Europos Sąjungos L 122/2009

I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

16.5.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 122/6

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2009/23/EB

2009 m. balandžio 23 d.

dėl neautomatinių svarstyklių

(kodifikuota redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)	1990 m. birželio 20 d. Tarybos direktyva 90/384/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su neautomatinėmis svarstyklėmis, suderinimo (3) buvo iš esmės keičiama (4). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėta direktyva turėtų būti kodifikuota.

(2)	Valstybių narių pareiga – apsaugoti visuomenę nuo klaidingų rezultatų, kurie gaunami atliekant svėrimo operacijas neautomatinėmis svarstyklėmis naudojant jas pagal paskirtį.

(3)

Visose valstybėse narėse privalomos nuostatos pirmiausia numato būtinus neautomatinių svarstyklių veikimo reikalavimus nurodant metrologinius ir techninius reikalavimus bei patikrinimo procedūras, kurios turi būti atliktos prieš pradedant naudoti ir po naudojimo. Dėl šių privalomų nuostatų skirtingose valstybėse narėse apsaugos lygis nebūtinai yra skirtingas, tačiau dėl savo skirtingumo jos sudaro prekybos kliūtis Bendrijoje.

(4)

Šioje direktyvoje turėtų būti išdėstyti tik privalomi ir pagrindiniai metrologijos ir veikimo reikalavimai neautomatinėms svarstyklėms. Siekiant palengvinti atitikties pagrindiniams reikalavimams įrodymą, būtina turėti Europos lygiu suderintus standartus, ypač metrologinius, projektinius ir konstrukcinius, kad būtų galima daryti prielaidą, jog svarstyklės, atitinkančios šiuos suderintus etalonus, atitinka pagrindinius reikalavimus. Šie Europos lygiu suderinti standartai yra nustatyti privačių institucijų ir neturi būti privalomi. Siekiant šio tikslo, Europos standartizacijos komitetas (CEN), Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (Cenelec) ir Europos telekomunikacijų standartų institutas (ETSI) yra pripažinti institucijomis, kompetentingomis priimti suderintus standartus vadovaujantis 2003 m. kovo 28 d. Komisijos, Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) ir šių trijų institucijų pasirašytomis bendradarbiavimo bendrosiomis gairėmis (5).

(5)

Buvo priimtos kelios direktyvos, skirtos pašalinti technines prekybos kliūtis, vadovaujantis principais, nustatytais 1985 m. gegužės 7 d. Tarybos rezoliucijoje dėl naujo požiūrio į techninį suderinimą ir standartus (6); kiekviena iš šių direktyvų numato atitikties ženklo „CE“ naudojimą. Komisija savo 1989 m. birželio 15 d. komunikate (7) dėl visuotinio požiūrio į sertifikavimą ir bandymą pasiūlė parengti bendrąsias atitikties ženklinimo vienodos grafikos atitikties ženklu „CE“ naudojimosi taisykles. Taryba savo 1989 m. gruodžio 21 d. rezoliucijoje dėl visuotinio požiūrio į atitikties įvertinimą (8) nustatė, kad privalu vadovautis šiuo nuosekliu atitikties ženklo „CE“ naudojimo požiūriu. Du pagrindiniai naujojo požiūrio politikos elementai, kurių turėtų būti laikomasi, yra esminiai reikalavimai ir atitikties įvertinimo procedūros.

(6)

Yra būtina įvertinti atitiktį atitinkamoms metrologinėms ir techninėms nuostatoms siekiant tinkamai apsaugoti vartotojus ir trečiąsias šalis. Valstybėse narėse atitikties įvertinimo procedūros yra skirtingos. Siekiant išvengti pakartotinio atitikties įvertinimo, kuris iš tikrųjų trukdo laisvam svarstyklių judėjimui, reikėtų imtis priemonių, kad valstybės narės tarpusavyje pripažintų atitikties įvertinimo procedūras. Turėtų būti nustatyta Bendrijos atitikties įvertinimo tvarka ir kriterijai, pagal kuriuos būtų skiriamos institucijos, atsakingos už atitinkamų atitikties įvertinimo procedūrų atlikimą.

(7)	Yra svarbu garantuoti, kad šios paskirtos institucijos užtikrintų aukštą kokybę visoje Bendrijoje.

(8)	Atitikties ženklas „CE“ ir lipdukas su raide „M“ ant neautomatinių svarstyklių turėtų rodyti, kad jos atitinka šios direktyvos nuostatas ir todėl yra nebūtina pakartotinai atlikti jau atliktą atitikties įvertinimą.

(9)	Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais, numatytais VII priedo B dalyje,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS, PATEIKIMAS Į RINKĄ IR LAISVAS JUDĖJIMAS

1 straipsnis

1. Ši direktyva taikoma visoms neautomatinėms svarstyklėms.

2. Šios direktyvos taikymo tikslais išskiriamos šios neautomatinių svarstyklių naudojimo kategorijos:

i)	masei nustatyti sudarant komercinius sandorius;

ii)	masei nustatyti apskaičiuojant mokėtinas sumas, tarifus, mokesčius, priedus, baudas, atlyginimus, nuostolių bei žalos atlyginimą ar panašius mokėjimus;

iii)	masei nustatyti, kad būtų galima taikyti įstatymus ar kitus teisės aktus arba eksperto išvadoms teisminio proceso metu pateikti;

iv)	masei nustatyti medicinos praktikoje – ligoniams sverti turint tikslą stebėti, diagnozuoti ir gydyti;

v)	masei nustatyti gaminant vaistus pagal receptą vaistinėje ir masei nustatyti atliekant tyrimus medicinos ir farmacijos laboratorijose;

vi)	kainai pagal masę nustatyti tiesioginėje viešojoje prekyboje ir iš anksto fasuojant produktus;

b)	kitos naudojimo sritys, išskyrus išvardytas a punkte.

2 straipsnis

Šioje direktyvoje:

1) „svėrimo priemonė“– tai matavimo priemonė kūno masei nustatyti pagal kūną veikiančią sunkio jėgą; svėrimo priemonė taip pat gali būti naudojama kitiems su mase susijusiems dydžiams, kiekiams, parametrams ar charakteristikoms nustatyti;

2) „neautomatinės svarstyklės“ arba „svarstyklės“– tai svėrimo priemonė, kurią sveriant valdo operatorius;

3) „suderintas standartas“– tai techninė specifikacija (Europos standartas ar suderintas dokumentas), priimta Europos standartizacijos komiteto (CEN), Europos elektrotechnikos standartizacijos komiteto (Cenelec) arba Europos telekomunikacijų standartų instituto (ETSI) arba dviejų ar trijų iš šių institucijų, Komisijai įgaliojus vadovaujantis 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/34/EB, nustatančia informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką (9), ir Komisijos, Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) ir šių trijų institucijų bendradarbiavimo bendrosiomis gairėmis, pasirašytomis 2003 m. kovo 28 d.

3 straipsnis

1. Valstybės narės imasi visų priemonių užtikrinti, kad tik svarstyklės, kurios atitinka šios direktyvos reikalavimus, gali būti pateiktos į rinką.

2. Valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad svarstyklės nebūtų naudojamos 1 straipsnio 2 dalies a punkte išvardytiems tikslams, jei jos neatitinka šios direktyvos reikalavimų ir, atitinkamai, neturi 11 straipsnyje numatyto atitikties ženklo „CE“.

4 straipsnis

1 straipsnio 2 dalies a punkte išvardytiems tikslams naudojamos svarstyklės privalo atitikti pagrindinius reikalavimus, nustatytus I priede.

Tais atvejais, kai svarstykles sudaro arba jos yra sujungtos su įtaisais, kurie nenaudojami 1 straipsnio 2 dalies a punkte išvardytiems tikslams, tokiems įtaisams netaikomi tie pagrindiniai reikalavimai.

5 straipsnis

1. Valstybės narės nesudaro kliūčių pateikti į rinką svarstykles, kurios atitinka šios direktyvos reikalavimus.

2. Valstybės narės nekliudo, kad svarstyklės, atitinkančios šios direktyvos reikalavimus, būtų naudojamos 1 straipsnio 2 dalies a punkte išvardytiems tikslams.

6 straipsnis

1. Valstybės narės daro prielaidą, kad svarstyklės atitinka pagrindinius reikalavimus, nustatytus I priede, jei jos atitinka tam tikrus nacionalinius standartus, įgyvendinančius suderintus standartus, kurie atitinka šiuos reikalavimus.

2. Komisija spausdina suderintų standartų, nurodytų 1 dalyje, nuorodas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Valstybės narės paskelbia nacionalinių standartų, nurodytų 1 dalyje, nuorodas.

7 straipsnis

Kai valstybė narė arba Komisija mano, kad 6 straipsnio 1 dalyje nurodyti suderinti standartai ne visiškai atitinka pagrindinius reikalavimus, apibrėžtus I priede, Komisija arba suinteresuota valstybė narė, nurodžiusi savo pozicijos priežastis, šį klausimą pateikia svarstyti Nuolatiniam komitetui, toliau – Komitetas, įsteigtam pagal Direktyvos 98/34/EB 5 straipsnį.

Komitetas nedelsdamas pareiškia savo nuomonę.

Atsižvelgdama į Komiteto nuomonę, Komisija praneša valstybei narei, būtina ar ne išbraukti tuos standartus iš 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų leidinių.

8 straipsnis

1. Kai valstybė narė mano, kad tinkamai sumontuotos ir pagal paskirtį naudojamos svarstyklės su atitikties ženklu „CE“, nurodytu II priedo 2, 3 ir 4 punktuose, neatitinka šios direktyvos reikalavimų, ji imasi visų reikalingų priemonių, kad šios svarstyklės būtų pašalintos iš rinkos, uždrausta jas naudoti arba jų naudojimas ir (ar) patekimas į rinką būtų ribojamas.

Suinteresuotos valstybės narės nedelsdamos informuoja Komisiją apie bet kokią tokią priemonę, nurodydamos savo sprendimo priežastis, o svarbiausia, ar neatitikimo priežastis yra:

a)	pagrindinių reikalavimų, nustatytų I priede, kai svarstyklės neatitinka suderintų standartų, nurodytų 6 straipsnio 1 dalyje, neatitikimas;

b)	neteisingas 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų suderintų standartų taikymas;

c)	6 straipsnio 1 dalyje nurodytų suderintų standartų trūkumai.

2. Komisija kuo greičiau tai aptaria su suinteresuotomis šalimis.

Šio aptarimo rezultatus Komisija nedelsdama praneša valstybei narei, kuri ėmėsi šių veiksmų. Jei Komisija nusprendžia, kad priemonė yra pagrįsta, ji nedelsdama apie tai praneša kitoms valstybėms narėms.

Jei toks sprendimas priimamas dėl standartų trūkumų, Komisija, pasitarusi su suinteresuotomis šalimis, per du mėnesius pateikia klausimą Komitetui, jeigu valstybė narė, kuri ėmėsi priemonių, ketina jas toliau taikyti ir po to inicijuoti procedūras, nurodytas 7 straipsnyje.

3. Kai ant reikalavimų neatitinkančių svarstyklių yra atitikties ženklas „CE“, kompetentinga valstybė narė imasi atitinkamų veiksmų prieš tą, kuris paženklino šiuo ženklu, ir apie tai informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.

4. Komisija užtikrina, kad valstybės narės būtų informuojamos apie šios procedūros eigą ir baigtį.

2 SKYRIUS

ATITIKTIES ĮVERTINIMAS

9 straipsnis

1. Kad svarstyklės atitinka pagrindinius reikalavimus, išdėstytus I priede, gali būti paliudyta viena iš pareiškėjo pasirinktų toliau išvardytų procedūrų:

EB tipo tyrimas, kaip nurodyta II priedo 1 punkte, po kurio pateikiama arba EB tipo atitikties deklaracija (gamybos kokybės garantija), kaip nurodyta II priedo 2 punkte, arba EB patikra, kaip nurodyta II priedo 3 punkte;

tačiau EB tipo tyrimas yra neprivalomas svarstyklėms, kuriose nėra elektroninių įtaisų ir kurių svėrinio masės matavimo įtaise nėra spyruoklės svėrinio pusiausvyrai nustatyti;

b)	EB vienetų patikra, kaip nurodyta II priedo 4 punkte.

2. Su 1 dalyje nurodytomis procedūromis susiję dokumentai rengiami ir susirašinėjimas vyksta viena iš oficialių valstybės narės, kurioje turi būti atlikta ši procedūra, kalbų arba pagal 10 straipsnio 1 dalį notifikuotajai įstaigai priimtina kalba.

3. Jei svarstyklėms dėl kitų aspektų yra taikomos kitos direktyvos, taip pat numatančios atitikties ženklo „CE“ naudojimą, pastarasis rodo, kad šios svarstyklės atitinka ir tų kitų direktyvų nuostatas.

Tačiau jei viena ar daugiau svarstyklėms taikomų direktyvų leidžia gamintojui pereinamuoju laikotarpiu pasirinkti, kokias taikyti priemones, atitikties ženklas „CE“ rodo atitiktį gamintojo taikomoms direktyvoms. Šiuo atveju direktyvos reikalaujamuose dokumentuose, pranešimuose ar instrukcijose, pridedamose prie tokių svarstyklių, privalo būti nurodyti taikomų direktyvų nuorodų numeriai, paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

10 straipsnis

1. Valstybės narės praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie įstaigas, kurias jos paskyrė atlikti 9 straipsnyje nurodytas procedūras, kartu nurodant specifinius uždavinius, kuriems vykdyti jos yra paskirtos, ir skiriamuosius numerius, kuriuos joms prieš tai paskyrė Komisija.

Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje šių notifikuotųjų įstaigų sąrašą, nurodant jų skiriamuosius numerius bei joms paskirtus uždavinius. Komisija užtikrina, kad šis sąrašas būtų nuolat atnaujinamas.

2. Skirdamos įstaigas, valstybės narės taiko minimalius kriterijus, nurodytus V priede. Laikoma, kad įstaigos atitinka minėtame priede nustatytus kriterijus, jeigu jos atitinka atitinkamų suderintų standartų nustatytus kriterijus.

3. Valstybė narė, paskyrusi įstaigą, paskyrimą atšaukia, jeigu tokia įstaiga ilgainiui neatitinka 2 dalyje nurodytų kriterijų. Apie tai ji nedelsdama informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją ir išbraukia tą įstaigą iš notifikuotųjų įstaigų sąrašo.

3 SKYRIUS

ATITIKTIES ŽENKLAS „CE“ IR UŽRAŠAI

11 straipsnis

1. Atitikties ženklas „CE“ ir reikalaujami papildomi duomenys, nurodyti IV priedo 1 punkte, pritvirtinami ant svarstyklių, kurioms taikoma EB atitiktis, taip, kad būtų aiškiai matomi, lengvai įskaitomi ir neištrinami.

2. IV priedo 2 punkte nurodyti užrašai rašomi ant visų kitų svarstyklių taip, kad būtų aiškiai matomi, lengvai įskaitomi ir neištrinami.

3. Draudžiami svarstyklių ženklinimai, galintys suklaidinti trečiąsias šalis dėl atitikties ženklo „CE“ prasmės ir formos. Svarstyklės gali būti ženklinamos bet kokiu kitu būdu, jeigu tik tai nekliudo matyti ir įskaityti atitikties ženklą „CE“.

12 straipsnis

Nepažeidžiant 8 straipsnio:

a)	jei valstybė narė nustato, kad atitikties ženklu „CE“ paženklinta neteisingai, Bendrijoje įsisteigęs gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas privalo užtikrinti, kad valstybės narės nustatytomis sąlygomis svarstyklės atitiktų ženklinimo atitikties ženklu „CE“ reikalavimus, ir nebebūtų pažeidimų;

b)	toliau nevykdant ženklinimo reikalavimų, valstybė narė privalo imtis visų būtinų priemonių, siekdama apriboti ar uždrausti šių svarstyklių pateikimą į rinką arba užtikrinti, kad jis 8 straipsnyje nustatyta tvarka būtų pašalintas iš rinkos.

13 straipsnis

Kai svarstykles, kurios naudojamos vienam iš 1 straipsnio 2 dalies a punkte išvardytų tikslų, sudaro arba jos yra sujungtos su įtaisais, kuriems netaikomas 9 straipsnyje nurodytas atitikties įvertinimas, ant kiekvieno tokio įtaiso turi būti simbolis, ribojantis jų naudojimą, kaip apibrėžta IV priedo 3 punkte. Toks simbolis tvirtinamas ant įtaiso taip, kad būtų aiškiai matomas ir nenutrinamas.

4 SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

14 straipsnis

Valstybės narės turi imtis visų priemonių, garantuojančių, kad svarstyklės su atitikties ženklu „CE“, liudijančiu, kad jos atitinka šios direktyvos reikalavimus ir toliau juos atitiks.

15 straipsnis

Turi būti nurodytos bet kokio sprendimo, priimto vadovaujantis šia direktyva, kuriuo remiantis ribojamas svarstyklių taikymas, aiškios priežastys.

Apie tokį sprendimą nedelsiant pranešama suinteresuotai šaliai, kuri tuo pačiu turi būti informuojama apie teismines priemones, kurių ji gali imtis pagal tos valstybės narės galiojančius įstatymus ir apie tokioms svarstyklėms taikomus terminus.

16 straipsnis

Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

17 straipsnis

Direktyva 90/384/EEB su pakeitimais, padarytais direktyva, nurodyta VII priedo A dalyje, yra panaikinama nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais, nustatytais VII priedo B dalyje.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal VIII priede pateiktą atitikmenų lentelę.

18 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

19 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre 2009 m. balandžio 23 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

H.-G. PÖTTERING

Tarybos vardu

Pirmininkas

P. NEČAS

(1) OL C 44, 2008 2 16, p. 33.

(2) 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 323 E, 2008 12 18, p. 57) ir 2009 m. kovo 23 d. Tarybos sprendimas.

(3) OL L 189, 1990 7 20, p. 1.

(4) Žr. VII priedo A dalį.

(5) OL C 91, 2003 4 16, p. 7.

(6) OL C 136, 1985 6 4, p. 1.

(7) OL C 267, 1989 10 19, p. 3.

(8) OL C 10, 1990 1 16, p. 1.

(9) OL L 204, 1998 7 21, p. 37.

I PRIEDAS

PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI

Vartojama Tarptautinės teisinės metrologijos organizacijos terminologija.

Preliminari pastaba

Kai svarstyklės turi arba yra sujungtos su daugiau kaip vienu rodmenų ar spausdinimo įtaisu, naudojamu siekiant 1 straipsnio 2 dalies a punkto tikslų, tiems įtaisams, kurie pakartoja svėrimo operacijos rezultatus ir kurie negali turėti poveikio teisingam svarstyklių veikimui, pagrindiniai reikalavimai netaikomi, jei svarstyklių dalis, kuri tenkina pagrindinius reikalavimus, teisingai spausdina arba registruoja svėrimo rezultatus, jie nenutrinami ir yra prieinami abiem su matavimu susijusioms pusėms. Tačiau tiesioginėje viešojoje prekyboje naudojamų svarstyklių rodmenų ir spausdinimo įtaisai pardavėjo ir pirkėjo pusėje turi atitikti pagrindinius reikalavimus.

METROLOGINIAI REIKALAVIMAI

1. Masės vienetai

Turi būti naudojami tik 1979 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 80/181/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su matavimo vienetais, suderinimo (1) įteisinti vienetai.

Remiantis šia sąlyga, leidžiami tokie matavimo vienetai:

—	SI vienetai: kilogramas, mikrogramas, miligramas, gramas, tona,

—	imperinis vienetas: Trojos uncija (troy ounce), jei sveriami brangieji metalai,

—	kitas ne SI vienetas: metrinis karatas, jei sveriami brangakmeniai.

Svarstyklių, kuriose naudojamas pirmiau minėtas imperinis masės vienetas, paprastąja interpoliacija toliau nurodyti atitinkami pagrindiniai reikalavimai turi būti paverčiami atitinkamu imperiniu vienetu.

2. Tikslumo klasės

2.1. Yra apibrėžtos tokios tikslumo klasės:

I	ypač didelio tikslumo

II	didelio tikslumo

III	vidutinio tikslumo

IIII	mažo tikslumo

Šių klasių specifikacijos pateiktos 1 lentelėje.

1 lentelė

Tikslumo klasės

Klasė	Patikros padalos vertė (e)		Mažiausioji ribinė masė (Min)	Patikros padalos verčių skaičius FOR-L_2009122LT.01001101.notes.0001.xml.jpg
Klasė	Patikros padalos vertė (e)		Apatinė riba	Apatinė riba	Viršutinė riba
I	0,001	g ≤ e	100 e	50 000	—
II	0,001	g ≤ e ≤ 0,05 g	20 e	100	100 000
II	0,1	g ≤ e	50 e	5 000	100 000
III	0,1	g ≤ e ≤ 2 g	20 e	100	10 000
III	5	g ≤ e	20 e	500	10 000
IIII	5	g ≤ e	10 e	100	1 000

II ir III tikslumo klasės svarstyklių, kurios naudojamos nustatant transporto tarifą, mažiausioji ribinė masė sumažinama iki 5 e.

2.2. Padalos vertės

2.2.1.

Tikroji padalos vertė (d) ir patikros padalos vertė (e) turi būti pažymėtos taip:

1 × 10k, 2 × 10k, arba 5 × 10k masės vienetai,

čia k yra bet koks sveikasis skaičius arba nulis.

2.2.2.

Visoms svarstyklėms, išskyrus tas, kuriose yra pagalbiniai rodmenų įtaisai:

d = e.

2.2.3.

Svarstyklėms su pagalbiniais rodmenų įtaisais taikomos tokios sąlygos:

e = 1 × 10k g,

d < e ≤ 10 d,

išskyrus I klasės svarstykles, kuriose d < 10–4 g, e = 10–3 g.

3. Klasifikacija

3.1. Vienaribės svarstyklės

Svarstyklės, kuriose įtaisytas pagalbinis rodmenų įtaisas priklauso I arba II klasei. Šioms I ir II klasės svarstyklėms mažiausiosios ribinės masės apatinės ribos nustatomos pakeitus 1 lentelės 3 skiltyje patikros padalos vertę (e) tikrosios padalos verte (d).

Jei d < 10–4 g, I klasės didžiausioji ribinė masė gali būti mažesnė kaip 50 000 e.

3.2. Daugiaribės svarstyklės

Leidžiamos kelios svėrimo sritys, jei jos yra aiškiai nurodytos ant svarstyklių. Kiekviena atskira svėrimo sritis klasifikuojama pagal 3.1 punktą. Jei svėrimo sritys priskiriamos skirtingoms tikslumo klasėms, svarstyklės turi atitikti griežčiausius reikalavimus, kurie taikomi toms tikslumo klasėms, kurioms priklauso tos svarstyklės.

3.3. Daugiaintervalės svarstyklės

3.3.1.

Svarstyklės su viena svėrimo sritimi gali turėti kelias dalines svėrimo sritis (daugiaintervalės svarstyklės).

Daugiaintervalėse svarstyklėse neturi būti įtaisytas pagalbinis rodmenų įtaisas.

3.3.2.

Kiekviena daugiaintervalių svarstyklių sritis apibrėžiama:

—	jos patikros padalos verte ei

e(i + 1) > ei

—	jos didžiausiąja ribine mase Maxi

Maxr = Max

—	jos mažiausiąja ribine mase Mini

Mini = Max(i – 1)

ir Min1 = Min

kai:

i	=	1, 2, … r,
i	=	dalinės svėrimo srities numeris,
r	=	dalinių svėrimo sričių skaičius.

Visos ribinės masės yra grynojo svėrinio ribinės masės, neatsižvelgiant į bet kokios naudojamos taros masę.

3.3.3.

Dalinės svėrimo sritys klasifikuojamos pagal 2 lentelę. Visos dalinės svėrimo sritys priskiriamos tai pačiai tikslumo klasei, kokia yra svarstyklių klasė.

2 lentelė

Daugiaintervalės svarstyklės

i	=	1, 2, … r
i	=	dalinės svėrimo srities numeris,
r	=	dalinių svėrimo sričių skaičius.

Klasė	Patikros padalos vertė (e)		Mažiausioji ribinė masė (Min)	Patikros padalos verčių skaičius
Klasė	Patikros padalos vertė (e)		Mažiausioji vertė	Mažiausioji vertė (2) FOR-L_2009122LT.01001101.notes.0002.xml.jpg	Maksimali vertė FOR-L_2009122LT.01001101.notes.0003.xml.jpg
I	0,001	g ≤ ei	100 e1	50 000	—
II	0,001	g ≤ ei ≤ 0,05 g	20 e1	5 000	100 000
II	0,1	g ≤ ei	50 e1	5 000	100 000
III	0,1	g ≤ ei	20 e1	500	10 000
IIII	5	g ≤ ei	10 e1	50	1 000

4. Tikslumas

4.1. Atliekant 9 straipsnyje nurodytą procedūrą, rodmens paklaida neturi viršyti rodmens leidžiamos paklaidos ribos, kaip parodyta 3 lentelėje. Skaitmeninio rodmens paklaidoje turi būti padaryta suapvalinimo paklaidos pataisa.

Leidžiamos paklaidos ribos taikomos visų galimų svėrinių neto masei ir taros vertei, išskyrus iš anksto nustatytas taros vertes.

3 lentelė

Leidžiamos paklaidos ribos

Svėrinys				Leidžiamos paklaidos ribos
I klasė	II klasė	III klasė	IIII klasė	Leidžiamos paklaidos ribos
0 ≤ m ≤ 50 000 e	0 ≤ m ≤ 5 000 e	0 ≤ m ≤ 500 e	0 ≤ m ≤ 50 e	±0,5 e
50 000 e < m ≤ 200 000 e	5 000 e < m ≤ 20 000 e	500 e < m ≤ 2 000 e	50 e < m ≤ 200 e	±1,0 e
200 000 e < m	20 000 e < m ≤ 100 000 e	2 000 e < m ≤ 10 000 e	200 e < m ≤ 1 000 e	±1,5 e

4.2. Leidžiamos paklaidos ribos naudojimo metu turi būti dvigubai didesnės nei leidžiamos paklaidos ribos, nustatytos 4.1 punkte.

5. Svarstyklių svėrimo rezultatai turi kartotis ir atitikti svėrimo rezultatus, gautus naudojant kitą rodmenų įtaisą ir kitus svėrimo metodus.

Svėrimo rezultatai neturi pernelyg atspindėti svėrinio padėties pasikeitimų ant svėrinio laikiklio.

6. Svarstyklės turi reaguoti į nedidelius svėrinio masės pasikeitimus.

7. Paveikieji dydžiai ir laikas

7.1. II, III ir IIII tikslumo klasės svarstyklės, kurios gali būti naudojamos pasvirusioje padėtyje, turi būti pakankamai nejautrios posvyrio laipsniui, kuris gali būti normaliai sumontavus svarstykles.

7.2. Svarstyklės turi atitikti metrologinius reikalavimus gamintojo nurodytoje temperatūrų srityje. Srities vertė tarp tų ribų turi būti nemažesnė kaip:

—	5 °C – I klasės svarstyklėms,

—	15 °C – II klasės svarstyklėms,

—	30 °C – III ar IIII klasės svarstyklėms.

Gamintojui nenurodžius, svarstyklių metrologinės savybės neturi kisti temperatūros srityje nuo – 10 °C iki + 40 °C.

7.3. Iš elektros tinklo maitinamos svarstyklės turi atitikti metrologinius reikalavimus tokiomis sąlygomis, kai energijos tiekimo svyravimas neviršija nustatytų ribų.

Svarstyklės, veikiančios su baterijomis, turi rodyti, kai įtampa nukrinta žemiau reikalaujamos vertės, ir, esant tokioms sąlygoms, arba ir toliau veikia teisingai, arba automatiškai išsijungia.

7.4. Elektroninės svarstyklės, išskyrus I ir II klasės, jei e mažiau už 1 g, turi atitikti metrologinius reikalavimus, esant dideliam santykiniam oro drėgnumui ir viršutinei temperatūros ribai.

7.5. Svėrinio laikymas ilgesnį laiką ant II, III ar IIII klasės svarstyklių, turi turėti nežymią įtaką rodmenims ar nulio rodmenims iš karto nuėmus svėrinį.

7.6. Esant kitokioms sąlygoms, svarstyklės arba ir toliau veikia teisingai, arba jų veikimas automatiškai nutraukiamas.

Konstrukcija ir sandara

8. Bendrieji reikalavimai

8.1. Svarstyklių sandara ir konstrukcija turi būti tokia, kad, tinkamai jas naudojant ir tinkamai sumontavus, bei naudojant pagal paskirtį, nepakistų jų metrologinės savybės. Turi būti nurodyta masės vertė.

8.2. Esant trikdžiams, elektroninės svarstyklės neturi rodyti didelių klaidų poveikio, arba turi automatiškai jas nustatyti ir rodyti.

Automatiškai nustačiusios didelę klaidą, elektroninės svarstyklės apie tai praneša vaizdiniu ar garsiniu signalu, kuris neišnyksta tol, kol vartotojas nepašalina klaidos arba kol klaidos neišnyksta.

8.3. Šios svarstyklės turi atitikti 8.1 ir 8.2 punktuose nurodytus reikalavimus visą numatytą svarstyklių naudojimo pagal paskirtį laiką.

Skaitmeninės elektroninės svarstyklės visada valdo matavimo proceso teisingumą, rodmenų įrenginio veikimą bei duomenų saugojimą ir perdavimą.

Automatiškai nustačiusios didelę ilgalaikę paklaidą, elektroninės svarstyklės apie tai praneša vaizdiniu ar garsiniu signalu, kuris neišnyksta tol, kol vartotojas nepašalina sutrikimo arba kol sutrikimas neišnyksta.

8.4. Kai išorinis prietaisas prijungimas per atitinkamą sąsają prie elektroninių svarstyklių, tai neturi turėti neigiamo poveikio tų svarstyklių metrologinėms savybėms.

8.5. Svarstyklės privalo neturėti piktnaudžiavimą jomis palengvinančių savybių, o netyčinio klaidingo svėrimo galimybės turi būti minimalios. Komponentai, kurių pačiam vartotojui neleidžiama išmontuoti ar koreguoti, turi būti apsaugoti, kad nebūtų galima to daryti.

8.6. Svarstyklės turi būti projektuojamos taip, kad jomis būtų galima greitai atlikti šia direktyva nustatytas patikras.

9. Svėrimo rezultatų ir kitų svėrinio masių rodmenys

Svėrimo rezultatai ir kitos svėrinio masės turi būti rodomi tiksliai, nedviprasmiškai ir teisingai, o rodmenų įtaisas turi būti toks, kad normaliomis naudojimo sąlygomis jo parodymai būtų aiškiai matomi.

Šio priedo 1 punkte nurodyti vienetų pavadinimai ir simboliai turi atitikti Direktyvos 80/181/EEB nuostatas, pridedant metrinio karato simbolį „ct“.

Neturi būti rodmenų, didesnių už didžiausią ribinę masę (Max), pridėjus 9e.

Pagalbinis rodmenų įtaisas leidžiamas tik po dešimtainio ženklo į dešinę. Išplėstųjų rodmenų įtaisas gali būti naudojamas tik laikinai, ir jam veikiant spausdinti draudžiama.

Antriniai rodmenys gali būti rodomi tik tada, jeigu jų negalima sumaišyti su pirminiais rodmenimis.

10. Svėrimo rezultatų ir kitų svėrinio masių spausdinimas

Išspausdinti rezultatai turi būti teisingi, tinkamai identifikuoti ir nedviprasmiški. Išspausdinti skaitmenys turi būti aiškūs, įskaitomi, neištrinami ir patvarūs.

11. Horizontalumo nustatymas

Jei reikia, svarstyklės turi turėti horizontalumo nustatymo įtaisą ir lygio indikatorių, kurio jautrumas leistų tinkamą instaliaciją.

12. Nulio nustatymas

Svarstyklėse gali būti įmontuotas nulio nustatymo įtaisas. Šiuo įtaisu turi būti tiksliai nustatomas rodmenų nulis, o jo veikimas neturi turėti įtakos svėrimo rezultatų teisingumui.

13. Taros įtaisai ir nustatytos taros masės įtaisas

Svėrimo svarstyklės gali turėti vieną ar kelis taros įtaisus arba nustatytos taros masės įtaisą. Taros įtaisu turi būti galima tiksliai nustatyti nulį ir užtikrinti tikslų neto masės nustatymą. Nustatytos taros masės įtaiso veikimas turi užtikrinti teisingą apskaičiuotos neto masės nustatymą.

14. Tiesioginei viešajai prekybai naudojamos svarstyklės, kurių didžiausia ribinė masė neviršija 100 kg: papildomi reikalavimai

Tiesioginei viešajai prekybai naudojamos svarstyklės turi rodyti visą pagrindinę informaciją, susijusia su svėrimu, o pinigų sumą skaičiuojančios svarstyklės, turi aiškiai rodyti pirkėjui, kaip skaičiuojama perkamo produkto kaina.

Mokama pinigų suma, jei ji rodoma, turi būti tiksli.

Pinigų sumos skaičiavimo svarstyklės turi rodyti pagrindinius rodmenis tiek laiko, kad klientas spėtų juos perskaityti.

Pinigų sumos skaičiavimo svarstyklės be prekės svėrimo ir kainos skaičiavimo funkcijų gali atlikti ir kitas funkcijas, su sąlyga, kad visi rodmenys, susiję su visomis operacijomis, išspausdinami aiškiai ir nedviprasmiškai bei patogia tvarka išdėstyti ant klientui pateikiamo kvito ar etiketės.

Svarstyklės neturi turėti savybių, dėl kurių tiesiogiai ar netiesiogiai būtų sunku suprasti rodmenis ar jie būtų neaiškūs.

Svarstyklės turi apsaugoti klientus nuo neteisingų prekybos operacijų, kurių priežastis blogas jų veikimas.

Pagalbiniai rodmenų įtaisai bei išplėstiniai rodmenų įtaisai neleidžiami.

Papildomi įtaisai yra leidžiami tik tada, jei jie negali būti naudojami turint tikslą apgauti.

Svarstyklės, panašios į tiesioginės viešosios prekybos svarstykles, kurios neatitinka šio punkto reikalavimų, turi būti pažymėtos nenutrinamu įrašu netoli ekrano: „Nenaudojamos tiesioginei viešajai prekybai“.

15. Pinigų sumą spausdinančios svarstyklės

Pinigų sumą spausdinančios svarstyklės turi atitikti pinigų sumą rodančių tiesioginės viešosios prekybos svarstyklių reikalavimus tiek, kiek tai taikytina tokioms svarstyklėms. Spausdinti kainos etiketę, kai svėrinio masė mažesnė už mažiausią ribinę masę, turi būti neįmanoma.

(1) OL L 39, 1980 2 15, p. 40.

(2) i = r taikoma atitinkama 1 lentelės skiltis, e pakeitus er.

II PRIEDAS

ATITIKTIES ĮVERTINIMO PROCEDŪROS

1. EB tipo tyrimas

1.1. EB tipo tyrimas yra procedūra, pagal kurią notifikuotoji įstaiga patikrina ir paliudija, kad pateiktas numatomų gaminti svarstyklių pavyzdys atitinka šios direktyvos reikalavimus.

1.2. Pareiškimą atlikti EB tipo tyrimą pateikia gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas tik vienai notifikuotajai įstaigai.

Pareiškime nurodoma:

—	gamintojo pavadinimas ir adresas, o jei pareiškimą pateikė jo įgaliotasis atstovas – taip pat ir jo pavadinimas ir adresas,

—	raštiškas patvirtinimas, kad pareiškimas nebuvo pateiktas jokiai kitai notifikuotajai įstaigai,

—	III priede nurodyta projektinė dokumentacija.

Pareiškėjas pateikia notifikuotojai įstaigai svarstykles, kurios yra numatomų gaminti svarstyklių pavyzdys, toliau vadinamos „tipu“.

1.3. Notifikuotoji įstaiga turi:

1.3.1.

peržiūrėti projektinę dokumentaciją ir patikrinti, ar tipas buvo pagamintas vadovaujantis šia dokumentacija;

1.3.2.

suderinti su pareiškėju atliekamų tyrimų ar bandymų vietą;

1.3.3.

atlikti, jei prieš tai nebuvo atlikusi, atitinkamus tyrimus ir (ar) bandymus, siekiant nustatyti, ar pareiškėjo priimti sprendimai atitinka pagrindinius reikalavimus, jei netaikomi 6 straipsnio 1 dalyje nurodyti suderinti standartai;

1.3.4.

jei pareiškėjas nusprendžia taikyti atitinkamus standartus, atlikti, jei prieš tai nebuvo atlikusi, atitinkamus tyrimus ir (ar) bandymus, ar šie standartai buvo taikomi efektyviai, taip laiduojant pagrindinių reikalavimų laikymąsi.

1.4. Jei tipas atitinka šios direktyvos nuostatas, notifikuotoji įstaiga pareiškėjui išduoda EB tipo patvirtinimo liudijimą. Liudijime nurodomos tyrimo išvados, jo galiojimo sąlygos (jei tokios yra), būtini patvirtintų svarstyklių identifikavimo duomenys bei, jei reikia, jų veikimo aprašymas. Visi atitinkami techniniai duomenys, brėžiniai arba schemos, pridedami prie EB tipo patvirtinimo liudijimo.

Liudijimas galioja dešimt metų nuo jo išdavimo dienos ir gali būti atnaujinamas papildomiems dešimt metų laikotarpiams.

Jei svarstyklių projektas pakeičiamas iš esmės, pvz., ryšium su naujų metodų taikymu, liudijimo galiojimas gali būti ribojamas dvejais metais ir pratęsiamas trejiems metams.

1.5. Visos notifikuotosios įstaigos reguliariai pateikia visoms valstybėms narėms sąrašą:

—	pareiškimų dėl EB tipo tyrimo,

—	išduotų EB tipo patvirtinimo liudijimų,

—	atmestų pareiškimų dėl tipo patvirtinimo,

—	papildymų ir pakeitimų, susijusių su jau išduotais dokumentais.

Be to, visos notifikuotosios įstaigos nedelsdamos informuoja visas valstybes nares apie atšauktus EB tipo patvirtinimo liudijimus.

Visos valstybės narės su šia informacija supažindina įstaigas, kurias jos notifikavo.

1.6. Kitos notifikuotosios įstaigos gali gauti liudijimų kopijas kartu su jų priedais.

1.7. Pareiškėjas turi informuoti notifikuotąją įstaigą, išdavusią EB tipo patvirtinimo liudijimą, apie bet kokius patvirtinto tipo pakeitimus.

Patvirtinto tipo pakeitimus privalo atskirai patvirtinti notifikuotoji įstaiga, išdavusi EB tipo patvirtinimo liudijimą, jeigu tie pakeitimai turi įtakos pagrindinių šios direktyvos reikalavimų atitikimui arba nustatytoms šių svarstyklių naudojimo sąlygoms. Šis papildomas patvirtinimas pateikiamas kaip priedas prie pagrindinio EB tipo patvirtinimo liudijimo.

2. EB tipo atitikties deklaracija (gamybos kokybės garantija)

2.1. EB tipo atitikties deklaracija (gamybos kokybės garantija) yra tokia procedūra, pagal kurią gamintojas, kuris patenkina 2.2 punkto reikalavimus, deklaruoja, kad šios svarstyklės, kai tai yra reikalinga, atitinka EB tipo patvirtinimo liudijime nurodytą tipą ir patenkina šios direktyvos reikalavimus.

Bendrijoje įsisteigęs gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas paženklina kiekvienas svarstykles atitikties ženklu „CE“ ir užrašais, nurodytais IV priede ir parengia raštišką atitikties deklaraciją.

Greta atitikties ženklo „CE“ yra notifikuotosios įstaigos, atsakingos už EB priežiūrą, nurodytą 2.4 punkte, skiriamasis numeris.

2.2. Gamintojas turi būti reikiamai įgyvendinęs kokybės sistemą, kaip nurodyta 2.3 punkte, ir jam turi būti taikoma 2.4 punkte nurodyta EB priežiūra.

2.3. Kokybės sistema

2.3.1.

Gamintojas pateikia notifikuotojai įstaigai pareiškimą dėl šios kokybės sistemos patvirtinimo.

Pareiškime turi būti:

—	įsipareigojimas vykdyti pareigas, susijusias su patvirtinta kokybės sistema,

—	įsipareigojimas palaikyti patvirtintą kokybės sistemą ir užtikrinti jos nuolatinį tinkamumą ir efektyvumą.

Gamintojas pateikia notifikuotajai įstaigai visą atitinkamą informaciją, o svarbiausia – kokybės sistemos dokumentaciją bei svarstyklių projektinę dokumentaciją.

2.3.2.

Kokybės sistema turi garantuoti, kad svarstyklės atitinka EB tipo patvirtinimo liudijime nurodytą tipą ir šios direktyvos reikalavimą ar reikalavimus.

Visi principai, reikalavimai, nuostatos, kurių laikosi gamintojas, turi būti patvirtinti susistemintais ir gerai tvarkomais dokumentais rašytinių taisyklių, procedūrų ir instrukcijų forma. Tokia kokybės sistemos dokumentacija turi užtikrinti, kad kokybės programos, planai, vadovai ir aprašymai būtų tinkamai suprantami.

Ją pirmiausia turi sudaryti atitinkamas:

—	kokybės uždavinių ir organizacinės struktūros, vadovybės įsipareigojimų ir įgaliojimų produkto kokybės atžvilgiu aprašymas,

—	gamybos proceso, kokybės kontrolės ir garantavimo metodų bei sisteminių priemonių, kurios bus naudojamos, aprašymas,

—	tikrinimų ir bandymų, kurie bus atliekami prieš pradedant gaminti, gamybos metu ir pagaminus, aprašymas, ir kokiu dažnumu tai bus atliekama,

—	priemonių, kuriomis bus tikrinama, ar pagamintas gaminys yra reikiamos kokybės, bei kokybės sistemos efektyvaus veikimo aprašymas.

2.3.3.

Notifikuotoji įstaiga turi išanalizuoti ir įvertinti kokybės sistemą, siekiant nustatyti, ar ji atitinka 2.3.2 punkto reikalavimus. Laikoma, kad kokybės sistema patenkina šiuos reikalavimus, jei ji įgyvendina atitinkamą suderintą standartą.

Apie savo sprendimą notifikuotoji įstaiga informuoja gamintoją ir kitas notifikuotąsias įstaigas. Gamintojui siunčiamame pranešime turi būti pateiktos tyrimo išvados, o, davus neigiamą atsakymą, turi būti nurodytos tokio sprendimo priežastys.

2.3.4.

Gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas turi pranešti notifikuotajai įstaigai apie bet kokius kokybės sistemos pakeitimus, padarytus, pvz., ryšium su naujomis technologijomis ar nauja kokybės samprata.

2.3.5.

Jei notifikuotoji įstaiga atšaukia kokybės sistemos patvirtinimą, ji apie tai praneša kitoms notifikuotosioms įstaigoms.

2.4. EB priežiūra

2.4.1.

EB priežiūros tikslas užtikrinti, kad gamintojas tinkamai laikytųsi iš patvirtintos kokybės sistemos kylančių įsipareigojimų.

2.4.2.

Gamintojas notifikuotajai įstaigai suteikia teisę įeiti į gamyklą atlikti patikrinimą, tikrinti patalpas, naudojamas bandymams ir laikymui, taip pat suteikia visą reikiamą informaciją, o svarbiausia:

—	kokybės sistemos dokumentaciją;

—	projektinę dokumentaciją;

—	su kokybe susijusius dokumentus, pvz., patikrinimo ir bandymų ataskaitas, kalibravimo duomenis, ataskaitas apie atitinkamo personalo kvalifikaciją, ir t. t.

Siekiant užtikrinti, kad gamintojas laikytųsi ir taikytų kokybės sistemą, notifikuotoji įstaiga turi reguliariai atlikti auditą; notifikuotoji įstaiga gamintojui pateikia audito ataskaitą.

Be to, notifikuotoji įstaiga gali atlikti ir neplanuotus vizitus pas gamintoją. Tokių vizitų metu notifikuotoji įstaiga gali atlikti visapusišką ar dalinį auditą. Ji pateikia gamintojui ataskaitą apie vizitą, o esant reikalui, ir ataskaitą apie auditą.

2.4.3.

Notifikuotoji įstaiga turi užtikrinti, kad gamintojas laikytųsi patvirtintos kokybės sistemos ir ją taikytų.

3. EB patikrinimas

3.1. EB patikrinimas yra procedūra, pagal kurią Bendrijoje įsisteigęs gamintojas ar jo įgaliotasis asmuo užtikrina, kad svarstyklės, kurios buvo patikrintos pagal 3.3 punktą, kur tai taikytina, atitinka EB tipo tyrimo liudijime nurodytą tipą ir įvykdo jiems taikomos direktyvos reikalavimus.

3.2. Gamintojas privalo imtis visų būtinų priemonių, kad gamybos procese būtų užtikrinta svarstyklių atitiktis, kur taikytina, tipui, aprašytam EB tipo tyrimo liudijime, ir jiems taikomos šios direktyvos reikalavimams. Bendrijoje įsisteigęs gamintojas ar jo atstovas privalo paženklinti atitikties ženklu „CE“ kiekvienas svarstykles bei parengti raštišką atitikties deklaraciją.

3.3. Notifikuotoji įstaiga, siekdama patikrinti gaminio atitiktį šios direktyvos reikalavimams, privalo atlikti kiekvieno gaminio atitinkamus tyrimus ir bandymus, kaip nurodyta 3.5 punkte.

3.4. Jei svarstyklėms netaikomas EB tipo patvirtinimas, notifikuotajai įstaigai pareikalavus, privalo būti pateikta III priede nurodyta šių svarstyklių projekto dokumentacija.

3.5. Kiekvienų svarstyklių patikrinimas ir bandymas.

3.5.1.

Siekiant nustatyti svarstyklių atitiktį, jei reikia, tipui, nurodytam EB tipo tyrimo liudijime, bei jiems taikomos direktyvos reikalavimams, kiekvienos svarstyklės atskirai ištiriamos ir atliekami jų atitinkami bandymai, nustatyti atitinkamuose 6 straipsnio 1 dalyje nurodytuose suderintuose standartuose, arba lygiaverčiai bandymai.

3.5.2.

Notifikuotoji įstaiga kiekvienas svarstykles paženklina skiriamuoju numeriu, kurio atitiktis reikalavimams buvo nustatyta, bei išduoda atitikties liudijimą pagal atliktus bandymus.

3.5.3.

Prašant, gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas pateikia notifikuotosios įstaigos išduotą atitikties liudijimą.

4. EB vieneto patikrinimas

4.1. EB vieneto patikrinimas yra procedūra, kai Bendrijoje įsisteigęs gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas užtikrina ir pareiškia, kad konkrečios paskirties svarstyklės, turinčios 4.2 punkte nurodytą liudijimą, atitinka jam taikomos direktyvos reikalavimus. Gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas privalo paženklinti svarstykles atitikties ženklu „CE“ ir parengti raštišką atitikties deklaraciją.

4.2. Siekdama užtikrinti svarstyklių atitiktį šios direktyvos atitinkamiems reikalavimams, notifikuotoji įstaiga privalo ištirti svarstykles bei atlikti atitinkamus bandymus, nustatytus atitinkamame (-uose) 6 straipsnio 1 dalyje nurodytame (-uose) suderintame (-uose) standarte (-uose), ar lygiaverčius bandymus.

Notifikuotoji įstaiga privalo svarstykles, kurių atitiktis buvo nustatyta, paženklinti arba pavesti paženklinti skiriamuoju numeriu bei išduoti atitikties liudijimą pagal atliktus bandymus.

4.3. Svarstyklių techninių dokumentų, susijusių su instrumento projektavimu, pateikimo tikslas, kaip nurodyta III priede, yra padėti įvertinti atitiktį šios direktyvos reikalavimams bei suprasti šių svarstyklių konstrukciją, gamybą ir veikimą. Notifikuotoji įstaiga privalo turėti galimybę jais naudotis.

4.4. Gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas privalo užtikrinti, kad pareikalavus būtų pateiktas notifikuotosios įstaigos išduotas atitikties liudijimas.

5. Bendrosios nuostatos

5.1. Jeigu transportuojant svarstykles į naudojimo vietą jų nereikia išmontuoti, jei svarstyklių nereikia surinkti ar atlikti kitų techninių montavimo darbų naudojimo vietoje, kurie galėtų turėti įtakos svarstyklių veikimui, ir jeigu naudojimo vietoje atsižvelgiama į gravitacijos vertę arba gravitacijos pokyčiai neturi įtakos svarstyklių veikimui, EB tipo atitikties deklaracija (gamybos kokybės garantija), EB patikra, bei EB vienetų patikra gali būti atliktos gamintojo patalpose ar kurioje nors kitoje vietoje. Visais kitais atvejais šios procedūros turi būti atliktos svarstyklių naudojimo vietoje.

5.2. Jeigu svarstyklių veikimui gravitacijos pokyčiai turi įtakos, 5.1 punkte nurodytos procedūros gali būti atliekamos dviem etapais, antrajame etape atliekant visus tyrimus ir bandymus, kurių rezultatai priklauso nuo gravitacijos, o pirmame etape visus kitus tyrimus ir bandymus. Antrojo etapo procedūros turi būti atliekamos svarstyklių naudojimo vietoje. Jeigu valstybė narė savo teritorijoje yra nustačiusi gravitacijos zonas, frazė „svarstyklės naudojimo vietoje“ gali būti skaitoma „gravitacijos zonoje, kurioje naudojamos svarstyklės“.

5.2.1. Kai gamintojas pasirenka vieną iš 5.1 punkte nurodytų procedūrų atlikti dviem etapais ir šią procedūrą šiuose etapuose vykdo skirtingos šalys, svarstyklės, praėjusios pirmą procedūros etapą, ženklinamos šiame etape dalyvavusios notifikuotosios įstaigos skiriamuoju numeriu.

5.2.2. Šalis, atlikusi pirmą šios procedūros etapą, privalo išduoti kiekvienoms svarstyklėms liudijimą, kuriame būtų nurodyti būtini šių svarstyklių identifikaciniai duomenys, bei smulkiai aprašomi atlikti tyrimai bei bandymai.

Šalis, atliekanti antrą procedūros etapą, privalo atlikti dar neatliktus tyrimus bei bandymus.

Gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas privalo užtikrinti, kad pareikalavus būtų pateiktas notifikuotosios įstaigos išduotas atitikties liudijimas.

5.2.3. Gamintojas, kuris pasirinko EB tipo atitikties deklaraciją (produkcijos kokybės garantija) pirmajame etape, tą pačią procedūrą gali tęsti ir antrajame etape arba gali nuspręsti antrajame etape naudoti EB patikros procedūrą.

5.2.4. Svarstyklės ženklinamos atitikties ženklu „CE“ užbaigus antrą procedūros etapą, kartu nurodant notifikuotosios įstaigos, dalyvavusios antrame etape, skiriamąjį numerį.

III PRIEDAS

PROJEKTINĖ DOKUMENTACIJA

Techninė dokumentacija privalo būti parengta taip, kad būtų aiški produkto konstrukcija, gamyba ir veikimas ir kad būtų galima atlikti jo atitikties šios direktyvos reikalavimams įvertinimą.

Dokumentacijoje, kiek tai yra susiję su įvertinimu, turi būti pateikta:

—	tipo bendras aprašymas,

—	abstraktūs projektai ir gamybiniai brėžiniai bei komponentų planai, komponentų mazgai, grandinės ir kt.,

—	aprašymai ir paaiškinimai, reikalingi, kad būtų suprantami pirmiau nurodyti dalykai, įskaitant svarstyklių veikimą,

—	6 straipsnio 1 dalyje nurodytų suderintų standartų, kurie taikomi visi ar iš dalies, sąrašas, ir tais atvejais, kai suderinti standartai, nurodyti 6 straipsnio 1 dalyje, netaikomi – sprendimų, priimtų siekiant įvykdyti pagrindinius reikalavimus, aprašymas,

—	projektinių skaičiavimų ir tyrimų rezultatai ir kt.,

—	bandymų ataskaitos,

—	EB tipo patvirtinimo liudijimai ir atitinkamų bandymų, atliktų su svarstyklėmis, kurių dalys identiškos nurodytoms projekte, ataskaitos.

IV PRIEDAS

ATITIKTIES ŽENKLAS „CE“ IR UŽRAŠAI

1. Svarstyklės, kurioms taikoma EB atitikties įvertinimo procedūra

1.1.

Ant šių svarstyklių turi būti:

—	atitikties ženklas „CE“, susidedantis iš simbolio „CE“, aprašyto VI priede,

—	notifikuotosios (-ųjų) įstaigos (-ų), dalyvavusios (-ių) atliekant EB priežiūrą ar EB patikrinimą, skiriamasis (-ieji) numeris (-iai).

Svarstyklės turi būti ženklinamos minėtu ženklu ir užrašais aiškiai juos kartu sugrupavus;

b)	žalias lipdukas, ne mažesnis kaip 12,5 mm × 12,5 mm, kuriame vaizduojama juodos spalvos didžioji M raidė;

toliau nurodyti užrašai:

—	kur reikia, EB tipo patvirtinimo liudijimo numeris,

—	gamintojo ženklas arba pavadinimas,

—	tikslumo klasė, pažymėta ovale arba tarp dviejų lygiagrečių linijų, sujungtų pusrutuliais,

—	didžiausioji ribinė masė, pažymėta taip: Max …,

—	mažiausioji ribinė masė, pažymėta taip: Min …,

—	patikros padalos vertė, pažymėta taip: e = …,

—	du paskutiniai skaitmenys metų, kuriais buvo ženklinama atitikties ženklu „CE“,

be to, kur taikytina:

—	serijos numeris,

—	atpažinimo ženklas ant atskirų svarstykles sudarančių ir tarpusavyje susijusių blokų,

—	padalos vertė, jei ji nelygi e, pažymėta taip: d = …,

—	didžiausioji pridedama taros masė, pažymėta taip: T = + …,

—	didžiausioji atimama taros masė, jei ji nelygi Max, pažymėta taip: T = – …,

—	patikros padalos vertė, jei skiriasi nuo d, pažymėta taip: dT = …,

—	didžiausioji saugi masė, jei nelygi Max, pažymėta taip: Lim …,

—	specialiosios temperatūros ribos, išreikštos … °C/… °C,

—	svėrinio ir svėrinio platformos masių santykis.

1.2.	Svarstyklės turi turėti atitinkamas atitikties ženklas „CE“ tvirtinti ir (ar) užrašams skirtas priemones. Žymenys ir užrašai turi būti tokie, kad jų neįmanoma būtų panaikinti nesugadinus svarstyklių ir kad žymuo bei užrašai būtų matomi svarstyklėms normaliai veikiant.

1.3.	Jei naudojama duomenų plokštelė, turi būti įmanoma ją užplombuoti, nebent ją nuimti nesulaužant būtų neįmanoma. Jei duomenų plokštelė plombuojama, turi būti įmanoma ant jos pritvirtinti kontrolės ženklą.

1.4.	Užrašai Max, Min, e, d taip pat turi būti parodyti prie rezultatų, jei jų ten dar nėra.

1.5.	Ant kiekvieno svėrinio masės matavimo įtaiso, kuris yra ar gali būtų sujungtas su vienu ar daugiau svėrinio laikiklių, turi būti atitinkamas tai pasakantis užrašas.

2. Kitos svarstyklės

Ant kitų svarstyklių turi būti:

—	gamintojo ženklas ar pavadinimas,

—	didžiausioji ribinė masė pažymėta taip: Max ….

Ant šių svarstyklių gali nebūti 1.1.b punkte nurodytų lipdukų.

3. Riboto naudojimo simbolis, nurodytas 13 straipsnyje

Šį simbolį turi sudaryti juodos spalvos didžioji M raidė raudoname fone, ne mažesnė kaip 25 mm × 25 mm su dviem susikertančiomis įstrižainėmis, sudarančiomis kryžių.

V PRIEDAS

Minimalūs kriterijai, kuriais vadovaudamosi valstybės narės turi paskirti įstaigas, kurios atliktų 9 straipsnyje nurodytas procedūras

1)	Įstaigos savo žinioje turi turėti būtiną personalą, priemones ir įrangą.

2)	Įstaigų personalas turi būti kompetentingas technikos srityje ir reikiamos kvalifikacijos.

3)	Įstaigos turi būti nepriklausomos nuo visų sluoksnių, grupių ar asmenų, turinčių tiesioginių ar netiesioginių interesų neautomatinių svarstyklių srityje, atlikdamos bandymus, rengdamos ataskaitas, išduodamos liudijimus bei vykdydamos priežiūrą, kurios reikalaujama šioje direktyvoje.

4)	Įstaigų personalas turi saugoti profesines paslaptis.

5)	Įstaigos turi būti apsidraudusios nuo civilinės atsakomybės, jei jų civilinės atsakomybės neprisiima valstybė pagal nacionalinius įstatymus.

1 ir 2 punktuose numatytų sąlygų vykdymą reguliariai tikrina valstybė narė.

VI PRIEDAS

ATITIKTIES ŽENKLAS „CE“

—	Atitikties ženklas „CE“ susideda iš tokios formos raidžių „CE“:

—	Mažinant ar didinant atitikties ženklą „CE“, privalu laikytis proporcijų, nurodytų minėtame brėžinyje su padalomis.

—	Įvairios atitikties ženklo „CE“ sudedamosios dalys privalo turėti iš esmės vienodą vertikalųjį matmenį, kuris negali būti mažesnis negu 5 mm.

VII PRIEDAS

A DALIS

Panaikinama direktyva su pakeitimu

(nurodyta 17 straipsnyje)

Tarybos direktyva 90/384/EEB

(OL L 189, 1990 7 20, p. 1)

Tarybos direktyva 93/68/EEB

(OL L 220, 1993 8 30, p. 1)

Tik 1 straipsnio 7 punktas ir 8 straipsnis

B DALIS

Perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminų sąrašas

(nurodytas 17 straipsnyje)

Direktyva	Perkėlimo terminas	Taikymo pradžios data
90/384/EEB	1992 m. birželio 30 d.	1993 m. sausio 1 d. (1)
93/68/EEB	1994 m. birželio 30 d.	1995 m. sausio 1 d. (2)

(1) Pagal Direktyvos 90/384/EEB 15 straipsnio 3 dalį valstybės narės 10 metų nuo dienos, kai jos pradeda taikyti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, priimtas valstybių narių tam, kad minėta direktyva būtų perkelta į nacionalinę teisę, leidžia pateikti į rinką ir (arba) naudoti svarstykles, kurios atitinka iki 1993 m. sausio 1 d. galiojusias taisykles.

(2) Pagal Direktyvos 93/68/EEB 14 straipsnio 2 dalį: „Iki 1997 m. sausio 1 d. valstybės narės privalo leisti pateikti į savo rinką ir naudoti gaminius, atitinkančius ženklinimo reikalavimus, galiojusius iki 1995 m. sausio 1 d.“.

VIII PRIEDAS

ATITIKMENŲ LENTELĖ

Direktyva 90/384/EEB	Ši direktyva
5 konstatuojamosios dalies paskutinis sakinys	2 straipsnio 3 punktas
1 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa	2 straipsnio 1 punktas
1 straipsnio 1 dalies antra pastraipa	2 straipsnio 2 punktas
1 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa	1 straipsnio 1 dalis
1 straipsnio 2 dalies įžanginė formuluotė	1 straipsnio 2 dalies įžanginė formuluotė
1 straipsnio 2 dalies a punkto 1 papunktis	1 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktis
1 straipsnio 2 dalies a punkto 2 papunktis	1 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktis
1 straipsnio 2 dalies a punkto 3 papunktis	1 straipsnio 2 dalies a punkto iii papunktis
1 straipsnio 2 dalies a punkto 4 papunktis	1 straipsnio 2 dalies a punkto iv papunktis
1 straipsnio 2 dalies a punkto 5 papunktis	1 straipsnio 2 dalies a punkto v papunktis
1 straipsnio 2 dalies a punkto 6 papunktis	1 straipsnio 2 dalies a punkto vi papunktis
1 straipsnio 2 dalies b punktas	1 straipsnio 2 dalies b punktas
2 straipsnis	3 straipsnis
3 straipsnis	4 straipsnis
4 straipsnis	5 straipsnis
5 straipsnis	6 straipsnis
6 straipsnio pirmos pastraipos pirmas sakinys	7 straipsnio pirma pastraipa
6 straipsnio pirmos pastraipos antras sakinys	7 straipsnio antra pastraipa
6 straipsnio antra pastraipa	7 straipsnio trečia pastraipa
7 straipsnis	8 straipsnis
8 straipsnio 1 ir 2 dalys	9 straipsnio 1 ir 2 dalys
8 straipsnio 3 dalies a punktas	9 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa
8 straipsnio 3 dalies b punktas	9 straipsnio 3 dalies antra pastraipa
9 straipsnis	10 straipsnis
10 straipsnis	11 straipsnis
11 straipsnis	12 straipsnis
12 straipsnis	13 straipsnis
13 straipsnis	14 straipsnis
14 straipsnio pirmas sakinys	15 straipsnio pirma pastraipa
15 straipsnio antras sakinys	15 straipsnio antra pastraipa
15 straipsnio 1–3 dalys	—
15 straipsnio 4 dalis	16 straipsnis
15 straipsnio 5 dalis	—
—	17 straipsnis
—	18 straipsnis
16 straipsnis	19 straipsnis
I – VI priedai	I – VI priedai
—	VII priedas
—	VIII priedas

16.5.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 122/28

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2009/38/EB

2009 m. gegužės 6 d.

dėl Europos darbo tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo

(nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 137 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamasi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

1994 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvą 94/45/EB dėl Europos darbų tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo (3) reikia iš esmės pakeisti. Siekiant aiškumo ta direktyva turėtų būti išdėstyta nauja redakcija.

(2)	Vadovaudamasi Direktyvos 94/45/EB 15 straipsniu Komisija, siekdama prireikus pasiūlyti tinkamų pakeitimų, konsultuodamasi su valstybėmis narėmis ir Europos lygio socialiniais parneriais peržiūrėjo tos direktyvos veikimą ir visų pirma išnagrinėjo, ar darbuotojų skaičiaus ribos yra tinkamos.

(3)	Pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis ir Europos lygio socialiniais partneriais Komisija 2000 m. balandžio 4 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikė ataskaitą dėl Direktyvos 94/45/EB taikymo.

(4)	Komisija, vadovaudamasi Sutarties 138 straipsnio 2 dalimi, Bendrijos lygiu konsultavosi su administracija ir darbuotojais dėl galimos Bendrijos veikimo krypties šioje srityje.

(5)	Pasibaigus šioms konsultacijoms Komisija nusprendė, kad tikslinga imtis veiksmų Bendrijos mastu, ir dar kartą pagal Sutarties 138 straipsnio 3 dalį Bendrijos lygiu konsultavosi su administracija ir darbuotojais dėl numatomo pasiūlymo turinio.

(6)	Po šio antro konsultacijų etapo administracija ir darbuotojai nepranešė Komisijai apie savo bendrus ketinimus inicijuoti procesą, po kurio būtų galima sudaryti susitarimą, kaip numatyta Sutarties 138 straipsnio 4 dalyje.

(7)

Bendrijos teisės aktus dėl darbuotojų tarpvalstybinio informavimo ir konsultavimosi su jais reikia atnaujinti, siekiant užtikrinti naudojimosi darbuotojų tarpvalstybinio informavimo ir konsultavimosi su jais teisėmis veiksmingumą, siekiant didinti Europos darbo tarybų skaičių, užtikrinant nuolatinį galiojančių susitarimų veikimą, spręsti praktines Direktyvos 94/45/EB taikymo problemas, pašalinti kai kurių jos nuostatų ar jų nebuvimo sukeltą teisinio tikrumo trūkumą ir užtikrinti tinkamesnį Bendrijos teisės aktų, susijusių su darbuotojų informavimu ir konsultavimusi su jais, nuoseklumą.

(8)	Pagal Sutarties 136 straipsnį vienas iš svarbių Bendrijos ir valstybių narių tikslų yra skatinti administracijos ir darbuotojų dialogą.

(9)	Ši direktyva yra Bendrijos sistemos, skirtos remti ir papildyti valstybių narių veiksmus, susijusius su darbuotojų informavimu ir konsultavimusi su jais, dalis. Ši sistema turėtų kiek įmanoma mažiau apsunkinti įmones ar įstaigas kartu užtikrindama veiksmingą naudojimąsi suteiktomis teisėmis.

(10)

Vidaus rinkos veikimas apima įmonių koncentracijos procesą, tarpvalstybinį įmonių jungimąsi, įsigijimą, bendras įmones ir dėl to atsirandantį įmonių bei įmonių grupių tarpvalstybinį pobūdį. Kad ekonominės veiklos raida būtų darni, įmonės ir įmonių grupės, veikiančios dviejose arba daugiau valstybių narių, turi informuoti darbuotojų, kuriems taikomi jų sprendimai, atstovus ir konsultuotis su jais.

(11)

Valstybių narių teisės aktuose ar praktikoje įtvirtinta darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais tvarka dažnai neatitinka subjekto, kuris priima tokiems darbuotojams taikomus sprendimus, tarpvalstybinės struktūros. Dėl to gali atsirasti nevienodas požiūris į darbuotojus, kuriems taikomi sprendimai toje pačioje įmonėje arba įmonių grupėje.

(12)

Turi būti priimtos atitinkamos nuostatos, užtikrinančios, kad Bendrijos mastu veikiančių įmonių ar Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojai būtų tinkamai informuojami ir su jais konsultuojamasi, kai jiems taikomi sprendimai priimami kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje jie įdarbinti.

(13)

Siekiant užtikrinti, kad įmonių arba įmonių grupių, veikiančių dviejose arba daugiau valstybių narių, darbuotojai būtų tinkamai informuojami ir su jais konsultuojamasi, būtina įsteigti Europos darbo tarybas arba sukurti kitą atitinkamą tarpvalstybinę darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais tvarką.

(14)

Susitarimus dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais reikia apibrėžti ir įgyvendinti, kad būtų užtikrintas jų efektyvumas šios direktyvos nuostatų atžvilgiu. Tuo tikslu Europos darbo tarybos informavimas ir konsultavimasis su ja turėtų suteikti jai galimybę tinkamu laiku pateikti nuomonę įmonei, kad nebūtų abejojama įmonių galimybėmis prisitaikyti. Vienintelis būdas tinkamai pasirengti pokyčiams ir juos valdyti yra dialogas krypčių nustatymo lygmeniu ir aktyvus darbuotojų atstovų įsitraukimas.

(15)

Darbuotojams ir jų atstovams turi būti garantuota aptariamą temą atitinkančio lygmens administracijos ir atstovaujančios struktūros informacija ir konsultacijos. Todėl Europos darbo tarybos kompetencijos ir veikimo srities ribos turi skirtis nuo nacionalinių atstovavimo įstaigų kompetencijos ir veikimo srities ribų ir turi apsiriboti tarpvalstybiniais klausimais.

(16)

Tai, ar klausimas yra tarpvalstybinio pobūdžio, turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į galimą jo poveikį ir administracijos bei susijusios atstovaujančios struktūros lygį. Šiuo tikslu tarpvalstybiniais laikomi klausimai, kurie susiję su visa įmone ar grupe arba su ne mažiau kaip dviem valstybėmis narėmis. Tai apima klausimus, kurie, nepaisant susijusių valstybių narių skaičiaus, svarbūs Europos darbo jėgai dėl galimo jų poveikio apimties arba kurie susiję su veiklos perkėlimu iš vienos valstybės narės į kitą.

(17)	Reikia nustatyti sąvokos „valdančioji įmonė“ apibrėžtį tik šiai direktyvai ir nepažeidžiant sąvokų „grupė“ ar „kontrolė“ apibrėžčių, esančių kituose aktuose.

(18)

Darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais mechanizmai įmonėse arba įmonių grupėse, veikiančiose dviejose ar daugiau valstybių narių, turi apimti visus padalinius arba, atsižvelgiant į aplinkybes, grupei priklausančias įmones, esančias valstybėse narėse, nepriklausomai nuo to, ar įmonės arba grupės valdančiosios įmonės centrinė administracija yra valstybių narių teritorijoje ar už jos ribų.

(19)

Pagal šalių autonomijos principą darbuotojų atstovai ir įmonės arba grupės valdančiosios įmonės administracija susitaria dėl Europos darbo tarybų pobūdžio, sudėties, funkcijos, veiklos būdo, tvarkos ir finansinių lėšų arba kitos informavimo ir konsultavimosi tvarkos, atitinkančios jų konkrečią padėtį.

(20)	Pagal subsidiarumo principą valstybės narės nustato, kas yra darbuotojų atstovai, ir visų pirma nustato, jeigu mano esant tinkama, įvairių kategorijų darbuotojų proporcingą atstovavimą.

(21)

Darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais koncepcijos turi būti patikslintos derinant jas su sąvokų apibrėžtimis naujausiose šios srities direktyvose bei taikomose nacionaliniu mastu, siekiant sustiprinti tarpvalstybinio lygmens dialogo veiksmingumą, geriau suderinti nacionalinio ir tarpvalstybinio lygmens dialogą ir užtikrinti reikiamą teisinį tikrumą, reikalingą taikant šią direktyvą.

(22)	Sąvokos „informavimas“ apibrėžtyje reikia atsižvelgti į tikslą, t. y. sąlygų sudarymą darbuotojų atstovams atlikti tinkamą tyrimą, tai reiškia, kad informuojama turi būti tinkamu laiku, būdu ir tema, nelėtinant sprendimų priėmimo įmonėse proceso.

(23)	Sąvokos „konsultavimasis“ apibrėžtyje reikia atsižvelgti į tikslą, kurio siekiant pateikta nuomonė, kuri bus reikšminga priimant sprendimą, tad konsultuojamasi turi būti tinkamu laiku, būdu ir tema.

(24)

Šioje direktyvoje išdėstytas informavimo ir konsultavimosi nuostatas, kai įmonės arba grupės valdančiosios įmonės, kurios centrinė administracija yra už valstybių narių teritorijos ribų, turi įgyvendinti jos atstovas, esant reikalui paskirtas vienoje iš valstybių narių arba, jei tokio atstovo nėra – padalinys arba valdoma įmonė, kurioje dirba daugiausia darbuotojų valstybėse narėse.

(25)

Įmonių ar įmonių grupių atsakomybė pateikti reikiamą informaciją prieš pradedant derybas turi būti apibrėžta taip, kad darbuotojai galėtų nustatyti, ar įmonė arba įmonių grupė, kurioje jie dirba, yra Bendrijos mastu veikianti įmonė arba įmonių grupė, ir kreiptis dėl prašymo pradėti derybas suformulavimo.

(26)	Specialus derybų organas turi vienodai atstovauti įvairių valstybių narių darbuotojams. Darbuotojų atstovai turi turėti galimybę bendradarbiauti, kad apibrėžtų savo derybų su centrine administracija pozicijas.

(27)

Reikia pripažinti pripažintų profesinių sąjungų organizacijų vaidmenį, kurį jos gali atlikti padėdamos darbuotojų atstovams, pareiškusiems, kad jiems tokios pagalbos reikia, derantis arba iš naujo derantis dėl susitarimų sudaryti Europos darbo tarybas. Kompetentingos profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijos, pripažintos Europos socialiniais partneriais, yra informuojamos apie pradedamas derybas, siekiant, kad jos galėtų sekti naujų Europos darbo tarybų steigimą ir skatinti gerosios patirties sklaidą. Pripažintos kompetentingos Europos profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijos yra tos socialinių partnerių organizacijos, su kuriomis Komisija konsultuojasi pagal Sutarties 138 straipsnį. Komisija atnaujina ir skelbia tų organizacijų sąrašą.

(28)	Susitarimuose dėl Europos darbo tarybų steigimo ir veiklos turi būti nustatyti jų keitimo, atšaukimo arba, prireikus, naujų derybų tvarka, visų pirma jeigu keičiama įmonės ar įmonių grupės sudėtis arba struktūra.

(29)

Tokiuose sutarimuose turi būti nustatytos nacionalinio ir tarpvalstybinio lygių darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais derinimo taisyklės atsižvelgiant į įmonės ar įmonių grupės ypatumus. Taisyklės turi būti nustatytos atsižvelgiant į darbuotojų atstovavimo įstaigų kompetenciją ir veikimo sritį, visų pirma kalbant apie rengimąsi pokyčiams ir jų valdymą.

(30)	Prireikus į tuos susitarimus turi būti įtrauktos nuostatos dėl specialaus komiteto steigimo ir veiklos, siekiant užtikrinti reguliarios Europos darbo tarybos veiklos koordinavimą bei didesnį veiksmingumą ir kuo skubesnį informavimą ir konsultavimąsi susidarius išimtinėms aplinkybėms.

(31)	Darbuotojų atstovai gali nuspręsti nereikalauti steigti Europos darbo tarybos arba susijusios šalys gali nutarti dėl kitos tarpvalstybinės darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais tvarkos.

(32)	Turėtų būti numatyta galimybė taikyti tam tikrus papildomus reikalavimus, jeigu šalys taip nuspręstų arba jeigu centrinė administracija atsisakytų pradėti derybas arba jei per tokias derybas nepavyktų susitarti.

(33)	Darbuotojų atstovai, siekdami tinkamai atlikti savo atstovaujamąjį vaidmenį ir užtikrinti Europos darbo tarybos naudą, turi atsiskaityti jų atstovaujamiems darbuotojams ir turi turėti galimybę dalyvauti reikiamuose mokymuose.

(34)

Pagal šią direktyvą veikiantiems darbuotojų atstovams, kai jie vykdo savo funkcijas, turėtų būti numatyta galimybė naudotis tokia pat apsauga ir garantijomis, kurios darbuotojų atstovams suteiktos pagal šalies, kurioje jie įdarbinti, teisės aktus ir (arba) praktiką. Jie neturi būti diskriminuojami dėl savo teisėtos veiklos ir turi turėti atitinkamą apsaugą dėl atleidimo iš darbo ir kitų sankcijų.

(35)	Valstybės narės turi imtis atitinkamų priemonių, jeigu nesilaikoma šioje direktyvoje nustatytų įpareigojimų.

(36)	Pagal bendruosius Bendrijos teisės principus, pažeidus iš šios direktyvos kylančius įpareigojimus, turėtų būti taikomos administracinės ar teisminės procedūros bei veiksmingos, atgrasančios ir padaryto pažeidimo rimtumui proporcingos sankcijos.

(37)

Siekiant veiksmingumo, nuoseklumo ir teisinio tikrumo reikia suderinti direktyvas ir Bendrijos ir nacionalinėje teisėje ir (arba) praktikoje nustatytą darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais lygį. Pirmenybę reikia teikti deryboms dėl šių informacijos derinimo kiekvienoje įmonėje ar įmonių grupėje procedūrų. Jeigu tokio susitarimo nėra ir numatoma priimti sprendimus, dėl kurių gali labai pasikeisti darbo organizavimas arba sutartiniai santykiai, procesą reikia vykdyti nacionaliniu ir Europos lygmeniu, atsižvelgiant į darbuotojų atstovavimo įstaigų kompetenciją ir veikimo sritis. Europos darbo tarybos pareikšta nuomonė neturėtų pažeisti centrinės administracijos kompetencijos konsultuotis laikantis nacionalinės teisės aktuose ir (arba) praktikoje nustatytų terminų. Gali prireikti pritaikyti nacionalinės teisės aktus ir (arba) praktiką siekiant užtikrinti, kad Europos darbo taryba prireikus būtų informuota anksčiau arba tuo pat metu, kaip ir nacionalinės darbuotojų atstovavimo įstaigos, o bendras darbuotojų apsaugos lygis nesumažėtų.

(38)

Ši direktyva neturėtų pažeisti 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje (4) nustatytos informavimo ir konsultavimosi tvarkos ir 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvos 98/59/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo (5) 2 straipsnyje ir 2001 m. kovo 12 d. Tarybos direktyvos 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo (6) 7 straipsnyje nurodytos konkrečios tvarkos.

(39)	Turėtų būti sudarytos specialios sąlygos Bendrijos mastu veikiančioms įmonėms ir įmonių grupėms, kuriose 1996 m. rugsėjo 22 d. visiems darbuotojams buvo taikomas susitarimas, numatantis tarpvalstybinį darbuotojų informavimą ir konsultavimąsi su jais.

(40)

Jeigu iš esmės keičiama įmonės ar įmonių grupės struktūra, pavyzdžiui, jungimosi, įsigijimo ar skaidymo atveju, veikianti (-čios) Europos darbo taryba (-os) taip pat turi būti atitinkamai pritaikoma (-os). Šiam pritaikymui turi būti teikiama pirmenybė pagal taikomo susitarimo nuostatas, jeigu pagal jas leidžiama atlikti reikiamą pritaikymą. Jeigu taip nėra ir jeigu pateikiamas prašymas dėl derybų poreikio, pradedamos derybos dėl naujo susitarimo, į kurias turi būti įtraukiami veikiančios (-ių) Europos darbo tarybos (-ų) nariai. Siekiant, kad darbuotojai būtų informuojami ir su jais būtų konsultuojamasi dažnai daug lemiančiu struktūros keitimo laikotarpiu, veikianti (-čios) Europos darbo taryba (-os) turi turėti galimybę toliau veikti, galbūt prisitaikiusi (-ios), kol bus sudarytas naujas susitarimas. Pasirašius naują susitarimą anksčiau įsteigtų tarybų veikla turi būti nutraukiama, o susitarimai dėl jų steigimo, neatsižvelgiant į jų nuostatas dėl galiojimo ar atšaukimo, turi būti panaikinami.

(41)

Jeigu ši nuostata dėl pritaikymo netaikoma, reikėtų pratęsti galiojančių susitarimų galiojimą, siekiant išvengti privalomo derėjimosi dėl jų iš naujo, kai tai būtų nebūtina. Reikėtų numatyti, kad galiojantiems pagal Direktyvos 94/45/EB 13 straipsnio 1 dalį arba Direktyvos 97/74/EB (7) 3 straipsnio 1 dalį iki 1996 m. rugsėjo 22 d. sudarytiems susitarimams neturėtų būti taikomi iš šios direktyvos kylantys įpareigojimai. Be to, šia direktyva nenustatomas bendras įpareigojimas iš naujo derėtis dėl pagal Direktyvos 94/45/EB 6 straipsnį nuo 1996 m. rugsėjo 22 d. iki 2011 m. birželio 5 d. sudarytų susitarimų.

(42)

Nepažeidžiant galimybės šalims priimti kitokius sprendimus, Europos darbo taryba, įsteigta nesant šalių tarpusavio susitarimo, siekiant šioje direktyvoje numatyto tikslo, turi būti informuojama ir su ja konsultuojamasi apie įmonės arba įmonių grupės veiklą taip, kad ji galėtų įvertinti galimą poveikį darbuotojų interesams mažiausiai dviejose valstybėse narėse. Dėl to įmonė arba valdančioji įmonė turi būti įpareigota pranešti darbuotojų paskirtiems atstovams bendrą informaciją, susijusią su darbuotojų interesais ir informaciją dėl konkretesnių įmonės arba įmonių grupės veiklos aspektų, kurie daro įtaką darbuotojų interesams. Europos darbo taryba turi turėti galimybę posėdžio pabaigoje pateikti nuomonę.

(43)	Tam tikri sprendimai, turintys svarbų poveikį darbuotojų interesams, kuo skubiau turi tapti darbuotojų paskirtų atstovų informavimo ir konsultavimosi su jais dalyku.

(44)

Reikia aiškiau pateikti nesant susitarimo taikomų papildomų reikalavimų, kurie per derybas naudojami kaip gairės, turinį, ir pritaikyti jį prie tarpvalstybinio informavimo ir konsultavimosi poreikių ir praktikos raidos. Reikėtų atskirti sritis, apie kurias turi būti informuojama, nuo sričių, dėl kurių turi būti konsultuojamasi ir su Europos darbo taryba, taip užtikrinant, kad būtų galimybė gauti motyvuotą atsakymą dėl visų pareikštų nuomonių. Kad specialus komitetas galėtų vykdyti būtinas koordinavimo funkcijas ir veiksmingai veikti susidarius išimtinėms aplinkybėms, tą komitetą turi sudaryti ne daugiau kaip penki nariai ir jie turėtų turėti galimybę reguliariai tarpusavyje tartis.

(45)

Kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais teisės stiprinimo, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi šio tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(46)

Šioje direktyvoje laikomasi pagrindinių teisių ir principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Visų pirma šia direktyva siekiama užtikrinti, kad pagal Bendrijos teisę ir nacionalinės teisės aktų nuostatas bei praktiką nustatytais atvejais ir sąlygomis būtų visiškai įgyvendindamos darbuotojų ar jų atstovų teisė į informaciją ir konsultavimąsi laiku ir tinkamu lygmeniu (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 27 straipsnis).

(47)	Įpareigojimas perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę turėtų apsiriboti tomis nuostatomis, kurios iš esmės skiriasi nuo ankstesnių direktyvų nuostatų. Įpareigojimas perkelti nepakeistas nuostatas kyla iš ankstesnių direktyvų.

(48)	Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (8) 34 punktą valstybės narės skatinamos savo ir Bendrijos interesų labui parengti lenteles, kurios kuo geriau iliustruotų šios direktyvos ir perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitiktį, ir viešai jas paskelbti.

(49)	Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su II priedo B dalyje nustatytais direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Tikslas

1. Šios direktyvos tikslas yra veiksmingiau naudotis Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų teise gauti informaciją bei konsultacijas.

2. Tuo tikslu kiekvienoje Bendrijos mastu veikiančioje įmonėje ir kiekvienoje Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupėje, paprašius 5 straipsnio 1 dalyje nustatytu būdu, įsteigiama Europos darbo taryba arba nustatoma darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais tvarka, kad darbuotojai būtų informuojami ir su jais būtų konsultuojamasi. Darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais taisyklės apibrėžiamos ir įgyvendinamos taip, kad būtų užtikrintas jų veiksmingumas, o įmonė ar įmonių grupė galėtų veiksmingai priimti sprendimus.

3. Darbuotojai informuojami ir su jais konsultuojamasi aptariamą temą atitinkančiu administracijos ir atstovavimo lygiu. To siekiant šia direktyva reglamentuojamai Europos darbo tarybos kompetencijai ir darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais tvarkos apimčiai priskiriami tik tarpvalstybiniai klausimai.

4. Tarpvalstybiniais klausimais laikomi tokie klausimai, kurie susiję su visa Bendrijos mastu veikiančia įmone ar Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupe arba su ne mažiau kaip dviem įmonėmis arba įmonės ar įmonių grupės padaliniais, esančiais dviejose skirtingose valstybėse narėse.

5. Nepaisant 2 dalies, jeigu Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupė, kaip apibrėžta 2 straipsnio 1 dalies c punkte, yra sudaryta iš vienos ar daugiau įmonių arba įmonių grupių, kurios yra Bendrijos mastu veikiančios įmonės arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupės, kaip apibrėžta 2 straipsnio 1 dalies a arba c punkte, Europos darbo taryba įsteigiama grupės lygmeniu, jeigu 6 straipsnyje nurodyti susitarimai nenumato kitaip.

6. Jeigu 6 straipsnyje nurodyti susitarimai nenumato platesnės taikymo srities, Europos darbo tarybų įgaliojimai bei kompetencija ir informavimo bei konsultavimosi tvarkos, nustatytos 1 dalyje numatytam tikslui pasiekti, apimtis Bendrijos mastu veikiančios įmonės atžvilgiu apima visus valstybėse narėse esančius padalinius, o Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupės atžvilgiu – visas valstybėse narėse esančias grupei priklausančias įmones.

7. Valstybės narės gali numatyti, kad ši direktyva netaikoma prekybinių laivų įguloms.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

1. Šioje direktyvoje:

a) Bendrijos mastu veikianti įmonė– bet kokia įmonė, turinti bent 1 000 darbuotojų valstybėse narėse ir bent 150 darbuotojų kiekvienoje iš mažiausiai dviejų valstybių narių;

b) įmonių grupė– valdančioji įmonė ir jos valdomos įmonės;

c) Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupė– įmonių grupė, turinti tokius požymius:

bent 1 000 darbuotojų valstybėse narėse,

bent dvi grupei priklausančios įmonės skirtingose valstybėse narėse,

bent viena grupei priklausanti įmonė, turinti bent 150 darbuotojų vienoje valstybėje narėje, ir bent viena kita grupei priklausanti įmonė, turinti bent 150 darbuotojų kitoje valstybėje narėje;

d) darbuotojų atstovai– darbuotojų atstovai, numatyti nacionalinėje teisėje ir (arba) praktikoje;

e) centrinė administracija– Bendrijos mastu veikiančios įmonės centrinė administracija arba, jei tai yra Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupė, – valdančiosios įmonės centrinė administracija;

f) informavimas– darbdavio atliekamas duomenų perdavimas darbuotojų atstovams, kad jie galėtų susipažinti su dalyko esme ir jį išnagrinėti; informuojama tada, tokiu būdu ir pateikiant tokį turinį, kad darbuotojų atstovams būtų suteikta galimybė atlikti išsamų galimo poveikio vertinimą ir, jei reikia, rengti konsultacijas su kompetentingu Bendrijos mastu veikiančios įmonės arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupės organu;

g) konsultavimasis– dialogo tarp darbuotojų atstovų ir centrinės administracijos arba kitos labiau tinkamo lygio administracijos užmezgimas ir keitimasis nuomonėmis tada, tokiu būdu ir pateikiant tokį turinį, kad darbuotojų atstovai, remdamiesi pateikta informacija ir nepažeisdami administracijos pareigų, galėtų per priimtiną laikotarpį pareikšti nuomonę dėl konsultavimosi metu aptariamų siūlomų priemonių, į kurią galėtų atsižvelgti Bendrijos mastu veikianti įmonė arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupė;

h) Europos darbo taryba– pagal 1 straipsnio 2 dalį arba I priedo nuostatas įsteigta taryba, kurios paskirtis – informuoti darbuotojus ir konsultuotis su jais;

i) specialus derybų organas– pagal 5 straipsnio 2 dalį įsteigtas organas derėtis su centrine administracija dėl Europos darbo tarybos įsteigimo arba darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo pagal 1 straipsnio 2 dalį.

2. Šioje direktyvoje darbuotojų skaičiaus ribos nustatytos pagal darbuotojų vidutinį skaičių, įskaitant darbuotojus, dirbančius ne visą darbo dieną, ir tuos, kurie dirbo pastaruosius dvejus metus, apskaičiuotą pagal nacionalinės teisės aktus ir (arba) praktiką.

3 straipsnis

Sąvokos „valdančioji įmonė“ apibrėžtis

1. Šioje direktyvoje „valdančioji įmonė“ – įmonė, galinti daryti esminę įtaką kitos įmonės (valdomos įmonės) veikimui, pavyzdžiui, dėl nuosavybės teisės, finansinio dalyvavimo arba pagal jai taikomas taisykles.

2. Daroma prielaida, kad yra galimybė daryti esminę įtaką, jei neįrodoma kitaip, kai įmonė santykiuose su kita įmone tiesiogiai ar netiesiogiai:

a)	valdo didžiąją tos įmonės pasirašytojo kapitalo dalį;

b)	valdo daugumą balsų, priskirtų tos įmonės išleistam akciniam kapitalui; arba

c)	gali paskirti daugiau negu pusę tos įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros organo narių.

3. 2 dalies tikslais valdančiosios įmonės teisės, susijusios su balsavimu ir skyrimu eiti pareigas, apima bet kurios kitos valdomos įmonės ir bet kurio fizinio asmens ar organo, veikiančio savo vardu, bet valdančiosios ar bet kokios kitos valdomos įmonės naudai, teises.

4. Nepaisant 1 ir 2 dalių, įmonė nelaikoma „valdančiąja įmone“ kitos įmonės, kurioje ji valdo akcijų paketą, atžvilgiu, jeigu pirmoji įmonė yra 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijos tarp įmonių kontrolės (9) 3 straipsnio 5 dalies a arba c punkte nurodyta bendrovė.

5. Nepripažįstama, kad yra esminė įtaka veikimui vien dėl to, kad einantis pareigas asmuo savo funkcijas vykdo pagal valstybės narės įstatymą, susijusį su likvidavimu, nemokumu, mokėjimų nutraukimu, kompromisiniais susitarimais su kreditoriais arba panašiais procesais.

6. Siekiant nustatyti, ar įmonė yra valdančioji įmonė, taikoma teisė yra valstybės narės teisė, kuri reglamentuoja tos įmonės veiklą.

Jeigu tos įmonės veiklą reglamentuoja ne valstybės narės teisė, tuomet taikoma teisė yra valstybės narės, kurios teritorijoje yra įmonės atstovas, arba, jeigu tokio atstovo nėra, – grupei priklausančios įmonės, kurioje dirba daugiausia darbuotojų, centrinė administracija, teisė.

7. Jeigu, taikant 2 dalį iškyla įstatymų kolizija, dvi arba daugiau įmonių iš grupės atitinka vieną ar daugiau toje dalyje nustatytų kriterijų, įmonė, atitinkanti c punkte nustatytą kriterijų, laikoma valdančiąja įmone, nepažeidžiant galimybės įrodyti, kad kita įmonė gali daryti esminę įtaką.

II SKIRSNIS

EUROPOS DARBO TARYBOS ĮSTEIGIMAS ARBA DARBUOTOJŲ INFORMAVIMO IR KONSULTAVIMOSI SU JAIS TVARKOS NUSTATYMAS

4 straipsnis

Atsakomybė už Europos darbo tarybos įsteigimą arba darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymą

1. Centrinė administracija yra atsakinga už tai, kad būtų sudarytos sąlygos ir sukurtos priemonės, būtinos steigiant Europos darbo tarybą arba nustatant informavimo ir konsultavimosi tvarką Bendrijos mastu veikiančioje įmonėje ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupėje, kaip numatyta 1 straipsnio 2 dalyje.

2. Jeigu centrinė administracija nėra valstybėje narėje, 1 dalyje nurodytą atsakomybę prisiima centrinės administracijos atstovas valstybėje narėje, kuris, jei reikia, turi būti skiriamas.

Jei tokio atstovo nėra, 1 dalyje nurodytą atsakomybę prisiima padalinio arba grupei priklausančios įmonės, kurioje dirba didžiausias iš visų valstybių narių darbuotojų skaičius, administracija.

3. Šioje direktyvoje atstovas arba atstovai arba, jei tokių atstovų nėra, 2 dalies antroje pastraipoje nurodyta administracija laikomi centrine administracija.

4. Kiekvienos įmonės, priklausančios Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupei, administracija ir centrinė administracija arba preziumuojama Bendrijos mastu veikiančios įmonės ar įmonių grupės centrinė administracija, kaip apibrėžta 2 dalies antroje pastraipoje, atsako už 5 straipsnyje nurodytoms deryboms pradėti būtinos informacijos, visų pirma susijusios su įmonės ar grupės struktūra ir jos darbuotojais, gavimą ir perdavimą suinteresuotosioms šalims taikant šią direktyvą. Ši pareiga visų pirma susijusi su informacija dėl darbuotojų skaičiaus, nurodyto 2 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose.

5 straipsnis

Specialus derybų organas

1. Siekiant 1 straipsnio 1 dalyje nustatyto tikslo, centrinė administracija pradeda derybas dėl Europos darbo tarybos įsteigimo ar informavimo ir konsultavimosi tvarkos nustatymo savo iniciatyva arba raštu paprašius mažiausiai 100 darbuotojų arba jų atstovų ne mažiau kaip dviejose mažiausiai dviejų skirtingų valstybių narių įmonėse ar padaliniuose.

2. Šiuo tikslu įsteigiamas specialus derybų organas laikantis tokių gairių:

Valstybės narės nustato, kokiu būdu bus renkami ar skiriami specialaus derybų organo nariai, kurie turi būti išrinkti ar paskirti jų teritorijose.

Valstybės narės numato, kad darbuotojai įmonėse ir (arba) padaliniuose, kuriuose ne dėl darbuotojų kaltės nėra darbuotojų atstovų, turi teisę rinkti arba skirti specialaus derybų organo narius.

Antra pastraipa nepažeidžia nacionalinės teisės aktų ir (arba) praktikos, nustatančios ribas steigiant darbuotojų atstovavimo organus.

Specialaus derybų organo narius proporcingai kiekvienoje valstybėje narėje dirbančių darbuotojų skaičiui renka arba skiria Bendrijos mastu veikianti įmonė ar Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupė, kiekvienai valstybei narei skiriant vieną vietą pagal toje valstybėje narėje dirbančių darbuotojų skaičių, kuris sudaro 10 % arba mažiau kartu visose valstybėse narėse dirbančių darbuotojų skaičiaus;

c)	Centrinė administracija ir vietos administracija bei kompetentingos Europos darbuotojų ir darbdavių organizacijos informuojamos apie specialaus derybų organo sudėtį ir derybų pradžią.

3. Specialus derybų organas kartu su centrine administracija raštišku susitarimu nustato Europos darbo tarybos (-ų) kompetenciją, sudėtį, funkcijas ir kadenciją arba taisykles dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais tvarkos įgyvendinimo.

4. Siekdama sudaryti susitarimą pagal 6 straipsnį, centrinė administracija sušaukia posėdį su specialiu derybų organu. Ji atitinkamai informuoja vietos administraciją.

Prieš kiekvieną centrinės administracijos posėdį ir po jo specialus derybų organas turi teisę susitikti nedalyvaujant centrinės administracijos atstovams, naudodamasis būtinomis ryšių priemonėmis.

Derybų tikslu specialus derybų organas gali prašyti pasirinktų ekspertų, tarp kurių gali būti kompetentingų pripažintų Bendrijos lygio profesinių sąjungų organizacijų atstovai, pagalbos. Tokie ekspertai ir tokie profesinių sąjungų atstovai specialaus derybų organo prašymu derybų posėdžiuose gali dalyvauti kaip patarėjai.

5. Specialus derybų organas gali mažiausiai dviem trečdaliais balsų nutarti nepradėti derybų pagal 4 dalį arba nutraukti jau pradėtas derybas.

Tokiu sprendimu sustabdoma 6 straipsnyje nurodyto susitarimo sudarymo procedūra. Jeigu toks sprendimas priimamas, I priedo nuostatos netaikomos.

Naujas prašymas sušaukti specialų derybų organą gali būti pateiktas ne anksčiau kaip praėjus dvejiems metams po pirmiau minėto sprendimo priėmimo, jeigu suinteresuotosios šalys nenustato trumpesnio termino.

6. Kad specialus derybų organas galėtų tinkamai atlikti savo užduotį, visas išlaidas, susijusias su 3 ir 4 dalyse nurodytomis derybomis, padengia centrinė administracija.

Laikantis šio principo, valstybės narės gali nustatyti biudžeto naudojimo taisykles specialaus derybų organo veiklai. Visų pirma jos gali nustatyti finansavimą, skirtą tik vienam ekspertui.

6 straipsnis

Susitarimo turinys

1. Centrinė administracija ir specialus derybų organas turi derėtis bendradarbiaudami, kad būtų pasiektas susitarimas dėl išsamių taisyklių dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais įgyvendinimo, kaip numatyta 1 straipsnio 1 dalyje.

2. Nepažeidžiant šalių autonomijos, 1 dalyje nurodytas ir raštu sudarytas susitarimas tarp centrinės administracijos ir specialaus derybų organo nustato:

a)	Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupės įmones arba Bendrijos mastu veikiančios įmonės padalinius, kuriems taikomas susitarimas;

b)	Europos darbo tarybos sudėtį, narių skaičių, vietų paskirstymą, atsižvelgiant, kiek tai yra įmanoma, į tai, kad turėtų būti vienodai atstovaujami visų sričių, kategorijų ir lyčių darbuotojai, ir kadenciją;

c)	Europos darbo tarybos funkcijas ir informavimo bei konsultavimosi tvarką ir Europos darbo tarybos ir nacionalinių darbuotojų atstovavimo organų informavimo ir konsultavimosi su jais derinimo taisykles, laikantis 1 straipsnio 3 dalyje nustatytų principų;

d)	Europos darbo tarybos posėdžių vietą, dažnumą ir trukmę;

e)	prireikus, Europos darbo tarybos specialaus komiteto sudėtį, skyrimo tvarką, funkcijas ir procedūros taisykles;

f)	Europos darbo tarybai skiriamus finansinius ir materialinius išteklius;

susitarimo įsigaliojimo datą ir jo galiojimo terminą, susitarimo pakeitimo arba panaikinimo taisykles, ir atvejus, kada dėl susitarimo turi būti iš naujo deramasi ir naujų derybų dėl jo tvarką, įskaitant, jeigu reikia, atvejus, kai keičiama Bendrijos mastu veikiančios įmonės ar Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupės struktūra.

3. Centrinė administracija ir specialus derybų organas gali raštu nuspręsti vietoj Europos darbo tarybos nustatyti vieną ar daugiau informavimo bei konsultavimosi tvarką.

Susitarime turi būti numatyta, kokiu būdu darbuotojų atstovai turi teisę susitikti apsvarstyti jiems perduotą informaciją.

Ši informacija visų pirma susijusi su tarpvalstybiniais klausimais, kurie turi didelės įtakos darbuotojų interesams.

4. 2 ir 3 dalyse nurodytiems susitarimams, jeigu juose nenustatyta kitaip, netaikomi papildomi I priedo reikalavimai.

5. Siekdamas sudaryti 2 ir 3 dalyse nurodytus susitarimus, specialus derybų organas veikia savo narių balsų dauguma.

7 straipsnis

Papildomi reikalavimai

1. Siekiant 1 straipsnio 1 dalyje nustatyto tikslo, valstybės narės, kurioje yra centrinė administracija, teisės aktuose numatyti papildomi reikalavimai taikomi:

—	jeigu centrinė administracija ir specialus derybų organas taip nusprendžia,

—	jeigu centrinė administracija atsisako pradėti derybas per šešis mėnesius nuo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyto prašymo, arba

—	jeigu praėjus trejiems metams nuo šio prašymo dienos jie negali sudaryti susitarimo, kaip nustatyta 6 straipsnyje, ir specialus derybų organas nepriėmė 5 straipsnio 5 dalyje numatyto sprendimo.

2. 1 dalyje nurodyti papildomi reikalavimai, nustatyti valstybių narių teisės aktuose, turi atitikti I priedo nuostatas.

III SKIRSNIS

ĮVAIRIOS NUOSTATOS

8 straipsnis

Konfidenciali informacija

1. Valstybės narės nustato, kad specialių derybų organų arba Europos darbo tarybų nariams ir visiems jiems padedantiems ekspertams neleidžiama atskleisti jokios informacijos, kuri buvo jiems aiškiai suteikta konfidencialiai.

Tas pats taikoma darbuotojų atstovams pagal informavimo ir konsultavimosi tvarką.

Tas įpareigojimas ir toliau taikomas nepriklausomai nuo to, kur pirmoje ir antroje pastraipose nurodyti asmenys yra, net ir pasibaigus jų kadencijai.

2. Kiekviena valstybė narė gali numatyti, kad tam tikrais nacionalinės teisės aktuose numatytais atvejais ir sąlygomis bei tam tikrose ribose jos teritorijoje esanti centrinė administracija neprivalo perduoti informacijos, kuri dėl savo pobūdžio pagal objektyvius kriterijus galėtų labai pakenkti atitinkamų įmonių veiklai arba joms pačioms.

Valstybė narė tai gali padaryti pirma gavusi vykdomosios arba teisminės valdžios leidimą.

3. Kiekviena valstybė narė gali nustatyti tam tikras nuostatas, skirtas jos teritorijoje esančių įmonių centrinei administracijai, kuriomis tiesiogiai ir nuosekliai siekiama ideologiškai orientuoti dėl informacijos ir nuomonių reiškimo, su sąlyga, kad šios direktyvos priėmimo dieną tokios tam tikros nuostatos jau yra įtrauktos į nacionalinės teisės aktus.

9 straipsnis

Europos darbo tarybos veikla ir darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais tvarka

Centrinė administracija ir Europos darbo taryba bendradarbiauja atsižvelgdamos į savo abipuses teises ir pareigas.

Tokia pat nuostata taikoma centrinės administracijos ir darbuotojų atstovų bendradarbiavimui pagal darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais tvarką.

10 straipsnis

Darbuotojų atstovų vaidmuo ir apsauga

1. Europos darbo tarybos nariai, nepažeisdami kitų atitinkamų įstaigų ar organizacijų kompetencijos, turi numatę priemones, kurių reikia taikant iš šios direktyvos kylančias teises kolektyviai atstovauti Bendrijos mastu veikiančios įmonės ar Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupės darbuotojų interesus.

2. Nepažeidžiant 8 straipsnio, Europos darbo tarybos nariai informuoja Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupės padalinių arba įmonių darbuotojų atstovus arba, jei atstovų nėra, visus darbuotojus apie informavimo ir konsultavimosi tvarkos, įgyvendinamos pagal šios direktyvos nuostatas, esmę ir rezultatus.

3. Specialių derybų organų nariai, Europos darbo tarybų nariai ir darbuotojų atstovai, vykdantys savo funkcijas 6 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka, vykdydami savo funkcijas naudojasi panašia apsauga ir garantijomis, kurios darbuotojų atstovams numatytos valstybės, kurioje jie dirba, galiojančiuose nacionalinės teisės aktuose ir (arba) praktikoje.

Tai visų pirma taikoma dalyvavimui specialių derybų organų arba Europos darbo tarybų posėdžiuose bei visuose kituose posėdžiuose pagal 6 straipsnio 3 dalyje nurodytą susitarimą ir darbo užmokesčio mokėjimui nariams, dirbantiems Bendrijos mastu veikiančioje įmonėje arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupėje, už nebuvimo laikotarpį, kuriuo reikėjo vykdyti savo pareigas.

4. Specialaus derybų organo ir Europos darbo tarybos nariams suteikiama galimybė mokytis, kiek tai yra reikalinga vykdant jų atstovavimo pareigas tarptautinėje aplinkoje, nemažinant mokamo darbo užmokesčio.

11 straipsnis

Šios direktyvos laikymasis

1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad Bendrijos mastu veikiančios įmonės padalinių administracija ir įmonių, sudarančių Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupę, kurios yra jos teritorijoje, administracija bei jų darbuotojų atstovai arba – priklausomai nuo aplinkybių – darbuotojai laikosi šioje direktyvoje nustatytų įpareigojimų, nepriklausomai nuo to, ar centrinė administracija yra jos teritorijoje, ar ne.

2. Valstybės narės numato atitinkamas priemones, jeigu nesilaikoma šios direktyvos nuostatų; visų pirma jos užtikrina, kad būtų nustatytos atitinkamos administracinės arba teisminės procedūros, suteikiančios galimybę priversti vykdyti iš šios direktyvos kylančius įpareigojimus.

3. Jeigu valstybės narės taiko 8 straipsnį, jos numato administracinės arba teisminės apeliacijos procedūros, kurią gali inicijuoti darbuotojų atstovai, kai centrinė administracija reikalauja konfidencialumo arba nesuteikia informacijos pagal tą straipsnį, galimybę.

Tokios procedūros gali apimti procedūras, skirtas minėtos informacijos konfidencialumo apsaugai.

12 straipsnis

Ryšys su kitomis Bendrijos ir nacionalinėmis nuostatomis

1. Europos darbo tarybos informavimas ir konsultavimasis su ja derinamas su nacionalinių darbuotojų atstovavimo įstaigų informavimu ir konsultavimusi su jomis laikantis 1 straipsnio 3 dalyje nustatytų jų kompetencijos bei veikimo sričių ir principų.

2. Europos darbo tarybos ir nacionalinių darbuotojų atstovavimo įstaigų informavimo ir konsultavimosi su jomis derinimo taisyklės nustatomos 6 straipsnyje nurodytame susitarime. Tas susitarimas nepažeidžia nacionalinės teisės nuostatų ir (arba) praktikos dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais.

3. Valstybės narės užtikrina, kad, jeigu susitarime tokių taisyklių nėra, o numatoma priimti sprendimus, dėl kurių gali labai pasikeisti darbo organizavimas arba sutartiniai santykiai, informavimo ir konsultavimosi procesas vyktų Europos darbo taryboje ir nacionalinėse darbuotojų atstovavimo įstaigose.

4. Šia direktyva nepažeidžiama informavimo ir konsultavimosi tvarka, nurodyta Direktyvoje 2002/14/EB, ir speciali tvarka, nurodyta Direktyvos 98/59/EB 2 straipsnyje ir Direktyvos 2001/23/EB 7 straipsnyje.

5. Šios direktyvos įgyvendinimas nėra pakankamas pagrindas pabloginti atskirose valstybėse narėse jau esančią padėtį, taip pat bendrą tų sričių, kurioms ji taikoma, darbuotojų apsaugos lygį.

13 straipsnis

Pritaikymas

Jeigu labai keičiama Bendrijos mastu veikiančios įmonės ar Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupės struktūra, o galiojančiuose susitarimuose atitinkamų nuostatų nėra, arba dviejų ar daugiau taikytinų susitarimų nuostatos yra prieštaringos, centrinė administracija savo iniciatyva arba gavusi ne mažiau kaip 100 darbuotojų ar jų atstovų mažiausiai iš dviejų įmonių ar padalinių, esančių mažiausiai dviejose skirtingose valstybėse narėse, raštišką prašymą pradeda 5 straipsnyje nurodytas derybas.

Specialaus derybų organo nariais, be pagal 5 straipsnio 2 dalį išrinktų ar paskirtų narių, yra bent trys esamos Europos darbo tarybos nariai arba kiekvienos esamos Europos darbo tarybos nariai.

Per derybas esama (-os) Europos darbo taryba (-os) tęsia savo veiklą vadovaudamasi (-osi) Europos darbo tarybos (-ų) narių ir centrinės administracijos susitarimu pritaikytomis taisyklėmis.

14 straipsnis

Galiojantys susitarimai

1. Nepažeidžiant 13 straipsnio, iš šios direktyvos kylantys įpareigojimai netaikomi Bendrijos mastu veikiančioms įmonėms arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupėms, kuriose:

pagal Direktyvos 94/45/EB 13 straipsnio 1 dalį arba Direktyvos 97/74/EB 3 straipsnio 1 dalį buvo sudarytas (-i) visiems darbuotojams taikomas (-i) susitarimas arba susitarimai, kuriame (-iuose) numatytas darbuotojų tarpvalstybinis informavimas ir konsultavimasis su jais, arba jeigu tokie susitarimai pritaikyti atsižvelgiant į įmonių arba įmonių grupių struktūros pokyčius;

arba

b)	pagal Direktyvos 94/45/EB 6 straipsnį sudarytas susitarimas pasirašytas arba peržiūrėtas laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 5 d. iki 2011 m. birželio 5 d.

Nacionalinės teisės aktai, kurie buvo taikomi, kai susitarimas buvo pasirašytas arba peržiūrėtas, ir toliau taikomi įmonėms arba įmonių grupėms, nurodytoms pirmos pastraipos b punkte.

2. Pasibaigus 1 dalyje nurodytų susitarimų galiojimui, tų susitarimų šalys gali bendrai nuspręsti dėl jų atnaujinimo arba peržiūros. Priešingu atveju taikomos šios direktyvos nuostatos.

15 straipsnis

Ataskaita

Ne vėliau kaip 2016 m. birželio 5 d. Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl šios direktyvos įgyvendinimo ir, jei reikia, pateikia atitinkamus siūlymus.

16 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini 1 straipsnio 2, 3 bei 4 dalims, 2 straipsnio 1 dalies f bei g punktams, 3 straipsnio 4 daliai, 4 straipsnio 4 daliai, 5 straipsnio 2 dalies b bei c punktams, 5 straipsnio 4 daliai, 6 straipsnio 2 dalies b, c, e bei g punktams ir 10, 12, 13 bei 14 straipsniams, taip pat I priedo 1 punkto a, c bei d papunkčiams ir 2 bei 3 punktams įgyvendinti ne vėliau kaip 2011 m. birželio 5 d. arba užtikrina, kad administracija ir darbuotojai ne vėliau kaip iki tos datos susitarimu priimtų reikalingas nuostatas, o valstybės narės turi imtis visų būtinų veiksmų, leidžiančių joms visuomet garantuoti, kad bus pasiekti šioje direktyvoje nustatyti rezultatai.

Valstybės narės, tvirtindamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jos taip pat turi įtraukti teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į direktyvą, kurią panaikina ši direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Tokios nuorodos darymo tvarką ir to teiginio formuluotę nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

17 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 94/45/EB su pakeitimais, padarytais II priedo A dalyje išvardytomis direktyvomis, panaikinama nuo 2011 m. birželio 6 d. nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, nustatytais II priedo B dalyje.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir aiškinamos pagal III priede pateiktą atitikmenų lentelę.

18 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1 straipsnio 1, 5, 6 ir 7 dalys, 2 straipsnio 1 dalies a–e punktai ir h bei i punktai, 2 straipsnio 2 dalis, 3 straipsnio 1, 2, 3, 5, 6 bei 7 dalys, 4 straipsnio 1, 2 bei 3 dalys, 5 straipsnio 1, 3, 5 bei 6 dalys, 5 straipsnio 2 dalies a punktas, 6 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnio 2 dalies a, d ir f punktai, 6 straipsnio 3, 4 bei 5 dalys ir 7, 8, 9 bei 11 straipsniai, taip pat I priedo 1 punkto b, e bei f papunkčiai ir 4, 5 bei 6 punktai taikomi nuo 2011 m. birželio 6 d.

19 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre 2009 m. gegužės 6 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

H.-G. PÖTTERING

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. KOHOUT

(1) 2008 m. gruodžio 4 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2) 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2008 m. gruodžio 17 d. Tarybos sprendimas.

(3) OL L 254, 1994 9 30, p. 64.

(4) OL L 80, 2002 3 23, p. 29.

(5) OL L 225, 1998 8 12, p. 16.

(6) OL L 82, 2001 3 22, p. 16.

(7) 1997 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyva 97/74/EB, išplečianti Direktyvos 94/45/EB dėl Europos darbų tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo taikymą Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei (OL L 10, 1998 1 16, p. 22).

(8) OL C 321, 2003 12 31, p. 1.

(9) OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

I PRIEDAS

PAPILDOMI REIKALAVIMAI

(nurodyti 7 straipsnyje)

Siekiant 1 straipsnio 1 dalyje nustatyto tikslo ir 7 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais Europos darbo tarybos steigimą, sudėtį ir kompetenciją reglamentuoja tokios taisyklės:

Europos darbo tarybos kompetencija nustatoma pagal 1 straipsnio 3 dalį.

Europos darbo taryba informuojama visų pirma apie Bendrijos mastu veikiančios įmonės ar įmonių grupės struktūrą, ekonominę ir finansinę padėtį, galimą veiklos raidą, gamybą ir pardavimus. Europos darbo taryba informuojama ir su ja konsultuojamasi visų pirma dėl padėties, susijusios su darbo vietomis, galimos darbo vietų raidos, investicijų, esminių organizavimo pokyčių, naujų darbo metodų ar gamybos procesų diegimo, gamybos perkėlimo, įmonių, padalinių ar jų svarbių dalių jungimosi, sumažinimo ar uždarymo ir dėl kolektyvinių atleidimų.

Konsultuojamasi tokiu būdu, kad darbuotojų atstovams būtų sudaroma galimybė susitikti su centrine administracija ir gauti pagrįstą atsakymą dėl kiekvienos pateiktos nuomonės;

Europos darbo tarybą sudaro Bendrijos mastu veikiančios įmonės arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupės darbuotojai, kuriuos iš savo tarpo išrinko ar paskyrė darbuotojų atstovai, arba, jeigu tokių atstovų nėra, visas darbuotojų kolektyvas.

Europos darbo tarybos nariai renkami ar skiriami pagal nacionalinės teisės aktus ir (arba) praktiką;

Europos darbo tarybos narius renka arba skiria Bendrijos mastu veikianti įmonė ar Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupė proporcingai kiekvienoje valstybėje narėje dirbančių darbuotojų skaičiui, kiekvienai valstybei narei skiriant vieną vietą pagal toje valstybėje narėje dirbančių darbuotojų skaičių, kuris sudaro 10 % arba mažiau visose valstybėse narėse dirbančių darbuotojų skaičiaus;

d)	Europos darbo taryba, siekdama užtikrinti, kad ji gali koordinuotai vykdyti savo veiklą, iš savo narių išrenka specialų komitetą, kurio narių skaičius negali viršyti penkių, kuriam turi būti sudarytos sąlygos reguliariai vykdyti veiklą. Ji priima savo darbo tvarkos taisykles;

e)	Centrinė administracija ir bet kuri kita tinkamesnio lygio administracija informuojama apie Europos darbo tarybos sudėtį;

Praėjus ketveriems metams po Europos darbo tarybos įsteigimo ji nustato, ar pradėti derybas dėl 6 straipsnyje nurodyto susitarimo sudarymo, ar toliau taikyti pagal šį priedą patvirtintus papildomus reikalavimus.

6 ir 7 straipsniai taikomi mutatis mutandis, jeigu buvo priimtas sprendimas derėtis dėl susitarimo pagal 6 straipsnį, ir tokiu atveju „specialus derybų organas“ pakeičiamas „Europos darbo taryba“.

Europos darbo taryba turi teisę kartą per metus susitikti su centrine administracija, kad, remiantis centrinės administracijos parengta ataskaita, ji būtų informuojama apie Bendrijos mastu veikiančios įmonės arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupės veiklą bei jos perspektyvas ir su ja dėl to būtų konsultuojamasi. Atitinkamai informuojamos vietos administracijos.

Atsiradus išimtinėms aplinkybėms arba priimant sprendimus, darančius didelį poveikį darbuotojų interesams, ypač padalinių arba įmonių vietos pakeitimo, uždarymo ar kolektyvinių atleidimų atveju, specialus komitetas arba, jei tokio komiteto nėra, Europos darbo taryba turi teisę būti informuoti. Jis turi teisę savo prašymu susitikti su centrine administracija arba bet kuria kita Bendrijos mastu veikiančios įmonės ar įmonių grupės tinkamesnio lygio administracija, turinčia galią priimti sprendimus, kad būtų informuotas ir su juo būtų konsultuojamasi.

Tie Europos darbo tarybos nariai, kuriuos išrinko ar paskyrė padaliniai ir (arba) įmonės, tiesiogiai susiję su minėtomis aplinkybėmis ar sprendimais, taip pat turi teisę dalyvauti organizuojamame posėdyje su specialiu komitetu.

Šis informavimo ir konsultavimosi posėdis sušaukiamas kuo greičiau, remiantis Bendrijos mastu veikiančios įmonės ar įmonių grupės centrinės administracijos arba bet kurios kitos atitinkamo lygio administracijos parengta ataskaita, dėl kurios susitikimo pabaigoje arba per priimtiną laikotarpį gali būti pareikšta nuomonė.

Šis posėdis nedaro įtakos centrinės administracijos prerogatyvoms.

Informavimo ir konsultavimosi tvarka pirmiau nurodytomis aplinkybėmis vykdoma nepažeidžiant 1 straipsnio 2 dalies ir 8 straipsnio.

Valstybės narės gali nustatyti informavimo ir konsultavimosi posėdžių pirmininkavimo taisykles.

Prieš kiekvieną posėdį su centrine administracija Europos darbo taryba arba specialus komitetas, prireikus išplėstas pagal 3 punkto antrą pastraipą, turi teisę susitikti nedalyvaujant atitinkamai administracijai.

5.	Europos darbo tarybai arba specialiam komitetui gali padėti jų pasirinkti ekspertai, jeigu tai reikalinga jų užduotims atlikti.

Europos darbo tarybos veiklos išlaidas padengia centrinė administracija.

Atitinkama centrinė administracija skiria Europos darbo tarybos nariams tokius finansinius ir materialinius išteklius, kurie leistų jiems tinkamais būdais atlikti savo pareigas.

Visų pirma Europos darbo tarybos ir jos specialaus komiteto narių išlaidas, susijusias su posėdžių ir vertimo žodžiu organizavimu, ir apgyvendinimo bei kelionės išlaidas padengia centrinė administracija, jeigu nesusitariama kitaip.

Laikantis šių principų, valstybės narės Europos darbo tarybos veiklai gali nustatyti biudžeto naudojimo taisykles. Visų pirma jos gali nustatyti finansavimą, skirtą tik vienam ekspertui.

II PRIEDAS

A DALIS

Panaikinama direktyva ir jos vėlesni pakeitimai

(nurodyta 17 straipsnyje)

Tarybos direktyva 94/45/EB	(OL L 254, 1994 9 30, p. 64)
Tarybos direktyva 97/74/EB	(OL L 10, 1998 1 16, p. 22)
Tarybos direktyva 2006/109/EB	(OL L 363, 2006 12 20, p. 416)

B DALIS

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminai

(nurodyta 17 straipsnyje)

Direktyva	Perkėlimo terminas
94/45/EB	1996 9 22
97/74/EB	1999 12 15
2006/109/EB	2007 1 1

III PRIEDAS

Atitikmenų lentelė

Direktyva 94/45/EB	Ši direktyva
1 straipsnio 1 dalis	1 straipsnio 1 dalis
1 straipsnio 2 dalis	1 straipsnio 2 dalies pirmas sakinys
—	1 straipsnio 2 dalies antras sakinys
—	1 straipsnio 3 ir 4 dalys
1 straipsnio 3 dalis	1 straipsnio 5 dalis
1 straipsnio 4 dalis	1 straipsnio 6 dalis
1 straipsnio 5 dalis	1 straipsnio 7 dalis
2 straipsnio 1 dalies a–e punktai	2 straipsnio 1 dalies a–e punktai
—	2 straipsnio 1 dalies f punktas
2 straipsnio 1 dalies f punktas	2 straipsnio 1 dalies g punktas
2 straipsnio 1 dalies g ir h punktai	2 straipsnio 1 dalies h ir i punktai
2 straipsnio 2 dalis	2 straipsnio 2 dalis
3 straipsnis	3 straipsnis
4 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys	4 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys
11 straipsnio 2 dalis	4 straipsnio 4 dalis
5 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies a punktas	5 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies a punktas
5 straipsnio 2 dalies b ir c punktai	5 straipsnio 2 dalies b punktas
5 straipsnio 2 dalies d punktas	5 straipsnio 2 dalies c punktas
5 straipsnio 3 dalis	5 straipsnio 3 dalis
5 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa	5 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa
—	5 straipsnio 4 dalies antra pastraipa
5 straipsnio 4 dalies antra pastraipa	5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa
5 straipsnio 5 ir 6 dalys	5 straipsnio 5 ir 6 dalys
6 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies a punktas	6 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies a punktas
6 straipsnio 2 dalies b punktas	6 straipsnio 2 dalies b punktas
6 straipsnio 2 dalies c punktas	6 straipsnio 2 dalies c punktas
6 straipsnio 2 dalies d punktas	6 straipsnio 2 dalies d punktas
—	6 straipsnio 2 dalies e punktas
6 straipsnio 2 dalies e punktas	6 straipsnio 2 dalies f punktas
6 straipsnio 2 dalies f punktas	6 straipsnio 2 dalies g punktas
6 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys	6 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys
7 straipsnis	7 straipsnis
8 straipsnis	8 straipsnis
9 straipsnis	9 straipsnis
—	10 straipsnio 1 ir 2 dalys
10 straipsnis	10 straipsnio 3 dalis
—	10 straipsnio 4 dalis
11 straipsnio 1 dalis	11 straipsnio 1 dalis
11 straipsnio 2 dalis	4 straipsnio 4 dalis
11 straipsnio 3 dalis	11 straipsnio 2 dalis
11 straipsnio 4 dalis	11 straipsnio 3 dalis
12 straipsnio 1 ir 2 dalys	—
—	12 straipsnio 1–5 dalys
—	13 straipsnis
13 straipsnio 1 dalis	14 straipsnio 1 dalis
13 straipsnio 2 dalis	14 straipsnio 2 dalis
—	15 straipsnis
14 straipsnis	16 straipsnis
—	17 straipsnis
—	18 straipsnis
16 straipsnis	19 straipsnis
Priedas	I priedas
1 punkto įžanginė formuluotė	1 punkto įžanginė formuluotė
1 punkto a papunktis (iš dalies) ir 2 punkto antra pastraipa (iš dalies)	1 punkto a papunktis (iš dalies)
1 punkto b papunktis	1 punkto b papunktis
1 punkto c papunktis (iš dalies) ir 1 punkto d papunktis	1 punkto c papunktis
1 punkto c papunktis (iš dalies)	1 punkto d papunktis
1 punkto e papunktis	1 punkto e papunktis
1 punkto f papunktis	1 punkto f papunktis
2 punkto pirma pastraipa	2 punktas
3 punktas	3 punktas
4 punktas	4 punktas
5 punktas	—
6 punktas	5 punktas
7 punktas	6 punktas
—	II ir III priedai

II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

16.5.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 122/47

KOMISIJOS REKOMENDACIJA

2009 m. gegužės 12 d.

dėl privatumo ir duomenų apsaugos principų įgyvendinimo taikomosiose priemonėse, kurių naudojimas pagrįstas radijo dažniniu atpažinimu

(pranešta dokumentu Nr. C(2009) 3200)

(2009/387/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 211 straipsnį,

pasikonsultavusi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu,

kadangi:

(1)	Radijo dažninis atpažinimas (RDA) – naujas informacinės visuomenės laimėjimas, dėl kurio daiktai su mikroelektronine įranga, kuria galima automatiškai apdoroti duomenis, bus vis dažniau naudojami kasdieniame gyvenime.

(2)

RDA palaipsniui plinta, taigi įvairiose srityse, pvz., logistikos (1), sveikatos priežiūros, visuomeninio transporto, mažmeninės prekybos, visų pirma produktų saugos didinimo ir greitesnio produktų pašalinimo iš rinkos, taip pat pramogų, darbo, kelių mokesčių valdymo, bagažo valdymo ir kelionės dokumentų, ši technologija tampa žmonių gyvenimo dalimi.

(3)

RDA technologija gali tapti nauja ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo paskata ir taip veiksmingai padėti įgyvendinti Lisabonos strategiją, nes ši technologija teikia didelių ekonominių vilčių, susijusių su naujomis verslo galimybėmis, išlaidų mažinimu ir didesniu veiksmingumu, pirmiausia kovojant su klastojimu ir tvarkant elektronines šiukšles, pavojingas medžiagas, taip pat perdirbant produktus pasibaigus jų naudojimo laikui.

(4)	RDA technologija suteikia galimybę apdoroti duomenis, įskaitant asmens duomenis, per nedidelį nuotolį be fizinio sąlyčio arba regimos skaitytuvo arba rašytuvo ir žymens sąveikos taip, kad ši sąveika gali įvykti susijusiam asmeniui apie ją nežinant.

(5)

RDA taikomosiomis priemonėmis galima apdoroti duomenis, susijusius su tiesiogiai arba netiesiogiai atpažintu arba atpažįstamu fiziniu asmeniu. Šiomis priemonėmis galima apdoroti žymenyje saugomus asmens duomenis, pvz., asmens vardą, gimimo datą arba adresą, biometrinius duomenis arba duomenis, kuriais tam tikras RDA elemento numeris susiejamas su asmens duomenimis, saugomais kitoje sistemos vietoje. Be to, ši technologija gali būti taikoma asmenims, turintiems vieną ar daugiau daiktų su RDA elemento numeriu, stebėti.

(6)

Kadangi ši technologija gali būti taikoma visur ir gali būti beveik nepastebima, diegiant RDA ypatingą dėmesį būtina skirti privatumo ir duomenų apsaugos klausimams. Todėl prieš pradedant plačiai naudoti RDA taikomąsias priemones, į jas turėtų būti įdiegtos privatumo ir informacijos apsaugos funkcijos (laikantis principo, kad į saugumo ir privatumo aspektus turėtų būti atsižvelgiama jau projektavimo etape).

(7)	Įvairią ekonominę ir socialinę naudą RDA galės teikti tik tuomet, jei bus įdiegtos veiksmingos asmens duomenų bei privatumo apsaugos ir susijusių etikos principų, kurie yra svarbiausi svarstant RDA priimtinumo visuomenei klausimus, įgyvendinimo priemonės.

(8)	Valstybės narės ir suinteresuotosios šalys turėtų, visų pirma šiame pradiniame RDA diegimo etape, dėti daugiau pastangų, kad užtikrintų, jog RDA taikomosios priemonės būtų stebimos ir būtų paisoma asmenų teisių ir laisvių.

(9)	2007 m. kovo 15 d. Komisijos komunikate „Radijo dažnių atpažinimas (RDA) Europoje: politikos sistemos formavimo veiksmai“ (2) paskelbta, kad vienoje arba daugiau Komisijos rekomendacijų bus pateikta paaiškinimų ir patarimų dėl RDA taikomųjų priemonių duomenų apsaugos ir privatumo aspektų.

(10)

Su asmens duomenų apsauga ir laisvu tokių duomenų judėjimu, susijusios teisės ir pareigos, kaip nustatyta 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (3) ir 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB (4) dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių), be apribojimų taikomos naudojant RDA taikomąsias priemones, kuriomis apdorojami asmens duomenys.

(11)	Kuriant RDA taikomąsias priemones, turėtų būti taikomi principai, nustatyti 1999 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 1999/5/EB dėl radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo (5).

(12)

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonėje (6) patariama, kaip tvarkyti produktus su asmenims suteiktais žymenimis, ir raginama įvertinti poveikį privatumui bei saugumui, kad būtų nustatyti bei išplėtoti „geriausi turimi metodai“, kuriais būtų užtikrintas RDA sistemų privatumas ir saugumas.

(13)

RDA taikomųjų priemonių operatoriai turėtų imtis visų pagrįstų priemonių, kad užtikrintų, jog duomenys jokiomis priemonėmis, kurias gali naudoti RDA taikomosios priemonės operatorius arba kitas asmuo, nebūtų susiejami su atpažintu arba atpažįstamu fiziniu asmeniu, nebent šie duomenys būtų apdorojami laikantis taikytinų principų ir teisinių nuostatų dėl duomenų apsaugos.

(14)

2007 m. gegužės 2 d. Komisijos komunikate „Duomenų apsaugos stiprinimas naudojant privatumo didinimo technologijas (PDT)“ (7) nustatytos aiškios priemonės, kuriomis siekiama, kad, remiant PDT plėtrą ir skatinant duomenų valdytojus bei asmenis taikyti šias technologijas, būtų sumažintas tvarkytinų asmens duomenų kiekis ir, kai įmanoma, naudojami anoniminiai arba pseudoniminiai duomenys.

(15)

2006 m. gegužės 31 d. Komisijos komunikate Saugios informacinės visuomenės strategija – „Dialogas, partnerystė ir teisių suteikimas“ (8) pripažįstama, kad įvairovė, atvirumas, sąveika, naudojimo galimybės ir konkurencija yra pagrindiniai saugios informacinės visuomenės užtikrinimo veiksniai, pabrėžiamas valstybių narių ir viešojo valdymo institucijų vaidmuo didinant informuotumą ir populiarinant gerąją saugumo patirtį, ir privačiojo sektoriaus suinteresuotosios šalys kviečiamos imtis iniciatyvos kuriant prieinamas produktų, procesų ir paslaugų saugumo sertifikavimo sistemas, kurios atitiktų specifinius ES poreikius, visų pirma privatumo.

(16)	2007 m. kovo 22 d. Tarybos rezoliucijoje (9) dėl saugios informacinės visuomenės strategijos Europoje valstybės narės raginamos reikiamą dėmesį skirti būtinybei užkirsti kelią elektroninių ryšių tinklams kylantiems naujiems ir esamiems pavojams ir stengtis juos pašalinti.

(17)

Bendrijos lygiu parengta poveikio privatumui ir duomenų apsaugai vertinimo sistema bus užtikrinta, kad visose valstybėse narėse būtų nuosekliai laikomasi šios rekomendacijos nuostatų. Ši sistema turėtų būti rengiama remiantis esama praktika ir patirtimi, įgyta valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse, taip pat Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrai (ENISA) atliekant savo darbą (10).

(18)

Komisija užtikrins, kad, remiantis esama praktika ir valstybėse narėse bei trečiosiose šalyse įgyta patirtimi, Bendrijos lygiu būtų parengtos informacijos apsaugos valdymo RDA taikomosiose priemonėse gairės. Valstybės narės turėtų pačios prisidėti prie šio proceso ir paskatinti dalyvauti privačias įmones bei valdžios institucijas.

(19)	Prieš RDA taikomosios priemonės diegimą operatoriaus atliktas poveikio privatumui ir duomenų apsaugai vertinimas suteiks informacijos, reikalingos atitinkamoms apsaugos priemonėms užtikrinti. Šias priemones reikės stebėti ir peržiūrėti visą RDA taikomosios priemonės taikymo laikotarpį.

(20)	Mažmeninės prekybos sektoriuje vartotojams parduodamų produktų su žymenimis poveikio privatumui ir duomenų apsaugai vertinimas turėtų suteikti reikiamos informacijos, kuria remiantis būtų galima nustatyti, ar gali kilti grėsmė privatumui arba asmens duomenų apsaugai.

(21)

Valdyti informacijos apsaugos ir privatumo priemones, taikomas visame RDA naudojimu pagrįsto verslo procese, gali būti lengviau taikant tarptautinius standartus, pvz., parengtus Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO), elgesio kodeksus ir ES reguliavimo sistemą atitinkančią geriausią patirtį.

(22)

RDA taikomosioms priemonėms, turinčioms įtakos plačiajai visuomenei, pvz., elektroniniams visuomeninio transporto bilietams, būtina taikyti tinkamas apsaugos priemones. Informacijos apsaugos ir privatumo požiūriu ypač svarbios tos RDA taikomosios priemonės, kuriomis, pvz., apdorojami asmens biometriniai identifikavimo duomenys arba sveikatos duomenys, todėl į jas būtina kreipti daugiausia dėmesio.

(23)	Visuomenė turi žinoti teises ir pareigas, susijusias su RDA taikomųjų priemonių naudojimu. Todėl šią technologiją diegiančios šalys privalo teikti žmonėms informaciją apie šių taikomųjų priemonių naudojimą.

(24)

Išnaudoti ekonomines šios technologijos perspektyvas ir kartu sumažinti šios technologijos panaudojimo viešajam interesui žalingais tikslais riziką, vadinasi, ir užtikrinti platesnį šios technologijos pripažinimą, padės visuomenės ir mažųjų bei vidutinių įmonių (MVĮ) informuotumo apie RDA funkcijas ir galimybes didinimas.

(25)

Komisija tiesiogiai ir netiesiogiai padės įgyvendinti šią rekomendaciją sudarydama geresnes suinteresuotųjų šalių dialogo ir bendradarbiavimo sąlygas, pirmiausia pagal Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą, sukurtą Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1639/2006/EB (11), ir Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų programą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1982/2006/EB (12).

(26)	Labai svarbu Bendrijos lygiu užtikrinti nebrangių privatumo didinimo ir informacijos apsaugos technologijų mokslinius tyrimus bei plėtrą ir taip paskatinti platesnį šių technologijų taikymą priimtinomis sąlygomis.

(27)	Šioje rekomendacijoje paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Pirmiausia šia rekomendacija siekiama užtikrinti, kad būtų visokeriopai gerbiamas privatus ir šeimos gyvenimas ir būtų užtikrinta asmens duomenų apsauga,

REKOMENDUOJA:

Taikymo sritis

1.	Šioje rekomendacijoje valstybėms narėms pateikiamos teisėto, etiško, socialiai ir politiškai priimtino, gerbiant teisę į privatumą ir užtikrinant asmens duomenų apsaugą atliekamo RDA taikomųjų priemonių projektavimo ir eksploatavimo gairės.

2.	Šioje rekomendacijoje patariama, kokių su RDA taikomųjų priemonių diegimu susijusių priemonių reikėtų imtis siekiant užtikrinti, kad diegiant šias taikomąsias priemones, jei taikoma, būtų laikomasi nacionalinės teisės aktų, kuriais įgyvendinamos direktyvos 95/46/EB, 1999/5/EB ir 2002/58/EB.

Apibrėžtys

Šioje rekomendacijoje turėtų būti taikomos Direktyvoje 95/46/EB nustatytos apibrėžtys. Be to, turėtų būti taikomos šios apibrėžtys:

a) radijo dažninis atpažinimas (RDA)– elektromagnetinių bangų arba laukų sąveikos radijo dažnių spektro dalyje naudojimas informacijai į žymenį arba iš jo perduoti taikant įvairias moduliavimo ir kodavimo sistemas, skirtas vien radijo dažnių žymens tapatybei arba kitiems tame žymenyje saugomiems duomenims nuskaityti;

b) RDA žymuo arba žymuo– radijo signalą galintis skleisti RDA įtaisas arba RDA įtaisas, kuriuo vėl susiejamas, atgal išskaidomas arba atspindimas (atsižvelgiant į įtaiso rūšį) ir moduliuojamas iš skaitytuvo arba rašytuvo gautas nešlio signalas;

c) RDA skaitytuvas ar rašytuvas arba skaitytuvas– stacionarus arba mobilus duomenų nuskaitymo ir tapatybės nustatymo įtaisas, kuriuo, naudojant radijo dažnių elektromagnetinę spinduliuotę arba laukų sąveiką, paskatinamas ir gaunamas moduliuotų žymens arba žymenų grupės perduodamų duomenų atsakas;

d) RDA taikomoji priemonė arba taikomoji priemonė– galinės sistemos ir į tinklą sujungtos ryšių infrastruktūros palaikoma taikomoji priemonė, kuria, naudojant žymenis ir skaitytuvus, apdorojami duomenys;

e) RDA taikomosios priemonės operatorius arba operatorius– fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, įskaitant RDA taikomąją priemonę naudojančius asmens duomenų valdytojus, kuri pati arba kartu su kitomis įstaigomis nustato taikomosios priemonės naudojimo tikslus ir būdus;

f) informacijos apsauga– informacijos slaptumo, vientisumo ir galimybės ja naudotis užtikrinimas;

g) stebėsena– veikla, vykdoma siekiant nustatyti, sekti, kopijuoti arba įrašyti asmens buvimo vietą, judėjimą, veiklą arba būklę.

Poveikio privatumui ir duomenų apaugai vertinimas

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad pramonės atstovai, bendradarbiaudami su atitinkamomis suinteresuotosiomis pilietinės visuomenės šalimis, parengtų poveikio privatumui ir duomenų apsaugai vertinimo sistemą. Per dvylika mėnesių nuo šios rekomendacijos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ši sistema turėtų būti pateikta tvirtinti 29 straipsnyje nurodytai duomenų apsaugos darbo grupei.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad operatoriai, nepaisydami savo įsipareigojimų pagal Direktyvą 95/46/EB:

a)	įvertintų taikomosios priemonės naudojimo poveikį asmens duomenų apsaugai ir privatumui, įskaitant vertinimą, ar taikomoji priemonė galėtų būti naudojama asmeniui stebėti. Vertinimo išsamumo lygis turėtų atitikti privatumui kylančius pavojus, kurie gali būti susiję su taikomąja priemone;

b)	imtųsi reikiamų techninių ir organizacinių priemonių asmens duomenų apsaugai ir privatumui užtikrinti;

c)	paskirtų asmenį arba asmenų grupę, atsakingą už vertinimų peržiūrą ir nuolatinį techninių ir organizacinių priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti asmens duomenų apsaugą ir privatumą, tinkamumą;

d)	likus ne mažiau kaip šešioms savaitėms iki taikomosios priemonės diegimo, pateiktų vertinimo rezultatus kompetentingai institucijai;

e)	kai bus parengta 4 dalyje nustatyta poveikio privatumui ir duomenų apsaugai vertinimo sistema, pagal šią sistemą įgyvendintų pirmiau pateiktas nuostatas.

Informacijos apsauga

Valstybės narės turėtų padėti Komisijai nustatyti taikomąsias priemones, dėl kurių informacijos apsaugai galėtų kilti pavojų, turinčių įtakos plačiajai visuomenei. Kad įrodytų, jog pagal įvertintą riziką nustatyta reikiamo lygio informacijos ir privatumo apsauga, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad operatoriai, kartu su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis ir pilietinės visuomenės organizacijomis, parengtų tokioms priemonėms skirtas naujas arba pritaikytų esamas sistemas, pvz., sertifikavimo arba savarankiško operatorių vertinimo.

Informacija apie RDA taikymą ir RDA taikymo skaidrumas

Nepažeisdamos duomenų valdytojų įpareigojimų pagal direktyvas 95/46/EB ir 2002/58/EB, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad operatoriai parengtų ir paskelbtų glaustą, tikslų ir lengvai suprantamą kiekvienos savo taikomosios priemonės informacinį liudijimą. Į šį liudijimą turėtų būti įtraukti bent šie punktai:

a)	operatorių tapatybė ir adresas;

b)	taikomosios priemonės paskirtis;

c)	kokie duomenys bus apdorojami naudojant taikomąją priemonę, ypač jei bus apdorojami asmens duomenys, ir ar bus stebima žymenų buvimo vieta;

d)	poveikio privatumui ir duomenų apaugai vertinimo santrauka;

e)	galimas privatumui gresiantis pavojus, jei yra, susijęs su žymenų naudojimu taikomoje priemonėje, ir priemonės, kurių žmonės gali imtis šiam pavojui sumažinti.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad operatoriai imtųsi priemonių asmenims informuoti apie skaitytuvų buvimą naudodami bendrą Europos ženklą, kurį sukūrė Europos standartizacijos organizacijos, padedamos susijusių suinteresuotųjų šalių. Šiame ženkle turėtų būti nurodyta operatoriaus tapatybė ir ryšių punktas, kuriame žmonės galėtų gauti informacijos apie taikomajai priemonei skirtą informavimo politiką.

RDA taikomųjų priemonių naudojimas mažmeninėje prekyboje

9.	Naudodami bendrą Europos ženklą, kurį sukūrė Europos standartizacijos organizacijos, padedamos susijusių suinteresuotųjų šalių, operatoriai turėtų informuoti žmones apie žymenų, pritvirtintų prie produktų arba įtaisytų į juos, buvimą.

10.

Taikomosios priemonės operatorius, atlikdamas 4 ir 5 dalyse nurodytą poveikio privatumui ir duomenų apsaugai vertinimą, turėtų tiksliai nustatyti, ar žymenys, pritvirtinti prie mažmenininkų, kurie nėra tos taikomosios priemonės operatoriai, vartotojams parduodamų produktų arba įtaisyti į juos, negali kelti grėsmės privatumui arba asmens duomenų apsaugai.

11.

Mažmenininkai jų taikomojoje priemonėje naudojamus žymenis prekybos vietoje turėtų padaryti neveiksmingus arba juos pašalinti, nebent vartotojai, informuoti apie 7 dalyje nurodytą liudijimą, sutiktų, kad žymenys išliktų veiksmingi. Žymenų padarymas neveiksmingų turėtų būti suprantamas kaip procesas, kuriuo sustabdoma tokia žymens ir aplinkos sąveika, kuriai nebūtinas aktyvus vartotojo dalyvavimas. Mažmenininkai žymenį turi padaryti neveiksmingą arba pašalinti nedelsdami ir neimdami už tai mokesčio iš vartotojo. Vartotojai turi turėti galimybę patikrinti, ar žymuo iš tikrųjų padarytas neveiksmingas arba pašalintas.

12.

11 dalis neturėtų būti taikoma, jei, atlikus poveikio privatumui ir duomenų apsaugai vertinimą, padaryta išvada, kad žymenys, kurie yra naudojami mažmeninės prekybos taikomojoje priemonėje ir išlieka veiksmingi produktą pardavus, negali kelti grėsmės privatumui arba asmens duomenų apsaugai. Tačiau mažmenininkai vis tiek turėtų turėti nemokamas ir nesudėtingas priemones, kuriomis nedelsiant arba vėliau žymenis būtų galima padaryti neveiksmingus arba pašalinti.

13.	Dėl žymenų padarymo neveiksmingų arba jų pašalinimo neturėtų būti sumažintos arba panaikintos teisinės mažmenininko arba gamintojo pareigos vartotojui.

14.	11 ir 12 dalys turėtų būti taikomos tik tiems mažmenininkams, kurie yra operatoriai.

Informuotumo didinimo veiksmai

15.

Valstybės narės, bendradarbiaudamos su pramonės atstovais, Komisija ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis, turėtų imtis reikiamų priemonių valdžios institucijoms ir įmonėms, visų pirma MVĮ, informuoti ir gerinti jų suvokimą apie galimą RDA technologijos taikymo naudą ir riziką. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti informacijos apsaugos ir privatumo aspektams.

16.

Siekdamos informuoti plačiąją visuomenę ir didinti jos informuotumą, valstybės narės, bendradarbiaudamos su pramonės atstovais, pilietinės visuomenės asociacijomis, Komisija ir kitomis susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis, turėtų nustatyti ir pateikti RDA taikomųjų priemonių įgyvendinimo gerosios patirties pavyzdžius. Be to, jos turėtų imtis reikiamų priemonių, pvz., didelių bandomųjų projektų, visuomenės informuotumui apie RDA technologiją, jos naudą, riziką ir taikymo reikšmę didinti, kad šią technologiją būtų galima taikyti plačiau.

Moksliniai tyrimai ir plėtra

17.

Valstybės narės, bendradarbiaudamos su pramonės atstovais, susijusiomis pilietinės visuomenės suinteresuotosiomis šalimis ir Komisija, turėtų skatinti taikyti ir palaikyti principą, kad į saugumo ir privatumo aspektus būtų atsižvelgiama projektuojant RDA taikomąsias priemones, t. y. pradiniame jų kūrimo etape.

Tolesni veiksmai

18.	Valstybės narės turėtų imtis visų reikiamų priemonių, kad su šia rekomendacija susipažintų visos Bendrijos suinteresuotosios šalys, dalyvaujančios projektuojant ir naudojant RDA taikomąsias priemones.

19.	Valstybės narės ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo šios rekomendacijos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje turėtų informuoti Komisiją apie veiksmus, kurių buvo imtasi šiai rekomendacijai įgyvendinti.

20.	Per trejus metus nuo šios rekomendacijos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje Komisija pateiks šios rekomendacijos įgyvendinimo, jos veiksmingumo ir poveikio operatoriams ir vartotojams, pirmiausia kiek tai susiję su 9–14 dalyse rekomenduotomis priemonėmis, ataskaitą.

Adresatai

21.	Ši rekomendacija skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2009 m. gegužės 12 d.

Komisijos vardu

Viviane REDING

Komisijos narė

(1) COM(2007) 607 galutinis.

(2) COM(2007) 96 galutinis.

(3) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

(4) OL L 201, 2002 7 31, p. 37.

(5) OL L 91, 1999 4 7, p. 10.

(6) OL C 101, 2008 4 23, p. 1.

(7) COM(2007) 228 galutinis.

(8) COM(2006) 251 galutinis.

(9) OL C 68, 2007 3 24, p. 1.

(10) Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 460/2004 2 straipsnio 1 dalis (OL L 77, 2004 3 13, p. 1).

(11) OL L 310, 2006 11 9, p. 15.

(12) OL L 412, 2006 12 30, p. 1.

		ISSN 1725-5120 doi:10.3000/17255120.L_2009.122.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 122

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	52 tomas 2009m. gegužės 16d.

Turinys		I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma	Puslapis
		REGLAMENTAI
		2009 m. gegužės 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 404/2009, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	1
		2009 m. gegužės 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 405/2009, kuriuo nustatatomi grūdų sektoriaus importo muitai, taikomi nuo 2009 m. gegužės 16 d.	3
		DIREKTYVOS
	*	2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/23/EB dėl neautomatinių svarstyklių (kodifikuota redakcija) ( 1 )	6
	*	2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/38/EB dėl Europos darbo tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo (nauja redakcija) ( 1 )	28

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	JO	73,9
	MA	48,9
	MK	80,5
	TN	115,0
	TR	101,0
	ZZ	83,9
0707 00 05	JO	155,5
	MA	32,7
	TR	148,4
	ZZ	112,2
0709 90 70	JO	216,7
	TR	120,2
	ZZ	168,5
0805 10 20	EG	42,4
	IL	55,0
	MA	48,3
	TN	49,2
	TR	99,9
	US	49,3
	ZZ	57,4
0805 50 10	AR	50,9
	TR	47,7
	ZA	59,1
	ZZ	52,6
0808 10 80	AR	81,8
	BR	75,3
	CL	76,2
	CN	97,7
	MK	42,0
	NZ	104,1
	US	128,1
	UY	71,7
	ZA	85,7
	ZZ	84,7

KN kodas	Prekių pavadinimas	Importo muitas (1) (EUR/t)
1001 10 00	Kietieji KVIEČIAI, aukščiausios kokybės	0,00
	vidutinės kokybės	0,00
	žemos kokybės	0,00
1001 90 91	Paprastieji KVIEČIAI, skirti sėjai	0,00
ex 1001 90 99	Paprastieji KVIEČIAI, aukščiausios kokybės, išskyrus skirtus sėjai	0,00
1002 00 00	RUGIAI	40,83
1005 10 90	KUKURŪZAI, skirti sėjai, išskyrus hibridus	12,13
1005 90 00	KUKURŪZAI, išskyrus sėklą (2)	12,13
1007 00 90	Grūdinis SORGAS, išskyrus hibridus, skirtus sėjai	40,83

	II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma
	SPRENDIMAI
	Komisija
	2009/386/EB
*	2009 m. gegužės 15 d. Komisijos sprendimas dėl Nuomonės apie apskaitos standartus vertinimo grupės, sudarytos Sprendimu 2006/505/EB, įsteigiančiu Nuomonės apie apskaitos standartus vertinimo grupę, kuri konsultuotų Komisiją Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFAPG) nuomonių objektyvumo ir neutralumo klausimais, trijų narių skyrimo	45
	REKOMENDACIJOS
	Komisija
	2009/387/EB
*	2009 m. gegužės 12 d. Komisijos rekomendacija dėl privatumo ir duomenų apsaugos principų įgyvendinimo taikomosiose priemonėse, kurių naudojimas pagrįstas radijo dažniniu atpažinimu (pranešta dokumentu Nr. C(2009) 3200)	47


	(1) Tekstas svarbus EEE