straipsnio įterpiamas šis 796da straipsnis:

„796da straipsnis

1.   Jeigu praėjus 90 dienų nuo prekių išleidimo eksportuoti eksporto muitinės įstaiga nėra gavusi 796d straipsnio 2 dalyje nurodyto „išvežimo rezultatų“ pranešimo, eksporto muitinės įstaiga gali, prireikus, prašyti eksportuotojo arba deklaranto nurodyti prekių išvežimo iš Bendrijos muitų teritorijos datą, ir muitinės įstaigą, iš kurios jos išvežtos.

2.   Eksportuotojas arba deklarantas, savo iniciatyva arba gavęs prašymą, pateiktą vadovaujantis 1 dalimi, gali informuoti eksporto muitinės įstaigą, kad prekės buvo išvežtos iš Bendrijos muitų teritorijos, nurodydamas prekių išvežimo iš Bendrijos muitų teritorijos datą, ir prašyti eksporto muitinės įstaigos patvirtinti išvežimo faktą. Šiuo atveju eksporto muitinės įstaiga prašo išvežimo muitinės įstaigos atsiųsti „išvežimo rezultatų“ pranešimą, o pastaroji atsako per 10 dienų.

3.   Jeigu 2 dalyje nurodytais atvejais išvežimo muitinės įstaiga nepatvirtina prekių išvežimo fakto per laikotarpį, nurodytą 2 dalyje, eksporto muitinės įstaiga informuoja apie tai eksportuotoją arba deklarantą.

Eksportuotojas arba deklarantas eksporto muitinės įstaigai gali pateikti įrodymų, kad prekės buvo išvežtos iš Bendrijos muitų teritorijos.

4.   3 dalyje nurodyti įrodymai visų pirma gali būti pateikiami vienu ar keliais iš toliau nurodytų būdų:

22)

796e straipsnis pakeičiamas taip:

„796e straipsnis

1.   Eksporto muitinės įstaiga eksportuotojui arba deklarantui išvežimo faktą patvirtina šiais atvejais:

2.   Jeigu eksporto muitinės įstaiga, praėjus 150 dienų nuo prekių išleidimo eksportuoti datos, nėra gavusi nei „išvežimo rezultatų“ pranešimo iš išvežimo muitinės įstaigos, nei priimtinų įrodymų, pateiktų vadovaujantis 796da straipsnio 4 dalimi, eksporto muitinės įstaiga gali laikyti tai informacija, kad prekės nebuvo išvežtos iš Bendrijos muitų teritorijos.

3.   Eksporto muitinės įstaiga informuoja eksportuotoją arba deklarantą ir deklaruotą išvežimo muitinės įstaigą apie eksporto deklaracijos pripažinimą negaliojančia. Tais atvejais, kai eksporto muitinės įstaiga priima įrodymus vadovaudamasi 1 dalies b punktu, ji apie tai informuoja deklaruotą išvežimo muitinės įstaigą.“

23)

842a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

24)

842d straipsnio 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„592b straipsnio 2 ir 3 dalys bei 592c straipsnis taikomi mutatis mutandis.“

25)

Įterpiamas 842f straipsnis:

„842f straipsnis

Jeigu, praėjus 150 dienų nuo išvežimo bendrosios deklaracijos pateikimo, toje deklaracijoje nurodytos prekės nėra išvežtos iš Bendrijos muitų teritorijos, laikoma, kad išvežimo bendroji deklaracija nebuvo pateikta.“

26)

30A priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento I priedą.

27)

37 priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento II priedą.

28)

38 priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento III priedą.

29)

Įterpiamas 38d priedas, išdėstytas šio reglamento IV priede.

17.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 98/24

(1)

2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1580/2007, nustatančiu Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), numatyta prižiūrėti jo XVII priede išvardintų produktų importą. Tokia priežiūra turi būti vykdoma pagal taisykles, nustatytas 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (3), 308d straipsnyje.

(2)

Taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde sudarytos Sutarties dėl žemės ūkio (4) 5 straipsnio 4 dalį ir atsižvelgiant į naujausius turimus 2006, 2007 ir 2008 m. duomenis, reikėtų patikslinti papildomų muitų agurkams ir vyšnioms, išskyrus rūgščiąsias vyšnias taikymo lygius.

(3)

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1580/2007 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

17.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 98/26

(1)

Neseniai atliktų tyrimų duomenimis, Airijos kilmės kiaulienoje nustatytas didelis dioksinų ir polichlorintų bifenilų (PCB) kiekis, taigi padėtis Airijos ir Šiaurės Airijos kiaulienos rinkoje yra ypač sudėtinga. Kompetentingos institucijos ėmėsi gerinti padėtį taikydamos įvairias priemones.

(2)

Į Airijos kiaulių ir galvijų ūkius buvo pristatyta užterštų pašarų. Užteršti pašarai sudaro labai didelę kiaulių pašaro dalį, todėl tokiuose ūkiuose auginamų kiaulių mėsoje yra didelis dioksinų kiekis. Atsižvelgdamos į sunkumus nustatant ūkius, iš kurių kiauliena yra tiekiama, ir į tai, kad užterštoje kiaulienoje nustatytas didelis dioksinų kiekis, Airijos institucijos nusprendė taikyti prevencinę priemonę – išimti iš rinkos visą kiaulieną ir kiaulienos produktus.

(3)

Atsižvelgdama į išskirtines aplinkybes ir praktinius sunkumus, kuriuos šiuo metu patiria Airijos ir Šiaurės Airijos kiaulienos rinka, 2008 m. gruodžio 17 d. Komisija priėmė Reglamentą (EB) Nr. 1278/2008, kuriuo priimamos skubios kiaulienos rinkos paramos, teiktinos privatiems sandėliams Airijoje, priemonės (2), ir 2008 m. gruodžio 22 d. Reglamentą (EB) Nr. 1329/2008, kuriuo priimamos skubios kiaulienos rinkos paramos, teiktinos privatiems sandėliams Jungtinės Karalystės dalyje, priemonės (3).

(4)

Be to, 2008 m. gruodžio 11–12 d. vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime Komisija buvo paraginta paremti Airijos ūkininkus ir skerdyklas bendrai finansuojamomis priemonėmis, kad atitinkami gyvūnai ir produktai būtų pašalinti iš rinkos.

(5)

Tokiomis aplinkybėmis 2009 m. sausio 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 94/2009, kuriuo priimama laikina išskirtinė Airijos kiaulienos ir jautienos rinkos rėmimo priemonė – šalinimo programa (4), numatyta tam tikrų kiaulių ir galvijų, išaugintų ūkiuose, kuriuose buvo naudojami užteršti pašarai, bei kiaulienos produktų, kurie yra sulaikyti Airijos skerdyklose arba tokių skerdyklų prižiūrimi arba kontroliuojami, šalinimo programa.

(6)

Be to, 2008 m. gruodžio 23 d. Komisija nusprendė neprieštarauti valstybės pagalbos programai, kuria remiamos specialiosios priemonės, susijusios su gyvūninės kilmės mėsos produktais, pagamintais iš Airijoje dioksinu užterštais pašarais šertų kiaulių (5) (toliau – valstybės pagalba N 643/2008). Toje valstybės pagalbos programoje numatoma tam tikromis sąlygomis teikti kompensacijas už kiaulieną, išimtą iš rinkos kitose valstybėse narėse.

(7)

Didelė Šiaurės Airijoje paskerstų kiaulių dalis yra Airijos kilmės. Taigi akivaizdu, kad Airijoje užteršti pašarai turėjo įtakos Šiaurės Airijos kiaulienos rinkai. Tačiau pagal valstybės pagalbą N 643/2008 kompensacijos gali būti skiriamos tik už Airijoje paskerstų kiaulių mėsą, taigi kompensacijų pagal šią valstybės pagalbą negali būti skiriama už jokią Šiaurės Airijoje paskerstų kiaulių mėsą.

(8)

Airijoje užteršti pašarai turėjo įtakos ir Šiaurės Airijos jautienos sektoriui. Visų pirma, pasak Jungtinės Karalystės institucijų, nustatyta, kad užteršti pašarai buvo pristatyti į kai kuriuos Šiaurės Airijos galvijų ūkius. Dėl to tam tikri galvijai tebėra sulaikyti Šiaurės Airijos ūkiuose, kuriuose iš kitų to ūkio galvijų paimtų mėginių rezultatai rodė didelį dioksinų ir polichlorintų bifenilų (PCB) kiekį. Be to, tam tikras kiekis jautienos iš Šiaurės Airijoje ne vėliau kaip 2008 m. gruodžio 6 d. paskerstų galvijų, sandėliuojamos Jungtinėje Karalystėje, yra iš galvijų, užaugintų bandose, kuriose iš kitų galvijų paimtų mėginių rezultatai rodė didelį dioksinų ir polichlorintų bifenilų (PCB) kiekį.

(9)

Užteršti pašarai ir taikomos kontrolės priemonės, kuriomis, siekiant sušvelninti galimą riziką visuomenės sveikatai, draudžiama atitinkamus galvijus įtraukti į maisto grandinę, kelia rimtą grėsmę Šiaurės Airijos ūkių verslo veiklos tęstinumui. Tebeegzistuoja ir gyvūnų gerovės problemų, nes atitinkami galvijai priaugo per daug svorio. Be to, kai kurie susiję ūkininkai, stengdamiesi grąžinti paskolas už pašarus, patiria didelių finansinių sunkumų.

(10)

Todėl Jungtinė Karalystė paprašė Komisijos Šiaurės Airijos kiaulienos ir jautienos rinkai skirti tolesnes skubias rėmimo priemones.

(11)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 II dalies II skyriaus I skirsnyje numatytos išskirtinės rėmimo priemonės. Konkrečiai, to reglamento 44 straipsnyje numatyta, kad Komisija gali patvirtinti išskirtines rinkos rėmimo priemones gyvūnų ligų atveju, o 45 straipsnyje numatyta, kad Komisija gali patvirtinti išskirtines rinkos rėmimo priemones, taikytinas paukštienos ir kiaušinių sektoriuose, siekdama deramai atsižvelgti į didelius rinkos sutrikimus, tiesiogiai susijusius su vartotojų pasitikėjimo praradimu dėl pavojaus visuomenės ar gyvūnų sveikatai. Siekiant išspręsti praktines problemas, kylančias dėl esamos padėties Šiaurės Airijos kiaulienos ir jautienos rinkoje, tikslinga taikyti laikiną išskirtinę priemonę tai rinkai paremti, panašią į priemones, nustatytas Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 I skirsnyje, ir panašią į Airijai skirtas priemones, priimtas pagal Reglamentą (EB) Nr. 94/2009.

(12)

Ši išskirtinė rinkos rėmimo priemonė turėtų būti tam tikrų galvijų, kurie yra sulaikyti Šiaurės Airijos ūkiuose, kuriuose iš kitų to ūkio galvijų paimtų mėginių rezultatai rodė didelį dioksinų ir polichlorintų bifenilų (PCB) kiekį, šalinimo programa. Be to, tikslinga numatyti ir jautienos bei kiaulienos produktų, kurie yra sulaikyti Jungtinės Karalystės skerdyklose arba tokių skerdyklų prižiūrimi bei kontroliuojami ir nėra aišku, ar šie produktai pagaminti iš galvijų ar kiaulių, pristatytų iš ūkių, kuriuose naudoti užteršti pašarai, šalinimo programą.

(13)

Ši išskirtinė rinkos rėmimo priemonė turėtų būti skirta kovai su sparčiai didėjančiu pavojumi gyvūnų sveikatai ir gerovei, be to, ši priemonė turėtų užtikrinti, kad iš gyvūnų, kuriuose gali būti didelis teršalų kiekis, pagaminti produktai nepatektų į maisto ar pašarų grandinę. Be to, dėl šios priemonės Šiaurės Airijos jautienos ir kiaulienos rinka neturėtų patekti į konkurencijos atžvilgiu nepalankią padėtį, palyginti su Airijos rinka, atsižvelgiant į atitiktį šalinimo programos reikalavimams pagal Reglamentą (EB) Nr. 94/2009 ir pagal valstybės pagalbą N 643/2008.

(14)

Šią išskirtinę rinkos rėmimo priemonę turėtų iš dalies finansuoti Bendrija. Bendrijos finansuojama dalis turėtų būti išreikšta didžiausia vidutine už gyvūną arba už toną jautienos ar kiaulienos skiriama suma, kurią galima mokėti už ribotą atitinkamų produktų kiekį, o kompetentingos institucijos turėtų nustatyti kompensacinę kainą ir atitinkamai dalinio finansavimo sumą, remdamosi gyvūnų ir produktų, už kuriuos kompensuojama neviršijant nustatytų kiekių, rinkos kaina.

(15)

Kompetentingos institucijos turėtų taikyti visas kontrolės ir priežiūros priemones, kad šiame reglamente nustatyta išskirtinė priemonė būtų taikoma tinkamai, ir informuoti apie tai Komisiją.

(16)

Atsižvelgiant į tai, kad dėl gyvūnų gerovės, visuomenės sveikatos ir rinkos aprūpinimo kompetentingos institucijos turėjo pradėti šalinti gyvūnus bei atitinkamus produktus nuo 2009 m. vasario 14 d., t. y. nuo tos dienos, kai Jungtinė Karalystė pateikė prašymą, reikia užtikrinti, kad šis reglamentas būtų taikomas nuo tos pačios dienos.

(17)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

a)

galvijai, kurie nuo 2008 m. gruodžio 6 d. liko Šiaurės Airijos ūkiuose, kuriuose iš kitų galvijų paimtų mėginių rezultatai rodė didelį dioksinų ir polichlorintų bifenilų (PCB) kiekį;

b)

šviežia, atšaldyta arba sušaldyta jautiena, gauta iš Šiaurės Airijoje ne vėliau kaip 2008 m. gruodžio 6 d. paskerstų gyvulių ir sandėliuojama Šiaurės Airijoje, kai tie gyvuliai užauginti bandose, kuriose iš kitų galvijų paimtų mėginių rezultatai rodė didelį dioksinų ir polichlorintų bifenilų (PCB) kiekį;

c)

šviežia, atšaldyta arba sušaldyta kiauliena, gauta iš Airijos kilmės gyvulių, kurie buvo paskersti Šiaurės Airijoje ne vėliau kaip 2008 m. gruodžio 6 d. Ta kiauliena sandėliuojama Jungtinėje Karalystėje:

a)

468,62 EUR už vienetą, mokant ne daugiau kaip už 5 196 galvijus;

b)

3 150,00 EUR už toną jautienos, mokant ne daugiau kaip už 40 tonų jautienos;

c)

1 133,50 EUR už toną kiaulienos, mokant ne daugiau kaip už 1 034 tonas kiaulienos.

a)

užtikrina, kad nė vienas produktas, už kurį buvo kompensuota pagal 2 straipsnį, nepatektų į maisto ar pašarų grandinę, numatydama tinkamą priežiūrą vietoje, jei reikia, naudojant denatūravimo medžiagas ir transporto priemonių plombas;

b)

ne rečiau kaip kartą per kalendorinį mėnesį atlieka administracinį ir apskaitos patikrinimą kiekvienoje programoje dalyvaujančioje perdirbimo įmonėje, siekdama užtikrinti, kad visos nuo programos pradžios arba nuo paskutinio tokio patikrinimo pristatytos skerdenos ir jautiena bei kiauliena yra perdirbtos;

c)

atlieka šviežios, atšaldytos arba sušaldytos jautienos ir kiaulienos, sandėliuojamų ne skerdyklose, kaip nurodyta 1 straipsnio c punkto ii papunktyje, atsargų patikrinimą vietoje, kad nustatytų, kiek jautienos ir kiaulienos gauta iš gyvūnų, paskerstų ne vėliau kaip 2008 m. gruodžio 6 d., o taip pat užtikrina, kad tokia jautiena ir kiauliena būtų saugiai sandėliuojama, lengvai identifikuojama ir laikoma atskirai nuo kitų atsargų ir kad ji būtų išvežama tik atlikus identifikavimo ir svorio patikrinimą;

d)

atlieka patikrinimus vietoje ir pateikia išsamias ataskaitas apie šiuos patikrinimus, kuriose nurodoma:

a)

kuo greičiau nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos – visų susijusių veiksmų patikrinimo ir ataskaitų teikimo tvarkos aprašymą;

b)

ne vėliau kaip iki 2009 m. balandžio 30 d. – išsamią pagal pirmą pastraipą atliktų patikrinimų ataskaitą.

17.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 98/31

(1)

2001 m. paskelbus mokslinę studiją „Ilgalaikių plaukų dažų naudojimas ir pūslės vėžio rizika“, Kosmetikos gaminių ir vartotojams skirtų ne maisto produktų mokslinis komitetas, dabar Vartotojų produktų mokslinis komitetas (toliau – VPMK) (2), padarė išvadą, kad galima rizika kelia susirūpinimą. Jis rekomendavo Komisijai imtis tolesnių veiksmų siekiant kontroliuoti, kaip naudojamos plaukų dažų medžiagos.

(2)

VPMK taip pat rekomendavo bendrąją plaukų dažų medžiagų saugos vertinimo strategiją, įskaitant reikalavimus bandyti medžiagas, naudojamas plaukų dažams, ir tirti galimą jų genotoksiškumą ir mutageniškumą.

(3)

Atsižvelgdama į VPMK nuomonę, Komisija drauge su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis susitarė dėl bendrosios strategijos plaukų dažams naudojamoms medžiagoms reglamentuoti, pagal kurią pramonės įmonės buvo įpareigotos pateikti dokumentus su moksliniais duomenimis apie plaukų dažų medžiagas, kad jas galėtų įvertinti VPMK.

(4)

Šiuo metu VPMK vertina medžiagas, apie kurias pateikti atnaujinti saugaus naudojimo dokumentai. VPMK jau pateikė galutinę nuomonę apie 17 plaukų dažų medžiagų. Remiantis šiais vertinimais, galima užbaigti tų plaukų dažų medžiagų reglamentavimą.

(5)

Todėl Direktyvą 76/768/EEB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(6)

Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Kosmetikos gaminių nuolatinio komiteto nuomonę,

17.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 98/38

(1)

Europos Sąjunga įsteigė Europos Sąjungos solidarumo fondą (toliau – Fondas), parodydama solidarumą su stichinių nelaimių ištiktų regionų gyventojais.

(2)

2006 m. gegužės 17 d. tarpinstituciniame susitarime numatyta galimybė panaudoti Fondo lėšas neviršijant viršutinės metinės 1 mlrd. EUR ribos.

(3)

Reglamente (EB) Nr. 2012/2002 numatytos nuostatos, kuriomis remiantis galima panaudoti Fondo lėšas.

(4)

Rumunija pateikė paraišką panaudoti Fondo lėšas dėl potvynių sukeltos stichinės nelaimės. Komisija mano, kad paraiška atitinka Reglamento (EB) Nr. 2012/2002 2 straipsnyje nustatytas sąlygas ir todėl siūlo leisti skirti atitinkamus asignavimus,

17.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 98/39

(1)

2008 m. vasario 1 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, paskelbė apie antidempingo tyrimo dėl į Bendriją importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR), Korėjos Respublikos ir Taivano (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės plokščių šaltai valcuotų nerūdijančio plieno produktų (toliau – SSCR) inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Tyrimas buvo inicijuotas gavus 2007 m. gruodžio 21 d. Europos geležies ir plieno pramonės konfederacijos EUROFER (toliau – skundo pateikėjas) skundą, pateiktą gamintojų, kurie pagamina didžiausią dalį – šiuo atveju daugiau nei 25 % – visų Bendrijoje gaminamų plokščių šaltai valcuotų nerūdijančio plieno produktų, vardu. Skunde buvo pateikta nagrinėjamųjų šalių kilmės plokščių šaltai valcuotų nerūdijančio plieno produktų dempingo ir dėl to patirtos materialinės žalos prima facie įrodymų, kurių pakako pagrįsti tyrimo inicijavimą.

(3)

Komisija apie tyrimo iniciavimą oficialiai pranešė skundo pateikėjui, visiems Bendrijos gamintojams, žinomiems susijusiems importuotojams ir (arba) prekiautojams ir naudotojams ir jų asociacijoms, o taip pat eksportuojantiems gamintojams ir nagrinėjamųjų šalių institucijoms. Suinteresuotosioms šalims buvo sudaryta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį raštu pareikšti nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti. Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(4)

Kad eksportuojantys KLR gamintojai, kurie to pageidauja, galėtų pateikti prašymus dėl rinkos ekonomikos režimo (toliau – RER) arba individualaus režimo (toliau – IR) taikymo, Komisija išsiuntė prašymų formas žinomiems susijusiems eksportuojantiems gamintojams ir KLR valdžios institucijoms. Keturios KLR bendrovių grupės paprašė, kad joms būtų taikomas RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą arba IR, jeigu atliekant tyrimą būtų nustatyta, kad jos neatitiko RER sąlygų.

(5)

Dėl akivaizdžiai didelio eksportuojančių KLR, Korėjos Respublikos ir Taivano gamintojų, importuotojų į Bendriją ir Bendrijos gamintojų skaičiaus, remiantis pagrindinio reglamento 17 straipsniu, pranešime apie tyrimo inicijavimą buvo numatyta atlikti atranką.

(6)

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad manyta, kad visų bendradarbiaujančių bendrovių ir bendrovių grupių tyrimą galima atlikti per nustatytą laikotarpį ir tyrimas nėra pernelyg apsunkintas, galiausiai nuspręsta, kad KLR ir Korėjos Respublikai atranka nėra būtina. Iš dešimties į atrankos klausimus atsakiusių Taivano bendrovių ar bendrovių grupių (vieną grupę sudarė dvi bendrovės) atrinktos keturios bendrovės ar bendrovių grupės. Tačiau vėliau viena bendrovė atsisakė bendradarbiauti. Dėl to galiausiai atrinktos trys bendrovės ar bendrovių grupės. Galiausiai, viena neatrinkta Taivano bendrovė paprašė atlikti individualų nagrinėjimą pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį. Kadangi bendrovė nepateikė pakankamai informacijos, ji laikyta nebendradarbiaujančia.

(7)

Komisija visų žinomų plokščių šaltai valcuotų nerūdijančio plieno produktų importuotojų paprašė pateikti informacijos apie importuojamą nagrinėjamąjį produktą ir jo pardavimą. Bendradarbiauti pasiūlė daug importuotojų. Buvo atrinkti penki importuotojai, importavę didžiausią kiekį. Šie importuotojai importuoja apytikriai 16 % visų į Bendriją iš nagrinėjamųjų šalių importuojamų produktų. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalimi konsultuotasi su susijusiomis šalimis ir prieštaravimų negauta. Tačiau galiausiai trys atrinkti importuotojai nepateikė klausimyno atsakymų ir nusprendė nebendradarbiauti toliau atliekant tyrimą. Du likę importuotojai tiriamuoju laikotarpiu importavo 2–4 % visų į Bendriją iš nagrinėjamųjų šalių importuojamų produktų. Kadangi, įtraukus keletą kitų bendradarbiauti pasiūliusių importuotojų, atrinktų bendrovių tipiškumas pasikeistų labai nežymiai, vietoj trijų atrinktų importuotojų, kurie per tyrimą bendradarbiavimą nutraukė, buvo nuspręsta kitų bendrovių neįtraukti.

(8)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį Bendrijos importuotojai buvo atrinkti remiantis didžiausiu tipišku EB pagamintu ir Bendrijos rinkoje parduotu plokščių šaltai valcuotų nerūdijančio plieno produktų kiekiu, kurį galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laikotarpį. Remdamasi Bendrijos gamintojų pateikta informacija Komisija atrinko keturias bendroves (dvi susijusių bendrovių grupes), kurių gamybos ir pardavimo Bendrijoje kiekis buvo didžiausias. Atrinktų bendrovių gaminamas kiekis sudarė 62 % viso apskaičiuoto Bendrijoje gaminamo plokščių šaltai valcuotų nerūdijančio plieno produktų kiekio ir 99 % bendradarbiauti siūliusių gamintojų Bendrijoje parduoto kiekio. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalimi konsultuotasi su susijusiomis šalimis ir prieštaravimų negauta. Be to, likę Bendrijos gamintojai turėjo pateikti tam tikrus bendruosius duomenis žalos analizei atlikti.

(9)

Komisija išsiuntė klausimynus atrinktiems eksportuojantiems gamintojams, Bendrijos gamintojams ir importuotojams, visiems žinomiems naudotojams ir naudotojų asociacijoms. Keturi Bendrijos gamintojai, keturioms KLR bendrovių grupėms priklausiančios 25 bendrovės, trims Korėjos Respublikos bendrovių grupėms priklausiančios aštuonios bendrovės, trys atrinkti eksportuojantys Taivano gamintojai, viena Taivano bendrovė, paprašiusi atlikti individualų nagrinėjimą, du Bendrijos importuotojai ir penki Bendrijos naudotojai pateikė išsamius klausimyno atsakymus. Be to, šeši likę Bendrijos gamintojai pateikė reikalaujamus bendruosius duomenis.

(10)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, yra reikalinga siekiant tirti KLR RER ir (arba) IR prašymus ir nagrinėjamųjų šalių dempingui, jo daromai žalai ir Bendrijos interesams nustatyti. Tikrinamieji vizitai surengti šių bendrovių patalpose:

(11)

Kadangi eksportuojantiems KLR gamintojams, kuriems negali būti taikomas RER, reikia nustatyti normaliąją vertę, toliau nurodytų gamintojų patalpose JAV (preliminariai atrinktoje panašioje šalyje) atliktas patikrinimas:

(12)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2007 m. sausio 1 d. – 2007 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2004 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(13)

Tariamai dempingo kaina importuojamas produktas – Kinijos Liaudies Respublikos, Korėjos Respublikos ir Taivano kilmės plokšti valcavimo produktai iš nerūdijančiojo plieno po šaltojo valcavimo toliau neapdoroti (toliau – nagrinėjamasis produktas), paprastai deklaruojami nurodant KN kodus 7219 31 00, 7219 32 10, 7219 32 90, 7219 33 10, 7219 33 90, 7219 34 10, 7219 34 90, 7219 35 10, 7219 35 90, 7220 20 21, 7220 20 29, 7220 20 41, 7220 20 49, 7220 20 81 ir 7220 20 89.

(14)

plokšti šaltai valcuoti nerūdijančio plieno produktai plačiai naudojami vartotojų pramonėje ir įvairioms reikmėms. Pavyzdžiai:

(15)

2008 m. lapkričio 4 d. Komisija suinteresuotosioms šalims pateikė tarpinę ataskaitą, kurioje išdėstė su šiuo tyrimu susijusias preliminarias išvadas, kaip antai faktą, kad atliekant tyrimą preliminariai nustatytas dempingas, tačiau nenustatytas esminis importo dempingo kaina ir bet kokios Bendrijos pramonei daromos žalos ryšys, ir pabrėžė būtinybę toliau tirti galimą grėsmę kelti žalą bei jos aspektus. Remiantis preliminariomis išvadomis buvo nuspręsta, jog yra tikslinga jokių laikinųjų priemonių netaikyti ir tęsti tyrimą. Visoms šalims buvo suteikta galimybė pateikti svarbių įrodymų ir teikti pastabas dėl preliminarių išvadų. Toms šalims, kurios to pageidavo, taip pat buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo būtina, norint padaryti galutines išvadas.

(16)

2009 m. kovo 4 d. Komisijai skirtu laišku skundo pateikėjas oficialiai atsiėmė skundą. Skundo pateikėjo teigimu, faktas, kad dabartinė Bendrijos pramonės padėtis rinkoje ir ta rinkos padėtis, kai skundas buvo pateiktas, labai skiriasi, paskatino atsiimti skundą, atsižvelgiant į tai, kad neseniai tikra ir akivaizdi šio produkto paklausa ES sumažėjo ir dėl to sumažėjo importuojamo produkto kiekis. Atsižvelgdamas į šiuos pokyčius rinkoje skundo pateikėjas nenori tęsti dabartinės bylos, kuri paremta išsamiai dabartinės rinkos sąlygų nebeparodančia istorinių duomenų analize. Skundo pateikėjo teigimu, tokiomis aplinkybėmis geriau reaguoti į visus nesąžiningos ir žalingos prekybos atvejus pateikiant, jei ateityje to reiktų, naują skundą, kuriuo būtų galima galutinai išspręsti visas iškilusias problemas.

(17)

Be to, skundo pateikėjas teigė, kad, jei produkto vėl būtų importuojama daugiau, šioje situacijoje dėl tokio importuojamo produkto kiekio galėtų būti suabejota Bendrijos pramonės perspektyvumu.

(18)

Reikia pastebėti, kad dabartinei ES ir nagrinėjamųjų šalių padėčiai, susijusiai su nagrinėjamuoju produktu, būdingi precedento neturintys pagrindinių ekonominių kriterijų pokyčiai. Šiomis aplinkybėmis sunku daryti pagrįstas prielaidas dėl rinkos plėtros trumpu ir vidutiniu laikotarpiu, be to, ekonominė padėtis yra nepastovi ir žalingo dempingo galimybės negalima atmesti. Atsižvelgiant į tai, kad nors per tiriamojo laikotarpio dalį nustatytas atitinkamas nagrinėjamų importuojamų produktų kiekio padidėjimas per santykinai trumpą laikotarpį ir atsižvelgiant į nustatytą priverstinį kainų mažinimą, laikoma, kad tikslinga stebėti į ES importuojamą nagrinėjamąjį produktą. Komisija, vadovaudamasi atlikus šią stebėseną gautais duomenimis, esant reikalui galės greitai reaguoti. Pavyzdžiui, duomenis būtų galima panaudoti inicijuojant naują tyrimą, jei būtų patenkintos pagrindinio reglamento 5 straipsnyje išdėstytos sąlygos, t. y. jei būtų pakankamai prima facie žalingo dempingo įrodymų.

(19)

Be to, Komisija pažymi, kad, jei dėl šio produkto būtų pradėtas naujas tyrimas ir susidarytų tinkamos aplinkybės, gali būti tikslinga atlikti skubų tyrimą. Pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalyje ši galimybė išties suteikiama, nes gana greitai po tyrimo iniciavimo galima pradėti taikyti laikinąsias priemones.

(20)

Stebėjimo laikotarpis neturėtų trukti ilgiau nei 24 mėnesius nuo paskelbimo apie dabartinio tyrimo nutraukimą.

(21)

Remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalimi, tyrimas gali būti nutrauktas, jei skundas atsiimamas ir jeigu toks nutraukimas neprieštarauja Bendrijos interesams.

(22)

Komisija nusprendė, kad dabartinį tyrimą reikėtų nutraukti, nes, atliekant tyrimą, nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, įrodančių, kad, nutraukus tyrimą, būtų pažeisti Bendrijos interesai. Apie tai buvo pranešta suinteresuotosioms šalims ir suteikta galimybė teikti pastabas. Tačiau negauta jokių pastabų, kurios galėtų turėti įtakos šiam sprendimui.

(23)

Todėl Komisija daro išvadą, kad antidempingo tyrimas dėl į Bendriją importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos, Korėjos Respublikos ir Taivano kilmės plokščių šaltai valcuotų nerūdijančio plieno produktų turėtų būti nutrauktas nenustatant antidempingo priemonių,