Europos Sąjungos L 167/2009

I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

29.6.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 167/1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 543/2009

2009 m. birželio 18 d.

dėl augalininkystės statistikos, panaikinantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 837/90 ir (EEB) Nr. 959/93

(tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 285 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (1),

kadangi:

(1)

1990 m. kovo 26 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 837/90 dėl statistinės informacijos, kurią valstybės narės turi teikti apie javų produkciją (2), ir 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 959/93 dėl statistinės informacijos, kurią valstybės narės turi teikti apie augalininkystės produktus, išskyrus javus (3), buvo keletą kartų iš dalies pakeisti. Kadangi šiuos teisės aktus dabar vėl būtina iš dalies keisti ir paprastinti, aiškumo dėlei juos reikėtų pakeisti vienu teisės aktu, vadovaujantis nauju požiūriu dėl Bendrijos teisės aktų supaprastinimo ir geresnio reglamentavimo (4).

(2)	Augalininkystės statistiniai duomenys labai svarbūs Bendrijos rinkų valdymui. Be to, manoma, jog labai svarbu, kad Bendrijos teisės aktais būtų reglamentuojama ne tik javų ir kitų ariamojoje žemėje auginamų augalų, bet ir daržovių bei daugiamečių augalų statistika.

(3)	Siekiant užtikrinti, kad bendroji žemės ūkio politika būtų tinkamai administruojama, Komisijai reikia reguliariai teikti duomenis apie augalų plotus, derlingumą bei augalininkystės produkciją.

(4)	2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1166/2008 dėl ūkių struktūros tyrimų ir žemės ūkio gamybos metodų tyrimo (5) numatyta Bendrijos tyrimų programa dėl žemės ūkio valdų struktūros tyrimų statistinių duomenų teikimo iki 2016 m.

(5)

Pagal 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (6) visi valstybių narių Komisijai perduodami pagal teritorinius vienetus suskirstyti statistiniai duomenys turėtų būti rengiami remiantis NUTS klasifikatoriumi. Todėl, norint nustatyti palyginamus regioninius statistinius duomenis, teritoriniai vienetai turėtų būti apibrėžiami vadovaujantis NUTS klasifikatoriumi.

(6)

Siekiant apriboti valstybėms narėms tenkančią naštą, regioninių duomenų reikalavimai neturėtų būti didesni nei ankstesniuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai, nebent per tą laiką atsirado naujų regioninių lygmenų. Todėl tikslinga leisti Vokietijai ir Jungtinei Karalystei pateikti regioninius statistinius duomenis tik apie NUTS 1 lygio teritorinius vienetus.

(7)	Siekiant palengvinti šio reglamento įgyvendinimą, būtina, kad valstybės narės ir Komisija glaudžiai bendradarbiautų, visų pirma pasitelkusios Žemės ūkio statistikos nuolatinį komitetą, įsteigtą 1972 m. liepos 31 d. Tarybos sprendimu 72/279/EEB (7).

(8)

Kad būtų užtikrintas sklandus perėjimas nuo tvarkos, taikytos pagal Reglamentus (EEB) Nr. 837/90 ir (EEB) Nr. 959/93, šiame reglamente turėtų būti numatyta galimybė suteikti ne ilgesnį nei dvejų metų pereinamąjį laikotarpį valstybėms narėms, kurioms savo nacionalines statistikos sistemas reikėtų gerokai pakeisti taikant šį reglamentą ir dėl to galėtų kilti didelių praktinio pobūdžio sunkumų.

(9)

Šiame reglamente numatytos statistinių duomenų rengimo priemonės yra būtinos tam, kad Bendrija galėtų vykdyti veiklą. Kadangi šio reglamento tikslo, t. y. sukurti bendrą Bendrijos statistinių duomenų apie dirbamus žemės plotus, derlingumą ir javų bei kitų nei javai augalininkystės produktų valstybėse narėse gamybą sistemingo rengimo teisinę sistemą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(10)

2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos (8) yra šio reglamento nuostatų, visų pirma susijusių su atitikties nešališkumo, patikimumo, tinkamumo, ekonomiškumo, statistinių duomenų konfidencialumo ir skaidrumo standartams užtikrinimu, taip pat konfidencialių statistinių duomenų perdavimo ir apsaugos pagal šį reglamentą siekiant užtikrinti, kad rengiant ir platinant Bendrijos statistinius duomenis būtų užkirstas kelias neteisėtam duomenų atskleidimui ar jų panaudojimui ne statistikos tikslams, orientacinis pagrindas.

(11)	Šio reglamento įgyvendinimui būtinos priemonės turėtų būti priimtos remiantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (9).

(12)

Visų pirma, Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus iš dalies pakeisti duomenų perdavimo lenteles. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(13)

2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo (10) numatyta prievolė perduoti Komisijai susijusią statistinę informaciją, kuri nustatoma pagal Bendrijos statistikos programą. Pripažįstant būtinybę sistemingai rengti Bendrijos statistinius duomenis apie ekologinę gamybą ir ekologinį ūkininkavimą, tikimasi, kad Komisija imsis atitinkamų veiksmų, be kita ko, pateiks pasiūlymą dėl teisės akto šiam klausimui tinkamai išspręsti.

(14)	Šis reglamentas neturi įtakos valstybių narių savanoriškai pateiktiems išankstiniams statistiniams duomenims apie augalininkystės produktus (angl. EECP).

(15)	Buvo konsultuotasi su Žemės ūkio statistikos nuolatiniu komitetu,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatoma bendra Bendrijos žemės ūkio naudmenų ir augalininkystės produkcijos statistikos sistemingo rengimo sistema.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys ir išaiškinimai

1. Šiame reglamente vartojamos šios sąvokų apibrėžtys:

a)	„derliaus metai“ – kalendoriniai metai, kuriais pradedamas derliaus nuėmimas;

b)	„naudojama žemės ūkio paskirties žemė“ – visas plotas, kurį užima ariamoji žemė, daugiametės pievos, daugiamečiai augalai ir asmeninio naudojimo daržai, neatsižvelgiant į žemės ūkio valdų nuosavybės formą ir į tai, ar jos naudojamos kaip bendra žemė;

c)	„dirbamas plotas“ – plotas, atitinkantis visą apsėtą plotą, tačiau nuėmus derlių jam nepriklauso suniokotas plotas (pvz., dėl stichinių nelaimių);

d)	„augalais apsodintas plotas“ – visas apsėtas plotas, skirtas auginti konkretų augalą tais metais;

e)	„derliaus plotas“ – augalais apsodinto ploto dalis, kurioje buvo nuimtas derlius. Todėl jis gali būti tokio paties dydžio kaip augalais apsodintas plotas arba už jį mažesnis;

f)	„auginimo plotas“ – plotas, kuriame auginant daugiamečius augalus derlius gali būti nuimtas ataskaitiniais derliaus metais. Jam nepriklauso plotai, iš kurių negaunama produkcijos, kaip antai naujų sodinių, kurie dar neveda derliaus, plotai;

g)	„gauta produkcija“ – produkcija, į kurią įskaičiuojami ūkyje prarasti ir iššvaistyti produkcijos kiekiai, tiesiogiai ūkyje sunaudojami kiekiai ir parduoti kiekiai, nurodyti pagrindinio produkto svorio vienetais;

h)	„derlingumas“ – iš dirbamo ploto gautas produkcijos kiekis;

„augalai po stiklu arba aukšta (prieinama) danga“ – augalai, kurie visą augimo laikotarpį arba didžiąją jo dalį yra auginami šiltnamiuose arba po stacionaria ar nuimama aukšta danga (stiklu arba standžia ar lanksčia plastikine plėvele). Čia neįtraukiami ant žemės ištiesti plėvelės lakštai, taip pat plastiko gaubtai arba tuneliai, į kuriuos negali įeiti žmogus, arba nuimami įstiklinti rėmai. Laikinai auginamų po stiklu ar atvirame lauke augalų plotai registruojami kaip auginami vien tik po stiklu, nebent laikotarpis po stiklu yra ypač trumpas;

j)	konkretaus sklypo „pagrindinis plotas“ – plotas, kuriame konkrečiais žemės ūkio metais augalas buvo auginamas tik vieną kartą ir kuris vienareikšmiškai apibrėžiamas pagal tą auginimą.

2. „Kelių derlių auginimas“ reiškia ariamosios žemės sklypą, kuris atitinkamais žemės ūkio metais naudojamas daugiau negu vieną kartą, kiekvieną kartą jame auginant tik vieną augalą. Tas plotas laikomas dirbamu plotu kiekvieno augalo atžvilgiu. Šiomis aplinkybėmis nevartojamos pagrindinio ir antrinio ploto sąvokos.

„Kombinuotasis auginimas“ reiškia augalų, kurie tuo pačiu metu auginami žemės ūkio paskirties žemėje, derinį. Šiuo atveju dirbamas plotas paskirstomas pagal augalus proporcingai žemės, kurioje jie auginamos, plotui. Šiomis aplinkybėmis nevartojamos pagrindinio ir antrinio ploto sąvokos.

„Dvejopos paskirties augalai“ reiškia augalus, kurie turi daugiau kaip vieną paskirtį ir kurie pagal susitarimą laikomi augalais dėl jų pagrindinės paskirties bei antriniais augalais dėl jų papildomų paskirčių.

3 straipsnis

Aprėptis

1. Kiekviena valstybė narė rengia statistinius duomenis apie priede išvardytus augalus, auginamus naudojamoje žemės ūkio paskirties žemėje jos teritorijoje.

2. Statistiniai duomenys turi reprezentuoti ne mažiau kaip 95 % toliau nurodytų plotų:

a)	visą ariamosios žemės, kurioje auginami augalai, dirbamą plotą (1 lentelė);

b)	visą plotą, kuriame nuimtas daržovių, melionų ir braškių derlius (2 lentelė);

c)	visą daugiamečių augalų auginimo plotą (3 lentelė);

d)	naudojamą žemės ūkio paskirties žemę (4 lentelė).

3. Kintamieji rodikliai, kurie valstybėje narėje mažai paplitę arba jų paplitimas lygus nuliui, gali būti neįtraukti į statistiką, jei atitinkama valstybė narė iki kalendorinių metų, einančių prieš kiekvieną ataskaitinį laikotarpį, pabaigos informuoja Komisiją apie visus tokius augalus ir nurodo taikytiną ribą, iki kurios laikoma, kad tokių augalų paplitimas yra nedidelis.

4 straipsnis

Dažnumas ir ataskaitinis laikotarpis

Valstybės narės kasmet teikia Komisijai priede nurodytus duomenis. Ataskaitinis laikotarpis – derliaus metai. Pirmieji ataskaitiniai metai – 2010 m.

5 straipsnis

Tikslumo reikalavimai

1. Vykdančios atrankinius tyrimus, kurių paskirtis – gauti statistinių duomenų, valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad užtikrintų, kad 1 lentelėje pateikiami duomenys atitiktų šiuos tikslumo reikalavimus: iki n + 1 metų rugsėjo 30 d. pateiktinų duomenų apie kiekvieną iš dirbamoje žemėje auginamų toliau nurodytų pagrindinių augalų grupių variacijos koeficientas nacionaliniu lygiu negali būti didesnis nei 3 %: javai, auginami grūdams (įskaitant sėklas), džiovinti ankštiniai augalai ir baltymingi augalai grūdams (įskaitant sėklas ir javų bei ankštinių augalų mišinius), šakniavaisiai, pramoniniai augalai ir augalai žaliajam pašarui.

2. Valstybė narė, kuri nusprendžia naudoti statistinę informaciją, gautą iš kitų šaltinių nei statistiniai tyrimai, užtikrina, kad ta informacija, gauta iš tokių šaltinių, būtų ne prastesnės kokybės, palyginti su statistinių tyrimų metu gauta informacija.

3. Valstybė narė, kuri nusprendžia naudoti administracinį šaltinį, iš anksto informuoja Komisiją ir pateikia detalią informacija apie metodus, kurie bus taikomi ir duomenų iš tų administracinių šaltinių kokybę.

6 straipsnis

Perdavimas Komisijai

1. Valstybės narės perduoda Komisijai (Eurostatui) priede nurodytus duomenis laikydamosi kiekvienoje lentelėje nurodytų terminų.

2. Priede pateiktas perdavimo lenteles Komisija gali pritaikyti. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant, tvirtinamos pagal 9 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

7 straipsnis

Regioniniai statistiniai duomenys

1. Duomenys dėl priede „R“ raide pažymėtų augalų teikiami apie NUTS 1 ir NUTS 2 lygio teritorinius vienetus, apibrėžtus Reglamente (EB) Nr. 1059/2003. Išimties tvarka Vokietija ir Jungtinė Karalystė gali teikti duomenis apie NUTS 1 lygio teritorinius vienetus.

2. Kintamieji rodikliai, kurie valstybėje narėje mažai paplitę arba jų paplitimas lygus nuliui, gali būti neįtraukti į regioninę statistiką, jei ši valstybė narė iki kalendorinių metų, einančių prieš kiekvieną ataskaitinį laikotarpį, pabaigos informuoja Komisiją apie visus tokius augalus ir nurodo taikytiną ribą, iki kurios laikoma, kad tokių augalų paplitimas yra nedidelis.

8 straipsnis

Kokybės vertinimas ir ataskaitos

1. Taikant šį reglamentą perduodamų duomenų kokybė vertinama atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

a)	„reikalingumas“ reiškia statistikos atitikties esamiems ir galimiems vartotojų poreikiams laipsnį;

b)	„tikslumas“ reiškia įverčių artumą nežinomoms tikrosioms reikšmėms;

c)	„savalaikiškumas“ reiškia trukmę tarp galimybės pasinaudoti statistine informacija momento ir įvykio ar reiškinio, kurį ta informacija apibūdina;

d)	„punktualumas“ reiškia trukmę nuo statistinės informacijos paskelbimo datos iki datos, kada ji turėjo būti pateikta;

e)	„prieinamumas“ ir „aiškumas“ reiškia sąlygas ir būdus, leidžiančius vartotojui gauti, naudoti ir aiškinti statistinę informaciją;

f)	„palyginamumas“ reiškia galimybę palyginti statistinę informaciją laiko ir geografiniu aspektu bei pagal sektorius, įvertinant taikomų sąvokų, metodų ir procedūrų skirtumus bei jų poveikį;

g)	„suderinamumas“ reiškia galimybę duomenis jungti arba sieti įvairiais būdais ir įvairioms reikmėms.

2. Kas trejus metus, o pirmą kartą iki 2011 m. spalio 1 d. valstybės narės Komisijai (Eurostatui) teikia perduodamos statistinės informacijos kokybės ataskaitas.

3. Remiantis 1 dalyje nurodytais kokybės kriterijais, kokybės ataskaitoje apibūdinama:

a)	šiame reglamente nurodytų tyrimų rengimo struktūra ir taikyti metodai;

b)	šiame reglamente nurodytų imties tyrimų tikslumo lygis, kurį pavyko pasiekti; ir

c)	kitų nei tyrimai naudojamų šaltinių kokybė.

4. Valstybės narės informuoja Komisiją apie visus metodikos arba kitus pakeitimus, galinčius turėti nemažos įtakos statistinių duomenų kokybei. Tai jos padaro ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio pakeitimo įsigaliojimo.

5. Atsižvelgiama į principą, kad papildomos sąnaudos ir našta turi neviršyti pagrįstų ribų.

9 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda pagal Sprendimo 72/279/EEB 1 straipsnį įsteigtas Žemės ūkio statistikos nuolatinis komitetas.

2. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis – trys mėnesiai.

3. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

10 straipsnis

Leidžianti nukrypti nuostata

1. Valstybėms narėms, kurioms dėl šio reglamento taikymo reikėtų iš esmės pakeisti savo nacionalinę statistikos sistemą ir kurioms dėl to galėtų kilti didelių praktinio pobūdžio sunkumų, Komisija pagal 9 straipsnio 2 dalyje nurodytą valdymo procedūrą gali leisti nuo jo taikymo leidžiančią nukrypti nuostatą iki 2010 m. gruodžio 31 d. arba 2011 m. gruodžio 31 d.

2. Tuo tikslu valstybės narės ne vėliau kaip 2009 m. liepos 31 d. pateikia Komisijai tinkamai pagrįstą prašymą.

11 straipsnis

Panaikinimas

1. Nepažeidžiant 2 dalies, Reglamentai (EEB) Nr. 837/90 ir (EEB) Nr. 959/93 panaikinami nuo 2010 m. sausio 1 d.

Nuorodos į panaikintus reglamentus laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

2. Nukrypstant nuo 12 straipsnio antros pastraipos, valstybė narė, kuriai leista taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą pagal 10 straipsnį, per visą leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo laikotarpį toliau taiko Reglamentų (EEB) Nr. 837/90 ir (EEB) Nr. 959/93 nuostatas.

12 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2010 m. sausio 1 d. Tačiau 10 straipsnis taikomas nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. birželio 18 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

H.-G. PÖTTERING

Tarybos vardu

Pirmininkas

Š. FÜLE

(1) 2009 m. vasario 19 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2009 m. birželio 8 d. Tarybos sprendimas.

(2) OL L 88, 1990 4 3, p. 1.

(3) OL L 98, 1993 4 24, p. 1.

(4) Tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL C 321, 2003 12 31, p. 1).

(5) OL L 321, 2008 12 1, p. 14.

(6) OL L 154, 2003 6 21, p. 1.

(7) OL L 179, 1972 8 7, p. 1.

(8) OL L 87, 2009 3 31, p. 164.

(9) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(10) OL L 189, 2007 7 20, p. 1.

PRIEDAS

1 lentelė

Ariamoje žemėje auginami augalai

(n.k.n. = niekur kitur neklasifikuojami)

A DALIS

Dirbamas plotas

(1 000 hektarų)

Gauta produkcija

(1 000 tonų)

Derlingumas

(100 kg/ha)

Duomenų perdavimo terminai

Sausio 31 d.

Birželio 30 d.

Rugpjūčio 31 d.

Rugsėjo 30 d.

Sausio 31 d.

Rugsėjo 30 d.

Spalio 31 d.

Sausio 31 d.

Rugsėjo 30 d.

Rugpjūčio 31 d.

n metų

n + 1 metų

n metų

n + 1 metų

n metų

Ribą viršijančios VN

Visos VN

Ribą viršijančios VN

Javai grūdams (įskaitant sėklas) (1)

—

Javai (išskyrus ryžius) (1)

—

Paprastieji kviečiai ir speltos (1)

—

iš kurių: žieminiai kviečiai (1)

Kietieji kviečiai (1)

Rugiai ir kviečių ir rugių mišinys (meslinas) (1)

Miežiai (1)

—

iš kurių: žieminiai miežiai (1)

Avižos (1)

—

Grūdų mišiniai, išskyrus kviečių ir rugių mišinį (mesliną) (1)

—

Kukurūzų grūdai ir kukurūzų burbuolių mišinys (1)

—

Sorgai (1)

—

Kvietrugiai (1)

Soros, grikiai, kanarinio strypainio sėklos (1)

—

Ryžiai (1)

—

iš jų:

Indica

—

Japonica

—

B DALIS

	Dirbamas plotas (1 000 hektarų)						Gauta produkcija (1 000 tonų)				Derlingumas (100 kg/ha)
Duomenų perdavimo terminai	Sausio 31 d.	Birželio 30 d.	Rugpjūčio 31 d.	Rugsėjo 30 d.	Kovo 31 d.	Rugsėjo 30 d.	Rugsėjo 30 d.	Spalio 31 d.	Kovo 31 d.	Rugsėjo 30 d.	Rugpjūčio 31 d.
Duomenų perdavimo terminai	n metų	n metų	n metų	n metų	n + 1 metų	n + 1 metų	n metų	n metų	n + 1 metų	n + 1 metų	n metų
	1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11
	Ribą viršijančios VN	Ribą viršijančios VN	Ribą viršijančios VN	Visos VN	Visos VN	Visos VN	Visos VN	Visos VN	Visos VN	Visos VN	Ribą viršijančios VN
Džiovinti ankštiniai augalai ir baltymingi augalai grūdams (įskaitant sėklas ir javų bei ankštinių augalų mišinius) (1)	—	—	—	—	X	R	—	—	X	X	—
Sėjamieji žirniai (1)	—	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X
Stambiasėklės ir pašarinės pupos (1)	—	X	X	X	X	X	—	X	X	X	—
Saldieji lubinai (1)	—	—	—	—	X	X	—	—	X	X	—
Kiti n. k. n. džiovinti ankštiniai augalai	—	—	—	—	X	X	—	—	—	—	—
Šakniavaisiai	—	—	—	—	X	X	—	—	X	X	—
Bulvės (įskaitant ankstyvąsias ir sėklines)	—	X	X	X	X	X	—	X	X	X	—
Cukriniai runkeliai (išskyrus sėklinius)	—	X	X	X	X	R	—	X	X	R	—
Kiti n. k. n. šakniavaisiai	—	—	—	—	X	X	—	—	—	—	—
Pramoniniai augalai	—	—	—	—	X	X	—	—	X	X	—
Rapsai ir aliejiniai griežčiai (1)	—	X	X	X	X	R	X	X	X	R	X
iš jų: žieminiai rapsai	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X
Saulėgrąžų sėklos (1)	—	X	X	X	X	R	X	X	X	R	X
Sėmenys (aliejiniai linai) (1)	—	—	—	—	X	R	—	—	X	X	—
Sojos (1)	—	X	X	X	X	R	X	X	X	R	X
Vilnamedžių sėklos (1)	—	—	—	—	—	—	—	—	X	X	—
Kiti aliejiniai augalai (1)	—	—	—	—	X	X	—	—	—	—	—
Pluoštiniai linai	—	—	—	—	X	R	—	—	X	X	—
Kanapės	—	—	—	—	X	X	—	—	X	X	—
Medvilnė	—	—	—	—	X	R	—	—	X	X	—
Apyniai	—	—	—	—	X	X	—	—	X	X	—
Tabakas	—	—	—	—	X	R	—	—	X	R	—
Aromatiniai augalai, medicinoje ir kulinarijoje naudojami augalai	—	—	—	—	X	X	—	—	—	—	—
N. k. n. kuro augalai	—	—	—	—	X	X	—	—	X	X	—
Augalai žaliajam pašarui	—	—	—	—	X	X	—	—	—	—	—
Vienamečiai augalai žaliajam pašarui	—	—	—	—	X	X	—	—	X	X	—
iš jų: žali kukurūzai	—	X	X	X	X	X	X	X	X	X	X
Javai žaliajam pašarui	—	—	—	—	X	X	—	—	X	X	—
Ankštiniai augalai	—	—	—	—	X	X	—	—	—	—	—
Laikinos ganyklos	—	—	—	—	X	X	—	—	—	—	—

NB: 1, 2, 3 ir 11 skiltis privalo pildyti valstybės narės, kuriose per pastaruosius trejus metus vidutiniškai per metus buvo užauginama daugiau kaip:

3 000 000 tonų paprastųjų kviečių,

1 000 000 tonų kietųjų kviečių,

900 000 tonų miežių,

100 0000 tonų rugių ir meslino,

1 500 000 tonų kukurūzų grūdų,

200 000 tonų kvietrugių,

150 000 tonų avižų,

150 000 tonų sorgų,

150 000 tonų ryžių,

70 000 tonų sėjamųjų žirnių,

50 000 tonų pašarinių pupų,

300 000 tonų rapsų,

200 000 tonų saulėgrąžų,

60 000 tonų sojų,

700 000 tonų bulvių,

2 500 000 tonų cukrinių runkelių

ir 4 500 000 tonų žalių kukurūzų.

2 lentelė

Daržovės, melionai ir braškės

	Derliaus plotas (1 000 hektarų)	Gauta produkcija (1 000 tonų)
Duomenų perdavimo terminai	Kovo 31 d. n + 1 metų	Kovo 31 d. n + 1 metų
	1	2
DARŽOVĖS, MELIONAI IR BRAŠKĖS	X
Kopūstinės daržovės
Žiediniai ir brokoliniai kopūstai	X	X
Kopūstai (baltagūžiai)	X	X
Lapinės arba lapkotinės daržovės
Salierai	X	X
Daržiniai porai	X	X
Salotos	X	X
iš jų: auginamos po stiklu arba aukšta prieinama danga (2)	X
Salotinės trūkažolės	X	X
Špinatai	X	X
Smidrai	X	X
Paprastosios trūkažolės	X	X
Artišokai	X	X
Vaisinės daržovės
Pomidorai	X	X
iš jų: pomidorai, skirti vartoti švieži	X	X
iš jų: auginami po stiklu arba aukšta prieinama danga (2)	X
Agurkai	X	X
iš jų: auginami po stiklu arba aukšta prieinama danga (2)	X
Agurkėliai	X	X
Melionai	X	X
Arbūzai	X	X
Baklažanai	X	X
Cukinijos	X	X
Paprikos	X	X
iš jų: auginamos po stiklu arba aukšta prieinama danga (2)	X
Šakniagumbinės ir svogūninės daržovės
Morkos	X	X
Valgomieji česnakai	X	X
Svogūnai	X	X
Valgomieji svogūnėliai	X	X
Gumbiniai salierai	X	X
Ridikai	X	X
Ankštinės daržovės	X
Žirniai	X	X
Pupelės	X	X
Braškės	X	X
iš jų: auginamos po stiklu arba aukšta prieinama danga (2)	X
Auginamieji grybai	X	X

3 lentelė

Daugiamečiai augalai

		Auginimo plotas (1 000 hektarų)	Gauta produkcija (1 000 tonų)
Duomenų perdavimo terminai		Kovo 31 d. n + 1 metų	Kovo 31 d. n + 1 metų	Rugsėjo 30 d. n + 1 metų
		1	2	3
DAUGIAMEČIAI AUGALAI		X
Vidutinio klimato zonų vaisiai
Obuoliai		X	X
iš jų: obuoliai, skirti vartoti švieži			X
Kriaušės		X	X
Persikai		X	X
Nektarinai		X	X
Abrikosai		X	X
Vyšnios, trešnės		X	X
iš jų: vyšnios		X	X
Slyvos		X	X
Uogų rūšys
Juodieji serbentai		X	X
Avietės		X	X
Riešutai (3)
Graikiniai riešutai		X	X
Lazdyno riešutai		X	X
Migdolai		X	X
Kaštainiai		X	X
Subtropinio klimato zonų vaisiai
Figos		X	X
Kiviai		X	X
Avokadai		X	X
Bananai		X	X
Citrusiniai vaisiai (3)		X
Didieji greipfrutai ir greipfrutai		X		X
Tikrosios citrinos ir žaliosios citrinos		X		X
Apelsinai		X		X
Smulkieji citrusiniai vaisiai		X		X
Likeriniai mandarinai		X		X
Saldieji mandarinai		X		X
Vynuogynai (3)		X	X
Vynuogynai, iš kurių: vynuogių gaminamas vynas		X	X
iš jų:	vynas su saugoma kilmės vietos nuoroda	X	X
	vynas su saugoma geografine nuoroda	X	X
	kitas vynas	X	X
Vynuogynai, kuriuose auginamos valgomosios vynuogės		X	X
Vynuogynai, iš kurių vynuogių gaminamos razinos		X	X
Alyvmedžiai (3)
Alyvmedžiai, ant kurių auga valgomosios alyvuogės		X	X
Alyvmedžiai, iš kurių alyvų spaudžiamas aliejus		X	X

4 lentelė

Žemės ūkio paskirties žemės naudojimas

		Pagrindinis plotas (1 000 hektarų)
Duomenų perdavimo terminai		Rugsėjo 30 d. n + 1 metų
Naudojama žemės ūkio paskirties žemė		R
Ariamoji žemė		R
Javai grūdams (įskaitant sėklas)		X
Džiovinti ankštiniai augalai ir baltymingi augalai grūdams (įskaitant sėklas ir javų bei ankštinių augalų mišinius)		X
Bulvės (įskaitant ankstyvąsias ir sėklines)		X
Cukriniai runkeliai (išskyrus sėklinius)		X
Pramoniniai augalai		X
Šviežios daržovės, melionai ir braškės		X
Gėlės ir dekoratyviniai augalai (išskyrus daigynus)		X
Augalai žaliajam pašarui		X
Kiti augalai ariamajai žemei		X
Pūdymas		R
Daugiametės ganyklos		R
Daugiamečiai augalai		X
iš jų:	vaisių ir uogų sodiniai	R
	alyvmedžių sodiniai	R
	vynuogynai	R
Daigynai		X

(1) Šių produktų gamybos apimtis nurodoma pateikiant vidutinį drėgnumo kiekį, kurį visos valstybės narės turi pranešti Komisijai n + 1 metų sausio–kovo mėn. (9 skiltis).

(2) Skiltis privalo pildyti valstybės narės, kurių derliaus plotas yra 500 ha arba didesnis.

(3) Privaloma pildyti valstybėms narėms, kurių auginimo plotas yra 500 ha arba didesnis.

29.6.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 167/12

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 544/2009

2009 m. birželio 18 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 717/2007 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo telefono ryšio tinklus Bendrijoje ir Direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos

(tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTO IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 717/2007 (3), laikinai ir išimties tvarka nustatytos didžiausios leistinos kainos, kurias judriojo ryšio operatoriai galėjo taikyti už didmeniniu ir mažmeniniu lygiu teikiamas tarptautines tarptinklinių balso skambučių paslaugas, kai skambučiai inicijuojami ir užbaigiami Bendrijoje. Tame reglamente taip pat nustatytos taisyklės, kuriomis siekta padidinti kainų skaidrumą ir pagerinti informacijos apie kainas teikimą Bendrijos tarptinklinio ryšio paslaugų gavėjams.

(2)

Komisija atliko įvertinimą pagal Reglamento (EB) Nr. 717/2007 11 straipsnį, kuriame buvo reikalaujama, kad ji įvertintų, ar to reglamento tikslai pasiekti, peržiūrėtų tarptinklinio ryšio vartotojams teikiamų balso ir duomenų perdavimo paslaugų, įskaitant SMS ir MMS, didmeninių bei mažmeninių kainų pokyčius ir galiausiai, jei reikia, pateiktų rekomendacijas dėl būtinybės reguliuoti šias paslaugas. 2008 m. rugsėjo 23 d. komunikate dėl 2007 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 717/2007 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo telefono ryšio tinklus Bendrijoje, iš dalies keičiančio Direktyvą 2002/21/EB, veikimo persvarstymo rezultatų pateiktoje ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai Komisija padarė išvadą, kad tikslinga pratęsti Reglamento (EB) Nr. 717/2007 galiojimą po 2010 m. birželio 30 d.

(3)

Be to, Komisija nusprendė, kad Reglamento (EB) Nr. 717/2007 taikymo sritis turėtų būti išplėsta, kad jis būtų taikomas ir Bendrijoje teikiamoms SMS bei duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugoms. Ypatingos tarptautinių tarptinklinio ryšio rinkų savybės, dėl kurių priimtas Reglamentas (EB) Nr. 717/2007, o judriojo ryšio operatoriams nustatyti įpareigojimai dėl tarptinklinių balso skambučių paslaugų teikimo Bendrijoje, būdingos ir Bendrijoje teikiamoms SMS bei duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugoms. Kaip ir tarptinklinių balso paslaugų, SMS ir duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugos nacionaliniu lygmeniu perkamos ne atskirai – jos yra tik dalis didesnio mažmeninių paslaugų paketo, kurį vartotojai perka iš paslaugų savajame tinkle teikėjo, todėl varžomos veikiančios konkurencinės jėgos. Dėl tarpvalstybinio minėtųjų paslaugų pobūdžio nacionalinės reguliavimo institucijos, atsakingos už jų teritorijoje gyvenančių judriojo ryšio vartotojų interesų apsaugą ir rėmimą, taip pat negali kontroliuoti kitos lankomos valstybės narės tinklo operatoriaus veiklos.

(4)	Su tarptinklinio ryšio paslaugomis susijusias struktūrines problemas lengviau spręsti tikrojoje bendrojoje judriojo ryšio paslaugų rinkoje, kuri šiuo metu dar nevisiškai veikia, bet kuri turėtų būti pagrindinis bet kurios reguliavimo sistemos tikslas.

(5)

Todėl Europos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliuotojų grupėje (ERG), įsteigtoje Komisijos sprendimu 2002/627/EB (4), veikiančios nacionalinės reguliavimo institucijos šios grupės atsakyme į viešąsias konsultacijas dėl Reglamento (EB) Nr. 717/2007 persvarstymo dar kartą paragino Komisiją Bendrijos lygmeniu imtis veiksmų, kad būtų pratęstas reglamento galiojimas ir veiksmų, susijusių su SMS bei duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų reguliavimu.

(6)

Remiantis duomenimis apie Bendrijos tarptinklinių balso skambučių paslaugų kainų pokyčius po to, kai įsigaliojo Reglamentas (EB) Nr. 717/2007, ypač nacionalinių reguliavimo institucijų surinktais duomenimis, kuriuos kiekvieną metų ketvirtį skelbia ERG, nepateikia pakankamų įrodymų, kad, netaikant reguliavimo priemonių, konkurencija mažmeniniame ar didmeniniame lygmenyje nuo 2010 m. birželio bus stabili. Šie duomenys rodo, kad mažmeninės ir didmeninės kainos atitinka Reglamentu (EB) Nr. 717/2007 nustatytas didžiausias leistinas kainas arba skiriasi nuo jų labai nedaug, o taikant mažesnes už ribines kainas konkuruojama labai nedaug.

(7)

2010 m. birželio mėn. nustojus galioti apsauginėms reguliavimo priemonėms, kurios pagal Reglamentą (EB) Nr. 717/2007 taikomos didmeniniu ir mažmeniniu lygiu teikiamoms Bendrijos tarptinklinių balso skambučių paslaugoms, kiltų didelė grėsmė, kad dėl konkurencinės įtampos stokos tarptinklinių balso skambučių rinkoje ir dėl paskatų judriojo ryšio operatoriams kuo labiau padidinti iš tarptinklinio ryšio paslaugų gaunamas pajamas būtų pradėtos taikyti šių paslaugų teikimo sąnaudoms neproporcingos mažmeninės ir didmeninės Bendrijos tarptinklinio ryšio kainos, ir taip kiltų grėsmė Reglamento (EB) Nr. 717/2007 tikslams. Todėl po 2010 m. birželio 30 d. Reglamento (EB) Nr. 717/2007 galiojimas turėtų būti pratęstas dvejiems metams, siekiant užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą, garantuojant, kad vartotojams ir toliau užtikrintai netektų per brangiai, palyginus su konkurencingomis nacionalinėmis kainomis, mokėti skambinant ar priimant reguliuojamus tarptinklinius skambučius, ir kartu paliekant pakankamai laiko konkurencijai plėtotis.

(8)	Šiame reglamente nustatyti įpareigojimai neturėtų iškraipyti judriojo ryšio operatorių konkurencijos Bendrijoje sąlygų ir neturėtų suteikti jokio konkurencinio pranašumo, ypač remiantis tarptinklinių ryšių paslaugų teikėjo dydžiu, tarptinklinio ryšio srauto pobūdžiu ar šalies vidaus rinka.

(9)

Reglamentu (EB) Nr. 717/2007 nustatytos didžiausios vidutinės didmeninės reguliuojamų tarptinklinių skambučių kainos reglamento galiojimo pratęsimo laikotarpiu turėtų toliau mažėti, atspindėdamos sąnaudų mažėjimą, įskaitant valstybėse narėse taikomų reguliuojamų skambučių į judriojo ryšio tinklus kainų mažėjimą; taip siekiama užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą ir kartu toliau siekti dvejopų tikslų – sumažinti per dideles kainas ir leisti operatoriams laisvai konkuruoti bei diegti naujoves.

(10)	Siekdamos skatinti ir stiprinti tvarią įvairių tarptinklinio ryšio paslaugų konkurenciją, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų stebėti, ar esama diskriminacijos tarp didelių ir mažų teikėjų, ypač atsižvelgiant į didmeninių kainų apskaičiavimą.

(11)

Didžiausių leistinų didmeninių ir mažmeninių reguliuojamų tarptinklinių skambučių kainų sumažinimo įsigaliojimo data turėtų būti pakeista iš 2009 m. rugpjūčio 30 d. į 2009 m. liepos 1 d., kad šis sumažinimas būtų suderintas su šiame reglamente numatytų įpareigojimų dėl reguliuojamų SMS žinučių kainų nustatymo įvedimu. Todėl ir tarptinklinių balso skambučių, ir SMS paslaugų gavėjai galėtų naudotis naujaisiais tarifais tuo metu, kai šių paslaugų paklausa didžiausia.

(12)

Jei kainų ribos išreikštos ne eurais, nustatant pradines didžiausias leistinas kainas ir patikslintas didžiausių leistinų kainų vertes, taikomos kainų ribos turėtų būti nustatomos atitinkama valiuta, taikant šiame reglamente nurodytomis datomis galiojusius orientacinius valiutų keitimo kursus, paskelbtus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jei nurodytą dieną leidinys neleidžiamas, turėtų būti taikomi tie orientaciniai valiutų keitimo kursai, kurie paskelbiami kitos dienos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, kuriame nurodyti tokie orientaciniai valiutų keitimo kursai.

(13)

Kadangi tai, kaip laikomasi Reglamentu (EB) Nr. 717/2007 nustatytų didžiausių leistinų didmeninių kainų reikalavimų, vertinama pagal vidutinę didmeninę kainą, kurią 12 mėnesių bet kurie du operatoriai įprastai taiko vienas kitam, tikslinga aiškiai nurodyti, kad tas laikotarpis gali būti trumpesnis, jeigu, pavyzdžiui, sumažinti didžiausią vidutinę didmeninę kainą numatyta anksčiau nei baigiasi 12 mėnesių laikotarpis.

(14)

Nors daugelis didmeninių sujungimo mokesčių paprastai nustatomi už sekundes, kai kurie judriojo ryšio tinklų operatoriai, apmokestindami teikiamas didmenines tarptinklinių skambučių paslaugas, taiko trumpiausią apmokestinimo laikotarpį iki 60 sekundžių, todėl iškraipoma tų operatorių ir kitokius paslaugų apmokestinimo metodus taikančių operatorių konkurencija ir kliudoma nuosekliai taikyti Reglamentu (EB) Nr. 717/2007 nustatytas didžiausias leistinas didmenines kainas. Be to, dėl to tenka mokėti papildomą mokestį, dėl kurio padidėja didmeninės kainos, o tai neigiamai veikia mažmenines tarptinklinių balso skambučių paslaugų kainas. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad judriojo ryšio operatoriai didmenines reguliuojamų tarptinklinių balso skambučių kainas nustatytų už sekundes.

(15)

Reglamento (EB) Nr. 717/2007 galiojimo pratęsimo laikotarpiu didžiausias Europos tarifas ir skambinant, ir priimant skambučius turėtų būti toliau kasmet mažinamas taip, kad atitiktų pradiniu šio reglamento taikymo laikotarpiu nustatytus mažinimo reikalavimus ir tolydžio mažėjančias bendras judriojo ryšio savoje šalyje kainas bei reguliuojamų tarptinklinių skambučių paslaugų teikimo sąnaudas. Taip išlaikomas ilgalaikis to reglamento poveikis.

(16)	Šiuo reglamentu padidinus didžiausių didmeninių bei mažmeninių kainų skirtumą, operatoriams turėtų būti suteikta daugiau galimybių konkuruoti kainomis mažmeniniame lygmenyje, todėl yra didesnė tikimybė, kad atsiras tikrai konkurencinga rinka.

(17)	Dėl geografinių ar kitų aplinkybių, pvz., sudėtingų topografinių sąlygų, mažai apgyvendintų regionų ir didelių turistų srautų trumpais laikotarpiais, kai kurie operatoriai patiria didesnes didmeninės veiklos sąnaudas, nei kiti operatoriai.

(18)

ERG apskaičiavo, kad, judriojo ryšio operatoriams mažmeniniu lygiu teikiamas tarptinklinio ryšio paslaugas apmokestinant už ilgesnį nei vienos sekundės laikotarpį, įprastinė sąskaita už skambučius taikant Europos tarifą padidėja maždaug 24 %, o už priimtus skambučius – 19 %. Ji taip pat pareiškė, kad šios padidintos kainos yra tam tikras paslėptas mokestis, nes daugeliui vartotojų jis nėra pateikiamas skaidriai. Todėl ERG rekomendavo nedelsiant imtis veiksmų dėl skirtingos mažmeninio lygmens apmokestinimo tvarkos taikant Europos tarifą.

(19)

Nors Reglamentu (EB) Nr. 717/2007/EB, kuriuo Bendrijoje įvestas Europos tarifas, buvo nustatytas bendras metodas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad tarptinklinio ryšio vartotojams už reguliuojamus tarptinklinius skambučius netektų mokėti pernelyg brangiai, tačiau tai, kad judriojo ryšio operatoriai taiko skirtingus pokalbių laiko apskaitos tarpsnius, gerokai kliudo nuosekliai taikyti tą reglamentą. Tai taip pat reiškia, kad, nors Bendrijos tarptinklinio ryšio paslaugos yra visą Bendriją apimančio, tarpvalstybinio pobūdžio, pokalbių laiko apskaitos skirtingų tarpsnių taikymas, iškreipia konkurencijos sąlygas bendrojoje rinkoje.

(20)	Todėl turėtų būti įvestos bendros taisyklės dėl mažmeninių paslaugų, kurioms taikomas Europos tarifas, apmokestinimo vienetų, kad būtų dar labiau sustiprinta bendroji rinka ir visoje Bendrijoje užtikrinta vienodo lygio visą Bendriją apimančio tarptinklinio ryšio paslaugų gavėjų apsauga.

(21)

Todėl turėtų būti reikalaujama, kad mažmeninių reguliuojamų tarptinklinių skambučių paslaugų teikėjai visus vartotojų skambučius, kuriems taikomas Europos tarifas, apmokestintų už sekundes, o vartotojams skambinant jie galėtų taikyti ne ilgesnį kaip 30 sekundžių pradinį trumpiausią apmokestinimo laikotarpį. Taip operatoriai galės padengti bet kokias pagrįstas sujungimo sąnaudas ir veikti lanksčiau, kad galėtų konkuruoti siūlydami trumpesnį pradinį trumpiausią apmokestinimo laikotarpį. Tačiau priimtų skambučių, kuriems taikomas Europos tarifas, atveju trumpiausio pradinio apmokestinimo laikotarpio taikymas yra nepagrįstas, nes atitinkama didmeninė kaina skaičiuojama už sekundes, o bet kokios ypatingos sujungimo sąnaudos įskaičiuojamos į skambučių užbaigimo judriojo ryšio tinkluose mokesčius.

(22)	Vartotojai neturėtų mokėti už lankomos valstybės tinkle gaunamas balso pašto žinutes, nes jie negali kontroliuoti šių žinučių trukmės. Tai neturėtų daryti įtakos kitiems balso paštui taikomiems mokesčiams, pvz., mokesčiui už tokių žinučių išklausymą.

(23)

Rinkos duomenys, kuriuos ERG ir Komisija surinko po Reglamento (EB) Nr. 717/2007 įsigaliojimo rodo, kad Bendrijoje tebesilaiko gana stabilios didmeninės tarptinklinių SMS paslaugų kainos, kurios nėra pagrįstai susijusios su atitinkamomis sąnaudomis. Kaip ir dėl tarptinklinių balso skambučių paslaugų, šioje srityje operatoriai nepatiria pakankamo konkurencinio spaudimo, kad didmeninės kainos imtų mažėti. Mažmeninės tarptinklinių SMS paslaugų kainos taip pat beveik nekito – šių paslaugų grąžos didelės, o jų kaina be aiškių priežasčių gerokai didesnė už savoje šalyje teikiamų SMS paslaugų kainą.

(24)

Kaip ir dėl tarptinklinių balso skambučių, kyla nemaža grėsmė, kad nustačius tik su didmeninėmis kainomis susijusius įpareigojimus, vartotojams mažmeninės kainos savaime nesumažės. Kita vertus, jeigu būtų imtasi veiksmų mažmeninėms kainoms sumažinti, bet nebūtų reguliuojamos su šių paslaugų teikimu susijusios didmeninės kainos, galėtų suprastėti kai kurių operatorių, ypač mažesniųjų, padėtis, nes padidėtų kainų spaudimo pavojus.

(25)

Be to, dėl ypatingos tarptinklinio ryšio rinkos struktūros ir tarpvalstybinio jos pobūdžio pagal 2002 m. reguliavimo sistemą nacionalinėms reguliavimo institucijoms nebuvo suteikta tinkamų priemonių, kad jos galėtų veiksmingai spręsti konkurencijos problemas, dėl kurių taikomos didelės reguliuojamų tarptinklinių SMS paslaugų didmeninės bei mažmeninės kainos. Todėl neįmanoma užtikrinti sklandaus vidaus rinkos veikimo, tad šią problemą reikėtų spręsti.

(26)

Atsakydama į Komisijos surengtas viešąsias konsultacijas dėl Reglamento (EB) Nr. 717/2007 taikymo įvertinimo, ERG taip pat pareiškė, kad, jos manymu, SMS siuntimą tarptinkliniu ryšiu reikia reguliuoti ir didmeniniu, ir mažmeniniu lygiu, kad kainos labiau atitiktų sąnaudas ir kainas savoje šalyje. Jos nuomone, tam tiktų priemonės, panašios į tarptinkliniams balso skambučiams taikomas priemones. Tiksliau, ERG rekomendavo nustatyti vidutinės didmeninės kainos, kurią bet kuris operatorius taiko kitam operatoriui už SMS siuntimą tarptinkliniu ryšiu, ribą ir iš dalies pakeisti įpareigojimą taikyti Europos tarifą, kad teikiamų SMS siuntimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų kaina neviršytų nustatytos didžiausios ribos.

(27)

Todėl turėtų būti nustatyti reguliuojamieji įpareigojimai dėl didmeniniu lygiu teikiamų reguliuojamų tarptinklinių SMS paslaugų, kad būtų įtvirtintas labiau pagrįstas didmeninių kainų ir atitinkamų paslaugų teikimo sąnaudų santykis, ir reguliuojamieji įpareigojimai dėl mažmeniniu lygiu teikiamų tų pačių paslaugų, kad būtų apsaugoti tarptinklinio ryšio vartotojų interesai.

(28)	Šie reguliuojamieji įpareigojimai turėtų įsigalioti kuo greičiau ir kartu turėtų būti nustatytas pagrįstas laikotarpis, per kurį atitinkami operatoriai pakoreguotų savo kainas ir siūlomas paslaugas taip, kad jos atitiktų įpareigojimus.

(29)

Veiksmingiausias ir proporcingiausias reguliuojamų SMS žinučių siuntimo tarptinkliniu ryšiu didmeninių kainų reguliavimo metodas – Bendrijos lygmeniu nustatyti didžiausią vidutinę iš lankomos šalies tinklo siunčiamos SMS kainą. Vidutinę didmeninę kainą bet kurie du Bendrijos judriojo ryšio operatoriai per nurodytą laikotarpį turėtų taikyti vienas kitam.

(30)

Didžiausia leistina didmeninė reguliuojamų SMS siuntimo tarptinkliniu ryšiu kaina turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į visas didmeninių paslaugų teikėjo patiriamas sąnaudas, įskaitant, inter alia, inicijavimo, persiuntimo ir neatgaunamas tarptinkliniu ryšiu siunčiamų SMS žinučių užbaigimo lankomos šalies tinkle sąnaudas. Todėl, siekiant užtikrinti, kad šiuo reglamentu nustatytos taisyklės būtų nuosekliai taikomos, didmeninių reguliuojamų tarptinklinių SMS paslaugų teikėjams turėtų būti draudžiama įvesti atskirą mokestį už tarptinkliniu ryšiu siunčiamų SMS žinučių užbaigimą jų tinkle.

(31)

Veiksmingiausias ir proporcingiausias SMS žinučių siuntimo tarptinkliniu ryšiu Bendrijoje mažmeninių kainų reguliavimo metodas – nustatyti reikalavimą, kad judriojo ryšio operatoriai savo tarptinklinio ryšio vartotojams taikytų Europos SMS tarifą, kuris neviršytų nustatytos didžiausios kainos. Turėtų būti nustatytas toks Europos SMS tarifas, kuris operatoriams užtikrintų pakankamą pelningumą, bet kartu pagrįsčiau atitiktų mažmenines paslaugos teikimo sąnaudas.

(32)

Šiuo reguliavimo metodu turėtų būti užtikrinama, kad mažmeninės reguliuojamų SMS siuntimo tarptinkliniu ryšiu kainos tiksliau atspindėtų pagrindines tos paslaugos teikimo sąnaudas nei tai buvo anksčiau. Todėl didžiausias Europos SMS tarifas, kuris gali būti taikomas tarptinklinio ryšio vartotojams, turėtų atspindėti pagrįstą pelningumą atsižvelgiant į reguliuojamos tarptinklinių SMS paslaugos teikimo sąnaudas, ir kartu operatoriams turėtų būti suteikta galimybė laisvai konkuruoti diferencijuojant siūlomas paslaugas ir pritaikant kainodaros sistemas prie rinkos sąlygų ir vartotojų pageidavimų. Šis reguliavimo metodas neturėtų būti taikomas pridėtinės vertės SMS paslaugoms.

(33)

Neturėtų būti reikalaujama, kad tarptinklinio ryšio vartotojai mokėtų papildomą mokestį už reguliuojamą tarptinklinę SMS ar balso pašto žinutę, kurią jie gauna naudodamiesi lankomos šalies tinklu, kadangi tokio atsiuntimo sąnaudos jau įskaičiuotos į mažmeninę SMS ar balso pašto žinutės siuntimo tarptinkliniu ryšiu kainą.

(34)

Europos SMS tarifas turėtų būti automatiškai taikomas visiems naujiems ar esamiems tarptinklinio ryšio vartotojams, kurie sąmoningai nepasirinko arba sąmoningai nesirenka specialaus SMS siuntimo tarptinkliniu ryšiu tarifo arba tarptinklinio ryšio paslaugų paketo, į kurį įtrauktos reguliuojamos tarptinklinių SMS paslaugos.

(35)

Tam, kad būtų užtikrintas reguliuojamomis tarptinklinių SMS paslaugomis besinaudojančių tarptinklinio ryšio vartotojų visuotinis sujungimas ir sąveika, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų laiku ir suderinusios veiksmus įsikišti, jei vienoje valstybėje narėje įsisteigęs antžeminio judriojo ryšio tinklo operatorius pasiskundžia nacionalinei reguliavimo institucijai, kad jo abonentai negali tarptinkliniu ryšiu siųsti reguliuojamų SMS kitoje valstybėje narėje esančio antžeminio judriojo ryšio tinklo operatoriaus abonentams arba iš jų gauti tokių SMS, nes du atitinkami operatoriai nesudarė susitarimo. Tokia intervencija turėtų atitikti 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyvos) (5) 5 straipsnio nuostatas, taip pat pagal Reglamento (EB) Nr. 717/2007 8 straipsnio 1 dalies ir Direktyvos 2002/21/EB (6) 21 straipsnio nuostatas.

(36)

SMS žinutė – tai trumpų siuntų paslaugos teksto žinutė, kuri aiškiai skiriasi nuo kitokių žinučių, tokių kaip MMS žinutės arba elektroniniai laiškai. Siekiant užtikrinti, kad šis reglamentas būtų veiksmingas ir jo tikslai būtų visiškai įgyvendinti, turėtų būti draudžiama keisti bet kokius tarptinkliniu ryšiu siunčiamos SMS žinutės techninius parametrus, dėl kurių ji skirtųsi nuo savajame tinkle siunčiamos SMS žinutės.

(37)

Nacionalinių reguliavimo institucijų surinkti duomenys rodo, kad vidutinės didmeninės duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų kainos, kurias lankomos šalies tinklo operatoriai taiko tarptinklinio ryšio vartotojų paslaugų savajame tinkle teikėjams, linkusios mažėti, nors didmeninės duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų kainos tebėra aukštos.

(38)

Didelės mažmeninės duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų kainos tebekelia susirūpinimą ir rodo, kad konkurencija šių paslaugų srityje dar nepakankama. Tačiau, priešingai nei tarptinklinių balso skambučių ir SMS paslaugų srityje, čia esama tam tikrų mažmeninio lygio konkurencijos apribojimų, nes tarptinklinio ryšio vartotojai užsienyje turi kitų priemonių, tokių kaip viešoji judriojo ryšio interneto prieiga, kuria be atitinkamų apribojimų gali naudotis duomenų perdavimo paslaugomis. Todėl tokiu etapu reguliuoti mažmenines kainas būtų pernelyg skubota. Be to, bet koks tarptinklinio ryšio sujungimas turi būti vykdomas tik vartotojui sutikus. Taigi joks duomenų siuntimas tarptinkliniu ryšiu, įskaitant programinės įrangos atnaujinimą ir elektroninių laiškų gavimą, neturi būti vykdomas negavus išankstinio vartotojo sutikimo ar prašymo, išskyrus atvejus, kai vartotojas išreiškia pageidavimą nesinaudoti šia apsauga.

(39)	Paslaugų savajame tinkle tiekėjai neturėtų apmokestinti tarptinklinio ryšio vartotojų už jokias reguliuojamas duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugas, išskyrus tuos atvejus ir tik tada, kai tarptinklinio ryšio vartotojas sutinka, kad jam būtų teikiama ši paslauga.

(40)

Tačiau turėtų būti imamasi priemonių mažmeninių duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų kainų skaidrumui padidinti, pirmiausia tam, kad būtų išvengta didžiulių sąskaitų, kurios kliudo sklandžiai veikti vidaus rinkai, ir tarptinklinio ryšio vartotojams būtų suteiktos reikiamos priemonės savo išlaidoms duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugoms stebėti ir valdyti. Taip pat neturėtų būti kliūčių, trukdančių atsirasti taikomosioms programoms ar technologijoms, kurios galėtų pakeisti tarptinklinio ryšio paslaugas ar tapti jų alternatyva, pvz., belaidis interneto ryšys (angl. WiFi), interneto telefonija (angl. VoIP) ir tikralaikių pokalbių tarnybos. Vartotojams turėtų būti teikiama ši informacija, siekiant, kad jie galėtų sąmoningai pasirinkti.

(41)

Pirmiausia judriojo ryšio operatoriai savo tarptinklinio ryšio vartotojams turėtų pateikti būtent jiems skirtą informaciją apie tarifus ir tiems vartotojams taikomas duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų kainas, kiekvieną kartą, kai šie, atvykę į kitą valstybę narę, pradeda naudotis duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslauga. Ši informacija turėtų būti pateikiama į jų mobilųjį telefoną ar kitą judriojo ryšio prietaisą taip, kad ją būtų lengviausia gauti ir suprasti.

(42)

Siekdamas, kad vartotojams būtų lengviau suvokti naudojimosi reguliuojamomis duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugomis finansines pasekmes, ir sudaryti vartotojams galimybę stebėti ir kontroliuoti savo išlaidas, paslaugų savajame tinkle teikėjas turėtų pateikti duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu programų pavyzdžių, pvz., elektroninis paštas, paveikslėliai ir naršymas internete, nurodydamas jų apytikrį dydį pagal tai, kiek naudojama duomenų.

(43)

Be to, siekiant išvengti didžiulių sąskaitų, judriojo ryšio operatoriai turėtų nustatyti vieną ar kelias už duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugas mokėtinų mokesčių didžiausias finansines ir (arba) kiekybines ribas, išreikštas ta valiuta, kuria tarptinklinio ryšio vartotojui pateikiama sąskaita, prie kurių artėjant būtų siunčiamas atitinkamas įspėjimas ir kurias jie turėtų siūlyti nemokamai taikyti visiems savo tarptinklinio ryšio vartotojams. Pasiekus šią didžiausią ribą, vartotojai nebeturėtų gauti tų paslaugų ir už jas mokėti, nebent vartotojai, laikydamiesi pranešime nurodytų terminų ir sąlygų, specialiai pareikalautų, kad tos paslaugos ir toliau būtų teikiamos. Tarptinklinio ryšio vartotojams turėtų būti suteikiama galimybė per pagrįstą laikotarpį pasirinkti kurią nors iš tokių didžiausių finansinių ar kiekybinių ribų arba nuspręsti ribos netaikyti. Jeigu vartotojai kitaip nenurodo, jiems turėtų būti taikoma numatytoji ribų sistema.

(44)

Šios skaidrumo užtikrinimo priemonės turėtų būti laikomos būtinosiomis tarptinklinio ryšio vartotojų apsaugos priemonėmis, tačiau judriojo ryšio operatoriams tai neturėtų kliudyti vartotojams siūlyti įvairių kitų priemonių, kurios jiems padėtų numatyti ir valdyti savo išlaidas, susijusias su duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugomis. Pavyzdžiui, daug operatorių rengia naujus mažmeninių vienodo dydžio mokesčių už tarptinklinio ryšio paslaugas pasiūlymus, pagal kuriuos būtų galima nustatytą laikotarpį naudotis duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslauga už nustatytą kainą, kol būtų pasiekta racionali riba. Operatoriai kuria ir sistemas, kurios leistų tarptinklinio ryšio vartotojams realiu laiku pranešti apie iki to laiko už duomenų perdavimą tarptinkliniu ryšiu mokėtinus mokesčius. Siekiant užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą, į šiuos šalių rinkos pokyčius turėtų būti atsižvelgta rengiant suderintas taisykles.

(45)

Be to, aukštos didmeninės duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų kainos nemažėja pirmiausia dėl operatorių, kuriem nėra teikiama pirmenybė, taikomų didelių didmeninių paslaugų kainų. Tokias kainas lemia srauto nukreipimo apribojimai, dėl kurių operatoriams nepakanka paskatų vienašališkai mažinti įprastines didmenines kainas, kadangi srautas būtų priimamas nepriklausomai nuo taikomos kainos. Todėl didmeninių paslaugų kainos gerokai skiriasi. Kartais ne pageidaujamiems tinklams taikomos 30 kartų didesnės didmeninės duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu kainos nei pageidaujamam tinklui. Dėl šių itin aukštų didmeninių duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų kainų Bendrijoje gerokai iškraipomos judriojo ryšio operatorių konkurencijos sąlygos, ir tai kliudo vidaus rinkai sklandžiai veikti. Todėl ir paslaugų savajame tinkle teikėjams sunkiau numatyti savo didmenines sąnaudas ir taip vartotojams teikti paslaugų paketus už skaidrią ir konkurencingą mažmeninę kainą. Atsižvelgiant į tai, kad nacionalinių reguliavimo institucijų galimybė veiksmingai spręsti šias problemas nacionaliniu lygiu ribota, turėtų būti nustatyta didžiausia leistina didmeninė duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų kaina. Kad būtų sudarytos palankesnės konkurencijos sąlygos ir rinkos konkurencingumo plėtros galimybės, taip pat užtikrinta, kad vidaus rinka veiktų geriau ir būtų naudinga vartotojams, didžiausia leistina didmeninė kaina turėtų būti nustatyta gerokai didesnė už šiuo metu rinkoje taikomas mažiausias didmenines kainas. Atsisakius didmeninių duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu per didelių kainų, kurių tam tikrais atvejais vis dar pasitaiko rinkoje, šis saugus kainų lygis turėtų visu Reglamento (EB) Nr. 717/2007 taikymo metu užkirsti kelią judriojo ryšio operatorių konkurencijos iškraipymui ar suvaržymui.

(46)

Siekiant, kad terminija derėtų prie rinkos pokyčių ir taikomos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos, sąvoką „viešieji telefono ryšio tinklai“ reikia pakeisti sąvoka „viešieji ryšių tinklai“. Siekiant nuoseklumo turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista Direktyvos 2002/21/EB 1 straipsnio 5 dalis.

(47)

Kadangi, dėl siūlomų veiksmų apimties ir poveikio, valstybės narės negali pakankamai saugiai, darniai ir laiku pasiekti šio reglamento tikslų, t. y. iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 717/2007 ir Direktyvą 2002/21/EB tam, kad būtų išlaikomos ir toliau kuriamos bendros taisyklės, kuriomis būtų užtikrinama, kad viešaisiais judriojo ryšio tinklais besinaudojantys vartotojai, keliaudami Bendrijoje, nemokėtų pernelyg brangiai už Bendrijos tarptinklinio ryšio paslaugas (balso skambučius, SMS žinutes ar duomenų perdavimą), taip užtikrinant sklandų vidaus rinkos veikimą, pasiekiant puikią vartotojų apsaugą ir garantuojant judriojo ryšio operatorių konkurenciją, ir kadangi juos galima geriau pasiekti Bendrijos lygmeniu, Bendrija, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, gali imtis reikiamų priemonių. Laikantis tame straipsnyje nustatyto proporcingumo principo, šiuo reglamentu numatomos tik priemonės, būtinos tiems tikslams pasiekti.

(48)	Vis dėlto šio bendro metodo reikėtų laikytis ribotą laikotarpį, tačiau, atsižvelgiant į Komisijos planuojamą persvarstymą, jis gali būti dar išplėstas arba iš dalies pakeistas, arba atsižvelgiant į atitinkamas Komisijos rekomendacijas, jis gali būti pakeistas alternatyviais reguliavimo būdais.

(49)

Komisija turėtų persvarstyti Reglamento (EB) Nr. 717/2007, iš dalies pakeisto šiuo reglamentu, veiksmingumą atsižvelgdama į jo tikslus bei indėlį įgyvendinant reguliavimo sistemą bei sklandžią vidaus rinkos veiklą. Atsižvelgdama į tai, Komisija turėtų apsvarstyti poveikį konkurencingai įvairaus dydžio bei įvairiose Bendrijos srityse esančių judriojo ryšio paslaugų teikėjų padėčiai, apsvarstyti pokyčius, mažmeninės bei didmeninės prekybos tendencijas ir skaidrumą, ryšį su faktinėmis sąnaudomis, tai, kiek buvo patvirtintos prielaidos padarytos poveikio vertinime, pateiktame kartu su šiuo reglamentu, bei operatorių sąnaudas, patirtas siekiant vykdyti reglamentą, ir poveikį investicijoms. Komisija, atsižvelgdama į technologijų plėtrą, taip pat turėtų apsvarstyti tarptinkliniam ryšiui alternatyvių paslaugų (pvz. VoIP) naudojimo galimybes ir kokybę.

(50)

Prieš atlikdama anksčiau paminėtą persvarstymą ir siekdama užtikrinti nuolatinį tarptinklinio ryšio paslaugų stebėjimą Bendrijoje, Komisija turėtų parengti Europos Parlamentui ir Tarybai tarpinę ataskaitą, kurioje būtų pateikiama naujausių tarptinklinio ryšio paslaugų tendencijų santrauka bei tarpinis pažangos siekiant Reglamento (EB) Nr. 717/2007, iš dalies pakeisto šiuo reglamentu, tikslų įvertinimas, taip pat galimi alternatyvūs sprendimai šiems tikslams pasiekti.

(51)

Prieš pateikdama atitinkamas rekomendacijas, Komisija taip pat turėtų įvertinti, ar tarptinklinio ryšio paslaugas galima tinkamai reglamentuoti elektroninių ryšių reguliavimo sistemoje. Ji turėtų kruopščiai įvertinti alternatyvius Reglamento (EB) Nr. 717/2007 tikslų įgyvendinimo metodus, pvz.:

—	problemų didmeninių paslaugų lygmenyje sprendimas, įvedant prievolę suteikti pagrįstą ir sąžiningą prieigą nediskriminuojant ir (arba) remiantis nešališkomis abipusėmis sąlygomis,

—

metodas, grindžiamas siekiu tarptinklinio ryšio vartotojams suteikti tokias kainas ir sąlygas, kurios būtų panašios į lankomos šalies tinklo rinkoje vyraujančias konkurencingas kainas ir sąlygas, įskaitant galimybę vartotojui lankomos šalies tinklo rinkoje naudotis įvairių operatorių taikomomis įvairiomis kainomis,

—	problemų sprendimas atsižvelgiant į Bendrijos konkurencijos teisę.

Visų pirma Komisija, konsultuodamasi su Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija, turėtų ištirti ir įvertinti judriojo ryšio rinkos konkurencinę struktūrą, kuri galėtų sukelti nekonkurencingas kainas, ir turėtų pranešti Europos Parlamentui ir Tarybai apie savo išvadas bei pateikti pasiūlymus, kaip spręsti struktūrines problemas judriojo ryšio rinkose, ypač kai tai susiję su kliūtimis patekti į šias rinkas bei kliūtimis plėtrai.

(52)	Todėl Reglamentą (EB) Nr. 717/2007 ir Direktyvą 2002/21/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 717/2007/EB pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 717/2007/EB iš dalies keičiamas taip:

1.	Pavadinimas pakeičiamas taip:

1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Šiuo reglamentu nustatomas bendras metodas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad viešaisiais judriojo ryšio tinklais besinaudojantys vartotojai keliaudami Bendrijoje nemokėtų pernelyg didelių kainų už Bendrijos tarptinklinio ryšio paslaugas skambindami ir priimdami skambučius, siųsdami ir gaudami SMS žinutes bei naudodamiesi paketinio duomenų perdavimo paslaugomis, lyginant su konkurencingomis nacionalinėmis kainomis, ir taip padėti užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą, kartu garantuojant aukšto lygio vartotojų apsaugą, skatinant rinkos konkurenciją ir skaidrumą, taip pat skatinant naujoves bei vartotojų pasirinkimą.

Jame nustatomos taisyklės dėl kainų, kurias judriojo ryšio operatoriai gali taikyti už Bendrijos tarptinklinių balso skambučių ir SMS žinučių paslaugų teikimą, kai skambinama ir skambučiai priimami arba žinutės siunčiamos ir gaunamos Bendrijoje, ir už paketinio duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugas, kuriomis tarptinklinio ryšio vartotojai naudojasi prisijungę prie kitos valstybės narės judriojo ryšio tinklo. Jis taikomas ir didmeninėms kainoms, kurias tinklo operatoriai taiko vieni kitiems, ir, jei reikia, mažmeninėms kainoms, kurias nustato paslaugų savajame tinkle teikėjai.“;

4 dalis pakeičiama taip:

„4. Šiame reglamente nustatytos didžiausios leistinos kainos nurodomos eurais. Jeigu 3, 4, 4a, 4b straipsniais ir 6a straipsnio 3 ir 4 dalimis reglamentuojamos kainos išreiškiamos kitomis valiutomis, pradinės didžiausios leistinos kainos pagal tuos straipsnius nustatomos tomis valiutomis: taikant 2007 m. birželio 30 d. galiojusius orientacinius valiutų keitimo kursus, jei remiamasi 3 ir 4 straipsniais; taikant 2009 m. gegužės 6 d. Europos centrinio banko Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtus orientacinius valiutų keitimo kursus, jei remiamasi 4a, 4b straipsniais ir 6a straipsnio 3 ir 4 dalimis.

Vėliau mažinant 3 straipsnio 2 dalyje, 4 straipsnio 2 dalyje ir 6a straipsnio 4 dalyje numatytas didžiausias leistinas kainas, patikslinti dydžiai nustatomi taikant orientacinius valiutų keitimo kursus, paskelbtus likus vienam mėnesiui iki patikslintų dydžių taikymo dienos. Tokie patys orientaciniai valiutų keitimo kursai taikomi kiekvienais metais peržiūrint tarifus, kuriems taikomi 4a, 4b straipsniai ir 6a straipsnio 3 dalis, jei jie yra denominuoti kitomis nei euras valiutomis.“;

2 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

b–g punktai pakeičiami taip:

„b)	„paslaugų savajame tinkle teikėjas“ – įmonė, teikianti tarptinklinio ryšio vartotojui antžeminio viešojo judriojo ryšio paslaugas per savo nuosavą tinklą arba kaip virtualusis mobiliojo tinklo operatorius ar perpardavinėtojas;

c)	„savasis tinklas“ – valstybėje narėje esantis antžeminis viešasis judriojo ryšio tinklas, kuriuo paslaugų savajame tinkle teikėjas naudojasi teikdamas antžeminio viešojo judriojo ryšio paslaugas tarptinklinio ryšio vartotojui;

„Bendrijos tarptinklinis ryšys“– tai toks ryšys, kai tarptinklinio ryšio vartotojas naudojasi mobiliuoju telefonu arba kitu prietaisu norėdamas skambinti ar priimti skambučius Bendrijoje, arba siųsti ar gauti SMS žinutes, arba naudotis paketinio duomenų perdavimo paslaugomis, kai jis yra kitoje valstybėje narėje, nei ta, kurioje yra vartotojo savasis tinklas, pagal savojo tinklo operatoriaus ir lankomos šalies tinklo operatoriaus susitarimus;

„reguliuojamas skambutis naudojantis tarptinkliniu ryšiu“ – tarptinklinio ryšio vartotojo atliekamas judriojo balso telefonijos skambutis, inicijuojamas lankomos šalies tinkle ir užbaigiamas viešajame ryšio tinkle Bendrijoje arba tarptinklinio ryšio vartotojo priimamas skambutis, inicijuojamas viešajame telefono ryšio tinkle Bendrijoje ir užbaigiamas lankomos šalies tinkle;

„tarptinklinio ryšio vartotojas“ – antžeminių viešųjų judriojo ryšio paslaugų teikėjo, per antžeminį viešąjį judriojo ryšio tinklą teikiančio paslaugas Bendrijoje, klientas, kuriam pagal sutartį ar susitarimą su savo paslaugų savajame tinkle teikėju leidžiama mobiliuoju telefonu ar kitu prietaisu skambinti arba priimti skambučius, siųsti arba gauti SMS žinutes arba naudotis paketinio duomenų perdavimo paslaugomis lankomos šalies tinkle pagal savojo tinklo operatoriaus ir lankomos šalies tinklo operatoriaus susitarimus;

„lankomos šalies tinklas“ – kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje yra savasis tinklas, esantis antžeminis viešasis judriojo ryšio tinklas, kuriuo, pagal susitarimą su savojo tinklo operatoriumi, naudodamasis tarptinklinio ryšio vartotojas gali skambinti arba priimti skambučius, siųsti arba gauti SMS žinutes ar naudotis paketiniu duomenų perdavimu;“;

įrašomi šie punktai:

„h)	„Europos SMS tarifas“ – 4b straipsnyje numatytos didžiausios kainos neviršijantis tarifas, kurį paslaugų savajame tinkle teikėjas gali taikyti už reguliuojamų SMS žinučių siuntimą tarptinkliniu ryšiu, laikydamasis to straipsnio;

i)	„SMS žinutė“ – daugiausia iš raidžių ir (arba) skaitmenų sudarytas trumpų siuntų paslaugos tekstinis pranešimas, kurį galima siųsti pagal nacionalinius numeracijos planus paskirtais judriojo ryšio ir (arba) fiksuotojo ryšio numeriais;

„tarptinkliniu ryšiu siunčiama reguliuojama SMS žinutė“ – SMS žinutė, tarptinklinio ryšio vartotojo inicijuojama lankomos šalies tinkle ir užbaigiama Bendrijos viešajame ryšių tinkle arba inicijuojama Bendrijos viešajame ryšių tinkle ir užbaigiama tarptinklinio ryšio vartotojo lankomos šalies tinkle;

„reguliuojama duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslauga“ – tarptinklinio ryšio paslauga, kuria naudodamasis tarptinklinio ryšio vartotojas gali savo mobiliuoju telefonu ar kitu judriojo ryšio prietaisu prisijungęs prie lankomos šalies tinklo perduoti ir gauti paketiniu būdu siunčiamus duomenis. Reguliuojama duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslauga neapima reguliuojamų tarptinklinių skambučių arba SMS žinučių siuntimo ar gavimo, bet apima MMS žinučių siuntimą ir gavimą.“;

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalis pakeičiama taip:

„2. 1 dalyje nurodytą vidutinę didmeninę kainą bet kurie du operatoriai taiko vienas kitam; ji apskaičiuojama dvylikos mėnesių laikotarpiui arba bet kokiam trumpesniam laikotarpiui, kuris gali likti iki laikotarpio, kuriuo taikoma šioje dalyje numatyta didžiausia vidutinė didmeninė kaina, pabaigos arba šio reglamento galiojimo pabaigos. Nuo 2008 m. rugpjūčio 30 d. ir 2009 m. liepos 1 d. didžiausia vidutinė didmeninė kaina sumažinama atitinkamai iki 0,28 EUR ir 0,26 EUR, o nuo 2010 m. liepos 1 d. ir 2011 m. liepos 1 d. dar sumažinama atitinkamai iki 0,22 EUR ir 0,18 EUR.“;

Įterpiama ši 3 dalies pastraipa:

„Tačiau nuo 2009 m. liepos 1 d. 1 dalyje nurodyta vidutinė didmeninė kaina apskaičiuojama padalijant atitinkamo operatoriaus per atitinkamą laikotarpį už didmeniniu lygiu suteiktas tarptinklinio ryšio paslaugas gautas visas pajamas iš viso didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų minučių, kurias tas operatorius iš tikrųjų teikė Bendrijoje, skaičiaus, kuris nustatomas pagal sekundes, atitinkamai atsižvelgiant į tai, kad lankomos šalies tinklo operatorius gali taikyti pradinį trumpiausią apmokestinimo laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis nei 30 sekundžių.“;

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalis pakeičiama taip:

„2. Paslaugų savajame tinkle teikėjas už teikiamą reguliuojamų tarptinklinių skambučių paslaugą savo tarptinklinio ryšio vartotojui gali taikyti skirtingą mažmeninę Europos tarifo kainą (neįskaitant PVM) už kiekvieną tarptinklinį skambutį, tačiau ši kaina neviršija 0,49 EUR už minutę skambinant ir 0,24 EUR už minutę priimant skambučius. Nuo 2008 m. rugpjūčio 30 d. ir 2009 m. liepos 1 d. didžiausia leistina skambinimo kaina sumažinama atitinkamai iki 0,46 EUR ir 0,43 EUR, o priimamų skambučių kaina – iki 0,22 EUR ir 0,19 EUR. Nuo 2010 m. liepos 1 d. ir 2011 m. liepos 1 d. skambinimo kainos riba dar sumažinama atitinkamai iki 0,39 EUR ir 0,35 EUR, o priimamų skambučių kainos riba – iki 0,15 EUR ir 0,11 EUR.

Nuo 2010 m. liepos 1 d. paslaugų savajame tinkle teikėjai savo tarptinklinio ryšio vartotojams netaiko jokio mokesčio už naudojantis tarptinkliniu ryšiu jų gautas balso pašto žinutes. Tai neturėtų daryti poveikio kitiems taikomiems mokesčiams, pvz., mokesčiui už tokių žinučių išklausymą.

Nuo 2009 m. liepos 1 d. visi paslaugų savajame tinkle teikėjai, jų tarptinklinio ryšio vartotojams skambinant ar priimant skambučius, kiekvieną reguliuojamą tarptinklinį skambutį, kuriam taikomas Europos tarifas, apmokestina už sekundes.

Nukrypstant nuo trečiosios pastraipos, jei skambinant taikomas Europos tarifas, paslaugų savajame tinkle teikėjas gali taikyti pradinį trumpiausią apmokestinimo laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis nei 30 sekundžių.“;

4 dalis pakeičiama taip:

„4. Pasibaigus 3 dalyje aprašytam procesui, kiekvienas tarptinklinio ryšio vartotojas gali bet kada paprašyti pasirinkti Europos tarifą arba jo atsisakyti. Bet koks pasirinkimo arba atsisakymo prašymas turi būti įvykdomas nemokamai be jokių sąlygų ar apribojimų, susijusių su kitais abonentinės sutarties aspektais, per vieną darbo dieną po to, kai gaunamas prašymas, tačiau tokiu atveju, jeigu Europos tarifą norėtų pasirinkti tarptinklinio ryšio vartotojas, užsisakęs specialų tarptinklinio ryšio paslaugų paketą, kurį sudaro kelios tarptinklinio ryšio paslaugos (būtent, balso skambučių, SMS ir (arba) duomenų perdavimo), paslaugų savajame tinkle teikėjas gali pareikalauti, kad Europos tarifą pasirenkantis vartotojas atsisakytų kitų to paketo dalių teikiamų pranašumų. Paslaugų savajame tinkle teikėjas gali uždelsti pasirinkimo arba atsisakymo vykdymą ne ilgiau nei nustatytą trumpiausią trijų mėnesių laikotarpį, kurį galios ankstesnis tarptinklinio ryšio tarifas.“;

Įterpiami šie straipsniai:

„4a straipsnis

Didmeninės reguliuojamų SMS žinučių siuntimo tarptinkliniu ryšiu kainos

1. Nuo 2009 m. liepos 1 d. vidutinė didmeninė kaina, kurią lankomos šalies tinklo operatorius gali taikyti tarptinklinio ryšio vartotojo savojo tinklo operatoriui už reguliuojamos SMS žinutės inicijavimą tarptinkliniu ryšiu iš lankomos šalies tinklo, negali viršyti 0,04 EUR už SMS žinutę.

2. 1 dalyje nurodytą vidutinę didmeninę kainą bet kurie du operatoriai taiko vienas kitam; ji apskaičiuojama dvylikos mėnesių laikotarpiui arba bet kokiam trumpesniam laikotarpiui, kuris gali likti iki šio reglamento galiojimo pabaigos;

3. 1 dalyje nurodyta vidutinė didmeninė kaina apskaičiuojama padalijant visas didmenines pajamas, kurias lankomos šalies tinklo operatorius gavo per atitinkamą laikotarpį iš kiekvieno savojo tinklo operatoriaus už reguliuojamų SMS žinučių inicijavimą ir persiuntimą tarptinkliniu ryšiu Bendrijoje, iš viso tokių SMS žinučių, kurios per tą laikotarpį inicijuotos ir persiųstos atitinkamo savojo tinklo operatoriaus naudai, skaičiaus.

4. Lankomos šalies tinklo operatorius netaiko tarptinklinio ryšio vartotojo savojo tinklo operatoriui jokio mokesčio, išskyrus nurodytąjį 1 dalyje, už pasirinkto lankomos šalies operatoriaus tinklu besinaudojančiam tarptinklinio ryšio vartotojui skirtos tarptinkliniu ryšiu siunčiamos reguliuojamos SMS žinutės užbaigimą jo lankomos šalies tinkle.

4b straipsnis

Mažmeninės reguliuojamų SMS žinučių siuntimo tarptinkliniu ryšiu kainos

1. Paslaugų savajame tinkle teikėjai suteikia galimybę visiems savo tarptinklinio ryšio vartotojams naudotis 2 dalyje numatytu Europos tarifu ir jį aiškiai bei skaidriai siūlo. Europos SMS tarifas nesiejamas su jokiais abonentiniais ar kitokiais fiksuotais arba periodiniais mokesčiais ir gali būti derinamas su bet kokiu mažmeniniu tarifu pagal kitas šio straipsnio nuostatas.

2. Nuo 2009 m. liepos 1 d. paslaugų savajame tinkle teikėjas savo tarptinklinio ryšio vartotojui gali taikyti skirtingą mažmeninę Europos SMS tarifo kainą (neįskaitant PVM) už kiekvieną to tarptinklinio ryšio vartotojo tarptinkliniu ryšiu siunčiamą reguliuojamą SMS žinutę, tačiau ši kaina neviršija 0,11 EUR.

3. Paslaugų savajame tinkle teikėjai savo tarptinklinio ryšio vartotojams netaiko jokio mokesčio už naudojantis tarptinkliniu ryšiu jų gautas reguliuojamas SMS žinutes.

4. Nuo 2009 m. liepos 1 d. paslaugų savajame tinkle teikėjai automatiškai taiko Europos SMS tarifą visiems esamiems tarptinklinio ryšio vartotojams, išskyrus tuos tarptinklinio ryšio vartotojus, kurie sąmoningai pasirinko konkretų tarptinklinio ryšio tarifą arba paslaugų paketą, todėl jie naudojasi kitu reguliuojamų SMS žinučių siuntimo tarptinkliniu ryšiu tarifu nei tuo, kuris jiems būtų buvęs suteiktas nesant tokios galimybės rinktis.

5. Nuo 2009 m. liepos 1 d. paslaugų savajame tinkle teikėjai taiko Europos SMS tarifą visiems naujiems tarptinklinio ryšio vartotojams, sąmoningai nepasirinkusiems kito SMS siuntimo tarptinkliniu ryšiu tarifo arba tarptinklinio ryšio paslaugų tarifų paketo, pagal kurį nustatytas kitas reguliuojamų SMS žinučių siuntimo tarptinkliniu ryšiu tarifas.

6. Kiekvienas tarptinklinio ryšio vartotojas gali bet kada pasirinkti Europos SMS tarifą arba jo atsisakyti. Bet koks pasirinkimo arba atsisakymo prašymas turi būti įvykdomas nemokamai be jokių sąlygų ar apribojimų, susijusių su kitais abonentinės sutarties aspektais, išskyrus tarptinklinį ryšį, per vieną darbo dieną po to, kai gaunamas prašymas. Paslaugų savajame tinkle teikėjas gali uždelsti pasirinkimo arba atsisakymo vykdymą ne ilgiau nei nustatytą trumpiausią trijų mėnesių laikotarpį, kurį galios ankstesnis tarptinklinio ryšio tarifas. Europos SMS tarifą visada galima derinti su Europos tarifu.

7. Ne vėliau kaip 2009 m. birželio 30 d. paslaugų savajame tinkle teikėjai asmeniškai praneša visiems savo tarptinklinio ryšio vartotojams apie Europos SMS tarifą, kad vėliausiai nuo 2009 m. liepos 1 d. jis bus taikomas visiems tarptinklinio ryšio vartotojams, sąmoningai nepasirinkusiems reguliuojamoms SMS žinutėms taikomo specialaus tarifo arba paslaugų paketo, ir apie jų teisę pasirinkti šį tarifą arba jo atsisakyti pagal 6 dalį.

4c straipsnis

Techninės reguliuojamų tarptinklinių SMS žinučių savybės

Nė vienas paslaugų savajame tinkle teikėjas arba lankomos šalies tinklo operatorius nekeičia techninių reguliuojamų tarptinklinių SMS žinučių savybių taip, kad jos skirtųsi nuo techninių vidaus rinkoje teikiamų SMS žinučių savybių.“;

7.	5 straipsnis išbraukiamas;

6 straipsnis pakeičiamas taip:

„6 straipsnis

Mažmeninių reguliuojamų tarptinklinių skambučių ir SMS žinučių kainų skaidrumas

1. Kad tarptinklinio ryšio vartotojas būtų įspėtas apie tai, jog skambinant ar priimant skambutį arba siunčiant SMS žinutę jam bus taikomi tarptinklinio ryšio mokesčiai, iš karto po vartotojo atvykimo į kitą valstybę narę nei ta, kurioje yra jo savasis tinklas, kiekvienas paslaugų savajame tinkle teikėjas automatiškai, nedelsdamas ir nemokamai trumpuoju pranešimu pateikia pagrindinę būtent jam skirtą kainodaros informaciją apie tarptinklinio ryšio kainas (su PVM), kurios taikomos tam vartotojui skambinant bei priimant skambučius ir siunčiant SMS žinutes lankomoje valstybėje narėje, nebent vartotojas paslaugų savajame tinkle teikėjui būtų pranešęs, kad tokios paslaugos nepageidauja.

Pateikiant šią pagrindinę konkrečiam vartotojui skirtą informaciją nurodomos didžiausios kainos, kurios vartotojui pagal šią tarifų sistemą gali būti taikomos:

a)	skambinant lankomoje šalyje ir į valstybę narę, kurioje yra jo savasis tinklas, taip pat priimant skambučius; ir

b)	lankomoje valstybėje narėje tarptinkliniu ryšiu siunčiant reguliuojamas SMS.

Taip pat nurodomas ir nemokamas 2 dalyje nurodytas telefono numeris, kuriuo galima gauti išsamesnę informaciją ir informaciją apie galimybę susisiekti su pagalbos tarnybomis surenkant nemokamą Europos pagalbos telefono numerį 112.

Vartotojas, kuris buvo pranešęs, kad nepageidauja automatiškai gauti trumpųjų pranešimų, turi teisę bet kuriuo metu nemokamai pareikalauti, kad paslaugų savajame tinkle teikėjas vėl teiktų šią paslaugą.

Paslaugų savajame tinkle teikėjai šią pagrindinę konkrečiam vartotojui skirtą kainodaros informaciją akliesiems ar silpnaregiams vartotojams automatiškai teikia nemokamai balso skambučiu, jei šie to pageidauja.

2. Be 1 dalyje nurodytų paslaugų, vartotojai, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos Bendrijoje, turi teisę judriojo ryšio balso skambučiu arba SMS prašyti ir nemokamai gauti išsamesnę būtent jiems skirtą kainodaros informaciją apie balso skambučiams, SMS, MMS ir kitoms duomenų perdavimo paslaugoms lankomos šalies tinkle taikomus tarptinklinio ryšio mokesčius ir informaciją apie skaidrumo užtikrinimo priemones, taikomas pagal šį reglamentą. Tokie prašymai pateikiami nemokamu paslaugų savajame tinkle teikėjo šiam tikslui skirtu telefono numeriu.

3. Sudarant abonentinę sutartį, paslaugų savajame tinkle teikėjai visiems vartotojams pateikia visą informaciją apie taikomas tarptinklinio ryšio paslaugų kainas, ypač apie Europos tarifą ir Europos SMS tarifą. Savo tarptinklinio ryšio vartotojams jie taip pat nedelsdami pateikia atnaujintą informaciją apie galiojančias tarptinklinio ryšio paslaugų kainas kiekvieną kartą, kai tik tos kainos keičiamos.

Paslaugų savajame tinkle teikėjai imasi reikiamų priemonių siekdami užtikrinti, kad visi jų tarptinklinio ryšio vartotojai žinotų apie galimybę naudotis Europos tarifu ir Europos SMS tarifu. Pirmiausia iki 2007 m. liepos 30 d. jie visiems tarptinklinio ryšio vartotojams aiškiai ir nešališkai praneša apie Europos tarifo taikymo sąlygas, o iki 2009 m. birželio 30 d. – apie Europos SMS tarifo taikymo sąlygas. Vėliau visiems kitą tarifą pasirinkusiems vartotojams jie pagrįstais laiko tarpais siunčia atitinkamą priminimą.“;

Įterpiamas toks straipsnis:

„6a straipsnis

Reguliuojamų duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų skaidrumas ir apsaugos mechanizmai

1. Paslaugų savajame tinkle teikėjai užtikrina, kad jų tarptinklinio ryšio vartotojai ir prieš sudarydami sutartį, ir po jos sudarymo pagal 2 ir 3 dalis nuolat gautų atitinkamą informaciją apie naudojimosi reguliuojamomis duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugomis kainas taip, kad lengviau suprastų finansines naudojimosi šiomis paslaugomis pasekmes ir galėtų stebėti bei valdyti savo išlaidas reguliuojamoms duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugoms.

Prireikus paslaugų savajame tinkle teikėjai, prieš sudarydami sutartį ir po jos sudarymo reguliariai informuoja savo klientus apie automatinio ir nekontroliuojamo duomenų perdavimo ir parsisiuntimo tarptinkliniu ryšiu riziką. Be to, paslaugų savajame tinkle teikėjai savo klientams aiškiai ir nesudėtingai paaiškina, kaip išjungti šį automatinį duomenų perdavimą tarptinkliniu ryšiu, siekiant išvengti nekontroliuojamo naudojimosi duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugomis.

2. Vėliausiai nuo 2009 m. liepos 1 d. paslaugų savajame tinkle teikėjas automatiškai siunčia žinutę, kurioje tarptinklinio ryšio vartotojui praneša, kad jis naudojasi kitu tinklu, ir pateikia pagrindinę būtent jam skirtą tarifų informaciją apie tam tarptinklinio ryšio vartotojui atitinkamoje valstybėje narėje taikomas reguliuojamų duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų kainas, nebent vartotojas būtų įspėjęs paslaugų savajame tinkle teikėją, kad jam tokios informacijos nereikia.

Tokia konkrečiam vartotojui skirta pagrindinė informacija apie tarifus pateikiama į tarptinklinio ryšio vartotojo mobilųjį telefoną ar kitą prietaisą, pvz., SMS žinute, elektroniniu laišku ar į jų kompiuterio ekrane iškylantįjį langą, kiekvieną kartą, kai tarptinklinio ryšio vartotojas atvyksta į kitą valstybę narę nei ta, kurioje yra jo savasis tinklas ir pirmą kartą pradeda naudotis reguliuojama duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslauga toje konkrečioje valstybėje narėje. Informacija pateikiama nemokamai, kai tarptinklinio ryšio vartotojas pirmą kartą pradeda naudotis reguliuojama duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslauga, tinkamomis priemonėmis, kad ją būtų lengva gauti ir suprasti.

Vartotojas, kuris buvo pranešęs paslaugų savajame tinkle teikėjui, kad nepageidauja automatiškai gauti informacijos apie tarifus, turi teisę bet kuriuo metu nemokamai pareikalauti, kad paslaugų savajame tinkle teikėjas vėl teiktų šią paslaugą.

3. Nuo 2010 m. kovo 1 d. visi paslaugų savajame tinkle teikėjai visiems savo tarptinklinio ryšio vartotojams suteikia galimybę sąmoningai ir nemokamai pasirinkti paslaugą, kurią teikiant jie informuojami apie paslaugas, kuriomis jie pasinaudojo, ši informacija išreiškiama kiekiu ar ta valiuta, kuria tarptinklinio ryšio vartotojui pateikiama sąskaita, ir kuria užtikrinama, kad negavus aiškaus vartotojo sutikimo susikaupusios išlaidos už reguliuojamas duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugas, teikiamas nustatytą naudojimosi laikotarpį, neviršytų nustatytos finansinės ribos.

Siekdamas šio tikslo, paslaugų savajame tinkle teikėjas nustato vieną ar kelias didžiausias nurodyto naudojimo laikotarpio finansines ribas, laikydamasis sąlygos, kad vartotojas turi būti iš anksto informuojamas apie atitinkamą kiekį. Viena iš šių ribų (numatytoji finansinė riba) turi siekti beveik 50 EUR per mėnesį (neįskaitant PVM), tačiau neviršyti šios mokėtinų mokesčių sumos.

Arba paslaugų savajame tinkle teikėjas gali nustatyti kiekiu išreiškiamas ribas, laikydamasis sąlygos, kad vartotojui iš anksto pranešama apie atitinkamas finansines ribas. Viena iš šių ribų (numatytoji kiekybinė riba) turi turėti atitinkamą ne didesnę kaip 50 EUR per mėnesį mokėtinų mokesčių finansinę ribą (neįskaitant PVM).

Be to, paslaugų savajame tinkle teikėjas gali pasiūlyti savo tarptinklinio ryšio vartotojams kitas ribas su įvairiomis, t. y. didesnėmis ar mažesnėmis, didžiausiomis finansinėmis ribomis per mėnesį.

Nuo 2010 m. liepos 1 d. numatytoji riba, nurodyta antroje ir trečioje pastraipose, taikoma visiems vartotojams, kurie nepasirinko kitos ribos.

Visi paslaugų savajame tinkle teikėjai taip pat užtikrina, kad duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugoms pasiekus 80 % sutartos ribos į tarptinklinio ryšio vartotojo mobilųjį telefoną ar kitą prietaisą, pvz., SMS žinute, elektroniniu laišku ar kompiuterio ekrane iškylančiu langu, būtų išsiųstas atitinkamas pranešimas. Vartotojai turi teisę reikalauti, kad jų operatoriai nebesiųstų tokių pranešimų, taip pat turi teisę bet kuriuo metu nemokamai pareikalauti, kad paslaugų savajame tinkle teikėjas vėl teiktų šią paslaugą.

Viršijus šią finansinę ar kiekybinę ribą, į tarptinklinio ryšio vartotojo mobilųjį telefoną ar kitą prietaisą siunčiamas pranešimas. Šiuose pranešimuose nurodoma, kokių veiksmų vartotojas turi imtis, jei nori, kad šios tarptinklinio ryšio paslaugos būtų toliau teikiamos, taip pat nurodoma kiekvieno papildomo vieneto, kuris bus panaudotas, kaina. Jei vartotojas neatsako taip, kaip raginama gautame pranešime, paslaugų savajame tinkle teikėjas nedelsdamas nustoja tarptinklinio ryšio vartotojui teikti reguliuojamas duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugas ir skaičiuoti už jas mokestį, nebent (ir kol) tarptinklinio ryšio vartotojas pareikalauja, kad tokios paslaugos būtų toliau teikiamos arba vėl pradėtos teikti.

Nuo 2010 m. lapkričio 1 d., jei tarptinklinio ryšio vartotojas prašo „finansinės ar kiekybinės ribos“ paslaugos arba nori jos atsisakyti, šis prašymas turi būti įvykdytas nemokamai be jokių sąlygų ar apribojimų, susijusių su kitais abonentinės sutarties aspektais, per vieną darbo dieną po to, kai gaunamas prašymas.

4. Nuo 2009 m. liepos 1 d.:

vidutinė didmeninė kaina, kurią lankomos šalies tinklo operatorius gali taikyti tarptinklinio ryšio vartotojo savojo tinklo operatoriui už reguliuojamas duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugas, teikiamas naudojantis tuo lankomos šalies tinklu, nuo 2009 m. liepos 1 d. neviršija 1,00 EUR, nuo 2010 m. liepos 1 d.–0,80 EUR ir nuo 2011 m. liepos 1 d.–0,50 EUR už perduotų duomenų megabaitą ribos; Šios ribos taikymas nesukelia jokio konkurencijos iškraipymo arba suvaržymo didmeninėje duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu rinkoje pagal Pagrindų direktyvos 8 straipsnio 2 dalies b punktą;

b)	šią vidutinę didmeninę kainą bet kurie du operatoriai taiko vienas kitam; ji apskaičiuojama dvylikos mėnesių laikotarpiui arba bet kokiam trumpesniam laikotarpiui, kuris gali likti iki šio reglamento galiojimo pabaigos;

a punkte nurodyta vidutinė didmeninė kaina apskaičiuojama padalijant lankomos šalies tinklo operatoriaus iš kiekvieno paslaugų savajame tinkle teikėjo per atitinkamą laikotarpį už didmeniniu lygiu suteiktas reguliuojamas duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugas gautas visas pajamas iš viso per tą laikotarpį teikiant tokias paslaugas faktiškai perduotų duomenų, skaičiuotų kilobaitų tikslumu, megabaitų skaičiaus.“;

10.

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	2 dalis pakeičiama taip: „2. Nacionalinės reguliavimo institucijos viešai skelbia su šio reglamento, ypač 3, 4, 4a, 4b ir 6a straipsnių taikymu susijusią naujausią informaciją taip, kad suinteresuotosios šalys galėtų lengvai ją gauti.“;

5 dalis pakeičiama taip:

„5. Nacionalinės reguliavimo institucijos gali imtis priemonių savo iniciatyva, kad užtikrintų šio reglamento laikymąsi. Visų pirma, siekdamos užtikrinti tinkamą prieigą ir sujungimą, jos prireikus naudojasi Prieigos direktyvos 5 straipsnyje nustatytomis galiomis, kad garantuotų visuotinį galutinių paslaugų gavėjų ryšį ir tarptinklinio ryšio paslaugų sąveiką, jeigu, pavyzdžiui, abonentai negali tarptinkliniu ryšiu siųsti reguliuojamų SMS žinučių kitoje valstybėje narėje esančio antžeminio judriojo ryšio tinklo abonentams arba iš jų gauti tokių žinučių, nes nesusitarta dėl tokių žinučių siuntimo.“;

11.

9 straipsnis pakeičiamas taip:

„9 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų pažeidus šį reglamentą, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų jų įgyvendinimą. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios. Valstybės narės apie tas nuostatas praneša Komisijai ne vėliau kaip 2008 m. kovo 30 d. arba, jeigu Reglamentu (EB) Nr. 544/2009 (7) 3 straipsnio 2 ir 3 dalyje, 4 straipsnio 2 ir 4 dalyse bei 4a, 4b, 4c, 6, 6a ir 7 straipsniuose nustatomi papildomi reikalavimai, ne vėliau kaip 2010 m. kovo 30 d., ir nedelsdamos jai praneša apie bet kokius vėlesnius šių nuostatų pakeitimus.

12.

11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnis

Peržiūra

1. Komisija persvarsto šio reglamento veikimą ir po viešosios konsultacijos teikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip 2011 m. birželio 30 d. Komisija visų pirma įvertina, ar pasiekti šio reglamento tikslai. Šiuo tikslu Komisija, be kita ko, peržiūri:

—

didmeninių ir mažmeninių tarptinklinio ryšio vartotojams teikiamų balso, SMS ir duomenų perdavimo paslaugų kainų pokyčius ir atitinkamų judriojo ryšio paslaugų vidaus lygmeniu valstybėse narėse pokyčius, susijusius atskirai su vartotojais, pasirašiusiais apmokėjimo už suteiktas paslaugas sutartis, ir vartotojais, pasirašiusiais išankstinio apmokėjimo sutartis; ir į šių paslaugų kokybę bei spartą,

—	paslaugų prieinamumą ir kokybę, įskaitant tas, kurios yra tarptinklinio ryšio alternatyva (balso skambučiai, SMS ir duomenų perdavimas), ypač atsižvelgiant į technologijų plėtrą,

—	tai, kiek vartotojai gavo naudos dėl tikrai sumažėjusių tarptinklinio ryšio paslaugų kainų ar kitais būdais dėl sumažėjusių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo sąnaudų ir tarifų įvairovės bei produktų, kuriais gali naudotis įvairiais režimais skambinantys vartotojai,

—	konkurencijos mažmeninių ir didmeninių pardavimų rinkose laipsnį, ypač konkurencinę padėtį mažų, nepriklausomų arba neseniai įsisteigusių operatorių atžvilgiu, įtraukiant prekybinių susitarimų poveikį konkurencijai bei operatorių tarpusavio ryšio laipsnį.

Komisija taip pat įvertina kitus metodus negu kainų reguliavimas, kuriuos reikėtų taikyti siekiant sukurti konkurencingą tarptinklinio ryšio vidaus rinką, ir tai vertindama atsižvelgia į Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos nepriklausomai atliktą analizę. Remdamasi šiuo vertinimu, Komisija pateikia atitinkamų rekomendacijų.

2. Be to, Komisija ne vėliau kaip iki 2010 m. birželio 30 d. paruošia tarpinę ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, kurioje apimama tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo Bendrijoje stebėsenos santrauka, taip pat įvertinama pažanga, padaryta siekiant šio reglamento tikslų, įskaitant 1 dalyje paminėtus klausimus.“;

13.	12 straipsnyje žodžiai „iki 2007 m. rugpjūčio 30 d.“ išbraukiami;

14.	13 straipsnyje „2010 m.“ pakeičiama „2012 m.“

2 straipsnis

Direktyvos 2002/21/EB pakeitimas

Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyvos) 1 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5. 5. Ši direktyva ir specialiosios direktyvos neturi daryti poveikio jokioms specialioms priemonėms, priimtoms reguliuojant tarptautinį tarptinklinį ryšį per viešuosius judriojo ryšio tinklus Bendrijoje.“

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. birželio 18 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

H.-G. PÖTTERING

Tarybos vardu

Pirmininkas

Š. FÜLE

(1) 2009 m. sausio 15 d. nuomonė (dar neskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2) 2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2009 m. birželio 8 d. Tarybos sprendimas.

(3) OL L 171, 2007 6 29, p. 32.

(4) OL L 200, 2002 7 30, p. 38.

(5) OL L 108, 2002 4 24, p. 7.

(6) OL L 108, 2002 4 24, p. 33.

(7) OL L 167, 2009 m. birželio 29 d., p. 12.“;

29.6.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 167/26

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 546/2009

2009 m. birželio 18 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 159 straipsnio trečią pastraipą,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),

kadangi:

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1927/2006 (4) įsteigtas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) leidžia Bendrijai suteikti paramą darbuotojams, atleistiems dėl esminių su globalizacija susijusių struktūrinių pasaulio prekybos tendencijų pokyčių ir išreikšti solidarumą su jais.

(2)	2008 m. liepos 2 d. komunikate Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikė pirmą metinę ataskaitą pagal Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 16 straipsnį. Komisija nusprendė, kad tikslinga stiprinti EGF poveikį Europos darbuotojams skirtų darbo vietų ir galimybių kūrimui.

(3)

2007 m. gruodžio 14 d. Europos Tarybos patvirtintame susitarime dėl lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros bendrųjų principų ir Komisijos komunikate „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms: darbo rinka ir gebėjimo poreikių numatymas ir derinimas“ daug dėmesio skiriama nuolatinio darbuotojų gebėjimo prisitaikyti ir jų galimybių įsidarbinti didinimo tikslams, sudarant geresnes mokymosi sąlygas visais lygiais bei siūlant ekonomikos poreikius atitinkančias gebėjimų, įskaitant, pavyzdžiui, gebėjimus, reikalingus pereiti prie mažai anglies dioksido išskiriančių technologijų ekonomikos ir žinių ekonomikos, tobulinimo strategijas.

(4)

2008 m. lapkričio 26 d. Komisija priėmė komunikatą dėl Europos ekonomikos atkūrimo plano, grindžiamo fundamentaliais solidarumo ir socialinio teisingumo principais. Kaip atsako į krizę dalis, EGF taisyklės turi būti peržiūrėtos, kad būtų numatyta nukrypti leidžianti nuostata, siekiant laikinai išplėsti EGF apimtį, kad jis galėtų veiksmingiau reaguoti į krizę. Valstybės narės, prašančios EGF paramos pagal šią nukrypti leidžiančią nuostatą, privalo nustatyti tiesioginį ir akivaizdų atleidimų ir finansų bei ekonomikos krizės ryšį.

(5)	Siekiant užtikrinti intervencijos kriterijų taikymo skaidrumą, reikia nustatyti atleidimo iš darbo sąvoką. Siekiant valstybėms narėms leisti lanksčiau teikti paraiškas bei geriau vykdyti solidarumo tikslą, reikėtų sumažinti atleidimų skaičiaus ribą

(6)	Laikantis teisingo ir nediskriminuojančio vertinimo tikslo visiems darbuotojams, kurių atleidimas yra aiškiai susijęs su tais pačiais atleidimo atvejais, turėtų būti suteikta EGF paramai skirto individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų paketo išmoka.

(7)	Siekiant palengvinti EGF įgyvendinimą, Komisijos iniciatyva turėtų būti naudojama techninė pagalba.

(8)	Siekiant, kad būtų teikiama papildoma EGF parama finansų bei ekonomikos krizės laikotarpiu, reikia laikinai padidinti bendro finansavimo sumą.

(9)	Siekiant pagerinti veiksmų kokybę ir paliekant pakankamai laiko tam, kad į darbą reintegruojant labiausiai pažeidžiamus darbuotojus priemonės būtų veiksmingos, reikia pratęsti būtiniems veiksmams skirtą laikotarpį ir jį patikslinti.

(10)	Tikslinga peržiūrėti EGF veikimą, įtraukiant laikiną nukrypti leidžiančią nuostatą, skirtą remti dėl pasaulio finansų ir ekonomikos krizės atleistus darbuotojus.

(11)	Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006 iš dalies keičiamas taip:

1 straipsnyje įterpiama ši dalis:

„1a. Nukrypstant nuo 1 dalies nuostatų, EGF taip pat remia tiesiogiai dėl pasaulio finansų ir ekonomikos krizės atleistus darbuotojus, jei paraiškos atitinka 2 straipsnio a, b arba c punktuose nustatytus kriterijus. Valstybės narės, pateikusios EGF paramos paraišką pagal šią nukrypti leidžiančią nuostatą, turi nustatyti tiesioginį ir akivaizdų atleidimų ir finansų bei ekonomikos krizės ryšį.

Ši nukrypti leidžianti nuostata taikoma visoms anksčiau nei 2011 m. gruodžio 31 d. pateiktoms paraiškoms.“;

2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis

Intervencijos kriterijai

EGF finansinė parama teikiama, kai dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos tendencijų pokyčių rimtai sutrikdoma ekonomika, būtent – labai padidėja importas į Europos Sąjungą, sparčiai mažėja ES rinkos dalis tam tikrame sektoriuje arba veikla perkeliama į trečiąsias šalis, o dėl to:

a)	per keturių mėnesių laikotarpį valstybės narės įmonė atleidžia ne mažiau kaip 500 darbuotojų, įskaitant darbuotojus, kuriuos atleido tiekėjai ar tolesnės gamybos grandies įmonės, arba

b)	per devynių mėnesių laikotarpį visų pirma mažos arba vidutinės įmonės NACE 2 skyriuje viename regione arba dviejuose gretimuose regionuose pagal NUTS II lygį atleidžia mažiausiai 500 darbuotojų.

mažose darbo rinkose arba atitinkamos valstybės narės tinkamai pagrįstomis išimtinėmis aplinkybėmis, paraiška dėl EGF paramos gali būti laikoma priimtina, net jei ne visiškai atitikta a arba b punktuose nustatytiems intervencijos kriterijams, kai atleidimai daro didelę įtaką užimtumo lygiui ir vietos ekonomikai. Valstybės narės turi nurodyti, kad jų paraiškos ne visiškai atitinka a arba b punktuose nustatytus intervencijos kriterijus. Bendra išimtinėmis aplinkybėmis skiriamos paramos suma negali būti didesnė kaip 15 % metinės maksimalios EGF sumos.

Siekiant suskaičiuoti minėtuose a, b ir c punktuose numatytus atleidimus iš darbo, atleidimas skaičiuojamas nuo:

—	darbdavio individualaus įspėjimo apie darbuotojo atleidimą arba darbo sutarties nutraukimą dienos,

—	dienos, kurią de facto nutraukiama darbo sutartis, prieš jai pasibaigiant, arba

—

dienos, kurią darbdavys pagal 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvos 98/59/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo (5) 3 straipsnio 1 dalies nuostatas kompetentingai valdžios institucijai praneša raštu apie numatomus kolektyvinius atleidimus; šiuo atveju paraišką pateikusi valstybė narė ar paraišką pateikusios valstybės narės Komisijai pateikia papildomą informaciją apie faktinį atleidimų, įvykdytų remiantis pirmiau esančiais a, b arba c punktais, skaičių ir numatomas individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų paketo išlaidas, prieš užbaigiant vertinimą pagal šio reglamento 10 straipsnį.

Valstybė (-s) narė (-s) paraiškoje išsamiai nurodo, kaip skaičiuojami kiekvienos nagrinėjamos įmonės atleidimai.

Įterpiamas šis straipsnis:

„3a straipsnis

Reikalavimus atitinkantys asmenys

Valstybės narės gali teikti individualiems poreikiams pritaikytas EGF bendrai finansuojamas paslaugas nukentėjusiems darbuotojams, kuriais gali būti:

a)	darbuotojai, atleisti laikotarpiu, nurodytu 2 straipsnio a, b arba c punktuose, ir

darbuotojai, atleisti prieš ar po 2 straipsnio a arba c punktuose nustatyto laikotarpio, kai pagal 2 straipsnio c punktą parengta paraiška neatitinka nuo 2 straipsnio a punkte įtvirtintų kriterijų, jeigu darbuotojai atleisti po to, kai bendrai paskelbta apie atleidimus ir galima nustatyti aiškų priežastinį ryšį su atleidimus paskatinusiu įvykiu per referencinį laikotarpį.“;

5 straipsnio 2 dalies a punktas pakeičiama taip:

„a)	atleidimų ir esminių struktūrinių pasaulio prekybos tendencijų pokyčių arba finansų ir ekonomikos krizės ryšį pagrindžianti analizė, duomenys apie atleidimų skaičių bei paaiškinimas apie nenumatytą šių atleidimų pobūdį.“;

8 straipsnis pakeičiamas taip:

„8 straipsnis

Techninė pagalba Komisijos iniciatyva

Komisijos iniciatyva EGF, taikant 0,35 % maksimalios metinės EGF sumos ribą, gali būti naudojamas finansuoti su EGF įgyvendinimu susijusios žinių bazės rengimo, stebėsenos, informacijos ir kūrimo išlaidas.. Jis taip pat gali būti naudojamas finansuoti administracinę ir techninę pagalbą, taip pat audito, kontrolės ir vertinimo veiklą, būtiną įgyvendinti šį reglamentą.

2.	Neviršijant techninei pagalbai skirtos 1 dalyje nustatytos ribos, biudžeto valdymo institucija šią sumą skiria kiekvienų metų pradžioje remdamasi Komisijos pasiūlymu.

3.	1 dalyje nurodytos užduotys vykdomos laikantis Finansinio reglamento ir įgyvendinimo taisyklių, taikomų šiai biudžeto vykdymo formai.

4.	Komisijos techninė pagalba apima informacijos teikimą ir valstybių narių konsultavimą EGF naudojimo, stebėjimo ir vertinimo klausimais. Komisija informaciją dėl EGF naudojimo taip pat gali teikti Europos ir nacionaliniams socialiniams partneriams.“;

10 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Jei skiriama finansinė parama, Komisija, remdamasi pagal 5 straipsnio 5 dalį atliktu vertinimu, ypač atsižvelgdama į remtinų darbuotojų skaičių, siūlomus veiksmus ir numatomas išlaidas, kuo greičiau įvertina ir pasiūlo finansinės paramos sumą, kuri negali viršyti turimų išteklių. Ši suma negali viršyti 50 % visų 5 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytų numatomų išlaidų. Jei paraiškos pateiktos prieš 1 straipsnio 1a dalyje nurodytą dieną, suma negali viršyti 65 %.“;

11 straipsnis papildomas šia dalimi:

„2. Dotacijų atveju, netiesioginės išlaidos, deklaruotos pagal vienodo dydžio normą, yra išlaidos, kurios tinkamos gauti EGF paramą neviršijant 20 % tiesioginės veiklos išlaidų, jei netiesioginės išlaidos patiriamos pagal nacionalines taisykles, įskaitant apskaitos taisykles.“;

13 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Pagal 5 straipsnį valstybė (-ės) narė (-ės) visus numatytus suderintų individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų veiksmus turi atlikti kiek įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo paraiškos pateikimo dienos ar nuo šių priemonių naudojimo pradžios, jei ši diena yra ne vėlesnė kaip trys mėnesiai po paraiškos pateikimo dienos.“;

9.	20 straipsnyje po pirmos pastraipos įterpiama ši pastraipa: „Remdamiesi Komisijos pasiūlymu Europos Parlamentas ir Taryba gali peržiūrėti šį reglamentą, įskaitant 1 straipsnio 1a dalyje numatytą laikiną nukrypti leidžiančią nuostatą.“

2 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Šis reglamentas taikomas visoms nuo 2009 m. gegužės 1 d. gautoms paraiškoms EGF paramai gauti. Paraiškoms, gautoms prieš tą dieną, viso EGF paramos teikimo metu taikomos taisyklės, galiojusios paraiškos pateikimo metu.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. birželio 18 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

H.-G. PÖTTERING

Tarybos vardu

Pirmininkas

Š. FÜLE

(1) 2009 m. kovo 24 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2) 2009 m. balandžio 22 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3) 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2009 m. birželio 11 d. Tarybos sprendimas.

(4) OL L 48, 2008 2 22, p. 82.

(5) OL L 225, 1998 8 12, p. 16.“;

		ISSN 1725-5120 doi:10.3000/17255120.L_2009.167.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 167

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	52 tomas 2009m. birželio 29d.

Turinys		I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 543/2009 dėl augalininkystės statistikos, panaikinantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 837/90 ir (EEB) Nr. 959/93 ( 1 )	1
	*	2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 544/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 717/2007 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo telefono ryšio tinklus Bendrijoje ir Direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos ( 1 )	12
	*	2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 545/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 95/93 dėl laiko tarpsnių paskirstymo Bendrijos oro uostuose bendrųjų taisyklių	24
	*	2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 546/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą	26


	(1) tekstas svarbus EEE